• Embed Doc
  • Copy Link
  • Readcast
  • Collections
  • CommentGo Back
Download
 
SVARBU
ISSN 1822-6191www.ozonas.lt – žsisakyk najienas į el. p. džtę!2009/3 (19)
Diskusia apie GMO įgauna pagreitį.
Kovo pabaigoje Lietvos bi-otechnologų asociacija kart s LRaplinkos ministerija, biotechnologijosinstittas bei Pasalio aplinkos ondoir Jngtinių Tatų aplinkos apsagosprogramos vykdomas projektas „Bio-sagos sistemos įgyvendinimas Liet-voje“ sreng mokslinę-praktinę kon-erenciją „Biotechnologijos sagasnadojimo ir vystymo perspektyvosLietvoje“. Svarstyta galima biotech-nologijų taikymo rizika, pltros gali-mybs, kontrol.Kitas svarbs renginys žvelgiant į atei-tį –
konerencia Briusele „Darbasir gvenimas su nanotechnologi omis: proesinių sąungų ir nevriausbinių organizacių pozicia“
(balandžio 2 d). Jos tikslas – pristatytiEropos proesinių sąjngų ir aplin-kosaginių NVO poziciją dl nano-technologijų tolimesnio pltojimoir jas aptarti s Eropos Parlamentonariais, Eropos Komisija, pramone,mokslininkais ir kt. Nanotechnologi- jos yra spariai besivystanti moksliniųtyrimų ir pramons sritis. Rinkoje gali-ma rasti šimts prodktų, pagamintųnadojant nanotechnologijas, taiananodalelių keliamas pavojs jomspateks į aplinką, darbo vietose yrapraktiškai nežinomas.
Projekto partneris Lietuvoje – Baltijosaplinkos forumas (www.bef.lt).
Baigtuves švenčia pirmasis šalebendruomeninis proektas, kuriuopažabota vo energia.
Įgyven-dinant Smalininkų bendromenscentro projektą „Vjo energijos pa-nadojimas Smalininkų bendrome-ns reikmms“ bvo statoma vjoelektrin. Gatas pelnas ž pardotąenergiją skiriamas miestelio gatviųapšvietimi, kitoms bendromensreikmms.Plaia apie projektą rašyta 2008 spa-lio mnesio „Ozono“ nmeryje.
Kiekvienas gali švarinti aplinką.
Kasdalyvadamas akcijose, kas kasdieniš-kai nepasididžiodamas ssitvarkytiaplink save, kas pranešdamas apietaršą gali rūpintis ekologija. „Baltijosaplinkos ormo“ (BAF) ir internetožemlapių svetains „Maps.lt“ inici- jotas projektas „Pranešk apie skria-džiamą gamtą“ ja leidžia įvertintiapiopiams rezltats. No praeitųmetų rdens slakta dagia nei230 pranešimų apie įvairiasias aplin-kosagos problemas: palikts neeks-ploatojams atomobilis, bitinesir statybines atliekas, kanalizacijosnotekomis teršiamas pes, brako-nieriavimą vandens telkiniose beimiškose ir t. t. Bendradarbiajant satsakingomis institcijomis ja pavy-ko išspręsti arba šio met sprendžia-ma apie 90 % žregistrotų ir pasitvir-tinsių ekologinių pažeidimų.
Genaralinis leidinio rmjas
Ekologiškos kultūros gidas / Ecoculture GuideKURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!
Genaralinis leidinio partnerisRespblikinis eko-projektas
Atspasdintas ant ekologiškopopierias Cycls Oset aplinkainekenksmingais dažais.Neskbk išmesti, geria pasiūlyk dragams arba atidok perdirbti.
Statykime taip, kaipdar neStatyta
a   , s s ,o  ooo s .
Notr. Kristina Kinskait
 
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
2 / redakcija
OZOnaS 19 / StatyBa
Vr. Redaktor
Kristina Kinskaitnews@ozonas.ltMob.tel: +37067135049
Numerio bendradarbiai:
Rimas GrigonisMigl AnšaskaitSkirmant GoghSimona VaitktVilis KraskasMalgožata KoševskaVaida SkorpskienKazimieras-Simas Adomnas
Kalbos kultūra:
Dainora Mozerien
„
Žalioi” rinkodara
marketing@ozonas.lt
„
Eko karta” proekto koordinator
 Ieva Malaiškaitcltre@ozonas.lt,Mob.tel. +37067068342
Direktorius
Artūras Neejaskasino@ozonas.ltMob.tel: +37069937833
Leidas:
VšĮ Kltūros idjų instittasKorespondencijaiPašilaiių g. 12A-10, Vilnis
Buvein
Konstitcijos pr. 23C-618, Vilnis,tel./aks. (8 5) 273 5919,
Internete:
www.ozonas.lt
Tiražas
10 000 egz.ISSN 1822-6191Leidžiamas no 2006 metų.Leidinyje nadotos www.sxc.hnotrakosPopieris – MAP/Antalis„Ozonas“ tai pirmasis ir vienintelis Liet-voje spalvotas, periodinis, mnesinis vi-somens ekologinio švietimo leidinys,leidžiamas idjinių entziastų, spasdi-namas ant ekologiško popierias, na-dojant aplinkai nekenksmings dažs,skirtas ekologinių sprendimų, darniosraidos, ekologiškos kltūros pltrai.Pagrindinis leidinio tikslas - žmegzti,pltoti ir palaikyti dialogą tarp visome-ns, valstybs ir verslo, siekiant ekologi-nio sąmoningmo irvartojimo racionalmo.
Misia
– didinti ekokltūros vartotojųgretas, taip prisidedant prie racionalasvartojimo, perdirbimo ir tasojimo ska-tinimo, didinant visomens ekologinįsąmoningmą.
Vizia
– Ozonas, tai prekinis ženklas, krio b-vimas erdvje simolizoja asmens, įmons arorganizacijos savanorišką siekį bei pastangaskrti švaresnę aplinką, prisidti prie ekokltū-ros viešinimo bei patiems būti atsakingiemsž ekologinis process pasalyje.
Ambicia
– tapti objektyviasi, teisin-giasi, spažindinani s najasiomisekotendecijomis inormacijos nešj Lie-tvoje.Šiandien „Ozonas“ ja yra tapęs socialinireiškini. Besidomintys ekologijos proble-matika nolat jį skaito, lankosi specialiosevietose, kriose galima leidinį gati arbavietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos„O zonos“). Per šį nikalų tinklą bei interne-to svetainę kiekvieną mnesį pasiekiameapie 30 000 skaitytojų.
Esame dkingi remiantiems „Ozoną“.
Jūs taip pat galite tapti rmj. Ssisiekite,ir mes pasiūlysime Jms geriasias ben-dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: marke-ting@ozonas.lt
Deklaruoate paamas  paremkite „Ozoną“.
Jei jūs deklarojate metines pajamas, ikikiekvienų metų gegžs mn. 1 d. galitepaskirti 2 % pajamų mokesio smos. Taigalite atlikti nadodamiesi savo bankoelektronins bankininkysts paslagaarba žpildydami 2 % standartinę VMIprašymo ormą. Noširdžiai dkojame pa-rmsiems ms 2008 m. Iš Jūsų skirtų lšųapmokjome didžiąją atorinių straipsniųdalį.
ms os :
Paramos gavjo identikacinisnmeris (įmons kodas)300125569Paramos gavjo pavadinimasVšĮ Kltūros idjų instittasRegistracijos adresasPašilaiių g. 12A-10, VilnisAtsiskaitomosios sąskaitosnmeris LT28 7044 0600 0574 0636
Dmesio - Ozonas pleia
„O.Zonų“
 tinklą ir kvieia jngtis.
O.Zonos
bvimas erdvje simboli-zoja savanorišką įmons ar organiza-cijos siekį bei pastangas krti švares-nę bei darnesnę aplinką, prisidti prieekologiškos kltūros viešinimo bei pa-tiems tapti atsakingais ž ekologinis
r „Ozo“  s vsę !
Kristina KučINSKAITė„Pilis iš oro statyti“, – sako žmons....Smlio pilis, sniego pilis, gražiasiaspilis ar tiesiog – savas. Kas yra mūsųnamai, jei ne mūsų tvirtovs. Ssivy-niojame į jos kaip į paklodes. Gilianei kalose aga troškimas trtisavo kampą. Gal to galima pateisin-ti begalinę žmonių drąsą kone visągyvenimą mokti bankams ž tą ga-limybę. Tai kartais gana smarkiai ap-kartina kasdienybę. O jk Dabartinslietvių kalbos žodynas teigia, jognamai yra ir „drage gyvenantys žmo-ns, šeimyna“. Žmons yra svarbiasiapibržiant nams. Mes stinkames to ir sakome, kad žmogas ge-rovei svarb būsto kokyb, santykiss aplinka. Metai iš metų dabartiniainamai nelabai kokie. Gyvenviets,nesvarb į akštį ar į plotį – vis tokiospat. Tos paios medžiagos, tie patyssprendimai, metodai.Taia nesinori badyti pirštais to, kasyra blogai. Tai gana akivaizd – pra-dedant ribota erdve, krios „pakanka“žmogi, baigiant „tapiomis“ medžia-gomis. Vietoj to norisi pasidžiagtidalykais, krie leidžia tikti, kad galibūti ne tik šiaip sa, bet ir visai gerai.Statybos mūsose dažniasiai kon-vejerinio tipo. Bet tikrai ne dl to, jognežinoma, kaip daryti geria. Tikrai ži-noma, kokios medžiagos yra sveikosgyventojams, kokie statybos princi-pai žtikrina didesnį būsto energetinįeektyvmą ir t. t. Klasimas, kodltos žinios neišnadojamos. Trbūtdl to, kad lengvia pasidoti varto-tojiškam ekspansyvmi ir oriento-tis vien į pelną.Dar kitas klasimas, kodl į statybasžiūrima taip „nžmogintai“? Yra pro- jektas, žsakinjamos medžiagos – otai, kas dsis nsims šalms ir kitrperstūms krans, niekam neįdom.Bet namai gyvenimą pradeda tik jospastais. Aišk, kad būstas tri būtiilgaamžis, sags, jaks, taps.Toks požiūris trbūt neįmanomasstatybų bendrovms, gaminaniomsdagiabių kvartals. Nams, kaipsavo tri matyti žmons, krie statosa. Bet ir ia dažnai statybos yra tik statybos – sąnados, kaštai, skaiiai.Šiek tiek atsitraks no esamų staty-bos aikštelių pravart pagalvoti apietas, krios dar tik popierije. Įstatymaižtikrina stabilų jdjimą ja pramin-tomis pdomis. Taia saviždiškoscivilizacijos glbyje aiškja, kad taskelias tra kreivas šnkelis. Statomadabar, bet statyti reikia ateiiai. O kal-bant apie ateitį trimas galvoje ne pa-salio žkariavimas, o išlikimas jame.Metas nolankiai sprasti, kad žmo-gs yra gamtos dalis, konrontacijaneįmanoma. Tad ir žmonių gyvenvie-ts privalo radikaliai pakisti – tri tap-ti darniomis, eektyviai integrotomisį aplinką. Tai reiškia radikalų nokrypįno esamos tradicijos. Kalba eina neapie medžiagų variacijas, bet apiekitokias medžiagas, ne apie projektovariacijas, bet apie kitokį projektą. Tai,kas nepatikliam atrodo neverta d-mesio tristo svajone, iš tiesų galibūti geriasias sprendimas. Ir tiems,kam patiks tas žodis, – pelningiasiaišeitis. Nordami tai ilistroti šį m-nesį s švelni pavyd žvelgiame įdrąsis ir ambicings projekts, id- jas, krios veda tolyn iš aklagatvio.
rs Ozo  O.Zoos. Ozos s O.Zo o.
process pasalyje.O.Zonos atsiradimas tam tikroje erdvjareiškia, kad įmon ar organizacija:- įgyvendina
savanorišką
siekį krti šva-resnę bei darnesnę aplinką, taip pat prisi-ima atsakomybę ž ekologinis processpasalyje;- yra parengsi bei įgyvendina
įmons/organizacios socialins atsakombspolitiką
(savo biro/veiklos aplinkoje vyk-do aktyvų socialiai ataskingo bei dragiškoaplinkai elgesio skatinimą, orientodamašią veiklą tiek į vidų (darbotojų mokymai,motyvavimo sistemos ir pan.), tiek ir į išorę(klientų/lankytojų inormavimas apie jų są-moningo sprendimo indlį aplinkosagosproblemų sprendime ir pan.),- aktyviai
bendradarbiaua bei remia
 ekologiškas iniciatyvas, veiklas, projek-ts, bendromenes. 
„O.Zona“
– tai nepagydomo „žaliojo“virso plitimo židinys. „Žaliasis“ vir-sas steikia gyvenimi najo skonio,spalvos, kokybs... Pozityvs poveikisgarantotas!
„IKI“:Vilniue:
„Minskas“, Žirmūnų g. 2,„Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvryno žiedas“,Slių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškin“, Šeškins g. 32
Kaune:
„Kalnieiai“, P.Lkšio g. 60„Litanica“, Jonavos g. 3
Klaipdoe:
„Bigas“, Taikos pr. 139„universitetas“,Herkas Manto g. 84
Šiauliuose:
„Dainai“, Gardino g. 2
Panevže:
„Basanaviias“, ukmergs g. 18
„OLLO grinds“:Vilniue:
Lkšio g. 32 (p.c. „Doms galerija“)Kazlasko g. 1Verkių g.44
Kaune:
Savanorių pr. 290
Klaipdoe:
Šilts pl. 105aBaltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idjos na-mams“)
Šiauliuose:
Dbijos g.27
Panevže:
Klaipdos g. 143a(p.c. „Babilonas II“)
Altue:
Najoji g. 50
Utenoe:
Pramons g. 7
VILNIUjE:Kavinse
„Mano gr“, Vilnias g. 22/1„Cae de Paris“, Didžioji g. 1„Balti drambliai”, Vilnias g. 41„Cozy”, Dominikonų g. 10„Slių baras“, Totorių g. 15
„Cofee INN“:
Vilnias g. 17,Trakų g. 7,Pilies g. 10,Gedimino pr. 9Gedimino pr. 44Didžioji g. 40Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”)
Ekologiškų prekių parduotuvse:
„Baroca“ – užpio 9“Rasakila”, Vito Gerlaiio g. 1„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6„Weleda”, užpio g. 4„Ekologiški prodktai”, Antakalnio g.78
Organizaciose
„
Šiars miestelio technologijų par-kas” J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96Vilnias m. savivaldyb, Konstitcijospr. 3Klaipdos m. savivaldyb, Liepų g. 11
KLAIPėDOjE
Ekologinis klbas „Žvejon“,Taikos pr. 42-3I. Simonaityts viešoji biblioteka,Herkas Manto g. 25.
BEI
ekologiniose renginiose, kone-rencijose, įvykiose, pas ekologišksdrags ir kt.
Kvieiame prisijngti prie “Ozonoseros”teiratis
marketing@ozonas.lt
KITO NUMERIO TEMA:
TRANSPORTAS
 
Ozonas 2009/3 (19) www.ozonas.lt
tema / 3
„namaS Be namO”. naujaS pOiūriS į StatyBą 
Dr. Riardas SKORuPSKASVilnias universitetasGeograjos ir Kraštotvarkos katedraRicardas.Skorpskas@g.v.ltVaida OLŠAuSKYTė-SKORuPSKIENėVaida.Skorpskiene@be.ltS toki spratim statant namą, staty-bos, o vlia ir namo kiemo aplinkojevisam laiki išnaikinama begal įvairiųormų gyvybs: pradedant žoliniais pie-vų agalais (kada viskas iškasama ir pa-sjama vienarūš, nežydinti veja), vabz-džiais, pakšiais ir baigiant smlkiaisiaisžindoliais. Žodži, žmogs daro viską,kad jam jokia ms, pel ar žydinti kial-pien netrkdytų „gyventi“. Kyla klasi-mas, ar įmanoma ssikrti nams, kriebūtų patogūs, taia dl to nenkenttųgamta. Žvelgiant dar tolia – kad ne tik nebūtų kenkiama, bet ir darniai įsilieja-ma į aplinką.
džsos os s
Būstas – trbūt svarbiasia žmogasgyvenimo ir veiklos erdv, krioje, pri-klasomai no gyvenimo būdo, pra-leidžiama nemaža paros, metų, visoegzistavimo dalis. Savo namų statymi,priežiūrai bei remonti skiriame tikraidag nansinių resrsų, laiko bei ener-gijos, deja, apie gamtinių resrsų na-dojimą nieko nežinome arba nenorimežinoti.Statybų pramon yra pagrindin gamti-nių išteklių nadotoja (50 % visų išga-namų resrsų) ir labiasiai medžiagųprasme imli antropogenins veiklos rū-šis, dl krios, pradjs reikštis lokalasar regioninio masto ekologinms pro-blemos ar net ekologins krizs žo-mazgoms, vis dažnia tiek mokslinje,tiek popliariojoje literatūroje gūrojaekologiškos statybos ar ekologiško būs-to tema. Pagal šiandieninę sitaciją, kaižmogs taip konrontoja, kovoja saplinka, ekologins statybos tema yrane tik kad neišvengiama, bet ir būtina.Deja, didžiasia bda yra ta, kad pagalšiandien viešai egzistojantį spratimą,ekologišk būst arba ekonam vadina-mi tokie statiniai, krie architektūrini,medžiagini, statybini ir eksploataci-ni požiūriais apima labai platų intervaląir kai kriais atvejais yra labai ntolę nopagrindins minties. Kartais ekologiškįvardijamas pastatas, kris nieko arbabeveik nieko bendro s ekologija netri.Pavyzdžii, tradicins šių dienų architek-tūros statinys iš netoksiškų (bet nebūti-nai natūralių) statybinių medžiagų arbas įdiegta geoterminio šildymo sistemavadinamas ekologišk lygiai taip pat,kaip ir darnios architektūros pastatas išnatūralių statybinių medžiagų, pasyviainadojantis atsinajinanis energijosšaltinis ir nkcionodamas darantis-minimalų neigiamą poveikį gamtinęeiaplinkai.
Žmaus aponų architekto Kenzo Tange gvenimo siekis– sukurti tokį architektūros modelį, kuris leistų žmoguigventi į supančioe aplinkoe os beveik nekeičiant. Otai būtų panašu į gamtoe gvenančių gvūnų būstus.Įvairių gvūnų „namai“, susukti iš šakų, lapų, sausos žols, išsikasti žeme ir pan., ra taip susilieę su aplinka,taip oe pasislepia, kad beveik nepastebimi. Tarkime,miške surasti kokią olą, gūžtą ar lizdą ra išties sunku.Dea, mes, žmons, namus statome ir ų unkcią suprantame ne kaip buveins, kurioe saugu ir auku „pasislpti“, bet kaip turtingumo išraišką (kuo daugiau turiu lšų,tuo aukštesnis, platesnis mano namas ar bent au tvora),norą pasirodti prieš kitus ir įsivaizduoamą visišką (sukurtą dirbtinomis priemonmis) komortą.
pos os
Nsiklę į netolimą praeitį pamatytme,kad kadaise žmons nams statydavo(o ir dabar kai kriose šalyse tik tokisir stato) vien iš natūralių, šalia esanių,o ne vežtų iš ž jūrų marių medžiagų.Lietviai bei visi, gyvenantys šiaria,nams rent iš rąstų (kas, beje, daromair dabar, tik rąstai per gana trmpą laikąssiarjo 2 karts ir atkeliaja iš toli-mosios Rsijos), pieia gyvenantys – išakmenų, molio bei molio ir įvairios orga-nikos mišinio. Kad ir kaip keista, ko tr-tingesni esame, to mūsų namai mažianatūralūs. Štai, pvz., dagmos Arikos irRytų Azijos šalių gyventojai iki šiolei na-ms drebia iš molio, tiesa, galime teigti,kad jie labai netrtingi, todl blokeliųneįpirktų. Bet jk būtent šie netrtin-giasieji ir yra ariasiai gamtos. Para-doksal, bet ko esame trtingesni, totrime didesnį norą savo santapas iš-leisti. Negi namo statybai nadosi molį,šiads, krie beveik nieko nekainoja,kai tri tiek dag pinigų ir gali nsipirktipaių „geriasių“ blokelių.
av o
Kas tai yra „namas be namo“? Tai idja,koncepcija ir požiūris, iš esms besiski-riantis no įprastos namo sąvokos. Taibūstas, kris yra artimas aplinkai, kris jai nedaro jokios įtakos arba jo įtaka yraminimali. Toks būstas savo nkcijas at-lieka ko pikiasiai – yra prieglobstis,šilma bei jakmas. Tokio būsto sie-nos – vien iš natūralių, tikrų, paprastųstatybinių medžiagų, krios kelis kartspranašesns ž dirbtinai gaminamas(pvz., cementą). Tokioms medžiagomsgaltme priskirti įvairis molio ir or-ganikos (šiadai, pjvenos) mišinis,spresotų šiadų brikets. Iš šių me-džiagų pastatytos sienos ko pikia-siai atlieka savo nkciją, tokių sienųtechniniai parametrai ne tik kad nen-sileidžia, bet kai kriais atvejais yra pra-nešesni ž įprastų medžiagų techninisparametrs. Iš mms įprastų statybiniųmedžiagų pastatytų sienų poveikis galibūti (dažnai ir yra) toksiškas, o natūraliosmedžiagos natūraliai reglioja patalpųvidas mikroklimatą, taip ormodamosgydantį poveikį vidas aplinkai, taip patir gyventojams.Stogo įtaka gamtinei aplinkai taip patyra didel, nes žstatome tam tikrą že-ms plotą, kriame prieš tai vešjo žol,ago medžiai. Tik nežinodami galimemanyti, kad po pastatais prarasti pavir-šiai netri didels įtakos bendrai biopro-dkcijos gamybai bei atmoseros djųapykaitos procesi. Deja, ko žstatymoplotas didesnis ir ko dagia žemspaviršias „įsisavinama“, to stipresnispoveikis vietos klimati, sąlygojantisnetgi kai krios meteorologinių para-metrų ekstremms. Mūsose priim-tiniasios yra dirbtins stogų dangos:molinių, betoninių erpių danga, as-bestcementin, bitmin, skardin, poli-karbonatin danga ir t. t. Labai retai anttokių dangų gali atsirasti primityvi žolinagalija – pvz., kai krios samanos, darreia – medjanti agalija (koks „savegerbiantis“ namo šeiminkas ant stogoleis agti kokiam varganam berželii?).Bet galvojantiems kitaip trime alterna-tyvą – žalią stogą. Žalias stogas niekonesiskiria no įprasto žems paviršias,ant jo aga įvairi žolin bei smedjsiagmenija. Jis atrodo ne tik estetiškai,bet yra ir labai geras šilmos izoliatoris.Žaliosis stogs, kaip popliarią ten-denciją, galima pastebti prigyjant neviename į ateitį žvelgianio architektoprojekte (pvz., dabar popliariose „cra-dle to cradle“ kūrjo vizijose). Ftristaisvajoja apie daržs ant stogų, praktikai –apie lietas vandens tapymą ir kt.
Fob 
Deja, tokios „namo be namo“ idjos įgy-vendinimi trkdo ne neįprastų techni-nių sprendimų ieškojimas ar nansiniaisnkmai, o žmogas požiūrio, sprati-mo ir elgesio renatūralizacijos (minių,žodžių ir darbų perorientavimas link biopozityvios gyvensenos, komet va-dovajamasi koadaptacijos principais)nebvimas bei kai krie psichologiniaiaspektai: žmogas ir visomens abe- jingmas, nelankstmas ar net baims.Pastąrąjį aspektą pagrįstai galima būtųvadinti pagrindini, ribojani dag-mos visomens narių ryžtą persiorien-toti į ekologiškai harmoningą elgsenosir gyvenimo ormą.Tad ko labiasiai bijoma ir dl ko nesi-ryžtama pereiti prie tikros ekologiškosstatybos:
Hidroobia
– tai drgms baim, pasi-reiškianti tomet, kai kalbama apie ap-želdints stogs. Dagmai žmonių jieatrodo nepatikimi, nes, priešingai noįprastinių stogų, jie yra savotiški ilga-laiks drgms rezervarai. Tokį stogąpažeids ar jam prakirs, gali pratektivando, o stvarkyti būtų snk ir s-dtinga. Ši baim greiiasiai ssijsi spatyrim gyvenant plokšiastogiosedagiabiose namose, kr žpyli-mai dl prakirsio stogo būdavo ganadažnas reiškinys.Sienų, pastatytų iš natūralių medžiagų,hidroobija pasireiškia nepagrįstai ma-nant, kad vando gali išplati ar kitokibūd pažeisti degimo proces nes-kietintų medžiagų sienas (molio, molio-šiadų ir pan.). Ši baim gyva nepaisantto, kad net ir drgno klimato sąlygomispastatai iš nedegtų medžiagų ir be ap-saginio sloksnio ja tri šimtametęgyvavimo istoriją.
Zooobia
– gyvūnijos baim, kai bijo-ma, kad tam tikrose būsto dalyse gali ap-sigyventi gyvūnų ir, dagmos nomo-ne, padaryti nepataisomos žalos pastatokonstrkcijoms: pabloginti jų savybes,trikdyti ramų žmogas gyvenimą. Zoo-obijos apraiškos dagiasiai ssijsioss tomis statinio dalimis, krių statybainadojamos įvairas pobūdžio orga-nins medžiagos (mediena, pjvenos,šiadai ir pan.) ir baiminamasi, kad įvai-rūs gyviai (vabzdžiai, smlkūs gražikai) jas snaikins, ir dl to nkents kontrk-tyvas. Pastaroji baim randasi dl neži-nojimo, kad dagma gyvybs ormųsavo gyvenamosios erdvs nenaikina.
Botanoobia
– pasireiškia baime, kadagalai ar jų šaknys gali pažeisti namokonstrkcijas: prasiskverbti per apžel-dinto stogo hidroizoliaciją, iškilnotipastato pamats, pažeisti sienas. Baimgyva dl nežinojimo, kad agalai nepra-siskverbia per nepralaidžias medžiagasir nesiskverbia ten, kr nra drgms.Kaip didžiasią baimę ar neryžtą įvardy-ia mūsų visomens dvasinį ribot-mą, kai vis dar bijoma galvoti bei veikti„kitaip“, įsikibs laikomasi priimtų stan-dartų ir bijoma nors kiek no jų nkryp-ti, kai vis dar šventai tikima reklama irtariamom „stebklingom“ medžiagom,krios „šildo“ ir „sago“ mūsų nams;kai paisoma kaimynų, dragų nomo-ns ir bijoma atrodyti „keistai“. Taip patnoria pabržti, kad dabartins kartosžmons yra labai aptingę, pripratę viskąnsipirkti gatavą („no pamatų iki rak-tų“) ar pasisamdyti krūvas darbininkų irnieko patys nedaryti. Pastąrąjį niansąįvardyia kaip darbo baimę.
eoo  o
Skaitant straipsnį trbūt kyla klasimas– ar ja yra pastatytų tokių namų?Atsakymas – taip, yra. Ir jose gyvenažmons, aga vaikai, žydi gls.Dag tokių namų visoje Eropoje yrasprojektavęs ir pastatęs architektas išŠveicarijos Peter Vetch. Jo namų ypa-tyb ta, jog jie beveik visi yra po žeme– atrodo tarsi laps olos, apžlsiais sto-gais bei didžiliais langais iš pietų pssir darniai įsilieja į aplinką,. O jeig jmsvisiškai nepriimtinas toks namo mode-lis ir jūs norite šiolaikiško, griežtų linijųnamo, – tokie statomi iš šiadų briketų.Reiktų pabržti, kad iš natūralių me-džiagų galima pastatyti paios įvairia-sios ormos, modelio, kelių akštų arkitokių įmantrybių trintį namą. Mmsįprastos statybins medžiagos šių „n-krypimų“ joki būd neleistų.Lietvoje taip pat yra pastatyta ir apgy-vendinta namų iš šiadų briketų , molio-šiadų mišinio (snkiojo plašmolio).Apibendrinant norisi pasakyti, kad Va-karų pasalyje ekologiškos statybos yrapopliarios, ten nieko nenstebinsitepasistatę namą iš ekologiškų medžia-gų. Pas ms šios idjos atkeliaja dagvlia ir joms prigyti dar reiks nemažalaiko ir ne vien visomens pripažinimo,bet ir valstybinių institcijų požiūrio beiteiss aktų pakeitimo. Šiadų briketaiStatybų įstatyme nra reglamentotikaip statybin medžiaga, o statyba ištokių briketų traktojama kaip eksperi-mentin. Teiss aktų, įteisinanių šiadųbrikets kaip statybinę medžiagą, nrane tik Lietvoje, bet ir visoje Eropoje(neatlikti laboratoriniai bandymai –spadimo, tempimo, gniždymo, mir-kymo vandenyje, degimo ir t. t.). Plašobetonas arba snksis plašmolis (mo-lio-smlio-šiadų mišinys) yra regla-mentotas kaip statybin medžiaga, tadpagal šios dienos teiss akts namas, pa-statytas iš šios medžiagos, būtų legals.
pb
Ekologiškas būstas – tai ne tik įžvalgiosarchitektūros, racionalios konstrkcijos,natūralių statybinių medžiagų ar najųenergiją tapanių ir atsinajinanisenergijos išteklis prodkojanių tech-nologijų darinys, bet visų pirma tai – es-minis žmogas ir visomens moraliniųnostatų permąstymas ir elgesio normųperorientavimas natūralizavimo linkme.Ekologiškas būstas, lygiai taip kaip iroptimals harmoningas kraštovaizdis,– tai ne besąlygiškas žmogas diktatasgamtinei aplinkai, bet jatrs dialoginiopobūdžio tarpsavio santykis. Pltojantkoncepciją „namas be namo“, tikslingaatkreipti dmesį ne tik į namo egzistavi-mo periodą, bet ir jo atsiradimą sąlygo- janis process iš žmogiškosios pss:projektavimą ir statybą. Projektojantisdarnų namą architektas tri būti „ran-komis ir kojomis“ ssijęs s aplinka, įkrią trs įsilieti, todl pagrindin joasmenin savyb tri būti ne siekimassave įtvirtinti, išgarsinti, bet priešingai– ssitaikyti, ssilaikyti. Galbūt skam-ba paradoksaliai, bet ger architektšiandien reiktų laikyti tą, krio darborezltatų nesimato arba jie snkiai pas-tebimi, nerksmingi, ssilieję s aplinka,tapę jos dalimi. Pagyrimas architekti, jei jo kūrinii būdingos gyvo organizmoar biocenozs savybs. Tokia pozicijasiejasi s ekologija ir aplinkos apsagosždaviniais.Kalbant apie ekologišką būstą, terminą„statyba“ ir s ja ssijsis brtalisveiksms reiktų keisti į „aginimą“.Statyti – tai jdinti, griati, prievartati,žkariati, lažyti; statyba veikia priešgyvenimą, ji egoistin, despotiška, ka-ringa, agresyvi. Aginti – tai sagoti,rūpintis, pasitikti gamta ir kitų asmenųgera valia, ne trkdyti, o leisti gyventivisiems, kas tri tam galios. Svarbiasia– netrkdyti.
Notr. Jan Tik 
of 00

Leave a Comment

You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...
You must be to leave a comment.
Submit
Characters: ...