KULTR KRYKELS

ISSN 13922831 Tautosakos darbai XXI (XXVIII) 2004

TAUTOSAKINIS GEGUTS VAIZDIS

Lietuvi literatros ir tautosakos institutas S t r a i p s n i o o b j e k t a s geguts vaizdis vairi Europos taut folklore, pirmiausia patarlse ir prieodiuose. D a r b o t i k s l a s nustatyti geguts paveikslo vairavim atskir taut pasaulvaizdyje ir jo kitim, ikelti lietuvi tradicinio geguts traktavimo bendrumus su kitomis Europos tautomis ir skirtumus. T y r i m o m e t o d a s lyginamasis istorinis. o d i a i r a k t a i: gegut, kukavimas, ukukuoti, pranaauti, geguts ksnis, geguts pinigliai, velnias, vanagas.

LILIJA KUDIRKIEN

Straipsnyje apvelgiama geguts vaizdio tautosakoje ypatumai, atkreipiamas dmesys daugialyp jo pobd: kaip gegut traktuojama patarli bei prieodi, kaip liaudies dain, lyginama jos paveikslo traktavimas atskir Europos taut (lietuvi bei latvi; slav daugiausia rus ir lenk; vokiei) tradicijoje. Daugelis vaizdi tautosakos krinyje pasiymi tam tikru pastovumu, pirmiausia vertybiniu: jei dainoje, patarlje / prieodyje, kartais ir pasakoje minima saul (ne kaip gamtos dalis), tai visada bus teigiamai prasmintas vaizdis; palyginimuose tai visada superlatyvas (merga kaip saul; dar daniau duona kaip saul, netgi: Mano gera karv, kaip saul tekanti Tl* LKT 101, 1960 m.), saulel moiut, maloni, ildanti, priglaudianti, ji taip pat ir nalaii motinl (tai galioja ne vien lietuvi tautosakai). Panaiai ir nalait: pasakoje ji doriausia, darbiausia ir geraird, ir daina j auktina, patarl ujauia (Nalait visi vjeliai upuia, visi lieteliai ulyja Ei LTR 3652(483); Kur sirata pasiveria, ten vjas prie akis Mrc LTR 5010(20); Nalaii aaros akmen perskelia Trk LMD I 680(14); Nalaiio galvel gludi neukuota LK III 438). Dainoje nalaitei saul moiut kraitel krauna, mnuo tvelis dalel skiria. Latvi dainose taip pat (Saulti sddama, Raudu savas mmulias. Sak' saulte tecdama, Es b' tava mmulia LD 4393 Saulutje sddama, Verkiu savo motinls. Sako saulut rituodama: A bsiu tavo motinl). Taigi nalait i esms visur traktuojama palankiai, skirtumas nebent atskir aspekt
* Vietovardi trumpinimai tokie kaip Lietuvi kalbos odyne.

##

pabrimas: daina visuotinai ja groisi ir auktina, patarl reikia uuojaut; lietuvi tautosakos palankus nusiteikimas labiau pabria nalaits varg, latvi ikelia jos dorybes, tiesiog adoruoja (Balta nca srdiente, K ar sniegu nosnigusi. Nav ar sniegu nosnigusi, Nk ar savu tikumiu K[urzeme] 1668, 8833 Balta ateina nalaitl Tarsi sniego apsnigta. Ne sniego apsnigta Eina su savo dorybmis). Tuo tarpu geguts tokio vieningo traktavimo tautosakoje nra. Prieingai, jos traktavime negali velgti jokios dominants, nei vertybins etins ar estetins, nei semantins. Pteris mitas Latvi mitologijoje yra pasaks, kad gegut kiekviena tauta vertina savaip ir kad pranczams, anglams bei vokieiams tai esanti diaugsmo, linksmumo paukt, o vokieiai, be to, su ja siejantys visokias nevankybes (mtM 175). Geguts paveikslas labai ipltotas slav tautosakoje; pastaruoju metu apie tai pasirod atskira A. Nikitinos studija (). Bene visos Europos tautos (baltai, slavai, germanai...) gegutje velg pirmiausia p r a n a a u t o j ; A. Nikitina net teigia pranaavim esant pagrindin geguts funkcij ( 11): kukuodama gegut pranea bsiant ankstyv ar vlyv pavasar, gerus ar blogus metus, bad ar kar; daniau jos pranaavimas skelbis bloga. Rus sakoma: 79 (Gegut kukuoja nelaim pranaauja). Madaug t pat, tik ne taip staiai, teigia ir lietuvi patarl: Kad varg nebt, ir gegut nekukuot Trg LTR 465(36/162). Lyrikai tai yra ireikta mergvakario dainose, kur, pavyzdiui, gegut mergelei ada: A raiba kukuosiu, Vargel rokuosiu Vrn LTR 2398(69), arba mergel sako, kad gegut Tolei kukavo, Kol ikukavo Man, siratlei, Did vargel L LTR 639(94) (cit. i LLD V: Vestuvins dainos, 3). Ypa es negerai, kai gegut kukuojanti per vlai po Petrini, birelio 29, kai kur net ir po Jonini, birelio 24 (r. Straub 153, 50, 5659 ir kt.); kai gegut pakukavusi nusijuokia, bus kraujo praliejimas (Straub 156); kukavimas prie nam ada gaisr (slavams, vokieiams, latviams), prie nam kukuojanti gegut pranea arba pranaauja mirt ar lig (slavams, latviams ir lietuviams): Kame gegut kriok, ten monys mir Mk LK XVI 31. Gegut baltams ir slavams gali atneti ini kar joti; lietuviams prie nam kukuojanti gegut, be kita ko, gali ipranaauti merginai bd pavainik (Dgl, 1995 m.). Apskritai gegut nelaimingas pauktis (Straub 153); es velnias mergin paverts gegute, kad skelbt monms nelaimes (ten pat, pagal mtP II 88). Kita vertus, prie nam kukuojanti gegut ipranaaujanti ne vien mirt, o ir vestuves (lietuviams, latviams, vokieiams, slavams). I tikrj, dainose lietuviai ir latviai mini gegut, kuri ikukuoja i moiuts dukrel (Tolei kukavo, kol ikukavo...; Izkko dzeguzte Mtei meitu tautis LD 15672). vedai, pirmkart ugird geguts kukavim, sugalvoj kok nor (r. Rhr I 899). Pagal geguts kukavim visur spjami metai: kiek dar mogus gyvens; kiek mergina mergaus ir kt. Utat latviai gegut iuo aspektu net sieja su tautosakins tradicijos Dievu, kurio valioje mogaus gyvenimas: Dzeguzte, dievredzte, Mana ma licjia LD 9578 (Gegutle dievregle, Mano amiaus nulmja). Lietuvi ne vienur dainuojama: Kukuok, kukuok, gegula, Ikukuok dalaAl. Taiau, kaip minta, i geguts kukavimo linkstama konkreiau spti amiaus ar kokio gyvenimo tarpsnio trukm. A. Nikitina savo studijoje pateikia

