1

Slauga. Mokslas ir praktika

SLAUGA. Mokslas ir praktika Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro leidinys Slaugos specialistams, akueriams ir visuomens sveikatos prieiros specialistams
ISSN 1648-0570 Leidiamas nuo 1997 m. sausio mn. 1 d. Eina kart per mnes.

Mokslinis redaktorius Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto Mokslo tarybos pirmininkas, Reabilitacijos ir slaugos katedros vedjas doc. dr. Artras Razbadauskas R e d a k t o r Elvyra Lauiuvien tel. (8-686) 415 25 Redakcija: Nuotolines studijas organizuoja Elona Steckien, reklamos vadybininkas Rytis Mankus tel. (8-670) 585 21, stilist Alma Karosait Redakcijos telefonas (8-5) 270 13 62 faksas (8-5) 271 22 73, el.patas slaugamp@takas.lt. Redakcijos adresas: Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius Redakcins kolegijos nariai SAM vyr. specialist Nijol Bielinien SDTSC generalinis direktorius Juozas Ruolia, SDTSC mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: prof. Virginija Gaigalait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Audrius Gradauskas, prof. Danut Kalibatien (taip pat ir mokslin recenzent), dr. Edita Kaznait (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Violeta Oeraitien (taip pat ir mokslin recenzent), doc. Algimantas Vingras (taip pat ir mokslinis recenzentas). Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto asistent ir Turku universiteto slaugos mokslo doktorant Natalja Istomina (taip pat ir mokslin recenzent). V Vilniaus universiteto ligonins Santariki klinikos vyriausioji specialist slaugos ir reabilitacijos magistr Jolita Trinknait. Vilniaus kolegijos Sveikatos apsaugos fakulteto Praktinio mokymo skyriaus vedja slaugos ir reabilitacijos magistr Jurgita Matuizien, slaugos katedros lektor Gravil erpytien, Klaipdos kolegijos Sveikatos fakulteto dekan doc. Vida Staniulien, prodekan lektor Nijol Galdikien, iauli kolegijos dstytoja Emilija Tamaauskien, Utenos kolegijos doc. Angel Kauylien, Panevio kolegijos Sveikatos, socialins prieiros ir edukologijos fakulteto prodekan Laima Uait, Lietuvos slaugytoj vadov sjungos prezident Kauno medicinos universiteto klinikos slaugos direktor KMU slaugos doktorant Daiva Zagurskien.
SLAUGA. Mokslas ir praktika galite usiprenumeruoti visuose Lietuvos pato skyriuose. Leidinio prenumeratos indeksas 0260 (laikrai kataloge). Usiprenumerav iki mnesio 20 d. gausite ateinanio mnesio urnalo Slauga. Mokslas ir praktika numer.

Leidinio Slauga. Mokslas ir praktika moksliniai recenzentai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Vidmantas Alekna doc. Eugenijus Broslavskis, doc. Vita Danileviit, doc. Nijol Drazdien, doc. Sigita Lesinskien, prof. Povilas Plevokas, dr. Odilija Rudzeviien. Klaipdos universiteto Sveikatos moksl fakulteto pedagogai-mokslininkai: doc. Irena Idzelien, doc. Henrikas Kazlauskas, prof. Algimantas Kirkutis, prof.. Julija Broaitien, prof. Marijona Kuleikait, edukologijos doktorant Rasa Dumbrauskien. Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto pedagogai-mokslininkai: PSO Slaugos tstini studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos studij ekspertas, Lietuvos moksl akademijos Studij komiteto narys, Kauno medicinos universiteto slaugos fakulteto dekanas, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas prof. Arvydas ekeviius Tarptautiniai patarjai-recenzentai Kanados Toronto universiteto Slaugos fakulteto dekan prof. Diane Doran, Lundo universiteto Sveikatos moksl fakulteto prof. Ingalill Rahm Hallberg RN, PhD, Suomijos Turku universiteto asocijuotoji prof. Tarja Suominen, PhD, RN. Patarjai LSSO prezident Aldona ioien, Lietuvos medicinos darbuotoj profesins sjungos prezidentas Algirdas Radvila, Gailestingj seser sjungos prezident Nijol Jakubaitien (Redakcin kolegija, recenzentai, patarjai patvirtinti SDTSC generalinio direktoriaus 2005-05-20 sakymu Nr. I-20) Virelyje: Respublikins Vilniaus psichiatrijos ligonins pacient kolektyvinis darbas
SL 1005. 2,5 sp.l. Spaudino AB Spauda, Laisvs pr. 60, LT-05120 Vilnius Tiraas 3300 egz.
Panevyje Jrat Astrauskait, tel.(8-687) 5 40 53, Utenoje Jrat Stankeviien, tel.(8-389) 638 23, Vilniuje Audron Grigaitien, Danut Mekutaviien, Vera iktorova tel.(8-5) 2 71 22 79. Jeigu nespjote usiprenumeruoti urnalo Slauga. Mokslas ir praktika, galite SEB Vilniaus banke sumokj (Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro sskaitos numeris LT227044060000322130) 3 Lt ir atne kvit redakcij, atsiimti urnal.

Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro padalini kratuose mokymo organizators:

Druskininkuose Angel Matulaitien, tel.(8-615) 4 40 99, Kaune Janina Ivakeviien, Jovita Maleviien, tel. (8-37) 32 67 39 Klaipdoje Regina Rolencien, Aldona eponien, tel.(8-46) 49 67 18, iauliuose Rasa Buivydien, Vita Mikloien, tel. (8-41) 52 43 09,

3
Vasaris baigsi ugavni urmuliu. Ir kaip iemos ssting ivijo lauai ir persirengli linksmybs, taip Js, mieli urnalo skaitytojai, kasdien, kiekvien darbo minut, vejate abejingumo, mogikojo nejautrumo ir negalios ssting. Js neate palengvjim, atokvp, ilum ir dmes. Js kartu su savo pacientais vasario 11-j ventte Pasaulin ligoni dien, kuri ypa prasmingai paminjo Respublikin Vilniaus psichiatrijos ligonin, teikdama visuomenei ir savo pacientams j pai sukurt knyg Biiuliai ir parod Gyvenimo spalvos. Ir nors iame Slauga. Mokslas ir praktika numeryje ypa daug demesio skyrme vis artjanio pauki gripo grsmei, be btin rekomendacij rengiantis sutikti likimo rykt A(H5N1), Js rasite domios ir naudingos informacijos apie Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro, Tarpuniversitetinio slaugos studij ir mokslo komiteto veikl, kuri tiesiogine io odio prasme formuoja slaugos, kaip mokslo, samprat ir sitvirtinim ne tik sveikatos prieiros, bet ir mokslo sistemoje. kart raome ir apie Belgijos slaugytoj student patirt savo alyje bei spdius i Lietuvos ligonins. Ir, inoma, tsiame nuotolines studijas, kuriose visiems dalyviams linkime skms. Taigi, pirmiesiems pavasario enklams rykjant, linkiu ir Jums visiems bti rykiais, atsidavusiais, profesikai nuolatos tobuljaniais ir laimingais aminojo mogikojo pavasario enklais. Nuoirdiai, redaktor

Turinys
Mokymo kurs SDTS centre kokybs tobulinimo poreikis ir kryptys: slaugytoj nuomons aspektas Slaugos mokslo dabartis ir ateities perspektyvos Kai visi dirba ivien, juodi debesys virsta Spalv aismu Mokslinis praktinis seminaras slaugos specialistams Komandinio darbo kompetencijos Belg student slaugytoj vienag SDTSC Rekomendacijos sveikatos prieiros staigoms dl pauki gripo A(H5N1) kontrols priemoni Pooperacins aizd infekcijos ir j profilaktika

4 7 9 10 11 12 16

Pusmet truk vaik slaugos kvalifikacijos kursai baigsi. Visos nuoirdiai dkojame SDTS centro generaliniam direktoriui Juozui Ruoliai, SDTSC Mokymo ir program skyriaus direktorei Loretai Gudelienei-Gudeleviienei, metodininkei Virginijai Kriauzienei, praktikos vadovei Rimai Rozenbergaitei ir visiems dstytojams u kantryb ir profesionalum, u dmes ir nuoirdum padedant mums tobulti profesinje srityje bei mogikj santyki ilum. ie kursai mums tai ne vien galimyb tsti mylim darb su kvalifikacijos paymjimu kienje. Svarbiausia tai gytos inios, patirti spdiai, susipainimas su naujovmis ir praktini gdi gijimas. Apgailestaujame dl ms mokymosi metu paalini moni pareikt komentar apie ms mokymosi poreikio menkinim. V Valkinink vaik ligonins Puel slaugytoja, kvalifikacijos kurs grups senin Albina Kryova

SDTS centro informacija

Mokymo kurs SDTS centre kokybs tobulinimo poreikis ir kryptys: slaugytoj nuomons aspektas
Loreta Gudelien-Gudeleviien Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centro Mokymo ir program skyriaus direktor
2005 met ruden (spalio, lapkriio, gruodio mn.) buvo atlikta slaugytoj apklausa. Apklausa vyko 10-yje apskrii; joje dalyvavo 757 respondentai. Tai sudaro apie 3 proc. vis Lietuvoje registruot slaugytoj (30 000) arba 6 proc. vis Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centre vidutinikai kiekvienais metais besimokani klausytoj. Apklausa atlikta anketavimo bdu pagal centro darbuotoj parengt originali anket, kuri sudar 13 klausim. Apklausos tikslas itirti slaugytoj nuomon apie SDTS centre organizuojam kurs kokybs poreik ir tobulinimo kryptis. Udaviniai: 1. Suinoti gaunamos informacijos apie mokymo paslaugas SDTS centre altinius. 2. Nustatyti tobulinimosi program apimtis: turin, trukm. 3. Nustatyti prieinamiausias mokymosi formas. 4. vardinti teorini ini pritaikomumo praktiniame darbe galimybes. Taikymo sritis. Gauti apklausos rezultatai bus panaudoti slaugytoj mokymui gerinti. Planuojama respondent nuomons aspektus ispausdinti SDTS centro periodiniame urnale Slauga. Mokslas ir praktika, patalpinti centro e-svetainje, pristatyti susitikim su slaugytojais metu. nyti, kad gauti slaugytoj atsakymai visus anketos klausimus atspindi tiek konkreios apskrities, tiek Lietuvos apskrityse dirbani nuomon. Apklausoje gauti atsakymai atspindi reali situacij apie SDTS centro organizuojamus kursus Lietuvoje, nes centras turi padalinius Vilniuje, Kaune, Panevyje, Klaipdoje, iauliuose, Utenoje ir Druskininkuose.

2 pav. Respondent darbo vieta 2 pav. matome, kur apklausos dalyviai dirba, koks respondent pasiskirstymas pagal darbo viet. Didij daugum (50 proc.) sudaro ligonini darbuotojai. Po 1/3 pirminiai sveikatos centrai ir kitos staigos. Skaiiai iliustruoja, kad apklausoje dalyvavo vis asmens sveikatos prieiros lygi slaugytojai ir kit staig, kuriose dirba sveikatos prieiros specialistai, darbuotojai. Visos apklausoje dalyvavusios socialins grups yra tiesioginiai SDTS centro mokymo paslaug gavjai. Tai, kad apklausoje dalyvavo vos ne dvigubai daugiau respondent i ligonini, tik atitinka fakt, kad i esms ligonins, kaip slaugos paslaug teikjos, uima didij dal.

