Aleksej DZERMANT, Sergej SAN'KO

GUDl) ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA

M
USLl kilme jaudina daugeli. Jaudina mus paCius,
mat nujauCiame, kad mOSLl kilmcs mislcje, mO
SLl etniniLl vardLl (Krivija, Litva, Belarus) paslaptyje
slypi ir musLl likimas, ir mOsLl ateitis. Kelia nerimq
mOsLl kaimynams, ypac rytiniams, kurie pavydetinai
atkakJiai jau ne vienq simtmeti siekia su mumis su
sibroliauti. Ir Cia taip pat slypi paslaptis. Mat iminus
mOsLl etnogenezes atsiskleistLl tiesa, ir ne tik
apie rUSLl bet tikriausiai ir apie visL[ slavLl
0 kq, jeigu tai kaip tik ta adata, ant kurios
smaigalio - mirtis? Ideologinio mito mirtis.
Labai daug kas gyventll ramiau, jeigu musLl ap
skritai nebOtL[. 0 ar mazai tokiL[, kuriems mes is tik
rLljLl neegzistuojame
7
Tad gal, perfrClzuojant F. Nietz
sche C,Ecce homo"), tai tik saviapgaule, kad mes dar
vis gyvuojame?
Brolybes frazeologija
Ttikineti, kad musL[ egzistavimas tera iliuzija, ima
-! ma kiekvienq kart q, kai tik prasideda visuome
ninio gyvenimo luziai, pavyzdziui, dabar, kai abiem
fantomines "Gudijos ir Rusijos sqjungos valstybes"
prezidentams atsiveria visiskai legitimus bodas pra
savo igClliojimus ir nustumti konkurent q i poli
tinio gyvenirno PrClnasesnis bus tas, kuris, be
kita ko, tobuliau ivaldys "brolybes frazeologijq" ..
Stai ir prasidejo. Vladimiras Putinas, 2005 m. liepq
ilsedamasis Tveres gubernijoje, susitiko su jaunimo
ekstremistines organizacijos "Nasi" C,Mi:lsiskiai") ak
lyvistais, kuri II tOkstanciai stovykla vo prie Seligero
ezero, ir speci<1liai pabreze, kad rusai ir gudai - viena
didele tauta (tiesa, padarydamas mandagll reve
ranSq gudll kulturos saviturnui). Pabreze ir kokie
svarus butL[ politiniai dividendai, jei susijungtll si
tauta, kuri tikriausiai tik del istorinio nesusiprati
mo, 0 gal ir del piktavalill intrigll dar nesusivienijo.
Pretekstu apie tai prabilti tapa vienos "nasistes" is
Gudijos klausimas.
KultOros baral 20072
Del teisingos jaunimo mqstymo krypties nerimauja
ir daugelis kitll rUSll bei gudll politikLl 211' mokslinin
kll. Pavyzdziui, Rusijos mokslll akademijos narys ko
respondentas V. Volkovas, svarstant V. Sedovo moks
lini pranesimq Rusijos mokslll Clkademijos Prezidiu
me, tClip kalbejo: "Dabar, pavyzdziui, Kijeve, kaip ir
Minske (siandien isklauseme Gudijos mokslll akade
mi jos prezidentq), taip pa t atsirado savotiskll senoves
rusq tautybes traktavimll. Kalbama, kad tai mitas,
jokios senoves rUSll tautybes uztat nuo se
niausilllaikll ukrainai ir, tarkime, gudai. IS
esmes tai bandymai pasendinti savo istorijq. JUSll
demesj i tai atkreipiu todel, kad problema, siandien
iskelta V. Sedovo pranesime, turi, be mokslines, mil
ziniskq ir Nes jeigu
istorijos mokslas ir toliau bus pletojamas tokia
linkme kaip Ukrainoje ir tokiais tempais kaip dabar,
tai kita Ukrainos gyventojll karta gali tapti priesiska
RusiJai."2
Todel vel kaip skydas iskeliama "senrusill tauty
bes" koncepcija
3
, viespatavusi sovietiniarne istorijos
moksle po karo, ypac po to, kai 1950 m. buvo paskel
btas zinomas Stalino veikalas "Marksizmas ir kalbo
tyros klausimai", 0 1954 m. sausio 10 d. - SSKP CK
tezes "Del Ukrainos ir Rusijos susijungimo 300-qjll
metiniq". Vienas is mokslines intuicijos "jautraus re
agavimo" i atmosfE:'rq pavyzdzill galetq
buti V Sedovo tyrinejimq krypties pokyCiai, mat sis
zinomos substratines (metisines) gUdll etnogenezes
autorius C,slaviski tevai, baltiskos motinos") po B. Ry
bakovo rnirties tapa svarbiausiu "senrusiq tautybes"
teorijos
Sio mokslininko teorine evoliucija pastebimcti
sutapdavo su pctgrindiniais sovietines (0 veliau - ru
sq) visuomenines politines min ties raidos vingiais.
Chrusciovo "atlydzio" metais, is dalies susilpnejus
ideologiniam spaudimui, jis iskele "baltLl substrato"
teorijq, priestaraujanci q marksistinei-Ienininei etno
logijai. "Perestroikos" laikais, uzgriuvus "tautq pa
65
vasa rio" bangai, bet dar pries "suverenitetL[ paradq",
V. Sedovas irodinejo paskirL[ RytL[ slavL[ areaJo daliL[
savitumus, pavyzdiiui, akcentavo Novgorodo ir
Pskovo iemiL[ rysius su Vakarais. 0 Jelcino ir Putino
epochoje, kai Rusijos apeme prarastos sla
VL[ vienybes ir didiiosios imperijos nostalgija, anks
tesnis "bal tiskos maisa ties" kaltini nkas s taiga perii u
rejo archeologiniL[ kulturL[ atribucijq, vi sur
aptikdamas slavL[ migracijos pedsakus, ir pradejo
teigti, neva RytL[ Europos erdveje egzistavo vieninga
"senrusiLl tautybe".
Taigi Gudijos etnine istorija pinte susipynusi su
politinemis RytLl Europos peripetijomis iI', manytina,
dar ilgai bus paCiame ideologinill kant sukuryje
S. Huntingtono zodziais tariant, "civilizacijLl susidu
rime". Na, 0 Cia, kaip stengiamasi mums iteigti, vai
dmenys paskirstyti is anksto, antraeilems nacijoms
"genealogijos" jau seniai isdalytos.
Baltlj autochtonlj modelis
B
eje, ir siandien daug kas noretq ir etno
tieset "suderinti" su politiniu tikslin
gumu. Neseniai net keletas Rusijos diskusiniLl inter
neto portalLl
5
paskelbe biologijos mokslLl daktaro,
Rusijos rasytojLl sqjungos nario K. Reznikovo straips
ni; sis autorius, be kita ko, aktyviai reiskiasi ir geopo
litiniame ,)ronte", simpatizuodamas rUSLl eurazie
ciams, tarp jLl ir A. Duginui. Straipsnis pavadintas "AI'
gudai yra baltai?"; jo tikslas - argumentuotai ir auto
ritetingai sukritikuoti "gudai
slavakalbiai baltai", pasiulytE\. vieno is sio straipsnio
autoriLl pries 13 metLl Tarptautineje mokslineje konfe
rencijoje "Baltai ir gudLl etnogeneze", kuri q surenge
Etnokosmologijos centras "Kryja" minint gedingo kon
ferencijos "GudLl etnogeneze"6 uzdraudimo 20-qsias
metines.
K. Reznikovas remiasi internetine S. San'ko paskai
tos "Gudijos tradicines kulturos geneze" publikacija,
pateikta "Gudijos kolegiumo"7 tinklalapyje. Paskaita
baigiama jau mineta gudLl etnogenezes formule:
"gudai - slavakalbiai baltai" ir iodZiais: "Kokias
kultllrologines pasekmes tai tures, parodys ateitis. Bet
iodis istartas". Tos galimos pasekmes ir sukele ne
rimq gerbiamam oponentui. Pavojus, kaip jis pabreze
jau antroje savo straipsnio pastrai poje, kyla del dviejll
sios koncepcijos bruozLl: 1) paprastumo ir 2) siuolaJ
kiskumo: "Naujos idejos ispopuliareja, kai jLl kam
nors reikia ir kai jos lengvai suvokiamos"; "Baltq
koncepcija, viSLl pirma, skiriama gudq jaunimui",
Paprastumas, reikia pasakyti, blldingas bet kuriai
teoriJ3i, Teorija tuo gyvybingesne, kuo daugiau faktLl
ji gali paaiskinti, remdamasi minimaliomis prielai
domis. MUSLl oponento argumentacija panasiu pa
prastumu JOlepasiiymi: vos ne kiekvienas jo kontrar
gumentas reikalauja ivesti vis na ujas hipotezes ad hoc.
Taip elgiasi ir etnogenetiniame diskurse labiau
K, Reznikovo pirmtakai (pavyzdziui, A. Trubaciovas,
V. Sedovas, M. SCiukinas, V. Bulkinas ir kt.).
BaltLl autochtonq modelis gudLj etnogenezeje at
sirado ne del vieno ar kito tyrinetojo uzgaidLl ir ne
kokio nors atspalvio specialiLljLl tarnybLl uzsakymu, 0
remiantis dviejLl pagrindiniLl konkuruojanCiLl etno
genetiniLl paradigmLllogika, jos variantais - slavishl
autochtonisku ir baltoslavLl migraciniu modeliais,
kuriLl teigiamos dalys (0 tai konkuruojanCiLl koncep
cijLl silpnq vietLl kritika) geriausiai pademonstravo
abipusi nepakankamumq ir nesugebejimq
viso kylanciLl problemLl komplekso arba etnogenetini
diskursq nukreipti bent jau perspektyvesne linkme.
AutochtonLl baltLl modelis gudLl etnogenezeje iskilo
suvokus konkuruojanCiLl teorijLl nuo:
1) nereflektuotLl (taip pa t ir metafizini Ll) prielaid Ll
nastos, paveldetos is pinTlLljLl bandymLl sukurti gudq
etnogenezes teorijas remiantis skurdzia fa ktologine
baze; 2) nekritisko rasytiniLj saltiniL[ vertinimo; 3) et
noso, kalbos ir kultllroS geneziLl problematikos me
todologiskai nekorektisko painiojimo; 4) perdeto
ideologinio etnogenezes koncepcijLl kryptingumo; 5)
biblinio mito apie tautLl ir kalbLl naturaliai it
racionalizavus i "giminiLl mediio" modelius; 6) re
presyvios interpretavimo retrospekcijos, kuri remiasi
dabartine bukle, jq projektuodama i didziulius chro
nologinius praeities pjuvius, ir nuo daugelio kitLl ap
linkybiLl.
AutochtonLl baltLl modelis gudLl etnogenezeje lei
diia daugmaz nepriestaringai (kiek apskritai imano
rna csant dabartiniam sios problematikos nagrinejimo
lygiui) pateikti visq lcomple/csq duomenq, kuriuos
sukaupe etnogenetikai prioritetines disciplinos, to
kios kaip fizine antropologija ir etnogenomika, ling
vistika, archeologija ir istoriografija, etnografija, folk-
KullOros barai 20072
I ristik
5 mien
releva!
faktLl
kinime
argum
ir paCi,
ButE
vientis
cepcije
argum
Soci

logija.
pasior
konst,

mas, 1
sE\.lygc
nikov
barjer
mater
moso
tUlTlLl
ir sial
prine
tevo J
gudLl
tuviLl
Pa:
si nuc
tarp
haple
2%,4
skaic
latvic
proCE
tarp J
klaw
Pi
cius,
lizei.
vidu
K u I
66
-....lal
loristika ir kai kurios kitos, leidzia nesijausti priklau
somiems nuo tyrejll uzgaidll priskiriant faktus prie
B.lli:!.
relevantinill ir nerelevantinill, nuo nerelevantinill
Li".
faktll ignoravimo (nutylejimo arba tiesiog sunai
kuri..a.;
kinimo), 0 pastariesiems iskilus, semtis papildomll

argumentll, patvirtinancill relevantinius faktus, taigi
rielai
ir paCi q teorijq.
u
Butent tok1 poziurio i problemq "paprastumq",
!lITaJ"
vientisumq, kompleksiskumq ir izvelge mi:lsll kon
d I/O:
cepcijoje K. Reznikovas, tad pa teike ispletotq kontr
'atyr,_,
argumentacijq.
\ib
Sociobiologijq paneigia antropologija
je al
ir ne
S
avo kritikq musll oponentas grindzia "rasill teo
llU.O
rijos" euraziniu variantu, kun vadina sociobio
etno
logija. Siuo atveju - tai etnogenetikos ir L. Gumiliovo
:isku
pasionariskumo teorijos dozuotas misinys. lr is karto
Jiais.
konstatuoja - su nuoroda 1naujausius genetinius va