#$

kelet slav kreipimosi gegut formuli, praant ipranaauti gyvenimo trukm (kiek dar liko gyventi); tai dvi i j. Rus: , , , ? (Gegute gegute, pauktele pranaautoja, pasakyk, kiek met a gyvensiu?); lenk: Kukueczko, panineczko, powiedze mi kochaneczko, ile lat bde y (Gegutle ponaitle, pasakyk man, mieloji, kiek met gyvensiu?) 13. Vokiei buv sakoma: Kukuk, Bckerknecht, ei nun sage mir recht, wie viel Jahr ich leben soll Wand II 1699: 43 (Gegute, kepjo gizeli, pasakyk man teisyb, kiek met a gyvensiu). Ten pat K. Wanderis teigia, jog nuo neatmenam laik vokieiai tikj gegut turint pranaik gali, ir remiasi XIII a. pradios autoriumi Kasparu Heisterbachu (Caspar Heisterbach), savo ratuose reikusiu pasipiktinim tuo prietaru. Merginoms tuo tarpu pirmiausia rpi mergavimo trukm: Pakukuoj, gegele, pavairuoj, Ant alio berelio sddama, < ...> Man jaunai metelius skaitydama, Ar daug man meteli prieg motinai, prieg tikrajai: Ar dveji, ar treji, ar ketveri. On LTR 562(2) Latvi ir rus dainos pateikia ne tik mergels klausim, bet ir geguts atsakym: Kko, mana dzeguzte, Cik gadiu man dzvot? Divi trs pie mmias, Visu mu tautis. LD 10074 (cit. i mtM 177) , , ? , , ! 85 [I]kukuok, mano gegutle, Kiek meteli man gyventi? Dvejus trejus pas motul, Vis ami pas bernel. Pasakyk man, gegutle, Ar ilgai bsiu pas tvel? Bsi, miela Marusenka, i dien lig vakaro!

O nuteks mergina t pus, kur link ibaidyta gegut nuskrenda (Straub 157 158 pagal mtT 6299, 6470, 6473 ir kt.). K. Wanderis savo patarli rinkinyje pateikia tekst, kur sugretinta du brimai i geguts kukavimo: Kukuk ber dem Stock, wann krieg' ich meinen Brautrock; Kukuk berm Hgel, wann krieg' ich meinen Sterbekittel Wand II 1700: 49 (Gegute, [kukuojanti] ant mieto, kada apsivilksiu nuotakos drabu? Gegute, [kukuojanti] vir kalvos, kada apsivilksiu mirties markinius?). Latvi piemenys geguts dar klausia, kiek met turs ganyti, visai kaip kad lietuvi piemenys borus (Dievo karvyte, Dievo karvyte, Kiek man met reiks ganyti? Jdp ir kt.). Beje, Lietuvi tautosakos V tomas pateikia imonyse (Kupikior.) 1945m. urayt kreipimsi ir gegut norint suinoti, kiek ilgai dar teks ganyti (Pilka gegutle, Pakukuok, pakukuok, Keli meteliai <...> Reik man ganyti... LTR 2993/191).

#%

Kad geguts pranayst bt tikra, pildytsi, kartais reikia tam tikr slyg; viena toki slav tradicijoje buvusi asmuo, norintis suinoti ateit, turs bti nevalgs ( , 79 Kiek kart gegut kam nevalgiusiam sukukuos, tiek met jis gyvens). Taiau A. Nikitina nurodo ir D. K. Zelenino studij (), kur teigiama, jog buvimas nevalgius (), bent jau Kaukazo taut sitikinimu, yra pavojinga bsena, mogus tada ess atviriausias, lengviausiai paeidiamas demonik jg. Ji ia pateikia ir rusik posak 78 (Gegut nevalgius ukukuos ne prie gera) 14. Tiesa, lenk tikjim Gdy kto godny posyszy kukuk pierwszy raz, bdzie godny cay rok Maj 405 (Kas alkanas ugirs gegut pirm kart, bus alkanas itisus metus) A. Nikitina labiau sieja su analogine magija ir panai pavyzdi dar pateikia i pomor (Archangelsko sr.) ir baltarusi tikjim ( 5051). P. mitas Latvi mitologijoje cituoja daineli, kur gegut kukuodama piemenli prao duonos banduts (Kkodama dzeguzte Pras' ganam kukula; o jai atsakoma: gal tu pasiutai, gegute, piemenlis pats neturi; arba piemenl atsako: i kur ji imsianti kepall ji dar neturinti savo artojlio, t. y. ji netekjusi). Galimas dalykas, ios dainels turi koki nors, nebtinai tiesiogin, ssaj su paproiu saugotis, kad geguts kukavimas neuklupt nuo ryto nevalgiusio. Taigi kitas geguts kukavimo aspektas u k u k a v i m a s. Latviai, bent kiek ir slavai, o jau ypa vokieiai saugosi, kad gegut neukukuot nevalgiusio, nes tai reikia skurdo metus arba dar blogiau: ligas, visoki diov, nykim (beje, P. mitas mini buvus priemon isigelbti ukukuotasis gals ksti med, ir taip negerov nuo savs perkelti j: tada nudius kstasis medis, mtM 177; Straub 163164). I ia atsiradusi svoka (atrodo, lietuvi neturima) geguts ksnis (latv. dzeguzes kumoss ukandis, kad gegut neukukuot nevalgiusio, StendL II 33; yra ir toks pasakymas: Jieko dzeguzes kumoss Birk 122: 2954 Reikia suvalgyti geguts ksn, t. y. reikia nors truput uksti). Lietuviai, kaip ir slavai, germanai, vengia bti geguts ukukuoti be pinig; lietuvi paremijos tai menkai atspindi ( LK yra patek toki pasakym: Gegut sukukuos tuias kienes! P. Maiotas; A turjau pinig, kai ukukavo gegut Dk), taiau io seno tikjimo buitin iraika yra idstyta liaudies dainoje, kurios variant urayta nemaame iaurs ir iaurs ryt Lietuvos plote, pradedant Birais, Pasvaliu iki Anyki, ryt kryptimi iki Rokikio apylinki: Gegute sukukava Strielis apsigava, Kad pinig keen[j] Nerada jis sava. Tuojaus apsistojs, Skurd sudmoja, Kad par mets palika Be viena skatika.
LLD XV 92, Vk LTR 3015(198)