1 pav. Respondent pasiskirstymas pagal apskritis 1 pav. matome respondent pasiskirstym pagal apskritis. Gauti duomenys atspindi apskrii dydius, todl galima ma-

3 pav. Respondent pareigos

SDTS centro informacija

3 pav. rezultatai rodo, kad daugiau kaip pus (60 proc.) apklausos dalyvi vadovaujantis slaugos personalas; likusi dalis slaugytojai. Todl gauta respondent nuomon atspindi ir mokymo organizatori, ir mokymosi paslaug gavj (vyr. slaugytoj) bei tiesiogini centro mokymo paslaug gavj (slaugytoj) nuomon. Centrui labai svarbu, kad klientus pasiekt teisinga ir laiku gaunama informacija. Centro darbuotojai stengiasi gerinti turimus ryius su klientais bei iekoti nauj. Diugu, kad didja slaugytoj galimybs naudotis moderniausiomis sistemomis, kompiuteriu. Net 14 proc.. respondent informacij gauna centro Interneto svetainje. 1/3 lieka itikimi urnalo skaitytojai. Maja informacijos teikimas telefonu, kas iandien yra gana brangus komunikavimo bdas tiek klientui, tiek centro darbuotojams.

4 pav. Respondent pasiskirstymas pagal ami Anketins apklausos dalyvi amius (4 pav.) rodo, kad slaugytojais dirba brandaus amiaus slaugytojai ir todl galima pasitikti j nuomone, nes pagal galiojanius teisinius dokumentus jie turjo ne kart dalyvauti SDTS centro organizuojamuose kursuose.

7 pav. altiniai, kuriais gaunama informacija apie SDTS centre vykstanius kursus

8 lentel: Priimtiniausios mokymo formos (iskyrus dienines) 8 lentels priedas: Prioritetas 1 (aukiausias) pasiskirst taip: 5 pav. Respondent pasiskirstymas pagal isilavinim

6 pav. Respondent pasiskirstymas pagal darbo sta 5 ir 6 paveiksl duomenys (isilavinimas ir darbo staas) tik patvirtina fakt, kad tai turintys didel sta (nuo 11 iki 26 met ir daugiau sudaro 90 proc.) respondentai. Todl nestebina ir duomenys apie j isilavinim, kad net 78 proc. sudaro respondentai, turintys auktesnj isilavinim, nes netolimoje praeityje slaugytojams nebuvo galimybi gyti auktj isilavinim slaugos srityje.

8 lentelje (nuotolins studijos kaip 1-as prioritetas tik treioje vietoje) gauti duomenys veria galvoti apie tai, kad urnale spausdinamos nuotolins studijos ne tik skatina slaugytojus mokytis, bet yra vienas pagrindini informacijos teikimo altini. Todl ir ateityje reikia galvoti, kaip gerinti urnalo kokyb bei j ilaikyti. Net keli klausimai buvo uduoti respondentams apie tobulinimosi programas. I 9, 10 ir 11 pav. galima daryti ias prielaidas: 1. tobulinimosi program pakanka (10 pav. apie tai nurod daugiau nei pus respondent). 2. 1/3 slaugytoj nepakanka tobulinimosi program tik atskir kvalifikacij specialistams. Tai atspindi reali situacij, nes specialiosios praktikos licencijas buvo galima gauti iki 2005-10-01, o program sraas klausytojams skelbtas 2005-05-01. Iki tol buvo daug tobulinimosi program, kurias galjo eiti vairi specializacij specialistai. Todl pateikus nauj program sra
Nukelta 6 psl.

6
Atkelta i 5 psl.

SDTS centro informacija

specialistams ir susidar spdis, kad specialistams, dirbantiems specializuotoje slaugos srityje, program maai. Taiau SDTS centro metodininkai turi atkreipti dmes respondent isakyt nuomon ir rengiant programas, tenkinti j poreikius. laid, kad slaugytojai labiausiai nori mokytis didelmis grupmis. Mokytis aplinkoje, kuri bt ariausiai j gyvenamosios vietos. Na, o jeigu jau vaiuoti kursus, tai ilgesniam laikui. U penki dien kursus pasisak daugiau kaip pus (53 proc.) respondent. Galima daryti prielaid, kad tai susij su licencijavimui skirt valand skaiiumi. Specialistas tik kelis (tarkim du kartus) atvyks ilgus kursus gali susirinkti reikiam licencijai valand skaii.

9 pav. Respondent nuomons apie tobulinimosi program sra pasiskirstymas

12 pav. Respondent nuomon apie kursuose gytas inias Opus klausimas SDTS centro dstytojams ir mokymo program rengjams, kiek ini besimokantieji gali pritaikyti praktikoje. 12 pav. gauti respondent atsakymai dar kart patvirtina, kad teorijos tikslas rodyti keli praktikai, nes net 60 proc. slaugytoj gyja nauj ini, o 13 lent. 60 proc. respondent nurodo, kad gali pritaikyti tik kai kurias inias. Tai leidia daryti kelias prielaidas: 1 atrenkant mokymo program turin einama teisingu keliu ir teikiamos paios naujausios inios; 2 prielaida gali bti, kad labai atsilieka praktika, nes 13 lentels duomenys tai patvirtina.

10 pav. Respondent nuomon apie program skaii

13 lentel: Apie slaugytoj galimybes kurs metu gytas inias pritaikyti praktikoje 11 pav. Respondent nuomon apie tobulinimosi program trukm 9 pav. pateikti duomenys rodo, kad beveik visiems specialistams naujai parengtas mokymo program sraas pasirod aikus ir suprantamas (88 proc.). Taiau rengiant nauj sra didesn dmes reikia atkreipti tai, kaip idstomi program pavadinimai specializuotoms slaugytoj grupms, nes 8,7 proc. respondent pasisak, jog jie yra neaiks. Analizuojant 11 pav. ir 8 lentel matyti, kad labiausiai slaugytojai nort mokytis seminar forma: 1-u prioritetu tai laiko beveik pus respondent (44 proc.). Kaip antr prioritet respondentai pasirinko (30 proc.) konferencijas. Taigi galima daryti prieRespondentai argumentuoja tuo, kad nra vienos bendros nuomons ir strategijos dl naujovi diegimo darbo vietoje (28 proc.). Kad trksta laiko, per didelis darbo krvis nurodo 24 proc.; kad trksta darbo priemoni, nurodo 22 proc. dalyvavusij apklausoje. Tik 2 proc. (12 pav.) respondent nesuinojo nieko naujo. ie duomenys skatina atlikti gilesn analiz, nes prieastys gali bti vairios ne tik mokymo programos turinys ar dstytojo parinkimas. Dkoju visiems apklausoje dalyvavusiems respondentams. Manau, kad mums visiems naudinga kartkartmis pasitikrinti, kokie esame ir kur einame.

TSSM komiteto veikla

Slaugos mokslo dabartis ir ateities perspektyvos

Prof. Danut Kalibatien, Vilniaus universitetas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sigali naujas poiris sveikat ir jos problemas visuomenje. Jau madaug prie pus imto met prieita prie ivados, kad sunku, o kartais ir nemanoma, isprsti esmines sveikatos problemas remiantis vien tik medicinos mokslu ir medicinine pagalba. Vis svarbesni tampa kiti sveikatos mokslai visuomens sveikata, reabilitacija, slauga. Sveikatos prieiroje sivyravo biopsichosocialins sveikatos sampratos modelis, kurio esm atsispindi 1948 met Pasaulins sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos apibrime: sveikata yra visapus fizin, dvasin ir socialin gerov, o ne vien tik lig ar negalavim nebuvimas. PSO duomenimis, sveikatai turi takos genetiniai veiksniai (20%), aplinka (20%), gyvensena (50%), sveikatos prieira (10 %). Sveikatos prieiros efektyvumas priklauso nuo medicinins pagalbos (50%) ir reabilitacijos bei slaugos paslaug (50%). Vakar alyse per paskutinius penkis deimtmeius labai pasikeit slaugos praktika: slauga atsiskyr nuo medicinos, slaugos studijos tapo universitetinmis, irykjo slaugos profesijos socializacija. Slaugytoj profesionalumas padidjo tiek, kad jie gali dirbti savarankikai teikti slaugos paslaugas, konsultuoti ir mokyti ligonius, atlikti mokslo tiriamj darb. Slaugos objektu vardinamas nebe ligonis, bet klientas sveikas ar sergantis asmuo, eima, bendruomen. iuolaikinis slaugytojas sugeba kritikai vertinti slaugos praktik, sukurti slaugos teorijas ir slaugos modelius, juos pritaikyti ir patikrinti praktikoje. XX a. antroje pusje susiformavo slaugos mokslo samprata. Slaugos mokslas tai klinikine praktika paremta gamtos ir socialini moksl visuma. Slaugos mokslo negalima visikai sutapatinti nei su medicinos, nei su socialiniais mokslais, todl jis iskiriamas atskir mokslo krypt. Tai atsispindi ir Europos Sjungos rekomenduotame moksl srii ir krypi klasifikatoriuje. Remiantis LR vietimo ir mokslo ministerijos sakymu (1998 m. sausio 9 d. Nr. 30, Valstybs inios, 1998, Nr. 6126) dl mokslo srii, krypi ir ak klasifikacijos ir LR Vyriausybs 1997 m. lapkriio 11 d. nutarimu Nr. 1245 Dl mokslo srii, krypi ir ak klasifikacijos (Valstybs inios, 1997, Nr. 103-2598), iuo metu tarp kit yra patvirtintos ir sveikatos moksl kryptys. Mokslo srityje: Biomedicinos mokslai B000, numatytos mokslo kryptys: medicina (kodas 07B), odontologija (kodas 08B), farmacija (kodas 09B), visuomens sveikata (kodas 10B), slauga (kodas 11B), reabilitacija (kodas 12B). is mokslo klasifikatorius atitinka Europos Sjungos mokslo srii ir krypi klasifikacij. Labai svarbu, kad iskirta savaran-

kika slaugos mokslo kryptis, nes tai suteikia teis steigti slaugos doktorantr ir teikti mokslo laipsnius bei ymti mokslo laipsnius diplomuose ir pedagogini mokslo vard atestatuose, sudaro pagrind slaugos mokslo progresui. Slaugos mokslo tyrimai yra kompleksiniai, apima daug mokslo disciplin, susijusi su vairiais sveikatos bei gyvenimo aspektais. Slaugos moksle, kaip ir kituose, iskiriami taikomieji ir fundamentalieji tyrimai. Slaugos taikomieji tyrimai turi panaum su biomedicininiais tyrimais. Jie orientuoti fizines, socialines, psichologines ir dvasines sveikj ir sergani bei negali pacient problemas bei slaugos poreikius. Tiriama vairaus amiaus pacient (vaik, suaugusi, pagyvenusi bei sen moni), sergani vairiomis ligomis, slaugos problemos, j sprendimo bdai, veiksniai, skatinantys arba trikdantys slaugos proces, mogikieji ir materialiniai slaugos itekliai. Daug dmesio skiriama pacient gyvenimo kokybei, aling proi, lig rizikos veiksni tyrimui, pacient mokymo galimybi analizei. Analizuojami pirmins sveikatos prieiros ir nam slaugos poreikiai ir galimybs, laiko ir materialins snaudos, reikalingos optimaliai individualiai slaugai. Nagrinjama slaugytoj profesin veikla ir kompetencija, j poreikiai, darbo sauga. Fundamentalieji slaugos mokslo tyrimai labiau susij su socialiniais, psichologijos, filosofijos mokslais. Socialinio painimo metodologija skiriasi nuo gamtos moksl painimo. Svarbiausios socialinio painimo vertybs dorov (gris ir blogis), teis (teisingumas ir neteisingumas), filosofija (vairs filosofiniai poiriai), religija. Socialiniam painimui didel reikm turi istorizmo principas analizuojama praeitis, dabartis ir ateitis, ir svarbiausia aktualizuojama praeitis ir ateitis dabartyje. Socialiniame painime paintin smon lydi vertybin smon, kuri nesidomi, koks dalykas ar reikinys yra pats savaime, o kuNukelta 8 psl.

