ISSN 1822-6191
2009/3 (19)
Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide
Statykime taip, kaip
dar nestatyta
Ateičiai reikia naujų tradicijų,
kuriamų sutariant su gamta,
o ne konfrontuojant su ja.
Nuotr. Kristina Kučinskaitė
Genaralinis leidinio rėmėjas
www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę!
Genaralinis leidinio partneris
KURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!
Atspausdintas ant ekologiško
popieriaus Cyclus Offset aplinkai
nekenksmingais dažais.
Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk
draugams arba atiduok perdirbti.
Respublikinis eko-projektas
SVARBU
Diskusija apie GMO įgauna pa-
greitį. Kovo pabaigoje Lietuvos bi-
otechnologų asociacija kartu su LR
aplinkos ministerija, biotechnologijos
institutas bei Pasaulio aplinkos fondo
ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos
programos vykdomas projektas „Bio-
saugos sistemos įgyvendinimas Lietu-
voje“ surengė mokslinę-praktinę kon-
ferenciją „Biotechnologijos saugaus
naudojimo ir vystymo perspektyvos
Lietuvoje“. Svarstyta galima biotech-
nologijų taikymo rizika, plėtros gali-
mybės, kontrolė.
Kitas svarbus renginys žvelgiant į atei-
tį – konferencija Briuselyje „Darbas
ir gyvenimas su nanotechnologi-
jomis: profesinių sąjungų ir nevy-
riausybinių organizacijų pozicija“
(balandžio 2 d). Jos tikslas – pristatyti
Europos profesinių sąjungų ir aplin-
kosauginių NVO poziciją dėl nano-
technologijų tolimesnio plėtojimo
ir jas aptarti su Europos Parlamento
nariais, Europos Komisija, pramone,
mokslininkais ir kt. Nanotechnologi-
jos yra sparčiai besivystanti mokslinių
tyrimų ir pramonės sritis. Rinkoje gali-
ma rasti šimtus produktų, pagamintų
naudojant nanotechnologijas, tačiau
nanodalelių keliamas pavojus joms
patekus į aplinką, darbo vietose yra
praktiškai nežinomas.
Projekto partneris Lietuvoje – Baltijos
aplinkos forumas (www.bef.lt).
Baigtuves švenčia pirmasis šalyje
bendruomeninis projektas, kuriuo
pažabota vėjo energija. Įgyven-
dinant Smalininkų bendruomenės
centro projektą „Vėjo energijos pa-
naudojimas Smalininkų bendruome-
nės reikmėms“ buvo statoma vėjo
elektrinė. Gautas pelnas už parduotą
energiją skiriamas miestelio gatvių
apšvietimui, kitoms bendruomenės
reikmėms.
Plačiau apie projektą rašyta 2008 spa-
lio mėnesio „Ozono“ numeryje.
Kiekvienas gali švarinti aplinką. Kas
dalyvaudamas akcijose, kas kasdieniš-
kai nepasididžiuodamas susitvarkyti
aplink save, kas pranešdamas apie
taršą gali rūpintis ekologija. „Baltijos
aplinkos forumo“ (BAF) ir interneto
žemėlapių svetainės „Maps.lt“ inici-
juotas projektas „Pranešk apie skriau-
džiamą gamtą“ jau leidžia įvertinti
apčiuopiamus rezultatus. Nuo praeitų
metų rudens sulaukta daugiau nei
230 pranešimų apie įvairiausias aplin-
kosaugos problemas: paliktus neeks-
ploatuojamus automobilius, buitines
ir statybines atliekas, kanalizacijos
nuotekomis teršiamas upes, brako-
nieriavimą vandens telkiniuose bei
miškuose ir t. t. Bendradarbiaujant su
atsakingomis institucijomis jau pavy-
ko išspręsti arba šiuo metu sprendžia-
ma apie 90 % užregistruotų ir pasitvir-
tinusių ekologinių pažeidimų.
 2 / redakcija
Kristina Kučinskaitė
„Pilis iš oro statyti“, – sako žmonės.
...Smėlio pilis, sniego pilis, gražiausias
pilis ar tiesiog – savas. Kas yra mūsų
namai, jei ne mūsų tvirtovės. Susivy-
niojame į juos kaip į paklodes. Giliau
nei kauluose auga troškimas turėti
savo kampą. Gal tuo galima pateisin-
ti begalinę žmonių drąsą kone visą
gyvenimą mokėti bankams už tą ga-
limybę. Tai kartais gana smarkiai ap-
kartina kasdienybę. O juk Dabartinės
lietuvių kalbos žodynas teigia, jog
namai yra ir „drauge gyvenantys žmo-
nės, šeimyna“. Žmonės yra svarbiausi
apibrėžiant namus. Mes sutinkame
su tuo ir sakome, kad žmogaus ge-
rovei svarbu būsto kokybė, santykis
su aplinka. Metai iš metų dabartiniai
namai nelabai kokie. Gyvenvietės,
Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!
„Ozonas“ tai pirmasis ir vienintelis Lietu-
voje spalvotas, periodinis, mėnesinis vi-
suomenės ekologinio švietimo leidinys,
leidžiamas idėjinių entuziastų, spausdi-
namas ant ekologiško popieriaus, nau-
dojant aplinkai nekenksmingus dažus,
skirtas ekologinių sprendimų, darnios
raidos, ekologiškos kultūros plėtrai.
Pagrindinis leidinio tikslas - užmegzti,
plėtoti ir palaikyti dialogą tarp visuome-
nės, valstybės ir verslo, siekiant ekologi-
nio sąmoningumo ir
vartojimo racionalumo.
OZONAS 19 / STATYBA Misija – didinti ekokultūros vartotojų
gretas, taip prisidedant prie racionalaus
vartojimo, perdirbimo ir tausojimo ska-
Vyr. Redaktorė tinimo, didinant visuomenės ekologinį
Kristina Kučinskaitė sąmoningumą.
news@ozonas.lt
Mob.tel: +37067135049
Numerio bendradarbiai:
Rask Ozoną – O.Zonose. Ozonas siekia O.Zonų plitimo.
Rimas Grigonis Dėmesio - Ozonas plečia „O.Zonų“
Miglė Anušauskaitė tinklą ir kviečia jungtis.
Skirmantė Gough
Simona Vaitkutė O.Zonos buvimas erdvėje simboli-
Vilius Kurauskas
zuoja savanorišką įmonės ar organiza-
Malgožata Koševska
cijos siekį bei pastangas kurti švares-
Vaida Skorupskienė
nę bei darnesnę aplinką, prisidėti prie
Kazimieras-Simas Adomėnas
ekologiškos kultūros viešinimo bei pa-
Kalbos kultūra: tiems tapti atsakingais už ekologinius
Dainora Mozerienė
„Žalioji” rinkodara „IKI“:
marketing@ozonas.lt Vilniuje:
„Minskas“, Žirmūnų g. 2,
„Eko karta” projekto koordinatorė „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;
Ieva Malaiškaitė „Žvėryno žiedas“,
culture@ozonas.lt,
Sėlių g. 54/Žalioji g. 2
Mob.tel. +37067068342
„Šeškinė“, Šeškinės g. 32
Direktorius
Artūras Nečejauskas
info@ozonas.lt Kaune:
Mob.tel: +37069937833
„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60
„Lituanica“, Jonavos g. 3
Leidėjas:
VšĮ Kultūros idėjų institutas
Korespondencijai Klaipėdoje:
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius „Bigas“, Taikos pr. 139
Buveinė „Universitetas“,
Konstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,
tel./faks. (8 5) 273 5919,
Herkaus Manto g. 84
Internete: www.ozonas.lt
Šiauliuose:
Tiražas 10 000 egz. „Dainai“, Gardino g. 2
ISSN 1822-6191
Leidžiamas nuo 2006 metų. Panevėžyje:
Leidinyje naudotos www.sxc.hu
„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18
nuotraukos
Popierius – MAP/Antalis
Kito numerio tema:
Transportas
nesvarbu į aukštį ar į plotį – vis tokios
pat. Tos pačios medžiagos, tie patys
sprendimai, metodai.
Tačiau nesinori badyti pirštais to, kas
yra blogai. Tai gana akivaizdu – pra-
dedant ribota erdve, kurios „pakanka“
žmogui, baigiant „taupiomis“ medžia-
gomis. Vietoj to norisi pasidžiaugti
dalykais, kurie leidžia tikėti, kad gali
būti ne tik šiaip sau, bet ir visai gerai.
Statybos mūsuose dažniausiai kon-
vejerinio tipo. Bet tikrai ne dėl to, jog
nežinoma, kaip daryti geriau. Tikrai ži-
noma, kokios medžiagos yra sveikos
gyventojams, kokie statybos princi-
pai užtikrina didesnį būsto energetinį
efektyvumą ir t. t. Klausimas, kodėl
tos žinios neišnaudojamos. Turbūt
dėl to, kad lengviau pasiduoti varto-
tojiškam ekspansyvumui ir orientuo-
tis vien į pelną.
Vizija – Ozonas, tai prekinis ženklas, kurio bu-
vimas erdvėje simolizuoja asmens, įmonės ar
organizacijos savanorišką siekį bei pastangas
kurti švaresnę aplinką, prisidėti prie ekokultū-
ros viešinimo bei patiems būti atsakingiems
už ekologinius procesus pasaulyje.
Ambicija – tapti objektyviausiu, teisin-
giausiu, supažindinančiu su naujausiomis
ekotendecijomis informacijos nešėju Lie-
tuvoje.
Šiandien „Ozonas“ jau yra tapęs socialiniu
reiškiniu. Besidomintys ekologijos proble-
matika nuolat jį skaito, lankosi specialiose
vietose, kuriose galima leidinį gauti arba
vietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos
„O zonos“). Per šį unikalų tinklą bei interne-
to svetainę kiekvieną mėnesį pasiekiame
apie 30 000 skaitytojų.
procesus pasaulyje.
O.Zonos atsiradimas tam tikroje erdvėja
reiškia, kad įmonė ar organizacija:
- įgyvendina savanorišką siekį kurti šva-
resnę bei darnesnę aplinką, taip pat prisi-
ima atsakomybę už ekologinius procesus
pasaulyje;
- yra parengusi bei įgyvendina įmonės/
„OLLO grindys“:
Vilniuje:
Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“)
Kazlausko g. 1
Verkių g.44
Kaune:
Savanorių pr. 290
Klaipėdoje:
Šilutės pl. 105a
Baltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idėjos na-
mams“)
Šiauliuose:
Dubijos g.27
Panevėžyje:
Klaipėdos g. 143a
(p.c. „Babilonas II“)
Alytuje:
Naujoji g. 50
Utenoje:
Pramonės g. 7
Dar kitas klausimas, kodėl į statybas
žiūrima taip „nužmogintai“? Yra pro-
jektas, užsakinėjamos medžiagos – o
tai, kas dėsis nusiėmus šalmus ir kitur
perstūmus kranus, niekam neįdomu.
Bet namai gyvenimą pradeda tik juos
pastačius. Aišku, kad būstas turi būti
ilgaamžis, saugus, jaukus, taupus.
Toks požiūris turbūt neįmanomas
statybų bendrovėms, gaminančioms
daugiabučių kvartalus. Namus, kaip
savo turi matyti žmonės, kurie stato
sau. Bet ir čia dažnai statybos yra tik
statybos – sąnaudos, kaštai, skaičiai.
Šiek tiek atsitraukus nuo esamų staty-
bos aikštelių pravartu pagalvoti apie
tas, kurios dar tik popieriuje. Įstatymai
užtikrina stabilų judėjimą jau pramin-
tomis pėdomis. Tačiau savižudiškos
civilizacijos glėbyje aiškėja, kad tas
kelias tėra kreivas šunkelis. Statoma
Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“.
Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite,
ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-
dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: marke-
ting@ozonas.lt
Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo-
ną“.
Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki
kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite
paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos. Tai
galite atlikti naudodamiesi savo banko
elektroninės bankininkystės paslauga
arba užpildydami 2 % standartinę VMI
prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame pa-
rėmusiems mus 2008 m. Iš Jūsų skirtų lėšų
apmokėjome didžiąją autorinių straipsnių
dalį.
organizacijos socialinės atsakomybės
politiką (savo biuro/veiklos aplinkoje vyk-
do aktyvų socialiai ataskingo bei draugiško
aplinkai elgesio skatinimą, orientuodama
šią veiklą tiek į vidų (darbuotojų mokymai,
motyvavimo sistemos ir pan.), tiek ir į išorę
(klientų/lankytojų informavimas apie jų są-
moningo sprendimo indėlį aplinkosaugos
problemų sprendime ir pan.),
Vilniuje:
Kavinėse
„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1
„Cafe de Paris“, Didžioji g. 1
„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41
„Cozy”, Dominikonų g. 10
„Sulčių baras“, Totorių g. 15
„Coffee INN“:
Vilniaus g. 17,
Trakų g. 7,
Pilies g. 10,
Gedimino pr. 9
Gedimino pr. 44
Didžioji g. 40
Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”)
Ekologiškų prekių parduotuvėse:
„Baroca“ – Užupio 9
“Rasakila”, Vito Gerulaičio g. 1
„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6
„Weleda”, Užupio g. 4
„Ekologiški produktai”, Antakalnio g.
78
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
dabar, bet statyti reikia ateičiai. O kal-
bant apie ateitį turimas galvoje ne pa-
saulio užkariavimas, o išlikimas jame.
Metas nuolankiai suprasti, kad žmo-
gus yra gamtos dalis, konfrontacija
neįmanoma. Tad ir žmonių gyvenvie-
tės privalo radikaliai pakisti – turi tap-
ti darniomis, efektyviai integruotomis
į aplinką. Tai reiškia radikalų nuokrypį
nuo esamos tradicijos. Kalba eina ne
apie medžiagų variacijas, bet apie
kitokias medžiagas, ne apie projekto
variacijas, bet apie kitokį projektą. Tai,
kas nepatikliam atrodo neverta dė-
mesio futuristo svajone, iš tiesų gali
būti geriausias sprendimas. Ir tiems,
kam patiks tas žodis, – pelningiausia
išeitis. Norėdami tai iliustruoti šį mė-
nesį su švelniu pavydu žvelgiame į
drąsius ir ambicingus projektus, idė-
jas, kurios veda tolyn iš aklagatvio.
Mūsų duomenys
paramai gauti:
Paramos gavėjo identifikacinis
numeris (įmonės kodas)
300125569
Paramos gavėjo pavadinimas
VšĮ Kultūros idėjų institutas
Registracijos adresas
Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius
Atsiskaitomosios sąskaitos
numeris LT28 7044 0600 0574 0636
- aktyviai bendradarbiauja bei remia
ekologiškas iniciatyvas, veiklas, projek-
tus, bendruomenes.
„O.Zona“ – tai nepagydomo „žaliojo“
viruso plitimo židinys. „Žaliasis“ viru-
sas suteikia gyvenimui naujo skonio,
spalvos, kokybės... Pozityvus poveikis
garantuotas!
Organizacijose
„Šiaurės miestelio technologijų par-
kas” J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96
Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos
pr. 3
Klaipėdos m. savivaldybė, Liepų g. 11
Klaipėdoje
Ekologinis klubas „Žvejonė“,
Taikos pr. 42-3
I. Simonaitytės viešoji biblioteka,
Herkaus Manto g. 25.
BEI
ekologiniuose renginiuose, konfe-
rencijose, įvykiuose, pas ekologiškus
draugus ir kt.
Kviečiame prisijungti prie “Ozonosferos”
teirautis marketing@ozonas.lt
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt tema / 3

