Optika Ir Atomo Fizika (KTU)

Kauno Technologijos Universitetas
Fizikos katedra

Ignas Pola, eslovas Radvilaviius

Optika ir atomo fizika

Mokomoji knyga

Kaunas, 2003 m.
1
Turinys

1. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos........................................................................................ 3
1.1 Elektromagnetiniai virpesiai ................................................................................................. 3
1.2 Maksvelo lygtys .................................................................................................................. 13
1.3 Elektromagnetins bangos................................................................................................... 19
2. Bangin optika........................................................................................................................... 24
2.1 viesos bangos .................................................................................................................... 24
2.2 Pagrindins fotometrins svokos....................................................................................... 27
2.3 viesos interferencija .......................................................................................................... 30
2.3.1 viesos interferavimo bdai ......................................................................................... 30
2.3.2 Plon plveli spalvos.................................................................................................. 35
2.3.3 Niutono iedai .............................................................................................................. 36
2.3.4 Interferometrai.............................................................................................................. 37
2.3.5 Interferencijos panaudojimas ....................................................................................... 40
2.4 viesos difrakcija ................................................................................................................ 42
2.4.1 Heigenso ir Frenelio principas ..................................................................................... 42
2.4.2 Frenelio zon metodas ................................................................................................. 43
2.4.3 Frenelio difrakcija ........................................................................................................ 44
2.4.4 Fraunhoferio difrakcija................................................................................................. 45
2.4.5 viesos difrakcija vienmatje difrakcinje gardelje................................................... 46
2.4.6 viesos difrakcija erdvinje difrakcinje gardelje...................................................... 48
2.4.7 Optini prietais skiriamoji geba ................................................................................. 50
2.4.8 Holografija ................................................................................................................... 51
2.5 viesos poliarizacija............................................................................................................ 53
2.5.1 Natrali ir poliarizuota viesa. Briusterio dsnis ......................................................... 53
2.5.2 Atsispindjusios ir lusios viesos poliarizacija......................................................... 54
2.5.3 Dvejopas viesos limas. Poliarizacijos prietaisai ..................................................... 55
2.5.4 Poliarizuotos viesos interferencija.............................................................................. 58
2.5.5 Dirbtin optin anizotropija ......................................................................................... 61
2.5.6 Poliarizacijos ploktumos sukimas............................................................................... 62
2.6 viesos dispersija ................................................................................................................ 64
2.6.1 Normali ir anomali viesos dispersija .......................................................................... 64
2.6.2 viesos dispersijos elektronin teorija ......................................................................... 65
2.6.3 viesos absorbcija ir sklaida ........................................................................................ 69
2.7 erenkovo spinduliavimas .................................................................................................. 73
2.8 Doplerio reikinys ............................................................................................................... 74
2.9 Grupinis greitis.................................................................................................................... 76
2.10 Netiesins optikos samprata.............................................................................................. 78
3. Kvantin optika ......................................................................................................................... 81
3.1 iluminio spinduliavimo samprata...................................................................................... 81
3.2 iluminio spinduliavimo dsniai ......................................................................................... 82
3.3 Spinduliavimo kvant hipotez ir Planko formul.............................................................. 85
3.4 Fotoefekto aikinimas ......................................................................................................... 87
3.5 Komptono reikinys ............................................................................................................ 90
3.6 Dvejopa viesos prigimtis ................................................................................................... 93
4. Pagrindiniai kvantins mechanikos principai............................................................................ 96
4.1 Vandenilikj sistem linijiniai spektrai ........................................................................... 96
4.2 Dvejopa mikrodaleli prigimtis ........................................................................................ 100
4.3 Heizenbergo neapibrtum sryiai ................................................................................ 103
4.4 Bangin funkcija ............................................................................................................... 106
4.5 Fizikini dydi operatoriai .............................................................................................. 108
2
4.6 rdingerio lygtis .............................................................................................................. 113
4.7 Laisvosios dalels judjimas ............................................................................................. 115
4.9 Dalels atspindys ir prajimas pro potencialin barjer .................................................... 121
4.10 Tiesinis osciliatorius........................................................................................................ 126
5. Kvantins statistikos pradmenys ............................................................................................. 129
5.1 Klasikin ir kvantin statistika .......................................................................................... 129
5.2 Fazin erdv ...................................................................................................................... 130
5.3 Bsen skaiius ................................................................................................................. 132
5.4 Cheminis potencialas......................................................................................................... 134
5.5 Kvantiniai skirstiniai ......................................................................................................... 135
5.6 Neisigimusios ir isigimusios dujos................................................................................. 138
5.7 Kvantini skirstini taikymas............................................................................................ 139
6. Atom ir molekuli fizikos pradmenys................................................................................... 143
6.1 Mikrodaleli impulso momentas....................................................................................... 143
6.2 rdingerio lygties taikymas vandenilikosioms sistemoms ............................................ 146
6.3 Zmano ir tarko reikiniai ............................................................................................... 153
6.4 Elektrono sukinys.............................................................................................................. 155
6.5 Elektron pasiskirstymas daugiaelektroniniame atome ir periodikumas ........................ 157
6.6 Rentgeno spinduliai........................................................................................................... 162
6.7 Molekuli ir j spektr samprata ...................................................................................... 165
6.8 Kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai ............................................................................... 170
7. Kietojo kno fizikos pradmenys ............................................................................................. 179
7.1 Kietojo kno modelis ........................................................................................................ 179
7.2 Kristalo energij juostos.................................................................................................... 180
7.3 Energijos juost upildymas elektronais. Laidininkai, puslaidininkiai ir dielektrikai ...... 182
7.4 Puslaidininki savasis ir priemaiinis laidumas ................................................................ 184
7.5 Puslaidininki elektrinis laidumas .................................................................................... 187
7.6 Puslaidininki fotolaidumas.............................................................................................. 191
7.7 Elektronin ir skylin (np) sandra ................................................................................... 193
7.8 Fononai.............................................................................................................................. 196
7.9 Metal ilumin talpa........................................................................................................ 198
7.10 Metal elektrinis laidumas .............................................................................................. 202
8. Atomo branduolio fizika ......................................................................................................... 207
8.1 Atomo branduolio sandara ir pagrindins savybs ........................................................... 207
8.2 Branduolins jgos ............................................................................................................ 211
8.3 Branduolio ryio energija.................................................................................................. 213
8.4 Daleli registravimo bdai ................................................................................................ 215
8.5 Radioaktyvusis irimas ....................................................................................................... 216
8.6 Branduolins reakcijos ...................................................................................................... 221
8.7 Branduoli savaiminis dalijimasis .................................................................................... 224
8.8 Branduoliniai reaktoriai..................................................................................................... 226
8.9 Termobranduolins reakcijos ............................................................................................ 228
9. Elementariosios dalels ........................................................................................................... 232
9.1 Makro ir mikropasauli masteliai ..................................................................................... 232
9.2 Dalels ir antidalels ......................................................................................................... 234
9.3 Fundamentalios sveikos................................................................................................... 237
9.4 Subatomini daleli klasifikacija...................................................................................... 240
9.5 Elementari daleli virsmai .............................................................................................. 245
9.6 Kvarkai .............................................................................................................................. 247
9.7 Fundamentalij sveik neikliai .................................................................................... 251

3
1. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos
1.1 Elektromagnetiniai virpesiai
Omo dsn galima taikyti ne tik nuolatinei srovei, bet ir ltai kintanios srovs momentinms
vertms. Tokias sroves vadiname kvazistacionariosiomis. Kvazistacionarumo slyga yra T
c
l
<< =
( elektrinio impulso sklidimo laikas l ilgio elektros grandine, c viesos greitis vakuume, o T
kintamosios srovs periodas). Pavyzdiui, Hz 50 danio kintamj srov galima laikyti
kvazistacionarija iki km 100 ilgio elektros srovs grandins
|
|
.
|
\
|
<< =
=
2 4
8
5
10 2 10 3 , 3
10 3
10
.
I daugelio elektromagnetini reikini praktikoje vieni i
svarbiausi yra elektromagnetiniai virpesiai, t.y. elektrinio ir
magnetinio lauko, elektros srovs , tampos arba elektros krvio
kitimas tam tikrais dsningumais. Jie susidaro virpesi kontre, t.y.
elektrinje grandinje, turinioje induktyvum ir talp. Kad bt
tenkinama kvazistacionarumo slyga, nagrinsime virpesi kontr,
sudaryta i nuosekliai sujungt didelio induktyvumo L rits ir didels
talpos C kondensatoriaus. Reali rit turi ir omin var R . Tokio
virpesi kontro ekvivalentin schema parodyta 1.1 paveiksle. virpesi kontr prijungus prie
kintanios elektrovaros altinio, teks I stiprumo kintamoji srov susidarys elektromagnetiniai
virpesiai. Omo dsn grandinei LR 4 2 uraome itaip:
+ =
2 1
IR +
S
. (1.1.1)
Srov I laikysime teigiama, kai kondensatorius kraunamas taip, kaip parodyta paveiksle. Srovs
stiprumas yra lygus kondensatoriaus krvio q ivestinei laiko atvilgiu:
dt
dq
I = . (1.1.2)
Kondensatoriaus elektrod potencialai
2 1
< , todl grandins gal potencial skirtumas:
C
q
=
2 1
. (1.1.3)
~
1.1 pav.
2

1
2 1
C
L
R
I
m
I
4
Jei const L = , tai saviindukcijos elektrovara
S
dt
dI
L = . ra iuos dydius (1.1.1) ir atsivelg,
kad
2
2
dt
q d
dt
dI
= , gauname elektromagnetini virpesi diferencialin lygt:
( ) t
L
q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
1 1
2
2
= + + . (1.1.4)
Savo pavidalu i lygtis panai mechanini priverstini svyravim diferencialin lygt, todl ir
sprendiniai yra panas.
Panagrinkime atvejus:
1. Kai 0 = R , kontras vadinamas idealiuoju. Virpesiai, kurie vyksta vien kart suteikus kontrui
energij, vadinami laisvaisiais. Laisviesiems virpesiams ( ( ) 0 = t ), vykstantiems idealiajame
kontre, (1.1.4) lygtis tampa itokia:
0
1
2
2
= + q
LC
dt
q d
. (1.1.5)

Laisvuosius virpesius galima suadinti krovus kondensatori. Tuomet tarp jo elektrod susidaro
elektrinis laukas, kurio energija
2
2
CU
W
e
= . i virpesi kontro pradin bsen ir jos analogija su
mechanine svyruokle vaizduoja 1.2 paveikslas a.
2
2
LI
W
m
=
a
+ q
I
4
3T
t =
2
2
kx
W
p
=
2
2
CU
W
e
=
+ q
q
2
T
t =
2
2
CU
W
e
=
q
0 = t
2
2
kx
W
p
=
2
2
mv
W
k
=
2
2
LI
W
m
=
b
4
T
t = c d
I
2
2
mv
W
k
=
1.2 pav.
5
Sujungus grandin, kondensatorius pradeda isikrauti, per rit ima tekti stiprjanti elektros srov.
Kondensatoriui isikraunant, elektrinio lauko energija palaipsniui virsta magnetinio lauko
energija
2
2
LI
W
m
= . Idealiajame kontre energijos virsm iluma nra ir tariant, kad virpesi
kontras nespinduliuoja elektromagnetini bang, todl pagal energijos tverms dsn
const
LI CU
= +
2 2
2 2
.
Kai kondensatorius yra visikai isikrovs (1.2 pav., b), magnetinio lauko energija yra didiausia.
Silpnjanti ikrovos srov indukuota jos tekjimo kryptimi (Lenco taisykl) saviindukcijos srov.
Dl to kondensatoriaus elektrodai kraunami prieing enkl krviais, negu buvo prie tai.
Kondensatoriui sikraunant, magnetinio lauko energija virsta elektrinio lauko energija. Jam sikrovus
(1.2 pav., c), tie patys procesai vyksta prieinga kryptimi.
Kaip matyti 1.2 paveiksle, energijos virsmai kontre analogiki mechanins svyruokls
energijos virsmams: kontro elektrinio lauko energij atitinka svyruokls potencin energija, o
magnetinio lauko energij kinetin.
Paymj (1.1.5) lygybs teigiam dyd
2
0
1
=
LC
, (1.1.6)
mint lygyb perraome itaip:
0
2
0
2
2
= + q
dt
q d
. (1.1.5a)
i formul yra analogika laisvj harmonini svyravim diferencialinei lygiai mechanikoje. J
tenkina sprendinys
) cos(
0 0
+ = t q q
m
. (1.1.7)
Taigi virpesiai yra harmoniniai. Jie dar vadinami savaisiais. J ciklinis danis nusakomas (1.1.6)
lygybe. Remiantis ja, savj virpesi periodas priklauso nuo kontro parametr itaip:
LC T
2
2
0
= = . (1.1.8)
i formul vadinama Tomsono formule.
tampa tarp kondensatoriaus elektrod:
); cos(
0 0
+ = = t U
C
q
U
m C
(1.1.9)
6
ia dydis
C
q
U
m
m
= tampos amplitud. (1.1.7) lygyb idiferencijav laiko atvilgiu, gauname
srovs iraik:
|
.
|
\
|
+ + = + = =
2
cos ) sin(
0 0 0 0 0

t I t q
dt
dq
I
m m
(1.1.10)
ia
m m
I q =
0
srovs amplitud. Sugretin (1.1.9) su (1.1.10), matome, kad srovs stiprumo faz
dydiu
2
lenkia kondensatoriaus tampos faz. Pasinaudoj Oilerio formule, (1.1.7) sprendin

uraome eksponentiniu pavidalu:
.
~ ) (
0 0
+
=
t i
m
e q q (1.1.11)
Taiau q
~
nra elektros krvis j ireikia io sprendinio realioji dalis. Kompleksinis sprendinys
patogus skaiiavimams.
2. Realaus virpesi kontro vara 0 R , todl pradiniu momentu jam suteikta energija
palaipsniui virsta Daulio iluma ir virpesiai slopsta. Laisviesiems virpesiams realiame kontre
(1.1.4) lygtis tampa itokia:
0
1
2
2
= + + q
LC dt
dq
L
R
dt
q d
. (1.1.12)
Paymj
2 =
L
R
, (1.1.13)
ir atsivelg (1.1.6), (1.1.12) perraome itaip:
0 2
2
0
2
2
= + + q
dt
dq
dt
q d
. (1.1.12a)
i lygtis atitinka mechanini slopinamj svyravim diferencialin lygt. Dyd vadiname
slopinimo koeficientu. Kai
0
< , gauname itok (1.1.12a) lygties sprendin:
) cos(
0 1
0

+ =

t e q q
t
m
; (1.1.14)
dydis
2
2
2 2
0 1
4
1
L
R
LC
= = (1.1.15)
vadinamas slopinamj virpesi kampiniu daniu. Jis yra maesnis u
0
.
7
Dydis
t
m
e q

0
nusako kondensatoriaus krvio
amplituds majimo dsningum.
Amplituds majimo sparta priklauso nuo
slopinimo koeficiento
L
R
2
= . 1.3 paveiksle
parodytas (1.1.14) funkcijos grafikas. Matosi,
kad kondensatoriaus krvio amplitud nra
periodin laiko funkcija. Taigi slopinamieji
virpesiai yra neharmoniniai.
Kondensatoriaus tampa uraoma itaip:
( )
0 1
cos
+ = =

t e U
C
q
U
t
m C
; (1.1.16)
ia
C
q
U
m
m
0
= tampos amplitud. (1.1.14) lygyb idiferencijav laiko atvilgiu ir pertvark,
gauname srovs kontre iraik:
( ) + + = =

0 1 0
cos
0

t e q
dt
dq
I
t
m
; (1.1.17)

ia priklausantis nuo ir
1
dydis turi vert:
< <
2
. Jeigu
0
> , tuomet slopinamieji
virpesiai nesusidaro ir gaunasi kondensatoriaus aperiodin ikrova.
Virpesi slopinimo sparta apibdinama krvio, tampos ar srovs stiprumo verts santykiu su
to paties dydio verte po vieno periodo
1
2
= T :
( )
( )
( )
T
T t
t
e
e
e
T t I
t I

= =
+
+
. (1.1.18)
is dydis vadinamas slopinimo dekrementu, o jo natrinis logaritmas logaritminiu slopinimo
dekrementu:
T e
T
= = ln . (1.1.19)
Paymkime laiko tarp, per kur svyravimo amplitud sumaja e karto. Tuomet i
(1.1.18) gauname:
( )
( )
e e
t I
t I
= =
+

.
1.3 pav.
t
m
e q

0

t
0
0
m
q
q
8
Ilogaritmav i lygyb, gauname: 1 = , arba
1
= . (1.1.20)
Tarkime, kad per laik vyksta N virpesi, t.y.
NT = . (1.1.21)
(1.1.20) ir (1.1.21) iraikas ra (1.1.19), gauname:
N
1
= . (1.1.22)
Taigi logaritminis slopinimo dekrementas skaitine verte atvirktinis skaiiui virpesi, po kuri
amplitud sumaja e kart. (1.1.19) ra (1.1.13) iraik, gauname:
1
2
L
R
L
RT
= = . (1.1.23)
Matosi, kad logaritminis slopinimo dekrementas yra virpesi kontro parametr charakteristika. Kai
slopinimas maas (
0
<< ),
LC
1
0 1
= , tuomet (1.1.23) perraome itaip:
L
C
R = . (1.1.24)
Radiotechnikoje virpesi kontras daniausiai apibdinamas ne slopinimo dekrementu, o
kontro kokybe, kuri yra atvirkiai proporcinga logaritminiam slopinimo dekrementui:
=

Q . (1.1.25)
Kai slopinimas maas, virpesi kontro kokyb i (1.1.24) ir (1.1.25) ireikiamas itaip:
C
L
R
Q
1
= . (1.1.26)
Nuo kontro kokybs priklauso virpesi sistemos rezonansins savybs.
3. Virpesiai, kurie vyksta veikiant iorinei periodinei elektrovarai ar tampai, vadinami
priverstiniais. Iorinio energijos altinio kompensuojami Daulio ilumos nuostoliai, todl
priverstiniai virpesiai yra neslopinamieji. Priverstiniai virpesiai yra paprasiausi, kai iorin tampa
ar elektrovara kinta harmonikai:
t U U
m
cos = ; (1.1.27)
ia
m
U tampos amplitud, kampinis danis. iuo atveju diferencialin lygtis (1.1.4)
uraoma itaip:
9
t
L
U
q
dt
dq
dt
q d
m
cos 2
2
0
2
2
= + + . (1.1.28)
ios lygties sprendiniai yra:
( )
0
cos = t q q
m
. (1.1.29)
ia esanti kondensatoriaus krvio amplitud
m
q bei tampos ir krvio fazi skirtumas
0

ireikiami itaip:
( )
2 2 2 2
0
4 +
=
L U
q
m
m
(1.1.30)
ir
2 2
0
0
2

= tg . (1.1.31)
ias lygtis ra
0
bei iraikas, gauname:
2
2
1
|
.
|
\
|
+
=
C
L R
U
q
m
m

(1.1.32)
ir
L
C
R
tg
=
1
0
(1.1.33)
Idiferencijav (1.1.29) laiko atvilgiu, gauname virpesi kontre tekanios elektros srovs stiprumo
iraik:
( ) ( )
= |
.
|
\
|
+ = = = t I t I t q
dt
dq
I
m m m
cos
2
cos sin
0 0
; (1.1.34)
ia
m m
q I = srovs amplitud,
2
0

= iorins tampos ir srovs fazi skirtumas.
Atsivelg tai ir (1.1.33), gauname:
R
C
L
tg
tg tg

1
1
2
0
0
= = |
.
|
\
|
= . (1.1.35)
I (1.1.27), (1.1.34) ir (1.1.35) seka, kad srovs kitimas atsilieka nuo iorins tampos kitimo
( ) 0 > , kai
C
L
1
> , ir j pralenkia ( ) 0 < , kai
C
L
1
< .
10
Srovs stiprumo amplitud
Z
U
X R
U
C
L R
U
q I
m m m
m m
=
+
=
|
.
|
\
|
+
= =
2 2 2
2
1
. (1.1.36)
ia Z yra virpesi kontro pilnutin vara, kartais vadinama impedansu arba tariamja vara.
Ji susideda i aktyviosios varos R ir reaktyviosios varos X . Pastarj sudaro induktyvioji vara
L R
L
= ir talpin vara
C
R
C
1
= . Aktyvioji vara yra kintamosios srovs elektrins grandins
dalies savyb vartoti elektros energij, pavyzdiui, paveriant j iluma ar mechaniniu darbu. Kai
srovs danis emas ir laidas plonas, aktyvioji vara yra tokia pat kaip ir nuolatinei srovei, ir
vadinama omine vara. Kai srovs danis auktas, dl pavirinio reikinio (skin efekto) aktyvioji
vara pasidaro didesn u var nuolatinei srovei. Kintamajai srovei tekant grandine, kurios vara
yra tik reaktyvioji, srovs altinio energija virsta tai magnetinio, tai elektrinio lauko energija, kitaip
sakant, tai perduodama grandinei, tai grta atgal altin tokioje grandinje energijos nuostoli
nra.
Kaip matyti (1.1.36) formulje, elektros varos amplitud
m
I priklauso nuo virpesi kontro
parametr R , L , C , o taip pat nuo iorins tampos danio . Danio
r
tenkinanio lygyb
C
L
r
r
1
= , srovs amplitud yra didiausia turime srovs rezonans. Rezonansinis danis
0
1
= =
LC
r
. (1.1.37)
Taigi srovs rezonansinis danis lygus virpesi kontro
savajam daniui. Srovs stiprumo rezonansins kreivs ( ) f I
m
=
parodytos 1.4 paveiksle. ia kontro parametru yra slopinimo
koeficientas
L
R
2
= : kuo jis maesnis, tuo didesnis ir rykesnis
rezonansins kreivs maksimumas. Grandine su kondensatoriumi
nuolatin srov ( ) 0 = neteka, todl ( ) 0 0 =
m
I .
Kiek kitoks yra kondensatoriaus tampos
C
U rezonansinis danis
'
r
. I (1.1.29) ir (1.1.30)
kondensatoriaus tampa uraoma itaip:
0

0
I
m

1
<
2
<
3
3
1.4 pav.
11
( )
( )
0
2 2
2
2 2
0
cos
4

+
= = t
C
L U
C
q
U
C
. (1.1.38)
Kondensatoriaus tampos amplituds iraika
( )
2 2
2
2 2
0
4 +
=
C
L U
U
mC
. (1.1.39)
I (1.1.39) lygybs vardiklio minimumo slygos gauname itoki tampos rezonansinio danio
iraik:
0
2 2
0
'
=
r
. (1.1.40)
Taigi tampos
C
U rezonansinis danis priklauso nuo virpesi
kontro savojo danio
0
bei nuo slopinimo koeficiento , ir tik
tada, kai slopinimas labai maas ( )
0
<< , srovs ir tampos
rezonansiniai daniai sutampa, t.y.
0
'

r r
.
1.5 paveiksle parodytos kontr, kurie skiriasi slopinimo
koeficientu, tampos rezonansins kreivs. Kai slopinimas maas,
rezonanso atveju (1.1.39) uraoma itaip:
CR
LC U
LC
U
U
m m
r mC
= =
0
,
2
. (1.1.41)
Todl tampos rezonansins amplituds santykis su iorins
tampos amplitude
m
U
Q
C
L
R CR
LC
U
U
m
r mC
= = =
1 ,
. (1.1.42)
Taigi didels kokybs virpesi kontro kokyb Q parodo, kiek
kart kondensatoriaus tampa gali bti didesn u iorin
tamp. Nuo jos priklauso rezonansins kreivs pavidalas: kuo
didesn kokyb, tuo auktesnis ir smailesnis rezonansins
kreivs maksimumas. 1.6 paveiksle parodyta srovs stiprumo
kontre rezonansin kreiv. Kreivs plotis paimtas auktyje
0.7, kadangi srovi amplitudi santykis 7 . 0 atitinka
1.5 pav.
1
<
2
<
3
3
U
mC
'
r

0
mr
m
I
I

1
0.7
0
0
1.6 pav.
12
galingum santyk 5 . 0 ( ) 5 . 0 7 . 0
2
. io ploio santykis su rezonansiniu daniu yra atvirkiai
proporcingas kontro kokybei:
Q
1
0
=
. (1.1.43)
Virpesi kontro rezonansins savybs radiotechnikoje naudojamos norimo danio virpesiams
iskirti i kit virpesi. Keiiant parametr C ar L , kontras suderinamas norimam daniui
pasiekiamas rezonansas to danio virpesiams. Tada kondensatoriuje io danio virpesi tampos
amplitud Q kart padidja, o kit virpesi amplitud lieka maa. Kuo didesn virpesi kontro
kokyb, tuo geresns jo rezonansins savybs ir tuo artimesni dani virpesius galima atskirti
suderinant kontr rezonansui.

Kontroliniai klausimai
1. Kas sudaro virpesi kontr?
2. Kok virpesi kontr vadiname idealiuoju?
3. Kokius virpesius vadiname laisvaisiais?
4. Nuo ko priklauso savj virpesi ciklinis danis?
5. Kokius virpesius vadiname slopinamaisiais?
6. Nuo ko priklauso virpesi kontro kokyb?
7. Kokius virpesius vadiname priverstiniais?
8. Kok reikin vadiname rezonansu?

Udavini sprendimo pavyzdiai
1. Virpamojo kontro parametrai yra itokie: pF C 1000 = , H L 6 = , = 5 . 0 R . Apskaiiuokite kok
galingum P reikia suteikti kontrui, kad jame vykt negstamieji virpesiai, kuri kondensatoriaus tampos
amplitud bt V U
m
10 = ?
Sprendimas. Galingumas P naudojamas ilumai iskirti varoje R . Vidutinis ilumos kiekis, isiskiriantis per
laiko vienet yra lygus sunaudotam galingumui:
2
cos
2
2 2 2 m
m
RI
t RI RI P = = = , ia
m
I srovs stiprumo
kontre amplitud. Esant negstamiesiems virpesiams elektrinio lauko energijos maksimali vert yra lygi
magnetinio lauko energijos maksimaliai vertei:
2 2
2 2
m m
CU LI
= ,
i ia
L
CU
I
m
m
2
2
= .
ra
2
m
I vert P iraik, gauname
mW W W
L
RCU RI
P
m m
2 . 4 10 2 . 4
10 6 2
10 10 1000 5 . 0
2 2
3
6
2 12 2 2
= =

= = =

.
2. Virpesi kontro parametrai yra itokie: mH L 10 = , =1 R . Apskaiiuokite rezonansins kreivs plot.
Sprendimas. I formuls
Q
1
0
=
, gauname
1 2 1
3
10
10 10
1 1

= = = s s
L
R
L
C
R
LC
.
13
1.2 Maksvelo lygtys
XIX amiaus pirmojoje pusje A.Ampero, .Bio, F.Savaro bei kit mokslinink
eksperimentai parod, kad elektriniai ir magnetiniai reikiniai yra susij. 1855 1865 m.
D.Maksvelas, pasinaudojs M.Faradjaus idjomis apie elektrin ir magnetin laukus, apibendrino
iuos eksperimentais nustatytus dsnius ir sukr fundamentali elektromagnetinio lauko teorij. Jo
teorija yra makroskopin, nagrinjanti tik makroskopini krvi ir srovi sukurtus elektrinius ir
magnetinius laukus erdvs takuose, kuri atstumas nuo lauko altinio daug didesnis u molekuli
matmenis. Teorijos pagrind sudaro Maksvelo lygi sistema. Lygi numeracija yra slygin.
Maksvelo lygtys susieja elektrin bei magnetin lauk apibdinanius dydius
E,
D,
B ir
H
su i lauk altini, t.y. su j pai ar su elektros krvi bei elektros srovi, charakteristikomis.
Lygtys, uraytos kiekvienam lauko takui, yra diferencialins. Lygtys, kuriose ie ryiai ireikti
tam tikrais integraliniais dydiais, vadinamos integralinmis. Nagrinjant elektromagnetinius
reikinius mediagoje, prie Maksvelo lygi dar pridedamos lygtys, siejanios lauk charakteristikas
su mediagos magnetines bei elektrines savybes apibdinaniais dydiais ( ) , , .
Praddami nagrinti Maksvelo lygtis, pirmiausiai trumpai aptarsime slinkties srov ir
vektorinio lauko matematikos kai kuriuos elementus.
Kiekviena laidumo ar konvencin elektros srov kuria magnetin lauk. Taiau 1861 m.,
apibendrindamas kit fizik eksperimentus, D.Maksvelas atrado fundamental gamtos dsn, kuris
teigia, kad kiekvienas kintamasis magnetinis laukas erdvje sukuria skurin elektrin lauk ir
kiekvienas kintamasis elektrinis laukas kuria skurin magnetin lauk. Taigi kintamasis elektrinis
laukas magnetinio lauko krimo aspektu yra ekvivalentus elektros srovei,
todl D.Maksvelas j pavadino slinkties srove.
Rasime kintamojo elektrinio lauko ir jo sukurto magnetinio lauko
kiekybin ry. Nagrinsime kintamosios srovs grandin, kuri jungtas
kondensatorius su idealiai nelaidiu dielektriku (1.7 pav.). Tekant
kintamajai srovei, kondensatorius periodikai sikrauna ir isikrauna,
todl tarp elektrod elektrinis laukas kinta laike ir, pagal D.Maksvel,
pro kondensatori teka magnetin lauk kurianti slinkties srov. Jei
kondensatoriaus krvis q , o elektrodo paviriaus plotas
0
S , tai elektrodu
tekanios laidumo srovs tankis
l
j

t
D

D

B

1.7 pav.
14
t S
q
t t
q
S S
I
j
l
l
=
|
|
.
|
\
|
= =

0 0 0
1
; (1.2.1)
ia kondensatoriaus elektrodo krvio pavirinis tankis. Jei kondensatoriaus elektrodai
didels, palyginti su atstumu tarp j, lygiagreios ploktels, tai elektrinio lauko slinkties modulis D
lygus , t.y. D = . i lygt idiferencijav laiko atvilgiu, gauname:
t
D
t
. (1.2.2)
ios lygybs kairioji pus nusako laidumo srovs tank kondensatoriaus elektrode. Kadangi elektrin
slinktis D bdinga dielektrikui, tai akivaizdu, kad
t
D
nusako slinkties srovs tank idealiame

dielektrike. Taigi
t
D
j
S
= (1.2.3)
ir yra slinkties srovs tankio modulis.
Srovs tankis yra elektrinio lauko kryptimi nukreiptas vektorius, todl rasime vektori
l
j ir
S
j kryptis. Kondensatori kraunant (1.7 pav.), laidumo srovs tankis
l
j nukreiptas paveiksle
parodyta kryptimi. kraunant slinktis
D didja, todl jos ivestin

t
D

yra tos paios krypties kaip
ir
D. iuo atveju
l
j ir
t
D

kryptys sutampa. Kondensatoriui isikraunant, vektorius
l
j yra
prieingos krypties negu yra paveiksle. iuo atveju slinktis

D maja, todl jos ivestin 0 <

t
D
ir
yra prieingos krypties negu
D. Taigi ir dabar
l
j ir
t
D

yra vienos krypties. Todl galime
vektorikai ireikti itaip:
t
D
j
S
.
Taigi, kintant elektriniam laukui |
.
|
\
|
D , tiek vakuume, tiek dielektrike teka slinkties srov, kurianti

magnetin lauk visai taip pat kaip ir laidumo srov.
Elektrin slinktis dielektrike uraoma itaip:
15

+ = P E D
0
;
ia
E elektrinio lauko stiprumas,
P dielektriko poliarizuotumas. Todl slinkties srovs tankis

dielektrike susideda i dviej dmen:
t
P
t
E
t
D
j
S
0
. (1.2.4)
Pirmasis dmuo
t
E
0
nusako slinkties srovs tank vakuume. Toji dedamoji visai nesusijusi su
krvinink judjimu ir ilumos iskyrimu. Antroji dedamoji
t
P
reikia tank srovs, kuri sudaro

suritj elektros krvi tvarkingas judjimas dielektrike (krvi pasislinkimas molekulje arba
elektrini dipoli pasisukimas). i srov vadinama poliarizacijos srove, ir dl jos isiskiria Daulio
iluma. Taigi i slinkties srovs dedamoji yra tokios pat prigimties kaip ir laidumo srov.
Pilnutins srovs tankis uraomas itaip:
t
D
j j
l
+ =

. (1.2.5)
Taiau laiduose
<<
l
j
t
D
ir slinkties srovs galima nepaisyti.
vedus pilnutins srovs svok, imta naujai traktuoti grandini udarum. Pagal Maksvel,
kaip ir nuolatins srovs, kintamos srovs grandins yra udaros. Jas udaro slinkties srovs,
tekanios tomis grandins dalimis, kur nra laidinink, pavyzdiui, tarp kondensatoriaus
elektrod.
Dabar trumpai aptarsime divergencijos ir rotoriaus svokas. Vektorins funkcijos
F
divergencija tako aplinkoje ymima
F div ir yra lygi

=

S d F
V
F div
S
V
1
lim
0
; (1.2.6)
ia V tris, kuriame yra nagrinjamas vektorinio lauko takas, S io trio pavirius, kuriuo
integruojama,
S d pseudovektorius, t.y. vektorius, kurio modulis dS , o kryptis sutampa su

iorins normals iam ploteliui kryptimi (r. 1.8 pav.). taigi divergencija yra srautas ior pro
paviri, ribojant vienetin tr. Jinai yra skaliaras ir gali kisti nuo vieno tako pereinant prie kito
16
tako, t.y. jinai yra koordinai funkcija. Dekarto koordinai
sistemoje:
z
F
y
F
x
F
F F div
z
y
x
= =

; (1.2.7)
ia nabla operatorius
|
|
.
|
\
|
=

z
k
y
j
x
i . Pagal Gauso
teorem

=
V S
dV F div S d F (1.2.8)
Vektorins funkcijos
F rotorius ymimas
F rot ir yra lygus
=
L
S
l d F
S
F rot
1
lim
0
; (1.2.9)
ia S paviriaus, ribojamo kontro L plotas. Vektori kryptys
parodytos 1.9 pav. normals paviriui
n ir kontro apjimo krypiai

galioja sraigto taisykl. Taigi rotorius yra cirkuliacija kontru,
ribojaniu vienetin plot. Jis yra vektorius. Jo kryptis yra tokia, jog
F rot ir normals
n skaliarin sandauga turi bti lygi:

S
l d F
n F rot
L
S

= |
.
|
\
|

0
lim
Dekarto koordinai sistemoje:
|
|
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|
+
|
|
.
|
\
|
= =

y
F
x
F
k
x
F
z
F
j
z
F
y
F
i F F rot
x
y
z x
y
z
(1.2.10)
Galima urayti i iraik determinantu, o tai palengvins j siminti. Taigi
z y x
F F F
z y x
k j i
F rot
. (1.2.11)
determinant iskleid ir gausime (1.2.10) formul.
Pagal Stokso teorem
1.8 pav.
S d
S
V
L

1.9 pav.
F rot
n
S
17

=
S L
S d F rot l d F (1.2.12)
Dabar jau galime rayti Maksvelio lygtis integralinje formoje

=

V S
dV S d E
0
1
, (1.2.13a)

=
S L
S d B
t
l d E , (1.2.13b)
0 =

S
S d B , (1.2.13c)

+ =
S S L
S d E S d j l d B
0 0 0
. (1.2.13d)
iose lygtyse
0
elektrin konstanta ( )
m
F
12
0
10 85 . 8

= , santykin dielektrin skvarba,
0

magnetin konstanta ( )
m
H
7
0
10 4

= , santykin magnetin skvarba, krvio trinis
tankis,
j srovs tankis. Pirmojoje lygtyje tris V apgaubtas paviriumi S , kuris pirmojoje ir

treiojoje lygtyse yra udaras. Antrojoje ir ketvirtojoje lygtyse kontras L yra udaras ir riboja
ploto S paviri.
Maksvelo suformuluot dsni esm yra itokia.
a) Elektrinio lauko stiprumo srautas pro udar paviri yra proporcingas krviui, kuris duotuoju
laiko momentu yra tryje, apgaubtame iuo paviriumi.
b) Elektrinio lauko stiprumo cirkuliacija udaru kontru yra proporcinga magnetinio lauko
indukcijos srauto pro paviri, ribojam io kontro, kitimo greiiui. Be to, elektrinio lauko
stiprumo cirkuliacija ir magnetinio lauko indukcijos srauto kitimo greitis yra prieing enkl.
c) Magnetinio lauko indukcijos srautas pro udar paviri yra lygus nuliui.
d) Magnetinio lauko indukcijos cirkuliacija udaru kontru yra proporcinga dviems dedamiesiems,
kuri pirmasis proporcingas elektros srovs, tekanios duotuoju laiko momentu iuo kontru,
stiprumui, o antrasis proporcingas elektrinio lauko stiprumo srautui pro paviri, ribojam iuo
kontru.
Maksvelo lygtys ireikia itokias elektromagnetinio lauko savybes.
Pirmosios dvi reikia, kad elektrin lauk gali sukurti elektros krviai arba kintantis magnetinis
laukas. Pirmoji ireikia Gauso teorem, o antroji elektromagnetins indukcijos, kuri 1831 m.
18
atrado M.Faradjus, reikin.
Sekanios dvi lygtys reikia, kad magnetinis laukas yra skurinis, j kuria tekanti srov arba
kintantis elektrinis laukas, arba abu kartu. Magnetiniai krviai, analogiki elektriniams,
neegzistuoja.
Maksvelo lygtis galima urayti diferencialinje formoje. Tam tikslui pasinaudosime Gauso ir
Stokso teoremomis. Taigi ios lygtys yra itokios:
0
1
=
E div , (1.2.14a)
t
B
E rot
, (1.2.14b)
0 =
B div , (1.2.14c)
t
E
j B rot
+ =

0 0 0
. (1.2.14d)
i lygi pagrindin esm yra tai, kad Maksvelo lygtys yra elektromagnetinio lauko kitimo
lygtys.
Taigi sprsdami ias lygtis kiekvienu atveju galime gauti lauk
E ir
B vertes.
Maksvelio lygtys kartu su elektring daleli, veikiam Lorenco jgos, judjimo lygtimis
sudaro fundamentali Maksvelo ir Lorenco lygi sistem, kuri aprao visus elektromagnetinius
reikinius, kuriuose nepasireikia kvantiniai dsningumai.
Maksvelo lygtys yra tiesins, nes jose yra tik pirmosios lauk stiprumo ivestins laiko arba
koordinats atvilgiu ir krvio bei srovs tankiai yra pirmame laipsnyje.
Norint paalinti elektrinio ir magnetinio lauk asimetrij Maksvelo lygtyse, P.Dirakas 1931 m.
pasil hipotez, kad turi egzistuoti magnetiniai krviai. Elementarj magnetin krv jis pavadino
monopoliu. Taiau, neirint dideli mokslinink pastang, ie monopoliai ligi iol nra rasti. Jeigu
i hipotez pasitvirtint, tai Maksvelo lygtys i esms pakist, o laukai tapt lygiareikmiais ir
simetrikais.
1. K vadiname slinkties srove?
2. Kokia yra divergencijos fizikin prasm?
3. Kokia yra rotoriaus fizikin prasm?
4. K aprao (1.2.13a) lygtis?
5. K aprao (1.2.13b) lygtis?
6. K aprao (1.2.13c) lygtis?
7. K aprao (1.2.13d) lygtis?
19
Elektrinio lauko stiprumas tarp kondensatoriaus plokteli kinta itaip: t E E sin
0

= . Kaip kinta slinkties
srovs tankis?
Sprendimas. Slinkties srovs tankis t E
t
E
t
E
t
D
j
s

cos
0 0
0

|
.
|
\
|
= .

1.3 Elektromagnetins bangos
Nagrinjant vienalyt elektrikai neutrali ( ) 0 = ir nelaidi ( ) 0 =
l
j aplink, kurios
dielektrin ir magnetin skvarbos ir yra pastovios, Maksvelo diferencialini lygi sistema
labai supaprastja:
t
E
B rot
0 0
, (1.3.1a)
t
B
E rot
, (1.3.1b)
0 =
B div , (1.3.1c)
0 =
E div . (1.3.1d)
Diferencijuodami (1.3.1a) lygties abi puses laiko atvilgiu ir eliminav kairje pusj ivestin
t
B
(1.3.1b) lygybs pagalba, gauname

2
2
0 0
t
E
E rot rot
. (1.3.2)
Pasinaudoj formule

= E E div grad E rot rot
2
(1.3.3)
ir atsivelg (1.3.1d), gauname lygt:
2
2
0 0
2
t
E
E
. (1.3.4)
Analogikai i (b) ir (c), gaunama ir lygtis
2
2
0 0
2
t
B
B
. (1.3.5)
Kadangi abi ios lygtys yra gautos i dydius
E ir
B siejani lygi, tai jas reikia nagrinti

drauge. Abi jos yra analogikos tamprij bang diferencialinei lygiai:
20
2
2
2
2
2
2
2
2
2
2
1
z
S
y
S
x
S
S
t
S
v
= =
. (1.3.6)
i ia 1865 m. D.Maksvelas padar labai svarbi ivad, kad elektromagnetinis laukas gali
egzistuoti elektromagnetini bang pavidalu, t.y. periodikai kintantis elektromagnetinis laukas
gali atsiskirti nuo j sukrusi materialij objekt ir nepriklausomai nuo j sklisti erdve. i
bang fazinis greitis

c
v = =
0 0
1
, (1.3.7)
o
s
m
s
m
c
8
7 12
0 0
10 3
10 56 . 12 10 85 . 8
1 1

= =

yra i bang greitis vakuume ( ) 1 = = . Taigi D.Maksvelas teorikai nustat
elektromagnetini bang fazin greit vakuume ir mediagoje. Kadangi visoms mediagoms
sandauga 1 > , tai visada c v < .
Panagrinjus Maksvelo lygtis, matyti, kad vektoriai
E ,
B ir
v visuomet statmeni
tarpusavyje (1.10 pav.). Taigi elektromagnetins bangos yra skersins. Kai plokioji
elektromagnetin banga sklinda iilgai Ox , tai vektoriai
E ir
B nuo y bei z nepriklauso, be to,
v nukreiptas lygiagreiai ortui
i , vektorius
E iilgai
j , o vektorius
B iilgai
k . iuo
atveju (1.3.4) ir (1.3.5) lygi sistema supaprastja:
2
2
2
2
2
1
x
E
t
E
v
, (1.3.4a)
2
2
2
2
2
1
x
B
t
B
v
. (1.3.5a)
ias lygtis tenkina sprendiniai:

1.10 pav.
B
E
v

B
E
21
( )
0
cos + = kx t E E
m
, (1.3.8)
( )
0
cos + = kx t B B
m
; (1.3.9)
ia
m
E elektrinio lauko stiprumo,
m
B magnetinio lauko indukcijos amplituds, bang
kampinis danis,
2
= =
v
k bangos skaiius,
0
pradin faz. ios lygtys vadinamos
iilgai Ox aies sklindanios plokiosios elektromagnetins bangos lygtimis. Elektrinio ir
magnetinio lauk kitimo dsnis ir faz yra vienodi. J grafikai parodyti 1.10 paveiksle.
Elektromagnetins bangos lauk stiprumus sieja itokia lygyb:

0
0 0
B
H E = = . (1.3.10)
Ji tinka ir amplitudinms vertms
m
E bei
m
H ir
m
B .
Elektromagnetines bangas aptinkame vairiais j poveik reaguojaniais davikliais. Tai
rodo, kad sklindanios elektromagnetins bangos pernea energij. i bang energijos trinis
tankis susideda i j elektrinio ir magnetinio lauk energijos trini tank:
2 2
2
0
2
0
H E
w w w
m e
+ = + = .
Kaip matyti i (1.3.10) formuls,
m e
w w = , todl
2
0
2 E w w
e
= = . (1.3.11)
Pasinaudoj (1.3.10) lygybe, (1.3.11) perraome taip:
EH
v
EH w
1
0 0
= = . (1.3.12)
Bangos energijos trin tank padaugin i jos sklidimo greiio, gauname energijos kiek,
perneam per laiko vienet pro vienetin plot, statmen energijos sklidimo krypiai:
EH v w S = = . (1.3.13)
is dydis vadinamas energijos srauto tankiu. Jis yra vektorius, kurio kryptis sutampa su bangos
sklidimo kryptimi. Taigi vektorius
S lygiagretus vektoriui
v , t.y. lygiagretus vektoriui

H E .
I to seka, kad

= H E S . (1.3.14)
is energijos srauto tankio vektorius yra vadinamas Pointingo vektoriumi.
Maksvelo teorij 1888 m. eksperimentikai patvirtino vokiei fizikas H.Hercas. Jis
pirmasis gavo elektromagnetines bangas, stebjo j atspind, l, interferencij, poliarizacij.
22
Paprasiausias elektromagnetini bang spinduolis yra elektrinis dipolis, kurio elektrinis
momentas
e
p kinta harmoniniu dsniu:
t p p
m e
cos = ;
ia
m
p vektoriaus
e
p amplitud. Dipolis yra paprasiausia
antena, todl jam nustatyti spinduliavimo dsniai tinka nagrinjant
vairi anten spinduliavim. Be to, daugel elektromagnetinio
lauko ir mediagos sveikos reikini galima paaikinti atomus ir
molekules laikant elektriniais dipoliais. Erdv, kurios tak
nuotolis iki dipolio yra labai didelis, palyginti su jos
spinduliuojamos bangos ilgiu, vadinama dipolio bangine erdve.
Jeigu toji erdv yra vienalyt ir izotropin, tai per laik t visomis
kryptimis nuo dipolio banga nusklinda t pat nuotol r . Tokios bangos pavirius yra sferinis,
todl ji vadinama sferine banga. Vektoriai
E ir
B kiekviename take statmeni tarpusavyje ir

isidst padties vektoriui
r statmenoje ploktumoje (1.11

pav.). Jie kinta dsniu ( ) kr t cos , o j amplitud atvirkiai
proporcinga r ir priklauso nuo kampo , kur sudaro padties
vektorius
r su dipolio aimi. Elektrinio dipolio

spinduliuojamos bangos intensyvumo I tame paiame
atstume r priklausomyb nuo (1.12 pav.) vadinama dipolio
spinduliavimo diagrama. Iilgai aies ( 0 = arba = ) dipolis visai
nespinduliuoja.Vadovaujantis spinduliavimo diagrama, konstruojamos sudtingos radijo anten
sistemos.
H.Hercas gavo apie m 3 ilgio elektromagnetines bangas. 1895 m. P.Lebedevas gavo apie
mm 6 4 elektromagnetines bangas. 1923 m. buvo gautos iki m 80 elektromagnetins bangos,
kurios persidengia su infraraudonojo spinduliavimo bangomis, t.y. buvo upildytas visas
elektromagnetini bang diapazonas nuo ilgiausi iki trumpiausi. Vis mint bandym
bendras trkumas gauti virpesiai buvo laisvieji, todl greitai nuslopdavo. Tiktai XX amiuje
pradjus naudoti lempinius elektromagnetini virpesi generatorius, buvo gautos pakankamo
intensyvumo vairaus danio elektromagnetins bangos, tuomet ir paplito radijo ryys, televizija,
radiolokacija ir t.t.
1. I koki lygi gaunamos elektromagnetini bang lygtys?
1.11 pav.
1.12 pav.
( ) I

23
2. Kas parodo viesos elektromagnetin prigimt?
3. Iilgins ar skersins yra elektromagnetins bangos?
4. K nusako Pointingo vektorius?
5. K vadiname dipolio bangine erdve?
6. K vadiname dipolio spinduliavimo erdve?

1. Vakuume X kryptimi sklinda plokia elektromagnetin banga. Bangos magnetinio lauko stiprumo
amplitud m A H
m
05 . 0 = . Apskaiiuokite bangos intensyvum I .
Sprendimas. Elektromagnetins bangos intensyvum duotame erdvs take nusako suvidurkintas laike
Pointingo vektoriaus modulis:

= = H E S I .
Bangos elektrinio ir magnetinio lauk amplitudes vakuume sieja lygyb
2
0
2
0 m m
H E = . I ia
m m
H E
0
0
= . (1)
Esant plokiai bangai Pointingo vektoriaus kryptis visuose takuose yra vienoda, todl jo vidurkio modulis yra
lygus modulio vidurkiui. Taigi,
( ) ( ) ( )
2
cos cos cos
2 m m
m m m m
H E
kx t H E kx t H kx t E H E I = = = =

.
Pasinaudoj (1) formule, gauname
2 2
2
12
7
2
0
0
47 . 0 05 . 0
10 85 . 8
10 4
2
1
2
1
m
W
m
W
H I
m
=
= =

.
2. Vakuume x aies kryptimi sklinda plokioji elektromagnetin banga, kurios intensyvumas
2
/ 2 . 21 m W I = . Apskaiiuokite bangos elektrinio lauko stiprumo amplitud.
Sprendimas. Pasinaudoj pirmojo udavinio aikinimu, gauname
2
0
0
2
1
m
E I
= .
I formuls
m
V
m
V
I E
m
126 . 0
10 85 . 8
10 4
10 2 . 21 2 2
12
7
6
0
0
=
= =

.
24
2. Bangin optika
2.1 viesos bangos
1865 m. D.Maksvelas rod, kad turi egzistuoti viesos greiiu sklindanios
elektromagnetins bangos. Todl buvo galima tarti, kad pati viesa yra elektromagnetins
prigimties. Kaip matysime 3-iame skyriuje, viesa yra gana sudtingas gamtos reikinys, vienais
atvejais pasireikiantis kaip elektromagnetin banga, kitais atvejais kaip tam tikr daleli (foton)
srautas.
Fizikoje viesa vadinamos infraraudonosios, regimosios ir ultravioletins spektro srities
elektromagnetins bangos, tiriamos optiniais metodais. J dani diapazonas yra nuo
11
10 3 iki
16
10 3 Hz . nekamojoje kalboje viesa vadinamos tik regimosios spektro srities elektromagnetins
bangos. J dani diapazonas apytiksliai yra ( ) Hz
14
10 0 . 4 5 . 7 , o bangos ilgis vakuume nuo 380
iki 770 nm ( ) m nm
9
10 1

= .
Bandymai rodo, kad fiziologinius, fotocheminius, fotoelektrinius ir kitus viesos reikinius
sukelia tam tikru daniu kintantis elektrinis laukas. Taip yra todl, kad greiiu
v judani elektring
dalel, pavyzdiui elektron, elektromagnetin banga veikia Lorenco jga:

+ = B v e E e F ; (2.1.1)
ia pirmasis dmuo elektrin jga, antrasis magnetin jga. Magnetins ir elektrins jg
santykis yra ne didesnis kaip
c
v
, ia c viesos greitis vakuume. Paprastai viesos veikiama
elektringoji dalel gyja greit c v << , todl magnetins jgos poveikio galime nepaisyti. Taigi
viesos reikiniuose esminis yra elektrinis laukas, ir jo stiprumo vektorius
E vadinamas viesos
vektoriumi.
Monochromatin, arba vienspalv, viesa tai vieno pastovaus danio optins bangos. Tokia
banga uraoma sinuso arba kosinuso funkcija: jos amplitud, ciklinis danis ir pradin faz visame
koordinai veri intervale r ir laiko intervale t 0 yra pastovs dydiai. Taigi
monochratin banga yra periodin ir nesibaigianti nei erdvje, nei laike. Deja, reals viesos
spinduliavimo procesai yra ribotos trukms, todl reali viesos banga apraoma neharmonine
funkcija. Jinai pasiymi tam tikru dani intervalu , t.y. spektrin linija turi plot. Kai << ,
tai viesos banga vadinama kvazimonochromatine.
25
Bangos danis apibdina jos periodikum laike. Bangos erdvin periodikum nusako jos ilgis
, arba, tiksliau sakant, bangos vektorius
k . Jo kryptis sutampa su bangos sklidimo kryptimi, o jo

modulis
2
= k vadinamas bangos skaiiumi.
Praktikai monochromatine viesa vadiname labai siauro dani intervalo vies, kuri
apytiksliai galime apibdinti vienu daniu ar vienu bangos ilgiu. Geriausias monochromatins
viesos altinis yra nuolatinis duj lazeris, kurio spektro linijos plotis apie nm
7
10
.
viesos greiio vakuume c ir jos fazinio greiio aplinkoje v santykis vadinamas ios aplinkos
absoliutiniu lio rodikliu n , t.y.
v
c
n = . (2.1.2)
i iraik sugretin su elektromagnetins bangos faziniu greiiu (1.3.7), matome, kad = n .
Dauguma viesai skaidri mediag yra diamagnetikai arba paramagnetikai, kuri 1 , todl
= n . (2.1.3)
i formul susieja mediagos dielektrines ir optines savybes. Taiau (2.1.3) lygybje esani
dielektrin skvarb lemia viesos bangos elektrinio lauko sukelta mediagos poliarizacija, kuri
optini dani diapazone priklauso nuo mediagos prigimties ir bangos danio. Aplinka vadinama
optikai vienalyte, jeigu absoliutinis lio rodiklis bet kokio danio viesai yra vienodas visuose jos
takuose. Aplinka, kurios absoliutinis lio rodiklis yra didesnis, vadinama optikai tankesne.
viesos lio dsnio matematin iraik 1621 m. pateik V.Snelijus. Joje ryys tarp viesos
kritimo kampo ir lio kampo (2.1 pav.) yra ireikiamas itaip:
sin sin
21
n = ; 2.1.4)
ia
21
n antrosios aplinkos santykinis lio rodiklis pirmosios
aplinkos atvilgiu, lygus aplink absoliutini lio rodikli santykiui:
1 2 21
n n n = . viesai krintant i optikai tankesns aplinkos optikai
retesn, lio kampas yra didesnis u kritimo kamp. Didinant kritimo
kamp, didja ir lio kampas. Tam tikro dydio kampu krintantis
spindulys jau nepereina antrj aplink, o atsispindi pagal atspindio dsnius. is reikinys
vadinamas visiku vidaus atspindiu, o maiausias kritimo kampas
r
, kuriam esant gaunamas
visikas vidaus atspindys, vadinamas ribiniu kampu. 2.2 paveiksle parodyta, kaip sklinda skirtingais
2.1 pav.

26
kampais krintantys spinduliai. Visikas vidaus atspindys yra
panaudojamas vairiai informacijai perduoti viesolaidiais.
Vienalytje aplinkoje viesa sklinda tiesiomis linijomis, o
nevienalytje kreivomis. Nevienalytje aplinkoje viesos
sklidimo trajektorija gali bti randama P.Ferma 1679 m. nustatytu
principu: viesa visuomet sklinda tokiu keliu, kuriam veikti reikia
maiausiai laiko (2.3 pav.). Kelio element ds viesa nueis per
laik
v
ds
dt = ; (2.1.5)
ia v viesos sklidimo greitis io kelio elemento aplinkoje. Pasinaudoj (2.1.2)
iraik, gauname:
ds
c
n
dt = . (2.1.6)
Laik, kurio reikia viesai nueiti i pirmo tako antr, gausime suintegrav
(2.1.6) irak:
=
2
1
1
ds n
c
. (2.1.7)
kelio elemento ds ir aplinkos absoliutinio lio rodiklio n sandaug vadina optinio kelio elementu
dL , o ios sandaugos integral optiniu keliu.
Pagal Ferm princip laikas turi bti minimalus. Kadangi c yra pastovus dydis, tai
minimalus turi bti ir optinio kelio ilgis
=
2
1
ds n L . (2.1.8)
Taigi Ferma principas gali bti nusakomas dar ir itaip: viesa sklinda minimalaus ilgio
optiniu keliu.
Remiantis Ferma principu, galima paaikinti viesos atspindio ir lio dsnius.
viesos energijos jutikliai, pavyzdiui, akis, termoelementas ir kt. yra inertiki, ir j reakcijos
viesos poveik stiprumas proporcingas suvidurkintai laiko atvilgiu viesos srauto vertei. Todl
viesos energija vertinama ne Pointingo vektoriumi
S (1.3.14), bet jo modulio vidurkiu, ir is dydis

vadinamas viesos intensyvumu I . Taigi
2.3 pav.
2
1
ds
3
2
1
3 2 1
r

2.2 pav.

27

= = H E S I . (2.1.9)
Atsivelg elektromagnetins bangos elektrinio ir magnetinio lauko amplitudi ry (1.3.10), i
(2.1.9) gauname, kad
2
2
0
0 m
E
I

= ; (2.1.10)
ia
m
E viesos vektoriaus amplitud. Taigi viesos intensyvumas yra tiesiogiai proporcingas
bangos amplituds kvadratui.

1. K vadiname viesos vektoriumi?
2. K vadiname monochromatine viesa?
3. K vadiname optikai vienalyte aplinka?
4. Kada gaunasi visikas vidaus atspindys?
5. Kaip nusakomas Ferma principas?
6. Nuo ko priklauso viesos intensyvumas?

Remiantis Ferma principu, gaukite viesos atspindio dsn.
Sprendimas. Atspindio dsnio aikinimas parodytas
paveiksle. MN yra dvi aplinkas skiriantis pavirius, AO
krintantis spindulys, OB atsispindjs spindulys, ' A takas,
kuriame susikerta OB spindulio tsinys su statmens i tako A
skiriamj paviri MN tsiniu. Matome, kad spinduliui atsispindint
nuo skiriamojo paviriaus, trumpiausias kelias i tako A tak B
yra tuomet, kai kampas AOC lygus kampui BOC , nes i trikampio
' ' O BA seka, kad viena trikampio kratin ' BA , kuri lygi O A' ir OB
sumai, visuomet yra maesn u kit dviej kratini ' BO ir ' ' A O
sum.

2.2 Pagrindins fotometrins svokos
viesos altinis skleidia erdvje spinduliuots energij, kuri vertinama kokybikai ir
kiekybikai. Pagrindiniai fotometriniai regimosios viesos dydiai yra: viesos stiprumas ( ) I ,
rykumas ( ) B , viesos srautas ( ) , apviestumas ( ) E . viesos srautas yra spinduliavimo energijos
srautas, vertinamas regjimo pojiu, o viesos stiprumas yra lygus viesos srautui, tenkaniam
erdvinio kampo vienetui.
M
B
C
N
' A
A
' O O
28
Pagrindinis fotometrini dydi vienetas yra viesos stiprumo vienetas kandela ( ) cd . Visi
kiti vienetai yra ivestiniai.
viesos altinio stiprumo SI vienetas kandela lygus stiprumui viesos, kuri spinduliuoja
600000
1

2
m ploto juodasis knas, kai jo temperatra lygi platinos kristalizacijos temperatrai, o
slgis 101325 Pa .
Rykumu B vadinamas paviriaus viesos stiprumo tankis tam tikra kryptimi, lygus viesos
stiprumo
i
I ir vieianio paviriaus projekcijos ploktum, statmen tai krypiai, ploto
i
S
santykiui:
i
i
S
I
B = , (2.2.1)
arba, skaitant vieianio paviriaus normals polinkio spindulio krypt kamp ,
cos S
I
B
i
= ; (2.2.2)
ia S vieianio paviriaus plotas.
Rykumo vienetas nitas ( ) nt tai rykumas tolygiai vieianio paviriaus, kai viesos
stiprumo ( ) cd ir paviriaus ploto ( )
2
m santykis lygus vienetui. Be to, viesos stiprumas ir rykumas
matuojamas nagrinjamam paviriui statmena kryptimi.
viesos srautu laikomas vidutinis optinio spinduliuotuvo galingumas. viesos altinis, kurio
stiprumas I cd , ispinduliuoja erdv viesos sraut
I 4 = ; (2.2.3)
ia 4 pilnas erdvinis kampas.
Jei viesos srautas yra apribotas kgiu, kurio virnje yra viesos altinis, o pagrindas yra
apvieiamas pavirius, tai
I = ; (2.2.4)
ia erdvinis kampas (2.4 pav.), ipjauns i sferos, kurios spindulys r ,
paviriaus plot S :
2
r
S
= . (2.2.5)
Erdvinio kampo matavimo SI vienetas steradianas ( ) sr yra lygus erdviniam
kampui, kai
2
r S = .
Ryys tarp erdvinio kampo ir plokiojo kampo apraomas itaip:
S

r
2.4 pav.
29
( ) cos 1 2 = . (2.2.6)
viesos srauto vienetas yra liumenas ( ) lm . Vienas liumenas yra lygus viesos srautui, kur
ispinduliuoja cd 1 stiprumo viesos altinis sr 1 erdviniame kampe, t.y.
sr cd lm 1 1 1 = .
Paviriaus apviestumu E yra vadinamas pavirinis viesos srauto tankis, lygus viesos
srauto ir apvieiamo paviriaus ploto S santykiui:
S
E

= . (2.2.7)
Apviestumo vienetas liuksas ( ) lx yra
2
1m paviriaus apviestumas, kai lm 1 viesos srautas
pasiskirsto tolygiai:
2
1
1
1
m
lm
lx = .
I (2.2.4), (2.2.5) ir (2.2.7) formuli gauname
2
r
I
E = . (2.2.8)
Jei paviriaus normal su krintaniu spinduliu sudaro kamp , tai
2
cos
r
I
E

= . (2.2.9)
Tarp to paties paviriaus apviestumo ir rykumo yra itokia priklausomyb;
E
B = ; (2.2.10)
ia paviriaus atspindio koeficientas.

1. Kaip nusakomas viesos stiprumo vienetas?
2. Kaip nusakomas erdvinio kampo vienetas?
3. K vadiname paviriaus apviestumu?
4. Koks yra apviestumo vienetas?

1. Koks viesos srautas krinta statmen spinduliams
2
10cm ploto paviri, esant m 2 atstumu nuo altinio,
kurio viesos stiprumas cd 200 ?
Sprendimas. sivaizduokime, kad viesos altinis yra spindulio r sferos centre, o plotas S tos sferos dalis.
Tada jo apviestumas
30
2
r
I
E = , (1)
nes kampas 0 = . Antra vertus,
S
E

= . (2)
(1) ir (2) lygybi deiniosios puss yra lygios, todl
lm lm
r
IS
05 . 0
2
10 10 2
2
3 2
2
=

= =

.
2. Kokiu kampu reikia pasukti ploktel, kad apviestumas bt perpus maesnis, negu spinduliams krintant
statmenai?
Sprendimas. Paviriaus apviestumas, kai spinduliai krinta statmenai,
2
1
r
I
E = . (1)
To paties paviriaus apviestumas, kai spinduliai krinta kampu ,
2
2
cos
r
I
E

= . (2)
Pagal slyg
1 2
5 . 0 E E = , tuomet i (1) ir (2), gauname 5 . 0 cos = , o rad 05 . 1 .

2.3 viesos interferencija
2.3.1 viesos interferavimo bdai
Patirtis rodo, kad dviej arba daugiau viesos pluot duodamas apviestumas paprastai yra
lygus atskir viesos pluot duodam apviestum sumai. Taiau viesa yra elektromagnetins
bangos, o, sudedant bangas, atstojamosios bangos amplitud tik tam tikruose takuose yra lygi
sudedam bang amplitudi sumai.
Sudj koherentini bang lygtis
( )
1 1 1
sin kx t A S = (2.3.1a)
ir
( )
2 2 2
sin kx t A S = ; (2.3.1b)
ia
1
x ir
2
x yra bang nueiti keliai, o
2
= k banginis skaiius. Laikydami, kad bang
amplituds A A A
2 1
, gauname sumins bangos tame erdvs take lygt:
|
.
|
\
| +
= + =
2
sin
2
cos 2
2 1 2 1
2 1
x x
k t
x x
k A S S S . (2.3.2)
ios bangos amplitud
2
cos 2
2 1
x x
k A A
p

= (2.3.3)
31
priklauso ne tik nuo usiklojusi bang amplituds A, bet ir nuo j nueit keli skirtumo
2 1
x x x = . Jei is skirtumas lygus sveikam bang ilgi skaiiui, t.y. jei
m x x =
2 1
, ,..., 2 , 1 , 0 = m
tai koherentins bangos tuose aplinkos takuose stiprina viena kit ir A A
p
2 = . Koherentinmis
bangomis yra vadinamos tokios bangos, kurios sukelia nestatmenus svyravimus ir kuri fazi
skirtumas ilgai ilieka pastovus.
Nekoherentini bang fazi skirtumas kinta chaotikai nuo 0 iki 2 , ir interferencijos
nebna. iuo atveju viesa yra vidutinio stiprumo:
2
2
2
1
2
~ A A A I
p
+ = .
Atstojamasis svyravimas yra tokio pat danio bei ilgio banga, kaip ir dedamosios bangos. Kaip
rodo (2.3.3) lygtis, atstojamosios bangos amplitud
p
A priklauso nuo dedamj bang fazi
skirtumo x k = .
Kai 1 2 cos =
x
, t.y. kai ,... 2 , , 0 = x ,
2 1
A A A + = ; o kai 1 2 cos =
x
, taigi, kai
,...
2
3
,
2

= x ,
2 1
A A A = . Vadinasi, kai dedamj bang eigos skirtumas x yra kartotinis
lyginiam pusbangi |
.
|
\
|
2
skaiiui |
.
|
\
|
=
2
2

m x , atstojamosios bangos amplitud lygi dedamj
bang amplitudi sumai; o kai jis yra kartotinis nelyginiam pusbangi skaiiui ( )
|
.
|
\
|
+ =
2
1 2

m x ,
atstojamosios bangos amplitud lygi dedamj bang amplitudi skirtumui. ia m yra sveikas
skaiius.
Kai
2 1
A A = , tai pirmuoju atveju
1
2A A
p
= , o antruoju 0 =
p
A . Pastaruoju atveju
svyravimai tame take inyksta.
Dedamj bang fazi skirtumas vis laik ilieka pastovus tik tada, kai svyravimai yra
nenutrkstami ir harmoningi.
Daniausiai susiduriame su nutrkstamais svyravimais. Tuomet kinta dedamj bang fazi
skirtumas, atstojamosios bangos amplitud
p
A , o kartu ir viesos stiprumas
2
~
p
A I . iuo atveju
viesos stiprumas laiko atvilgiu yra vidutinis
2
~
p
A I , o kai bangos yra koherentins,
2
p
A
priklauso nuo fazi skirtumo ir kinta nuo ( )
2
2 1
A A iki ( )
2
2 1
A A + . Taigi, tiriant viesos
interferencijos reikinius, reikia imti koherentinius viesos pluotus. Dviej atskir viesos altini
32
(iskyrus lazeri) spinduliuojami viesos pluotai neinterferuoja, nes jie nra koherentinai. vies
spinduliuoja atskiri atomai, o spinduliavimas trunka apie s
8
10
. Dviej atskir atom

spinduliuojam bang fazi skirtumas nuolat kinta, taigi spinduliavimas nra koherentinis ir
interferencijos nebus.
A.Frenelis parod, kad bangas galima padaryti koherentinmis, dalijant atspindio arba lio
bdu vieno arba keli artimai sveikaujani atom ispinduliuot viesos sraut atskirus du
srautus. Jis iskaid viesos altinio nedidelio paviriaus ispinduliuot viesos pluot du
koherentinius, nukreips j du arti 180 kampu suglaustus veidrodius. viesos pluotai,
atsispindj nuo veidrodi yra koherentinai ir susitik interferuoja. A.Frenelis naudojo ir biprizm,
kuri sudaro dvi mao lauiamojo kampo prizms, sudtos pagrindais. Biprizms sudaro du viesos
altinio menamus atvaizdus, i kuri sklinda koherentins bangos. T.Jungo bdas dviem
koherentiniams viesos srautams gauti remiasi viesos difrakcijos reikiniu. Jo prietaise viesos
altinis stipriai apvieia ply ekrane. I jo sklindanti viesos banga pasiekia ekran su dviem
siaurais plyiais, kuriuos nuvieia skirtingos tos paios bangos paviriaus dalys. Perjusi juos,
viesa difraguoja, ir viesos srautai, susitik ekrane interferuoja taip, kaip ir kituose
interferenciniuose prietaisuose.
Skaiiavimai rodo, kad koherentikumo laikas atvirkias dani intervalui , bdingam
duotai viesos bangai:

1
~
k
t , (2.3.4)
ia enklas ~ reikia, kad lygu eile. Monochromatins bangos 0 = , todl koherentikumo
laikas begalinis.
Danis ir bangos ilgis vakuume siejami lygybe
0
c
= . Idiferencijav i lygyb ir praleid
minuso enkl, kuris parodo, kad, vienam dydiui didjant, antrasis maja, gauname
2 2
0
0
=
c c
. Tuomet
c
t
k
2
~ . (2.3.5)
Atstumas
k k
ct l = , kuriuo nusklinda banga per koherentikumo laik, vadinamas
koherentikumo ilgiu. Jis reikia, kad tok atstum nusklidusios bangos atsitiktins fazs pokytis bus
lygus . Taigi koherentikumo ilgis ireikiamas itaip
33
2
~
k
l . (2.3.6)
vertinkime koherentikumo laik ir ilg esant nm 500 = (alia spalva) ir nm 1 = . Pagal
(2.3.6)
mm nm l
k
25 . 0 10 25
1
500
~
4
2
= = .
Atitinkamai
s s
c
l
t
k
k
12
8
5
10
10 3
10 25
~

= .
Koherentikumo ilgis nepriklauso nuo aplinkos.
Realios viesos bangos amplitud ir faz kinta ne tik sklidimo kryptimi, bet ir ploktumoje
statmenoje iai krypiai. Atstumas
k
, kuriam esant fazi skirtumas pasiekia , vadinamas
erdvinio koherentikumo ilgiu arba koherentikumo spinduliu.
Jeigu viesos altinis yra disko formos, kurio diametras i duotojo tako matomas kampu ,
tai
~
k
. (2.3.7)
Takinio viesos altinio 0 = , todl
k
yra begalinis.
Sauls kampinis nuotolis yra apie rad 01 . 0 , o imdami nm 500 = , gauname
mm nm
k
05 . 0 10 5
01 . 0
500
~
4
= = .
Lazerio spinduliavimas pasiymi dideliu laiko ir erdvs koherentikumu. alia lazerio erdvinis
koherentikumas stebimas visame viesos pluotelio skerspjvyje.
viesos altiniai
1
S ir
2
S ispinduliuoja dvi koherentines bangas
(2.5 pav.), kurios, nujusios keli M S
1
ir M S
2
, susitinka ekrano M
take.
Suraskime viesos stiprumo maksimum ir minimum
pasiskirstym interferenciniame vaizde. Tarkime, kad d S S 2
2 1
= ,
l OO = ' ,
1 1
l M S = ,
2 2
l M S = ir x MO = . Jeigu bang pradini fazi
skirtumas 0 = , tai centrinis viesos stiprumo maksimumas bus
viduriniame take O. I 2.5 pav. matyti, kad
O
M
2
x
1
l
l
2
l
' O
1
S
d 2 2
S
2.5 pav.
34
( )
2 2 2
2
x d l l + + = ,
( )
2 2 2
1
x d l l + = ,
taigi
xd l l 4
2
1
2
2
= .
I ia bang geometrinis eigos skirtumas take M
2 1
1 2
4
l l
xd
l l l
+
= = . (2.3.8)
Palyginti su
1
l ir
2
l , l yra labai maas. Be to, l d << 2 , todl galime laikyti, kad l l l 2
2 1
+ . Tada
l
xd
l
2
= . (2.3.9)
viesos stiprumo maksimumai bus tuose ekrano takuose, kuriuose
2
2

m l = , o minimumai
kuriuose ( )
2
1 2

+ = m l . ra ias l reikmes (2.3.9) lygt, maksimum ir minimum padtis
galsime ireikti taip:
d
l
m x
2
max
= ir
d
l
m x
2 2
1
min
|
.
|
\
|
+ = ; (2.3.10)
ia m yra interferencijos eils skaiius, ,... 2 , 1 , 0 = m .
Nuotol tarp dviej gretim viesi arba tamsi interferencijos juost vadiname interferencijos
juostos ploiu b . Tuomet
=
d
l
b
2
(2.3.11)
Matome, kad interferencijos juostos platja, ilgjant bangai ir majant nuotoliui tarp
koherentini viesos altini. Juostos plot galime ireikti ir taip. Nustatom interferencijos
apertros spinduli sksio kamp paymsime 2 (2.5 pav.). Jis yra maas, todl
l d 2 2 =
ir
2
= b (2.3.12)
Kampinis interferencijos juostos plotis , nusakantis kampin nuotol tarp dviej viesi arba
tamsi juost, yra
35
d l
b
2
= = . (2.3.13)
Jis yra tuo didesnis, kuo maesnis nuotolis d 2 tarp viesos altini. Imatav b , d ir l ,
galsime surasti viesos bangos ilg. Naudojantis interferencija pirm kart buvo imatuotas
regimosios viesos bangos ilgis: kratini raudonj spinduli m
r
8 . 0 , o kratini violetini
m
v
4 . 0 .

2.3.2 Plon plveli spalvos
Kartais aikus interferencinis vaizdas susidaro, apvietus balta viesa plonas muilo tirpalo,
alyvos arba ibalo plveles. ie interferencijos reikiniai vadinami plon plveli spalvomis. Jie
susidaro, atsispindjus viesai nuo priekins ir upakalins plvels
sieneli. Tarkime, kad lygiagrei spinduli pluotas krinta storio
h lygiagrei sieneli plvel (2.6 pav.). Spinduli kritimo kampas
yra , limo . Iskirkime i io pluoto du gretimus spindulius
1 ir 2 . Pirmasis krinta take A ir, i dalies atsispindjs, sklinda
kryptimi AS . Antrasis krinta take C ir, taip pat i dalies
atsispindjs, o i dalies ls, eina plvel ir, pasieks take D
apatin jos sienel, i dalies atsispindi nuo jos ir, i dalies ls,
ieina i plvels kitoje pusje. Atsispindjusi spindulio dalis nueina ta paia linkme kaip ir
spindulio 1 atsispindjusi dalis. ios abi spinduli dalys, bdamos koherentins, interferuoja. Eigos
skirtum nusako j nueit optini keli skirtumas .
Optinio kelio ilg ireikia geometrinio kelio ilgio ir aplinkos lio rodiklio sandauga.
Paymj plvels mediagos viesos lio rodikl n , o aplinkos viesos
1
n (jei plvel yra
ore, 1
1
n ), gauname:
( )
2 2 2
sin 2 cos 2 sin 1
cos
2
sin 2
cos
2 1 2 = = = = = n h nh
nh
nhtg
nh
AB AD n .(2.3.14)
Tiriant interferencij atsispindjusioje viesoje, reikia prisiminti, kad spindulys 1 take A
atsispindi nuo optikai tankesns aplinkos, todl faz pakinta dydiu , o tai tolygu eigos skirtumo
pokyiui dydiu
2
. Taigi atsispindjusios viesos maksimumas bus tuomet, kai
m n h =
2
sin 2
2 2
m
S
2.6 pav.
h
D
C
B
A

2 1
36
arba
|
.
|
\
|
=
2
1
sin 2
2 2
m n h , (2.3.15)
o minimumas, kai
|
.
|
\
|
+ =
2
1
2
sin 2
2 2
m n h m
arba
m n h =
2 2
sin 2 ; (2.3.16)
ia m yra interferencijos eil.
Perjusioje viesoje bna atvirkiai: (2.3.15) lygtis aprao minimum, o (2.3.16)
maksimum, nes dl atspindi perj spinduliai fazs nekeiia.
Jei plvel apviestume monochromatine viesa ir spinduliai bt lygiagrets, tai, esant
maksimumui, plvel gaut t spinduli spalv, o esant minimumui, ji bt tamsi. Apvietus
nemonochromatine viesa plvels spalva priklausys nuo to, kokio bangos ilgio spinduliams esant
bus tenkinama maksimumo slyga. Keiiant spinduli kritimo kamp , keisis ir plvels spalva.
viesos maksimum ir minimum juostos eina per vienodo storio plvels takus; todl jas
vadiname vienodo storio juostomis. Tokios juostos matomos prietaisu, sudarytu i plokiai igaubto
sferinio lio, padto ant lygios stiklo ploktels (Niutono iedai). Keiiantis oro tarpelio storiui,
kinta ir juost plotis.
Jeigu vienodo storio plvel apviesime monochromatiniais spinduliais, krintaniais skirtingais
kampais , tai kiekvien atitiks tam tikras eigos skirtumas. Vis vienodai palinkusi spinduli
fazs skirsis vienodai ir interferencijos juostos atitiks vienod spinduli polink. Jos vadinamos
vienodo polinkio juostomis.

2.3.3 Niutono iedai
Prietais sudaro plokiai igaubtas didelio kreivumo spindulio R sferinis lis, padtas
igaubta puse ant lygios stiklo ploktels (2.7 pav.). Krintantis viesos spindulys S i dalies
atsispindi take C , i dalies take B . Abi spindulio dalys susitinka take C ir interferuoja.
Susidaro iedo formos interferencijos juostos, vadinamos Niutono iedais.
Paymkime oro sluoksnio BC stor d . Abiej spinduli eigos skirtumas yra lygus
2
2

+ d ,
nes viesai atsispindint nuo optikai tankesns aplinkos, take B bangos faz pasikeiia dydiu .
37
Kai
m d = +
2
2 (2.3.17)
(ia m yra sveikas skaiius, rodantis interferencijos eil), tursime vies
ied, o kai
( )
+ = +
2
1
2
2 m d (2.3.18)
tams. Interferencijos iedo spindul
m
r AB = galime surasti i trikampio ODC
( )d d R r
m
= 2
2
. (2.3.19)
Oro sluoksnio storis d yra labai maas palyginti su lio paviriaus kreivumo spinduliu R , todl
d R r
m
2
2
(2.3.20)
iuo renginiu matuoja tamsi ied spindulius. I interferencijos slygos(2.3.18) m d = 2 , tuomet
Rm r
m
= . (2.3.21)
inodami R ir imatav m-tojo tamsaus iedo spindul
m
r , galsime surasti bangos ilg .