8
Atkelta i 7 psl.

TSSM komiteto veikla

ria savo subjektyv vertybini poiri pasaul. Suprantama, tokio mokslo objektas ir metodologija labai skiriasi nuo gamtos moksl. Deja, slaugos mokslas alyje progresuoja ne taip greitai, kaip reikt. Pagrindiniai slaugos mokslo paang stabdantys veiksniai nesuformuota nacionalin slaugos mokslo raidos ir mokslini tyrim strategija, Lietuvos mokslo taryboje nepatvirtinta slaugos mokslo kryptis ir ios krypties doktorantra, atsiliekantis nuo pasaulini standart slaugos praktikos sistemos organizavimas, patyrusi slaugos krypties mokslinink ir pedagog trkumas, dl to universitetuose ir kolegijose dar nemaai gydytoj dsto slaugos disciplinas ir vadovauja slaugos moksliniams darbams. alyje nra slaugai skirto mokslinio recenzuojamo urnalo. Stokojama mokslins ir metodologins literatros lietuvi kalba. vertin ivardintas ir kitas problemas, trij Lietuvos universitet: Kauno medicinos, Klaipdos ir Vilniaus, mokslininkai, dirbantys slaugos srityje, inicijavo ir 2005 m. spalio 12 dien kr tarpuniversitetin slaugos studij ir mokslo komitet (TSSM komitet), susidedant i 12 nari (po 4 atstovus i kiekvieno universiteto), patvirtino komiteto veiklos reglament ir darbo plan. TSSM komiteto pirmininke irinkta prof. D. Kalibatien (Vilniaus universitetas), pirmininks pavaduotoju prof. A. Kirkutis (Klaipdos universitetas). Pagrindiniai TSSM komiteto veiklos tikslai skatinti ir puoselti slaugos mokslo progres alyje, sukurti ir pasilyti nacionalin slaugos mokslo ir studij strategij bei raidos gaires, suvienyti universitet potencial diegiant mokymo programas ir alies praktik slaugos mokslo pasiekimus, teikti metodin pagalb slaugos mokslininkams ir pedagogams, koordinuoti slaugos mokslinink veikl. 2005 m. gruodio 2 d. Klaipdos universiteto (KU) Senato salje vyko Tarpuniversitetinio slaugos studij ir mokslo komiteto iplstinis posdis Slaugytoj profesins karjeros pakopos. Apskrito stalo diskusijoje dalyvavs LR Sveikatos ministras ilvinas Padaiga pasveikino Lietuvos universitet mokslininkus, profesorius, kolegij ir kit mokymo staig atstovus, slaugos specialistus praktikus, pritar j darbams, rpesiui dl slaugos mokslo, studij ir slaugytojo profesijos ateities, parm TSSM komiteto krimo idj. Posdio metu buvo gyvai aptariamos galimos slaugytoj profesins karjeros pakopos, btinyb jas derinti su paangia Europos ali patirtimi. Prieita prie bendros nuomons, kad pirmiausiai reikt sutvarkyti teisin baz, perirti slaugos praktikos statym, kartu su vietimo ir mokslo ministerijos ir Studij kokybs departamento specialistais nustatyti slaugos pagrindini studij ir specializacijos program tikslus ir turin. 2006 m. sausio 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Senato posdi salje vyko kitas Tarpuniversitetinio slaugos studij ir mokslo komiteto iplstinis posdis Slaugos mokslo dabartis ir ateitis, kuriame dalyvavo TSSM komiteto nariai, VU mokslo reikal prorektorius prof. J. V. Vaitkus, VU akademini reikal prorektor doc. B. Pocit, Vilniaus ir Klaipdos universitet slaugos dstytojai, mokslininkai, doktorantai, Lietuvos universitetinio isilavinimo slaugytoj draugijos nariai (pirminink R. Stundien), iniasklaidos atstovai. TSSM komiteto pirminink, VU Vidaus lig pagrind ir slaugos katedros vedja, VU slaugos program komiteto pirminink prof. D. Kalibatien perskait praneim Slaugos mokslo raida ir perspektyvos, po kurio buvo konstruktyviai diskutuojama slaugos mokslo strategini gairi, mokslini tyrim prioritet, metodologijos klausimais. Prof. J. V. Vaitkus aptar alies moksl klasifikatori, paymjo, kad jame galt bti viena sveikatos moksl kryptis, o visuomens sveikatos, reabilitacijos ir slaugos mokslai tapt ios krypties akomis. Didesns komiteto nari dalies nuomone, atskira slaugos mokslo kryptis turt ilikti, nes ji yra savarankikos slaugos profesijos garantas, skatinantis slaugos mokslo, studij ir praktikos paang. VU prorektor doc. B. Pocit atkreip dmes slaugos fundamentali tyrim srit teigdama, kad ji nepakankamai idiskutuota ir aiki, per daug persipina su sociologijos ir psichologijos mokslais. KU Sveikatos prieiros fakulteto dekanas prof. A. Kirkutis pateik slaugos mokslo Klaipdos universitete apvalg, pagrindines slaugos mokslo temas, tokias, kaip: perioperacin, geriatrin slauga, slaugos etika. Profesoriaus nuomone, labai svarbu stiprinti slaugos mokslo fundamentinius tyrimus, tobulinti slaugos tyrim metodologij, pltoti multicentrinius tyrimus universitetams glaudiau bendradarbiaujant, kurti jungtin slaugos doktorantr. KU Reabilitacijos ir slaugos katedros vedjas doc. A. Razbadauskas kalbjo apie KU tarptautinius partnerius ir projektus, surengtas tarptautines konferencijas. KU doktorant N. Istomina padar praneim apie bendradarbiavimo su Europos slaugos mokslo akademija (EANS) galimybes. VU eimos medicinos centro vadovas doc. V. Kasiuleviius nagrinjo slaugos mokslo ir mokslini tyrim metodologijos klausimus, akcentavo, kad iuolaikin slaugos praktika remiasi rodymais pagrstu slaugos mokslu. VU Gerontologijos centro vadovas doc. V. Alekna pabr mokslins veiklos slaugos srityje prioritetini krypi suformulavimo svarb, pateik galimas prioritetines alyje slaugos mokslo kryptis, tokias, kaip slaugos poreiki tyrimai. KU prof. G. iliukas akcentavo slaugos mokslo problematikos identifikavimo svarb. Teig, kad labai svarbu turti recenzuojam slaugos mokslo urnal, pateik pasilymus, kaip to galima bt pasiekti. Reziumuojant posdyje isakytus pasilymus, nutarta TSSM komitete i vis universitet atstov sudaryti darbo grup, kuri inagrint pasilymus, suformuluot ir pateikt komitetui svarstyti prioritetines slaugos mokslo kryptis. Nusprsta siekti, kad urnalas Slauga: mokslas ir praktika atitikt mokslo urnalams keliamus reikalavimus ir bt trauktas alies recenzuojam mokslo urnal sra. Nutarta kreiptis Lietuvos mokslo taryb dl slaugos mokslo krypties ir slaugos krypties doktorantros pripainimo. Nusprsta siekti, kad bt kurta jungtin tarpuniversitetin slaugos moksl doktorantra. Plsti bendradarbiavim su Europos slaugos mokslo akademija. Kitas slaugos studij ir mokslo komiteto posdis, skirtas slaugos studijoms, numatytas 2006 m. kovo mnes Kauno medicinos universitete.

komandos darbas padedant veikti lig

Kai visi dirba ivien, juodi debesys virsta Spalv aismu

Vasario 11 d. Pasaulin ligoni dien LR Socialins apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Respublikins Vilniaus psichiatrijos ligonins pacient darb parodos Spalv aismas, kuri keturis ministerijos auktus puo dar mnes, atidarymas ir knygos Biiuliai pristatymas. Atidarydama parod Socialins apsaugos ir darbo ministr Vilija Blinkeviit paymjo ypating tokios parodos prasm btent i Pasaulin ligoni dien. Sveikindamas kolegas ir savo pacientus RVPL direktorius med. dr. Valentinas Maiulis ypa akcentavo, jog be bendr slaugytoj, socialini darbuotoj, gydytoj pastang, nebt manoma nei kokybika pagalba pacientams, nei toks renginys ar knygos ileidimas: Darbuotojai nuolatos kaupia pacient darbus ir iam leidiniui, kaip ir parodai, tikrai buvo i ko parinkti mediag. Diugu, jog galjome per pai pacient kryb, j mini ir jausm iraikas prabilti visuomen, atkreipti dmes serganij psichikos ligomis problemas bei parodyti, jog visi esame mons: su savo poreikiais, problemomis, skausmais ir diaugsmais. Parodos atidaryme kalbjo ir buv bei dabartiniai RVPL pacientai, dalinosi savo spdiais ir diaugsmu, jog j kryba nepasimet lentynose ar staliuose, nenugrimzdo umarties ir abejingumo kertse, o sugul labai reprezentatyviai ileist knyg Biiuliai. Paraginti io renginio urmulio ir pakili nuotaik nusprendme apsilankyti Respublikinje Vilniaus psichiatrijos ligoninje ir i ariau pasiirti, kur gimsta tai, kas dabar rodoma Socialins apsaugos ir darbo ministerijoje ar Biiuli puslapiuose. RVPL direktoriaus pavaduotoja slaugai ponia Irena Jurelien mielai sutiko palydti po septyniolika skyri turini ligonin: Kai kurie skyriai yra laisvai prieinami, kitur nepateksi ir neieisi be rakto. Ligoninje yra vyr ir moter, o taip pat ir bendr skyri. Siekiame, kad ligoniams bt sudarytos kuo jaukesns slygos, kad prislgti gyvenimo ar negalios, jie nejaust sien pilkumos alio, personalo abejingumo. Kiekvienas skyrius yra vis kitaip rengtas (tai, beje, i karto krito ir mums akis red. pastaba), kiekvienas turi savo veid. Ypa nustebino, kai lankantis urakintame skyriuje, ivydome moteris: pasidaiusios, apsitaisiusios graiais drabuiais ir net pasipuousios jos bendravo ne tik tarpusavyje, bet ir mus paslaugiai palydjo uimtumo kambar, rodydamos, kur k yra padariusi, ko pasakodamos, ko imoko i draugi ar darbuotoj. Ties sakant, jeigu neinotum, kad esi tokioje ligoninje, pamanytum, jog tai sanatorija. Ponia Irena pristatydama personalui urnalist, kartu supaindino ir su pacientmis. Keisiausia buvo igirsti ne j pasakojimus apie save, bet klausimus: kas, i kur, k raysiu, kur jau buvau, kaip