„Namas be namo”. Naujas požiūris į statybą

Žymaus japonų architekto Kenzo Tange gyvenimo siekis
– sukurti tokį architektūros modelį, kuris leistų žmogui
gyventi jį supančioje aplinkoje jos beveik nekeičiant. O
tai būtų panašu į gamtoje gyvenančių gyvūnų būstus.
Įvairių gyvūnų „namai“, susukti iš šakų, lapų, sausos žo-
lės, išsikasti žemėje ir pan., yra taip susilieję su aplinka,
taip joje pasislepia, kad beveik nepastebimi. Tarkime,
miške surasti kokią olą, gūžtą ar lizdą yra išties sunku.
Deja, mes, žmonės, namus statome ir jų funkciją supran-
tame ne kaip buveinės, kurioje saugu ir jauku „pasislėp-
ti“, bet kaip turtingumo išraišką (kuo daugiau turiu lėšų,
tuo aukštesnis, platesnis mano namas ar bent jau tvora),
norą pasirodyti prieš kitus ir įsivaizduojamą visišką (su-
kurtą dirbtinomis priemonėmis) komfortą.
Dr. Ričardas SKORUPSKAS
Vilniaus Universitetas Pamirštos tradicijos Nuotr. Jan Tik
Geografijos ir Kraštotvarkos katedra Nusikėlę į netolimą praeitį pamatytume,
Ricardas.Skorupskas@gf.vu.lt kad kadaise žmonės namus statydavo
(o ir dabar kai kuriose šalyse tik tokius bestcementinė, bituminė, skardinė, poli- ne, padaryti nepataisomos žalos pastato gų. Pas mus šios idėjos atkeliauja daug
Vaida OLŠAUSKYTĖ-SKORUPSKIENĖ ir stato) vien iš natūralių, šalia esančių, karbonatinė danga ir t. t. Labai retai ant konstrukcijoms: pabloginti jų savybes, vėliau ir joms prigyti dar reikės nemaža
Vaida.Skorupskiene@bef.lt o ne vežtų iš už jūrų marių medžiagų. tokių dangų gali atsirasti primityvi žolinė trikdyti ramų žmogaus gyvenimą. Zoo- laiko ir ne vien visuomenės pripažinimo,
Lietuviai bei visi, gyvenantys šiauriau, augalija – pvz., kai kurios samanos, dar fobijos apraiškos daugiausiai susijusios bet ir valstybinių institucijų požiūrio bei
namus rentė iš rąstų (kas, beje, daroma rečiau – medėjanti augalija (koks „save su tomis statinio dalimis, kurių statybai teisės aktų pakeitimo. Šiaudų briketai
Su tokiu supratimu statant namą, staty- ir dabar, tik rąstai per gana trumpą laiką gerbiantis“ namo šeiminkas ant stogo naudojamos įvairaus pobūdžio orga- Statybų įstatyme nėra reglamentuoti
bos, o vėliau ir namo kiemo aplinkoje susiaurėjo 2 kartus ir atkeliauja iš toli- leis augti kokiam varganam berželiui?). ninės medžiagos (mediena, pjuvenos, kaip statybinė medžiaga, o statyba iš
visam laikui išnaikinama begalė įvairių mosios Rusijos), piečiau gyvenantys – iš Bet galvojantiems kitaip turime alterna- šiaudai ir pan.) ir baiminamasi, kad įvai- tokių briketų traktuojama kaip eksperi-
formų gyvybės: pradedant žoliniais pie- akmenų, molio bei molio ir įvairios orga- tyvą – žalią stogą. Žalias stogas niekuo rūs gyviai (vabzdžiai, smulkūs graužikai) mentinė. Teisės aktų, įteisinančių šiaudų
vų augalais (kada viskas iškasama ir pa- nikos mišinio. Kad ir kaip keista, kuo tur- nesiskiria nuo įprasto žemės paviršiaus, jas sunaikins, ir dėl to nukentės kontruk- briketus kaip statybinę medžiagą, nėra
sėjama vienarūšė, nežydinti veja), vabz- tingesni esame, tuo mūsų namai mažiau ant jo auga įvairi žolinė bei sumedėjusi tyvas. Pastaroji baimė randasi dėl neži- ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje
džiais, paukščiais ir baigiant smulkiaisiais natūralūs. Štai, pvz., daugumos Afrikos ir augmenija. Jis atrodo ne tik estetiškai, nojimo, kad dauguma gyvybės formų (neatlikti laboratoriniai bandymai –
žinduoliais. Žodžiu, žmogus daro viską, Rytų Azijos šalių gyventojai iki šiolei na- bet yra ir labai geras šilumos izoliatorius. savo gyvenamosios erdvės nenaikina. spaudimo, tempimo, gniuždymo, mir-
kad jam jokia musė, pelė ar žydinti kiaul- mus drebia iš molio, tiesa, galime teigti, Žaliuosius stogus, kaip populiarią ten- Botanofobija – pasireiškia baime, kad kymo vandenyje, degimo ir t. t.). Plaušo
pienė netrukdytų „gyventi“. Kyla klausi- kad jie labai neturtingi, todėl blokelių denciją, galima pastebėti prigyjant ne augalai ar jų šaknys gali pažeisti namo betonas arba sunkusis plaušmolis (mo-
mas, ar įmanoma susikurti namus, kurie neįpirktų. Bet juk būtent šie neturtin- viename į ateitį žvelgiančio architekto konstrukcijas: prasiskverbti per apžel- lio-smėlio-šiaudų mišinys) yra regla-
būtų patogūs, tačiau dėl to nenukentėtų giausieji ir yra arčiausiai gamtos. Para- projekte (pvz., dabar populiariose „cra- dinto stogo hidroizoliaciją, iškilnoti mentuotas kaip statybinė medžiaga, tad
gamta. Žvelgiant dar toliau – kad ne tik doksalu, bet kuo esame turtingesni, tuo dle to cradle“ kūrėjo vizijose). Futuristai pastato pamatus, pažeisti sienas. Baimė pagal šios dienos teisės aktus namas, pa-
nebūtų kenkiama, bet ir darniai įsilieja- turime didesnį norą savo santaupas iš- svajoja apie daržus ant stogų, praktikai – gyva dėl nežinojimo, kad augalai nepra- statytas iš šios medžiagos, būtų legalus.
ma į aplinką. leisti. Negi namo statybai naudosi molį, apie lietaus vandens taupymą ir kt. siskverbia per nepralaidžias medžiagas
šiaudus, kurie beveik nieko nekainuoja, ir nesiskverbia ten, kur nėra drėgmės. Pabaigai
Didžiausios taršos šaltinis kai turi tiek daug pinigų ir gali nusipirkti Fobijų įkaitai Ekologiškas būstas – tai ne tik įžvalgios
Būstas – turbūt svarbiausia žmogaus pačių „geriausių“ blokelių. Deja, tokios „namo be namo“ idėjos įgy- Kaip didžiausią baimę ar neryžtą įvardy- architektūros, racionalios konstrukcijos,
gyvenimo ir veiklos erdvė, kurioje, pri- vendinimui trukdo ne neįprastų techni- čiau mūsų visuomenės dvasinį ribotu- natūralių statybinių medžiagų ar naujų
klausomai nuo gyvenimo būdo, pra- Alternatyvi koncepcija nių sprendimų ieškojimas ar finansiniai mą, kai vis dar bijoma galvoti bei veikti energiją taupančių ir atsinaujinančius
leidžiama nemaža paros, metų, viso Kas tai yra „namas be namo“? Tai idėja, sunkumai, o žmogaus požiūrio, suprati- „kitaip“, įsikibus laikomasi priimtų stan- energijos išteklius produkuojančių tech-
egzistavimo dalis. Savo namų statymui, koncepcija ir požiūris, iš esmės besiski- mo ir elgesio renatūralizacijos (minčių, dartų ir bijoma nors kiek nuo jų nukryp- nologijų darinys, bet visų pirma tai – es-
priežiūrai bei remontui skiriame tikrai riantis nuo įprastos namo sąvokos. Tai žodžių ir darbų perorientavimas link ti, kai vis dar šventai tikima reklama ir minis žmogaus ir visuomenės moralinių
daug finansinių resursų, laiko bei ener- būstas, kuris yra artimas aplinkai, kuris biopozityvios gyvensenos, kuomet va- tariamom „stebuklingom“ medžiagom, nuostatų permąstymas ir elgesio normų
gijos, deja, apie gamtinių resursų nau- jai nedaro jokios įtakos arba jo įtaka yra dovaujamasi koadaptacijos principais) kurios „šildo“ ir „saugo“ mūsų namus; perorientavimas natūralizavimo linkme.
dojimą nieko nežinome arba nenorime minimali. Toks būstas savo funkcijas at- nebuvimas bei kai kurie psichologiniai kai paisoma kaimynų, draugų nuomo- Ekologiškas būstas, lygiai taip kaip ir
žinoti. lieka kuo puikiausiai – yra prieglobstis, aspektai: žmogaus ir visuomenės abe- nės ir bijoma atrodyti „keistai“. Taip pat optimalus harmoningas kraštovaizdis,
Statybų pramonė yra pagrindinė gamti- šiluma bei jaukumas. Tokio būsto sie- jingumas, nelankstumas ar net baimės. norėčiau pabrėžti, kad dabartinės kartos – tai ne besąlygiškas žmogaus diktatas
nių išteklių naudotoja (50 % visų išgau- nos – vien iš natūralių, tikrų, paprastų Pastąrąjį aspektą pagrįstai galima būtų žmonės yra labai aptingę, pripratę viską gamtinei aplinkai, bet jautrus dialoginio
namų resursų) ir labiausiai medžiagų statybinių medžiagų, kurios kelis kartus vadinti pagrindiniu, ribojančiu daugu- nusipirkti gatavą („nuo pamatų iki rak- pobūdžio tarpusavio santykis. Plėtojant
prasme imli antropogeninės veiklos rū- pranašesnės už dirbtinai gaminamas mos visuomenės narių ryžtą persiorien- tų“) ar pasisamdyti krūvas darbininkų ir koncepciją „namas be namo“, tikslinga
šis, dėl kurios, pradėjus reikštis lokalaus (pvz., cementą). Tokioms medžiagoms tuoti į ekologiškai harmoningą elgsenos nieko patys nedaryti. Pastąrąjį niuansą atkreipti dėmesį ne tik į namo egzistavi-
ar regioninio masto ekologinėms pro- galėtume priskirti įvairius molio ir or- ir gyvenimo formą. įvardyčiau kaip darbo baimę. mo periodą, bet ir jo atsiradimą sąlygo-
blemos ar net ekologinės krizės užuo- ganikos (šiaudai, pjuvenos) mišinius, Tad ko labiausiai bijoma ir dėl ko nesi- jančius procesus iš žmogiškosios pusės:
mazgoms, vis dažniau tiek mokslinėje, supresuotų šiaudų briketus. Iš šių me- ryžtama pereiti prie tikros ekologiškos Ekologiški namai praktikoje projektavimą ir statybą. Projektuojantis
tiek populiariojoje literatūroje figūruoja džiagų pastatytos sienos kuo puikiau- statybos: Skaitant straipsnį turbūt kyla klausimas darnų namą architektas turi būti „ran-
ekologiškos statybos ar ekologiško būs- siai atlieka savo funkciją, tokių sienų Hidrofobija – tai drėgmės baimė, pasi- – ar jau yra pastatytų tokių namų? komis ir kojomis“ susijęs su aplinka, į
to tema. Pagal šiandieninę situaciją, kai techniniai parametrai ne tik kad nenu- reiškianti tuomet, kai kalbama apie ap- Atsakymas – taip, yra. Ir juose gyvena kurią turės įsilieti, todėl pagrindinė jo
žmogus taip konfrontuoja, kovoja su sileidžia, bet kai kuriais atvejais yra pra- želdintus stogus. Daugumai žmonių jie žmonės, auga vaikai, žydi gėlės. asmeninė savybė turi būti ne siekimas
aplinka, ekologinės statybos tema yra nešesni už įprastų medžiagų techninius atrodo nepatikimi, nes, priešingai nuo Daug tokių namų visoje Europoje yra save įtvirtinti, išgarsinti, bet priešingai
ne tik kad neišvengiama, bet ir būtina. parametrus. Iš mums įprastų statybinių įprastinių stogų, jie yra savotiški ilga- suprojektavęs ir pastatęs architektas iš – susitaikyti, susilaikyti. Galbūt skam-
Deja, didžiausia bėda yra ta, kad pagal medžiagų pastatytų sienų poveikis gali laikės drėgmės rezervuarai. Tokį stogą Šveicarijos Peter Vetch. Jo namų ypa- ba paradoksaliai, bet geru architektu
šiandien viešai egzistuojantį supratimą, būti (dažnai ir yra) toksiškas, o natūralios pažeidus ar jam prakiurus, gali pratekėti tybė ta, jog jie beveik visi yra po žeme šiandien reikėtų laikyti tą, kurio darbo
ekologišku būstu arba ekonamu vadina- medžiagos natūraliai reguliuoja patalpų vanduo, o sutvarkyti būtų sunku ir su- – atrodo tarsi lapės olos, apžėlusiais sto- rezultatų nesimato arba jie sunkiai pas-
mi tokie statiniai, kurie architektūriniu, vidaus mikroklimatą, taip formuodamos dėtinga. Ši baimė greičiausiai susijusi su gais bei didžiuliais langais iš pietų pusės tebimi, nerėksmingi, susilieję su aplinka,
medžiaginiu, statybiniu ir eksploataci- gydantį poveikį vidaus aplinkai, taip pat patyrimu gyvenant plokščiastogiuose ir darniai įsilieja į aplinką,. O jeigu jums tapę jos dalimi. Pagyrimas architektui,
niu požiūriais apima labai platų intervalą ir gyventojams. daugiabučiuose namuose, kur užpyli- visiškai nepriimtinas toks namo mode- jei jo kūriniui būdingos gyvo organizmo
ir kai kuriais atvejais yra labai nutolę nuo Stogo įtaka gamtinei aplinkai taip pat mai dėl prakiurusio stogo būdavo gana lis ir jūs norite šiuolaikiško, griežtų linijų ar biocenozės savybės. Tokia pozicija
pagrindinės minties. Kartais ekologišku yra didelė, nes užstatome tam tikrą že- dažnas reiškinys. namo, – tokie statomi iš šiaudų briketų. siejasi su ekologija ir aplinkos apsaugos
įvardijamas pastatas, kuris nieko arba mės plotą, kuriame prieš tai vešėjo žolė, Sienų, pastatytų iš natūralių medžiagų, Reikėtų pabrėžti, kad iš natūralių me- uždaviniais.
beveik nieko bendro su ekologija neturi. augo medžiai. Tik nežinodami galime hidrofobija pasireiškia nepagrįstai ma- džiagų galima pastatyti pačios įvairiau- Kalbant apie ekologišką būstą, terminą
Pavyzdžiui, tradicinės šių dienų architek- manyti, kad po pastatais prarasti pavir- nant, kad vanduo gali išplauti ar kitokiu sios formos, modelio, kelių aukštų ar „statyba“ ir su ja susijusius brutualius
tūros statinys iš netoksiškų (bet nebūti- šiai neturi didelės įtakos bendrai biopro- būdu pažeisti degimo procesu nesu- kitokių įmantrybių turintį namą. Mums veiksmus reikėtų keisti į „auginimą“.
nai natūralių) statybinių medžiagų arba dukcijos gamybai bei atmosferos dujų kietintų medžiagų sienas (molio, molio- įprastos statybinės medžiagos šių „nu- Statyti – tai judinti, griauti, prievartauti,
su įdiegta geoterminio šildymo sistema apykaitos procesui. Deja, kuo užstatymo šiaudų ir pan.). Ši baimė gyva nepaisant krypimų“ jokiu būdu neleistų. užkariauti, laužyti; statyba veikia prieš
vadinamas ekologišku lygiai taip pat, plotas didesnis ir kuo daugiau žemės to, kad net ir drėgno klimato sąlygomis Lietuvoje taip pat yra pastatyta ir apgy- gyvenimą, ji egoistinė, despotiška, ka-
kaip ir darnios architektūros pastatas iš paviršiaus „įsisavinama“, tuo stipresnis pastatai iš nedegtų medžiagų ir be ap- vendinta namų iš šiaudų briketų , molio- ringa, agresyvi. Auginti – tai saugoti,
natūralių statybinių medžiagų, pasyviai poveikis vietos klimatui, sąlygojantis sauginio sluoksnio jau turi šimtametę šiaudų mišinio (sunkiojo plaušmolio). rūpintis, pasitikėti gamta ir kitų asmenų
naudojantis atsinaujinančius energijos netgi kai kuriuos meteorologinių para- gyvavimo istoriją. Apibendrinant norisi pasakyti, kad Va- gera valia, ne trukdyti, o leisti gyventi
šaltinius ir funkcionuodamas darantis- metrų ekstremumus. Mūsuose priim- Zoofobija – gyvūnijos baimė, kai bijo- karų pasaulyje ekologiškos statybos yra visiems, kas turi tam galios. Svarbiausia
minimalų neigiamą poveikį gamtinęei tiniausios yra dirbtinės stogų dangos: ma, kad tam tikrose būsto dalyse gali ap- populiarios, ten nieko nenustebinsite – netrukdyti.
aplinkai. molinių, betoninių čerpių danga, as- sigyventi gyvūnų ir, daugumos nuomo- pasistatę namą iš ekologiškų medžia-
 4 / tema
Nuotr. Sproston Green
Radikalus architektas
kuria išlikimo projektus
„Gavęs architekto licenziją pradėjau mąstyti, kad architektūra, kokia ji buvo – buvo be-
vertė. Ji neturėjo nieko bendro su planeta, neturėjo nieko bendro su žmonėmis, su tuo,
ko jiems reikėjo“, – savo pasirinkimą nulėmusią priežastį prisimena vienas kontrover-
siškiausių architektų Michael Reynolds. Prieš 35 metus Naujosios Meksikos dykvietėje
jis pradėjo vykdyti eksperimentą, kurio tikslas – namai, ne tik visiškai nepriklausomi
nuo tinklo, bet ir aprūpinantys gyventojus maistu ir vandeniu. Tai radikali architektū-
ra, nes nepalieka po savęs atliekų, o jas naudoja kaip statybinę medžiagą. Su visais
pliusais ir minusais pristatome earthship modelį. Ar, savaip sakant, „žemės laivą“, kuris
jau dabar plaukia daugelyje pasaulio šalių.
Kristina KUČINSKAITĖ
news@ozonas.lt
Vaikščiojantis paribiais
Šis architektas iki šiol tebėra tikras gal-
vos skausmą daugeliui konservatyvių
kolegų. M. Reynolds atvirai tyčiojasi iš
šiuolaikinės architektūros, tvirtinda-
mas, kad ji menkai evoliucionavo nuo
Pirmojo pasaulinio karo laikų; šaiposi
iš kolegų bailumo ir nepaslankumo
ieškoti ko nors kitokio iš esmės.
Pats Michael Reynolds vos baigęs
mokslus pasirinko ne judėjimą moky-
klos suformuota tradicine trajektorija,
o pabandė žvilgterėti į ateities pasaulį.
Tą, kuriame gyvens robotai, ateiviai
ir – gal – mūsų vaikai. Ateitis archi-
Nuotr. The Entire Mikey
tekto visai nesužavėjo, nes ji įspėjo
apie vandens trūkumą, apie energijos
badą, apie kintantį klimatą. „Judame
link to, kad šioje planetoje bus išvis
vargiai įmanoma gyventi – tad reikia
ieškoti metodų, kurie leistų žmonėms
pasirūpinti patiems savimi“, – doku-
mentiniame apie jį sukurtame filme
M. Reynolds, kalbėdamas apie ateities
architektūrą, kalba ne apie gyvenimą,
bet apie išgyvenimą.
Šis išradėjas mano, kad būtina ekspe-
rimentuoti su statyba. Visos naujovės
ir išeitys, jo nuomone, slypi plačioje
erdvėje, kuri atsiveria peržengus galio-
jančius statybos ir dizaino įstatymus.
Earthship modelis yra eksperimentas,
kuris tęsiasi jau ilgus metus ir turi būti
nuolat tobulinamas, ieškant efekty-
viausio varianto. Tą būtina suprasti
visiems, kurie susižavi šio neįtikėtino
būsto idėja. Eksperimentas reiškia
galimus nesklandumus, klaidas. Pro
didžiulius langus paklius per daug
saulės šviesos ir ištirps kompiuteris,
paliktas ant stalo. Bus per karšta, ar per
šalta, o dar jei stogas ims praleisti van-
denį... Tiek visos klaidos, kurios yra ieš-
kojimų dalis, tiek paties eksperimento
radikalumas M. Reynolds kažkada
kainavo architekto licenziją. Iš jo buvo
pareikalauta išplėtoti infrastruktūrą,
atitikti standartus. Tuomet architektas
susirėmė su pačia valstija, prašydamas
skirti leidimą darnios, ekologiškos sta-
tybos eksperimentams plėtoti.
Sunkūs laikai ne tik prispaudžia žmo-
nes, bet kartu leidžia kitaip įvertinti
vertybes, kuriomis paramstomi gy-
venimai. Kartai atrodo, kad planeta
springsta: 2004 metais rytuose siau-
tėjo naikinantis cunamis, 2005-aisiais
Ameriką pašiurpino uraganas Katrina.
Gamtai – akimirka, o žmogui – gyve-
nimas. Andamanų ir Nikobaro salos po
cunamio paprašė Michael Reynolds ir
jo komandos pagalbos. Žmonės ne-
turėjo vandens ir namų, buvo būtini
skubūs, bet kartu ilgalaikiai sprendi-
mai. Architektas su komanda atsiliepė
į pagalbos šauksmą – jo užduotis buvo
pastatyti pigų, paprastą būstą, kurio
statybos principą lengvai perprastų
vietos gyventojai. Earthship viename
projekte siūlė tai, ko negali pasiūlyti
dauguma tarptautinių pagalbos orga-
nizacijų – ilgalaikę pastogę bei būtinus
vandens išteklius, sanitarinius patogu-
mus.Tuo pačiu tikslu Earthship mode-
lis „nuplaukė“ ir į Matamoros Meksiko-
je po Katrinos eibių. 2006 metais, kai
JAV architektų taryba sužinojo apie
M. Reynolds veiklą Andamano salose,
jam buvo grąžinta licenzija, o 2007
metais valdžia sutiko, kad bandomoji
statyba yra svarbi ir davė jai leidimą.
Tad šiuo metu architektą galima suly-
ginti su feniksu. Beje, taip vadinasi ir
vienas naujausių jo būsto variantų.
Earthship principas
Pirmasis namo modelis buvo speci-
aliai statomas atšiaurioje Naujosios
Meksikos aplinkoje. Norėta išbandyti,
ar „laivas“ atlaikys kardinalius tempe-
ratūros svyravimus, ar sugebės aprū-
pinti gyventojus energija ir vandeniu.
Žinoma, pats M. Reynolds jau daugiau
nei 20 metų gyvena savo „žemės laive“.
Jo komandos nariai, su kuriais buvo
pasidalintas nemažas žemės plotas,
taip pat statėsi earthship modelius.
Laikui einant gyvenvietė, kurioje įkur-
dinti tik „žemės laivai“, pradėta vadinti
Geresnio pasaulio bendruomene (Gre-
ater world community), joje įtvirtintos
bendruomenės nuostatos ir visa, kas
būtina į vieną vietą susibėgus bendra-
minčiams. Earthship yra tobulo pasy-
vaus namo projektas. Energijai gauti
naudojama saulė ir vėjas. Saulė bei že-
mės masės energija apšildo būstą. Ide-
alus earthship modelis jo gyventojams
leidžia būti nepriklausomiems nuo
energijos bei vandens tiekėjų. Taip pat
tai reiškia nepriklausomybę nuo politi-
nių, ekonominių krizių padarinių,tokių
kaip svyruojančios kainos ar tiekimo
nutraukimas. Earthship ypatingas tuo,
kad, užuot eikvojęs išteklius, naudoja-
si civilizacijos atliekomis, dalį išteklių
(vandenį, maistą) generuoja pats, o
energijos poreikius tenkina prisitaiky-
damas prie aplinkos ritmų.
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
Standartinis (jei tą žodį galima vartoti
šiuo atveju) earthship modelis daž-
niausiai yra U raidės formos. Vidinė
pastato siena, integruota į žemę, pa-
prastai statoma iš gėrimų skardinių
plytų bei cemento, didelė išorinės sie-
nos dalis – tai platūs langai, nukreipti į
Saulę. Pagrindinę statybinę medžiagą
sudaro automobilių padangos, pri-
grūstos žemės, . Pastato viduje veši
sodas, kuriame auga vaisiai ir daržo-
vės, augalų šaknys tarnauja kaip viena
biologinio vandens valymo proceso
atkarpa.
Elektra
Elektros energija gaunama iš saulės
ir vėjo. Name integruojami saulės pa-
neliai ir vėjo elektrinės. Surenkama
energija kaupiama įvairių tipų bateri-
jose. Gyventojai, jei bijomasi energijos
„bado“, gali prisijungti prie vietinių
tinklų arba naudoti įvairius energijos
generatorius. Pažymėtina, kad namo
šildymui ar vėdinimui energija nerei-
kalinga.
Šildymas ir vėdinimas
Paprasti būstai retai išnaudoja stabilų
šiluminį žemės plutos potencialą. Eart-
hship „integracija“ į žemės sluoksnį
naudoja pastovią žemės šilumą. Pa-
dangos, prikimštos žemių, ne tik for-
muoja ir palaiko būsto karkasą, – jos
akumuliuoja šilumą, o atvėsus orui, ją
išspinduliuoja į patalpas. Tiek žiemą,
tiek vasarą saulė taip pat šildo namą.
Jei darosi pernelyg karšta, naudoja-
mos priedangos nuo saulės. Pastate,
ypač šaltesnėse klimatinėse zonose,
būtina naudoti izoliacines perdangas,
kurios neleistų „nutekėti“ sukauptai
šilumai. Būstas turi specifinę natūra-
lią vėdinimo sistemą. Oras į pastatą
pakliūna per specialų langą, kuris
komponuojamas šalia įprastų langų, o
išeina per stoglangį. Norint išlaikyti ši-
lumos gavimo efektyvumą skirtingos
klimatinės savybės reikalauja skirtingų
dizaino idėjų,.
Vanduo ir nuotekos
Vienas įspūdingiausių earthship pri-
valumų yra galimybė kaupti vandenį,
esantį aplinkoje. Tai nepaprastai ak-
tualu, kai vis aiškiau suvokiama, kad
geriamojo vandens ištekliai yra riboti.
Čia vanduo kaupiamas iš kritulių. Nuo
stogo jis nuteka į specialias cisternas,
išvalomas filtrais ir pateikiamas varto-
jimui. Earthship tas pats vanduo nau-
dojamas keturis kartus. Panaudotas
vanduo valomas biologiniu būdu, į šį
procesą integruojami pastato viduje ir
išorėje augantys augalai. O po panau-
dojimo tualete vanduo, išvalytas, tinka
Nuotr. The Entire Mikey
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
lauko augmenijai.
Vandenį šildo saulė arba natūralios
dujos. Vienas iš tikslų, kuriuos kelia
earthship kūrėjai – kuo daugiau kartų
panaudoti turimą vandenį ir galiausiai
grąžinti jį į aplinką. Grąžinti kuo švares-
nį. Kai kuriose klimatinėse vietovėse
visus vandens poreikius galima paten-
kinti vien iš surenkamų kritulių.
Maistas
Tvirtinama, kad pačiame name galima
užsiauginti nemažą dalį norimų daržo-
vių ar vaisių. Naujuosiuose earthship
projektuose Michael Reynolds pla-
nuoja didžiulius tropinius šiltnamius.
Kol kas lieka pasitenkinti namo centre
įkurtu sodu. Arba sodu, kuris lyg nie-
kur nieko tęsiasi visuose kambariuose.
Aišku, derliaus gausa priklauso nuo kli-
mato – saulėtų dienų dažnumo.
Statybinės medžiagos
Nuo earthship modelio neatsiejami
du išradimai – gėrimų skardinių plytos
bei padangos. Abi medžiagos yra ša-
lutiniai civilizacijos produktai, kuriems
dar nėra sumanyti jokie konstruktyvūs
antrinio panaudojimo būdai. Kai ku-
riose šalyse už senų automobilių pa-
dangų paėmimą galima gauti ir atlygį.
Gėrimų skardinių plytos naudojamos
vidinėms pertvaroms, žemių prigrūs-
tos automobilių padangos – išorinėms
sienoms. Sienų formavimui taip pat
naudojami plastiko ir stiklo buteliai.
Dėl neįprastų statybinių medžiagų
pastatai pasižymi intriguojančiomis
formomis, kurios primena Antonio
Gaudi fantazijas.
Kritikų abejonės
„Šis namas apglėbia kiekvieną gy-
venimo aspektą ir viską perduoda į
tema / 5
Tavo paties rankas“, – tvirtina Michael
Reynolds. Jau gera laiko atkarpa pra-
ėjo nuo „juodų“ dienų, kai architektas
bei jo bendraminčiai laikyti keistais
išsigimėliais. Apdovanojimai aplin-
kosaugos ir alternatyviosios statybos
srityse abiejose Atlanto pusėse gana
iškalbingai patvirtina, kad pripažinimo
sulaukta.
Vis tik netrūksta abejojančių earthship
modelių sėkmingumu. Modernių, fu-
turistinių technologijų gerbėjai bjau-
risi primityviomis medžiagomis, sta-
tybos procesais, reikalaujančiais daug
fizinių pastangų, paprastais spren-
dimais. Dar kiti abejoja dėl statybai
naudojamų medžiagų. Baiminamasi,
kad padangose esančios nuodingos
medžiagos gali išsklisti į aplinką, ne-
paisant to, kad statant jos yra stipriai
izoliuojamos. Nerimaujama ir dėl to,
kad į namus gali prasiskverbti teršalai,
esantys pačioje dirvoje.
Nesiimame palaikyti nei vienos, nei
kitos pusės. Svarbi atrodo pastanga
ieškoti išeičių, kuri įmanoma visiškai
nusigręžiant nuo tradicinių statybos Nuotr. Manuel W
metodų. Kaip viename interviu CNN
pasakojo M. Reynolds, „geras architek-
tas nėra tik architektas. Geras architek-
tas turi būti „bio-tektas“. Nemanau, kad
architektūra turi kokį nors šansą pasi-
tikti ateitį vien dėl savo narcisizmo. Du
pagrindiniai faktoriai yra vizija ir rizika.
Taip, privalai turėti viziją, bet darant
tokius dalykus kaip nuotekų linijos
nutiesimas gyvenamajame kambaryje
ar statyba iš atliekų… Kartu tai didžiu-
lė rizika. Padaryti aštrų nuokrypį nuo
normų, pasukti į ateitį neišvengiamai
reiškia tiek vizijos turėjimą, tiek rizikos
prisiėmimą. O tai padaryti šiuolaikinė-
je architektūroje yra neįmanoma.“
Nuotr. Mrs Hilksom Nuotr. Zach Klein