riantiskumo tyrimus apie vyriskqsias Y-chromoso
:ray
mas, kad egzistuoja ne1veikiamas, be to, biologiskai
lresti
sqlygotas barjeras tarp lietuvi II ir gudll. Pasa k K. Rez
eti11!
nikovo, "idomiausias yra genetinio bendraeuropinio
kme.
barjero tarp gudll ir lietuvill egzistavimas,
skilo
matematiskai apdorojus mutacijll skirtumus Y-chro
nuo:
mosomoje. Tuo pat metu kokill nors genetinill skir
aid4
tumll tarp slavll tautw gud4, Novgorodo sri ties ruSlj
;
ud
4
ir siaurinill ukrainiecill neaptikta <... > Sis faktas turi
gine
Jis reiskia, kad lietuvill proteviai
j) et
tevo linija palikdavo mazai palikuonill tarp gudll, 0
me
gudll proteviai vyrai nepadare ryskesnio 1naso i lie
jeto
tuvill genofondq".
0; 5)
Pazvelkime i publikacijas, kuriomis pagrindziama
lai )!
si nuomone. Vienoje is jll tikrai fiksuojamas skirtumas
) re
tarp gUdll, lietuvill ir latvill pagal16 Y-chromosomos
1iasi
(vadinamoji Tat-C mutacija): atitinkamai
hro
2%,47% ir 37%8 Kiti tyrinetojai pateikia jau kitokius
ap
skaicius: gudai - 11 %9, lietuviai - nuo 33 iki 37%,
latviai - nuo 29 iki 40%10. Skirtumai islieka, bet gudll
lei
procentai padidejo penketq kartll, 0 dideli svyravimai
mo
tarp lietuvill ir latvill kelia pagristas abejones ir vercia
lin0
klausti, kaipgi yra is tikrlljll.
uos
Pirmiausia, duomenll variantus lemia ivairus skai
to
Cius asmenll, is kurill imami bandiniai genetinei ana
ing
lizei. Antra, pateikti procentai atspindi "nacionalini"
Jlk
vidurki, 0 musll atveju tikslioms isvadoms reiketll
KultOros barai 20072
duomenll apie regionin1 pasiskirstymq, ypac todel,
kad, pavyzdziui, Vakarll Poleses zmones antropo
logiskai ir genetiskai labai skiriasi nuo kitll Gudijos
gyventojll. Trecia, iki siol dar nera (I) specialaus tyri
mo, skirto gudll DNR Y-chromosomos polimorfiz
mui, todel jll lyginimas pagal si q zymq gali buti tik
isankstinio ir fragmentinio pobudzio. Savaime su
prantama, del sill prieZasCill bet kokios svarbesnes
isvados, kurios, beje, akivaizdziai priestarauja dar ir
fizines antropologijos duomenims, laikytinos neko
rektiskomis. 0 juk gudll ir lietuvill mitochondrinis
DNR polimorfizmo palyginimas liudija jll genetini
artimumq, 0 rUSll genofonde isryskeja priemaisos, su
sijusios su suomill-ugrll substratu
11
. Ankstesni kraujo
grupill ABO ir NM sistemll tyrimai nustate didel1
gudlj ir lietuvill panasumo laipsni, kuris beveik nesi
skiria nuo protevill genetinio antropologinio ti pol2
Etnogenetine K. Reznikovo interpretacija aptariant
rezultatus veikalo, kuriame konstatuojama, kad nera
genetinill skirtybill tarp Bresto krasto gudll, Novgo
rodo sri ties ruSll ir siaurinill ukrainll
13
, visiskai ne
kreipia demesio 1 substratini ikislaviskqji faktorill
gausius baltll hidronimus viSll ikislaviskll grupill
gyventose teritorijose. 0 juk baltll substrato genetinill
pedsakll paieskos - gana perspektyvi tyrimll kryptis.
Neseniai lietuvill, latvill ir SUOmill antropologai at
rado genq LWb, pirmiausia budingq baltams. Sio reto
geno nera uz Europos ribll! 0 is europiecill palyginti
dideli jo kiekiai budingi latviams (5,9%) ir lietuviams
(5,7%). "Baltll geno" pedsakai aptikti ir Estijoje (4%),
Rusijos Vologdos srityje (2,2%), Lenkijoje (2%)14, 0 tai
koreliuoja su maksimaliu baltiskll hidronimll ispliti
mu. Artimiausioje ateityje specialistai planuoja pra
deti tirti ir Gudijos gyventojus - Cia, kaip manoma,
gali buti gana didele LWb geno koncentracija.
TaCiau Reznikovo netrikdo taL kad sill prelirnirzariLl
etnogenetini II tyrimll rezulta tll jo interpretaci ja is
esmes kertasi su fizines antropologijos duomenimis.
Sociobiologineje jo koncepcijoje jie laikomi tiesiog
nerelevantiniais, todel isvis neminimi. Ir turbut neat
sitiktinai. Mat antropologinis tyrimas, pasak V. Alek
sejevo, be lsiskverbimo i praeities gelmes, "turi tq
pranasumq pries istorini, etnografini ir lingvistini,
kad ryskiai fiksuoja kitataucill priemaisas. Jau paste
beta, kad naujll elementll kalboje ir kulturoje atsira
dimas nebutinai liudija naujll gyventojll srautq: jie
2
67
galejo atsirasti ir del kultorll sitveikos. Bet naujo
antropologinio kompleksa 21 tsiradimas, isskyrus retas
isimtis, bOtinai rodo naujll gyventojll priemaisas,
kadangi sis kompleksas plinta persikraustant zmo
nems arba del vedybinill kontaktll"15. Taigi antropo
logine medziaga turi milziniskq kaip subtilus
migracijll indikatorius, ypac senoveje, ir drauge su
kitll mokslll duomenimis padeda nustatyti konkrecill
etnogenetinill situacijll kontOrus. Si aplinkybe sutei
kia antropologijai vos ne lemiamit zodi verifikuojant
teorijq apie slavll migracijq i Gudijos teritorijq
I tOkst.pr.
Antropologinis gudII etnoso tyrimas per pastaruo
sius 25-30 metll paskatino iskelti koncepcijq apie ge
netines informacijos per simtq simtq pen
kiasdesimt kartQ, t.y. nuo daug ankstesnilllaikll nei
tiketina sios teritorijos rytll slavq kolonizacija 16. Isto
rines genogeografijos metodika dar pagilina genea
logini ir genetini Gudijos gyventojll Pagal
A. Mikuliciaus tyrimus, visa mOsll salies teritorija
buvo visiskai apgyventa dabartiniq gyventojll prote
vill pries 10 tOkstanCill metll 1 tllkstantis, tad ir
daroma isvada, kad gudai yra "savo vietiniq protevill
vietiniai palikuonys" 17. Antropologiniai tyrimai
liudija, kad nebuvo tokiq masiniLt migracijq, kurios
bOtll galejusios sukelti esminius Cudijos gyventojll
fizinio tipo pokyCius
IS
Tyrinetojai atkreipia demesi i "vakarinill kriviCill,
radimiCiq ir dregoviciq fizinio pavidalo jll
panasumq i viduramziq gyventojus leto-lietuvius", tai
vertinama "kaip vientiso antropologinio substrato
apraiskos"19 Gudijos teritorijos gyventojai, kurie IX
XlII 21. paliko laidojimus pilkapiuose, ViSll pirma, pa
naslls i tas baltll grupes, kurios gelezies amziuje buvo
susijusios su Aukstutines Padniepres ir Panemuniq te
ritorija (jotvingiais ir brOksniuotosios keramikos kul
tllroS nesejais)20 Pavyzdziui, POleK 0 kriviCiq atzvilgiu
netgi daroma prielaida, paremta dideliu jll panasumu
su baltq gentimis (ypac su latgaliais), kad jie buvo su
slavinti, kriviCiams keiCiant savqjq kalbq islaVll
21
.
Dabartinill gudll antropologinis panasumas tik
riausiai aiskintinas tuo, kad "viduramzill dregoviCill,
radimiCiq, vakarinill kriviCill antropologinio tipo for
mavimasis daugiausia vyko kiekybiskai gausesnill
ikislaviskll gyventojll, kurill genetines istakos slypi
istorijos gelmese, sqskaita"n Tyrimll rezultatai pa
tvirtina dabartinill pagrindines Gudijos teritorijos gy
ventojll fizinio tipo panasumit su Lietuvos, Latvijos ir
Estijos rytinill dalill gyventojais, taip pat su Rusijos
Federacijos Smolensko ir Tveres gyventojais (beje,
pastarieji buvo prijungti prie "klasikinio" gudll etno
lingvistinio arealo). Siq teritorijqgyventojai priklauso
baltiskajai (siaurinei europoidinei) rasei
23
. Pazymi
ma, kad baltiskosios rases pozymius gudai paveldejo
is ikislaviskosios epochos genCill24 Lokalinis siauri
nio europoido tipas yra Valdajaus-Aukstutinio
Dniepro antropologinis kompleksas, kurio blldin
giausi atstovai - lietuviai, gudai ir Dniepro, Daugu
vos, Volgos aukstupill gyventojai
25
Valdajaus tipo
savitumo istakos pirmiausia siejamos su Aukstutines
Padniepres ir Padauguvio senqjll gyventojq fiziniu
pavidalu - su rytq baltais
26
R. Denisova konstatavo,
kad "tarp lietuvi II Valda jaus antropologinis tipas 21 t
sekamas ne kaip priemaisa, 0 esti pagrindinis antro
pologinis aukstaiCiq tipas <... > Turime tam tikro pa
grindo manyti, kad Valdajaus tipo lokalinis variantas
egzistuoja ir tarp siaures, ir netgi tarp siaures vakarll
lietuviLt. Toks palyginti didelis mineto tipo papli
timas Lietu vos teri torijoje tikriausiai kilo ne tik del
velesnio gudll ir lietuvill maisymosi, bet daugiausia
del labai senll sill tautll rysill"27 GUdll ir lietuvill
fizinio tipo artumas arba identiskumas buvo pastebi
mas ir anksCiau
2S
Kaip sio ekskurso i daugiameciq tyrimll rczLiltafllS
isvadit galima suformuluoti keletq principiniq tezill:
1) fiksuojamas ilgalaikis kamieniniq Gudijos gy
ventojll genetinis 0 dabartiniai gudai tik
riallsiai yra tiesioginiai pirmlljll krasto gyventojll
paJikuonys;
2) jokios numanomos migracijos is esmes nepadare
itakos antropologiniam gudll etnoso tipo formavi
muisi;
3) slavll atsikelelill antropologiniq pedsakll neap
tikta, todel nepasitvirtina teorija apie masini slaviskll
genCill kraustymqsi I tllkst. pabaigoje (ar netgi vi
d uryje)-II tllkst. pradzioje i Aukstutines Padniepres ir
Padauguvio teritorijq;
4) isaiskeja didzia usias gudII panasumas i baltl{
tdlltas (ypac i lietuvius) arba i tuos regioninius kaimy
ninius slavakalbius etnosus, kurie uzima buvusio bal
tl{ hidronimq arealo teritorijas.
T.;sinys numeryje
KultOros barai 20072
I TikriaL
bent j

ped'III:
TpyJb
T 3 \
2 Ce:lOB
Millt .,
1 (CLOB
4 (('.lOB
Ifelle
II I\p
200t.
5 Zr h
itemf
baltic
h (aHb"
cijos
ir..
HdllH
7 http:
pat:
B Rosse
Y-C;
Prin
Jour
') Beha
Orit
Nea
HUl
lL' Tan
Riel

POf
Scit
V.,
tiot
P.
II PI"
Mi
POI
26C
II
Po
Mi
Ru
S10
12 \ \
ret
DC
13 KI
M
K u
68
-
jo
j
beje
()
aus
nni
Idejc
:Jun
"inio
in-
Joa
ine_
jilin
a'-0,
.- di
ltro
n
-.uu
'pE
lb-
1
-oj
ilp-
.k:)
n
-iT

,,-
ai-
y;..
I Tikriilusiili turimils omenyje G 5tychovils, kuris kartojil !iii)
bent jau nuo prilejusio sil11tmecio devintojo desil11tmecio pa
baigos: Zr. jo prilnesimq: UhhlXOll f.B. LJ.penHcpyccKdR HdPOIlHOCTb:
peaflttH Y1 1\llIq)//3THorcHe3 H 3THOK)'J1bTypHI.J]C KOHTi,;1KTbJ (naBHH:
TpYllhl VI Me)J(IlYHapoIlHol'O I{OJ-Irpecca cnaBRHCKO(1 apxeonorHH.
T. 3. IV\., 1997. C. 376-385.
2 CeJiOR B.B. 3THOI eHee p'lHHHX cndBAIT II l:\eCTJ-IHK POCCT-I(ICI<Oli at<alle
",,,H HayK. 2003. TOM 73. No 7. C. 594-605.
:< Cei\OB B.ll. )J,peBHcpyccK,lR HapollHocTh: 11cTOPHKo-dpxeonorwlecKoc
HccnClJOnaHHe. M. 1999. C. 320.
-l CelloB B.B. )J,pCBHCpycCKaiT HapOi\HOcTu: !'1cropl'IKo-apxeononl'leo:oe
HccncllooaHlie.1v\. 1999.320 c.: Cellos B.B. npei\bICTOl'HH 6enopyccoB
II J<PalKliC coo6U\eHHA I1HCTJ-lTyTd ApxeonolHH, llblnyeK 21]. M.,
200 I C. 44-50
Lr. hltp: II www.polemies.ru/art icIesl?drticld 0=51 18&hicleTcxt=0&
itemPage= 1 ir http: II zhurnal.lib.ru/r/relnikow_kj/arebclorussians
haltic.shlml.
(> CaHb"l C. "5anlll<aR T3Ma" II HallJ<I I-lisa. 1993. NQ 14. Apie konferen
cijos lIzdriludimq ir ilpie archeologijil kilip ideologijos
Zr.: J<l-lhrBanbU.'lBi'l M. Al-lxcaneriR i naniTbl"a II LUyepnnJ-ia. Llaconic
riCTol'uri. 1999. NQ ]. C. 33-54.
7 http://baj.rU/belkalehilim/belkulttrad/sanko02.htm. Lr. taip
pat: C1HbJ-CO C. Gam\l{<lR T3,'1a II Druvis. 2005, Nr. 1, p. 147-153.
x Rosser Z.H, Zerjal 1., Hurles M.E., Adojililn M., AliTvantic D., et i'd.
Y-Chromosomal Diversity in Europe is Clinill and Influenced
PrimiTrily by Geography, Rather thiln by Language / / American
Journill of Humiln Genetetics. 2000, Vol. 67. P. 1526-1543
'I Behar D.M., Thomas M.G., Skorecki K., Hilmmer M.F. Multiple
Origins of Ashkenazi Levites: Y Chromosome Evidence for Both
NeM Eilstern ilnd European Ancestries / / American Journill of
Human. Genetetics 2002. Vol. 72. P. 768-769.
IU Tambets K., Rootsi S., Kivisild 1., Villems R. The Concepts of
Richind Indreko About the brigin of the Finno-Ugric Speilkers
and the Population Genetics of the Extant North-Eilst Europeiln
Populiltions / / Trames_ Journal of the Humanities ilnd SOCiill
Sciences. 2001. Vol. 5. No 1. P. 69; KilsperaviciOte D., KucinskilS
V., Stoneking M. Y Chromosome and Mitochondrial DNA Varia
tion in Lithuanians / / Annals of Human Genetics. 2004. Vol. 68.
P 438-452
II PIg.: KilsperilviciOte D., Kucinskils V Vilriilbility of the Human
Mitochondrial DNA Control Region Sequences in the Lithuilnian
Populiltion / / Jourl1i11 of Applied Genetics. 2002. Vol. 42. P. 255
260; Belyaevil 0., Bermishevil M., Khrunin A., Siominsky P., et al.
/ / Mitochondrial DNA Variations in Russiiln and Belorussiiln
Populiltions. HUl11iln Biology. 2003. Vol. 75. No 5. P. 647-660;
Malyarchuk B.A, Derenko M. V. Mitochondriill DNA Vilriilbility in
Russians ilnd Ukrainians: Implication to the Origin of the Eilstern
Slavs / / Annals of Human Genetics. 2001. Vol. 63-78.
12 NliKyniLJ A.I. 3"<:lJlarj1.IHbl i acneKTbl 3MeHIliBacui
reHeThiKa-awrpananari'IHbiX Tbmaj' YCXOi\Hix cnaBnH II l3eclli AH
5CCP. CepuiA rpaMallCKix HaByl(' 1991. No I. C. 9 J -95.
11 Kravchenko S.A-, Slominsky P.A., Bets L.A., Stepanova A. V.,
Mikulich A-I, et al. Polymorphism of STR Loci of the Y Chromo-
KultOros barai 20072
some in Three Populations of Eilstern Slavs from Belarus, Russia,
ilnd Ukraine. / / Russian Journal of Genetics. 2002. Vol. 38. Nr. 1.
P 80-86
II Sistonen 10., Virtarilnta-Knowles K., Denisova R., Kucinskas V.,
et al. The LWb Blood Group as il Marker of Prehistoric Baltic
Migrations and Admixture / / Human Heredity. 1999. Vol. 49.
P 154-158
Ii t\neKceeB B. n. I1CTOpH'leCKaJl a wrpononOrl' A H3THorepe3. M. 1989.
C. 152.
16 MiKyniLJ A. nenapycKi 3THac na aHTpananariLIHhTX J1a,1l3eHbIX: ricropblR
i C)"laCHaCTlh II GeJlap}'cu y ciCOMe CYBA3ny y I TbIC.
.1-:1'.31.: T33ic!J[ AJKlla.n.ay i nauenai'-/nemlfl)' K<lHepeJ-lJJ.bJi
(MiHc[(, 12-15 eaKaBiKu 1996 r.). MIL, 1996. C. 55.
17 Mil<y,li'T A. riCTOphl'IHan reHcrearpa,!>iH neJl;lpyci II ficrapbl'IHaH
Ha"yKa i riCTapbl'IHan alJ.j'KallblA y P:-lcny6!lil\bl Genap}'Cb (HOBhln
K,lHU3nl(bli i narl.hlXOIlUl): Yce6enapycKaR KaHqlep:.HUhl" ricropbl"a)'
(MiT-lcK, 3-5 nlOTara 1993 r.): Y 2 'I. LI. I. ficrop.hTn GeJlapyci. M 1'1., 1994.
C 68.
18 EMflJlLflHLII>II\ B. POJlR l\firpaUblJ1 )' apl\lipaBaHHi ClHTpananari'-{l-Iara
cKnally 6cnapyeay (Ila riCTopbli npa6nC;lbl) II ficTaphIYHa-apXeaJla
ri"Hhi ,,60plfiK. 1997. No II. C. 8.
19 AneKCeCl:ia T. 3THoreHe3 BOCTO"IHGIX CJl<HH1H no .uaHHblM :lI-lTpono
!lorHII. M., 1973. C. 253.
20 EqHIM013a C. BnCTOllHocnaSfH-ICKIH:'j apei:1J1 H(\ arlTporTOJlon.llleCKOI1
[(apTe Cpei\HeOeKOBoil II llocTo'THble cndSJTT-Ie: aHTpOnOnOrTOT'
11 JTHWICCT<,Ol ffCToplln. M., 2002. c:. 203.
21 )J,eHHCOTla P. feorpaepliR aHTpOllonOrWTeCKT-IX THn01l6anTCKHX nncMeH
H ClTHOreHCTH'leCKHc npoueCCbl Ha TepplnOp"H nHTllhl 1-1 naTTlHH II
GaJlTbT) Cna6f1He) q)HHHbl: 3THorelieTH'-{ecKHe rrpouec
Cbl. RIga, I C 68-69.
22 Ter'aleo n.r'L, r1.1'\. 3t<:OJlOI/,'leCKlie acneKThl B aHTpOnOJlO
rHyeCKI\x I-ICCJleJ\osaHHRX Ha TeppHTopHH SCCP. MH., 1982. C. 104.
D 11.11. naneoaWrpOIlOJlOrHn 5eJlOpyccIHI H Bonpocbl npoHc
XO)f(DelH1H 6eflopyccl,Ol"O Hapo.n,J (no Kpal-THOJlOrH ' reCKl1j'v! jv!,He
pHdJlaM II TblC. H. 3.). ABTopeepcpaT i\HCC. Ha COHCKaHI,e y'l. CTen. l<;lHIl.
HayK. M., AneKceeBa 1. 130cTo'IHbJe cnaSRHe: I-ICTOKT-I, (TaHOB
lIeHHe, epOl'MHpOBaHHe II HaYK" B PoceHH. 2003. ,'\0 2. C. 63. 66, 69-70.
24 5YH,II< B. AHTponOnOrr-IyeCKHe TlJnh' H HeKOTopbTe BonpOCbl 3THH
'leCI<OI'l HCTOPIHI II npOHcxmKlleHHC HJTHHYCCKaJl HCTOpHJI pyccKoro
HapOlla. Tp}'Jlhi HHCTHTyTd 3THorpaepliH AH CCCP. Hon"n ceplin. 1. 88.
1vi, 1965. C. 268.
25 AnCI,ceeBa T. 3TJ-IoreHe3 llOCTOL{HbIX Crt3FH1H no D,i:1HHblM JHTpO
nOJlonrr1. C. 231 .
26 )J,CHllcosa P. AIHpOnOJlOrHYCCKI1H TT,n BOCTO'IHbTX nl-fTOBUen 1/
Latvijas PSR zinMl,1u Akadel11ijils vestis. 1963. 1'\0 9. C. 15-26;
)J,eyeHKO B.)J,. AHTponOnoriYHHI'l CKJlilll yKpa"HCbl<OrO H'lpO/lY.
nOpiBHITJlhHe i\OCJliJ\>I(CHHn J-1apoi\in YPCP i c)'Mi>l(HJ-IX
1965. C. 120-]21.
27 )J,eHHCOSJ P. J< Bonpocy 06 a>TTponOnOrT-I'JeCI<OM COCTclse BOCTOYH61X
lIaTbllue,'l H BOCTO'lHbTX JlIITODueB II Latvijils PSR zinM0u Akilde
lllijas vestis. 1958. ,,\0 2. C. 27.
69
orgijoje dalyvalljanti kamera, is tikn;jL) nera lengva
"suvirskinti", Nenllostabu, kad eiliniams kino iieiro
yams Jacko Smitho vardas dainiallsiai nieko nesako,
taciau daugelis kino meninink\.} prisipazista
ikvepimo butent is sio keistuolio "Sillkslil} kruvos".
Paciam Jackui Smithui visiskai nerupejo, kas atsitiks
Sll jo filmais ar kitais kLlriniais. Jis laikesi nllostatos, kad
menas nepaliaujamai kinta, Net savo film\.} periiLlras jis
rengdavo kaip performanslls: projektoril} pastatydavo
iiurov\.} saleje, filmq montuodavo ir permontuodavo,
karpydavo ir klijuodavo cia pat, vietoje, codel valandos
ar dviejL) trukmes seansas iki paryci\.}, 0
jo pabaigos slilalikdavo vos vienas ar dll ziurovai, Tai
irgi buvo Smitho kurybos dalis - nugriauti isbaigtumo
ribas, nes nieko nera baigto, viskas tik pradeta, Tad
ir filmas Flaming Creatures neturi tikro, originalaus
pavidalo, tai tik vienas is galim\.} variantL), pripaiino
Jerry's Tartaglia pristatydamas sj filmq Berlyne.
Kadrai is fifmo
"Liep-'nojoll(;OS
bOtybes"
Literatu ra:
lack Smith: Flaming Crearure, His Amazing Life and Times,
Edited by E, Leffingwell. C. Kismaric. M, Heiferman; Serpenr's
Tail. London. 1997,
Golden Years, Materialien und Positionen zu queerer Subkul
tur und Avanrgarde zwischen 1959 und 1974, Herausgegeben von
D. Diedericllsen, CIl, Frisinghelli. Ch, Gurk. M, Haase, j, Rebentisch.
M, Saar, R, Sonderegger; Edition Camera Austria. Graz, 2006.
Between the Sheets. In the Streets: Queer, Lesbian and Gay
Documentary. Edited by C. Fuchs. eh, Holmlund; University of
Minnesota Press, Minneapolis. 1997,
Vida KALUZA Berlyno Laisvajame universitete baige sociologijos ir pub
licistikos studijas, Dabar ji yra Alfredo Tbpferio fondo stipendininke, raso
magistrin; kinotyros darb,! apie fragment'! eksperimentiniame kine.
Aleksej DZERfVlANT, Sergej SAN'KG
GUDV ETNOGENEZE:
MOKSLAS IR
IDEOLOGIJA*
Kava su balt4 substratu
B
e abejo, sios isvados
28
priestarau ja viesai palaiko
mam poziurilli j gud\.} kilmy ir suteikia galimyby
kelti klausimq, ar pagrjstas j\.} priskyrimas prie etni
nes slavL) bendrijos, Atsakyti ! sj issukj galima jvairiai.
taip pat ir pasitelkiant ideologinius metod us. Panasaus
pobudiio argumentus pasitelke, pavyzdiiui, L. Tegako
ir I. Salivon: "Klausimo kelimas apie baltLI substrato
vaidmen), taigi apie baltiskq pagrindq, gud\.} etnoge
nezeje metodologiskai neteisingas del sil} prieiasci\.}.
Emogenezes istakos, vadinasi, ir formavimasis etnines
bendrijos, kuriai budingi specifiniai kalbos, kultLI
ros brlloiai, psichine gudl} taucos sandara, atsirado is
senrusil} tautybes - is bendros saknies ir kitL) brolish!
rytiniLI slavl} taut\.} - rus\.} ir ukrainl}. Todd, jeigu kal
betume apie substratq (pagrindq), ant kurio formavosi
gudLI tauta, tai tuo substratu, nulemusill svarbiausius
gud\.} bruozus, leidziancius priskirti juos butent rytL)
I slavams, 0 ne baltams ar kitam etnosui, reikia laikyti
senrusil} Sios eilutes, parasytos 1982 m ..
kai kilo "kovos su baltL) substratu" banga, dallgeJiui
aktualios ir dabar, taip pat tikriausiai ir autoriams, ku
rie, siek tiek retorikq, Jaikosi Se11Lljl} poziu
riLI.
3D
Taciall is tikr\.}jL} metodologiskai klaidingas yra
toks kJalisimo kelimas, koki siulo jie patys. Viena ver
tus, a priori postuluojamas "senrusil} tautybes" egzista
"' T'Csinys is nr. 2.
Kul uros baral 2007
vi!
an
etr
brl

Ir
pac
gia
lie!
tik
pri,
lyv
kak
trae
Jen
mal
vad
sis
dar
iski
ank
atrc
ling
rijo
be c
apic
DaL
teor
suo
ti n
gud
gud
tai,
Ku I
54
vimas su is anksto nustatytu "brolisku" jos kontekstu,
antra vertus, jeigu jau is tikrl)il) prabiltume apie gudl)
etnines bendrijos skirtybes, tai tie gausus specifiniai
bruozai kalboje, tradicineje kulturoje, fizinis gudl) ti
pas kaip tik ir butl) nulemti baltl) elemento.
Taigi sociobiologiskai pagrjsti gumilioviskq gudl)
ir lietuviLt "neigiamq komplementarumq" K. Rezni
kovui vargu ar pavyks. Daug lengviau siuo pagrindu
paaiskinti sios teorijos autoriaus L. Gumiliovo "nei
giamq komplementarum;l" jam nemiell) Rusios priesl)
liewviLt advilgiu. Tiesa, K. Reznikovui nesimpatiski
tik lietuviai, kitl) baltL! (latvitt, jotvingil)) priesais is
prigimties jis nelaiko ir netgi leidiia jiems ribotai da
lyvauti gudl) etnogenezeje. Kuo gi Lietuva apkartino
aiko
gyvenimq eurazijiskumo ideologlli L. Gumiliovui?

Tuo, kad nesidave asimiliuojama? Ar tuo, kad taip at
etni
kakliai priesinosi jai primetamai vienai is abromiskl)jl)
airiai.
tradici jl) (krikscionybei)?31 Kad priesinosi "Nauj osios
lasa us
Jeruzales" doktrinai? Kad visq laikC) kovojo su "neigia
egako
mai komplementaria" Maskva?32
,strata
Tiesa, rengiamas dar vienas, atsarginis, budas "is
noge
vaduoti" gudlls is baltl) fakturos "jungo" - vadinama
l).
sis "suomil)-lIgrl) klallsimas". Jo istakos aptinkamos
mines
dar ikirevolillcineje istoriografijoje, 0 Gudijoje si tema
kultu
iskilo bandant baltl) sllbstratui priespriesinti esC) dar
ado is
ankstesnj sllomiskC)jj. Bet jrodymai ii bllvlls ir dabar
olisk4
atrodo labai menki. AlIkstlltines Padniepres hidroniml)
;u kal
lingvistine analize ir jl) paplitimo tyrimai sioje terita
navosi
rijoje liudija, kad pagrindinis etninis komponentas cia,
.ausius
be abejo, "bllVO baltai, pradedant nuo pacios giliausios
It rytl)
senoves, koki q tik pasiekia lingvistine kontrole"33, 0
laikyti
apie "suomil)-ugrl) hidronimijos sluoksnj gudiskoje
32 01 ..
Daugllvos baseino dalyje ir toliau galima kalbeti tik
Jgeliui
teorineje, hipotetineje plotmeje <... > Klallsimo apie
lS, ku
SUOmiL!-lIgrl) elementC) gudl) toponimijoje kol kas kel
poziu
ti negalima"34 Aptikti sllomil)-ugn! kalbl)
.
pedsaklls
gas yra
glldl) hidronimijoje ir toponimijoje, taip pat leksineje
1a ver
glldL! kalbos sandaroje dazniallsiai bando nespecialis

tai, todel tie bandymai pavirsutiniski ir diletantiski
35
.
Kulturos bilrai 2007 3
007 .
SuomiskC)ij "argumentC)" bande panaudoti ir kai ku
rie antropologai. I. Salivon, pabreidama, koks svarbus
vaidmuo neolito gyventojl), kuriLt palikuonys sudare
pagrindini kontingenq Gudijos teritorijoje formuo
jantis gudl) fiziniam tipui, pazymejo, kad jame esama
"susilpnejusio europoidumo". SiLt bruozl) atsiradimq
tyrinetoja siejo su sukines duobetosios keramikos ne
sejais, kurie priskiriami suomil)-ugrl) etnosui.
36
Kad kokie nors indoeuropieciai (pirmiausia baltai)
II bei III tukst. pLm.e. gyve no erdveje j nuo
Pripetes, nebuvo pripazinti ir 0. Trubaciovas,
juolab ankstesniais laikais, jq vis,! priskirdamas suo
miams-ugrams
37
. Cia bent jau viskas aisku: tik tokiu
budu Trubaciovas galejo uzgincyti jtakingC) "balto
V. Schmidto indoeuropiecil) protevynes
teorijq, atsizvelgdamas j savosios Dunojaus vidurupio
teorijos konteksq.
Po dviejl) desimtmecil) 1. Salivon poiiClris siek tiek
pasikeite ir ji prabilo apie tai, kad nera pagrindo ta
patinti Gudijos neolito epochos gyventojl) ne tik su
suomiais-ugrais, bet ir su baltais, ir isvis su kokia nors
kita dabartine etnolingvistine bendrija, nes, pasak jos,
"neolito laikais negalejo egzistuoti tokil) didelil) ben
drijl)", 0 antropologine prasme "gudl) saknys galbut
kilusios is neolito, kadangi nuo tl) laikl) dominuoja se
noviskas genofondas, kuris prarijo visus ateivius - bal
tus, 0 po to slavlls"38.
Evados isties savotiskos, juoba jos dar kart,! atkreipia
demesj i gudl) etnogenezes autochtonini modus,!. Kita
vertus, prielaidos, kuriomis remiamasi, daugiau negu
abejotinos. Mat sukines duobetosios keramikos kultu
ros jtaka Gudijoje buvusi gana ribota
39
, 0 jos etnines
atribucijos, atsiivelgiant j visq mediiag'!, negalima
laikyti vienareiksme. "Susilpnejusio europoidiskumo"
bruoiai toliau analizuojant pasirodo eSq tik seniausil)
siallres europoidinil) populiacijL! archajiniai pozymiai,
nepriklausomai nuo "rytietiskos" jtakos.
40
IS
ryskejo ir keletas svaril) argumentl) Gudijos teritorijos
neolito gyventojams sutapatinti su tam tikromis etno
55
j
lingvistinemis bendrijomis. Dar dallgiall, alltoritetin
gtt (D. Krainovo, R. Rimantienes. A. Giri
ninko, D. Telegino, M. Cerniavskio) nllomone, glldtt
neolito klilturtt atstovus galima laikyti protobaltais
41
Todd kitokiu aspektll iskyla ir problema
kalbose (ypac Pavolgio ir Paurales), jie
susijE( su archajiskais bllities reiskiniais ir tikejimais
42
Pabaltijo sllomitt-ugrtt kalbtt geografines terminijos
etimologine analize atskleidzia eS111ingq balttt (ir se
nosios Europos) V. Toporovas pazymej 043. kad
1) suomitt-ugrtt kalbose "desimtis karttt dau
giau nei kalbtt kalbose",
2) "baltizmai aprepia didesnj ir didesnj kalbl!
skaicitt nei suomitt-ugn! kalbl.} skoliniai baltl) kalbtt
atzvilgiu", 3) "Iabai reiksminga baltizmtt dalis <... >
priskiriama jau II tukst. pr.m.e., 0 sllomil.}-ugrtt kaJbtt
skolinitt didiiuma balttt kalbose (beveik isimtinai rytl)
kalbose) is esmes is daug vEdesnio laikotarpio" ir
padare kad "visa tai jmanoma veikiau tuo atve
ju, jeigu substrato pagrind'l sudare baltai, 0 suomitt
ugrtt elementas atsirado cia veliau kaip sllperstatas" ir
kad elemento pripazinimas Ryttt Ellropoje kaip
substratinio naturaliausiu budu paaiskina ir baltiskq
j vakarus nuo Volgos vidurupio, ir bal
tizmus Pavolgio sllomil)-ugn) kalbose", Tokias pacias
isvadas padare ir esttt tyrejas L. Vaba
44
Visa tai drauge paemlls, atsizvelgus ir j duome
nis apie senosios Europos tipo hidroniml.}
koncentracijq balttt teritorijoje, tarp jtt Lietuvoje ir
Gudijoje
45
, leidiia paremti indoeuropiecil.} prokalbes
baltocentrinj modelj ir nurodo, kad bent jau indoeu
ropiecitt protevynes reiketl.} ieskoti "siauriau"46, nors
pati "protevynes" ir butl) gerokai
Bet kurillo atveju kalbeti apie "genetinio barjero"
egzistavimq, apie "neigiamq komplementariskumq':
rem iantis tam tikru bLldu preparuota soeiobiologi
ja ir zongliruojant fakttt relevantiskllmu, nederettt.
o daugelio tyrinetojtt konstatuotas glldtt genofondo
konservatyvumas is esmes apriboja galiml) etnoge
netinil.} modelil.} kiekj, beveik visiskai pasalindamas
krastlltines migraeionistines koncepcijas. Kalbeti apie
"masines", "didzi'lsias" slavtt migracijas j mustt etniny
teritorij'l- reiksttt eiti slidzill istorines tiesos iskraipy
1110 keliu, taigi ir sqmoningai ar nes'l1110ningai paversti
moksl'l ideologijos (valdanciosios ar pretendllojancios
j valdanci'ljq) tamaite.
Autochtoniskumo prezumpcija
E
rdve, kurioje vyko gudtt etnogeneze, turi dar
ryskt) brllOz'l - tai lingvokllltLlrinil.}
pastovumas. Ji aptare V. Bulkinas ir A. Gerdas
47
,
Tarp kitko, A, Gerdas, bandydamas atsekti daugelio
reiskiniL) "Dniepro-Dauguvos dialektineje zonoje" is
takas, daro labai jdomias isvadas: 1) si zona sudaro gana
vientis'l isrorinj kulturinj tipq; 2) sis vientisumas kaip
minettt krasttt gyventojl.} kultLlrinis tE(stinumas pastebi
mas pradedant maziallsiai nuo III tukst. pr.Kr. Panasias
isvadas sie tyrinetojai padare ir kitl) istorinil) etnografi
nitt Gudijos regiontt atzvilgiu, Nors kai kurie palygini
mai ir prielaidos reikalauja verifikavimo ir papildorno
pagrindimo, apskritai toks poziLlris atrodo vertas deme
sio, nes "kad ir koks retas bLlttt toks atvejis': ,,0 bLltent
erdvinis izoglostt pluostl) ir archeologinitt bei istorinil)
etllografin itt ri btt sutapimas", "j is padeda praskleisti
tam tikI'as tarpdiseiplininio bendradarbiavimo pers
pektyvas"48, Savo tyrinejimus V Bulkinas ir A. Gerdas
apibendrina N. Tolstojaus zodziais: "Panasil) sutapiml!
negalima ignoruoti ir jie islieka kaip mokslinis faktas,
reikalaujantis paaiskinimo, 0 ne skeptisko poz.iLlrio."49
Suprantama, siuo atveju autochtoniskos koncepcijos
nemaZt) pranaSllmtt pries migracionistines. BLI
tent atkreipdami demesj j visa tai, mes pasiuleme me
todologinj "autoehtoniskumo prezumpeijos" principq,
pagal kurj reiskinj reikia nagrineti kaip vietines kilmes
iki tol, kol bus jtikinamai jrodyta priesingai, drallge
bLltina taikyti ir koregllojantj "tradieijos dekonstrllk
eijos" Pasrarasis taikomas kiekvien'l
Ku furos bilr,,; 2007
ka
111,
iP
int
is
lTI
l
kal
tri

3)
tj
ja I
ist<
del
"gt
kOt
kul
pas
SilT
kai
sa n
na
bur
etn
siu(
t l) r
nei
svel
zen
arij
kaiE
kat',
ilga
min
kuil
mec
laik,
'ul
56
las
nie
ne
)Y
'sti
io.;

nit!
r

is-
ana
.aip
'bi
sias
afi
lDi
mo
ne
ent
nitt


:das
mL)
:tas.
'49
ijos
Bu
ne
ipq,
mes
uge
uk
1rt'[,
kai atsiveria praraja tarp esamos kulturos bClkles ir as
menybes kulturinitt siekiL} ar vilcitt. Jis visados zvelgia
i pirmykscius saltinius, i pradzitt pradzias ir vadovaujasi
intencija apvalyti jas nuo istorijos "siukslitt", atgaivinti
is amzit) glCldumos kylantj tyrum'l. Rekonstruoti pir
myksCiai saltiniai toliau projektuojami i ateitj ne tiesiog
kaip galima, bet kaip trokstama ir tiketina ateitis. IS SiL)
trijL) aspekttt: 1) esamo kultLirinio atotrLikio (ar atotrCi
kill) refleksijos, 2) kreipimosi j pirl11apradzius saltinius,
3) pirmykstes bukles projekcijos j pageidaujamq atei
tj - ir susideda bet kokia dekonstrllktyvistine strategi
ja kaip metodologiskai pateisinama pozicija dirbant su
istorine ntedziaga. Cia ir slypi tos gUdL} emogenezes
dekonstrllkcijos prasme, kuri sllvokiama kaip formule
"gudai - tai slavakalbiai baltai".
Bet. greta neabejotino genetines gUdL} atminties
konservatyvlll11o, turillle teisy tiketis ne Illazesnio ir
kulturines atl11inties konservatyvumo. Pastarasis yra ne
paskutinis arbitras nagrinejant etnines praeities klau
simus. Kaip pagrjstai teigia O. Trubaciovas, "GalbClt
kai kurie "l11itopoetines" atminties pavyzdiiai ir turi
santykiskai trump') tystinul11'), bet vargu ar tai bCiti
na ispksti visoms liaudies atminties rCisims, nes tokiu
bLidu sumenkintume atminties atsinaujinimo fenome
n'), su kuriuo bC'tina skaitytis, ypac kai kalbama apie
etniny atmintj kaip etnines savimones komponenq, 0
siuo atveju - apie bendr') etniny praeit(51; "Nedere
tL) nejvertinti nei kalbos atminties ir liaudies tradicijL},
nei - atitinkamai - jvykio svarbos (siuo atveju - [... j
svetirnos salies uikariavimo, persikraustyrno i svetimas
zemes). Mus pasieke etnoso ir kalbos atmintis apie
arijtt susiskaidym'l j iranenus ir indoarijus (ne veliau
kaip II tC,ksr pr.rne.) [... j SvarbCis ivykiai (didziausi
karai, garntos kataklizrnai) prisimenallli nepaprastai
ilgai."52 Juo labiau kad veiksrningas kolektyvines at
minties mechanizmas, ypac vadinamosiose ,.zodinese"
kultClrose, yra pati kultLira ir joje slypintys sel11iotiniai
mechanizmai. kurie garantuoja kultClros atsparul1l'l
laiko tekmeje - tradicijos tystinum'l53
Kulturos baral 2007 3
Toks nepaprastos svarbos ivykis kaip masinis
kraustymasis is apgyventtt vietL} j kitoki'l etnin y
ap[ink') uz simtL} ir tukstanciL! kilometrtt privaletL)
tureti labai rirnt') prieiastj ir nega1ettt nelikti jokitt
pedsakt} liaudies atmintyje. Bet nepaprastai turtingo
gudtt folklorinio pavel do kloduose jL} nejrnanoma
aptikti, nes jL) ten paprasciallsiai nera. Tai galetL) kel
ti jtarirnq, nes iodine gudl} kultura visais kitais at
zvilgiais demonstruoja pavydetin') konservatyvum').
Tai ne kart') paiymejo tyrinerojai. Beje. V Ivanovas
ir V Toporovas vos ne vieni pirmL,Ijl} sllvoke ypatin
g') gudl} folkloro svarb'l indoeuropeistikai. Pries pora
deSimtmecil} jie rase: "Darbuodamiesi prie knygos,
skirtos senoves slavl} mirologinems sistemoms atkur
ti, autoriai gudl} folklorineje mediiagoje ir paprOCiL}
aprasymuose gana netiketai patys sau aptiko [... j labai
didelills kiekius archajiskl} vaizdinil}. kuriuos bCltl}
galima gretinti prie seniausiL) liudijimL) apie pagony
bes liekanas paciuose seniausiuose kitl} s[avl} tradicijl}
paminkluose.
Kai kurie panasaus pobLidiio bruozai jvairiuose
veikalllose mineti ir anksciau, bet tas faktas. kad gu
diski dllomenys yra labai seni ir ypac svarbus rekons
trukcijai, ne tik nebuvo pabrdtas. bet netgi isnykdavo
is tyrinetoitt akiracio. 0 juk gUdL) mediiagos senllmas
issiskiria netgi greta kitos archajiskos mediiagos: pig.
siaures didziarusitt ir serbtt-kroatL!-"S4
Veliau vienas is minetll: autoriL) teige: "RytL) s]a
VLI (gudtt) nalljo namo jsventinimo (sakralizavimo)
paprocitt su hierarchine aukojamLI gyvlI
Jitt tvarka vediskuose ritualuose, viena vertus, 0, antra
vertus, - SU romenl} allkojimais. kurie sutam
pa, taip pat su aksiologinemis (vertybinemis) skirtybe
mis tarp tl} pacil} naminitt gyvulitt hetitL) jstatymuose
[... j jtaigoja isvadq, kad visos sios tradicijos yra bendra
indoeuropietiskos. "55
si<j gret<j siandien galima itraukri ir tokj isskir
tin) nalljametines gudl} poezijos kaip gana
gerai issilaikys siuzetas apie Vaisingllmo diev'l56, jam
57 3
artimiausi atitinkami mitai taip pat zinomi is hetitl-/
tradicijos. Jis vertingas tuo. kad pirmasis atspindetas
gausiuose tekstuose. Esminiai gUdl} kosmogoninil}
padaviml} elementai tllri paprastus analogus orfineje,
vedineje ir romel1l} kosmogonijoje, kartais sutapdami
net tekstl} Iygmenyje: gudl} demiurgo - pasaulio ki:i
rejo apibLidinim,! "Virs dievl} dievas" atitinka formuli
niai jvardijimai: ved. deva-deva, sen. gr. eEOC; TWV e[(VV
"dieVl} dievas"57
Tad koMI tllretume skeptiskai zvelgti i tos pacios
atminties lilldijimlls, kai kaJbame apie mi:lsl} etniny
praeitj? Juo labiau issaugojy saVq etnogenetll1) mitq
su originalia labai archajiskl} motyvl} aranzuote, kuri q
vargu ar pajegtl} sukurti romantikl} epochos "kabine
tine mitologija".
Kaip ir dera kamieniniam tradicijos mitui, jis nuke
lia i "pirmapradzius laikus", kai ne tik viskas pasaulyje,
bet ir pats sis pasauJis dar tik buvo kuriamas. IS pra
dzil} pasakojama, kaip is pirmapradzil} VandeDl} daly
vaujant Perkunui susidaro visa, kas egzistuoja, tarp jl}
augalai, zverys ir pats zmogus. Pirmasis mLlsl} zemes
gyventojas buvo Bajus (kllnigaikstis Bojus pagal kitq
mito versijq), kuris tllrejo tris SLll111S ir dll mylimlls
sunis - Stavrq ir Gavrq. Pries tevo mini du sunus pa
veldejo visq tevo turtq, 0 jauneliui - Belopoliui, kuris
tuo metu medziojo su tevo sunimis, liko sunys ir tevo
priesakas: is[eisti Stavrq ir Gavrq j laisvy, ir, kiek zemes
jie per dien'i apibegs, tiek palikimo jam ir atiteks. Pa
sigavys du paukscillS, Belopolis vienq paleido j pietus,
kitq - j vakarus, 0 jiems jkandin - savo sunis. Kur nu
leke sunys, ten pradejo teketi pacios didziausios upes:
Dauguva (Dvina) - j Vakarus, Dniepras - j pietus. Nuo
tl} laikL} tarp sill upil} ir jsiklJre BelopoJis, nuo jo Ir
prasidejo visos gUdl} (belorllSl}) gentys58 0 Stavrq Ir
Gavrq senojo kunigaikscio isakymu liaudis ir dabar pa
gerbia kart'i per metus pries Sekmines (Semuchq), tad
si diena ir vadinama Stavro diedais.
TfSil1Ys kirGme 1111meryje
28 Zr.. pavyzdiiui: Hesch M. Leuen. Litauer, Weissrllssen. Vienna,
1933 (M. Hdas mane, bd ,.vakariniai gudai - tai daugiausia
rllsakalbiai lietuviai': S. 4): Coon C. S. Races of Europe. New
York: Macmillan, 1939.739 pp. (Pasak Kuno: "Gudl) identisku
mas arba beveik identiskumas su lietuviais galbt:lt to.
kad pirmieji kadaise buvo baltai. veliau pakliuv'r i slav\.}
kaip ir rytiniai prtls;!i - tai germaniZlloti baltai").
29 TeraKo ll.IiI., Canl1BOH iii. iii. 3KOnOrl1'.JeCKl1e acneKTbl BaHTpo
I1ccnenOB3HI1!lX H3 Teppl1TOpl111 6CCP. C. 109.
30 Pig.: ncsenus I. Salivon pasisakymlls: ,.Portretas is bronzos am
zialls'/ Uirase I. Gurinovic / / COeemCKafl Eellopyccu;r, 2002,
rugsejo 7 d.
31 .. Abrorniskosiomis" vadinamos rradicijos. vienaip ar kiraip be
siremiancios monoreisrine ideologija. t.y. jlldaizmas, islamas.
krikscionybe.
32 L. Gumiliovo verdiktas: .,IS esmes Lietuva buvo nattlraJus ir
Rusios, ir Ordos pridininkas" (rYMl1neB ll.H. JlpeBH!liJ PyCb
H BenHKaiJ CTeIlb. M., 1989. C. 638). Pagal Lietuva
.. kalta' dar ir rodel, bd pasirode patrauklesne gUdl/ proteviarns.
nepaisant .. bendrarllsisko solidarumo", pig. jo interpretacij,j apie
lietuvi\.} kllnigaikscio jogailos dalyvavim,! Kulikovo J)
jeigu atsizvelgtume i tai, kad didziqjq Jogailos kariuomenes da1i
slldare rusai nuo Minsko, Polocko, Gardino. lengvai suvoktu
me. kokia tliO periodu buvo kitados galingos Kijevo Rusios vie
nybe" ([yMHneB ll. OT pycvl AO POCCHI1. M., 2000. C. 160).
:tI TonopoB B., Tpy63YeB 0 .. llHHrBl1CHlyeCKHii aHanl13 rI1ApOHI1
MOB BepxHero IlOAHenpOBb!l. M. 1962. C. 232.
:>4 KaToHaBa A., Ilpa6neMbl iHnpnp3TaUbii 33xoAHen3BiHcKaii
rinpaHiMii II EenapycKaiJ aHaMaCTbiKa. MH., 1977. C. 14.
:15 Tokil) bandyml) pavyzdiil) galen} buti praejllsio simtmecio pa
baigoje populiarios ,.etnogenetines" I. Laskovo Jpybraiios. zr.
pvz.: nacKoy IBaH. IlneMiJ niJui ponay II niTapnypa i MaCTau
TBa. 18.08.1989.
36 Canl1BOH VI., K Bonpocy 06 aHTpOnOnorl1yeCKOii OCHOBe Bepop
MHpOBaHl111 epl1311yeCKoro THna 6enopycoB (KpaH110nOrHyeCKHe
M3Tepl13nbr) II 3THoreHe3 6enopycoB. Te3Hcbl nOKn3nOB Ha KOH
no np06neMe 3THoreHe3 6enopycoB" (MI1HCK, 3-6
neKa6pJJ 1973 r.). MH., 1973. C. 92-93.
Tpy6ayeB O.H., 3THoreHe3 J1 KynbTypa CnaBiJH:
ll,1HrB11CHlyeCKl1e I1ccnenOBaHI1!l. Vl3n. 2-e, non. M., 2003.
C. 22-31 i iHW.
38 CaniBOH I., cJ:>3pMipaBaHHe epi3iYHara Tbwy 6enapycay I I fiCTa
pblYHaiJ HallyKa i riCTapblYHaiJ aAyKaUbliJ y P3cny6JJiubi Ee
napYCb (HOBbliJ KaHU3nUbri i naAblxoAb1): Yce6enapycKail KaH
epep3HUbliJ riCTopblKay (MiHcK, 3-5 nlOTara 1993 r.):. T33icbl
Ku ,"ros b rili 2007 3
41
42
43
44
46
K\
58
po

Im
be-
0.15.
:r
"'C!>
C\d
.m;,
J['I"
.. c
dJr
\:{u
'i-

Kafl
pa
ir.
rau
)OP
'Klle
(OH
3-6
31lH:
003.
CTa-
Ee
,aH
3iCbJ
3
AaKlIaAay i naBeAaMlIeHHIlY. '-l. I. riCTOPbl1l Eellapyci. MH.,
1993.e47.
39 Smulkiau Zr: '-lapHllycKi M., KYllbTypa TbInOBal1 rpa6eHb<laTa
IlMKaBal1 KepaMiKi II Apxeallorill Eellapyci: Y 4 T. T I. KaMeHHbl
i 6poH3aBbl BIlKi. MH., 1997. e 206-210.
41. AneKceeBa TJ!I., Kpyu eJ!l. ,UpeBHe(lluee HaceneHHe BOCTOYHOI1
EBponbl II BOCTOYHble cnaBIlHe: aHTpononorMIl M 3THMyeCKail
MCTOpMIl. M., 2002. e 254-255.
41 PI1MaHTeHe P.K., K Bonpocy 06 06pa30BaHMM 6anT0I3 II J!l3
ApeBHel1Wei1 HCTOpHM 6anTCKMX HapoAoB. PMra, 1980. e 22
25; Kpal1HOB ,U.A. CVaTbllHoBcKall KynbTypa B 3THoreHe3e
6anToB II TaMcaMa. e 38-39; TeneriH ,U.5!. ,UHinpo-AoHeUb
Ka KynbTypa. KI1'iB. 1968; '-lepHIlBcKMi1 M. 3THoKynbTypHble
CBIl3M HeOnMTHyeCKMX nneMeH EenopyccMM M IOrO-BOCTOYHOI1
OpM6anTMKM II Op06neMbi 3THMyeCK0l1 MCTOpl1H 6anT0I3: Te
AOKnaAOB Me*pecny6nMKaHCK0I1 HayYHOM KOHepeH
UI1M. PMra, 1985.C. 104.
Z. Zinkevicius, Lieruvill lauros kilme. Vilnius, 2005. p.40-51.
43 TonopOB B.H., 0 xapaKTepe ApeBHel1WMX 6anTO-I1HHOY
rOpCKI1X KOHTaKTOB no MaTepManaM rMApOHMMMM II Uralo
lndogermanica. EallTo-cnaBIlHCKMe R3blKI1 M np0611eMa ypano
MHAoeBponeikKMx CBR3el1. MaTepMallbl 3-11 6anTo-clIaBIlHCK0I1
KOHepeHUMM, 18-22 I1IOHIl 1990 r. M., 1990. e 105.
44 Ba6a n., 5!3blKoBble KOHTaKTbJ npM6anTMl1CKMX MHHOB C 6an
TaMI1 M reOrpaMYeCKall TepMHHonorMIl II XVII BceCOlO3Haii
I1HHo-yropcKall KOHepeHl\MIl. l. 5!3bIK03HaHMe (Te3I1Cbl AO
KnaAOB). YCTMHOB, 1987. e 51-52; Ba6a n. CenapaTHble 6anTH3
Mbl B npI16anTMi1cKO-I1HCKI1X 1l3blKax II Uralo-Indogermanica.
EanTo-cnaBIlHcKl1e 1l3blKM M np06neMa ypano-VlHAoeBpOneI1C
KMX CBIl3el1. MaTepI1anbl 3-11 6allTo-cnaBIlHcKol1 KOHepeHUI1I1,
18-22 I1IOHIl 1990 r. M., 1990. e 141-142.
45 BaHarac A., MaKCI1ManbHbll1 apean 6anTcK0l1 rMAPOHI1MI1I1
I1 np06neMa npoMcxo*AeHMIl 6anToB II 3THOrpaMYeCKI1e M
1II1HrBI1CTWleCKMe acneKTbl 3THI1yeCK0I1 6anToB. PMra,
1980. e 119-123
46 Pig.: Schmid w.P. Baltisch und lndogermanisch II Baltistica.
1976. T XII (2); Cel16YTMc A., VlHAoeBpOnel1Ubl: nane03KO
norI11l 11 npI1pOAHble CIO*eTbl MHOB II 0PI1POila. 1987. NQ 8.
e 96-106; Haudry j. The Indo-Europeans. Washington, 1998.
e 99-113.
Kulturos lJalai 2007 3
47 EYllKI1H B.A., 0 rpaHMU B 06naCTI1 ,UHenpo
,UBMHcKoro Me*ilypeYbll II ApxeOnOrMYeCKOe MCCneilOI3aHMe
HOBroPOACKOi1 3eMnH. n., 1984; [epil A.e, K peKoHcTpyKI1HI1
,UHenpo-,UBMHCK0I1 ilMalleKTHOI1 30Hbl II OCKoBcKMe rOBopbl B
I1X npownoM M HaCTOIlIL\eM. n., 1988. e 118-122; EynKI1H B.A.,
[epA A.e K 3THOMCTOpMyeCK0l1 reorpaMM EenopycCI1M II Cna
BIlHe: 3THoreHe3 11 3THI1yeCKall MCTOpMIl (Me*ilMCUMnnMHap
Hble MccneAOBaHMIl). n., 1989. e 67-76.
48 EynKMH B.A., [epA A.e K 3THOVlCTOpMyeCK0l1 Eello
pyCCMM II CnaBIlHe: 3THoreHe3 M 3THMyeCKaR MCTOpMIl (Me*
ilMCUI1llnMHapHble MccneAoBaHMH). n., 1989. e 68.
49 TonCToi1 H.VI., 0 nMHrBMCTMyeCKOM M3yYeHMM Oonecbllil OoneCbe
(nMHrBI1CTI1Ka, apXeOnOnlH, TOnoHMMMKa). M., 1968. e 8.
50 CaHbKO e, TpaAblUblHHanicUKi narllRA Ha TpaAblUbllO: "np3
3YMnl1blH aYTaXTOHHaCbui" i "A3KaHCTpYKUbIR TpaAblUbli" II
AHTaneriH CyYaCHara 6enapycKara MbICbneHbHIl. C06., 2003.
e 46-63.
51 Tpy6aYeI3 O. H., 3THoreHe3 M KyllbTypa ApeBHel1WMX ClIaBIlH:
nMHrBMCTMyeCKMe I1CClIeAOBaHMIl. Vl3A. 2-e, Aon. M., 2003.
e 258.
52 Ten pal, p. 104.
53 nOTMaH lO.M., HeCKOllbKO MblClIel1 0 TMllonOrl1M KyllbTyp II
5!3b1KI1 KyllbTypbl M np06neMbl nepeBOAI1MOCTl1. M, 1987.
e 3-11.
54 II3aHay BHY. Ye., Tanapoy Yn.M. Apxai<IHblll PblCbl pblTyanay,
naBep' Hy i p3niril1HbiX yHyneHHH y Ha T3PbITOPbli Eenapyci II
EenapycKae i cnaBHHCKae MOBa3Haj'CTBa. MH., 1972. e 163.
55 VlBaHOB BHY.Be., PMTyanbHoe co**eHI1e KOHCKoro qepena MKO
neca B OoneCbe Mero !1HAOeBponei1cKMe napallnenM II CnaBIlH
CKMi1 M6anKaHCKMI1 OnbKJIOp. M., 1989. e 80; VlBaHoB BIlY.Be.
o nocneAOBaTenbHOCTM *MI30THbIX B06PJ1AOBbIX onbKlIopHblX
TeKC-Tax II Op06neMbl cnaBHHcKoi1 3THorpaMJ1 (K 100-neTJ11O
co AHIl pO*AeHMIl <lneHa-Kop-pecnoHAeHTa AH CCCP ,U. K. 3e
neHMHa). n., 1979. e 150-154.
56 CaHbKO e, CIO*3T "npa 3bHiKlIara 60ra": reI1Ka-KpblYCKiJ1 (6e
napycKill) napaneni II Kryuja: Crivica. Baltica. lndogermanica.
1994. NQ I, e 5-24.
57 CaHbKO e, I1hYAbli 3 KarHiTbl)'Hal1 i KaHTpacTblyHai1 KyllbTy
pallerii. MH., 1998. e 60-95.
58 nereHAbJ i naAaHbHi, MH., 1983, e. 78-79.
59
Is pasaulio ir !pasauli
)
Aleksej DZERMANT, Sergej SAN'KO
:':l
GUDV ETNOGENEZE: MOKSLAS IR IDEOLOGIJA*
[as': in:
skient-.
:>; dgt'


IUginio
ill in:
Kit pasakoja padavimai?
'97-12
N
ieko, kas paremtL} migracinj modelj, padavi
muose nerandame. Padavimas "Polesllkai ir po
) "g.in
levikai"59 veikiau atspindi Poleses jsisavinimq is siall
197-12
rines miskingos zonos. Ir jeigu rysio Sll bllvllsiomis
istorinemis realijomis ieskotume cia, tai visl} pinna su
lrllziau,
vadinamosios "Kijevo kulturos" sllsidarymo procesll,
siandien ji vienintele ir pretendlloja j mUSL} krasto sus
:n Post
lavinimo jall I tiikstantmecio pI'. Kr. pirmojoje pllseje
Histor\.
svarbiallsio saltinio statllSq, bet jos pobudis kazkodel
ryskiai atspindi miskingos siallres implllslls (indai Sll
bruksniuotu ornamentu, stllipines konstrukcijos na
mai ir kt.). "Kijevo kllltLiros" slaviskas pobudis retros
pektyviai nllstatomas remiantis jos rysiais Sll velyv'lja
ndos is
Penkovo kultura, kuri laikoma slaviska. Bet "Kijevo
Visiskai
i kuriais klllturos" slaviskos atribllcijos pagrindai tokie silpni,
Blinda
kad ji priskiriama arba reliktines sakos hipotetiniam
,
"proto-slavo-baltl} bendrumui"60, arba tiesiog miskl}
vietines
zonos baltL} klllturoms
61
. Cia sllnku butl} nepritarti
;i1aikytl}
M. Scillkino teiginiui, kad "siaurine Kijevo klllturos
rysil} kryptis tiesiog dar nepakankamai istirta, nie
Culture
kas dar nesieke to tikslingai atlikti. Daugiall demesio
of (ed.).
buvo skiriama pietiniams elementams siallriniuose pa
Hyman.
minklllose"62
MLisl} padavimllose slavai pamindi til<' vienq kar
t q - tai legenda apie Cholmeco (Recicos raj., Gome
* is nr. 3. Pabaiga.
007 4 KulrCJros harai 2007 4
lie sr.) kaimo Ji pradedama zodziais: "tjo cia
per Dnieprq kariai - kai dar slavai kariavo. Tada juk
nebllVO technikos. Na, kareivis eina, mato: guli se
nas kalavijas. Jis pakele jj, priejo prie Dniepro, uzlipo
ant kalvos, apsidaire. nllsistebejo ir jsmeige tq daiktq
zemen," Sqlygiskas "chronologinis" rysys - "kai dar
slavai kariavo" toks pat kaip ir kituose padavimllose
apie grobiamuosius karus mLISL} zemeje, pavyzdzilli:
"anksciau, kai vyko karas su svedais" ("IS kur pas mus
atsirado pempes"); "Sako, kitados, daugiau kaip pries
septynis simtus metL}, kai su Lenkija kariavo svedas"
("IS kur totoriai Gudijoje"); "Sako, kai svedas kariavo,
tai sleniu kraujas liejosi" ("Krasnaja gorka" - "Rau
donas kalnelis"). Prisiminkime posakj apie senoves
laikus - ,.Anksciau llZ diedus svedlls". Padavimas apie
Cholmeco kaimq jdomlls tuo, kad cia atsispindi viena
jdomi etnografine detale - j kalvC) jsmeigtas kalavi
jas. Gelezies amziuje tokius turejo tik mLisl/ proteviL}
pietiniai kaimynai - skitai, kurie ir jsmeigdavo savo
kalavijus j supiltq laidojimo pilkapj. Gyvenimas greta
karingl} kaimyl1L} tada is tikrl}jl} nebuvo nei ramus, nei
taikus, tq aiskiai liudija skitl/ antpuolil} pedsakai Mi
logrado kultLlros miesteliuose. Neatmestini ir rysiai su
germaniska laidojimo tradicija
64
.
Kq kalbeti apie liaudies atmintj, jeigu net rasyti
nes rusl/ istorijos pradininkas Nestoras nezinojo, kaip
jterpti krivicills j slavL} krausty
mosi schemC). Nedatuotoje metrascio dalyje kriviciL}
jis nemini tarp slavl}. kurie. Rytl) EllropOS
57
platybese, gavo vardus pagal savo gyvenamas vietas.
Nemini jL) ir tarp slaviskai kalbanciL)jLf "Stai tik kas
Rusioje slaviskai kalba: polianai, drevlianai, naugardie
ciai, polocianai, dregoviciai, severianai, bLlzanai, pava
dinti taip tode!. kad sedejo prie Bllgo, 0 pO to pradejo
vadintis volynenais."65 Bet nera jL) ir tarp tautL). kurios
dave duokllt Rusiai: ,,0 stai kitos tautos, kurios duoda
duokl y Rusiai: cudiai, meriai, vesiai, muroma, ceremi
sai. mardviai, permiai, pecera. jamiai, litva. ziemgaliai,
kursiai. narova, Iybiai. - sie kalba savomis kalbomis,
jie - is Jafeto sakos ir gyvena siaures salyse."
A. Smirnovas pagristai teigia: .. Saltiniuose nera ais
kiL) nuorodL) i tai. kuo pirmiausia jautesi, tarkim, kri
vicius - kriviciurn ar slavu? Taciau savo etnogeografi
niarne jvade "BLltL)jL) laikl.) pasakojirnui" Nestoras pa
zyrni, kad genCiL) sq,jungos "turejo l... 1paprocius savus
ir jstatymus teVL) SaVL) ir padavirnus, kiekvienas pagal
save iprocius". 0 juk butent per iprocius bei paprocius
ir pasireiskia skirtumai tarp "saVl!" ir "svetirnl(: bu
das, rnqstysena - tai tie skirtumai, kuriais is esmes ir
remiasi etnine savimone"66 SiC) aplinkyb\=, ypac pabre
ze O. Trubaciovas
67
Metrascio duomenys liudija bent jau krivicil) - vie
no is svarbiausiL) busimo gudl) etnoso elementl) - abo
rigeniskumC) ir neslaviskumC)6H
Sie ir gentines, ir kultLlrines atminties, ir rasytiniL)
saltiniL) liudijimai yra tikras kontrastas tiems starnbaus
masto vaizdams, kurillos piesia istorikai, areheologai
(0 kartais i1' aptarinedami gudl) etnogc
nez\=, ir milziniskas ZrnOniL) rnases lengva ranka kilno
darni daugelio sirntL) kilometn) atsturnais. Taciall galas
su galu vis tiek nesucina. Todel, kad labai sunku iro
dyti rnasiny rnigraeijC) - ar is VakaI'L), a1' is PietL), jeigu
tokios migraeijos apskritai neblita.
Balt4 slavizacija
O
kaip tuomet baltai suslavejo? Ogi taip pat kaip
suanglosaksejo Britl) saIL) keltai arba germani
zavosi prusal. Buta i1' taikiL), ir konfliktiskL) krallsty
mL)si. BLlta paklusimo prekybinil) kariniL) korporaeijL)
valdziai (kunigaiksciui ir jo draugovei). Vartota ir ati
tinkama lingua franca - tarpnaeionalinio bendravimo
kalba. Primetineta ir nauja ideologija - kriksciony
be. Vietos gyventojai buvo asimiliuojami palaipsniui,
pirrniausia kalbos ir kultLlros atzvilgill. Tuo galima
paaiskinti ir toki pat kaip pas mus siliolaikiniL) britL)
su labili israiskingomis variaeijomis
kaip tik tuose rajonuose, kur atsikrausteliL) (norma
l1l) ir anglosaksL)) buvo palyginti nemazai (Vidurio
Anglija, Siaufl2s Velsas, kai kurios salos)70 Ten, kaip
ir pas mus, autoehtol1L) kalbos isliko tik buvusio are
alo periferijoje. Panasiai dar ankstyvaisiais istoriniais
laikais vyko Mitanijos arijizavimas ir Hatos hctitiza
vimas Mazojoje Azijoje. didesnes Indostano
lio dalies sanskritizavimas ir t.t. Kalbinio kulturinio
asimiliavimo pedsakl) esarna tuose regionuose, kur
jis nebuvo baigtas, pavyzdziui, skleidziant kim) jtakq
Japonijoje arba danl) - Norvegijoje. Abiem atvejais
susidaro tam tikra pusiausvyra tarp miestietiskos uz
kariautojL) kalbos bei kulturos ir vietos gyventojL) kai
miskos kalbos. Tai gera laboratorija etnogenetinerns
kOl1eepeijoms verifikuoti.
Taciau tirti asimiliaeinius proeesus nepaprastai su
detinga. nes demesi reikia slltelkti i asimiJiavimo
kvienu konkreciu atvejll detales: kuip, kokiomis sq/ygo
mis, kada. kurlink jis krypo. Lemial11C) lodi cia turetL)
tarti istorine demografija, istorine sociologija ir kiti
panasLls mokslai, 0 pe dar tik forl11uojasi kaip savaran
kiskos tyrimL! kryptys.
Bet ir cia esama labai idomiL) izvalgL). A. Medvede
vas. genetinio Gudijos gyventojL) titstinllmo
ir kitl) etniniL) grupiL) isiskverbimo tiudijimus, daro is
vadq. kad atvykeliL) skaicius tikriallsiai nevirsijo 10(%.
nes jL) pedsakai genofonde neisliko. Tai reiskia. kad
nllmanomi migrantai bllVO visiskai asimiliuoti. bet es
mingai prisidejo keiciant kalbinj krastovaizdj bLlsimos
Glldijos terito1'ijoje. Taigi vietines (baltLll gentis asi
miliavo slavakalbis miestas. kaimiskL) apy
linkil) atzvilgiu, 0 tai ,.visose materialines ir dvasines
Kull jros iJarai 2007 4
kult
bru
joje
tuo
dal)
kon
nai,

cini,
i "r
kalb
laid,
nebl
pirn
pOVE
cion
zaeij
nega
buvc
kalb,
Des I
mies
soje
D
kreci,
jL) pr
yra s,
S,
naeie
virna
ni arl
kaim'
daugi
dides
bLlti \
teje s
Ku , ,-, 58
J,

a:t:'
oj
(iLJ
'ini
w

1I7
-JI
lem"
ll_
lJe
\'<10
Irdu
-iti
ran
eJ-
umo
o is
.0"0.
kad
t es
mos
asi
e'lpy
ines
kulturos sferose skatino islaikyti ankstesniq gyventojl)
brllozus,71. G. Saganovicius irgi teigia, kad didzio
joje RytL! Europos dalyje bendra miestietiska kultura
tuo metu buvo apemusi visiskai nezymiq. gyventojL!
dali - 2-5%, 0 absoliuciq. gyventojl! daugum,) sudare
konservatyvus kaimieciai, tarp kuriLt vyravo alltochto
nai, 0 ne sJavai
72
Svarbus asil1liliavilllo veiksnys. be .,administra
cinio", buvo religinis, nes baltl! krikstas, atvertimas
i "rusl!" (staciatikil!) tikybq., skatino mentaliny ir
ill rutenizacij')73. E. Zaikovskis daro prie
laid'). kad "atsikrausteliL! slavLt antplCldis kiekybiskai
nebuvo toks jall ir dide)is, tad aborigenai slls)avejo
pirmiausia de! slavl! miestl!. kunigaikscio draugoves
poveikio, 0 nuo X a. pabaigos - ir pasitelkus kriks
cioniL! nes christianizacija skatino ir slavi
zacijc!,,7-.f. Bet vis tiek kaip ir anksciau lieb neaiski
negauSil! slavakalbil! atvykelil! kilme. AI' daug tarp jL!
buvo slaVL!? Svarbiausi,,/ vaidmen) skleidziant slavl!
kalbq. tikriausiai atliko rnetaetnines brines prekybi
nes korporacijos, kuriL! atsiradirnas irgi koreliuoja su
rniesto tipo materialines kUJtClfOS pJitimu beveik vi
soje EytL! Europos erdveje.
Gud4 savivoka siandien
D
ar vienas svarbus tautos kilmes aspektas - psicho
login is. su individL! savivoka, kokiai kon
kreciai etninei bendrijai jie priklauso, kas buvo bendri
jL! proteviai. kuo jie skiriasi nuo kitq etnoSl!. Visa tai
yra savirnones fenomeno sudedamosios dalys.
Savimone - vienas paCiL! svarbiausil! etninio ir
ndcionalinio tapatumo pozymil!. Etnine bendrija sa
ir tapatumq. suvokia kaip organiskq lokali
artimum"!, tode! "svetimu" gali virsti net gretil1lo
kaimo gyventojas, 0 nacionalint,:' savimontt formuoja
daugiausia ideologija, tad jos mastas nepaJygimllnai
didesnis
75
Del to kyla ivairiausiL! kolizijL!. Gudai gali
bClti vienos is j\.} pavyzdys: etnosas egzistuoja pirmyks
teje savo teritorijoje, bet de! ivairiL) priezasciL! nebe-
K 11 ItO r n, b a ( "i !. {I0 7 4
tapatina savys su savo istoriniais pirmtakais, dar dau
giau - su savo proproteviais. Nepaisant autochtonines
gudy. etnogenezes krypties, pas mus vieSpatauja slavis
kas tapatumas, ir ne tik miescioniskoje aplinkoje, bet
ir "oficialioje" istoriografijoje, ir "tautiskai susipra
tusiose" galvose. Vienas is labai budingL! pareiskimL!
priklauso Z. Pozniakui: "Pries tukstanti metL!, kai bal
tai ir slavai (dabartiniai gudai) egzistavo greta, mUSL!
proteviai sukClre miestus ir pazangiq religij'l (krikscio
Baltai nieko panasaus netun':,jo ir nesukure. Re
zultatas - jie visiskai isti rpo slavLJ jCI roje. nepal ikdami
po net prisiminimL), isskyrus nebent hidronimus
ir tokillS pavadinimus kaip .. .,Jotvingiai" ar
"Devoltva"7o.
Pazymetina, kad gudai daznai tiesiogiai sllsitapatina
su negausiais atvykeliais. kuriems priskiriama "pazan
gi" kllltClrtregeriska misija tarp puslaukinil! aborigelll!.
"NepatogCls" baltiski gudL) proteviai paverciami repre
suota ,.nebylia dallguma". kurios vaizdiniai nedaug kuo
skiriasi nuo "tamsaus" gudo paveikslo Rusijos imperi
jos laib! etnografijoje. Panasaus poziCtrio istakos, viena
vertus. grindziamos nuo SVietimo epochos populiario
mis kolonijinemis migracionistinemis teorijomis, kai
krikscionil! misionieriai ir naujos europieciL! civiliza
cijos paladinai buvo laikomi aukstesnes kultClros nese
jais, kita vertus, remiasi .. VakarL/ rusl!" istoriografija,
kuri "svenqj'l", .,kultClring"!i'l. slaviskQjij. Rusiq. pries
priesino "pagoniskai", "laukinei" baltl! Lietuvai.
Panasus ,.etnogenetinis karas" Prancuzijoje vyko
nuo XVII iki XIX amziaus: grumesi keltisko (galis
ko) ir germani.sko (frankisko) pranCuZL,t tapatumo at
stovai. Pasak germal1L!, il! pranasumas bllVyS rasin io
pObCldzio: pailgagalviai germanai-frankai itvirtino
savo valdzi,,! trumpagalviams keltams ir tapo prancCl
Zl! aristokratiskL) giminiL) pradininkais. 0 galomanai
teige, kad kultllfinj pranasumij. turejy keltai, nes jie
paveldejo romeI1l) kulturij. ir karingus ateivius pranoko
savo kClrybini u potencialll. Velia u paaiskejo, kad pa
ilgagalvil) bClta tarp abiejL! etniniL! grupiL! ir kad kie
kviena is iy. turejo savitq. kulturiny tradicijq.. Abi puses
4
59
susitaike, bet is esmes nugalejo autochtoniska gaIL)
keltl) linija, ir tai natLiralu. Butent todel Paryziaus
simbolis - galiskas gaidys, 0 kelttt herojai Asteriksas
ir Obeliksas - populiarus masines kulturos personazai,
jie kaunasi SLl Cezariu, nors butent jo deka pranCUZL)
kalba dabar mums zinoma kaip viena is romaniskl)jll
kalbl). Gudijos situacija is esmes ski1'iasi: "slavll mi
grantai" jgavo isimtinai teigiamC) "jvaizdi" ir net kai
kurie specialistai mano, kad Mindaugas, Gediminas,
Vytautas ir kiti lietuvill kunigaikseiai ne kaip
nors kitaip, 0 slaviskai!
IsisC)moninto rysio su seniausiais krasto gyventojais
stinga todel, kad kaip etninis indikatorius suabsoliuti
namas kalbos kriterijus, ir tai iskreipia savivokos pers
pektyvC). Be abejo, kalba gali tapti pagrindiniu etnoso
rodikliu, taciau, kaip pagrjstai teigia V. Aleksejevas ir
J. Bromlejus, "kalbine priklausomybe ir tautos kil
me - anaiptol ne identiski reiskiniai"77.
Istorijoje nemazai pavyzdziL), kai etninis tapatumas
nesutampa su kalbine tipologija ir kitakalbeje apsup
tyje atgimsta tokios kulturines tradicijos, kurios. at
rodytl) , isnyko visiems laikams, nes buvo asimiliuoti
jl,l puoseletojai. Prisiminkime skotus, valus, airius,
bretonus, kurie netapo nei germanais, nei romanais,
nors buvo beveik visiskai savo keltiskas tar
mes, arba prancLIZUs, kurie is 1'omanizuotl) gall)
ir net vardC) gavy is negauSiL) germal1L) uzkariautojl)
frankl), bet vis tiek pirmiausia sugrjzta prie gaJiskl)
keltiskL) savo saknl). Lotynl) kalbos tarme kalbantys
rumunai didziuojasi savo dakiska-trakiska kilme. Kro
atai ir slovenai laiko save ilyrl) palikuonimis ir Vidu1'io
Europos neslaviskoms tautoms jaueiasi a1'timesni negu
serbams, makedonams ir bulga1'ams
78
.
Isvados
abejo, moksline sC)voka "baltai" - gana sC)ly
B
e
giska i1' pirmiausia apima baltakalbius, t.y. siuo
laikinius bei istorinius Iietuvius, latvius, istorinius
jotvingius, prLlsus i1' t.t. Siuo atzvilgiu formule "gu
dai - slavaka!biai baltai" is tikrl)jl) atrodo paradoksa
Ii. Bet ne maziau paradoksalu sC)vokC) "keltai" taikyti
angliskai kalbantiems Skotijos ir Airijos gyventojams.
o stai prancuzakalbil) Alzyro arabl) ypatingu roma
niskuoju etnosu niekas niekados nelaikys. Tad sC)Voka
"baltai", kaip ir bet koks klasifikavimo terminas (10
giniu atzvilgiu), - tai konvencionalus zenklas, pasak
F. de Bet ne konvencionalesnis uz sC)vokas
"germanai", "keltai", "italai': "slavai" ir t.t. Savo au
tochtoninj modelj taip pat sekmingai galetume sieti
su Siaures t1'akais, atkreipdami demesj, suprantama, ir
j ypatingus izoglosinius rysius tarp baltl) i1' dakl)-trakl)
kalbl)79. Pavyzdziui, pats zodis Thrakia gali buti ais
kinamas pasitelkus tiet. Irakas "pamiske, proskyna",80
(pig. Liet. Trakai i1' gudiskai Tracilovo - gelezinkelio
stotis prie Talacino, Trakiskes Breslaujos 1'ajone, Tra
keliai, Trakenikai Ga1'dino apylinkese, pavardes Tra
cenka, Tracevskis ir pan.). Pannonia - pasitelkus prLlsl)
pannean "pelkes" ir gUdL) naHeyKG "pelketa vieta p1'ie
upes", Pe/so (Balatonas) - pasitelkus mUSL) Pelesq, 0
pagal vienC). is siulomll etimologijL) ir mLISL) Paliesj81 ...
Be to, galetume prisiminti mUSL) dregovicius - pelki
ninklls (pig. liet. dregnas, lat. dregns) ir balkaniskuo
sius druguvilus ... Galetume. Bet visa tai vis tiek nepa
keis svarbiausil) siulomo modelio datil).
Stai jos:
I) paga! siandien turimus jvai1'iL) mokslL) duomenis
pi1'myksciai gyventojai, t.y. autochtonai, mUSL) kraste
buvo baltakalbes gentys;
2) antropologinio - genetinio gudtt tipo konserva
tyvumas neleidzia pritarti teorijai apie SlaVl)
migracijC) i busimos Gudijos teritorijC);
3) vietos baltl) gyventojL) slavizacija buvo daugiau
sia kalbinio (is dalies kulturinio) pobudzio;
4) gUdL) etnines bendrijos formavimosi procesai
atitinka tokiC) situacijC), kai numanomi
atsikrausteliai mazumC), kuri, remdamasi admi
nistraciniu ir religiniu faktoriumi, sllkele epochinius
pokyeius vietos gyventojL) kalbiniame ir kllituriniame
Iygmenyse;
K'Jlturos bJral 2007 4
5)
specifi
bruoz,
jos bu
vienoj
teje. ir
59 Jlerc'!
60 WYKI
(Me)!
,!J,C'B r
3THOl
(,1 "lie [
keran
cino
62 WyK
"C-rp
r,3 Jl ere
6. npo;
H KO:
nepe
6r, CMH
J-lOBfl
cepn<
WW\V
67 TpyE
JlHl-lr
231 i
68 Zr. s
pone
199.
6') Tpy;
npo6
tenai
70 CapE
Fion
Mart
PauL
stein
K u ItO 60
eo
o

DC
;;'lU(}-


..
ser\'d


ocesai
moml


]!ame
5) baltiskq gUdLI etnogenezes pagrind'l patvlrtll1a
specifiniai antropologiniai, etnografiniai, lingvistiniai
bruozai, 0 jis, be kita ko, gali paaiskinti, kodel istori
jos buvyje gudtt ir lietuviLI proteviai taip ilgai gyveno
vienoje valstybeje - Lietuvos Didziojoje Kunigaikstys
teje, ir organisk'l jos susikurimo pobudi ;;1tt
59 JIereHT\bl i lla,[(aHHi. MIl., 1978. C. 79-80.
60 ll(YKJ.1H M.E. CeMb MJ.1pOB ,DpeImei1 ESpOllbl VI Ilp06neMa 3THO
reHe3a CnaB5IH / / Cnae5II-le: 3TI-IOreHe3 H 3THWleCI<aH HCTOpJ.1H
(Me)K,,\I1Cl\I1llnJ.1HapHble I1ccne!josaHJ.1H). n., 1989. c. 59; JIe6e
,,\eB r.c. ApxeonOrO-nI1HrBJ.1CTI1LleCKaH rJ.11l0Te3a cnaSHI-JCKoro
3THoreHe3a / / Tell pat. C. 105-115.
(>! "lie Ibaltail atstovauiami vakan! baltL! pilkapill. brLlksniuotosios
keramikos. Dnepro-Dauguvos. Okos aukstupiL!, Kijevo ir Mos
(,ino kulturos": Ce,l1on 13.13. )J,penHepycCKa}] HapoAHocTh. C. 91.
(,2 ll(VI<J.1H M.E. PmKI:jeHHe C,lan5IH / / Stratum plus. 1997. Bhlll.
"C1'pyKTypbI J.1 KaTaCTpoqlbl". C. 110-147.
(,3 nereH;:jbl i lla!jaHI-li. MH., 1978. C. 320.
llpoxapay A. Meq / / 13enapycKa5I ,vliqlanori5I: 3Hl\bIKnalle,,\bI
L
l
Hbl cnoyHiK. MH., 2004. C. 321.
(,5 OOBeCTb spe,vlel-IHbIX neT / OO,IjrOT. TeKCTa, llepeBO,Ij CTaTbJ.1
J.1 KOMMeI-ITapJ.1I1 ,D.c. JIYlxa<leca; 00,,\ pe!j. 13.0. A,'\pHaI-IOBoi1
OepeTl\. [/13,,\. STopoe, I1Cllp. 11 ,::(Oil. Cr16., 1996.
66 CMl1pHOB A.A. 3THVI4eCKJ.1i1 J.1 pacoBbIH epaK'TOpbI R J.1CTOpHJ.1
I-IORropo,,\cKoi1 3eMnH / / 30noToi1 neR: l13,'\aHJ.1e pyCCKOi1 KOH
CepBaTI1BHOH MbJCnl1. 2001. NQ 17-18 (all line versija: http://
,,'ww.zlev.ru/ 17_6.htm).
(,7 Tpy6aLJes O.H. 3TI-lOreHe3 J.1 KynbTypa ,'\peBHeHWJ.1X cnaB5lH:
JIl1I-lrBI1CTWIeCKJ.1e I1ccne!jOB"I-II15I. M., 2003. C. 97-99. 229
231 ir kt.
68 Zr. smulkiau: JIe6e!jeB r.c. 31l0xa RI1KJ.1HrOB R CeBepHoi1 En
pOlle. V'lcrOpJ.1KO-apXeonorH4ecKHe O<JCpKH. JI., 1985. C. 189
199.
69 Tpy6acIeu O.H. 13 1l0J.1CKaX e,:jI1HCTIla. B3fJl5I,l1 c[lJ.1nOnOra Ea
Ilp06neMy J.1CTOKOS pYCI1. M .. 1997 (ypa(' Il[ skyrius: ,,0 kas
tenai einJ? Zvilgmis j billtarusil! p. 78-129).
70 Capelli Cristian, Redhead Nicola. Abernethy julia K., Gratrix
Fiona. Wilson James F, Moen To ra If. Hervig 10r, Richards
Martin. Stumpf Michilel P. H .. Underhill Peter A., Bradshaw
Paul, Shaha Alom, Thomas Mark G.. Bradman Neal, Gold
stein David B. A Y Chromosome Census of the British Isles / /
Kulturos bdr-Ji 2007 4
Current Biology. 2003. Vo1.l3. P 979-984; Weale Michael E ..
\Neiss Deborah A" Jager Rolf F, I3radman Neil, Thomas Mark
G. Y Chromosome Evidence for Anglo-Saxon Mass Migra
tion / / Molecular Biology and Evolution. 2002. Vol. 19. No.7.
P. 1008-1021.
71 Nleiwe,l1en A.M. 0 UpeMeHJ.1 npJ.1xOila cnaH5IH Ha TeppJ.1TOpl1lD
13enopyccHI1 (xapaKTepI1CTI1I<a HCT04HHI<OR) / / TpY,l1bl VI Me)K
,l1yHapo,,\Horo KOHrpecca CnaB5IHCI<oi1 apxeonorJ.1J.1 (HoBropo,l1,
26-31 aurYCTa 1996 r.). T. l. Op06neMbI CnaR5IHCI<OH "pxeono
rl1l1. M" 1997. C. 208.
72 CaraHoci4 r. I-lapbIc ricTopbli 13enapyci a.L:( Crapa)KbITHaCl\i ,qa
I<aHl\a XVllI CT. MIL, 2001. C. 24
73 fvlap3anKlK l. A;:\ 3THacy Aa J-Ial\bIi / / riCTapbr4J-Ibl anbMaHax.
2002. T. VII. C. 161.
3ai1KoyCKi :9. 13anTbl l\3HTpaJIhHai1 i 13enapyci y
CBP3ilJ-I5IB5II<oyi / / fiCTOphI5I, KynbTypanori5I, MaCTal\1'Ra3Hayc
Tsa: MaT3pbl5Iilbl III Mi)KHapo,,\Hara KaHrp3ca 6enapyciCTay
,,13enapycKa}1 KyJIhTypa y ilhIBnory l\hmini331\hIi1 (MiHcK, 21
25 Ma5I, 4-7 CHe)KH5I 2000 r.) (13enapyciI<a = Albaruthenica.
KJ-I. 21). MJ-I" 2001. C. 37
75 Pa!j3iI< P. A!j 3THi4aHara 3rypTaBaHH5I !ja J-Ial\bI5IHilnbHaH cy
1l0nbJ-Iacl\i / / 13enapycI<i riCTapbI4Hbl arn5l!j. 1998. T. V. Cwo
12. C. 291-326.
76 Oa3bH5lK 3. HOBae C1'alOP.113e. BiilhHH, 2002. C. 76.
77 AneKcc'eB B., EpoMnei1 ID. K J.1JY4eHJ.1Kl pOJIJ.1 llepeCeneHJ.1I1
J-Iapo!joB R epOpMI1pOBal-H1J.1 HORhlX 3THH'leCI<J.1X 06Ll(J-IOCTei1 / /
COReTCKa5l :CJTHOrpaepH5l. 1968. NQ 2. C. 45.
7R rl1M6yTac M. CnaBHI-Ie. CbIl-Ihl IlepyHa. M., 2003. C. 159.
79 TOIlOPOil B.H. K qJpaKl1iklw-6anTI1i1cKHM 5l3bIKOCbIM Ilapanne
nHM / / 13aJIKaHCKOe 5l3blKQJHaHl1e. M., 1973. C. 30-63; TOllo
POB B.H. K c[JpaKI1i1cIw-6anTI1i1cKI1M n3J,IKOnbIM llapannenHM. II
/ / EanKaHcKJ.1i1 nl1l-IrCJ.1CTWIeCKI1i1 C60pHI1K. M., 1977. C. 59
116; Tpy6a
L
len O.H. 3TJ-IOreHe3 11 KynbTypa !jpeBIlei1WJ.1X cna
RHI-1. JIJ.1HrBJ.1CTWleCKHe Hccne,,\osaHVIH. 1\1., 2003.
00 V. Trilkr!-baltl) leksikos bendrybes (pagal dabartinil! Bal
kaml kalbl! medziag,!) / / Leksikos ir sintakses klausimai. Siau
liili, 1974. P 72-73.
Rl KaToHoRa E.M. EanTo-cnasHHcKl1e KOHTaKTbl VI Ilp06neMbI 3TI1
M0I10i'J.1I1 i'I1,l1POHI1MOS / / Opo6neMbI 3THoreHe3a 11 3TH114ecIwi1
I1CTOpl1I1 6aJIToB. BJ.1JlbHKlC, 1985 C. 211-218.
Verre V"clovas MIKAILIONIS
61