man ia patinka, ar moku padaryti toki gl i popieriaus... Pasinekuiav usukome vaik skyri. Nors piet miego laik kai kurie jaunieji pacientai leido uimtumo kambaryje, bet visame skyriuje tvyranti ramyb ir tyla leido dmiai apirti linksmai dekoruotas koridori sienas, priderintas prie j aismingas uuolaidas, velioje kambarini augal alumoje skendinius rankdarbius (angellius, llytes, irdeles, vaigdeles ir t. t.). Kol grojoms akvariumu, pavaduotoja papasakojo lidn su laiminga pabaiga istorij: Kart vienas tio apimtas paauglys sudau akvarium: kai atjau darb, visi vaikai supuol pasakojo apie nelaim, bet viskas baigsi gerai: uvytes pavyko igelbti, o labai greitai buvo nupirktas naujas akvariumas. Kadangi ia gydosi vaikai su vairiomis diagnozmis, visi jie daugiau ar maiau yra jautrs, o tokia detal kaip akvariumas su laisvai plaukaniomis margaspalvmis uvelmis puikiai atpalaiduoja, ramina. Beje, akvarium radome ir ypa jaudri vyr skyriuje. ia uimtumo kambaryje gyvena ir banguotoji papgl, aluma diugina gls. Skyriaus slaugytoja paaikino, kad vyrai patys rpinasi savo augintiniais, be to, jie noriai usiima vairiausiais darbais: pieia, neria, konstruoja i vairi mediag ir atliek nuostabias kompozicijas, taip pat gali suaisti domino, achmat ar aki partij, skaityti knygas, urnalus, kuri daug prenumeruoja ir perka ligonin. Kol einame pro senos statybos bet iuolaikikai atnaujintus ligonins korpusus Socialins pagalbos skyri, ponia Irena pasakoja, jog tokioje ligoninje visko pasitaiko: Slaugytojas turi bti ypa budrus ir pasirengs ekstremalioms situacijoms. Jis turi bti labai nuoirdus ir kompetentingas, kad ligonis jaust, jog juo galima pasitikti ir jis tikrai jam gali padti. Tada net ir pamjus ligonio bklei, jam nekils noras smurtauti prie personal. Be to, slaugytojas turi domtis daugeliu dalyk, kad galt patenkinti paciento bendravimo poreikius: o juk visi mons skirtingi, skirtingas kiekvieno interes ratas! Socialins pagalbos skyriaus vedja Alma BuginyNukelta 10 psl.

10
Atkelta i 9 psl.

komandos darbas padedant veikti lig

t pritar poniai Irenai, jog tokio pobdio gydymo staigoje ypa svarbus komandinis darbas: slaugytojai, gydytojai, socialiniai darbuotojai ir pagalbinis personalas turi veikti ivien, kad bt utikrinta (pagerinta) pacient gyvenimo kokyb. Taigi ligoninje dirbantys per dvideimt socialini darbuotoj tampriai bendradarbiauja su slaugytojais: Daniausiai slaugytojos ir pataria, pakalbina pacientus apsilankyti uimtumo grupje. Juk jos geriausiai mato, kaip jauiasi ligonis, kada jis jau gali usiimti krybine ar darbine veikla. Ponia Alma pasakoja, jog su pacientais vykdomos ne tik uimtumo programos, bet organizuojamos vents, kurias kvieiami pacient artimieji, ligonins apylinki gyventojai: Bet svarbiausia kad ms pacientai ino, jog bet kada gali kreiptis mus: ar reikia psichologo pagalbos, ar patarimo dl sidarbinimo, ar turi sunkum bendraudami su eimos nariais. Mes visuomet stengiams iklausyti ir suprasti, padti kuo galime. Ivykstant i RVP ligonins, nejuiom ikyla mintyse du pavadinimai: Biiuliai ir Gyvenimo spalvos. Tai labai tiksls ir prasmingi pavadinimai to, k bendromis jgomis sukr mons, kuriems NE VIS TIEK... Elvyra Lauiuvien

RVPL direktoriaus pavaduotoja slaugai Irena Jurelien (deinje) ir ligonins Socialins pagalbos skyriaus vedja Alma Buginyt

Mokslinis praktinis seminaras slaugos specialistams Komandinio darbo kompetencijos

Vasario 23 d. VU Onkologijos institute vyko mokslinis praktinis seminaras slaugos specialistams Komandinio darbo kompetencijos. Seminare parneimus skait vairi institucij atstovai: slaugos pedagogai, medikai, slaugos administravimo specialistai, slaugytojai. Seminar pradjo SDTSC mokymo ir program skyriaus direktor Loreta Gudelien-Gudeleviien praneimu Komandinis darbas paliatyviosios prieiros programoje, kuriame ypatingai buvo akcentuoti skirtumai tarp komandinio darbo ir darbo grupje, ianalizuotos prielaidos ir galimybs komandiniam darbui Lietuvos sveikatos prieiros staigose. Pasak prelegents, perjimas prie komandinio darbo nra vienadien ir vienkartin pastanga, todl ypa svarbu inoti io proceso natralias stadijas, sunkumus, su kuriais gali tekti susidurti ir, svarbiausia, kiekvienam komandos nariui pirmiausia pradti nuo savo poirio formavimo, kur paskatinti pedagogai ir praktik vadovai turi dar mokymo staigoje. i mint palaik ir pltojo taip pat ir Vilniaus kolegijos Sveikatos prieiros fakulteto mokymo skyriaus vedja J. Matuizien savo praneime Slaugytojo kaip komandos nario rengimas. Dr. Janina Didiapetrien supaindino slaugytojus su mokslo eiga atskleidiant piktybini navik prieastis. Bendrosios praktikos slaugytoja Rita Andrainien susiejo slaugos vadyb su efektyvia slauga, radiologijos laborant Violeta Michalovskaja aptar streso, kur patiria medicinos darbuotojai, lygius, apie mirtaniojo paciento slaug, kurioje ypa reikalingas komandinis darbas, kalbjo bendrosios praktikos slaugytoja Zinaida Kirilova. Tokie renginiai, pasak VU Onkologijos instituto vyresniosios specialists mokymo reikalams Stelos Legainskiens, tai puiki proga iklausyti koleg ir partneri poir vien ar kit problem, diskutuoti ir priimti teisingus sprendimus kasdienos darbuose. Slauga. Mokslas ir praktika informacija

Seminaro organizators ir dalyvs pertraukls metu

Elvyros Lauiuviens nuotraukos

bendradarbiavimas su usieniu

11

Belg student slaugytoj vienag SDTSC

Vasario 14-15 dienomis Slaugos darbuotoj tobulinimosi ir specializacijos centre sveiavosi student slaugytoj ir dstytoj main pagal Leonardo da Vinio program partneriai i Belgijos. Vis mnes keturi belg studentai atliko praktik vienoje psichiatrijos ligoninje Lietuvoje ir is vizitas SDTS centre vienas i projekto aspekt: buvo dalintasi patirtimi ir spdiais, aptartos ateities bendradarbiavimo galimybs. Projekto vadov Magda Vermeulen pristat slaugos studij ypatumus Belgijoje. Kuo gi, vienios akimis, skiriasi slaugos studijos ir slaugytojo darbas Lietuvoje ir jos alyje? Pirmiausia individualiu prijimu prie studento: kiekvienas studentas Belgijoje gauna nepaprastai daug dstytoj dmesio, kur, vliau dirbdamas slaugytoju, perteikia ir savo pacientams. Individualus poiris lemia ir kai kuriuos darbo ypatumus: gebjim dirbti komandoje, imtis asmenins atsakomybs ir iniciatyvos, nor ir gebjim bendrauti su pacientu. Praktikantai i Belgijos patvirtino vadovs isakytas mintis apie bendravim su pacientais: dl dideli krvi ir, greiiausiai dl nusistovjusio poirio slaugytojo profesij, lietuviai slaugytojai maiau bendrauja su ligoniais. Studentai pastebjo taip pat, jog vis dlto ms sveikatos prieiros sistemoje slaugytojams trksta savarankikumo, t. y. jauiasi stipri hierarchins sistemos taka, kur aukiausi viet uima gydytojas, administracija, o emiau lieka slaugytojas ir kitas personalas. Tokia hierarchin sistema trukdo pilnai gyvendinti ir komandinio darbo praktik. Greiiausiai dar ne kart bus kalbama apie sveikatos sistemos darb ir poiri skirtumus ir panaumus Lietuvoje bei usienio alyse, juo labiau, jog msuose pastaraisiais metais yra tikrai nemaai dirbama holistinio poirio slaug, komandinio darbo gyvendinimo, bendravimo su pacientais poreiki tyrim ir analizs bei slaugos vadybos kryptimis. O tokie susitikimai, galimyb pavelgti save svetimomis akimis tai abipusiai naudinga patirtis, pasitikrinimas, ar einame teisinga linkme. Ir vis dlto maga svei paklausti, kokie asmeniniai j patirti spdiai? Bene geriausiai i visos grups angl kalba kalbanti student Sandra Van Geldorp mielai sutiko pasidalinti savo spdiais: Aplinka ligoninje man nepasirod itin demokratika. Jeigu gydytojas k nors pasako, slaugytoja beatodairikai tai vykdo. Ms v. Norberto ligoninje, kur a atlikau praktik, slaugytojas gali diskutuoti su gydytoju. Ir tai, man atrodo visai natralu, nes slaugytojas daugiau laiko praleidia su ligoniu, daugiau su juo bendrauja, taigi, kai kuriuos ligos eigos ar ligonio savijautos niuansus jis ino artimiau, gali atkreipti gydytojo dmes juos. iemet baigsianti tris metus trunkanias slaugos studijas Sandra nemaai papasakojo ir apie tai, kaip jai ir kolegoms seksi bendrauti su pacientais lietuviais: Nemaai js pacient puikiai kalba anglikai, taigi bendrauti su daugeliu nebuvo sunku. Kai kada pacientai netgi paddavo susikalbti su kitais pacientais ar personalu. inoma, ne visiems reikia kalbjimo, odi. Kai kada utekdavo dainuoti, muzikuoti, pieti, su kitais galdavome susikalbti gest kalba, mimika, padedami vaidybos element. odiu, buvo linksma ir patyrme tikrai neidildom spdi. Beje, labai patiko Lietuva kaip kratas: gamta, architektra, nepamirtami spdiai i Kryi kalno, Trak. Prie vaiuojant Lietuv, vienas i pasiruoimo punkt buvo suinoti apie js al, kalb, kultr: Internete radau nemaai mediagos, taiau pamatyti ir patirti visk gyvai neprilygstamas dalykas.