Urbanistinis svajonių parkas

Parkai ir žaliosios vietos nėra ma-
dingi. Jie tuoj sudrumsčia miestų
rimtį ir į savo pavėsius sukviečia iš
pamokų pabėgusius moksleivius
ar įsimylėjėlius, kuriuos gąsdina
ryški dienos šviesa. Gal todėl mūsų
parkai tokie apleisti arba nuobodūs.
Pasakų parkas Vilniuje, skulptūrų
parkas Klaipėdoje, Ąžuolynas
Kaune… Dažnas parkas Lietuvoje –
prišiukšlintas, sunykęs, paskutinį kartą
rimtai tvarkytas tada, kai dar buvo
madingi penkmečio planai...
Kita vertus, parkai reikalingi, kad būtų
ramių vietų, kur galima nusivesti
vaikus, nemačiusius tikro miško,
užsimiršti, pailsėti, ištiesti kojas, papi-
etauti ir įsivaizduoti, kad pasaulis, ku-
riame tokia graži gamta, tiesiog negali
būti blogas.
Tačiau, koks turi būti šiuolaikiškas par-
kas, kaip jį įsprausti į miesto erdvę?
Šio klausimo rimtai imtasi Japoni-
jos didmiestyje Osakoje. Buvusio
stadiono (3.7 ha plote) vietoje prieš
keletą metų iškilo komercinis cen-
tras-parkas. Ten vietą rado 30 aukštų
bokštas, daugybė parduotuvių, biurų,
kavinių, pasilinksminimo vietų, alėjų
ir daugybė žalumos. Kaskadomis
net aštuonis aukštus kylantys sodai
ant stogų, kriokliai, mažos jaukios
vietelės ir plačios erdvės – vietos
yra ir pasivaikščiojimams, ir koncer-
tams... Žodžiu, kiekvieno skoniui.
Parko pagrindas – komercinis kom-
pleksas – buvo kurtas stengiantis
atkartoti formas ir linijas, per daugelį
metų nugludintas gamtos: statinius
kerta kanjonas, kurio šlaitus suk-
abina stikliniai tiltai, naktį virstan-
tys švytinčiomis arkomis; pastatai
užlinksta kaip upių vingiai ar vėjo
gūsiai, jie atrodo turintys kryptį.
Gamtą atkartojanti architektūra
yra raminanti. Tad Nambos parku-
ose pavargti galima tik zyliojant po
nesibaigiančias parduotuves.
Vaiduokliškų stadionų turime daugiau
nei garbėtroškos. Gal geriau kuriam
parką?
Nuotr. Amanda Peterson, „Jerde de-
sign“