Vokiei prieodis taip pat sako: pirm kart ugirds kukuojant gegut jeigu tursi kienj pinig, tursi j ir visus metus (Wer den Kuckuck taum ersten Mal raupen hrt und hat Geld in de Tasch, denn hat hei't das ganze Johr Rhr III 899). K. Wanderis patarli rinkinyje prie analogiko posakio pateikia platesn komentar;

#&

tai jo itrauka: Auktutinje Austrijoje (Obersterreich), igirdus pirmkart gegut, pakratomi pinigai kienje tikint, kad tada jie gausinsis (Wand II 1700). Tok pat latvi paprot mini K. Straubergas, sugretindamas su paproiu pavanginti klties raktus analogiku tikslu (Straub 162). Rus irgi panaiai tikima: , 937. A. Nikitina pateikia ir lenkik analogik pavyzdi (i Majewskio), net ir su daugiau veiksmo: pirmkart ugirdus gegut, reikia skaiiuoti prie savs turimus pinigus (tai skaiiuosi visus metus), o gegutei suukti: Jest pienidz! jest pienidz! 51 (Yra pinig! yra pinig!). Taigi atsiranda reikalas pavasar neiotis bent kiek pinig, ir A. Nikitina teigia visas Europos tautas turint svok geguts pinigliai ( , ten pat) analogik svokai geguts ksnis*. Tai, kas ligi iol apie gegut pasakyta, neturi jokio vertybinio aspekto. Taiau geguts balsas ir pats kukavimo faktas matuojama ir vertybiniu matu. Vokieiams geguts balsas atrodo negraus, jie j lygina su peldos riksmu ar asilo bliovimu (Wand II 1699, 1701). Sakoma, jog visai prarads prot tas, kas giria geguts kukavim, sraigs uoliavim ar mekos okim (Wand II 1701). Geguts kukavimas vokieiams vienodas ir nuobodus**, nes kukavimu viena gegut mgdioja kit; kaip imoko kukuoti jaunystje, lygiai taip tebekukuojanti iki senatvs, n per tkstant met gegut neimokt kitaip kukuoti. Man muss den Kukuk lassen kuken, er hat's nicht besser gelernt Wand II 1700 (Tegul sau gegut kukuoja, geriau ji neimoko). Vokiei ironikai sakoma, kad savos geguts balsas graesnis nei svetimos laktingalos (Der eigene Kukuk singt immer besser als der andern Nachtigall Wand II 1697)***. Tuo tarpu latviai gali be ironijos sugretinti gegut ir laktingal: Lai jo gara vasaria, Man dziesmiu nepietrka: Man' mmia ielikusi Lakstgalas puli, Dzeguztes vrdii. LD 415,3 Nors ir ilga vasarl, A daineli nepritrkau: Mane mamyt buvo djusi laktingalos lopel, [Davusi] geguts vardel.

* Nei P. mitas, nei K. Straubergas, aptardami latvi paprot ugirdus gegut pakratyti monetas kienje, svokos geguts pinigliai nevardija. Dzeguzes nauda fiksuota odynuose, taiau bent kiek pakitusiu (blstant seniesiems tikjimams bei paproiams) pavidalu: tai smulks pinigliai, dedami pinigin veislei, sklai kad nuolat pritraukt daugiau pinig (ME II 695, i K. Ulmanio 1872 1880 m. odyno). Su ukukavimu jie nebesiejami, tik pavadinime ilaik geguts vard ir funkcijos pagrindin aspekt. Beje, paprotys dovanojam pinigin dti veislei koki monet tebegyvuoja (kaip pramoga, pajuokavimas) ir ms dienomis Latvijoje ir kai kur Lietuvoje, bent jau pasienio ruoe (pvz., Juodups apylinkse Rokikio r.). ** Lietuvi mokslo draugijos rinkinyje 1887 m. J. Trumpulio uraytas pasakymas Kukuoj ir kukuoj kai ta gegu vis vien giesm Jn LMD I 1060(1023) laikytinas lietuviams nebdingu. Lietuviai labiau link balso vienodum prikiti gaidiui: prieodio Kaip kakaryko, taip kakaryko, kuriuo paiepiama nusibodusi neka, Lietuvi patarli / prieodi kartotekoje yra apie dvideimt uraym (pradedant XIX amiumi S. Daukanto ir M. Valaniaus rinkiniais). *** To paties J. Trumpulio 1882 m. Jonikio apylinkse urayto lietuviko analogo Kiekvienas mislij, kad jo gegue geriaus giedanti nekad antro laktinguola LMD I 1060(1438) originalumas taip pat abejotinas; svetim kilm rodyt ir posakio leksika.