SDTSC mokymo ir program skyriaus direktor Loreta GudelienGudeleviien ir vienia i Belgijos Magda Vermeulen (deinje) Student ir slaugytoj main projektai, remiami Leonardo da Vinio programos, vyksta jau ketvirtus metus. io bendradarbiavimo esm: paintis su skirting valstybi kultriniu ir etniniu kontekstu, su svetimos alies slaugytoj darbo bei sveikatos prieiros sistemos ypatybmis, dalijimasis patirtimi. iemetin savo patirt Lietuvoje ir Olandijoje (kur keli belg studentai taip pat atliko praktik pagal Leonardo da Vinio programos projekt) ponia Magda Vermeulen maloniai sutiko palyginti vieno artimiausi urnalo Slauga. Mokslas ir praktika puslapiuose. Slauga. Mokslas ir praktika informacija

12

SOS: pauki gripas!

VALSTYBIN VISUOMENS SVEIKATOS PRIEIROS TARNYBA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS

REKOMENDACIJOS SVEIKATOS PRIEIROS STAIGOMS DL PAUKI GRIPO A(H5N1) KONTROLS PRIEMONI

KUO SKIRIASI: SEZONINIS GRIPAS, kur sukelia monms prasti gripo virusai, sergamumas sezoniniu gripu padidja kiekvien rudens-iemos sezon ir gali pasireikti epidemijomis. Pasireikia vairaus sunkumo klinikinmis formomis, kiekvienais metais slygoja moni miri, ypa dl gripo komplikacij, plinta oro laeliniu keliu, mogus usikreia nuo mogaus. Sukurtos efektyvios gripo vakcinos (sezonin vakcinacija nuo gripo), kuri antigenin sudtis koreguojama kiekvienais metais, atsivelgiant tai kokio gripo viruso cirkuliavimas prognozuojamas. PANDEMINIS GRIPAS MONMS , kur sukelia pandeminis gripo virusas kas keliasdeimt met ir prie kur didioji dauguma gyventoj neturi specifinio imuniteto. Plinta oro laeliniu bdu nuo mogaus mogui dideliu greiiu. Danai sukelia sunkias klinikines formas ar net mirtis. XX a. buvo trys gripo pandemijas, kurias sukl pauki ar gyvn gripo virusai, kai jiems mutavus jais usikreia mogus ir virusas pradeda plisti nuo mogaus mogui. Pandemijos metu, vis daugiau moni gyjant specifin imunitet, pandeminis gripo virusas ilgainiui tampa sezoninio gripo suklju. PAUKI GRIPAS, tai pauki infekcin liga, kurio antigenin sudtis skirtinga nuo moni gripo viruso. Dideliu patogenikumu pasiymi A/H5N1 pauki gripo virusas, kuris pauki tarpe sukelia epidemijas, ypa pavojingas industriniu bdu auginamiems paukiams dl glaudaus kontakto. Paukiai virus platina su imatomis ir seilmis, virusas aptinkamas alioje msoje. mogaus usikrtimo A/ H5N1 mechanizmas nra visikai aikus, taiau visi susirgusieji turjo ypa glaud slyt su serganiais paukiais ar valg termikai neapdorot ms. Nra nustatyta, kad pauki gripu bt usikrts mogus nuo mogaus. Pavojinga yra tai, kad vykus mutacijai pauki gripo virusas gali tapti pandeminiu gripo virusu. Nerija Kupreviien Ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols centras 1. Pauki gripas ir jo grsm monms. 1. 1. Liga tarp pauki: poveikis ir kontrols priemons. Pauki gripas yra infekcin pauki liga, kuri sukelia A tipo gripo virusas. i liga paplitusi visame pasaulyje, pirm kart ji buvo identifikuota daugiau kaip prie 100 met Italijoje. Manoma, kad visi paukiai yra imls pauki gripo virusui. Infekcija tarp pauki pasireikia vairiomis klinikinmis formomis, nuo lengv iki sunki, labai ukreiam, pasibaigiani mirtimi. J pasekm - didels epidemijos, inomos kaip ,,ypatingai patogeninis pauki gripas. Tarp usikrtusi pauki/pulk jis pasireikia staigia ligos pradia, sunkia klinikine eiga ir greita mirtimi. Letalikumas gali siekti 100 proc. Tiesioginis ar netiesioginis slytis tarp namini pauki pulk ir migruojani vandens pauki yra viena daniausi epidemijos kilimo prieasi pauki populiacijoje. Nustatyta, kad migruojantys vandens paukiai, daniausiai laukins antys, yra natralus pauki gripo virus rezervuaras. ie virusai gali iplisti tarp namini pauki bei pauktynuose. Prekyba gyvais paukiais taip pat turi didels reikms pauki gripo viruso perdavimui ir iplitimui. Standartins kontrols priemons, kuriomis galima sustabdyti pauki gripo viruso plitim pauki populiacijoje karantinas ir tariam infekuot ar infekuot pauki pulk sunaikinimas. Kadangi pauki gripo virusas yra labai patogenikas, jis lengvai plinta i vieno pauki kio kit per mechanines priemones, pavyzdiui utertus rengimus, transporto priemones, paarus, darbuotoj drabuius. Sanitarini priemoni sustiprinimas pauki kiuose gali pristabdyti viruso plitim. Jei kontrols priemons, kuri pagrindas gera epidemiologin prieira, negyvendinamos laiku, pauki gripo epidemijos gali tstis kelet met. Didelio patogenikumo pauki gripo virusu, pvz. A/ H5N1, mogus gali usikrsti nuo pauki ir sunkiai susirgti. iuo metu rodym, kad is pauki gripas gali bti perduodamas nuo mogaus mogui, nra. 1.2. Pauki gripo A(H5N1) monms klinika, gydymas, profilaktika. Literatroje nurodoma, kad mons sirg pauki gripu skundsi kariavimu, kvpavimo tak susirgim simptomais, kvpavimo sutrikimais. Kai kuriais sunkiais atvejais, kai liga baigsi mirtimi, buvo nustatyti plaui kapiliar pralaidumo padidjimas ir mikrotromb susidarymas juose, isivysts dl virusins pneumonijos. Tyrimai, skirti mogaus ir pauki gripo diagnostikai, skiriasi jautrumu ir specifikumu, priklausomai nuo tyrim mediagos pamimo laiko ir tyrim tipo. Antivirusiniai vaistai, kurie gali bti naudojami ir gydymui, ir profilaktikai, yra efektyvs nekomplikuotoms gripo A formoms, bet turi ir trkum. Kai kurie antivirusiniai vaistai yra brangs ir dl to j tiekimas yra ribotas. Jei sveikatos prieiros staig darbuotojai, turi slyt su tiriamja (klinikine) mediaga i serganiojo kvpavimo tak ir ligoniui yra patvirtinta pauki gripo A(H5N1) diagnoz, ar laukiama kol rezultatai dl pauki gripo A(H5N1) bus patvirtinti, turi bti svarstomas neuraminidazs inhibitori, pvz. oseltamiviro, vartojimas gydymui ar profilaktikai.

SOS: pauki gripas!

1.3. Inkubacinis periodas. moni gripo inkubacinis periodas yra trumpas nuo 2 iki 3 dien (minimalus 1, maksimalus - 7 dienos). Vidutinis pauki gripo A(H5N1) monms inkubacinis - 3 dienos (svyruoja nuo 2 iki 4 dien). 1.4. Patvirtintas gripo A(H5) monms atvejo apibrimas. Patvirtintu pauki gripo A(H5) monms atvejis laikomas, kai asmeniui nustatyta vienas ar daugiau i laboratorini tyrim rezultat: 1.4.1. teigiama gripo viruso A(H5) kultra; 1.4.2. teigiama gripo A(H5) polimerazs grandinin reakcija (PCR); 1.4.3. teigiama antikn (IFA) imunofluorescencijos reakcija, naudojant monokloninius H5 antiknus; 1.4.4. porini serum mginiuose A/H5 specifini antikn titr padidjimas 4 kartus. 2. Pauki gripo A(H5N1) kontrols priemons. 2.1. Sezoninis gripas perduodamas laeli pagalba, t.y. su oro laeliais plintanti ukreiamoji liga. Taip pat pripastama, kad galimas plitimas ir tiesioginio ir netiesioginio slyio bdu. 1997 m. Honkonge (Kinijoje) vyks pauki gripo A(H5N1) protrkis tarp moni, parod, kad per or su laeliais ir slyio bdu plintani infekcij kontrols priemoni naudojimas, ukirto keli infekcijos plitimui. Dl pauki gripui bdingo didelio mirtamumo, viruso galimybi kisti bei ukrato perdavimo mogaus mogui atsiradimo galimybs, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja naudoti ne tik priemones, kurios reikalingos su oro laeliais ir slyio bdu, bet ir su oro dalelmis plintanioms infekcijoms kontroliuoti. 2.2. Infekcijos kontrols priemons. Skiriamos dvejopos pauki gripo A(H5N1) monms infekcijos kontrols priemons: standartins priemons, kurios VISADA taikomos VISIEMS pacientams, ir papildomos priemons - per or, su oro laeliais ir slyio bdu plintani infekcij kontrols priemons. 2.2.1. Standartins priemons. Laikantis standartini infekcijos kontrols priemoni asmens sveikatos prieiros staigose, utikrinamos kokybikos sveikatos prieiros paslaugos tiek pacientams, tiek sveikatos prieiros darbuotojams, tiek lankytojams. Standartins priemons: - rank plovimas, dezinfekcija (rank higiena); - asmenini apsaugini priemoni naudojimas (toliau vadinama AAP), dirbant su krauju, mogaus kno iskyromis ar kita potencialiai infekuota mediaga; - tinkama naudojamos rangos ir utert skalbini prieira; - mikrotraum, sueidim atriais daiktais prevencija; - aplinkos valymas ir ipilt kraujo ir kit kno skysi nukenksminimas; - tinkamas medicinini atliek tvarkymas. 2.2.2. Papildomos priemons. Papildomos priemons taikomos tada, kai utikrintas standartini priemoni laikymasis. Papildomos priemons: - su oro laeliais plintani infekcij kontrols priemons; - per or (dalelmis) plintani infekcij kontrols priemons (efektyvi kvpavimo tak apsauga, jei yra galimyb neigiamo slgio palatos ); - slyio bdu plintani infekcij kontrols priemons. Visos papildomos priemons turi bti taikomos, kol pacientas teorikai laikomas ukreiamu: suaugusiems, vaikams vyresniems nei 12 met priemons pradedamos taikyti hos-