Nuotr. Amanda Peterson

 6 / tema
Mažų komunalinių mokesčių paieškos
Tai, ką būtina žinoti statant ar renovuojant namus
Visi svajojame gyventi patogiai ir kartu mokėti mažus komunalinius mokesčius. Kaip
realizuoti tokią svajonę? Geriausias būdas turėti pigiai apšildomą būstą, nepamirš-
tant pasirūpinti aplinka, yra šilumą taupančio namo pasirinkimas. Brangstant ener-
gijai, vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad ji būtų naudojama taupiai. Jei negalite
džiaugtis mažais komunaliniais mokesčiais, žinokite, kad statant arba renovuojant
namą nebuvo pagalvota apie ekonomišką šildymą. Jei dažnai tenka jungti maksima-
lų šildymą, tikriausiai jau pirmą šaltą sezoną išleidote tai, ką kažkas sutaupė nenau-
dodamas apšiltinimo medžiagų jūsų namams. Racionalumas gali pasireikšti dviem
būdais: statoma pigiausiomis sąnaudomis arba investuojama į taupančio namo sta-
tybą, pasirenkant kokybiškas medžiagas.
Kraštovaizdžio architektė
Malgožata KOŠEVSKA
landservicelt@yahoo.com
www.landservice.lt
Taupantys namai
Energijos naudojimas būste yra susi-
jęs su gyventojų veikla ir jų gyvybinių
poreikių tenkinimu. Energija į namus
patenka įvairiais pavidalais (dujos,
šiluminė ir elektrinė energija) ir yra
reikalinga:
• patalpų šildymui, ventiliacijai ir
apšvietimui;
• šilto vandens tiekimui, vandens
ir kanalizacijos instaliacijų veiki-
mui;
• vidinės infrastruktūros ir naudo-
jamų įrenginių funkcionavimui.
Įvykdžiusi numatytą darbą, energija
išsisklaido aplinkoje. Šiluminė ener-
gija, sušildžiusi vidinę pastato erdvę,
negrįžtamai iškeliauja į išorę.
Energiją taupantis, su gera izoliacija
namas ne tik skleidžia mažai energi-
jos per išorines sienas, bet ir naudo-
ja įvairių naminių įrenginių šilumą,
natūralų apšvietimą, leidžia taupyti
vandenį arba atgauti šilumą iš ka-
nalizacijos nuotekų. Jame įrengta
ventiliacijos sistema, pritaikanti oro
cirkuliavimą gyventojų poreikiams
ir pakartotinai naudojanti išeinančio
oro šilumą. Dar tokį namą projektuo-
jant galima apskaičiuoti specifinį in-
dikatorių „E“, kuris nurodo, kokie bus
metiniai jo šilumos poreikiai. Palygi-
nimui: energiją taupantys namai su-
naudoja pusę to energijos kiekio, ko-
kio reikia standartiškai apšiltintiems
šiuolaikiniams namams.
Statomi ir vadinamieji pasyvūs na-
mai, kurių „E“ yra šešis kartus ma-
žesnis už standartinių namų, bet tai
– didžiulis iššūkis tiek architektui, tiek
rangovui, tiek ir investuotojui. Besi-
dominčiųjų ekologiška statyba rate
„pasyvūs“ namai dažnai tebėra verti-
nami kontroversiškai dėl itin didelio
izoliacijos laipsnio.
Kas lemia namo energijos porei-
kius?
Forma
Suteikus pastatui tam tikrą formą ir
atitinkamai išdėsčius stiklo elemen-
tus, jam apšildyti reikalinga energija
bus mažesnė nei neapgalvotos for-
mos pastato. Tada galima džiaugtis
mažesniais komunaliniais mokesčiais
net neinvestuojant didelių pinigų į
pastato apšiltinimą. Siekiant šio tiks-
lo, reikėtų projektuoti kompaktiško
bloko formos namą, kad jo sienos ir
stogas turėtų kuo mažiau lūžių. Ge-
riausias rezultatas pasiekiamas pro-
jektuojant plokščio stogo pastatą ant
stačiakampio formos pagrindo.
Terminiai tilteliai
Svarbu atkreipti dėmesį į terminius
tiltelius, t. y. blogai apšiltintas išo-
rinių sienų vietas: balkono bloko ir
lubų sujungimus, sąramas, vietas
aplink duris ir langus. Visur čia reikia
apšiltinimo. Jei nėra gero projekto,
patikimas ir efektyvus apšiltinimas
yra sunkiai įgyvendinimas. Patirtis
rodo, kad pasitikėjimas vien statybi-
ninkų žiniomis ne visada atneša ge-
rus rezultatus. Neverta gailėti pinigų
konkrečios srities specialistams, kurie
užtikrintų kokybišką darbų atlikimą.
Terminių tiltelių poveikį prastai izo-
liuotame pastate galima prilyginti
skylėms – jei jos nebus pašalintos, į
apšiltinimą įdėtos pastangos neduos
jokio rezultato, nes šiluma išeis ter-
minių tiltelių vietose.
Tada ne tik reikės mokėti didesnius
komunalinius mokesčius, bet prisi-
dės papildomi vargai kovojant su
pelėsiais ir grybeliais, kurie atsiranda
dėl sienų rasojimo terminių tiltelių
vietose.
Izoliacija
Sienos, langai, durys, grindys (prie
grunto) ir stogas – pagrindiniai keliai,
kuriais iš namų išeina šiluma. Todėl
daugiausiai sutaupoma apšiltinant
išorines namo sienas. Labai svarbu,
kad langai ir durys butų gerai izoliuo-
ti. Tokio pastato statyba yra branges-
nė, tačiau eksploatacijos išlaidos bus
mažesnės. 40 metų namo šildymo
išlaidos gali prilygti sumai, kuri buvo
skirta namo statybai. Investuojant
papildomai 1 % nuo statybų sumos
apšiltinimui per dvi tris žiemas šildy-
mo išlaidas galima sumažinti iki 30 %.
Namo apšiltinimas leidžia sumažinti
šilumos poreikį daugiau nei perpus,
rekuperatoriaus panaudojimas – iki
30 %. Pastato pozicija sklype, teisin-
gas langų išdėstymas, namo sienų
pritaikymas šilumos akumuliacijai
taip pat gali būti finansiškai naudin-
ga. Viską apdairiai įgyvendinus, per
metus už dujas ar vandenį sumokėsi-
te net keliais tūkstančiais litų mažiau.
Ventiliacijos svarba
Kai pastatas yra sumaniai apšiltin-
tas, patalpų šildymas reikalingas
tik pastoviai temperatūrai palaikyti.
Sušildytas oras išeina laukan, o šal-
tas, šviežias oras užima jo vietą. Pa-
prastai tokiu atveju prarandama iki
50 % visos šilumos. Tačiau negalima
atsisakyti oro cirkuliavimo patalpo-
se. Nepakankama ventiliacija sukelia
diskomfortą ir grėsmę sveikatai, nes
šiuolaikiškuose namuose tiek inter-
jere, tiek buityje dažnai naudojami
kenksmingų substancijų turintys ele-
mentai. Įprasti veiksmai, tokie kaip
skalbimas ar maisto ruošimas, didina
oro drėgnumą. Drėgnas iš patalpų
nepašalinamas oras sušlapina namo
sienas, dėl to gali atsirasti sunkiai iš-
naikinamų grybelių.
Namas, kuriame veikia paprasta
gravitacinė ventiliacijos sistema, ne-
pasieks energiją taupančio namo
Saulės energijos kolektoriai
Brangia, bet labai gera investicija lai-
komi saulės energijos kolektoriai. Jie
gali šildyti geriamą vandenį ir palai-
kyti centrinio šildymo sistemą, žymiai
sumažindami tradicinių šilumos šalti-
nių sunaudojamo kuro kiekį.
Šilumos siurblys
Energiją taupantiems namams vieto-
je katilų rekomenduojama instaliuoti
šilumos siurblius. Šie gana brangūs
įrenginiai naudoja kelis kartus ma-
žiau elektros energijos už geriausius
šiuolaikiškus katilus. Siurbliai šilumą
surenka iš grunto, vandens arba oro.
standarto. Instaliavus rekuperatorių
Langai ir durys
Net per pačius moderniausius langus
(įrengimas, skirtas šilumos ir išpu-
išeina daugiau šilumos nei per pras-
čiamo oro atgavimui), užtikrinama
tai izoliuotas sienas. Tačiau langas
efektyvi ventiliacija ir kartu maži-
taip pat yra kelias, kuriuo į kambarius
namas šiluminės energijos poreikis.
patenka saulės spinduliai. Viena iš
Rekuperatoriaus naudojimas leidžia
energijos taupymo paslapčių yra ap-
perpus sumažinti šviežio oro šildy-
galvotas atitinkamų parametrų langų
mui sunaudojamos energijos kiekį.
išdėstymas.
To sąlyga yra namo sandarumas.
Vienintelė anga, per kurią patenka
rekuperatoriaus ventiliatoriaus įtrau- Dažniausios klaidos pro-
jektuose
kiamas oras, yra ventiliacijos kanalo
pradžia. Tačiau uždara ventiliacijos
sistema taip pat vertinama dvejopai. • Sąvokų, kuriomis apibrė-
žiamos šiluminės pastato
Natūralus vėdinimas visada yra eko-
logiškiausias. savybės, trūkumas (arba ne-
pilna informacija, nepagrįsta
Ekonomiškas šildymas skaičiavimais). Taip pat neat-
sižvelgimas į terminius tilte-
Šildymo zonos
Mažesnį energijos poreikį užtikrina lius; tokiu atveju neįmanoma
patikrinti pastato terminės
apgalvotas patalpų projektavimas.
Siekiant kuo mažesnio šiluminės izoliacijos efektyvumo.
• Įvykdytų sprendimų aprašy-
energijos sunaudojimo namuose
verta apsvarstyti galimybę kai kurio- mų trūkumas, pvz., bendro
medžiagos pavadinimo pa-
se patalpose atsisakyti šildymo arba
temperatūrą apriboti. Sandėliavimui teikimas neapibrėžiant jo
rūšies ir techninių parametrų.
skirto rūsio šildyti nereikia (tačiau
būtina apšildyti tokio rūsio lubas), o • Nepateikiami sluoksnių sto-
riai.
garderobo ar techninių patalpų šil-
dymo įrenginius galima sureguliuoti • Paviršutiniški aprašymai, ne-
minimos statybinės detalės,
taip, kad temperatūra neviršytų 16°C.
Ekonomiškas katilas per kurias gali išeiti šiluma.
• Piešinių trūkumas ar neiššif-
Mažesnį kuro sunaudojimą lemia ir
kondensacinio katilo įrengimas, nes ruojami piešiniai.
• Nebegaliojančių normų ir tai-
jo efektyvumas keliolika procentų
viršija įprastų katilų veikimo efekty- syklių paisymas.
vumą.
Nuotr. Evelina Gospodinova
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
Jei norisi turėti didelius langus, bet
baiminamasi šilumos praradimo,
montuojami specialūs langai, kurių
šilumos pralaidumo koeficientas yra
žemesnis už standartinį. Didžiausi
pastato langai turėtų „žiūrėti“ pietų
kryptimi ir gaudyti kuo daugiau sau-
lės spindulių. Žiemą langai neturėtų
būti tamsinami.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į du-
ris, kurios, jei neapšiltintos, gali būti
didelio energijos kiekio praradimo
priežastimi. Dviejų sluoksnių sieno-
je langai ir durys montuojamos kuo
arčiau išorinio sienos krašto, o trijų
sluoksnių sienoje – apšiltinimo plokš-
tumoje.
Patariama, kad pietinėje pastato pu-
sėje atsirastų erdvės, kuriose tempe-
ratūra turėtų būti aukščiausia, o šiau-
rinėje – šildymo nereikalaujančios
erdvės.
Gero projekto savybės:
• Racionalios formos namas:
kompaktiškas blokas, kurio
išorinių sienų paviršius yra
mažas pastato kubatūros at-
žvilgiu.
• Skaičiavimais pagrįsti duo-
menys, leidžiantys patikrinti,
ar pastatas atitinka reikalavi-
mus ir kokios yra šilumos pra-
laidumo koeficiento vertės.
• Projekte pateikiama išsami
langų charakteristika: koks
yra jų koeficientas „U“ ir t. t.
• Parodomi ventiliacijos spren-
dimai: jos rūšis ir šilumos at-
gavimo būdai. Gerai veikianti
ventiliacija yra svarbi pastato
ilgaamžiškumui ir gyventojų
sveikatai.
• Dokumentuose vienprasmiš-
kai apibrėžiamos termoizo-
liacinės medžiagos, jų rūšys
ir galiojančios techninės nor-
mos.
• Projekte nurodyta šildymo
instaliacijos rūšis ir, priklauso-
mai nuo oro, galimas regulia-
vimas.
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt energija / 7

Krizė nepakerta alternatyvios energetikos

Nuotr. Francesco

Šie metai, kai ruošiamasi klimato kaitos deryboms Kopenhagoje, bus kritiniai alter- Pavyzdžiui, Vokietijos bankai anksčiau premjeras Tony Blair. Čia garsiai ir
natyviosios energetikos plėtrai. Dabartinė ekonominė krizė ir žemos naftos kainos prisiimdavo iki 95 % saulės energe- daug kalbėta apie trečiąją industrinę
tikos projektų instaliavimo kaštų, o revoliuciją – alternatyviosios en-
stipriai pristabdė dideliais tempais besiplėtusį sektorių, tačiau tuo pat metu pasau- dabar jie sutinka finansuoti tik 75 %. ergetikos virsmą vienu didžiausių
lyje vyksta ir daugybė teigiamų procesų: alternatyvios energetikos technologijos ir sektorių rinkoje; pabrėžiama, kad
jų gaminama energija pinga, inovacijos sparčiai žengia į priekį, JAV į valdžią atėjo Neblėstantis optimizmas jau dabar pasiekta daug daugiau
Tačiau panašu, kad liūdinančios nei buvo tikėtasi. Saulės energetikai
progresyvus prezidentas. Nepaisant laikinų trukdžių, pasaulyje valstybiniu lygiu
trumpalaikės perspektyvos nenu- atstovaujančios kompanijos konfer-
ryškėja realus poslinkis link žaliosios energetikos. maldo pasaulinio optimizmo dėl encijos metu užtikrino, kad jų nau-
Simona VAITKUTĖ atsinaujinančios energetikos ateities. jausi produktai kainos ir efektyvumo
vaitkosima@gmail.com agentūros vertinimu, šis staigus pa- fotogalvaninių elementų gamintojai Gal kiek paradoksalu, bet ištikimiausią požiūriu jau gali drąsiai konkuruoti
saulinis investicijų atitraukimas nuo yra priversti lėtinti produkcijos tem- pasiryžimą plėtoti šį sektorių rodo su centralizuotu būdu tiekiama en-
Ekonominės krizės pasekmės atsinaujinančių išteklių energetikos pus, atleisti darbuotojus ir mažinti nuo naftos eksporto priklausančios ergija ir tikino, jog šios technologijos
Pasaulinė krizė skaudžiai smogė bev- galbūt ir nepadidins CO2 išmetimo gaminių kainas. Masinami dosniomis Persijos įlankos regiono valstybės. pigs ir toliau. Štai olandų kompanijos
eik visiems ekonomikos sektoriams, trumpuoju laikotarpiu (ekonominių mokesčių lengvatomis stambius al- Net stipriai nukentėjusios nuo „Econcern“ direktorius Kees van der
tad staigus atsinaujinančios energi- krizių metu šių šiltnamio efektą ternatyviosios energetikos projektus krentančių naftos kainų jos žiūri į Leun netgi prognozuoja, kad saulės
jos plėtros sulėtėjimas nėra išskirtinis sukeliančių dujų kiekis natūraliai finansavo didieji Amerikos bankai ir priekį ir norėtų išlikti pagrindinėmis elementų kainos per ateinančius 5–6
ar stebinantis reiškinys. Papildomas sumažėja, mažėjant pramoninės finansinės institucijos. Nenuostabu, energijos eksportuotojomis ateit- metus turėtų sumažėti bent per pusę.
neigiamas veiksnys, pakišęs koją gamybos apimtims), tačiau ateityje, kad krizė pakoregavo jų planus, yje, sumažėjus naftos gavybai. Todėl Jis taip pat kritikuoja atsargias politikų
žaliajai energetikai, yra net 70 % per atsigavus ekonomikai ir išaugus en- nukreipdama dėmesį ir kapitalą kitur, šios valstybės nemažina investicijų ir Tarptautinės energetikos agentūros
pusmetį nukritusios naftos kainos, dėl ergijos poreikiui, investicijų stoka al- ir iš 18 stambių „donorų“, investavusių į alternatyviosios energetikos tech- prognozes, numatančias, kad suinstal-
to iš alternatyviųjų šaltinių gaunama ternatyviosios energetikos sektoriuje į saulės ir vėjo energetikos projektus, nologijas ir konkrečius projektus, kaip, iuotos saulės energijos pajėgumai iki
energija tampa nekonkurencinga. turės ryškių neigiamų pasekmių. liko tik keturi. pavyzdžiui, nulinių emisijų Masdar 2020 metų pasieks 10 gigavatų. Anot
Įtakos turi ir emisijų kainos kritimas Sulėtėjimas jaučiamas ir biomasės bei miesto įgyvendinimą, užtikrindamos Leun, tokie pajėgumai bus pasiekti
Europos šiltnamio dujų išmetimo Mažėjančios investicijos geoterminės energetikos sektoriuose, ilgalaikes investicijas tiek šalies viduje, jau šiemet.
leidimų prekybos sistemoje. Esant Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Val- tik čia jis ne toks ryškus, nes ir augi- tiek užsienyje. Sausio mėnesį šiame re-
tokiai padėčiai iš sektoriaus trau- stijose šiais metais žymiai sumažėjo mas pastaraisiais metais nebuvo toks gione, Abu Dabyje, įvyko jau antrasis Nauja agentūra
kiasi investuotojai, dar prieš metus tiek saulės, tiek vėjo jėgainių žymus kaip saulės ir vėjo energetiko- Pasaulinis ateities energijos viršūnių Sausio mėnesį Vokietijos vyriausybės
noriai finansavę naujų technologijų įdiegimas ir manoma, kad gali nukristi je. Panaši situacija ir Europoje, tik kiek susitikimas, pritraukęs daugiau kaip iniciatyva įvyko Tarptautinės
plėtojimą, dėl sudėtingos kreditų net 30–50 %, lyginant su pastaraisiais mažesniu mastu; ir čia bankai tampa 1500 dalyvių, tarp kurių buvo ir ES atsinaujinančių energijos išteklių
situacijos stoja jau suplanuoti pro- metais, kai buvo stebimas ryškus vis išrankesni, remdami projektus. energetikos komisaras Andris Pie- agentūros (IRENA) konferencija
jektai. Tarptautinės energetikos šių sektorių augimas. Turbinų ir Sumažėjo ir investicijų intensyvumas. balgs bei buvęs Didžiosios Britanijos nukelta į 8 psl.

Nuotr. Brandon Christopher Warren

Nuotr. Eric Hart

Nuotr. Wolfgang Staudt

 8 / energija Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

atkelta iš 7 psl. yra palanki centralizuotos energijos

Bonoje, kurios metu 75 šalys, tarp
jų ir Lietuva, pasirašė steigiamąją
sutartį. Šios naujos tarptautinės
vyriausybinės organizacijos tikslas
yra pasiekti, kad atsinaujinančios
energijos šaltinių potencialas būtų
maksimaliai išnaudojamas pasaulin-
iu mastu. Tai yra pirmoji tokio lygio
organizacija, kurios veikla susijusi
išimtinai su atsinaujinančiais ištekliais.
Pagrindinė IRENA funkcija bus padėti
valstybėms narėms pasirinkti teisingą
atsinaujinančių išteklių energe-
tikos struktūrą, optimizuoti statybos
pajėgumus ir gerinti finansavimą bei
technologijų perdavimą.
Na, o JAV prisaikdinus naują
prezidentą, visas pasaulis laukė sig-
nalo iš B. Obamos administracijos:
ar laikysis jis rinkiminių pažadų imtis
energetikos sektoriaus reformų, o
gal krizės akivaizdoje nuspręs atidėti
šiuos darbus geresniems laikams?
Tačiau prezidentas nusprendė
nebėgti nuo problemų ir krizės alina-
mai šaliai bei visam pasauliui pasiuntė
rimtą signalą, kad jo valdymo metu
alternatyvioji energetika bus vienas
iš valstybės prioritetų. Bene pirmasis
Obamos administracijos laimėjimas,
liaudyje žinomas kaip „ekonominio
stimulo paketas“, paties prezidento
žodžiais, „transformuosiantis energi-
jos naudojimo būdą“, iš bendros 787
mlrd. dolerių sumos per 70 mlrd.
dolerių skiria atsinaujinančiai ener-
getikai ir energijos efektyvumo didi-
nimui. Per savo pirmąjį pasisakymą
JAV Kongrese vasario pabaigoje prezi-
dentas išskyrė energetiką, kaip vieną
pagrindinių veiksnių (šalia švietimo
ir sveikatos apsaugos), nulemsiančių
JAV ekonomikos ateitį. Jis vėl pabrėžė
savo pasiryžimą siekti per trejus me-
tus padvigubinti atsinaujinančios
energijos gavybą šalyje, kasmet in-
vestuoti po 15 mlrd. dolerių į žaliąją
energetiką ir sukurti tokią prekybos
CO2 taršos leidimais sistemą, kuri
skatintų atsinaujinančios energijos
plėtrą. Šios žinios yra tarsi gyvybės
eleksyras krizės kamuojamam alter-
natyviosios energetikos sektoriui.
Taigi panašu, kad ilgai vengusi spręsti
klimato kaitos problemas, JAV vėl sie-
kia pasaulinės lyderystės kovoje prieš
globalinį atšilimą. Belieka tikėtis, kad
šis optimizmas neišblės ir netrukus
pradės teikti apčiuopiamų rezultatų.
Arčiau namų
Kokia situacija pas mus? „Apverktina,
jei ne blogiau“, – sako vasario pabai-
goje įsikūrusios Saulės energetikų
asociacijos prezidentas dr. Edmundas
Žilinskas, nuo 1978 metų dirbantis
atsinaujinančios energetikos srityje.
Jo nuomone, Lietuvos teisinė bazė
tiekėjams, todėl paprastiems varto-
tojams statytis jėgaines ir taip diegti
atsinaujinančią energetiką daugeliu
atvejų finansiškai neapsimoka.
Nebent vietovė yra labai nutolusi nuo
centralizuotų tinklų, dėl ko brangtų
prisijungimas prie centralizuotos sis-
temos. E. Žilinsko teigimu, kitose ES
šalyse bei JAV įstatymai sureguliuoti
taip, kad nedidelės privačios jėgainės
atsiperka per 3–5 metus, tad ir Lietu-
voje reikėtų ne subsidijuoti iškastinę
centralizuotą energetiką, bet skatinti
naujų privačių alternatyvios energijos
jėgainių diegimą arba bent suteikti
realią galimybę vartotojams pardu-
oti savo gaminamą energiją skirsto-
miems tinklams.
Faktą, kad „daugelis įstatymų
ir poįstatyminių aktų varžo
<atsinaujinančių energetinių išteklių>
panaudojimą tradicinės energetikos
naudai“ savo išvadose pabrėžė ir
pernai Aplinkos ir Ūkio ministerijų
pastangomis sudaryta komisija
atsinaujinančių ir alternatyvių energi-
jos išteklių būklei ir platesnėms pan-
audojimo galimybėms išnagrinėti.
Komisijos darbe dalyvavo abiejų
ministerijų atsakingi darbuotojai,
mokslininkai bei atsinaujinančios en-
ergetikos sektoriaus atstovai. Taigi, jau
niekam nekyla abejonių, kad Lietu-
voje šio sektoriaus plėtrai gyvybiškai
reikalingos investicijos ir esminiai
struktūriniai pokyčiai bei pokyčiai šią
sritį kuruojančiose institucijose.
Ką apie tai galvoja ir ar apskritai gal-
voja naujoji šalies Vyriausybė? Aki-
vaizdu, kad alternatyvioji ener-
getika šiuo metu nėra plačiausiai
diskutuojamas klausimas mūsų
valdžios dienotvarkėje. Tačiau bent
jau žodžiais premjeras A. Kubilius
deklaruoja Vyriausybės siekį plėsti
atsinaujinančių šaltinių naudojimą,
ypač šilumos energijos gavyboje, taip
mažinant mūsų šalies priklausomybę
nuo importuojamo iškastinio
kuro. Daugiausiai kalbama apie
komunalinių atliekų panaudojimo
galimybes bei kitą neišnaudojamą
biokuro potencialą. Tokie pažadai
nuskambėjo po premjero susitikimo
su Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos
prezidentu Vytautu Stasiūnu, Lietuvos
biomasės energetikos asociacijos LIT-
BIOMA prezidentu Remigijumi Lap- Savo kalboje, pasakytoje steigiamo- dujų kiekį šilumos energijos gavy- nepriklausomybės, paremtos
insku, Lietuvos vėjo elektrinių asoci- joje Tarptautinės atsinaujinančių boje ir sieks, kad iki 2020 metų ben- atsinaujinančiais ištekliais, kurie
acijos prezidentu Alvydu Naujienu ir energijos išteklių agentūros kon- drame visos sunaudojamos energi- įgalintų mus būti nepriklausomais tiek
visuomeninės aplinkosaugos organ- ferencijoje Bonoje, ūkio ministras jos balanse atsinaujinančių išteklių nuo Rusijos, tiek nuo savų oligarchų.
izacijos „Atgaja“ pirmininku Sauliumi Dainius Kreivys teigė, kad platesnis dalis sudarytų bent 23 %. Ministras Taigi, žodžiais po truputį judama į
Pikšriu. „Atsinaujinanti energetika išteklių panaudojimas yra vienas taip pat pažadėjo, kad Vyriausybė priekį. Norėtųsi tikėti, kad neatsilik-
bus tikrai svarbus dėmuo artimiausiu- iš naujosios Lietuvos Respublikos imsis priemonių naikinant kliūtis, sime nuo pasaulio, ir mūsų vyriausybė
ose mūsų planuose. Svarbiausia, kad Vyriausybės prioritetų. Todėl jau stabdančias atinaujinančios energe- bei įstatymų leidėjai imsis konkrečių,
greta teorinių strategijų kuo greičiau šiais metais bus siekiama atnaujinti tikos plėtrą mūsų šalyje. efektyvių priemonių atsinaujinančios
būtų pradėti realūs darbai“, – teigė Nacionalinę energetikos strategiją. Kandidatė į prezidento postą Dalia energetikos plėtrai skatinti.
A. Kubilius. Ką gi, stebėsime ar po šių Anot ministro, Lietuva stengsis pusiau Grybauskaitė savo ruožtu pabrėžė,
žodžių seks žadėtieji darbai. sumažinti sunaudojamų gamtinių kad Lietuva turėtų siekti energetinės