2.3.4 Interferometrai
Prietaisai, skirti viesos interferencijai stebti ir tirti, vadinami interferometrais. Pagal
veikim juos galime suskirstyti dvi grupes. Vienuose viesos banga iskaidoma dvi koherentines
bangas, kurios nueina skirtingo ilgio kelius ir sudtos interferuoja. iai grupei priklauso J.ameno,
A.Maikelsono, V.Liniko ir kiti interferometrai. Kitos grups interferometruose viesos banga
iskaidoma daug atskir koherentini bang. i interferometr grup eina O.Liumerio ir
E.Gerkio interferometras, Ch.Fabri ir A.Pero etalonas ir kt.
J.ameno interferometr sudaro dvi vienodo storio ir
lygiagrei sieneli stiklo ploktels (2.8 pav.), padtos
lygiagreiai viena su kita arba pakreiptos nedideliu kampu.
pirmj ploktel krintanti banga S susiskaido dvi, i dalies
atsispindjus nuo priekins sienels take A, o nuo
upakalins sienels take D. Tarp plokteli sklinda jau
bangos 1 ir 4 , kurios, krisdamos antrj ploktel, vl
susiskaido kiekviena dvi bangas taip, kad j dalys 2 ir 3
B A
C D
R
S O
2.7 pav.
2.8 pav.
1
32
4
D
F
C
4
1
B
A
S
38
sklinda kartu. Apviet ploktel monochromatini lygiagrei bang pluotu, priklausomai nuo
eigos skirtumo dydio matysime stipriau arba silpniau apviest kit ploktel. Apviesta natralia
viesa, ploktel nusidao. ameno interferometre storo stiklo ploktel kartais pakeiiama dviem
plonomis metalizuotomis ploktelmis. Jos pastatomos storos ploktels sieneli vietose. Priekin
ploktel pusskaidr, o upakalin gerai atspindinti vies. iuo bdu stiklo sluoksnis pakeiiamas
oro sluoksniu. Tok interferometr sukr D.Rodestvenskis. Interferometruose ultravioletiniams
spinduliams tirti stiklo ploktels pakeiiamos fluorito arba kvarco ploktelmis.
Vienos bangos (1 arba 4 ) kelyje terpus kitokio viesos lio rodiklio mediagos sluoksn, abi
bangos nueis nevienodus optinius kelius. Tarkime, kad is eigos skirtumas, ireiktas bangos ilgiu,
yra m . Tada interferencijos vaizdas pasislinks per
m juost. I vaizdo poslinkio galima surasti m , o j
inant, apskaiiuoti lio rodiklio pokyt, terpus
kitokios mediagos sluoksn arba pakeitus
temperatr, slg ir pan. Taigi J.ameno
interferometr galima naudoti maiems mediagos
lio rodiklio pokyiams matuoti. Todl jis kartais
vadinamas interferenciniu refraktometru.
A.Maikelsono interferometro schema pateikta
2.9 pav. viesos banga AB , sutikusi pusskaidr ploktel P , i dalies atsispindi take C , o i dalies
pereina kiaurai. Pirmoji bangos dalis, pasiekusi veidrod
1
V , atsispindi ir sklinda keliu
Z DC V
1
;
antroji, perjusi per lygiai toki pat antr ploktel
1
P ir susitikusi pakeliui veidrod
2
V , atsispindi ir
nueina keliu
Z C V
2
. Jei abiej veidrodi
1
V ir
2
V
nuotoliai nuo tako C bus skirtingi, tai bangos,
susitikusios take C , interferuoja, ir pro iron
Z
matysime viesias ir tamsias interferencijos juostas. Tokiu
interferometru A.Maikelsonas ir E.Morljus band
nustatyti viesos sklidimo ems skriejimo kryptimi ir
statmenai iai krypiai greii skirtum.
V.Liniko mikrointerferometru tikrinama paviri
kokyb. Jo schema pateikta 2.10 pav. Lemputs S
spinduliuojama viesa krinta kub K , kuris turi
2.9 pav.
2
V
1
V
Z
1
P P
D
C
B
A
V
O
S
K 1
O
1
O
P
2.10 pav.
39
pusskaidr striain ploktum. I dalies perj per j spinduliai atsispindi nuo veidrodio V , grta
atgal ir, dar kart atsispindjusios nuo striains ploktumos, nueina okuliar O. Kita bangos
dalis, atsispindjusi nuo pusskaidrs kubo ploktumos, apvieia tiriamj paviri P ir,
atsispindjusi nuo jo, pereina per kub ir nueina O. Objektyvas
1
O ir okuliaras O sudaro
mikroskop, pro kur stebimas tiriamasis
pavirius. Okuliaro regimajame lauke taip
pat matomos interferencijos juostos,
ilinkusios statmenai paviriaus riams
(2.11 pav.). ia parodytas tiriamojo
paviriaus profilis ir j atitinkantis
interferencinis vaizdas. Ties nelygumais
juostels ilinksta. Juost forma rodo paviriaus profil. Apie paviriaus nelygum dyd sprendiama
i juost ilinkimo tose vietose, kur jos kryiuojasi su paviriaus nelygumu. Juostos ploio ilinkim
atitinka
2
dydio paviriaus nelygumas. Liniko mikrointerferometras taip pat naudojamas labai

plon sluoksni storiui matuoti m 05 . 0 02 . 0 tikslumu.
O.Liumerio ir E.Gerkio interferometro pagrindin dalis yra plona vienalyio stiklo arba kvarco
ploktel P su lygiagreiomis sienelmis (2.12 pav.). j pro prizm
1
P bangos nukreipiamos taip,
kad j kritimo kampas stiklo ir oro riboje bt artimas visiko vidaus atspindio kampui. Tada
beveik visa viesa atsispindi ploktels viduje nuo jos sieneli takuose ... , ,
3 2 1
a a a ir ... , ,
3 2 1
b b b , ir
tik labai maa jos dalis ieina or pro virutin bei apatin paviri. Todl i ploktels ijusi
bang viesos stiprumas maai tesiskiria. iuo bdu gaunama iki 10-15 beveik vienodo stiprumo
bang. Kai ploktel krinta platesnio viesos altinio ispinduliuota viesa, tai ne vis bang
2.11 pav.
2.12 pav.
1
P
P
6
b
5
b
4
b
3
b
2
b
1
b
5
a
4
a
3
a
2
a
1
a
S
40
kritimo ir lio kampai yra vienodi. Todl ekrane gaunamos skirtingos labai didels (net iki
4
10 )
eils interferencijos juostos.
Ch.Fabri ir A.Pero etalon sudaro dvi labai
lygi paviri stiklins arba kvarcins ploktels
1
P
ir
2
P su oro sluoksniu tarp j (2.13 pav.).
Ploktels padedamos taip, kad vienas kit
nukreipti j paviriai bt visai lygiagrets. Kad
atspindys bt geresnis, ie paviriai pasidabrinami.
Interferencijos juostas sudaro vienodo
polinkio iedai, nes etalonas apvieiamas platesnio
altinio spinduliuojamu viesos pluotu. Interferencijos eil priklauso nuo atstumo tarp plokteli.
Daniausiai jis yra lygus ( )mm d 100 1 = , karatais siekia 100cm. Kai 5 = d mm, gaunamos net
4
10 2 = m eils interferencijos juostos.
Maesnio tikslumo matavimams naudojami paprastesni etalonai.
2.3.5 Interferencijos panaudojimas
Interferenciniai tyrimo metodai plaiai naudojami moksle, ypa metrologijoje, ir gamyboje.
Pagrindiniai bang ilgio nustatymo metodai remiasi interferencija.
Technikoje ir gamyboje ilgiams tiksliai imatuoti naudojamos plienins vairaus ilgio
Johansono ploktels-etalonai. J galins ploktumos labai nulygintos ir lygiagreios vienos su
kitomis.
Optini prietais gamyboje interferenciniais metodais tikrinama poliruot paviri kokyb.
Tikrinamasis pavirius suglaudiamas su etaloniniu paviriumi. Tarp j esantis plonytis oro
sluoksnis atsispindjusioje viesoje sudaro interferencin vaizd. I interferencijos juost formos
sprendiama apie paviriaus kokyb.
Interferenciniu reikiniu remiasi optikos skaidrinimas. Li paviriai
padengiami labai plona kitos skaidrios mediagos plvele su didesniu lio
rodikliu. Atsispindjusioje viesoje gaunamas minimumas, todl atspindiai
sumaja arba visai inyksta.
viesos interferencija plonose plvelse leidia nustatyti labai maus j
storio pokyius. is metodas naudojamas temperatriniams pltimosi
koeficientams nustatyti interferenciniuose dilatometruose (2.14 pav.), kuriuose
2
P
1
P
d
2.13 pav.
C
B
A
2.14 pav.
41
interferuoja viesa, atsispindjusi nuo etalonins ploktels apatinio paviriaus A ir tiriamojo
pavyzdlio virutinio paviriaus B . Cilindro C pltimosi koeficientas yra maas ir gerai inomas.
Interferencinio vaizdo poslinkis per vien juost atitinka atstumo tarp A ir B pokyt dydiu
2
.
viesos interferencija leidia tiksliai imatuoti labai ma kampin nuotol tarp dvilypi
vaigdi. Astronominio irono objektyvas udengiamas diafragma su dviem plyeliais. Stebint
dvilyp vaigd, susidaro dvi interferencijos juost sistemos. Kai vienos sistemos viesiosios
juostos udengia tamsisias antrosios, interferencinis vaizdas inyksta. Keiiant nuotol r tarp
plyeli, galima pasiekti, kad interferencinis vaizdas visai inykt. Tuomet kampinis nuotolis
r 2
; ia yra viesos bangos ilgis. Metodo tikslumas didja, didinant nuotol r tarp plyeli.

1. Kokias bangas vadiname koherentinmis?
2. K vadiname koherentikumo ilgiu, laiku ir spinduliu?
3. K vadiname interferencija?
4. Kokiu bdu pirmiausia buvo nustatyti viesos bang ilgiai?
5. Kaip gaunamos koherentins bangos?
6. Kur yra taikoma viesos interferencija?

1. 30 = d cmdiametro viesos altinis yra 200 = l mnuotoliu nuo stebjimo vietos. altinis skleidia viesos
bangas, kuri ilgiai yra nuo 490
1
= nm iki 510
2
= nm. vertinkite: a) koherentikumo laik
k
t , b)
koherentikumo ilg
k
l , c) koherentikumo spindul
k
.
Sprendimas. a)
c
t
k
2
( reikia tos paios eils). Imdami ( ) 2 /
2 1
+ = , gauname
( )
( )
( )
( )
s s
c
t
k
14
9
18 2
1 2
2
2 1
10 4
10 490 510 10 3 4
10 510 490
4

=

+
=

;
b)
( )
( )
m t c l
k k
5
1 2
2
2 1
10
4

+
= =

;
c) viesos altinio diametras i stebjimo vietos matomas kampu
l
d
= . Taigi
( ) ( )
3 . 0 10 3
3 . 0 2
200 10 510 490
2
4
9
2 1
= =
+
=
+
=

m m
d
l
k

mm.
2. Ant stiklins ploktels ikilu paviriumi udtas pusiau skaidrus lis. Krintant statmenai ploki lio
paviri raudonai viesai ( 610
0
= nm), penktojo viesaus Niutono iedo spindulys 5
5
= r mm. Apskaiiuokite: a)
lio kreivumo spindul R , b) treiojo viesaus Niutono iedo spindul.
Sprendimas. viesaus Niutono iedo spindulys atsispindjusioje viesoje
( )
2
1 2
0
= m R r
m
, (1)
ia R lio kreivumo spindulys, m iedo eils numeris. I (1) formuls gauname
42
a)
( )
1 . 9
10 610 9
10 5 2
9
2
1 2
2
9
6
0
2
5
0
2
=

= =
m
r
m
r
R
m

m.
b) I (1) formuls gauname, kad
1 2
1 2
1
2
1
2
=
m
m
r
r
m
m
,
i ia
7 . 3
9
5
5
1 2
1 2
1 2
1
2
= =
= mm
m
m
r r
m m
mm.

2.4 viesos difrakcija
2.4.1 Heigenso ir Frenelio principas
viesos difrakcija vadiname jos bang ulinkim sutikus klit, t.y. j nuokryp nuo tiesaus
sklidimo.
Todl vietoje grieto geometrinio klities elio gaunamas interferencinis vaizdas. io vaizdo
pobdis priklauso nuo klities matmen ir formos.
Difrakcijos reikinys gaunamas tik tada, kai klii matmenys yra madaug bangos ilgio.
viesos difrakcijos reikin galima paaikinti pagal
Heigenso ir Frenelio princip. Jo esm ta, kad takin
viesos altin galima nagrinti kaip antrini koherentini
altini sistem sistem ma t altin gaubianio udaro
paviriaus ploteli dS (2.15 pav.).
aplinkos tak P ateinani antrini bang amplitud
dA proporcinga dS ploteliui ir priklauso nuo kampo tarp
plotelio normals
n ir tako padties vektoriaus
r :
( )
r
dS a
f dA

= ; (2.4.1)
ia a dydis, proporcingas pirmini bang amplitudei plotelyje dS .
Persiklojusios take P , ios bangos interferuoja. Norint teorikai nustatyti interferencijos
rezultat bet kuriame take P , patogiausia naudotis Frenelio zon metodu.
2.15 pav.
n
P
dS
S

43
2.4.2 Frenelio zon metodas
Tarkime, kad sferin banga sklinda i takinio altinio S vienalytje aplinkoje. Jos frontas
sfera, simetrika SP tiess atvilgiu (2.16 pav.). Nordami nustatyti sumin svyravimo amplitud
take P , iskaidykime (mintyse) bangos paviri iedines zonas. Gretim zon atstumas iki
nagrinjamo tako P skiriasi
2
. Todl i i zon
sklindani ir take P persiklojani bang fazs
yra prieingos. Todl suminio svyravimo amplitud
...
4 3 2 1
+ + = A A A A A
p
. (2.4.2)
ia
i
A amplitud bang, pasiekusi tak P i i-
osios Frenelio zonos. Kol Frenelio zon numeriai
nelabai dideli, tai j plotai nepriklauso nuo numerio
ir yra vienodi. Tai reikia, kad i kiekvienos
Frenelio zonos ieina ir tak P pasiekia vienodas
bang skaiius. Taiau, didjant zonos numeriui, didja jos atstumas iki nagrinjamo tako P ir
kampas tarp normals
n zonai ir tako P padties vektoriaus
r . Todl pagal Heigenso ir

Frenelio princip
...
3 2 1
> > > A A A , (2.4.3)
t.y. tak P pasiekiani bang amplitud monotonikai maja. Tuomet
... ...
2 2 2 2
3 3
2
1 1
+ |
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|
+ + =
A A
A
A A
A
p
(2.4.4)
Pritaik viduriniojo nario taisykl, t.y.
2
1 1 +
+
=
i i
i
A A
A , (2.4.5)
gauname
2
1
A
A
p
= . (2.4.6)
Taigi, viso sferinio banginio paviriaus suminio svyravimo amplitud take P lygi pusei
amplituds bang, ateinani tak i pirmos, centrins, Frenelio zonos. Tok pat rezultat
gautume, udeng vis sferin paviri, iskyrus pus centrins Frenelio zonos. Frenelio zon
spinduliai ireikiami lygtimi:
2.16 pav.
S
R
P
2
2
+ b
2
m b +
2 + b
b
m-ji
zona
3-ji zona
2-ji zona
1-oji (centrin) zona
r
m
44

+
=
b R
b R
m r
m
. (2.4.7)
Jei 1 = = b R m , o m
6
10 5 . 0

= , tai pirmosios zonos spindulys 5 . 0
1
= r mm.
Skiriami du viesos difrakcijos atvejai Frenelio difrakcija ir Fraunhoferio difrakcija.
Panagrinsime juos Frenelio zon metodu.

2.4.3 Frenelio difrakcija
iuo atveju sferinei bangai sutikus klit, difrakcinis klities vaizdas gaunamas ekrane,
esaniame baigtiniu atstumu nuo jos.
a) Tarkime, kad sferin banga sutinka neskaidri klit disk (2.17 pav.), kuris udengia m
Frenelio zon. Ekrane gaunamas disko difrakcinis vaizdas viesi ir tamsi koncentrik ied
sistema. Ekrano centre take P visada yra iek tiek viesu (2.17 pav.). ios viesos amplitud
p
A
lygi pusei amplituds bang, atjusi tak i pirmos neudengtos artimiausios kliiai Frenelio
zonos, t.y.
2
1 +
=
m
p
A
A . (2.4.8)
Didjant klities matmenims ar majant atstumui b , t.y. didjant santykiui
b
d
, centrins
viesos dms rykumas maja. U klities susidaro jos elis.
b) Tarkime, kad sferins bangos kelyje yra diafragma su apvalia r spindulio skylute (2.18
pav.). Jei ekranas E lygiagretus su diafragma, tai jame gaunama viesi ir tamsi koncentrik
ied sistema. viesu ar tamsu ekrano centre (take P ), priklauso nuo to, koks Frenelio zon

I P
2
m b +
b
R
S
d
i
s
k
a
s

2.17 pav.
45
skaiius lyginis ar nelyginis telpa skylutje. Suminio svyravimo amplitud galima nustatyti
Frenelio zon metodu: jai skylutje telpa lyginis zon skaiius, tai
2 2 2
...
2 2 2
1 1 3
2
1 1 m
m
m
p
A A
A
A A
A
A A
A |
.
|
\
|
+ + |
.
|
\
|
+ + =

; (2.4.9)
jei nelyginis:
2 2 2
...
2 2 2
1 3
2
1 1 m m
p
A A A A
A
A A
A + = + + |
.
|
\
|
+ + = . (2.4.10)
Taigi diafragma su maa skylute, kurioje, irint i tako P, telpa nelyginis Frenelio zon skaiius,
veikia panaiai kaip glaudiamasis lis:
1
A A
p
, t.y. amplitud padidja beveik du kartus.
Didjant skyluts spinduliui r ar majant atstumui b, t.y. didjant santykiui r/b, amplitud A
p

artja prie A
1/2
, o koncentrik ied kontrastikumas maja.

2.4.4 Fraunhoferio difrakcija
Tarkime, kad plokia banga krinta begalo ilg (plyio ilgis daug didesnis u jo plot a) ply
(2.19 pav.). Difrakcinis vaizdas susidaro glaudiamojo lio L idinio ploktumoje esaniame
ekrane E. Lis surenka vien juost vienodu kampu ulinkusius lygiagreius spindulius. Ekrano
centre O visada viesu. viesu ar tamsu bet kurioje kitoje ekrano vietoje P, priklauso nuo to, kiek
Frenelio zon, irint i io tako, telpa plyyje. I gretim zon krat ijusi bang eigos
skirtumas lygus /2. Tada difragavusi kratini spinduli eigos skirtumas
lyginis m nelyginis m
I

I
E
P
b
S
R
r 2
2.18 pav.
46
2
= N , (2.4.11)
Kur dar galima itaip urayti
sin a = . (2.4.12)
ia N plyyje telpani Frenelio zon skaiius. Jei
k N 2 = ( ) ,... 3 , 2 , 1 = k , tai iomis kryptimis zonos poromis
gesins viena kit ir minimum slygos bus itokios;
k a = sin . (2.4.13)
Jei 1 2 + = k N , tai iomis kryptimis lieka
nesukompensuota viena zona ir maksimum slygos bus
itokios:
( )
2
1 2 sin

+ = k a (2.4.14)
Centrinio maksimumo kampinis plotis
a
arcsin 2 = (2.4.15)
didja, siaurjant plyiui. Jei a , ekrane apviestumas nuo centro kratus monotonikai maja.
Difrakcinis vaizdas gali enkliai viryti plyelio (klities) matmenis. Todl iuo optiniu
metodu galima imatuoti labai plon sil ar vielos stor.

2.4.5 viesos difrakcija vienmatje difrakcinje gardelje
Vienmate difrakcine gardele vadinama vienodo ploio lygiagrei ir vienodai vienas nuo kito
nutolusi plyi sistema. 2.20 pav. parodyti tik gretimi ios gardels plyiai. Norint itirti difrakcinio
vaizdo ekrane E pobd, reikia skaityti ne tik
atskiruose plyiuose ulinkusi spinduli
interferencij, bet ir atskir pluot tarpusavio
interferencij.
Aiku, kad pagrindini minimum slygos
lieka tos paios tomis kryptimis, kuriomis esant
vienam plyiui ekrano takuose yra tamsu, , bus
tamsu ir esant plyi sistemai, t.y.
= k a sin , ,... 3 , 2 , 1 = k (2.4.16)

O
2.19 pav.
C
E
B
A
a

I
L

P
E
O P
L

d
a
a
2.20 pav.
47
Pagrindiniai maksimumai gaunami tuose ekrano takuose, kuriuos i skirting plyi atjusi
bang eigos skirtumas
= k d sin , ,... 2 , 1 , 0 = k (2.4.17)
ia d gardels periodas (konstanta) atstumas tarp gretim plyi centr. Jei a d 2 = , tai i slyga
virsta pagrindini minimum slyga, ir lygins viesios juostels inyksta. Dl to padidja nelygini
viesi juosteli intensyvumas.
Tarp gretim pagrindini maksimum atsiranda (N-1) papildomi minimumai kryptimis, kurios
tenkina ias slygas:
=
N
p
d sin . (2.4.18)
ia N plyi skaiius gardelje, o p sveikas skaiius, iskyrus 0 , N , N 2 , N 3 t.t. Dl to
tarp gretim pagrindini maksimum atsiranda ( ) 2 N papildomi maksimumai, kuri
intensyvumas, palyginti su pagrindini maksimum intensyvumu yra maas. 2.21 paveiksle
parodytas difrakcinis spektras,
kai plyi skaiius 4 = N .
Punktyrin kreiv rodo
difrakcin vaizd, kai yra
vienas plyys, tik intensyvumas
padaugintas i
2
N . Kuo
daugiau gardelje plyi, tuo
daugiau viesos j pereina, tuo
siauresns ir intensyvesns viesios juostels.
Jei viesa krinta gardel kampu , tai pagrindini maksimum slygos yra itokios:
( ) = k d sin sin , ,... 2 , 1 , 0 = k (2.4.19)
Apvietus gardel balta viesa, ekrano centre gaunamas baltas centrinis maksimumas, o abi
puses nuo jo difrakciniai pirmos, antros ir t.t. eils spektrai, kuri spalva tolydiai kinta nuo
violetins (ariau ekrano centro) iki raudonos (toliau nuo ekrano centro) (2.22 pav.). Be to,
Antros (k = 2) eils max
Pirmos (k = 1) eils max
Papildomi max
Centrinis (k = 0) max
d
2

d
O
d
2
d

sin
I
2.21 pav.
3
r
4
v
2
r
3
v
2
v
1
r
1
v
1
v
1
r
+1 0 -1
2
v
3
v
2
r
4
v
3
r
-2 -3 +3 +2

2.22 pav.
48
pradedant antros eils spektru, auktesni eili spektrai i dalies usikloja. Spektro eilei didjant, jo
kampinis plotis irgi didja. Apskritai, k-tojo pagrindinio maksimumo kampinis plotis priklauso nuo
spinduli ulinkimo kampo, viesos bangos ilgio ir gardels parametr:
k
k
d N
cos
2

= . (2.4.20)

2.4.6 viesos difrakcija erdvinje difrakcinje gardelje
viesai pereinant dvimat ar trimat difrakcin gardel,
naudojant glaudiamj l, ekrane gaunamos viesios ir tamsios
dms. J rykumas nuo ekrano centro kratus po truput maja
(2.23 pav.). Paprasiausia dvimat gardel gaunama sudjus dvi
vienmates gardeles taip, kad j plyiai bt statmeni. Taiau
praktikoje daniausiai taikoma trimat erdvin difrakcin gardel. Tai
vienod ir vienodai orientuot dvimai gardeli sistema (2.24 pav.).
Difrakciniai maksimumai pasireikia tomis kryptimis, kurios
tenkina dvimats gardels slygas

1 1 1
sin k d =
ir

2 2 2
sin k d = ; (2.4.21)
ia
1
ir
2
kampai, kuriuos tos kryptys sudaro su
x ir y aimis. Treia slyga vertina bendr dvimai
gardeli poveik (2.25 pav.):
( )
3 3 3
cos 1 k d = = . (2.4.22)
Pastaroji slyga riboja viesos bang ilgius, kuriems
esant gali susidaryti difrakcinis vaizdas. I tiess
kamp kosinus slygos
1 cos cos cos
3
2
2
2
1
2
= + + . (2.4.23)
ia
1 1
2

= ,
2 2
2

= , ir t trij slyg,
kurias galime perrayti itaip:
2.23 pav.
2.24 pav.
3
d
2
d
1
d
0
Y
X
Z
49

1
1
1
cos
d
k
= ,
2
2
2
cos
d
k
= ir
3
3
3
1 cos
d
k
= ,
gauname:
( ) ( ) ( )
2
3 3
2
2 2
2
1 1
3 3
2
d k d k d k
d k
+ +
= . (2.4.24)
Jei d d d d = = =
3 2 1
, tai
2
3
2
2
2
1
3
2
k k k
k
d
+ +
= . (2.4.25)
Gauta lygtis rodo, kad difrakcija erdvinje gardelje pasireikia tik tuo atveju, jei viesos
bangos ilgis , palyginti su gardels periodu d , nra didelis. Taigi erdvin gardel veikia kaip
monochromatorius: tam tikra kryptimi nukreipiami tik tam tikro bangos ilgio spinduliai.
Jei d 2 , difrakcijos nebna viesa pereina aplink, neirint jos nevienalytikumo. Todl
slyga
d 2 (2.4.26)
vadinama aplinkos optinio vienalytikumo slyga.
Tobulos erdvins gardels pavyzdys monokristalas, kurio atomai, jonai ar molekuls yra
tvarkingai isidst gardelje. Taiau toki gardeli periodai yra mai ( ) m d
10
10
. Todl regimoji
viesa ( ) m
7
10
pereina per monokristalus, kaip per vienalytes aplinkas. Rentgeno ar

spinduliams monokristalai tobulos natralios erdvins gardels.
Rentgeno spinduli difrakcij monokristaluose galima paaikinti kaip j atspindio nuo
skirting atomini ploktum interferencijos rezultat. 2.26 paveiksle parodytos dvi gretimos
kristalo ploktumos a a ir b b . Rentgeno spinduli
lio rodiklis artimas vienetui. Todl nuo i ploktum
atsispindjusi spinduli ' 1 ir ' 2 eigos skirtumas
sin 2d BD CB = + = . (2.4.27)
ia spindesio kampas.
Todl nuo monokristalo atsispinds tik tokio bangos
ilgio Rentgeno spinduliai ir tomis kryptimis, kur bus
tenkinamos difrakcini maksimumBreg slygos:
k d = sin 2 , ,... 3 , 2 , 1 = k (2.4.28)
Z
C
B
0
3

3
d
2.25 pav.
b b
a a
d
D
C
B
O
' 2
2
' 1
1

2.26 pav.
50
iuo principu pagrsti Rentgeno spinduli spektrins analizs metodai, naudojant tiek
monokristalus, tiek polikristalus.

2.4.7 Optini prietais skiriamoji geba
Viena pagrindini optini prietais (interferometr, spektrograf, fotoaparat) charakteristik
yra skiriamoji geba. Tai prietaiso gebjimas atskirti dvi gretimas spektrines linijas ar du gretimus
objekto takus. Dl viesos difrakcijos prietaise ie takai yra koncentriki interferenciniai iedai. Jei
atstumas tarp t tak labai maas, iedai ukloja vieni kitus (kaip ir artimos spektrins linijos).
Todl gaunamas vaizdas viesi dm, kurioje nematyti objekto detali.
Pagal Reil, dvi spektro sritys arba spektrins linijos laikomos atskirtos, jei atstumas tarp j yra
ne maesnis u pagrindinio maksimumo pusplot (2.27a ir b pav.), t.y. jei x x .
2.27c paveiksle pavaizduotas suminio intensyvumo grafikas, atitinkantis ribin x x = atvej.
Tarkime, kad gardel yra apvieiama dviej bang ilgi
1
ir
2
viesa.
J pagrindiniai interferenciniai maksimumai gaunami skirtingose ekrano vietose. Pritaik
Reilio taisykl, t.y.
1
sin k d =
ir
N
k d
2
2
sin

+ = , (2.4.29)
gauname
kN =
2 1
2

. (2.4.30)
Dydis
2.27 pav.
0.8 I
max
x
x
x
x
a) b)
I
max
c)
51
= R (2.4.31)
vadinamas prietaiso skiriamja geba. Taigi gardels skiriamoji geba
kN R = (2.4.32)
tuo didesn, kuo daugiau plyi gardelje ir kuo auktesn spektro eil.
Fotoaparato ar akies skiriamoji geba priklauso nuo viesos bangos ilgio ir objektyvo ar liuko
diametro D. Ji ireikiama lygtimi:
22 . 1
D
R = . (2.4.33)
Akis praktikai sugeba atskirti objekto takus, kuri tarpusavio kampinis nuotolis yra lygus
vienai minutei. domu tai, kad ir viesai jautrs elementai tinklainje yra nutol vieni nuo kit irgi
tokiu pat atstumu.

2.4.8 Holografija
Objekt trini (erdvini) vaizd sudarymo metodas, pagrstas bang
interferencija, vadinamas holografija. Skirtingai nuo prastinio fotografinio
metodo, holografinis metodas registruoja ne tik bang amplitudi, bet ir j
fazi teikiam informacij. Holografijos principas pavaizduotas 2.28
paveiksle. Koherentin (pvz., lazerio) viesa apvieia objekt O, ir veidrod
V. Objekto isklaidyta, o nuo veidrodio atsispindjusi viesa susitinka
fotografinje ploktelje F, kurioje ir susidaro interferencinis vaizdas
netvarkingas maksimum ir minimum isidstymas, kuris vadinamas
holograma. Interferencijos rezultatas priklauso nuo bang fazi skirtumo,
pastarasis nuo objekto atskir dali nuotolio (t.y. nuo objekto
formos) iki fotoploktels. Taigi hologramoje ufiksuotas
objekto erdvinis atvaizdas.
Irykinus ploktel, gaunama holograma objekto
negatyvas. Objekto vaizdas gaunamas pervieiant hologram
H to paties ar kito lazerio viesa (2.29 pav.) ir tuo paiu kampu
. viesa difraguoja hologramoje daugelio netvarkingai
isidsiusi ir neskaidri tarpeli (nevienodas fotoploktels
patamsjimas) sistemoje. Dl to susidaro menamasis ' O vaizdas
2.28 pav.
F
V
O

' ' O
H
' O
2.29 pav.
52
toje vietoje, kur fotografuojant buvo objektas, ir tikras ' ' O vaizdas kitoje hologramos pusje. Abu
vaizdai erdviniai, o j perspektyva labai priklauso nuo stebtojo aki padties hologramos atvilgiu.
Be to, kiekvienas hologramos gaballis perteikia informacij apie vis objekt.
iandienin holografija taikoma interferometrijoje, elektroninje mikroskopijoje, kine,
televizijoje, informatikoje ir kt.

1. Kaip nusakomas Heigenso ir Frenelio principas?
2. K vadiname viesos difrakcija?
3. K vadiname Frenelio zonomis?
4. K vadiname Frenelio difrakcija?
5. K vadiname Fraunhoferio difrakcija?
6. K vadiname vienmate, dvimate ir trimate difrakcine gardele?
7. Kaip nusakoma optini prietais skiriamojo geba?
8. K vadiname holografija?

1. neskaidri klit su 1 = r mm spindulio skylute krinta monochromatin plokia viesos banga. Kai
atstumas nuo klities iki ekrano yra 575 . 0
1
= b m, tai difrakcinio vaizdo centre stebimas maksimumas. Padidinus
atstum iki 862 . 0
2
= b m, maksimumas virsta minimumu. Apskaiiuokite viesos bangos ilg .
Sprendimas. Kai skyluts spindulys tenkina slyg
bm b m b |
.
|
\
|
+
2
2
2
,
ia b atstumas nuo klities iki ekrano, bangos ilgis, tai skylutje telpa m Frenelio zon. Tarkime, kad esant
1
b b = atidengta m zon. Tuomet
m b r
1
2
= . (1)
Kadangi ekrane yra maksimumas, tai m yra nelyginis skaiius. Padidinus atstum iki
2
b b = , zon skaiius viena
sumaja ( const bm = ) ir tampa lyginiu:
( ) 1
2
2
= m b r . (2)
Ieliminav i (1) ir (2) m, gauname
580 10 58
862 . 0
1
575 . 0
1
10
1 1
8 6
2 1
2
= = |
.
|
\
|
=
|
|
.
|
\
|
=

m m
b b
r nm.
2. viesa, statmenai krintanti difrakcin gardel, susideda i dviej siaur spektro linij, kuri bang ilgiai
yra 490
1
= nm ir 600
2
= nm. Pirmas difrakcinis maksimumas bangai, kurios ilgis
1
stebimas =10
1
kampu.
Apskaiiuokite kampin nuotol tarp spektro linij antros eils spektre.
Sprendimas. Pirmojo maksimumo slyga bangai ilgio
1
yra
1 1
sin = d ,

i ia

1
1
sin
= d , (3)
ia d gardels konstanta. Uraome antrojo maksimumo slygas abiem bang ilgiams:
1 1
2 ' sin = d ,
2 2
2 ' sin = d .
53
I ia
d d
1 2
1 2
2
arcsin
2
arcsin ' '

= = .
ra d iraik i (3) formuls, gauname
( ) ( ) = |
.
|
\
|
=
|
|
.
|
\
|
= 8 . 4 10 sin 2 arcsin 10 sin
490
600
2 arcsin sin 2 arcsin sin 2 arcsin
1 1
1
2

.

2.5 viesos poliarizacija
2.5.1 Natrali ir poliarizuota viesa. Briusterio dsnis
Pagal viesos elektromagnetini bang prigimties teorij viesos bangos yra skersins, t.y. j
elektrinio lauko stiprumo vektorius
E ir magnetinio lauko indukcijos vektorius
B yra statmeni ir
tarpusavyje, ir bangos sklidimo krypiai. Toliau nagrinsime tik
E vektoriaus, kuris danai

vadinamas viesos vektoriumi, svyravimus. Natrali viesa, kuri skleidia
prasti viesos altiniai, yra sudaryta i daugybs bang. J
E vektoriai
svyruoja visomis spinduliui statmenomis kryptimis (2.30 pav.). ios
kryptys nuolat ir netvarkingai kinta. Taiau, jei nagrinjamame viesos
pluote vyrauja kurios nors krypties svyravimai, tai tokia viesa yra i
dalies poliarizuota, o jei
E vektorius svyruoja tik viena grietai nustatyta

kryptimi, pilnai poliarizuota.
viesa poliarizuojama poliarizatoriais, kuri veikimo principas pagrstas viesos atspindio ir
lio reikiniais dviej dielektrini aplink riboje bei dvejopo viesos lio reikiniu. Pavyzdiui,
leidiant viesai atsispindti nuo dviej veidrodi (2.31 pav.), ji atsispindi ir nuo A veidrodio, ir
nuo B veidrodio, jei j
ploktumos lygiagreios.
Pasukus B veidrod 90
kampu taip, kad viesos
kritimo j kampas
nekist, viesa nuo jo
neatsispindi. Taigi, vien
kart atsispindjusios
viesos elektrinio lauko
E
2.30 pav.
Neatsispindi
B
B

A A
v
i
e
s
u

Natrali
viesa
Natrali
viesa
a)
b)
2.31 pav.
54
stiprumo vektorius
E svyruoja tam tikra kryptimi arba bent i kryptis vyrauja. Tai priklauso nuo
viesos kritimo kampo . Jei viesa krinta dviej aplink rib Briusterio kampu
B
, kuris tenkina
lygt
n tg
B
= ; (2.5.1)
ia n viesos lio santykinis rodiklis, tai nuo jo atsispindjusi viesa yra pilnutinai poliarizuota.
iuo atveju atspindio viesoje yra tik vienos krypties svyravimai statmeni kritimo ploktumai. Tai
iplaukia ir i Frenelio formuli, kurios nagrinjamos sekaniame
skirsnyje. Be to, atsispindjs ir ls spinduliai yra tarpusavyje
statmeni (2.32 pav.), t.y.
2
= +
B
. (2.5.2)
Aplinkos daleli isklaidyta Sauls viesa yra i dalies
poliarizuota.

2.5.2 Atsispindjusios ir lusios viesos poliarizacija
Inagrinjus dielektrini aplink riboje (oro ir stiklo, oro ir vandens, vandens ir stiklo)
atsispindinios viesos poliarizacij, nustatyta, kad krintanti natrali viesa yra sudaryta i vienodo
intensyvumo tiesikai poliarizuot dviej tip bang: vien
E
svyravimai yra statmeni ( ) kritimo ploktumai, kit lygiagrets
(b) (2.33 pav.).
Dalis kritusios viesos atsispindi, o likusi dalis pereina antr
aplink. Tiek atsispindjusi, tiek lusi viesa yra i dalies
poliarizuota, nes nuo aplink ribos visada daugiau atsispindi
statmen komponeni negu lygiagrei. viesos poliarizacijos
laipsnis ireikiamas lygtimi:
min max
min max
I I
I I
P
+
= ; (2.5.3)
ia
max
I ir
min
I maksimalus ir minimalus atitinkam to viesos pluoto komponeni
intensyvumai. Jie nustatomi i Frenelio formuli, kurios ireikia atitinkam komponeni santyk
kaip viesos kritimo ir limo kamp funkcij. Paraykime jas.
2

B

B

l
a k
2.32 pav.
l
a k

2.33 pav.
55
Atsispindjusios viesos:
( )
( )

+
2
2
sin
sin
k
a
I
I
,
( )
( )

+
=
2
2
//
//
tg
tg
I
I
k
a
. (2.5.4)
Perjusios (lusios) viesos:
( )

+
=
2
2 2
sin
cos sin 4
k
l
I
I
,
( ) ( )

+
=
2 2
2 2
//
//
cos sin
cos sin 4
k
l
I
I
. (2.5.5)
Frenelio (2.5.4) formul rodo, kad, viesai krintant Briusterio kampu, nuo aplink ribos atsispindi
tik statmenos komponents. Mat iuo atveju ( ) = +
B
tg ir 0
//
//
=
k
a
I
I
. Todl ir
atsispindjusios viesos poliarizacijos laipsnis
//
//
a a
a a
a
I I
I I
P
+
(2.5.6)
iuo atveju ( )
B
= yra lygus vienetui, t.y. atsispindjusi viesa yra pilnutinai poliarizuota.
Lusios viesos poliarizacijos laipsnis
=
l l
l l
l
I I
I I
P
//
//
(2.5.7)
priklauso nuo viesos kritimo kampo ir jos lio santykinio rodiklio, t.y. nuo viesos atspindio
koeficiento. viesos atspindio koeficientas parodo, kuri krintanios viesos dalis atsispindi, t.y.
ki
a a
k
a
I
I I
I
I
//
+
= =

; (2.5.8)
ia
k ki
I I 5 . 0 = .
Jei viesos kritimo kampas
B
= , tai 0
//
=
a
I , ir
=
a a
I I , o ( )
k l
I I =
5 . 0 ,
k l
I I 5 . 0
//
= .
Tuomet, aiku, kad 1 <<
l
P . Jos poliarizacijos laipsniui padidinti naudojamas daugkartinis viesos
atspindys ir lis plokteli sistemoje.

2.5.3 Dvejopas viesos limas. Poliarizacijos prietaisai
Optikai anizotropinmis aplinkomis sklindanios viesos spindulys suskyla du. is reikinys
vadinamas dvejopu viesos limu. Tokios savybs bdingos daugeliui kristal (kvarcui, turmalinui,
islandikajam patui ir kt.). Tyrimai rodo, kad viesos greitis juose priklauso ne tik nuo jos sklidimo
krypties, bet ir nuo
E vektoriaus orientacijos. Kryptys, iilgai kuri dvejopo viesos limo nebna,

56
Optin
ais
N
M
' 52 101
2.34 pav.
vadinamos kristalo optinmis aimis (2.34 paveiksle
pavaizduota islandikojo pato (CaCO
3
) optin ais). Bet kuri
ties, lygiagreti su ia kryptimi, yra optin ais, t.y. iilgai
kurios viesos greitis nepriklauso nuo
E orientacijos. Per
optin a ir krintant spindul ivesta ploktuma vadinama
pagrindinio pjvio ploktuma.
Nustatyta, kad tie abu spinduliai yra poliarizuoti taip,
kad j
E vektoriai svyruoja tarpusavyje statmenose

ploktumose. Paprastojo (ordinarinio o) spindulio
E
vektorius svyruoja ploktumoje, statmenoje pagrindinio
pjvio ploktumai. Nepaprastojo (ekstraordinarinio e) spindulio
E vektorius svyruoja pagrindinio

pjvio ploktumoje.
Krisdami kit kristal, paprastasis ir nepaprastasis spinduliai isisklaido vl du spindulius,
poliarizuotus statmenose ploktumose.
Taigi dvejopas viesos limas reikia, kad krintanti viesos banga anizotropinje aplinkoje
suadina dvi bangas paprastj ir nepaprastj. Jos yra poliarizuotos ir sklinda skirtingais
greiiais. Paprastosios bangos sklidimo greitis vienaiame kristale
0
0
n
c
v = (ia c viesos greitis
vakuume, o n
0
ios bangos lio rodiklis kristale) vienodas visomis kryptimis. Todl aiku, kad
iilgai optins aies abiej bang greiiai yra vienodi (2.35a pav.). Nepaprastosios bangos lio
kampas priklauso nuo kristalo paviriaus ir jo optins aies tarpusavio orientacijos. Kaip matyti i
2.35 paveikslo, jis lygus nuliui tik dviem atvejais: kai pavirius statmenas optinei aiai MN ir kai su
2.35 pav.
Bang
paviriai
o
e
N M
K
r
i
s
t
a
l
o

p
a
v
i
r
i
u
s

a
b
o e
M
N
e
e
o
N
M
c d
N
M
e
o

e

o

57
ja lygiagretus (2.35a ir 2.35b pav.). 2.35c ir d paveiksle parodytas o ir e bang susidarymas kitais
viesos kritimo atvejais. I j iplaukia, kad nepaprastajai bangai (spinduliui) netinka inomas
viesos lio dsnis, nes jos const n
e
e
=
sin
sin
. Be to, jei optin ais nra kritimo ploktumoje, tai
ir nepaprastasis spindulys nra joje.
Dvejopo viesos limo reikinys naudojamas tiesikai poliarizuotai viesai gauti. Tam yra
gaminamos Nikolio prizms (nikoliai), kurios ipjaunamos i islandikojo pato ir suklijuojamos (jei
norima gauti regimj vies) Kanados balzamu (2.36 pav.).
Paprastoji banga krinta balzamo sluoksn kampu, didesniu u ribin visiko vidaus atspindio
kamp, ir nuo jo atsispindi (paalinama). Prizm pereina nepaprastoji tiesikai poliarizuota banga.
Paprastosios bangos lio rodiklis islandikajame pate 648 . 1 =
o
n , o nepaprastosios
486 . 1
min
=
e
n . viesos lio Kanados balzame rodiklis lygus 55 . 1 . Prizm perjusios bangos
intensyvumas
nat
I I = 5 . 0 ; (2.5.9)
ia nikolio skaidrumo koeficientas.
Jei nikol krinta jau poliarizuota banga, tai j perjusios viesos
intensyvumas

2
cos =
pol
I I ; (2.5.10)
ia kampas tarp poliarizatoriais P ir analizatoriaus A
pagrindini ploktum (2.37 pav.). analizatori krintanios bangos
vektori
p
E iskaidius
o
E ir
e
E , matyti, kad analizatori pereina cos =
p e
E E (nepaprastoji
banga). Taigi kintant kampui tarp nikoli pagrindini ploktum (ar tarp j optini ai), kinta
dviej nikoli sistem perjusios viesos intensyvumas: jis maksimalus kai = 0 (nikoliai
o
E
p
E
e
E

A
A
P
P
2.37 pav.
68 22
e
o
M
N
Natrali
viesa
o
e
N
M
Natrali
viesa
2.36 pav.
58
lygiagrets), ir minimalus, kai = 90
(nikoliai sukryiuoti) (2.38 pav.).
(2.5.10) lygtis ireikia Maliu dsn.
Kai kurios kristalins mediagos
(turmalinas, gerapatitas) skirtingai
sugeria paprastj ir nepaprastj bangas.
Jau per 1 mm storio turmalino ploktel
pereina tik nepaprastoji banga. iuo
principu veikia poliaroidai plonos
celiulioido plvels, kuriose gerapatito kristalliai orientuoti viena kryptimi. Be to, i mediag
absorbcijos koeficientas priklauso ir nuo viesos sklidimo krypties kristale (diochroizmas), ir nuo jos
bangos danio. Todl poliarizuota viesa visada yra iek
tiek spalvota. Poliaroidai naudojami akinaniam viesos
poveikiui panaikinti arba bent jam sumainti.
Volastono prizm yra sudaryta i dviej
staiakampi islandikojo pato prizmi, suklijuot
Kanados balzamu. Prizmi optins ays tarpusavyje
statmenos (2.39 pav.). Natralios viesos spindulys
prizm I pereina nesuskildamas, nes abu spinduliai o ir e
sklinda joje vienoda kryptimi, tik skirtingais greiiais.
Prizmje II spinduliai keiiasi vietomis o virsta e ir atvirkiai. Todl jie nukrypsta
prieingas puses. Taip gaunami du atskiri statmenose ploktumose poliarizuoti spinduliai.

2.5.4 Poliarizuotos viesos interferencija
viesos atspindio, limo, dvejopo limo ir poliarizuotos viesos interferencijos reikiniai
naudojami tiesikai, apskritimu ar elipse poliarizuotai viesai gauti ar jai nagrinti. Nikoliais,
poliaroidais ar Volastono prizme viesa poliarizuojama tiesikai. Kitaip poliarizuota viesa gaunama
naudojant interferencijos reikin. Tuo tikslu viesa leidiama per anizotropin, dvejopai vies
lauiani ploktel. Atsiradusios koherentins paprastoji ir nepaprastoji bangos interferuos.
Interferencijos rezultatas priklauso nuo j fazi (ar optini keli) skirtumo:
( )
e o
n n d =
0
2
; (2.5.11)
II
I
e
o
Natrali
viesa
2.39 pav.
viesu
Tamsu
E
E
= 0
= 90
A P
Natrali
viesa
A P
Natrali
viesa
2.38 pav.
59
ia d ploktels storis, n
i
i-osios bangos lio
rodiklis,
0
viesos bangos ilgis vakuume.
Taiau bangos, gautos natraliai viesai krintant
kristalo ploktel (2.40 pav.), neinterferuoja. Taigi,
paprastoji ir nepaprastoji bangos iuo atveju nra
koherentins. Neinterferuoja ir i tiesikai poliarizuotos
viesos gautos paprastoji ir nepaprastoji bangos (2.40
pav.):
E svyravim ploktumos jose statmenos. Ijusios i ploktels, ios bangos persikloja ir

gaunama elipsikai poliarizuota viesa.
Inagrinsime reikin smulkiau. Tarkime, kad tiesikai poliarizuota viesa (vektorius
E )
krinta statmenai kristalins ploktels paviri, lygiagret su jos optine aimi MN. Ploktelje
atsiradusios paprastoji ir nepaprastoji bangos (2.41 pav.) sklinda skirtingais greiiais. Dl to tarp j
susidaro fazi skirtumas, priklausantis nuo ploktels storio.
Todl, jei ploktel krintanios bangos lygtis
t A E sin = , (2.5.12)
tai j perjusi bang atitinkamos lygtys
t A E
e e
sin cos = (2.5.13)
ir
( ) + = t A E
o o
sin sin ; (2.5.14)
ia A
i
atitinkamos bangos amplitud, ploktelje susidars
fazi skirtumas, kampas tarp
E svyravimo krypties ir kristalo

optins aies. Pastarsias lygtis pertvarkome itaip:
= sin sin sin t
a
E
e
(2.5.15)
ir
= sin cos cos t
a
E
b
E
e o
(2.5.16)
(ia cos
e
A a = , sin
o
A b = ), jas pakl kvadratu ir sudj, gauname:
= +
2
2
2
2
2
sin cos
2
ab
E E
b
E
a
E
e o o e
(2.5.17)
o
E
e
E

E
M
N
P
P
2.41 pav.
N
M
Poliarizuota
viesa
o
e
Natrali
viesa
2.40 pav.
60
Tai elipss lygtis. Jei ploktel perjusi bang fazi skirtumas lygus nelyginiam
2
skaiiui,
t.y. jei ( )
2
1 2

+ = m , tai
1
2
2
2
2
= +
b
E
a
E
o e
. (2.5.18)
Jei = 45 , tai b a = . iuo atveju gaunama apskritimu poliarizuota viesa. Ploktels storis tenkina
slyg:
4
1 2
+
=
e o
n n
m
d , ,... 2 , 1 , 0 = m (2.5.19)
Tokia ploktel vadinama ketvirio bangos ploktele.
Jei ( ) 1 2 + = m , tai tokia ploktel vadinama pusbangs ploktele. J perjusi tiesikai
poliarizuota viesa nekeiia poliarizacijos pobdio, taiau
E
svyravim ploktuma pasukama 2 kampu (2.42 pav.). Jei
ploktels storis toks, kad m 2 = (ia ,... 2 , 1 = m ), tai j
visos bangos ploktel perjusi viesa nekeiia nei poliarizacijos
pobdio, nei svyravim ploktumos padties.
djus kristalin ploktel tarp dviej poliarizatori (2.43
pav.), vienas j atliks analizatoriaus vaidmen. Analizatorius
suskaido j krintanias koherentines bangas ir atrenka vienodos
svyravimo krypties dedamsias. Interferencijos rezultatas
priklauso nuo i bang fazi skirtumo, atsiradusio pereinant ploktel, ir nuo poliarizatoriais P bei
analizatoriaus A tarpusavio padties (kampo ). Tarkime, kad kampas = 45 . Galimi du ribiniai
atvejai.
1. m 2 = (ia ,... 2 , 1 , 0 = m ). Jei = 0
(poliarizatorius ir analizatorius lygiagrets), analizatori
perjusios viesos intensyvumas maksimalus. Jei
2
=
(poliarizatorius ir analizatorius sukryiuoti), viesa per
analizatori nepereina.
2. Jei ( ) 1 2 + = m , tai analizatori krinta tiesikai poliarizuota viesa, kurios
E
svyravim ploktuma pasukta = 90 2 kampu. Todl dabar bus atvirkiai: kai = 0 , bus tamsu,
o
E'
' E
e
E
E

M
N
P
P
2.42 pav.
2.43 pav.
A K
P
61
o kai = 90 , viesu.
irint pro analizatori balt vies, matomas spalvotas vaizdas. Sukant analizatori, t.y.
keiiant kamp , keiiasi ir vaizdo spalva. Vaizdas bna dar domesnis, jei ploktel yra
nevienodo storio.

2.5.5 Dirbtin optin anizotropija
Optikai izotopins aplinkos (stiklas, skystis) gali tapti optikai neizotopinmis, t.y. vies
dvejopai lauianiomis, jei bus mechanikai deformuojamos ar esanios elektriniame lauke.
Perleiskime monochromatins viesos spinduli pluot
per sukryiuot nikoli P ir A sistem. Tarp nikoli
dkime vino stiklo ploktel (2.44 pav.). Kol ploktel
nesuspausta ar neitempta, regjimo laukas tamsus.
Suspaudus ar itempus ploktel, regjimo laukas
nuvinta. Matomas interferencinis vaizdas, kuriame kiekviena juosta atitinka vienodo tempimo
takus ploktelje. Atsiradusios optins anizotropijos matas paprastosios ir nepaprastosios bang
lio rodikli skirtumas. Bandymais nustatyta, kad jis proporcingas normaliniam tempimui :
= k n n
e o
(2.5.20)
iuo optiniu metodu tiriama kn liekamoji deformacija ir vidiniai tempimai. Tuo tikslu
gaminami i kn skaidrs modeliai.
1875 m. Keras nustat, kad dujos, kai kurie skysiai ir skaidrs kieti dielektrikai tampa
optikai anizotropiniai stipriame elektriniame lauke. Tai vadinama Kero efektu. Reikinio stebjimo
schema pateikta 2.45 paveiksle. Tarp sukryiuot nikoli P ir A dedamas indas su elektrodais ir
tiriamuoju skysiu. Kol elektrinio lauko nra, regjimo laukas tamsus. Sudarius tarp elektrod
tamp, regjimo laukas nuvinta. Taigi, skystis
poliarizuojasi ir gyja vienaaio kristalo savybes.
Jo optin ais lygiagreti su elektrinio lauko jg
linijomis. Bandymais nustatyta, kad
2
kE n n
e o
= , (2.5.21)
t.y. proporcingas elektrinio lauko stiprumo
kvadratui.
2.44 pav.
K
F A P
2.45 pav.
l
A P
d
62
Kero elementas tarp sukryiuot nikoli veikia kaip ir kristalin ploktel. Fazi skirtumas
tarp paprastosios ir nepaprastosios bang
2 2
2 l dBU = (2.5.22)
(ia B Kero konstanta) priklauso nuo tampos U. Kai 0 = U , viesa per sistem nepereina.
Didjant U , didja , o kartu ir pereinanios viesos kiekis. Jis maksimalus, kai = , t.y. kai
Bd
l
U
2
0
= . (2.5.23)
B priklauso nuo mediagos prigimties, temperatros ir viesos bangos ilgio.
Kero reikinys praktikai yra neinertikas (atsistatymo laikas s
9
10
). Todl jis taikomas

viesai moduliuoti. Tokie moduliatoriai reikalingi greitaeigiam fotografavimui, kinui, televizijai.
Panaus reikinys gaunamas kai kurias mediagas paveikus stipriu magnetiniu lauku. Tai
Kotono ir Mutono reikinys. Jei viesa sklinda statmenai magnetins indukcijos vektoriui
B , tai
bang lio rodikli skirtumas
2
CB n n
e o
= ; (2.5.24)
ia C daugiklis, priklausantis nuo mediagos prigimties, temperatros ir viesos bangos ilgio.

2.5.6 Poliarizacijos ploktumos sukimas
Optikai aktyvios mediagos (kvarcas, terpentinas, nikotinas, cukraus ar spirito tirpalas
vandenyje ir kt.) pasuka sklindanios viesos
E vektoriaus svyravim ploktum, t.y. poliarizacijos

ploktum. is reikinys paaikinamas molekuli sandaros ar daleli isidstymo gardelje
asimetrija.
Optikai aktyvs kristalai ir gryni skysiai pasuka poliarizacijos ploktum kampu ,
proporcingu mediagos sluoksnio storiui:
l = . (2.5.25)
Koeficientas vadinamas specifiniu sukimu. Jis skaitine verte lygus kampui, kuriuo pasukama
poliarizacijos ploktuma per ilgio vienet, ir priklauso nuo mediagos prigimties, temperatros ir
viesos bangos ilgio.
Tirpalai pasuka poliarizacijos ploktum kampu
l c
t
= ; (2.5.26)
63
ia
t
tirpalo specifinis sukimas, c jo
koncentracija (
3
m kg ).
iuo metodu nustatoma optikai aktyvi
mediag koncentracija. Tam naudojami
poliarimetrai. Poliarimetro optin schema pateikta
2.46 paveiksle. Poskio kampas imatuojamas pasukant analizatori tokiu kampu, kad regjimo
laukas vl bt visikai tamsus, kaip ir be tirpalo.
Toki pat savyb gyja optikai neaktyvios mediagos magnetiniame lauke. Tai Faradjaus
reikinys. Reikinio stebjimo schema pateikta 2.47 paveiksle. Ploktumos poskio kampas
proporcingas magnetinio lauko stiprumui
H ir mediagos sluoksnio storiui l iilgai magnetinio

lauko, t.y.
lH V = ; (2.5.27)
ia V Verd daugiklis, priklausantis nuo
mediagos prigimties ir viesos bangos
ilgio.

1. Kuo skiriasi poliarizuota viesa nuo natralios?
2. K vadiname poliarizacijos laipsniu?
3. K vadiname Briusterio kampu?
4. K vadiname dvejopu viesos liu?
5. Kuo skiriasi paprastasis ir nepaprastasis spinduliai?
6. Kaip gaunama ir kur panaudojama dirbtin optin anizotropija?
7. K vadiname Kero reikiniu?
8. Kaip galima pasukti poliarizacijos ploktum?

1. Nepakankamai tobulas poliarizatorius praleidia savo ploktumoje 90 . 0
1
= dal atitinkam svyravim
intensyvumo, o statmenoje ploktumoje 10 . 0
2
= dal intensyvumo. Apskaiiuokite poliarizacijos laipsn P, jeigu
kritusi poliarizatori viesa buvo natrali.
Sprendimas. Natrali vies galima laikyti dviej vienodo intensyvumo tarpusavyje statmenose ploktumose
poliarizuot bang suma. Jos intensyvumas
2 1 0
I I I + = ir
0 2 1
2
1
I I I = =
Tarkime, kad
1
I yra viesos intensyvumas tos bangos, kuri poliarizuota poliarizatoriaus ploktumoje. Tuomet
2
I
intensyvumo banga bus poliarizuota statmenoje poliarizatoriaus ploktumai ploktumoje.
Skal
l
2.46 pav.
A P
2.47 pav.
A P
l N S
64
Prajusios per poliarizatori pirmosios bangos intensyvumas bus
2
0
1 1 1
I
I = (tai bus
max
I ), o antrosios
bangos
2
0
2 2 2
I
I = (tai bus
min
I ).
Pagal apibrim
8 . 0
10 . 0 90 . 0
10 . 0 90 . 0
2 1
2 1
min max
min max
=
+
=
+
=
+
=

I I
I I
P .
2. Natrali viesa leidiama per du vienodus nepakankamai tobulus sukryiuotus poliarizatorius. Kiekvienas
i j praleidia savo ploktumoje 95 . 0
1
= dal atitinkam svyravim intensyvumo, kuris slygoja poliarizacijos
laipsn 90 . 0 = P . Koki dal kritusios viesos intensyvumo praeis per i sistem?
Sprendimas. Tegul kiekvienas poliarizatorius praleidia
2
dal viesos intensyvumo, kurio svyravimai
statmeni poliarizatoriaus ploktumai. Tuomet
2 1
2 1

+
= P ,
i ia
P
P
+
=
1
1
1 2
. (1)
laikant, kad natrali viesa sudaryta i dviej tarpusavyje statmen svyravim vienodo intensyvumo poliarizuot
bang, gauname
2 1 0
I I I + = ,
0 2 1
2
1
I I I = = .
Pirmosios bangos, perjusios sistem intensyvumas yra
2
0
1 2 1 1 2
I
I = , o antrosios
2
0
2 1 2 2 1
I
I = . Kadangi
abu intensyvumai vienodi, tai gaunasi natrali viesa, kurios intensyvumas
0 2 1
0
2 1
0
1 2
2 2
I
I I
I = + = .
ra
2
i (1) formuls ir imdami santyk I ir
0
I , gauname
048 . 0
90 . 0 1
90 . 0 1
95 . 0
1
1
2 2
1
0
=
+
=
+
= =
P
P
I
I
.

2.6 viesos dispersija
2.6.1 Normali ir anomali viesos dispersija
Pagal Maksvelio elektromagnetinio lauko teorij, viesos bangos tai aukto danio kintamas
elektromagnetinis laukas, sklinds vakuume pastoviu greiiu s m c
8
10 9979 . 2 = , nepriklausaniu
nuo danio. fakt geriausiai patvirtina dvigub vaigdi utemim stebjimai. Dviguba
vaigd tai sistema dviej vaigdi, kurias sieja traukos jgos ir kurios sukasi apie bendr
masi centr. vaigds utemimas arba jos ijimas i savo porininko elio duos viesos
spindulio sklidimo nutrkim arba jo pradi. viesos spindulys yra daugelio monochromatini
bang suma. Jei i bang greitis erdvje, kurioje yra didelis vakuumas, bt nevienodas, tai mus
pasiekt pakitusi viesa. Tarkime, kad viesos spindulys yra sudarytas i dviej monochromatini
bang: raudonos ir mlynos ir v
raud
> v
ml
; tada utemimo pradioje vaigds spinduliuojamos
65
viesos spalva pakis i normalios mlyn, o utemimui baigiantis i raudonos normali. Toki
vaigdi stebjimai tai nepatvirtino. Taigi, bet kokio danio viesa vakuume sklinda tuo paiu
greiiu.
Kitaip yra mediagoje. vairi dani viesos sklidimo greitis yra nevienodas, t.y. lio
rodiklis yra danio (ar bangos ilgio) funkcija ( ) f n = . Pirmasis tai pastebjo I.Niutonas, leisdamas
viesos spindul pro stiklo prizm. Baltos viesos
spindulys suskilo spektr (2.48 pav.). is
reikinys vadinamas viesos dispersija.
viesos dispersija vadinama normalia, kai,
bangos ilgiui didjant, lio rodiklis maja (t.y.
0 <
d
dn
, arba atitinkamai 0 >
d
dn
). Tokia n
priklausomyb nuo yra tame bang ilgi diapazone, kuriame aplinka yra skaidri: pavyzdiui,
paprastas stiklas yra skaidrus regimajai viesai.
viesos dispersija vadinama anomalia, kai, bangos ilgiui didjant, lio rodiklis didja
( 0 >
d
dn
, arba 0 <
d
dn
). Anomali dispersija pasireikia tame bang ilgi diapazone, kur mediaga
vies absorbuoja. Pavyzdiui, paprastas stiklas intensyviai absorbuoja vies infraraudonojoje bei
ultravioletinje spektro dalyse.

2.6.2 viesos dispersijos elektronin teorija
Elektronai arba kitos elektringos dalels (pvz., jonai), veikiamos viesos elektromagnetinio
lauko, pradeda virpti daniu . Virpantis elektronas spinduliuoja antrines to paties danio bangas.
Gretim elektron skleidiamos bangos yra koherentins tiek tarpusavyje, tiek su pirmine banga.
Susitikusios ios bangos interferuoja, o interferencijos rezultatas priklauso nuo j amplitudi bei
pradini fazi skirtumo. Taigi lio rodiklio kitimo priklausomyb nuo danio lemia pirmins ir
antrini bang interferencijos rezultatas. Skirtingai nuo difrakcijos reikinio, pirmin banga nra
pakeiiama antrini bang suma, o sveikauja su antrinmis bangomis.
Panagrinkime viesos sveik su mediagos elektringomis dalelmis. Tarkime, kad viesa
sveikauja tik su elektronais ( ie samprotavimai tiks ir jonams). Imkime supaprastint atvej
dispersij praretintose dujose. Tarkime, kad ioriniame atomo elektroniniame sluoksnyje yra tik
2.48 pav.
P
V
R
E
Balta

viesa
66
vienas elektronas, kurio krvis e. Krintantis viesos bangos ektromagnetinis laukas elektron veiks
jga:

+ = B v e E e F . (2.6.1)
Skaiiavimai rodo:

>> B v e E e . (2.6.2)
Todl galima laikyti, kad viesai sklindant mediaga, kiekvien elektring dalel veiks tik elektrinio
lauko jga:
t E e E e F
E
cos
0

= = , (2.6.3)
ia viesos bangos ciklinis danis. i jga vadinama priverianija. Jos enklas priklauso nuo
krvininko enklo.
viesos bangos elektrinio lauko veikiamas elektronas pasislinks i pusiausvyros padties
atstumu z . Atomas pavirs elektriniu dipoliu, kurio dipolinis momentas ez p = .
Jei mediagos trio vienete yra
0
n toki atom, tai jo dipolinis momentas, kuris vadinamas
poliarizacijos vektoriumi, z en P
0
= . I elektrostatikos inome:
E
P
0
1
+ = , (2.6.4)
ia
0
elektrin konstanta. Tuomet
E
ez n
n
0
0 2
1
+ = . (2.6.5)
gav z priklausomyb nuo E , t.y. inagrinj valentini elektron priverstinius svyravimus
veikiant viesos elektriniam laukui, inosime, koki tak laukas turi viesos lio rodikliui bet
kurioje mediagoje.
Pasislinkus i pusiausvyros padties elektron grina atgal kvazitamprumo jga, proporcinga
elektrono poslinkiui z :
z k F
z
= , (2.6.6)
ia k proporcingumo koeficientas. Minusas rodo, kad kvazitamprumo jgos kryptis yra prieinga
poslinkio krypiai. Kvazitamprumo bei priveriamosios jg veikiamo elektrono judjimo lygtis
bus:
kz eE
dt
z d
m =
2
2
. (2.6.7)
67
paymj elektrono savj svyravimo dan
m
k
=
0
ir pergrupav (2.6.7) formuls narius,
gausime
t E
m
e
z
dt
z d
cos
0
2
0
2
2
= + . (2.6.8)
ios lygties sprendinys yra
t A z cos = , (2.6.9)
ia
( )
2 2
0
0

=
m
eE
A . (2.6.10)
raius (2.6.9) ir (2.6.10) (2.6.5), lio rodiklio iraika bus itokia:
( )
2 2
0 0
2
0 2
1

+ =
m
e n
n . (2.6.11)
Lio rodiklio
2
n priklausomyb nuo viesos
bangos ciklinio danio pavaizduota 2.49
paveiksle punktyru. I paveikslo matyti: kai
0
<< arba
0
>> , 1 n ; kai
0
, t.y.
viesos bangos ciklinis danis artja prie elektrono
savojo danio + n , jei
0
< ir prie , jei
0
> . Toki lio rodiklio priklausomyb esant
0
, gavome todl, kad neatsivelgme
svyruojani elektron energijos nuostolius, kurie atsiranda: 1) elektronams sveikaujant su aplinka,
2) elektronams spinduliuojant antrines elektromagnetines bangas.
iuos energijos nuostolius galima nustatyti, laikant, kad svyravimus slopinanti jga yra
proporcinga svyruojanios dalels greiiui:
dt
dz
r rv F = =
3
; (2.6.12)
ia r proporcingumo koeficientas. Minusas rodo, kad i jga yra nukreipta prieinga linkme
elektrono poslinkiui.
Tada viesos bangos sukelt elektrono judjim aprays itokia diferencialin lygtis:
E
m
e
z
dt
dz
dt
z d
= + +
2
0
2
2
2 ; (2.6.13)
2.49 pav.
4
2
n
1
3
2
1
68
ia
m
r
2
= .
ios lygties sprendinys analogikas mechanikoje nagrintam slopinamj svyravim
sprendiniui. Todl, praleid tarpin nagrinjim, pateikiame galutin lio rodiklio iraik:
( )
2 2
2
2 2
0
2 2
0
0
2
0 2
4
2
1

+

+ =
m
e n
n . (2.6.14)
Kadangi nagrinjamu atveju
0
<< , tai slopinimas turs takos tik tuomet, kai
0
. Tolstant
nuo
0
, ( )
2
2 2
0
2 2
4 << ir (2.6.14) bei (2.6.11) bus ekvivalentikos. 2.49 paveiksle
itisine linija parodyta
2
n priklausomyb nuo , apskaiiuota pagal (2.6.14) formul. I paveikslo
matyti, kad slopinimas lio rodikliui turi takos tik tuomet, kai artimas
0
.
Prisiminus, kad 2 = , nesunku pereiti prie sryio ( ) f n = . Tada i 2.49 paveikslo
matyti, kad intervaluose 1-2 ir 3-4 0 > d dn , t.y. dispersija normali, o intervale 2-3 0 < d dn , t.y.
dispersija anomali. Anomali dispersija pasireikia tose dani srityse, kur viesa yra stipriai
absorbuojama ir jos energija virsta kit ri energija (pvz., iluma).
Tyrimai rodo, kad, sklindant viesai pro dujas, gaunama daugelis tai mediagai bding
absorbcijos linij. Kiekviena mediaga turi jai bding ciklini dani rinkin, t.y. mediagoje yra
keli ri virpani daleli osciliatori. Tai bna ne tik elektronai, bet ir kitos elektringos dalels,
pvz., kristalins gardels mazguose esantys jonai, kuri sveika su viesa infraraudonojoje srityje
ypa didel. Veikiami viesos bangos elektrinio lauko, osciliatoriai virpa, padidindami mediagos
poliarizacij, taigi turi takos ir lio rodikliui. Jei mediagoje yra keli ri osciliatori, kuri
kiekvieno savasis danis
i 0
, mas
i
m , krvis
i
q , lio rodiklio iraika bus itokia:
( )
2 2
2
2 2
0
2 2
0
0
0 2
4
2
1
i i i
i
i i
i
m
q n
n

+

+ =

. (2.6.15)
Pagal (2.6.15) formul apskaiiuota
2
n priklausomyb nuo parodyta 2.50 paveiksle.
Inagrinjome tuos atvejus, kai virpant osciliatori veikia tik viesos elektrinis laukas. Jei
sistema kondensuota (suslgtos dujos, skysiai, kieti knai), tai osciliatori veiks ir vidinis laukas,
kur sukuria gretimos mediagos molekuls, poliarizuotos viesos bangos elektromagnetiniame
lauke. Vidinis laukas osciliatori veiks tuo labiau, kuo maesnis atstumas tarp molekuli.
Kondensuotoje izotropinje aplinkoje osciliatori veiks atstojamasis laukas
ef
E , kurio stiprumas:
69
E
n
E
ef
3
2
2
+
= , (2.6.16)
ia E viesos bangos elektrinio lauko
stiprumas. ra
ef
E (2.6.8) lygt ir j
isprend, gauname:
2 2
0
0
2
0
2
2
1
3
2
1

=
+
m
e n
n
n
. (2.6.17)
Kadangi molekuli koncentracija
0
n
proporcinga mediagos tankiui , o kiti
(2.6.17) lygties deins puss dydiai yra pastovs, tai, kai const = , gauname:
const R
n
n
= =
+
1
2
1
2
2
. (2.6.18)
i formul vadinama H.Lorenco ir L.Lorenco formule. Ji parodo, kad santykinis lis (refrakcija) R
lieka pastovus kintant mediagos tankiui arba net temperatros ar slgio veikiamai mediagai
pereinant kit agregatin bv.
Praretint duj 1 n . Tada 3 2
2
+ n , ir (2.6.17) formul virsta (2.6.11).
Inagrinjome viesos dispersij naudodami klasikins fizikos vaizdius. Analogiki rezultatai
gaunami nagrinjant dispersij ir kvantins mechanikos poiriu.

2.6.3 viesos absorbcija ir sklaida
Mediaga sklindanios viesos bangos intensyvumas maja. is reikinys vadinamas viesos
absorbcija (sugrimu). Jei vis ilgi bangos absorbuojamos vienodai, absorbcija vadinama
paprastja. Taip regimj viesa absorbuoja oras, vanduo, stiklas. Jei kai kuri ilgi bangos
absorbuojamos labai stipriai, tokia absorbcija vadinama selektyvija. iuo atveju atskiros spektro
dalys gali bti visikai sugertos ir perjs mediag baltos viesos spindulys tampa spalvotas.
I viesos dispersijos nagrinjimo inome, kad viesos banga sukelia priverstinius elektring
daleli (elektron bei jon) svyravimus. Dalis ios energijos grinama elektringoms dalelms
spinduliuojant to paties danio antrines bangas, dalis pereina atom iluminio judjimo energij,
t.y. mediagos vidin energij. Dl ios prieasties viesos intensyvumas maja pagal P.Bugerio
dsn:
x
e I I

=
0
; (2.6.19)
03
02

01

0
1
2
n
2.50 pav.
70
ia
0
I krintanios mediag viesos intensyvumas, absorbcijos koeficientas, priklausantis
nuo viesos bangos ilgio, mediagos prigimties bei bsenos, I mediagos sluoksn storio x
perjusios viesos intensyvumas.
Ilogaritmavus (2.6.19) ir pertvark, gausime:
I
I
x
0
ln
1
= . (2.6.20)
I ia irykja absorbcijos koeficiento fizikin prasm; skaitine verte jis yra lygus
atvirktiniam mediagos sluoksnio storiui, kur perjusios viesos intensyvumas sumaja e kart.
Absorbcija ypa stipri esant rezonansiniam bviui, kai viesos danis lygus elektron
savj virpesi atomuose, jonuose ar molekulse daniui
0
. Nekondensuotose aplinkose, kuri
atomai nesveikauja (dujos, garai), absorbcijos koeficientas nepriklauso nuo danio ir yra lygus
nuliui. Tik labai siauruose dani intervaluose,
artimuose rezonansiniams daniams, jis yra gana didelis.
Tai selektyvioji absorbcija (2.51 pav.). Dujos, kuri
molekuls sudarytos i daugelio atom, pasiymi
juostiniais absorbcijos spektrais. Juostos gaunasi
susiliejus keletui artim absorbcijos linij. Juost
struktra priklauso nuo molekuli sudties bei atom isidstymo molekulje. I absorbcijos spektro
galime atpainti mediagos sudt bei sprsti apie jos struktrines savybes. Ypa paplitusi
infraraudonj spinduli absorbcin spektrin analiz, nes absorbcij infraraudonojoje srityje
slygoja mediagos atom bei jon priverstiniai svyravimai, veikiant viesai.
Kondensuot mediag (suslgt duj, skysi
bei kiet kn) absorbcijos spektrai yra itisiniai. Jie
sudaryti i plai absorbcijos juost, kuri ribose
kinta tolygiai (2.52 pav.). Juost isipltimas priklauso
nuo atom tarpusavio sveikos, todl tiriant dispersij
ir absorbcij kondensuotose mediagose, reikia
atsivelgti vidin elektrin lauk. U juostos rib yra artimas nuliui, t.y. mediaga ioms
bangoms yra skaidri.
P.Bugeris nustat, kad priklauso nuo
0
I . Absorbuodamos vies, molekuls pereina i
normalios bsenos suadint. Ibuv joje trump laik ( ) s
8
10
, jos vl grta normali bsen,

ispinduliuodamos energijos kvant. Nusistovjus termodinaminei pusiausvyrai, suadint

0
2.51 pav.

2.52 pav.
71
molekuli mediagoje yra maai. Taiau yra mediag, kuri molekuls suadintos ibna kur kas
ilgiau( ) s
4
10
. Kartu mediagoje susikaupia daug suadint molekuli. S.Vavilovas nustat, kad,

esant pakankamai dideliam viesos intensyvumui
0
I , absorbcijos koeficientas pradeda mati. iuo
atveju nemaa molekuli dalis jau yra suadinta, todl sumaja viesos kvanto absorbcijos
tikimyb.
1940 m. V.Fabrikantas rod, kad, jei viesos absorbcijos tikimyb, priklausanti nuo
nesuadint molekuli skaiiaus, bus maesn u indukuoto viesos spinduliavimo tikimyb,
priklausani nuo suadint molekuli skaiiaus, tai bus neigiamas. Tada viesos srautas,
eidamas per mediag ne silpns, o stiprs. Naudojant mediagas su neigiamu absorbcijos
koeficientu, buvo sukurti kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai (mazeriai ir lazeriai).
Dydio priklausomyb nuo bangos danio paaikinama vies sugerianios mediagos
spalva. Pavyzdiui, balta viesa apviesta plvel, kuri sugeria visas, iskyrus raudonosios viesos,
bangas, prajusioje viesoje atrodo raudona. is reikinys panaudojamas absorbcini viesos filtr
gamybai.
Kai viesa sklinda optikai nevienalyte aplinka, dl viesos difrakcijos nevienalytikumuose
jos intensyvumas visomis kryptimis pasiskirsto tolydiai. is reikinys vadinamas viesos sklaida.
viesos sklaida nuo mediagos daleli, kuri spindulys r yra labai maas, palyginti su viesos
bangos ilgiu , vadinamas Tindalio efektu. Jis pasireikia drumstose aplinkose, pavyzdiui,
dmuose, rke, emulsijoje ir kitur. ia maoje priemaiins mediagos dalelje privestinai virpani
elektron sistema yra ekvivalenti vienam virpaniam elektriniam dipoliui. Toks dipolis virpa
krintanios viesos daniu . Antrini bang spinduliavimo intensyvumas proporcingas
4
, todl
isklaidytai viesai galioja Reilio dsnis: jei vies sklaidani daleli matmenys yra daug maesni
u krintanios j viesos bangos ilg , tai isklaidytos viesos intensyvumas I yra atvirkiai
proporcingas bangos ilgiui ketvirtuoju laipsniu, t.y.
4
1
~
I . Dl to, baltai viesai prajus pro

drumst aplink, isklaidytoje viesoje dominuoja trumpabang (mlynai ydra) viesa, o
prajusioje ilgabang (geltonai raudona) viesa. Tuo paaikinamas dangaus melsvumas ir
tekanios bei besileidianios Sauls geltonai rausva spalva.
Kiekvienos mediagos molekuls chaotikai juda. Todl mauose triuose mediagos tankis
fliuktuoja. Tokio pobdio aplinkos nevienalytikumo sukeliama viesos sklaida vadinama
molekuline. Fliuktuacini mediagos nevienalytikumo srii matmenys yra daug maesni u
viesos bangos ilg, todl molekulinei sklaidai tinka Reilio dsnis.
72
ia nagrinjome tiktai toki viesos sklaid, kai antrini bang danis lygus krintanios
bangos daniui. Taiau 1928 m. buvo atrastos pakitusio danio bangos. Toki sklaid vadiname
Ramano efektu arba kombinacine sklaida. J paaikina kvantin mechanika.

1. Kuo skiriasi normali ir anomali dispersija?
2. Kokia absorbcijos koeficiento fizikin prasm?
3. Kaip nusakomas Bugerio dsnis?
4. Kaip nusakomas Reilio dsnis?
5. Kaip paaikinama dangaus melsva spalva?

1. Skaidrios ploktels storis 10 = a cm. Tam tikro bangos ilgio viesai ploktels absorbcijos koeficientas
tolygiai kinta nuo 80 . 0
1
= iki 20 . 1
2
= . Keliais procentais sumas, perjusios per ploktel, viesos
intensyvumas.
Sprendimas. Imame a x , statmen ploktelei. Absorbcijos koeficientas nusakomas funkcija ( ) x f = , kuri
yra ( )
1
0 = f , o ( )
2
= a f . Pagal absorbcijos dsn ( )dx x If dI = ; ia I intensyvumas take, kurio koordinat x .
Taigi
( )dx x f
I
dI
= .
Integruodami pagal vis ploktels stor, gauname
( )dx x f I I
a
=
0
0
ln ln .
( I ieinanios i ploktels viesos intensyvumas). Antilogaritmuodami gauname
( )
=
a
e I I
dx x f
0
0
. (1)
Kadangi funkcija ( ) x f kinta tolygiai, tai
( )
( ) ( )
a a
a f f
dx x f
a
2 2
0
2 1
0
+
=
+
=
.
ra i integralo vert (1), gauname:
0
10 . 0
2
20 . 1 80 . 0
0
2
0
90 . 0
2 1
I e I e I I
a
= = =
+

Taigi intensyvumas sumajo 10%.
2. stiklin 10 = a cm storio ploktel statmenai krinta plokia 100
0
= I
2
/ m lm intensyvumo viesos banga.
Ploktels lio rodiklis duoto bangos ilgio viesai 50 . 1 = n , o absorbcijos koeficientas 00 . 1 =
1
m .
Apskaiiuokite perjusios per ploktel viesos intensyvum I .
Sprendimas. Dviej aplink riboje atspindio koeficientas yra:
2
12
12
1
1
|
|
.
|
\
|
+
=
n
n
. (1)
ra 50 . 1 = n , gauname 04 . 0 = . Taigi stiklo ploktelei esant ore jimo ir ijimo metu atsispinds madaug po
4% viesos srauto.
73
Pirmoje sienelje atsispindi
0
I .Taigi, jusios ploktel, viesos intensyvumas bus ( )
0
1 ' I I = . Dl
absorbcijos ploktelje, antrj sienel pasieks viesa, kurios intensyvumas bus
( )
a a
e I e I I

= =

0
1 ' ' ' .
Dalis io intensyvumo atsispinds, todl ijusios i ploktels viesos intensyvumas bus lygus
( ) ( )
a
e I I

=

0
2
1 ' ' 1 . ra i (1) formuls, gauname:
( ) ( )
2 2
100 . 0 00 . 1
2
2
2
2
0
83
1 5 . 1
5 . 1 4
100
1
4
m
lm
m
lm
e e
n
n
I I
a
=
(
(
=
(
(
+
=

.

2.7 erenkovo spinduliavimas
1934 m. P.erenkovas atrado, kad skystis, veikiamas radio skleidiam spinduli, pradeda
vytti. is reikinys buvo pavadintas erenkovo spinduliavimu. Jo teorij 1937 m. paskelb
I.Tamas ir I.Frankas. 1958 m. P.erenkovas, I.Tamas ir I.Frankas apdovanoti Nobelio premija.
Pagal teorij, kiekviena elektringa dalel, juddama mediagoje greiiu u , didesniu u viesos greit
n
c
v = toje mediagoje, spinduliuoja elektromagnetines bangas. Taigi, P.erenkovas stebjo
spinduli sukurt greit fotoelektron spinduliuojamas elektromagnetines bangas. Juddama
mediaga, elektringa dalel savo kelyje trumpam poliarizuoja molekules, kurios tampa
trumpalaikiais koherentikais elektromagnetini bang altiniais. Elektringajai dalelei judant greiiu
v u < , ios bangos interferuodamos pasinaikina. Kai dalel juda
greiiu v u > , tuomet kryptimis, kurios su dalels trajektorija
sudaro kamp , nusakom sryiu
nu
c
= cos , (2.7.1)
ios bangos sustiprinamos. Tuomet iilgai 2.53 paveiksle
parodyto kgio sudaromj vyksta erenkovo spinduliavimas.
Spinduliuojanios elektringosios dalels energija maja, ir ji
ltja. Taiau ia dalels pagreitis yra spinduliavimo padarinys,
o ne prieastis.
iuo spinduliavimu pagrstas labai greit elektringj daleli skaitikli, vadinamj
erenkovo skaitikli, veikimas. ia mediaga judanios elektringosios dalels, kurios v u > ,
sukeltas ybsnis fotodaugintuve veriamas srovs impulsu. Nustaius kamp , i (2.7.1) formuls
apskaiiuojamas dalels greitis, o kartu ir jos energija.
u
2.53 pav.

74
Apskaiiuokite viesos lio rodikl mediagoje, inodami, kad joje erenkovo spinduliavimas gaunamas, kai
elektrono minimalus impulsas yra
s
m
kg
22
10 44 . 2 .
Sprendimas. erenkovo spinduliavimas gaunamas tuomet, kai elektringosios dalels greitis mediagoje u
didesnis u viesos fazin greit v toje aplinkoje, t.y.
n
c
v u = > . (1)
Paymj
c
u
= , (1) formul perraome itaip:
1 > n . (2)
Elektrono impulsas
2
0
2
0
2
2
0
1
1
1

=
|
.
|
\
|
=
c m
c
u
c m
c
u
u m
p .
Minimal impuls atitinka
n
1
min
= (pagal (2)). Tuomet
1
2
0
min
=
n
c m
p .
I ia gauname viesos lio rodikl:
( ) ( )
( )
5 . 1 1
10 44 . 2
10 3 10 11 . 9
1
2
22
2
8
2
31
2
min
2 2
0
= +

= + =

p
c m
n .

2.8 Doplerio reikinys
1842 m. K.Dopleris nustat, kad, judant bang altiniui (sistuvui) ar stebtojui (imtuvui),
pakinta priimam akustini ir elektromagnetini bang danis. is reikinys vadinamas Doplerio
reikiniu. Akustini bang danio pokytis priklauso nuo to, kokiu greiiu sistuvas ar imtuvas juda
aplinkos, kurioje sklinda banga, atvilgiu. Elektromagnetinei bangai sklindant vakuumu, jos danio
pokytis priklauso tik nuo sistuvo ir imtuvo reliatyvaus greiio. Rasime i priklausomyb
paprasiausiu atveju, sistuv sutapatin su
nejudanios atskaitos sistemos S koordinai
pradia, o imtuv su judanios inercins atskaitos
sistemos ' S koordinai pradia (2.54 pav.).
Pastaroji atskaitos sistema iilgai aies Ox juda
pastoviu greiiu
0
v . Aies Ox kryptimi vakuume
sklindanti plokia monochromatin viesos banga
sistemoje S apraoma lygtimi
Imtuvas Sistuvas
' x x
0
v
' S
' O O
S
' y
y
2.54 pav.
75
( )
|
|
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|
=
c
x
t E t x E
m
cos , ; (2.8.1)
ia sistuvo virpesi kampinis danis. Pagal reliatyvumo princip, fizikos dsniai visose
inercinse atskaitos sistemose yra vienodi, todl sistemoje ' S plokia monochromatin viesos
banga apraoma analogika lygtimi
( )
|
|
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|
= '
'
' ' cos ' ' , '
c
x
t E t x E
m
; (2.8.2)
ia ' judanio imtuvo fiksuojamas bangos danis.
Pasinaudoj Lorenco transformacijomis
2
2
0
0
1
' '
c
v
t v x
x
+
= ir
2
2
0
2
0
1
' '
c
v
x
c
v
t
t
+
= ,:
(2.8.1) lygyb perraome atskaitos sistemoje ' S :
( )
|
|
|
|
|
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|

=
|
|
|
|
|
.
|
\
|
+
|
|
|
|
|
.
|
\
|
+
=
c
x
t
c
v
c
v
E
c
v
c
t v x
c
v
x
c
v
t
E t x E
m m
'
'
1
1
cos
1
' '
1
' '
cos ' , '
2
2
0
0
2
2
0
0
2
2
0
2
0
. (2.8.3)
(2.8.2) ir (2.8.3) lygtys sistemoje ' S aprao t pai elektromagnetin bang. I ia seka, kad
judanio imtuvo fiksuojamas bangos kampinis danis ' ireikiamas itaip:
c
v
c
v
c
v
c
v
0
0
2
2
0
0
1
1
1
1
'
+
= . (2.8.4)
Kai sistuvas ir imtuvas tolsta vienas nuo kito, 0
0
> v ir < ' : regimosios viesos spektro
linijos pasislenka raudonj spektro srit. Tai vadinama raudonuoju poslinkiu. Jei viesos sistuvas
ir imtuvas artja vienas prie kito ( ) 0
0
< v , > ' : regimosios viesos spektro linijos pasislenka
violetin spektro srit. Bang danio kitimas dl io judjimo vadinamas iilginiu Doplerio reikiniu,
o danio pokytis Doplerio poslinkiu.
viesos bangoms bdingas ir skersinis Doplerio reikinys: kai reliatyviojo judjimo greiio
vektorius
0
v yra statmenas sistuv ir imtuv jungianiai tiesei, paemja priimam viesos bang
76
danis. Pavyzdiui, taip bna viesos sistuvui judant apskrita trajektorija, kurios centre yra
imtuvas. Tokiu atveju imtuvo fiksuojamas danis ' su sistuvo daniu susiejamas lygybe:
2
2
0
1 '
c
v
= . (2.8.5)
Bendru atveju reliatyviojo judjimo greit
0
v galima iskaidyti dvi dedamsias: viena j
nukreipta iilgai spindulio, antroji jam statmenai. Pirmoji dedamoji lemia iilgin, o antroji
skersin Doplerio reikin.
Iilginis Doplerio reikinys taikomas vaigdi judjimo ems atvilgiu greiiui nustatyti,
matuojant Doplerio poslink. Prieita prie ivados, kad iuo metu Visata pleiasi.
Chaotikai judant vytini duj molekulms, dl Doplerio reikinio imtuvas fiksuoja
pakitusi dani bangas. Spektro linija yra tam tikro ploio. is reikinys vadinamas Doplerio
iplitimu. Juo remiantis, galima vertinti kart duj temperatr.

Udavinys
Monochromatini bang ( 550 = nm) sistuvas juda c v 2 . 0 = greiiu imtuvo link. Apskaiiuokite, kok
bangos ilg imatuos imtuvas.
Sprendimas. Naudodamiesi formule, apraania iilgin Doplerio reikin, gauname, kad
nm m m
c
c
c
c
c
v
c
v
449 10 49 . 4
2 . 0
1
2 . 0
1
10 5 . 5
1
1
'
7 7
= =
+
=
+
=

.

2.9 Grupinis greitis
Kiekviena reali viesos banga yra tam tikro skaiiaus skirtingo danio bang superpozicijos
rezultatas, todl ji dar vadinama bang grupe, arba paketu. Paprasiausia bang grup gaunama
sudjus dvi aies Ox teigiama kryptimi sklindanias plokisias vienodos amplituds bangas, kuri
daniai ir bang skaiiai k vienas nuo kito labai maai skiriasi. Tai primena muimus
mechanini svyravim sudties skyriuje.
Tuose erdvs takuose
c
x , kuriuose konkreiu laiko momentu t bang grups amplituds faz
tenkina lygyb
m x
k
t
c
=
2 2
; ... 2 , 1 , 0 = m (2.9.1)
77
gauname amplituds maksimumus (grups centrus). I (2.9.1) formuls bang grups centro
koordinat uraoma itaip:
k
m
t
k
x
c
=
2
. (2.9.2)
(2.9.2) formulje matyti, kad bang grups centro koordinat, laikui bgant, tiesikai didja, t.y.
grups centras pastoviu greiiu sklinda iilgai aies Ox , is greitis
g
c vadinamas grupiniu greiiu.
Grups centr atitinka didiausia viesos bangos amplitud, kartu ir didiausias energijos trinis
tankis. Taigi grupinis greitis yra bangos energijos perneimo greitis.
Bang grups centro koordinats ivestin laiko atvilgiu duoda grupin greit:
k dt
dx
c
g
= =

.
Riboje, kai 0 ir 0 k , gauname itoki grupinio greiio iraik:
dk
d
c
g

= . (2.9.3)
Taigi grupinis greitis yra lygus kampinio danio ivestinei bangos skaiiaus atvilgiu.
Grupin greit galima ireikti dar ir kitaip. I fazinio greiio iraikos
k
v

= ireik ,
gauname:
( )
dk
d
d
dv
k v
dk
dv
k v
dk
kv d
c
g

+ = + = = . (2.9.4)
I sryio
k
2
=
k
k
dk
d
= =
2
2
.
Atsivelg tai, (2.9.4) lygyb suprastiname:
d
dv
v c
g
= . (2.9.5)
Jei dispersijos nra |
.
|
\
|
= 0
d
dv
, v c
g
= . Grupinis greitis yra maesnis u fazin, jei 0 >
d
dv
, arba
didesnis, jei 0 <
d
dv
. Anomaliosios dispersijos atveju |
.
|
\
|
< 0
d
dv
mediaga bangas selektyviai
sugeria, tuomet
g
c nra energijos perneimo greitis.
78
Bang greiio matavimo davikliai reaguoja bang energin poveik, todl atliekant
eksperiment, daniausiai matuojamas bang grupinis greitis.

2.10 Netiesins optikos samprata
Iki iol, nagrindami viesos sveikos su mediaga reikinius, taikme klasikin elektronin
teorij. Pagal j, viesos kintamojo stiprumo
E elektrinis laukas kiekvienoje mediagos dalelje

(jone, atome, molekulje) indukuoja elektrin dipolin moment
e
p , kuris yra tiesiogiai
proporcingas
E , t.y.

= E p
e

0
. Tuomet dielektriko poliarizuotumo
P priklausomyb nuo
E taip
pat ireikiama tiesine lygtimi:

= E P
0
. (2.10.1)
Kai viesos bangos mediaga sklinda nepriklausydamos viena nuo kitos, t.y. kai joms galioja bang
superpozicijos principas, viesos sklidimo greitis, absorbcijos bei lio rodikliai nepriklauso nuo jos
intensyvumo. Optika, kurioje mediagos reakcija viesos poveik apraoma (2.10.1) tiesine lygtimi,
vadinama tiesine. Taiau, anksiau aprayti dsniai negalioja, kai viesos intensyvumai yra labai
dideli.
Osciliatoriaus reakcijos viesos elektrinio lauko
E poveik pobdis priklauso nuo
E
amplituds
m
E ir elektronus veikianio intraatominio elektrinio lauko stiprumo
a
E santykio. is
laukas nusako optini elektron ryio su branduoliu stiprum. Jis lygus ( )
2
0 0
4 r e ; ia
0
r optinio
elektrono orbitos spindulys ( ) cm
8
10 ~

, e elementarusis elektros krvis. ra ias e ir
0
r vertes,
gauname: cm V E
a
9
10 .
Nelazeriniai viesos altiniai sukuria vies, kurios ( ) cm V E
m
10 1 . 0 . Tokiems viesos
laukams galioja nelygyb
a m
E E << , jie sukelia labai maas molekuli (atom) deformacijas, ir
tokius osciliatorius galima laikyti harmoniniais. I ia iplaukia (2.10.1) lygyb. Taiau galing
lazerini sistem viesos intensyvumas yra toks, kad viesos elektrinio lauko stiprumo amplitud
m
E pasidaro lygi ar net didesn u
a
E . Tuomet is laukas molekulse sukelia labai dideles
deformacijas ir osciliatorius pasidaro anharmoninis. Tais atvejais mediagos poliarizuotumas
P
79
nra tiesin
E funkcija ir j galima ireikti eilute (kai 1 <

a m
E E )
...
3
3 0
2
2 0 1 0
+ + + = E E E P ; (2.10.2)
ia
3 2 1
, , ir t.t. vadinami netiesiniais jautriais. J veri eil ireikiama itokiu dsningumu:
a
E 1 ~
1
;
2
2
1 ~
a
E ;
3
3
1 ~
a
E ir t.t. (2.10.2) lygybs kiekvienas sekantis narys yra gerokai
maesnis. kiek nari reikia atsivelgti, priklauso nuo krintanios viesos intensyvumo. Optiniai
reikiniai, kurie priklauso nuo (2.10.2) lygybs E atvilgiu netiesini dmen, vadinami netiesins
optikos reikiniais. Nedideliems intensyvumams (2.10.2) sutampa su (2.10.1). Panagrinkime tam
tikrus netiesins optikos reikinius.
Tarkime, kad aplink krinta labai intensyvi harmonin viesos banga
( ) kx t E E
m
= cos . (2.10.3)
(2.10.2) lygybs pirmasis dmuo E
1 0
aprao tiesins optikos atvej. Dl io dmens gaunamos
danio antrins viesos bangos. Antrj (2.10.2) lygybs dmen galime perrayti itaip:
( ) ( ) kx t
E E
kx t E E
m m
m
+ = =

2 cos
2 2
cos
2
2 0
2
2 0 2 2
2 0
2
2 0
. (2.10.4)
ios lygybs deins puss pirmasis narys nusako aplinkos poliarizuotumo nuolatin dedamj,
atsiradusi veikiant didelio intensyvumo viesos srautui. is reikinys vadinamas optine detekcija,
arba optiniu lyginimu. Antrasis narys ireikia daniu 2 kintant mediagos poliarizuotum. Tai
lemia danio 2 optins harmonikos generavim. Jei dl didelio viesos intensyvumo reikia
atsivelgti ir (2.10.2) lygybs treij nar, tai bus dar generuojama ir danio 3 harmonika. 1962
m. JAV fizikai, islandikj pat apviet rubino lazeriu, gavo treij harmonik. Kai kuri
mediag kristaluose auktesni harmonik intensyvumas gali sudaryti apie 30-50% krintanios
viesos intensyvumo.
Toks harmonik generavimas panaudojamas naujiems koherentiniams spinduliavimo
altiniams kurti. Pavyzdiui, pramon gamina neodimio stiklo veikianius optinius daugintuvus,
kurie intensyvius infraraudonuosius spindulius veria regimja viesa (2-oji harmonika) ir
ultravioletiniais spinduliais (3-ioji ir 4-oji harmonikos).
Dielektrin skvarba ireikiama itaip:
E
P
0
1
+ = .
ra (2.10.2) dydio iraik, gauname:
80
... 1
3
3 2 1
+ + + + = E E (2.10.5)
Laiko atvilgiu suvidurkiname (2.10.5) lygties narius:
...
2
1
2 3
1
+ + + =
m
E

I ia viesos lio rodiklis
...
2
1
2 3
1
+ + + = =
m
E n

.
i iraik iskleid eilute ir atsivelg tai, kad poaknio treiasis dmuo yra labai maas,
gauname:
2
0 m
E n n + ;
ia
1 0
1 + = n , o ( )
1 3
1 4 + = . Pirmasis dmuo
0
n yra nuo elektrinio laukos stiprumo
nepriklausanti lio rodiklio dedamoji. Nuo lauko stiprumo priklausantis antrasis narys
2
m
E aprao
netiesin reikin. Priklausomai nuo aplinkos, gali bti teigiamas ar neigiamas. viesos pluoto
ayje
m
E maksimalus. Kai 0 > ( )
0
n n > , tai viesa fokusuojasi nukrypsta pluotelio aies link.
Kai 0 < , tai viesa defokusuojasi isisklaido.
Netiesinje optikoje lazerio spinduliai gali bti transformuojami tolydiai keiiamo danio
koherentinius spindulius. Tokie generatoriai vadinami parametriniais. Yra sukurti parametriniai
generatoriai, kurie viesos bangos ilg tolydiai keiia 5 . 2 65 . 0 m diapazone.
Kai krintanios viesos intensyvumas yra didelis, atsispindjusioje viesoje aptinkama
auktesn harmonika, kurios kryptis nesutampa su pagrindins harmonikos sklidimo kryptimi.
Nuo viesos intensyvumo priklauso jos absorbcija. Vienos neintensyviai viesai skaidrios
mediagos, veikiamos intensyvios viesos, pasidaro neskaidrios, o kitos atvirkiai neskaidrios
neintensyviai viesai pasidaro skaidrios intensyviai viesai. Netiesinje optikoje fotoefektui nra
raudonosios ribos.
81
3. Kvantin optika
3.1 iluminio spinduliavimo samprata
viesos interferencija, difrakcija, poliarizacija ir dispersija lengvai paaikinama, vies laikant
elektromagnetinmis bangomis. Todl fizikos skyrius, aikinantis optinius reikinius iuo poiriu,
vadinamas bangine optika. Taiau bangin optika nesteng paaikinti fotoefekto, iluminio
spinduliavimo dsni ir kt. Paaikjo, kad iuos reikinius galima paaikinti laikant vies tam tikros
energijos daleli (korpuskul) srautu. itaip vies nagrinjantis fizikos skyrius vadinamas kvantine
optika.
Kvantinei optikai ir apskritai kvantinei fizikai sukurti bene daugiausia duomen gauta
nagrinjant ilumin spinduliavim. Gamtoje labiausiai paplits spinduliavimas, kur suadina
mediagos daleli iluminiai virpesiai. itaip sukeltas spinduliavimas vadinamas iluminiu, arba
temperatriniu. Kitais bdais suadintas spinduliavimas vadinamas liuminescenciniu, pavyzdiui,
katodin liuminescencija, fotoliuminiscencija, chemin liuminescencija ir kt.
Kiekvienas knas, kurio temperatra auktesn kaip 0K, spinduliuoja. emos temperatros, jis
skleidia tik infraraudonuosius spindulius; kuo temperatra auktesn, tuo platesnis spinduliavimo
dani diapazonas. iluminio spinduliavimo intensyvumas ir spektras priklauso nuo
spinduliuojanio kno savybi ir temperatros.
Spinduliuojant kn A (3.1 pav.) apgaubkime spinduliavim idealiai
atspindiniu apvalkalu. Tuomet vyksta nepertraukiama energijos kaita. Kai per
laiko vienet knas ispinduliuoja tiek pat energijos, kiek ir sugeria, tarp kno ir
spinduliavimo nusistovi dinamin pusiausvyra. itok spinduliavim vadiname
pusiausvyruoju. Tik iluminis spinduliavimas gali bti pusiausvyrasis, o
liuminescenciniai spinduliavimai yra nepusiausvyrieji.
Kietj kn ir skysi iluminio spinduliavimo spektras yra itisinis: j
sudaro platesnis ar siauresnis dani (arba bangos ilgi ) intervalas. Paymkime
T
dW
,

energijos sraut (energijos kiek, ispinduliuot per laiko vienet), kur vienetinio ploto kno
pavirius spinduliuoja 2 erdviniu kampu dani intervale nuo iki d + .
d dW
T
~
,
. O j
santykis
d
dW
E
T
T
,
,
= (3.1.1)
A
3.1 pav.
82
vadinamas spektriniu energijos spinduliavimo tankiu arba emisijos geba. i svarbiausia kiekybin
iluminio spinduliavimo charakteristika ireikia sry tarp temperatros T ir spinduliavimo
pasiskirstymo pagal dan . is dydis ireikia ir spinduliavimo pasiskirstym pagal bangos ilg;
d
dW
E
T
T
,
,
= ; (3.1.2)
ia d bangos ilgi intervalas, atitinkantis dani interval d . Suintegrav (3.1.1) bei (3.1.2)
lygybes vis galim danio ar bangos ilgio veri atvilgiu, gautume vis spinduliuojamo energijos
srauto tank, kuris priklauso tik nuo temperatros.
Tarkime, kad kno paviriaus elementarj plotel krinta dani intervalo nuo iki d +
spinduliavimo energijos srautas
T
dW
,
. io srauto dal
T
dW
,
'
knas sugeria. Nedimensin j

santyk
T
T
T
dW
dW
A
,
,
,
'
= (3.1.3)
vadiname kno absorbcijos geba. is dydis priklauso nuo nagrinjamojo kno temperatros ir
krintanio spinduliavimo danio. Kn, kurio bet kokioje temperatroje vis dani spinduliavimo
absorbcijos geba 1
,
=
T
A
, G.Kirchhofas pavadino absoliuiai juodu knu. ia savybe gamtoje jam

artimiausi yra suodiai, kuri absorbcijos geba artima 99 . 0 , taiau infraraudonojoje spektro srityje
ji yra gerokai maesn.
Galima pagaminti kn, kurio spinduliavimo ir absorbcijos savybs
labai artimos absoliuiai juodo kno savybms. Tai beveik udara ertm
(3.2 pav.) su nedidele anga. Pro ang patek spinduliai krinta ertms
sieneles. Daug kart sugerti ir atsispindj sienelse praktikai sugeriami
bet kokio danio spinduliai.
Knas, kurio absorbcijos geba pastovi visiems daniams, taiau yra
maesn u vienet, vadinamas pilkuoju.

3.2 iluminio spinduliavimo dsniai
G.Kirchhofas 1859 m. atrado svarbiausi iluminio spinduliavimo dsn: konkreioje
temperatroje kno emisijos gebos ir absorbcijos gebos santykis nepriklauso nuo to kno prigimties
tai visiems knams, tarp j ir absoliuiai juodam knui, universali danio ir temperatros funkcija.
is dsnis skirtingiems knams ireikiamas santyki lygybe
3.2 pav.
83
T
T
T
T
T
A
E
A
E
,
2
,
,
1
,
,
...

= =
|
|
.
|
\
|
=
|
|
.
|
\
|
, (3.2.1)
kurioje skaitmeniniais indeksais paymti skirtingi knai, o
T ,
paymta absoliuiai juodo kno
emisijos geba (spektrinis spinduliavimo tankis). I Kirchhofo dsnio seka, kad kai knas smarkiau
spinduliuoja energij, tai geriau j ir sugeria. Pavyzdiui, suodiais padengta platinos juostels dalis
kaitusi vyti ymiai rykiau u nepadengt suodiais dal. Kadangi absoliuiai juodo kno
absorbcijos geba yra lygi 1, tai nejuodo kno spektrinis spinduliuots tankis negali bti didesnis u
tos paios temperatros absoliuiai juodo kno spektrin tank.
Danai reikia inoti, kiek energijos spinduliuoja per s 1 kno paviriaus ploto vienetas 2
erdviniu kampu visais daniais nuo 0 iki . is nuo kno temperatros T priklausantis dydis
T
W
vadinamas energiniu viesiu, arba ispindiu. Atsivelg (3.1.1), jis ireikiamas itaip:
=
0
,

d E W
T T
.
1879 m. J.Stefanas, eksperimentikai tirdamas kn ilumin spinduliavim, nustat, kad j
energinis viesis yra tiesiog proporcingas absoliutinei temperatrai T ketvirtuoju laipsniu. Vliau
nustatyta, kad is teiginys teisingas tik absoliuiai juodam knui. Remdamasis termodinamika, toki
pat ivad 1884 m. gavo L.Bolcmanas. Todl is absoliuiai juodo kno iluminio spinduliavimo
dsningumas vadinamas Stefano ir Bolcmano dsniu. Jis uraomas itaip:
4
T W
T
= . (3.2.2)
Proporcingumo koeficientas yra fundamentali fizikin konstanta, vadinama Stefano ir Bolcmano
konstanta. Eksperimentikai nustatyta, kad ( )
4 2 8
10 67 . 5 K m W =

.
Nejuodiems knams formul (3.2.2) netinka,
nors ir j ispindis
T
W taip pat labai priklauso nuo
temperatros.
Difrakcine gardele ar kitokiu spektro
monochromatoriumi suskaidius absoliuiai juodo
kno skleidiamus spindulius spektr,
eksperimentikai nustatomos spinduliuots
spektrinio tankio
T ,
arba
T ,
verts. 3.3
paveiksle parodytos dydio
T ,
priklausomybs
0

T ,

T
3
T
2
T
1
T
1
< T
2
< T
3

3.3 pav.
84
nuo kreivs, esant konkreioms temperatros vertms. I j galima padaryti itokias ivadas.
1. Absoliuiai juodo kno spinduliavimo spektras yra itisinis, t.y. spinduliuojamos vairaus
danio (ilgio) bangos.
2. Tam tikr bangos ilg
0
atitinka spinduliavimo spektrinio tankio maksimumas. Kylant
temperatrai T , is maksimumas slenka link trumpj bang.
1893 m. V.Vynas nustat, kad: absoliuiai juodo kno spinduliavimo spektrinio tankio
maksimum atitinkantis bangos ilgis yra atvirkiai proporcingas kno temperatrai, t.y.
T
b
=
0
; (3.2.3)
ia K m b =
3
10 9 . 2 vadinamoji Vyno konstanta. (3.2.3) sryis vadinamas Vyno poslinkio
dsniu. Absoliuiai juodo kno spinduliavimo maksimumas 6000 K temperatroje yra regimojoje
spektro srityje. Kai temperatra emesn, is maksimumas esti ilgesni bang srityje. Todl
vytiniam knui vstant, jo spektre ima vyrauti vis didesnio bangos ilgio viesa, iki knas visai
nustoja skleisti regimuosius spindulius.
Visi reals knai nra absoliuiai juodi, todl j absorbcijos geba 1
,
<
T
A
, todl
T T
E
, ,
< .
Be to, funkcijos
E (ar
E ) gali skirtis nuo atitinkamos absoliuiai juodo kno funkcijos
(ar
). Bdinga ir tai, kad nejuodi knai ypa gerai spinduliuoja ar sugeria kai kuri spektro srii
spindulius. Toks spinduliavimo bei sugrimo pobdis vadinamas selektyviuoju. Skirting mediag
knai spinduliuoja ar sugeria skirting spektro srii spindulius. Pavyzdiui, energijos, kuri kaits
volframas spinduliuoja regimojoje spektro srityje, santykis su energija, spinduliuojama nematomais
spinduliais, yra didesnis negu tos paios temperatros absoliuiai juodo kno. Dl itokio
regimosios viesos spinduliavimo selektyvumo ir auktos lydymosi temperatros ( ) K 3655
volframas yra geriausia mediaga kaitinamj lemp sileliams gaminti. 2450K temperatroje
volframo emisijos maksimumas yra infraraudonj spinduli ( ) m 1 . 1 ~ srityje. Padidinus
temperatr, silelis daugiau skleist regimj spinduli. Deja, kaitintas silelis vakuume spariai
garuoja ir auktesnje kaip 2500K temperatroje greitai suyra. Garavimui susilpninti E.Langmiras
1913 m. pasil lemp kolbas pripildyti neutrali duj, pavyzdiui, azoto, arba dar geriau, argono.
Duj slgis kolboje siekia 0,5atm ir silelis garuoja ymiai maiau. Todl jo temperatr galima
padidinti iki 3000K. Siekiant padidinti lempos naudingumo koeficient, tiesus silelis pakeiiamas
spiraliniu, tuomet jo gretimos vijos viena kit ildo. itoki lemp naudingumo koeficientas yra
didesnis negu vakuumini.
85
Daug daugiau viesos energijos negu kaitinimo lempos atiduoda elektros lankas, nes jo
teigiamo kraterio temperatra yra apie 4000K, o pakilus slgiui, gali siekti 6000K ir daugiau. itokio
lanko spinduliavimo maksimumas yra regimojoje spektro dalyje, o jo skleidiamos viesos spektras
visikai artimas Sauls spektrui.
Kai kno temperatra yra auktesn kaip 2000 K, tuomet prastiniai jos matavimo metodai
tampa nepatikimi arba netgi nemanomi. Jie netinka Sauls ir vaigdi temperatrai vertinti.
Todl labai kaitusi kn temperatroms matuoti ar bent vertinti taikomi iluminio spinduliavimo
dsniai: i kno spinduliavimo sprendiama apie jo temperatr.
Imatavus absoliuiai juodo arba bent juodo kno ispind, pagal (3.2.2) lygt apskaiiuojama
jo temperatra T. Kno spinduliuojamos energijos matavimo principu pagrsti temperatros
matavimo prietaisai vadinami radiaciniais pirometrais. Juose spinduli imtuvas daniausiai esti
termoelementas arba bolometras. Pastarojo vara priklauso nuo sugert spinduli energijos. Yra
radiacini pirometr su bimetaline ploktele, kuri kaitusi ilinksta, taip pat pirometr su dujiniu
termometru ir kt. taiau jei spinduliuojantis knas nra juodas, tai radiacinis pirometras rodo ne
tikrj jo temperatr T, o vadinamj radiacin (spinduliavimo) temperatr T
r
. Taip vadinama
temperatra absoliuiai juodo kno, kurio bendras spinduliavimo energijos srautas yra lygus tiriamo
kno spinduliavimo energijos srautui. Radiacin temperatra visuomet yra emesn u tikrj kno
temperatr.
Nustaius absoliuiai juodo kno spinduliuojamos energijos spektrin pasiskirstym, randamas
0
. Tuomet pagal Vyno dsn apskaiiuojama kno temperatra
0
b T = . Nejuodo kno
temperatrai matuoti bendruoju atveju negalima taikyti Vyno dsnio. Taiau kartais toki kn
spinduliavimo spektre energijos pasiskirstymas gali bti artimas juodo kno, kurio temperatra
s
T ,
energijos pasiskirstymui. Tuomet spinduliuojanio kno spalva yra tokia pat kaip ir juodo kno,
kurio temperatra
s
T . Todl iuo bdu nustatyta kno temperatra
s
T , vadinama spalvine
temperatra.
Yra ir kitais principais veikiani pirometr.

3.3 Spinduliavimo kvant hipotez ir Planko formul
Tiriant absoliuiai juodo kno spinduliavim, to kno teoriniu modeliu imama visais galimais
daniais virpani harmonini osciliatori begalin sistema. Pagal klasikin elektrodinamik
kiekvienas toks osciliatorius spinduliuoja jo virpesi danio elektromagnetines bangas. Be to, pagal
86
i teorij kiekvienos sistemos energija gali kisti tolydiai, t.y. sistema gali ispinduliuoti bet kokias
energijos vertes. Laikantis ios koncepcijos, nepavyko teorikai gauti 3.3 paveiksle parodyt kreivi
analizins iraikos. 1900 m. M.Plankas paskelb klasikinei fizikai prietaraujani prielaid: daniu
virpanio osciliatoriaus energijaW gali bti ne bet kokia, o tik danio h kartotin, t.y.
nh W = ; ... 3 , 2 , 1 = n ; (3.3.1)
ia s J h =
34
10 626 . 6 Planko konstanta. Dyd, kurio dimensija ireikiama sandauga
laikas energija , fizikai vadina veikimu. Dl to Planko konstanta dar vadinama veikimo kvantu.
Taigi pagal Planko hipotez osciliatoriaus energija gali bti ne bet kokia ji kvantuota. Dydis
h = (3.3.2)
yra maiausias galimas osciliatoriaus energijos kiekis; jis vadinamas energijos kvantu (u energijos
kvanto atradim 1918 m. M.Plankas apdovanotas Nobelio premija). Remdamasis ia energijos
kvantavimo hipoteze ir statistins fizikos dsniais, M.Plankas gavo itoki absoliuiai juodo kno
spinduliavimo spektrinio tankio analizin iraik:
( )
1
2
2
2
,
=
kT h
T
e
h
c

; (3.3.3)
ia k Bolcmano konstanta, c viesos greitis vakuume. I (3.1.1) ir (3.1.2) lygybi gauname:

d
d
T T , ,
= . ia minusas raytas todl, kad pokyiai d ir d yra prieing enkl. I
lygybs
c
= ivestin
2
c
d
d
= , todl
T T
c
,
2
,

= . pastarj lygyb ra (3.3.3) iraik ir

i lygybs = c spinduliavimo dan pakeit bangos ilgiu , gauname itoki
T ,
iraik:
( )
1
1 2
5
2
,
kT hc
T
e
hc
. (3.3.4)
pagal i formul apskaiiuotos dydi
T ,
teorins verts labai gerai sutampa su 3.3 paveiksle
parodytomis eksperimentinmis. Tai patvirtina energijos kvantavimo Planko hipotez.
(3.3.3) ar (3.3.4) lygybes suintegravus vis dani ar bang ilgi diapazone gaunamas
Stefano ir Bolcmano dsnis:
( )
4 4
2 3
4 5
0
5
2
15
2
1
2 T T
c h
k
e
d
hc E
kt hc
T

= =
. (3.3.5)
Stefano-Bolcmano konstanta yra pastovi dydi k , c ir h iraika. Tuo atveju, kai
bandymais nustatyta vert, i paskutins lygybs gaunamas Planko konstantos dydis.
87
Kai temperatra pastovi, funkcijos (3.3.4) ekstremumo slyga yra 0 =
d d . I jos
gaunamas Vyno poslinkio dsnis:
0
1 5 2
2
1
6
2
=
|
|
.
|
\
|
(
(
|
|
.
|
\
|

=
kT
hc
kT
hc
kT
hc
e
e e
kT
hc
hc
d
d
.
I ia gaunamas bangos ilgis
0
, kuriuo temperatroje T , spinduliuojamas maksimalus energijos
kiekis. Sandauga
b
k
hc
T = =
97 . 4
0
(3.3.6)
yra pastovus dydis. inodami h , c ir k , apskaiiuojame Vyno konstant b . Kai bandymais
nustatyta b vert, i formuls (3.3.6) gaunama Planko konstantos vert. Taigi iluminio
spinduliavimo dsniai seka i M.Planko ivestos formuls. Formuls (3.3.3) ir (3.3.4) yra laikomos
pirmosiomis kvantins fizikos formulmis.

3.4 Fotoefekto aikinimas
Elektron spinduliavimas i kietj kn (metal, puslaidininki, dielektrik) ir skysi,
absorbavus jiems elektromagnetin spinduliavim, vadinamas ioriniu fotoefektu. (Puslaidininkiuose
ir dielektrikuose gaunamas ir vidinis bei ventilinis fotoefektas). Iorin fotoefekt pirmkart 1887 m.
pastebjo H.Hercas.
A.Stoletovo ir kit fizik bandymais nustatyta:
1) fotoefektui nra viesos intensyvumo slenksio;
2) fotoelektron energija nepriklauso nuo viesos
intensyvumo;
3) fotoelektron maksimali energija priklauso nuo
fotoefekt sukelianio spinduliavimo danio.
Be to, kiekvienai mediagai yra savita danio riba, t.y.
maesnio danio u tam tikr
r
spinduliai fotoefekto
nesukelia. Kai danis didesnis u
r
, fotoelektron
maksimali energija
m
W yra tiesin danio funkcija (3.4

r
0
m
W
3.4 pav.
88
pav.).
1905 m. A.Einteinas pasil paaikinani fotoefekt hipotez. Jos esm itokia: viesa yra
tam tikros energijos h = daleli (foton) srautas. Fotonai yra materialios dalels, kurios
sklisdamos ilaiko savo individualias savybes, pavyzdiui, energij. Elektronas, sveikaudamas su
fotonu, gali j absorbuoti: tuomet fotonas inyksta, o elektrono energija padidja dydiu h = .
Remdamasis fotonine viesos spinduliavimo ir sugrimo hipoteze, A.Einteinas paaikino
reikin ir jo dsnius. (U iorinio fotoefekto dsni iaikinim 1921 m. A.Einteinas apdovanotas
Nobelio premija). Fermio lygmenyje esaniam elektronui suteikus energijos kiek, lyg A arba u j
didesn, tas elektronas gali ilkti i metalo, vyksta iorinis fotoefektas. Dydis A vadinamas
elektron ilaisvinimo darbu. Jis priklauso nuo metalo ries ir paviriaus bsenos.
Turiniam Fermio lygmens energij elektronui sugrus vien foton, kurio energija didesn u
ilaisvinimo darb, jis ilks turdamas didiausi kinetin energij
A h W
m
= . (3.4.1)
i lygtis vadinama Einteino lygtimi fotoefektui. Ji ireikia energijos virsm ir tverms dsn. Lygtis
atitinka 3.4 paveikslo grafik. I jos matyti, kad tiess posvyrio kampo tangentas yra lygus Planko
konstantos h skaitinei vertei. Jei energijos h = foton sugeria elektronas, esantis emiau Fermio
lygmens, tai, ilks i metalo, tas elektronas turi kinetin energij
m
W W < . Kai sugerto fotono
energija A < , fotoefektas nevyksta. Jis prasideda tik nuo danio
r
, tenkinanio lygyb A h
r
= .
is danis vadinamas ribiniu (raudonosios ribos daniu).
iuo metu sukurti galingi impulsiniai lazeriai, spinduliuojantys labai didelio tankio foton
sraut. Tuomet vienas elektronas gali sveikauti su keliais fotonais ir juos sugerti gali vykti
daugiafotonin absorbcija, taigi ir daugiafotonis fotoefektas. Jau eksperimentuojama su keturi ir
daugiau foton absorbcija. iuo atveju Einteino lygtis uraoma itaip:
A nh W
m
= ; ,... 4 , 3 , 2 = n (3.4.2)
Daugiafotonin absorbcij ir su ja susijus fotoefekt nagrinja netiesin optika.
Jeigu M.Plankas kvantavo tik osciliatoriaus energij, tai A.Einteinas kvantuoja pat
elektromagnetin spinduliavim, laikydamas j foton srautu. Jo nuomone, viesos greiiu sklisdami
fotonai ilaiko savo individualias savybes, pavyzdiui, energij. Be to, viesos absorbcijai irgi
bdingas kvantinis pobdis, fotonas visikai sugeriamas. Taigi galima sakyti, kad foton teorikai
atrado A.Einteinas.
89
Fotoefektas naudojamas vakuuminiuose ir
dujiniuose fotoelementuose. J principin schema
parodyta 3.5 paveiksle. Katodas padengtas mediaga,
kuriai bdingas maas elektron ilaisvinimo darbas.
Regimajai spektro sriiai geriausiai tinka arminiai
metalai, ypa cezis. Vakuuminis fotoelementas praktikai
neinercinis, todl naudojamas kaip fotoelektrinis keitiklis
viesos srautui keisti elektriniais signalais (pvz.,
garsiniame kine).
Tok fotoelement iki keli imtj mm Hg slgio
pripildius argono ar neono, gaunamas dujinis fotoelementas. Fotoelektronai jonizuoja dujas, taip
generuojami nauji krvininkai, todl dujiniai fotoelementai jautresni u vakuuminius, taiau jie
inertiki ir auktesniems kaip 10 kHz daniams nenaudojami. Fotoelementai plaiai naudojami kaip
fotoelektriniai keitikliai automatikoje.
Iorinis fotoefektas taikomas fotoelektriniame daugintume, kurio principin schema parodyta
3.6 paveiksle. ia i fotokatodo 1 viesos ilaisvinti elektronai greitinami elektrinio lauko ir paeiliui
nukreipiami vis naujus antrins emisijos katodus 2, vadinamus
emiteriais, arba dinodais. J pavirius padengtas mediaga,
kuriai bdinga didel antrini elektron emisija. Kiekvienas
pirminis elektronas i dinodo imua kelet elektron. Taip
daugel kart sustiprintas elektron srautas patenka j
kolektori 3. Fotoelektroniniai daugintuvai naudojami labai
silpniems viesos signalams aptikti, j intensyvumui matuoti. Jie
taikomi viesos matavimo technikoje, kosminiuose tyrimuose
(erenkovo skaitiklis ir kitur).
Iorinis fotoefektas taikomas televizijoje. Perduodam vaizd objektyvas sufokusuoja
televizijos perdavimo vamzdio fotokatod. Tai ant ruio ploktels sudarytas ir ceziu arba jo
oksidu padengtas grdtas sidabro sluoksnis. Kitoje ruio ploktels pusje yra metalin ploktel.
Fotokatodo grdeliai sudaro su ja miniatirinius kondensatorius. I apviestos mozaikos grdeli
isilaisvina elektronai, ir mikrokondensatoriai sikrauna. Optinis atvaizdas transformuojamas
elektrin. Kreipimo rii magnetiniu lauku valdomas elektron srautas periodikai apeina
mozaikos elementus, ir apkrovos rezistoriuje susidaro tampos signalai, atitinkantys kiekvieno
viesa
Fotokatodas
Anodas
3.5 pav.
3
2
2
2
1
3.6 pav.
90
mozaikos grdelio apviestum. Sustiprinus signalus, jais moduliuojamos vaizd perduodanios
elektromagnetins bangos.
Fotono energija ireikiama lygybe h = . Susipainkime su kitomis fotono korpuskulinmis
charakteristikomis: sklidimo greiiu ir impulsu. Fotonas vakuume ir mediagoje juda greiiu c.
Eksperimentikai nustatyt fakt, kad viesos greitis mediagoje maesnis negu vakuume,
paaikiname itaip: mediagoje greiiu c sklindantis fotonas sugeriamas ir vl ispinduliuojamas.
Dl to l ilgio keli mediagoje jis sklinda ilgesn laiko tarp t negu vakuume, ir viesos greitis
t
l
v = yra maesnis u c. Rimties bsenos fotonai neegzistuoja.
Mediagos dalels (elektronai, protonai, neutronai ir kt.) visada juda greiiu maesniu u c,
arba esti rimties bsenoje.
Fotonas, kaip ir kiekviena dalel, apibdinamas impulsu (judesio kiekiu)
h
c
h
p = = . (3.4.3)
ios lygybs skaitikl ir vardikl padalij i 2 , gauname:
k
h
p h = =

2
2
; (3.4.4)
ia dydis s J
h
= =
34
10 055 . 1
2
h vadinamas redukuota Planko konstanta,
2
= k bangos
skaiiumi. Vektorius
k , kurio modulis lygus bangos skaiiui, o kryptis sutampa su bangos sklidimo

kryptimi, vadinamas bangos vektoriumi. Vektoriai
p ir
k yra kolinears, todl (3.4.4.) lygyb

vektorikai uraoma itaip:

= k p h . (3.4.5)
Taigi foton, kaip ir kiekvien dalel, galima apibdinti energija ir impulsu, o viesa kvantinje
optikoje laikoma tam tikros energijos daleli srautu.

3.5 Komptono reikinys
Spinduliavimo kvantin prigimt parodo A.Komptono 1922 m. atlikti bandymai, tiriant
monochromatini rentgeno spinduli (
1 18
10 ~

s ) sklaid, kai jie skverbsi pro lengvas mediagas,
pavyzdiui grafit, parafin ir pan.
91
Pagal klasikin elektrodinamik rentgeno spinduliai yra tam tikro ilgio elektromagnetins
bangos. J periodikai kintanio elektrinio lauko veikiami mediagos elektronai virpa lauko daniu,
todl jie turt spinduliuoti to paties danio, taigi ir to paties ilgio , bangas. Todl isklaidyt
rentgeno spinduli bangos ilgis turt bti nepakits. Taiau A.Komptono bandymai parod: tarp
isklaidyt spinduli, be pradinio ilgio bang, buvo ir didesnio ilgio ' rentgeno spinduli. is
reikinys pavadintas Komptono reikiniu. U jo atradim A.Komptonas 1927 m. apdovanotas
Nobelio premija. A.Komptonas nustat, kad bangos ilgio padidjimas = ' nepriklauso nuo
krintani spinduli bangos ilgio bei juos sklaidanios mediagos, o priklauso tik nuo spinduli
sklaidos kampo (3.7 pav.):
2
sin 2
2

= ; (3.5.1)
pastovus dydis 426 . 2 = pm vadinamas elektrono Komptono
bangos ilgiu.
Komptono reikinys paaikinamas tik remiantis kvantiniais
vaizdiniais, t.y. rentgeno spindulius laikant foton srautu. is reikinys yra i foton tampraus
susidrimo su mediagos laisvaisiais elektronais pasekm. Rentgeno spinduli fotono energija yra
daug didesn u lengvj atom iorini elektron ryio su branduoliu energij, todl tuos
elektronus praktikai galima laikyti laisvaisiais.
Panagrinkime fotono, kurio energija h = ir impulsas
c
h
p

= (3.7 pav.), tamprj
susidrim su nejudaniu laisvuoju elektronu, kurio pradinis impulsas lygus 0, o jo rimties energija
2
0 0
c m W = . Susidrimo metu fotonas elektronui perduoda tam tikr impuls ir energij, todl po
susidrimo elektronas gyja impuls
2
2
0
1
c
v
v m
p
e
= , (3.5.2)
o jo energija
2
2
2
0
1
c
v
c m
W
= . (3.5.3)
3.7 pav.
e
p
' p

92
Dl to fotono energija sumaja ir pasidaro lygi ' ' h = , kartu pakinta impulso modulis ir kryptis
jis nukrypsta kampu (3.7 pav.). Kampu nukrypusio fotono danis < ' , o jo impulso modulis
c
h
p
'
'

= . Tampriems susidrimams tinka energijos ir impulso tverms dsniai:
'
0
+ = + W W (3.5.4)
ir

+ = ' p p p
e
. (3.5.5)
ias lygybes ra atitinkam dydi iraikas ir atsivelg (3.7 pav.), gauname:
'
1
2
2
2
0 2
0
h
c
v
c m
h c m +
= + (3.5.4a)
ir

cos ' 2
'
1
2
2
2 2
2
2
2
0
c
h
c
h
c
h
c
v
v m
|
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|
=
|
|
|
|
|
.
|
\
|
. (3.5.6)
Energijos tverms lygt (3.5.4a) pertvark ir pakl abi puses kvadratu, o po to i jos atm (3.5.6),
gauname:
( ) ( ) cos 1 ' '
2
0
= h c m . (3.5.7)
Pastarj lygyb padaugin i
( ) '
1
0
c m
ir atsivelg tai, kad
c
= ,
'
'

c
= ir = ' ,
gauname bangos ilgio pokyt:
( )
2
sin 2 cos 1
2
0
= =
c m
h
;
ia dydis
( )
426 . 2
0
= =
c m
h
pm. Gautoji iraika sutampa su A.Komptono eksperimentikai
nustatytja (3.5.1) lygybe.
Kitaip gaunasi, kai fotonus sklaido su branduoliu stipriai suriti atomo elektronai (vidiniai
elektronai), tuomet energijos ir impulso mainai vyksta tarp fotono ir atomo kamieno, kurio mas
yra labai didel palyginti su elektrono mase, todl tampriai susidrs fotonas atomo kamienui
perduoda nykstamai ma energijos kiek. Dl to fotono danis , o taip pat bangos ilgis ,
praktikai nepakinta.
93
Tik labai trump bang (Rentgeno ir gama) spinduliams, santykinis pokytis

yra
pakankamo didumo, kad bt eksperimentikai uregistruotas. Regimosios viesos diapazone
santykis

yra emiau pasiekiamo matavimo tikslumo rib.
Taigi Komptono reikinys tiesiogiai patvirtina elektromagnetinio spinduliavimo fotonin
prigimt.
Komptono reikinys taikomas branduoli gama spinduliavimui, taip pat atom, j branduoli
ir elementarij daleli struktrai tirti. Juo pagrstas kai kuri gama spektrometr veikimas.
Kai elektromagnetinius spindulius sklaido labai didels energijos elektronai, po susidrimo
foton energija ir impulsas gali padidti elektrono energijos ir impulso sskaita. Tuomet isklaidyto
spinduliavimo danis padidja, o bangos ilgis sumaja. is reikinys vadinamas atvirktiniu
Komptono reikiniu. Juo kartais aikinamas rentgeno spinduli susidarymas kosminiuose knuose.

3.6 Dvejopa viesos prigimtis
viesos interferencija, difrakcija, poliarizacija ir dispersija aikinama laikant vies tam tikro
danio elektromagnetinmis bangomis, kurioms tinka klasikin Maksvelio elektromagnetinio lauko
teorija. itokios bangos apibdinamos daniu , bangos ilgiu , amplitude
m
E , pradine faze,
poliarizacija ir kt. Aikinant absoliuiai juodo kno spinduliavimo ir absorbcijos dsningumus,
fotoefekt, Komptono reikin, viesa laikoma korpuskul (foton) srautu. ia ji apibdinama
korpuskuloms bdingais fizikiniais dydiais: energija , impulsu p . ie dydiai susij su
banginmis charakteristikomis itaip:
h = ,
h
c
h
p = = .
Kuo maesnis spinduli danis, tuo silpniau pasireikia j korpuskulins savybs. Taiau klasikins
fizikos poiriu dalels judjimas i esms skiriasi nuo bangos sklidimo: bangai bdingas
tolydumas, o fotonui diskretikumas. Klasikin fizika tokios dvejopos viesos prigimties negali
paaikinti. Paaikjo, kad kai kurie klasikins fizikos dsniai mikropasaulio objektams netinka.
Jiems sukurta fizikos aka, vadinam kvantine mechanika. Pagal j dvejopa prigimtis bdinga ne tik
viesos dalelms, bet ir visoms mikrodalelms.
viesos bangins ir korpuskulins prigimties sryis irykja nagrinjant kno apviestum.
Pagal bangin teorij paviriaus apviestumas konkreiame take yra tiesiog proporcingas viesos
94
bangos amplituds
m
E kvadratui, o pagal korpuskulin teorij jis tiesiog proporcingas krintani
foton srauto tankiui n ( 1
2
m per 1 s krintani foton skaiiui). Taigi dydiai
m
E ir n yra
tarpusavy susij. Nustatyta, kad tikimyb foton aptikti ties nagrinjamu taku elementariame tryje
dV ireikiama itaip:
dV E dP
m
2
= ;
ia proporcingumo koeficientas.
viesai pereinant siaur ply ar difrakcin gardel, fotonai statistikai pasiskirsto erdvje.
Jeigu tikimyb fotonui patekti skirtingus erdvs takus yra skirtinga, susidaro viesos maksimumai
ir minimumai. Taiau j padt paprasiau apskaiiuoti, laikant vies tam tikro ilgio bangomis ir
nagrinjant j difrakcij. Kvantins fizikos poiriu viesos negalima laikyti nei bangomis, nei
korpuskuloms, kaip tos svokos suprantamos klasikinje fizikoje. Kvantinje fizikoje ios svokos
yra tik klasikiniai modeliai, kuriais naudojamasi vienokioms ar kitokioms viesos ir mikrodaleli
savybms paaikinti.

1. K vadiname iluminiu spinduliavimu?
2. K vadiname ispindiu ir absorbcijos geba?
3. K vadiname absoliuiai juodu ir k pilkuoju knu?
4. Kaip nusakomi iluminio spinduliavimo dsniai?
5. Kur praktikai taikomi iluminio spinduliavimo dsniai?
6. K nusako Planko hipotez ir aprao Planko formul?
7. K vadiname fotoefektu?
8. K nusako Komptono reikinys?
9. Kaip paaikinama dvejopa viesos prigimtis?

1. Apskaiiuokite ilumos kiek, kur praranda ilydytos platinos 50 cm
2
pavirius per 1 min, jei platinos
absorbcijos geba 8 . 0 =
T
A , o lydymosi temperatra 1770 C .
Sprendimas. Platinos prarandamas ilumos kiekis yra lygus paviriaus ispinduliuojamai energijai:
t S W A W Q
T T
= = , (1)
ia
T
W absoliuiai juodo kno energinis viesis; S paviriaus plotas; t laikas.
Pagal Stefano ir Bolcmano dsn
4
T W
T
= ; (2)
ia Stefano ir Bolcmano konstanta. ra (2) (1), gauname iekomj ilumos kiek:
kJ J J St T A Q
T
237 10 37 . 3 60 10 5 2043 10 67 . 5 8 . 0
5 3 4 8 4
= = = =

.
2. Natris apviestas monochromatine viesa ( ) nm 40 = . Apskaiiuokite maiausi stabdymo potencial,
kuriam esant inyks fotosrov. Natrio raudonoji riba nm
r
584 = .
Sprendimas. Stabdymo potencial nusakome lygybe
95
2
2
max
0
mv
eU = , (1)
o elektrono didiausi energij gauname i Einteino lygties
2
2
max
mv
A
c
h h + = =
; (2)
ia A elektrono ilaisvinimo darbas, kuris ireikiamas itaip:
r
r
hc
h A
= = . (3)
ra (3) (2), gauname:
( )
r
r
r
hc
hc
mv

=
|
|
.
|
\
|
=
1 1
2
2
max
, (4)
o ra (4) (1), gausime stabdymo potencial:
( ) ( )
V V
e
hc
U
r
r
9 . 28
10 4 . 0 10 87 . 5 10 6 . 1
10 4 . 0 10 84 . 5 10 3 10 625 . 6
7 7 19
7 7 8 34
0
=

=

.
3. Apskaiiuokite atatrankos elektron energij, kai pm 100 = bangos ilgio fotonai Komptono efekto metu
isklaidomi =180 kampu.
Sprendimas. Atatrankos elektrono energija yra lygi kritusi ir isklaidyt foton energij skirtumui:
' '
'

= = =
hc hc hc
h h W ; (1)
ia ' = fotono bangos ilgio pokytis dl sklaidos laisvuoju elektronu:
2
sin
2
2
0
c m
h
= ; (2)
ia
0
m elektrono mas.
ra (2) (1) ir prisimin, kad + = ' , gausime atatrankos elektrono kinetin energij:
( )
=
|
|
.
|
\
|

+

=
|
|
.
|
\
|
+
=
J
c m
h
m
h
W
1
10 3 10 11 . 9
10 625 . 6 2
10 10 10 11 . 9
1 10 625 . 6 2
2
sin
2
2
sin 2
8 31
34
10 10 31
2
34
2
0
0
2 2

eV J 575 10 2 . 9
17
= =

.
96
4. Pagrindiniai kvantins mechanikos principai
4.1 Vandenilikj sistem linijiniai spektrai
Atominio vandenilio spektras yra linijinis. Linijas galima suskirstyti grupes, vadinamas
spektro linij serijomis.
1885 m. J.Balmeris atrado formul, pagal kuri galima apskaiiuoti vis atominio vandenilio
regimosios spektro srities linij bang ilgius:
2 2
2
0
2
=
m
m
; (4.1.1)
ia nm 613 . 364
0
= , o ,... 5 , 4 , 3 = m sveikieji skaiiai.
Perraome i formul spinduliavimo daniams:
|
.
|
\
|
= =
2 2
1
2
1
m
R
c
; ,... 5 , 4 , 3 = m ; (4.1.2)
ia
1 15
10 29 . 3

= s R vadinama Rydbergo konstanta. Optikoje i formul daniausiai uraoma
bangos skaiiais:
|
.
|
\
|
=
2 2
1
2
1
'
1
m
R
; (4.1.2a)
ia
1
10967758 '

= = m
c
R
R taip pat vadinama Rydbergo konstanta. (4.1.1), (4.1.2) arba (4.1.2a)
formulmis apraomos spektro linijos sudaro Balmerio serij.
1906 m. T.Laimanas vandenilio spektro ultravioletinje srityje atrado linij serij, apraom
lygtimi
|
.
|
\
|
=
2 2
1
1
1
m
R ; ,... 4 , 3 , 2 = m (4.1.3)
ios spektro linijos sudaro Laimano serij.
1908 m. E.Paenas panai serij aptiko vandenilio spektro infraraudonojoje srityje:
;
1
3
1
2 2
|
.
|
\
|
=
m
R ,... 6 , 5 , 4 = m (4.1.4)
Tolimoje infraraudonojoje srityje buvo aptiktos dar trys serijos, pavadintos Breketo, Pfundo ir
Hemfrio vardais.
Paaikjo, kad visas atominio vandenilio spektro serijas galima urayti apibendrinta Balmerio
formule:
97
|
.
|
\
|
=
2 2
1 1
m n
R . (4.1.5)
Kai 1 = n , o ... 4 , 3 , 2 = m , gaunama Laimano serija; kai 2 = n , o ,... 5 , 4 , 3 = m , Balmerio serija; kai
3 = n , o ,... 6 , 5 , 4 = m Paeno serija ir t.t.
I (4.1.5) formuls aiku, kad didjant m, vis vandenilio spektro serij daniai didja ir artja
prie serijai bdingo ribinio danio. Bet kurios spektro serijos kiekvienos linijos dan galima
ireikti atitinkam dydi
2
1
R
,
2
2
R
,
2
3
R
,
2
4
R
...
skirtumu. Dydiai ( )
2
n
R
n T = vadinami vandenilio atomo spektriniais termais. ia atsiskleidia
ypatinga sveikj skaii svarba spektroskopijos dsningumams. i dsningum tyrimai nulm
atomo sandaros teorijos raid. Tiriant armini ir kit element linijinius spektrus, paaikjo, kad ir
j linij danius galima ireikti dviej spektrini term skirtumu. XIX imtmeio pabaigoje
J.Rydbergas nustat, kad armini element spektrinius termus galima tiksliai ireikti itokia
formule:
( )
( )
2
+
=
n
R
n T ;
ia vadinama Rydbergo pataisa. Ji skirtinga skirtingiems atomams.
Kiekvieno elemento atomai skleidia tik jiems bding linijin spektr, todl pagal j galima
atlikti mediagos kokybin spektrin analiz nustatyti jos chemin sudt. Yra sudarytos vis
element atom spektrini linij lentels ir atlasai. Gauto spektro linijos palyginamos su pateiktomis
lentelse ar atlase. Linij intensyvumas proporcingas to elemento atom koncentracijai, todl
kiekybin analiz pagrsta spektro linij intensyvumo matavimu ir lyginimu su etalonini linij
intensyvumu. Tam tikromis slygomis emisins spektrins analizs jautris siekia g
6
10
, absorbcinis
net g
10
10
.
1897 m. D.D.Tomsonas atrado elektron ir 1903 m. sukr pirm atomo model. Pagal j
atomas yra maas rutuliukas, kurio teigiamas krvis tolygiai pasiskirsts visame tryje. Atomo
viduje yra elektron, kuri bendro neigiamo krvio modulis lygus atomo teigiamam krviui, dl to
atomas yra elektrikai neutralus. Deja, E.Rezerfordas 19101911 m. eksperimentikai rod, kad
toks atomo modelis yra klaidingas. Tirdamas daleli (He
2+
) sklaid joms pereinant pro labai
plon metalo plvel, jis nustat, jog dauguma j pereina nekeisdamos sklidimo krypties, taiau
98
pasitaiko ir toki, kurios nukrypsta kampu, artimu . ioms nuokrypoms paaikinti E.Rezerfordas
pasil branduolin atomo model. Pagal j beveik visa atomo mas ir visas teigiamas krvis
sukoncentruotas apie m
15
10
skersmens atomo branduolyje. Jo krvis Ze q = ; ia Z elemento

eils numeris periodinje lentelje, vadinamas atominiu skaiiumi. Apie branduol madaug m
10
10

atstumu skrieja elektronai. J skaiius taip pat lygus Z .
Branduolinis modelis buvo reikmingas atomo sandaros teorijoje, bet ir jis daug ko
nepaaikino. Elektronas, skriedamas apie branduol, juda su centriniu pagreiiu. Pagal klasikin
elektrodinamik, jis turi spinduliuoti elektromagnetines bangas, todl elektrono energija turt
palaipsniui mati. Jis turt spirale artti prie branduolio ir ant jo nukristi. Taiau atomas patvarus.
Taip judanio elektrono sukimosi danis, o kartu ir atomo spinduliavimo danis turt tolydio
didti, taigi spektras turt bti itisinis. Tai prietarauja eksperimentams. Klasikin fizika nerado
ieities. i problem dalinai isprend N.Boras, suformulavs du postulatus.
Pagal E,Rezerfordo branduolin atomo model, vandenilio atomas turi vien elektron.
Atitinkamai jonizavus kit element atomus, gauname jon su vienu elektronu, pavyzdiui He
+
,
Li
2+
, Be
3+
ir t.t. Tokie jonai vadinami vandenilikaisiais. Tai paprasiausios atomins sistemos,
kurioms pirmiausia ir buvo kuriama teorija. 1913 m. N.Boras band sujungti viening teorij
linijini spektr dsningumus, Rezerfordo atomo model ir viesos spinduliavimo bei absorbcijos
kvantikum.
Pirmasis Boro postulatas (stacionari bsen postulatas) teigia: egzistuoja tam tikros
stacionarios atomo bsenos, kuriose jis nespinduliuoja. Tokios bsenos atomo elektronai juda tam
tikromis stacionarinmis orbitomis, ir j energija nekinta. N.Boras nurod i orbit kvantavimo
slyg: stacionarine orbita judanio elektrono impulso momentas vr m
e
yra dydio 2 h kartotinis,
t.y.
|
.
|
\
|
=
2
h
n vr m
e
, ( ) ,... 3 , 2 , 1 = n ; (4.1.6)
sveikasis skaiius n vadinamas pagrindiniu kvantiniu skaiiumi. Pagal N.Bor, atome judanio
elektrono impulso momentas yra diskretus, t.y. kvantuotas dydis.
Antrasis Boro postulatas (dani postulatas) teigia: atomui pereinant i vienos stacionarios
bsenos kit, spinduliuojamas arba absorbuojamas vienas fotonas, kurio energija h = lygi
abiej stacionari bsen energij skirtumui, t.y.
m n
W W h = . (4.1.7)
99
i lygtis vadinama Boro dani slyga. Kai
m n
W W > , fotonas ispinduliuojamas; j sugeriant
atomas pereina didesns energijos bsen. U atomo teorijos sukrim 1922 m. N.Boras
apdovanotas Nobelio premija.
Pagal klasikin fizik, apie krvio Ze nejudant branduol atstumu r skriejant elektronui,
atomo pilnutin energija lygi kinetins ir potencins energij sumai, t.y.
r
Ze v m
W
e
2
0
2
4
1
2
=
; (4.1.8)
ia minuso enklas raytas todl, kad yra traukos potencin energija. itokioje sistemoje branduolio
ir elektrono Kulono jga yra centrin (normalin), t.y.
2
2
0
2
4
1
r
Ze
r
v m
e
=
. (4.1.9)
i (4.1.6) ir (4.1.9) lygybi dydius r ir v galima ireikti pagrindiniu kvantiniu skaiiumi n ir
konstantomis. ias r ir v iraikas ra (4.1.8), gauname itoki nuo pagrindinio kvantinio
skaiiaus priklausanios atomo pilnutins energijos iraik:
( )
2 2
0
2
4 2
2 2
4 2
2
0
1
8
1
2 4
1
n h
e Z m
n
e Z m
W
e e
n
= =
h
, ( ) ,... 2 , 1 = n (4.1.10)
Matome, kad atomo energija gali kisti tik diskretikai, t.y. energija kvantuota. Bsena, kurioje
yra maiausia energija
1
W ( ) 1 = n , vadinama normalija. Dl iorinio poveikio atomo energija gali
padidti ( ) 1 > n ; itokios bsenos vadinamos suadintosiomis. Atomo energija yra neigiama, taigi,
elektron atome ria traukos jgos. Didjant skaiiui n , atomo energija didja ir artja prie 0.
Energija 0 =
W atitinka atomo jonizavim.

(4.1.10) energijos iraika lengvai paaikinami vandenilio spektro dsningumai. Vandenilio
atomui ( ) 1 = Z pereinant i bsenos, apraomos kvantiniu skaiiumi m, bsen, apraom
kvantiniu skaiiumi n ( ) n m > , ispinduliuojamas fotonas, kurio danis
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|
=
2 2 2 2 3 2
0
4
1 1 1 1
8 m n
R
m n h
e m
e
; (4.1.11)

ia
( )
3 2
0
4
8 h
e m
R
e
= yra Rydbergo konstanta. Taigi pastaroji formul sutampa su Balmerio

formule (4.1.5). Dydiai
2
n R ar
2
m R yra atomo spektriniai termai. 4.1 paveiksle parodyti
vandenilio atomo energijos lygmenys. Kiekviena horizontali linija vaizduoja atomo energij, kai jis
100
yra stacionarioje bsenoje, atitinkanioje konkret kvantin
skaii n . Parodyti perjimai, atitinkantys Laimano, Balmerio
bei Paeno serij linijas. Laimano serija susidaro grtant
suadintiems vandenilio atomams pagrindin bsen ( ) 1 = n ;
Balmerio grtant bsen ( ) 2 = n ir t.t. Boro teorij
patvirtino eksperimentai, kuriuos atliko 1913 m. D.Frankas ir
G.Hercas. Jie parod, kad eV 9 . 4 energijos elektronai su
nesuadintais gyvsidabrio atomais susiduria netampriai, t.y.
elektrono energija virsta atomo suadinimo energija, o tai rodo,
kad atomo energija yra kvantuota. Grdami normali bsen,
gyvsidabrio atomai spinduliuoja danio
1 15
10 2 . 1

=
= s
h
W
, arba ilgio pm
c
250 =

ultravioletinius spindulius. Boro teorija, paaikinusi vandenilio spektro linij dani dsningum,
neatsak klausim, kodl nevienodas j intensyvumas. Ji nepajg paaikinti sudtingesni atom,
pradedant heliu, spektr. iuos ir kitus atominius bei molekulinius reikinius gerai paaikino vliau
sukurtoji kvantin mechanika.

4.2 Dvejopa mikrodaleli prigimtis
1924 m. L de Broilis prijo ivad, kad dvejopa prigimtis bdinga ne tik viesai; is reikinys
mikropasaulyje yra universalus, t.y. kiekviena dalel pasiymi ir bang, ir korpuskul savybmis. is
teiginys pavadintas de Broilio hipoteze. Taigi kiekvien dalel galima aprayti tam tikra banga. Jos
ilg ir dalels impuls p sieja lygyb p h = . Kai dalels energija nelabai didel ( ) c v << ,
mv p = ir lygyb perraoma itaip:
mv
h
= ; (4.2.1)
ia m dalels mas, o v jos greitis. (4.2.1) lygyb vadinama de Broilio formule, o ja apraomos
bangos de Broilio bangomis. U elektron bangins prigimties atskleidim 1928 m. de Broilis
apdovanotas Nobelio premija. Dl Planko konstantos maos verts vis makroskopini daleli, net
ir maiausi, bangins savybs nra esmins. Visai kitaip yra su mikrodalelmis.
P
a
e
n
o

s
e
r
i
j
a

B
a
l
m
e
r
i
o

s
e
r
i
j
a

L
a
i
m
a
n
o

s
e
r
i
j
a

W
0
n

5
4
3
2
1
4.1 pav.
101
Praktikoje plaiai naudojami elektrinio lauko pagreitint elektron pluotai. vertinkime j de
Broilio bangos ilg. Klasikinje fizikoje dalels impuls mv p = su jos kinetine energija
2
2
mv
W =
sieja lygybs
m
p
W
2
2
= , arba mW p 2 = . (4.2.2)
Atsivelg tai, de Broilio formul perraome itaip:
mW
h
2
= . (4.2.3)
Elektrinio lauko pagreitinto elektrono kinetin energija W lygi lauko atliktam darbui eU (ia U
greitinantis potencial skirtumas). iuo atveju de Broilio bangos ilgis
U
a
meU
h
= =
2
.
Kai tampa U matuojama voltais, o angstremais (1 = 10
10
m), koeficientas a skaitine verte
yra lygus 12.225 ir
U
225 . 12
= . (4.2.4)
Pavyzdiui, kai elektronus greitinantis potencial skirtumas V U 100 = , tai 2225 . 1 = . Tai
maiau nei normalus nuotolis tarp atom kristale.
Kristale dalels isidsiusios trimaiu periodikumu sudaro erdvin gardel. Taip pat
periodikai kinta atom branduoli ir j elektron sluoksni kuriamas elektrinis laukas. Elektronai,
sklisdami kristale, sveikauja su tuo elektriniu lauku. Jeigu elektronai pasiymi bang savybmis ir
de Broilio bangos ilgis trumpesnis u gardels period, tai jie turt difraguoti. 1927 m.
K.Devisonas ir L.Dermeris pirmieji pastebjo nikelio monokristalo paviri krintani elektron
difrakcij. U elektron difrakcijos atradim 1937 m. K.Devisonas apdovanotas Nobelio premija.
Elektron difrakcini maksimum vietoms rasti galima
pritaikyti Rentgeno spinduliams ivestj Brego lygt.
P.Tartakovskis bei H.Tomsonas stebjo greit elektron difrakcij,
jiems praeinant pro labai plon ( ) m 1 ~ metalo folij. Eksperimento
schema parodyta 4.2 paveiksle. Greiti elektronai veikia fotoemulsij
panaiai kaip fotonai. Nufotografuotas elektron difrakcijos vaizdas
vadinamas elektronograma. Jos pobdis priklauso nuo kristalo
F
o
t
o
p
l
o
k
t
e
l

Kristalin
plvel
Elektron
pluotas
4.2 pav.
102
struktros. Panaus vaizdas gaunamas difraguojant to paties bangos ilgio Rentgeno spinduliams. I
elektronogram nustatoma kristalo struktra: elementariojo narvelio parametrai, kristalli dydis,
orientacija ir kt. taigi elektronografija yra mediagos sandaros tyrimo metodas.
1929 m. I.Estermanas ir O.ternas gavo helio atom ir vandenilio molekuli difrakcij liio
fluorido monokristale. Visi ie eksperimentai taip pat patvirtino de Broilio hipotez.
1936 m. H.Halbanas ir P.Preisverkas atrado neutron difrakcij. Neutronai turi magnetin
moment, todl dalyvauja elektromagnetinje sveikoje. Ltj neutron de Broilio bangos ilgis
ireikiamas itaip:
mkT
h
3
= . (4.2.5)
Esant K T 373 = , 33 . 1 , todl kristalas yra natrali difrakcin gardel.
Aprayti elektron bei neutron bandymai buvo atliekami su j
pluotais, todl nebuvo tiesiogiai atsakyta ar bangins savybs
bdingos kiekvienai atskirai paimtai mikrodalelei. Atsakymas
iplauk i 1949 m. V.Fabrikanto su bendradarbiais atlikto
eksperimento. Jie, ilg laik leisdami kristal vien po kito
elektronus, gavo difrakcin vaizd, kuris nesiskyr nuo vaizdo,
gaunamo leidiant vienu metu t pat daleli skaii. Taigi bangins
savybs bdingos kiekvienam elektronui, todl ikyla de Broilio
bang prigimties bei mikrodalels judjimo trajektorijos problemos.
Panagrinkime sivaizduojam eksperiment. Tarkime, kad ekran E
su dviem siaurais lygiagreiais plyiais (4.3 pav.) nukreipiame jam statmenai judani vienodos
energijos elektron pluotel. U ekrano statome fotoploktel ar kit elektron detektori. Pradioje
udenkime ply 2. Tuomet per laikotarp pro ply 1 prajusi elektron intensyvumo
pasiskirstym rodo kreiv 1. I jos matome, kad intensyvumo maksimumas yra tiesiog prie atvirj
ply 1. Udeng ply 1 ir atideng 2, gauname visai analogik prajusi elektron intensyvumo
pasiskirstym (kreiv 2), tik dabar intensyvumo maksimumas yra prie atvirj ply 2. O kaip
pasiskirstys elektronai, kai abu plyiai bus atviri? Jeigu elektronai judt pagal klasikins fizikos
dsnius, t.y. trajektorijomis, tai dalis j praeit pro ply 1 ir j pasiskirstym rodyt kreiv 1, kita
dalis praeit pro ply 2 ir j pasiskirstymo kreiv bt 2. Sudj ias kreives, gautume bendr pro
abu plyius prajusi elektron intensyvumo pasiskirstym (brknin kreiv 3). Deja, 4.3
paveiksle, b, parodytoji eksperimentin kreiv smarkiai nuo jos skiriasi. Ji analogika viesos
b a 2
3
1
E
2
1
4.3 pav.
103
intensyvumo pasiskirstymui, kai viesa interferuoja praeidama du siaurus plyius. I tokio kreivs
pobdio seka, kad elektrono judjimui daro tak abu plyiai. i ivada nesiderina su dalels
judjimo trajektorijos svoka, nes jeigu kiekvienu laiko momentu elektronas bt apibrtame
erdvs take, tuomet jis praeit arba pro vien, arba pro kit ply, arba i viso nepraeit.
Taiau remdamiesi tuo, kad prajusi elektron pasiskirstymui daro tak abu plyiai,
negalime teigti, jog elektronas yra banga ir tam tikra jos dalis praeina pro vien ply, o likusioji
pro kit. Tam prietarauja patikimi bandymai, rodantys, kad elektronas yra nedalus, kad jam
bdingas elementarus elektros krvis ir kitos apibrtos charakteristikos. Taigi atskiras elektronas,
praeidamas pro ply, neiplinta, o patenka tam tikr fotoploktels tak. I anksto atspti, kur
tak jis pataikys, visikai nemanoma ia galima kalbti tik apie pataikymo tikimyb. 4.3
paveikslo, b kreiv vaizduoja vyki danio pasiskirstym ir todl vadinama statistiniu
pasiskirstymu. i kreiv yra tiksliai tokia, kokia intensyvumui numato bangin teorija (4.2.3) lygybe
ireikto ilgio de Broilio bangoms prajus dviej plyi sistem ir interferavus.
Taigi de Broilio banga nefizikin banga. Ji yra patogi matematin priemon neprastoms
mikrodaleli savybms paaikinti. ia ryys tarp svok banga ir dalel yra analogikas nagrintam
viesos atvejui. Kvantinje mechanikoje dalels bangins savybs apraomos bangine funkcija .
Kai kuriais atvejais mikrodaleli judjimui aprayti tam tikru artutinumu galima taikyti
klasikin fizik, taigi ir dalels trajektorijos svok. Pavyzdiui, Vilsono kameroje stebimi elektron
bei kit elektringj daleli judjimo gana siauri pdsakai.

4.3 Heizenbergo neapibrtum sryiai
Klasikinje mechanikoje dalels pradin bsena tuo pat metu tiksliai apibdinama jos mass
centro trimis erdvinmis koordinatmis z y x , , ir trimis impulso projekcijomis ,
x
p
y
p ir
z
p . Jeigu
inomas dalels judjimo dsnis, tuomet visi ie ei dydiai tiksliai inomi ir bet kuriuo kitu laiko
momentu. Taigi klasikinei dalelei bdinga apibrta judjimo trajektorija.
Kno mass centro koordinats, jos impulsas bei i dydi funkcijos (energija, impulso
momentas ir kt.) vadinamos kno dinaminiais kintamaisiais. ie kintamieji yra klasikins fizikos
svokos, vartojamos makroskopini objekt bsenai aprayti. Kadangi mikrodalels i esms
skiriasi nuo makrokn, tai ios svokos j bsenai aprayti netinka. Taiau bet koki informacij
apie mikrodalel gauname bandymo metu i jos sveikos su makroskopiniu matavimo renginiu,
todl matavimo rezultatus turime ireikti dinaminiais kintamaisiais. Utat ir kalbame apie elektrono
104
energij, impuls ir t.t. Jeigu dydio keleto matavim rezultatai nesutampa, tai toks dydis kvantinje
fizikoje vadinamas ne kintamu, o neapibrtu. Tuo paymime, kad mikropasaulyje neegzistuoja
klasikinei fizikai bdingi dinaminiai kitimo dsniai.
Kiekvienos mikrodalels savitumas, palyginti su makrokn, vis pirma yra tas, kad vienu
metu matuojant kelet dinamini kintamj, ne vis j verts gaunamos tiksliai apibrtos.
Pavyzdiui, jokia mikrodalel vienu metu negali turti tikslios koordinats x ir tikslios impulso
projekcijos
x
p . Koordinai x veri interval x vadiname koordinats x neapibrtumu.
Analogikai apibriame impulso projekcijos
x
p neapibrtum
x
p . Taigi vienu metu matuojant
dydius x bei
x
p , j nustatymo paklaidos negali bti
maesns u i dydi neapibrtum x ir
x
p
vertes. Raskime ry tarp i neapibrtum. Tam
nagrinkime, kaip mikrodalel, pavyzdiui, elektronas,
praeina pro x ploio ply (4.4 pav.). Tarkime, iilgai
aies Oz judanio elektrono impulsas

= v m p . Iki
dalel pasiekia ekran E , jos impulso projekcija
0 =
x
p , t.y. turi tiksli vert. Tikslaus dydio
neapibrtumas lygus 0, todl 0 =
x
p . Deja, tuo metu
dalels koordinat x yra visai neapibrta, t.y. = x . Dalelei praeinant pro ply, abu mint
dydi neapibrtumai vienu metu i esms pakinta: koordinats x neapibrtumas sumaja iki
plyio ploio x verts, o dl dalels difrakcijos turimas dydio
x
p tam tikro didumo
x
p
neapibrtumas. vertinkime neapibrtum. Difragavusi ilgio
p
h
= de Broilio bang
intensyvumo pasiskirstym vaizduoja brknin kreiv. Paveiksle matyti, kad yra gana didel
tikimyb, jog prajusi pro ply dalel toliau juds 2 kampo intervale; ia pirmojo difrakcinio
minimumo kampas. Tuomet dydio
x
p neapibrtumas gali gauti vertes iki
sin p p
x
= . (4.3.1)
I plyyje difragavusi bang pirmojo minimumo slygos turime, kad
x
=

sin . i iraik ra
(4.3.1) ir atsivelg de Broilio formul
p
h
= , gauname

p
x

p
E
p
x

O z
x
4.4 pav.
105
h p x p
x
= . (4.3.2)
Atsivelgus auktesns eils difrakcinius maksimumus, dydis
x
p gaunamas didesnis negu pagal
(4.3.1) formul, todl (4.3.2) lygtis pavirsta itokia nelygybe
h x p
x
. (4.3.3)
i nelygyb vadinama Heizenbergo neapibrtumo sryiu arba tiesiog Heizenbergo nelygybe. Ji
ireikia fundamental kvantins mechanikos princip, kad mikrodaleli bsen, kurias tiksliai
apibdina impulsas, tuo paiu laiko momentu nemanoma tiksliai apibdinti koordinatmis ir
atvirkiai. U darbus kvantinje mechanikoje 1932 m. V.Heizenbergas apdovanotas Nobelio
premija.
Analogik (4.3.3) tipo nelygyb galima parayti dydi y ir
y
p , z ir
z
p arba dar kai kuri
kit dydi, vadinam kanonikai jungtiniais dydiais, poroms. Be jau mint kanonikai jungtini
dydi, fizikoje labai svarbi dar viena j pora dalels energija W ir laikas , kuriems
Heizenbergo nelygyb uraoma itaip:
h W . (4.3.4)
I io sryio seka, kad dalels energijos nustatymas tikslumu W visuomet utrunka laiko tarp,
ne maesn kaip
W
h
. Suadint molekuli, atom bei j branduoli energija nra grietai

apibrta, o pasiymi tam tikru veri intervalu W , kuris vadinamas suadintojo lygmens
natraliuoju ploiu. Jeigu suadintos bsenos gyvavimo vidutin trukm yra , tai jos energijos
neapibrtumas yra ne maesnis kaip
h
W .
Kadangi Heizenbergo nelygyb yra fundamentali, tai ji turi tikti bet kokios fizikins sistemos,
taigi ir makroskopins, kanonikai jungtiniams dydiams. Taiau kadangi Planko konstanta yra labai
maa, tai makroskopins sistemos abiej dydi neapibrtumai vienu metu yra labai mai, t.y.
patys dydiai pakankamai tiksls. itai ir teigia klasikin mechanika. Su mikrodalelmis yra kitaip.
Taiau tam tikruose udaviniuose ir joms vienu metu abiej dydi neapibrtumai praktikai gali
bti pakankamai mai. Tuomet mikrodalelms taip pat taikytina klasikin fizika. Pailiustruokime
pavyzdiais.
1. Tarkime, iilgai aies Ox greiiu s m v
x
6
10 = juda elektronas. Jo greitis nusakytas gana
dideliu tikslumu, pavyzdiui, 0.01%. vertinkime maksimal tikslum, kuriuo galima nustatyti
elektrono koordinat. I (4.3.3) nelygybs ireikiame koordinats neapibrtum:
106
x x
v m
h
p
h
x
. (4.3.5)
(4.3.5) nelygyb sura einani dydi skaitines vertes, gauname:
m m x
6
2 31
34
10 7
10 10 1 . 9
10 626 . 6

.
iuo atveju elektrono koordinat galima nustatyti gana dideliu ( ) m 7 ~ tikslumu. Taigi elektrono
koordinat ir impulsas vienu metu yra gana tiksliai nusakomi, todl tam tikru artutinumu galima
taikyti klasikin mechanik.
2. Dabar nagrinkime elektrono judjim nesuadinto vandenilio atome. I Boro teorijos seka,
kad ioje bsenoje elektrono greiio modulis s m v
6
10 2 . 2 . Elektrono koordinats nustatymo
tikslumas prilygsta atomo tiesiniams matmenims, t.y. m x
10
10 ~ . I (4.3.5) nelygybs, vertin
greiio neapibrtum, gauname, kad s m v
6
10 7 . ia jau yra kitaip negu pirmuoju atveju:
koordinats neapibrtumas maas, o greiio didesnis u pat greit. iuo atveju elektronui btina
taikyti kvantin mechanik.
3. Heizenbergo nelygyb taikykime kg
18
10
mass mikroskopinei dulkelei. Tarkime, jos

koordinat nustatoma m 1 tikslumu. I mintos nelygybs gaunamas apie s m
9
10
greiio
neapibrtumas. is dydis yra ymiai maesnis u iuo metu pasiekt didiausi greiio matavimo
tikslum. Taigi makroskopin dulkel yra klasikins fizikos tyrimo objektas.
I Heizenbergo nelygybs vertinama tik vieno ar kito kanonikai jungtinio dydio
neapibrtumo didumo eil. Todl autoriai, besinaudojantys maja Planko konstanta
2
h
= h , ir
Heizenbergo nelygybje vietoje h rao h .

4.4 Bangin funkcija
Tamprioji banga sklinda tik mediagine terpe. Jos amplitud yra eksperimentikai stebimas
realus fizikinis dydis. Elektromagnetin banga gali sklisti ir vakuume, taiau jos amplitud yra taip
pat eksperimentikai stebimas fizikinis dydis. Visai kitaip yra su de Broilio bangomis. De Broilio
banga nra fizikin banga; ji naudojama todl, kad taip patogiau vaizdiai paaikinti neprastas
mikrodaleli savybes. Todl j apraanti bangin funkcija ( ) t z y x , , , ir jos amplitud tiesiogiai
eksperimentikai nestebimi ir fizikins prasms neturi. Remiantis analogija su viesos dualumu
107
prieita prie ivados, kad fizikin prasm turi jos modulio kvadratas ( )
2
, , , t z y x . Tai 1926 m.
postulato M.Bornas: tikimyb aptikti dalel bet kuriuo laiko momentu t bet kokiame erdvs take
z y x , , yra proporcinga j apraanios bangins funkcijos modulio kvadratui ( )
2
, , , t z y x .
Tikimyb dP i dalel laiko momentu t aptikti erdvs trio dV elemente, kurio tak koordinats
yra intervaluose nuo x iki dx x + , nuo y iki dy y + , nuo z iki dz z + , uraoma itaip:
dV dP
2
= ; (4.4.1)
ia dxdydz dV = Kvantinje mechanikoje bangin funkcija daniausiai ireikiama kompleksiniu
pavidalu, o kompleksinio skaiiaus ar funkcijos modulio kvadratas
=
2
; ia
yra
funkcijos jungtinis kompleksinis dydis. Tuomet (4.4.1) lygyb galima perrayti itaip:
dV dP

= . (4.4.1a)
Kadangi bangin funkcija yra tikimybin, tai ir kvantin mechanika yra tikimybinis mokslas, i to
seka, jog mikrodalelei nebdinga tiksli koordinat ir apibrta trajektorija.
I Borno postulato seka, kad bangin funkcija ( ) t z y x , , , turi tenkinti tam tikras slygas.
Pirmiausia, visoje egzistavimo srityje bangin funkcija turi bti vienareikm, baigtin, tolydin ir
kvadratikai integruotina, t.y. dydio
integralas visame kintamj intervale yra baigtinis. Be

to, jos ivestin turi bti tolydin ir baigtin. Visi ie reikalavimai vadinami standartinmis
slygomis. Tikimyb laiko momentu t rasti dalel didumo
0
V baigtinje erdvs dalyje
apskaiiuojama itaip:

= =
0 0
V V
dV dP P . (4.4.2)
Integruojant visoje dalels egzistavimo srityje, gaunama btino vykio tikimyb. Tuomet
0
1
V
dV . (4.4.3)
i lygyb tenkinani funkcij vadiname normuotja, o pai (4.4.3) lygyb funkcijos
normuotumo slyga.
Danai, priklausomai nuo slyg, t pai dalel tenka aprayti keliomis banginmis
funkcijomis. Kvantinje mechanikoje suformuluotas teiginys, kuris vadinamas superpozicijos
principu: jeigu kvantin sistema (pvz., dalel) gali bti toki bsen, kurias apibdina bangins
funkcijos
n
,..., ,
2 1
, tai ji gali bti ir tokios bsenos, kuri apibdina bangin funkcija
108
=
=
n
i
i i
c
1
; (4.4.4)
ia
i
c bendruoju atveju bet kokie pastovs kompleksiniai skaiiai. Bsen superpozicijos
principas yra vienas i pagrindini kvantins mechanikos princip.

4.5 Fizikini dydi operatoriai
Klasikinje mechanikoje dalels bsena apraoma dviem vektoriais: jos padties vektoriumi
r
ir impulso
p , arba ei skaliarini dydi

z y x
p p p z y x , , , , , rinkiniu. i bsen atitinkantys kiti
fizikiniai dydiai (dinaminiai kintamieji) ireikiami fizikos dsnius nusakaniomis formulmis,
pavyzdiui, impulso momentas

= p r L ,
kinetin energija
m
p
W
k
2
2
=
ir t.t.
Kvantin mechanika dalels bsen nusako tikimybikai bangine funkcija |
.
|
\
|

t r , todl ji ir
dinaminiams kintamiesiems aprayti naudoja savitus matematinius dydius operatorius.
Operatoriumi vadinamas matematinis veiksmas, kuriuo i vienos funkcijos gaunama kita funkcija.
ia remiamasi tokia aksioma: kiekvien dinamin kintamj atitinka tam tikras operatorius ir tarp
operatori egzistuoja klasikins fizikos kintamj sryiai. i aksioma dar vadinama Erenfesto
atotykio principu. Aptarkime svarbiausi dinamini kintamj operatorius.
1. Operatorius
x , kuris dalels bsen apraani funkcij paveria funkcija x ,

vadinamas koordinats x operatoriumi. i operacija uraoma itaip:
=
x x . (4.5.1)
Analogikas lygybes galima urayti ir kitoms koordinatms. Taigi koordinats operatorius yra
bangins funkcijos daugyba i ios koordinats. Padties vektoriaus operatorius
z k y j x i r

+ + = ; (4.5.2)
109
ia

j i , ir
k Dekarto koordinai ortai.

2. Pagal kvantin mechanik impulso projekcijos kuria nors kryptimi operatorius yra tiesiog
proporcingas ivestinei iilgai ios krypties. Dekarto koordinai sistemoje ie operatoriai uraomi
itaip:
x
i p
x
h ,
y
i p
y
h ,
z
i p
z
h ; (4.5.3)
ia 1 = i menamas vienetas.
Impulso vektorius projekcijomis ireikiamas itokia lygybe:
z y x
p k p j p i p

+ + = . (4.5.4)
Atsivelgus (4.5.3) ir (4.5.4) lygybes, impulso operatorius uraomas itaip:
=
h i p . (4.5.5)
ia simboliu (nabla) paymtas diferencialinis vektorinis operatorius
z
k
y
j
x
i
=

. (4.5.6)
3. Pagal klasikin fizik m mass dalels kinetin energij
k
W su jos impulsu p sieja itokia
lygyb:
m
p p p
m
p
W
z y x
k
2 2
2 2 2
2
+ +
= = ,
todl kinetins energijos operatorius uraomas itaip:
m
p p p
W
z y x
2
2 2 2

+ +
= . (4.5.7)
Atsivelgus (4.5.3) pastaroji lygyb perraoma itaip:
=
m
W
k
2
2
h
; (4.5.8)
ia simboliu paymt diferencijavimo operatori
2
2
2
2
2
2
z y x
= (4.5.9)
vadiname Laplaso operatoriumi.
110
Dalels potencin energija V yra jos padties ir laiko funkcija, todl potencins energijos
operatorius
V yra bangins funkcijos daugyba i potencins energijos, t.y. V V =
.
4. Dalels kinetins ir potencins energijos suma V W W
k
+ = klasikinje fizikoje vadinama
pilnutine energija. Dl to jos operatorius yra itoks:
V
m
V W H
k
+ = + =

2
2
h
. (4.5.10)
Pastarasis dar vadinamas Hamiltono operatoriumi.
Kartais vartojama dar kitokia pilnutins energijos operatoriaus iraika
t
i H
h . (4.5.10a)
5. Dalels impulso momentas tako atvilgiu yra lygus padties vektoriaus
r ir impulso
p
vektorinei sandaugai

= p r L .
Atsivelg padties vektoriaus ir impulso operatori iraikas, impulso momento operatori
uraome itaip:
( ) |
.
|
\
|
= =

r i i r L h h . (4.5.11)
I vis aptart dinamini kintamj operatori patys svarbiausi yra koordinai ir impulso
projekcij; kiti atitinkamai ireikiami jais. Visi jie yra tiesiniai operatoriai.
( ( )
2 1 2 1
+ = +

A b A a b a A ; ia a ir b pastovs daugikliai).
Taigi kvantinje mechanikoje kiekvien sistemos dinamin kintamj A atitinka tiesinis
operatorius
A, veikiantis jos bangin funkcij. Pasitaiko, kad operatoriumi paveikus bangin

funkcij, gaunama ta pati bangin funkcija, padauginta i konstantos
i
A , t.y.
i i i
A A =
. (4.5.12)
Tokia bangin funkcija, kuri tenkina (4.5.12) lygyb ir standartines slygas, vadinama operatoriaus
A tikrine funkcija, o dydis

i
A i tikrin funkcij atitinkanti operatoriaus tikrin vert.
inomam operatoriui
A (4.5.12) lygyb yra funkcijos

i
lygtis, kurioje dydis
i
A yra lygties
parametras. Skirtingoms parametr vertms ,... , ,
3 2 1
A A A gaunami skirtingi lygties sprendiniai
111
3 2 1
, , ir t.t. Jeigu bet kokioms dydio A vertms egzistuoja sprendinys, tai tikrini veri
spektr vadiname tolydiniu. Kai sprendinys egzistuoja tik atskiroms dydio A vertms, tikrini
veri spektr vadiname diskretiniu.
Jei dviej dinamini kintamj operatoriai komutuoja |
.
|
\
|
=

A B B A , tuomet jie turi bendr
tikrini funkcij sistem. Tomis funkcijomis ireiktose bsenose abu dydiai kartu turi apibrtas
vertes. Jei operatoriai nekomutuoja |
.
|
\
|

A B B A , tai j tikrini funkcij sistemos skirtingos ir
neegzistuoja bsenos, kuriose abu dydiai kartu turi apibrtas vertes, t.y. bdingas neapibrtum
sryis.
Naudojantis kvantins mechanikos metodais, galima apskaiiuoti kiekvieno dinaminio
kintamojo vidutin vert, jeigu inoma sistemos bsen apraanti bangin funkcija . Tarkime, kad
reikia rasti dalels koordinats x vidutin vert. I (4.4.1a) seka, kad dx
yra tikimyb dalel

aptikti koordinai intervale nuo x iki dx x + . Tuomet koordinats vidutin vert
=

dx x x ;
ia integruojama visame x kitimo intervale. ioje lygybje x traktuodami kaip koordinats
operatori
x , j perraome itaip:
dx x x . (4.5.13)
i lygyb taikoma kiekvienam tiesiniam operatoriui
A, kuris yra koordinai bei impulso projekcij

funkcija. Tuomet operatori atitinkanio fizikinio dydio A vidutin vert
d A A ; (4.5.14)
ia ... dxdy d = vis nepriklausom kintamj diferencial sandauga.
Visi fizikiniai dydiai bei j vidurkiai turi bti reals dydiai. Dydio A vidurkis A yra
realus dydis, jei jo operatorius
A tenkina lygyb

= d A d A . (4.5.15)
Visi operatoriai, tenkinantys i slyg, vadinami ermitiniais. Taigi visi dinamini kintamj
operatoriai yra tiesiniai ir ermitiniai.
112
1. K vadiname spektro linijos serijomis?
2. K vadiname spektriniais termais?
3. Kas ir kada atrado elektron?
4. Kas ir kada atrado atom branduolius?
5. Nusakykite Boro postulatus.
6. Kokiais eksperimentais buvo patvirtinti Boro postulatai?
7. K nusako L. de Broilio hipotez?
8. Nusakykite Heizenbergo neapibrtum ryius.
9. Kokios yra bangins funkcijos standartins slygos?
10. K vadiname operatoriumi?
11. Kokia yra operatori komutacijos prasm?

1. Ar komutuoja operatoriai x A =
ir
dx
d
B =
?
Sprendimas. Tuo sitikinsime atlik veiksmus:
( ) ( )
( )
dx
x df
x x f
dx
d
x x f B A = =

,
( ) ( )
( )
dx
x df
x x f x xf
dx
d
A B + = =

.
i lygybi deiniosios puss nelygios, todl nelygios ir kairiosios puss, o tai reikia, kad operatoriai nekomutuoja.
2. Apskaiiuokite elektrono, pagreitinto elektrinio lauko, kurio potencial skirtumas kV 700 = , de Broilio
bangos ilg .
Sprendimas. De Broilio bangos ilgis ireikiamas itaip:
p
h
= ;
ia h Planko konstanta; p elektrono impulsas.
Elektrono, pagreitinto elektrinio lauko, kurio potencial skirtumas , kinetin energija
MeV e W
k
7 . 0 = = ,
o elektrono rimties energija MeV c m W 51 . 0
2
0 0
= = , t.y. elektrono impulsui taikome reliatyvistin iraik
( )
0
2
1
W W W
c
p
k k
+ = .
Tuomet
( )
( ) ( )
=
+

=
+
=

m
W W W
hc
k k
2
8 31 5 19 5 19
8 34
0
10 3 10 11 . 9 2 10 7 10 6 . 1 10 7 10 6 . 1
10 3 10 625 . 6
2

pm m 13 . 1 10 13 . 1
12
= =

.
3. Elektron pluotelis elektroniniame vamzdyje pagreitintas elektrinio lauko, kurio potencial skirtumas
kV 5 . 0 . Impulso neapibrtumas yra lygus 0.1% jo verts. Apskaiiuokite elektrono koordinats neapibrtum.
Sprendimas. Pagal neapibrtumo sry:
=

=
= =
m
me mW
p p
x
k
x x 500 10 6 . 1 10 11 . 9 2 001 . 0
10 054 . 1
2 001 . 0 2 001 . 0
001 . 0
19 31
34
h h h h

m
8
10 85 . 0

= .
113
4.6 rdingerio lygtis
Fundamentals gamtos dsniai ir juos ireikianios lygtys uraomos remiantis postulatais.
Isprend svarbiausi kvantins mechanikos lygt, gauname dalels ar daleli sistemos bsen
apraani bangin funkcij. Tai, kad sprendimo rezultatas yra funkcija, o ne skaiius, rodo, jog i
lygtis turi bti diferencialin. J 1926 m. postulato E.rdingeris, todl ji vadinama bendrja
rdingerio lygtimi. Ji uraoma itaip:
t
i H
h ; (4.6.1)
ia i menamasis vienetas, o
H Hamiltono operatorius. 1933 m. E.redingeris u kvantins

mechanikos sukrim apdovanotas Nobelio premija. Pasinaudoj
H (4.5.10) iraika, bendrj

redingerio lygt perraome itaip:
t
i V
m

= + h
h
2
2
; (4.6.2)
ia Laplaso operatorius. Taigi redingerio lygtis yra postuluota antrosios eils diferencialin
lygtis. Isprendus i lygt gauti rezultatai sutampa su eksperimentiniais duomenimis, taigi patvirtina
kvantins mechanikos postulatus.
Fizikos svarbs atvejai, kai dalels juda stacionarij jg lauke. Tuomet (4.6.2) lygtyje
esantis dydis ( ) z y x V V , , = yra dalels potencin energija, kuri nuo laiko tiesiogiai nepriklauso.
itokia dalels bsena vadinama stacionarija. iuo atveju (4.6.2) lygties sprendin galima urayti
dviej funkcij sandauga:
( ) ( ) t z y x , , = ; (4.6.3)
ia viena j ( ) priklauso nuo dalels padties, o kita ( ) nuo laiko. Laplaso operatorius veikia
tik funkcij , o operatorius
t
tik , i (4.6.3) ir (4.6.2) gauname:

t
i V
m
= +

h
h
2
2
.
i lygyb padalij i sandaugos , j perraome itaip:
t
i V
m
= +

1
2
2
h
h
. (4.6.4)
114
Pastarosios lygybs kairje pusje esanios funkcijos ir V priklauso tik nuo koordinai, o
deinje esanti funkcija tik nuo laiko. i lygyb turi galioti bet kuriuo laiko momentu, bet
kuriame erdvs take. itaip gali bti tik tuomet, kai abi lygybs puss lygios tai paiai konstantai
W . Taigi (4.6.4)lygyb galima urayti itokiomis dviem lygtimis:
W
t
i =
1
h (4.6.5)
ir
W V
m
= +
2
2
h
.
I ia
( ) 0
2
2
= + V W
m
h
,
arba
( ) 0
2
2
= + V W
m
h
. (4.6.6)
Sudedami ar atimami tik tais paiais vienetais matuojami dydiai, todl konstanta W reikia
energij. Jeigu dalels potencin energija 0 = V , tuomet W yra jos kinetin energija, kuri sutampa
su laisvosios dalels pilnutine energija. I ia seka, kad V W yra kinetin, o W pilnutin
energija. (4.6.6) lygt galima perrayti itaip:
W V
m
= +
2
2
h
. (4.6.6a)
I (4.5.10), (4.5.12) bei (4.6.6a) seka, kad pastaroji lygtis yra nagrinjamos dalels Hamiltono
operatoriaus tikrini veri lygtis:
W H =
.
(4.6.6) arba (4.6.6a) lygtis vadinama stacionarija redingerio lygtimi. Ji urayta bangins
funkcijos koordinai dedamajai .
(4.6.5) lygtyje atskyr kintamuosius, gauname pirmos eils homogenin diferencialin lygt
t
W
i =
.
Vienas ios lygties sprendini yra funkcija
t
W
i
e
h
= . (4.6.7)
115
Todl stacionariojoje bsenoje esanios dalels pilnoji bangin funkcija uraoma itaip:
( )
t
W
i
e z y x
h
= , , . (4.6.8)
i funkcija turi tenkinti ne tik normuotumo ir standartines slygas, bet ir kiekvienam udaviniui
savitas kratines slygas.
Stacionariems atvejams dalels aptikimo tikimybs tank, galima perrayti itaip:

= =
t
W
i t
W
i
e e
h h
. (4.6.9)
Taigi stacionariuose udaviniuose daniausiai nagrinjama tik bangins funkcijos koordinai
dedamoji .

4.7 Laisvosios dalels judjimas
Dalel, kurios neveikia jg laukas, vadinama laisvja. Tokios dalels potencin energija
const V = , ir j patogu laikyti lygia 0. Taigi is udavinys yra stacionarusis ir jam tinka (4.6.6)
rdingerio lygtis bei (4.6.8) jos sprendinys. Kad bt paprasiau sprsti udavin, tarkime, kad m
mass dalel juda iilgai aies Ox . Tuomet funkcija ( ) x = . (4.6.6) lygt perraome itaip:
0
2
2 2
2
= +
W
m
dx
d
h
; (4.7.1)
ia W laisvai judanios dalels kinetin energija. i lygt tenkina funkcijos
kx Asin
1
= ir kx Bcos
2
= ;
ia A ir B tam tikros konstantos, o
W
m
k
2
2
h
= . (4.7.2)
Taigi funkcijos
1
ir
2
yra (4.7.1) lygties daliniai sprendiniai. ios lygties bendrasis sprendinys
uraomas itaip:
kx B kx A cos sin
2 1
+ = + = , (4.7.3)
arba kompleksiniu pavidalu:
ikx ikx
e B e A

+ =
~ ~
; (4.7.4)
ia A
~
ir B
~
nuo A ir B priklausanios kompleksins konstantos. Tuomet, atsivelgus (4.6.8) ir
(4.6.7), laisvai judanti dalel apraoma itokia pilnja bangine funkcija:
116
|
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|

+ = =
kx t
W
i kx t
W
i
e B e A
h h
~ ~
. (4.7.5)
ios lygybs pirmasis narys aprao ploki monochromatin bang, sklindani aies Ox
teigiamja kryptimi. ios de Broilio bangos ciklinis danis
h
W
= , o k jos bangos skaiius.
Antrasis narys atitinka toki pat, tik prieinga kryptimi sklindani bang. (4.7.5) lygyb turi prasm
bet kokioms teigiamoms dydio W vertms, t.y. dalels energija nekvantuota.
Monochromatins de Broilio bangos ilgis ir su juo susietas impulsas
x
p yra tiksliai
apibrti. Todl 0 =
x
p . Dalelei judant iilgai aies teigiamja kryptimi, tikimybs aptikti dalel
tankis
2
A =
yra vienodas bet kuriame aies take. Dalels koordinats neapibrtumas

= x . itokia ivada iplaukia i Heizenbergo nelygybs.

4.8 Dalel potencialo duobje
Dalels potencin energija V priklauso nuo jos koordinai. Kai i energija, kintant dalels
padiai erdvje, turi minimali vert, sakoma, jog dalel yra potencialo duobje. Jos pavyzdi
galima rasti klasikinje mechanikoje. Pavyzdiui, kiekviena mechanin
svyravim sistema tam tikroje padtyje turi minimali potencin
energij. tokios sistemos svyravim galima irti kaip j
sudaranio kno judjim potencialo duobje.
Su potencialo duobs svoka susiduriame nagrindami kai
kuriuos mikropasaulio reikinius. Tarkime, kad molekul vienu metu
veikia traukos bei stmos jgos, ir jos skirtingai kinta, kintant atstumui
r tarp sveikaujani molekuli centr. Tuomet sveikos potencin
energija turi minimali vert (4.5 pav.). Kinetins energijos neturinti
molekul yra
0
V gylio potencialo duobs dugne. ia susitarta nesveikaujani molekuli ( ) r
potencin energij laikyti lygia 0. Kai molekuls kinetin energija
0
V W
k
< , tuomet pilnutin
energija W V W
k
= +
0
yra neigiama. itokios dalels koordinat gali kisti nuo
1
r iki
2
r sakome,
kad molekul juda potencialo duobje. Su tokiu j judjimu susiduriame nagrindami molekuli
sveik, kn sandar, fazinius virsmus ir kt. Pagal klasikin metal laidumo teorij laisvieji metalo
elektronai yra
0
V gylio staiakampje potencialo duobje (4.6 pav.). Duobs gylis turi takos
elektron ilaisvinimui i metalo, fotoefektui, branduoliniams procesams.
r
-V
0
W
0
V
p
r
2
r
1

4.5 pav.
117
Pradioje nagrinsime dalels vienmat judjim iilgai aies
Ox potencialo duobje, kurios plotis l (4.7 pav.). ia laikysime,
kad ( ) 0 = x V , jei l x 0 , ir ( ) = x V , jei 0 < x arba l x > .
itokia potencialo duob vadinama be galo gilia staiakampe duobe.
Kai dalels pilnutin energija W yra baigtin, tuomet dalel negali
atsidurti alia duobs, taigi jos koordinat x kinta intervale tarp 0 ir
l . Toks apribotas dalels judjimas vadinamas finitiniu (baigtiniu).
Kadangi udavinys yra vienmatis ir stacionarusis, tai jam tinka
lygtis
0
2
2 2
2
= +
W
m
dx
d
h
(4.8.1)
ir sprendinys
kx B kx A cos sin + = . (4.8.2)
Dalel juda ribotoje erdvs dalyje ir tikimyb dalelei atsidurti
alia potencialo duobs lygi 0. Taigi ne duobje dydis 0
2
= ,
todl ir pati bangin funkcija 0 = . Kadangi bangin funkcija yra tolydin, tai ji turi bti lygi 0 ir
potencialo duobs kratuose, t.y.
( ) 0 0 = ir ( ) 0 = l . (4.8.3)
pastarosios lygybs vadinamos kratinmis slygomis. Taigi iuo atveju (4.8.2) funkcija dar turi
tenkinti ias abi kratines slygas. Pirmoji kratin slyga
0 0 cos 0 sin = + k B k A
yra tenkinama tik tuomet, kai koeficientas 0 = B . Taigi sprendinys yra paprastesnis:
( ) kx A x sin = . (4.8.4)
Antroji kratin slyga
0 sin = kl A
tenkinama tik tuomet, kai
n kl = ( ) ,... 3 , 2 , 1 = n . (4.8.5)
Taigi, esant fiksuotam potencialo duobs ploiui l , dalel apraantis de Broilio bangos skaiius k
gali turti tik tam tikras vertes
n
l
k

= . (4.8.5a)
r
W
V
0

Metalas
4.6 pav.
x l O
W

0 = V = V = V
W
4.7 pav.
118
I (4.7.2) ir (4.8.5a) seka, kad potencialo duobje esanios dalels energija W yra kvantuota:
2
2
2
8
n
ml
h
W
n
= . (4.8.6)
itaip gauta todl, kad dalels judjimas yra finitinis, ir ji apraoma stovinija de Broilio banga,
kurios ilgis
n
turi tenkinti slyg
n l
n
2
= , arba
n
l
n
2
= ,...) 3 , 2 , 1 ( = n .
Atsivelg de Broilio formul
n
l
h h
p
n
2
= =
,
gaunama itokia judanios dalels energijos iraika:
2
2
2 2
8
2
n
m l
h
m
p
W
n
= = .
Gautoji formul sutampa su (4.8.6). (4.8.5) ar (4.8.6) lygtyse esantis koeficientas n vadinamas
kvantiniu skaiiumi. Jis visada sveikasis skaiius ir nusako dalels bsenos energij.
I (4.8.5a) ir (4.8.4) gaunama tokia dalels bangin funkcija:
x
l
n
A
n

sin = . (4.8.7)
Kiekvien bsen atitinka skirtinga bangin funkcija
n
. Jos amplitud A apskaiiuojame
remdamiesi normuotumo slyga
( ) 1
0
2
=
l
dx x arba
=
l
xdx
l
n
A
0
2 2
1 sin

.
Suintegrav gauname
l
A
2
= , todl bangin funkcija
x
l
n
l
n

=

sin
2
. (4.8.7a)
4.8 paveiksle a, parodyta bsenas 2 , 1 = n ir 3 atitinkanti bangin funkcija, o b jos modulio
kvadratas
2
. Kaip matome paveiksle, potencialo duobje esani dalel apraanioms de Broilio
bangoms tinka abiem galais tvirtintoje stygoje susidarani stovinij bang atvejis: ilgyje l telpa
sveikasis pusbangi skaiius, be to, kratuose yra stoviniosios bangos mazgai. Maiausios
119
energijos
2
2
0
8 l
h
W
= bsenoje
( ) 1 = n didiausias tikimybs rasti
dalel tankis yra ties duobs
viduriu ( ) 2 l x = , suadintoje
bsenoje ( ) 2 = n ties 4 l x = ir
4 3l x = . Taigi didjant
suadinimo energijai (ir n )
atstumai tarp gretim tikimybs
tankio maksimum maja.
Energij, atitinkani gretimas kvantinio skaiiaus n vertes, skirtumas
( ) | | ( ) 1 2
8
1
8
2
2
2 2
2
2
1
= = =

n
ml
h
n n
ml
h
W W W
n n n
. (4.8.8)
vertinkime skirtum skirtingos mass dalelms, esanioms vairaus ploio potencialo duobje,
kai dalels bsenos kvantinis skaiius 1 >> n . Tarkime, dalels mas m yra molekuls mass
didumo eils, t.y. apie kg
26
10
, o duobs plotis apie cm 10 . Tuomet pagal (4.8.8) gauname, kad

J n W
n

39
10 . itokio mao energij skirtumo nemanoma ufiksuoti jokiais bandymais.
Analogik rezultat gautume elektronui ( ) kg m
30
10
, judaniam tokio pat didumo potencialo

duobje (pvz., laisvasis elektronas metale). ia J n W
n

35
10 . Taigi nors dalels energija ia
yra kvantuota, jos diskretikumo bandymai nerodo ir jos judjimui galima taikyti klasikin fizik.
Visai kitaip gauname elektronui, esaniame atomo matmen eils ( ) m l
10
10
potencialo
duobje. iuo atveju eV n J n W
n

2 17
10 10 energijos diskretikumas gana rykus ir
kvantiniai reikiniai lengvai pastebimi. Mikrodalelms kvantiniai reikiniai bdingi tik tuomet, kai
juos nusakantys veikimo dimensijos ( ) laiko energijos yra Planko konstantos h didumo eils.
Tuomet jiems btina taikyti kvantin mechanik. Prieingu atveju gerai tinka klasikin fizika.
Pavyzdiui i (4.8.6) ir (4.8.8) formuli sekantis dydis
n W
W
n
n
2
,
2 = n
3 = n
l x
a
O
1 = n
( ) x
( )
2
x
2 = n
1 = n
l x
b
O
3 = n
4.8 pav.
120
kai n verts labai didels, artja prie 0. Tuo atveju energijos diskretikumo galima nepaisyti.
N.Boras suformulavo tok postulat: dideli kvantini skaii atveju kvantins fizikos ivados
sutampa su klasikins fizikos ivadomis. is teiginys dar vadinamas Boro atotykio principu.
Trimatje staiakampje potencialo duobje esanios dalels bsen aprao bangin funkcija
( )
|
|
.
|
\
|
|
|
.
|
\
|
|
|
.
|
\
|
= z
l
n
y
l
n
x
l
n
l l l
z y x
3
3
2
2
1
1
3 2 1
sin sin sin
8
, ,

; (4.8.9)
ia ,... 3 , 2 , 1 =
i
n kvantiniai skaiiai.
Dalels energija ireikiama itaip:
|
|
.
|
\
|
+ + =
2
3
2
3
2
2
2
2
2
1
2
1
2
8
3 2 1
l
n
l
n
l
n
m
h
W
n n n
. (4.8.10)
Taigi trimatje potencialo duobje dalels energija yra kvantuota, taiau ji jau priklauso nuo trij
kvantini skaii.
(4.8.9) bangins funkcijos iraikoje yra 3 kvantiniai skaiiai. Jeigu bent vieno j vert
pakeiiama, tai bangin funkcija aprao jau nauj sistemos bsen. Tie patys kvantiniai skaiiai yra
ir dalels energijos (4.8.10) iraikoje. Gali bti taip, kad tam tikra energijos vert gaunama esant
keliems skirtingiems kvantini skaii rinkiniams. Kvantin sistema energijos poiriu laikoma
isigimusia, jeigu ji gali bti skirtingose bsenose turdama t pai energij. Bsen skaiius,
atitinkantis t energijos vert, vadinamas isigimimo laipsniu.

1. K vadiname stacionarija bsena?
2. K gauname sprsdami redingerio lygt?
3. K vadiname laisvja dalele?
4. K vadiname potencialo duobe?
5. K vadiname tikrine verte ir tikrine funkcija?

Suadintas elektronas yra vienmatje pm l 200 = ploio begalinio gylio potencialo duobje ( ) 4 = n .
Apskaiiuokite tikimyb P aptikti elektron pirmajame duobs ketvirtadalyje.
Sprendimas. Tikimyb aptikti elektron intervale
2 1
x x x
( )
=
2
1
2
x
x
n
dx x P ; (1)
ia ( ) x
l
n
l
x
n

sin
2
= ( ) ,... 3 , 2 , 1 = n duotosios bsenos tikrin bangin funkcija. Suadint bsen 4 = n aprao
tikrin funkcija
121
( ) x
l l
x

4
sin
2
4
= (2)
ra (2) (1), gauname:
=
4
0
2
4
sin
2
l
dx
l l
P

.
Pakeit |
.
|
\
|
=
l
x
l
x 8
cos 1
2
1 4
sin
2
, gauname:
( ) 25 . 0 0 sin 2 sin
8
1
4
1 8
sin
8
1
4
1 8
cos
1
4
0
4
0
4
0
= =
(
=
(
(
l
l l
l
x l
l
dx
l
x
dx
l
P .

4.9 Dalels atspindys ir prajimas pro potencialin barjer
Dalel veikianiame jg lauke gali bti tokia erdvs sritis, kurioje dalels potencin energija
yra didesn negu gretimose erdvs srityse. Tokia erdvs sritis vadinama potencialiniu barjeru.
Apsiribosime vienmaiu dalels judjimu iilgai aies Ox teigiama kryptimi. Tarkime, dalels
potencin energija kinta taip, kaip parodyta 4.9 paveiksle:
( ) 0 = x V , jei 0 < x ir ( )
0
V x V = jei 0 > x . (4.9.1)
taigi ia turime aukio
0
V staiakamp be galo plat potencialin barjer.
Nagrinsime atvej, kai dalels pilnutin energija W didesn u dyd
0
V .
Paveiksle taip pat parodyta dalels kinetins energijos
k
W priklausomyb
nuo x . Klasikins fizikos poiriu itokios energijos dalelei pereinant 2
srit 0 > x , jos greitis staiga sumaja, taiau ji toliau netrukdomai juda ta
paia kryptimi, t.y. tikimyb jai atsispindti nuo barjero lygi 0. Kitoki ivad gauname nagrindami
judjim kvantmechaniniais metodais. Dviej srii riboje, kurioje staigiai pakinta dalels
potencin energija, de Broilio banga elgiasi lygiai taip pat kaip viesos banga dviej aplink su
skirtingais lio rodikliais sandroje. Todl 1 ir 2 srii riboje ( ) 0 = x de Broilio banga i dalies
atsispindi, i dalies praeina. Taigi 1 srityje gali egzistuoti de Broilio banga, sklindanti tiek
teigiamja, tiek neigiamja aies Ox kryptimi, o 2 srityje tik teigiamja kryptimi. Uraykime
abiejose srityse judaniai dalelei redingerio lygt:
0
1
2
2
1
2
= +
k
dx
d
, jei 0 < x , (4.9.2)
0
2
2
2
2
2
= +
dx
d
, jei 0 > x ; (4.9.2a)
W
=
W
k
+
V
0

x O
V
V
0
W
k

2 1
4.9 pav.
122
ia
mW k 2
1
h
= ir ( )
0
2
1
V W m =
h
. (4.9.3)
Lygties (4.9.2) sprendin uraome itaip:
ikx ikx
e B e A

+ =
1 1 1
~ ~
; ( ) 0 < x (4.9.4)
ia pirmasis dmuo aprao dalel, judani Ox teigiamja kryptimi, o antrasis jai prieinga. 2
srityje dalel neturi nuo ko atsispindti, todl ji juda tik Ox teigiamja kryptimi ir j aprao bangin
funkcija
x i
e A

2 2
~
= . (4.9.5)
1
ir
2
banginms funkcijoms takui 0 = x taikome kratines (standartines) slygas:
( ) ( )
0 2 0 1 = =
=
x x
ir
0
2
0
1
= =
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|
x x
dx
d
dx
d
. (4.9.6)
(4.9.4) ir (4.9.5) funkcijoms pritaik ias slygas, bangini funkcij amplitudms gauname itoki
lygi sistem:
=
= +
2 1 1
2 1 1
~ ~ ~
~ ~ ~
A i B ik A ik
A B A
(4.9.7)
Isprend i lygi sistem
1 1
~ ~
A B atvilgiu, gauname:
=
k
k
A
B
1
1
~
~
. (4.9.8)
Dabar, remdamiesi analogija su optika, vertiname de Broilio bang atspindio koeficient R . Jis
yra lygus atsispindjusios ir barjer kritusios de Broilio bang amplitudi moduli santykio
kvadratui, t.y.
2
2
1
1
~
~
= =
k
k
A
B
R ; (4.9.9)
ia ra k ir iraikas, gauname:
2
0
0
|
|
.
|
\
|
+

=
V W W
V W W
R . (4.9.10)
I ios lygybs seka ivada, kad tikimyb dalelei atsispindti nuo barjero nelygi nuliui net ir tuomet,
kai
0
V W > .
Tuo atveju, kai
0
V W < , dydis
123
( ) ( ) i W V m
i
V W m = = =
0 0
2 2
1
h h
; (4.9.11)
ia dydis yra realusis teigiamas skaiius, o i menamasis vienetas. Tuomet pagal (4.9.8)
2
i k
i k
R
+
= . (4.9.12)
io santykio skaitiklio ir vardiklio moduliai yra vienodi ir lygs
2 2
+ k , todl 1 = R . Taigi
gauname visikai tiktin ivad dalels atsispindjimo nuo barjero tikimyb lygi 1.
Bangin funkcija 2 srityje
x x i
e A e A

= =
2 2 2
~ ~
. (4.9.13)
Tuomet dalels aptikimo 2 srityje tikimybs tankis
( )x W V m
x
e A e A

= =
0
2
2
2
2
2 2
2
2
2
~ ~
h
. (4.9.14)
Taigi dalel galima aptikti ir 2 srityje, taiau, didjant nuotoliui x , i tikimyb eksponentikai
maja. Nagrinjamu atveju dalel atsispindi nuo barjero nebtinai ties jo riba ( ) 0 = x , o gali
siskverbti 2 srit ir po to atsispindti. is reikinys analogikas optikoje stebimam visikajam
vidaus atspindiui, kai optikai retesnje aplinkoje yra eksponentikai majanios amplituds
viesos banga.
Dabar nagrinsime vienmat dalels judjim
aies Ox teigiama kryptimi, kai jos potencin
energija kinta taip, kaip parodyta 4.10 paveiksle a:
( ) 0 = x V , jei 0 < x arba l x > ;
( )
0
V x V = , jei l x 0 (4.9.15)
itok vienmat potencialin barjer vadiname
staiakampiu. Teorikai domiausias atvejis, kai
dalels pilnutin energija
0
V W < . Pagal klasikin
fizik itokios energijos dalel negali praeiti pro
potencialin barjer. Nagrindami kvantins
mechanikos poiriu, vis erdv 4.10 paveiksle
suskirstome tris sritis ir kiekvienai j uraome tris (4.9.2) redingerio lygtis bei j sprendinius:
x ik
i
x ik
i i
i i
e B e A

+ =
~ ~
( ) 3 , 2 , 1 = i ; (4.9.16)
b
x l O
( ) x
3
( ) x
2

( ) x
1

x l
a
O
W

3
2 1
V
0
V
4.10 pav.
124
ia (4.9.3) formule nusakyti k k k = =
3 1
yra reals dydiai, o i k = =
2
kompleksinis dydis,
i
A
~

nusako teigiamja Ox kryptimi sklindani bang amplitudes, o
i
B
~
atsispindjusi bang
amplitudes. Treiojoje srityje de Broilio banga atsispindti negali, todl 0
~
3
= B . Funkcijos
1
ir
3

yra harmonins, o
2
eksponent (4.10 pav., b). Potencialinio barjero kratuose 0 = x ir l x = ;
jos viena kit turi pereiti tolydiai. iems takams pritaik (4.9.6) tipo kratines slygas bang
penkioms amplitudms
1
~
A
2
~
A ,
3
~
A ,
1
~
B ir
2
~
B , gauname keturias lygtis. Kiekvien j padalij i
1
~
A ,
gausime keturis santykius:
1 2
~ ~
A A ,
1 3
~ ~
A A ,
1 1
~ ~
A B ir
1 2
~ ~
A B . Teorijos ir praktikos poiriu bene
svarbiausias yra dydis
1 3
~ ~
A A . Potencialin barjer prajusios de Broilio bangos amplituds
3
~
A ir
j kritusios bangos amplituds
1
~
A moduli kvadrat santykis vadinamas potencialinio barjero
skaidrumu
2
1
3
~
~
A
A
D = . (4.9.17)
Jis apibdina dalels prasiskverbimo pro potencialin barjer tikimyb. Isprend mint lygi
sistem, gauname:
( )l W V m
e D

0
2
2
h
. (4.9.18)
I (4.9.18) sryio aiku, kad mikrodalels, kurios energija maesn u potencialinio barjero aukt,
prasiskverbimo tikimyb spariai didja, majant barjero aukiui
0
V ir jo ploiui l . Barjero
skaidrumas didelis, kai (4.9.18) eksponents laipsnio rodiklis
( ) 1 2
2
0
l W V m
h
. (4.9.19)
Pavyzdiui, kai elektrono ( ) kg m
30
10
eV W V 10
0
= , i slyga tinka potencialiniam barjerui,
kurio plotis m l
10
10
= , t.y. atomo matmen eils. Tuomet

e
D
1
.
Taiau m
2
10
ploio barjero skaidrumas yra nykstamai maas

( )
8
10
e D .
Praktikai susiduriama ne su staiakampiais, o sudtingesns
formos potencialiniais barjerais (4.11 pav.). Tuomet gaunama tokia
potencialinio barjero skaidrumo vertinimo formul:
x
2
x
1
x O
W

( ) x V
4.11 pav.
125
( ) ( )

2
1
2
2
x
x
dx W x V m
e D
h
; (4.9.20)
ia
1
x ir
2
x dalels, kurios pilnutin energija W , potencialinio barjero pradios ir pabaigos
koordinats. Jeigu const V = , i formul sutampa su (4.9.18).
Pagal klasikin fizik dalel, kurios pilnutin energija
0
V W < , negali prasiskverbti pro potencialin
barjer, nes dalelei patekus barjero srit, jos potencin energija turt bti didesn u jos turt
pilnutin energij. Todl mikrodalels, kurios
0
V W < , prasiskverbimas pro j yra grynai
kvantmechaninis reikinys ir vadinamas tuneliniu efektu (tuneliniu reikiniu). Kvantins
mechanikos poiriu ia jokio paradokso nra. Link potencialinio barjero laisvai judanti mikrodalel
turi visikai apibrtus impuls ir energij. Taiau barjero srityje laiko tarp ji veikiama jg
lauko ir , remiantis neapibrtum nelygybe, jos energija pasidaro neapibrta dydiu
h
W ~ .
Labai siauram potencialiniam barjerui sveikos laikas yra toks maas, kad energijos
neapibrtumas W gali bti barjero aukio eils. Tuomet mikrodalels perjimas potencialinio
barjero kit pus neatrodo paradoksalus.
Tuneliniu efektu galima paaikinti altj elektron emisij (autoelektronin emisij), atom ar
molekuli jonizacij elektriniame lauke (autojonizacij), dviej puslaidininki sandros reikinius,
branduoli irimo bei termobranduolins sintezs reikinius.
Nuo potencialinio barjero atsispindjusios de Broilio bangos ir j kritusios amplitudi
moduli kvadrat santykis
2
1
1
~
~
A
B
R = apibdina dalels atspindio nuo barjero tikimyb, ir
vadinamas atspindio koeficientu. Potencialinio barjero skaidrumo ir atspindio koeficientus sieja
lygyb:
1 = + D R . (4.9.21)
Dalels atsispindjimo poiriu ypa domus atvejis, kai
0
V W > . Tuomet pagal klasikin fizik
dalel praeina vir barjero ( ) 0 = R , o pagal kvantin mechanik gauname, kad dydis 0 R , t.y.
mikrodalel nuo potencialinio barjero gali atsispindti.

1. K vadiname potencialo barjeru?
2. K vadiname tuneliniu reikiniu?
3. Nuo ko priklauso potencialo barjero skaidrumas?
126
1. eV E 5 = energijos elektronas ir protonas savo kelyje sutinka eV U 10 = aukio ir pm l 1 = ploio
staiakamp potencialin barjer. Apskaiiuokite daleli prasiskverbimo pro barjer tikimybi santyk.
Sprendimas. Dalels prasiskverbimo pro potencialin barjer tikimyb nusakoma potencialinio barjero
skaidrumu:
D P = ,
( ) E U m
l
e D D

=
2
2
0
h
. (1)
ia 1
0
= D ; m dalels mas.
Remiantis (1) formule, iekomasis tikimybi santykis ireikiamas itaip:
( )
( )
( )
( )
6 . 2
31 27 19
34
12
10 11 . 9 10 672 . 1 10 8 16 2
10 054 . 1
10 2
2
2
2
2
2
2
=

= = =
|
|
|
.
|
\
|

|
.
|
\
|

e
e p
e
p
e
e
e
P
P
m m E U
l
E U m
l
E U m
l
p
e h
h
h
.

4.10 Tiesinis osciliatorius
Osciliatorius yra bet kokia fizikin (mechanin, elektromagnetin, kvantin) sistema, virpanti
apie pusiausvyros padt. Osciliatorius, kurio virpesiai apraomi tiesine diferencialine lygtimi,
vadinamas tiesiniu.
Danai fizikiniams reikiniams paaikinti naudojame osciliatoriaus model. Pavyzdiui,
osciliatoriaus vaizdiais rmms optikoje, aikindami viesos sklaid ir absorbcij, dispersij arba
absoliuiai juodo kno spinduliavim bei kitus reikinius.
Mechanin osciliatori sudaro m mass dalel, veikiama tampriosios ar kvazitampriosios
jgos, grinanios sistem pusiausvyros padt. Tiesinio mechaninio osciliatoriaus grinanioji
jga proporcinga nuotoliui x nuo pusiausvyros padties, t.y. kx F = . Dl to tiesinis osciliatorius
virpa harmoningai. Jo potencin energija:
2
2
kx
V = (4.10.1)
priklauso tik nuo nuotolio x (4.12 pav.), o nuo laiko tiesiogiai
nepriklauso. Taigi harmoningai virpanios dalels potencin energija turi
minimali vert (kai 0 = x ), todl ia vyksta finitinis judjimas potencialo
duobje. itokio osciliatoriaus savasis virpesi danis
m
k

2
1
2
= = . (4.10.2)
I ia ireikt k ra (4.10.1), gauname itoki tiesinio osciliatoriaus potencins energijos
iraik:
x O
( ) x V
n = 3
n = 2
n = 0
n = 1
4.12 pav.
127
2
2 2
2
4
x
m
V

= . (4.10.3)
itokio osciliatoriaus Hamiltono operatorius yra
2
2 2
2
2 2
2
4
2
x
m
dx
d
m
H

+ =
h
. (4.10.4)
Tuomet stacionarioji rdingerio lygtis uraoma itaip:
0
2
4 2
2
2 2
2 2
2
=
|
|
.
|
\
|
+

x
m
W
m
dx
d
h
. (4.10.5)
Esant tik tam tikroms diskretinms osciliatoriaus pilnutins energijos vertms
2
1
v h W
V
|
.
|
\
|
+ = , ( ) ,... 2 , 1 , 0 v = , (4.10.6)
egzistuoja standartines slygas tenkinantys (4.10.5) lygties sprendiniai. Parametras v vadinamas
vibraciniu kvantiniu skaiiumi. Tiesinio osciliatoriaus energijos lygmenys vienodai nutol vienas
nuo kito (4.12 pav.).
Kvantinio osciliatoriaus svoka yra svarbi kietojo kno fizikai, elektromagnetiniam
spinduliavimui, molekuli vibraciniams spektrams ir kt. Bandymai rodo, kad kristalo atom
virpjimo slygojama viesos sklaida net labai emoje temperatroje ( ) 0 T neinyksta, taigi
neinyksta ir atomo virpesiai. Tai sutampa su kvantins mechanikos teorine ivada. Kaip seka i
(4.10.6) lygties, kvantinio tiesinio osciliatoriaus minimali energijos vert gaunama, kai 0 v = , ir ji
atitinkamai lygi:
h W
2
1
0
= . (4.10.7)
Jinai vadinama osciliatoriaus nuline energija. Pagal kvantin mechanik nulin energija yra
mikrodalels korpuskulinio banginio dualumo ivada.
Kvantin sistema gali pereiti i vienos stacionariosios bsenos kit. itoks perjimas
vadinamas kvantiniu uoliu. Kvantinje mechanikoje apskaiiuojama j tikimyb. Tie uoliai, kuri
tikimyb yra didel, vadinami leistiniais, o kuri tikimyb maa ar net lygi 0 draustiniais.
Tiesiniam osciliatoriui leistini spinduliniai uoliai tik tarp gretim lygmen: tuomet v pakinta
vienetu, t.y.
1 v = (4.10.8)
128
Tokios kvantiniams uoliams keliamos slygos vadinamos atrankos taisyklmis. Jos susijusios su
kvantins mechanikos tverms dsniais. I (4.10.6) ir (4.10.8) seka, kad tiesinis osciliatorius gali
spinduliuoti tik vieno danio fotonus.
129
5. Kvantins statistikos pradmenys
5.1 Klasikin ir kvantin statistika
Statistikin fizika tiria makroskopines termodinamines sistemas, sudarytas i miliniko
skaiiaus daleli. Jos udavinys yra nustatyti daleli tikimiausius skirstinius pagal greiius, energijas
ir pan. Skirstini pobdis arba nepriklauso, arba priklauso nuo daleli prigimtini savybi. Pirmuoju
atveju statistika vadinama klasikine. Klasikins statistikos pavyzdiais gali bti idealioms dujoms
taikomi Maksvelio ir Bolcmano skirstiniai. ie skirstiniai nepriklauso nuo duj prigimties, t.y. nuo
j chemins sudties.
Taiau paaikjo, kad mediag kondensuotame bvyje savybms aprayti klasikin statistika
netinka. ia irykja sistem sudarani daleli prigimtis bei kvantiniai dsningumai, o sistemos
statistika vadinama kvantine. Kvantins statistikos ypatumus nulemia Heizenbergo, Paulio ir daleli
tapatumo principai.
Daleli prigimtis apibdinama j mase, krviu bei sukiniu. Sukin apraysime 6.4 ir 9.2
skirsniuose. ia tik paminsime, jog sukinio vert apibdinama sukinio kvantiniu skaiiumi s .
Kvantinje statistikoje dalels suskirstomos dvi grupes. Suskirstymas atliekamas pagal daleli
sukini kvantin skaii. Daleles, kuri dydis s yra pusinis (s = 1/2, 3/2, ...), vadina fermijonais, o j
sistem Fermio dujomis. iai grupei priklauso elektronai, protonai, neutronai, neutrinas ir j
antidalels. Fermio duj savybes apraani statistik vadina Fermio ir Dirako vardu.
Daleles, kuri sukininis kvantinis skaiius yra 0 arba sveikas skaiius (s = 1,2, ...), vadina
bozonais, o j statistika Bozs ir Einteino. Labiausiai paplit bozonai yra fotonai ir kietj kn
kvazidalels fononai.
Sudting darini (pvz., branduoli, atom elektronini apvalkal ir pan.) sukinys priklauso
nuo darin sudarani daleli skaiiaus ir nuo j prigimties. Jei daleli sukinio kvantinis skaiius yra
sveikas arba pusinio sukinio daleli skaiius yra lyginis, tuomet darinys bus bozonas. Darinys,
sudarytas i nelyginio fermion skaiiaus, bus fermionu.

1. Kokios dalels vadinamos fermijonais, bozonais?
2. Kaip nustatomas darinio statistikos tipas?
130
Nustatykite He
4
2
ir He
3
2
izotop statistikos tip.
Helio izotopas He
4
2
, sudarytas i 2-j proton (p), 2-j neutron (n) ir 2-j elektron (e), yra bozonas;
izotopas He
3
2
(2p, 1n, 2e) fermionas.

5.2 Fazin erdv
Makroskopins sistemos savybms aprayti plaiai naudojama fazins erdvs svoka.
Apibrkime j. Klasikinje mechanikoje dalels bsena nusakoma padties vektoriumi ( ) z y x r , ,
ir
impulsu ( )
z y x
p p p p , ,
. Koordinats z y x , , ir impulso projekcijos

z y x
p p p , , vadinami
mikroskopiniais parametrais. Abstrakti erdv, kurios koordinatmis yra dalels mikroskopiniai
parametrai, vadinama fazine erdve. Vienos dalels fazin erdv yra eiamat ir vadinama erdve.
erdvje dalels bsena ( )
z y x
p p p z y x , , , , , vaizduojama vienu taku, kuris vadinamas faziniu
taku. Mikroskopiniai parametrai yra laiko funkcijos. Todl bsen vaizduojantis fazinis takas juda
ir erdvje bria fazin kreiv. erdvje N nesveikaujani daleli bsena nusakoma N
fazini tak rinkiniu, o visos sistemos bsenos kitim aprao N fazini kreivi.
Taiau i N daleli sudaryt sistem dar galima aprayti kitaip. Imamas N 6 kintamj
rinkinys, kur sudaro N 3 koordinats bei N 3 judesio kiekio projekcijos. itokia 6N-mat fazin
erdv vadinama erdve. Joje daleli bsena atvaizduojama vienu taku, o bsenos kitim viena
fazine kreiv. Mes naudosime erdve.
Fazins erdvs elementarusis tris apibriamas itaip
z y x
dp dp dxdydzdp d = ; (5.2.1)
ia dz dy dx , , yra daleli erdvini koordinai, o
z y x
dp dp dp , , impulso projekcij pokyiai.
Dalels fazins erdvs tris lygus elementari tri (5.2.1) integralui. Tarkime, kad sistemos dalels
nesveikauja ir j neveikia iorinis laukas. Tokios dalels vadinamos laisvosiomis, o j impulsai
nepriklauso nuo j erdvini koordinai. iuo atveju integravim koordinatmis ir impulso
projekcijomis galima atskirti. Tuomet fazins erdvs tris
( )
= = =
p
p z y x p V
V dp dp dp V (5.2.2)
131
ia dydis
( )
V dxdydz
V
V
= =

yra sistemos geometrins erdvs tris, o
p
viendalels impuls
erdvs tris.
Klasikinje mechanikoje dalels mikrobsena kinta tolydiai, o dydio tryje bus be galo
daug vaizduojam tak (bsen). ioje mechanikoje izoliuotos dalels bsen ir fazin kreiv
galima tiksliai apskaiiuoti.
Dalels judjimas sistemoje yra netvarkingas. Jos fazin kreiv apskaiiuoti nemanoma, todl
dinaminis judjimo apraymas pakeiiamas tikimybiniu. Tam fazin erdv padalijama vienodo
dydio
0
narvelius. Narvelio trio dydis iplaukia i elementaraus trio (5.2.1) apibrimo bei
kvantins mechanikos dsni. Kvantinje mechanikoje dalels koordinats ir impulso projekcijos
yra susieti ir neapibrti dydiai. Neapibrtumai yra baigtiniai, jiems taikomas Heizenbergo
neapibrtumo principas. (5.2.1) iraikoje pakeit nykstamai maus dydius baigtinius ir pritaik
Heizenbergo princip, gauname tok neapibrt narvelio tr
3
0
h p p p z y x
z y x
= . (5.2.3)
Daleli bangins savybs neleidia iskirti dviej bsen
z y x
p p p z y x , , , , , ir
, , , z z y y x x + + +
z z y y x x
p p p p p p + + + , , , jei narvelio tris
3
0
h < . Dalels
skirtingoms bsenoms atitiks skirtingi narveliai tik tuo atveju, jei narvelio tris yra ne maesnis u
3
h . Todl kvantinje statistikoje faziniam narveliui priskiriamas riboto dydio tris
3
0
h = .
Fazins erdvs dalis
3
0
h = vadinama elementariuoju narveliu, o fazins erdvs dalijimas tokius
narvelius fazins erdvs kvantavimu.
Taigi kvantinje statistikoje dalels bsena vaizduojama ne taku, bet dydio
0
fazins
erdvs sritimi. Visi ioje erdvje esantys takai vaizduoja t pai dalels mikroskopin bsen, o
dydio fazins erdvs tris aprao
3
h skirting kvantini bsen. J skaiius yra ribotas.
Vadinasi klasikin ir kvantin statistikos skiriasi dalijant fazin erdv narvelius: klasikinje
statistikoje jie gali bti bet kokio dydio, o kvantinje nemaesni u
3
h . is skirtumas yra
esminis, nes nuo narvelio dydio priklauso bsen skaiius: klasikinje statistikoje j skaiius
neribojamas, kvantinje baigtinis.
132
Apskaiiuokime mass m dalels, laisvai judanios trio V inde, uimam
fazins erdvs tr. Dalels energij W ir jos impuls p sieja lygyb m p W 2
2
= .
Impuls erdvje briame (5.1 pav.) spindulio p ir dp p + koncentrinius sferinius
pavirius. J ribojamo sferinio sluoksnio elementarusis tris dp p d
2
4 = . (5.2.2)
iraikoje tr
z y x
dp dp dp pakeit tr dp p
2
4 ir suintegrav, gaunam tok nuo
dalels impulso arba energijos priklausant fazins erdvs tr
( ) ( )
2 3 3
2
3
4
3
4
mW V Vp W

= = . (5.2.4)
Matome, kad laisvos dalels fazinis tris priklauso nuo geometrins erdvs trio ir
jos impulso (energijos). Vienas statistikins fizikos udavini daleli tikimiausio
pasiskirstymo narveliuose nustatymas.

1. Ivardinkite erdvs fazines koordinates.
2. K vadiname fazine kreive?
3. Kam lygus fazins erdvs elementarusis tris?
4. K vadiname elementariuoju narveliu?
5. Nuo ko priklauso laisvos dalels fazinis tris?

Mass m dalel juda x aimi, veikiama tamprumo jgos kx F
x
= ( k tamprumo koeficientas). Raskite jos
fazin trajektorij (kreiv) ir fazins erdvs tr.
ios jgos veikiama dalel svyruoja. Tok vienmat judjim galima aprayti dviem fazinmis koordinatmis:
nuokrypiu x ir impulsu
x
p . Dalels energija W lygi kinetins m p
x
2
2
ir potencins 2
2
kx energijos sumai:
2 2
2 2
kx m p W
x
+ = . i lygt galima taip perrayti
1
2 2
2 2
= +
k W
x
mW
p
x
.
Tai yra elipss lygtis. Taigi takas dvimatje fazinje erdvje bria elips, kurios
pusaiai mW a 2
1
= bei k W a 2
2
= (5.2 pav.).
Fazins erdvs tris (dvimatje erdvje plotas S ) lygus elipss ribojamam plotui
W
k
m
a a S = = = 2
2 1
.
Harmoningai svyruojanios dalels energija nekinta, todl const = .

5.3 Bsen skaiius
Sakykime, dalels bsenas vaizduojamieji takai fazinje erdvje uima dydio tr. Jo vert
priklauso nuo dalels energijos W , t.y. ( ) W . Nagrinsime bsenas, kuri energija kinta labai
maame energij intervale nuo W iki dW W + ( ) W dW << . ioms bsenoms atitinka dydio
( ) W d fazins erdvs dalis. Galim bsen skaiius, tenkantis energij intervalui dW , lygus
O
2
a
1
a
x
x
p
5.2 pav.
dp p +
p
z
p
x
p
y
p
5.1 pav.
133
( ) ( )
3
h W d W dG = , (5.3.1)
o tenkantis dydio W energijai, lygus
( ) ( )
3
h W W G = . (5.3.2)
(5.3.1) bsen skaii dar galima nusakyti kitaip:
( ) ( )dW W g W dG = arba ( )
( )
W
W G
W g
= . (5.3.3)
Dyd ( ) W g vadina viendaleli bsen tankio funkcija. Ji lygi bsen, tenkani vienetiniam
energij intervalui, skaiiui.
Formul (5.3.2) nusako klasikins takins dalels, turinios tris laisvs laipsnius, bsen
skaii. Kvantinei dalelei reikia priskirti dar vidinius laisvs laipsnius. Vidinis laisvs laipsni
skaiius
s
g lygus dalels sukinio magnetinio kvantinio skaiiaus
s
m (dyd
s
m apibdinsime 6.4
skirsnyje) veri skaiiui: 1 2 + = s g
s
(ia s dalels sukinio kvantinis skaiius). Tuomet bsen
skaiius
s
g kart padidja, o j skaiius (5.3.2) ir tankis (5.3.3) bus lygus
( )
( )
3
h
W
g W G
s

= , ( )
( )
W
W
h
g
W g
s
=

3
. (5.3.4)
I (5.2.4) ir (5.3.4) gauname itokias laisvosios dalels bsen skaiiaus
( ) ( )
2 3
3
2
3
4
mW V g
h
W G
s
= (5.3.5)
ir bsen tankio
( ) ( ) ( )
2 1 2 3
3
2
2
W m V g
h
W g
s
= (5.3.6)
iraikas. I (5.3.5) matome, kad judanios baigtiniame tryje dalels bsen
skaiius yra taip pat baigtinis. Dydio ( ) W g priklausomyb nuo energijos
pateikta 5.3 paveiksle.

1. K vadiname bsen tankio funkcija?
2. kam lygus vidini laisvs laipsni skaiius?
3. Nuo ko priklauso bsen skaiiaus ir tankio verts?


Dydio V tr upildo danio fotonai. Raskite j bsen tankio iraik.
(5.2.4) ra fotono impulso dyd c h p = (ia c viesos greitis) gauname
( )
3
3
3
4
VW
c
W

= ;
ia h W = fotono energija. Fotono sukinys turi dvi projekcijas (jos atitinka horizontali ir vertikali elektrinio
vektoriaus orientacijas), todl 2 =
s
g . ra ( ) W iraik (5.3.4), tursime
( )
2
3 3
8
VW
c h
W g

= .
5.3 pav.
W ~
W
( ) W g
134
5.4 Cheminis potencialas
Termodinamin sistema apibdinama bsenos parametrais: triu V , slgiu p , temperatra T ,
mase, tankiu ir kt. Proceso eigai aprayti vartojamos entropijos S ir cheminio potencialo svokos.
Apibrkime j.
Termodinamin sistema, nesikeiianti su aplinka nei energija, nei mediaga, vadinama
izoliuota. Jei nesikeiia tik mediaga, tai ji vadinama udara, o jei keiiasi mediaga atvira.
inome, kad udaros sistemos vidins energijos elementarusis pokytis dU lygus suteiktam
elementaraus ilumos kiekio TdS dQ = ir prie iorines jgas sistemos atlikto elementaraus darbo
pdV dA = skirtumui:
pdV TdS dU = ; (5.4.1)
ia dS sistemos entropijos elementarusis pokytis.
Atviros sistemos vidin energij dar galima pakeisti keiiant j sudarani daleli skaii.
Priskirkime vienai dalelei dydio energij. Tuomet pakeitus sistemos daleli skaii dydiu dN ,
jos vidins energijos pokytis bus
dN pdV TdS dU + = . (5.4.2)
ilumai izoliuotai ( 0 = = TdS dQ , arba 0 = dS ) ir pastovaus trio ( 0 = dV ) sistemai i lygtis yra
tokia
dN dU = , arba
V S
N
U
,
|
.
|
\
|
= . (5.4.3)
Dydis vadinamas mediagos cheminiu potencialu. Cheminis potencialas lygus sistemos vidins
energijos pokyiui, sistem pakeitus viena dalele, kai jos entropija ir tris nekinta.
Cheminis potencialas nusako nevienalyi (daugiafazi) sistem pusiausvyros slyg (r. ud.)
ir vartojamas difuzijai, faziniams virsmams, daleli statistiniams skirstiniams, kontaktiniams ir kt.
reikiniams aprayti.

1. Apibrkite izoliuot, udar ir atvir sistemas.
2. Kaip galima pakeisti sistemos vidin energij?
3. K vadiname mediagos cheminiu potencialu?
135
Gaukite vienodos temperatros dviej skirting metal slyio pusiausvyros slyg.
Kiekviename metale yra laisvj elektron, o j visuma vadinama elektroninmis dujomis. Jos sudarys dviej
fazi sistem. Paymkime pirmosios fazs vidin energij
1
U , elektron skaii
1
N , entropija
1
S , tr
1
V ir
chemin potencial
1
, o antrosios
2 2 2 2
, , , V S N U bei
2
. Izoliuotoje sistemoje elektron skaiius ir vidins
energijos vert nekinta: const N N = +
2 1
ir const U U = +
2 1
(a). Pirmojoje fazje pakitus elektron skaiiui dydiu
1
dN , vis dydi verts abiejose fazse taip pat pakis. Idiferencijav (a), tursime
2 1
dN dN = ir
2 1
dU dU = (b).
inome, kad pusiausvyroje bsenoje sistemos entropija yra maksimali: max
2 1
= + = S S S , todl 0
1
= dS ir 0
2
= dS
(c). Elektronini duj tris kietame kne praktikai nekinta, t.y. 0
1
= dV ir 0
2
= dV (d). (5.4.2) ra (b), (c) ir (d)
sryius, tursime
2 1
= . i lygyb yra nevienalyts sistemos dinamins pusiausvyros slyga.

5.5 Kvantiniai skirstiniai
Skirstinio funkcija. Pusiausvyroje daleli sistemoje tam tikros bsenos realizacijos tikimyb
priklauso nuo daleli energijos. Tikimyb ( ) W dP , jog dalels energija yra nykstamai maame
energij intervale nuo W iki dW W + , proporcinga intervalui dW : ( ) dW W dP ~ . ra nuo
energijos priklausant proporcingumo koeficient ( ) W f , gauname
( ) ( )dW W f W dP = , arba ( )
( )
W
W P
W f
= . (5.5.1)
Dyd ( ) W f vadina bsenos (pvz., energijos) tikimybs tankiu arba jos skirstinio funkcija. (5.5.1)
apibria tikimybs tank, kai dalels energija kinta tolydiai. Jei energija ( ) ,... 3 , 2 , 1 = i W
i
kinta
diskreiai, tuomet bsenos tankio ( ) W f svoka keiiama dyd ( )
i
W P . Jis lygus bsenos
i
W
susidarymo tikimybei ir vadinamas diskreios bsenos skirstinio funkcija. Dydiai ( ) W f ir ( )
i
W P
vartojami daleli tam tikroje bsenoje vidutin skaii apskaiiuoti.
Nagrinsime idealias dujas, atsivelgdami j kvantin prigimt. Tarsime, kad daleli energija
kinta diskreiai. Vis duj sistem suskirstykime posistemius. Sakykime, kad i-tj posistem
sudaro vienodos energijos
i
W dalels, kuri skaiius yra
i
N . Tokio posistemio energija lygi
i i
W N .
Atskiru atveju posistem gali sudaryti ir viena dalel. Dl mainu energija su likusia sistemos dalimi
(j vadina termostatu) daleli skaiius
i
N kinta, t.y. posistemis ( )
i i
W N , yra atviras. Daroma
prielaida, kad
i
W bsenoje bozon gali bti daug, o fermion nedaugiau kaip vienas. emiau
rodysime, kad posistem uimani daleli (fermion, bozon) vidutinis skaiius apraomas dviem
skirstiniais
136
( )
1
1
+
= =

kT
W
i i
i
e
W f N

. (5.5.2)
arba
( )
1
1
= =

kT
W
i i
i
e
W f N

. (5.5.3)
Nuo fermiono energijos priklausani funkcij 5.5.2 vadina Fermio ir Dirako skirstiniu. Dydis
( ) 1
i
W f , todl j galima dar vadinti energijos
i
W lygmens upildymo tikimybe. (5.5.2) skirstin
1926 m. ived E.Fermis ir P.Dirakas.
(5.5.3) yra Bozs ir Einteino skirstinys, kuris taikomas bozonams. J 1924 m. pasil S.Boz
viesos kvantams (fotonams), o vliau kitoms dalelms A.Einteinas.
(5.5.2) ir (5.5.3) skirstiniai skiriasi tik enklu prie vienet vardiklyje. Taiau tas skirtumas yra
principinis nagrinjant kn savybes emose temperatrose.
inant skirstinius, galima apskaiiuoti daleli skaii dN , turint energijas intervale nuo W
iki dW W + . Tam (5.5.2) arba (5.5.3) dauginame i bsen skaiiaus (5.3.3):
( ) ( )dW W g W f dN = . (5.5.4)
Gibso skirstiniai. Gaukime (5.5.2) ir (5.5.3) skirstinius. Daleli tikimiausius skirstinius pagal energij aprao
du fundamentals Gibso dsniai, jo irasti 1901 m. Vienas j taikomas udarai sistemai, kitas atvirai, t.y.
posistemiui. ia suformuluosime Gibso dsn posistemiui. Jis teigia, kad pusiausvyrojo posistemio bsenos ( )
i i
W N ,
susidarymo tikimyb priklauso nuo jo energijos ir proporcinga i energij atitinkaniam bsen skaiiui
( )
i i
W N
1
:
( ) ( )
i
i
N
kT
W
i i i i
e W N A W N P

=

, , . (5.5.5)
ia dalels cheminis potencialas. Dyd ( )
i i
W N , vadina bsenos ( )
i i
W N , termodinamine tikimybe.
Proporcingumo koeficientas Z A 1 = . Dydis Z vadinamas posistemio statistine suma. Jis apskaiiuojamas i
normavimo slygos ( ) 1 , =
i
N
i i
W N P ir lygus
( )

=
i
i
i
N
N
kT
W
i i
e W N Z

, . (5.5.6)
(5.5.5) iraika vadinama didiuoju kanoniniu Gibso skirstiniu
2
. Jis yra universalus, todl naudojamas klasikinje ir
kvantinje statistikoje.
Nustatykime posistemio, sudaryto i kvantini daleli, dydio ( )
i i
W N , vert. Kvantinje mechanikoje
dalelms taikomas tapatumo principas. I jo seka, kad kvantinje statistikoje svarbu nurodyti dalels bsen, bet
nesvarbu kuri dalel i bsen uima. Vadinasi posistemio
i
N daleli visuma sudarys vien bsen. Fazinje

1
Diskretin energij atitinkani bsen skaiius ymimas simboliu .
2
(5.5.5) skirstiniu galima aprayti ir udaras sistemas (joms 0 = ). Toks skirstinys vadinamas kanoniniu Gibso
skirstiniu.
137
erdvje jai priskiriamas vieno elementaraus narvelio dydio tris: ( )
3
, h W N
i i
= . Tuomet dydis
( ) ( ) 1 , ,
3
= = h W N W N
i i i i
.
Apskaiiuokime posistem uimani daleli vidutin skaii
i
N . Pagal vidurki skaiiavimo taisykl i
(5.5.5) ir (5.5.6) gauname itoki
i
N iraik
( )
= =
i
i
i
i
i
i
i
N
N
kT
W
N
N
kT
W
i
N
i i i i
e
e N
W N P N N

, , (5.5.7)
kuri dar galima urayti itaip
1

=

i
i
i
i
i
N
N
N
N
kT
W
i
x kT e kT N ln ln

; (5.5.8)
ia
kT
W
i
e x

=

. Funkcija
i
N priklauso nuo daleli prigimtini savybi. Iveskime j fermionams ir bozonamas.
Fermio ir Dirako skirstinys. I Paulio draudimo principo iplaukia, kad posistem uimani daleli skaiius
0 =
i
N (posistemis neuimtas) arba 1 =
i
N (posistemis uimtas). (5.5.8) iraikoje susumavus tursime tik du
dmenis, todl
i
N galima urayti itaip
|
|
.
|
\
|
+
=

kT
W
i
i
e kT N

1 ln , (5.5.9)
arba idiferencijav (5.5.9) gauname (5.5.2) skirstin.
Bozes ir Einteino skirstinys. Bozonams Paulio draudimo principas negalioja. Bsenoje
i
W gali bti bet koks
daleli skaiius: = ... , 2 , 1 , 0
i
N ir (5.5.5) formulje virutin sumavimo riba gali bti laikoma begalyb. Suma
... 1
2
0
+ + + =
=
x x x
i
i
N
N
sudaro geometrin progresija. Ji konverguoja tuomet, kai 0 ( ) 0
i
W ir lygi ( )
1
1

+ x .
ra i sum (5.5.8) ir idiferencijav, tursime (5.5.3) iraik.

1. Apibrkite tikimybs tankio (skirstinio funkcijos) svok.
2. Apibrkite posistemio svok.
3. Nusakykite Gibso dsn posistemiui.
4. Kam lygi kvantins dalels diskretins bsenos termodinamin tikimyb?
5. Koks gali bti posistem uimani bozon, fermion skaiius?

Elektronini duj dalels energija kambario temperatroje ( ) eV kT 025 . 0 = lygi: 1) eV W
i
1 . 0 = ; 2)
eV W
i
1 . 0 + = ; 3) =
i
W . Kam lygi i bsen tikimyb?
Pirmuoju atveju ( ) ( ) 4 = kT W
i
ir i (5.5.7) tursime ( ) 98 . 0
1
1
4
=
+
=

e
W f
i
; antruoju
( ) ( ) 4 = kT W
i
, tuomet ( ) ( )
2 4
10 79 . 1 1 1

= + = e W f
i
; treiuoju ( ) ( ) 5 . 0 1 1
0
= + = e W f
i
.

1
Idiferencijav (5.5.8) pamatysime, kad (5.5.7) ir (5.5.8) sutampa.
138
5.6 Neisigimusios ir isigimusios dujos
Tarkime sistem sudarani daleli skaiius yra didelis ( ) 1 >> N . Toki daleli visum vadina
dujomis. Minjome, kad tapatingj daleli savybes galima aprayti klasikine arba kvantine
statistikomis. Nusakykime i statistik taikymo kriterijus. Tarkime, daleli skaiiui N tenka G
skirting, priskirt vienai dalelei, bsen. Santykis
( ) = G N (5.6.1)
nusakys keli tapating daleli susitikimo toje paioje bsenoje tikimyb. Dyd vadina duj
isigimimo laipsniu (parametru). Jei 1 << (kai N G >> ) tikimyb uimti t pai bsen yra
nykstamai maa. iuo atveju daleli prigimtines savybes atsivelgti nereikia. Tokios dujos
vadinamos neisigimusiomis, o 1 << neisigimimo slyga. Joms taikoma statistika vadinama
klasikine. Jos pavyzdiai Maksvelio ir Bolcmano statistikos.
Jei dydis 1 , tuomet keli tapating daleli susitikimo tikimyb yra pakankamai didel.
Dabar daleli prigimtines savybes btina atsivelgti. Dujos vadinamos isigimusiomis, o j
statistika kvantine.
(5.6.1) ra (5.3.5) gauname itoki dydio iraik
( )
2 3
3
2
4
3
mW
n
g
h
s
= , t.y.
mVW
1
~ (5.6.2)
ia V N n = daleli tankis. Matome, kad neisigimusi bsen galima gauti mainant daleli
tank (didinant tr) arba didinant dalels energij W , t.y. didinant duj temperatr. Prieingai,
isigimusi bsen galima pasiekti arba didinant duj tank, arba mainant duj dalels energij
(temperatr). I (5.6.2) taip pat matyti, kad i lengv daleli (pvz., elektron) sudarytos dujos
link isigimti.
I (5.5.2) ir (5.5.3) skirstini iplaukia dar itokia dydio iraika
kT
e

= . (5.6.3)
Pagrskime sry. Pasinaudoj (5.6.3), (5.5.2) ir (5.5.3) skirstinius perraome itaip: ( )
1
1

|
|
.
|
\
|
=
kT W
i
i
e
W f .
Dujos bus neisigimusios, jei j skirstini funkcijos ( ) 1 <<
i
W f . Skirstiniams ( )
i
W f i slyga tiks tiktai tuomet, jei
isigimimo laipsnis (5.6.3) 1 << . Taigi (5.6.3) tinka duj isigimimo laipsniui (5.6.1) aprayti. Jei 1 << , ( )
i
W f
iraikoje atmetame adityvj vienet ir gauname klasikin skirstin
( )
kT W
i
i
e W f

= ; (5.6.4)
ia
i
W dalels kinetin (Maksvelo statistikoje) arba potencin (Bolcmano statistikoje) energija.
139
W
F
0
lygmuo
Nulinis lygmuo
5.4 pav.
Duj bsen isigimim nusakyti dar vartojama isigimimo temperatros
0
T svoka.
0
T vert
nustatoma i slygos
0 0
kT = arba k T
0 0
= ; (5.6.5)
ia
0
duj cheminio potencialo vert absoliutinio nulio temperatroje.
Tokiu bdu, (5.6.2) ir (5.6.3) lygtys aprao nuo duj trio ir temperatros priklausant j
bsenos isigimimo laipsn. Laisvj daleli ( ) V arba auktos temperatros ( )
0
T T >> duj
bsena bus visuomet neisigimusi; j statistika klasikin. emos temperatros ( )
0
T T baigtinio
trio duj bsenos bus isigimusi; j statistika kvantin.

1. Nusakykite duj bsenos isigimimo laipsn.
2. Kokios dujos vadinamos neisigimusiomis, isigimusiomis?
3. Nuo ko priklauso duj isigimimo laipsnis?

5.7 Kvantini skirstini taikymas
ia apraysime elektronini duj metaluose ir fotonini duj (r. ud.) skirstinius.
Elektronins dujos. Metaluose i atom isilaisvin valentiniai elektronai yra laisvi ir
vadinami elektroninmis dujomis. Jas galima nagrinti kaip potencialo duobje judanius elektronus
(r. 4.8 sk.). J energija yra kvantuota (5.4 pav.). Pagal Pauli draudimo princip kiekviename
energijos lygmenyje gali bti du prieingai orientuotais sukiniais elektronai. Absoliutinio nulio
temperatroje ( ) K T 0 = duj vidin energija yra minimali, todl
elektronai upildo visus i eils maiausius energijos lygmenis.
Paskutinis upildytas lygmuo yra 2 N (ia N elektron skaiius
metale), o jame esanio elektrono judjimo energija yra maksimali
ir lygi
F
W . i didiausi energij
F
W , kuri gali gyti elektronas
K 0 temperatroje, vadina Fermio energija. Vadinasi,
temperatroje K 0 visi tenkinantys slyg
F
W W yra uimti, o
tenkinantys slyg
F
W W > tuti. lygmen upildym tenkina
tokia skirstinio funkcija (indeks i neraome):
( )
>
<
=
F
F
W W
W W
W f
jei 0,
jei , 1
, (5.7.1)
140
kuri 5.5 paveiksle pavaizduota brknine linija.
(5.5.2) ir (5.7.1) skirstiniai sutaps, jei (5.5.2) iraikoje elektronini duj chemin potencial
K 0 temperatroje prilyginsime Fermio energijai: ( )
F
W =
0
, todl paskutin upildyt lygmen K 0
temperatroje vadina Fermio arba
0
lygmeniu. emiau rodysime (rodymas atspausdintas petitu),
kad metal cheminis potencialas neymiai priklauso nuo temperatros, o jo vert apytiksliai lygi
Fermio energijai: ( )
F
W T . Taigi (5.5.2) skirstinyje metal chemin potencial galima pakeisti j
Fermio energija. Tai padar, tursime itoki Fermio ir Dirako skirstinio iraik
( )
1
1
+
=

kT
W W
F
e
W f . (5.7.2)
Temperatroje K T 0 > dalis elektron uima didesns energijos lygmenis ir dl to pakinta
elektron pasiskirstymas pagal bsenas (5.5 pav.;
1
T ir
2
T kreivs). Taiau Fermio ir Dirako
skirstinys yra labai nejautrus temperatros pokyiams. is
pokytis pasireikia tik arti Fermio lygmens labi siauroje
ploio kT ( )
F
W kT << energij juostoje. Kambario
temperatroje ( ) K T 300 ~
1
eV kT 025 . 0
1
. Taigi
kambario temperatroje susiadina tik arti Fermio lygmens
esantys elektronai (
1
T kreiv). Toki elektron dalis sudaro
1% bendro laisv elektron skaiiaus. Auktoje
temperatroje
2
T elektronini duj skirstinys pakinta
esmingiau (
2
T kreiv). Jei K T 2000
2
= , tuomet eV kT 17 . 0
2
= , o juost ploio veri santykis
7 ~
1 2
kT kT . Ir iuo atveju elektron susiadina nedaug (7%).
Gaukime dydi ir
F
W iraikas. Pasinaudoj sryiu (5.3.6), i (5.5.4) randame elektron skaii dN
energij intervale nuo W iki dW W + :
( ) ( )dW W f W m
h
V
dN
2 3
3
2
4
= . (5.7.3)
i lygyb ra ( ) 1 = W f ir suintegrav riuose nuo W iki
F
W , gauname toki dydi
0
ir ( ) n W
F
iraik:
( )
3 2
2
0
3
8
|
.
|
\
|
= =
n
m
h
n W
F
, (5.7.4)
o ra skirstin (5.5.2) bei suintegrav
1
riuose nuo 0 iki , tursime

1
Integralas apskaiiuojamas iskleidus pointegin funkcij eilute ir palikus tik pirmos eils nykstamai maus dydius,
todl (5.7.5) vert yra apytiksl.
1
W W
F 0
2
1

f(W)
kT
2
kT
1
T
2
T
1
5.5 pav.
141
( )
(
(
|
|
.
|
\
|

2
2
12
1
F
F
W
kT
W T

; (5.7.5)
ia V N n = yra elektronini duj tankis. Metaluose
3 23 22
10 10

= cm n . ioms tankio vertms gauname
7.1 lentel
eV W
F
, eV W
F
,
Litis Li 4.72 Varis Cu 7.04
Natris Na 3.12 Cinkas Zn 11.0
Aliuminis Al 11.8 Sidabras Ar 5.51
Kalis K 2.14 Auksas 5.54
Cezis Cs 1.53
eV W
F
8 . 7 7 . 1 = (r. 7.1 lentel). Iki pat lydymosi tako (pvz., vario lydymosi temperatra 1356 = T ) dydis
F
W kT << , todl metal cheminis potencialas (5.7.5) neymiai priklauso nuo temperatros, o ( )
F
W T .
inant elektronini duj chemin potencial
0
, i (5.6.5) bei (5.7.4) ireikiama j isigimimo
temperatra
3 2
2
0
3
8
|
.
|
\
|
=
n
mk
h
T . (5.7.6)
Metal elektronini duj tankis yra labai didelis. I (5.7.6) apskaiiuota dydio
0
T vert yra K
5 4
10 10 . Taigi
metaluose elektronins dujos yra isigimusios visose temperatrose, kuriose metalai yra kietame arba skystame
bvyje. Todl nagrinjant metal savybes, jiems btina taikyti kvantin statistik. Puslaidininkiuose elektron
tankis yra maas ( )
3 16
10

< cm n , todl jiems temperatra
0
T yra ema. Kaip tik dl to jie net kambario
temperatroje yra neisigim ir jiems galima taikyti klasikin statistik.

1. K vadiname fotoninmis dujomis?
2. Kam lygus fotonini duj cheminis potencialas?
3. Kodl fotonins dujos yra visuomet isigimusios?
4. Nuo ko priklauso metal Fermio energijos bei isigimimo temperatros vert?
5. Kodl kambario temperatroje metal elektronins dujos yra isigim?

1. Gaukite fotonines dujas apraant skirstin.
Nagrinsime temperatros T kn udaroje ertmje ilumin spinduliavim. inome, kad kn sukurtos
elektromagnetins spinduliuots energija kinta uolikai. Minimal spinduliuots energijos pokyt priskiria
plintaniai erdvje dalelei, kuri vadina fotonu. Taigi elektromagnetin lauk patogu pakeisti foton sistema, kuri
vadinsime fotoninmis dujomis. Fotonui priskiriama energija h W
i
= bei sukinio kvantinis skaiius 1 = s . Vadinasi
fotonai sudaro bozonines dujas.
Nustatykime j chemin potencial . Kno sugerti i ertms fotonai ne pakeiia jo vidin energij ( ) 0 = dU ,
nes jis tiek pat foton grina atgal ertm. I (5.4.3) gauname 0 = . ra (5.5.3) 0 = ir h W
i
= , fotoninmis
dujoms gauname tok skirstin
( )
1
1
=
kT
h
e
h f

, (5.7.7)
kur pirmasis 1900 m. gavo M.Plankas. (5.7.7) skirstin vadina Planko formule.
Planko formule apraomas vidutinis foton skaiius labai priklauso nuo temperatros. emose temperatrose
( ) h kT << dydis
x x
e e 1 (ia kT h x = ), todl ( ) 1 <<
x
e h f . Jei temperatra yra aukta ( ) h kT >> ,
142
tuomet x e
x
+ 1 ir ( ) 1
1
>>

x h f . Matome, kad em temperatr atveju energijos h ispinduliuot foton
skaiius yra labai maas, aukt labai didelis. Tok skirstin galima paaikinti nuo temperatros priklausania kno
vidine energija, kuri emoms temperatroms yra maa, auktoms didel. Ma vidin energij turintis knas
ispinduliuoja maai foton ( ) ( ) 1 << h f , o didel daug ( ) ( ) 1 >> h f .
Fotonini duj isigimimo faktorius (5.6.3) 1
0
= =
kT
e nepriklauso nuo temperatros, todl jos visuomet yra
isigimusios.
Naudojant Planko skirstin (5.7.2) galima gauti absoliuiai juodo kno emisins gebos ir ispindio (r. 3.1
3.2 sk..) iraik.
2. Gaukite absoliuiai juodo kno iluminio spinduliavimo emisijos gebos ir ispindio iraikas.
Fotonini duj energijos vidutinis trinis tankis
( ) V W N W W u = ;
ia h W = fotono energija. V fotonini duj (udaros ertms tris). I (5.5.4) ir (5.7.7) lygybi kno
ispinduliuotas vidutinis foton skaiius
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) 1 = =
kT h
e W g W f W g W N

.
Atsivelg bsen tankio ( ) W g iraik (r. 5.3 sk. udavin), randame fotonini duj energijos tank:
( )
1
8
3
2
=
kT
h
e
h
c
u

.
Fotonai spinduliuojami per kn ribojam paviri. Tarp emisins gebos
T
E
,
(r. 3.1 sk.) ir dydio ( ) u yra
toks ryys: ( ) ( )
u c E
T
4
,
= . Tuomet dydiui
T
E
,
tursime toki iraik (Planko formul)
1
2
2
2
,
=
kT h
T
e
h
c
E

.
Suintegrav dyd
T
E
,
dani atvilgiu, gauname kno ispind :
4
4
3 2
4 4
0
3
3 2
4 4
0
,
15
2
1
2
T
h c
T k
e
dx x
h c
T k
d E W
x
T T

= =
= =

.
ia
kT
h
x

= ;
3 2
4 5
15
2
h c
k
= Stefano ir Bolcmano konstanta.
3.Apskaiiuokite elektronini duj varyje tankio, Fermio energijos, cheminio potencialo ir isigimimo
temperatros vertes. Metalo temperatra C t = 27 , mediagos tankis
3
94 . 8 cm g = , molio mas mol g 5 . 63 = .
Normalios bsenos Cu atomo elektron konfigracija yra s d p s p s s 4 3 3 3 2 2 1
10 6 2 6 2 2
. I atomo isilaisvin s 4
elektronai metale tampa laisvais. J skaiius bus lygus atom skaiiui, todl elektronini duj tankis
( )
A A
N N n = = (ia mol N
A
1 10 02 . 6
23
= Avogadro skaiius). ra i dydi vertes, gausime
28
10 5 . 8 = n elektron/
3
m . Tuomet i (5.7.4), (5.7.5) ir (5.7.6) tursime eV J W
F
0 . 7 10 3 . 11
19
0
= = =

;
( ) eV eV K 0 . 7 10 7 . 13
12
1 0 . 7 300
6
2
ir K T
4
0
10 2 . 8 = .
143
6. Atom ir molekuli fizikos pradmenys
6.1 Mikrodaleli impulso momentas
Impulso momentas, dar vadinamas kinetiniu momentu, yra svarbi materialiojo tako ar tak
sistemos sukamojo judjimo charakteristika. Kadangi mikrodalel i esms skiriasi nuo
makroskopinio materialiojo tako, jai negalime taikyti iraikos

= v m r L .
Klasikinje mechanikoje dalels impulso momento
L modulis ir jo kryptis erdvje

vienareikmikai nusakoma trimis jo projekcijomis
x
L ,
y
L ir
z
L . Kvantinje mechanikoje iuos tris
dydius pakeiiame j operatoriais. ie operatoriai nekomutuoja tarpusavyje, todl juos atitinkani
fizikini dydi vienu metu tiksliai nusakyti nemanoma. Taigi, kvantinje mechanikoje vienu metu
negalima nusakyti dalels impulso momento modulio ir jo krypties erdvje. Taiau i projekcij
sudarytas dalels impulso momento modulio kvadrato operatorius
z z y y x x
L L L L L L L

2
+ + = (6.1.1)
komutuoja su bet kurios projekcijos, pavyzdiui,
z
L
operatoriumi, t.y.
2 2

L L L L
z z
= . Taigi vienu
metu tiksliai galima nusakyti impulso momento modul L (arba (
2
L ) ir tik vien jo projekcij. i
ivad iliustruoja 6.1 paveikslas: jame pavaizduotas kgin paviri briantis, t.y.
apie a Oz precesuojantis vektorius
L . Nekintant dalels bsenai, kgio oninio

paviriaus sudaromosios ilgis L turi apibrt vert; apibrtas ir aies Oz su
vektoriumi
L sudaromas kampas, taigi vektoriaus projekcija

z
L , taiau vektoriaus
L kryptis erdvje lieka neapibrta.

Isprend operatoriaus
2
L tikrini veri lygt

2 2
L L = , (6.1.2)
gauname impulso momento kvadrato operatoriaus
2
L tikrin vert
2
L . i lygtis turi sprendinius tik
tuomet, jeigu
( ) h + = 1 l l L . (6.1.3)
ioje lygybje esantis dydis l gali gyti tik tam tikras vertes. Jis vadinamas atitinkamu kvantiniu
skaiiumi. Taigi mikrodalels impulso momentas yra kvantuojamas. (6.1.3) lygyb yra bendra
kvantmechanin impulso momento iraika.
L
L
z
O
z
6.1 pav.
144
Jeigu L yra atomo elektrono orbitinis impulso momentas, tai dydis l vadinamas orbitiniu
arba alutiniu kvantiniu skaiiumi. Jis gauna sveik teigiam skaii vertes, pradedant nuo 0. Kitais
atvejais is kvantinis skaiius vadinamas kitaip, ymimas kitu simboliu ir gali gyti kitokias vertes.
Atomo elektrono bsenos, priklausomai nuo kvantinio skaiiaus l , simbolikai ymimos
tokiomis raidmis:
l verts: 0 1 2 3 4 5 6
ymjimas: s p d f g h i
Nagrinsime projekcij
z
L . Sferinmis koordinatmis ireikta ios projekcijos operatoriaus
iraika

= h i L
z
. (6.1.4)
iam operatoriui tikrini veri lygtis
z
L i =
h .
J perraius diferencialine forma ir atskyrus kintamuosius
d
L
i
d
z
h
= ,
po to suintegravus gaunama:
h
z
L
i
Ce = . (6.1.5)
ia C integravimo konstanta, nepriklausanti nuo dydio . Laikantis standartini slyg, bangin
funkcija turi bti vienareikm, t.y. ji turi nepakisti pakeitus argument dydiu 2 . Dl to
( ) 2 +
=
h h
z z
L
i
L
i
e e .
I ia seka, kad funkcija
1
2
=
h
z
L
i
e .
itaip yra tik tuomet, kai dydis m
L
z
2
2
=
h
, arba
h m L
z
= ; (6.1.6)
ia m bet koks teigiamas ar neigiamas sveikas skaiius, taip pat ir 0. Taigi impulso momento
projekcija yra kvantuota. Jeigu
L yra atomo elektrono orbitinis impulso momentas, tai m

vadinamas magnetiniu kvantiniu skaiiumi.
145
Taigi l nusako vektoriaus
L modul, o m io vektoriaus projekcij ayje Oz . Be abejo,

vektoriaus projekcijos vert negali viryti jo modulio, todl turi galioti slyga
( ) 1 + l l m h h .
Taigi dydio m didiausia vert gali tik prilygti l , t.y. dydiui m turi galioti nelygyb
l m l .
Tuomet (6.1.6) lygyb uraoma itaip:
h m L
z
= ; ( ) l m l . (6.1.6a)
i impulso momento projekcijos ayje Oz iraika yra bendra, t.y. ji nepriklauso nuo dydio
L
prigimties.
Aies Oz kryptis visuomet sutapdindama su fizikine kryptimi erdvje. Daniausiai tai bna
magnetinio lauko indukcijos vektoriaus
B kryptis. Tai, kad vektoriaus
L projekcija
z
L yra
kvantuota, rodo, jog is vektorius su fizikine kryptimi Oz gali sudaryti tik tam tikrus kampus. itas
kvantins mechanikos atrastas dsningumas vadinamas impulso momento erdviniu kvantavimu.
Panagrinsime dvi mikrodaleles (pvz., elektronus). Vienos j bsen impulso momento
atvilgiu apibdiname kvantiniais skaiiais
1 1
, m l , o antrosios
2
l ir
2
m . Kiekvienos atskiros
dalels impulso momento modulis
1
L ar
2
L , o j projekcija
1 z
L ar
2 z
L . Abiej daleli sistemos
atstojamajam impulso momentui taip pat tinka bendrosios kvantins mechanikos taisykls, t.y. jis
taip pat nusakomas dviem kvantiniais skaiiais L ir M ir tinka tos paios formuls.
Klasikinje mechanikoje sudedant vektorius
i
L , sudedamos j atitinkamos projekcijos.
Kvantinje mechanikoje itaip padaryti galima tik vienai projekcijai, nes tik ji viena yra apibrta
kartu su moduliu L . Pavyzdiui, vektoriaus
L projekcijoms ayje Oz gaunama lygyb:

( ) h h M = + = + =
2 1 2 1
m m L L L
z z z
; (6.1.7)
ia
2 1
m m + = M atstojamojo impulso momento magnetinis kvantinis skaiius.
Nustatyti atstojamj orbitin kvantin skaii L yra sudtingiau. Vektoriaus
L modulis
priklauso ne tik nuo
1
L ir
2
L moduli, bet ir nuo j padties vienas kito atvilgiu, todl kvantinis
skaiius L gali gyti tik tam tikras vertes:
2 1 2 1 2 1
,..., 1 , l l l l l l + + = L .
146
Jeigu kvantin sistem sudaro daugiau kaip dvi dalels, tai i pradi apraytuoju bdu
sudedami dviej daleli kvantiniai skaiiai. Po to kiekvien gaut sumin vert pagal t pai
formul sudedame su treios dalels dydiu
3
l ir t.t.
Taigi dydio L didiausia vert lygi atskir daleli dydi
i
l sumai.
Priklausomai nuo kvantinio skaiiaus L verts bsenos simbolikai ymimos itaip:
Lverts: 0 1 2 3 4
ymjimas: S P D F G
Su elektrono impulso momentu visuomet susijs tam tikras magnetinis momentas. Dl to
elektronai magnetikai sveikauja.

6.2 rdingerio lygties taikymas vandenilikosioms sistemoms
Nagrinsime elektringj daleli sistem, sudaryt i nejudanio branduolio, kurio elektros
krvis Ze ( Z sveikas skaiius), ir apie j skriejanio elektrono. Tokios sistemos vadinamos
vandenilikomis. Tai gali bti vandenilio atomas ( ) 1 = Z , helio jonas He
+
( ) 2 = Z , liio dvikrvis
jonas Li
2+
( ) 3 = Z ir t.t. Tuomet elektron veikia branduolio sferinis Kulono |
.
|
\
|
2
1
~
r
E stacionarusis
elektrostatinis laukas, ir jo potencin energija uraoma itaip:
r
Ze
V
2
0
4
1
=
; (6.2.1)
ia r elektrono nuotolis nuo branduolio. Kadangi potencin energija
nuo laiko tiesiogiai nepriklauso, tai taikysime stacionarij redingerio
lygt
0
4
1 2
2
0
2 2
2
2
2
2
2
=
|
|
.
|
\
|
+ +

r
Ze
W
m
z y x
e
h
; (6.2.2)
ia
e
m elektrono mas. ia nagrinjamas sferikai simetrikas udavinys, todl Laplaso operatori
ireikiame sferinmis koordinatmis , , r (6.2 pav.), ir tuomet (6.2.2) lygtis gauna itok
pavidal:
0
4
1 2
sin
1
sin
sin
1 1
2
0
2 2
2
2 2 2
2
2
=
|
|
.
|
\
|
+ +
+ |
.
|
\
|
+ |
.
|
\
|
r
Ze
W
m
r r
r
r
r
r
e
h
. (6.2.3)
ios lygties sprendin galima ireikti dviej funkcij R ir Y sandauga:
( ) ( ) ( ) , , , Y r R r = ; (6.2.4)
P
r

y
x
z
6.2 pav.
147
ia pirmoji funkcija ( ) r R priklauso tik nuo kintamojo r , ir todl vadinama radialija bangine
funkcija, o antroji, nuo kamp ir priklausanti funkcija ( ) , , vadinama kampine bangine
funkcija.
(6.2.2) lygtyje Dekarto koordinates pakeitus sferinmis , r ir , stacionariuoju atveju i
lygtis suskyla dvi. Pirmosios lygties sprendinys ( ) r R
nl
yra kintamojo r reali funkcija ir jos
iraikoje yra du sveikaisiais skaiiais n ir l ireikti parametrai. Antrosios lygties sprendinys
( ) ,
lm
Y yra kompleksin kintamj ir funkcija ir jos iraikoje yra taip pat du sveikaisiais
skaiiais ireikiami parametrai ( l ir m). Taigi sprendinys
( ) ( ) ( ) , , ,
lm nl nlm
Y r R r = (6.2.5)
bendruoju atveju yra kompleksin trij kintamj ( ) , , r su trimis parametrais ( ) m l n , , funkcija.
ie parametrai vadinami kvantiniais skaiiais.
(6.2.5) bangin funkcija tenkina standartines slygas tik tais atvejais, kai:
1) sistemos pilnutin energija W yra bet koks teigiamas dydis;
2) neigiamas dydis, ireiktas itokia lygybe:
2 2
0
2
4 2
1
8 n h
e Z m
W
e
n
=
( ) ,... 3 , 2 , 1 = n . (6.2.6)
Pirmasis atvejis ( ) 0 >
n
W galimas tik elektronui pralekiant arti branduolio. Tuomet branduolys su
elektronu atomo nesudaro. Antruoju atveju ( ) 0 <
n
W elektronas suritas su branduoliu, t.y. sudaro
atom. (6.2.6) lygybje esantis parametras n vadinamas pagrindiniu kvantiniu skaiiumi. Taigi
vandenilikojo atomo energija priklauso nuo pagrindinio kvantinio skaiiaus, kinta diskretikai, t.y.
atomo energija kvantuota. i energijos iraika sutampa su, gauta taikant Boro teorij. Taiau
kvantinje mechanikoje ji iplauk kaip ios teorijos svarbiausi teigini ivada, nedarant papildom
prielaid.
Bangins funkcijos parametras l yra elektrono orbitinis kvantinis skaiius: jis kvantuoja
elektrono orbitin impulso moment. (6.2.5) funkcija tenkina standartines slygas visoms
teigiamoms sveikaisiais skaiiais ireiktoms l vertms (skaitant 0), jei jos nevirija ( ) 1 n .taigi
esant apibrtam n , visos galimos orbitinio impulso momento verts seka i lygybs:
( ) 1 + = l l L h , ( ) 1 ,..., 2 , 1 , 0 = n l . (6.2.7)
Bangins funkcijos parametras m yra magnetinis kvantinis skaiius. Jis nusako elektrono
impulso momento erdvin kvantavim. Dydio
z
L verts nusakomos itokia lygybe:
148
h m L
z
= ( ) l m = ,..., 2 , 1 , 0
Atomo energija priklauso tik nuo pagrindinio
kvantinio skaiiaus n . Taiau esant apibrtai dydio n
vertei, galimas tam tikras dydi l ir m rinkinys. Todl
kiekvien energijos vert
n
W (iskyrus
1
W ) atitinka keletas
bangini funkcij
nlm
, kuri l ar m verts yra skirtingos.
Dl to sakome, kad atomo energijos lygmuo yra isigims
(1 lentel). Lentelje matyti, kad , atomui esant bsenoje,
kuri atitinka energija
2
W , jo isigimimo laipsnis 4. Energijos lygmens isigimimo laipsnis
skaiiuojamas itaip: apibrtam n yra galimos nuo 0 iki 1 n orbitinio kvantinio skaiiaus verts.
Kiekvien orbitinio kvantinio skaiiaus vert l atitinka 1 2 + l magnetinio kvantinio skaiiaus m
vert. Tuomet apibrtam n isigimimo laipsnis randamas apskaiiavus sum
( )
2
1
0
1 2 n l
n
l
= +
=
. (6.12.8)
Elektron pasiskirstymas pagal bsenas atome vadinamas j konfigracija. Ji ymima tam
tikrais simboliais. Skaitmeninis simbolis rodo bsenos pagrindin kvantin skaii, raidinis simbolis
rodo orbitin kvantin skaii. Pastarojo simbolio laipsnio rodiklio vietoje esantis skaiius rodo toje
bsenoje esani elektron skaii (2 lentel). Atomo
bsena, kurioje jo energija yra pati maiausia, vadinama
pagrindine. Didesns energijos bsenos vadinamos
suadintosiomis. Vandenilikojo atomo pagrindin bsena
yra 1s. iuo atveju sprendinys ( ) const Y = ,
00
, o
sprendinys ( ) r R
10
ireikiamas eksponente
a
r
e
; ia
m a
10
10 529 . 0

= sutampa su Boro orbitos pirmuoju
spinduliu. Taigi vandenilikojo atomo pagrindin bsen aprao tik nuo kintamojo r priklausanti
reali bangin funkcija
a
r
Ce
=
100
; (6.2.9)
ia C tam tikra konstanta, randama i bangins funkcijos normuotumo slygos.
n
W
nlm

1
W
100

200

1 21

210

2
W
211

1 lentel
Kvantinis skaiius
n l
Bsenos
simbolis
1 0 1s
0 2s
2
1 2p
0 3s
1 3p 3
2 3d
2 lentel
149
Apskaiiuokime tikimyb aptikti nesuadintame vandenilikajame atome elektron atstumu r
nuo branduolio, t.y. spinduli r ir ( ) dr r + rutuliniame sluoksnyje. io rutulinio sluoksnio tris
dr r dV
2
4 = . Tuomet tikimyb dP rasti elektron trio elemente dV yra itokia:
dr r e C dV dP
a
r
2
2
2
2
100
4

= = . (6.2.10)
I ia dydis
( )
2
2
2
4 r e C
dr
dP
r W
a
r
= = (6.2.11)
ireikia tikimyb rasti elektron atstumu r nuo branduolio.
Funkcija ( ) r W yra sferin, t.y. kai r apibrtas, bet kuria
kryptimi erdvje ji lygi tai paiai vertei. Jos grafikas parodytas 6.3
paveiksle. I slygos
( )
0 =
dr
r dW
randame funkcijos ( ) r W
ekstremumo padt: j atitinka a r = , t.y. iame nuotolyje
labiausiai tiktina rasti elektron. Kvantinje mechanikoje
operuojama elektron krvio debesies svoka. ia laikomasi
poirio, kad atomo elektronai erdvje apie branduol sudaro krvio debes. Bsenoje 1s io
debesies tankis yra tik atstumo r nuo branduolio funkcija: didiausia jo vert, kai atstumas a r = .
Taigi jis proporcingas elektrono aptikimo tikimybs tankiui. Elektrono krvio debesies tankis yra
r a O
W(r)
6.3 pav.
1 = l , p elektronai

1 = m 0 = m
1 = m
0 = m
0 = l , s elektronai

6.4 pav.
150
sferikai simetrikas ir kitoms vandenilikojo atomo s bsenoms, taiau jo maksimumas yra toliau
nuo branduolio.
Kitaip yra p ir kitose bsenose. Jose kampin bangin funkcija ( ) ,
lm
Y jau nra konstanta.
Sprendin suvidurkinus kintamojo atvilgu, gautj priklausomyb nuo patogu pavaizduoti
grafikai. i priklausomyb vairioms l ir m vertms parodyta 6.4 paveiksle.
Spindulinio kvantinio uolio metu kvantin sistema ispinduliuoja arba sugeria foton. Fotonui
bdingas savasis impulso momentas, vadinamas sukiniu, ir jis skaiiuojamas pagal bendr impulso
momento formul. Sukinio kvantinis skaiius ymimas raide s ir fotonui 1 = s . I kvantins
sistemos impulso momento tverms dsnio seka, kad galimi tik tokie spinduliniai uoliai, kuri metu
orbitinis kvantinis skaiius pakinta vienetu, t.y.
1 = l . (6.2.12)
Kintant kvantiniam skaiiui l , atitinkamai pakinta dydis L , todl gali pakisti vektoriaus
L
projekcija
z
L . Projekcijos pokyio modulis negali bti didesnis u pat dydio L pokyt, todl m
turi tenkinti toki atrankos taisykl
1 , 0 = m . (6.2.13)
6.5 paveiksle parodyti kai kurie pagal (6.2.12) atrankos taisykl leistini uoliai. Vykstant
kvantiniams uoliams
s np 1 ( ) = ,..., 4 , 3 , 2 n ,
susidaro Laimano serija. Dl
kvantini uoli s np 2 , p ns 2
ir p nd 2 ( ) ,... 5 , 4 , 3 = n susidaro
Balmerio serija. Analogikai galima
urayti kvantinius uolius, dl kuri
susidaro kitos (infraraudonosios)
spektro srities serijos.
Ne tik vandenilio, bet ir kit
vienatomi praretint duj bei
chemini element gar emisijos spektrai yra linijiniai. Tiksliau imant, linijos negali bti
monochromatins, t.y. kiekviena j apibdinama ne vienu fiksuotu daniu , o tam tikru dani ar j
atitinkani bangos ilgi intervalu. Taigi reikia kalbti apie spektro linij plot. Aptarsime tik dvi
prieastis, dl kuri taip yra.
-14
-12
-10
-8
-6
-4
-2
0
1
2
3
4
n
Laimano
serija
Balmerio
serija
Paeno
serija
g
4
f
3
d
2
p
1
s
0 = l
E
n
e
r
g
i
j
a
,

e
V

6.5 pav.
151
Daugumai laisvj atom suadint bsen gyvavimo trukm yra s
8 9
10 10

= eils.
Energijos lygmens neapibrtumas nusakomas itaip:
h
W
n
.
I to seka, kad dl suadintos bsenos energijos neapibrtumo
atomai spinduliuos ne to paties danio
1
fotonus. J
pasiskirstym pagal dan rodo 6.6 paveiksle pavaizduota
spektrins linijos intensyvumo I priklausomyb nuo danio .
Spektrins linijos ploiu vadinamas didiausias skirtumas
dani, atitinkani didiausio intensyvumo pus ( )
max
5 . 0 I . Dl
to dydis dar kartais vadinamas spektrins linijos pusploiu.
Dydio didumo eil:
=
h
W
n
. (6.2.14)
is dydis vadinamas natraliuoju spektro linijos ploiu. Taigi spontanik uoli bdu gautoji
spektro linija nra monochromatin. Taiau regimajai viesai santykinis spektrins linijos plotis
7
10 ~

yra nedidelis, ir apytiksliai, tok spinduliavim galima laikyti monochromatiniu.

vies spinduliuojantys atomai visuomet chaotikai juda viesos imtuvo atvilgiu. is
judjimas slygoja papildom spektro linijos ploio padidjim, kuris vadinamas Doplerio iplitimu.
Linijos ploiui turi takos taip pat vairios vies spinduliuojanio atomo sveikos su kitais objektais.
Vandenilikojo atomo pilnutin elektrono energija
n
W yra neigiama. Kai kvantinis skaiius
n , energija 0
W , ir elektronas tampa laisvas, o atomas jonizuotas. Taigi vandenilikojo

atomo jonizacijos darbas (energija)
2 2
0
2
4 2
1
8 n h
e Z m
W W A
e
n i
= =

(6.2.15)
priklauso nuo elektrono ryio konkreiame atome stiprumo, t.y. nuo kvantinio skaiiaus n . Taiau
atomo jonizacijos energija daniausiai apibdinama jonizacijos potencialu
i
U :
2 2
0
2
3 2
1
8 n h
e Z m
e
A
U
e i
i
= =
. (6.2.16)
I

0
.
5

I
m
a
x
I
m
a
x

1

6.6 pav.
152
Apskaiiuojamas pirmasis jonizacijos potencialas
1 i
U , kai valentinis elektronas paalinamas i
nesuadinto atomo. Vandenilio atomui ( ) 1 , 1 = = n Z dydis V U
i
6 . 13
1
.
Didjant atomo jonizacijos laipsniui, jonizacijos potencialas pastebimai padidja. Pavyzdiui,
Li V U
i
39 . 5
1
; vienkart jonizuoto Li
+
jonizacijos potencialas (antrasis) V U
i
64 . 75
2
; dukart
jonizuoto liio Li
++
treiasis jonizacijos potencialas V U
i
45 . 122
3
.

1. K vadiname tiesiniu osciliatoriumi?
2. K vadiname nuline energija?
3. K vadiname mikrodaleli impulso momentu?
4. K nusako kvantiniai skaiiai n , l ir
l
m ?
5. K vadiname atrankos taisyklmis?

1. Vandenilio atomo elektronas yra s 1 bsenos, apraomas bangine funkcija ( )
a
r
e
a
r

=
3
100
1
(ia r
elektrono nuotolis nuo branduolio; a pirmosios Boro orbitos spindulys). Apskaiiuokite tikimyb P aptikti
elektron a r 05 . 0 = spindulio sferoje.
Sprendimas. funkcija, apraanti elektrono s 1 bsen, yra sferikai simetrin (priklauso tik nuo r ). Todl
trio elementu imame sferinio sluoksnio, kurio spindulys r ir storis dr , tr: dr r dV
2
4 = .
Tikimyb aptikti elektron trio elemente dV ireikiama itaip:
( ) dr r e
a
dV r dP
a
r
2
2
3
2
100
4
1
|
|
.
|
\
|
= =

.
Tikimyb P nustatysime integruodami dP intervale nuo 0 iki a 05 . 0 :

=
a
a
r
dr e r
a
P
05 . 0
0
2
2
3
4
. (1)
Integruojame dalimis ir gauname:
=
(
(
|
|
.
|
\
|
=
(
8 4
1 . 0
2
0025 . 0
4
4
8
2
4
2
2
4
3 3 3
1 . 0
3
3
05 . 0
0
3 2 2
2
3
a a a
e
a
a
a x a ax
e
a
P
a
a
r

4
1 . 0
10 55 . 1
105 . 1
1

= =
e
.
153
6.3 Zmano ir tarko reikiniai
Elektrono orbitinis impulso momentas
L neatskiriamai susijs su jo orbitiniu magnetiniu

momentu itokia lygtimi:

= L
m
e
p
e
m
2
;
ia
e
m elektrono mas, o e jo elektros krvio modulis. itok elektron veikiant magnetiniu
lauku, kurio indukcija
B , elektronas gauna papildom energijos kiek, kuris ireikiamas itaip:

B
m
eL
B L
m
e
B p W
e
z
e
m
= = =

2 2
' ; (6.3.1)
ia
|
|
|
.
|
\
|
=

B L L L
z
, cos impulso momento projekcija iilgai vektoriaus
B nukreiptoje Oz ayje.
(6.3.1) ra
z
L iraik gauname:
Bm Bm
m
e
W
B
e
= =
2
'
h
; (6.3.2)
ia dydis
1 24
10 274 . 9
2

= = T J
m
e
e
B
h
(6.3.3)
vadinamas Boro magnetonu. Dl to magnetinio lauko veikiamo vandenilio atomo energija W lygi
n
W ir ' W algebrinei sumai:
' W W W
n
+ = . (6.3.4)
ios lygybs antrasis dmuo priklauso nuo magnetinio kvantinio skaiiaus m. Pastarasis gali
turti skirting veri skaii ( ) 1 2 + l , todl kvantiniais skaiiais n ir l nusakytos bsenos energijos
lygmuo magnetiniame lauke suskyla ( ) 1 2 + l lygmen. Vandenilikojo atomo bsenoms p s, ir d
energijos lygmen skaida magnetiniame lauke parodyta 6.7 paveiksle. Tame paveiksle parodyti
kvantiniai uoliai, leistini atrankos taisyklms. Nesant magnetinio lauko ( ) 0 = B , atom
spinduliavimo daniai
1
ir
2
. Magnetiniame lauke ( ) 0 B kiekviena spektrin linija suskyla 3
artimas linijas. reikin 1896 m. atrado P.Zmanas, todl jis vadinamas normaliuoju Zmano
reikiniu. U atradim P.Zmanas 1902 m. apdovanotas Nobelio premija.
154
Tiriant magnetinio lauko tak spektrams, buvo pastebta, kad tam tikromis slygomis, kai
kurios spektrins linijos suskildavo didesn linij skaii, negu tai seka i normaliojo Zmano
reikinio. Tai buvo pavadinta anomaliuoju Zmano reikiniu. Jis buvo paaikintas tik atradus
elektrono sukin.
1913 m. J.tarkas, tirdamas atom, veikiam elektrinio lauko, spektrus, atrado pana
Zmano reikin, dabar vadinam tarko efektu (reikiniu). Pastovj elektrin dipolin moment
e
p
turintis atomas (molekul) elektriniame lauke gyja papildomos energijos. Ji tiesiog proporcinga
lauko stiprumui
E ir priklauso nuo dipolio orientacijos vektoriaus
E atvilgiu, iilgai kurio

nukreipta ais Oz . Dipolinis momento
e
p orientacija
E atvilgiu nusakoma kvantiniu skaiiumi

m . Taigi elektrinis laukas panaikina atomo energijos lygmen isigimim m atvilgiu. itoks
atomo energijos lygmen suskilimas elektriniame lauke vadinamas tiesiniu tarko reikiniu. Dl jo
atomo spektrins linijos suskyla kelias linijas. Danio pokytis tiesiog proporcingas
E .
Jei atomas neturi pastovaus elektrinio dipolinio momento, tuomet elektrinis laukas j
indukuota. Indukuotojo dipolinio momento vert yra tiesiog proporcinga lauko stiprumui
E . iuo
atveju atomo gautoji papildoma energija jau proporcinga
2
E ir taip pat priklauso nuo vektoriaus
e
p orientacijos
E atvilgiu. iuo atveju gautasis atomo energijos lygmen suskilimas elektriniame

lauke vadinamas kvadratiniu tarko reikiniu. U tyrimus fizikos srityje J.tarkas 1919 m.

1

1
+
1

m
1
0
-1
1

s
p d
p
2

2

2
+
2

1
0
-1
m
2
1
0
-1
-2
6.7 pav.
155
6.4 Elektrono sukinys
1922 m. V.ternas ir V.Gerlachas eksperimentikai tyr atomo magnetinio momento erdvin
kvantavim. J eksperimento schema parodyta 6.8 paveiksle. Vamzdelyje, kuriame slgis apie
Pa
3
10
, taisytas atom pluotelio altinis i periodins lentels I grups

elemento. Pirmuose bandymuose tai buvo iki auktos temperatros
kaitintas sidabrinis rutuliukas K. Diafragm sistemos D suformuotas
siauras atom pluotelis juda statmenai labai nevienalyio magnetinio
lauko indukcijos linijoms. itoks laukas veikia dalel jga
z
B
p F
m
= . (6.4.1)
i jga atom pluotel nukreipt iilgai aies Oz . Tai bt galima
pastebti ploktelje P. kurioje atomai nusda. Kai atomas, priklausantis
periodins element lentels I grupei, yra nesuadintas, tuomet jo
valentinis elektronas yra s bsenoje ( ) 0 = l . itokio atomo vis elektron
atstojamasis orbitinis impulso momentas bei su juo susijs magnetinis momentas, irgi lygus 0. Taigi
tiktina, kad itoki atom pluotelis nevienalyiame magnetiniame lauke nenukryps. Taiau tiek
sidabro, tiek liio atom pluoteliai visada ulinkdavo dvejopai (6.8 pav.). Taigi, net nesuadinti ie
atomai pasiymi magnetiniu momentu, kuris iorinio magnetinio lauko
B atvilgiu gali bti

dvejopai orientuotas.
bandym 1925 m. iaikino G.Gaudsmitas ir D.Ulenbekas. Jie padar prielaid, kad
elektronas pasiymi savuoju impulso momentu, vadinamu sukiniu arba spinu. Su juo susijs savasis
magnetinis momentas
ms
p . Eksperimentikai nustatyta, kad pastarojo vektoriaus projekcija iilgai
B nukreiptoje Oz ayje skaitine verte lygi Boro magnetonui, t.y.

B
e
msz
m
e
p = =
2
h
. (6.4.2)
Taigi kiekvienam elektronui visuomet bdingas ne tik tam tikras krvis, mas, bet ir sukinys, t.y.
jam bdingos ypatingos kvantins savybs, be kuri jis neegzistuoja.
I grups suadinto atomo vis elektron, iskyrus valentin, sukiniai tarpusavyje
kompensuojasi. Tuomet atomo magnetin moment nusako tik valentinio elektrono sukinys. Jis, kaip
ir bet koks kitas impulso momentas, kvantinje mechanikoje ireikiamas tokio pavidalo lygybe:
K
D
D
P
S N
6.8 pav.
156
( ) 1 + = s s L
s
h ; (6.4.3)
ia s sukinio kvantinis skaiius.
Sukiniui tinka bendra impulso momento erdvinio kvantavimo slyga, todl jo projekcija
vektoriaus
B kryptimi parinktoje ayje Oz ireikiama itaip:

h
s sz
m L = (6.4.4)
ia
s
m sukinio magnetinis kvantinis skaiius. Jis gali gyti tokias vertes:
s s m
s
,..., = , (6.4.5)
t.y. i viso ( ) 1 2 + s skirting vert. Taiau terno ir Gerlacho bandymas parod, kad
2 1 2 = + s arba
2
1
= s . (6.4.6)
Tuomet pagal (6.4.5) ir (6.4.6) elektrono sukinio magnetinis kvantinis skaiius
2
1
=
s
m . (6.4.7)
Mikrodalels sukinio kvantinis skaiius yra apibrtas ir laikui bgant nekinta. Jos bsena
priklauso tik nuo
s
m , todl danai kalbant apie sukinio kvantin skaii, turimas galvoje dydis
s
m .
Pagal (6.4.3) ir (6.4.6) elektrono sukinys
h
2
3
=
s
L . (6.4.8)
Magnetiniame lauke is sukinys orientuojasi tik taip, kad jo projekcija ayje Oz
h
2
1
=
sz
L . (6.4.9)
Dl to sidabro ar liio atom pluotelis nevienalyiame magnetiniame lauke suskyla du pluotelius.
Dl sveikos su indukcijos
B magnetiniu lauku elektronas gyja papildom energijos kiek

B B p B p W
B msz ms
= = =

' ' . (6.4.10)
Tuomet 6.7 paveiksle parodytas kiekvienas energijos lygmuo suskyla dar du labai artimus
lygmenis. Sukinio slygojama spektro linij sklaida magnetiniame lauke vadinama anomaliuoju
Zmano reikiniu.
Taigi elektrono bsena atome apraoma 4 kvantiniais skaiiais; pagrindiniu n , orbitiniu l ,
magnetiniu m ir sukinio magnetiniu
s
m .
157
Pradjus naudoti didels skiriamosios gebos spektrografus, 1924 m. aptikta, kad netgi tuomet,
kai iorinio elektromagnetinio lauko nra, kiekviena spektrin linija vis tiek sudaryta i dviej ar
daugiau labai artim linij. Pavyzdiui Na atomo geltonoji linija sudaryta i dviej spektrini linij,
kuri bangos ilgiai 5890
1
= ir 5896
2
= . is reikinys vadinamas spektrini linij
daugialypumu arba multipletikumu. Tai gaunasi dl savojo ir orbitinio magnetini moment
sveikos.

6.5 Elektron pasiskirstymas daugiaelektroniniame atome ir periodikumas
Tarkime, kad mikrodaleli kvantin sistema susideda i vienod daleli, pavyzdiui elektron.
Vis j svarbiausios fizikins savybs (mas, elektros krvis, sukinys) yra vienodos. Tokios dalels
vadinamos tapatingosiomis. Kvantinje mechanikoje suformuluotas tapatingumo principas:
tapatintj daleli sistemos bsena nepakinta, kai sistemos dalels sukeiiamos vietomis. Toks
daleli sukeitimas vietomis nepakeiia sistem apraanios bangins funkcijos modulio kvadrato.
Pavyzdiui, dviej tapatingj daleli sistemos bangin funkcija |
.
|
\
|

t r r , ,
2 1
priklauso nuo j abiej
padties, nusakomos atitinkamomis koordinatmis ar padties vektoriais
1
r bei
2
r ir laiko t .
Sukeitus ias daleles vietomis, pagal tapatingumo princip sistemos bsena nepakinta, todl turi
galioti itokia lygyb:
2
1 2
2
2 1
, , , , |
.
|
\
|
= |
.
|
\
|

t r r t r r . (6.5.1)
i slyga tenkinama dviem atvejais:
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|

t r r t r r , , , ,
1 2 2 1
(6.5.2)
ir
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|

t r r t r r , , , ,
1 2 2 1
(6.5.3)
Pirmuoju atveju daleles sukeitus vietomis, bangin funkcija nepakinta. Ji vadinama simetrine.
Antruoju atveju dvi tapatingsias daleles sukeitus vietomis, bangin funkcija enkl pakeiia
prieingu. Ji vadinama antisimetrine. Kai daleli tarpusavio sveika yra silpna, palyginus su j
sveika su iorini jg lauku, tai kiekvienai dalelei galima priskirti atskirus kvantini skaii
158
rinkinius. Paymkime juos a ir b . Dabar kiekviena dalel apraoma savo bangine funkcija
|
.
|
\
|
1
r
a
ir |
.
|
\
|
2
r
b
. Toks artjimas danai vadinamas vienelektroniniu artjimu. iuo atveju
sistemos bangin funkcija
|
.
|
\
|
|
.
|
\
|
=

2 1
r r
b a
. (6.5.4)
Taiau dl daleli tapatingumo nemanoma nustatyti, kuriai i j priskirtinas kvantini skaii
rinkinys a , o kuriai b . iuo atveju simetrinms banginms funkcijoms (6.5.2) lygyb perraoma
itaip:
|
.
|
\
|
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|
|
.
|
\
|

1 2 2 1
r r r r
b a b a
, (6.5.5)
o antisimetrinms (6.5.3):
|
.
|
\
|
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|
|
.
|
\
|

1 2 2 1
r r r r
b a b a
. (6.5.6)
Nagrinkime dvi vienodais kvantini skaii rinkiniais ( ) b a = apraomas silpnai
sveikaujanias tapatingas daleles. Jei jos apraomos simetrinmis banginmis funkcijomis, tuomet
(6.4.5) lygyb virsta tapatybe. Taiau kai dalels apraomos antisimetrinms banginmis
funkcijomis, tuomet i (6.5.6) gauname:
|
.
|
\
|
|
.
|
\
|
= |
.
|
\
|
|
.
|
\
|

1 2 2 1
r r r r
a a a a
.
Pastaroji lygyb galima tik tuomet, kai daleli sistemos bangin funkcija tapatingai lygi 0, t.y.
0
2 1
|
.
|
\
|
|
.
|
\
|

r r
a a
.
Vadinasi, vienoje kvantinje sistemoje negali bti dviej (ar daugiau) antisimetrinms banginmis
funkcijomis apraom daleli, jeigu j visi kvantiniai skaiiai yra vienodi. i ivad 19241925 m.
padar V.Paulis, todl ji vadinama Paulio principu. U io principo atradim 1945 m. V.Paulis
Dalels bangins funkcijos simetrikumas susijs su jos sukiniu, t.y. su dalels prigimtimi.
Sveikj sukinio kvantin skaii (taip pat ir nul) turinios dalels apraomos tik simetrinmis
banginmis funkcijomis. itoki daleli rinkiniams taikoma Bozs ir Einteino kvantin statistika,
todl jos vadinamos bozonais. Bozonai yra fotonai, mezonai ir kai kurios kitos dalels. Dalels,
159
kuri kvantinis sukinio skaiius yra pusinis (
2
3
,
2
1
ir t.t.) apraomos antisimetrinms banginmis
funkcijomis. J rinkiniams taikoma Fermio ir Dirako statistika, todl jos vadinamos fermijonais.
Fermijonai yra elektronai, protonai, neutronai, neutrinai ir kt. Taigi Paulio princip galima
formuluoti itaip: vienoje kvantinje sistemoje negali bti dviej fermijnon, turini visus tuos
paius kvantinius skaiius.
Atomo elektrono bsena pilnai apraoma 4 kvantiniais skaiiais:
pagrindiniu ( ) = ,..., 3 , 2 , 1 n n
orbitiniu ( ) 1 ,..., 2 , 1 , 0 = n l l
magnetiniu l m = ,..., 2 , 1 , 0
sukinio magnetiniu
( )
2
1
=
s s
m m .
Pagal Paulio princip viename atome negali bti dviej ar daugiau elektron, kuri keturi kvantini
skaii rinkiniai bt vienodi, t.y.
( ) 0 , , , =
s
m m l n Z arba 1;
ia Z elektron skaiius bsenoje, apibdinamoje kvantiniais skaiiais m l n , , ir
s
m .
Nejonizuoto atomo elektron skaiius yra lygus jo eils numeriui periodinje element
lentelje. J pasiskirstymas atome pagrstas Paulio principu ir maiausios energijos principu, kuris
teigia, kad nesuadintame atome elektronai pasiskirsto taip, kad atomo energija bt maiausia.
Atomo bsenos energija labiausiai priklauso nuo dydio n , maiau nuo l ir dar maiau nuo m ir
s
m . Didjant elektron skaiiui, orbitinio kvantinio skaiiaus l taka energijos vertei didja.
Bsenoje n gali bti ne daugiau kaip
2
2n elektron ( )
|
|
.
|
\
|
= +
=
2
1
0
2 1 2 2 n l
n
l
. Elektronai su tuo
paiu pagrindiniu kvantiniu skaiiumi sudaro elektron sluoksn.
To paties sluoksnio elektronai, kuri vienodas alutinis kvantinis skaiius l sudaro j
posluoksn. Posluoksnyje gali bti ( ) 1 2 2 + l elektronas. 3 lentelje suymti sluoksniai, juos
sudarantys posluoksniai, , j simboliai bei juose galimas didiausias elektron skaiius.
3 lentel
n 1 2 3 4 5
Sluoksnio simbolis K L M N O
Didiausias elektron
skaiius sluoksnyje
2 8 18 32 50
l 0 0 1 0 1 2 0 1 2 3 0 1 2 3 4
Posluoksnio simbolis 1s 2s 2p 3s 3p 3d 4s 4p 4d 4f 5s 5p 5d 5f 5g
Didiausias elektron
skaiius posluoksnyje
2 2 6 2 6 10 2 6 10 14 2 6 10 14 18
160
Periodin element sistema pagrsta 1869 m. D.Mendelejevo atrastu element periodiniu
dsniu: chemins element savybs periodikai priklauso nuo atom branduoli elektrinio krvio.
Kiekvienas periodas prasideda arminiu metalu ir baigiasi inertinmis dujomis, to paties pogrupio
element chemins savybs panaios. Element savybi periodikum paaikina kvantin
mechanika. is periodikumas sutampa su sluoksni upildymo elektronais periodikumu. Pereinant
nuo vieno elemento prie kito didja branduolio krvis Ze ; ia Z cheminio elemento numeris
periodinje lentelje, e elementarusis krvis, taip pat didja atomo elektron skaiius Z .
Chemini element pagrindine konfigracija (pasiskirstymu) vadiname t, kuri atitinka maiausia
atomo energija. Nesuadinto vandenilio ( ) 1 = Z vienintelis elektronas yra bsenoje s 1 . Vandenilio
atomo pagrindin bsena nusakoma tokiais kvantiniais skaiiais: 1 = n , 0 = l , 0 = m , 2 1 =
s
m .
Helio ( ) 2 = Z atome yra du elektronai. Pagrindin konfigracija yra
2
1s . Elektronai visikai upildo
K sluoksn, todl liio ( ) 3 = Z treias elektronas L sluoksnyje uima maiausios energijos bsen
s 2 ( 2 = n , 0 = l , 0 = m , 2 1 =
s
m ). Berilio ( ) 4 = Z atome visikai upildytas s 2 posluoksnis.
Boro ( ) 5 = Z atome pradedamas, o neono ( ) 10 = Z atome baigiamas upildyti p 2 posluoksnis.
Taigi Ne atome visikai upildyti K ir L sluoksniai (
6 2 2
2 2 1 p s s ), todl natrio ( ) 11 = Z atomo
valentinis elektronas pradeda M sluoksnio s 3 posluoksn. I nagrint pavyzdi matyti, kad
lengvj chemini element atom elektron sluoksniai ir j posluoksniai upildomi eils tvarka:
pirmiausiai visikai upildomas tas, kurio kvantinis skaiius pats maiausias ir tik po to pradedamas
pildyti kitas, kurio atitinkamas kvantinis skaiius vienetu didesnis. Tai seka i atomo energijos
minimumo ir Paulio princip. Taiau is bsen upildymo reguliarumas kaliui ( ) 19 = Z sutrinka,
nes d 3 bsenos, nusakomos kvantiniais skaiiais 3 = n ir 2 = l , energija yra didesn negu s 4
bsenos. Dl to kalio valentinis elektronas pradeda s 4 , o ne d 3 posluoksn. Kalcio 20 = Z atome
upildytas s 4 posluoksnis, todl skandio 21 = Z atome atitinkamai energijos minimumo principui
pradedamas pildyti d 3 posluoksnis, kuris yra visikai upildytas cinko ( ) 30 = Z atome, todl galio
( ) 31 = Z atome pradedamas pildyti jau p 4 posluoksnis. Pastarj ubaigia kriptonas ( ) 36 = Z .
Nuosekliai didjant cheminio elemento eils numeriui, iorinio sluoksnio upildymas periodikai
kartojasi. Kiekvieno atomo iorinio sluoksnio s ir p posluoksni elektronai dalyvauja cheminse
jungtyse. Todl chemini element atomai, kuri ioriniai posluoksniai upildyti panaiai, pasiymi
panaiomis savybmis. Pavyzdiui, armini metal (Li, Na, K, Rb, Cs, Fr) ioriniame sluoksnyje
yra tik vienas s elektronas, ems armini element (Be, Mg, Ca, Sr, Ba, Ra) du s elektronai ir
t.t. Taigi chemini savybi periodikum lemia atomo bsen upildymo elektronais periodikumas.
161
Kai iorinio elektron sluoksnio s ir p posluoksniai yra visikai upildyti, tuomet atomo energija
yra minimali. i atomo bsena energijos poiriu pati palankiausia. Tokia ji yra inertini duj (He,
Ne, Ar, Kr, Xe, Rn), dl to jos chemikai neaktyvios.
Atkreiptinas dmesys dvi chemini element grupes. Viena j prasideda u lantano ( ) 57 = Z .
J sudaro 14 chemini element. Visi jie vadinami lantanidais (arba lantanoidais). Jie sudaro
% 10 49 . 1
2
ems plutos mass, todl dar vadinami retj emi elementais. Neraant gilesni
elektronais visikai upildyt posluoksni, tai lantanoid elektron bendr konfigracij galsime
urayti itaip:
2 6 2 14 1
6 5 5 4 ... s p s f

.
Iimt sudaro ios grups paskutinis elementas lutecis ( ) 71 = Z : jo ir d 5 posluoksnyje yra vienas
elektronas. Didjant atominiam skaiiui Z , elektron daugja ne ioriniame sluoksnyje, o treiame
nuo iors ( ) f 4 , todl lantanoid chemins savybs labai panaios. Panaios ir fizikins savybs:
visi jie yra metalai, labai gryni plastiki, kals, lengvai tempiami, pagerina plieno, ketaus
aliuminio lydini kokyb. Jie yra ferit komponentai, eina lazeriuose naudojam kristal sudt ir
kt.
Kita u aktinio ( ) 89 = Z esani 14 chemini element grup vadinama aktinoidais arba
aktinidais. Jie prasideda toriu ( ) 90 = Z ir baigiasi laurenciu ( ) 103 = Z . Visi jie yra radioaktyvs. I
aktinid tik trys (toris, protaktinis ir uranas) randami gamtoje, visi kiti gaunami dirbtiniu bdu.
Dirbtiniai aktinoidai dar vadinami transuraniniais elementais. J bendra elektron konfigracija
2 6 2 14 1
7 6 6 5 ... s p s f

.
Didjant elemento atominiam skaiiui Z , elektron daugja treiame nuo iors ( ) f 5 sluoksnyje.
Dl to j chemins savybs labai panaios. Taiau aktinoid f 5 elektronai suriti kiek laisviau negu
lantanoid f 4 elektronai, todl aktinoidai vieni nuo kit chemikai iek tiek daugiau skiriasi. Dl
silpnesnio ryio pirmj aktinoid element valentingumas gali bti lygus 6, o neptnio ir plutonio
net 7. Visi aktinoidai yra metalai. Praktikai svarbiausi i j yra toris, uranas ir plutonis. Jie
naudojami branduolinje energetikoje, taip pat kaip radioaktyvij spinduli altinis.
162
6.6 Rentgeno spinduliai
1895 m. V.Rentgenas atrado spindulius, kuri bangos ilgis trumpesnis u ultravioletini. Jie
vliau buvo pavadinti Rentgeno spinduliais. U io spinduliavimo atradim 1901 m. V.Rentgenas
apdovanotas Nobelio premija. Jis buvo pirmasis Nobelio premijos laureatas.
Rentgeno spinduli bangos ilgis m
7 14
10 10

= . Trumpieji Rentgeno spinduliai
( ) nm 2 . 0 < yra labai skvarbs, ir todl jie vadinami kietaisiais, o ilgieji maiau skvarbs ir
vadinami minktaisiais spinduliais. Yra dirbtiniai ir gamtiniai Rentgeno spinduli altiniai.
Gamtiniai tai radioaktyvieji izotopai, Saul ir kai kurie kiti kosminiai knai.
Dirbtiniuose altiniuose Rentgeno spinduliai susidaro stabdant greitas elektringsias daleles,
daniausiai elektronus. Taip Rentgeno spinduliai susidaro Rentgeno vamzdiuose, kineskopuose,
elektroniniuose vamzdiuose, netgi elektroninse lempose ir
kt.
Rentgeno vamzdis yra elektrovakuuminis prietaisas (6.9
pav.). Jo pagrindins dalys katodas 1 (elektron altinis) bei
anodas 2, kuris dar vadinamas antikatodu (Rentgeno spinduli
altinis), ir sandarus balionas 3 (stiklinis arba stiklo ir metalo).
Anodas gaminamas i sunkij metal (W, Cu, Pt ir kt.).
Elektronus greitina tarp katodo ir anodo sudaryta aukta
tampa U . Ji bna nuo keli deimi kV iki milijon volt. Greitieji elektronai, susidr su anodu,
stabdomi. Didioji elektron energijos dalis virsta iluma ir tik maa dalis ( % 5 1 . 0 ~ ) Rentgeno
spinduliais. itaip gautasis Rentgeno spinduliavimas vadinamas stabdomuoju. ie virsmai yra
atsitiktiniai, t.y. vairi elektron energijos skirtinga dalis virsta Rentgeno spinduliavimu. Dl to
stabdomojo Rentgeno spinduliavimo spektras yra itisinis. Taiau jis trumpj bang srityje turi nuo
antikatodo mediagos nepriklausani rib, t.y. minimal
bangos ilg
0
(6.10 pav.). Eksperimentikai nustatyta, kad
0
su greitinanija tampa U susijusi itokia lygybe:
U
12390
0
= ; (6.6.1)
ia bangos ilgis matuojamas angstremais (1 m
10
10
= ), o
tampa voltais. i priklausomyb paaikino kvantin
teorija. Stabdant elektron susidariusio Rentgeno spinduli
Rentgeno
spinduliai
3
2
1
6.9 pav.

2

1

0

O
I
6.10 pav.
163
kvanto energija h = negali bti didesn u elektrono energij eU , gyt elektriniame lauke.
Kvanto didiausiai energijai galioja lygyb
0
h eU = .
ioje lygybje ireik dan bangos ilgiu, gauname:
eU
hc c
= =
0
0
. (6.6.2)
Taigi io spektro trumpabangs ribos bangos ilgis
0
yra atvirkiai proporcingas elektronus
greitinaniai tampai. Pavyzdiui, elektroninse lempose ( ) V U
2
10 ~ stabdomojo Rentgeno spektro
trumpabang riba
2
10 ~ .Tai minktieji Rentgeno spinduliai, ir juos stiklinis ar metalinis balionas
visikai sugeria. Televizori kineskopuose greitinanioji tampa
4
10 ~ U eils, todl 1 ~ . Todl
apsaugai nuo spinduliavimo naudojamos pakankamo storio kineskopo vamzdio sienels.
I bandymo nustaius
0
ir U , pagal (6.6.2) formul apskaiiuojama Planko konstanta. Tai
vienas tiksliausi jos nustatymo bd.
Jeigu elektronus greitinanti tampa virija tam tikr anodo mediagai bding vert, tuomet
Rentgeno spinduli spektras bna sudarytas i dviej dali: be stabdomojo spinduliavimo stebimas
monochromatinis spinduliavimas. Jis bdingas elektronus stabdaniai mediagai, todl vadinamas
bdinguoju spinduliavimu. Jo intensyvumo I priklausomyb nuo bangos ilgio parodyta 6.10
paveiksle. ia bdingj spinduliavim atitinka bang ilgio
1
ir
2
takuose atsirad intensyvumo
uoliai. Eksperimentikai nustatyta, kad bdingojo spinduliavimo spektro linijos susitelkusios
serijas. Jos vadinamos K, L, M, N ir t.t. serijomis. Kiekviena serija sudaryta i keleto linij . Jos
ymimos indeksais ,,,... (K
, K
, K
,...,L
,L
,L
,... ir t.t.) atitinkamai didjaniam daniui. i

serij susidarymas paaikinamas itaip. Atom apaudant didels energijos elektronais, K sluoksnio
elektronas gali gauti energijos kiek, pakankam ilkti i atomo. Tokio atomo kit sluoksni
elektronams pereinant K sluoksnyje susidariusi vakansij, ispinduliuojama K serijos atitinkama
spektro linija. Kai vakansija susidaro L sluoksnyje, tuomet, uimant j M, N ar kito tolimesnio
sluoksnio elektronams, spinduliuojamos L serijos linijos.
1913 m. H.Mozlis atrado dsn, apibdinant Rentgeno spinduli bdingojo spektro linij
danio ir atominio skaiiaus Z sry. Pagal dsn K
linijos dan galima ireikti itaip:

( )
|
.
|
\
|
=
2 2
2
K
2
1
1
1
1
Z R ;
ia R Rydbergo konstanta. Linijai K
danis
164
( ) |
.
|
\
|
=
2 2
2
K
3
1
1
1
1 Z R
;
linijai L
danis
( ) |
.
|
\
|
=
2 2
2
L
3
1
2
1
5 . 7
Z R
ir t.t. Apibendrintai ios formuls uraomos itaip:
( ) |
.
|
\
|
=
2 2
2
1 1
m n
Z R ; (6.6.3)
serijos konstanta vadinama ekranavimo konstanta, n ir m atitinkami sveikieji skaiiai.
Daniausiai Mozlio dsnis uraomas itaip:
( ) = Z a ; (6.6.3a)
ia a kiekvienai serijos linijai bdinga konstanta. Tuomet Mozlio dsnis nusakomas itaip:
kvadratin aknis i danio yra atominio skaiiaus tiesin funkcija. Branduolio teigiamo krvio
ekranavimo efektas j supaniais elektronais vertinamas ekranavimo konstanta .
Bdingj Rentgeno spektr dsningumai visikai patvirtina elektron sluoksnin
pasiskirstym atome.
Nuostabi Rentgeno spinduli savyb yra ta, kad jie praeina pro daugelio kn gana stor
mediagos sluoksn. Bugerio dsnis uraomas itaip:
x
e I I

=
0
;
ia
0
I krintani Rentgeno spinduli intensyvumas, I prajusi x storio mediagos sluoksn
intensyvumas, Rentgeno spinduli slopinimo koeficientas. Rentgeno spinduli srautas
mediagoje slopsta dl dviej proces: fotoefekto (foton nelieka vyksta tikroji absorbcija) ir
Komptono reikinio (sumaja foton energija). Praktiniu poiriu svarbiausio diapazono
( 2 2 . 0 = ) Rentgeno spinduliai silpsta dl fotoefekto. Tuomet dydis labai priklauso nuo
elemento atominio skaiiaus Z ir bangos ilgio
3 4
CZ ;
ia konstanta C priklauso nuo mediagos tankio. iuo sryiu pagrsta rentgeno defektoskopija ir
rentgenodiagnostika. Tiems tikslams gerai tinka stabdomasis Rentgeno spinduliavimas.
Praktikai taikomos ir kitos Rentgeno spinduli savybs. Rentgeno spinduli difrakcija
paremti kristal struktros tyrimo metodai. Tiems tikslams ypa gerai tinka bdingieji Rentgeno
spinduliai, taiau monokristal struktra tiriama ir su itisiniu Rentgeno spektru.
165
Rentgeno spinduli biologinis veikimas taikomas rentgenoterapijoje. Jie slopina navik
augim, sukelia j irim, nuskausmina, maina organizmo jautrum, padeda gydyti udegimus.
Kuriami Rentgeno spinduliais veikiantys prietaisai, pavyzdiui, Rentgeno mikroskopai. Juose
padidintas mikroobjekto atvaizdas sukuriamas Rentgeno spinduli srautu. Pradjus naudoti
keitiklius, kurie Rentgeno spindulius paveria regimja viesa, ir televizij, tokiu mikroskopu
galima operatyviai kontroliuoti objekt sandar.

6.7 Molekuli ir j spektr samprata
Molekul maiausia mediagos dalel, turinti esmines tos mediagos chemines savybes. Ji
susideda i vienod arba skirting atom. Molekulje atom yra du arba daugiau. Iimt sudaro
inertini duj vienatoms molekuls. Molekuls, kuriose yra daugiau kaip 1000 atom, vadinamos
makromolekulmis: pavyzdiui, baltymo molekulje yra apie 10 milijon atom. Atomus
molekulje patvari daugiaatom sistem sieja atom sveika, kuri dar vadinama cheminiu ryiu.
ios sveikos kiekybinis matas yra energijos kiekis, kuris isiskiria susidarant molekulei.
Bandymai rodo, kad atomams susijungus molekul, jos optinis spektras, kur slygoja
valentini elektron uoliai, labai skiriasi nuo atominio spektro, o bdingasis Rentgeno spektras,
kur slygoja vidini sluoksni elektron uoliai, nepakinta. Taigi, tarpatomin sveik molekulje
lemia atom valentiniai elektronai.
Molekuls, kuriose sveikaujantys atomai yra pavirt prieingo enklo krv turiniais jonais,
vadinamos joninmis. Tarpatominis ryys tarp j vadinamas joniniu.
Panagrinkime NaCl molekuls susidarymo pavyzd. Na ir Cl nesuadint atom elektron
konfigracija yra tokia:
Na s p s s 3 2 2 1
6 2 2
, Cl
5 2 6 2 2
3 3 2 2 1 p s p s s .
I grups elemento Na atomo ioriniame sluoksnyje s 3 yra vienas valentinis elektronas. Darbas, kur
reikia atlikti norint istumti elektron i atomo, vadinamas jonizacijos energija ir jis lygus apie
eV 1 . 5 . itiek energijos suvartojama jonizuojant Na atom. Chloro atomo valentinio elektron
sluoksnio p 3 posluoksniui upildyti stinga 1 elektrono. J upildant, isiskiria apie eV 8 . 3 energijos,
ir atomas virsta neigiamuoju jonu. is energijos kiekis vadinamas elektroninio giminingumo
energija. Natrio s 3 elektronui pereinant chloro p 3 pasluoksn, susidaro du vienakrviai prieing
enkl jonai. Dl j abipuss traukos dar isiskiria apie eV 5 . 11 energijos.
Taigi i neutrali atom susidarant NaCl molekulei, energijos pokyi bendras balansas
166
( ) eV eV W 2 . 10 5 . 11 8 . 3 1 . 5 = =
yra neigiamas, t.y. molekuls energija tiek maesn u buvusi atom energij sum. itoks jonins
molekuls susidarymo procesas energijos poiri yra palankus. Toks ryys galimas tarp I ir VII
grupi element. Kai sveikauja artimesni grupi atomai, j cheminis ryys turi ir joninio ir
valentinio ryio poymius.
Gamtoje egzistuoja ir i vienod atom sudarytos molekuls, pavyzdiui, H
2
, O
2
, N
2
ir t.t.
Vienod atom cheminio ryio kvantin teorij sukr V.Heitleris ir F.Londonas. 1927 m. jie
artutiniais metodais iaikino H
2
molekuls chemin ry. Toki molekul sudaro sveikaujanios 4
dalels 2 atomo branduoliai ir 2 elektronai. Kai elektron sukiniai antilygiagrets, tai atomams
suartjant, sistemos energija pastebimai maja ir susidaro cheminis ryys. Tuomet persiklojant
elektron krvio debesims, j krvio tankis erdvje tarp branduoli labai padidja. Galima sakyti,
kad kiekvienas elektronas vienu metu priklauso abiems branduoliams. itoks ryys tarp atom
vadinamas valentiniu arba kovalentiniu.
Atomo valentingumu vadinamas valentini jungi, kurias jis gali sudaryti, skaiius.
Valentiniai ryiai gali susidaryti ir tarp skirting atom, esani gretimose periodins element
lentels grupse, pavyzdiui, CN molekul. Taiau cheminis ryys tarp atom, esani vis
tolimesnse grupse, turi ir valentinio, ir joninio ryio poymi.
Absorbcijos, emisijos ar kombinacinio isklaidymo spektrai, susidarantys dl kvantini uoli
tarp laisvosios ar silpnai su kitomis sveikaujanios molekuls energijos lygmen, vadinami
molekuliniais.
Molekul gali judti sudtingiau u pavien atom: ji gali suktis arba atomai molekulje gali
virpti. Taigi molekuls bsenai nusakyti reikia daugiau ir kvantini skaii negu atomo bsenai
nusakyti.
Molekuls energija W susideda i toki dmen: jos mass centro slenkamojo judjimo
energijos
s
W , molekul sudarani atom branduoli energijos
b
W , elektron judjimo ir sveikos
energijos
e
W atome, molekuls kaip visumos sukamojo judjimo (rotacijos) energijos
r
W ir
molekul sudarani atom branduoli virpjimo apie j pusiausvyros padt energijos
v
W . Taigi
molekuls pilnutin energija
r v e b s
W W W W W W + + + + = . (6.7.1)
167
Molekuls slenkamojo judjimo energija
s
W yra nekvantuota ir ji spektrams takos neturi.
Pastebimos takos molekuliniams spektrams neturi ir branduoli energija
b
W , todl iuos dydius
nekreipiame dmesio. Taigi molekulini spektr svarbiausius dsningumus lemia energijos
r v e
W W W W + + = ' (6.7.1a)
pokyiai. Jiems isiaikinti panagrinkime pai paprasiausi, t.y. dviatom
molekul (6.11 pav.). Molekul laikykime absoliuiai standia ir besisukania apie
atomus jungianiai tiesei statmen a, kuri eina pro molekuls masi centr. ios
aies atvilgiu molekuls inercijos moment paymkime
z
I . Tuomet molekuls
sukamojo judjimo energija
z
r
I
L
W
2
2
= ; (6.7.2)
ia L molekuls rotacijos impulso momentas. Jis kvantinje mechanikoje ireikiamas itaip:
( ) 1 + = J J L h , ( ) ,... 2 , 1 , 0 = J (6.7.3)
ia dydis J vadinamas rotaciniu kvantiniu skaiiumi. I (6.7.2) ir (6.7.3) seka, kad molekuls
sukamojo judjimo energija ireikiama itaip:
( )
( ) 1
2
1
2
,
+ =
+
= J BJ
I
J J
W
z
J r
h
; (6.7.4)
ia nuo molekuls sandaros priklausantis ir energijos vienetais matuojamas dydis
z
I
B
2
2
h
=
vadinamas molekuls rotacine konstanta.
I (6.7.4) seka, kad skirtumas tarp gretim rotacins energijos lygmen yra itoks:
( ) 1 2
, 1 ,
+ =
+
J B W W
J r J r
. (6.7.5)
Jis yra eV
3 5
10 10

eils. I impulso momento
tverms dsnio seka, kad ia galimi tik atrankos
taisykl 1 = J tenkinantys spinduliniai uoliai, t.y.
galimi tik uoliai gretim rotacins energijos lygmen.
Tarkime, kad ryys tarp atom molekulje yra
tamprusis. Tuomet atom sveikos potencin energija
( ) r V , kaip nuotolio r tarp j centr funkcija parodyta
6.12 paveiksle. Nuotoliui tarp atom centr pakitus
z
6.11 pav.
V(r)
r
r
0

0

5
4
3
2
1
0 = v

6.12 pav.
168
dydiu
0
r r , atsiranda link pusiausvyros padties nukreipta kvazitamprioji jga dl to kiekvieno
atomo branduolys virpa apie savo pusiausvyros padt ( )
0
r r = . Jeigu virpesi amplitud, palyginti
su
0
r yra labai maa, tai jie yra harmoniniai ir jiems tinka harmoninio osciliatoriaus dsningumai.
Tokio osciliatoriaus energija ireikiama lygtimi:
0
2
1
v h W
v
|
.
|
\
|
+ = ( ) ,... 2 , 1 , 0 v = ;
ia v vibracinis kvantinis skaiius,
0
nuo virpanios dalels mass m ir sistemos
kvazitampriosios konstantos k priklausantis virpjimo savasis danis
|
|
.
|
\
|
=
m
k
2
1
0
. I energijos
formuls seka, kad nuotolis tarp gretim vibracins energijos lygmen yra vienodas ir lygus
0 v 1 v
h W W =
+
(6.7.6)
Nustatyta, kad priklausomai nuo molekuls prigimties is skirtumas yra eV
1 2
10 10

eils. Tokio
osciliatoriaus spinduliniams uoliams tarp vibracins energijos lygmen galioja atrankos taisykls
1 v = . Taiau esant dideliems v (didel branduolio virpjimo amplitud), atom sveikos
potencin energija ( ) r V kinta ne parabols dsniu, virpesiai yra jau anharmoniniai. Tuomet
vibracins energijos lygmenys jau nevienodai nutol vienas nuo kito, o didjant v , tankja (6.12
pav.). Be to, anharmoniniam osciliatoriui jau galimi kvantiniai uoliai, kuriuose v gali bti
didesnis u 1. Taiau itoki spektro linij intensyvumas nedidelis ir maja didjant v .Molekuls
elektron lygmenys tai atomo energijos lygmenys, kurie labiausiai priklauso nuo pagrindinio
kvantinio skaiiaus n . Kai kvantinio uolio metu kinta n , tai elektron energijos pokytis
e
W yra
keleto eV eils ir gaunamas regimasis ar ultravioletinis spinduliavimas.
Taigi dviatoms molekuls energijos iraik perraome itaip:
( ) 1
2 2
1
v '
2
0
+ + |
.
|
\
|
+ + = + + = J J
I
h W W W W W
z
e r v e
h
. (6.7.7)
Nustatyta, kad ios lygybs dmenims galioja nelygyb
r v e
W W W >> >> .
Taigi gretimi elektron energetiniai lygmenys
e
W yra toli vienas nuo kito palyginti su gretimais
vibraciniais, o tuo labiau rotaciniais energetiniais lygmenimis. Kiekvien apibrt
e
W vert atitinka
kvantiniu skaiiumi v nusakomas visas molekuls vibracini bsen rinkinys su savita vibracine
energija
v
W . Savo ruotu kiekvien apibrt molekuls vibracins energijos
v
W vert dar atitinka
169
daugyb bsen su skirtinga rotacine energija
r
W . Taigi net dvitoms
molekuls energijos spektras yra labai sudtingas palyginti su atomo.
6.13 paveiksle pavaizduoti du elektroniniai energetiniai lygmenys
(storos linijos) kartu su vibraciniais ir rotaciniais energetiniais
lygmenimis.
Sugretin atomo energetini lygmen diagram su dviatoms
molekuls (6.13 pav.), matome, kad atomo elektronin lygmen
molekulje atitinka vibracini-rotacini lygmen juost sistema. Tokie
spektrai vadinami juostiniais.
Vykstant spinduliniam uoliui tarp molekuls energetini lygmen,
pagal Boro dani slyg spinduliavimo danis ireikiamas lygybe
h
W
h
W
h
W
h
W
r v e

+
=
'
; (6.7.8)
ia galioja nelygyb
r v e
W W W >> >> . Susipainkime su
molekulini spektr atvejais.
1. 6.14 paveiksle parodyti kvantiniai uoliai tarp gretim rotacini
energetini lygmen, kai 0 = =
v e
W W . Toks spektras vadinamas rotaciniu molekuliniu spektru.
ia energijos emisijai galioja atrankos taisykl 1 = J , o absorbcijai 1 = J . Spinduliavimo danis
apskaiiuojamas itaip:
( ) 1
2 , 1 ,
+ =
=
+
J
h
B
h
W W
J r J r
J
; (6.7.9)
ia J energinio lygmens, kur vyksta uolis, kvantinis
skaiius. Molekulei pereinant lygmen, apibdinam 0 = J ,
spinduliuojama paties maiausio danio
h
B 2
1
= energija. Kit
kvantini uoli metu spinduliuojamas danis
J
yra kartotinis
1
, t.y.
1
k
J
= , ( ) ,.. 3 , 2 , 1 = k . (6.7.10)
is spinduliavimas yra ilgojo infraraudonojo spinduliavimo
(imtai mikrometr) diapazone.
1 2
0 0
2 6
3 12
J J(J+1)
4 20
1

1
2
1
3
1
4
6.14 pav.
6.13 pav.
170
2. 6.15 paveiksle parodyti spinduliniai
uoliai i molekuls vieno vibracinio lygmens
gretim 1 v = , t.y. 0
v
W ir 0
r
W ,
o 0 =
e
W . itokio kvantinio uolio metu
rotacinis kvantinis skaiius gali sumati
( ) 1 = J arba padidti ( ) 1 = J (6.15 pav.).
Dl i uoli susidaro vibracijos juosta i
labai artim rotacijos linij. 6.15 paveiksle
matyti, kad vykstant parodytiems kvantiniams
uoliams, linij danis didja i kairs
dein. Toks spektras vadinamas vibraciniu
rotaciniu molekuliniu spektru. Jis yra artimoje
(iki keli mikrometr) ir vidutinje (iki keli
deimi mikrometr) infraraudonojoje
spektro srityje.
3. Vykstant kvantiniams uoliams tarp elektronini lygmen, dl molekuls energetini
lygmen juostinio pobdio (r. 6.13 pav.) gaunamas juostinis elektroninis molekulinis spektras.
Sudting molekuli elektronini spektr juostos daniausiai susilieja vien. Kartais tokios juostos
ukloja viena kit. Elektroniniai molekuliniai spektrai yra regimojoje ir ultravioletinje spektro
srityje.
Molekulins spektroskopijos metodais tiriama molekuli sandara. Pagal elektroninius
molekulinius spektrus sprendiama apie molekuls elektroninius sluoksnius, molekuls disociacijos
energij ir kt. Pagal vibracinius spektrus galima nustatyti molekuls cheminio ryio tip, jos erdvin
sandar ir t.t. Molekulini kvantini uoli pagrindu sukurti superauktj dani elektromagnetini
bang generatoriai, kvantiniai dani etalonai, kvantiniai laikrodiai ir t.t.

6.8 Kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai
uolis, kuris vyksta savaime i kvantins sistemos (atomo, molekuls, kristalo) vieno
energetinio lygmens kit, vadinamas savaiminiu arba spontaniniu. Jie galimi tik i didesns
energijos ( )
i
W lygmens maesns energijos ( )
j
W lygmen. uol lydi energijos
h W W
j i
= = (6.8.1)
?
0

v+1
v
1 2
0 0
2 6
3 12
2 6
1 2
0 0
J J(J+1)
3 12
6.15 pav.
171
kvanto ispinduliavimas. Savaiminiam spinduliavimui bdinga tai, kad jis vyksta atsitiktinai.
Negalima numatyti uolio pradios laiko momento, galima tik vertinti tikimyb, kad per tam tikr
laiko tarp jis vyks. Dl savaiminio uolio atsitiktinio pobdio vairs atomai spinduliuoja
nepriklausomai vienas nuo kito ne tuo paiu laiko momentu. Dl to j elektromagnetinio
spinduliavimo bang fazs, poliarizacija, spinduliavimo sklidimo kryptys yra vairios, t.y.
tarpusavyje nesuderintos. Todl savaiminis spinduliavimas yra nekoherentinis, nors spinduliavimo
danis gali ir sutapti. Suadintj energij
i
W lygmenys, i kuri spontanini uoli tikimyb yra
palyginti maa, vadinami metastabiliaisiais.
1918 m. A.Einteinas atkreip dmes tai, kad turi bti dar vienas spindulini uoli tipas.
Pagal j, jeigu suadintame lygmenyje
i
W esant atom veikia kintamasis elektromagnetinis laukas,
kurio danis tenkina (6.8.1) slyg, tai spindulinio uolio
j i
W W tikimyb padidja. Toks
spindulinis uolis vadinamas priverstiniu arba indukuotuoju. Jo tikimyb tiesiog proporcinga
spinduliavim sukelianio elektromagnetinio lauko energijos triniam tankiui.
iuo atveju elektromagnetinio lauko veikiamas
suadintas atomas (6.16 pav., a) pereina maesns
energijos bsen (6.16 pav., b). io priverstinio uolio metu
ispinduliuoto fotono energija taip pat nusakoma (6.8.1)
lygybe. Indukuotojo spinduliavimo esmin ypatyb yra ta,
kad naujai susidariusio fotono energija, danis, sklidimo
kryptis, poliarizacija, pradin faz yra tapats j suadinusio fotono atitinkamoms charakteristikoms.
Spinduliavimui taikant bangines svokas, bt galima sakyti, kad indukuotasis spinduliavimas yra
koherentus j indukavusiam. Dl to pirminis signalas sustiprinamas tai ir yra kvantinio stiprintuvo
veikimo esm.
Bsenoje
j
W esanti kvantin sistema, sugrusi energijos kiek h , kuris tenkina slyg
i j
W h W = + ,
pereina didesns energijos
i
W bsen vyksta priverstinis arba indukuotasis absorbcinis uolis.
Spontaniniai uoliai
i j
W W negalimi. Absorbcijos tikimyb taip pat proporcinga krintanios
elektromagnetins energijos triniam tankiui.
Paprasiausios pusiausvyros atvejis yra detalioji pusiausvyra, kuri nusistovi tarp bet kuri
dviej laisvai pasirinkt energetini lygmen. Tuomet uoli i i-ojo lygmens j-j skaiius turi
bti lygus per t pat laik vykusi atvirktini uoli skaiiui (i j-ojo i-j).
h
h
W
j
W
i
h
a b
6.16 pav.
172
Kai kno temperatra K T 0 > , dalis jo atom ar molekuli yra suadintos. Detaliosios
pusiausvyros atveju dalels pagal energijas
i
W pasiskirsto pagal Bolcmano dsn:
kT
W
i
i
Ce N

= ; (6.8.2)
ia
i
N energijos
i
W bsenoje esani daleli skaiius, C tam tikra sistemos konstanta. Tuomet
pagal skirtingas energijas
i
W ir
j
W dalels pasiskirsto itaip:
kT
h
kT
W W
i
j
e e
N
N
j i
= =

. (6.8.3)
I (6.8.3) seka, kad jeigu
j i
W W > , tai
i j
N N > , t.y. maesns energijos lygmenyje daleli yra
daugiau negu didesns energijos lygmenyje.
Kai spinduliavimo energija sklinda mediaga, stebimi abiej tip indukuotieji uoliai:
absorbcinis ir spindulinis. Pirmasis krintanio spinduliavimo intensyvum maina, antrasis didina.
Galutinis rezultatas priklauso nuo to, kuris i j dominuoja. Kadangi
i j
N N > , tai krintaniam
fotonui didesn tikimyb sveikauti su energijos
j
W dalelmis negu su energijos
i
W dalelmis.
Taigi absorbcini uoli bus daugiau negu indukuotj spindulini uoli. Dl to mediaga
sklindanio spinduliavimo intensyvumas maja pagal Bugerio dsn:
x
e I I

=

0
; (6.8.4)
ia
0
I krintanio spinduliavimo intensyvumas, I storio x mediagos sluoksn prajusio
spinduliavimo intensyvumas, absorbcijos rodiklis. Mediaga sklindanio spinduliavimo
intensyvumas didja (signalas stiprinamas) tik tuomet, jeigu indukuotj spindulini uoli tikimyb
yra didesn negu absorbcini uoli. Tuomet (6.8.4) eksponents laipsnio rodiklis yra teigiamas.
Dyd paymj k , (6.8.4) lygyb perraome itaip:
kx
e
I
I
=
0
; (6. 8.4a)
ia teigiamas dydis k vadinamas stiprinimo koeficientu. Santykis
0
I
I
rodo kiek kart spinduliavimo
intensyvumas padidja, spinduliavimui praeinat storio x mediagos sluoksn. Taip esti mediagoje,
kurioje sukurta energetini lygmen upildymo apgra (inversija), t.y. didesn energijos vert
i
W
turini daleli skaiius
j i
N N > . Toki apgr galima gauti trij energetini lygmen sistemoje
(6.17 pav.), jeigu jie pasiymi reikiamomis savybmis. ia
1
W yra nesuadinto atomo ar molekuls
173
didiausia energija, o
2
W ir
3
W suadint energij
lygmenys. ia labai svarbu, kad spinduliniai uoliai i 3-iojo
lygmens 2-j bt leistini, o i 2-ojo 1-j bt draustini,
kitaip sakant energetinis lygmuo
2
W bt metastabilusis.
Tuomet jame atsidrusio atomo bdingoji gyvavimo trukm
bt apie s
3
10
, t.y. apie
5
10 kart ilgesn negu
lygmenyje
3
W . Be to, lygmuo
2
W turi bti artimas
3
W .
i kvantin sistem veikiant energijos
1 3
' W W = intensyviu foton srautu, vyrauja
elektronus i lygmens
1
W
3
W perkeliantys absorbciniai uoliai. Dalis suadint atom savaime ar
priverstinai grta lygmen
1
W , po to vl sugr foton i naujo suadinami. Taiau jeigu lygmuo
2
W artimas
3
W , tuomet didel tikimyb, kad suadintieji atomai, kristalui ar kitiems atomams
atidav energijos kiek
2 3
W W , pereina metastabilj lygmen. Intensyviai adinant mediag,
gali susidaryti 1 ir 2 lygmen upildymo apgra, t.y. situacija, kurioje
1 2
N N > . ia turi bti
suadinta daugiau kaip pus vis mediagos daleli, todl adinimo intensyvumas turi bti gana
didelis. Ekonomikesnis yra keturiais energetiniais lygmenimis pagrstas j upildymo apgros
gavimo bdas.
Spontaninio uolio metu i 2 lygmens 1 lygmen ispinduliuotasis danio
h
W W
1 2

=
fotonas gali indukuoti spindulin uol 1 2 . Tuomet susidaro dar vienas jam tapatus fotonas. ie
jau du fotonai savo ruotu gali indukuoti naujus kvantinius uolius tuomet danio signalas
stiprja.
Naudojami ir kiti adinimo bdai aktyviosios mediagos daleli energetini lygmen
upildymo apgrai gauti. Tam naudojamos chemins reakcijos, dujose tai galima padaryti
elektriniu ir magnetiniu lauku riuojant aktyviosios mediagos suadintas daleles, naudojant
elektros ilyd ir t.t.
taisas, kuriuo dl indukuotj spindulini uoli generuojamas danio signalas, vadinamas
kvantiniu generatoriumi. Jeigu jis yra optini dani diapazone, tai prietaisas dar vadinamas lazeriu
arba optiniu kvantiniu generatoriumi (OKG), o jeigu mikrobang diapazone mazeriu.
Kai toks taisas naudojamas danio ioriniam signalui stiprinti, tuomet jis vadinamas
kvantiniu stiprintuvu. Jo veikimo principas visai toks pat kaip kvantinio generatoriaus.
S
a
v
a
i
m
i
n
i
s

s
p
i
n
d
u
l
i
a
v
i
m
a
s

Kaupinimas
3(W
3
)
1(W
1
)
2(W
2
)
I
n
d
u
k
u
o
t
a
s
i
s

s
p
i
n
d
u
l
i
a
v
i
m
a
s

S
a
v
a
i
m
i
n
i
s

s
p
i
n
d
u
l
i
a
v
i
m
a
s

a
d
i
n
i
m
a
s

6.17 pav.
174
Nors A.Einteino teiginys dl indukuotojo spinduliavimo buvo suformuluotas viesai, taiau
praktikai jis pirmiausia panaudotas kuriant radijo danio diapazono renginius. Mat termodinamins
pusiausvyros slygomis kvantins sistemos palyginti didels energijos optiniai lygmenys yra labai
maai upildyti elektronais, t.y. aktyviosios mediagos suadint daleli koncentracija yra labai
maa. Norint gauti energijos lygmen upildymo apgr, reikia turti didelio intensyvumo
adinimo viesos renginius. Paprasiau yra su mazeriais.
Pirmj kvantin generatori (mazer) beveik vienu metu 1954 m. sukr C.Taunsas su
bendradarbiais bei N.Basovas su A.Prochorovu. ia aktyvioji mediaga buvo amoniako NH
3

molekuls. U kvantins elektronikos fundamentalius tyrimus 1964 m. C.Taunsas, N.Basovas ir
A.Prochorovas apdovanoti Nobelio premija.
Daugelio amoniako molekuli vibracija yra suadinta netgi kambario temperatroje
( ) K T 300 ~ . I i molekuli pluoto elektriniu lauku tinkamai suadintos molekuls atskiriamos
nuo kit ir praleidiamos pro trin rezonatori, kuriame sudaromos radijo mikrobang generavimo
prielaidos.
Pirmasis kietojo kno lazeris (1960 m.) sukurtas naudojant rubino kristal. Raudonasis rubinas
yra aliuminio oksido (Al
2
O
3
) kristalas (korundas), kuriame apie 0,05% aliuminio atom pakeista
chromo jonais. Aktyvioji mediaga, kurioje vyksta
indukuotasis spinduliavimas, ir yra chromo jonai. J
svarbiausi energijos lygmen schema (6.18 pav.) yra
tokia: arti energijos pagrindinio lygmens 1 yra plati
energijos
3
W juosta 3 (teisingiau dvi juostos) ir
dvigubas energijos
2
W metastabilusis lygmuo 2.
Kadangi 3 yra juosta, o ne siauras lygmuo, tai rubino
kristal efektyviai adina ksenonu upildytos impulsins elektros ilydio lempos spinduliuojama
viesa, kurios spektras gana platus. Chromo jonai suadinami iki energijos
3
W . Didioji j dalis,
energijos pertekli perdav gardelei, nespinduliniu uoliu kaupiasi metastabiliame lygmenyje 2.
Lygmen 1 ir 2 upildymo apgrai susidaryti padeda tai, kad chromo jonui savaiminio uolio i
lygmens 2 1 tikimyb yra maa.
Ksenonu lempa dirba impulsiniu reimu. Jos viesos impulso trukm apie s
3
10
. Per laik
kiekvienas kristalo kubinis centimetras absorbuoja kelis daulius energijos. Toks generatorius dirba
impulsiniu reimu.
1
= 0.6927m
2
= 0.6943m
3
Kaupinimas
1
2
I
n
d
u
k
u
o
t
a
s
i
s

s
p
i
n
d
u
l
i
a
v
i
m
a
s

a
d
i
n
i
m
a
s

6.18 pav.
175
Pirmasis duj kvantinis generatorius sukurtas
1961 m. ia aktyvioji mediaga buvo neono ir helio
duj miinio plazma, kuri susidarydavo vykstant
aukto danio elektros ikrovai. Susidurdami su
greitais elektronais helio atomai i bsenos 1 pereina
suadint bsen 2 (6.19 pav.). Jiems susiduriant su
neono atomais, pastarieji taip pat suadinami ir
pereina Ne metastabil energetin lygmen 3, kuris
labai artimas He lygmeniui 2. Neono atome tarp
metastabilaus (3) ir pagrindinio (1) energinio
lygmens dar yra darbinis lygmuo 4. Jis turi bti pakankamai toli nuo pagrindinio lygmens, kad
termodinaminje pusiausvyroje bt maai upildytas. Tuomet lengvai sudaroma neono 3 ir 4
lygmen upildymo apgra.
Kiekvien kvantin generatori (6.20 pav.)
sudaro rezonansinis stiprintuvas ir grtamojo ryio
elementai. Stiprintuv sudaro aktyvioji mediaga 1
ir jos adinimo energijos altinis. Grtamojo ryio
grandin sudaro atviras rezonatorius, t.y. du tam
tikru nuotoliu L taisyti lygiagrets veidrodiai 2
ir 3. Vienas j, sakykime 3, yra pusiau skaidrus.
Kaip matyti paveiksle (6.20 pav., a), tik iilgai
rezonatoriaus sklindantys fotonai, atsispindj nuo
veidrodio 2, vl grta aktyvij mediag ir
toliau kuria tapai foton lavin. Jiems pasiekus
pusiau skaidr veidrod 3, dalis ieina iorn, o kita
dalis atsispindi, ir toliau aktyvioje mediagoje j
srautas stiprja (6.20 pav., b). Tokiu bdu veidrodiais sudaromas teigiamas grtamasis ryys,
btinas foton generavimo reimui palaikyti. I (6.8.4a) seka, kad kiekvien kart praeinanio
aktyviosios mediagos ilgio L sluoksn spinduliavimo intensyvumas padidja
kL
e kart, ia k
stiprinimo koeficientas.
Kad bt generuojamas spinduliavimas, rezonatoriaus ilgis L turi tenkinti tam tikras slygas.
Spinduliavimo stiprjimas kvantiniame generatoriuje pagal bangin vaizd reikia, kad
Ne
He
Indukuotasis
spinduliavimas
= 0.6328m
4
3
1
S
a
v
a
i
m
i
n
i
s

s
p
i
n
d
u
l
i
a
v
i
m
a
s

Kaupinimas
2
a
d
i
n
i
m
a
s

6.19 pav.
3 2
1
a
L
b
6.20 pav.
176
nepaliaujamai didja bangos amplitud. Pasiekus rezonans ji pasidaro didiausia. Tai vyksta
tuomet, kai rezonatoriaus ilgyje L telpa generuojam bang sveikasis pusbangi skaiius, t.y.
2
n L = ( ) ,... 3 , 2 , 1 = n . (6.8.5)
Taigi iuo poiri kvantinio generatoriaus spinduliavimas tai daugybs koherentini bang, kuri
fazi skirtumai 2 kartotiniai, interferencijos rezultatas.
Kvantiniai generatoriai gali dirbti dvejopu reimu. Jei aktyvioji mediaga optikai adinama
impulsine lempa, kurios viesos impulso trukm apie s
3
10
, tai generuojamo impulso trukm

beveik tokia pat. Specialia ranga generuojamo spinduliavimo impulso trukm galima sumainti iki
s
9
10
. Taigi jeigu adinama aktyvioji mediaga gavo apie J 20 energijos kiek ir po to per s
9
10
ji
buvo ispinduliuota, tuomet spinduliavimo galia yra W
10
10 eils.
Kiti kvantiniai generatoriai gali veikti ir tolydiniu reimu, t.y. spinduliuoti tolydiai. itaip
veika plaiai paplit helio ir neono duj miinio lazeriai.
Kvantini generatori spinduliavimas pasiymi koherentikumu, monochromatikumu ir
kryptingumu. ia koherentikumo nuotolis gali viryti deimtis km, t.y. apie
7
10 karto didesnis
negu prastini viesos altini.
io spinduliavimo spektrins linijos plotis m
11
10 ~

, t.y. jis pasiymi labai auktu
monochromatikumo laipsniu. Be to, is spinduliavimas pasiymi generuojamo danio stabilumu:
jo santykinis stabilumas
11 13
10 10 ~

eils.
Monochromatinio ir kryptingo spinduliavimo energija lengvai sufokusuojama dmel, kurios
skersmuo artimas spinduliuojamos bangos ilgiui ( ) m 1 ~ . Taip gaunamas elektromagnetinis
spinduliavimas, kurio elektrinio lauko stiprumo amplitud gali siekti m V
7
10 , t.y. atomo vidinio
elektrinio lauko stiprumo eils.
Kvantiniai stiprintuvai pasiymi dideliu jautrumu ir itin emu triukm lygiu. Kiekviena
minta indukuotojo spinduliavimo ypatyb jau plaiai naudojama. Paminsime kelet taikymo
atvej.
1. Isprendus viesos moduliavimo ir demoduliavimo problem, ryio antenose kaip neanioji
banga gals bti panaudota lazerio viesa.
2. Remiantis koherentumu, sukurti lazeriniai interferometrai, skirti poslinkiams ir nuotoliams
matuoti. J santykin paklaida apie
7
10
. Jie naudojami koordinatini matavimo main, rankini

mikroskop, precizini metalo pjovimo stakli atskaitos sistemose.
177
3. Monochromatin krypting lazerio spinduliavim sufokusavus keleto m skersmens
plotel, gaunami
2
11
10
cm
W
ir didesni spinduliavimo srauto tankiai. Tuomet mediaga tam tikruose
ploteliuose gali kaisti iki 12 milijon K ir igaruoti. Tokiu bdu galima steriliai vakuume arba per
skaidr sluoksn lydyti, garinti, pjaustyti, grti vairiausias mediagas. Taip griamos kiauros ir
aklinos iki m 100 skersmens skyls elektronini prietais diafragmose, laikrodi deimanto ir
rubino akmenliuose, ESM atminties feritinse ploktelse ir kitur. Lazerinis pjovimas
praktikuojamas integrini schem gamyboje. Panaudojant labai didelio galingumo kvantini
generatori spinduliavim, galima pjaustyti u deimi kilometr esanius metalinius objektus.
Tokiu spinduliavimu veikiant normalaus tankio dujas, susidaro plazma, kurios temperatra
apie K
4
10 2 . Tai emosios temperatros plazma; itokiu principu veikia optiniai plazmotronai, t.y.
plazmos generatoriai.
Galing lazeri sufokusuotu spinduliavimu veikiant kietus knus ar suslgtas dujas, gaunama
auktosios temperatros plazma ( ) K T
7
10 ~ . i plazma naudojama sprendiant valdom
termobranduolini reakcij problem.
4. Sukrus lazer gim nauja taikomosios fizikos aka holografija.
5. Trump ir labai trump impuls lazeriais tiriami iki s
13
10
trukms mediagoje vykstantys

relaksaciniai procesai.
6. iuolaikiniais kvantiniais generatoriais gaunamas toks spinduliavimo intensyvumas, kad jo
bangos amplitud yra atomo vidinio lauko stiprumo eils ar net didesn. Veikiant mediag tokiais
spinduliais vyksta netiesins optikos reikiniai: optin detekcija, optinis harmonik generavimas,
viesos lio rodiklio kaita, daugiafoton absorbcija ir kt. iuo principu sukurti tolydiai keiiamo
bangos ilgio lazeriai (parametriniai kvantiniai generatoriai).
7. Labai plati kvantins elektronikos taikymo sritis yra radiospektroskopija, tirianti
spindulinius ir absorbcinius indukuotuosius kvantinius uolius, kai sistema veikiama radijo
diapazono elektromagnetiniu spinduliavimu.
Radijo diapazono kvant energija h yra labai maa palyginti su optini. Tai galina tirti
tokias sveikas mediagoje, dl kuri kvantins sistemos energijos pokyiai esti mai ir optiniais
metodais nestebimi. iais metodais tiriami molekuli rotaciniai energetiniai lygmenys, tiriamas
elektronini lygmen suskilimas magnetiniame lauke (Zmano reikinys) ir daugelis kit reikini.
J fizikin esm sudaro tai, kad kvantin sistema (atomas, molekul, kristalas ir kt.), veikiama radijo
danio elektromagnetiniu spinduliavimo, pereina didesns energijos bsen. is perjimas lydimas
178
tam tikro danio radijo bang sugrimo. Tai tiriant, nustatomos kvantins sistemos galimos
energetins bsenos ir daugelis kit joms bding charakteristik.

1. K vadiname Zmano reikiniu?
2. K vadiname tarko reikiniu?
3. K vadiname sukiniu (spinu)?
4. Nuo priklauso element savybi periodikumas?
5. Kaip nusakomas Paulio draudimo principas?
6. K vadiname tapatingosiomis dalelmis?
7. I koki dali sudarytas Rentgeno spinduli spektras?
8. I koki dedamj sudarytas molekuli spektras?
9. K vadiname indukuotu spinduliavimu?
10. K reikia energijos lygmen inversija (apgra)?
11. K vadiname lazeriu ir k vadiname mazeriu?
179
7. Kietojo kno fizikos pradmenys
7.1 Kietojo kno modelis
Taikant Fermio ir Dirako statistik laisviesiems elektronams metaluose, nenagrinjome j
atsiradimo prieasi ir neatsivelgiame kartu atsiradusi teigiam jon tak j judjimui. Kietj
kn kvantin teorija taip pat turt paaikinti, kodl visos mediagos dujiniame bvyje yra
dielektrikai, o kietame elektrinis laidumas kinta labai plaiose ribose; arba kodl vien valentin
elektron turintis natris yra laidininkas, o keturvalentis deimantas dielektrikas.
iuos ir kitus klausimus atsako kietj kn juostin teorija. Ji taikoma kristaliniams knams,
t.y. tokiems dariniams, kuriuose tvarkingai pasiskirsiusios dalels sudaro kristalin gardel.
Dalels yra isidst atitinkamu dsningumu erdvje nubrt tiesi sankirtos takuose, kurie
vadinami gardels mazgais.
Kristalo modelis. iame modelyje atomo branduolys ir jo vidini sluoksni elektronai sudaro
vien darin, o j visuma gardels jonin kamien. Pastarasis kuria periodin elektrin lauk,
kuriame juda iorinio sluoksnio valentiniai elektronai. Vadinasi, i modelio iplaukia, kad kristalas
yra joninio kamieno ir valentini elektron darinys.
Silpnojo ir stipriojo ryio artutinumai. Elektron judjimo kristale tam tikrus dsningumus
galima isiaikinti nagrinjant vienmat kristal ir jam taikant Kroningo ir Penio model. Sakykime,
kristalo daleli (7.1 paveiksle juodi rutuliukai) koordinats yra itokios ( )k c b b x
k
+ + = 2 ; ia
0 = k pirmajai dalelei, 1 = k
antrajai ir t.t. Tokio modelio
kristale elektrono (viess
rutuliukai) potencin energija
i
V
0

aproksimuojama paeiliui
besikeiianiomis ploio b
staiakampmis potencialo
duobmis ir ploio c bei aukio
ai
V potencialiniais barjerais.
Jeigu elektrono potencins
x
( ) x
i
W
i

i
V
0

ai
V
2b b
c c
( ) x
i 1
( ) x
i 2
V
a
i

-

W
i

7.1 pav.
180
energijos amplitud
ai
V yra maa palyginti su jo kinetine energija, tai j galima laikyti beveik
laisvu, o jo padt kristale nelokalizuota. itokie elektronai vadinami silpnai suritaisiais ir j
bsena apraoma ( ) x
i 1
bangine funkcija (7.1 pav.). Ji yra silpnojo ryio metodo artinys.
Prieingu atveju ( )
ai
V elektronas negali apleisti potencialo duobs, t.y. lokalizuotas arti
atomo. Tokio elektrono energija
i
W (7.1 pav.) kinta diskreiai, o jo bsena apraoma bangine
funkcija ( ) x
i 2
, kuri yra stipriojo ryio artutinumas.

1. K vadiname gardels mazgais?
2. Paaikinkite kristalo model.
3. Apibrkite silpnojo ir stipriojo ryio artinius.

7.2 Kristalo energij juostos
Energij vertes, kurias gali turti kristalo elektronai, galima rasti naudojant ir silpnojo, ir
stipriojo ryio artinius. ia aptarsime antrj artin.
Jei atomai yra toli vienas nuo kito (atstumas tarp j r ) ir tarpusavyje nesveikauja, tai j
energijos W spektras yra vienod energij lygmen sistema (7.2 pav., a). Kiekvienas lygmuo
nusakomas dviem kvantiniais skaiiais: pagrindiniu n bei orbitiniu l ir yra isigims ( ) 1 2 + l kart.
Atomus suartinant ir taip sudarant kristal, elektrono energija pradeda priklausyti nuo joninio
kamieno sukurto elektrinio lauko. Elektrono ir io lauko sveika isigimim panaikina, todl
kiekvienas
l n
W
,
suskyla ( )N l 1 2 + lygmen (ia N atom skaiius kristale). Atstumai tarp
L
a
i
s
v
o
j
o

a
t
o
m
o

e
n
e
r
g
i
j
o
s

l
y
g
m
e
n
y
s

3s
2p
2s
1s
r
0
r
W
a
3s
2p
2s
1s
W
Kristalo energijos
juostos
W
6

W
5
W
4
W
3
W
2
W
1
W
0
b
7.2 pav.
181
gretim suskilusi lygmen priklauso nuo tarpatominio atstumo r , nes nuo r verts priklauso
sveikos stiprumas. i priklausomyb parodyta 7.2 pav., a. Pusiausvirame kristale nusistovi tam
tikras atstumas
0
r tarp atom, todl energijos lygmenys yra susigrupav iam atstumui
atitinkanias juostas (7.2 pav., b). Kaip matyti 7.2, b paveiksle, kristalo galim energij intervalai
2 1
W W ,
4 3
W W ,
6 5
W W atskirti draustini energij intervalais
1 0
W W ,
3 2
W W ir
5 4
W W .
Kietojo kno fizikoje jie atitinkamai vadinami leistinmis ir draustinmis energijos juostomis. i
juost plotis W nepriklauso nuo kristalo matmen, o priklauso nuo j sudarani atom kilms ir
kristalo struktros. Juost plotis dar priklauso nuo krypties kristale, nes atstumai tarp atom
skirtingomis kryptimis yra skirtingi. Atskirais atvejais dvi leistins juostos gali persikloti viena su
kita, sudarydamos hibridin juost.
vertinkime valentini ir vidini sluoksni elektron energij juost plot. Valentiniai
elektronai veik potencialiniu barjerus, gali pereiti nuo vieno atomo prie kito tuneliniu bdu.
Tunelinio perjimo tikimyb valentiniams elektronams didel, o vidini sluoksni elektronams
labai maa. Todl valentiniai elektronai nra lokalizuoti atome, bet migruoja kristale. Perjimo
greitis apytiksliai lygus j greiiui atome ( ) s m v
5
10 ~ , todl valentiniai elektronai mazge utrunka
laik ( ) ( ) s s m m v d t
15 5 10
10 10 10

= = ( d atomo matmenys). J energija yra neapibrta
dydiu W , kuris ir nusako elektron energijos lygmens plot arba lygmens iplitim. J randame i
Heizenbergo principo: eV t W 1 ~ h = . Matome, kad elektron kristale energijos lygmenys
isipleia ir sudaro energijos juostas. Valentini elektron (pvz., s 3 , 7.2 pav., b) leistin juost
plotis gali siekti kelet elektronvolt. Gi vidini elektron (pvz., s s 2 , 1 ) lygmenys beveik neiplinta:
elektronai suadintame bvyje utrunka laik s t
8
10 ~

, i ia eV t W
7
10 ~

= h . i energija
enkliai maesn u atstum tarp leistin energij lygmen, kuris yra eV 1 ~ .

1. K vadiname kristal leistinmis, draustinmis energijos juostomis?
2. K vadiname kristal hibridine juosta?
3. Kodl valentini elektron energijos lygmenys iplinta labiausiai?
182
7.3 Energijos juost upildymas elektronais. Laidininkai, puslaidininkiai ir
dielektrikai
Kristalo energijos juostoms vaizduoti paprastai naudojama supaprastinta schema (7.3 pav.).
ioje schemoje vaizduojamos tik dvi juostos i vis galim energijos juost: valentin (atitinkanti
nesuadint valentini elektron bvius) ir artimiausia jais suadint
energij juosta. i juosta dar vadinama laidumo juosta, nes nesant iorini
poveiki joje elektron nra: tik gav energijos, elektronai pereina i
juost ir gali dalyvauti elektriniame laidume. Abi juostos atskirtos ploio
g
W draustine juosta.
Laisvj elektron savybs upildytoje ir neupildytoje valentinje
juostoje skiriasi.
Visikai upildyt juost atvejis. Elektrinis laukas gali pakeisti judjim tik t elektron,
kurie randasi nepilnai upildytoje juostoje. Iorinio elektrinio lauko veikiamas elektronas laisvojo
kelio nuotolyje gyja eV
4 8
10 10

energij. Jos pakanka j perkelti tos paios juostos didesns
energijos lygmenis ir nepakanka elektronus perkelti laidumo juost. Tokie perjimai galimi tik tuo
atveju, jei valentinje juostoje yra laisv energijos lygmen, t.y. i juosta nra elektron visikai
upildyta. Taiau esant visiems valentins juostos
energijos lygmenims uimtiems (7.4 pav., a) ir jei
ji atskirta nuo laidumo juostos pakankamai
plaia draustine juosta, elektronai elektriniame
laidume nedalyvauja. Iorinis elektrinis laukas
iose mediagose srovs nesukuria, o jos
vadinamos dielektrikais (technikoje
izoliatoriais).
I dalies upildyt energijos juost atvejis. Tokioje juostoje yra didelis skaiius laisv
lygmen (7.4 pav., b), kuri energijos neymiai skiriasi nuo elektronais uimt lygmen. Todl
elektrinis laukas gali elektronus perkelti gretimus laisvus lygmenis. Taip mediagoje bus sukurta
srov. ios mediagos, kuriose valentin juosta yra i dalies upildyta elektronais, vadinamos
laidininkais. Tipiniais laidininkais yra metalai.
Panagrinkime kai kuri chemini element energijos juost upildym elektronais.
Pradkime elementu Li, kurio elektron konfigracija yra
1 2
2 1 s s . Energijos lygmuo s 2 yra
W
W
g
a b c
7.4 pav.
W
g
W
Valentin juosta
Laidumo juosta
7.3 pav.
183
neisigims, todl valentinje s 2 justoje gali tilpti N 2 elektron. Dl to ioje juostoje tik pus
energijos lygmen upildyta elektronais (4 pav., b), o Li kristalas bus laidininkas. Panagrinkime i
antros grups element (pvz., Be) sudaryt kristal. Berilio elemento elektron konfigracija
0 2 2
2 2 1 p s s . Juosta s 2 yra uimta, o p laisva. Atrodyt, jog Be kristalas turt bti dielektrikas.
Taiau kristale valentin juosta s 2 persidengia su
0
2p juosta, sudarydama tik i dalies upildyt
hibridin juost (7.4 pav., c), todl Be kristalas yra laidininkas. Panai hibridin juosta susidaro
magnio kristale ( )
2 6 2 2
3 2 2 1 s p s s : ia persidengia s 3 ir p 3 juostos.
Anglies atomai (IV grup, konfigracija
2 2 2
2 2 1 p s s ) gali sudaryti dvi skirtingas gardeles
deimanto (kubin gardel) arba grafito (heksagonin). ia aptarsime deimanto kristalin struktr.
Anglies atome du valentiniai elektronai yra s 2 lygmenyje, o du p 2 lygmenyje (7.5 pav., a).
Atomams artjant ie lygmenys iplinta s 2 ir p 2 juostas ir esant atstumui tarp atom nm d 8 . 0 ~
3

susilieja vien juost, turini N 4 energijos lygmen ( N lygmen s 2 juostoje ir N 3 p 2
juostoje). Esant
3 2
d d d < < tursime vien hibridin juost, o kai nm d d 65 . 0 ~
1
< i juosta
suskyla dvi p s hibridines juostas. Visi keturi anglies valentiniai elektronai upildo apatin
( p s valentin) juost, o virutin ( p s laidumo) lieka laisva. Jos atskirtos ploio eV W
g
6 . 5 =
draustine juosta. Deimantas yra dielektrikas.
Dielektriko pavyzdiu taip pat gali bti valgomosios druskos (NaCl) kristalas. Jam susidarant,
Na ( )
1 6 2 2
3 2 2 1 s p s s valentinis elektronas s 3 pereina Cl ( )
5 2 6 2 2
3 3 2 2 1 p s p s s atomo p 3 bsen.
Tuomet Na s 3 juosta bus laisva, o Cl p 3 juosta visikai upildyta (7.5 pav., b). Pastaroji
vadinama NaCl kristalo valentine juosta. eV W
g
6 = , todl is kristalas yra dielektrikas.
I
z
o
l
i
u
o
t
o

C

a
t
o
m
o

e
n
e
r
g
i
j
o
s

l
y
g
i
a
i

d
1
d
2
d
3
2p

2s
2p

2s
E

E
E
E
a)
3p (Cl)
Valentin
juosta
3s (Na)
Laidumo
juosta
W
g
W
b)
7.5 pav.
184
Puslaidininkiai. Jei laidumo juost nuo visikai uimtos valentins skiria nedidelio ploio
draustin juosta ( ) eV W
g
3 2 < , tai temperatroje K T 0 > dalis elektron i valentins pereina
laidumo juost. Abi juostos tampa dalinai upildytos laisvais krvininkais, o mediaga laidi srovei.
ios mediagos vadinamos puslaidininkiais. Jas plaiau nagrinsime sekaniame skirsnyje.
Taigi, mediag suskirstym dielektrikus, puslaidininkius ir laidininkus kietj kn juostinis
modelis aikina valentins juostos upildymu elektronais. Jei valentin juosta uimta ir draustins
juostos plotis eV W
g
3 , turime dielektrik, o jei eV W
g
3 , puslaidinink. Kuomet valentin
juosta yra dalinai upildyta elektronais arba ji ir laidumo juostos persidengia, turime laidinink.

7.4 Puslaidininki savasis ir priemaiinis laidumas
Skylinis laidumas. Tarkime, kad uimtos valentins juostos elektronas (7.6 pav., a), gavs
iluminio judjimo energij
g
W W , pereina laidumo juost. Tuomet valentinje juostoje
susidaro neuimtas energijos lygmuo. itoki kvantin bsen kristale vadina skyle. 7.6 paveiksle
skyl vaizduojama baltu skrituliuku,
elektronai tamsiu. Skyls susidarymas
elektrikai ekvivalentus elementaraus
teigiamo krvio atsiradimui, todl skylei
priskiriamas elementarusis dydio e krvis.
Atsiradusi skyl gali uimti bet kuris
valentins juostos elektronas. Kaip matyti
paveiksle, dl to, pavyzdiui elektronui
valentinje juostoje kylant auktyn, skyl atitinkamai leidiasi emyn. itoks skyli judjimas
valentinje juostoje vadinamas skyliniu laidumu. Perok laidumo juost elektronai taip pat
dalyvauja elektriniame laidume. ios
juostos slygojamas laidumas vadinamas
elektroniniu. Taigi puslaidininkiuose
tursime dviej tip krvininkus:
elektronus ir skyles.
ia pateikme juostins teorijos
poir elektrin laidum. Panagrinkime
dar ir kit laidumo aikinim. Tam
W
g

W
v
W
c
W
a b c d
7.6 pav.
7.7 pav.
a b
E
Skyl
Si Si
Si Si
Si
Si Si
Si Si
Si
185
paaikinkime kristalo, sudaryto i silicio (Si) ar germanio (Ge) elektrin laidum. ie kristalai yra
tipiniai puslaidininkiai, su jais susij dauguma mikroelektronikos laimjim. Si atomo iorinio
sluoksnio elektron konfigracija yra
2 2
3 3 p s , o Ge
2 2
4 4 p s . Taigi j, panaiai kaip ir anglies
atomo, ioriniame sluoksnyje yra 4 valentiniai elektronai. Todl Si ir Ge kristale tarp atom,
panaiai kaip deimanto kristale, yra kovalentinis ryys. Kiekvienas Si ar Ge atomas turi keturis
vienodu nuotoliu nutolusius artimiausius kaimynus (7.7 pav., a).
Jei kristalo temperatra K T 0 > , tai jo atomai chaotikai virpa. J virpjimo vidutin energija
proporcinga kT . Kambario temperatroje tai sudaro apie eV
2
10 5 . 2

. ios energijos nepakanka
elektronams ryius nutraukti. Taiau elektronai pagal energijas pasiskirsto statistikai, todl
visuomet bus toki elektron, kuri ilumins judjimo energijos virys ryio energij. Tokie
elektronai nutraukia tarpatominius ryius, o kristale atsiranda laisvieji elektronai ir skyls. Sukrus
puslaidininkyje dydio
E elektrin lauk elektronai (7.7 pav., b tamss skrituliukai) juds prie

lauko krypt, o skyls pagal lauk. Skyli judjim aikiname itaip. Tarkime, kad skyl peroka
gretimojo atomo (7.7 pav. b, deiniojo) elektronas. Tuomet buvusi skyl pasinaikins, o deinje,
t.y. pagal lauko krypt atsiranda nauja. Tok skyls atsiradim gretimame mazge ir vadina jos
judjimu. Akivaizdu, kad skyls sklidimo kryptis prieinga minto elektrono judjimo krypiai.
Savasis puslaidininki laidumas. Elektron ir skyli judjimas gryname puslaidininkyje (t.y.
be priemai) sudaro savj puslaidininkio laidum, o toks puslaidininkis vadinamas tikruoju
7.1 lentel
Mediaga
Draustins juostos
plotis ( ) eV W
g

Mediaga
Draustins juostos
plotis ( ) eV W
g

Elementai A
II
B
VI
junginiai

Silicis 1.11 Kadmio sulfidas 2.53
Germanis 0.67 Kadmio selenidas 1.74
Selenas 1.64 Kadmio telridas 1.50
Telras 0.32 Cinko sulfidas 3.60
Cinko selenidas 2.26
A
III
B
V
junginiai
A
IV
B
VI

Galio arsenidas 1.43
Galio fosfidas 2.25 vino sulfidas 0.37
Indio arsenidas 0.36 vino selenidas 0.26
Indio fosfidas 1.28 vino telridas 0.32
Indio stibidas 0.18
(savuoju) puslaidininkiu. Svarbiausias puslaidininkius apibdinantis dydis yra draustins juostos
plotis
g
W , kuris nurodytas 7.1 lentelje.
186
Puslaidininki laidumas priklauso nuo
g
W dydio bei temperatros. Kuo maesnis
draustins juostos plotis ir kuo auktesn kristalo temperatra, tuo didesnis skaiius elektron ir
skyli susidaro ir tuo bdu didesnis bus puslaidininkio elektrinis laidumas. Prieingai, majant
temperatrai, elektron ir skyli skaiius maja, o esant K T 0 = puslaidininkis virsta dielektriku.
Kambario temperatroje ( ) K T 300 ~ puslaidininki savasis laidumas yra nedidelis. J enkliai
galima padidinti vedus puslaidinink priemaias.
Priemaiinis puslaidininki laidumas. Reali kristal gardel turi defekt ir priemai, kurie
i esms keiia jo elektrines optines ir kitas fizikines savybes. Pvz.., tik 0.001 procento siekianti
boro koncentracija silicyje jo laidum
kambario temperatroje padidina
tkstant kart. Priemai tak
elektriniam laidumui aikiname itaip.
Tarkime, kad gardels mazge esant
keturvalent Si atom (7.8 pav., a) pakeit
penkiavalentins priemaios atomas
(fosforo, arseno, stibio ir kt.). Keturi
priemaios elektronai sudaro
kovalentinius ryius su keturiais gretimais Si atomais, o penktasis (paymtas simboliu e
) tampa
laisvu, o priemaios atomas teigiamu jonu. Pats jonas nra srovs nejas, nes yra lokalizuotas
gardels mazge. Atsirad laisvieji elektronai ymiai padidina kristalo laidum, lyginant su savuoju
laidumu. Tokios priemaios, kuri atomai didina laisvj elektron skaii, vadinamos donorais.
Jos yra laisvj elektron gardelei tiekjais. Tokiuose
puslaidininkiuose vyrauja elektroninis laidumas, o savasis skylinis
neymus. Jie vadinami n-puslaidininkiais (negative neigiamas).
Kitaip bus, jei silicio atom pakeisime trivalentine priemaia,
pavyzdiui, indiu (In), boru (B). Priemaios atomui ryiui sudaryti
trksta vieno elektrono, kur priemaia gali pasiimti i gretimo silicio
atomo. Priemaia tampa neigiamu jonu, o silicio atomas teigiama skyle e
+
(7.8 pav., b).
susidariusi skyl gali perokti elektronas i gretimo Si atomo, tuomet skyl atsiras pastarajame (7.9
pav.). Ry nutrauk elektronai juda prie lauk
E , skyls pagal lauk. Skyles kurianios

priemaios vadinamos akceptoriais, o mediaga p-puslaidininkiu (positiv teigiamas).
a b
e

P+
Si
Si Si
Si
Si
Si
Si
Si Si
Si Si Si
e
+
In
Si
Si Si
Si
Si
Si
Si
Si Si
Si Si
7.8 pav.
7.9 pav.
Si atomas
e
E
Skyl
187
Mediag laidumas esant
priemaioms vadinamas
priemaiiniu, kuris priklauso nuo j
koncentracijos ir gali ymiai viryti
savj laidum.
Juostins teorijos poiriu
priemai atomai sukuria lokalinius
energijos lygmenis. Donorini priemai lokaliniai lygmenys yra isidst arti laidumo juostos (7.10
pav., a), akceptorini arti valentins juostos (7.10 pav., b). Juose esantys elektronai negali judti
kristale.
Elektronai i uimt lokalini donorini energijos lygmen gali pereiti laidumo juost. Tam
reikia maiau energijos, negu pereiti elektronui i valentins laidumo juost. Panaiai neuimtus
lokalinius akceptorinius lygmenis elektronai gali pereiti i valentins juostos. Tam taip pat reikia
nedaug energijos.
Arti laidumo arba valentins juost esantys energijos lygmenys vadinami sekliaisiais. Taiau
priemaiiniai lygmenys gali susidaryti ir arti draustins juostos vidurio. Pastarieji vadinami
giliaisiais lygmenimis, arba gaudyklmis. Jie takoja ne laisvj krvinink tankiui, o j judrumui.
iuose lygmenyse elektronai gali ibti gana ilg laik, kas maina puslaidininki elektrin laidum.
Jeigu priemai koncentracija yra labai didel ir jos tarpusavyje sveikauja, tuomet lokaliniai
lygmenys iplinta juostas. Jos gali persidengti su kristalo galim energij juostomis.

1. K vadiname skyle?
2. Paaikinkite puslaidininki skylin, elektronin laidum.
3. Nuo ko priklauso puslaidininki savasis laidumas?
4. Kas yra n puslaidininkiai?
5. Kas yra p puslaidininkiai?
6. Nusakykite donorini ir akceptorini lygmen energij juostose padt.
7. Nuo ko priklauso priemaiini puslaidininki elektrinis laidumas?

7.5 Puslaidininki elektrinis laidumas
Kaip jau matme, puslaidininkiuose egzistuoja dviej ri laisvieji krvininkai: laidumo
juostos elektronai ir valentins juostos skyls. Jei ie krvininkai susidar dl kristalo daleli
iluminio judjimo, tai jie vadinami pusiausvyraisiais.
Laidumo
juosta
Akceptoriniai
lygmenys

Valentin
juosta
Donoriniai
lygmenys
a b
7.10 pav.
188
Puslaidininki savitasis laidumas. Sukrus puslaidininkyje stiprumo
E elektrin lauk, jame

teks srov: elektronai juds prie lauk, skyls pagal. Srovs tankis lygus elektron ir skyli
srovi tanki sumai:

+ =
p n
j j j . Pastarieji priklauso nuo krvinink kryptingojo judjimo, veikiant
laukui, vidutinio greiio, kuris vadinamas dreifiniu greiiu. I elektros kurso inome, kad srovs
tankis
=
n n n
v n e j ,
=
p p p
v n e j ; (7.5.1)
ia
e elektrono ( ) 0 <
e , o
+
e skyls ( ) 0 >
+
e krviai;
n
n ir
p
n elektron ir skyli tankiai.
Akivaizdu, kad e e e = =
+
;
n
v elektrono, o
p
v skyls vidutiniai dreifiniai greiiai. Juos
pakeit judrumais
1
ir atsivelg grynam (be priemai) puslaidininkiui galiojani lygyb
0
n n n
n p
= = , tursime
( )

= + = E E u u en j
p n

0
; (7.5.2)
ia
E
v
u
n
n
= yra elektrono,
E
v
u
p
p
= skyls judrumai. Dydis ( )
p n
u u en + =
0
vadinamas
mediagos savituoju laidumu, o formul (7.5.2) Omo dsniu.
ra krvinink tankio (7.5.10) iraik (jos ivedimas atspausdintas petitu), gauname savitojo
laidumo priklausomyb nuo kiekvienam puslaidininkiui bding dydi:
( ) kT W
g
e
2
0

= ; (7.5.3)
ia ( )( ) ( )
p n p n
u u e m m kT h + =

2 3
3
0
2 2 . Tokiu bdu, mediag elektrinis laidumas yra
proporcingas srovs nej tankiui, j judrumui ir kno temperatrai. Krvininko judrumas
priklauso nuo jo krvio dydio q , mass
m ( )
m q u ~ bei krvininko sklaidos gardelje bd.

Sklaida pasireikia gardels nevienalytikose srityse. Nevienalytikumai bna dvejopi: kristalins
gardels defektai ir gardels ilumini virpesi fluktuacijos. Esant emoms temperatroms
lemiamos reikms judrumui turi defektai, o auktoms iluminiai virpesiai.

1
Krvinink judrumas lygus krvininko dreifiniai greiiui, kur jam suteikia vienetinio stiprumo elektrinis laukas.
189
Puslaidininki savitojo laidumo temperatrin priklausomyb
pirmiausia nusakoma (7.5.3) iraikos eksponents
( )
( )
kT W
g
e
2
~

: didjant temperatrai, j laidumas enkliai didja
(7.11 pav.). Prieingai, majant jai laidumas maja ir esant
K T 0 = savasis laidumas lygus 0.
Priemaiinis savitasis laidumas. Nagrinsime puslaidinink,
turint donorines arba akceptorines priemaias. Kaip matme, jame
laidumo juostoje susidaro laisvieji elektronai arba valentinje
juostoje skyls. Tuomet srovs nej tankis
0
n lygus savj
sav
n
0
ir priemaiini nej
pr
n
0

tanki sumai:
pr sav
n n n
0 0 0
+ = , o puslaidininkio laidumas lygus savojo ir priemaiinio laidumo sumai:
pr sav
+ = . Priemaiinis laidumas priklauso nuo priemai
tankio ir silpnai nuo temperatros. emose temperatrose
vyrauja priemaiinis laidumas, o auktose savasis (7.12 pav.).
Termorezistoriai. Termorezistoriais vadinami tokie
prietaisai, kuriuose naudojama puslaidininkio varos
priklausomyb nuo temperatros. Jie naudojami temperatrai
matuoti ir reguliuoti, mechanizm darbo iluminiam reimui
kontroliuoti, priegaisrinei signalizacijai, duj ir skysi sraut greiiui matuoti, praretint duj
slgiui matuoti ir kituose renginiuose. Termorezistoriais gaminti daniausiai naudojami
pereinamosios grups, nuo Ti iki Cu, metal oksidai, turintys aikias puslaidininkines savybes.
Savitojo laidumo krvinink tankis. Tobulame kristale laidumo ir
valentin juostas sudaro daugyb artim energijos lygmen (7.13 pav.). Todl
daroma prielaida, kad leistin energij juost ribose elektronai (skyls) gali
gyti bet koki energijos vert, t.y. j energija kinta kvazitolydiai.
Puslaidininkiuose laisvj krvinink tankis yra
3 24 20
10 10

m eils, o
vidutinis atstumas tarp krvinink siekia ( )a 100 10 (ia a atstumas tarp
atom). Todl laisvj krvinink sistem laikysime idealiomis Fermio
dujomis.
Pagal (5.5.2) energijos W vidutinis elektron skaiius laidumo juostoje
lygus
( )
( )
1
1
+
=
kT W n
e
W N

;
g
W W . (7.5.4)
Matme, jog laisvasis elektronas ir skyl susidaro kartu, todl energijos W skyli vidutinis skaiius
( ) ( )
( )
1
1
1
+
= =
kT W n p
e
W N W N

; 0 < W . (7.5.5)
7.13 pav.
Valentin juosta
Laidumo juosta
W
c

0
W =0
W
g

W
0
T
1

ln
0
ln

7.11 pav.
pr

sav

T
1

ln
7.12 pav.
190
Puslaidininkio Fermio energijos lygmuo yra draustinje juostoje (jo tiksli padt aptarsime vliau).
Puslaidininki draustins juostos plotis yra eV 1 eils, o kambario temperatroje dydis eV kT
3
10 5 . 2

= . Vadinasi,
esant prastinm slygom
( )
1 >>
kT W
e

bei
( )
1 >>
kT W
e

, o energijos W elektron ir skyli kristale vidutinis
skaiius
( )
( ) kT W
n
e W N

;
g
W W ,
( )
( ) kT W
p
e W N

; 0 < W . (7.5.6)
Krvinink skaii juostose nustatysime naudodamiesi (5.5.4) iraika
( ) ( ) ( )dW W g W f W dN = , (7.5.7)
apraani krvinink skaii ( ) W dN , kuri energija yra intervale nuo W iki dW W + . Prisiminkime, jog
( ) ( ) W N W f = krvinink pasiskirstymo, o ( ) W g bsen tankio funkcijos. Pastaroji apraoma (5.3.6) formule
(elektronams ir skylms 2 =
s
g ). (7.5.7) ra (7.5.6) ir (5.3.6) gauname, kad energij intervale < < W W
g

pilnas elektron laidumo juostoje skaiius
( )
( )
=
g
W
kT W
g
n
n
dW e W W
h
Vm
N

2 1
3
2 3
2 8
, (7.5.8)
o energij intervale 0 < < W pilnas skyli valentinje juostoje skaiius
( )
( )
=
0
2 1
3
2 3
2 8
dW e W
h
Vm
N
kT W p
p

. (7.5.9)
ia V puslaidininkio tris,
n
m elektron, o
p
m skyli efektin
1
mas.
Suskaiiav (7.5.8) ir (7.5.9) integralus
2
, gausime itokias krvinink puslaidininkyje iraikas:
( )
.
2
2
,
2
2
2 3
2
2 3
2
kT
p p
p
kT W
n n
n
e
h
kT m
V
N
n
g
e
h
kT m
V
N
n
|
|
.
|
\
|
= =
|
|
.
|
\
|
= =
. (7.5.10)
I krvio tverms dsnio bei elektron ir skyli susidarymo bdo iplaukia, kad grynajame puslaidininkyje j
tankiai vienodi:
p n
n n = . i lygyb isprend cheminio potencialo atvilgiu, i (7.5.10) formuli tursime
=
n
p
m
m
kT
W
ln
4
3
2
. (7.5.11)
Kai

=
n p
m m arba kai K T 0 = grynojo puslaidininkio cheminis potencialas
1
yra ties draustins juostos viduriu:
2
g F
W W = = .Taiau efektins mass paprastai nra lygios (daniausiai
n p
m m > ), todl cheminis potencialas

1
Mass m krvininkus kristale veikia dvi jgos: iorinis laukas veikia jga
F , o kristalo joninio kamieno sukurtas

laukas
' F . Tuomet krvinink pagreitis
a pagal antrj Niutono dsn ireikiamas taip:

+ = ' F F a m . Jg
' F
apskaiiuoti sunku, todl jos poveik krvinink judjimui galima vertinti pakeitus tikrj mas tokiu dydiu
m , kad
galiot lygyb

= F a m . Dyd
m vadina krvininko efektine mase.

2
(7.5.8) (7.5.9) tipo integralai vadinami Fermio integralais. J vert ireikiama specialiosiomis gama funkcijomis.
191
(Fermio lygmuo) yra ariau laidumo juostos ir, temperatrai kylant, pasislenka auktyn. Visgi dydio
priklausomyb nuo temperatros yra labai silpna ir
( ) 2
g
W T . (7.5.12)

1. Kur randasi energetini juost modelyje puslaidininkio cheminis potencialas?
2. K vadiname krvinink dreifiniu greiiu?
3. Nuo ko priklauso mediagos elektrinis laidumas?
4. Kaip priklauso puslaidininkio savitasis laidumas nuo temperatros?
5. Nuo ko priklauso puslaidininkio priemaiinis laidumas?

7.6 Puslaidininki fotolaidumas
Vidinis fotoefektas. Anksiau buvo nagrinjamas iorinis fotoefektas metal veikiant elektromagnetine
spinduliuote, jis gali emituoti fotoelektronus. Puslaidininkiuose ir dielektrikuose gaunamas ir kitokios ries
fotoefektas: apvietus juos gali padidti laisvj krvinink tankis. itoks elektromagnetins spinduliuots
sukeliamas reikinys vadinamas vidiniu fotoefektu. Krvinink tankio padidjimas slygoja kitus efektus: elektrinio
laidumo padidjim, elektrovaros susidarym ir kt.
7.14 paveiksle parodytas laisvj
krvinink susidarymas gryname (a),
donoriniame (b) ir akceptoriniame (c)
puslaidininkiuose. Aptarkime iuos atvejus.
1. Jeigu sugerto fotono energija h ne
maesn u draustins juostos plot
g
W , tai
valentins juostos elektronas, sugrs tokios
energijos foton, peroka laidumo juost. Taip
laidumo juostoje padidja elektron, o valentinje
juostoje skyli tankis. Gaut krvinink
slygojamas laidumas vadinamas savuoju
fotolaidumu.
2. Donorinio lygmens elektronas sugrs energijos
d
W h foton, peroka laidumo juost ir dlto
padidja tik elektroninis laidumas.
3.Valentins juostos elektronui sugrus energijos
a
W h foton, is peroka akceptorin lygmen, ir dl
to padidja skyli valentinje juostoje tankis. 2 ir 3 atvejais gaunamas priemaiinis fotolaidumas.
Puslaidininkiui yra tam tikras ribinis danis
rib
, vadinamas fotolaidumo raudonja riba, emiau kurio
( )
rib
< fotolaidumo nra. Grynojo puslaidininkio ribinis danis tenkina slyg
g rib
W h = . Raudonoji riba
danai charakterizuojama ribiniu bangos ilgiu
r
, kurio vert tenkina itoki lygyb
g r
W hc = . Jei
puslaidininkio draustins juostos plotis eV W
g
2 = , tai nm
r
600 = (geltonos viesos bangos ilgis).
Ultravioletiniai spinduliai ( ) nm 370 < gali sukelti fotoefekt ne tik puslaidininkiuose, bet ir dielektrikuose (j
eV W
g
2 > ).

1
Puslaidininki fizikoje cheminis potencialas kartais dar vadinamas Fermio energija
F
W arba lygmeniu (taip jis
vadinamas metaluose), t.y. =
F
W .
W
g
W
a

W
d

a b c

7.14 pav.
192
Priemaiini puslaidininki
d
W arba eV W
a
1 . 0 01 . 0 ~ ir m
r
4 5
10 10 ~

, t.y. fotoefekt sukuria
infraraudonieji spinduliai.
Spinduliuote vitinamo puslaidininkio savitasis laidumas (toliau laidumas)
f
+ =
0
; (7.6.1)
ia
0
tamsinis laidumas, o
f
fotolaidumas.
Tamsin laidum slygoja krvininkai, susidar dl kristalo daleli ilumini virpesi. Taip susidar
krvininkai vadinami pusiausvyraisiais. J tankis skaiiuojamas termodinamins pusiausvyros slygomis. Laisvieji
krvininkai, atsirad puslaidininkyje dl vis kit poveiki, iskyrus ilumin, vadinami nepusiausvyraisiais
krvininkais. Vidinio fotoefekto krvinink tankis priklauso nuo i reikini: 1. krvinink generavimo; 2.
krvinink rekombinacijos. Trumpai aptarkime iuos procesus.
1. Apvietus puslaidinink, jame padidja laisv krvinink tankis. Jo didjimo greitis vadinamas krvinink
generavimo sparta. Spinduliuots slygojam elektron ir skyli generavimo spart ymsime itaip:
dt
dn
g
n
nf
= ,
dt
dn
g
p
pf
= . (7.6.2)
gryname puslaidininkyje termodinamins pusiausvyros slygomis ie greiiai vienodi:
f pf nf
g g g = = . Dydis
f
g
priklauso nuo viesos altinio stiprumo.
2. krvinink susidarymui atvirkias reikinys vadinamas rekombinacija. Gryname puslaidininkyje ji vyksta
perokant elektronui i laidumo valentin juost. Dl rekombinacijos krvinink
juostose gyvavimo trukm sumaja, kartu sumaja ir j skaiius. Rekombinacijos
greitis charakterizuojamas krvinink gyvavimo trukme : tai laikas, per kur,
nutraukus vitinim, krvinink tankis sumaja e kart.
Fotolaidumas (7.6.1) priklauso nuo i dviej konkuruojani reikini ir j
galima aprayti itokia lygtimi
( )
p p n n f f
u u eg + = ; (7.6.3)
ia
n
u elektron, o
p
u skyli judrumas; j gyvavimo trukm.
Fotorezistorius. Fotolaidumo reikinys panaudojamas gaminant prietaisus
fotorezistorius. J sudaro (7.15 pav.) dielektriko padklas 1, kuris padengiamas plonu
puslaidininkio sluoksniu 2 ir ant kurio ugarinamas metalinis elektrodas 3. Sluoksnis
2 padengiamas skaidriu laku, sauganiu j nuo kenksming iorini poveiki.
(drgms, dulki). Prie neapviesto fotorezistorius prijungus tamp, teka tamsin srov. Apvietus padaugja
laisvj krvinink ir dl to vara sumaja. Keiiant viesos sraut, fotorezistorius elektrinis laidumas gali pakisti
6
10 kart ir daugiau.
Fotoelektriniai reikiniai fotorezistoriuose yra inertiki. Tai padeda
isiaikinti tyrimai, atlikti veikiant rezistori staiakampiais pastovaus
intensyvumo viesos impulsais (7.16 pav., a). Paveiksle b pavaizduota
tekanios elektros srovs stiprumo I priklausomyb nuo apviestumo
kitimo. Apvietus rezistori srov palaipsniui didja nuo tamsins
t
I iki
stacionariosios verts
st
I . Apvietim nutraukus, srovs stiprumas
maja, artdamas prie tamsins verts.
Fotorezistoriaus inertikumas apibdinamas laiko pastovija , t.y.
laiku, per kur srov, ijungus apvietim, sumaja e kart. is laikas
priklauso nuo krvinink perteklins energijos perdavimo gardelei
greiio ir yra s
10 12
10 10

.
Fotorezistoriai veikia plaiame viesos bang ilgi diapazone: nuo
0.4 iki m 40 . Regimai spektro sriiai jautrs fotorezistoriai pagaminti i
kadmio sulfido (CdS), o infraraudonajai i vino sulfido (PbS), vino
selenido (PbSe) ir kt.
Fotorezistoriai plaiai naudojami vairiose matavimo automatikos,
3
2

1
viesa
7.15 pav.
viesos
impulsas
viesos
impulsas
a

b
0 t
I
t
0
I
s
t

I
t

I
I
st
7.16 pav.
193
kontrols, fotometrijos schemose ir kitur. J svarbiausi pranaumai tai didelis jautrumas, mechaninis patvarumas,
o trkumai tai 1) inertikumas, kuris trukdo fotorezistori panaudojim greitaeigiuose procesuose, 2) parametr
priklausomyb nuo temperatros, 3) bendruoju atveju fotosrov neteisikai priklauso nuo apviestumo.
Puslaidininki laidumas taip pat padidja, veikiant juos rentgeno spinduliais ar elementariomis dalelmis. i
j savyb naudojama elementarij daleli skaitikliuose ir dozimetruose.

1. K vadiname puslaidininkio savuoju fotolaidumu?
2. K vadiname puslaidininkio fotolaidumo raudonja riba?
3. Kas slygoja puslaidininkio tamsin laidum?
4. Nuo ko priklauso krvinink generavimo sparta?
5. Apibrkite krvinink gyvavimo trukms svok.

7.7 Elektronin ir skylin (np) sandra
np sandra susidaro n ir p puslaidininki riboje. Tokia sandra yra daugelio puslaidininkini
prietais pagrindinis elementas.
Panagrinkime reikinius i puslaidininki riboje. Sakykime, suglausti du n ir p
puslaidininkiai, kuriuose donorins ir akceptorines priemaios pasiskirsiusios tolygiai. Tarkime kad
1 c
W ir
1 v
W yra laidumo juostos dugno ir valentins juostos viraus energijos lygmenys, o
n
ir
d
W
cheminis potencialas bei donorinis energijos lygmuo n puslaidininkio (7.17 pav., a);
2 c
W ir
2 v
W ,
p
ir
a
W atitinkami dydiai p puslaidininkio (7.17 pav., b). Esant neauktoms temperatroms n
puslaidininkio cheminis potencialas yra apytikriai viduryje tarp
1 c
W ir
d
W lygmen, o p
puslaidininkio viduryje tarp
2 v
W ir
a
W lygmen. n puslaidininkyje pagrindiniais krvininkais yra
elektronai, o alutiniais skyls; p puslaidininkyje pagrindiniais krvininkais yra skyls, o
alutiniais elektronai.
Laidumo
juosta
a

b
p n
W
c2

W
v2
W
c1

W
v1

1

2
7.18 pav.
Laidumo
juosta

p-tipo

Valentin
juosta
Laidumo
juosta

n-tipo

Valentin
juosta
W
c2

W
a

p
W
v2
W
c1

n
W
d

W
v1

a b

7.17 pav.
194
Suglaudus puslaidininkius, dl krvinink tanki gradiento elektronai i n puslaidininkio
difunduos p puslaidinink, o skyls i p puslaidininkio. Elektronai p puslaidininkyje rekombinuos
su skylmis. Lieka nesukompensuoti akceptorini priemai neigiami jonai, todl prie kontakto
esantis sluoksnis sielektrina neigiamai (7.18 pav., a). Panaiai n puslaidininkio sluoksnis alia
kontakto sielektrina teigiamai. Kontakto srityje susidaro dvigubas stori
1
ir
2
elektrinis
sluoksnis (7.18 pav., b), kuris yra nuskurdintas laisvaisiais krvininkais, o jo vara yra didel.
Susidars kontaktinis elektrinis laukas nukreiptas nuo n puslaidininkio link p puslaidininkio. Jis
trukdo toliau prasiskverbti laisviesiems krvininkams, todl ilgainiui nusistovi dinamin
pusiausvyra. Jai esant abiej puslaidininki cheminiai potencialai susivienodins (r. 5.4 sk.) ir bus
viename lygyje .
Dl sukurto elektrinio lauko storio
2 1
+ = sluoksnyje susidaro dydio
k
kontaktinis
potencial skirtumas. Tuomet elektrono, patekusio i n p puslaidinink, potencin energija padidja
dydiu
k
e . Dl ios prieasties energij juostos pasislenka vienos kit atvilgiu ir susidaro
dydio
k
e potencialinis barjeras. Tas pasislinkimas tsiasi storio kontaktinio sluoksnio
intervale ( ) m 1 1 . 0 ~ . Susidarius kontaktin potencial skirtum galime nusakyti lygybmis
1 2 c c k
W W e = , arba
1 2 v v k
W W e = . (7.7.1)
Krvinink judjimas pro kontakt sukuria srov. Jos atsiradimo prieastys yra dvi:
pagrindini krvinink tankio gradientas ir antroji susikrs kontaktinis elektrinis laukas. Dl
gradiento atsiradusios srovs vadinamos difuzinmis. Kontaktinis elektrinis laukas veikia alutinius
krvininkus, j sukurta srov vadinama dreifine. Taigi kontakt kerta keturi krvinink srautai, o
atsiradusi srov bus lygi keturi dedamj sumai. Pagrindini krvinink sukurt srovi tankius
paymkime
n
j ir
p
j , o alutini
ns
j ir
ps
j . Pusiausvyros atveju pagrindini krvinink srautas
(elektron i n p ir skyli i p n) yra lygus alutini krvinink srautui (elektron i p n ir skyli
i n p). Todl
ns n
j j = ,
ps p
j j = , (7.7.3)
o pilnosios srovs tankis bus lygus nuliui:
( ) ( ) 0 = + =
p ps n ns
j j j j j . (7.7.4)
Sandros voltamperin charakteristika. Jei prie n ir p puslaidininki prijungsime dydio U
tamp, tai ji pakeis pusiausvyr ir grandinje teks srov. Tegul iorin tampa prijungta tiesiogine
kryptimi (altinio teigiamas polius prie p puslaidininkio). Toki tamp laikysime teigiama
195
( ) 0 > U .iuo atveju sandros erdvinio krvio ir altinio sukurt elektrini lauk kryptys yra
prieingos (altinio laukas nukreiptas i p n puslaidinink). altinio laukas pritrauks elektronus i n
puslaidininkio ir skyles i p puslaidininkio np rib. Dl to ties sandra elektron p puslaidininkyje
ir skyli n puslaidininkyje tankis pasidaro didesnis negu jo tryje. itok alutini krvinink tankio
padidjim vadina j injekcija. Krvinink tankio padidjimas reikia, kad jiems potencialinio
barjero auktis sumaja: cheminio potencialo lygmuo p puslaidininkyje pakyla dydiu U e
laidumo juostos dugno link. alutini krvinink judjimo sukurt dreifini srovi tankiai,
pusiausvyrj
ns
j ir
ps
j atvilgiu padidja
U e
e kart, t.y.
U e
ns ns
e j j =
,
U e
ps ps
e j j =
. (7.7.5)
Iorin tampa praktikai difuzins srovs nepakeiia ji priklauso nuo pagrindini krvinink
tankio, kuris nuo tampos nepriklauso. Jai galioja (7.7.3) lygybs, tuomet pilnosios srovs tankis
( ) ( )
|
|
.
|
\
|
= + =

1
kT
U e
s p ps n ns
e j j j j j j ; (7.7.6)
ia dydis
p n s
j j j + = vadinamas soties srove.
jungus atgalin ( ) 0 < U tamp, sandros erdvinio krvio ir alutinio lauk kryptys sutaps.
altinio elektrinis laukas pagrindini krvinink judjim (elektron p ir skyli n puslaidininkius)
dar labiau apsunkins, t.y. jiems potencialinio barjero auktis dydiu U e padids. Be to, iorinis
laukas atitolins elektronus n puslaidininkyje ir skyles p puslaidininkyje nuo np sandros ir padidins
jos stor bei var. Esant atgalinei tampai, per np sandr laisvai praeina
alutiniai krvininkai: elektronai i p n puslaidinink ir skyls i n p
puslaidinink. Tekanti p puslaidininkio link srov yra labai silpna, nes
alutini krvinink tankis, esant neauktoms temperatroms, yra maas.
Kryptis, kuriai sandros vara yra didel, vadinama utvarine, o tokios
krypties srov atgaline. Ji apraoma ta paia (7.7.6) formule, kaip ir
tiesiogin srov, tik iuo atveju dydis 0 < U . Sandroje np srovs priklausomyb nuo tampos
vadinama voltamperin charakteristika, kuri pavaizduota 7.19 paveiksle.
Puslaidininkiniai diodai. np sandros vienpusis laidumas panaudojamas kintamajai srovei
ilyginti. Vien np sandr turinti sistema vadinama puslaidininkiniu diodu. Tam naudojami seleno,
o aukto danio srovms lyginti germanio ir reiau kit puslaidininki diodai.

U
I
7.19 pav.
196
7.8 Fononai
Fonono svoka. Kietuosiuose knuose iluminiame judjime dalyvauja kristal sudaranios
struktrins dalels (atomai, molekuls, jonai) ir metaluose dar laisvieji elektronai. Todl kietj
kn vidin energija bendruoju atveju susideda i dviej dmen: 1) gardels vidins energijos, 2)
elektronini duj (metaluose) vidins energijos. Dabar nagrinsime pirmj dedamj.
Kietojo kno gardels vidin energija lygi gardels mazguose esani daleli, vadinam
osciliatoriais, svyravim energijos sumai. Kiekvieno osciliatoriaus energija lygi jo kinetins ir
tarpusavio sveikos potencins energijos sumai. inome (r. 4.10 sk.), kad cikliniu daniu
virpanio osciliatoriaus energijos pokytis h n W
n
= (ia K , 3 , 2 , 1 = n sveikas skaiius) yra
kvantuotas. Idava gardels energija gali kisti tik uolikai. Maiausi osciliatoriaus (gardels)
energijos pokyt h = W vadina energijos kvantu.
Kietojo kno dalels viena kit veikia stipriomis ryio jgomis, todl j virpesi pobdis yra
sudtingas. Esant milinikam daleli skaiiui (daleli tankis
3 28
10 ~

m ) j individual judjim
kristale aprayti nemanoma. Udavin tenka supaprastinti: vietoj atskiros dalels judjimo
nagrinjamas vis gardels daleli kolektyvinis virpjimas. Tai daroma itaip. Tarkime, kad
absorbavus viesos foton ar gavus ilumini virpesi energij i kaimyn, osciliatoriaus energija
uolikai pakito. Tuomet pakis osciliatoriaus virpesi pobdis osciliatorius susiadins. Dl daleli
sveikos bus adinama ir aplinkini daleli virpesiai kristalu sklis tamprioji banga. J vadina
ilumine banga. J energija kinta diskreiai, o tamprij bang minimal energijos pokyt, t.y.
gardels elementarj adinim, vadina fononu. Taigi, suadintas osciliatorius savo perteklin
energij perduoda iluminei bangai, t.y. fononui, sukurdamas vien, o kartais kelis fononus. Pagal
de Broilio idj kiekvien bang galima pakeisti tam tikra kvazidalele (t.y. netikra dalele). Tuomet
tampriajai bangai atitiks kvazidalel, kuri ir vadinama fononu. Fonono energija lygi osciliatoriaus
energijos kvanto energijai:
h = W . (7.8.1)
Naudojant fonon svok paprasiau yra tirti kietojo kno savybes. Tuomet atomai, molekuls ar
jonai bus jo struktriniai vienetai, o fononai atliks judesio kietajame kne nej vaidmen, t.y.
daleli iluminiai virpesiai pakeiiami fonon srautu. fonon visuma vadinama fononinmis
dujomis.
Fononai, kaip ir prastins bangos (pvz., akustins), apraomi tamprisias bangas
apibdinaniais parametrais. Trumpai aptarkime juos.
197
1. Fonon danis lygus j sukrusi osciliatori virpesi daniui. Pastarj danis priklauso
nuo gretim daleli padties, kuri yra atsitiktin. Taigi, fonon danis yra vairus, taiau jis negali
viryti didiausio danio
m
. Dydis
m
vadinamas Debajaus daniu. Parodoma, kad
u
V
N
m
3 1
2
6 |
.
|
\
|
= ; (7.8.2)
ia N daleli kristale skaiius, V jo tris, u
fonon fazinis greitis. Jis lygus tamprij bang
faziniam greiiui ( ) s m u
3
10 ~ .
2. Fonon bangos ilgis yra ribotas:
max min
. I gardels diskretins struktros
iplaukia, kad joje negali susidaryti trumpesns u
a 2
min
= bangos; ia a gardels konstanta (7.20
pav.). Fonon ilgiausia banga randama i slygos L 2
max
= ; ia L kno didiausias tiesinis
matmuo.
3. Kietojo kno fizikoje vietoj bangos ilgio danai vartojamas bangos vektorius
q arba bangos
skaiius 2 = =
q q . Fononai, susidurdami tarpusavyje arba su gardels defektais, isisklaido. J

sklaidai aprayti fononui btina priskirti impuls (judesio kiek)
p . Postuluojama, jog

= q p h . (7.8.3)
4. Kiekvien netvarking osciliatoriaus virpes galima iskaidyti vien iilgin ir du skersinius
virpesius. Tuomet kristale gali susikurti ir trij poliarizacij fononai. Jas ymsime indeksu
( ) 3 , 2 , 1 = , j priskirdami bang vektoriui. Viena poliarizacija
1
q atitinka iilgines bangas, dvi
kitos |
.
|
\
|

3 2
, q q tarpusavyje statmenai poliarizuotos skersins bangos. i fonon energija ir
impulsas yra vienodi, taiau faziniai greiiai skirtingi: |
.
|
\
|
> |
.
|
\
|

2 1
q v q v ir |
.
|
\
|

3
q v bei
anizotropiniuose kristaluose priklauso nuo sklidimo krypties.
Bangos danis ir bangos skaiius yra susieti dydiai. J tarpusavis ryys, t.y. funkcija ( ) q ,
vadinamas bang dispersijos dsniu. Jei bangos fazinis greitis u nepriklauso nuo danio (ia

min
a a
7.20 pav.
198
2 = ) ar bangos ilgio, tai dispersijos dsn galima nustatyti i sryio = u arba u = .
Antrj lygyb, padaugin i 2 , perraome itaip:
q u = . (7.8.4)
Taigi iuo atveju dispersijos dsnis yra tiesinis. Jis tinka fononams, kuri bang skaiiaus verts yra
maos (arba bangos ilgis didelis). Tiesinis (7.8.4) ryys tinka infragarsui, garsui ir netgi ultragarsui
sklindant kristalais.
Tokiu bdu, pagal fononin model kristal galima pakeisti tokio pat trio indu, kur upildo
fononins dujos. J savybs priklauso nuo kristalo savybi (gardels konstantos, daleli tankio,
akustini bang greiio ir kt.). Fononams sukinys nesuteikiamas, t.y. j sukinio kvantinis skaiius
0 = s , todl fononai yra bozonai. Fonon, kaip ir foton, kilm yra ilumin, todl fononini duj
cheminis potencialas 0 = , o j pasiskirstym pagal energij aprao Planko skirstinys (5.7.7)
( )
1
1
=
kT
e
f

h
h . (7.8.5)

1. K vadiname osciliatoriaus energijos kvantu?
2. K vadiname fononu?
3. Kam lygi fonono energija, impulsas?
4. Apibrkite fononini duj svok.
5. K vadiname Debajaus daniu?
6. Ivardinkite fonon poliarizacijas.
7. Kam lygus fonon sukinio kvantinis skaiius, cheminis potencialas?

7.9 Metal ilumin talpa
ilumins talpos svoka. Jei knui suteikus ilumos kiek dQ, jo temperatra pakinta dydiu
dT , tai dydis
dT Q d C = (7.9.1)
vadinamas kno ilumine talpa. Ji priklauso nuo ildymo slyg. Nagrinjant kietj kn ilumin
talp, j mao iluminio pltimosi daniausiai nepaisoma, todl izobarin ilumin talpa
p
C beveik
lygi izochorinei iluminei talpai
V
C . J skirtumas kambario temperatroje nevirija 5%.Kylant
temperatrai, is skirtumas didja. Jei iluminio pltimosi nepaisoma ( ) 0 = dV , tai i pirmojo
termodinamikos dsnio iplaukia, kad kietojo kno ilumin talpa
dT dU C = ; (7.9.2)
199
ia dU kno vidins energijos pokytis. Taigi, norint apskaiiuoti ilumin talp, reikia inoti kno
vidins energijos priklausomyb nuo temperatros.
Gardels ilumin talpa. I fononinio modelio iplaukia, kad kristalo gardels vidin energija
lygi fononini duj energijai, t.y. vis kristalo fonon energij sumai.
Ji ireikiama specialiosiomis funkcijomis, taiau em arba aukt temperatr atvejais j
galima nusakyti elementariomis funkcijomis.
1 atvejis. emose temperatrose ( )
D
T T << kristalo vidins gardels energija ireikiama
lygybe
4
aT u = (ia ( )
3 3 4 2
10 / u V k a h = ), o jo ilumin talpa (7.9.2)
3 3
4 T const aT
dT
dU
C = = = . (7.9.3)
Gautas dsningumas
3
~ T C vadinamas Debajaus kubo dsniu; jis galioja tik labai emose
temperatrose ( ) K T 20 0 < < .
2 atvejis. Kai temperatra daug didesn u Debajaus temperatr kristalo vidin energija
kNT U 3 = . Tuomet ilumin talpa (7.9.2) auktose temperatrose lygi kN C 3 = arba vienam moliui
( )
A
N N =
R kN C
A m
3 3 = = . (7.9.4)
ia
A
N Avogadro skaiius,
A
kN R = universalioji duj konstanta. Dydis
m
C vadinamas moline
iluma.
Gavome, kad auktose temperatrose molin iluma bei i atom sudaryto kristalo vidin
energija nepriklauso nuo kno prigimties ir temperatros. is dsningumas fizikoje seniai (1819 m.)
inomas kaip Diulongo ir Pti dsnis. J galima gauti ir klasikins fizikos metodais. inome, kad
chemikai nesudtingo kristalo virpanio atomo vidutin energija kT W 3 = . I N atom
susidedanio kristalo vidin energija kNT N W U 3 = = . I ia
gauname molins ilumos (7.9.4) iraik.
Itrio ( ) K T
D
200 = molins ilumos priklausomyb nuo
temperatros vaizduoja 7.21 paveikslo grafikas. Jo pradin dalis
vaizduoja Debajaus, o horizontalioji Diulongo ir Pti dsn. Esant
emoms temperatroms ( ) K T 0 tik maa dalis atom kuria
fononus, todl molin iluma yra maa. Auktose temperatrose
( )
D
T T > jau visi atomai susiadina ir kuria fononus ir molin
0 1 T/T
D
c
m

3R

7.21 pav.
200
iluma sisotina. Ji nebeauga dar todl, kad osciliatori virpesi energija gali pakisti tik uolikai, o
j virpesi danis ribojamas:
m
. 7.21 paveiksle kryeliais nuymtos eksperimentins molins
ilumos verts. Matome, kad tik vir Debajaus temperatros ji ima dsningai skirtis. Tai atsitinka dl
keleto prieasi. Teorikai buvo nagrinjama izochorin molin iluma, o bandymais nustatoma
izobarin molin iluma. Be to, teorijoje buvo naudotasi tiesiniu bang dispersijos dsniu
dideliems daniams jis netinka.
Elektron ilumin talpa. Metal ilumin talpa turt bti kitokia, nes juose, be fonon, yra
dar laisvj elektron jie vadinami elektroninmis dujomis. Laisvieji elektronai randasi dalinai
upildytoje valentinje juostoje (r. 7.4 pav., b). i duj statistikins savybes nagrinjome 5.7
skirsnyje. Kristal vidins energijos elektronin dedamoji
e
U lygi jo laisvj elektron energij
sumai., o jo elektron molin iluma (r. emiau pateikt rodym)
AT C
me
= ; (7.9.5)
ia ( )
F
W kR A 2
2
= .
Net kambario temperatroje metalams galioja slyga
0
T T << (metalams K T
5 4
0
10 10 ~
r. 5.7 sk. udavinius). Tuomet temperatrose, artimose kambario, metalo molin iluma bus lygi jo
gardels molins ilumos (7.9.4) ir elektronini duj molins ilumos (7.9.5) sumai:
AT R C
m
+ = 3 . (7.9.6)
Metal Fermio energija lygi keliems eV . Tuomet kambario temperatroje ( ) K T 300 ~ tursime
R AT 3 << , arba
m me
C C << (r. ud.). Taigi elektron taka metalo iluminei talpai neymi. Tai
nesunku suvokti 5.7 skirsnyje matme, kad termikai suadinama tik nedidel elektron dalis, arba
kitaip tariant, elektronins dujos nra imlios ilumai. Metalui suteikt ilum sugeria jo gardel.
(7.9.3) (7.9.5) iraik rodymas. I N atom sudarytame kristale susidaro N 3 vairaus danio fonon (ia
3 poliarizacij skaiius). Danio intervale nuo iki d + susidariusi fonon skaiius ( ) ( ) ( ) d f g dN 3 =
(r. (5.5.4)); ia ( ) g fononini bsen tankis (5.3.4), ( ) f (7.8.5) skirstinys. Nustatykime dyd ( ) g . (5.2.4)
ra (7.8.3) ir (7.8.4) gausime itok fononini duj fazins erdvs tr: ( ) ( )
3 3 3
3 4 V u h = ; ia V kristalo
tris. Tuomet i (5.3.4) tursime itoki bsen tankio iraik:
( )
3 2
2
2 u
V
g
= . (7.9.7)
i bsen tankio iraika yra supaprastinta, nes naudojame tiesin dispersijos dsn (7.8.4). Atsivelg (7.9.7) bei
(7.8.5), fonon skaii ( ) dN ireikiame itaip:
( )

d
e u
V
dN
kT
|
|
|
.
|
\
|
=
1 2
3
3 2
2
h
. (7.9.8)
201
Vidin energij nustatome fonon skaii (7.9.8) daugindami i fonono energijos h ir integruodami visame
galim dani intervale:

=
m
kT
e
d
u
V
U

0
3
3 2
1 2
3
h
h
; (7.9.9)
ia
m
Debajaus danis (7.8.2). Danai vietoj jo naudojama Debajaus temperatra
D
T , kuri nusakoma lygybe
m D
kT h = . Dydis
D
T priklauso nuo ryio jg dydio. Daugeliui mediag ji yra K 1000 500 intervale, bet yra
mediag, kurioms i temperatra yra daug didesn (pvz., deimantui K T
D
1850 = , beriliui K T
D
1200 = ).
(7.9.9) integralas analitikai integruojamas tik dviem ribiniais atvejais. emoms temperatroms integralas
lygus ( )
4 4
15 / h kT , o auktoms - ( ) V NT ku h 3 6
3 2
. ias integral vertes ra (7.9.9) ir idiferencijav,
gausime (7.9.3) ir (7.9.4) metal gardels ilumins talpos iraikas.
Kristal vidins energijos elektroninei dedamajai nustatyti elektron bsen skaii ( )dW W g (energij
intervale nuo W iki dW W + ) dauginame i j upildymo funkcijos ( ) W f bei elektrono energijos W ir
integruojame visame energij intervale:
( ) ( )
=
0
dW W g W Wf U
e
. (7.9.10)
Dydis ( ) W g laisvojo elektrono bsen tankis (5.3.6):
( ) ( )
2 1 2 3
3
2
2
W m V g
h
W g
s
= ; (7.9.11)
ia 2 1 2 = + = s g
s
( 2 1 = s elektrono sukinio kvantinis skaiius); m elektrono mas, V metalo tris.
(7.9.10) raius (7.9.11) bei elektron pasiskirstymo pagal energijas funkcijos ( ) W f iraik (5.7.2), apskaiiuojamas
(7.9.10) integralas. Nelabai auktoms temperatroms (
0
T T << ) rodoma, kad metalo vieno molio vidins energijos
elektronin dedamoji lygi
(
(
|
|
.
|
\
|
+ =
2
2
12
5
1
5
3
F
F A me
W
kT
W N U . (7.9.12)
(7.9.12) iraik idiferencijav, gausime (7.9.5).

1. Kam lygi gardels vidin energija?
2. Uraykite Debajaus temperatr nusakani lygyb.
3. Apibrkite Debajaus bei Diulongo ir Pti dsnius.
4. Nuo ko priklauso elektronini duj metaluose ilumin talpa?
5. Kodl auktose temperatrose elektronin molins ilumos dedamoji yra daug maesn u gardels dedamj?

1. Apskaiiuokite vario (Cu) ir silicio (Si) kristal Debajaus temperatr. Atom tankis varyje
3 28
10 6 . 8

= m n , silicyje
3 28
10 5

= m n , o tamprij bang faziniai greiiai varyje s m u
3
10 9 . 3 = , silicyje
s m u
3
10 6 . 6 = .
I Debajaus temperatr apibrianios lygties
m D
kT h = ir Debajaus danio iraikos (7.8.2) turime
( ) u n
k
T
D
3 1
2
6
h
= ; ia
V
N
n = . ra dydi n ir u vertes, gausime, ( ) K Cu T
D
508 = ir ( ) K Si T
D
724 = . Paymsime,
kad Debajaus temperatros eksperimentins verts yra tokios: ( ) K Cu T
D
342 = ir ( ) K Si T
D
647 = .
202
2. Apskaiiuokite vario kristalo elektronini duj ir gardels molines ilumas auktose ( ) K T 300
1
= ir emose
( ) K T 5
2
= temperatrose ir jas palyginkite. Vario kristalo Fermio energija eV W
F
7 ~ .
Elektronini duj molin iluma (7.9.5)
F
me
W
kT
R C
2
2
1
= ; ia
kmol
J
R 3 . 8 = . Paskaiiav, gauname
( )
kmol
J
T C
me
2
1
10 1 . 15

= ir ( )
kmol
J
T C
me
3
2
10 5 . 2

= . Auktose temperatrose gardels molin iluma (7.9.4)
kmol J R C
m
9 . 24 3 = = . Taigi, esant K T 300 =
m me
C C << .
emose temperatrose gardels ilumin talpa apraoma kubo dsniu (7.9.3). J uraykime kitaip. Tam
pasinaudokime sryiu
m D
kT h = bei (7.8.2) iraika. I jos eliminav kristalo tr V , gausime itoki gardels
vieno molio ( )
A
N N = ilumins talpos iraik:
3
4
5
12
|
|
.
|
\
|
=
D
m
T
T
R C ; ia
A
kN R = ;
A
N Avogadro skaiius;
K T
D
508 = (r. ud. 1). I ia gauname ( )
3
2
10 8 . 1

= T C
m
. Taigi elektronini duj bei gardels (fonon) naai
kristalo ilumin talp emose temperatrose yra lygiaveriai, o esant K T 9 . 3 < jau vyrauja elektronini duj
ilumin talpa.
3. Gaukite fononini duj tankio priklausomyb nuo temperatros.
(7.9.8) lygtyje padar keitin z
kT
h
=
, j suintegrav galim dani intervale ( )

m
0 ir pasinaudoj
lygybe
D m
kT = h , tursime toki fononini duj iraik
( )

= =
T T
z
D
e
dz z
u
kT
V
N
n
0
2
3 3 2
3
1 2
3
h
.
is integralas analitikai integruojamas tik dviem ribiniais atvejais
1. Auktos temperatros:
D
T T >> . iuo atveju 1 << T T
D
, taigi ir kintamasis 1 << z . Tuomet eksponent
z
e
iskleid eilute ( ) 1 + z e
z
, gauname itoki integralo vert:
2
2
1
|
.
|
\
|
T
T
D
. i vert ra tankio iraik, gauname
T C T
u
T k
n
D
1
3 3 2
2 3
4
3
= =
h
.
Taigi auktoje temperatroje fonon tankis T n ~ . Apskaiiuokime dyd n vario kristale ( ) K T 300 = . Priminsime
(ud. 1), kad K T
D
508 = , o s m u
3
10 9 . 3 = . Tankiui gauname itoki vert:
29
10 1 . 2 = n fonon/m
3
. Paymsime,
kad atom tankis varyje
3 28
0
10 6 . 8

= m n .
2. emos temperatros.
D
T T << . Integralo virutin r galima pakeisti ir toks integralas lygus 404 . 2 ~ .
Taigi emose temperatrose
3
2
3
3 3 2
3
2
21 . 7
T C T
u
k
n = =
h
.
I ia fonon tankis varyje esant K T 5 = yra
3 24
10 7 . 1

m , t.y. ( ) ( ) K n K n 300 5 << .

7.10 Metal elektrinis laidumas
Elektrinio laidumo teorij apvalga.1900 m. vokiei fizikas P.Drud sukr klasikin
metal elektrinio laidumo teorij. Pagal j metaluose elektros krv pernea valentiniai elektronai,
kuriems taikomi idealij duj iluminio judjimo dsniai. ia buvo laikomasi prielaidos, kad
iorinio elektrinio lauko veikiami dreifuojantys elektronai susiduria su atom kamienais. Pagal i
203
prielaid j vidutinis laisvasis kelias l nuo temperatros nepriklauso ir apytiksliai lygus gardels
konstantai a ( ) m
10
10 ~

. P.Drud gavo itoki metal savitojo laidumo iraik:
v m
l ne
2
2
= ; (7.10.1)
ia n laisvj elektron tankis; m elektrono mas. Elektron iluminio judjimo vidutinis greitis
T v ~ , todl savitasis laidumas T 1 ~ , o savitoji vara T ~ 1 = . Eksperimentai rodo,
kad T ~ .
teorini ir eksperimentini veri neatitikim band itaisyti H.A.Lorencas (1905). Jis
elektron dreifo greiiui skaiiuoti taik Maksvelio skirstin. Taiau jis gavo lygiai toki pat dydio
priklausomyb nuo temperatros tik daugikliu 1.09 skyrsi jo ir P.Druds dydio gautosios
verts.
Toliau metal elektrinio laidumo terij tobulino vokiei fizikas A.Zomerfeldas (1928). Jo
teorijoje metal laisvieji elektronai laikomi kvantinmis dujomis, o gardel fononinmis dujomis.
Jis naudojo t pai laidumo iraik (7.10.1), taiau dydi l ir v verts i esms skyrsi nuo
klasikini.
Elektrinio laidumo kvantin teorija. Pagal i teorij elektriniame laidume dalyvauja tik arti
Fermio lygmens
F
W esantys elektronai (r. 5.7 sk.). Sudarius iorin elektrin lauk tik jie gali
dreifuoti kristale, pakildami didesns energijos laisvus lygmenis. ie elektronai sudaro nedidel
laisvj elektron dal. Todl Zomerfeldo teorijoje dydiai l ir v nusakomi Fermio energijos
elektronams. J vidutinis greitis
F
v tenkina lygyb ( )
F F
W mv = 2
2
. Metal eV W
F
7 3 = , todl
F
v yra apie s m
6
10 ir nuo temperatros beveik nepriklauso. Pagal Zomerfeldo teorij nuo
temperatros labai priklauso tik Fermio elektron vidutinis laisvasis kelias
F
l . Kad teorin ir
eksperimentin dydio (ar ) verts sutapt, dyd
F
l teko imti keli deimi nanometr
didumo, t.y. imtus kart didesn u gardels konstant.
Zomerfeldo teorij elektron laisvj keli sieja su elektron ir fonon susidrimais.
Susidrimo tikimyb tiesiog proporcinga fonon tankiui n , todl dydis n l
F
1 ~ . Kai metalo
temperatra T daug didesn u Debajaus temperatr
D
T , tuomet fonon tankis T ~ (r. 7.9 sk. 3
ud.). Tuomet elektron vidutinis laisvasis kelias T l
F
1 ~ , vadinasi, laidumas T 1 ~ (arba
204
savitoji vara T ~ ). Taigi dydi (ar ) priklausomyb nuo temperatros atitinka bandymo
rezultatus.
emose temperatrose ( )
D
T T << fonon tankis
3
~ T n (r. 7.9 sk. 3 ud.). Be to, emose
temperatrose kuriami ilgj bang fononai (tikimiausiais bangos ilgis T T a
D
= , ia a
gardels konstanta). Toki fonon impulsas (7.8.3) yra maas, todl elektron sklaida bus taip pat
maa. Dl abiej reikini elektron vidutinis laisvasis kelias nuo temperatros kinta dsniu
5
T , o
savitoji vara
5
~ T . Taigi dl Fermio elektron fononins sklaidos K 0 temperatroje metal
savitoji vara 0 . itaip bt idealiame, neturiniame defekt kristale. Defektai sklaido
elektronus, t.y. maina j laisvj keli.
Zomerfeldo teorijoje, atsivelgiant fononin ir defektin sklaid, Fermio elektron vidutinis
laisvasis kelias uraomas itaip:
f
d F
l
l l
1 1 1
+ = . (7.10.2)
ia elektron vidutinis laisvasis kelias
d
l siejamas su defektine, o
f
l su fononine sklaida.
Tuomet savitasis laidumas
f d

1 1 1
+ = , arba savitoji vara
f d
+ = ; (7.10.3)
ia dmuo
d
siejamas su elektron defektine, o
f
su
fononine sklaida. Jei K T 0 , dydis 0
f
ir
0
= =
d
.
Dyd
0
vadina liktine savitja vara. Ji priklauso nuo metal
grynumo.
7.22 paveiksle parodyta Na kristalo savitosios varos priklausomyb nuo temperatros.
Matome, kad K 15 temperatroje defektin ir fononin varos
dedamosios yra vienodos.
Taigi tik pritaikius elektron sklaidai fononin aikinim, pavyko
aprayti metal savitosios varos priklausomyb nuo temperatros.
Superlaidumas. Kai kuri metal savitoji vara emiau
vadinamosios krizins temperatros
k
T pasidaro neimatuojamai maa
( ) cm <
23
10 (7.23 pav.). is 1911 m. H.Kamerlingo Ono
7.22 pav.
15 T, K

0
+
f

0

4 T, K

7.23 pav.
205
gyvsidabryje ( ) K T
k
15 . 4 = aptiktas reikinys vadinamas superlaidumu.
emiausi krizin temperatr turi iridis ( ) K T
k
140 . 0 = , aukiausi
niobis ( ) K T
k
22 . 9 = .
Superlaidumo teorij 1957 m. sukr JAV fizikai D.Bardinas,
L.Kuperis ir D.riferis. Ji vadinama BK teorija. i teorija
superlaidum aikina taip. Kristalu judantis elektronas (7.24 pav.) iek
tik pritraukia teigiamus jonus (t.y. poliarizuoja gardel). Apie j susidaro teigiamas perteklinis
krvis. Kai elektronas juda kristalu, is perteklinis krvis juda (t.y. susidaro kitoje vietoje) kartu
su juo. Tok teigiamo krvio darin vadina poliaronu. Pagal L.Kuper poliaronas gali pritraukti kit
elektron (7.24 pav.) taip susidaro Kuperio pora. Por sudaro nebtinai ariausiai esantys
elektronai. Kvantin mechanika parodo, kad por gali sudaryti tik tie elektronai, kuri sukiniai yra
prieing krypi, o partneris porai gali bti nutols m
6
10
atstumu, t.y.
4
10 kart didesniu u
gardels konstant. Taigi kiekvienoje Kuperio poros uimtoje erdvje yra daug kit elektron, todl
joje bus daug kit por.
Kuperio poros sukinys lygus 0, t.y. is darinys yra bozonas. Dl to por energija gali bti
vienoda, o jos gali uimti t pat (pvz., pagrindin) energijos lygmen. Toki Kuperio por visum
vadina Bozs kondensatu. Sukrus iorin elektrin lauk, ne atskiros poros, o j visuma dalyvauja
elektrinio laidumo procese. Por visuma jau negali prarasti energij maomis porcijomis, todl
metal laidumas pasidaro labai didelis, o savitoji vara labai maa.
Elektron traukos sveika poroje yra silpna. Norint suardyti i sveik, porai reikia suteikti
dydio
g
W energij. Dydis
g
W vadinamas Kuperio poros energetiniu plyiu. Jo vert yra
eV
2 4
10 10

. 7.25 paveiksle skrituliukais paymti Bozs kondensato
elektronai. Vir io lygmens pavaizduoti ilumini elektron valentins
juostos lygmenys. Plyio plotis priklauso nuo temperatros: jai didjant, plotis
maja. Kai temperatra pasidaro lygi arba didesn krizinei
k
T energetinis
plyys inyksta, t.y. dl kristalo gardels virpesi Kuperio poros suyra, o por
elektronai peroka valentin juost. Metalas i superlaidininko tampa
paprastu laidininku.
Auktos temperatros superlaidumas. Taikymo poiriu labai perspektyvs yra auktos
temperatros superlaidininkai. 1986 m. i chemini element La-Ba-Cu-O susintetintos keramikos
krizin temperatra K 35 30 . 1988 m. pagamintos Tl-Ca-Ba-Cu-O keramikos K T
k
125 ~ . i
Kuperio
pora
7. 24 pav.
7.25 pav.
Bozs
kondensatas
W
g

T < T
k
206
sudting mediag superlaidumo teorija dar nesukurta, taiau manoma, kad ir juose srov pernea
Kuperio poros.
Superlaidumo taikymas. Kuriami vairs prietaisai, kuri veikimas pagrstas superlaidumo
bsenoje vykstaniais reikiniais. ia paminsime elektromagnetus, generatori ir varikli apvijas,
superlaidius kabelius, balometrus, skirtus iluminei spinduliuotei matuoti, skaiiavimo main
atminties ir loginius elementus. Jie yra pranaesni u kambario temperatroje veikianius tos paios
paskirties prietaisus. Ypa dideles perspektyvas turs auktos temperatros superlaidininkai.

1. Ivardinkite elektrinio laidumo klasikins (Druds) ir kvantins (Zomerfeldo) teorij skirtumus.
2. Nusakykite savitosios varos temperatrin priklausomyb esant auktoms ir emoms temperatroms.
3. K vadiname liktine vara?
4. K vadiname poliaronu, Kuperio pora, Bozs kondensatu?
5. Paaikinkite superlaidios bsenos susidarym.
6. K vadiname energetiniu plyiu?

1. Apskaiiuokite elektronini duj varyje ilumin (vidutin kvadratin) greit. i duj Fermio energija
eV W
F
7 = .
Duj iluminis greitis
m
W
v
T
2
= ; ia W elektrono vidutin energija, m jo mas. Dyd W randame
i duj vidins energijos
m
U (7.9.12) iraikos:
(
(
|
|
.
|
\
|
+ = =
2
2
12
5
1
5
3
F
F
A
m
W
kT
W
N
U
W
Kambario ir dargi auktesnje temperatroje galioja nelygyb ( )
2 2
F
W kT << , todl elektrono vidutin energija, o i
ia ir iluminis greitis nuo temperatros beveik nepriklauso. Atmet W iraikoje temperatrin dmen, tursime
5 3
F
W W = arba c s m
kg
J
m W v
F T
2 6
31
19
10 10 2 . 1
10 1 . 9 5
10 6 . 1 7 6
5 6

=

= = ; ia c viesos greitis . Taigi net
esant emai temperatrai elektron greitis yra milinikas.
207
8. Atomo branduolio fizika
8.1 Atomo branduolio sandara ir pagrindins savybs
Branduoliu vadina atomo centrin dal, kurioje sutelkti visas teigimas krvis ir beveik visa
atomo mas. Bet kurio elemento branduolys sudarytas i proton (p) ir neutron (n). Abi ios
dalels dar vadinamos nukleonais. Protonui priskiriamas elementarus teigimas krvis
C e
19
10 6 . 1

= , neutronas neutralus.
Branduolio krvis lygus dydiui Ze ; ia Z atomo eils numeris periodinje element
lentelje. Dydis Z kartu rodo proton skaii branduolyje. Dalis branduoli gauta dirbtiniu bdu.
iuo metu gauti branduoliai, kuri 109 = Z .
Bendras branduol sudarani daleli skaiius vadinamas mass skaiiumi N Z A + = ; ia N
branduolio neutron skaiius. Toliau branduolius ymsime itaip: X
A
Z
; ia X cheminio
elemento simbolis. To paties elemento atom branduoliai gali turti vair neutron skaii jie
vadinami izotopais (gr. topos vieta). Pavyzdiui, vandenilio yra trys izotopai: H
1
1
lengvasis
vandenilis, arba protis; H
2
1
sunkusis vandenilis, arba deuteris; H
3
1
tritis. Deguonies taip pat yra
trys izotopai: O O
17
8
16
8
, ir O
18
8
. inoma apie 300 stabili ir vir 2000 radioaktyvi izotop.
Yra element, kurie periodinje element lentelje uima skirtingas vietas, bet j mass
skaiius vienodas. Tokie elementai vadinami izobarais (gr. baros sunkus). Pavyzdiui,
Mo Zr
96
42
96
40
, ir Ru
96
44
.
Branduolio mas. Ji proporcinga nukleon skaiiui branduolyje. Branduolio fizikoje daleli
mas danai nusakoma unifikuotais atomins mass vienetais. Tarptautinje kalboje jis vadinamas
unit (ymimas simboliu u ). is vienetas lygus anglies izotopo C
12
mass 12 1 daliai:
kg m u
C
27
10 66 . 1
12
1
1
12

= = .
Neutrono mas u m
n
00876 . 1 = , protono u m
p
00783 . 1 = . Branduolio mas, ireikta u
vienetais, apytiksliai lygi jo mass skaiiui: A m
br
.
Branduolio spindulys. Tyrimai rodo, kad lengvj atom branduoliai yra rutulio formos ir
tik sunkieji branduoliai nuo jo nedaug (apie 1%) nukrypsta. Eksperimentikai nustatyta, kad
branduolio spindulys R priklauso nuo mass skaiiaus A itaip:
208
3 1
0
A R R = ; (8.1.1)
ia ( ) m R
15
0
10 7 . 1 3 . 1

= . Branduoli dydiams vertinti sudaromas specialus ilgio vienetas fermis
( ) f : m f
15
10 1

= ; tuomet dydis f R 7 . 1 3 . 1
0
= . (8.1.1) iraik galima gauti itaip. Priskirkime
vienam nukleonui dydio
0
R spindul. Tuomet branduolio tris lygus ( ) ( )
3
0
3
3 4 3 4 R A R = , o i
ios lygybs gauname formul (8.1.1). Branduolio tankis
( ) ( )
3
0
3
3 4 3 4 R
m
R
m
nuk b
b

= ; (8.1.2)
ia
nuk b
Am m branduolio mas;
nuk
m vidutin nukleono mas ( kg m
nuk
27
10 66 . 1 ~

. I
(8.1.2) matome, kad vis chemini element branduolio tankis yra vienodas. Jo skaitin vert
3 17
10 ~ m kg yra labai didel (emje tankiausio elemento osmio tankis
3 3
10 48 . 22 m kg = ).
Branduolio momentai. Branduoli nukleonai yra fermionai, o j sukinio kvantinis skaiius
2 1 = s . Branduoliui, panaiai kaip atomo elektroniniam apvalkalui, priskiriamas impulso
momentas. Jis vadinamas branduolio sukiniu ir lygus nukleon sukini ir orbitini impuls
moment geometrinei sumai. Jam nusakyti sudaromas vidinis kvantinis skaiius J . Tuomet
branduolio sukinys
( )h 1 + = J J L
J
. (8.1.3)
Dydis J yra sveikas skaiius ( ) K , 3 , 2 , 1 , 0 = J , jei mass skaiius A yra lyginis ir pusinis
( ) K , 2 5 , 2 3 , 2 1 = J , jei A nelyginis. Sumuojant nukleon momentus, daniausiai turime
prieingos krypties vektori sudt, todl net daugianukleonini branduoli dydis J yra maas ir
svyruoja tarp 0 ir 2 9 . Jei J yra sveikas skaiius, tuomet branduoliai apraomi Bozs ir Einteino,
jei J yra pusinis Fermio ir Dirako statistikos.
Su nukleon sukiniu, panaiai kaip ir su elektron sukiniu, yra susietas savasis magnetinis
momentas. Protono ( )
p
ir neutrono ( )
n
magnetinis momentas lygus
N p
79 . 2 = ,
N n
91 . 1 = ; (8.1.4)
ia ( )
2 27
10 0508 . 5 2 Am m e
p N

= = h magnetinio momento vienetas, kuris vadinamas
branduoliniu magnetonu; kg m
p
27
10 672648 . 1

= protono mas. Minuso enklas (8.1.4)
iraikoje rodo, kad neutrono magnetinio momento
n
ir jo sukinio
S kryptys yra prieingos.

209
Protono savasis magnetinis momentas apie 660 kart maesnis u elektrono orbitin magnetin
moment (Boro magneton).
Su branduolio sukiniu
J
L yra susijs ir jo magnetinis momentas :
J b
L = ; (8.1.5)
ia dydis
b
vadinamas branduolio giromagnetiniu santykiu. Branduoli magnetini moment
reikms siekia kelet branduolini magneton, o lyginant su elektron magnetiniais momentais yra
labai maos. Visgi branduoli sukurtas magnetinis laukas takoja atom elektron energij ji
pastebima tyrinjant spektrus.
Atomo branduolys yra kvantin sistema, sudaryta i didelio, taiau baigtinio nukleon
skaiiaus. Taigi tenka sprsti daugelio daleli udavin, kuris net trij daleli sistemai nra tiksliai
isprstas. Todl branduolio teorijoje naudojamas modelinis apraymas, t.y. apytikslis branduolio
sandaros aikinimas. Jis turi paaikinti pagrindinius branduoli savumus: j stabilum, irimo bdus,
suadint branduoli bvius ir kt. ia aptarsime tik du modelius.
Laelinis modelis. 1936 m. J.Frenkelis pasil, o N.Boras ivyst laelin model,
priskirdamas branduolinei mediagai skysio savumus. Pagal model nukleonai branduolyje,
panaiai kaip molekuls laelyje, juda chaotikai ir tik trumpasieks ir stiprios branduolins jgos
ilaiko nukleonus maame branduolio tryje. Branduolins mediagos laelis yra elektrintas, jos
tankis visuose branduoliuose yra praktikai vienodas, o laelis, panaiai kaip skysiai, yra maai
spdus. Laelinis modelis paaikina branduolines reakcijas, j dalijimsi, remiantis juo gauta
pusiauempirin nukleon ryio energijos formul.
Sluoksninis branduolio modelis. JAV fizik M.Heprt-Majer ir vokiei fizikas G.Jensenas
1949 m. pasil sluoksnin branduolio model. Pagal j nukleonai branduolyje, panaiai kaip
elektronai atome, isidst sluoksniais ir posluoksniais. Sluoksni prigimt aikinanios teorijos
remiasi viendaleliniu modeliu. Spjama, kad kiekvienas nukleonas juda suderintiname lauke, kuris
nra centrinis, todl nukleon ir elektron sluoksniai skiriasi.
Buvo pastebta, kad esant tam tikram proton ar neutron skaiiui branduolyje, susidaro
stabilios j bsenos. Branduoliai yra patvars, jei proton skaiius Z , arba neutron skaiius N
lygus
126 , 82 , 50 , 28 , 20 , 8 , 2 . (8.1.6)
ie skaiiai vadinami magikaisiais. Magikaisiais vadinami ir tokie branduoliai. Branduoli
patvarumo reikin sluoksninis modelis paaikina atitinkam sluoksni pilnutiniu upildymu
210
nukleonais. Branduoliai, kuri magikieji ir N , ir Z , vadinami dvigubai magikaisiais. Tokie yra
penki branduoliai: He
4
2
, O
16
8
, Ca
40
20
, Ca
48
20
, Pb
208
82
. ie branduoliai yra ypa patvars.
Sluoksninis modelis gerai paaikina lengv ir vidutini branduoli sukin, magnetin moment,
savybi kitimo periodikum, elektromagnetins spinduliuots spektro ypatumus ir kt.
Keliais pavyzdiais paaikinsime, kaip galima numatyti branduolio sukin. Jei nukleonai pilnai
upildo sluoksn, tai j sukiniai susikompensuoja kiekvien lygmen uima du prieing sukini
nukleonai. Jei prisideda dar vienas nukleonas, tai jis jau pateks nauj neupildyt sluoksn ir visos
sistemos sukinys bus lygus prisidjusio nukleono sukiniui. Pavyzdiui, O
17
8
izotopo 8 proton ir 8
neutron skaiiai yra magikieji ir j sukinys lygus nuliui; devintasis neutronas jau uims nauj
sluoksn jis ir nulems izotopo sukin. N
18
7
izotopo 8 neutron skaiius yra magikas, o j sukinys
lygus nuliui; 7 protonai sluoksnio neupildo trksta vieno protono ir izotopo sukinys lygus vieno
protono sukiniui.

1. Kam lygus branduolio mass skaiius?
2. Kokiais vienetais matuojama branduolio mas?
3. Kam lygus branduolio sukinys?
4. Kuo skiriasi laelinis ir sluoksninis branduolio modeliai?
5. Kokie branduoliai yra patvars?

vertinkite nukleon ir krvio tankius branduolyje.
Nukleon tankis
0
n lygus branduolio mass skaiiaus A ir jo trio ( )
3
3 4 R V santykiui: V A n =
0
.
Atsivelg branduolio spindulio R (8.1.1) dyd, gausime
( )
44
3
45
3
3 1 15
0
10
3 . 1 4
10 3
10 3 . 1 4
3
=

A
A
n (nukleon/m
3
).
Branduolio krvio tankis e n
p
=
+
(ia
p
n proton tankis, e elementarus krvis). Branduolyje proton yra
maiau negu neutron |
.
|
\
|

0
2
1
n n
p
, todl
( )
3 25 24 19 44
0
10 10 10 6 . 1 10
2
1
2
1
m C e n = =
+
.
211
8.2 Branduolins jgos
Gamtoje turime vairialyp kn sveik, kuri apsprendia knus sudarani daleli sveika.
iuo metu skiriamos keturios fundamentalios (elementarios) sveikos: stiprioji, elektromagnetin,
silpnoji ir gravitacin. Visos jos, iskyrus gravitacin, branduolio fizikoje yra svarbios. Vis
stipriausia yra stiprioji sveika, u j
2
10 ~ kart silpnesn yra elektromagnetin sveika.
Fundamentalias sveikas plaiau apraysime (8.3) ir (8.7) skirsniuose.
Branduolins jgos. Stiprioji sveika jungia nukleonus branduolyje, o taip pat pasireikia
didels energijos daleli diuose. Stipriosios sveikos jgos dar vadinamos branduolinmis
jgomis. Jos neleidia nukleonams isiskirti ir ilaiko branduol pusiausvyroje, nepaisant to, kad tarp
branduolio proton veikia elektromagnetins stmos jgos.
Branduolins jgos yra traukos. Tiriant proton sklaid buvo nustatyta, kad branduolins jgos
yra trumpasieks ir veikia tik tada, kai atstumai tarp nukleon yra labai mai ( ) m
15
10 ~

. Bdingasis
atstumas ( ) m R
15
0
10 2 . 2 1 . 1

= vadinamas branduolini jg veikimo siekiu (spinduliu). Didjant
atstumui r , jos staigiai silpnja (majimo dsnis eksponentinis: ( )
0
1
R r
e r

). Jei
0
R r < ,
branduolins jgos staigiai didja ir daug kart ( )
5
10 ~ virija tarp proton veikianias stmos jgas.
Dar labiau sumajus atstumui ( ) m r
15
10 5 . 0

tarp nukleon pradeda veikti stmos jgos.
Kiti branduolini jg ypatumai yra itokie:
1. Branduolins jgos pasiymi sotinimu. Kiekvienas nukleonas sveikauja su ribotu gretim
nukleon skaiiumi. sotinimas aikinamas atostmio tarp nukleon jgomis, kurios neleidia
vieno nukleono veikimo srit patekti daug nukleon. Tokioje srityje randasi 4-5 nukleonai, todl jau
helyje branduolins jgos praktikai sisotina.
2. Sveika tarp nukleon priklauso nuo j sukini orientacijos. Todl branduolins jgos nra
centrins, t.y. nra nukreiptos iilgai du nukleonus jungianios linijos.
3. Ji nepriklauso nuo nukleon krvins bsenos: sveika dviej proton, dviej neutron ar
protono su neutronu branduolyje yra vienodo dydio.
Branduolini jg prigimtis. Kvantin mechanika nukleon sveik aikina j tarpusavio
kaita dalelmis. Idja, kad dvi dalels gali sveikauti, pasikeisdamos treia dalele, nra nauja.
Pavyzdiui, valentinis ryys tarp dviej vienod atom (H, N, O ir t.t.) susidaro vienam atomui
keiiantis elektronais su kitu. Pabrime, kad iuo metu visos fundamentaliosios sveikos
212
aikinamos kaita dalelmis skiriasi tik mainuose dalyvaujani daleli prigimtis (r. 9.7 sk.) Taigi
branduolins jgos yra pakaitinio pobdio.
1935 m. japon fizikas H.Jukava ikl hipotez, kad nukleonai branduolyje sveikauja
keisdamiesi ypatingomis dalelmis, kuri mas 200-300 kart didesn u elektron mas. Jos yra
lengvesns u nukleonus, todl buvo pavadintos mezonais (graikikai mesos tarpinis, vidutinis)
arba pionais.
Pionai esti trij ri: teigiami
+
, neigiami
ir neutrals
0
. Elektrintj pion krvis lygus
elementariajam krviui (e
arba e
+
). Pionai sukinio neturi ir yra nestabils.
Pakaitine sveika taip pat aikinamas atomo elektron ryys su branduoliu. iuo atveju
elektronai ir branduoliai keiiasi elektromagnetinio lauko kvantais, t.y. fotonais. Nukleon sveika
aikinama naudojant panai terminologij. Teigiama, kad nukleonai kuria ypating branduolin
lauk, kurio kvantais ir yra pionai. Taigi branduolines jgas galima paaikinti dviej sveikaujani
nukleon pasikeitimu pion kvantais. Protonas ir neutronas keiiasi elektrintaisiais pionais
+
ir
,
vienvardiai (pp) ir (nn) nukleonai neutraliaisiais
0
. Sveikai susidaryti labai svarbu, kad
apsikeitimas pionais vykt labai greit (r. ud.), t.y. branduolinio lauko kvantai turt bti
virtuals.
Realius (ne virtualiuosius) pionus 1947 m. aptiko kosmini spinduli sudtyje. Vliau pionus
gavo bombarduojant taikin greitaisiais protonais ( ) MeV W 300 ~ .

1. Ivardinkite branduolini jg savybes.
2. Kokia yra branduolini jg prigimtis?

vertinkite virtualij pion energij ir gyvavimo trukm.
Gyvavimo trukm atitinka laiko tarp, kurio reikia pionui pereiti nuo vieno nukleono prie kito, t.y.
nuotol, lyg branduolini jg siekiui m R
15
0
10 2 ~

:
s
s m
m
c
R
24
8
15
10 7
10 3
10 2

= = .
Piono energij W galima apskaiiuoti remiantis Heizenbergo neapibrtumo sryiu:
s J t W =
34
10 05 . 1 h . ia W W ir t yra piono energijos ir jo gyvavimo trukms neapibrtumai.
Tuomet piono (t.y. branduolinio lauko) energija MeV J W
2 11
10 10 5 . 1 = =

h
. i energija ~200 kart didesn u
elektrono rimties energij ( ) MeV W 511 . 0
0
= .
213
8.3 Branduolio ryio energija
Kvantinje mechanikoje daleli sveika kiekybikai charakterizuojama ne jga, o sveikos
energija.
Branduolio ryio energija. Laisv nukleon bvis ir j bvis branduolyje i esms skiriasi.
skirtum slygoja nukleon branduolyje stiprioji sveika. Apie sveikos dyd galima sprsti i ryio
energijos. Ji lygi darbui, kur reikia atlikti suskaldant branduol protonus ir neutronus. Taigi, ryio
energija yra laisv nukleon ir j branduolyje energij skirtumas.
Branduolio mas
b
m yra maesn u j sudarani laisv nukleon masi sum
n p
Nm Zm + :
b n p
m Nm Zm m + = ; (8.3.1)
Masi skirtumas vadinamas mass defektu. Pasinaudojant Einteino energijos W ir mass m
tarpusavio ryio formule
2
mc W = , branduolio ryio energij W ireikiame itaip:
( ) | |
2 2
c m Nm Zm mc W
b n p
+ = = . (8.3.2)
Skaiiavimuose patogiau naudoti ne branduolio mas
b
m , o atomo mas
a
m . Tuomet protono mas
p
m pakeiiama proio mase
H
m , o ryio energija (8.3.2) uraome itaip:
( ) | |
2
c m Nm Zm W
a n H
+ = (8.3.3)
Matuodami mas unifikuotais atominiais mass vienetais, o energij MeV ( ) eV MeV
6
10 1 =
vienetais, gauname toki branduolio ryio energijos iraik
( ) | | MeV m m Z A Zm W
a n H
, 5 . 931 + = ; (8.3.4)
ia N Z A = .
Branduolio ryio energija, lyginant su elektrine cheminio ryio energija, yra labai didel
(vandenilio atome elektrono su branduoliu ryio energija yra eV 6 . 13 ). Todl branduoli pakitimo
metu gali atsipalaiduoti daug daugiau energijos, negu chemini reakcij metu.
Ryio energija priklauso nuo nukleon skaiiaus branduolyje, t.y. nuo mass skaiiaus A (8.1
pav.). Matome, kad priklausomyb vaizduojanti kreiv yra artima tiesei. Branduoli stabilum
(tvirtum) charakterizuoja savitoji ryio energija A W W = , t.y. vienam nukleonui tenkanti ryio
energija. Dydio W priklausomyb nuo A vaizduoja 8.2 pav. Pabrime du ios priklausomybs
ypatumus. Vis pirma, didiausia specifinio ryio energija branduoliuose element, esani
periodins element sistemos viduryje ( ) 138 28 A , t.y. nuo Si
28
14
iki Ba
138
56
. i branduoli
dydio W vert 7 . 8 ~ MeV/nukleonui, j nukleonai suriti stipriausiai, o patys branduoliai
214
stabiliausi. Kai 100 > A , W maja ir U
238
92
ji yra 5 . 7
MeV/nukleonui. Branduoli, kuri mass skaiius
20 > A , vidutin savitoji ryio energija praktikai
nepriklauso nuo A ir yra 8 ~ MeV/nukleonui.
Antra, majant nukleon skaiiui ( ) 20 < A , W
maja labai netolygiai. Didesn specifin ryio
energij turi tie branduoliai, kuriuose proton ir
neutron skaiius yra lyginis ( ) O C He
16
8
12
6
4
2
, , , o
maesn u gretimus branduolius turi tie branduoliai, kuriuose j skaiius yra nelyginis
( ) N B Li
14
7
7
5
6
3
, , . Maiausi ryio energij turi deuteris ( ) MeV H 09 . 1
2
1
.
8.2 paveikslas vaizdiai
rodo, kad branduoliams
transformuojantis, energija
isiskirti gali dviem bdais: 1)
skaidant sunkesnius
branduolius ir veriant juos
lengvesniais (branduoli
dalijimas) ir 2) jungiant
lengvesnius branduolius
sunkesniais (branduoli
sintez). Pvz., 8.2 kreiv rodo,
kad U
238
92
atomo branduoliui
virstant periodins element
sistemos viduryje esani atom branduoliais isiskirt apie 1 MeV/nukl., o susijungiant keturiems
deuterio branduoliams helio atomo branduol, isiskirt apie 6 MeV/nukleonui ryio energijos.

1. Kam lygus branduolio mass defektas?
2. K vadiname ryio energija?
3. Kada branduoliams transformuojantis isiskiria energija?
MeV W,
0 8 16 24 30 60 90 120 150 186 210 A
9

8

7

6

5

4

3

2
8.2 pav.
8.1 pav.
W, MeV

2000

1500

1000

500
50 100 150 200 250 A
215
Apskaiiuokite O
18
8
branduolio ryio ir savitj ryio energijas.
Branduolio ryio energij rasime i (8.3.4) lygties:
( ) | |
O n H
m m Z A Zm W + = 5 . 931 ;
ia 8 = Z , 18 = A ,
H
m yra vandenilio (proio H
1
1
), o
O
m deguonies atom mass,
n
m neutrono mas. ra
masi vertes, tursime
( ) MeV MeV W 7 . 140 99916 . 17 00876 . 1 10 00783 . 1 8 5 . 931 = + = .
I ia savitosios ryio energijos vert
. 8 . 7 .
18
7 . 140
nukl MeV nukl MeV
A
W
W = =
=

8.4 Daleli registravimo bdai
Branduoliniams reikiniams tirti ir matuoti reikia speciali priemoni detektori. J yra vairi ri.
Daugelis j remiasi duj arba skysi jonizacija, kiti spinduliavimo liuminiscentiniu, cheminiu ar iluminiu
skysi ir kietj kn veikimu. ia susipainsime tik su keliais bdingesniais, plaiai vartojamais prietaisais.
Geigerio ir Miulerio skaitikliai. Skaitikl sudaro (8.3 pav.) cilindro formos elektrodas (katodas K) ir jo ayje
itempta plona vielut (anodas A). Prie j prijungiama V 1200 1000 tampa. Elektrodai taisyti stikliniame
vamzdelyje, kuris upildytas inertinmis dujomis (90%) ir spirito garais (10%).
Patek vamzdel registruojamos dalels (, , spinduliai) jonizuoja
dujas. Atsiradusi bent viena jon pora pagreitinama stipriame elektriniame
lauke ir sukelia dujose smgin jonizacij vyksta jon gritis, dl kuri
prasideda ilydis, registruojamas kaip srovs impulsas. Impulso srovs
stiprumas nepriklauso nuo pirmini jon por skaiiaus ir j energijos, bet
tik nuo tampos tarp elektrod ir duj slgio. is skaitiklis tokiame tamp
reime registruoja j patekusi daleli skaii. Ilydio trukm
s
7 3
10 10

, todl skaitikliu per s 1 galima uregistruoti
7 3
10 10 daleli.
Daleli energij matuoja vadinamieji proporcingieji skaitikliai. Jie yra
panaiai rengti, taiau tampa tarp elektrod maesn, nepakankama
antrinei smginei jonizacijai. Impulso srovs stiprumas priklauso nuo
registruojamos dalels sukurt pirmini elektring daleli skaiiaus, kuris priklauso nuo registruojamos dalels
energijos.
Vilsono kamera. Ji skirta greit elektring daleli pdsakams stebti. Vilsono kamer sudaro (8.4 pav.)
cilindras A, kurio viduje yra stmoklis B. Kameroje yra soi vandens gar ir oro miinys. Staigiai leidiant stmokl
emyn, miinys adiabatikai plsis ir atvs, o sotieji garai persisotins. Jei tuo momentu kamer per lang L lekia
(arba ) dalel, tai ji, jonizuodama or, palieka paskui save jon vor. Garai apie
jonus kondensuojasi ir ant jon nusda vandens laeliai, o pdsakas pasidaro
matomas. Apvietus kamer onine viesa S, pro virutin stikl pdsak galima
nufotografuoti. Fotografavim reikia suderinti su adiabatiniu isipltimu, nes
dl difuzijos jon pdsakai greit isisklaido.
Pdsako storis ir ilgis priklauso nuo registruojam daleli prigimties ir j
energijos. daleli jonizacijos galia yra didesn u daleli, todl j pdsakai
yra storesni ir trumpesni, o daleli plonesni ir ilgesni.
.T.R.Vilsonas kamer sukonstravo 1911 metais. 1927m.
D.V.Skobelcinas kamer patobulino, taiss j magnetin lauk. Magnetiniame
lauke krvinink trajektorijos yra apskritim lankai. Imatav j kreivumo
spindul ir inant magnetinio lauko indukcij, apskaiiuojama registruojam
K
A
K
8.3 pav.
8.4 pav.
Foto

L
S
B
A
216
daleli energija.
Burbulin kamera. Vilsono kamer svarbiausiais trkumas yra miinio maas tankis, dl ko daleli pdsakai
gali bti ilgi ir netilpti kameroje. 1952 m. D.A.Gleizeris sukonstravo burbulin kamer, kuri upild ne dujomis, o
skysiu. Skysiuose pdsakai beveik 1000 kart trumpesni.
Burbulins ir Vilsono kamer veikimo principai yra panas. Udaroje kameroje su stipriais langais laikomas
lengvai uverdantis skystis (eteris, vandenilis, propanas). Jo temperatra yra auktesn negu virimo temperatra.
Taiau skystis neverda, nes yra specialiai suslgtas. Staigiai sumainus slg, skystis trumpam lieka metastabiliame
perkaitintame bvyje ir neverda (negaruoja). Jonizuojanti dalel, lkdama iuo momentu skyst, sutrikdo
metastabil bv ir skystis iilgai dalels trajektorijos uverda. Virtin burbuliuk apie dalel aikiai parodo jos
trajektorij. iose kamerose taip pat naudojamas magnetinis laukas, nes kreiva dalels trajektorija teikia informacijos
apie jos elektrin krv ir energij.

8.5 Radioaktyvusis irimas
Radioaktyvumu vadina savaimin branduoli kitim (suirim), kurio metu jie virsta kit atom
branduoliais. Irimas nepriklauso nuo temperatros, slgio, cheminio junginio sudties ir yra
branduoli vidinis procesas. Gamtoje sutinkama vairi element apie 300 radioaktyvi izotop. J
radioaktyvumas vadinamas gamtiniu. J 1896 m. aptiko prancz fizikas A.Bekerelis, kuris
pastebjo, kad urano druska spinduliuoja kakoki spinduliuot. 1934 m. F. ir I.olio-Kiuri aptiko
dirbtin radioaktyvum buvo pastebtas B, Al, Mg irimas, bombarduojant juos He
4
2
branduoliais.
Dabar dirbtini radioaktyvi branduoli skaiius yra apie 2000.
Radioaktyvusis irimas yra atsitiktinis procesas. Pavyzdiui, vienas i branduoli gali suirti po
s 1 , kitas po 100 met, treias po milijardo met.
Irimo dsnis. Tarkime, kad per trump laik dt i bendro nesuirusi branduoli skaiiaus N
j pokytis dN bus lygus
Ndt dN = ; (8.5.1)
ia proporcingumo koeficientas vadinamas irimo konstanta. Ji parodo, kokia dalis atom
branduoli suyra per vienetin laik.
Pertvark (8.5.1) lygt, j suintegrav ir atsivelg pradin slyg (jei 0 = t , tai
0
N N = ),
gauname radioaktyvaus irimo dsn
t
e N N

=
0
, (8.5.2)
kuris aprao nesuirusi branduoli skaii.
Praktikoje irimo sparta apibdinama irimo pusamiu. Pusamis T yra laiko tarpas, per kur
suyra pus vis branduoli. Tuomet dyd T randame i slygos
T
e N N

=
0 0
2 , o ilogaritmav,
gauname
217
( ) 693 . 0 2 ln = = T . (8.5.3)
Atvirkias skilimo konstantai dydis
1 = (8.5.4)
vadinamas radioaktyvaus branduolio vidutine gyvavimo trukme.
vairi radioaktyvi branduoli irimo pusamiai labai vairs ir kinta nuo
17
10 met iki s
7
10
.
Pavyzdiui, vinui ( ) Pb
104
82

17
10 4 . 1 met, toriui ( ) Th
232
90

10
10 4 . 1 met, poloniui ( ) Po
212
84

s
7
10 3

, anglies izotopo C
14
6
~12000 met. is izotopas naudojamas archeologijoje radini
amiui nustatyti.
Irstantis branduolys yra susiadins. Jo irimo konstanta priklauso nuo jo energetins bsenos.
Toks reikinys vadinamas branduoline izomerija.
Aktyvumas ir jo vienetai. Radioaktyvios mediagos radioaktyvumu a vadinamas per laiko
vienet suyrani atom branduoli skaiius:
t
e N N dt dN a

= = =
0
. (8.5.5)
Aktyvumo SI vienetas yra bekerelis ( )
1
1 1

= s Bq . Praktikoje naudojamas nesisteminis vienetas kiuri
( ) Ci . Jis lygus g 1 grynojo radio (Ra) aktyvumui, kuris lygus
10
10 7 . 3 suirim per s 1 . Taigi
1 10 10
10 7 . 3 10 7 . 3 1

= = s Bq Ci . Dar vartojami maesni vienetai: Bq mCi
7
10 7 . 3 1 = ;
Bq Ci
4
10 7 . 3 1 = , o taip pat rezerfordas ( ) Rd : Bq Rd
6
10 1 = .
Radioaktyviems procesams priskiriami alfa ir beta irimas, spinduliavimas, sunkij
branduoli spontaninis dalijimasis ir protoninis radioaktyvumas.
Alfa irimas. Sunkesni u vin ( ) 83 > Z element izotopai savaime spinduliuoja helio
branduolius He
4
2
( daleles). Atsirads naujas antrinis elementas turs keturiais vienetais maesn
mass skaii ir dviem vienetais maesn eils numer. Paymj pirmin element simboliu X , o
antrin Y , irim apraysime tokia schema:
He Y X
A
Z
A
Z
4
2
4
2
+

. (8.5.6)
Pavyzdiui, radis, ispinduliavs energijos W dalel, virsta radonu:
W He Rn Ra + +
4
2
222
86
226
88
. (8.5.7)
Tyrimai parod, kad daleli energija (ji kinta nuo 4 iki 9 MeV ) yra diskreti. Tai reikia, kad ir
branduolio energijos lygmenys yra diskrets.
218
Radioaktyviam irimui vykti btina slyga yra itokia: antrinio branduolio ir dalels ryi
energij suma turi bti didesn u pirminio branduolio ryio energij. dalels ryio energija,
lyginant su kitais lengvais branduoliais, yra labai didel MeV 28 (savitoji . 7 nukl MeV ), todl
irimo procesuose ji elgiasi kaip nedaloma dalel.
irimo prigimt iaikino 1928 m. D.Gamovas. inoma, kad apie branduol yra stiprus
elektrinis laukas, kuris trukdo dalelei palikti branduol. Potencialinio barjero aukt nesunku
vertinti i eksperimentini duomen. Sunkij branduoli jis lygus MeV 30 20 , o priartjusi prie
barjero net greiiausi daleli kinetin energija yra maesn u MeV 10 . Todl klasikins
mechanikos poiriu per tok barjer dalel pereiti negali. D.Gamovas, ir savarankikai
E.Kondonas, irim paaikino k tik sukurtos kvantins mechanikos metodais. Pagal juos irimas yra
tunelinio efekto pasekm.
Beta irimas. Gamtoje stebimi ie beta () irimo atvejai: 1)
arba elektroninis irimas; 2)

+

arba pozitroninis irimas; 3) elektrono pagava. Vykstant iems procesams antrinio branduolio mass
skaiius nepakinta, o jo eils numeris pakinta vienetu ( ) 1 = Z .
1.
irimo metu i branduolio ispinduliuojamas elektronas. io spinduliavimo aikinimas

ikl fizikams kelet problem. Pirmoji elektron branduolyje nra. Antroji siejama su elektron
energija. Pasirod, kad ji yra itisin, nors ir pirmini, ir antrini branduoli energija yra kvantuota.
Tai prietarauja energijos tverms dsniui. Elektron itisins energijos problem isprend
E.Fermis (1931 m.), pasils mint, kad elektronus spinduliuoja neutronai ir kad kartu
ispinduliuojama dar viena dalel elektroninis antineutrinas
e
~ 1
. io irimo metu neutronas virsta
protonu, o virsmo schema yra itokia:
e
e p n
~
+ +

. (8.5.8)
Pagal E.Ferm, elektrono ir antineutrino energij suma yra kvantuota, nors atskir daleli energija
gali bti vairi. i ivada jau neprietarauja ir elektron energijos tolydiam kitimui, ir bendros
energijos tverms dsniui.
Kartu buvo isprsta ir branduolio sukinio tverms dsnio problema. Elektronui ilkus i
branduolio, jo sukinys turt pakisti dydiu h
2
1
. Taiau branduolio sukinys priklauso nuo jo mass
skaiiaus, kuris po
irimo nepasikeiia. Kad pirminio branduolio sukinio tverms dsnis bt

1
1931 m. V.Pauli pasil hipotez, kad gamtoje turi egzistuoti labai lengva elektrikai neutrali dalel neutrinas. Neutrino
(italikai) neutrono maybinis pavadinimas.
219
nepaeistas, V.Pauli neutrinui (antineutrinui) priskyr h
2
1
dydio sukin. Tuomet pirminio
branduolio sukinys nepakis, jei ilekiani elektrono ir antineutrino sukiniai bus prieing krypi.
ia aprayt virsm galima pavaizduoti itokia schema:
e
A
Z
A
Z
e Y X
~
1
+ +

+
; (8.5.9)
ia Y antrinio branduolio simbolis. I schemos matome, kad Y elemento vieta vienu vienetu
pasislenka chemini element lentels pabaigos link.
2.
+
irimo atveju i branduolio ilekia pozitronas (elektrono antidalel). Antrinio branduolio
krvis dydiu
+
e sumaja ir jo vieta pasislenka vienu vienetu lengvesni element pus, o jo
mass skaiius nepakinta. Pozitronai
+
e atsiranda branduolio protonui virstant neutronu ir
elektroniniu neutrinu
e
:
e
e n p + +
+
(8.5.10)
3. Vidini sluoksni elektronas (daniausiai i K sluoksnio) gali bti trauktas branduol
itoks reikinys vadinamas elektrono pagava arba K pagava. Elektron pagauna branduolio protonas
ir i jo susidaro neutronas ir kartu ilekia elektroninis neutrinas
e
:
e
n e p + +

. (8.5.11)
vykus K pagavai, branduolio numeris Z vienetu sumaja ir tampa 1 Z , o mass skaiius
nepakinta. Pagavos reikin pirmas stebjo L.V.Alvarezas (1937 m.) vanadio (V) bandymuose, kai
po pagavos atsirasdavo titano branduolys:
e
Ti e V + +
48
22
48
23
. (8.5.12)
Branduoliai po K pagavos daniausiai bna suadinti ir, ispinduliav fotonus, grta
normal bv. Be to, po pagavos K sluoksnyje lieka laisva vieta, kuri uima i auktesni sluoksni
peroks elektronas. Dl io persitvarkymo vyksta Rentgeno K serijos foton spinduliavimas. Pagal
spinduliavim ir sprendia apie vykusi K pagav.
Neutrino atradimas. Jau minjome, jog i dalel pasil V.Pauli, aikindamas branduoli
+

ir
irim. Pagal V.Pauli neutrinas neturi krvio, mas taip pat lygi nuliui arba labai maa (dabar
manoma, kad ji lygi
e
m
6
10 7

;
e
m elektrono mas). Juddamas aplinkoje ji jos nejonizuoja ir
nepraranda energijos, todl yra labai skvarbus. Todl V.Pauli man, kad neutrino (antineutrino)
egzistavim negalima eksperimentikai rodyti.
220
Neutrino (antineutrino) egzistavim galima patvirtinti netiesioginiu bdu. ioms dalelms
reikia priskirti ne tik sukin, bet ir judesio kiek (impuls). Reliatyvistinio neutrino impulsas lygus
c E p

= ; ia
E neutrino energija, kuri irimo atveju yra arti MeV 1 . Branduolys irimo
metu turi patirti atatrank prieing pus negu dalels ir neutrino impuls suma. 1936 m.
A.Leipunskis tyr radioaktyvaus anglies izotopo ( ) C
13
6
, spinduliuojanio
+
e daleles, atatrank.
Buvo nustatyta, kad atatranka skiriasi nuo tos, kuri suteikt vien
+
e dalels. 1942 m. D.Alenas
tyr lengvesni branduoli ( ) Be
7
4
atatrank, atsiradusi dl K pagavos. ie bandymai patikimesni,
nes lengvesni branduoli atatranka yra didesn. Be to, esant K pagavai, branduolys ispinduliuoja
tik neutrin, todl visa atatranka tik nuo jo priklausys.

1. K vadiname radioaktyvumu?
2. K vadiname mediagos aktyvumu?
3. Kaip pasislenka branduolio eils numeris vykus ,
,
+
irimams ir K pagavai?
4. Kokios problemos ikilo aikinant
irim?

Apskaiiuokite radioaktyvaus stroncio Sr
90
38
g m 1
0
= mass bandinio pradin aktyvum ir jo aktyvum po 10
met. Sr
90
izotopo irimo pusamis 28 = T met.
Mediagos aktyvumas, kaip iplaukia i (8.5.5) ir (8.5.3) lygi, lygus
( )
t
T
t
e
T
N e N t a

= =
2 ln
0 0
2 ln
(1)
Pradinis branduoli skaiius randamas i lygties
A
N m
M
m
N
0 0
0
= = (2)
ia M stroncio atomo, jo molio mas,
1
10 02 . 6

= mol N
A
Avogadro skaiius. Izotopo 1 molio mas ( ) g
apytiksliai lygi jo mass skaiiui A: ( ) mol kg mol g
3
10 90 90

= = . I (1) ir (2) lygi gauname
( )
t
T
A
e
N m
T
t a
2 ln
0
2 ln

=
. (3)
I (3) lygties pradinis aktyvumas ( ) 0 = t lygus
Ci Bq
N m
T
a
A
141 10 2 . 5
10 9
10 6 10
3600 24 365 28
69 . 0 2 ln
12
2
23 3
0
0
= =

= =

Mediagos aktyvumas po 10 met:
Ci Bq e e a a
t
T
8 . 110 10 1 . 4 10 2 . 5
12
10
28
69 . 0
12
2 ln
0
= = = =

.
221
8.6 Branduolins reakcijos
Atomo branduolio pakitim, vykus dl jo sveikos su kitais branduoliais ar dalelmis, vadina
branduolinmis reakcijomis. Daniausia reakcij schema yra itokia
Y b X a + + . (8.6.1)
J itaip aikiname: lengvoji dalel a patenka branduol X , po to atsiranda dalel b ir branduolys
Y . Dalelmis a ir b gali bti neutronas ( n ), protonas ( p ), deuteris ( d ), dalel ir fotonas.
(8.6.1) proceso galimi du atvejai: 1. Jei atsiradusi dalel b yra tos paios prigimties kaip ir
smogianti dalel a (t.y. b a = ), tai procesas vadinamas daleli sklaida. Po jos naujo branduolio
nesusidaro, t.y. X Y = . Be to, kai po sklaidos branduolys X bus suadintas, arba su pakitusia
energija, sklaid vadina netamprija, jei lieka nesuadintas tamprija. 2. Branduolin reakcija
vyks, t.y. susidarys kitos sudties branduolys, jei dalel b netapatinga dalels a prigimiai.
Energijos tverms dsnis. Visoms branduolinms reakcijoms galioja krvio, mass skaiiaus,
judesio kiekio, sukinio ir energijos tverms dsniai. ia apraysime energijos tverms dsn.
Reakcijos dalyvi energija yra reliatyvistin. Energijos tverms dsnis tvirtina, kad (8.6.1) reakcijos
dalyvi energij suma prie ir po reakcijos lieka pastovi:
Y Y b b X X a a
T W T W T W T W + + + = + + +
0 0 0 0
. (8.6.2)
ia simboliu
0
W paymta dalyvi X a, ir Y b, rimties energija (
2
0
mc W = ; ia m dalyvio
mas), o simboli T j reliatyvistin kinetin energija. Dyd ( ) ( )
X a Y b
T T T T Q + + = , kuris lygus
dalyvi kinetini energij po ir pri reakcij skirtumui, vadina reakcijos energija. I (8.6.2) sryio
bei sryio
2
0
mc W = , turime
( ) ( )
2 2 2
mc c m m c m m Q
Y b X a
= + + = ; (8.6.3)
ia m dalyvi mass, m reakcijos mass defektas. Jei 0 > Q , reakcijos metu energija
isiskiria, reakcija vadinama egzotermine, o jei 0 < Q energija sugeriama, reakcija vadinama
endotermine.
Reakcijos efektyvusis skerspjvis. Sprendiant praktinius udavinius, svarbu inoti kiek jos
metu branduoli pakinta, t.y. reakcijos ieig. Tam reikia inoti reakcijos tikimyb, kuri nusako
branduolio efektyvioji skerspjvio svoka. Tegul mediagos vienetin plot, kuriame yra n
branduoli, krinta
0
N daleli ir sukeli skaii N branduolini reakcij. Tuomet santykis
0
N N
lygus vienos mediag patekusios dalels sukeltos branduolins reakcijos tikimybei. Ji proporcinga
dydiui n , arba
222
n
N
N
=
0
; (8.6.4)
ia ploto dimensij turinti proporcingumo koeficientas vadinamas branduolins reakcijos
efektyviuoju skerspjviu. Jis matuojamas barnais ( ) b :
2 28 2 24
10 10 1 m cm b

= = .
Dydio vert priklauso nuo daleli prigimties ir j energijos. Nedidels energijos elektring
daleli reakcij skerspjvis yra barno dydio.
Branduolini reakcij tarpinio branduolio modelis. Tiriant pirmsias reakcijas pasirod,
kad jos utrunka laik, kuris vadinamas branduoline trukme. Branduolin trukm lygi laikui per
kur (8.6.1) reakcijos dalel a , juddama greiiu 3 ~ c v , veikia nuotol d , lyg X branduolio
matmenims ( ) m d
15
10 ~

: s v d
23
10 ~

= . Prajus tokiam laikui, i branduolio X turt ilkti
dalel b . Taiau vlesni tyrimai parod, kad b dalel ilekia po
13 9
10 10 kart ilgesnio laiko, t.y.
daug vliau. 1934 m. E.Fermis ir jo bendradarbiai, tyrindami neutron ir branduoli reakcij,
nurod, kad prisijungus prie branduolio neutronui, gaunamas suadintas tarpinis branduolys. 1936
m. N.Boras sukr tarpinio branduolio teorij. Pagal j visa (8.6.1) reakcija vyksta dviem
pakopomis:
Y b X a + + . (8.6.5)
Pradioje, pirmojoje pakopoje, susidaro nestabilus tarpinis (sudtinis, angl. compound) branduolys
. Po to, antrojoje pakopoje, jis spontanikai skyla branduol Y . Dalel a , patekusi branduol
X , atiduoda jam savo kinetin ir ryio energij. i energija pasiskirsto tarp susidariusio
branduolio nukleon ir padidina jo energij branduolys susiadina. Taiau padidjusios energijos
nepakanka branduoliui suardyti. Turi praeiti ilgokas laikotarpis, kol dl energijos fluktuacij ji
susikaups kurioje nors branduolio vietoje ir igarins dalel b . Tarpinio branduolio gyvavimo
trukm s
10 14
10 10

, t.y. daug didesn u branduolin laik ( ) s
23
10 ~

. Tarpinis branduolys gali
skilti vairiais bdais. Pavyzdiui, tarpinis branduolys N
14
7
gali skilti B
10
5
+ , arba C d
12
6
+ , arba
C p
13
6
+ , arba N n
13
7
+ . Aplamai dalels b ( ) n p d b , , , = ispinduliavimas nepriklauso nuo
reakcijos pirmosios stadijos.
Pirmj branduolin reakcij 1919 m. gavo Rezerfordas. Jis inde pripild chemikai gryn
azoto duj ir tais jame radioaktyvaus radio gaball, kuris skleidia s m
7
10 2 ~ greiiu
judanias daleles. Reakcijos metu azoto atomas buvo paverstas deguonimi:
Q O p F N + +
17
8
1
1
18
9
14
7
4
2
; (8.6.6)
223
ia ( ) N , yra reakcijos pirmosios pakopos, o ( ) O p, antrosios pakopos dalyviai; fluoras F
tarpinis branduolys. Reakcija yra endotermin, jos metu sugeriama MeV Q 16 . 1 = energijos.
Reakcijos metu gautj teigiamai elektrint dalel p
1
1
E.Rezerfordas pavadino protonu.
Kit fizikos raidai labai svarbi reakcij 1930 m. vykd vokiei fizikai V.Bot ir H.Bekeris.
Jie, apaudydami dalelmis beril, gavo anglies atomus ir pradioje neinomos prigimties daleles.
1932 m. angl fizikas D.edvikas, ityrs i reakcij Vilsono kameroje, nustat, kad tai yra
neutrali ir pakankamai sunki dalel. Ji buvo pavadinta neutronu. Taigi aprayta reakcija yra itokia
n C C Be
1
0
12
6
13
6
9
4
4
2
+ + . (8.6.7)
Neutron klasifikacija. Neutronai uima svarbi viet fundamentiniuose tyrimuose
branduolio fizikos taikymo srityse (pvz., branduolini reaktori paleidimui, branduolini reakcij
skerspjvi matavimui, medicinoje, biologijoje ir kt.). Bdami elektrikai neutrals, jie lengviau u
protonus siskverbia branduol. Branduolini reakcij efektyvusis skerspjvis neutronams
priklauso nuo j energijos: majant energijai jis didja. Tai paaikinama itaip kuo maesnis
neutrono greitis, tuo ilgiau jis juda branduolio branduolini jg veikimo sferoje, dl to ir padidja
jo pagavimo tikimyb.
Neutron kinetin energija yra labai vairi: altj ji eV 01 . 0 < , reliatyvistini eV
4
10 > .
Pagal j kinetin energij neutronus skirsto 8 grupes. ia ivardinsime tik tris grupes. Maos
energijos ( ) eV 1 . 0 01 . 0 neutronus vadina iluminiais. Jie yra termodinaminje pusiausvyroje su
neauktos temperatros ( ) K T 300 ~ mediagos atomais. U juos greitesni ( ) eV 500 50 energijos
neutronai vadinami ltaisiais, o eV
7 5
10 10 energij greitaisiais.

1. K vadiname daleli sklaida?
2. K vadina branduolins reakcijos energija?
3. K vadina branduolins reakcijos efektyviuoju skerspjviu?
4. K vadiname tarpiniu branduoliu?
5. Ivardinkite neutron tipus.

Paskaiiuokite Rezerfordo reakcijos energij.
Rezerfordo reakcija yra itokia:
p O He N
1
1
17
8
4
2
14
7
+ + .
ia p
1
1
protono simbolis.
Reakcijos energija skaiiuojama i formuls (8.6.3):
224
( ) ( )
2 2 2
mc c m m c m m Q
p O He N
= + + = ;
ia m reakcijos dalyvi mass, m jos mass defektas.
Jei dydis m ireiktas u vienetais (r. 8.1 sk.), tai reakcijos energija
( ) ( )( ) MeV MeV MeV m Q 19 . 1 007825 . 1 999133 . 16 002603 . 4 003074 . 14 5 . 931 5 . 931 = + = = .
Reakcija yra endotermin.

8.7 Branduoli savaiminis dalijimasis
1934 m. E.Fermis pastebjo, kad vitinant gamtin uran neutronais, susidaro keli
radioaktyvs elementai. Tolimesni tyrimai parod, kad dalijimosi reakcijos elementai randasi
element lentels viduryje: Xe, Sr, La, Ba ir kt. Buvo nustatyta, kad neutron suadinti urano
branduoliai dalijasi dvi daleles dalijimosi skeveldras.
Branduoli dalijimosi teorija. Dalijimasis aikinamas panaudojant laelin branduolio
model. Taiau jis tinka branduoliams, kuri mass skaiius 100 > A .
Tarkime, kad normaliomis slygomis branduolys yra rutulio formos, o j smogiantis
neutronas branduol suadina. Suadintame branduolyje susidarys jo mass virpesiai, rutulys its ir
po to pasidalins dvi dalis (skeveldras), nes skeveldr teigiam krvi stmos jga jas isklaidys.
Branduol padalinti reikalinga pakankamo dydio energija, kuri vadinama dalijimosi aktyvacijos
energija arba dalijimosi slenksiu. i energija yra ( )MeV 7 4 dydio: MeV U 8 . 5
235
,
MeV U 3 . 6
238
, MeV Pu 8 . 4
239
. Jei branduoliui bus suteikta maesn energija, tai jis tik
susiadins ir, ispinduliavs gam kvantus, gr normal bv.
Dalijimosi reakcijos. Tipin neutron sukelta dalijimosi schema yra itokia:
W n k B A U n + + + + ; (8.7.1)
ia A ir B yra urano U branduolio dalijimosi skeveldros, k antrini neutron skaiius, W
isiskyrusios energijos kiekis.
Branduoli dalijimasis yra statistinio pobdio, todl gali atsirasti per 90 vairaus dydio
skeveldr. U
235
branduoliai daniausiai dalijasi skeveldras, kuri masi santykis 2:3, o dalijimaisi
beveik vienodas dalis ( ) 118
2 1
A A tikimyb labai maa ir lygi ~0.01%.
Dalijimosi procese i branduolio imetami 2, 3 arba net ir daugiau antrini neutron. Todl
raant dalijimosi reakcijas nurodomas j vidutinis skaiius k urano branduoliams dydis
5 . 2 ~ k . Dauguma (99.25%) antrini neutron isiskiria dalijimosi momentu (per s
14 16
10 10

)
jie vadinami momentiniais. Likusieji atsiranda kiek vliau, jie vadinami vluojaniais neutronais
(vluoja nuo s 05 . 0 iki min 1 ). Vluojantieji neutronai atsiranda itaip. Dauguma dalijimosi
225
skeveldr yra
radioaktyvios. Po kai kuri
skilim atsiranda suadintos antrins skeveldros. Jei

suadinimo energija yra didesn negu neutrono ryio energija, tai jie gali igaruoti. Taiau io
proceso tikimyb yra maa, kadangi antriniai nuklidai perteklin energij paprastai ispinduliuoja
kvantais.
Savaiminis dalijimasis. Tai dalijimasis branduoli, visikai apsaugot nuo iorini neutron
poveikio. Jis bdingas visiems sunkiesiems branduoliams ir aikinamas, panaiai kaip ir skilimas,
tuneliniu reikiniu. Taiau dalijimosi reikinys nekonkuruoja su skilimu, kurio tikimyb urano
branduoliui ( ) U
238
yra apie
6
10 kart didesn.
Grandinin reakcija. Dalijantis branduoliams atsirad antriniai neutronai gali pataikyti
branduolius ir sukelti j dalijimsi taip gali nenutrkstamai vykti dalijimosi grandinin reakcija.
Jos spart apibdina neutron daugjimo koeficientas K . Jis lygus neutron skaiiaus
1
N tam
tikroje grandinins reakcijos kartoje ir j skaiiaus N prie tai buvusioje kartoje santykiui:
N N K
1
= . Taigi, jei i pradi buvo N neutron, tai sekanioje kartoje j bus KN , o n-oje
kartoje jau
n
NK . Jei 1 = K , tai pagaut ir iskirt neutron bus tiek pat ir dalijimosi reakcija vyks
vienodu greiiu. Tokia reakcijos bsena vadinama krizine. Jei 1 < K , tai reakcija slopsta, jei 1 > K
plinta ir vadinama virkrizine.
Nevisi antriniai neutronai dalyvauja grandininje reakcijoje, todl koeficientas K priklauso
nuo daugelio faktori. Aptarkime grandinins reakcijos susidarymo slygas. Erdv, kurioje vyksta
dalijimosi reakcija, vadinama aktyvija zona. Jei jos matmenys yra mai, tai dalis antrini neutron ,
nepadalin branduoli, j apleidia. Aktyvios zonos, kurioje dar gali vykti grandinin reakcija,
minimals matmenys vadinami kriziniais matmenimis, o tokios zonos mas krizine mase. Kriziniai
parametrai priklauso nuo daliosios mediagos izotopinio sstato, neutron energijos, aktyviosios
zonos formos ir joje esani priemai. Sferins formos aktyviosios zonos krizins mass yra
itokios: kg U 50
235
, kg U 16
233
, kg Pu 11
239
. Krizin mas galima sumainti aktyvija zon
apgaubus pakankamai storu nedaliosios mediagos sluoksniu neutron atvaitu (reflektoriumi).

1. K vadiname branduolio dalijimosi aktyvacijos energija?
2. Kaip susidaro vluojantys antriniai neutronai?
3. K vadiname neutron daugjimo koeficientu?
4. Nuo ko priklauso aktyviosios zonos kriziniai parametrai?
226
Urano izotopo branduolys U
235
92
, pagavs neutron, pasidalijo dvi skeveldras ir dar isilaisvino du neutronai.
Vienas i dalijimosi produkt yra ksenono izotopas Xe
140
54
. Nustatykite antrosios skeveldros mass skaii ir krv.
Urano branduolio dalijimosi schema yra itokia:
n X Xe n U
A
Z
1
0
140
54
1
0
235
92
2 + + + .
Dalijimosi reakcijai galioja krvio ir mass skaiiaus tverms dsniai. I j gauname 38 54 92 = = Z ir
( ) ( ) 94 2 140 1 235 = + + = A . Taigi antroji skeveldra X
A
Z
yra stroncio izotopas Sr
94
38
.

8.8 Branduoliniai reaktoriai
ilumini neutron reaktoriai. Dalijantis vienam urano branduoliui isiskiria per MeV 200 energijos kiekis.
Apie 80% jos sudaro skeveldr kinetin energija, likusi dal antrini neutron, po
skilimo atsiradusi
elektron, foton ir antineutrino energija. Dalijantis visiems g 1 urano branduoliams, isiskiria apie h kW
4
10 3 . 2
energijos kiekis. Tiek jos gautume sudegin apie t 3 akmens anglies. Skilimo skeveldros, juddamos mediagoje,
atiduoda jai savo energij. Taip ji virsta mediagos vidine energija ir j kaitina.
Jei aktyviosios zonos matmenys bus didesn u krizin, antrini neutron skaiius staigiai didja, grandinin
reakcija taps nevaldoma ir dl didelio isiskyrusio ilumos kiekio vyks sprogimas. Valdomos grandinins reakcijos
vyksta renginiuose, kurie vadinami branduoliniais reaktoriais. Valdomai branduoli dalijimosi grandininei reakcijai
tinka ie izotopai U
235
, U
233
ir Pu
239
. Pirmasis maais kiekiais randamas gamtiniame urane, kiti du gali bti
pagaminti pramoniniu bdu.
Plaiausiai naudojama branduolinio kuro mediaga gamtinis uranas yra sudaryta i trij izotop miinio:
U
238
(99.28%), U
235
(0.714%) ir U
234
(0.00548%). miin veikiant neutronais, priklausomai nuo j energijos ir
j pagavos skerspjvio, gali vykti dvi reakcijos. Pirmoji vyksta kai ltuosius neutronus ( ) eV W 6 < sugrs izotopas
U
235
dalijasi, joje iskiriama dalijimosi energija ir antriniai neutronai (j vidutinis skaiius lygus 2.5). ie neutronai
toliai gali tsti reakcij. Antrojoje reakcijoje dalyvauja izotopas U
238
. Izotop U
238
padalija tik tie neutronai, kuri
energija yra ne maesn kaip MeV 1 . Taiau is izotopas, sugrs ir tokios didels energijos neutron, gali
nepasidalyti, o tik susiadinti, perteklin energij ispinduliuodamas kvant pavidalu. is reikinys vadinamas
radiaciniu neutron pagavimu. Taip didesn neutron dalis pasitraukt i srauto ir prarast galimyb sukelti
branduoli U
235
dalijims. Taigi antroji reakcija reaktoriaus eig stabdo ir jos reikia ivengti.
Tai daroma taip. Greitj antrini neutron energija yra apie MeV 2 . Kad grandinin reakcija su U
235

vykt, reikia antrini neutron energij sumainti iki ilumins. Neutronus
aktyviai stabdo mediagos (jos vadinamos ltikliais), sudarytos i neutronams
artimos mas atom: H
1
1
, H
2
1
, He
4
2
ir kt. Praktikoje vartojami ltikliai yra
grafitas ( ) C
12
6
, vanduo paprastasis O H
2
(ia H yra protis H
1
1
), sunkusis O D
2

(ia D yra deuteris H
2
1
) ir berilis. Dl brangumo berilis ir O D
2
vartojami
reiau.
Supaprastinta reaktoriaus schema pavaizduota 8.5 paveiksle. Jame 1
aktyvioji zona, sudaryta i urano arba kitokio branduolinio kuro stryp; 2
ltiklis, apsupantis strypus i vis pusi; 3 reguliavimo strypai jais valdo
branduolins reakcijos neutron daugjimo koeficient. ie strypai pagaminti i
neutronus gerai sugeriani mediag kadmio, boro, hafnio. Strypus leidus
aktyvi zon daugjimo koeficientas sumaja, itraukus padidja. vykus
avarijai, reguliavimo strypai automatikai leidiami vis aktyvios zonos gyl ir,
nutrauk grandinin reakcij, sustabdo reaktori. 4 neutron atvaitas,
5
1
4
3
2
8.5 pav.
227
neutronus grinantis aktyvij zon. 5 aualas, kuris paalina aktyviojoje zonoje isiskyrusi ilum (nesant
aualui aktyvioji zona isilydyt). Auinaniomis mediagomis gali bti dujos (oras, CO2, helis), vanduo arba
skystieji metalai (pvz., natris). kaits aualas nukreipiamas ilumokait, kur aualas savo ilum atiduoda vandeniui
ir paveria j auktos temperatros garais. Pastarieji arba suka garo turbinas ir gamina elektr arba panaudojami
kitiems tikslams.
Ltiklio ir atvaito mediagos nedaug slopina radiacin spinduliuot. Todl reaktoriuose visada naudojama
biologin apsauga, kuri apsaugo personal ir renginius nuo neuronins ir spinduliuots. Tam naudoja pigias ir
lengvai gaunamas mediagas: vanden, beton ir pan.
Reaktori tipai. Pagal paskirt juos galima suskirstyti kelet grupi: energetinius, tiriamuosius ir izotopinius.
Energetiniai reaktoriai yra skirti aktyviojoje zonoje isiskyrusi ilum paversti elektros energija arba kitiems
ilumin energij naudojantiems reikalams. J ilumin galia paprastai didel
1
(iki GW 5 3 ).
Tyrim reaktoriai skirti neutron ir spinduli dideliems srautams ( ) s cm
2 13
/ 10 gauti. Jie naudojami
branduolio ir kietojo kno savybms tirti. Tyrim reaktoriai yra maos (iki MW 10 ) galios.
Izotopiniai reaktoriai (juos dar vadina dauginaniais arba konverteriais) konstruojami naujiems izotopams
gauti. Juose, pavyzdiui, izotopas U
238
paveriamas plutonio izotop Pu
239
, o toris Th
232
izotop U
233
. Toks
reaktorius, iskiriantis ilumin energij bei gaminantis nauj mediag, vadinamas dauginaniu reaktoriumi arba
bryderiu.
Branduoliniai reaktoriai dar skirstomi pagal kuro chemin sudt, naudojam aual, ltikl, auinimo
sistem, aktyviosios zonos konstrukcij bei reaktoriaus apsaug (pvz., betonas, vanduo).
Greitj neutron reaktoriai. Jei reaktoriuje naudojamas gamtinis arba truput izotopu U
235
pasodrintas
uranas, tai iluminiai neutronai dalija tik izotop U
235
, o didioji kuro dalis (~99.3%), t.y. izotopas U
238
pasilieka
nesunaudota. Taiau greitieji neutronai izotop gali paversti izotopu Pu
239
, kur, cheminiu bdu atskyrus i
urano, galima panaudoti ltj neutron reaktoriuose. Taigi dauginaniuose reaktoriuose ltiklis nereikalingas.
iuose reaktoriuose naujo kuro ( ) Pu
239
laipsnikai daugja ir po 710 met jo kiekis padvigubja, negu buvo i
pradi pakrautas izotopu U
235
. Greitj neutron branduolins reakcijos efektyvusis skerspjvis yra nedidelis,
todl bryderiams reikia 10-100 kart daugiau kuro, negu tokios paios galios ilumini neutron reaktoriams.
Greitj neutron branduoliniai reaktoriai kol kas yra eksperimentavimo stadijoje
2
.
Branduolins energijos panaudojimo problemos. 1. Kuro itekliai. Branduoliniu kuru iuo metu naudojamas
tik uranas ir toris. ems plutoje urano yra % 10 11
4
, o torio % 10 4
4
. Bendroje ems plutos sudtyje kit
element tarpe uranas uima 27, o toris 29 viet. i element koncentruot telkini nra, todl j iskyrimas
brangiai kainuoja. Toris danai taip isklaidytas, kad jo neapsimoka eksploatuoti. 2. Reaktori saugumas. Avarijos
ernobilio ir kitose atominse elektrinse pakirto pasitikjim toki elektrini saugumu. Todl kai kuriose alyse
(Lietuva, Vokietija, vedija ir kt.) numatyta atomines elektrines udaryti. 3. Tara. Dirbant atominei elektrinei,
milinikas ilumos kiekis perduodamas auinimo baseinui, todl vyksta intensyvi aplinkos ilumin tara.
branduolin reaktori perkraunama deimtys ton branduolinio kuro ( Ignalinos 189 ton 730 par laikotarpiui).
Tik maa jo dalis panaudojama, o likusioji yra atliekos, utertos radioaktyviais dalijimosi produktais. Kai kuri
izotop skilimo pusamis siekia imtus met, todl ikyla atliek saugojimo problema.

1. Kokiu tikslu branduoliniuose reaktoriuose naudojamai ltikliai?
2. Kuomet reaktoriuose ltikliai nenaudojami?

1
Ignalinos atomins elektrins reaktoriaus ilumin galia MW 4500 , o dviej turbin elektrin galia lygi MW 1500 .
Branduolinis kuras yra uranu U
235
prisodrintas uranas. Reaktoriaus ltiklis grafitas, aualas vanduo ir vandens
garai, apsauga betonin.
2
Greitj neutron reaktorius pastatytas prie Kaspijos jros vandeniui glinti. Jo ilumin galia MW 650 , elektrin
MW 120 . Jis pagamina 80000 ton glojo vandens per par.
228
3. Kam reikalinga reaktoriaus biologin apsauga?
4. Ivardinkite reaktori tipus.

Kiek urano izotopo U
235
92
sunaudojama per par atominje elektrinje, kurios galia MW P 4500 = ? Elektrins
naudingumo koeficientas 25%. Vieno branduolio dalijimosi metu isiskiria MeV W 200
0
= energijos kiekis. Urano
molin mas mol kg 235 . 0 = .
Raome energijos balanso lygt:
0
nW PT = ;
ia n per par T pasidalinusi branduoli skaiius. Dydis
A
mN M m n = = (ia m elektrinje sunaudoto
urano mas, M urano atomo mas,
A
N Avogadro skaiius). ra balanso lygt dyd n , gausime
kg
W N
PT
m
A
19
10 6 . 1 10 200 10 6 25 . 0
10 6 . 3 24 10 4500 235 . 0
19 6 23
3 6
0
=

= =

.

8.9 Termobranduolins reakcijos
Sintezs reakcijos. Reakcijos, kuriose lengvj element branduoliai jungiasi sunkesnius,
vadinamos branduoli sintezs reakcijomis. Jos vyksta dujinse auktos temperatros mediagose,
todl vadinamos termobranduolinmis. Kad branduoliai apsijungt, jie turi nugalti j proton
stmos potencialin barjer ir suartinti juos iki m
15
10 2

atstumo. Nuo io atstumo jau veikia
nukleon stiprioji traukos sveika, apjungianti du branduolius vien. I skaiiavim iplaukia, kad
sintetinant vandenilio izotopus hel, potencialin barjer nugali tik tie atomai, kuri kinetin
energija yra MeV 01 . 0 ~ . Toki energij galima pasiekti kaitinius vandenilio dujas iki K
8
10 ~ .
Taiau dl dviej prieasi sintez vyksta jau K
7
10 temperatroje: 1) dalies atom energija
gerokai didesn u jos vidutin vert; 2) dalis atom potencialin barjer tuneliuoja.
emiausioje temperatroje ( ) K
7
10 ~ vyksta deuterio ir triio sintez hel, imetant vien
neutron ir iskiriant apie MeV 6 . 17 energijos kiek:
MeV n He H H 6 . 17
1
0
4
2
3
1
2
1
+ + + . (8.9.1)
Vienam nukleonui tenka vidutinikai MeV 5 . 3 isiskyrusios energijos, arba 3.5 karto daugiau nei
branduoli dalijimosi reakcijose.
Sintezs reakcij energin ieiga. Sintezei reikalingoje temperatroje dujos yra plazminiame
bvyje j atomai visikai jonizuoti. Plazm apibdina du parametrai jos tankis n ir laikas ,
kur plazmos aukta temperatra ilaikoma. Nuo io laiko priklauso sveikaujani branduoli
skaiius, o tuo paiu ir energin reakcijos ieiga. Sintezs reakcijoje isiskyrusi energija virija
plazmai gauti sunaudot energij, t.y. jos vidin energij, jei sandauga n bus didesn u Lousono
229
kriterij
k
L :
k
L n > . Plazmos vidin energija priklauso nuo temperatros T . Esant K T
8
10 ~
(8.9.1) reakcijos dydis
3 20
10 ~ m s L
k
.
Sintezs reakcij valdymo problemos. Sintezs reakcijai vykdyti reikaling temperatr galima gauti
pirminio atominio utaiso (pvz., U
235
), t.y. atomins bombos, sprogimu. Jos centre temperatra trumpai akimirkai
siekia K
7
10 ~ . Prasidjus (8.9.1) reakcijai, vyksta vandenilinio utaiso (vandenilins bombos) sprogimas. Be abejo,
i reakcija yra nevaldoma.
Sintezs reakcijai valdyti reikia tam tikrame tryje ir gana ilg laik palaikyti K
8
10 temperatr. J gauna
pro plazm praleidiant
labai stipri srov.
Isiskyrusi daulio iluma
plazm kaitina. Karta
plazma, besiliesdama su
indo sienelmis, vsta, o
sieneli mediag garina.
Kad ito ivengti, plazm
reikia atitraukti nuo indo
sieneli. Tam panaudoja
paios srovs sukurt
magnetin lauk. 8.6, a
paveiksle parodytos
plazma tekanios srovs
I kuriamo magnetinio
lauko indukcijos linij bei krvinink judjimo kryptys. greiiu
v judanius krvininkus veikianti Lorenco jga
F suspaudia plazm virvel ir atskiria j nuo indo sieneli A ir B. Plazma pradioje greitai susitraukia virvel,
jos temperatra pakyla vir K
6
10 . Bet ilgesn laik ios temperatros nebuvo galima ilaikyti, nes plazmos virvel
deformuojasi, pasiekia indo sieneles (8.6 pav., b) ir atvsta.
Plazmos virvels padt galima daliniai stabilizuoti j patalpinus iorin toroidin magnetin lauk. Toks
renginys, pavaizduotas 8.6, c paveiksle, vadinamas tokomaku
1
. ia 1 plazma, esanti toroido pavidalo vamzdelyje;
2 transformatoriaus pirmin apvija; 3 jo gelein erdis; 4 toroido pavidalo rit, kurianti iorin magnetin
lauk; 5 rits ir plazmos srovs sukurtas sraigtinis magnetinis laukas. Plazma sudaro transformatoriaus antrin
apvij, kurioje srov indukuoja erdies kintamas magnetinis laukas. J kuria pirmins apvijos srov. Krvininkai juda
iilgai vamzdelio ir rits bendros ains linijos; j trajektorija sraigtin. Plazmos srovs magnetinis laukas formuoja
virvut, o rits toroidinis laukas stabilizuoja jos padt. Visgi tokomak parametrai tik artimi tiems, kurie btini
Lousono kriterijui tenkinti. Kol kas i iorinio altinio energijos paimama daugiau, negu sintezs reakcijoje isiskiria.
Geriausi rezultatai 1991 m. pasiekti tarptautinje laboratorijoje, jungianioje 14 Europos valstybi, su renginiu JET
(Joint European Torus). renginyje gauta
3 20
10 4

m tankio, K
8
10 3 temperatros ir s 2 ilaikyta plazma, o jo
galingumas MW 7 . 1 .
Apie 80% (8.9.1) reakcijoje isiskyrusios energijos sudaro greit neutron kinetin energija. Ilk i
toroidinio vamzdelio, jie patenka iorin i liio pagamint gaubt ir sukelia itoki
reakcij
MeV He H Li n 73 . 4
4
2
3
1
6
3
1
0
+ + + . (8.9.2)
Isiskyrusi MeV 73 . 4 energija yra triio ir helio branduoli kinetin energija, kuri juos stabdant gaubte, virsta
iluma. J aualas nukreipia ilumokait ir paveria elektra.

1
termino trumpinys.
PV
v
A I B
a b c
I
A B
8.6 pav.
230
Sauls ir kit vaigdi energija. 1929 m. R.Atkinsonas ir F.Choutermanas ikl hipotez, kad Saulje ir
kitose vaigdse yra slygos sintezs reakcijai vykti.
iuolaikiniu poiriu Saul susidar vykus vandenilio duj gravitacinei kondensacijai. Gravitacins energijos
dalis virto iluma. Manoma, kad artimos Sauls masei vaigds susidarymas tsiasi apie
7
10 met. vaigds
temperatra pamau didjo ir pasiekus K
7
10 ~ , prasidjo vadinamoji protono-protono ciklo sintezs reakcija. io
ciklo rezultate keturi vandenilio branduoliai susijungia du helio branduolius ir iskiria MeV 2 . 26 energijos kiek:
. 2
2
, 2
,
,
4 1 7
7 7
4 8
8 8 1 7
7 4 3
1 4 3 3
3 1 2
2 1 1
He H Li
Li e Be
He Be
e Be B H Be
Be He He
H He He He
He H H
e H H H
+
+ +

+ + +
+ +
+ +
+ +
+ + +
+
+

(8.9.3)
io ciklo trukm priklauso nuo vaigds mass ir vandenilio itekli. Sauls spinduliuots spektrin analiz parodo,
kad jos atmosferos iorin sluoksn (chromosfer) pagrinde sudaro helis ir vandenilis.
1938 m. H.Bet nurod, kad kartesnse u Saul vaigdse manomas kitas ciklas. Jis vadinamas anglies-
azoto ciklu ir manomas, jei vaigdse yra pakankamas deguonies ir anglies kiekis. io ciklo eigoje vandenilis,
tarpininkaujant anglies atomams kaip katalizatoriams, virsta heliu ir iskiria MeV 25 energijos kiek. io ciklo
reakcij seka yra itokia:
( )
( )
.
, 7 . 1
,
,
, 2 . 1
,
4 12 15 1
15 15
15 14 1
14 13 1
13 13
13 1 12
He C N H
MeV e N O
O N H
N C H
MeV e C N
N H C
+ +
+ +
+ +
+ +
+ +
+ +
+
+
(8.9.4)
Matome, kad keturi vandenilio branduoliai virsta helio branduoliu bei vyksta spinduli ir neutrin ( )
spinduliavimas.
Sunkiai isprendiama laboratorinmis slygomis problema (auktos temperatros gavimas ir plazmos
izoliavimas nuo sieneli) vaigdse susidaro paprastai: vaigdi milinikas dydis
1
leidia turti j centre aukt temperatr
2
, o jos ltas majimas vaigds iors link
3
sudaro jos gelmi ger
ilumin izoliacij.

1. Kodl sintezs reakcijoms gauti reikalingos auktos temperatros?
2. Nusakykite plazm apibdinanius parametrus.
3. Kaip plazma izoliuojama nuo indo sieneli?
4. Ivardinkite vaigdse vykstanius sintezs reakcij ciklus.

1-3
Sauls spindulys m R
8
10 7 = , gelmi temperatra K
6
10 14 ~ , paviriaus K 6000 .

231
Vandenilins bombos sprogimo metu vyksta sintezs reakcija. Jos metu i vandenilio izotop deuterio ir
triio susidaro helis. Paraykite sintezs reakcijos lygt, apskaiiuokite isiskyrusios energijos kiek . W Kokio dydio
energija
1
W gausis susidarant g m 1 = helio?
Sintezs reakcija yra itokia
n He H H
1
0
4
2
3
1
2
1
+ + .
Jos metu isiskyrusios energijos kiekis
( ) MeV m c m m m m W
n He H H
=
|
.
|
\
|
+ = 5 . 931
1 4 3 2
2
;
ia m reakcijos mass defektas, ireiktas u vienetais. ra reakcijos dalyvi mases, tursime:
( ) J MeV W
13
10 2 . 28 6 . 17 00876 . 1 00260 . 4 01605 . 3 01410 . 2 5 . 931

= = + = .
Atom skaiius m mass mediagoje lygus M m (ia M atomo mas). Tuomet dydis
kWh J
M
m
W W
5 11
27
3
13
1
10 8 . 11 10 2 . 4
10 66 . 1 4
10
10 2 . 28 = =

= =

.
232
9. Elementariosios dalels
9.1 Makro ir mikropasauli masteliai
Fizikines sistemas galima suskirstyti pagal vairius poymius. Vienas j tiriam objekt
bdingasis dydis (matmuo) ir bdingasis atstumas tarp j. Pasaulio suskirstymas pagal poym
pateiktas 9.1 lentelje. Mus betarpikai supantys knai sudaro makropasaul ir yra makrofizikos
tyrimo objektas. Jos pradininkai yra G.Galiljus (1564-1642) ir I.Niutonas (1643-1727). J laik
fizikai nagrinjo kn kritim, dangaus kn judjim, kn tamprum ir t.t. Makropasaul apraanti
klasikin fizika skaito, kad materija egzistuoja mediaginje ir lauko pavidaluose ir pasiymi
prieingomis savybmis: mediagin diskretinmis, o lauko tolydinmis savybmis.
Jei bdingieji atstumai sudaro milijonus viesmei kalbame apie megapasaul. J tiria
kosmologija arba astrofizika. Mikropasaul sudaro maesns u m
8
10
fizikins sistemos:
molekuls, atomai, j branduoliai ir t.t. J savybes tiria kvantin fizika. Geriausiai itirta
mikropasaulio struktra, lentelje paymta pabanguota linija.
XIX a. buvo nustatyta, kad mediaga sudaryta i molekuli, o molekuls i atom. Fizikini
matavim mastelis sumajo iki m
10
10
ir buvo pasiektas mikropasaulio pirmasis matmen lygis.

Jis vadinamas atominiu (molekuliniu) lygiu, jo bdingieji matmenys m R
10 8
10 10

.
Megapasaulis
Makropasaulis
Mikropasaulis
Mediaga
Molekuls
Atomai
Atom
branduoliai
p, n Hadronai
u, d Kvarkai e
Leptonai
Laukas

Sveikos
neikliai
A A
Lentel 9.1
233
1911 m. E.Rezerfordas, tirdamas daleli sklaid mediagoje, atrado branduol. Branduoliai
sudaro mikropasaulio antrj branduolin lyg, kuri bdingasis mastelis m R
15 14
10 10

.
Branduol sudarantys protonai (p) ir neutronai (n), t.y. nukleonai priklauso labai plaiai daleli
klasei, kuri vadinama hadronine klase. Treiojo, hadroninio, lygio mastelis m R
15
10
.
Ilgainiui paaikjo, kad nukleonai sudaryti i dar smulkesni daleli, kurios lentelje
paymtos u, d simboliais. ios dalels priskiriamos kvark klasei. I kitoki kvark sudaryti visi
hadronai. Kvark, t.y. ketvirtojo lygio, bdingasis mastelis m R
17
10
.
inome, kad aplink branduol juda Z elektron (e
). J mas tesudaro madaug

4
10 5 . 2

dal
atom mass. Elektronai ir kitos dalels priklauso lepton klasei ir priklauso ketvirtajam,
leptoniniam, matmen lygiui. Apie kvarkus ir leptonus dar kalbsime sekaniuose skyriuose.
Daleli elementarumo samprata. Pagal i dien samprat neturinios vidins struktros
(infrastruktros), t.y. nedalomos, dalels vadinamos elementariosiomis dalelmis. Elementarumo
supratimas laikui bgant keitsi: jau nuo Antikos laik (Demokritas) nedalomais buvo laikomi
atomai. Taiau 1919 m/ buvo atrastas protonas ir paaikjo atomo dalumas: j sudaro branduolys ir
elektronai. 1932 m. aptiktas neutronas, o jo atradimas svarbus tuo, kad buvo paaikinta branduolio
infrastruktra. Kur laik buvo manoma, kad protonas, neutronas ir elektronas ir yra elementarios
dalels. Taiau vliau paaikjo, kad protonas, neutronas ir kiti hadronai nra stabilios dalels jos
virsta kitomis dalelmis. Taigi hadronus netinka vadinti elementariomis dalelmis. Ms dien
poiriu elementariomis dalelmis (jas dar vadina fundamentaliomis) vadina tik daleles,
isidsiusias emiau brkniuotos A-A linijos (r. 9.1 lent.), t.y. kvarkus, leptonus ir
elektromagnetins sveikos neiklius fotonus, kurie lentelje paymti simboliu.
Pastebsime, kad juo maesni matmen daleli sandara yra tiriama, tuo didesni energij
daleli reikia. Dabar, naudojant greitintuvais gaunam labai dideli energij (iki eV
12
10 ) daleli
pluoteli, itirtos iki m R
19
10
= matmen dalels. iuose atstumuose elektron vidin struktra

dar neirykja. Tik dar galingesni greitintuvai (iki eV
15
10 ) leis gauti duomen apie elektron
sandar, t.y. patvirtinti arba paneigti j elementarum (fundamentalum).

1. Ivardinkite mikropasaulio matmen lygius ir nusakykite j matmenis.
2. Kokios dalels vadinamos elementariomis?
3. Ivardinkite elementarias daleles.
234
9.2 Dalels ir antidalels
Svarbiausios daleli charakteristikos. Visos dalels apibdinamos tam tikru charakteristik
rinkiniu. J skaiius virija 10. Paios svarbiausios mas, vidutin gyvavimo trukm, sukinys,
elektrinis krvis ir magnetinis momentas. Su kitomis susipainsime vliau. ia trumpai jas
apraysime.
Daleli mas. Ji ireikiamam energijos vienetais ( MeV arba GeV ) ir lentelse nurodoma ne
daleli mas m , o j rimties energija
2
0
mc W = . Tai patogu, nes apraant daleli virsm procesus
taikomas energijos tverms dsnis. Lengviausi yra neutrinai (r. 9.4 lentel), sunkiausia dalel
tarpinis bozonas, jis u nukleonus sunkesnis ~100 kart.
Vidutin gyvavimo trukm. Dauguma daleli yra nestabilios ir virsta kitomis dalelmis.
Daleli vidutin gyvavimo trukm (ymima , matuojama sekundmis) yra j stabilumo matas.
Elektronas, protonas, fotonas ir neutrinai yra absoliuiai stabilios dalels ( ) = - j virsmai
eksperimentuose neuregistruoti:
22
10 2 >
eksp
e
met,
32
10 2 >
eksp
p
met.
Neutronas kvazistabili dalel, o jo paskutinij (1986 m.) gyvavimo trukms matavim vert
( )s
n
16 896 = . Egzistuoja grups daleli, kuri gyvavimo trukm yra
6
10
,
8
10
,
10
10
, s
13
10

ir ypa trumpai gyvenani daleli rezonans, dydis s
23 24
10 10

= .
Sukinys. Apie elektrono sukin jau buvo rayta (6.4) skirsnyje. Dalels savasis impulso
momentas (sukinys)
s
L apibriamas itaip: ( ) h 1 + =
J J L
s
; ia J - sukinio kvantinis skaiius.
Sukinio didiausia projekcijos vert yra h J ir j prasta vadinanti dalels sukiniu. Taip pat prasta
sukinius pateikti vien J skaiiumi prie h . Tuomet jis visada yra sveikas arba pusinis skaiius:
6 ..., ,
2
3
, 1 ,
2
1
, 0 = J . Elektrono, nukleon, neutrin ir kt. daleli sukinys lygus 2 1 , fotono 1, o
didiausi sukinio vert ( ) 6 = J turi 1983 m. aptikta dalel, kuri vadinama mezoniniu rezonansu.
Dalels sukinys svarbiausia jos charakteristika. Nejudanios dalels sukinio vektorius nusako
iskirtin krypt
1
erdvje. Tuomet bet kuris kitas fizikinis dydis
A, charakterizuojantis nejudani
dalel, turi bti lygiagretus (antilygiagrets)
s
L vektoriui:

1
Judaniai dalelei ji sutampa su greiio (impulso) kryptimi.
235

=
s
L a A (9.2.1)
ia 0 > a (arba 0 < ) proporcingumo koeficientas.
Krvis. Vis daleli elektrinis krvis Q, ireiktas elementaraus krvio e vienetais, yra
sveikas skaiius: paprastai daleli 1 , 0 = Q , o kai kuri rezonans - 2 = Q . Taigi krvio vert
kinta diskreiai ir dyd Q vadina elektrinio krvio kvantiniu skaiiumi.
Magnetinis momentas. I (9.2.1) iplaukia, kad dalels magnetinis momentas
m
p ir sukinys
s
L yra lygiagrets (antilygiagrets):

=
s m
L p ; ia - giromagnetinis koeficientas. Taigi,
dalels, turinios mechanin moment, turi ir magnetin moment. Magnetinio momento projekcija
Z a lygi
J mZ
m p = ; ia ( ) J J J J m
J
= , 1 ..., , 1 , yra sukinio magnetinis kvantinis skaiius.
Matome, kad magnetinio momento projekcij verts kinta diskreiai. Magnetinio momento
projekcijos didiausi vert, atitinkani ir didiausiai dydio
J
m vertei, t.y. J m
J
= , vadina
dalels savuoju magnetiniu momentu (ymima simboliu):
J = . (9.2.2)
Dydis yra teigiamas, jei
m
p ir
s
L vektoriai yra vienod krypi ir yra neigiamas jei prieing.
Neutrono dydis yra neigiamas, elektrono ir protono teigiamas, o foton ir neutrin lygus nuliui.
Antidalels. Beveik visoms dalelms bdingos dvi fundamentalios savybs: 1) j savitarpio
virsmai ir 2) dalel turi porinink antidalel. Antidalel prasta ymti dalels simboliu, paymint
j bangele.
Antidaleli egzistavim 1931 m. numat P.Dirakas. I jo reliatyvistins redingerio lygties
sprendini sek, kad dalels ir antidalels mas, gyvavimo trukm ir sukinys yra vienodi. Taip pat
vienodi elektrinio krvio ir savojo magnetinio momento (9.2.2) moduliai, taiau j enklai yra
prieingi.
9.4 skirsnyje pamatysime, kad dalelms ir antidalelms priskiriami dar du krviai
barioninis ir leptoninis. Daleli ie krviai yra teigiami, antidaleli neigiami. Jei dalels neturi nei
elektrinio krvio, nei magnetinio momento (pvz., neutrinai), tuomet tokios dalels nuo savo
antidaleli skiriasi i krvi enklais. Gamtoje yra daleli, kuri visi trys krviai elektrinis,
barioninis ir leptoninis lygus nuliui. Tokios dalels vadinamos tikrai (arba absoliuiai)
neutraliomis. Tokie yra fotonai,
0
mezonai ir eta mezonai. Tikrai neutralios dalels antidaleli
neturi iuo atveju dalel ir antidalel tapatingos.
236
Mass m antidalel galima gauti apaudant taikin didels energijos ( )
2
2mc W dalelmis.
Pavyzdiui, elektron e
ir jo antidalel e
+
pozitron danai gauna vitinant ne maesns kaip
MeV W 02 . 1 = energijos gama fotonais elektrint dalel X (pvz., branduol):
+
+ + + e e X X . (9.2.3)
Dalel X reikalinga judesio kiekio tvermei ilaikyti.
Pirmj antidalel, pozitron, 1932 m. aptiko K.Andersonas, tirdamas kosmini spinduli
pdsakus Vilsono kameroje. 1955 m. Berklio (JAV)laboratorijoje protonais apaudant
( ) GeV W 3 . 6 = vario taikin, pastebtas antiprotono susidarymas. Dviem metais vliau toje paioje
laboratorijoje buvo gautas antineutronas antidalel neutronui.
Anihiliacija. Pozitronas aplinkoje, kur yra daug elektron, gyvuoja neilgai. Suartjus su
elektronu, jie abu inyksta ir virsta gama fotonais. is procesas vadinamas anihiliacija arba
imediagjimu. ios poros anihiliacija vyksta pagal itoki schem:
( ) + + +
+
e e , (9.2.4)
t.y. anihiliuojant atsiranda du, reiau trys, gama fotonai. Elektrono ir pozitrono bendra energija
2
2mc virsta elektromagnetins spinduliuots energija.
Anihiliacija paprastai vyksta tarp ltai judani porinink. Jei daleli greiiai yra labai dideli,
tai porinink anihiliacija gali ir nevykti, o susidaryti naujos, net labai sunkios dalels. Taip pat
neanihiliuoja absoliuiai neutralios dalels.
Antimediaga. Teorikai tiktina hipotez, kad i antidaleli galima sudaryti materij, kuri
pavadinkime antimediaga. Tuomet antiatomas tai i antiproton ir antineutron sudarytas
antibranduolys ir apie j skriejantys antielektronai, t.y. pozitronai. Pirmj antibranduol
antideutron 1965 m. uregistravo JAV laboratorijoje. 1969 m. Serpuchovo (Rusija) proton
greitintuve aptiktas He
3
2
izotopo antibranduolys. Kadangi atomai ir j antiatomas anihiliuoja, tai
ems slygomis jie gyvuoja trumpai ir stebimi tik didels energijos greitintuvuose. Pastebsime,
kad atomo ir antiatomo energinis spektrai yra tapats. Todl antiatomo ispinduliuotas antifotonas
yra tapatus atomo ispinduliuotam fotonui, nes fotonas yra tikrai neutrali dalel. Taigi, jei kur nors
Visatoje ir egzistuoja antimediaga, j spektroskopikai aptikti nemanoma.

1. Ivardinkite daleli svarbiausias charakteristikas.
2. Kokios daleli ir antidaleli charakteristikos yra vienodos ir kokios skirtingos?
3. Kodl ( )
+
e e , porai sukurti reikalinga kita (pvz., branduolys) dalel?
4. K vadiname anihiliacija? Ivardinkite atvejus, kai ji nevyks.
237
1. Vienodos MeV W 1 = energijos elektronas ir pozitronas susiduria prieprieiniuose pluoteliuose ir
anihiliuoja. Apskaiiuokite susikrusi foton bangos ilg .
Anihiliuojant susikurs du, judantys prieingomis kryptimis, fotonai. Jiems ir anihiliuojaniai porai taikome
energijos tverms dsn: ( ) hc h W W 2 2 2
0
= = + ; ia MeV W 51 . 0
0
= - porininko savoji (rimties) energija, h -
fotono energija. I lygybs tursime: ( ) pm m W W hc 83 . 0 10 3 . 8 ~
13
0
= = + =

.
2. Apskaiiuokite energij foton, atsiradusi suirus
0
mezonui. Jo mas MeV m 6 . 134 = .

0
mezonas ir fotonas yra absoliuiai neutralios dalels, todl kit daleli neturt susidaryti. Judesio kiekio
tverm isilaikys, jei susikurs du prieingomis kryptimis judantys fotonai. Mezono virsmas apraomas itokia
schema: +
0
, o foton energija lygi mezono rimties energijai:
2
2 mc h = . I ia
MeV MeV h 3 . 67 2 : 6 . 134 = = .

9.3 Fundamentalios sveikos
Visus procesus, kuriuose dalyvauja dalels, slygoja j sveika.
Sveik tipai. Gamtoje inomos keturios fundamentalios sveikos: stiprioji,
elektromagnetin, silpnoji ir gravitacin.
Stiprioji sveika bdinga dalelms, kurios vadinamos hadronais
1
. Geriausiai inomas j
pasireikimas branduolins jgos, kurios slygoja branduoli susidarym.
Elektromagnetin sveika pasireikia tarp elektring daleli (pvz., dviej elektron ir t.t.). Tai
plaiausiai pasireikianti ir geriausiai itirta sveika. ios sveikos pavyzdys Kulonins jgos,
slygojanios atom susidarym. Nuo j priklauso kn makroskopins savybs, daleli atsiradimas
ir j anihiliacija, Komptono ir kt. sklaidos ir t.t.
Silpnoji sveika bdinga visoms, iskyrus fotonus, dalelms. Geriausiai inomas jos
pasireikimas atom branduoli beta virsmai ir nestabili daleli irimas.
Gravitacin sveika yra universali, t.y. bdinga visiems Visatos knams, pasireikianti kaip
visuotins traukos jga. Gravitacin sveika slygoja vaigdi, planet sistem egzistavim,
taiau bdama labai silpna (r. emiau), mikrodaleli pasaulyje nepasireikia.
Viena sveika nuo kitos skiriasi sveikos stiprumo konstanta , veikimo siekiu R , sveikos
trukme .
Sveik stiprumas. Elektromagnetins ir gravitacins sveik stiprumas priklauso nuo
atstumo r tarp daleli. Todl i sveik dydis skaiiuojamas bdingam atstumui, kuris
prilyginamas sveikaujani daleli komptoniniam bangos ilgiui (r. 3.5 sk.), t.y.
( ) mc r h = = ; ia m - dalels mas. Sveikos stiprumas apibdinamas itaip: dydis lygus

1
Hadros (graikikai) stiprus, masyvus, stambus.
238
dviej daleli, nutolusi atstumu , sveikos energijos ( ) W ir dalels rimties energijos
2
mc
santykiui: ( ) ( )
2
mc W = .
Tarkime, kas daleli
1
krvis q lygus elementariam krviui e . J kulonins sveikos energija
( ) ( ) =
0
2
4 e W . Tuomet elektromagnetins sveikos stiprumas bus itoks:
( )
2
0
2
10 137 1 4

= c e
E
h
2
.
Gravitacins sveikos stiprum
G
rasime palygin dviej krvinink (pvz., proton)
gravitacins sveikos energij
G
W su j kulonins sveikos energija
E
W :
2
2
0
0
2
2
4
4
: : :
e
Gm
r
e
r
Gm
W W
p p
E G E G

= = = ;
ia G - gravitacin konstanta,
p
m - protono mas. ra dydi vertes, gautume
36
10 :

E G
; i
ia
38
10 ~

G
.
Prijung dar likusi dviej
S
ir
W
konstant vertes (jas vertinsime
3
udaviniuose),
gausime itokius fundamentalij sveik stiprumus
1 ~
S
,
2
10 ~

E
,
14
10 ~

W
,
38
10 ~

G
; (9.3.1)
ia apatiniai indeksai sveik simboliai: S - stipriosios (strong), E - elektromagnetins
(electromagnetic), W - silpnosios (weak), G - gravitacins (gravitational).
Matome, kad plaiai pasireikianti elektromagnetin sveika tik ~100 kart silpnesn u
stiprij. Jei daleli virsmuose dalyvauja stiprioji ir silpnoji sveikos vyraus stiprioji, o silpnoji
pasireik tik tuomet, jei tverms dsniai neleis pasireikti stipriajai sveikai. Sveik mechanizmus
ir tverms dsnius aptarime (9.7) ir (9.5) skirsniuose. ia tik paymsime, kad silpnoji sveika yra
vienintel gamtos jga, ardanti branduolius ir daleles.
Sveik siekis. Ji sieja su sveikos energijos priklausomybe nuo nuotolio tarp daleli. Silpnoji
ir stiprioji sveikos didjant nuotoliui labai spariai (eksponentikai) maja. Todl jos pasireikia
mauose nuotoliuose, o j siekis yra baigtinio dydio. Prieingai, elektromagnetins ir gravitacins
sveik siekiai yra begalinio dydio ( ) = R - didjant nuotoliui tarp daleli ios sveikos maja

1
ia nagrinsime proton sveik, kadangi jie prieingai, tarkime, elektronams, dalyvauja visose keturiose sveikose.
2
Dydis 137 1 =
E
nusako vandenilio atom energijos lygmen skilim, susiet su elektrono sukiniu, ir vadinamas
lygmen smulkiosios struktros konstanta.
3
J grietas ivedimas manomas tik lauk kvantins teorijos rmuose.
239
ltai (kaip r 1 ). Stipriosios (r. udavinius) ir silpnosios sveik sieki verts nustatomos i
eksperimentini duomen juos prijung, tursime itokias sieki vertes:
m R
S
15
10 ~

, =
E
R , m R
W
18
10 ~

, =
G
R . (9.3.2)
9.7 skirsnyje pamatysime, jog siekio vert priklauso nuo sveikos neiklio mass.
Sveik trukm. ios sveikos prasm yra slygin. Sveikos trukm lygi minimaliam
dalels gyvavimo laikui, kuris priklauso nuo sveikos, dl kurios dalel suyra, stiprumo. Todl is
dydis lygus laiko tarpui, per kur sveikos neiklis greiiu v perlkia dalel: v R
0
= . Daleli
greitis artimas viesos greiiui c , o daugumos daleli spindulys m R
15
0
10 ~

, tai dydis
apytiksliai lygus s
24
10 3

. Ltesni daleli tas laikas didesnis. iaip sveikos laikas nra konstanta
ir priklauso nuo dalels ir jos energijos. Apibendrinus vairi daleli gyvavimo laikus, gautos tokios
vidutins sveik trukms verts:
s
S
23
10
= , s
E
20
10
= , s
W
13
10
= , ? =
G
1
. (9.3.3)
domu paymti, kad skirting sveik dydi santykis apytiksliai lygus i sveik dydi
atvirktiniam santykiui. Taigi stiprioji sveika pati greiiausia, o silpnoji liausia.

1. Ivardinkite fundamentalij sveik tipus.
2. Apibrkite sveikos stiprumo svok.
3. Apibrkite sveikos trukms svok.

1. Gaukite stipriosios ir silpnosios sveik stiprumo konstant verte.
Stiprioji sveika. Sudarykime fiktyvj branduolin krv
b
q . Jo vert itaip nustatoma. Branduolio vidutin
savitoji ryio energija MeV W 8 , o jo spindulys m R
15
0
10 ~

. Tuomet branduolio dviej nukleon sveikos
energija lygi
0
2
R q W
b
= . I sveikos stiprumo konstantos apibrimo tursime
( ) 1 :
0
2 2
= =
c
W R
c m q
n n
b
S
h
; ia c m
n n
h = - nukleono Komptono bangos ilgis,
n
m - jo mas.
Silpnoji sveika. Dl jos dalels virsta kitomis dalelmis. io proceso greitis priklauso nuo sveikos stiprumo.
Eksperimentini rezultat analiz parodo, kad silpnosios sveikos virsmai
14
10
kart ltesni u stipriosios sveikos

sukelto virsmo greit. Tiek kart silpnosios sveikos stiprumo koeficientas
W
bus maesnis u stipriosios sveikos
stiprumo koeficient
S
, t.y.
14
10 ~

S
.
2. vertinkite stipriosios sveikos siek.
Siek vertinsime pasinaudodami branduolio spindulio
0
R formule:
3 1 15
0
10 3 . 1 A R

= , ia A - branduolio
mass skaiius. Tarkime, kad nukleonai branduolyje pasiskirst tolygiai ir kad kiekvienam nukleonui priskirtas kubo

1
Gravitacins sveikos mikroskopiniai pasireikimai kol kas visikai neityrinti.
240
formos narvelis. Tegul kubo briaunos ilgis lygus stipriosios sveikos siekiui
S
R . Sulygin dviem bdais urayt
branduolio tr tursime
3
0
3 3
3
4
R AR A
S
= = , o i ia f m
A
R
R
S
1 10 ~
3
10 3 . 1 4
3
4
15
45 3
3 1
3
0
=
|
|
.
|
\
|
=
|
|
.
|
\
|
=

.

9.4 Subatomini daleli klasifikacija
Dalels, kuri mas maesn u atomo mas, vadinamos subatominmis. Dabar inoma
daugiau kaip 350 toki daleli. Jos pagal j mas suskirstytos 4 grupes: fotonus, leptonus, mezonus
ir barionus. Daleli pasiskirstymas pagal mas M , ireikta energijos vienetais ( ) MeV , j irimo
amius T ir ymjimas pateikti (fotonai neparodyti) 9.1 paveiksle. Rodyklmis paymti daleli
virsm bdai.
I 9.1 paveikslo matome, kad dalels pasiskirsiusios (energijos mastelis ne visur ilaikytas)
netolygiai. alia protono ir neutrono randasi mass MeV 1115 liamda
0
hiperonas ir trys artim
masi sigmos:
,
0
,
+
hiperonai. Artim masi dalels vadinamos izotropiniais multipletais.
Pavyzdiui, liamda
0
sudaro singulet, dalels p ir n dublet, o sigmos
,
0
,
+
bei mezonai
0
,
+
triplet ir t.t. Daleli pasiskirstym multipletus galima paaikinti priskyrus jiems kvantin
skaii T , kuris vadinamas izotopiniu sukiniu
1,

1
. Dydis T parenkamas toks, kad daleli skaiius

1
Izotopinio sukinio svok 1932 m. ved Heizenbergas. Jis pastebjo, kad protono ir neutrono mass yra labai artimos
ir ikl hipotez, kad ios dalels yra vienos dalels nukleono skirtingos krvins bsenos.
L
e
p
t
o
n
a
i

M
e
z
o
n
a
i

B
a
r
i
o
n
a
i

H
a
d
r
o
n
a
i

Pionai
Kaonai
Nukleonai
Hiperonai
10
-10
1197

10
-14
1192
0
10
-10
1189
+

6 . 2 10
-10
1115
0

630 939.6 n
0
938.3 p
+

10
-8
-10
-10
498 K
0

2 . 1 10
-8
494 K

6 . 2 10
-8
140

0 . 2 10
-16
135
0

5 . 2 10
-8
105.8

0.511 e

T, s M, MeV
Miuonai
Elektronas
Pozitronas
9.1 pav.
241
multiplete bt lygus 1 2 + T . Multiplete dalels apibdinamos dar vienu kvantiniu skaiiumi
Z
T -
izotopinio sukinio projekcija. Jo verts yra tokios
2
: ( ) ( ) T T T T T
Z
, 1 ..., , 1 , = . Pavyzdiui,
nukleoninio dubleto
2
1
= T , o
2
1
=
Z
T . ia vert
2
1
=
Z
T priskiriama protonui, o
2
1
=
Z
T -
neutronui. Pioniniam tripletui izotopinis sukinys 1 = T , o jo projekcijos verts yra -1, 0, 1 (ia vert
1 =
Z
T priskiriama
mezonui, 0 =
Z
T -
0
mezonui ir 1 =
Z
T -
+
mezonui. Matome, kad dydis
Z
T atspindi multipleto krvin bsen.
Daleli paskirstymas klases pagal j mas pasirod nra visikai teisingas. Yra lepton ,
kuri mass (pvz.,
mas lygi MeV 1784 ) yra didesns u mezonus ir dabar inomi mezonai, kuri
mass yra didesns negu barion (pvz. D mezon mas madaug dvigubai didesn negu nukleon).
Todl klasi pavadinimai jau nevisikai atitinka daleli masms, nors daugeliui daleli ilieka
teisingi.
Vliau daleli klasifikacija buvo patikslinta atsivelgus j sveik. Nors gravitacin sveika
pasireikia tarp vis daleli, taiau ji yra labai silpna ir manoma, kad daleli virsmuose ir j
sisteminimui yra nesvarbi. I (9.1) paveikslo matome, kad visos dalels suskirstytos dvi stambias
grupes: hadronus ir leptonus
3
, o hadronai dar barionus
4
ir mezonus
5
. Dalels, dalyvaujanios
stipriojoje sveikoje, vadinamos hadronais. Taiau visi hadronai dalyvauja dar silpnojoje ir
elektromagnetinje sveikoje.
Hadronai. Hadron grup yra pati gausiausia. Jai (kartu su antidalelms) priklauso daugiau
nei 300 daleli. J klasifikacija ir pagrindins savybs pateiktos 9.2 ir 9.3 lentelse. Skiria stabilius
(tiksliau metastabilius) ir nestabilius hadronus. Stabilij hadron vidutin gyvavimo trukm
s
23
10
>> , o nestabilij (jas vadina rezonansais) - s

23 24
10 10 ~

. Visi rezonansai suyra dl
stipriosios, o stabils hadronai dl silpnosios sveikos, dl to pastarj gyvavimo trukm yra

1
Pareikalauta, kad izotopinis sukinys bt vektorinis dydis. Vektorius
T ivedamas abstrakioje izotopinio sukinio

erdvje, o jo orientacija ioje erdvje yra kvantuota. Taip pat kvantuota yra ir io vektoriaus projekcija
Z
T Oz a (ais
Oz yra taip pat abstrakti).
2
Pastebsime, kad tiek pat projekcij Oz a turi dalels impulso momentas (sukinys). Todl iuo atveju elementarij
daleli teorijoje ir optinje spektroskopijoje naudojami panas terminai, nors j prasm yra kita.
3
Leptos (graikikai) lengvas.
4
Barys (graikikai) sunkus.
5
Mezos (graikikai) vidutinis, tarpinis.
242
ymiai didesn negu rezonans. Pirmj rezonans 1952 m. apriko E.Fermis. Dabar j
priskaiiuojama per 200.
Tolimesn daleli klasifikacija atliekama pagal j sukin ir priklausym statistikoms.
Hadronai, kuri sukinys yra sveikas, vadinami mezonais, o jei pusinis barionais. Taigi, mezonai
yra bozonai, o barionai fermionai.
Tokiu bdu yra stabils mezonai ir stabils barionai, o taip pat mezoniniai rezonansai ir
barioniniai rezonansai. iems ypatumams apibdinti sudaromas kvantinis skaiius B , kuris
vadinamas barioniniu krviu. Barionams dydis 1 = B , antibarionams - 1 = B , o mezonams ir
visoms kitoms dalelms 0 = B . Apie jo kit paskirt kalbsime 9.5 skirsnyje.
Visus barionus ir mezonus dar galima suskirstyti prastines, keistsias, avisias, graisias
ir tikrsias daleles. ia jos ivardintos tokia tvarka, kokia buvo atrastos. Pastebsime, kad graieji

+

+
1
P
0
K
+
D
+
B
+
+1/2

0

0

C

0

0
F
+
0 T
Z

n
K
0
D
0
B
0
1/2

p
r
a
s
t
i
n
i
a
i

b
a
r
i
o
n
a
i

K
e
i
s
t
i
e
j
i

b
a
r
i
o
n
a
i

a
v
i
e
j
i

b
a
r
i
o
n
a
i

p
r
a
s
t
i
n
i
a
i

m
e
z
o
n
a
i

K
e
i
s
t
i
e
j
i

m
e
z
o
n
a
i

a
v
i
e
j
i

m
e
z
o
n
a
i

G
r
a
i
e
j
i

m
e
z
o
n
a
i

N
u
k
l
e
o
n
a
s

N

H
i
p
e
r
o
n
a
s

H
i
p
e
r
o
n
a
s

H
i
p
e
r
o
n
a
s

H
i
p
e
r
o
n
a
s

H
i
p
e
r
o
n
a
s

C

P
i
o
n
a
s

M
e
z
o
n
a
s

K
a
o
n
a
s

K

M
e
z
o
n
a
s

D

M
e
z
o
n
a
s

F

M
e
z
o
n
a
s

B

Hadronai
Stabils
hadronai
>> 10
-23
s ~ 10
-24
-10
-23
s
Rezonansai
Stabils
barionai
Stabils
mezonai
Barioniniai
rezonansai
Mezoniniai
rezonansai
B = +1 B = 0 B = +1 B = 0
S = C = S 0 C 0 S 0 C 0 b 0
S = 1 S = 1 S = 2 S = 3 C = +1 S = 0 S = 1 C= +1 C = S = +1 b = 1
T = 1/2 T = 0 T = 1 T = 1/2 T = 0 T = 0 T = 1 T = 0 T = 1/2 T = 1/2 T = 0 T = 1/2
9.2 lentel
243
barionai ir tikrosios dalels dar neaptiktos, taiau j egzistavimu neabejojama. Pirmiausia buvo
atrasti prastiniai hadronai nukleonai N ir pionai . J elektrin krv Q, izotopinio sukinio
projekcij
Z
T ir barionin krv sieja itokia lygyb
B T Q
Z
2
1
+ = . (9.4.1)
9.3 lentel
Dalel
Sukinys,
h
Mas,
MeV
Vidutin
gyvavimo
trukm, s
Kvarkin
sandara
Dalel
Sukinys,
h
Mas,
MeV
Vidutin
gyvavimo
trukm, s
Kvarkin
sandara
139.57
8
10 6 . 2

( ) u d d u
~
~
p 938.28
32
10 2 >
met
uud
0

0
134.96
16
10 8 . 0

d d u u
~
,
~
n
1/2
939.57 16 896 udd
0
0 548.8
18
10 7 . 0

s s d d u u
~
,
~
,
~

0
1/2 1115.6
10
10 6 . 2

uds
K
+
493.67
8
10 2 . 1

s u
~

+
1189.4
10
10 8 . 0

uus
0
1192.5
20
10 5

uds
K
0

0
497.7
8
10
10 2 . 5
10 9 . 0

s d
~

1/2
1197.3
10
10 5 . 1

dds
D
+
1869
13
10 4

d c
~

0
1315
10
10 9 . 2

uss
D
0
0
1865
13
10 2

u c
~

1/2
1321.3
10
10 6 . 1

dss
F
+
0 1971
13
10 2

s c
~

3/2 1672.5
10
10 8 . 0

sss
B
+
5271
b u
~

B
0

0
5274
12
10 ~

b d
~

+
C
1/2 2281
13
10 2

udc

50-jame deimtmetyje buvo aptiktos keistosiomis savybmis pasiyminios dalels: jos
atsiranda poromis, o j atsiradimo laikas ( ) s
23
10 ~

yra ymiai maesnis u j gyvavimo trukm
( ) s
8 10
10 10 ~

= . Tai rodo, kad jos atsiranda dl stipriosios sveikos, o suskyla dl silpnosios.
ias daleles pavadino keistosiomis, o joms (9.4.1) sryis jau netinka. Keistosioms dalelms
priskirtas naujas kvantinis skaiius keistumas S (angl. strangeness). Jo vert parenkama i
M.Gelio-Mano ir Niizimo formuls
1

( ) S B T Q
Z
+ + =
2
1
(9.4.2)
ir gali turti sveikas vertes: 3 , 2 , 1 = S ; dalels ir antidalels keistumai skiriasi enklu.
70-ais metais buvo aptiktos dalels, kurioms (9.4.2) formul jau netiko. Jas apibdino
kvantiniu skaiiumi C , vadinamu avumu (angl. charm). aviosios dalels visuomet atsiranda

1
Paymsime, kad Q ir T
z
dydi verts nustatomos i eksperiment.
244
poromis su avumais 1 = C ir 1 = C . avij daleli avumas C turi tenkinti pataisyt (9.4.2)
formul:
( ) C S B T Q
Z
+ + + =
2
1
. (9.4.3)
Daleles susisteminti ir naujams nustatyti labai padjo hipotetins dalels kvarkai. Taip buvo
numatytos graiosios (angl. beauty) ir tikrosios (angl. truth) dalels. Daleli vardai siejami su
atitinkam kvark vardais. Graiosioms dalelms priskiriamas kvantinis skaiius b , kuris
vadinamas graumu, o tikrosioms dalelms kvantinis skaiius t , kuris vadinamas tikrumu.
Graij daleli dydis 1 = b , antidaleli 1 = b . Dar neatrast tikrj daleli dydio t verts
neinomos.
Taigi gausius hadronus skirstant grupes, jiems tenka priskirti nemaai specifini dydi
kvantini skaii (ia pateikti ne visi). 9.6 skirsnyje pamatysime, kad i ypatyb nra atsitiktin tie
patys kvantiniai skaiiai naudojami kvarkams klasifikuoti. Visiems iems kvantiniams skaiiams
galioja tverms dsniai (r. 9.5 sk.).
Leptonai. Nepasiyminios stiprija sveika dalels, vadinamos leptonais. Visi leptonai
dalyvauja silpnojoje sveikoje, o elektrintieji dar ir elektromagnetinje. J sukinio kvantinis
skaiius lygus 1/2, t.y. leptonai yra fermionai.
Lepton skaiius yra nedidelis j iviso 6. Trys j yra elektrinti: elektronas e
, mionas
ir
taonas
. Kiekvienai iai dalelei atitinka ir neutrali dalel: elektroninis neutrinas

e
, miuoninis
neutrinas
ir taoninis neutrinas
. Taigi esti trys lepton eimos (kartos) trys leptoniniai

dubletai: elektroninis E = (e
,
e
), miuoninis M = (
,

), taoninis T(
). Kiekvienam daleli
9.4 lentel
Leptoninis krvis
Lepton
eimos
Dalel
L
e
L

L

Sukinys, h
Mas,
MeV
Vidutin
gyvavimo
trukm, s
e
+1 0 0 1/2 0.511
Elektroninis
dubletas
e

+1 0 0 1/2
6
10 46

<
0 +1 0 1/2 105.66
6
10 2 . 2

Miuoninis
dubletas

0 +1 0 1/2 0.25
0 0 +1 1/2 1784
13
10 5 . 3

Taoninis
dubletas

0 0 +1 1/2 <70

dubletui atitinka antileptoninis dubletas: (e
+
,
e
~
), (
+
,
~
) ir (
+
,
~
). Lepton savybs ivardintos
9.4 lentelje.
245
Analogikai hadronams, leptonams taip pat priskiriami fizikiniai dydiai nauji kvantiniai
skaiiai. J esti nedaug. Vienas j - leptoninis krvis L. Jis atskiria lepton klas i daugelio kit
daleli ir leidia skirti virsmuose dalyvaujanius neutrinus, priklausanius skirtingiems leptoniniam
dubletams. Leptonams dydis 1 = L , antileptonams - 1 = L , visoms kitoms dalelms 0 = L . Yra
trij eim neutrinai, todl teko sudaryti 3 leptoninius krvius: elektronin L
e
, miuonin L
,
ir taonin
L
.
Visi ia ivardinti kvantiniai skaiiai ( L S C B T T
Z
, , , , , ) naudojami ne tik daleles
susisteminti, bet aprao ir j virsmus. Apie tai kalbsime sekaniame skirsnyje.

1. Kodl daleli klasifikacija pagal j mases nra pakankama?
2. Kokios dalels sudaro izotopinius multipletus?
3. Kokios dalels vadinamos hadronais?
4. Kokios dalels vadinamos leptonais?
5. Kokios dalels vadinamos rezonansais?
6. Ivardinkit hadron kvantinius skaiius.
7. Ivardinkite lepton kvantinius skaiius.

1. Branduolinio izotopinio dubleto daleli elektriniai krviai 0
1
= Q ir 1
2
= Q . Kam lygus i daleli
keistumas, jei kiti kvantiniai skaiiai lygs nuliui?
io dubleto izotopinio sukinio projekcij verts 2 1 =
Z
T ir 2 1 =
Z
T . Daleli kvantiniai skaiiai turi
tenkinti (9.4.3) lygt, kurioje kvantiniai skaiiai yra itokie: 1 = B (barionams), 0 = C . Tuomet dubleto daleli
elektriniai krviai tenkina itokias lygtis: ( ) S Q + + = 1 2 1 2 1
1
ir ( ) S Q + + = 1 2 1 2 1
2
. I i lygybi tursime
2 = S . Taigi ios dvi dalels priklauso keistiesiems barionams (r. 9.2 lentel).
2. Dalels izotopinis sukinys 0 = T , jos keistumas 1 = S , avumas 1 = C ir graumas 0 = b . Kuriai daleli
klasei ji priklauso?
Dalels izotopinio sukinio projekcija 0 =
Z
T . Dalels elektrinis krvis tenkina itoki (9.4.3) lygt
( ) 2
2
1
+ = B Q . Dalel negali bti barionu ( ) 1 = B , nes jos krvis bt pusinis. Taigi dalel priklauso mezon grupei.

9.5 Elementari daleli virsmai
Daleli sklaida. Mikropasaulio fizikoje pagrindinis daleli tyrimo metodas yra j sklaida. Su iuo metodu jau
buvome susidr apraant Rezerfordo, Franko ir Herco, terno ir Gerlacho bandymus. Visus su sklaida susijusius
bandymus galima padalinti tris etapus. Pirmame etape altiniai sukuria vien arba du lygiagreius apytiksliai
vienod energij daleli pluotelius. Anksiau gaudavo vien pluotel, kur nukreipdavo taikin. Pastaruoju metu
plaiai naudoja prieprieinius pluotelius. Antrame etape skirting pluoteli dalels suartinamos iki atstumo
m
16 15
10 10

ir jos patenka sveikos srit. Joje jau pasireikia stiprioji arba silpnoji sveika ir dalels arba tik
isisklaido, arba atsiranda naujos dalels. Treiame etape dalels registruojamos renginiais, kurie vadinami
detektoriais, - matuojama j mas, krvis, sukinys, energija, impulsas ir t.t.
246
Daleli sklaidos tipai. Daleli sveika gali slygoti tokius tris procesus. 1. Esant tampriajai sklaidai nauj
daleli nesusidaro, o pakinta tik j judjimo bsenos (atskir daleli energija, impulsas). 2. Prieingu atveju, t.y.
esant netampriam procesui, susidaro naujos dalels:
n
c c b a + + + ...
1
; (9.5.1)
ia
i
c b a , , - daleli simboliai. 3. Sklaidos procese atsirandanios naujos dalels yra nestabilios ir (iskyrus retas
iimtis) suyra
n
c c a + + ...
1
. (9.5.2)
Ta pati dalel gali suirti nevienareikmikai, t.y. vairiais bdais. Tai priklauso nuo jos energijos.
Tverms dsniai. Sklaidos ir irimo (virsm) proces visus ypatumus aprao tverms dsniai. Vis pirma,
visiems procesams galioja bendrieji energijos, impulso, impulso momento (sukinio) ir elektros krvio tverms
dsniai. Visus tverms dsnius galima suskirstyti grietus ir artutinius. ia ivardinti tverms dsniai yra grieti bei
taikomi ir klasikinje ir kvantinje fizikoje.
Daleli virsm skaiius, kaip ir pai daleli, yra labai didelis. Bendrj tverms dsni nepakanka ir
elementari daleli fizikoje naudojami nauji tverms dsniai. Jie formuluojami kvantiniams dydiams, sudarytiems
9.4 skirsnyje. ia apraysime tik kelet proces, elementari daleli teorijoje suvaidinusi labai svarb vaidmen.
8.5 skirsnyje aptarme beta irimus, kurie apraomi itokiomis schemomis
e
e p n
~
+ +

,
e
e n p + +
+
,
e
n e p + +

. (9.5.3)
Be bendrj tverms dsni iems virsmams dar galioja barioninio ir leptoninio krvi tverm. Ji yra grieta ir
itaip formuluojama: udaros sistemos virsmuose, kuriuose dalyvauja barionai ir leptonai, barioninis B ir leptoninis
L krviai nekinta. I i dsni seka, jog galimi tik tokie procesai, kuriuose barionai visuomet virsta barionais, o
leptonai visuomet susidaro poromis, t.y. lepton dubletais. (9.5.3) virsmams galioja barioninio ( ) 1 1= ir leptoninio
( 1 1 0 = , 1 1 0 + = ir 1 1= ) krvi tverm.
Keistojo ir aviojo kvantini skaii tverms dsniai. ie dsniai aprao ypatumus virsm, kuriuose dalyvauja
keistosios ir aviosios dalels ir itaip formuluojami: daleli sistemos keistumo arba avumo veri suma virsmo
kairje ir deinje pusse lieka ta pati.
Keistosios dalels atsiranda dl stipriosios sveikos prastini hadron susidrimuose. Keistj daleli
susidarymo pavyzdiu yra toks virsmas
0 0
K p + +

; (9.5.4)
ia
0
ir
0
K - keistosios dalels; io virsmo abiejose pusse keistumas 0 = S . Taip pat ilaikyta elektrinio krvio
( ) 0 = Q , barioninio krvio ( ) 0 = B ir sukinio projekcijos |
.
|
\
|
=
2
1
2
1
tverms dsniai.
0
dalel yra nestabili ir dl
silpnosios sveikos suyra:
+ p
0
. io atveju keistumas neilaikomas, nes kairje pusje 1 = S , deinje
0 = S . Taigi keistumo tverms dsnis nra grietas.
avij daleli susekta nedaug. Pavyzdiui, mezon klasje, tiriant prieprieini elektron ir pozitron
pluoteli susidrimus, rasti sunks mezonai D :
0 0
~
D D e e + +
+
; (9.5.5)
ia
0
D yra avioji dalel, jos avumas 1 = C ;
0
~
D - antidalel ( ) 1 = C . avumo tverms dsnis ilaikomas
stipriosios ir elektromagnetins sveik atvejais ir neilaikomas silpnosios. Dl silpnosios sveikos avioji dalel
skyla neavisias, pvz.,
+
+ K D
0
; ia avumas kairje pusje 1 = C , deinje 0 = C , t.y. avumo tverm
negalioja.
Pastebsime, kad stipriosios arba elektromagnetins sveik virsmuose aviosios arba keistosios dalels
visuomet atsiranda poromis. is ypatumas siejamas su C ir S dydi tverms dsniais.
Taigi dl stipriosios sveikos vykstantiems procesams galioja visi tverms dsniai: energijos, judesio kiekio,
judesio kiekio momento, krvio (elektros, leptoninio, barioninio), keistumo ir avumo, o silpnajai sveikai keistumo
ir avumo tverms dsniai negalioja.
247
1. Kurie tverms dsniai draudia iuos virsmus
+ e p n ;
e
e p +
+
;
0 0
K n p + + +

?
2. Susiduriant dviem didels energijos protonams gaunamas toks virsmas:
+
+ + + K p p p
0
. Kokios yra
elektrinio, barioninio, leptoninio krvi verts abiejose virsmo pusse?

Ar galimi ie daleli virsmai:
1)

+
0
; 2)
~
+ +

e p n ; 3)

~
+
+
p ; 4) +
0 0
?
Atsakymai: 1) negalimas paeista keistumo S tverm: 1 3 ; 2) negalimas paeista leptonini krvi,
t.y. elektroninio krvio
e
L ( ) 1 0 ir miuoninio krvio
L ( ) 1 0 tverm; 3) negalimas paeista barioninio B

( ) 0 1 ir miuoninio krvio
L ( ) 2 0 tverm. 4) galimas galioja keistumo S ( ) 1 1 = tverm.

9.6 Kvarkai
Subatomini daleli elementarumo problema ikilo tuomet, kai buvo atrasta daug hadron.
iuo metu manoma, kad tik fotonai ir leptonai nepasiymi vidine struktra ir yra elementars
(fundamentals), o hadronai yra sudaryti i struktrini daleli, kurios vadinamos kvarkais
1
. Tokia
sudtinga hadron sandara grindiama iomis prielaidomis. Vis pirma, dauguma hadron yra
rezonansai, t.y. labai nestabilios dalels. Antra, didels energijos ( ) GeV 5 > elektron sklaida
hadronais parod, kad hadron mas yra pasiskirsiusi netolygiai, o diskreiai labai maose j trio
srityse. ios sritys vadinamos partonais. Partonin hadron sandara yra panai branduolio
nukleonin sandar. Treia, sklaidos eksperimentai parod, kad nukleon elektrinis krvis ir
magnetinis momentas taip pat pasiskirst netolygiai, o nuo nukleon centro j ior eksponentikai
maja.
Kvarkus apibdinantys dydiai (kvantiniai skaiiai) pateikti 9.5 lentelje. Jie apibdinami
hadronams priskirtais kvantiniais skaiiais: sukiniu J , barioniniu krviu B , elektriniu krviu Q,
izotopiniu sukiniu T , keistumu S , avumu C , graumu b ir tikrumu t . Kvarkus vadina atitinkam
kvantini skaii vardais, o ymi anglik odi pirmosiom raidm.
Kvarkai yra fermionai, j mas nelygi nuliui. Kvark elektrinis krvis yra e 3 1 ir e 3 2 , o
barioninis krvis 3 1 = B . Kvark idj 1964 m. pasil JAV fizikas M.Gelis-Manas ir veicar
fizikas D.Cveigas. Tuomet buvo inomi tik prastiniai ir keistieji hadronai, kuri sandarai paaikinti
buvo numatyti trij tip kvarkai ir j antidalels antikvarkai. ie kvarkai buvo paymti simboliais

1
Kvark terminas paimtas i airi raytojo Doiso romano ermenys pagal Finegan, kurioje pagrindiniam veikjui
sapne danai girddavosi fraz Trys kvarkai daktarui Markui.
248
u, d, s. u ir d kvarkai sudaro izotopin dublet, kurio izosukinys 2 1 = T , o jo projekcijos 2 1 =
Z
T
(vert 1/2 priskiriama u kvarkui, o vert 1/2 d kvarkui
1
). s kvarkas sudaro izosingulet ( ) 0 = T ir
9.5 lentel
Kvarkai
Sim-
bolis
Sukinys
J , h
Barioninis
krvis B
Elektrinis
krvis Q,
e
Izotopinis
sukinys T
Keis-
tumas
S
avu-
mas C
Gra-
umas
b
Tikru-
mas t
Virutinis
(up)
u 1/2 +1/3 +2/3 1/2 0 0 0 0
Apatinis
(down)
d 1/2 +1/3 1/3 1/2 0 0 0 0
Keistasis
(strange)
s 1/2 +1/3 1/3 0 -1 0 0 0
avusis
(charm)
c 1/2 +1/3 +2/3 0 0 +1 0 0
Graiausias
(beauty)
b 1/2 +1/3 1/3 0 0 0 +1 0
Tikrasis
(truth)
t 1/2 +1/3 +2/3 0 0 0 0 +1

jam priskiriamas keistumas 1 = S . prastiniai hadronai sudaryti i u ir d ( u
~
ir d
~
) kvark, o
keistj hadron sandaroje dar yra nors vienas s kvarkas (arba antikvarkas s
~
).
Vliau 1974 m. buvo nustatytas kvark ir lepton simetrijos principas: kiekvienam kvarkui turi
atitikti tam tikras leptonas ir atvirkiai. Iki 1974 m. buvo inomi 4 leptonai: e
,
e
,
. I
simetrijos principo ieit, kad turi bti ir ketvirtasis kvarkas. J pavadino aviuoju (ymimas
simboliu c) kvarku. Kartu buvo numatyti ir avieji hadronai, sandaroje turintys c kvarkus. Netrukus
atrado toki daleli vis eim
2
. Tai buvo kvarkinio modelio triumfas, po kurio kvark hipotez tapo
realybe.
Iki 1977 m. 4 tip kvark pakako hadron savybms aprayti . Vliau atrado dar du leptonus
(
) ir pagal simetrijos princip jiems turjo atitikti ir du nauji kvarkai. Vien j pavadino
graiuoju (beauty) b , kit tikruoju (truth) t . 1977 m. buvo aptikta ir graioji dalel ipsilon (),
sudaryta i b b
~
, kvark darinio. Tikrieji hadronai, sandaroje turintys t kvarkus, dar neatrasti.
Manoma, kad j mass yra labai didels ( ) GeV 100 ~ ir esamais daleli greitintuvais jos negalima

1
u ir d kvark pavadinimai siejami su j izotopinio sukinio projekcija: sutarta, kad u kvarko ji nukreipta vir (angl.
up), o d kvarko emyn (angl. down).
2
Pirmj avij dalel susek 1974 m. JAV laboratorijose. Vieni j pavadino J (dei), kiti (psi) ir dabar ji vadinama
J/ (dei-psi).
249
aptikti
1
. inodami hadron ir kvark kvantinius skaiius (r. 9.2-9.3 ir 9.5 lenteles), galima
nesunkiai nustatyti hadron kvarkin sudt. Pavyzdiui, mezonai M sudaryti i atitinkamo q kvarko
ir q
~
antikvarko ( ) q q M
~
= , o barionai B i trij q kvark ( ) qqq B = .
Taigi, iuo metu inomi ei tip kvarkai. Juos galima apjungti tris itokias dubletines
eimas: (u, d), (s, c), (t, b). Pirmoji eima aprao prastini, antroji keistj ir avij, treioji
tikrj ir graij hadron sandar. ioms kvark eimoms atitinka ir trys pagrindini lepton
eimos (r. 9.4 sk.).
Kvark spalvos. 1964 m. buvo susektas
hiperonas. Pasirod, kad jo sukinys 3 2 = J , o

keistumas 3 = S . Akivaizdu, kad
dalel turi bti sudaryta i trij lygiagrei sukini kvark.

Ieit, kad trys tapatingi fermionai randasi toje paioje kvantinje bsenoje, o tai prietarauja Pauli
principui. Tam, kad ivengti io prietaravimo, kvarkams buvo priskirtas dar vienas kvantinis
skaiius spalva. Kvark spalvos yra trys: raudona R (red), mlyna B (blue) ir alia G (green).
Kiekviena spalva
2
yra isilaikantis sveikasis kvantinis skaiius ir yra adityvus. Pavyzdiui, dviej
raudon kvark sistemos dydis 2 = R , o kiti spalviniai skaiiai B ir G lygs nuliui.
Antikvarkams priskiriami spalviniai kvantiniai skaiiai B G R
~
,
~
,
~
. Jiems atitinka violetin,
geltona ir oranin spalvos. Antikvarko spalva yra papildoma kvarko spalvos atvilgiu, todl ji kartu
su atitinkama spalva duoda balt spalv. Raudonai spalvai papildoma spalva (antispalva) yra
violetin, aliai geltona, mlynai oranin.
Spalviniais kvantiniais skaiiais naudojasi itaip. Reikalaujama, kad vis hadron spalva bt
balta, t.y. j spalvinis kvantinis skaiius lygus nuliui. Tuomet hadronus sudarani kvark
(antikvark) spalvas (antispalvas) reikia parinkti tokias, kad jas sumaiius gautume balt spalv.
Paymsime, kad balta spalva gaunama ne tik sumaiius spalv su antispalva, bet ir sumaiius
raudon, ali ir mlyn spalvas. Pavyzdiui jau minto
hiperono kvarkin sandara yra itokia

3
:
B G R
s s s =
. Matome, kad i sandara neprietarauja Pauli principui trij s kvark spalvins

bsenos R, G, B yra skirtingos. Galima pasakyti ir kitaip: toje paioje bsenoje randasi trys
skirtingos
B G R
s s s , , kvarkins dalels.
dalels spalva ir i trij kvark sumaiyta spalvin

bsena yra balta. Vadinasi spalvin analogija yra patogi nustatant hadron kvarkin sandar.

1
1984 m. buvo praneta apie t kvark atradim, taiau vlesn eksperimento rezultat interpretacija nebuvo
vienareikm.
2
ie terminai nieko bendro neturi su regimosios viesos spalvomis, taiau jie yra patogs naudoti.
3
Kvarko spalviniai kvantiniai skaiiai danai nurodomi jo simbolio indeksu.
250
Visus ei tip kvarkus vadina aromatais. Kiekvienas aromatas gali bti trijose skirtingose
spalvinse bsenose. Taigi i viso yra 18 skirting kvark ir tiek pat antikvark.
Kvark sveika. Kvarkai yra stipriosios sveikos dalels. ios sveikos neikliai yra
gliuonai
1
tai virtualins dalels. Jos yra elektrikai neutralios, nulins mass, bozonai (sukinys
0 = J ). I viso yra 8 gliuonai. Kiekvienam j priklauso viena spalva ir viena antispalva. Dl ios
prieasties kvark sveikos teorija vadinama kvantine chromodinamika
2
. i mokslo aka padjo
paaikinti daugel hadron savybi , j virsmus, juos susisteminti ir numatyti naujas daleles.
Kvantins chromodinamokos ivados atitinka bandymus, taiau patys kvarkai bandymais
neaptikti. Ikelta hipotez, jog didjant atstumui tarp kvark, j sveikos energija spariai didja ir
neleidia kvarkams isilaisvinti i hadron. Todl manoma, kad kvarkai laisvajame bvyje
neegzistuoja ir juos tiesiogiai registruoti nemanoma.

1. Kokios prielaidos leido pagrsti hadron kvarkin sandar?
2. Ivardinkite kvark kvantinius skaiius.
3. Apibrkite kvark ir lepton simetrijos princip.
4. Apibrkite kvark spalvos svok.
5. K aprao kvarkini daleli papildomos spalvos?
6. Kodl kvarkai neaptikti bandymais?

Dalel sudaryta i vienodo aromato 3-j u kvark. Nustatykite jos charakteristikas.
Naudojams 9.2 ir 9.5 lentelmis. Hadrono, turinio uuu kvarkin sandar, kvark sukini orientacija yra
vienoda ( ) , o io kvarkinio darinio spalvins bsenos bus itokios:
B G R
u u u , , . Dalels sukinys
2
3
2
1
2
1
2
1
= + + = J (ia
2
1
u kvarko sukinys). Pusin sukin turi barionai (r. 9.3 lent.). u kvarko keistumo S vert
lygi nuliui, todl ir bariono keistumas 0 = S , t.y. i dalel priklauso prastini barion klasei (r. 9.2 lent.). Dalels
elektrinis krvis 2
3
2
3
2
3
2
= + + = Q (ia
3
2
u kvarko elektrinis krvis). Jos izotopinis sukinys T lygus u kvark
izotopini sukini |
.
|
\
|
=
2
1
u
T sumai, t.y.
2
3
= T , todl is barionas priklauso daleli kvartetui (r. 9.4 sk.). Taigi
bariono charakteristikos (kvantiniai skaiiai) yra itokios:
2
3
= J , 1 = B (B barioninis krvis), 2 = Q ,
2
3
= T , o
kvarkin sandara
B G R
u u u , , .

1
Glue (anglikai) klijai.
2
Chroma (graikikai) spalva.
251
9.7 Fundamentalij sveik neikliai
9.3 skirsnyje aprame fundamentalij sveik savybes. ia aptarsime j prigimt ir neiklius.
Fundamentalij sveik prigimtis. Kvantin mechanika daleli fundamentalij sveik aikina j
tarpusavio apsikeitimu dalelmis. ios sveikos aikinamos itaip. Tarkime, kad sveikaujanti dalel a ispinduliuoja
arba sugeria kit dalel x . proces vadina elementariu vyksmu (aktu), o dalel x - tarpininku. Jam vykus
dalel a arba nepakinta, arba virsta kita dalele b . Pat vyksm pavaizduojame itokia schema
x b a + . (9.7.1)
Arti esanti kita dalel c taip pat gali sugerti arba ispinduliuoti tarpinink x - dl io vyksmo susidarys
dalel d :
d c x + . (9.7.2)
Jei dalel a ispinduliuos tarpinink x , o dalel c j sugers, tuomet dalel a ir b su dalelmis c ir d sudarys ry,
iaukus tok virsm
d b c a + + . (9.7.3)
Jei dalels nepakinta, t.y. b a = ir d c = , tuomet (9.7.3) virsmas aprao a ir c daleli tamprj d. Dalels
, a b , c , d vadinamos sveikos dalyviais, tarpininkas x - sveikos neikliu, o pati sveika vadinama pakaitine. ia
apraytus procesus galima pavaizduoti schemomis, kurios vadinamos Feimano diagramomis. Jos pavaizduotos 9.2
paveiksle. (a) diagrama vaizduoja (9.7.1) vyksm, (b) (9.7.2) vyksm, o (c) (9.7.3) virsm.
Taigi fundamentalioji sveika yra pakaitin, t.y. ji aikinama kaita dalelmis. Sveik slygojantys procesai
vyksta labai greit, todl x dalels realiai stebti negalima. Procesus, kuriuose nesusidaro realiai stebim daleli,
vadina virtualiais.
Fundamentalij sveik siekis. Apie j jau rame 9.3 skirsnyje. Nustatykime nuo ko jis priklauso. Virtuali
(9.7.1-9.7.2) bsen energija W yra neapibrta. Neiklio x energijos neapibrtum W ir jo gyvavimo trukm
sieja Heizenbergo neapibrtumo principas: h W . Dydio W vert lygi x neiklio rimties energijai:
2
c m W
x
= (
x
m - neiklio mas). Virtualios dalels, o kartu ir (9.7.1), (9.7.2) bsen gyvavimo trukm
( )
2
c m h W h
x
= = . Fundamentalij sveik siekio R vert lygi neiklio veiktam per laik nuotoliui
x
x
c m
h
v R = ~ ~ arba
c
h
m
x
x
(9.7.4)
ia v - neiklio greitis, kuris artimai lygus greiiui c . Tokiu bdu, fundamentalij sveik siekis lygus virtualij
neikli komptoniniam bangos ilgiui
x
( )
x
R = ir atvirkiai proporcingas j masei.
Toliau trumpai panagrinkime daleli fundamentalisias sveikas.
Stiprioji sveika. Jau minjome (8.2 sk.), kad nuo 1935 m. gyvuoja pionin stipriosios (branduolins) sveikos
prigimtis. ios sveikos neikliais yra
0
,
+
,
mezonai. Jiems tarpininkaujant galimi tokie virsmai:

0 0

+ +
+ +
+
n n p p
p n n p
. (9.7.5)
I j matyti, kad protonas tam tikr laiko tarp gali bti ( )
+
+ n arba ( )
0
+ p , neutronas - ( )
+ p arba ( )
0
+ n
bsenose. Vienariai nukleonai keiiasi neutraliais ( )
0
, o nevienariai - elektringais ( )
+
, mezonais.
x
b

a
a b c
x
d

c
x
d

c
b

a
9.2 pav.
252
Nevienari (vienari) nukleon sveika, pavaizduota 9.2 pav., c diagramoje, bus apraoma itokiomis
schemomis:
( ) n p n n p n + + + +
+
, (9.7.6)
( ) n p p p p n + + + +

(9.7.7)
n n n n n n + + + +
0
; p p p p p p + + + +
0
. (9.7.8)
Paaikinsime tik (9.7.6) virsm, apraant neutrono ir protono sveik. Protonas (dalel a ), ispinduliavs neikl
+
(dalel x ), virsta neutronu (dalel b ). Kitas neutronas (dalel c ), sugrs neikl
+
, virsta protonu (dalele
d ). i daleli sveik vaizduoja itokia Feimano diagrama (9.3 pav.),
kurios apaioje pavaizduotos sveikaujanios dalels iki virsmo, o viruje
po virsmo. is ir kiti (9.7.7), (9.7.8) virsmai vyksta nuolat, todl daleli
sveika yra nenutrkstama. Taigi pagal pionin stipriosios sveikos
hipotez, kiekvien nukleon gaubia mezon debeslis, sudarantis
branduolin lauk.
Remiantis (9.7.4) lygybe, galima vertinti mezon mas. j
ra nukleon sveikos siek ( ) m R
15
10 ~

, gautume
e
m m 300 ~
(ia
e
m - elektrono mas).
Stipriosios sveikos neiklio pioninis modelis gyvavo iki atuntojo XX amiaus deimtmeio. Atskleidus
kvarkin hadron sandar, stipriosios sveikos neiklio prigimtis buvo patikslinta. Ms dien fizikos poiriu,
stipriosios sveikos neikliais laikomi gliuonai. J yra atuoni.
Gliuon mas ir elektrinis krvis lygus nuliui. Kiekvienam gliuonai
priskiriama viena spalva ir viena antispalva. Gliuon ispinduliavusio
(sugrusio) kvarko tipas (t.y. aromatas) nepakinta.
Dviej kvark (pvz.,
R
u ir
G
u ) sveik galima pavaizduoti
itokia diagrama (9.4 pav.), kurioje pavaizduoti itokie virsmai.
Kvarkas
R
u , ispinduliavs gliuon
G R
g
~ , virsta kvarku
G
u , o arti
esantis
G
u kvarkas, sugrs gliuon, virsta
R
u kvarku. ia
sveikos neikliu yra
G R
g
~ gliuonas. iems atskiriems virsmams galioja spalv tverm. Pavyzdiui, sugertiems
virsmas apraomas itokia schema:
R G
G R
u u g +
~ . Jai spalv tverm yra R R = , nes sumaiius G
~
ir G , gausime
balt spalv.
Paymsime, kad kvark sveikoje dalyvaujantys gliuonai gali suirti du arba net tris gliuonus, todl patys
gliuonai turt sveikauti. Dl ios prieasties stipriosios sveikos matematinis apraymas yra labai sudtingas ir kol
kas sukurti tik jos pagrindai.
Elektromagnetin sveika. Jos neikliai yra virtuals fotonai neturinios mass ( ) 0 = m ir elektrinio krvio
( ) 0 = q dalels. Tam tikros dalels fotono sugerties (ispinduliavimo) tikimyb proporcinga dalels elektriniam
krviui, kuris ir apsprendia elektromagnetins sveikos stiprum.
Kadangi fotono mas 0 = m , tai elektromagnetins sveikos siekis
(9.7.4) yra be galo didelis. Joje dalyvauja ne tik visos elektringosios
dalels, bet ir visi hadronai, t.y. j elektringieji kvarkai. Akivaizdu,
jog elektromagnetinje sveikoje dalyvaujani kvark spalva ir
aromatas nepakinta. Pavyzdiui,
G
c ir
B
s kvark elektromagnetin
sveik galima pavaizduoti itokia diagrama (9.5 pav.), kurioje
simboliu pavaizduotas fotonas.
Silpnoji sveika. Jos neikliais esti tarpiniai bozonai
+
W ,
W ,
0
Z , kurie turi elektrin krv ( ) 0 , 1 = Q ir didel mas:
GeV m
W
81 , GeV m
Z
93 . (9.7.9)
+

p

n
n

p
9.3 pav.
G R
g ~
R
u

G
u
G
u

R
u
9.4 pav.

B
s

B
s
G
c

G
c
9.5 pav.
253
Visi kvarkai ir leptonai sugeria (ispinduliuoja) tarpinius bozonus, todl silpnoji sveika pasireikia praktikai
tarp vis (iskyrus fotonus) daleli. Tarpiniai bozonai patys dalyvauja silpnojoje sveikoje, o elektringieji
+
W ir
W - dar elektromagnetinje sveikoje.

Silpnoji sveika yra trumpasiek: (9.7.4) ra (9.7.9), gautume toki siekio vert m R
W
18
10 ~

.
Tarpiniai bozonai yra nestabilios dalels. J gyvavimo trukm apie s
25
10
. Visi tarpiniai bozonai suyra

leptonus. Pavyzdiui, dalel
W virsta elektronu ir elektroniniu antineutrinu:

e
e W
~
+

.
Silpnosios sveikos pavyzdiu gali bti kad ir beta irimas. ia apraysime neutrono virsm protonu (t.y.

irim):
e
e p n
~
+ +

. proces kvark lygmenyje vaizduoja diagrama, parodyta 9.6 paveiksle. Jame pavaizduota
neutrono ( )
B G R
u d d n = ir protono ( )
B G R
u u d p = kvarkin sandara.
Neutrono virsmas protonu vyksta dviem etapais. Pirmame etape neutrono
R
d kvarkas, ispinduliavs tarpin mezon
W , virsta
R
u kvarku:
R R
u W d +

. Antrame etape
W dalel virsta leptonais:

e
e W
~
+

. Taigi, ios sveikos, suardiusios neutron, neiklis yra
tarpinis mezonas
W . Jis ir
0
Z ,
+
W mezonai keiia kvark aromat ir
nekeiia j spalvos.
Elektrosilpnoji sveika. Ji apjungia elektromagnetin ir silpnj
sveikas ir buvo sukurta atuntame XX amiaus deimtmetyje. Jos
neikliais yra keturi bozonai - fotonas bei tarpiniai mezonai
W ,
+
W ir
0
Z ir vadinami elektrosilpnojo lauko
kvantais. Elektringj daleli sveikos neikliais yra fotonai ir neutrals
0
Z mezonai. Jei tarp daleli nuotolis
m R
18
10
, sveikos neikliais bus fotonai, jei m R

18
10
- sveikoje dalyvaus ir
0
Z dalels. Elektrosilpnoji
sveika paaikina ir neutrali arba neutrali ir elektring daleli sveik jos neikliais bus fotonai,
W bei
+
W
mezonai.
Gravitacin sveika. Manoma, kad gravitacins sveikos neikliais yra gravitacinio lauko kvantai gravitonai
G . Jie yra neutrals ( ) 0 = Q , j mas lygi nuliui. Spjama, kad j sukinys 2 = J , t.y. gravitonai yra bozonai. Daleli
gravitacin sveika yra labai silpna, todl gravitonai dar neaptikti.
A.Einteinas band apjungti gravitacin ir elektromagnetin sveikas. Deja, jam to padaryti nepavyko. Dabar
kuriamas didiojo susivienijimo modelis, vienijantis silpnj, elektromagnetin ir stiprij sveikas. Jai patikrinti
reikt dalelms suteikti eV
15
10 ~ energij. Greitintuvai gauti tokias energijas dar nesukonstruoti. Tuomet lieka
netiesioginiai eksperimentai, stebint stabili daleli, pavyzdiui, protono virsmus. Spjama, kad virsmo schema yra
itokia:
+
+ e p
0
. Taiau virsmo tikimyb labai maa teorin protono gyvavimo trukm
3 30
10

= met (!)
todl virsmas kol kas neaptiktas. io virsmo paieka, vertinama amiaus eksperimentu, tsiama.
Apibendrinus iame skyriuje idstyt mediag galima teigti, jog materijos sudtiniais elementais yra
fundamentalios (elementarios) dalels: ei aromat (ir trij spalv) kvarkai ir ei ri leptonai. Fundamentali
daleli vairi sveika aikinama j tarpusavio kaita specifinmis dalelmis sveikos virtualiniais neikliais:
gliuonais, fotonais, tarpiniais bozonais ir gravitonais. Neikliai taip pat esti fundamentalios dalels.

1. Kokios dalels vadinamos sveikos neikliais?
2. Kokius procesus vadina virtualiais?
3. Kam lygu fundamentalij sveik siekis ir nuo ko jis priklauso?
4. Nubraiykite dviej proton sveikos Feimano diagram.
5. Ivardinkite fundamentalij sveik neiklius
6. Ivardinkite elektrosilpnosios sveikos neiklius.
n p
e
e
~

d
R

d
G

u
B

u
R

d
G

u
B
9.6 pav.
254

Silpnosios sveikos pavyzdiais gali bti ie du virsmai: (a)
+ +

e
e
~
ir (b)
+ p
0
. Apraykite iuos procesus ir
nubraiykite virsm diagramas.
Virsmas (a) vyksta dviem etapais (1 pav.): pirmame etape miuonas
ispinduliuoja tarpin bozon
W ir miuonin neutrin

( )
+

W , antrajame
W bozonas virsta pora ( )

e
e
~
,
.Virsme (b)
dalyvaujani daleli kvarkin sandara yra itokia (2 pav.): hiperono
B G R
u s d =
0
, protono
B G R
d u u p = ir piono
R R
u d
~
=
. Matome, kad
procesui vykus, patyr virsm s kvarkas, atsirado
antikvarkas u
~
ir kvark skaiius dviem padidjo. Kadangi
hiperono skilimas vyksta esant silpnajai sveikai, tai jame turi
dalyvauti tarpinis bozonas tegul tai bus
W bozonas.
Tuomet galimi tokie kvark virsmai:
0
dalels s kvarkas,
ispinduliavs
W bozon, virs u kvarku, o dalels u

kvarkas, sugrs
W bozon, virs d kvarku. Taigi
W
bozonas pakeiia dviej kvark aromat ir nepakeiia j
spalv. iuos du naujus kvarkus priskiriame protonui. Dar du
kvarkai ( u
~
, u pora) susidarys, jei kvarkams apsikeiiant
W
dalele, kartu vyks ir gliuono sugertis.
e
e
1 pav.

p
0

W
d
R

s
G

u
B

2 pav.
d
R

R
u
~

u
R

u
G

d
B

Optika Ir Atomo Fizika (KTU)

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Optika Ir Atomo Fizika (KTU)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Kauno Technologijos Universitetas

lenkia kondensatoriaus tampos faz. Pasinaudoj Oilerio formule, (1.1.7) sprendin

nusako slinkties srovs tank idealiame

D didja, todl jos ivestin

D , tiek vakuume, tiek dielektrike teka slinkties srov, kurianti

E elektrinio lauko stiprumas,

P dielektriko poliarizuotumas. Todl slinkties srovs tankis

reikia tank srovs, kuri sudaro

F div ir yra lygi

S d pseudovektorius, t.y. vektorius, kurio modulis dS , o kryptis sutampa su

F rot ir yra lygus

n ir kontro apjimo krypiai

n skaliarin sandauga turi bti lygi:

j srovs tankis. Pirmojoje lygtyje tris V apgaubtas paviriumi S , kuris pirmojoje ir

(1.3.1b) lygybs pagalba, gauname

B siejani lygi, tai jas reikia nagrinti

B nuo y bei z nepriklauso, be to,

v nukreiptas lygiagreiai ortui

v , t.y. lygiagretus vektoriui

B kiekviename take statmeni tarpusavyje ir

r statmenoje ploktumoje (1.11

r su dipolio aimi. Elektrinio dipolio

k . Jo kryptis sutampa su bangos sklidimo kryptimi, o jo

S (1.3.14), bet jo modulio vidurkiu, ir is dydis

. Dviej atskir atom

. Taigi atsispindjusios viesos maksimumas bus tuomet, kai

dydio paviriaus nelygumas. Liniko mikrointerferometras taip pat naudojamas labai

n ir tako padties vektoriaus

n zonai ir tako P padties vektoriaus

r . Todl pagal Heigenso ir

pereina per monokristalus, kaip per vienalytes aplinkas. Rentgeno ar

E ir magnetinio lauko indukcijos vektorius

E vektoriaus, kuris danai

E vektorius svyruoja tik viena grietai nustatyta

E vektoriaus orientacijos. Kryptys, iilgai kuri dvejopo viesos limo nebna,

E vektoriai svyruoja tarpusavyje statmenose

E vektorius svyruoja pagrindinio

E svyravim ploktumos jose statmenos. Ijusios i ploktels, ios bangos persikloja ir

E svyravimo krypties ir kristalo

). Todl jis taikomas

E vektoriaus svyravim ploktum, t.y. poliarizacijos

H ir mediagos sluoksnio storiui l iilgai magnetinio

, jos vl grta normali bsen,

. Kartu mediagoje susikaupia daug suadint molekuli. S.Vavilovas nustat, kad,

I . Dl to, baltai viesai prajus pro

E elektrinis laukas kiekvienoje mediagos dalelje

E poveik pobdis priklauso nuo

E funkcija ir j galima ireikti eilute (kai 1 <

knas sugeria. Nedimensin j

, G.Kirchhofas pavadino absoliuiai juodu knu. ia savybe gamtoje jam

E ) gali skirtis nuo atitinkamos absoliuiai juodo kno funkcijos

= . pastarj lygyb ra (3.3.3) iraik ir

k , kurio modulis lygus bangos skaiiui, o kryptis sutampa su bangos sklidimo

k yra kolinears, todl (3.4.4.) lygyb

skersmens atomo branduolyje. Jo krvis Ze q = ; ia Z elemento

W atitinka atomo jonizavim.

= yra Rydbergo konstanta. Taigi pastaroji formul sutampa su Balmerio

. Suadint molekuli, atom bei j branduoli energija nra grietai

mass mikroskopinei dulkelei. Tarkime, jos

integralas visame kintamj intervale yra baigtinis. Be

p , arba ei skaliarini dydi

x , kuris dalels bsen apraani funkcij paveria funkcija x ,

k Dekarto koordinai ortai.

V yra bangins funkcijos daugyba i potencins energijos, t.y. V V =