13

Saviudybi prevencija kiekvieno pareiga

pitalizuojant ligon ir taikomos dar 7 dienas, kai ligonis nustoja kariuoti, vaikams, jaunesniems nei 12 met priemons pradedamos taikyti hospitalizacijos metu ir tsiamos 21 dien nuo ligos pradios (vaikai iskiria didelius viruso kiekius iki 21 dienos). Jei dl l stokos to negalima pasiekti, rekomenduojama apmokyti asmens higienos ir infekcijos kontrols priemoni eimos narius. Ligonio izoliavimas. Ligonis turi bti hospitalizuodamas vienviet izoliacijos palat arba kitas izoliacijos patalpas su pacientais, serganiais ta paia liga, kurios sukljai yra tokie patys mikroorganizmai. Jei nra slyg guldyti vienvietje izoliacijos palatoje arba kitas izoliacijos patalpas su pacientais, serganiais ta paia liga, kurios sukljai yra tokie patys mikroorganizmai, ligonius btina guldyti ne ariau kaip 1 m atstumu vienas nuo kito. Guldant ligonius daugiavietes palatas su pacientais, serganiais ta paia liga, kurios sukljai yra tokie patys mikroorganizmai, ligoni lovos turi bti atskirtos fiziniu barjeru (pvz. uuolaidomis, pertvara ar sienele). Pageidautina, kad palata bt su neigiamu oro slgiu. Palatos durys turi bti laikomos udarytos. Visi asmenys, einantys ias palatas, turi naudoti AAP: kvpavimo tak apsaugos priemones (jei yra galimybs naudoti respiratorius, arba medicinines kaukes), chalatus (varius nesterilius chalatus), veido skydelius ar apsauginius akinius ir pirtines (varias nesterilias pirtines). Ligonio perveimas: Rekomenduojama riboti ligonio judjim ir perveti j i izoliacijos palatos tik esant btinybei. Viet, kurias perveamas ligonis, personalas turi bti sptas apie ligonio atvykim. Perveant ligon ligonins teritorijoje ar kit asmens prieiros staig, ligonis turi dvti chirurgin kauk ir chalat. Visi asmenys, lydintys ligon, turi naudoti AAP. Po ligonio perveimo transporto, kuriuo buvo perveamas ligonis, aplinkos paviriai turi bti nukenksminami. Pvz., greitosios pagalbos automobilio salono vidus turi bti dezinfekuojamas (70 proc. alkoholiu). Asmenins apsaugins priemons (AAP): Jei naudojamos teisingai, AAP sumaina infekcijos perdavimo rizik. jas eina: - pirtins (nesterilios); - respiratoriai, kuri filtr efektyvumas ne maiau 95 procent arba medicinins kauks; - chalatas ilgomis rankovmis; - apsauginiai akiniai; - medicinins kepuraits (naudojamos kai yra didel rizika usikrsti virusu, pvz. kai iskiriami dideli aerozolio kiekiai); - plastikin prijuost, jeigu yra rizika apsitakyti krauju, kno skysiais, sekretais, ekskretais. AAP turi dvti: - visi sveikatos prieiros sistemos darbuotojai, kurie tiesiogiai teikia pacientui sveikatos prieiros paslaugas; - pagalbinis personalas, tarp j sveikatos prieiros bei atliekantys valymo darbus asmenys; - visi laboratorijos darbuotojai, dirbantys su bandiniais, kurie tiriami dl pauki gripo A(H5N1) viruso; - sterilizacijos tarnybos darbuotojai, tvarkantys utert pauki gripo A(H5N1) suklju rang; - ligonio eimos nariai ir lankytojai.
Nukelta 14 psl.

14
Atkelta i 13 psl.

SOS: pauki gripas!

Atliek nukenksminimas: Visos atliekos, susikaupianias izoliacijos palatoje, turi bti renkamos tinkamus konteinerius ar maius. Visos atliekos i izoliacijos palatos turi bti nukenksminamos kaip infekuotos atliekos. Personalas, atsakingas u kasdienin medicinini atliek tvarkym izoliacijos palatoje, privalo dvti AAP. Visos kietos atliekos sudedamos nepralaidi, nepraduriam pakuot, jei tai nemanoma padaryti, naudojama dviej konteineri sistema. Ant atliek konteineri ar mai turi bti priklijuojama etiket su urau, kad tai infekuotos atliekos. Jos turi bti nukenksmintos pagal galiojanius medicinini atliek nukenksminimo reikalavimus. Skystos atliekos, pvz. lapimas ir imatos, nuleidiamos nuotekas. VALYMAS IR DEZINFEKCIJA Virusas inaktyvuojamas veikiant 70 proc. alkoholio ar chloro preparatais. Rekomenduojama prie dezinfekcijos preparat naudojim, aplinkos pavirius valyti su neutraliu valikliu. Dezinfekcins mediagos vis atsargumo priemoni (vaikai, negals ar pagyven asmenys). Ligonio izoliacijos patalpos paruoimas: - ant izoliacijos palatos dur bt spjamasis enklas; - turi bti registracijos lapas, kuriame registruojami visi izoliacijos palat einantys asmenys. Visi sveikatos prieiros darbuotojai ar lankytojai, kurie eina izoliavimo viet, privalo registracijos lape paymti visas kontaktines detales, taip kad galima bt su jais susisiekti; - i izoliacijos palatos turi bti paalinti visi nereikalingi baldai; - baldai turi bti lengvai valomi, vars ir sausi; - ligonio ir lovos baltiniai surenkami pagal prastus reikalavimus; - izoliacijos palatoje turi bti rank plautuv, rank higienos ranga ir priemons; - izoliacijos palatoje turi bti: - atliek surinkimo maias dje su koja pakeliamu dangiu; - konteineris atriems daiktams sudti; - izoliacijos palatoje reikia laikyti kuo maiau ligonio asmenini daikt; - izoliacijos palatoje turi bti atskira ligonio slaugos ranga, pvz. stetoskopas, termometras, kraujo spaudimo matuoklis. Kita ranga, skirta iems ir kitiems ligoniams slaugyti turi bti kruopiai valoma ir dezinfekuojama; - izoliacijos palatos prieangyje turi bti laikomas veimlis su reikalingomis AAP; - izoliacijos palatos prieangyje turi bti talpa su dangiu, rangai, kuri reikalinga dezinfekuoti ir sterilizuoti; - btinas kruoptus kasdieninis izoliacijos palatos valymas. Valymo ir dezinfekcijos priemones turi bti laikomos izoliacijos palatos viduje; - rekomenduojama, kad ligonius izoliuoti palatose su neigiamu oro slgiu; - ligonio stalo indai ir rankiai plaunami muiluotu kartu vandeniu. Sveikatos prieiros staigos personalas, kiti asmenys, eidami palat, turi: - turti vis rang, kurios reiks ligonio slaugai ir gydymui; - apsirengti AAP; - laikyti palatos duris udarytas. Sveikatos prieiros staigos personalas, kiti asmenys, ieidami i palatos, turi: - teisingai nusirengti AAP: - nusirengti chalat (dti tam skirt mai); - nusiimti pirtines (iveriant jas kit pus ir mesti tam skirt mai); - rankas dezinfekuoti alkoholio turinia priemone arba jas nusiplauti. - nusiimti medicinin kepurait ir veido skydel; - nusiimti kvpavimo tak apsaug (respiratori, kauk) suimant elastin gum u aus, jokiu bdu nelieiant priekio; - rankas dezinfekuoti alkoholio turiniom priemonm arba jas nusiplauti; - ieiti i palatos; - ijus i palatos dar kart rankas dezinfekuoti alkoholio turiniom priemonm arba jas nusiplauti; - rankas plauti naudojant paprast muil.

2.3. Bandini laboratoriniams tyrimams pamimas ir transportavimas. Pagal standartini atsargumo priemoni apibrim, visa mediaga paimta tyrimams i ligonio vertinama kaip pavojinga, ir personalas imantis, renkantis ir transportuojantis klinikin mediag tyrimams turi grietai laikytis apsaugos priemoni, kad sumaint ekspozicij su rizikos veiksniu. Bandinio laboratoriniam tyrimui lydratyje turi bti paymta, kad bandinys siuniamas dl pauki gripo viruso A (H5N1) nustatymo. 2.4. Izoliuoto dl pauki gripo A (H5N1) ligonio prieira. Kad sumainti tiesioginio ar netiesioginio ligos perdavimo rizik, ligoniai, sergantys pauki gripu A (H5N1) turi bti slaugomi atskiroje palatoje (jei yra tokia galimyb). Ligoni izoliacija ypatingai svarbi tampa tuo atveju, jei trksta resurs, pacientai nesilaiko asmens higienos reikalavim, tyia teria aplink, arba tiktina, kad jie negali laikytis

SOS: pauki gripas!