Tobulas muziejus Kalifornijoje

Platininio lygio LEED sertifikatas
panašus į Oskarą filmų industri-
joje. Jį gavus galima laukti gerbėjų
antplūdžių, pasekėjų, spaudos
dėmesio ir taip toliau, ir panašiai. Kali-
fornijos mokslų akademija (California
Academy of Sciences) LEED „žvaigžde“
tapo pernai spalį. Architekto Renzo Pi-
ano sukurtas stebuklas viskuo atkar-
toja Akademijos šūkį: „Tirti, aiškinti,
saugoti“ (explore, explain, protect).
Įspūdingas dizainas, žalias stogas,
pastato viduje augantis atogrąžų
miškas, įmantrūs akvariumai – siek-
ta, kad net visko persisotinę ir viską
žinantys piliečiai trumpam pamestų
apatinį žandikaulį.
Kas mums labiausiai patinka šiame
komplekse? Asmenines simpatijas
pingvinams ir naktims su didžėjais,
kuomet muziejus tampa linksmybių
arena, šįkart beveik nutylime.
Nykščius į viršų keliame statybai bei
rezultatui.
• po sprogdinimų buvo perdirbta
90 % atliekų.
• 32 000 tonos smėlio, iškasto
rengiant pamatų vietą, buvo
panaudotos kopų gaivinimui San
Franciske.
• 95 % viso sunaudoto plieno –
perdirbtas.
• 68 % izoliacinės medžiagos
sudaro perdirbti džinsai (!).
• 90 % įstaigų apšviečiamos
natūralia šviesa ir natūraliai
vėdinamos.
• 30 % mažesnis energijos suvarto-
jimas, nei to reikalauja federalinė
teisė.
Ant žaliuojančio kalvoto Akademi-
jos stogo (2,5 akrai) buvo susodinti
1,7 milijonai vietinių augalų. Stogas
ne tik gražus ir viliojantis pagulinėti
skaičiuojant debesis, tačiau ir nau-
dingas – per metus absorbuojami 3,6
galonai lietaus vandens.
Kaip Akademijos direktorius dak-
taras Gregory C. Farrington sako,
„pastato žinia – yra žalioji žinia. Ji
yra apie gyvenimą: apie tai, kaip čia
atsidūrėme, apie įspūdingą jo įvairovę,
jo brangumą, ir pasirinkimus, kuriuos
sutinkame, mokydamiesi išlikti.“ Nuotr. Luis Muñoz (california academy of science)
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
EkoDaiktas
Miglė Anušauskaitė
ekodaiktas@ozonas.lt
Elektros energiją taupantis virdulys
Žinote, kas yra labai baisu? Krizė. Varge
vargeli, kaip tai baisu! O žinote, kas yra
dar baisiau? Kai nėra pinigų. Vargo va-
karienė, ajajai, kaip baisu! Ar gali būti kas
nors baisiau už pinigų trūkumą? Ogi sąs-
kaita už elektrą. O siaube, o sunki mūsų,
vargdienių, dalia, o šiurpulingasis likime!
KAIP baisu gauti sąskaitą už elektrą!
Bet užteks skųstis, metas veikti. Išjun-
kime kompiuterius. Gesinkime šviesas.
Užsidekime žvakių (tų romantiškų, ne
pagrabinių). Susėskime visi drauge ir
plėšykime plunksnas (tik atsargiai su
žvakėmis!). Net jeigu įvykdėme visa
tai, sąskaita vis dar bus nemenka. Kas
to kaltininkas? Ogi slapūnas elektrinis
virdulys, tykiai tūnantis virtuvėje (aišku,
ne vien jis, dar – mikrobangų krosnelė,
šaldytuvas ir pan). Bet neskubėkime
elektrinio virdulio sviesti pro langą: jis,
kaip ir mikrobangų krosnelė, energiją
naudoja efektyviau, nes juose šiluma yra
naudojama tik maistui, o ne orkaitei ar
patalpos orui šildyti. Paprasčiausiai – pil-
kime mažiau vandens. Pasirodo, kasdien
Papuošalai iš plaukų
Sutinku, tai skamba šiurpokai. Atro-
do, kad papuošalas iš svetimų plaukų
– kažkas panašaus į paveikslą, sukli-
juotą iš nagų nuokarpų.
Anksčiau viešoji nuomonė buvo kiek
kitokia. Viduramžiais riteriai nešioda-
vosi mylimosios plaukų sruogą. Žino-
ma, juk tuomet nebuvo mobiliųjų te-
Dušo filtrai
– Jonai, einam į pirtį!
– Kad nemėgstu...
– O kur prausies?
– Ežere.
– O žiemą?
– A, kiek ten tos žiemos...
užsiviriname mažiausiai po litrą van-
dens, kurio neišgeriame. Šį neiškalbingą
faktą galima pailiustruoti pavyzdžiu: jei
visi europiečiai kaskart užvirintų tik tokį
vandens kiekį, kokį suvartos, sutaupytos
energijos užtektų apšviesti trečdaliui
Europos gatvių. Ką jau kalbėti: tas papil-
domas litras lašas po lašo pratašo norą
gyventi taupiau.
Na, jei nepasitikite savo gebėjimais van-
dens įsipilti mažiau, įsigykite energiją
taupantį virdulį. Jis turi tam tikrą „vidinių
indų sistemą“, kurioje užvirs būtent tiek
vandens, kiek reikia. O jei manote, kad
su šita užduotimi (įsipilti mažiau van-
dens) kaip nors susidorosite, galite įsi-
gyti kitą virdulį, kuris leis jums pasirinkti,
kokio karštumo vandens norite. Juk ka-
vai ar žolelių arbatai 85°C temperatūros
vanduo puikiausiai tinka.
Sėkmės taupant. O man metas taupant
energiją išjungti kompiuterį.
Virdulys, padedantis užsivirinti tik tiek
vandens, kiek reikia – viso labo 29.99 £.
Virdulys, išsijungiantis, kai sušyla iki 85°C
–39.99 £.
www.nigelsecostore.com
lefonų, o parašyti „atminimą“ mokėjo
toli gražu ne kiekviena madmuazelė.
Viktorijos laikais „plaukų juvelyrika“
įgijo makabrišką atspalvį: buvo ma-
dinga turėti papuošalą, nunertą iš
mirusio artimojo plaukų.
Po tokios statistikos reklamuoti
„plaukų juvelyriką“ – nei šis, nei tas.
Nebent esate tokie ekscentriški, kad
nešiotumėte koljė iš svetimų kasų
Jei atsiversime mokslo žurnalus, pa-
aiškės, kad Jonas – ne toks jau kvailas.
Žiemą pasidangstęs purvo sluoksniu,
pavasarį jis išsimaudys ežere ir taip
bent jau išvengs chloruoto vandens.
Chloruotą vandenį peikia visi kas
netingi. Jis ir odai kenkia, ir plaukų
spalvą blukina... Tarsi to būtų maža,
chloruotas vanduo didina riziką su-
sirgti onkologinėmis ligomis!
Kodėl valdžia nieko nedaro? Mat kiti
būdai dezinfekuoti vandenį – ultra-
violetinis spinduliavimas, sidabro
junginiai – atsieina nepigiai. O leisti
vandentiekyje veistis bakterijoms
irgi nesinori. Todėl vanduo chloruo-
jamas, o mums belieka susigalvoti
būdų, kaip šito blogio išvengti.
Net jeigu pavyko išguiti chlorą iš ge-
riamojo vandens (tam skirti įvairiausi
(nebūtinai mirusio artimojo). Arba
tokie nagingi, kad sumeistrautumėte
papuošalą iš savų (plaukų, ne artimų-
jų).
Kita vertus, profesionaliai padaryta
„plaukų juvelyrika“ – tikrai graži (ga-
lėtų tik nerašyti, iš ko gaminama).
Yra keletas interneto tinklalapių, kur
keistuoliai mėgina parduoti pačių pa-
gamintus papuošalus (sėkmės!) arba
pamokyti šio meno kitus.
Pradėti galima nuo ašutinių apyran-
kių, vėliau išmokti megzti sudėtingas
seges iš savų kirpčiukų. O ką? Mokė-
jimas elgtis su plaukais dar niekam
nepakenkė.
Netrokštate čiupinėti savo nukirptų
plaukų? Parduokite juos perukų ga-
mintojams. Arba dar geriau – paau-
kokite organizacijai „Locks of love“.
Jie gamina perukus vaikams, kurie
neteko plaukų dėl vaistų poveikio.
Pabaigoje – šiek tiek prietarų. Plau-
kus (nukirptus ar iššukuotus), užuot
išmetus, reikia sudeginti. Anot sene-
lio, tai dėl to, kad niekas jums nega-
lėtų pakenkti. Anot močiutės – kad
plaukų kaltūnai nesimėtytų ant kili-
mo.
Plaukų papuošalai (pirkti ir pasiga-
minti)
www.hairworksociety.org
Paaukoti savo plaukus galima čia:
www.locksoflove.org
filtrai bei jonizatoriai), neskubėkite
džiūgauti: du trečdaliai chloro į mūsų
organizmą patenka maudantis duše
ir kvėpuojant garais.
Išsigelbėjimas – specialūs dušo filtrai.
Reklama skelbia, esą jie pašalina dau-
giau kaip 99 proc. chloro, sunkiuosius
metalus, geležį ir mechanines prie-
maišas (kažkodėl įsivaizduoju sovieti-
nės gamyklos interjerą). Turbūt nerei-
kia nė sakyti, kad dušo filtrai vandenį
minkština (dabar įsivaizduoju vonią,
pilną minkštų duknų).
Nors kita vertus, visada galite palauk-
ti vasaros. Kiek čia tų šalčių...
Dušo filtrai – nuo 44.95 $
www.allergybuyersclub.com
Lietuvoje jais prekiauja įmonė „Eko-
vandenys”. www.ekovandenys.lt
ekodaiktas / 9
Vegetare, pažink save!
Galbūt jūs esate vegetaras? Jei taip,
sunku būtų patikėti, kad jūsų draugai
praleidžia progą pasišvaistyti humoro
perliukais. Ar dažnas pažįstamas jums
mąstytojais) ginama nuomonė, abejoja-
ma pamatinėmis tiesomis ir mėginama
surasti naujų.
Ar gyvūnai, kurie nejaučia skausmo, gali
būti valgomi? Ar mikroorganizmai – taip
pat saugotina gyvybė? Kuo gyvūnas
skiriasi nuo žmogaus? Ar etiška būtų val-
panosėn nebruko kepsnelio ir krizenda-
mas nesiūlė paragauti? O jūs galiausiai gyti savanoriškai tam pasiryžusį žmogų?
Tokiais ir panašiais klausimais papildyta
gniaužtą pyktį sutalpinote į vieną (dar
diskusija prie pietų stalo nepaliks abejin-
gerai, jei cenzūrinę) frazę ir išrėkėte ją į
gų. Tezių ir argumentų galima rasti ne tik
veidą įkyruoliui? „Taip, aš nevalgau mė-
pačiame tinklaraštyje: čia yra nuorodų
sos. LABAI JUOKINGA!“
į įvairius rimtus veikalus. Ko vertas vien
O gal jūs – mėsos mėgėjas? Jei draugų
sąrašas knygų, nagrinėjančių gyvūnų
rate turite bent vieną vegetarą, jums, ko
etiką!
gero, įkyrėjo kalbos apie lavonieną kie-
Jei anglų kalba – ne jūsų draugas, pa-
kvienąsyk, kai užsisakote nors žirnių su
skaityti apie moralinius žmogaus ir gy-
spirgučiais. Po kelių mėginimų ignoruoti
vūnų skirtumus galite ir lietuviškai.
šias pastabas, pratrūkstate: „Taip, aš val-
gau mėsą. NA IR KAS?“
Angliškai apie žmones ir gyvūnus
Ši tema jaudina ne tik jus: diskusijos apie
animalethics.blogspot.com
gyvūnus, jų valgymą ir moralę vyksta ir
internetinėje erdvėje. Čia niekas nerėkia,
Lietuviškos skaidrės iš pranešimo apie
niekas nebado pirštais į kotletus, o ko-
žmones ir gyvūnus
tletais – į jūsų veidus. Čia rimtai ir argu-
www.filosofija.vu.lt
mentuotai (neretai remiamasi žymiais
Prožektorius be baterijų
„Aš sugalvojau keturis marinančius
dalykėlius:
šerti katę raugintais kopūstais
švęsti gimtadienį
užsimerkus ieškoti daiktų
bandyti suprasti šlagerių tekstą“
D. A. Prigov
Kai esi palapinėje su dar trimis žmo-
nėmis (bei jų daiktais) ir vidurnaktį
staiga prisimeni, jog užmiršai išgerti
savo vaistus, supranti, kad užsimer-
kus (ar visiškoje tamsoje) ieškoti
daiktų – tikrai marinantis dalykėlis.
Mane visiškai – be ironijos! – sužavė-
jo baterijų nenaudojantis prožekto-
rius. Nėra baterijų – nėra šiukšlių. Ir šviesos (atitinkamai su valandomis,
ne tik šiukšlių: tau nebereikia tam- savaitėmis, metais...).
pytis atsarginių baterijų kuprinėje Dar viena stovyklautojams svarbi šio
žinant, kad jos „išsikvėps“ pačiu ne- prožektoriaus savybė – jis atsparus
tinkamiausiu momentu. vandeniui. Toks atsparus, kad gamin-
Kalbant apie šiukšles, stiklo šukių aš- tojai pasiryžę jam suteikti penkerių
truma šiam prožektoriui taip pat sve- metų garantiją.
tima: jame nėra lempučių. Tiesa, tenka pripažinti, kad šviesa
Tik nesakykit, kad jis maitinamas – ne itin ryški. Naktį palapinėje kny-
saulės baterijomis, – paniekinamai gos nepaskaitysi, bet lošti kortomis
purkštelite jūs. Aha, jei turite jėgų be – pats tas (gal net geriau, nei prie aki-
reikalo purkščioti, tai turėsite jėgų ir nančios šviesos).
pakratyti prožektorių, kol jis įsikraus.
Taigi: jis įsikrauna purtomas. Viena Prožektorius be baterijų –17 $.
minutė kratymo ir aštuonios minutės www.notanumberinc.com
Nevienkartinis puodukas kavai
Šis „trendas“ tiesiog laukė, kol bus sugal-
votas ir išpopuliarintas.
Dabar kava išsineštinai tikriausiai patek-
tų į geriausių pasaulio išradimų šimtuką
kartu su krumpliaračiais, alumi ir kiše-
nėmis. Aš kavos gurkšnojimą skubant
gatvėmis pavadinčiau maloniausia
ankstaus ryto akimirka (jei ankstus rytas
apskritai gali turėti malonių akimirkų).
Žodžiu, kava išsineštinai – „trendas“, bet
kažkoks genialus.
Deja, deja: kava pilama į puodelius, o
šie metami į šiukšlinę. Kitą dieną – kitas
puodelis (o kur dar plastikinis dangtelis, jo vienkartinių giminaičių, taigi perne-
servetėlė, medinis šaukštukas, popie- lyg neišsiskirsite iš minios (jei norite būti
riniai cukraus maišeliai...). Puodelis po ekscentriškas, nešiokitės močiutės servi-
puodelio, ir konteineris jau pilnas. Ką zą).
daryti? Kas dar? Tikėtina, jog kavinių darbuoto-
Vienas žmogus, susirūpinęs savo pa- jos trūkčios pečiais, išgirdusios prašymą
liekamomis šiukšlėmis (tiksliau – su- pripildyti atsineštą puodelį. Nepykite,
sirūpinęs, kaip jų palikti kuo mažiau), paaiškinkite joms, kad taip jos sutaupys
tikriausiai prisiminė vieną seną posakį ir puodelių, kuriuos vėliau galės pasiimti
pritaikė naujai: tas pats puodelis, tik kita namo ir pasidaryti vazonus daigeliams.
kava. O tada sugalvojo keraminį puodelį Jei norite paprastesnės ir lietuvio širdžiai
su silikoniniu dangteliu. Toks puodelis artimesnės alternatyvos – nešiokitės ter-
pritaikytas kavai išsinešti: jis išlaiko gė- mosą.
rimą karštą, o dangtelis apsaugo nuo
išsilaistymo. Daugkartinis puodelis –12.99 £.
Puodelio išvaizda nė kiek nesiskiria nuo www.nigelsecostore.com
 10 / ekoproduktai Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Vakarų pasaulis yra tiesiog apsėstas „teisingos mi-

tybos“ idėjos. Vieni stengiasi teisingai maitintis, kad
būtų sveiki, kiti tai daro, norėdami atsikratyti nereika-
lingų kilogramų, treti – siekdami dvasinio apsivalymo,
dar kiti – tikėdamiesi išsinaikinti spuogus ar pagerinti
plaukų bei nagų struktūrą. „Teisingo“ maitinimosi būdų
yra be galo daug. Štai neseniai teko girdėti apie itin
„sveiką“ Kremliaus dietą, kurios laikantis neva galima
per savaitę numesti kokius penkis kilogramus: reikia
valgyti jautienos kepsnius užgeriant vynu, ir jokio gar-
nyro! Kitame spektro gale, Kalifornijoje, mūsų tautietis
Viktoras Kulvinskas vadovauja „žalio maisto“ judėji-
mui, teigiančiam, kad vienintelis teisingas maistas yra
termiškai neapdorotos daržovės. O kur dar greipfrutų,
grikių ar kefyro dietos, bei dieta pagal kraujo grupę…
Nuotr. Tetsulaw Kimura

Dietų karai. Gal tiesiog valgyti?