#'

Geguts balsas tiek lietuviams su latviais, tiek slavams atrodo lidnas (tai yra pastebj ir vokiei tyrintojai, pvz.: Rus dainose gegut gedulo ir lidesio pauktis, Wand II 1699), bet ir mielas. Pandlio apylinkse (Rokikio r.) yra urayta daina su tokia pradia: Oi tu gegutle, Biedna nalaitle, Oi, ko tu kukuoji, Gailiai aimanuoji?
LLD XV, LTR 2884(165)

Daniausiai tai moterikas skundas. Utat balsu gegutls gailauja moiut, verkauja nuotaka, verkia nalait ar skundiasi savo vargais toli nutekjusi dukrel. B. Sruoga Dain poetikos etiuduose (pirmoji publikacija Tautoje ir odyje 1925 m.) tradicin lietuvi poir yra taip suformulavs: ...kukuojanti gegutl gali simbolinti ir verkiani motul, ir raudani nalaitl, ir savo dalia besiskundiani jaunamart ar nuskriaust mergul (SrR 91, 149). A. Nikitinos teigimu, slav tautosakos tekstuose gegut tapo tiesiog mergels, nalaits, nals, nelaimingai nutekjusios moters, net rekrto metafora ( 122 ir kt.), taigi asmens, atskirto ar atsiskyrusio nuo savo buvusios, prastins aplinkos, pakeitusio turt status (lietuvi dainose su geguts vaizdiu .Trinknait tai apibdina kaip isiskyrimo motyv, r. TD XVI/XXIII 112); o i ia tolesnis io vaizdio apibendrinimas, tam tikras abstrahavimas: geguts vaizdiu imama reikti vieniumo idja, gegut tampa vienatvs simboliu; pavyzdiui, bulgarikos laidotuvi raudos fragmentas: ...Uot ma, libe, ti ostavi Sam samika kato kukuvica 119 (Tai tu mane, mylimas, palikai Vienui vien kaip gegut). Lietuvi dain paralelizm puikiai galima iliustruoti geguts ir nalaits, mergels, marios, moiuts lidno balso sugretinimu (Geguts balsalis Kaip matuts odis LLD XV, Vn LTR 3158a/117), taip pat ir neigiamj paralelizm (i ms populiarij dain: Ne geguts balsas, tik mergels auksmas...; arba: Nei aukia, nei laukia mans moiut, Tik gailiai kukuoja girios gegut...). T pat A. Nikitina iliustruoja pavyzdiu i V. Dalio patarli rinkinio: , 116, t. p. 214. Ir pats odis kukuoti gavo lietuviams ir slavams pastovi reikm verkti, skstis, aimanuoti (Kukuosi kaip gegu, ale neikukuosi, k po eme pakasei B 611 (cit. i SLT 227); beje, posak, nurodydamas, jog jis i Lietuvos, pateikia ir K. Wanderis savo patarli rinkinyje, II 1700: 55); Kad irdel nesopt, geguts balsu nekukuoiau Trg LTR 465(36/1619); Dar isikukuosi isidejuosi su gegule, su motynle Tvr LK VI 814; , 130; ... , , - 29). . Trinknait (TD XVI/XXIII 114) pastebi, jog ir apeiginis nuotakos raudojimas buvo vardijamas kaip kukavimas: Rt darelis aliuoja, Ms sesuta kukuoja U balto stalalio V 1252, LTR 480(36) (urayta Rokikio apyl.). Tuo, matyt, reikt pagrsti ir mergvakario dain, urayt Dzkijoje bei Suvalkijoje, metafor mergels [u]statym gegute (Rytoj tave, dukrele, Gegute ustatysiu Br LTR 1407/17; Jau a tave statysiu Raibja gegule <...> Nuog

$

subatos vakaro Ing nedlios rytel Mrk LTR 205/634). Latvi kalboje io odio kukuoti perkeltin reikm platesn, jis turi ir nepalankumo aspekt (panaiai kaip ir rus pranaauti bloga 214215). Su tuo susijs pasakymas Kko k bada dzeguze LFrV I 285 arba tiesiog bada dzeguze kas aminai aimanuoja, nepagrstai skundiasi (yra ir lietuvikai urayt apibdinim bado gegut kas viskuo nepatenkintas, verksnys Fr 90 i Vak, Linkuvos, i Kruopi: J moeka tikra bado gegut; Jau ta tikra bado gegut, vis jai negerai ten pat; manytina, jog is apibdinimas perimtas i latvi). I tikrj bado gegut, latv. bada dzeguze yra kitas pauktis, ne gegut, o dudutis, ttlys (vok. Wiedehopf). Kit nepalank vaizd nakties / naktin gegut turi lietuviai ir slavai (Naktin gegut vis perkukuoja Aln LTR 3969(195/113); rus. 374; lenk. Nocna gegka / kukuka / zazula zawsze dzienn przekuka Styp 429: 1050), o latviai nei vokieiai io vaizdio, regis, neturi. Bet lietuvi ir latvi pasauljautoje geguts balsas gali bti tiesiog malonus (ypa kai girdimas i tolo), i jo kyla ramybs pojtis, idilika nuotaika. Tai gali atspindti ir daina (tiesa, ne taip danai kaip kukavimo lidnum): ili geg kukavo, Graiai galv ukavo. Grai mano galvel Kaip vasar dienel. vn LTR 2750(998) O ne gegel Graiai kukavo... Veliuona Arba: Gegutl sodnely kukavo, Tyloms pamaoms brukavo. <...> Motynl skryneles vdino, Tyloms pamaoms kalbjo. Teli aps. Lietuvi dain danas motyvas ant kapo (kareivio, motinos, tvo...) uaugs medelis ir jame kukuojanti gegut. Latvi pasauljautoje geguts balsas, kukavimas taip pat yra palankiai vertinamas: Neviens putns t nedzied, K kkoja dzeguzte; Neviens mani t neml, K ml sava mmulia. FS 387, 2938 N joks pauktis taip negieda, Kaip kukuoja gegutl. Niekas mans taip nemyli, Kaip myli tikra motinl.

$

Gana laba via saule, Nemlga dzvoana: Nedziedja ski putni, Nekkoja dzeguzte. LD 27693 (cit. i mtM 51)

Nra blogas anas pasaulis, Tik nemiela ten gyventi: Negieda mai paukteliai, Nekukuoja gegutl.

Populiarios lietuvi patarls nuostata panai: Kurias mikas be geguts. Ne vienas i senosios kartos moni, tuo labiau tautosakos pateikjai, apibdindami savo idealizuojam jaunysts dien gamtovaizd, vis mini ir geguts kukavim (dzkas dainininkas Petras Zalanskas, paneviet Elzbieta Skuodien, kiti). Bene visoms Europos tautoms geguts kukavimas yra vienas esmini pavasario poymi, tai galima iliustruoti vienu tarptautiniu prieodiu, kuriuo pasakoma, jog kas nors nebeigyvens iki pavasario: Jau nesulauks gegus balso Grk LK III 202; latv.: Diezin vai tas vairs dzirds dzeguzi kkojam Kok 298: 6627 (Kain, ar jis dar girds gegut kukuojant); vok.: Der hrt den Kuckuck nicht mehr rufen Rhr III 898 (Tas nebegirds geguts kukuojant); panaus yra ir lenk prieodis, kuriuo teigiama, kad nebeilgai liko kam gyventi: U mu nie bd dugo kukuki kuka Ad-Krz II 244 (Jam nebeilgai geguts kukuos). Tai vis daugiau b a l s a s. O gegut pati? Vl velkime vokieius. Lietuviai, sugretindami menk, bet real dalyk su puikiu, bet netikru, sako, pavyzdiui, Geriau virblis rankoj negu briedis girioj Grz LTR 1302(15) ir kt. Vokietis, be kita ko, gali ir taip pasakyti: Besser einen Kukuk in der Hand, als ein Falk ber Land Wand II 1697: 2 (Geriau gegut rankoj negu sakalas padangj). Rusai irgi mano gegut esant prastesn u sakal (taiau su vanagu kitaip!): Styp 144: 851. Vokieiai (taip pat ir danai, pranczai) sako, kad gegut savo vard aukia (Der Kukuk rufft seinen eigen Namen auss Wand II 1698: 22; panaiai ir lenkai: Kukawka na sam siebie kuka Ad-Krz II 244, esama to posakio ir lotynikai: Coccyx sui ipsius nomine proditur Wand II 1697: 9). Lietuvoje toks posakis uraytas i Alvito 1932 m., o dar anksiau j lietuvikai pasaul paleido A. leicheris. Nereikt abejoti, kad tas posakis perimtas i vokiei, nes lietuvikai jis nemotyvuotas (juk gegut; tuo tarpu vokikai Kuckuck). Taiau vokieiai iuo posakiu ne vien geguts vard etimologizuoja, jie ia dar teigia, kad gegut pagyrn. Ich will nicht der Kukkuck sein, der immer seinen Namen ruft Rhr III 900 (ten pat paaikinimas: A nenoriu pats savs girti). Vokieiams gegut kvaila, t net vaikai ino (K. Wanderio rinkinyje yra toks vaik erzinimas: Kukuk, Kuku, en Narre bist du Gegute, tu kvailys II 1700: 45). Nuo sen laik vokieiai, uuot k pavadin kvailiu, gali pavadinti tiesiog gegute (r.: Rhr III 900; WVolksk 448). Vokiei posakis Wenn der Kukuk schweigt, beginnt die Lerche Wand II 1701: 71 (Kai gegut nutyla, pragysta vieversys) gyvenimikai bt nemotyvuotas, nes vieversys parskrenda anksiau u gegut, taiau jis reikia kai plepiai nutyla, kalba imintingi (ten pat). Vokieiams gegut prasta, primityvi ir negabi; einen zum Kuckuck machen (k nors padaryti gegute) reikia pajuokti, sumenkinti (plg. vertybiniu aspektu

lietuvi vestuvini dain motyv, kur tvas / motina ada dukrel [u]statyti gegute r. atgal, p. 60)*; gegut gali bti tiesiog niekas: Miunchene vaikui paduodant bandel be daro galima pasakyti, kad ji su gegute (Da ist der Kukuk drinnen Wand II 1701: 80). Vokieiams gegut ir pati negrai, panaiai kaip lietuviams pelda. Gegut vokieiams ir kai kuriems slavams dar melag ir apgavik, odio lauytoja: Es ist dem Kukuk nicht zu trauen Wand II 1703: 114 (Gegute negalima pasitikti); , 448 (Trumpos atminties kaip gegut); () , 931 (Prikukavo gegut bobai daug met [gyventi], bet apgavo). V. Dalis Rus kalbos odyn kaip vien i geguts reikmi yra pateiks: tuias, kvailas nekjimas ne vietoje, plepjimas ( 214) ir ten pat djs patarl (.. ) U gegut (t. y. tuias nekas) eria per galv. Geguts traktavime atsiradusi apgavysts tema greiiausiai bus geguts, kaip pranaautojos, kaip paukio, inanio ir perteikianio tik teising informacij, vaizdio atvirktin pus ( 37). Kita vertus, A. Nikitina gegutei prikiam pranaavimo neteisingum () sieja su krikionybs kova prie sigaljusias pagonybs nuostatas ( , ten pat). Kadangi vokikai gegut Kuckuck yra vyrikos gimins, jis, tai neitikimas sutuoktinis taip pat prilyginamas gegutei: Er ist ein treuloser Kukuk, r. Wand II 1703, o uuot sakius meiluis, galima sakyti gegut (gouch, Rhr III 900); is aspektas sietinas ir su tuo, jog gegut kiauinius deda kit pauki lizdus. I ia vokiei kalboje kilo geguts kiauinio ir net geguts plunksnos vaizdiai (Kuckucksei; Kuckucksfeder); pirmasis siejamas su nesantuokiniu (kito tvo) vaiku, auginamu eimoje (taiau turi ir kitok, labiau apibendrint aspekt), Rhr III 899, Wand II 1704, antrasis su meils gundymais (kas kienje neiojasi geguts plunksn, to gundymui es negalima atsispirti, Wand II 1704). Gegut atlygina piktu u gera, vokikai yra vaizdingas apibdinimas geguts dkingumas (t. y. nedkingumas) ar tiesiog nedkingoji gegut (Es ist ein undankbarer Kukuk; Da hast du Kukuks Dank), pagrstas tuo, kad gegut es sudusi savo motin devynbals (r. Wand II 1701: 79, II 1703: 116, taip pat Rhr III 900). iuo aspektu artimas bt lietuvikas geguiuko vaizdis. Taigi vokieiams, tradicins Vakar kultros tautai, gegut gijusi nepalyginamai daugiau neigiam aspekt negu kad baltams lietuviams su latviais. Slavai, atrodo, iuo atvilgiu bt tarpin grandis. Krikionybs siekis atgrasyti nuo pagonik paproi, reiksis ne vien draudimais, bet ir specifini pagonik vertybi bei vaizdi diskreditavimu, manytina, bus realizavsis ir geguts susiejimu su velniu, labai rykiai pasireikianiu vokiei paremijose, kuri gausiai pateikia K. Wanderis mintajame daugiatomyje. Vokiei tyrintojai konstatuoja, jog Vokietijoje nuo XVI a. atsiranda tradicija gegut sieti ar net tapatinti su velniu (r., pvz., WVolksk 448). Tiek senuosiuose [vokiei] tikjimuose, tiek liaudies dainose gegut <...>, pauktis, pranaaujantis likim, orus, skel* Plokiuose (aki r.) uraytas posakis Gegut savo vard atsimin su komentaru: Kit prastu vadina, pats bdamas toks (LK VIII 241), tiktina, taip pat bus atjs i vokiei.

$!

biantis pavasar, buvo svarbus, reikmingas. Tik vliau ji tapo velnio padaru, velnio priedanga arba tiesiog velniu (Grimm 664, cit. i Wand II 1702). Nuo XVIa. liaudies tikima gegut turint ryio su velniu, daug kur joje velgiama ir pats velnias (Rhr III 900). K. Wanderis teigia, jog vairiuose posakiuose (reikiant nusistebjim, priesaikaujant, linkint pikto) geguts vardu pridengiamas nenorimas vardyti Dievas ar velnias (Wand II 1702), pavyzdiui: Das weiss der Kukuk neinia, paodiui gegut ino (beje, io posakio kilm kai kas sieja su tikjimu geguts pranaikomis galiomis, r. Rhr III 900). Tokie patys yra ir vokiki keiksmai, pikto linkjimai, priesaikavimai su geguts paminjimu: Geh zum Kukuk! (Eik po velni!, paodiui Eik pas gegut), Hol ihn der Kukuk (Tepasiima j gegut, t. y. Trauk j velniai), Den hat der Kukuk hergebracht (it gegut, t. y. velnias, atne), Da soll mich der Kukuk holen (Tegu mane gegut, t. y. velnias, griebia, [jeigu...]); visi pavyzdiai i Wand II 1702. Lietuvi tokio tiesioginio geguts siejimo su velniu nematyti. LTt V paskelbtas keiksmas Po imts gegui! d LTR 3180(118) bene bus vienias lietuvikame ekspresyviosios tautosakos kontekste. Tiesa, visi inom pasakym Nei velnias, nei gegut, taiau ia gegut ir velnias greiiausiai vis dlto yra prieinguose poliuose (plg., pvz., Nei Dievui vak, nei velniui ak). Bet jau sakymas Ar ia velnias, ar gegut? tokio j prieingumo tartum nesuponuoja. Nemaai yra urayta versijos Velnias, ne gegut, kad iem kukuoja Bsg, Dkk, Kr, Kp, Mrc, M, Nj, Pa, Pin, Rm, Srv, ir kt. (prisiminkime tikjim, kad geguts kukavimas ne laiku lemia bloga; dl posakio reikms: i j vis tik vienas variantas turi urayt paaikinim: Apie gandus ir apkalbas, M LTR 6298/23). Esama ir lakonikesns formuluots: Velnias ne gegut, kuriai urayta pora komentar: Sakoma, kai nesiseka (Gr, Kdl LK XVIII 660); Sako apie blog mog (Klvr LTR 4754/989) (ar asmeniui, ar situacijai is posakis taikomas, matyti i retkariais uraomo minimalaus konteksto: Velnias, ne gegut toks darbas! (Ml LK III 201); Velnias i jo, ne gegut LTR 451(380/13) ir pan.). Taiau pastaruosiuose dviejuose posakiuose negalime grietai teigti sakym velnias reikiant piktj dvasi; tai galt reikti tiesiog blog, netikus: plg. Velnias, ne pauktis, kuris savo lizd teria Bsg LK XVI 95 / Tas ne pauktis, kuris savo lizd teria LTR 5614(337) / Prastas pauktis, katras savo lizd teria Klp LTR 5391(363). Taiau yra kartotekoje ir dar vienas kitas pasakymas, kur gegut vis dlto tiesiogiai siejama su velniu: Ar i velnio bus gegut? Srd LTR 3704(64); I tavs bus kunigas kaip i velnio gegut LMD I 858(2/82); LTR 75(2237); A Nr. 5, p. 24. ie pavyzdiai beveik tiesiogiai rodo, jog velnias galt pasiversti gegute (kitas dalykas, ar tikra, gera). Tuo jie skiriasi nuo pamintj vokik, kuriuose nei velnio vertimosi gegute, nei atvirkiai, geguts velniu, nematyti, o jie pavadinami vienas kito vardu ar tiesiog reikia vienas kit (r. ir cituotuosius vokiei tyrintoj konstatavimus). Tuo tarpu geguts pasivertimus slav tautosakoje labai isamiai nagrinja A.Nikitina mintojoje studijoje: gegut pavirstanti vanag (tiesioginis, realus pasivertimas), nalaitis / nalait, nal, mergel, nutekjusi dukt, rekrtas pavirst gegute (metaforinis, tariamas pasivertimas), nusikaltusi mergina / moterik paveriama gegute (mitinis virtimas etiologinse sakmse), ne savo mirtimi mirusio siela virstanti gegute (mitinis virtimas). Taigi ioje sistemoje geguts ir velnio tarpusavio

$"

koreliacijos nra. Vienintelis nelabai tvirtas saitas bt tik tai, jog ne savo mirtimi mirusij sielos (t. y. taip pat geguts) esanios agresyvios, kenkianios mogui, taigi jos ta prasme yra piktosios dvasios, kaip kad piktoji dvasia yra velnias. Latvi tautosakos duomen, kur gegut tiesiogiai bt siejama su velniu, taip pat neturime. P. mitas Latvi mitologijoje pamini, jog gegut su Velniu turi ryio tik kai kuriose klajojaniose pasakose, veikiausiai vokiei atnetose (mtM 176). Vis dlto tam tikr geguts ry su piktosiomis jgomis rodyt vienas latvikas biologijos srities pavadinimas: putel ant oli, kurioje gyvena tam tikro vabzdio (putins cikados) lervut, vadinama ir raganos spjaudalais (raganas spjaudeki), ir geguts spjaudalais (dzeguzes spjaudeki, r. KonvV IV 6153). Lietuvi patarli bei prieodi kartotekoje yra apie pusimt variant palyginimo iri kaip drieas gegu, urayto nuo XIX a. antros puss vairiose Lietuvos vietose (r. LPP I, Nr. 2716); atskira jo versija, nebe tokia gausia, laikytinas palyginimas iri kaip velnias gegu; tai vl bt tradicinis posakis, kur gegut ir velnias yra tame paiame kontekste, bet prieinguose poliuose: velnias chtonikoji btyb (kaip, beje, ir drieas, utat jiedu ir gali ia pakeisti vienas kit), o gegut, kaip ir kiti paukiai, auktesns srities btyb, iuo atveju, matyt, pirmiausia kitos, svetimos srities: vyraujantis to posakio paaikinimas keistai iri. Visuotinai gegut siejama su vanagu / sakalu, taiau ne tais paiais aspektais. Vokieiai, slavai, baltai (lietuviai su latviais) teigia, kad gegut vliau, kai nustojanti kukuoti, po Jonini ar Petrini, rudeniop arba net kitais metais, pavirstanti vanagu (smulkiau apie tai r. Straub 153; 9091; Wand II 1703; lietuvi tai gali bti apibendrinta ir patarle, kurios nebereikia suprasti tiesiogiai: I gegus pavirto vanag LMD I 863/303*). Arba net linkstama manyti, jog tai apskritai yra tas pats pauktis: Ta pati gegu, ta pati vanag Kin, v LK XVIII 87; Ta pati gegu, ta pati vanag: per vasar kukavo, ruden vit sugavo Srd LTR 3704(2267); Ta pati gegui, ta pati vanagi, an tvoros gala kukava, man vit supucava Er LTR 3874(131). Arba latvi: Tas pats kko, tas pats vistas lko Straub 153 Tas pats kukuoja, tas pats vit tyko. A. Nikitina mintoje studijoje taip pat teigia: ...daugelyje slav tradicij <...> tebra gyvas sivaizdavimas, jog gegut ir vanagas tai tas pats pauktis <...> arba kad gegut pavirsta vanag ( 90). Mintosiose tautose vartojama posaki, kur gegut ir sakalas / vanagas yra prieinguose poliuose vertingumo poiriu. Straipsnio pradioje buvo minta vokiei patarl apie gegut rankoj ir sakal padangj, ireikianti nedidel, bet tikr laimik ir didel, bet toli grau neutikrint (GrgPP 19); K. Wanderis savo rinkin yra trauks ironik paremij Herr Kukuk, seid ihr da? sprach die Krhe zum Edelfalken II 1699: 39 (Ponia gegute, ar tai js? kreipsi varna taurj sakal), kuri rodyt dar didesn vertybin skirtum tarp geguts ir sakalo. sidmtina, jog slav (rus, lenk) prieodiuose, mininiuose geguts imainym vanag, vertingumo / grio skalje jiedu yra susikeit vietomis, lyginant su vokiei
* Tradicikai teigiam lietuvi nuostat geguts atvilgiu gali pademonstruoti ir toks prieodis: Prie aki gegu, u aki rup Er LK III 202 su komentaru Akyse geras, u aki ne; vertybin opozicija prieodyje grsta ir tradicine neigiama rups konotacija.

$#

vertinimu; tai rodo prieodiai, rinkini sudarytoj pateikiami kaip io analogai: V.Dalis ia pateikia 482 (Ikeit batus vyas, cit. i: 91), R. Stypua Ruslenk patarli rinkinyje prie rus. / pateikia lenkikus Zamieni stryjek siekierki na kijek Styp 191: 1162 (Ikeit senelis kirv lazd / pagal). A. Molotkovas Rus frazeologijos odyne posak interpretuoja taip: i dviej blogybi isirinkti didesn ( ) 241. Tuo tarpu V. Dalio patarli rinkinyje yra posakis 353 (Ir senos geguts [nereikia] mainyti vanag), leidiantis geguts nebesieti n su mau blogiu. Matyt, neigiama vanago konotacija bus nulemta jo plrumo, k yra pastebjusi ir A.Nikitina; bene t pat rodyt ir mintoji lietuvi patarl I gegus pavirto vanag, t.y. buvusi gera (malonus geguts balsas!), tapo pikta (vanago plrumas!). Taiau ios rus tautosakos nuostatos gegutsvanago atvilgiu taip pat nereikt absoliutinti V. Anikino smulkiosios tautosakos rinkinlyje rasime ir toki patarl (i V.Dalio): , 156 (Gegut ne vanagas, o nemoka ne meistras), o R. Stypuos rinkinyje / Styp 144 (Nebus i geguts sakalo / I varnos nebus sakalo); lenkiko j analogo rinkinyje nra pateikta. Tuo tarpu dainuojamojoje tautosakoje tiek lietuvi, tiek slav gegut ir sakalas / vanaglis sudaro por, siejam su vestuvi jaunaisiais (Kur gegu, T sakalis...). Ta pati uuomina slypi ir aidime, kai dainuojama: Gegutyte tupi tupi, Vanagliu rpi rpi. Pavelyki, motinle, Susigauti gegutl Kair LTR 4882(318). Ir dar vienas geguts vaizdio aspektas, kylantis i to, kad gegut nesuka lizdo, o kiauinius deda kit pauki lizdus (beje, K. Straubergas, remdamasis P. mito duomenimis, idsto ir toki nuomon, kad gegut pati n kiauini nededanti, Straub 153). Kodl gegut lizdo nesuka, Europoje gyvuoja dvi populiarios versijos (u bausm, kad nusidjo, jai neleidiama; u atpild, kad pasitarnavo paukiams, jai leidiama nesirpinti lizdo sukimu nei vaik auginimu kiti uaugins). Taigi gegut kiauinius vis dlto deda, bet svetimus lizdus. I ia lietuviki pasakymai, kuriais jau nepalankiai charakterizuojami mons: Padjo kap gegut kiauinius in svetim lizd Jz LTR 6381(501); Atlk kaip gegu svetiman lizdan ir pridar Trg LTR 465(36/79); Teip ir tyko kaip gegu kito lizdan Ds LK XVI 255; Bene gegut esi, kad savo bdas kitam primesi Trg LTR 465(36/214) ar Primet kaip gegu kielei vaik Kv LK VIII 74. Vokieiai taip pat nestokoja analogik pasakym, pavyzdiui: wie der Kuckuck seine Eier in fremde Nester legen Rhr III 899 (kaip gegut savo kiauinius dti svetimus lizdus). Nuosekliai i ia iplaukia ir kita nepriimtina to paties reikinio pus gegut, kaip neperintis pauktis: Nepriversi kaip gegut perti Vlkv LTR 436(158/246). Judrnuose (Klaipdos r.) palyginti dar neseniai (1988) uraytas, kaip prieodio komentaras, paaikinimas, kodl gegut savo lizd nededa kiauini, t. y. kodl pati neperi: Ana netur laiko tur kukuoti (LTR 5794/46). Tas paaikinimas ar pateisinimas yra graiai ireiktas latvi vaik tautosakoje: Geguts pats: Ti pert, ti pert! Pati: Kas kkos? LBF 136. Vakuose (Pasvalio r.) ir lietuvikai yra uraytas krinlis, taip

$$

pat skiriamas vaik tautosakai: Gegut barasi su kiele. Kiel: Eik pert, eik pert! Gegut: Kas kukuos? (LTt V 713). Gegut, neperini, taigi ir neauginani, net nepastani savo vaik, galima ir taip paerzinti: Ku-ku-k, Neturiu vaik! Pn TD VI 256. Utat gegut lietuvi kalboje turi odyn fiksuojam perkeltin reikm moteris, nesirpinanti savo vaikais. Tuo tarpu latvi kalba tokios geguts leksins reikms (bent jau fiksuotos) neturi. Geguts ir jos vaik tema kiek ipltota ir lietuvi patarli, pavyzdiui: Tik gegu nesirpina savo vaikais Trg LTR 4537(28/9); Rpinasi kaip gegut savo vaikais Btg LTR 554(50); aukia kaip gegut savo vaik Jn LTR 30(1660); aukiasi dabar, kaip gegut savo vaik MT I 47; Ieko kaip gegut savo vaik Trg LTR 465(36/1005); Dejuoj kaip gegut, savo vaiko iekodama Jn LTR 30(2882); Paino, kaip gegut savo vaikus MT I 47. Manytina, jog ioms patarlms susiformuoti turjo takos ir pasakojamieji anrai. Taiau lietuvi tautosaka, ireikianti savo etines nuostatas per geguts vaizd, moka gegut ne tik vertinti, o ja tiesiog vien grotis. Cituotoji auktaitika daina apie strieli, geguts ukukuot be pinig (LLD XV 92), prasideda tokiais odiais: I vis paukteli gegut puikesn. Bir apylinkse urayta sutartin su tokiais odiais: A sodely stovjau, gegut irjau. Gegut meilus pauktelis, Geguts skardus balselis.
SlS 1558(6) (cit. i: . Trinknait. Geguts vaizdis dainuojamojoje tautosakoje. TD XVI/XXIII 111).

Taigi gegut tautosakoje labai vairi, ji neturi vieningo, vientiso vaizdio. Geguts vaizdis priklauso ir nuo tautos tradicij, buvusi senj tikjim, ir nuo tautosakos ries bei anro. Akivaizdu, kad vokiei tautosakos (remtasi daugiausia patarlmis bei prieodiais) nuostata gegutei iskirtinai nepalanki, tai pasakytina ir apie kukavimo vertinim, ir apie geguts, kaip paukio, paveiksl. Lietuviai, latviai ir slavai geguts balse girdi lidnum, skund. Tai rodo tiek lyrins dainos, tiek raudos, tiek sakytin tautosaka. Taiau liaudies dain gegut ir smulkiosios tautosakos gegut susiformavo apibendrinus visai kitus gamtos geguts paveikslo aspektus.
LITERATRA IR ALTINIAI
... PraecentoB Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum... Von I. Brodowsky re Trempensi (Lietuvos MA bibliotekos rankrai skyrius, 15. LR IV) Birk Latvieu sakmvrdi un parunas. Sakrjui un sakopojui P. Birkerts un M. Birkerte. Rga, 1927 GrgPP K. Grigas. Patarli paralels: Lietuvi patarls su latvi, baltarusi, rus... atitikmenimis. Vilnius, 1987 Grimm J. Grimm. Deutsche Mythologie. Gttingen, 1835 Kok Latvieu sakmvrdi un parunas: Izlase. Sastdjusi E. Kokare. Rga, 1957 KonvV Latvieu konverscijas vrdnca, sj. 1.21. Rga, 19281940

$%

Maj E. Majewski. Kukuka... w mowie, pieni i pojciach ludu naszego. Wisa, t. 12, z. 3. Warszawa, 1898 Rhr L. Rhrich. Lexikon der sprichwrtlichen Redensarte, Bde 15. FreiburgBaselWien, 1994 SrR 91 Balys Sruoga. Ratai, t. 9, kn. 1. Pareng A. Samulionis, D. Liniuvien. Vilnius, 2003 StendL Lettisches Lexikon... von G. F. Stender. 1. Theil: Lettisches Woerter- und NamenLexikon. Mitau, 1789 Styp R. Stypua. Sownik przysw rosyjsko-polski i polsko-rosyjski. Warszawa, 1974 Straub K. Straubergs. Latvieu tautas paraas. Rga, 1944/1991 mtM P. mitas. Latvi mitologija. Vilnius, 2004 mtP P. mits. Latvieu pasakas un teikas, sj. IXV. Rga, 19251937 mtT P. mits. Latvieu tautas ticjumi, sj. IIV. Rga, 1940 Wand Deutsches Sprichwrter-Lexicon: ein Hausschatz fr das deutsche Volk. Herausgegeben von K. F. W. Wander, Bde IV. Leipzig, 18671880 WVolksk Wrterbuch der deutschen Volkskunde. Stuttgart, 1955 . . . , , : . , 1957 . . . , 1957 . . , . II. - , 18811979 . . . . . , 1967 . . . . -, 2002 . . . . , 1899, 2 Gauta 2004 06 17

$&