2.5. Sveikatos prieiros staigos personalas. Sveikatos prieiros personalas, tiesiogiai slaugantis ir gydantis pacientus serganius pauki gripu A(H5N1), privalo inoti apie pauki gripo A(H5N1) perdavimo bdus, infekcijos ekspozicijos ir profesins rizikos kno skysiais kontrols priemones. Sveikatos prieiros personalas, tiesiogiai nedalyvaujantis ligonio gydyme ar slaugyme, turi turti bendrj ini apie pauki grip A(H5N1). Priemons, sveikatos prieiros staigos personalui, turjusiam slyt su ligoniu serganiu pauki gripu A(H5N1): - antivirusin profilaktika ir vakcinacija nuo gripo: visi sveikatos prieiros darbuotojai, jei tikimasi, kad jie turs slyt su pauki gripo A(H5N1) virusu; ar usikrtusiu iuo virusu pacientu; ar aplinka, kuri uterta virusais; turi: - bti pasiskiepyti sezonine gripo vakcina. Tai neapsaugo nuo pauki gripo A(H5N1) sukljo, taiau leidia ivengti susirgim sezoniniu ir pauki gripu vienu metu. - vartoti antivirusinius vaistus chemioprofilaktikai (rekomenduojama oseltamiviras). Antivirusin profilaktik privaloma pradti nedelsiant, arba ne vliau kaip per 2 dienas po ekspozicijos. Stebjimas: - kasdien du kartus per dien matuoti temperatr ir stebti ar nra kvpavimo tak susirgim, ypa kosulio, simptom; - jeigu atsirado kariavimas, nedelsiant apriboti bendravim ir neiti vieas vietas, praneti atsakingiems asmenims/ darbdaviui apie turt ekspozicij su pauki gripo A(H5N1) suklju. 2.6. Paciento, sirgusio pauki gripu A(H5N1) iraymas i sveikatos prieiros staigos. Pauki gripo infekcijos kontrols priemons turi bti vykdomos: suaugusiam (vyresniems nei 12 met) - 7 d. po to kai jis nustojo kariuoti, vaikams (jaunesniems nei 12 met) 21 dien nuo ligos pradios. Pacientas ir jo artimieji turi bti spjami vengti kontakt su serganiais ar tariamai serganiais, nugaiusiais paukiais ir t.t. Po ligonio iraymo izoliacinje patalpoje/ palatoje atliekamas valymas ir dezinfekcija. 2.7. Mirusij nuo pauki gripo A(H5N1) prieira bei patologoanatominis tyrimas. Ligoniui mirus, sveikatos prieiros darbuotojai privalo laikytis standartini infekcijos kontrols priemoni. Jei ligonis mir ukreiamuoju periodo metu (neprajus 7 dienoms po kariavimo pabaigos (suaugusiems) ar 21 dienai nuo susirgimo pradios (vaikams)), atliekant mirusiojo prieira reikia pilnai apsirengti AAP. Mirusiojo knas patalpinamas sandar mai ir prie transportuojant morg uantspauduojamas; aplink neturi patekti kno skysiai; transportuoti mirusj morg reikia kaip galima greiiau; eimos nariams leidiama pamatyti mirusj, bet jei pacientas mir ukreiamuoju ligos periodu, tai iems asmenims rekomenduojama usivilkti chalat ir usimauti pirtines. 3. Nuorodos: 3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. sakymas Nr. V136 Dl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 Sveikatos prieiros staigos. Higienins ir epidemiologins prieiros reikalavimai patvirtinimo (in., 2003, Nr. 29-1213). 3.2. Standartini medicinini procedr vadovo rekomendacijos, pateiktos Valstybins visuomens sveikatos prieiros tarnybos tinklalapyje (www.vvspt.lt); 3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegus 3 d. sakymas Nr. 242 Dl Lietuvos higienos normos HN 66:2000 Medicinini atliek tvarkymas tvirtinimo (in., 2000, Nr. 39-1106); 3.4.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 27 d. sakymas Nr.413 Dl Lietuvos higienos normos HN 108:2001 Sveikatos prieiros staig skalbini skalbimo higienos reikalavimai patvirtinimo (in., 2001, Nr. 67-2455). Parengta pagal Influenza A(H5N1): WHO Interim Infectionion Control Gudelines for Health Care Facilities; http;/www.int/csr/disease/avian_influenza/guidelines Pareng: Ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols centras, Vilniaus visuomens sveikatos centras Respiratori ir medicinini kauki naudojimo rekomendacijos asmens sveikatos prieiros staig darbuotojams 1. ios rekomendacijos skirtos darbuotojams, dirbantiems asmens sveikatos prieiros staigose, kuriose gydomi pacientai sergantys ar tariami sergant pauki gripu A(H5N1) arba gripu. 2. Atlikt tyrim duomenimis nustatyta, kad mogus gripo virusu yra infekuojamas su i kvpavimo tak iskirtais laeliais (>5 m dydio). Manoma, kad chirurgins kauks yra efektyvios darbuotojams, kurie, 1 metro atstumu, turs slyt su pacientu serganiu ar tariamu sergant pauki gripu arba gripu. Be to, nustatyta, kad nemanoma visikai ivengti ma daleli (aerozoli), pasklidusi 1 metro atstumu, patekimo kvpavimo takus, todl rekomenduojami respiratoriai su 95% ir didesnio efektyvumo filtru, kurie suteikia papildom saug. 3. Respiratorius (su 95% ir didesnio efektyvumo filtru) btina dvti darbuotojams, atliekantiems procedras, kuri metu gali susidaryti aerozoliai, pvz. trachjos intubacij, siurbimo procedras, skiriant aerozolin gydym 4. Gripo pandemijos metu darbuotojai, turintys slyt su serganiu ar tariamu sergant gripu pacientu 1 metro atstumu ir einantys palat, kurioje gydomas sergantis ar tariamas sergant gripu pacientas, nesant galimybi naudoti respiratori, turi usidti medicinin kauk. 5. Respiratorius arba medicinin kauk po kiekvieno paciento, gydomo izoliacijos palatoje ar toje paioje palatoje gydom keli pacient apiros, ijus i palatos, imetama tam skirt surinkimo talpykl, o rankos dezinfekuojamos alkoholio turinia dezinfekuojania priemone ar nuplaunamos vandeniu ir muilu. 6. Darbuotojas, apirintis pacientus, kurie gydomi daugiavietje izoliacijos palatoje, prie kiekvieno paciento apir ir po jos turi dezinfekuoti rankas alkoholio turinia dezinfekuojania priemone arba nuplauti vandeniu ir muilu.

15

Nukelta 16 psl.

16

nuotolins studijos

Pooperacins aizd infekcijos ir j profilaktika

VADAS Pooperacins aizd infekcijos ilgina sveikim, daniausiai pratsia guljimo trukm, gali sukelti komplikacij, reikalauja papildom ilaid tyrimams, gydymui bei prieirai. Todl j profilaktika ar skaiiaus sumainimas svarbus ligoni prieiros kokybei. Tyrimais pagrsta nuostata, kad pooperacini aizd infekcij skaiiaus majimas tiesiogiai susijs su personalo mokymo didinimu bei infekcij prieasi iaikinimu. J profilaktikai didels takos turi kritikai vertinta infekcij valdymo veikla. aizd infekcij danumo stebjimas yra naudinga priemon problemos dydiui vertinti. Buvo nustatyta, kad kartu su nuolatiniu duomen praneimu chirurgams tai leidia sumainti infekcij skaii. Svarbu suprasti, kad vien tik infekcij stebjimas negali atstoti kitos veiklos ir profilaktikos. EPIDEMIOLOGIJA Iki devynioliktojo amiaus vidurio pacientams po operacijos labai danai prasiddavo aizdos infekcija, tuo metu vadinta pooperacine kartine, pasireikianti plingomis iskyromis i aizdos, daniausiai lydima sepsio ir neretai mirties. Spaudoje ir medicinos literatroje pateikti t met tyrim duomenys rodo, kad ios septins komplikacijos pasireikdavo 10 50 proc. operuojam ligoni, o kar metais net iki 80 proc. i komplikacij danumas pradjo rykiai mati diegus pirmuosius antiseptikos principus. Itin enklus indlis to meto medik-mokslinink, padjusi suprasti infekcini lig plitimo ir prevencijos principus: L. Pastero, I. Semmelweiso (rodiusio rank higienos svarb), J. Listero (pasiliusio pirmuosius antiseptikus) ir kt. Po i atradim pasikeit ilgus amius gyvav stereotipai chirurgija nustojo buvusi medicinos sritimi, susijusia su infekcijomis ir mirtimi, o tapo discpilina, galinia skmingai padti atsikratyti negalavim, pailginti gyvenim. Pooperacin aizdos infekcija dabar yra viena daniausi hospitalini infekcij, pagal danum nusileidianti tik lapiAtkelta i 15 psl.

Mokymosi programa Hospitalini infekcij prevencija truks nuo 2005 m. gegus iki 2006 m. birelio. Bus iduotas 40 val. kvalifikacijos tobulinimosi paymjimas. Mokomj program ia tema pareng Jolanta AEMBERGIEN, Rolanda VALINTLIEN, Higienos institutas

mo tak infekcijoms. Taiau chirurginiams ligoniams tai pati daniausia infekcin komplikacija, sudaranti apie 40 proc. vis HI. aizd infekcij danumas priklauso nuo daugelio faktori, bet pirmiausia tai susij su operacins aizdos varumo klase. Pirmoje ir antroje lentelse pateikti JAV duomenys, pagrsti informacija, renkama jau daugiau nei 30 met i daugiau nei 200 ligonini. Beje, JAV vykdoma HI registracijos sistema yra seniausia, isamiausia ir pateikianti daugiausia informacijos, todl ja naudojasi viso pasaulio medikai. Realus pooperacini aizd infekcij danumas Lietuvoje nra inomas. Nors Lietuvoje vis hospitalini infekcij registracija yra privaloma, taiau kasmet registruojamos tik kelios deimtys aizd infekcij. Tuo tarpu Lietuvoje kasmet atliekama apie XX operacij ir, perskaiiavus pagal kit ali rodiklius, Lietuvoje kasmet galima tiktis esant apie XX aizd infekcij. Dl aizdos infekcij nuostoli patiria ne tik pacientai, bet ir sveikatos prieiros staigos ymiai pailgja gydymosi stacionare trukm (apie 710) dien, dl to padidja gydymo katai (dl papildom tyrim, gydymo) ir pan. Kaip ir vis hospitalini infekcij, pooperacini infekcij visikai ivengti nemanoma, taiau labai svarbu, kad kiekvienas medikas gerai inot i infekcij pagrindinius rizikos veiksnius, pagrindinius infekcijos altinius, galimus infekcijos plitimo kelius ir pagrindinius j profilaktikos principus. OPERACINI AIZD INFEKCIJ KLASIFIKACIJA IR APIBRIMAI Operacins aizdos infekcijos nustatymas apima klinikini poymi ir laboratorini tyrim rezultat interpretavim. Btina paminti, kad mikrobiologinis tyrimas nra privalomas ios infekcijos nustatymui, o neigiamas atsakymas nra pagrindas teigti, kad nra infekcijos. JAV lig kontrols centre paruoti ios infekcijos nustatymo kriterijai iuo metu plaiai naudojami visame pasaulyje atliekant tyrimus, taip pat vykdant i infekcij epidemiologin prieir. Remiantis iais kriterijais operaci5. asmenini apsaugini priemoni rinkin eina: respiratorius ar medicinin kauk, pirtins, chalatas ir akiniai. 6. Jei Js ieinate i izoliacijos palatos, privalote asmenines apsaugines priemones nusiimti ir kruopiai nusiplauti rankas. 7. Jei Js turjote slyt su ligoniu, serganiu pauki gripu A(H5N1), privalote 7 dienas stebti savo sveikat. Prasidjus kariavimui (38 laipsniai ir daugiau), gerkls skausmui, kosuliui, Js privalote nedelsiant kreiptis savo eimos gydytoj ir informuoti apie slyt su ligoniu, serganiu pauki gripu A(H5N1). Ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols centras

ATMINTIN ASMENIMS, LANKANTIEMS SERGANTJ PAUKI GRIPU A(H5N1) 1. Vengti slyio su ligoniais, serganiais pauki gripu A(H5N1) vis ukreiamumo laikotarp (7 dienos po kariavimo pabaigos - suaugusiems ir 21 diena nuo susirgimo pradios - vaikams iki 12 met). 2. Laikytis saugos priemoni vis laik, kol ligonis yra ukreiamas. 3. Jei Js tiesiogiai turite slyt su ligoniu ar jo aplinka, privalote dvti asmenines apsaugines priemones. 4. Js turite inoti kaip teisingai usidti asmenines apsaugines priemones, ypa kaip teisingai usidti respiratori ir medicinin kauk.

nuotolins studijos
ni aizd infekcijos registruojamos ir Lietuvoje (r. SAM sakym). Pagal iuos kriterijus pooperacins aizdos infekcijos skirstomos pavirines (apima od ir poodin sluoksn) ir gilisias (apima audinius emiau raumen fascijos), j nustatymui yra skirtingi poymiai. aizd infekcijos Lietuvoje (kaip daugelyje ali) registruojamos kaip hospitalins iki 30 dien po operacijos, o palikus sintetin implant iki 1 met. OPERACINI AIZD INFEKCIJ SUKLJAI IR PATOGENEZ aizdos infekcij gali sukelti labai vairs mikroorganizmai. Jau anksiau mintos JAV registracijos sistemos bei 2002 m. pradto Europos ligonini tinklo duomenimis, daniausi aizd infekcij sukljai yra stafilokokai (3 lentel). Taiau po skirting operacij, skirtingos lokalizacijos aizd infekcijas sukelia skirtingi mikroorganizmai, pvz., ortopedijoje daniausi stafilokokai, pilvo chirurgijoje gram neigiamos bakterijos (E. coli), storosios arnos chirurgijoje gan dani anaerobai. Daniausiai mikroorganizmai, vliau sukeliantys infekcij, aizd patenka operacijos metu. Mikrobinis aizdos uterimas, be abejo, yra vienas i pagrindini infekcijos atsiradim slygojani veiksni. Infekcijos atsiradimas priklauso ne tik nuo patekusi mikrob virulentikumo, patogenikumo, bet ir nuo j dozs. Eksperimentiniais tyrimais buvo nustatyta, kad PZI atsiradimo rizika stipriai iauga, kai 1 g audinio patenka daugiau nei 100 tkst. MO (S. Aureus). Taiau jei po operacijos paliekamas sintetinis svetimknis reikalinga
Kirpimo linija