Simona VAITKUTĖ
vaitkosima@gmail.com
„Teisingos“ dietos
Kalorijų skaičiavimas ir maisto skai-
dymas į vitaminus, riebalus, anglia-
vandenius ir kitas sudėtines dalis
mūsų visuomenėje jau tapo norma.
Tačiau ar tai naudinga, ir jei taip –
tai kam? Nė vienoje pasaulio šalyje
taip nesirūpinama valgių „maistin-
gumu“ kaip JAV, ir nė vienoje šaly-
je antsvoris ir tokie su dieta susiję
sveikatos sutrikimai kaip širdies ir
kraujagyslių ligos, diabetas bei kai
kurie vėžiniai susirgimai nėra taip
paplitę kaip čia. Amerikiečių susi-
rūpinimo teisingu maistu pasekmė
– nauja liga ortoreksija, kai žmogus
yra tiek apsėstas sveiko maitinimosi
idėjos, kad sveiko maisto paieškos ir
gaminimas užima visą jo laiką ir gali
pasiekti fizinę išraišką, panašią į bu-
limiją ir anoreksiją. Žinant, kad ame-
rikietiški maitinimosi kraštutinumai
turi tendenciją virsti pasauliniais,
reikėtų susirūpinti ir mums.
Maistas prieš maistines medžiagas
Šie pastebėjimai toli gražu nereiš-
kia, kad žmonės turėtų nustoti do-
mėtis tuo, ką valgo. Anaiptol. Tačiau
reikėtų būti kritiškesniems ir gerai
pasvarstyti prieš „sėdant ant“ nau-
jausios dietos. Įvairiausi (tariami)
moksliniai atradimai ir naujovės,
taip pat „riebalus ribojančios“, „an-
gliavandenius ribojančios“ ar „pra-
turtintos omega 3“ dietos yra laikini
ir naudingiausi maisto pramonei,
maisto papildų gamintojams bei
žurnalistams, o ne valgytojams. Štai
prancūzai, garsėjantys mėgavimusi
maistu ir suvalgantys nemažai rie-
balų ir kitų tariamai nesveikų maisti-
nių medžiagų, kažkodėl daug rečiau
nei amerikiečiai serga širdies ligo-
mis, tam tikrais vėžiniais susirgimais
ir nepasižymi antsvoriu. Vis daugiau
virėjų, mokslininkų ir valgytojų
Vakarų pasaulyje ima suvokti, kad
„teisingų“ maistinių medžiagų var-
tojimas nei sveikatos, nei svorio, nei
malonumo požiūriu neprilygsta sai-
kingam mėgavimuisi geru maistu.
Būtent: mėgavimuisi MAISTU.
Pagrindinė modernaus valgymo
problema yra ne suvartojamų mais-
tinių medžiagų kiekis ar propor- ir mėgavimasis maistu drauge su rimą nepuls sukasinėti savo pievelės sipirkti pusę kilogramo ekologiškos
cijos, bet maisto industrializacija. šeima sudaro piramidės pagrindą, ir sodinti daržovių (nors galbūt tai ir dešros, pagamintos su tikrais pries-
Kitaip tariant, problema yra ta, kad o valgyti siūloma nedideles porcijas nebloga idėja) ar atsisakyti kepsnių. koniais. Suvalgysite mažiau, bet bus
mes valgome vis mažiau tikro mais- įvairaus, daugiausia augalinio mais- Juolab, kad mūsų platumose augalų skaniau ir sveikiau, o jei pasidalysite
to. Perfrazuojant vieną amerikiečių to, pagaminto naudojant alyvų alie- valgymas yra šiokia tokia bėda, tu- su draugais, dar ir maloniau. Nusi-
maisto industrijos kritiką: beta ka- jų. Vieno iš žymiausių JAV rašytojų rint omenyje, kad daržovių augini- pirkite daržovių ar kitokių vietinių
rotino papildai neatstoja morkos. apie maistą ir maitinimąsi Michael mo sezonas yra palyginti trumpas, o produktų tiesiai iš ūkininkų jų orga-
Beta karotinas nėra maistas. Mais- Pollan patarimas yra dar paprastes- didžiąją metų dalį esame priklauso- nizuojamose mugėse ir turgeliuose.
to industrija sparčiai prisitaiko prie nis ir glaustesnis: valgyk maisto ne mi nuo importuojamos produkcijos. Išmokite gaminti, išbandykite nau-
vyraujančių dietų ir maitinimosi per daug, daugiausia augalus. Ir nu- Tačiau turėdami noro ir pasitelkę jus receptus, mėgaukitės kokybišku
tendencijų, tiekdama mums vis stok valgyti gaminius, kurių sudėty- vaizduotę galime gerokai pagerinti maistu su artimaisiais. Juk valgio
naujus, suformuluotus „sveikesnius“ je yra neatpažįstamų/neištariamų savo valgomo maisto kokybę, ypač ruošimas ir valgymas neturi būti
produktus. Produktai ir patiekalai, sudėtinių dalių. Atrodytų, savaime jei tai padarytume kiekybės sąskai- kančia, tai yra vienas iš gyvenimo
kuriuos mes vartojame, pradedant suprantama tiesa, kam čia ją kartoti. ta. Juk vietoje kilogramo pigios deš- malonumų, kurio mes taip greitai
duona bei dešromis ir baigiant Bet kiek iš mūsų ja seka? ros su sojos baltymais, pagardintos atsisakome dėl tariamo patogumo
bandelėmis bei saldainiais, yra pil- Turbūt nė vienas perskaitęs šį pata- mononatrio gliutomatu, galima nu- ar taupumo.
ni ingredientų, kurių mūsų seneliai
niekada nebūtų sugalvoję pavadinti
maistu. Vietoj braškių dažnai valgo-
me braškių skonį, vietoje sviesto ar
aliejaus – hidrintus riebalus, o vietoj
tokių tradicinių prieskonių kaip pi-
pirai, druska ir prieskoniniai auga-
lai, maistą skaniname gliutomatais.
Daugelis maisto gaminių iš gamyklų
ant mūsų stalo atkeliauja „praturtin-
ti“ išgrynintais vitaminais. Negana
to, tradicinis maistas, kurį perkame
prekybos centruose ir turguose, –
tokie pagrindiniai produktai kaip
mėsa, žuvis ir daržovės – dažnai taip
pat būtų neatpažįstami žmogui,
gyvenusiam vos prieš 20–30 metų.
Gyvuliai, paukščiai ir žuvys, neretai
mus pasiekiantys iš už tūkstančių
kilometrų filė ir kotletų pavidalu,
užauga siaubingomis sąlygomis,
maitinami pigiu, jiems netinkamu
maistu ir prifarširuojami antibiotikų
bei hormonų. Taip greičiau ir pigiau,
bet ar geriau? Palesę pesticidais
pagerintų industrinių salotų dvesia
kanarėlės, o iš olandiškų pomidorų
skonis industrializacijos metu, atro-
do, buvo visiškai eliminuotas, palie-
kant tik spalvą ir tekstūrą.
Valgymo malonumas
Dejuoti galima be galo, bet valgyti
juk vis tiek reikia (nors ir patartina
valgyti mažiau, nei dabar įprasta).
Tad ką daryti? Toje pačioje Ameriko-
je žymiausi ekspertai siūlo nustoti
skaičiuoti riebalų kiekius, vitaminus,
kalorijas ir pažvelgti į valgymą kaip į
malonumo šaltinį. Net šiuo metu Va-
karuose itin populiarios Viduržemio
dietos piramidėje fizinis aktyvumas Nuotr. H is for home
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt ekotransportas / 11
Kitos alternatyvos
Parodoje buvo pademonstruota ir
tikrai netradicinių sprendimų. Unika-
liausiai skamba „Volvo C30 Multi-
fuel“ apibūdinimas, mat šis auto-
mobilis vienodai puikiai gali veikti
su penkių rūšių kuru. Į šio „Volvo“
bakus galima pilti hitaną (90 proc.
gamtinių dujų ir 10 proc. vandenilio
mišinys), biometaną, gamtines dujas,
bioetanolį E85 ir benziną.
„Volvo“ skelbia šūkį, kad yra ne vienas,
o daug kelių į ateitį. Nė viena alter-
natyvaus kuro rūšis negali visiškai
pakeisti benzino ir dyzelino. Įvairios
vietovės ir įvairios šalys naudoja skir-
tingas alternatyvaus kuro rūšis. Varto-
tojai pageidauja variklių, kurie veiktų
naudodami įvairias kuro rūšis.
„Volvo C30 Multi-fuel“ turi du bakus:
vieną, 98 litrų talpos, skirtą dujiniam
kurui (titanas, biometanas, gamtinės
dujos) ir kitą, 29 litrų talpos, skirtą
skystam kurui (bioetanolis E85 ir ben-
zinas).
Dar viena alternatyva yra suspaustu

Automobiliai – alternatyva diktuoja madas

Ženevoje rodytas augantis dėmesys ekologijai
oru varomas automobilis „AirPod“.
Tai kompanijos MDI, kuri pastaruo-
sius 20 metų tobulino suspaustu oru
veikiančius variklius, kūrinys. Trivietis
automobiliukas gali išvystyti nuo 40
Elektriniai, hibridiniai, varomi suspaustu oru ar gamtinėmis dujomis – ilgą laiką tokie automobiliai tebuvo iki 70 km/val. greitį. Vienu ypu juo
didžiosios automobilių pramonės pastumdėliai, žaisliukai. Tačiau 79-ojoje tarptautinėje automobilių parodoje galima įveikti maždaug 220 kilometrų.
Suspausto oro balionai specialioje
Ženevoje alternatyviu kuru varomi automobiliai išgyveno tikrą revoliuciją: šių metų naujovė – atskiroje salėje degalinėje pripildomi vos per keletą
eksponuojami automobiliai su elektriniais ir kitokiais aplinką tausojančiais varikliais. minučių.
Interneto populiarėjimo pradžia laikomi 1994-ieji, kai garsus žurnalas „Wired“ paskelbė naują madą – susikurti
Degalų kampanija
interneto svetainę. Akstinu domėtis alternatyviu kuru varomais automobiliais galėtų būti šiemet Ženevos Ženevos parodoje buvo paskel-
automobilių parodoje skirtas dėmesys ekologijai. bta kuro ekonomijos programa
„50by50“. Šia programa skatinamos
Rimas GRIGONIS benzino, tereikės kasdien įkrauti hibridinių automobilių gamin- Hibridinis elektrinis automobilis alternatyvių kuro rūšių paieškos ir
bateriją. tojai taip pat nesnaudžia ir siūlo turi įprastą benzininį ir papildomą tyrimai, vairuotojų aplinkosauginės
Aplinką tausojantys eksponatai „Tesla Roadster“. Tai vien elektra varo- vis ekonomiškesnius modelius. elektrinį variklį. Elektros varikliui atsakomybės ir sąmoningumo
Ženevos automobilių parodoje alter- mas sportinis automobilis. Gamin- Pažangiausias ir žinomiausias hibridi- energija tiekiama iš baterijos, kuri formavimas. Kampanijos tikslas
natyviu kuru varomiems automobil- tojai teigia, kad automobilis iki 100 nis automobilis yra „Toyota Prius“. įkraunama dirbant benzininiam va- užšifruotas jos pavadinime – iki 2050
iams buvo skirta 3-oji salė, dar vadina- km per valandą gali įsibėgėti per 3,9 Tačiau atsiranda ir naujų gamintojų. rikliui ir stabdant. Elektrinis variklis metų 50 proc. sumažinti įprastinio
ma žaliuoju paviljonu. Ji užima 2000 sekundės. Maksimalus greitis sie- Ženevoje buvo galima išvysti „Toyota įsijungia judant lėtai arba sustojus kuro sunaudojimo rodiklius.
kv. m plotą – maždaug kaip penkios kia 210 km/val. Automobilis galės Prius 3“ (benzinas ir elektra), „Honda sankryžoje. Judant vidutiniu arba Kampaniją rengia keturios
krepšinio aikštelės. Ne taip jau mažai, nuvažiuoti 400 km vieną kartą įkrovus Insight“ (benzinas ir elektra), „Lexus- dideliu greičiu gali dirbti abu varikliai, tarptautinės organizacijos –
turint omenyje, kad iki šiol automobil- ličio jonų bateriją. Premium Crossover“ (dyzelinas ir ele- taip išlaikomas ekonominis režimas. Jungtinių Tautų aplinkosaugos pro-
iai, varomi alternatyviu kuru, būdavo Tiesa, Ženevos automobilių parodoje ktra). grama (UNEP), Tarptautinė Energijos
eksponuojami įvairiose parodos viet- buvo pristatytas kiek kitoks „Tesla „Honda Insight“ – vienas ryškesnių Varomi gamtinėmis dujomis Agentūra (IEA), Tarpautinis Transporto
ose, dažniausiai – mažiau lankomose. Roadster“. „Brabus“ – automobilių naujų hibridinių modelių. Japonai Gamtinės dujos yra iškastinis, atsi- Forumas (ITF) ir FIA (Didžiosios Britan-
Savo idėjas ir gaminius, skirtus tausoti tobulinimo kompanija, garsėjanti teigia, kad jį kurdami specialiai pasir- naujinantis kuras. Jomis varomi au- ijos organizacija, rengianti ir palaikan-
aplinkai, pristatė 23 įmonės. Šiame didelės galios „Mercedes-Benz“ modi- inko hečbeko kėbulą. Priežastis labai tomobiliai aplinką teršia mažiau nei ti tarptautinius transporto saugumo
straipsnyje plačiau aptarsime dau- fikacijomis, ėmėsi ir „Tesla Roadster“ paprasta – pasirodo, tarp C klasės analogiški benzininiai ar dyzeliniai. projektus).
giausiai dėmesio parodoje sulauku- elektromobilio tobulinimo. Jie nekeitė automobilių hečbekai yra populiari- Lyginant su dyzelinu, išmetama apie
sius alternatyviu kuru varomus auto- variklio, bet pasirūpino estetiniais ausi Europoje. Be to, tokio dizaino 90 proc. mažiau sieros dvideginio, Straipsnis parengtas pagal www.salon-
mobilius. pakeitimais. Įdomiausias yra garso automobiliai pasižymi geriausiomis beveik perpus mažiau anglies monok- auto.ch/en/, www.opel.com, www.
imitacijos įdiegimas. Paprastai ele- aerodinaminėmis savybėmis. sido, o anglies dvideginio, šiltnamio teslamotors.com, http://automobiles.
Elektra varomi automobiliai ktromobiliai skleidžia vos girdimą „Honda Insight“ 100 kilometrų per efektą didinančių dujų, tarša mažėja honda.com, www.mdi.lu ir „Ozonas“
Parodoje buvo pristatyti tokie elektra gaudesį. „Brabus“ manymu, grei- valandą greitį pasiekia per 12,6 šeštadaliu. Ženevos automobilių par- inf.
varomi automobiliai kaip „Tesla Road- tas sportinis automobilis turi riaumoti sekundės ir gali važiuoti maksimaliu odoje buvo pristatyti du įdomesni au-
ster“, „Pininfarina Bollore B°“, „Opel atitinkamu garsu. Taigi – vairuotojas 186 km/val. greičiu. Automobilis mi- tomobiliai, varomi gamtinėmis dujo- Nuotraukos iš Ženevos automobilių
Ampera“, „Dodge 200C EV“, „Protoscar galės pasirinkti, ar „Tesla Roadster” este sunaudoja 4,6, užmiestyje – 4,2, mis – „Peugeot 207 CC“ ir „Volkswagen parodos archyvo.
Lampo“, „Mitsubishi MiEV“, „E`MO“. skleis V8 variklio garsą, ar kaip tikras o vidutiniškai – 4,4 l benzino šimtui Passat TSI EcoFuel“.
„Opel Ampera“. Penkių durų keturvietis lenktyninis bolidas. kilometrų.
automobilis veikia kitaip, nei panašūs „Protoscar Lampo“ – tai visais ratais
šiuolaikiniai elektromobiliai. Ats- varomas kabrioletas, turintis du ele-
tumus iki 60 kilometrų „Opel Ampera“ ktrinius variklius. Ličio jonų baterijų
nuvažiuoja naudodama tik elektrinį komplektas, pakrautas iš standartinės
variklį, maitinamą ličio jonų baterija, 230 voltų rozetės, leidžia automobiliui
kuri įkraunama iš standartinės 230 nuvažiuoti iki 200 kilometrų net esant
voltų rozetės. maksimaliam greičiui – 280 km/val.
Baterijai baigiant išsikrauti, Išskirtinė „Lampo“ savybė – įdiegta in-
automatiškai įjungiamas benzininis telektuali sistema: automobilio borto
variklis-generatorius, kuris aprūpina kompiuteris, sujungtas su GPS naviga-
ją energija išsikrovusią bateriją. toriumi, seka baterijų išsikrovimo lygį,
Gamintojai teigia, kad įsijungus va- atstumą iki artimiausio įkrovimo taško,
rikliui-generatoriui su papildomai net elektros kainas konkrečiame re-
įkrauta ličio jonų baterija automobilis gione, taip nustatydamas, kur ir kada
gali nuvažiuoti 500 kilometrų. automobilio įkrovimas bus pigiausias.
Pabrėžiama, kad maždaug 80 proc.
vokiečių per dieną nuvažiuoja ne dau- Hibridiniai automobiliai
giau kaip 50 kilometrų, todėl iš esmės Jausdami didėjančią vien tik elektra
„Opel Ampera“ vairuotojui neprireiks varomų automobilių konkurenciją,
 12 / ekostatyba trumpai
Atgal į gamtą (ir vėl)!
Be galo būtų įdomu pasivaikščioti
ateities miestuose, pasijuokti iš
tenykščių madų, sutikti ateities save
ar pavarvinti seilę į architektūros,
infrastruktūros ir kitus stebuklus.
Jau dabar nujaučiame, kad dėl
užterštos aplinkos, energijos išteklių
trūkumo, senkančio vandens kada
nors bus tiesiog nebeįmanoma
gyventi taip, kaip gyventa iki šiol.
Reikės tokių struktūrų, kurios būtų
atsinaujinančios, saugančios, save
išlaikančios. Žodžiu, gyvenamieji na-
mai turės būti gigantiškos „gyvos“
būtybės, kurių dėka eilinis žmogus
galės ir toliau mėgautis dušu.
Ar dabar įmanoma tokias įsivaizduoti?
Pasirodo, kad taip. Futuristai išganymo
siūlo ieškoti gamtoje, kuri tikrai žino,
Las Vegasas lošia žaliai
Šių metų pabaigoje miestas viliok-
lis dykumoje kvies lošėjus į didžiulio
ekologinės statybos projekto ati-
darymo iškilmes. Beveik aštuonis
milijardus dolerių kainuojantis
daugiafunkcinės paskirties septynių
pastatų kompleksas šiuo metu,
manoma, yra didžiausias tokio masto
Šiaurės Amerikoje.
Miesto centrą kuriančių specialistų
komanda tikisi, kad jų projektas
gaus ypač vertinamą LEED (dizaino
lyderis ekologijoje ir energetikoje)
sertifikatą. Toks sertifikatas ne tik
reiškia, kad naudojamos praktikos pa-
plis kaip dogmatinės, bet ir tam tikras
mokesčių lengvatas.
Taigi, kokie žali žaidimai čia žaidžiami?
Visų pirma, Las Vegasas labai rekla-
kas yra pusiausvyra (kalbame, aišku,
ne apie ančiasnapį). Štai medis, štai
gėlė – tobulai funkcionuojantys
šedevrai. Telieka pasitelkti hi-tech
smegenis ir... vogti idėjas!
„Philips“ tiriamojo dizaino laboratori-
ja, bandomąja jūrų kiaulyte pasirinkusi
Kiniją, sukūrė save išlaikančio, švaraus
miesto koncepciją. Svajonių mieste,
pavadintame Habibat 2020, „augtų“
žali pastatai, visiškai sunaudojantys
susidarančias buitines ir žmogiškąsias
atliekas (taip, taip – biodujų gamybai).
Ypatinga naujovė yra tų pastatų „oda“
– aktyvi membrana, nusižiūrėta nuo
gamtos paviršių (lapų, kūnų). Ta mem-
brana savo puikumu prilygsta gal
nebent skraidančiam kilimui – ji re-
aguoja į aplinką, sugeria saulės šviesą,
į pastato vidų praleidžia (ir filtruoja)
muoja siekį vengti bet kokių statybinių
atliekų. Susprogdinus senus pastatus,
iki 80 procentų nuolaužų buvo pan-
audotos statybose, tai, kas liko, buvo
išvežta ir sunaudota kitose vietovėse:
dalis atliekų sugrūstos ir panaudo-
tos asfalto bei betono gamybai, sena
vonių įranga pervežta eksploatacijai į
kitas šalis, draperijos ir kilimai naudoti
kaip pakavimo medžiaga. Dauguma
statybose susidarančių atliekų yra
perdirbamos ir naudojamos iš naujo.
Projektui reikalingą energiją gamina
vietoje esanti gamykla. Vanduo cen-
tre bus šildomas surenkant šilumą iš
visos sistemos. Ekologiškais vadinami
ir interjero sprendimai – daug kur
naudojamos perdirbtos medžiagos
(mediena iš senų fermų, akmuo iš
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
orą, o lyjant išsiskleidžia piltuvėliais ir
surenka vandenį.
Gyvenant tokiame būste iškart būtų
išspręstos energetikos, vandens ir
taršos problemos.
Kažkas nerealaus. „Habitat 2020“
šiek tiek primena modernią elfų
gyvenvietę – tobula darna su gamta,
gyvas ir jautrus būstas.
Mąstote, kodėl iki šiol nestatome
tokių, o vis tęsiame kvailų, nesveikų,
neefektyvių narvų statybas? Nereikia
perti savęs labai smarkiai. Kaip kartą
„Cradle to Cradle“ judėjimo lyderis
William McDonough sakė, „žmonijai
prireikė net penkių tūkstančių metų
tam, kad pritvirtintų ratukus prie lag-
amino“... Taigi.
Nuotr.:
„Philips probe design“
www.darom09.lt
Ar atliekos pačios susirinks?
Ne - todėl
REGISTRUOKIS!
ir
kartu su visa Lietuva ir Baltijos šalimis balandžio
18 d. dalyvauk visuomeninėje
Lietuvos švarinimo akcijoje - Darom 2009!
Registracija ir informacija:
www.darom09.lt
nugriautų pastatų)...
Aišku, lazda turi du galus. Šiek tiek
abejonių kelia visi tie medžiagų
vežiojimai ir pervežiojimai. Pavyzdžiui,
panaudotas akmuo atplukdomas
iš Didžiosios Britanijos. Tai kvepia
šiokiu tokiu demonstratyvumu. Kitas
aspektas, dėl kurio lošimo karaliui
nesinori rašyti dešimtuko, – darbų
sauga. Nuo statybų pradžios siaub-
ingai nejaukių mirčių sulaukė šeši
žmonės. Nepritardami prastoms sau-
gos sąlygoms pernai darbininkai buvo
surengę protestą.
Negalima pamiršti, kad aplinkosauga
yra ir žmonės, ne tik rodikliai diagra-
mose. Lošti žaliai galima tik šaškėmis
(tebeturite mūsiškes?).
Nuotr.:
Daniel Ramirez
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt mokslas / 13

Nuotr. Allen

Švarėjantys reikalai: mikrobiniai kuro elementai

Turbūt ne vienas mažas berniukas, o gal ir viena kita oksidas organinėse molekulėse prieš mentas galėtų panaudoti šias atliekas įprastiems elektros prietaisams ar net
tai buvo sukauptas iš atmosferos. Be energijai ir grynam vandeniui gauti. automobiliams maitinti. Panaudojus
mergaitė, yra bandę Luigi Galvani eksperimentą: to, šie kuro elementai gali būti nau- Tolstant nuo Saulės, energijos, gauna- 1 litrą koncentruoto įvairių cukrų
paveikus negyvą varlę elektros srove, jos kojos ima dojami ne tik energijai, bet ir švariam mos iš saulės baterijų, kiekis mažėtų, mišinio būtų galima nuvažiuoti apie
trūkčioti. Ir tikrai kiekvienas esame susidūrę su to- vandeniui gauti bei atliekoms skai- todėl papildoma energija iš MKE būtų 25–30 kilometrų.
dyti. naudinga.
kiais žodžiais kaip elektroencefalograma ar elektro-
Akivaizdu, kad MKE neabejotinai pa-
kardiograma. Visi šie gyvenimiški pastebėjimai suf- Afrika, NASA, alus... MKE galėtų tarnauti ir kaip energijos keis žmonių gyvenseną ir požiūrį į
leruoja, jog gyvuose organizmuose vyksta elektriniai Viena iš potencialių MKE panaudoji- šaltinis robotams. Turbūt efektyves- elektros energijos gavybą. Didžiausia
procesai, tačiau ar dažnas, turintis didesnį ar mažesnį mo sričių – elektros energijos tieki- nis energijos šaltinis šiuo metu yra MKE problema – menkas išskiriamos
mas Afrikos gyventojams. Kembridže saulės baterijos, tačiau joms reikia energijos kiekis. Įprastos šarminės
išsilavinimą, susimąstėme, kad šie gyvuose organiz- susikūrusi organizacija Lebone Solu- saulės, o MKE tokių apribojimų neturi. elementų baterijos įtampa yra 1,5
muose veikiantys reiškiniai galėtų būti panaudoti tions siekia išplėtoti MKE kaip pigų Todėl MKE maitinami robotai galėtų
energijai gauti? O apie tai buvo pagalvota jau seniai. elektros energijos šaltinį, pigesnį už funkcionuoti kur kas atšiauresnėse
saulės baterijas ar vėjo turbinas – al- aplinkose.
Dar 1911 metais buvo sukonstruotas pirmasis kuro el- ternatyvius būdus, pasiūlytus Afrikai.
ementas, elektrai gauti naudojantis gyvybę – žmogaus Šios organizacijos sukurtam MKE Šiuo metu kuriami du MKE maitinami
žarnyne gyvenančias bakterijas. užtenka grafitinio audinio – anodo, robotų prototipai: EcoBot ir Slug-
supintos vielos – katodo, kibiro, Bot. Pirmasis, naudodamas MKE, gali
Kitaip negu klasikinėse baterijose smėlio sluoksnio (kaip jonams atranki- judėti, registruoti temperatūrą ir siųsti
Vilius KURAUSKAS arba įprastuose elementuose, šiuo os membranos), druskos jonų difuzijai duomenis centrinei stotelei. SlugBot
Vilius.Kurauskas@chf.vu.lt atveju elektronus elektros grandinei palengvinti ir organinių junginių, ku- – tai robotas, kuris medžios šliužus ir
tiekia ne neorganinės medžiagos riuos galėtų skaidyti bakterijos: karvių naudos juos kaip energijos šaltinį.
(cinkas ar vandenilis), o bakterijos, mėšlo, dumblo ar atliekų nuo kavos
Deja, didelio susidomėjimo šis ele- oksiduodamos (skaidydamos) or- derliaus. Brangiausia kompanijos Švarinanti energija
mentas nesulaukė. Turbūt todėl, ganines medžiagas. Kadangi yra sugalvoto prietaiso detalė yra energi- Viena iš perspektyviausių MKE pan-
kad savo pagaminamos energijos didelė šių medžiagų įvairovė – cukrūs, jos valdymo pultas, kurį vietiniams audojimo sričių – nuotekų valymas.
kiekiu negalėjo lygintis su tuo metu baltymai, riebalai ir t. t. – joms skaid- gyventojams tektų importuoti. MKE Šiuo atveju tokie kuro elementai
populiarėjančiomis neorganinėmis yti gyvuose organizmuose egzistuoja generuojama elektros energija būtų ne tik padėtų išspręsti dabar daug
elementų baterijomis. Be to, tų laikų įvairios, persipinančios biocheminių panaudojama įkrauti kondensatoriui problemų keliančią nutekamųjų
mokslininkams gyvi organizmai buvo reakcijų grandinės ir ciklai. Didžioji ar elementų baterijai, o jos energijos vandenų valymo problemą, bet ir Nuotr. Gary Hunt
per daug nesuprantama, mistiška sri- elektronų dalis, gauta šių reakcijų užtektų apšviesti namus efektyviais tiektų energiją. Manoma, kad 150 000
tis. Koncepcija vėl prisiminta tik apie metu, keliauja į elektronų pernašos šviesos diodais – LED’ais ar PLED’ais. gyventojų turintis miestas su mikro- V, o maksimali talpa 2,8 Ah (t. y., ba-
1980 metus, kai buvo susimąstyta grandinę – baltymų kompleksą, kuris Australų alaus gamintojas Forster’s biniais kuro elementais iš nuotekų terija tieks 0.14 A elektros srovę 20
apie ekologines problemas. Nuo tada labai svarbus ATP – pagrindinės gyvų Group kartu su Kvinslendo univer- galėtų išgauti apie 2 MW energijos. valandų); MKE įtampa 0,8 V, o talpa tik
plėtojamos mikrobinių kuro elementų organizmų energetinės molekulės sitetu pasiryžo įsidiegti 660 galonų MKE elektros energiją gali suku- 160 mAh. Tačiau derėtų nepamiršti,
(MKE) idėjos – kūdikėlis auga, kad – sintezei. Būtent iš šio komplekso MKE. Bakterijos, atsidėkodamos už rti ir panaudodami jūros dumblą: kad per pastarąjį dešimtmetį MKE
ir skurdžioje aplinkoje. Šiuo metu MKE elektronai tiesiogiai arba daly- maistą (krakmolą, cukrų ir alkoholį), nugyvenę savo gyvenimą jūros or- energijos tankis (pagaminamos en-
jis tvirtesnis nei bet kada anksčiau. vaujant nešikliams, kurie perkeltų kompanijai tiektų elektros energiją ganizmai kaupiasi dumble, taip tiek- ergijos kiekis masės vienetui) išaugo
Turbūt visi, kas yra apie tai girdėję, juos per bakterijos membraną, ke- ir švarų vandenį. Manoma, kad ši dami ten gyvenančioms bakterijoms bent kelis šimtus tūkstančių kartų,
laukia, kada šis „kūdikis“ žengs pir- liauja į neigiamą elektrodą – anodą. sistema turėtų pagaminti apie 2 kW organines medžiagas, o šios tiekia nors iki šiol niekas šių elementų tob-
muosius žingsnius – iš mokslinių Prie teigiamo elektrodo MKE, kaip energijos. Tai nėra įspūdingas energi- elektronus anodui. Šitokio tipo kuro ulinimo nefinansavo. Tokių monstrų
laboratorijų į paprastų mirtingųjų gy- ir įprastuose kuro elementuose, jos kiekis, tačiau pagrindinė šio MKE elementai būtų naudingi maitinant kaip NASA dėmesys turėtų leisti MKE
venimus. O žada jis tikrai nemažai. vyksta deguonies redukcija – virti- paskirtis ne gaminti energiją, o suskai- įvairius okeanografinius, jūros moni- optimizuoti dar labiau.
mas vandeniu. Reikėtų paminėti, jog dyti atliekas. Energija šiuo atveju tėra toringui skirtus prietaisus. Deja, kol
Veikimo principas katodą ir anodą reikia atskirti jonams malonus „šalutinis produktas“. kas tokių MKE sukuriama įtampa per Apsileidžiant daniškų kiaulidžių mėšlu
Prieš pradedant kalbėti apie potencial- atrankia membrana. Skaidant or- MKE susidomėjo ir NASA. Šešių maža, kad juos būtų galima pritaikyti galbūt ir Lietuvai būtų naudinga
ias MKE panaudojimo sritis, norėtųsi ganines molekules išskiriamas anglies žmonių įgula porą metų trunkančioje praktinėms reikmėms. atsigręžti į MKE ir pradėti iš jo gaminti
užsiminti apie iš pažiūros nesudėtingą dioksidas, tačiau MKE jo atžvilgiu yra kelionėje į Marsą sukauptų apie šešias pinigus…
šių kuro elementų veikimo principą. neutralūs, nes išskirtasis anglies di- tonas išmatų. Mikrobinis kuro ele- Manoma, kad MKE įmanoma pritaikyti
 14 / veikla Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Atidarymas. Žvejonės kampas.