17

infekcijai sukelti MO doz rykiai sumaja (apie 100 MO). RIZIKOS VEIKSNIAI Yra daugyb pooperacini infekcij prieasi, kurios buvo vertintos ir vardintos kaip rizikos veiksniai. Rizikos veiksnys tai bet koks nustatytas pooperacini aizd infekcij dan padidinantis veiksnys. Visus rizikos veiksnius galima sugrupuoti pagal j atsiradimo ar veikimo viet. Rizikos veiksniai, susij su ligoniu n Ligonio amius (pagyven ir naujagimiai) n Prieoperacin klinikin bkl n Kitos gretutins ligos (pvz., diabetas) n Bloga mityba n Odos ligos, ypa infekcijos Rizikos veiksniai, susij su operacijos rimi n Utert, infekuot arba greta j esani audini operacijos n Transplantavimo ar implantavimo operacijos Rizikos veiksniai, susij su operacijos eiga n Bloga chirurgin technika n Atsitiktinis arnyno turinio isiliejimas n Neribotas diatermijos naudojimas n Ilga operacijos trukm n Hemoragijos ar hematomos n Dren naudojimas Rizikos veiksniai, susij su ligonio prieira operacijos metu
Nukelta 18 psl.

Nuotolinio mokymo Hospitalini infekcij atsakym kortel

1. Kiek laiko turi trukti chirurginis rank paruoimas? 2. Kokios yra pagrindins medicinins kauks funkcijos?

prevencija

3. Penkt dien po operacijos perriimo metu chirurgas pravr operacin aizd ir i jos itekjo plingo sekreto. Atliktus mikrobiologin tyrim, gautas neigiamas atsakymas (bakterijos neiaugo). Ar tai operacins aizdos infekcija? Atsakym pagrskite.

18
Atkelta i 17 psl.

n Neteisinga antibiotik profilaktika n Blogas odos paruoimas Rizikos veiksniai, susij su operacins personalu ir tvarka n Operacins personalas su odos infekcijomis n Neribojamas personalo judjimas n Neteisingas operacins rb naudojimas n Atviri tirpal indai (pvz., fiziologinio tirpalo ar dezinfektant) n Nepakankama operacins ventiliacija n Kelios operacijos vienoje operacinje Rizikos veiksniai, susij su ranga n Nepakankama sterilizacija/dezinfekcija n Netinkamai paruot invazini instrument naudojimas Rizikos veiksniai, susij su pooperacine slauga ir gydymu n Per ilga ikioperacinio guljimo trukm n Nepakankamas slaugos ir klinikinio personalo paruoimas n Netinkama aizd tvarstymo tvarka PAGRINDINS PROFILAKTIKOS PRIEMONS Ikioperacinis periodas n Nustaius gretutines ligas, atidti operacij ir gydyti. n Vengti prieoperacinio guljimo skyriuje. Jei tai btina, ligon laikykite varioje aplinkoje, kad apsaugotumte j nuo kolonizacijos infekuot ligoni bakterijomis. Skyriuje antibiotik profilaktikai nenaudokite.
Kirpimo linija

Operacijos metu n aizd drenai. aizd drenai padeda bakterijoms patekti aizd nuo kolonizuot viet ar rank. Dren nevertt naudoti kaip geros hemostazs pakaitalo. Jei drenavimas btinas, turt bti naudojama udara drenavimo sistema,. Atviri aizd drenai yra netinkami ir gali padidinti aizd infekcij dan. n Antibiotik profilaktika. Tinkamas antibiotikas turt bti skiriamas paiu laiku, t.y. tuomet, kai pradedama anestezija. Jie neturt bti skiriami ilgiau nei 24 val., geriausiai viena ar dvi dozs. n Operacinio lauko paruoimas. Nerekomenduojama skusti plaukus. Ten, kur reikia, plaukus paalinkite irklmis. Jei skusti tikrai btina, tai turi bti atliekama operacinje. Per anksti nuskutus, paeidiama oda, o tai didina kolonizacijos ir infekcijos rizik. n Odos dezinfekcija. Svarbu, kad prie pjv operuojama vieta bt gerai dezinfekuota. Reikia greitai sumainti odos floros kiek. 70% etanolis ar izopropanolis efektyvs dezinfektantai, taiau rekomenduojami spiritiniai tirpalai, turintys ilgiau veikiani odos dezinfektant (pvz., chlorheksidino ar jodonato). Dezinfektant, turini daugiau nei 40% spirito, naudojimas padidina ligoni nudegim galimyb diatermijos metu. Antiseptiku operuojam viet reikia gerai trinti 34 min. Prie pradedant operuoti, dezinfekuotam plotui reikia leisti nuditi.

Nuotolinio mokymo Hospitalini infekcij prevencija dalyvio atsakymo kortel

Vardas Pavard Dalyvio numeris Js adresas ir telefonas

Nuotolinio mokymo Hospitalini infekcij prevencija dalyvi dmesiui

Praome dmiai upildyti atsakym kortel. Pasitikrinkite, ar teisingai urate savo mokymo dalyvio numer. Primename, kad galioja tik ikirpta i leidinio atsakym kortel. io numerio atsakym kortel praome isisti iki 2006 m. kovo 24 d. adresu: Nuotolins studijos, SDTSC, Rugi g. 1, LT-08418 Vilnius. Jeigu atsakymus Jums patogiau patiems atneti SDTS centr, praome juos palikti sekretoriate (II a.).

19
n Per daug personalo ir jo judjimas didina bakterijas neani daleli kiek ore. Esant bakterins kilms odos infekcijoms, patogen (S.aureus, beta hemolizini streptokok) dispersija gali bti didel. Rekomenduojama, kad operacinje bt kuo maiau personalo. Darbuotojai, turintys furunkul, septini odos paeidim ar S.aureus kolonizuot egzem, operacin neturt bti leidiami. n Operacins rbai. Siekiant ivengti patogen perneimo, darbui operacinje skirti rbai neturt bti dvimi priirint ligonius u operacins rib. Chirurgin brigada turi dvti sterilius chalatus ir pirtines. Apie chirurgin rank paruoim skaitykite Rank plovimo ir dezinfekavimo skyriuje. n Tirpal ar dezinfektant indai neturt bti atviri. Juos gali uterti ore esantys teralai, dl ko gali pradti augti gram neigiamos bakterijos, vliau galinios kolonizuoti aizd. Dezinfektantai gali inaktivuotis. Skysius btina laikyti udaruose induose, kurie atidaromi tik prie pat naudojim. Dubenys vandeniui po naudojimo turi bti dezinfekuojami. n Operacins ventiliacija. Siekiant utikrinti, kad utertas oras nepatekt operacin, rekomenduojama mechanin ventiliacija. Jei reikia palikti pravirus langus, btina pritvirtinti nuo musi ar vabzdi apsauganiais tinklelius. n Filtruot or tiekianios oro kondicionavimo sistemos turi utikrinti, kad oras bus pakeistas 2024 kartus per valand. Esant tinkamam iplanavimui ir gerai personalo judjimo kontrolei, oro uterimas operacij metu neturt viryti 100 KFV (kolonijas formuojani vienet)/ m3 oro. n iuo metu laikomasi nuomons, kad ypa varus oras (<10 KFV/m3) sumaina infekcij rizik atliekant implantavimo operacijas. Tai pasiekiama rengiant laminarines oro tiekimo sistemas (oro srov 0,5 m/s), utikrinanias apie 300 oro pasikeitim per valand, arba speciali ventiliacijos sistem su bakterij nepraleidianiomis mediagomis. n Btina utikrinti reguliari ventiliacijos filtr ir oro srovs prieir bei tikrinim, be to, IV grup prie leisdama naudotis operaciniu bloku operacij metu turi atlikti bakteriologinius tyrimus. Nuolatiniai operacins oro bakteriologiniai tyrimai nereikalingi, taiau gali bti naudingi tiriant protrkius.
Privaloma literatra 1. Lietuvos higienos norma HN 47-1:2003 Sveikatos prieiros staigos. Higienins ir epidemiologins prieiros reikalavimai. Papildoma literatra Infekcij valdymo mokymo programa. Pagrindai ir mokymas. Tarptautin infekcij valdymo asociacija. Lietuvikas leidimas. Higienos institutas, 1999 (galima rasti http://www.hi.lt/hospitalines/). Infekcij kontrols pagrindai. Antras leidimas (galima rasti angl ir rus kalbomis http://www.hi.lt/hospitalines/).

1 pav. PI danumas (proc.) po skirting tip operacij Lietuvoje (cabg koronarini arterij untavimo, chol cholecistektomijos, colo storosios arnos operacijos, csec Cezario pjvio, hern ivar, orto ortopedins protezavimo operacijos) 1 lentel. Operacini aizd infekcij diagnozavimo kriterijai (pagal SAM 2002-12-24 sakym Nr. 673).
Pavirin operacins aizdos infekcija: n pjvio vietoje prasideda per 30 dien po operacijos, n apima od, poodin audin ar raumenis, esanius vir fascijos sluoksnio, n yra vienas i i poymi: 1. plingos iskyros i pavirinio pjvio ar dreno, esanio vir fascijos sluoksnio; 2. i pavirinio pjvio aseptikai paimto skysio arba audinio iaugo mikroorganizmai; 3. vietinis skausmas arba jautrumas, patinimas, paraudimas, kariavimas pjvio vietoje ir specialiai chirurgo atverta aizda, nors aizdos paslio tyrimas neigiamas; 4. chirurgo ar gydaniojo gydytojo diagnozuota infekcija. Gilioji operacins aizdos infekcija n operacijos vietoje atsiranda per 30 dien po operacijos (jei nebuvo palikta jokio dirbtins kilms implantato) arba per vienus metus (jei paliktas implantatas0, n apima audinius ar ertmes, esanius ties ar emiau fascijos, nyra vienas i i poymi: 1. plingos iskyros i giliojo pjvio ar dreno, palikto emiau fascijos sluoksnio; 2. spontanikai atsivrusi ar chirurgo0 specialiai atverta aizda, kai ligonis kariuoja (daugiau kaip 38 C), ir (ar) jauia vietin skausm arba vieta yra jautri, nors aizdos paslio atsakymas neigiamas; 3. abscesas ar kitas infekcijos poymis, nustatytas tiesiogiai apirint operacijos ar histopatologinio arba radiologinio tyrimo metu; 4. chirurgo diagnozuota infekcija.

2 lentel. Daniausi PI sukljai (proc.) Europoje (HELICS programos duomenys) ir JAV (Nacionalins hospitalini infekcij prieiros sistemos duomenys)

20