Kaip kad vietoj vaikystės ledų su braškėmis dabar parduotuvėje randi tik ledus
„su braškių skonio įdaru“, taip ir su ekologija – dažnai tenka stebėti balansavimą
tarp tikrumo ir vien deklaratyvaus noro „būti ekologišku“. Žvejonė yra Klaipėdos
aplinkosauginė nevyriausybinė organizacija (NVO), o tokio reiškinio pagrindinis
turtas yra žmogiškieji ištekliai. Žmonės. Tad natūralu, kad mūsų organizacijai ten-
ka nuolat susidurti su įvairaus požiūrio bei skirtingai ekologiją suvokiančiais : ir su
prisiekusiais gamtos tausotojais, ir su studentais, netikėtai jiems patiems pasirinku-
siais gamtamokslinės pakraipos studijas.
Vidas VOKIETAITIS perdėm nesaugus „išradimas“, o visi ir augo mieste, sako, kad „įdomūs
ecotroba@gmail.com tie traukiniai ir autobusai – lėta atgy- žmonės pas jus renkasi“, o mūsų idėjos
vena. Šiukšlių rūšiavimas, o ir apskritai šį tą nuveikti gamtosaugine linkme
Kažin kiek žmonių iš dešimties, šiukšlės, yra visai ne jo, o valstybės, per atrodo originalios ir viliojančios.
parinktų atsitiktiniu būdu ir paklaustų kurią jis „skrenda“, problema. Jis – tik Nes mokykloje biologijos pamokos
ar jiems rūpi ekologija, atsakytų tei- pro šalį keliaujantis pasaulio pilietis... yra nuobodžios, mokytoja, kaip ir
giamai? Ko gero, didžioji dauguma. mokykla, – sena ir pavargus.
Tačiau, kai niekas nemato, poelgiai Štai gamtininkas-mokslininkas.
dažnai neatitinka „ideologijos“. Mūsų Paskendęs tarp hipotezių ir įvairiausių Štai gamtininkas-dviratininkas. Nuotr. Svenwerk
kompanija taip pat gana marga. teorinių analizių ir, kaip pats sako, Begalinė meilė keliavimui dviem
vienkartiniai indai, indų ploviklis. Or- yra ir skirtingų ekologijos bei
Klube sutiksi ir prisiekusių „žaliųjų“, ir neišvengiamai priverstas investuoti ratais ir didelis noras pralėkti visur,
ganizacija, deklaruojanti buvimą kar- aplinkosauginės atsakomybės
tik žengiančių pirmuosius žingsnius. į naujausias kompiuterines tech- kur tik įmanoma pravažiuoti. Vakare
tu su gamta bei jos tausojimą (įžadas suvokimų. Labai svarbu su visais tais
Projektai, stovyklos, įvairios veik- nologijas. Retkarčiais jis dar nueina „šiek tiek nelegaliai“pasikūrenamas
nr.7: skautas – gamtos draugas), kar- skirtingais žmonėmis kalbėtis, disku-
los sujungia visokiausius žmones. į mišką įkvėpti gryno oro,tačiau tam laužiukas,kepamos dešrelės, vėliau
tais neva dėl patogumo naudojasi tuoti, dalytis požiūriais. Sėdint izoliuo-
Pažiūrėkite patys... laiko lieka kasmet vis mažiau, nes sukūrenamos visos pakuotės. Negi
aukščiau paminėtais šiuolaikinio tame savimeilės bokšte, ar manant,
nesibaigiantys darbai, doktorantūra tampysi su dviračiu šiukšlių krūvą? Juk
gyvenimo atributais. Bet ar tai nėra kad „žaliausia vizija“ yra būtent savose
Štai gamtininkas-keliautojas. Sako, ir, žinoma, mergina reikalauja vis dau- čia Lietuva, kas gi gaudys ar baus.
paprasčiausias teršimas? kišenėse, galima labai smarkiai klysti.
kad keliaujant po pasaulį jam pato- giau dėmesio.
To mes ir siekiame išvengti.
giausia ir geriausia yra naudotis pi- Štai gamtininkai-skautai. Teko ne kartą
Ko gero, kiek yra žmonių, tiek
giais skrydžiais, nes autostopas yra Štai gamtininkas-moksleivis. Gimė stebėti, kaip stovykloje naudojami

LIETUVOS GYVENTOJAI PASIŽADĖJO SAUGOTI APLINKĄ ATEITIES KARTOMS

Visų Lietuvos apskričių jaunimas kovo 20 d. paminėjo pasaulinę Žemės dieną ir
pristatė visuomenei būsimos jaunimo „Eko enciklopedijos“ prototipą ir respublikinį
projektą „Eko karta“. Ši akcija, suvienijusi nepažįstamus žmones skirtinguose mies-
tuose, tapo pavyzdiniu asmeninės socialinės atsakomybės ir ekologijos bei aplinkos
apsaugos puoselėjimo atveju, kadangi ypatingas dėmesys buvo skirtas konkretiems
žmonėms asmeniškai, bendravimui ir ekologinių problemų sprendimų ieškojimui
kartu.

Gamtą esame pasiskolinę iš atei-
ties kartų
Akcijos organizatoriai pagrindinėse
skirtingų miestų gatvėse ir aikštėse
praeivių klausė, kas jiems yra
ekologija ir ką savo kasdienėje
veikloje kiekvienas veikia aplinkos
labui. Užkalbintieji taip pat buvo
skatinami prisiimti atsakomybę už
savo dabartinius ir ateities veiks-
mus, pasižadant konkrečiais darbais
prisidėti prie švaresnės ir sveikesnės
ateities puoselėjimo. Vilniaus mieste
dauguma paklaustų, ką šiandien jau
veikia aplinkosaugos labui, teigė
rūšiuojantys šiukšles, naudojantys
aplinkai draugiškas chemines priemo-
nes bei ekologiškus maisto produktus.
Įvairaus amžiaus žmonės, paraginti
būsimoje jaunimo „Eko enciklope-
dijoje“ „žaliu ant balto“ iškloti savo
siūlymus bei idėjas dėl švaresnės
ir sveikesnės ateities, pateikė išties
netikėtų, įdomių pamąstymų ekologi-
jos bei aplinkos apsaugos temomis.
Kad ekologija nėra vien mada, o
būtinybė ir gyvenimo būdas, įrodė
tikrai svarūs ir gilūs praeivių svarsty-
mai: „ekologija – tai globalinis rūpestis,
noras keistis“, „ekologija – švari gamta,
o tai priklauso nuo švarios mūsų visų
sielos“, „ekologija – gyvenimo būdas“.
Ypač susimąstyti privertė pašnekesys
su pirmąja užkalbinta praeive, kuri
teigė, kad „ekologija – tai gyvybė
žemėje, išlikimas, civilizuotas požiūris
į gamtą. Gamtą mes gavom ne iš
protėvių, o pasiskolinom iš ateities
kartų.“
Vilniaus Gedimino prospekte praeiv-
iai ne tik pildė būsimą jaunimo „Eko
enciklopediją“, bet ir gelbėjo žemę
nuo šiukšlių. Akcijos organizatoriai,
pasigaminę butaforinį šiukšlių sklidiną
žemės rutulį, kartu su praeiviais jį valė
ir vietoj kiekvienos ištrauktos šiukšlės
„įsodindavo“ po gėlę. Išimtos atliekos
buvo čia pat rūšiuojamos. „Gelbstint“
žemę teko išgirsti labai racionalių
minčių bei konkrečių pasiūlymų, ką
Vilniaus gyventojai darytų jei taptų
aplinkos apsaugos ministru (-e).
pakylėjimą ir „pažaliavusį“ optimizmą,
„Džiugina tai, jog vis daugiau žmonių
pabendravus su iki tol nepažįstamais,
teigia iš principo keičiantys savo var-
tačiau tapusiais artimesniais širdžiai
tojimo įpročius: stengiasi nepirkti
bei idėjai žmonėmis. Nebuvo keista,
naujų daiktų, mažiau važinėti auto-
kad beveik visi pakalbinti žmonės no-
mobiliu, naudoti energiją taupančius
riai atsiliepė ir dėstė savo mintis apie
prietaisus“, – neslepia pakilių emocijų
ekologines problemas. Krizės padarin-
akciją Vilniuje vykdę jaunuoliai iš
iai ir galimas finansinis pesimizmas
Lietuvos moksleivių sąjungos bei
nenustelbė ekologijos, kaip vienos
visuomeninės organizacijos „Mes –
svarbiausių žmogaus egzistencijos
jaunimas“.
sąlygos, kuri tampa būtinybe mums ir
ateities kartoms.
Būtinas atsakingesnis požiūris į
jaunimo ekologinį švietimą Visi akcijoje dalyvavę žmonės vi-
Akcijos organizatoriai sako jaučiantys enbalsiai teigė, kad būtina skirti
ypatingą dėmesį jaunimo ekologin-
iam švietimui. Šią misiją vykdo ir

Nauja asociacija VšĮ „Kultūros idėjų institutas“, kar-

2009 m. vasario mėn. 27 d. buvo
pasirašyta Saulės energetikų aso-
ciacijos steigimo sutartis ir įvyko
susirinkimas. Jame dalyvavo 16
steigėjų, išrinkti 7 tarybos nariai. Li-
etuvoje giliai įsišaknijusi nuomonė,
kad šalyje trūksta saulės, vėjo ir kitų
atsinaujinančių energijos išteklių.
Tačiau monitoringo duomenys rodo,
kad, pavyzdžiui, saulės energijos
išteklių Lietuvoje yra panašiai tiek,
kiek Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Švedijoje ir kitose šalyse, kur saulės
energetikos technologijos sparčiai
diegiamos renovuojant ir statant
tu su jaunimo iniciatyvine grupe
įgyvendinantis Europos Komisijos
pastatus. Energiją gaminančio namo finansuojamą projektą „Eko karta“.
koncepcija lengviausiai realizuojama Visus metus vyks įvairūs renginiai,
integruojant į pastatus saulės energi- diskusijos, paskaitos ar draugiškos
jos technologijas: saulės kolektorius, provokacijos, skirtos skleisti „žaliąjį
fotoelementus, saulės sieną, taip virusą“. Projekto organizatorių
pat prisilaikant saulės architektūros teigimu, „Eko karta“ veikla išsiskiria
principų. Vienas iš steigiamos Saulės iš įprastą scenarijų turinčių renginių
energetikų asociacijos uždavinių – savo įdomia forma, ypatingu tu-
sudaryti kuo palankesnes sąlygas riniu, o svarbiausia – kitokiu, asmen-
minėtų technologijų diegimui Lietu- iniu, dėmesiu žmonėms, kuriems šie
voje. renginiai skirti.
„Tik individualus požiūris ir asmen- Daugiau informacijos: „Eko karta“
inis dėmesys gali formuoti sveiką koordinatorė Ieva Malaiškaitė, el. p. cul-
Saulės energetikų asociacijos informa- visuomenės mikroklimatą“, – įsitikinusi ture@ozonas.lt
cija projekto autorė Ieva Malaiškaitė.
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
Vandana Shiva „Žemės Demokratija“
Vienos iš Tarptautinio globalizacijos forumo lyderių bei garsios gamtosaugininkės
Vandanos Shivos pateikiamus Žemės Demokratijos principus publikuojame kaip
pavėluotą mūsų sveikinimą Žemės dienos proga. Juk svarbu kasdien prisiminti savo
vietą pasaulyje, ryšius, siejančius mus ir planetą. Tik taip galėsime kurti gražią ateitį.
Žemės Demokratijos principai teisę į išlikimą. Visi žemės
bendruomenės nariai turi teisę
1. Visos rūšys, žmonės ir kultūros į išlikimą, tai yra: teisę į maistą
turi vidinę vertę. Visos būtybės ir vandenį, į saugią ir švarią
yra subjektai – vientisi, prot- gyvenamąją aplinką, į ekologinės
ingi, su savom tapatybėm, o ne erdvės saugumą. Būtini prasi-
objektai, kuriuos galima turėti, maitinimo resursai privalo likti
išnaudoti, jais manipuliuot ar paprastų žmonių rankose. Teisė
atsikratyti. Joks žmogus ne- maitintis yra prigimtinė teisė, nes
turi teisės savintis kitos rūšies, tai teisė gyventi. Tokią teisę sutei-
žmogaus ar kitų kultūrų kia ne valstybės, ne korporacijos,
žinių jokiomis intelektinės tad ji negali būti panaikinama.
nuosavybės teisėmis. Jokia valstybė ar korporacija ne-
2. Žemės bendruomenė yra viso turi teisės panaikinti natūralių
gyvenimo demokratija. Mes teisių ar atskirti žmones nuo
visi esame žemės šeimos nar- gyvybę palaikančių šaltinių.
iai, susisiejantys trapiu planetos 5. Žemės Demokratija remia-
gyvybės tinklu. Visi privalome si gyvąja ekonomika ir
gyventi saugodami ekologinius ekonomikos demokratija.
planetos procesus bei kitų rūšių Žemės Demokratijos ekonominės
ir žmonių teises ir gerovę. Joks sistemos saugo ekosistemas
žmogus neturi teisės kėsintis į ir jų integralumą; jos saugo
kitų rūšių ir žmonių ekologinę žmonių pragyvenimo šaltinius
erdvę ar elgtis su jais žiauriai. ir visiems užtikrina pagrindinių
3. Kultūros ir gamtos įvairovė reikmių patenkinimą. Žemės
privalo būti ginama. Biologinė ekonomikoje nėra nereikalingų
ir kultūrinė įvairovė yra būtina. žmonių, rūšių ar kultūrų. Žemės
Biologinė įvairovė yra vertybė, ekonomika yra gyvoji ekonomi-
materialinio bei kultūrinio gau- ka, o jos pagrindas yra darnios,
sumo ištaka, sudaranti darnaus pliuralistinės, įvairios sistemos,
egzistavimo sąlygas. Kultūrinė saugančios gamtą ir žmones,
įvairovė yra taikos sąlyga. pasirinktos žmonių ir veikiančios
Biologinės ir kultūrinės įvairovės žmonių labui.
gynimas yra visų žmonių pa- 6. Gyvosios ekonomikos
reiga. yra paremtos vietinėmis
4. Visos būtybės turi prigimtinę ekonomikomis. Žemės išteklių
saugojimas, darnių pragyveni-
mo šaltinių kūrimas atidžiausiai,
kūrybiškiausiai, efektyviausiai ir
nešališkiausiai yra pasiekiama
vietiniu lygmeniu. Ekonomikos
lokalizavimas yra socialinis ir
ekologinis imperatyvas. Tik
tos prekės ir paslaugos, kurių
neįmanoma gauti naudojant
vietinius išteklius bei žinias gali
būti gaunamos, perkamos ir par-
duodamos per atstumą. Žemės
Demokratija remiasi gyvomis
vietinėmis ekonomikomis, kurios
palaiko nacionalines ir pasaulines
ekonomikas. Žemės Demokrati-
joje pasaulinės ekonomikos
nesunaikina vietinių ekonomikų
ir neieško nereikalingų žmonių.
Gyvosios ekonomikos yra
įvairialypės ir decentralizuotos,
pripažįstančios visų žmonių
kūrybiškumą ir sukuriančios
erdvę, būtiną jam pasireikšti.
7. Žemės Demokratija yra gy-
voji demokratija. Gyvosios
demokratijos pagrindas yra
viso gyvenimo ir kasdienio gy-
venimo demokratija. Gyvojoje
demokratijoje žmonės gali pri-
imti sprendimus dėl maisto,
kuris valgomas, dėl vandens,
kuris geriamas, dėl sveikatos
priežiūros ir išsilavinimo, kurie
gaunami. Gyvoji demokratija
auga kaip medis, nuo apačios
į viršų. Žemės Demokratija
remiasi vietine demokratija,
vietinėmis bendruomenėmis,
kurios organizuojamos pagal
įsitraukimo, įvairovės, ekologinės
ir socialinės atsakomybės princi-
pus ir turi didžiausią autoritetą
priimant sprendimus, susiju-
sius su aplinkosauga, gamtos
ištekliais ir žmonių pragyvenimu
bei išlikimu. Labiau nutolusiems
valdžios sluoksniams galia yra
deleguojama subsidiariniu prin-
cipu. Savivalda ir savitvarka yra
Žemės Demokratijos pamatai.
8. Žemės Demokratija remiasi
gyvosiomis kultūromis. Gy-
vosios kultūros propaguoja
taiką, užtikrina erdvę įvairių
religijų praktikavimui ir įvairių
tapatybių bei tikėjimų pasir-
inkimui. Gyvosios kultūros leidžia
kultūriniams skirtumams išaugti
ir suklestėti iš mūsų bendro
žmogiškumo ir mūsų, kaip žemės
bendruomenės narių bendrų
teisių.
9. Gyvosios kultūros maitina
gyvenimą. Gyvosios kultūros
remiasi pagarba žmonėms
ir kitoms gyvybės formoms,
įvairioms kultūrinėms grupėms
kultūra / 15
Nuotr. Tanakawho
ir lytims dabar ir ateityje.
Dėl to gyvosios kultūros yra
ekologiškos kultūros – jos nepa-
laiko gyvenimą naikinančių
gyvenimo būdų, vartojimo ar
gamybos įpročių, netoleruoja
išteklių pernaudojimo. Gyvo-
sios kultūros gerbia gyvenimą.
Jos pripažįsta tapatybių daugį,
kuris įsitvirtina savitą identitetą
turinčiose erdvėse, vietinėse
bendruomenėse. Jos taip pat
pripažįsta žemės sąmonę, kuri
jungia visus individus su planeta
ir gyvenimu.
10. Žemės Demokratija teigia
taiką, atidumą ir užuojautą.
Žemės Demokratija vienija
žmones rūpesčio, bendradar-
biavimo ir užuojautos ben-
drijose, netoleruoja žmonių
supriešinimo per konkurenciją,
konfliktus, baimę ir neapykantą.
Godaus, nelygiaverčio,
vartotojiško pasaulio akivaiz-
doje Žemės Demokratija globali-
zuoja užuojautą, teisingumą ir
darnumą.
Vandana Shiva. „Earth Democracy“.
Massachusetts, Cambridge. South
End Press, - 2005 m. (ištrauką vertė K.
Kučinskaitė)
Nuotr. Stephen Poff
 16 / green scriptum Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt

Sezoninės daržovės ir vaisiai: Pavasaris

Daugelis mūsų žino, kad sveikiausia ir ekologiškiausia yra valgyti vietines
daržoves ir vaisius. Tačiau jei parduotuvės daržovių skyriuje dvejojate ką pirk-
ti, o ko vengti, parengėme jums pavasario sezono daržovių ir vaisių sąrašiuką,
kuris „galioja“ visai Europai. Žodžiu, maisto mylias paliekame jūsų sąžinei –
obuoliai ar greipfrutai...
Žinoma, jei pirksite citrusinius vaisius, gana aišku, kad jie ne iš ūkininko Petro
daržo, bet iš Chuano... Pirkdami daržoves ir vaisius venkite produktų iš Azijos
ir Afrikos šalių, kur įstatymai yra draugiškesni pesticidams ir kitiems chemika-
lams. Kai kurie iš jų jau būna uždrausti ES ribose.
Skirmantė Gough
networks@ozonas.lt

• Abrikosai (dabar prasideda) • Porai

• Artišokai • Citrinos
• Šparaginės pupelės • Salotos
• Burokėliai • Apelsinai (sezonas ateina į
• Morkos pabaigą)
• Laukiniai česnakai • Petražolės
(ieškokite turguje) • Pupelės ir žirniai
• Vyšnios (pavasario pa- • Ridikai
baigoje, Pietų kraštuose • Rabarbarai
sezonas prasideda anksti • Špinatai
pavasarį) • Braškės (Pietų Europos
• Krapai kraštuose jos kaip tik dabar
• Greipfrutai pradeda augti ir gegužės
• Svogūnų laiškai mėnuo bus braškių sezono
• Žalumynai pabaiga. Pas mus tuo metu
• Kiviai jos tik pradės augti.)
• Kaliaropės • Saldieji svogūnai
• Kinkanai • Ropės Nuotr. Darwin Bell

Socialiniai partneriai: