Martinėno Knyga

B.
Martinnas
FIZIKA
Vilnius, 2007
UDK 53(075.8)
Ma 513
B. Martinnas. Fizikos pagrindai. Mechanika. Molekulin

fizika ir termodinamika. Mokomoji knyga. Vilnius: Technika,
2006. 156 p.
Knygoje glaustai idstyti mechanikos, molekulins fizikos ir

termodinamikos pagrindai. Minimaliai matematizuojant stengiamasi
atskleisti stebim reikini ir specialiai parinkt modeli fizikin
prasm. Knygoje gausu paveiksl. Pateikiama su ininerine praktika
susijusi pavyzdi.
Mokomoji knyga skirta fizik ir kitus technikos mokslus
studijuojantiems auktj mokykl bsimiems bakalaurams. Ji bus
naudinga ir fizikos mokytojams bei auktj mokykl dstytojams.
VGTU leidyklos Technika 811 mokomosios

metodins literatros knyga
2-oji pataisyta laida
ISBN 9986-05-928-3
B. Martinnas, 2006
VGTU leidykla Technika, 2006
TURINYS
Fizikos tyrimo objektas ir metodai.................................................7
I. MECHANIKA.................................................................................9
1. Materialiojo tako kinematika.......................................................11

1.1. Materialiojo tako padties erdvje nustatymas....................11
1.2. Materialiojo tako greitis.......................................................12
1.3. Materialiojo tako pagreitis...................................................14
Udavini sprendimo pavyzdiai .................................... 15
1.4. Tangentinis ir normalinis pagreitis........................................19
1.5. Materialiojo tako judjimo apskritimu kinematika..............21
Udavini sprendimo pavyzdiai......................................... 24
2. Materialiojo tako dinamika.........................................................26

2.1. Pirmasis Niutono dsnis. Inercins atskaitos sistemos..........26
2.2. Antrasis Niutono dsnis.........................................................27
2.3. Treiasis Niutono dsnis........................................................29
2.4. Judjimo kiekio tverms dsnis. Masi centras....................29
2.5. Darbas ir energija...................................................................32
2.6. Kinetin energija....................................................................33
2.7. Potencin energija..................................................................35
2.8. Mechanins energijos tverms dsnis....................................37
3. Kno sukamasis judjimas............................................................43

3.1. Kietojo kno modelis.............................................................43
3.2. Jgos momentas.....................................................................44
3.3. Kno sukimasis apie a.........................................................46
3.4. Inercijos momentas. Lygiagrei ai teorema.....................47
3.5. Besisukanio kno energija...................................................49
3.6. Jgos momento darbas ir galia...............................................50
3.7. Pagrindin sukamojo judjimo dinamikos lygtis..................51
3.8. Judjimo kiekio momento tverms dsnis.............................54
3.9. Laisvosios ays.......................................................................56
3.10. Plokiasis kietojo kno judjimas......................................59
3.11. Kn riedjimas...................................................................61
3.12. Giroskopai............................................................................63
Udavini sprendimo pavyzdiai........................................65
4
4. Specialioji reliatyvumo teorija......................................................68

4.1. vadas.....................................................................................68
4.2. Galiljaus reliatyvumo principas. Galiljaus
transformacijos....................................................................68
4.3. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai........................70
4.4. Lorenco transformacijos........................................................71
4.5. Greii sudtis reliatyvumo teorijoje....................................76
4.6. vyki intervalo invariantikumas.........................................77
4.7. Reliatyvistins dinamikos elementai.....................................78
Udavini sprendimo pavyzdiai..........................................82
5. Svyravimai ir bangos....................................................................82
5.1. Svyravimai ir j klasifikacija.................................................84
5.2. Harmoniniai svyravimai........................................................85
5.3. Svyruojaniojo tako energija................................................87
5.4. Harmoninis osciliatorius. Fizin ir matematin
svyruokls............................................................................87
5.5. Harmonini svyravim vaizdavimas.....................................90
5.6. Vienos krypties svyravim sudtis........................................91
5.7. Muimai.................................................................................92
5.8. Statmen harmonini svyravim sudtis...............................94
5.9. Slopinamieji svyravimai........................................................97
5.10. Priverstiniai svyravimai.......................................................99
5.11. Bangos................................................................................102
5.12. Plokiosios bangos lygtis.................................................104
5.13. Bangin lygtis....................................................................105
5.14. Bangos energija ir intensyvumas.......................................106
5.15. Bang interferencija...........................................................106
5.16. Stoviniosios bangos.........................................................107
5.17. Garsas.................................................................................109
5.18. Doplerio efektas.............................................................. 110
Udavini sprendimo pavyzdiai......................................111
II. MOLEKULIN FIZIKA IR TERMODINAMIKA...................114
6. Molekulin-kinetin idealij duj teorija..................................115

6.1. Pagrindin molekulins-kinetins duj teorijos lygtis........115
6.2. Pagrindiniai idealij duj dsniai......................................117
6.3. Idealij duj bvio lygtis...................................................119
5
6.4. Vidutin molekuli slenkamojo judjimo energija..............121

6.5. Molekuli pasiskirstymas pagal greiius. Maksvelo
skirstinys............................................................................122
6.6. Eksperimentinis Maksvelo skirstinio patikrinimas.............125
6.7. Barometrin formul............................................................126
6.8. Molekuli laisvojo lkio kelias............................................127
6.9. Molekuli energijos pasiskirstymas pagal laisvs
laipsnius.............................................................................132
6.10. Idealij duj vidin energija ir ilumin talpa.................134
6.11. Pernaos reikiniai dujose..................................................137
7. Termodinamikos pagrindai..........................................................144
7.1. Duj trio kitimo darbas......................................................144
7.2. Pirmasis termodinamikos dsnis.........................................145
7.3. Pirmojo termodinamikos dsnio taikymas izoprocesams. . .146
7.4. Adiabatinis procesas............................................................148
7.5. Duj darbas adiabatiniame procese.....................................150
7.6. Antrasis termodinamikos dsnis..........................................151
7.7. Cikliniai procesai. ilumins ir aldymo mainos
veikimo principas..............................................................152
7.8. Grtamieji ir negrtamieji procesai. Karno ciklas.............153
7.9. Karno ciklo naudingumo koeficientas.................................155
7.10. Entropija.............................................................................157
7.11. Statistinis antrojo termodinamikos dsnio aikinimas......161
8. Realiosios dujos..........................................................................164
8.1. Realiosios ir idealiosios dujos.............................................164
8.2. Van der Valso lygtis.............................................................166
8.3. Realij duj izoterms.......................................................169
8.4. Vidin realij duj energija................................................171
8.5. Daulio ir Tomsono efektas.................................................172
9. Skysi ir kietj kn molekulins ypatybs...........................174

9.1. Skysi molekulin sandara................................................174
9.2. Skysi paviriaus tempis...................................................175
9.3. Reikiniai skysio ir kno slyio srityje............................177
6
9.4. Molekulinis slgis po ilenktuoju paviriumi......................178

9.5. Faziniai virsmai....................................................................181
9.6. Bvio diagrama. Trigubas takas.........................................181
Literatra.....................................................................................183
B. Martinnas 7
Fizikos tyrimo objektas ir metodai

Fizika nagrinja paprasiausias ir bendriausias materijos judjimo
formas. Materija gamtos filosofijos svoka, taikoma apibdinti
visam tam, kas egzistuoja gamtoje, o judjimu vadinamas bet koks
materijos kitimas. iuo metu inomos dvi materijos raikos formos, tai
mediaga ir laukai. I mediagos daleli sudaryti visi gamtos knai.
Per laukus vyksta bet kokia sveika tarp kn. Bet koks materijos
judjimas vyksta erdvje ir laike. Materija, erdv ir laikas atskirai po
vien neegzistuoja. odis fizika yra kils i graik kalbos odio
physis, reikianio gamt. Taigi fizikos nagrinjamos judjimo
formos yra vairs gamtos reikiniai, kn savybs, ypatybs bei j
struktra. Be to, fizika tiria tik bendriausias materijos savybes, pvz.,
mechanin, ilumin, elektromagnetin judjimus, kn inertikum,
tamprum. Fizikos dsniai yra bendri visam materialiajam pasauliui,
bet neapima vis sudting materijos kitimo pusi. Jas tiria kiti
gamtos mokslai chemija, biologija ir kt. Konkreius gamtos mokslus
skiria ne tiek tyrimo objektas, kiek skirtingi tyrimo metodai.
Pavyzdiui, prajusio imtmeio pradioje atom bei molekuli
savybes tyr tik chemija, o dabar tai tapo svarbiu moderniosios fizikos
udaviniu, tyrimui taikant fizikinius metodus kvantin mechanik.
Fizikos, kaip ir kit gamtos moksl, tyrimo metodai yra du:
gamtoje savaime vykstani reikini stebjimas ir eksperimentinis
tyrimas, sudarant slygas reikiniui vykti, apribojus paalini veiksni
tak reikinio tkmei. Abiem tyrimo metodais sukauptos inios
apibendrinamos kuriant teorij. Teorijos pagrindas yra fizikos dsniai,
ireikiantys fizikini reikini vidin ry ir priklausomyb tarp
fizikini dydi. Dl technins paangos tobuljant matavim
tikslumui kinta ir kai kurie fizikos dsniai. Nauji eksperimentais
nustatyti sryiai tarp fizikini dydi yra vadinami hipotezmis ir tik
visikai juos ityrus tampa dsniais. Paprasiausiai ir tiksliausiai
dsniai uraomi matematinmis iraikomis. Vis dsni tikrumo
kriterijus praktika.
Fizika ne tik nustato tiriamojo reikinio ar objekto vairi savybi
tarpusavio santykius ir dsnius, bet stengiasi juos sujungti visum,
tam panaudodama abstrakcijas (modelius). Pavyzdiui, knas
pakeiiamas materialiuoju taku, reals knai laikomi absoliuiai
kietais, vienalyiais, dujos idealiosiomis ir t. t. Taip kuriamos
8
teorijos. Savo ruotu teorijos irgi kinta, pleiasi. Danai ankstesn

teorija lieka tik
9
konkreiu naujos teorijos atveju, pvz., Niutono (klasikin) mechanika

yra Einteino reliatyvumo teorijos ribinis atvejis, kai kno judjimo
greitis yra daug maesnis u viesos greit.
Fizikiniai vertinimai savo pobdiu yra matematiniai.
Matematini metod taikym gamtos reikiniams aprayti lemia
abstrakcij (modeli) taikymas. Antra vertus, juos taikant, mus
supantis pasaulis darosi labiau suprantamas, paprastesnis.
Fizika yra fundamentalusis mokslas, atsirads i praktikos, ir jos
vystymsi tiesiogiai lemia praktiniai poreikiai. Praktika be mokslo
veda prie vairi technini patobulinim, taiau esminiai kokybiniai
pokyiai (sprendimai) vyksta tik mokslo pagrindu. Tai lemia ta
aplinkyb, kad fizikos mokslo teorijos pagrindas fizikos dsniai
daniausia sukurti remiantis genialiais apibendrinimais ir galioja net ir
ten, kur i esms nebuvo tikrinti eksperimentu. Taigi iuos dsnius
viening visum jungianti teorija gali nurodyti visai naujus kelius
mokslo ir technikos raidai. Taip atsitiko, pvz., M. Faradjui nustaius
elektromagnetins indukcijos dsn, D. K. Maksvelui sukrus
elektromagnetinio lauko teorij, A. Bekereliui atradus natralj
radioaktyvum ir t. t. Technikos, medicinos, ems kio mokslai
sprendia visuomens poreiki keliamas problemas ir iuo poiriu
yra taikomieji mokslai. Fizika remiasi ir nustato naujus gamtos, t. y.
fundamentaliuosius dsnius ir yra taikomj moksl teorinis
pagrindas.
Antra vertus, fizika negali vystytis be technikos, be sudtingos
materialins technins bazs. Tikslesns matavimo ir kitos
iuolaikins technikos taikymas sudaro slygas naujiems fizikos
atradimams, t. y. fizikos vystymuisi.
10 B. Martinnas
I. MECHANIKA
Mechanika yra fizikos skyrius, nagrinjantis paprasiausi
materijos judjim, t. y. kn arba j dali judjim vienas kito
atvilgiu. Taigi mechaninis judjimas yra kn savitarpio padties
arba vieno kno dali tarpusavio isidstymo kitimas laike.
Mechaninis judjimas visuomet reliatyvus knas nejudantis vieno
kno atvilgiu gali judti kit kn atvilgiu. Todl kiekvienu
mechaninio judjimo atveju pirmiausia btina nurodyti, kurio kno
atvilgiu mes t judjim nagrinsime, t. y. kur kn laikysime
nejudaniu. Nuo to labai priklauso mechaninio judjimo apraymo
sudtingumas.
Aprayti kno mechanin judjim tai matematikai ireikti
kno padties kitim laike koordinai sistemoje, susietoje su knu,
kur laikome nejudaniu (atskaitos pradia). Mechanikoje iskiriamos
trys dalys: kinematika, dinamika ir statika.
Kinematika nagrinja kn mechaninio judjimo matematines
raikas, kai judjimo dsningumas yra inomas. Dinamika
prieastis, sukelianias mechaninio judjimo pokyius ir j tak
judjimui. Statika nagrinja kn sistemos pusiausvyros slygas.
inant veikim kiekvien i sistemos kn, galima nustatyti ir j
judjimo dsningumus, taigi ir pusiausvyros slygas. Todl fizikoje
statikos dsniai nagrinjami kartu su dinamikos dsniais.
iuo metu taikomi du mechaninio judjimo apraymai: klasikinis
ir modernusis. Klasikinis remiasi I. Niutono prielaida, kad egzistuoja
absoliutin erdv ir absoliutinis laikas, visikai nesusij vienas su
kitu ir nepriklausomi nuo materijos. Taigi kn geometriniai
matmenys (j uimta erdv) nepriklauso nuo kno mechanini
savybi ir j judjimo greiio.
Moderniajame aprayme vadovaujamasi naujausi mokslo
atradim patvirtinta Einteino suformuluota reliatyvumo teorija. ios
teorijos pagrindinis teiginys erdv ir laikas yra tarpusavyje susij
materijos egzistavimo formos. Taigi be materijos erdv ir laikas neturi
fizikins prasms. Be to, erdvs ir laiko savybs priklauso nuo
materijos bvio. Mechaniniame judjime tai reikiasi kn matmen
ir laiko tkms priklausomybe nuo kn judjimo greiio.
11
Nepaisant esminio poiri skirtumo erdv ir laik, t. y.

mechaninio judjimo reikimosi aren, ir klasikin, ir modernioji
mechanika praktikai ilieka svarbios, pasidalydamos mechanik dvi
dalis
12 B. Martinnas
pagal kn judjimo greiio vert. Kai tiriamojo kno greitis v yra

palyginamas su viesos greiiu vakuume c, klasikin mechanika
tampa netiksli ir reikia vadovautis reliatyvumo teorija. Apskritai
klasikin mechanika yra reliatyvistins mechanikos ribinis atvejis, kai
v << c.
Paymsime, kad fizikos udaviniai visuomet sprendiami
apytikriai, t. y. remiantis tam tikru geriau ar blogiau tikrov
atitinkaniu modeliu. Modelis yra tikrovje vykstanio reikinio ar
objekto abstrakcija, kuri priklausomai nuo sprendiamam udaviniui
keliam tiksl gaunama atmetant kai kurias realiai egzistuojanias
aplinkybes. Taigi ja remiantis gauti sprendiniai yra apytikriai.
Mechanikoje danai naudojama materialiojo tako abstrakcija, t. y.
knas pakeiiamas taku, kai kno matmenys, forma ir vidin
struktra nagrinjamame udavinyje nra esminiai. Ar galima kn
pakeisti judaniu materialiuoju taku, priklauso ne nuo kno, jo
matmen, o nuo udavinio pobdio. Pavyzdiui, lktuv galima
laikyti materialiuoju taku, kai reikia nustatyti, per kiek laiko jis
nuskris i miesto A miest B, bet to daryti negalima, kai vertinama jo
keliamoji jga. Kita mechanikoje taikoma abstrakcija absoliuiai
kietas knas gaunama atmetant visus galimus realius kno formos
pokyius, t. y. deformacijas. Tokiu bdu udavinys supaprastinamas,
nes absoliuiai kieto kno bet kok bvio pokyt galima ireikti per
slenkamj ir sukamj judjim.
Slenkamuoju vadinamas toks kno judjimas, kai bet kuri ties,
susieta su judaniu knu, lieka lygiagreti pati sau (1 pav., a). Kadangi
iuo atveju visi kno takai juda visikai vienodai, knas pakeiiamas
materialiuoju taku kno mass centre.
Vykstant sukamajam judjimui, visi kno takai juda apskritimais,
kuri centrai yra vienoje tiesje, vadinamoje sukimosi aimi (1 pav., b).
a) b)
1 pav.
II. Molekulin fizika ir termodinamika 13
1. Materialiojo tako kinematika
1.1. Materialiojo tako padties erdvje nustatymas

Sprendiant pagrindin materialiojo tako kinematikos udavin,
t. y. nustatant judanio materialiojo tako padt erdvje fiksuotais
laiko momentais, reikalingas dydis, kuris vienu metu rodyt
materialiojo tako buvimo krypt erdvje atskaitos pradios atvilgiu ir
atstum iki atskaitos pradios. Toks dydis yra radiusas vektorius.

Materialiojo tako radiuso vektorius r yra vektorius, nubrtas i
atskaitos pradios tako materialiojo tako buvimo viet. Jo modulis
(ilgis) lygus atstumui tarp tak O ir N (2 pav.). Radius vektori, kaip
ir visus vektorius, apibdina kryptis ir modulis. Jis yra svarbiausias
bendrosios kn mechaninio judjimo teorijos dydis, apraant
sudtingiausi sistem mechaninius
judjimus.
Taiau atliekant konkreius
vertinimus radiusai vektoriai nepatogs,
nes reikia nurodyti skaiiumi ne tik j
modul, bet ir krypt. Todl praktiniams
vertinimams, be radiuso vektoriaus,
taikomas ir kitas kn padties
2 pav.
nusakymo bdas koordinai
metodas. Parinkta koordinai sistema (pvz., staiakamp Dekarto)
susiejama su atskaitos pradia, taigi su taku O, i kurio ir briamas

radiusas vektorius (2 pav.). Radius vektori r nusakius moduliu r
bei kampais , ir inant materialiojo tako N koordinates x, y, z,
galima urayti:

r xi yj zk , (1.1)

ia i , j , k vienetiniai tarpusavyje statmeni vektoriai (ortai),
rodantys teigiamas koordinai ai kryptis, o
r x2 y2 z2 ,
x r sin cos ,
z
a) y r sin sin , b) cos r , (1.2)
z r cos , y
tg .
x
14 B. Martinnas
Taigi materialiojo tako padties nusakymai radiusu vektoriumi

r ir jo koordinatmis x, y, z yra visikai ekvivalents, nes, inodami
r, ir , lengvai randame x, y, z, ir atvirkiai.
Materialiojo tako mechaninio judjimo iraika yra jo vietos
erdvje pokyiai. Jiems apibdinti naudojami du dydiai poslinkio
vektorius r ir kelias S. Knui
pasislinkus i tako A B, poslinkio
vektorius r jungia tak, kuriame
knas buvo pradioje su taku, kuriame
jis yra galiniu laiko momentu (3 pav.).
Lengva sitikinti, kad poslinkio
vektoriams tinka visos vektori savybs. 3 pav.
Taigi poslinkio vektori galima ireikti
per A ir B tak radius vektori
skirtum:

r = r ro , arba r xi yj zk , (1.3)

r r x y z .
2 2 2
(1.4)
Keliu S vadinamas materialiojo tako nueitas atstumas iilgai
trajektorijos kreivs, iilgai kurios juda takas. Poslinkio vektorius

r ir kelias S skirtingai apibdina tako judjim, nes S yra
skaliaras, taigi vertinamas tik skaiiumi, nenurodant krypties.

Atkreipkite dmes, kad skirtumas tarp poslinkio vektoriaus r

modulio | r | ir kelio S dviem atvejais inyksta: kai judjimas

vyksta iilgai tiess viena kryptimi ir kai poslinkiai | r | nykstamai
mai (elementars), taigi lanko ilgis sutampa su stygos ilgiu. Antruoju

atveju, pakeit ymjim d, galime urayti dr dS , o
poslinkio vektori (1.3) perrayti:

dr dxi dyj dzk . (1.5)
1.2. Materialiojo tako greitis

Materialiojo tako bvio kitimas vyksta laiko tkmje. Bvio
kitimo spartai apibdinti naudojamas specialus dydis judjimo
greitis. J apibrime panaudoj vidutin greit.
Vidutiniu greiiu vadinamas poslinkio vektoriaus ir judjimo
laiko santykis:

r
v . (1.6)
t
Vidutinis greitis palyginti
blogai apibdina judjim.
Atkreipkime dmes, kad jo
kryptis sutampa su poslinkio

vektoriaus r kryptimi, taigi
kreivaeigiame judjime ji skiriasi
nuo kno judjimo trajektorija
krypties (4 pav.). is greitis dar
vadinamas vidutiniu materialiojo
tako radiuso vektoriaus kitimo
greiiu.
Kai laiko tarpas t tampa
4 pav. elementariuoju, kno judjimo
pokytis tampa nykstamai maas ir

vidutinis greitis v ireikia
greit iuo laiko momentu
momentin greit:

r dr
v lim r .
t 0 t dt
(1.7)
Momentinio greiio kryptis
sutampa su poslinkio vektoriaus

5 pav. dr kryptimi laiko elemente dt
(5 pav.). Taigi jis turi trajektorijos
liestins tame take krypt ir yra judanio kno pirmoji radiuso
vektoriaus ivestin pagal laik. Taikydami dr iraik (1.5),

gauname momentinio greiio v iskaidym pagal koordinai
kryptis:

v vxi v y j vz k vx v y vz . (1.8)

Kadangi d r = dS, momentinio greiio modulis

dr dS
v (1.9)
dt dt
16 B. Martinnas
yra kelio ivestin pagal laik. Iraika (1.7) taikoma poslinkio

vektoriui, o (1.9) kno nueitam keliui vertinti:
t2

r vdt , (1.10)
t1
t2
S vdt . (1.11)
t1
Kno judjimui aprayti kartais naudojamas ir vidutinis greitis
iilgai trajektorijos
S
vv . (1.12)
t
1.3. Materialiojo tako pagreitis

Judant knui bendruoju atveju jo greitis gali kisti didumu ir
kryptimi. Greiio kitimo spart ireikia pagreitis a . Jo vaidmuo

greiio v atvilgiu yra analogikas greiio vaidmeniui radiuso
vektoriaus atvilgiu, taigi analogiki ir apibrimai.

Jei per laiko tarp t greitis pakito nuo v iki v + v , tai per
laiko tarp vidutinis pagreitis bus

v
a . (1.13)
t
Jei per elementarj laiko tarp dt greitis pakito dv dydiu, tai
momentinis pagreitis

v dv d 2 r
a lim 2 . (1.14)
t 0 t dt dt
Pagreitis yra vektorinis dydis, todl atskaitos sistemoje gali bti
uraytas per projekcijas koordinai ais:
dv dv y dv
a axi a y j az k x i j zk
dt dt dt
2 2 2 (1.15)
d x d y d z
i j k .
dt 2 dt 2 dt
Dabar jau galime apibendrintai aptarti pagrindinio kinematikos
udavinio sprendim dviem danai pasitaikaniais atvejais.

1. Tolyginio judjimo atveju, t. y. kai v = const, i (1.10)
integruodami gauname
t

r r0 v t dt r0 v t t0 ,
t0
arba tarus, kad judjimas prasidjo laiko momentu t0 = 0:

r r0 v t . (1.16)

2. Tolygiai kintamo judjimo atveju, t. y. kai a const, i (1.14)

ireik dv adt , integruodami gauname
t

v v0 a (t ) dt v0 a t . (1.17)
0
Tada
t 2
at
r r0 v0 at dt r0 v0t 2 . (1.18)
0
Projektuodami (1.16) ir (1.18) x a, gauname lygtis x v x t
a t2
ir v x v0 x a x t , x v0 x t x , o jose eliminuodami laik:
2
2 2
v x v0 x 2a x x .
Analogikai ir kitoms projekcijoms. Beje, j nebus kno
tiesiaeigio judjimo atveju a x nukreipus iilgai judjimo krypties.
iuo atveju greiio ir pagreiio ymjimuose indeksas x daniausiai
praleidiamas.
Pagrindinis
atvirktinis kinematikos
udavinys rasti
iraikas v (t ) ir a (t ) , kai inoma r (t ) , sprendiamas pagal i

dr dv
dydi apibrimus (1.7) ir (1.14): v (t ) ir a (t ) , t. y.
dt dt
diferencijuojant r (t ) ir v (t ) .
Udavini sprendimo pavydiai

1. Skersai ups, kurioje vandens tkms greitis u, plaukia valtis.
Valties vandens atvilgiu greitis v0 sudaro kamp su vandens tkmei
statmena linija (6 pav.). Kokiu kampu tos paios linijos atvilgiu
plaukia valtis ir koks jos greitis v krant atvilgiu? Kokiam esant
kampui valtis plauks statmenai tkmei?
18 B. Martinnas
6 pav. 7 pav.

Sprendimas. Valties greitis krant atvilgiu v v0 u (7 pav.).
I jo iplaukia, kad
v0 sin u
tg . (a)
v0 cos
Greit v randame i lygybs
v0 sin u 2 v02 cos 2 v 2 .
Taigi
2
u u
v v0 1 2 sin . (b)
v0 v0
Valtis plauks statmenai krantui, jei = 0. I lygties (a)
gauname sin u / v0 . Taigi valtis gali perplaukti up statmenai
tkmei tik kai v0 u sin 1.
2. Kateris iplaukia nuo ups kranto jo vairininkui laikantis
statmeno srovei kurso. Variklis kateriui suteikia pastov vandens
atvilgiu pagreit = 0,1 m/s2. Ups plotis b = 360 m, o vandens
srovs greitis v1 = 2 m/s. Per kiek laiko kateris perplauks up? Kokiu
atstumu l j nune srov? Koks bus jo greitis v() ir kokiu kampu
plauks prie prieingo ups kranto?

Sprendimas. Katerio grei-tis krant atvilgiu v v1 a t.
Parinkus koordinai ais, kaip 8 pav., katerio greiiai vx = v1; vy = at.
Jo judjimo lygtis bus: x = v1t; y = at2/2.
Prilygin y = b randame:
2b / a 85s,
l x( ) v1 150m.
v y ( ) a 2ba ;
v( ) v v ( )
2
x
2
y v 2ba 8,7 m/s.
2
1
Kamp tarp greiio ir kranto

randame i sryio:
8 pav.
v y ( )2ba
tg 4,2;
vx v1
= 77o.
3. Materialaus tako radiusas vektorius

r 1,0t i 2,0t j 3,0k . Rasti tako pagreit ir jo modul
2 2
(Daugikli 1,0 ir 2,0 dimensijos m/s 2, o 3,0 m. Jie yra vertinti

dviej reikmini skaii tikslumu).
Greitis yra pirmoji, o pagreitis antroji radiuso vektoriaus
ivestin

v r 2,0ti 4,0tj ,

a v r 2,0i 4,0 j .
Pagreiio modulis bus
a a x2 a y2 4,5m/s 2 .
4. Nuoulnija ploktuma i tako B tak C, esant atstume l
nuo tako A, slysta be trinties knas
(9 pav.). Kokiam aukiui h (arba
kampui ) slydimo laikas minimalus?
Sprendimas. Tako nueitas
kelias s l / cos . Slydimo
pagreitis a g sin pastovus,
9 pav.
taigi tako judjimas bus tolygiai
greitjantis. Todl
20 B. Martinnas
at 2 2S 2l
S , arba t .
2 a g sin cos
Prilygin nuliui ivestin dt/dl, gausime = 45o.
5. Kno slinkimo momentinis greitis v = 2t t2. Rasti jo
didiausi greit ir vidutin greiio vert iki sustojimo.
Sprendimas. Didiausi greit randame prilygin nuliui
ivestin dv/dt. I ia vm = 1 m/s. Kno slinkimo laik gauname greit

v prilygin nuliui: = 2 s. Kno nueitas kelias S vdt

0
(2t t
2
) dt. Taigi jo vidutinis greitis bus:
0
S 1
0
vvid (2t t 2 )dt 0,67 m/s.
6. Judant materialiajam takui greitis maja tiesikai

v v0 ax, (a = const.). Po kiek laiko nuo judjimo pradios takas
pasieks punkt B ant x aies atstume xm nuo koordinai pradios (10
pav.).
Sprendimas. Kadangi punkte B greitis v = 0, tai jis bus ribinis
v0
judjimo takas, o xm ribin x koordinat.
a
Sprendiant, kada materialus takas pasieks xm, greiio kitimo dsn
uraome:
dx arba
v0 ax,
dt
dx
dt .
v0 ax
Integruodami neapibrtu
10 pav. integralu gauname:
1
ln(v0 ax ) t C.
a
11 pav.
Integravimo konstant C nustatome i pradini slyg: kai t = 0,

ln v0
x = 0 ir gauname C .
a
Dabar antilogaritmuojame lygyb (a) ir ireikiame koordinat:
x
v0
1 e at .
a
v0
Ribin reikm xm gali bti pasiekta tik kai t (11
a
pav.).
7. Tiesiaeigiai judanio materialaus tako greitis didja pagal
lygt v = v0 + kx. Kaip keiiasi pagreitis?
dv dv dx
Sprendimas. a k v k (v0 kx ).
dt dx dt
8. Ilgio l strypo (12 pav.) virutinis galas ima tolygiai slinkti
emyn, kaip kis apatinio jo galo greitis?
dx
Sprendimas. Strypo apatinio galo greit v x galime urayti:
dt
dy dx
vx .
dt dy
Kadangi x l 2 y 2 , tai
dx y
.
dy l y2
2
12 pav. Taigi
y vy y
v x v y .
l y
2 2
l2 y2
1.4. Tangentinis ir normalinis pagreitis

Materialiojo tako kreivaeigio judjimo trajektorij visada galima
pakeisti judjimu atskir apskritim lankais, jei t lank ilg neribotai
mainsime. Suprantama, kad kartais toki skirtingo radiuso lank gali
bti tik keli, o pvz., takui judant apskritimu, judjimas vyksta vieno
radiuso lankais.
22 B. Martinnas
Bendruoju atveju elementariojo lanko

ilgis dS = rd, jei kampas d matuojamas
radianais (13 pav.). Apskritimo, kurio
elementas yra is lankas, spindulys r =
dS/d vadinamas trajektorijos kreivumo
spinduliu tame trajektorijos take. Jam
13 pav.
atvirkias dydis = 1/r = d/dS
vadinamas trajektorijos kreiviu.
Kno kreivaeigio judjimo atveju danai patogu pagreit ireikti
ne per koordinates, susietas su kno judjimo atskaitos pradia, o per
koordinates, susietas su konkreiu trajektorijos taku. Pagreiiui
ireikti iuo atveju pakanka dviej koordinai: trajektorijos liestins
(greiio) kryptimi tangentins ir jai statmenos, nukreiptos link
apskritimo, kurio dalis yra lankas dS, centro normalins
koordinats.
Tangentins koordinats krypt nusako ortas v / v , taigi jis
turi greiio
vektoriaus krypt tame take, o normalins koordinats
ortas n nukreiptas apskritimo centr, vadinam kreivumo centru.
Tegu per elementarj laik dt materialusis takas i tako A
pasislinko tak B ir jo greitis dydiu ir kryptimi pakito nuo v iki

v1 v v . Indl v dl greiio krypties kitimo galima atskirti

nuo indlio dl v didumo pokyio. I ties, jei judjimas bt vyks
tolygiai (v = const), bt kitusi tik greiio kryptis ir take B greiio

vektorius bt BC (14 pav., a). Taigi uraius v v1 v2 ,

greiio pokytis v2 susijs su greiio vektoriaus krypties kitimu.

Tada greiio pokytis v1 yra greiio didumo kitimo rezultatas.

Lengva sitikinti, kad kai t 0, vektoriaus v1 kryptis artja prie

v krypties, o vektorius v2 artja prie emyn nukreiptos vertikals
krypties. I ia atstojamj momentin pagreiio vektori kiekvienam
trajektorijos take galima urayti kaip dviej statmen pagreiio
vektori sum (14 pav., b):

v v1 v 2
a lim lim lim a a n . (1.19)
t 0 t t 0 t t 0 t
a) b)
14 pav.

Pagreitis a vadinamas tangentiniu, o an normaliniu.
Tangentinio pagreiio modulis ireikia greiio didumo kitimo spart:
dv
a . (1.20)
dt
Pagreiio an vert gauname pasinaudoj trikampi AOB ir CBD
panaumu (kai S maas, styga AB S):
v2 AB v 2 v AB v 2
; a n lim lim , nes
v R t 0 t t 0 R t R
AB dS
lim v . Taigi
t 0 t dt
v2
an . (1.21)
R
Atstojamj pagreit fiksuotame trajektorijos take uraome

a a a n n a an . (1.22)
Jo modulis yra
a a2 an2 . (1.23)
Kai tako judjimas tolyginis, a = 0 (1.20), o kai tiesiaeigis
R ir an = 0 (1.21).
1.5. Materialiojo tako judjimo

apskritimu kinematika
Materialiajam takui judant
apskritimu, jo judjimui aprayti yra
daug patogesnis bdas u ms
apraytj. Esm ta, kad tako padt
15 pav.
24 B. Martinnas
iuo atveju vienareikmikai

nusako radiuso vektoriaus
poskio kampas atskaitos
sistemoje, susietoje su apskritimo
centru (15 pav.). Poskiui
elementariu kampu d apibdinti
naudojamas elementariojo

poskio vektorius d . Jo
modulis lygus kampui d
16 pav. (radianais) ir nukreipiamas iilgai
sukimosi aies pagal deiniojo
sraigto taisykl, kad irint iilgai jo sukimasis vykt pagal laikrodio
rodykl. Elementarij poski apie t pat tak vektoriai sumuojasi
pagal lygiagretainio, t. y. vektori sumavimo taisykl, bet i taisykl
negalioja, kai poskiai baigtiniai. Dl ios prieasties elementarieji
poskio vektoriai vadinami pseudovektoriais.
Sukimosi momentin greit ireikia vektorinis dydis, lygus
elementariojo poskio vektoriaus ir laiko, per kur jis vyko, santykiui:

d
. (1.24)
dt
Jo modulis = d/dt tolyginio judjimo atveju nesikeiia. Toks
judjimas yra periodinis ir jam apibdinti taikomi fakt atspindintys
dydiai: periodas T ir danis . Periodas T ireikia vieno pilno
apsisukimo trukm, o danis apsisukim skaii per 1 sekund
( = 1/T).
Per vien period takas pasisuka 2 rad kampu, taigi jo kampinis
greitis yra
2
2 . (1.25)
t T
Kintamajame tako judjime kampinio greiio kitimo spart

apibdina kampinis pagreitis :

d
lim . (1.26)
t 0 t dt
Tai vektorinis dydis ir, kai sukimasis vyksta apie fiksuot a, jo

kryptis kampiniam greiiui didjant sutampa su greiio vektoriaus
kryptimi, o majant, turi prieing greiiui krypt (16 pav.).

Kampinis greitis ir kampinis pagreitis dl j kilms

(1.24), (1.26) siejasi su pseudovektoriumi d ir yra pseudovektoriai.

Sukantis knui ir visiems kno takams yra vienodi, taigi
ie dydiai yra viso besisukanio kno charakteristika. Antra vertus,
atskir kno tak judjim galima laikyti slenkamuoju su skirtingais
konkrei tak greiiais. Taigi atskiriems takams galima taikyti ir
slenkamojo judjimo apraym.

Vieno tako linijinio greiio v ir kampinio greiio moduli
sryis iplaukia skaiius, kad dS = Rd linijinio greiio modulio
apibrime (1.9):
dS d
v R Rw . (1.27)
dt dt

Vektori v ir sry
nepriklausomai, kuriame aies take parinkta
atskaitos pradia, ireikia vektorin sandauga
(17 pav.):

v [ r ] . (1.28)
17 Pasinaudoj (1.27) lygtimi, normalinio
pav. pagreiio modul uraome
v2
an 2 R , (1.29)
R
o jo vektori

a n 2 Rn 2 R . (1.30)

Atkreipkime dmes, kad iame urae panaudojome vektori R
, statmen aiai ir i jos nubrt kno tak.
Tangentiniam pagreiiui i jo apibrimo (1.20), skaiius, kad
sukimosi metu R nekinta, gauname:
dv d
a R R (1.31)
dt dt
ir

a R . (1.32)
Besisukanio kno momentin kampin greit laiko momentu t

rastume i (1.26) ireik d dt ir integruodami
t

t 0 t dt . (1.33)
0
26 B. Martinnas
Panaiai

randamas

ir per laik t kno poskio kampas: i (1.24)
ireikus d dt integruojant gauname
t

t t dt . (1.34)
0
I ia projektuojant koordinai sistemos, kurios pradia
sukimosi aies take, ais gauname
t
x t x t dt ,
0
t
y t y t dt ,
0
t
z t z t dt .
0
Kai sukimasis vyksta apie fiksuot a, danai domina tik i
dydi verts (moduliai). Tada vektorius pakeitus j moduliais i
(1.33) ir (1.34), kai = const, iplaukia
0 t ,
t 2 (1.35 a)
0 t .
2
I j eliminuojant laik gauname
2 02 2 . (1.35 b)
Udavini sprendimo pavyzdiai

1. Materialus takas juda apskritimu radiuso R = 2 cm. Jo nueito
kelio nuo laiko priklausomyb ireikiama lygtimi S = Ct3 ir
C = 0,1 cm/s3. Rasti normalin an ir tangentin a pagreiius, kai tako
greitis v = 0,3 m/s.
Sprendimas. Tako momentinis greitis
v S 3Ct 2 .
ra v vert, gauname t = 10 s. iuo laiko momentu
a S 6Ct 0,06m/s 2 ,
v 2 3Ct 2
an 4,5m/s 2 .
R R
2. Smagratis, besisukantis 180 aps/min daniu, stabdomas

pastoviu kampiniu pagreiiu = 3 rad/s2. Per kiek laiko jis sustos ir
kiek kart jis apsisuks iki sustojimo.
Sprendimas. Smagraio kampinis greitis kinta dsniu
= 0 t.
Prilygin j nuliui, randame sukimosi laik
2 0
6,3 s.

Iki sustojimo jis pasisuks kampu
2
0 (rad),
2
taigi jis apsisuks
1 2
N 0 9,4 kart.
2 2 2
3. Akmuo mestas kampu horizonto atvilgiu. Jo pradinis greitis
v0. Kaip keiiasi akmens tangentinis ir normalinis pagreiiai kilimo
metu bei trajektorijos kreivumo radiusas atskiruose jos takuose.
Sprendimas. Akmens pagreitis bet
kuriame trajektorijos take yra laisvojo
kritimo pagreitis g nukreiptas

vertikaliai emyn, o a ir an jo
dedamosios (18 pav.). I brinio
18 pav.
vy v0 y gt
a g cos g g , a g 2 a2 .
v v 0y gt v02x
2 n
ia v0x = v0cos, v0y = v0sin. Aukiausiame pakilimo take

a = 0, o an = g.
Trajektorijos kreivumo radius randame i sryio
R
v2

2
v0 y gt v02x
.

an g 2 a 2
Aukiausiame trajektorijos take
28 B. Martinnas
v02x
R .
g
2. MATERIALIOJO TAKO DINAMIKA

2.1. Pirmasis Niutono dsnis. Inercins atskaitos sistemos
Dinamika nagrinja prieastis, lemianias kno bvio kitim ir
bvio kitimo ypatybes. Kno bvio kitim apibdina pagreitis. Taigi
dinamika nagrinja greiio kitimo prieastis ir j ry su kn
pagreiiais. Todl pagrindinis dinamikos udavinys yra nustatyti
pagreiio kitim laike priklausomyb (t ) . ia prasme ji papildo
a
kinematik, kurioje judjimo pobdis, taigi ir pagreiio ypatybs yra
i pat pradi inomos (pasirenkamos) ir j lemianios prieastys
netiriamos. Pavyzdiui, materialiojo tako slenkamojo
judjimo

kinematikoje imama inoma priklausomyb a (t ) arba v (t )

pagrindiniame, arba r (t ) pagrindiniame atvirktiniame
udavinyje.
Dinamikos pagrindinius dsnius suformulavo angl fizikas
I. Niutonas (16431727) m. veikale Natrins filosofijos
matematiniai pagrindai 1687 m. Pirmasis Niutono dsnis teigia:
kiekvienas knas ilaiko rimties arba tolyginio tiesiaeigio judjimo
bv, kol kit kn poveikis nepriveria jo io bvio pakeisti. Kyla
klausimas, ar visada pirmasis Niutono dsnis galioja. Lengva sitikinti,

kad ne visada. Pavyzdiui, vagonui vaiuojant pastoviu greiiu ( v =
const), rimties bsenoje ant stalo guljs obuolys vagon stabdant ima
riedti. Stebtojui vagone tokio judjimo prieastys neaikios, nes
aplinkos knai, taigi ir j veikimas obuol nepakito. Tas pats atsitiks
vagonui darant posk. Taigi atskaitos sistemoje, susietoje su vagonu,
kai vagonas juda su pagreiiu, pirmasis Niutono dsnis negalioja.
Todl visos galimos atskaitos sistemos suskirstomos inercines ir
neinercines. Inercinmis vadinamos atskaitos sistemos, kuriose galioja
pirmasis Niutono dsnis. Toki sistem yra be galo daug, nes bet
kokiu greiiu ir bet kuria kryptimi tolygiai tiesiaeigiai judanti sistema
bus inercin. Kiekvieno mechanikos udavinio sprendimo
sudtingumas labai priklauso nuo atskaitos sistemos parinkimo.

Paprasiausiai udaviniai sprendiami inercinse atskaitos sistemose.
Atliekant praktinius taikymus, danai atskaitos pradia susiejama
su ems atvilgiu nejudaniu taku. Dl ems sukimosi apie savo
a, apie Saul, o Sauls apie Galaktikos mass centr tokia sistema,
grietai vertinant, nra visikai inercin. Taiau dl i ems
judjim atsirandantys tiriamojo kno pagreiiai yra daug maesni u
kn laisvojo kritimo pagreit g, ir tai pateisina mintosios atskaitos
sistemos, kaip inercins, pasirinkim.
Vis tik tokiose atskaitos sistemose ems sukimosi taka lengvai
stebima. Pavyzdiui, Fuko svyruokls svyravimo ploktumos
savaiminis kitimas laike, iaurs pusrutulyje tekani pietus upi
vandens plaunami ir todl stats deinieji krantai (pvz., Dniepro,
Volgos), o tekani iaur kairieji ir kt. Labai tiksliai nustatyta
inercine sistema, laikoma koordinai sistema, kurios pradia Sauls
centre, o ays nukreiptos nejudamas vaigdes. Tai heliocentrin
atskaitos sistema.
Net ir parinkus inercin sistem, patikrinti pirmj Niutono dsn
praktikai nemanoma, nes tyrimui reikia turti laisvj kn, t. y.
kn, kurio judjimui neturt takos kiti knai. Bet toki kn nra.
Todl, stebdami kno judjim, kai trikdius jo judjimui mainame,
pvz., ilygindami paviri, kuriuo jis juda, maindami oro
pasiprieinim arba kompensuodami kit kn veikim, galima tik
artti prie Niutono pirmuoju dsniu suformuluotos ivados. Dabar
aptarsime kn judjim inercinse sistemose.
2.2. Antrasis Niutono dsnis

Nekompensuotas aplinkos kn veikimas fiksuot kn fizikoje
apibendrintai vertinamas jga. Dl io veikimo knas gali deformuotis
arba keisti judjimo bv. Jga yra vektorinis dydis, kur apibdina
didumas ir kryptis. Vertinant veikim kn, o ne materialj tak,
svarbu ir jgos pridjimo takas, nes knas gali ir suktis. Jga veikim
i alies kn vertina apibendrintai t. y. nenurodant poveikio
perdavimo bdo. Todl jgos svoka taikoma kn ir lauk poveikiui
vertinti. Kai vien kn veikia kelios jgos, j atstojamoji
slenkamajam judjimui randama jas geometrikai sumuojant

F F1 F2 ... FN . (2.1)
30 B. Martinnas

Jga F ireikia vis veikianij jg ekvivalentj veikim ir
vadinama atstojamja jga, pridta kno mass centre.
Jgos veikimas kn vertinamas pagal jo reakcij pridt jg:
arba pagal deformacijos dyd, arba pagal kno bvio pokyt pagreit.
Fiksuotomis jgomis, vertintomis nustatytu kno (spyruokls)
deformacijos dydiu, galima veikti kn ir analizuoti jo gytus
pagreiius. Bandymai rodo, kad visiems

knams

a~F,
bet skirting kn gyti pagreiiai skiriasi. Taigi knai skiriasi savo
gebjimu ilaikyti turim bv inertikumu. Kn inertikum
ireikia fizikinis dydis mas m. Mas yra kn inertikumo matas
slenkamajame judjime. Juo didesn mas, tuo maesn pagreit gyja
knas veikiant fiksuota jga. skaiius kno inercines savybes,
proporcija tarp kno gyto pagreiio ir j veikianios jgos tampa
lygybe:

F
a . (2.2)
m
Tai yra antrasis Niutono dsnis, daniausiai uraomas ireikiant
jg:
F ma . (2.3)
Tada jis apibriamas taip: kn veikianioji jga lygi jo mass ir
pagreiio sandaugai. Masei matuoti tarptautiniu susitarimu (SI
sistemoje) priimtas inertikumas fiksuoto kno (ritinio) pavadintas 1
kilogramu (kg). Jgos matavimo vienetas SI sistemoje Niutonas. Tai
jga, kuri m = 1 kg mass knui suteikia a = 1 m/s2 pagreit.
Kno mas klasikinje fizikoje nepriklauso nuo kno judjimo
greiio v, o reliatyvistinje i priklausomyb ireikiama lygtimi:
m0
m
v2 , (2.4)
1 2
c
ia m0 nejudanio kno (rimties) mas; c 3 108 m/s viesos
greitis vakuume. Taigi mass pokytis darosi enklus, tik kai v2/c2
tampa palyginamas su vienetu. Mas antrajame Niutono dsnyje,
nusakanti inercines kno savybes, turi ir kit reikimosi srit
gravitacines sveikas, kuri jgos ireikiamas visuotiniu traukos
dsniu:
mm
F 1 2 . (2.5)
r2
dsn einanti mas vadinama gravitacine, nors skaitmenikai
ji sutampa su inercij nusakania inercine mase. is faktas taikomas
vertinant inercin mas svarstyklmis, pagal kn veikiani ems
traukos jg:
F mg , g M / r 2 .
2.3. Treiasis Niutono dsnis

Gamtoje nebna vienpusio veikimo kur nors kn visuomet
yra sveika tarp kn. Paprasiausiu atveju, kai sveikauja tik du
knai, veikim juos tenka vertinti dviem jgomis, nes pagal
apibrim jga ireikia veikim vien i sveikoje dalyvaujani
kn. i jg ypatybes ir nusako treiasis Niutono dsnis: jgos,
kuriomis sveikauja du materials takai, yra lygios dydiu, prieing
krypi ir veikia iilgai juos jungianios tiess. Materialij tak
sistemos sveika visuomet reikiama per dviej kn sveikas (19
pav.):
Fik Fki , (2.6)

ia Fik jga, kuria materialusis

takas k veikia tak i, ir Fki jga,
kuria materialusis takas i veikia
tak k. Taigi jos veikia skirtingus
knus ir lemia kno, kur veikia,
pagreit.
Visi trys Niutono dsniai sudaro
klasikins mechanikos pagrind. 19 pav.
Prisiminkime, kad jie galioja tik
inercinse sistemose, kai kn
greiiai mai, palyginti su viesos
greiiu.
2.4. Judjimo kiekio tverms dsnis. Masi centras

Taikant Niutono dsnius kartu su kinematikos lygtimis, i esms
galima isprsti bet kur kn judjimo udavin. Apraant vieno kno
32 B. Martinnas
judjim, jo pagreiio vertis, gaunamas i antrojo Niutono dsnio

pagal veikiani jg atstojamj, yra udavinio sprendimo pagrindas.
Todl antrasis Niutono dsnis vadinamas pagrindiniu mechanikos
dsniu.
Taiau toks mechanikos udavini sprendimo bdas ne visuomet
galimas. Pirmiausia todl, kad danai neinoma jgos priklausomyb
nuo kno (materialiojo
tako) koordinai erdvje, greiio arba laiko,
t. y. funkcija F ( r , v , t ) . Antroji aplinkyb yra ta, kad Niutono
dsniuose neatsispindi visa judjimo esm jo neinykstamumas. I
ia kyla klausimas, ar negalima ireikti antrojo Niutono dsnio,
skaiius abu mintus judjimo aspektus.
Pasirodo, tai padaryti galima tako judjimo apraymui taikant
vektorin dyd p , lyg kno mass ir jo greiio sandaugai,
vadinamj judjimo kiekiu:
p mv . (2.7)
Antrj Niutono dsn (2.3), kai materialiojo tako mas pastovi,
galima urayti

dv d mv dp
F m . (2.8)
dt dt dt
I ia gauname:
Fdt dp . (2.9)

Dydis Fdt vadinamas
jgos impulsu. Kai F 0 , i (2.9)
gauname dp 0 , taigi p = const. I esms (2.9) yra tik kitoks
antrojo Niutono dsnio uraas, taiau jame nurodyta ir ilaikanti savo
vert, kai

nra iorini poveiki, judjimo charakteristika judjimo
kiekis p .
Tarkime, kad turime n materialij tak sistem: tak mas mi,

j greitis vi (i = 1, 2,..., n). Atskirai ireik kn sistemos

atstojamj veikim vien i jos kn jga f i , o ne sistemos, t. y.

paalin veikim jga Fi i (2.8), uraome

d m1v1
f1 F1 ,
dt

d m2 v 2
f 2 F2 ,
dt
..............................

d mn v n
f n Fn .
dt
Sudj ias lygtis ir skait treij Niutono dsn
(2.6) vidinms
jgoms (dl to vidini jg atstojamoji f = 0) gauname:
d
m1v1 m2 v2 .... mn vn F1 F2 ....Fn , arba
dt

dp
F, (2.10)
dt

ia F Fi paalini jg, veikiani kn sistem, atstojamoji
i

jga; p mi vi kn sistemos judjimo kiekis. Jei paalin
i

atstojamoji jga F 0,

0 ir p mi vi const.
dp
(2.11)
dt i
i lygtis ireikia kn sistemos judjimo kiekio tverms dsn:
udarosios sistemos judjimo kiekis ilieka pastovus. is faktas yra ne
tik mechanikos mokslo ivada, o fundamentalus gamtos dsnis,
iplaukiantis i erdvs vienalytikumo. Erdvs vienalytikumas
reikia, kad erdvje paslinkus udarajai kn sistemai, jai bdingi
judjimo dsningumai nesikeiia.
Apraant materialij tak sistemos bvio kitim, lygtis (2.10) ir
(2.11) galima susieti su vieno tako mass centro bvio kitimu.
Mass centru vadinamas takas C, kurio padt pasirinktoje

koordinai sistemoje nusako radiusas vektorius rc :

mi ri
, (2.12)
rc i
m
ia m vis sistemos materialij tak mas. I ia
34 B. Martinnas

drc
mi vi
p .
i
vc
dt m m
Taigi sistemos judjimo kiek galima ireikti per mass centro
judjimo greit:

p mvc . (2.13)
ra i iraik (2.10) gauname

dv c
m F , arba F mac . (2.14)
dt
Matome, kad mass centras C juda kaip materialusis takas,
turintis visos sistemos mas m, kur veikia visus takus veikiani
paalini jg atstojamoji jga F . Pvz., sprogus lekianiai granatai,
skeveldros ilaksto, bet bendras j mass centras toliau juda granatos
lkimo trajektorija.
Lygtis (2.14) yra materialij tak sistemos mass centro
judjimo lygtis. I jos iplaukia, kad udarosios sistemos neveikiant

paalinms jgoms ( F 0) , mass centro pagreitis ac 0 . Taigi,

mass centras arba nejuda, arba juda pastoviu greiiu ( vc const), ir
vidins jgos negali pakeisti jo judjimo.
2.5. Darbas ir energija

Matme, kad judanio kno arba kn sistemos tam tikras
savybes vertina judjimo kiekis. Lengva sitikinti, kad jis nenusako
vis judanio kno savybi. Pavyzdiui, du knai, kuri mass m1 = 1
kg ir m2 = 2 kg, nukrit atitinkamai i 20 m ir 5 m aukio (g
10m/s2), turi greiius v1, 2 = 2gh1, 2 = 20 m/s ir 10 m/s ir vienodus
judjimo kiekius p1 = p2 = 20 kgm/s. Taiau eksperimentas rodo: kai
nukrits ant spyruokls antrasis knas j suspaudia, tai nukrits
pirmasis knas tiek pat suspaudia dvi spyruokles.
Taigi judjimo kiekis tik i dalies apibdina judjim. Universali
kiekybin vairi materijos form judjimo ir sveikos charakteristika
yra energija. Priklausomai nuo materijos form ir judjimo pobdio
energija skirstoma mechanin, ilumin, elektromagnetin ir kt.
Nustatyta, kad energijai galioja visuotinis tverms dsnis: energija
nesukuriama ir nesunaikinama, tik pereina i vienos formos kit.
Mechaniniame judjime jis reikiasi tuo, kad sveikaujantys

knai energija gali keistis vairiais bdais ir kiekiais, bet bendra jos
sumin vert visuomet lieka pastovi.
Kn mechanins energijos pokyius ireikia darbas. Darbo
vertinimo pagrindas yra
elementarusis darbas dA, lygus kn
veikianiosios jgos F ir poslinkio vektoriaus dr skaliarinei
sandaugai:
dA F dr Fdr cos ,
(2.15)
ia tariame, kad jga nykstamai maame
poslinkyje dr nesikeiia. Kintaniai
jgai veikiant kn, judant kreiva
trajektorija, t trajektorij iskaidius
20 pav. maus elementus dS = dr, galima juos
laikyti tiesiais. Tada lygties (2.15) ura
galima pakeisti (20 pav.):
dA Fs dS . (2.16)
Darbas kelyje nuo tako 1 iki 2 bus lygus elementarij darb
sumai
2 2
A Fs dS F dS , (2.17)
1 1
ia F jgos projekcija tangents
krypt. Darb galima ireikti ir
grafikai. Taip pavaizdavus jgos
tangentins projekcijos kitim kelyje S,
elementarusis darbas bus ireiktas
ploteliu po kreive, vir kelio elemento
dS, o visas darbas plotu po kreive,
tarp kelio tak 1 ir 2 (21 pav.).
Darbas gali bti teigiamas ir 21 pav.
neigiamas, priklausomai nuo cos
enklo (2.15). Jei judjimas vyksta taip, kad F = const, i (2.17)
gauname
A F S FS cos . (2.18)
Darbo vienetas yra daulis (J): 1 J darbas, kur atlieka 1 N jga
1 m kelyje veikdama judjimo kryptimi.
36 B. Martinnas
Darbo atlikimo spart ireikia galia. Momentin galia yra

fizikinis dydis, ireikiantis darb, atlikt per laiko vienet:
dA
N . (2.19)
dt
Galios vienetas yra vatas (W): 1 W galia, kai per 1 s atliekamas
1 J darbas.
Kai veikianiosios jgos projekcija F = const:
N F dS dt F v . (2.20)
2.6. Kinetin energija

Judanio greiiu v kno mechanin energija vadinama kinetine
energija. Kadangi mechanins energijos pokyius ireikia darbas, tai
vertinant kinetins energijos pokyius tikslinga darb ireikti
remiantis kno greiio pokyiais.
Tam panaudoj darbo apibrime (2.15) antrj Niutono dsn ir
i
greiio
apibrimo (1.7) iplaukiani poslinkio vektoriaus iraik
dr v dt , gauname:

dA Fdr ma v dt mdv v m dv dvn v mv dv mv dvn .

Kadangi vektoriai v ir dvn statmeni, j skaliarin sandauga

lygi nuliui, o dv kryptis kaip ir v, todl v dv v dv vdv (nes
dv = dv (1.20)). Taigi
mv 2
dA Fdr mvdv d
2 . (2.21)

mv 2
Dydis Ek + const vadinamas materialiojo tako kinetine
2
energija. Tarus, kad nejudanio materialiojo tako Ek = 0, gauname
const = 0 ir
mv 2
Ek . (2.22)
2
Tai ir yra materialiojo tako, judanio greiiu v, energija. Tada
(2.21) galima urayti
dA dE k . (2.23)
Taigi elementarusis darbas lygus elementariajam kinetins

energijos pokyiui. Todl jie matuojami tais paiais vienetais.
Integruojant lygybs (2.23) abi puses, gauname
mv 2 mv02
A Ek . (2.24)
2
2
Jei kn veikianti atstojamoji jga F = 0, tai darbas A = 0, o
kinetins energijos pokyio nra (Ek = 0), arba Ek = const.

Beje,

kai F = 0, galioja ir judjimo kiekio tverms dsnis
p mv const. Ry tarp tako kinetins energijos ir judjimo
kiekio gauname i j apibrim (2.22) ir (2.7):
mv 2 m 2 v 2 p2
Ek . (2.25)
2 2m 2m
Atkreipsime dmes, kad kinetin energija buvo vertinta
parinktoje inercinje atskaitos sistemoje. Kitoje inercinje atskaitos
sistemoje, judanioje pirmosios atvilgiu, kinetins energijos vert bus
kita. Taigi kinetin energija priklauso nuo atskaitos sistemos.
2.7. Potencin energija

Bendruoju atveju vien kn veikimas kitus, t. y. jga, priklauso
nuo j tarpusavio padties, santykinio judjimo greiio ir laiko. Taiau
danai sutinkamas atvejis, kai jga priklauso tik nuo kn tarpusavio
padties. Taip yra, pvz., kai knai sveikauja per gravitacijos ar
elektrostatin lauk arba tiesiogiai tamprumo jgomis. Vis i jg
atliekamas darbas perkeliant kn i vienos vietos kit priklauso tik
nuo pradins bei galins jo padties ir nepriklauso nuo kno judjimo
trajektorijos. Tokios jgos vadinamos konservatyviomis arba
potencialinmis, o laukai potencialiniais. ios savybs neturinios
jgos vadinamos disipatyviomis. J pavyzdys yra trinties jgos. I ia
iplaukia, kad potencialini jg darb visuomet galima ireikti kaip
tam tikros funkcijos, priklausanios nuo kno padties (vektoriaus r
), veri skirtumo pradiniu ir galiniu momentu:
2

A F r dr U1 r1 U 2 r2 . (2.26)
1
38 B. Martinnas

Funkcija U (r ) ireikia potencin energij ir yra mechanins
energijos dalis, kuri apibdina kn tarpusavio isidstymas ir jg
savybs.
Kadangi darbu vertinami tik potencins energijos pokyiai, tai
pati potencin energija lieka nenustatyta iki konstantos, kurios vert
nustatoma pagal udavinio ypatybes. Danai i konstanta prilyginama

nuliui. Pavyzdiui, tempiant spyruokl r dydiu, atsiranda

tamprumo jga Ft kr . Minuso enklas rodo, kad jga turi
prieing poslinkiui enkl. Projektuojant x a, nukreipt iilgai
spyruokls, jg uraome Fx = kx, o jos darb prieinantis paalinei
deformuojaniai jgai:
x 2
kx kx 2
A kx dx 0 2

2
U x0 U x .
x0
Taigi iuo atveju potencin energij ireikia funkcija U = kx2/2 +

const. Tarus, kad nedeformuotai spyruoklei, kai x = 0, potencin
energija U = 0 iplaukia, kad const = 0 ir spyruokls potencin
energija ireikiama
kx 2
U x . (2.27)
2
Suprantama, visi ie vertinimai tinka ir tampriai deformuojant bet
kok kn (kol galioja Huko dsnis, t. y. F ~ x). Be to, danai
vertinamas ne tik tamprumo, bet ir paalini jg F = kx darbas
deformuojant spyruokl A p kx22 / 2 kx12 / 2 .
Grkime prie (2.26) lygybs, kuri galima urayti

A U 2 U1 U r , tada elementarusis darbas

dA F r dr dU r dU x, y , z . (2.28)
iame urae pasinaudota tako erdvje nusakymo radiusu
vektoriumi ir koordinatmis ekvivalentikumu. Uraius skaliarin

sandaug F ( r ) dr per projekcijas
dA Fx dx Fy dy Fz dz
ir
U U U
dU x, y , z dx dy dz ,
x y z
i (2.28) gauname:
U U U
Fx , Fy , Fz . (2.29)
x y z
Tada jgos vektorius:

F Fx i Fy j Fz k i j k U gradU .
x y z
(2.30)

Santrumpa grad i j k vadinama gradientu.
x y z
Lygtis (2.30) rodo, kad fiksuotame take veikianioji jga yra lygi
potencins energijos gradientui su minuso enklu tame take.
Potencins energijos gradientas yra vektorius, nukreiptas
greiiausio potencins energijos didjimo kryptimi. Pvz., kno
sveikos su eme potencin energija greiiausiai didja tolstant nuo
ems paviriaus iilgai ems spindulio. Taigi bet kuriame atstume
nuo ems centro gradientas bus nukreiptas auktyn, o jga emyn
ems centro link, nepriklausomai
kuriame take potencin energij
prilygintume nuliui (22 pav.).
Kai veikia disipacins jgos,
pvz., trinties, arba knui judant
aplinkoje, pvz., dujose arba skystyje,
klampos jgos yra priklausomos nuo
greiio, j darbas vertinamas kaip ir
konservatyvij jg: 22 pav.
2

A F r dr . (2.31)
1
Taiau integravimastampa sunkesnis, nes jga daniausiai ireikiama

sudtinga greiio F (v ) funkcija. Svarbiausia, kad iuo atvejudarbo
vert priklauso ne tik nuo pradinio ir galinio tako padties, bet ir nuo
kelio ilgio. Taigi darbo A negalima ireikti per fiksuot energijos
pokyt, todl disipacinms jgoms potencins energijos svoka
netaikoma.
2.8. Mechanins energijos tverms dsnis

40 B. Martinnas
Tegu materialusis takas, jg veikiamas,

juda i tako (1) tak
(2). J veikianias jgas suskirst F p potencines, Fd

disipacines ir F paalines, uraome antrj Niutono dsn

ma F p Fd F . (2.32)

Padaugin abi puses i dr v dt ir integruodami ribose nuo
pirmojo tako iki antrojo, gauname
2 2
2 2
dv
m
dt
v dt
F p dr Fd dr Fdr . (2.33)
1 1 1 1
Deinje lygybs pusje pirmasis integralas ireikia potencini
jg darb ir j galima ireikti per potencini energij skirtum
(2.26). Antrasis ir treiasis integralai ireikia atitinkamai disipacini
ir paalini jg darb. Tada i (2.33) iplaukia
2
mv dv E p 2 E p1 Ad A ,

1
arba skait (2.21) ir (2.24), taigi integral pakeit jo verte kinetins
energijos pokyiu, gauname

Ek 2 Ek1 E p 2 E p1 Ad A
ir
Ek 2 E p 2 Ek1 E p1 Ad A . (2.34)
Kno kinetins ir potencins energij suma vadinama jo
mechanine energija: E = Ek + Ep. Tada (2.34) uraome
E 2 E1 Ad A . (2.35)
I ia iplaukia ivada, kad dalels mechanin energija keiiasi
tik dl disipacini (trinties) ir paalini jg veikimo. Jei j nra,
mechanin energija ilieka pastovi. Lygtis (2.35) yra bendriausias
kno mechanins energijos kitimo dsnis.
Vertinant sveikaujani kn sistemos energij, (2.34) tipo
lygtis reikt urayti kiekvienam tos sistemos knui. Jas sumuodami
gautume analogik ivad visai sistemai, kokia buvo gauta vienai
dalelei: sistemos kn mechanins energijos pokytis yra lygus
sistemoje veikiani nepotencialini jg ir iorini jg darbui.
Mechanins energijos tverms dsnio kilm siejasi su esminmis
laiko ypatybmis jo vienalytikumu ir laiko tkms tolydumu. Kitaip
sakant, bet koks laiko intervalas j paslinkus laike nekinta. Taigi

judjimo dsniai yra nepriklausomi nuo laiko nesensta.

1. Trys knai, kuri mass m1 = m2 =1 kg, o treiasis m3 = 0,5kg
suriti netsiu besvoriu silu. Rasti j judjimo pagreit, jei pirmojo
kno trinties koeficientas su stalo
paviriumi k1 = 0,1, antrojo
k2 = 0,15.
Sprendimas. Suritus knus
veikia vienodo didumo silo
tempimo jgos: T T (T T ,
23 pav.
nes skiriasi vektori kryptys) ir T12
(23 pav.), be to trinties jgosireikiamos Ftr = kFn. ia Fn modulis
normalinio slgio jgos Fn , spaudianios slystanius pavirius
vien prie kito.
Kadangi kn pagreiio verts vienodos (silas netsus), j
judjimo lygtys bus:
m1a T12 k1m1 g ,
m2 a T T12 k 2 m2 g ,
ma mg T .
Sprsdami ias lygtis skaiius, kad m1 = m2 gauname:
m (k1 k 2 )m1
a g 0,98 m s 2 ,
2m1 m
m(1 k1 ) m1 (k 2 k1 )
T12 m1 g 2 N ,
2m1 m
m1 ( 2 k1 k 2 )
T mg 4,4 N .
2m1 m
2. Material tak, kurio mas m, veikianti jga kinta tiesikai:

pradioje didja iki maksimalios verts, po to maja iki nulio (24
pav.). Jgos veikimo laikas tb, o kno pradinis greitis lygus nuliui.
Koks kno greitis nustojus veikti jgai?
42 B. Martinnas
Sprendimas. Jgai kintant tik verte, nekeiiant veikimo krypties,

judjimas bus tiesiaeigis. Todl antrame Niutono dsnyje
d ( mv)
F vektorius pakeit j moduliais gauname:
dt
Fdt d (mv) ir
tb
Fdt (mv) mv
0
Be to
tb
Fm tb
Fdt Fvid tb
0 2
.
24 pav.
Todl v Fm t b / 2m.
3. Ant silo pakabintas knas mass m. Horizontaliai greiiu v0 lekianti

mass m1 kulka pataiko kn (25 pav.). Po to galimi trys atvejai: kulka
pralekia per kn ir lekia toliau; kulka stringa kne arba ji atoka nuo kno.
Kuriuo atveju knas atsilenks didiausiu ir kuriuo maiausiu kampu ?
Sprendimas. Udarai sistemai kulka ir knas visais atvejais galioja
judjimo kiekio tverms dsnis. Kai m >> m1, sveikos su kulka metu kno
padtis nepakinta, todl m1v0 m1u1 mu 2 (a)
ia u1 kulkos greitis po smgio; u2
kno gytas greitis.
I ia iplaukia, kad
m1 (v0 u1 )
u2 .
(b)m
Jei kulka pralekia per kn, ji turi
greit, didesn u u2. Paymkime
u1 u 2 v . ra i iraik (a)
gauname
m1 (v0 V )
u2 .
m1 m
25 pav.
(c)
Jei kulka stringa kne, tai u1 u 2 ir

mv
u2 1 0 (d)
m1 m
Jei kulka atoka, tai jos greitis po smgio u1 0 ir lygyb (b)
uraome:
m (v u1 )
u2 1 0
m
(e)
Palygin (c), (d) ir (e) formules matome, kad didiausi greit, taigi ir
didiausi kamp , knas gis jei kulka atoks, ir maiausi jei kulka
pralks per kn.
4. Du vienodos mass rutuliai juddami susiduria. J smgis tamprusis,
bet ne centrinis. rodyti, kad iuo atveju kampas tarp greii vektori po
smgio lygus 90. Smgis vadinamas centriniu, kai iki smgio rutuliai juda
iilgai tiess, einanios per j centrus).
Sprendimas. Patogumo dlei pasirinkime atskaitos sistem, susiet su
vienu i rutuli. Joje to rutulio greitis lygus nuliui. I mechanins energijos
tverms dsnio tampriam smgiui (26 pav.) gauname
2
m1v01 m u2 m u2
1 1 2 2
2
Kadangi rutuli 2 vienodos,
mass 2 tai
v012 u12 u 22 . (a)
Bet i judjimo kiekio tverms dsnio

p01 p1 p2 ir vektori p01 , p1 , p2
26 pav.
kryptys sutampa su kn greiiais

v01 , u1 , u 2 . Kadangi rutuli mass vienodos, tai greitis v0 bus
striain lygiagretainio sudaryto i greii u1 ir u2.Tada lygyb (a)
rodo, kad kampas / 2 .
5. Kok nauding darb atlieka raketos varikliai ivedant ems
palydov mass m apskritimin orbit auktyje h nuo ems
paviriaus?
Sprendimas. Naudingas darbas paleidiant palydov susids i
palydovo potencins energijos pokyio ems gravitacijos lauke ir jo
kinetins energijos orbitoje:
44 B. Martinnas
A A1 A2 E p Ek
Rh Rh
Mm Mmh
A1 Fg dr
R

R

r 2
dr 2
R Rh

ia minusas atsiranda dl to, kad vektoriai Fg ir dr turi

prieingas kryptis. Todl dA1 Fg dr Fg dr .
Kinetin energij vertinsime i bendro apskritimine trajektorija
judantiems knams dsnio:
mv 2
Fc man
Rh
Kadangi centrin jga yra gravitacijos jga, gauname
Mm mv 2

( R h) 2 R h
I ia
Mm
Ek ;
2( R h)
Taigi
Mm h 1
A .
( R h) R 2
6. Lanksti virv ilgio l=1m , kurios mas 100g, guli ant stalo, o jos galas
kybo. Kai ant stalo gulinti dalis x 0,75l x / l 0,75 , virv ima slysti
nuo stalo emyn. Tarus virv vienalyte, rasti trinties koeficient k tarp virvs
ir stalo. Koks bus virvs greitis jai nuslinkus nuo stalo?
Sprendimas. Virv ima slysti, kai kabanij dal veikianti
sunkio jga tampa lygi trinties jgai, veikianiai virvs dal gulini ant
stalo:
(l x) x
mg k mg , arba (1 ) k
l l
I ia k (1 ) / 0,33 .
Kai ant stalo lieka x < l , virvs pagreitis apsprendiamas lygtimi:
lx x
ma mg kmg .
l l
raius trinties koeficiento k iraik gauname:
l x 1 x 1 x
ag g g 1 .
l l l
Greit uraius v dx / dt (slystant virvei x maja, todl
dx
0 ), o pagreit
dt
dv dv dx dv
a v ,
dt dx dt dx
gauname
vdv adx g (1 bx ) dx,
ia b 1 l .
Kol ilgis x kinta nuo l iki 0, greitis v kinta nuo 0 iki vr. Todl
vr 0
vdv g (1 bx)dx.
0 l
Suintegrav gauname

vr2 2 g l b
l 2 g l

2
vr gl 2,7 m s .
3. KNO SUKAMASIS JUDJIMAS
3.1. Kietojo kno modelis

Iki iol nagrinjome judanio materialiojo tako mechanik, t. y.
kno judjimo atvejus, kai apraant galima atsiriboti nuo jo matmen
ir pakeisti materialiuoju taku. Taiau materialiojo tako modelis ne
visuomet tinkamas, nes j taikant kartais bt prarastos labai svarbios
kno judjimo ypatybs. Todl knas mechanikoje pakeiiamas
kietuoju knu. Tai kno form ir mas turintis nesideformuojantis
knas. J pakeitus materialij tak sistema, i tak tarpusavio
padtis knui judant nekinta.
Vykstant kno slenkamajam judjimui, jis pakeiiamas vienu
materialiuoju taku, tapatinamu su kno mass centru. Kadangi visi
kno takai juda vienodomis, tik tarpusavyje pasislinkusiomis
trajektorijomis (1 pav.), tai, inant vieno tako kno mass centro
padt, galima lengvai rasti ir kit tak padt. Taip kietojo kno
46 B. Martinnas
slenkamojo judjimo mechanika suvedama materialiojo tako

mechanik.
Bendrj kietojo kno judjim galima ireikti per jo slenkamj
ir sukamj judjimus. Dabar nagrinsime besisukanio kietojo kno
mechanikos pagrindus.
Besisukanio kno atveju jo vieno tako judjimo apraymo
(inojimo) nepakanka nusakyti visoms besisukanio kno ypatybms.
Tam taikomi ir specials dydiai, ireikiantys viso besisukanio kno
savybes.
Paymsime, kad apraydami kno sukamj judjim, mes nesi-
domsime atskir jo tak judjimo trajektorijomis. Jos yra
apskritimai, kuri centrai yra vienoje tiesje (ayje) arba apskritim
lankai su centrais ant momentins sukimosi aies. Fiksuotiems kno

takams taikysime ir slenkamojo judjimo dydius v , a , bet
nenagrinsime j normalini pagreii ir dl j kylani vidini
tamp.
3.2. Jgos momentas

inome,
kad mass m kno slenkamojo judjimo kitim linijin
pagreit , pagal antrj Niutono dsn, nulemia jga. Vykstant kno
a

sukamajam judjimui, jo kampin pagreit lemia jga, jos
pridjimo takas ir kryptis bei kn inercins savybs sukimosi
atvilgiu. Vertinant paalin kn sukant veikim, taikoma jgos
momento svoka. Jgos momentas yra fizikinis dydis, vertinantis
paalini jg sukamj veikim. Jgos momento atsiradimo prieastis
gali bti viena paalin jga arba jg dvejetas. Kn veikiant vienai
paalinei jgai, skiriami du atvejai: 1) kai knui sukantis lieka
nejudantis vienas takas jgos momentas tako atvilgiu ir 2) kai
knas sukasi apie fiksuot a jgos momentas tos aies atvilgiu.
Bendruoju atveju sukimosi takas ir ais judant knui gali keistis,
pvz., riedant cilindrui nuoulnija ploktuma momentin sukimosi ais
eina per kno su nuoulnija ploktuma lietimosi takus ir bus
statmena greiiui v .

1. Jgos momentu tako O atvilgiu vadinamas vekorius M ,

lygus radiuso vektoriaus r , nubrto i tako O jgos pridjimo
tak ir jgos vektorinei sandaugai (27 pav.):

M [r F ] . (3.1)
Jgos momentas ireikia sukamj
veikim priklausomai nuo jgos
dydio, krypties ir jos pridjimo tako.
Jis nukreiptas iilgai sukimosi aies
pagal deiniojo

sraigto taisykl: irint
vektoriaus M kryptimi, kno sukimas
vyksta pagal laikrodio rodykl. Jo
modulis
27 pav. M Fr sin Fl (3.2)
matuojamas niutonmetrais (Nm).
Trumpiausias atstumas l nuo tako O
iki jgos veikimo linijos vadinamas jgos petimi. Keli jg sukamj
veikim ireikia atstojamasis momentas, gaunamas vektorikai
sumuojant konkrei jg momentus:

M r1 F1 r2 F2 .... M 1 M 2 .... (3.3)
2. Kai knui sukantis judjimas vyksta apie nejudamj a, pvz.,
z, jgos moment galime vertinti bet kurio aies tako O atvilgiu
(28

pav.). Ireikus

take A veikianij jg perjos komponentes
F FII F F , komponent lygiagreti aiai FII ir statmena jai

F sukamojo veikimo nesukuria. Taigi jgos F sukamasis

veikimas bus lygus komponents F momentui:

M r F . (3.4)
Jo modulis M rF , o projekcija z a yra
M z F r cos F R . (3.5)

sry galima urayti ir vektorikai, radius vektori R
ivedant i atitinkamo aies tako
statmenai aiai jgos pridjimo tak:

M z RF . (3.6)
is uraas lieka teisingas ir vietoje

F raius vis statmenoje aiai
ploktumoje veikianij jg

Fh F F :
28 pav.

M z RFh . (3.7)
48 B. Martinnas
Apraant sukimsi apie a, ais danai nevardijama. Tada keli

jg sukimo momentas fiksuotosaies atvilgiu pagal (3.7) uraomas
Ri F M i .

M ih (3.8)
i i
3. Jg dvejeto moment sukuria dvi
lygiagreios, lygaus dydio ir prieing
krypi jgos (jg dvejetas). Maiausias
atstumas tarp jg veikimo linij
vadinamas jg petimi. Jg dvejeto
momentas turi iskirtin savyb jis
nepriklauso nuo tako, apie kur knas 29 pav.
sukamas, parinkimo. Tuo lengva sitikinti

skaiius, kad jg dvejeto momentas M yra dviej jg F1 ir F2
sukamojo veikimo rezultatas. Visikai laisvai parink tak O

(29 pav.) ir i jo ived radiusus vektorius r1 ir r2 , atstojamj
moment uraome:
M r1 F1 r2 F2 . .

(3.9)

Ireikus r2 r1 r12 lygyb (3.9) tampa

M r1 F1 r1 F2 r12 F2

..
Kadangi F1 F2 , pirmieji du nariai pasinaikina ir gauname

M [ r12 F2 ] . (3.10)
Taigi jg dvejeto momentas statmenas ploktumai, kurioje
veikia jgos. Kadangi jg moduliai lygs (F1 = F2 = F), tai jg
dvejeto momento modulis bus lygus bet kurios jgos skaitinei vertei,
padaugintai i atstumo tarp jg veikimo linij r12 = l, vadinamo jg
petimi:
M F l . (3.11)
Kai knas laisvas, tai j veikiant jg dvejeto momentu, knas
suktsi apie a, statmen jg veikimo ploktumai, kurios atvilgiu
kno inertikumas maiausias. Toliau sitikinsime, kad tai ais, einanti
per kno mass centr.
3.3. Kno sukimasis apie a

Nagrinsime kietojo kno sukimsi apie fiksuot a 00 (30 pav.).

Kn iskaidius elementus mass mi, juos galima laikyti
materialiaisiais takais. Kadangi knas nesideformuoja, tai, bet
kuriame take pridjus sukimsi
sukeliani jg, jo visi takai suksis

tuo paiu kampiniu pagreiiu . Antra
vertus, kiekvieno tako judjim
apskritimu galima laikyti slenkamuoju.
Tada galima teigti, kad pridta jga
pasiskirsto taip, kad utikrint
kiekvienam takui reikaling tangentin
pagreit:
f i mi a i .
30 pav. Padaugin abi puses i
trumpiausio mass elemento atstumo
iki aies ri ir skaiius (3.5), gauname
f i r i mi ri2 z
ir
M iz mi ri2 z . (3.12)
Ura (3.12) tipo lygybesvisiems kno takams ir jas sumuojant
skait, kad visiems takams M iz vektoriai turi t pai krypt kaip ir

vektorius z , gauname

M iz
mi ri2 z . (3.13)
i i
Suma kairje lygybs

pusje ireikia bendrj paalins jgos
sukamj moment M z . Paymj
mi ri2 I z (3.14)
i
lygyb (3.13) uraome
M z I zz . (3.15)
Matome, kad kno gytas kampinis pagreitis proporcingas
sukimo momentui aies atvilgiu. Tai pagrindin kno sukamojo
judjimo apie a lygtis. Ji yra antrojo Niutono dsnio analogas
sukamajam judjimui. I jos iplaukia, kad dydis I z ireikia kno
50 B. Martinnas
inertikum vykstant sukamajam judjimui. Jis vadinamas kno

inercijos momentu.
3.4. Inercijos momentas. Lygiagrei ai teorema

Taigi, knui sukantis apie fiksuot a, jo inercij nusakantis
dydis inercijos momentas ireikiamas per kno elementari masi
mi ir j maiausio atstumo iki sukimosi
aies kvadrato ri2 sandaug sum (3.14).
Tiksli inercijos momento vert gaunama kn
skaidant nykstamai maus elementus dm ir
integruojant:
I z r 2 dm , arba I z r 2 dV ,
(3.16)
ia kno mediagos tankis. Inercijos
31 pav.
momento matavimo vienetas 1 kgm2.
Teorinio inercijos momento Iz vertinimo metodika atsiskleidia
atliekant paprastesnius (3.16) lygties taikymus. iam tikslui
nustatysime vienalyio disko inercijos moment jo simetrijos aies 00
atvilgiu (31 pav.).
Iskaidius disk nykstamai plonus dr storio koncentrinius
iedus, vieno j, esanio atstumu r nuo sukimosi aies, mas bus dm =
2rdr, ia = m/R2 pavirinis mass tankis (kg/m2). Jo inercijos
momentas dI = dmr2 = 2r3dr. Disko inercijos momentas bus vis j
sudarani plonasluoksni ied inercijos moment suma (integralas)
R
2R 4 mR 2

I 0 dI
4

2
. (3.17)
0
Matome, kad disko inercijos momentas nepriklauso nuo jo storio,
taigi gauta iraika yra tinkama ir bet kokiam cilindrui.
Integravimas iuo atveju buvo paprastas
dl kno simetrikumo. Nesimetriniams
knams integravimas gali bti sudtingas,
todl danai inercijos momentas
randamas eksperimentikai. Paymtina,
kad tas pats knas, pakeitus sukimosi a,
bendruoju atveju turs kit inercijos
32 pav.
moment. J radim i dalies palengvina lygiagrei ai (Hiugenso ir

teinerio) teorema. Ji formuluojama taip: kno inercijos momentas I
bet kurios aies 00 atvilgiu yra lygus inercijos momento atvilgiu
su ja lygiagreios aies 00, einanios per kno mass centr I0 ir kno
mass i atstumo tarp ai d kvadrato sandaugos sumai:
I = I0 + md2. (3.18)
Tarkime, kad ais 00 eina per kno mass centr, o su ja
lygiagreti ais 00 yra atstumu d nuo jos (32 pav.). Suskaid kn
statmenus aims nykstamai mao storio dh sluoksnius, pasirinktam mi

mass takui nubriame vektorius ri , ri ir d , statmenus aims:

ri d ri . (3.19)
Tada kno vieno sluoksnio inercijos momentas 00 aies
atvilgiu bus (vaizdumo dlei j uraome suma (3.14), o ne
integralu):

I mi ri2 d 2 mi 2d mi ri mi ri2 . (3.20)
i i i i
Uras tokias lygybes visiems sluoksniams ir jas sumuodami,
kairje pusje gautume kno inercijos moment I 00 aies
atvilgiu. Deins lygybi puss pirmj nari suma bus lygi md2.

Sum mi ri i mass centro apibrimo (2.12) ireikiame
i

mi ri mk rkc , ia m vieno sluoksnio mas, r
k kc jo mass
i
centro radiusas vektorius statmenas aiai, nusako sluoksnio mass
centro padt aies 00 atvilgiu. Sumuodami iuos narius, atitinkanius
visus kno sluoksnius, gautume (2.12):

mk rkc mrc 0 .
k

I ties, pagal kno mass centro apibrim (2.12) vektorius rc
ireikt kno mass centro C padt aies 00 atvilgiu (horizontaliojoje

ploktumoje). Bet ais 00 ivesta per kno mass centr C, todl rc
= 0.
52 B. Martinnas
Treiasis (3.20) lygties narys ireikia vieno sluoksnio inercijos

moment, o j suma kno inercijos moment aies 00 atvilgiu I0.
Taigi teorema rodyta.
Kai kuri paprastos formos kn inercijos momentai pateikti 1
lentelje.
1 lentel. Inercijos moment lentel

Inercijos momentas
Knas Aies z padtis
Iz
Plonasienis simetrijos ais mR2
tuiaviduris
cilindras
Itisinis cilindras simetrijos ais 1
arba diskas mR 2
2
l ilgio tiesus plonas ais statmena strypui ir 1
strypas eina per jo vidur ml 2
12
Tas pats strypas ais statmena strypui ir 1
eina per jo gal ml 2
3
Spindulio R rutulys ais eina per rutulio 2
centr mR 2
5
3.5. Besisukanio kno energija
Besisukanio apie a kno kinetin energija yra lygi j
sudarani elementarij masi kinetini energij sumai.
Materialiajam takui judant apskritimu sukamuoju judesiu, per vien
period jis apsisuka ne tik apie a, bet ir pats apie save. Bet takui
apsisukant apie save, mass judjimo erdvje nra, taigi nra ir io
judjimo efekt. Taigi materialiajam takui dinamikoje galima taikyti
slenkamojo ir sukamojo judjim apraymus. Uraius vi ri ,
kinetin tako energija
m v2 1
E k i i mi ri2 2 .
2 2
skaiius, kad, knui sukantis apie a, j sudarani
elementarij masi kampinis greitis vienodas, besisukanio kno
kinetin energija yra:
1
Ek Eki 2 2 mi ri2 .
i i
Suma ios lygybs deinje pusje apytiksliai ireikia kno
inercijos moment sukimosi aies atvilgiu (3.16). Taigi kno,
besisukanio apie fiksuot a z, kinetin energija
I z 2
Ek . (3.21)
2
3.6. Jgos momento darbas ir galia
Vertinant jgos darb sukant kn apie fiksuot a, vl
pasinaudosime aplinkybe, kad pridta jga tarp kno elementarij
masi per sveikas pasiskirsto taip, kad per laik dt jos pasisuka tuo
paiu kampu d. Kadangi elementariosios mass (materialaus tako)
nueit keli galima urayti dS i ri d (20 pav.), tai j veikianios
jgos darbas
dAi f i dS i f i ri d . (3.22)

Bet fi ri = Miz, ia Miz jgos f i momento atvilgiu sukimosi
aies modulis. Taigi
dAi M iz d .
Tada darbas, pasukant kn kampu d , bus:

dA dAi d M iz M z d M z d . (3.23)
i i

Jis yra teigiamas, kai vektori M ir d kryptys vienodos
(knas sukamas) ir neigiamos, kai jos prieingos (sukimasis
stabdomas).
Jgos momento darbas gali bti ireiktas dviem bdais: per kno
poskio kamp arba per jgos veikimo laik
t
A dA M z d M z dt .
0 0
Pirmuoju atveju, kai Mz = const, gauname
A M z . (3.24)
Antruoju atveju ireikus Mz = Iz (3.15) ir d = dt
d I 2
dA I z dt I z dt I z d d z dE k . (3.25)
dt 2

54 B. Martinnas
Taigi jgos darbas lygus kinetins energijos (3.21) pokyiui.

Bendruoju atveju kn veikianios jgos momentas gali kisti, bet
nykstamai maam laiko intervalui jo pokytis neymus. Taigi lygtis
(3.25) yra visada teisinga. Integruojant (3.25) jgos darb, vykstant
sukamajam judjimui, ireikiame:
A E k .
Galia, kaip ir vykstant slenkamajam judjimui, vertinama pagal
darbo atlikimo spart. Taigi momentin galia:
dA
P .
dt
Kai veikia pastovus jgos momentas (Mz = const):
A
P .
t
3.7. Pagrindin sukamojo judjimo dinamikos lygtis

Kno sukimasis apie fiksuot a yra danai pasitaikantis
konkretus kietojo kno sukimosi atvejis. Dabar aptarsime bendrj
kno sukimsi, kai sukimosi metu lieka nejudantis takas sukimosi
centras. iuo atveju apraant judjim naudojamas specialus fizikinis
dydis judjimo kiekio momentas. Judjimo apraymas grindiamas
kno skaidymu mass elementus, taigi materialiuosius takus,
judanius sukimosi centro atvilgiu.
Materialiojo tako judjimo kiekio

momentu vadinamas dydis Li , lygus to

tako radiuso vektoriaus ri , nubrto i
sukimosi centro 0, ir jo judjimo kiekio

pi mvi vektorinei sandaugai (33 pav.):

Li ri pi . (3.26)
Tai vektorinis dydis, kurio kryptis

sutampa su kampinio greiio
kryptimi, o modulis 33 pav.
2
Li ri mi vi mi ri I i ,
(3.27)
ia Ii = mi ri2 materialiojo tako inercijos momentas atvilgiu

sukimosi aies, einanios per sukimosi centr statmenai vektori r ir

v ploktumai.
Materialiojo tako judjimo kiekio momento kitimo dsn galima
gauti i antrojo Niutono dsnio (2.8):
dp
F .
dt

Padaugin abi lygybs puses vektorikai i radiuso vektoriaus r
i kairs ir praleid tako ymjimo indeks i, gauname

dp
rF r . (3.28)
dt
Kadangi

d dr dp
(r p) p r (v p ) ( r F ) ,
dt dt dt

o v p 0 , nes vektoriai v ir p lygiagrets, gauname
d
(r p) r F .
dt
Todl lygyb (3.28) uraome:
d
r F r p .
dt
Bet r F M (3.1), o ( p ) L (3.26), todl
r

dL
Mi i . (3.29)
dt
Tai ir yra materialiojo tako judjimo kiekio momento kitimo
dsnis. Atkreipkime dmes, kad dsn gavome matematikai

tiksliai, dydius Fi , pi ir ri laikydami vektoriais. Taigi dsnis

(3.29) ireikia vektorini dydi M i ir Li sry. O tai reikia, kad

judjimo kiekio momento pokytis dLi

gali bti susijs su vektoriaus Li
modulio ir jo krypties kitimu
laike.
I ties, jga F i , veikianti
materialj tak nebtinai veikia

vektoriaus pi kryptimi. Kadangi
34 pav.
56 B. Martinnas

bendruoju atveju vektori M i ir Li kryptys nesutampa (34 pav.),

todl jgos momentas gali keisti ir Li krypt.
Knui sukantis apie fiksuot a jo, taigi ir atskir jo tak,

kampinio greiio vektoriui krypties laisvai keisti neleidia a
fiksuojantys guoliai, kurie, be to, riboja ir paalini
jg sukamj

veikim. Dl ios prieasties jg komponents FII ir F (16 pav.)
sukamojo judjimo nesukuria.
Bendruoju atveju veikiant jgos momentui gali kisti kno
momentin sukimosi ais ir vektoriaus L modulis bei kryptis. Tada
vieno materialiojo tako judjimo kiekio kitimo dsn (3.29) pritaik
kn sudarani materialij tak sistemai, gausime pagrindin
sukamojo judjimo dinamikos lygt.
Tarkime, kad kn padalijame N materialij tak. Pam
sukimosi centr (tak 0) inercins sistemos atskaitos pradia, i-tajam
takui uraome (3.29):

N
dLi
dt

ri Fi ri

f i ,k ,
(3.30)
k i 1

ia Fi paalin jga, veikianti i-tj tak; f ik jga, kuria k-tasis
sistemos takas veikia i-tj. Ura lygtis visiems kno takams, jas
sumuodami gauname:
N N

N N
dLi ri
dt
ri Fi
f i ,k .
(3.31)
i 1 i 1 i 1 k i 1
Kadangi ivestini suma lygi sumos ivestinei
N
N

dLi d dL
dt

dt Li
dt
, (3.32)
i 1 i 1

ia L Li sistemos materialij tak (kno) judjimo kiekio
i
momentas. Jis priklauso nuo tako 0 (sukimosi centro) parinkimo. Kai
sukantis knui lieka nejudantis takas, sukimosi centru laikomas is
takas, kai sukimasis vyksta apie fiksuot a bet kuris aies takas.
Kno sudtingesnio judjimo, sudaryto i slenkamojo ir sukamojo,
atveju jis tapatinamas su mass centru.
Pirmasis (3.31) lygties

deiniosios puss narys ireikia paalini
jg sukamj moment M . Antrasis narys ireikia vis vidini jg
bendrj sukamj moment. Taiau visas vidines jgas galima ireikti

per sveikas tarp dviej kn, kurioms galioja treiasis Niutono dsnis

Fik Fki . Taigi kiekvien sveik tarp dviej kn galima laikyti
jg dvejetu, kai atstumas tarp jg linij l 0 (3.11), todl ir j
sukamasis momentas lygus nuliui. Vadinasi, vidini jg bendrasis
sukamasis momentas bus lygus nuliui. Tada i (3.31) gauname

dL
M . (3.33)
dt
Tai pagrindin kietojo kno sukamojo judjimo dinamikos lygtis
(dsnis): paalini jg sukamasis momentas yra lygus kno judjimo
kiekio momento kitimo greiiui.
3.8. Judjimo kiekio momento tverms dsnis

Atkreipkime dmes tai, kad pagrindin sukamojo judjimo
lygtis (3.33) buvo gauta apibendrinant vieno materialiojo tako
judjimo kiekio momento kitimo dsn (3.29) tak sistemai,
pritaikius treij Niutono dsn. Bet, pvz., judanioms
elektringosioms dalelms j elektromagnetinms sveikoms treiasis
Niutono dsnis negalioja. Taiau lygtis (3.33) lieka teisinga ir iuo
atveju. Taigi daleli sistemos judjimo kiekio momento kitimo dsnis
yra fundamentalus gamtos dsnis ir ms pasirinktas jo pagrindimo
kelias per Niutono dsnius yra tik vienas i galim. Judjimo
momento kilm siejasi su erdvs izotropikumu, t. y. erdvs savybi
tapatumu visomis kryptimis.
Lygt (3.33) galima urayti vektori M ir L komponentmis,

pasirinktas koordinai ais ivestas i vektori ri pradios tako.

Jei kurios nors aies, pvz., aies z atvilgiu jg momentas M

komponents neturi M z = 0, tai dLz / dt 0 , i ia dLz 0 ir tos

aies atvilgiu judjimo momentas lieka pastovus: Lz = const.

Kai vis paalini jg atstojamasis momentas M = 0, sistemos
judjimo kiekio momentas nekinta:

dL
0 , L = const.
dt
i ivada yra judjimo kiekio momento tverms dsnis.
58 B. Martinnas

Knui sukantis apie fiksuot a Lz Liz , o Liz I iz ir

i

vis kno tak kampiniai greiiai yra vienodi, todl

Lz I iz I iz I z . (3.34)
i i
Tada besisukanio apie fiksuot kno judjimo kiekio momento
tverms dsn uraome

L z I z const, arba I1z 1 I 2 z 2 . (3.35 a)

Kn sistemai, kai atskir kn i skirtingi:

Lz Liz I iz iz const. (3.35 b)
i i
I ia iplaukia, kad: 1) neveikiant paaliniam sukamajam
momentui, keiiantis besisukanio kno inercijos momentui, kinta
kno sukimosi greitis, bet j sandauga ilieka pastovi (3.35 a); 2) kn

sistemoje vidinms jgoms sukrus judjimo kiekio moment L1z ,
likusioji sistemos dalis gis prieingos krypties

judjimo kiekio moment L2 z L1z (3.35 b).
Judjimo kiekio momento tverms dsn galima
demonstruoti su ukovskio kde. sukus ant kds
stovint mog, laikant rankose svarsius, jo sukimosi
greitis padidja svarsius pritraukiant prie savs
(sukimosi aies) ir sumaja tiesiant rankas alis arba
mogui pasukant rat, jis ima suktis prieing pus
(35 pav.). tverms dsn taiko, pvz., sportininkai
okdami nuo bokto vanden sukimosi greiiui keisti,
gimnastai, iuojai, okjai ir kt. Jis taikomas ir
technikoje, pvz., sraigtasparniuose, jei bt vienas
sparnas, pakeitus jo sukimosi greit, kabina imt suktis
prieing

pus. Savyb ilaikyti pastovi aies krypt,
kai M 0 , taikoma giroskopiniuose kompasuose ir kt. 35 pav.
3.9. Laisvosios ays

rodme kietojo kno judjimo
kiekio momento pastovum, kai jo
neveikia paalini jg sukamasis
momentas. Taiau, sukus kn apie
36 pav.
laisvai parinkt a z ir j palikus laisv, sukimosi ais daniausiai kinta.

Taigi judjimo kiekio momento tverms dsnis gali bti taikomas ne
visoms aims.
Dabar aptarsime prieastis, kodl taip atsitinka. Tarkime, kad
nesimetrinis knas sukasi apie fiksuot a z (36 pav.). Jo materialiojo
tako mi judjimo kiekio momentas laisvai parinkto aies tako 0
atvilgiu yra

Li ri mi v mi ri vi . (3.36)
Jis statmenas ploktumai, kurioje yra

vektoriai ri ir vi , ir nra nukreiptas
iilgai sukimosi aies, bet sudaro su ja
kamp. Kno simetrins aies atvilgiu
37 pav. dalies (37 pav. apribota punktyru)
kiekvienam takui mi aies atvilgiu
simetrikai galima iskirti kit tak mi mi . io tako judjimo

kiekio momento vektorius Li aies

atvilgiu bus simetrikas vektoriui Li .

Taigi j atstojamasis vektorius Li bus

nukreiptas iilgai vektoriaus ir aies z.
I ia iplaukia ivada, kad ir visas kno
simetrins dalies judjimo kiekio
momento vektorius Ls yra nukreiptas
iilgai sukimosi aies (38 pav.). Taigi,
38 pav. sukantis simetriniam aies atvilgiu
knui, jo judjimo kiekio momentas L
padties erdvje nekeiia.
Kai sukamojo momento nra ( M 0) ,

tai i (3.33) lygties iplaukia dLs 0 ir

Ls = const. Matome, kad simetriniam
sukimosi aies atvilgiu knui galio ja ir
judjimo kiekio momento aies atvilgiu
tverms dsnis (3.35).
39 pav. Kai knas sukimosi aies atvilgiu
nesimetrinis, tai jam sukantis
60 B. Martinnas
nesimetrins dalies

(39 pav. brkniuota dalis) judjimo kiekio
momentas L simetrinio atitikmens neturi ir sudarys su z aimi
kamp.

Taigi

ir viso kno judjimo kiekio momento vektorius
L Ls L sudarys kamp su sukimosi aimi (39 pav.). Knui
sukantis, jis suksis apie z a, taigi jo orientacija

erdvje keisis. Btent
dl ios prieasties, kad vektoriaus L kryptis nesutampa su

vektoriaus kryptimi, laisvas nesimetrini besisukani kn
judjimas yra sudtingas. Taigi laisviems nesimetriniams formos ir
tankio aies atvilgiu knams judjimo kiekio momento tverms
dsnis (3.35) bendruoju atveju negalioja. I ties, jei
knui sukantis

pastoviu greiiu apie a z keiiasi vektoriaus L kryptis, tai per

laiko tarp dt jo pokytis dL 0. Bet tai rodo, kad besisukant kn

veikia sukamasis momentas M dL / dt (3.33), kur sukuria a

fiksuojani element jgos F1 , F2 , F3
ir kno sunkis (40 pav.), neskaitant trinties
jg.
Simetriniam besisukaniam knui a
fiksuojani jg nereikia, iskyrus jo sunk
kompensuojani atramos reakcijos jg, o
nesvarumo bvyje knas laisvai suktsi
ilaikydamas fiksuot aies padt erdvje.
Ays, apie kurias knui sukantis j 40 pav.
padtis erdvje nesikeiia be iorini jg veikimo (palaikymo),
vadinamos laisvosiomis kno aimis. Galima rodyti, kad bet kokios
formos knas gali turti maiausiai tris tarpusavyje statmenas ir
einanias per jo mass centr laisvsias ais. Jos vadinamos
pagrindinmis kno inercijos aimis, o inercijos momentai j atvilgiu
pagrindiniais inercijos momentais. Pavyzdiui, vienalyiam
staiakampiam knui jos eina per prieais esani ploktum centrus,
vienalyio cilindro viena pagrindin inercijos ais eina iilgai jo
simetrijos aies, o dvi kitos bet kurios dvi jai ir tarpusavyje
statmenos ays.
Knui sukantis apie laisvsias ais, judjimo kiekio momento L

ir vektori kryptys sutampa. Inercijos momentai laisvj kno
ai atvilgiu gali bti visi skirtingi, ains simetrijos knui du i j
tarpusavyje lygs, o sferos formos visi lygs. Visi pagrindiniai
inercijos momentai tarpusavyje lygs gali bti ir kitos formos kn,

pvz., kubo. Tokie knai vadinami rutuliniais vilkeliais.
Kai bet kokios formos kno neveikia paalins jgos, jis gali
stabiliai suktis tik apie pagrindines inercijos ais, kuri atvilgiu
inercijos momentas didiausias arba maiausias. Pasukus apie tarpinio
inercijos momento a, esant maiausiam nuokrypiui nuo jos, atsiranda
jgos, didinanios nuokryp. Taigi sukimasis yra nestabilus ir greitai
pereina sukimsi apie vien i kit dviej ai.
Dl ios prieasties plonas strypelis, pakabintas u prie jo galo
pririto silo, sil sukant ima suktis apie jam statmen a (41 pav.),
taip pat elgiasi diskas, krate pakabintas ant silo (42 pav.).
41 pav. 42 pav.

Kai kno neveikia paalini jg momentas ( M 0 ) ir sukimosi
ais nesutampa su laisvosiomis
kno aimis, jo judjimo kiekio

momentas ilieka pastovus ( L const), o vektorius sukasi

(precesuoja) apie vektori L . Dl ios prieasties precesuoja, pvz.,
ems sukimosi ais.
3.10. Plokiasis kietojo kno judjimas

Plokiuoju vadinamas kno judjimas erdvje, kai jo sukimosi ais
00 parinktos inercins atskaitos sistemos K atvilgiu nesisuka. Todl
kno takai juda lygiagretse ploktumose (43 pav.). Tai sudtinis
slenkamojo ir sukamojo judjimo rezultatas. Paprasiausiai tokie
udaviniai sprendiami atskaitos sistem siejant su kno mass centru

0 (44 pav.). Tegu radiusas vektorius r0 nusako kno mass centro

padt inercinje sistemoje K, o ri kno i-tojo tako radiuso
62 B. Martinnas
vektorius atskaitos sistemoje, susietoje su mass centru. Tada i-tojo

tako padt sistemoje K nusakys vektorius

Ri r0 ri . (3.37)
io tako momentinis greitis pagal (1.7) ir (1.28) bus:

v Ki v0 vi v0 ri , (3.38)

ia v0 yra bendras visiems kno takams.
44 pav.
43 pav.
Taigi kno judjimas isiskaido jo mass centro slenkamj

judjim greiiu v0 ir kno sukamj judjim kampiniu greiiu
apie a z.
Kinetin i-tojo tako energija bus
1
2

TKi mi v02 2v0 ri ri 2 . (3.39)

Kadangi [ ri ] vi , o v v v 2 r 2 2 (1.28), tai, sumuodami
i i i i
(3.39) lygtis, uraytas visiems kno takams (pasinaudoj cikliniu

dauginamj klimu v0 [ri ] [v0 ]ri ), gauname
1 2 1
TK v0 mi v0

mi ri 2
mi r 2 i . (3.40)
2 i i
2 i

Bet mi ri rc m 0 , nes tak 0 pasirinkome mass centre,
i

todl rc = 0. Tada (3.40) uraome
1 I2
TA mv02 . (3.41)
2 2
Taigi kno kinetin energija plokiajame judjime lygi

materialiojo tako mass m mass centre slenkamojo judjimo ir kno
sukamojo judjimo apie a z sumai.
Dinamikos poiriu plokiasis kno judjimas apraomas dviem
lygtimis:
F mac (3.42)
ir
d ( I
)
M . (3.43)
dt
Taigi j lemia paalins jgos ir j momentai. Kietojo kno
udavinys visuomet tampa paprastesnis jgos momentus imant
nejudanio, o jei jo nra kno mass centro atvilgiu. Be to, jg
pridjimo takus galima perkelti iilgai jg veikimo linijos, nes dl to
jg atstojamoji ir jg momentai
nekinta (nekinta jgos petys) (45 pav.).
Gravitacijos jg atstojamosios
pridjimo takas yra kno mass
centras. Todl gravitacijos jgos
pasiymi iskirtine savybe, kad
nesukuria kno sukamojo judjimo. Ta
paia savybe pasiymi ir vadinamosios
inercins jgos neinercinse sistemose.
45 pav. J pridjimo takas irgi yra mass
centras, taigi sukamojo momento neturi.
3.11. Kn riedjimas
Tai praktikoje labai svarbus kietojo kno dinamikos dsni
taikymo pavyzdys. Tegu vienalytis mass m ir radiuso R cilindras be
pradinio greiio neslysdamas rieda aukio h nuoulnija ploktuma,
sudarania su horizontu kamp
(46 pav.). Rasti jo linijin ir
kampin greit ploktumos
papdje.
Tai plokiojo kn
judjimo pavyzdys. Jo apraymas
dinamikos poiriu iplaukia i
46 pav.
64 B. Martinnas
(3.42) ir (3.43) lygi. Cilindro mass centrui pagal (3.42) uraome

lygt, skait visas veikianias jgas

mac mg Ftr Fr ,(3.44)

ia Ftr rimties trinties jga, galinti turti reikmes nuo nulio iki
maksimalios Fm = kPn = kmg cos (Pn statmeno paviriui slgio
jga). Knui riedant be slydimo, jos vert yra tokia, kuri utikrina
kno sukimsi apie jo lietimosi su ploktuma linij momentin
sukimosi a. Taigi
vc R ir ac R . (3.45)
Projektuojant (3.44) kno mass centro judjimo krypt, gauname
mac mg sin Ftr . (3.46)
Besisukaniam vienalyiam cilindrui taikydami

(3.43) lygt,
skait, kad btent Ftr lemia kno sukimsi ( Ftr ir jai moduliu lygi
sunkio jgos komponent kmg sin sudaro jg dvejet) gauname

I 0 M tr ,
o projektuojant cilindro a
I 0 R Ftr , (3.47)
2
ia I0 = mR /2 cilindro inercijos momentas jo simetrijos aies atvilgiu.
Isprend (3.45) ir (3.47) lygtis, gauname
1
Ftr mg sin ,
2
2
ac g sin , (3.48)
3
2
g R sin .
3
Kadangi trinties jga turi savo galim maksimali vert, tai
galima nustatyti ribin kamp r, kai knas dar rieda:
1
mg sin kmg cos .
2
I ia tg 3k . Jei ploktumos nuolydio kampas ios slygos
neatitinka, knas rieds ir kartu slys.
Kno greit ploktumos papdje randame mass centrui
taikydami tolygiai greitjanio judjimo lygt:
4
vc 2ac S 2ac h sin gh .
3
udavin galima sprsti ir kitaip, taikant mechanins energijos
tverms dsn: cilindro potencin energija judjimo pradioje yra lygi jo
kinetinei sukimosi apie momentin a energijai ploktumos papdje:
I2
mgh .
2
Pritaik lygiagrei ai teorem (3.18) ir lygt (3.45), gauname:
I I 0 mR 2
ir
I 0 2 mv 2
mgh . (3.49)
2 2
skait, kad vc R ir I 0 mR 2 / 2 i (3.49), gauname
3
mgh mvc2 ,
4
taigi
4
vc gh .
3
3.12. Giroskopai
Giroskopu, arba vilkeliu,vadinamas masyvus simetrinis knas,
dideliu greiiu besisukantis apie savo simetrijos a.Taigi jo sukimosi

ais yra pagrindin inercijos ais, todl vektori L bei kryptys

sutampa ir galima urayti L I . Vilkelio judjimas ems
gravitacijos lauke yra svarbus neplokiojo, nes ais keiia savo krypt
erdvje, kn judjimo pavyzdys.
Tarkime, kad sukto vilkelio sukimosi ais su vertikale sudaro
kamp (47 pav.).
Ura pagrindin sukamojo judjimo lygt (3.33) vilkelio
atramos tako O atvilgiu gauname

dL
M . (3.50)
dt

Sukamj moment M sukuria sunkio jga. Jis yra statmenas

vektoriui L . Bet i ios lygties iplaukia, kad vektori dL ir M
66 B. Martinnas

kryptys vienodos: dL Mdt . Taigi vektorius dL yra statmenas

L , horizontalus (48 pav.). Vadinasi, vektorius pasisuka kampu d

apie a 00. Nustatysime vektoriaus L , taigi ir vilkelio aies
sukimosi apie vertikalij a 00 precesijos kampin greit . I
vektori tarpusavio isidstymo (48 pav.) iplaukia, kad
dL dL L sin d . Dalydami i laiko dt, per kur gautas
pokytis dL, gauname

dL d
L sin L sin L . (3.51)
dt dt
47 pav. 48 pav.

Bet i (36 pav.) iplaukia ir vektorinis uraas, kad

L d / dt . Tada, skaiius vektori dL , L ir kryptis,
lygtis (3.51) uraoma vektorikai

dL
[ L L ] ,
dt
arba
M [ L L ] . (3.52)

Ura vektoriaus M modul gauname, kad precesijos apie a
00 greitis L yra toks:
M
L . (3.53)
L sin
Matome, kad suktas vilkelis, veikiamas sunkio jgos, nevirsta, o
jo ais ima precesuoti (suktis) apie vertikalij a. is faktas plaiai
naudojamas technikoje, pvz., vaiuojant motociklu ar dviraiu, jiems
pasvirus, pasisuka vairas, graivamzdiuose ginkluose sukta kulka

dl oro pasiprieinimo lkdama nesivarto, o precesuoja apie mass
centro trajektorijos linij ir t. t.
1. Prie silo, permesto per skriemul, gal pritvirtinti du knai,
kuri mass m1 = 3 kg ir m2 = 1 kg. Rasti kn judjimo pagreit ir
skriemulio a veikiani jg.
Sprendimas. I antrojo Niutono dsnio projektuojant
a, nukreipt kn riedjimo linkme, gauname judjimo lygt 49
pav.):
m1a m1 g T1 , (a)
m2 a T2 m2 g .
I pagrindins sukamojo judjimo apie
a lygties, projektuojant sukimosi a,
gauname skriemulio judjimo lygt:
I (T1 T2 ) R
(b)
Lygtyje (b) ra a / R i lygi (a) ir
m1 m2
(b) gauname a g.
m1 m2 I / R 2
49 pav. raius cilindro apie jo simetrijos a
inercijos moment I mR 2 / 2
m1 m2
a g 1,2 m s 2
m1 m2 m / 2
Jgas T1 ir T2 randame i (a) lygi. Taigi
F T1 T2 23,9 N .
2. Vertikalus strypas ilgio l = 1 m paleistas virsta. Kok greit
turs jo virutinis galas ties eme?
Sprendimas. Strypo judjimas sukamasis. Todl jo potencin
energija pereis sukimosi kinetin energij:
mgl I2

2 2
68 B. Martinnas
Strypo inercijos moment atvilgiu statmenos jam aies,

einanios per apatin strypo gal, randame pagal lygiagrei ai
(teinerio) teorem
2
1 l ml 2
I ml 2 m .
12 2 3
Taigi strypo kampinis greitis ties eme:
mgl 3g
.
I l
Jo virutinio tako linijinis greitis
v l 3 gl 5,4 m s .
3. Ant veleno mass m1 = 70 kg ir diametro d = 5 cm
besisukanio daniu 0 50 aps s , umauta mova mass m2 = 10
kg, kurios iorinis diametras D =
10 cm (50 pav.). Pradioje mova
su velenu nesujungta. Kokiu
kampiniu greiiu ir daniu suksis
abu knai sujungus velen su
50 pav. mova?
Sprendimas. Kadangi sistemos
velenas mova , neveikia iorini jg momentas, j bendras judjimo
kiekio momentas nekinta:
I 0 0 ( I 0 I m ) .
raius inercijos momentus: veleno I 0 m1r 2 2 ir
movos I m 0,5m2 ( R 2 r 2 ) gauname:
I 0 0 2 0 m1r 2
219,8 rad s ,
I 0 I m m1r 2 m2 ( R 2 r 2 )

35 aps s .
2
4. Du materials takai masi m1 ir m2 sujungti nesvariu strypeliu
ilgio l. Rasti ios sistemos inercijos moment atvilgiu aies,
statmenos strypeliui ir einanios per sistemos mass centr.
Sprendimas. Dviej kn mass centro radiusas vektorius
laisvai parinkto atskaitos tako atvilgiu yra:

m1r1 m2 r2
r (a)
m1 m2

Atskaitos pradi perklus sistemos mass centr r bus lygus
nuliui, taigi:

m1r1 m2 r2 0 (b)
ios lygties projekcija x koordinai a, sutampani su
materialius takus jungiania linija, yra:
m1l1 m2 l2 0 ir l1 l2 l .
m2 m1
I ia l1 l , l2 l.
m1 m2 m1 m2
Sistemos inercijos momentas bus
2 2
m2l m1l mm
I m l m l m1
11
2 2
1 2
m2 1 2 l 2 l 2 .
m1 m2 m1 m2 m1 m2
m1m2
ia redukukuota materialij tak mas.
m1 m2
5. Ant horizontalios idealiai lygios ploktumos guli l = 2 m ilgio
ir m = 1 kg mass vienalytis strypas. j pataiko ir stringa statmenai
jam lkusi v0 = 300 m/s mass m = 9 g kulka, atstume x = 0,2 m nuo
mass centro (51 pav.). Kokiu greiiu juds strypo mass centras?
Kokiu kampiniu greiiu suksis strypas? Ar gali pradioje strypo galo
A judjimo kryptis bti prieinga v0 krypiai?
Sprendimas. Pagal judjimo
kiekio tverms dsn
mv0 Mv m(v x).
(a)
ia v strypo mass centro
greitis. Kulka be io greiio, dl
strypo sukimosi greiiu apie
mass centr, turi greit x. Todl
51 pav. jos greitis yra v + x.
Pagal judjimo kiekio
momento tverms dsn:
mv0 x m(v x ) x I. (b)
70 B. Martinnas
ia I ml 2 12 strypo inercijos momentas atvilgiu jo mass

centro.
Padaugin (a) i x ir atm i (b) gauname
Mvx 12vx
2 (c)
I l
ra i iraik (a) gauname strypo centro greit
mv0
v 2,67 m s
l 2 12 x 2 .
M m 2
l
ra i vert (c) gauname strypo sukimosi kampin greit
1,60 rad s .
Tako A linijinis sukimosi greitis
l 6vx
V 1,60 m s (d)
2 l
Bendras tako A greitis:
VA v V 1,07 m s .

Taigi takas A juda V0 kryptimi. Kai V > v, jis judt prieinga
V 6x V l
kryptimi. I (d) iplaukia, kad . I ia 1 , kai x .
v l v 6
4. SPECIALIOJI RELIATYVUMO TEORIJA
4.1. vadas
XIX a. pabaigoje fizikos mokslas atrod tobulai ibaigtas.
Mechanikos, elektromagnetizmo ir termodinamikos reikiniams
aikinti buvo sukurtos patikimos teorijos. Tik nedaugelis fizik
velg teorijos silpnsias vietas. Tarp j buvo angl fizikas U.
Tomsonas (lordas Kelvinas), pastebjs, kad skaidraus fizikos dangaus
horizonte yra du debesliai: tai neskms aikinant absoliuiai juodo
kno spinduliavim ir eterio aplinkos, kurioje neva plinta viesa,
savybi prietaringumas atskiruose eksperimentuose. veikiant iuos
du sunkumus prireik i esms keisti poir tuometin fizikos
moksl. Sprsdami kn spinduliavimo problem, Maksas Plankas
1900 m padar prielaid apie viesos spinduliavim atskiromis
porcijomis kvantais ir tai buvo iuolaikins kvantins fizikos
pradia. Sprsdamas eterio savybi derinimo klausimus atskiruose

eksperimentuose, Albertas Einteinas perirjo dar nuo Niutono
akivaizdiomis laikytas erdvs ir laiko savybes. Tai leido sukurti
reliatyvumo teorij, t. y. mechanikos lygtis i esms besiskirianias
nuo Niutono lygi, kai kn judjimo greitis tampa palyginamas su
viesos greiiu. J A. Einteinas paskelb 1905 m, ir tai yra visai nauja
erdvs ir laiko teorija.
4.2. Galiljaus reliatyvumo principas. Galiljaus transformacijos
Jau minjome, kad mechaniniam judjimui aprayti taikomos
atskaitos sistemos skirstomos inercines ir neinercines. Inercinse
sistemose judjimo apraymas yra paprasiausias, ir jos turi labai
svarbi fizikin savyb, kad visose inercinse sistemose visi
mechaniniai reikiniai vyksta vienodai. fakt G. Galiljus pavadino
mechanini reikini reliatyvumo principu. Vadinasi, visose inercinse
sistemose mechanikos dsniai turi t pai matematin iraik. Antra
vertus, i ia iplaukia, kad visos inercins atskaitos sistemos
lygiaverts. Taigi Galiljaus reliatyvumo princip galima apibrti ir
kitaip: visose inercinse atskaitos sistemose tie patys reikiniai vyksta
vienodai ir jokiais mechaniniais bandymais, atliktais inercinje
sistemoje, negalima rodyti, ar i sistema juda tolygiai tiesiaeigiai, ar
nejuda. Apie bet kokio mechaninio judjimo vienodum sprendiama
pagal nustatyt pagreit. Taigi i Galiljaus reliatyvumo principo
iplaukia, kad to paties kno
pagreitis, vertintas visose inercinse
sistemose, turi bti vienodas.
Tarkime, kad atskaitos sistema 0
yra ms atvilgiu nejudanti ir laiko
momentu t take A (x, y, z) vyko
vykis. Tada sistemoje 0, judanioje
iilgai x koordinats greiiu u, jei
pradiniu laiko momentu koordinai
52 pav.
pradios takai 0 ir 0 sutapo (52 pav.),
vykio A koordinats bus:
x x ut , y y , z z , t t . (4.1)
Laikant nejudania sistem 0 ir fiksavus vykio koordinates
xyz:
72 B. Martinnas
x x ut , y y , z z , t t . (4.2)
vykio laikas abiejose atskaitos sistemose sutampa (t t ). Tai
rodo, kad laiko tkm nepriklauso nuo sistemos judjimo sveiko
proto prielaida. Sryiai (4.1) ir (4.2) vadinami Galiljaus
transformacijomis. I j iplaukia, kad
v x u vx , v y vy , v z vz . (4.3)

Taigi v v , t. y. greiiai abiejose sistemose skiriasi, taiau
pagreii verts vienodos:
a x ax , a y ay , a z a z ,
taigi

a a . (4.4)
I ia iplaukia ivada, kad ir antrasis Niutono dsnis visose
inercinse sistemose uraomas vienodai. Ta pati jga visose
inercinse sistemose sukelia ta pat pagreit. Dydiai, kurie nesikeiia
pereinant i vienos atskaitos sistemos kit, vadinami t
transformacij invariantais. Invariantais Galiljaus transformacij
atvilgiu, be pagreiio taigi ir antrojo Niutono dsnio, yra laiko
intervalas t ir bet koks erdvs intervalas atstumas tarp dviej tak
r arba, pvz., strypo ilgis l.
4.3. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai

Mechanini reikini invariantikumas inercinse sistemose, t. y.
Galiljaus transformacij atvilgiu, kl klausim ir apie kit
reikini, pirmiausia optini, apraymo invariantikum inercinse
atskaitos sistemose.
Problema buvo esmin, nes optikoje XIX a. fizikai sikib laiksi
iskirtins atskaitos sistemos pasaulinio eterio, kuriame, neva, ir
vyksta visi optiniai reikiniai. Net Maksvelui apibendrintai
elektromagnetinius reikinius apraius matematinmis lygtimis ir
nustaius, kad viesa yra elektromagnetins bangos apie eter, kaip
terp, kuria plinta viesa, samprata nepakito.
Antra vertus, pasirod, kad Maksvelo lygtys nra invariantikos
Galiljaus transformacij atvilgiu. Be to, jga, veikianti judani
magnetiniame lauke elektrint dalel (Lorenco jga), priklauso nuo
dalels greiio, taigi yra skirtinga skirtingose inercins atskaitos
sistemose ir pagreitis neilieka pastovus. Todl ir antrasis Niutono

dsnis j taikant dalelms, sveikaujanioms Lorenco tipo jgomis,
nra invariantikas Galiljaus transformacij atvilgiu.
Kilo klausimas, kur ia slepiasi tiesa ar neteisingos Galiljaus
transformacijos, ar Maksvelo lygtys? Taip eterio savybi aikinimo
sunkumai ir elektrodinamikos lygi neinvariantikumas
transformacij atvilgiu XIX a. pabaigoje tapo rimta fizikos mokslo
problema. Ieit i jos surado Albertas Einteinas, 1905 m paskelbs
specialij reliatyvumo teorij inercinms atskaitos sistemoms.
Specialioji reliatyvumo teorija grindiama dviem teiginiais
(postulatais), nustatytais analizuojant eksperimento duomenis.
1. Visose inercinse atskaitos sistemose, kai pradins slygos
vienodos, visi fizikiniai reikiniai vyksta vienodai. Taigi bnant
inercinje sistemoje jokiu eksperimentu negalima nustatyti jos
judjimo greiio. is teiginys mechaniniams reikiniams bding
Galiljaus reliatyvumo princip ipleia visiems gamtos reikiniams.
2. Visose inercinse atskaitos sistemose viesos greitis vakuume
yra vienodas ir nepriklauso nei nuo altinio, nei nuo atskaitos sistemos
judjimo.
is postulatas nesiderina su Galiljaus transformacijomis. I
ties, jei judanioje x kryptimi greiiu u sistemoje 0 viesos greitis
v x c , tai nejudanioje sistemoje greitis x kryptimi turt bti
v x u c (4.3). Tuo tarpu is postulatas teigia, kad v x c .
Kad tai suprastume, tenka atsisakyti klasikins (Niutono) fizikos
pair erdv ir laik. i naujo poirio erdv ir laik pagrindu
sukurt mechanik A. Einteinas pavadino specialija reliatyvumo
teorija. Joje, kaip ir Niutono, laikas yra vienalytis, o erdv vienalyt ir
izotropika, bet erdvs savybs kn matmenys ir laiko tkm
priklauso nuo judjimo greiio.
4.4. Lorenco transformacijos

Dar iki A. Einteino darb oland fizikas Lorencas,
analizuodamas eksperiment, skirt eterio savybms tirti, duomenis,
nustat, kad skirting eksperiment duomenys tarpusavyje dert
taikant kitas kaip Galiljaus transformacijas, pereinant i vienos
inercins atskaitos sistemos kit. Jo pateiktos transformacijos
74 B. Martinnas
vadinamos Lorenco transformacijomis ir atitinka reliatyvumo teorijos

postulatus.
Lorenco transformacij esm
atskleisime per mintinius
eksperimentus, taikydami
reliatyvumo teorij. Tarkime, kad
vagonas vaiuoja greiiu v 53 pav.
stebtojo, stovinio alia bgi,
atvilgiu. Kai vagono centre take C kabanti lemput juda pro ym 0
ant geleinkelio pylimo, ji trumpai blyksteli (53 pav.). Kadangi
viesos greitis visose atskaitos sistemose ir visomis kryptimis
vienodas, tai stebtojas vagone fiksuos (atskaitos sistema K ), kad
viesa takus A ir B, esanius prieinguose vagono galuose, pasiekia
vienu metu. Tuo tarpu stebtojui, esaniam ant pylimo ties yma
(atskaitos sistema K), atrodo, kad viesa vagone anksiau pasieks
tak A, nes dl vagono judjimo, kol viesa sklinda erdvje, takas A
priartja, o takas B nutolsta nuo blyksnio, t. y. momentinio viesos
altinio vietos erdvje. Taigi vienalaikiai vykiai sistemoje K dl
viesos greiio pastovumo tampa nevienalaikiais sistemoje K.
Dl to, kad viesos greitis
vakuume c const. visose atskaitos
sistemose, iplaukia ir laiko tkms
priklausomumas nuo sistemos
judjimo greiio v. Tarkime, kad
turime ideal viesos laikrod. Jam
nejudant stebtojo K atvilgiu
(atskaitos sistema K), laikas
vertinamas spindulio atspindiu nuo
54 pav. vertikalaus vakuuminio vamzdelio
galuose esani veidrodi (54 pav.). Kai vamzdelio ilgis l, laikrodio
periodas bus 0 2l / c .
Jei nuo periodo pradios, t. y. spinduliui vos atsispindjus nuo
apatinio veidrodio, vamzdelis (sistema K ) pradeda judti greiiu v
stebtojo K atvilgiu, tai spindulio eiga jam atrodys pakitusi. I ties
iuo atveju veidrodl virutiniame vamzdelio gale pateks ne
vertikaliai, o kampu plintantys spinduliai. Taigi spindulio
trajektorija bus tokia, kaip pavaizduota punktyru.
Tada, paymjus laik, iki spindulys pasiekia veidrod b t t ,

periodas bus 2t . I 36 pav. iplaukia:
l l
ct 2 vt 2 l 2 , t ,
2 2
c v c 1 2
ia 2 v 2 / c 2 .
Taigi atskaitos sistemoje K tolygiai greiiu v
2l 1 2l
judanio laikrodio periodas c 2 . Kadangi 0 , tai
1 c
0
. (4.5)
1 2
Matome, kad judanio laikrodio periodas tsiasi ilgiau:

0 . Taigi laikas yra reliatyvus ir priklauso nuo atskaitos sistemos
judjimo greiio. Greiiausiai eina nejudantis laikrodis. Bet tokio
reikinio trukm, imatuota nejudaniu (laboratoriniu) laikrodiu,
vadinama savuoju laiku t 0 ir savasis laikas yra trumpiausias,
palyginti su judani laikrodi laiku t : t > t 0 . Galima teigti,
kad judant ne tik laikrodio eiga, bet ir kiti procesai sultja. Tai
patvirtina eksperimentai. Pavyzdiui, nejudani (laboratorijoje
matuojant) mezon vidutin gyvavimo trukm t0 2,6108 s.
Juddami v0 0,75 c greiiu, iki suskyla, jie galt nulkti vidutin
l0 v0 t 0 5,85 m kelio. Eksperimentais nustatyta, kad jie nulekia
l 8,5 m. skaiius, kad judanio mezono laiko tkm sultja, i (4.5)
gauname t 3,9 108 s. Taigi jie gali nuskristi l v0 t 8,8 .
I Einteino reliatyvumo teorijos
postulat iplaukia ir kno geometrini
matmen (ilgio) sumajimas judjimo
linkme. Tegu K sistemoje laikrodis
nejuda. Pro j greiiu v slenka strypas
(55 pav.). Praslenkanio strypo ilg
stebtojas ioje sistemoje gali ireikti
strypo greiio v ir laiko, per kur jis
praslenka pro nejudant laikrod, t0 55 pav.
sandauga: l vt0. Stebtojui, judaniam
76 B. Martinnas
kartu su strypu (sistema K ), tas pats laikrodis atrodo judantis kair

tuo paiu greiiu v. Todl strypo ilg jis ireik l0 vt. I ia ir
taikydami sry (4.5) gauname:
l t0
1 2 ,
l0 t
arba
l l0 1 2 , t. y. l l0 . (4.6)
Taigi kno ilgis l0 jo atvilgiu nejudanioje atskaitos sistemoje
(savasis) visada yra didiausias.
I pirmojo reliatyvumo postulato iplaukia, kad kno
geometriniai matmenys statmenomis judjimui kryptimis lieka
nepakit. Pavyzdiu pam du lygiagreius, vienas alia kito esanius
strypus tam tikru atstumu nuo j gal padarykime ymes. Vienam j
judant ir praslenkant pro kit, yms turi sutapti. Tai ufiksuos
stebtojai, es atskaitos sistemose, susietose su kiekvienu i stryp. Jei
yms nesutapt, tai i nesutapimo dydio bt galima sprsti apie
inercins sistemos bnant joje greit, sutarus, kad viena i sistem
nejuda. Atsirast galimyb sukurti absoliutin ir nejudani atskaitos
sistem. To neleidia pirmasis postulatas.
Dabar mintiniu eksperimentu
nustatysime ry tarp vykio
koordinai ir jo laiko judaniose
santykiniu greiiu v viena linkme
inercinse atskaitos sistemose.
Tarkime, kad nejudanioje sistemoje K
vykio koordinat x, o vykio laikas t.
Reikia rasti io vykio viet ir laik
56 pav. atskaitos sistemoje K, judanioje
iilgai x aies, jei pradiniu momentu t 0 koordinai pradios takai
0 ir 0 sutapo (56 pav.).
Tarkime kad vykis vyko K sistemoje. Jo viet nusako atkarpa
(atstumas) OAK x savasis ilgis. To paties vykio K sistemoje
viet stebtojas, esantis K sistemoje, urays: OAK x vt . Be to,
jo atvilgiu atkarpa OA juda, todl yra sutrumpjusi (4.6). Taigi
x vt
x . (4.7)
1 2
Dabar tarkime, kad aptariamasis vykis vyko K sistemoje.
Stebtojui, esaniam ioje sistemoje, vykio viet rodo atkarpa
OAK x savasis ilgis. io vykio K sistemoje viet stebtojas,
esantis K sistemoje, urays: OAK x vt . Jam atrodys, kad
atkarpa OA juda kair greiiu v, todl yra sutrumpjusi (4.6) ir
x vt
x . (4.8)
1 2
I (4.7) ir (4.8), panaikin x arba x, gauname sry tarp laiko
moment t ir t:
v v
tx 2 t 2 x
t c ir t c . (4.9)
2
1 1 2
Taigi vyk, vykus K sistemoje, uraant jos atvilgiu pastoviu

reliatyviu greiiu v x const judanioje sistemoje K , vietoje
Galiljaus transformacij (4.1) gauname Lorenco transformacijas
v
tx 2
x vt c . (4.10)
x , y y, z z, t
2 2
1 1
Perraant vyk, urayt K sistemoje, K sistem, taikomos
atvirktins Lorenco transformacijos:
v
x vt t x 2
x , y y , z z , t c . (4.11)
1 2
1 2
Matome, kad (4.10) ir (4.11) lygtys yra simetrikos, skiriasi tik v
enklu. Esant maiems greiiams, jos pereina Galiljaus
transformacijas. Taigi Lorenco transformacijos yra bendresns. Jos
tinka bet kokiems judjimo greiiams. Lorenco transformacij kita
svarbi ivada, kad erdvs koordinats ir laikas nra nepriklausomi, nes
koordinai transformacijas eina laikas, o laiko erdvs
koordinats. Taigi nustatomas erdvs ir laiko savitarpio ryys.
Reliatyvumo teorijoje prie trij Galiljaus erdvs koordinai
78 B. Martinnas
priskiriama ir ketvirtoji laiko koordinat. Tada vietoje trimats

Euklido erdvs vykiams aprayti reliatyvumo teorijoje taikoma
vadinamoji keturmat erdv.
Pavyzdiui, jei K sistemoje vyksta du vykiai laiko momentais t1
ir t2, kuri viet nusako koordinats x1 ir x2, tai K sistemoje,

judanioje jos atvilgiu pastoviu greiiu ( v x const), laiko tarpas
tarp vyki ireikiamas (4.10):
v
t 2 t1 x2 x1
t 2 t1 c2 . (4.12)
2
1
I ia iplaukia ivada, kad sistemoje K vienalaikiai vykiai
(t1 t2) sistemoje K vyksta ne vienu laiku, jei vyki vieta skiriasi
(x1 x2). Kuris i j vyksta anksiau, lemia v(x1 x2) enklas. Jei
vienalaikiai K sistemoje vykiai vyksta vienoje vietoje x1 x2, tai i
(4.12) gauname t 2 t1 0 . Taigi jie bus vienalaikiai ir sistemoje K .
4.5. Greii sudtis reliatyvumo teorijoje

Tarkime, kad inercins atskaitos sistemos K atvilgiu tolygiai

tiesiaeigiai x aies kryptimi greiiu v juda sistema K (57 pav.). Kno
greiio projekcija K sistemoje
dx
vx .
dt
Atskaitos sistemoje K io kno
greitis uraomas
dx
vx x .
dt
I Lorenco transformacij (4.10)
57 pav. diferencijuodami gauname
v
dx x v 1 x 2
, ir dt c .
dt 1 2
dt 1 2
Tada
dx dx dt dx 1 x v
vx
dt dt dt dt dt 1 x v . (4.13)
dt 2
c
Greiio projekcijas v y ir vz gauname diferencijuodami y ,

z ir t skait, kad dy dy ir dz dz (4.10):
dy dy dt dy dt v y 1 2
vy 1
dt dt dt dt dt v , (4.14)
1 x 2
c
dz dz dt dz dt v z 1 2
vz 1
dt dt dt dt dt v . (4.15)
1 x 2
c
I (4.13) ireik x
v x gauname
vx v
vx
v . (4.16)
1 vx 2
c
i formul daniausiai taikoma reliatyvistikai sudedant greiius.
I ties, jei v x yra kno greitis judanioje K sistemoje, o v-tos
sistemos judjimo greitis, tai i Galiljaus transformacij gauname
v x vx v . Tarp ios iraikos ir (4.16) yra esminis skirtumas.
Pavyzdiui, jei K sistemoje, judanioje viesos greiiu c, viesos
altinis ispinduliuot foton x, taigi ir x aies kryptimi, tai fotono
greitis K sistemoje pagal (4.16) bt
cc
vx c
c . (4.17)
1 c 2
c
Tuo tarpu i Galiljaus transformacij gauname
v x c c 2c .
Gautas greii sudties rezultatas (4.17) rodo, kad didesnio
greiio u viesos greit vakuume negali bti.
4.6. vyki intervalo invariantikumas

80 B. Martinnas
Lorenco transformacijos ir i j iplaukianios ivados rodo laiko

ir erdvs interval (ilgi) priklausomum nuo atskaitos sistemos.
Taiau ir ioms transformacijoms egzistuoja invariantas dydis,
nepriklausantis nuo parinktos atskaitos sistemos. Toks dydis yra
intervalas tarp dviej vyki keturmatje Einteino erdvje (x, y, z, t):
s c 2 t 2 x 2 y 2 z 2 c 2 t 2 l 2 , (4.18)
ia l x 2 y 2 z 2 atstumas tarp vyki Euklido erdvje.
I ties, pakeit erdvs ir laiko intervalus pagal Lorenco
transformacijas (4.10) judanioje sistemoje K, gauname
x v t
x , y y , z z ,
1 2
t v x c 2
t .
1 2
I ia, interval uraius K sistemoje ir transformavus j K sistem
(v 0), iplaukia
s 2 c 2 t 2 x 2 y 2 z 2
c 2 t 2 x 2 y 2 y ,
taigi
s 2 s 2 . (4.19)
Gavome, kad laiko ir erdvs intervalas atskaitos sistemose K ir K
nekinta, taigi yra invariantas. Nepriklausydamas nuo atskaitos
sistemos parinkimo, jis yra objektyvus vyki vyksmo kriterijus.
Tolesniame reliatyvumo teorijos vystymo lygmenyje bendrojoje
reliatyvumo teorijoje rodoma, kad erdvs ir laiko savybs priklauso
nuo veikiani gravitacini lauk. Tai rodo, kad kosminiu mastu
geometrija nra euklidin, bet kintanti priklausomai nuo mass
koncentracijos toje erdvs dalyje ir jos judjimo.
4.7. Reliatyvistins dinamikos

elementai
Pirmasis reliatyvumo postulatas,
teigiantis, kad visi gamtos reikiniai
visose inercinse sistemose vyksta
58 pav.
vienodai, kelia grietus koordinai transformacijos poiriu

reikalavimus
dinamikos pagrindiniam dydiui judjimo kiekiui
p mv . Stebtojas, bdamas inercinje sistemoje negali
eksperimentu pastebti (nustatyti) sistemos tolygaus tiesiaeigio
judjimo. Vadinasi, perjus sistem K, judani sistemos K atvilgiu

greiiu v x const, kno A judjimo kiekio projekcijos statmenos x
aiai neturi keistis (58 pav.). Taiau, kai knas sistemoje K greiio
iilgai x aies neturi ( x 0 ), i (4.14) ir (4.15) gauname
vy v y 1 2 ir vz v z 1 2 .
Taigi sistemoje K v y v y ir vz v z , o tai reikia ir atitinkam
impuls pokyius: p y p y ir pz p z . Pagal antrj Niutono dsn
tai reikt, kad pereinant sistem K kn paveikia jgos impulsas
F y dt dp y ir Fz dt dp z . Kadangi visos inercins sistemos
ekvivalenios, tai joki jg dl perjimo i vienos kit atsirasti
negali. Taigi ir judjimo kiekio pokyi negali bti. Bet tai galima tik
tuo atveju, jei pereinant judani sistem K kno mas m0 didja
pagal dsn:
m0
m . (4.20)
1 v2 c2
iuo atveju i ties gauname:
m0
p y mvy v y 1 2 m0 v y
2
1
ir
p z mv z m0 v z .
Kno mas m0 nejudanioje jo atvilgiu atskaitos sistemoje
vadinama rimties mase, o m reliatyvistine mase. Tik esant maiems
greiiams v << c, (c 3108 m/s) judanio kno mas galima laikyti
pastovia m m0.
skaiius mass priklausomum nuo kno judjimo greiio
(4.20), antrasis Niutono dsnis pakinta:
d p d mv d m0
F v . (4.21)
dt dt dt 1 2

82 B. Martinnas
Jis tampa invariantu Lorenco transformacij atvilgiu. Lygtis

(4.21) yra reliatyvistin antrojo Niutono dsnio iraika. I jos
iplaukia reliatyvistinis judjimo kiekis
m0
p mv v. (4.22)
1 2
Kitas svarbus reliatyvistins mechanikos rezultatas yra kno
energijos sryis su jo mase. Vertindami kinetin energij,
pasinaudosime jos ryiu su darbu:

dE K dA F dr F v dt d mv v d mv v . (4.23)
skait, kad mas nra pastovi, bet priklauso nuo greiio (4.20)
1
v2 2
m m0 1 2 , (4.24)
c

diferencijuodami (4.23) gauname:
dv
dEk v d mv v dm v m dv dm v 2 mv . (4.25)
dm
Bet i (4.24) iplaukia
3
dm 1 v 2 2
2v m0 v mv
m0 1
dv 2 c 2 c 2 2 c v2 .
2
1 2 1 v c2
2
c

Tada, ra i iraik (4.25), gauname
c2 v2
dE k dm v 2 mv c 2 dm . (4.26)
mv

Tar, kad pradiniu momentu dalel kinetins energijos neturi,
integruodami (4.26) gausime
m0 c 2
E k c 2 m c 2 m m0 m0 c 2 . (4.27)
2 2
1 v c
Tai yra reliatyvistin kno kinetins energijos iraika, teisinga
bet kokiu greiiu judaniai dalelei. Kai v << c, skleisdami Niutono
binomo eilute gauname
1 v 2
c2 1
2 1 v2 3 v4
1 2 4 ...
2 c 8c
Apsiriboj dviem pirmaisiais eiluts nariais (4.27), uraome
1 v 2 m0 v 2
E k m0 c 2 1 m c 2
. (4.28)
2 c 2
0
2

Matome, kad judant maais greiiais, reliatyvistin kinetin
energija sutampa su kinetine. Energija E0 m0 c 2 vadinama kno
rimties energija. Tada (4.27) uraome
1
E k E E0 m0 c 2 1 . (4.29)
1 v 2
c 2

Energija E0 nesusijusi su viso kno judjimu, bet ireikia jo
vidin energij, t. y. kn sudarani daleli rimties, j kinetin ir
tarpusavio sveikos energij. Tai patvirtina eksperimentiniai faktai,
susij su daleli, pvz., elektrono ir pozitrono virsmu
elektromagnetins energijos kvantais. Todl galima teigti, kad i
(4.29) iplaukiantis sryis tarp kno mass ir energijos yra
universalus: pilnutin kno energija proporcinga jo reliatyvistinei
masei
m0 c 2
E mc 2 . (4.30)
1 v2 c2
Antra vertus, kno energija yra susijusi su jo judjimo kiekiu p.
Kno energija ir judjimo kiekis ireikiami per reliatyvistin mas
m0 c 2
m m0 1 v2 c2 : E mc 2 ,
1 v2 c2
m0 v
p .
1 v2 c2
Pakl abi lygtis kvadratu ir i pirmosios atm antrj,
padaugint i c2, gauname

m2c 4 1 v 2 c 2
E 2 p 2c 2 m 2c 4 1 v 2 c 2 0 m02 c 4 .

1 v2 c2
Tai ir yra energijos bei judjimo kiekio sryis:
E 2 p 2 c 2 m02 c 4 . (4.31)
Kadangi m0 ir c invariantai Lorenco transformacij atvilgiu,
tai ir kairioji lygybs (4.31) pus E 2 p 2 c 2 yra invariantas i
84 B. Martinnas
transformacij atvilgiu. Tai svarbus teorinis faktas. I lygties (4.31)

iplaukia reliatyvistin energijos iraika per impuls:
E p 2 c 2 m02 c 4 . (4.32)
Taigi reliatyvistin energij gali turti objektai, kurie rimties
mass neturi (m0 0). inomos dvi tokios dalels fotonas ir
neutrinas. J energija
E pc , (4.33)
o judjimo kiekis
E
p . (4.34)
c

1. Strypas ilgio l0 randasi rimties bvyje K atskaitos sistemoje,
judanioje greiiu v atvilgiu sistemos K. Kampas tarp jo ir x aies .
Kok kamp is strypas sudaro su x aimi atskaitos sistemoje K?
Koks strypo ilgis sistemoje K?
Sprendimas.
Tarus, kad sistemoje K koordinai ais x
sutampa su v kryptimi, strypo projekcijos x ir y ais bus
x
x , y y . Kadangi sistemoje K
1 2
y
l02 (x) 2 (y) 2 ir tg , tai sistemoje K:
x
v2 v2
l (x ) 2 ( y ) 2 (x) 2 1 2 ( y ) 2 l02 2
(x) 2
c c
v2
l0 1 cos 2 ,
c2
nes x l0 cos .
Kamp nustatome i sryio:
y v2
tg 1 2 tg .
x c
2. Koki form gyja apskritiminis diskas koordinai sistemoje,

kurios atvilgiu jis juda greiiu v, jei greiio kryptis sutampa su jo
diametru?
Sprendimas. Tarkime, kad judjimas vyksta iilgai x aies.
Judanio disko diametras Dx, lyginant su nejudanio diametru D0,
sumaja:
v2
Dx D0 1 2
D0 1 2 .
c
Tokiu pat santykiu sumaja ir vis styg esani auktyje y
nuo disko centro ilgio puss (x koordinats) (59 pav.):
x x0 1 2 .
Tuo tarpu tak y koordinats
nekinta. Kadangi nejudaniam
diskui
x02 y 2 R 2
59 pav. arba 2 ,
x0 R 2 y 2
tai judaniam:
x 2 ( R 2 y 2 )(1 2 ) .
I ia
x2 y2
1.
R 2 (1 2 ) R 2
Taigi diskas tampa elipse su pusamis R 1 2 ir R.
3. Atskaitos sistema K juda atvilgiu sistemos K greiiu V =

0,400 c. Dalels greitis sistemoje K yra v 0,175c(i j ) . Rasti
dalels greit ir jo modul sistemoje K.
Sprendimas. Sistemoje K greiio projekcijos yra:
vx V
vx 0,537c
Vvx ,
1 2
c
86 B. Martinnas
2
V
Vy 1 2
vy c 0,127c.
v
1 V x2

c

Todl greitis bus v 0,537 ci 0,127cj , o greiio modulis
v v x2 v y2 0,552c.
4. Koki didiausi energij gali gyti elektronas ciklotrone, jei jo
santykinis mass pokytis negali perengti 5%?
m0
Sprendimas. Ek E E0 c ( m0 ) c 2 ( m m0 ) .
2
1 2
m m0 E m
I ia k 2 . Kadangi 0,05,
m0 m0 c m0
tai Ek 0,05m0 c 2
5. Rasti reliatyvistin judjimo kiek p, kinetin ir pilnutin
energij elektrono, judanio v = 0,9 c greiiu.
Sprendimas. Reliatyvistin judjimo kiek randame pagal jo
apibrim:
m0 v c m0 c
p mv 5,6 10 22 kgm s ,
1 c
2
1 2
o kinetin energij i sryio

1
E k m0 c 2 1 1,06 10 13 J .
1 2

Pilnutin energij galime rasti keliais bdais:
m0 c 2
E Ek E0 Ek m0 c 2 p 2 c 2 m02 c 4 1,87 10 13 J .
1 2
5. SVYRAVIMAI IR BANGOS
5.1. Svyravimai ir j klasifikacija

Svyravimais vadinami procesai, kuriems bdingas judjim arba
bv nusakani fizikini dydi veri tam tikras pasikartojimas
laike. Svyraviminiai procesai gamtoje plaiai paplit ir j fizikin

prigimtis labai vairi. Tai gali bti kno periodinis vietos kitimas
mechaninis judjimas, aplinkos daleli judjimas garso bangoje,
tampos kitimas kintamosios srovs elektros tinkle, elektrini ir
magnetini lauk kitimas elektromagnetinje bangoje ir kt. Taiau visi
jie turi bendrus dsningumus, taigi jiems galima taikyti tuos paius
matematinio apraymo metodus.
iame skyriuje aptarsime tik mechaninius svyravimus, bet tai bus
pagrindas ir kitos prigimties svyravimams tirti.
Svyravimai vadinami periodiniais, jei io judjimo metu fizikini
dydi (parametr) verts pasikartoja lygiais laiko tarpais. Laiko
tarpas, per kur vyksta pilnas pasikartojimo ciklas, vadinamas periodu
T. Jei per laik t vyksta N svyravim, tai periodas T t /N (s).
1 N 1
Periodui atvirktinis dydis vadinamas daniu, o
T t s
svyravim teorijoje plaiai naudojamas dydis 2 cikliniu
arba kampiniu daniu. Paprasiausi periodiniai svyravimai yra
vadinami harmoniniais. Antra vertus, bet kok periodin proces
galima ireikti per harmoninius svyravimus, ir tai rodo harmonini
proces painimo svarb.
Mechaniniai svyravimai, kaip ir apskritai mechaniniai judjimai,
gali bti slenkamieji ir sukamieji. J matematinio apraymo
pagrindas diferencialins lygtys sudaromos: slenkamiesiems
svyravimams pagal antrj Niutono dsn, sukamiesiems pagal
pagrindin sukamojo judjimo dinamikos lygt.
Svyravimai, vykstantys neveikiant iorinei kintaniai jgai,
vadinami laisvaisiais. Kai laisvj svyravim mechanin energija
nekinta, svyravimai vadinami neslopinamaisiais, arba savaisiais.
Svyravimai, gauti veikiant iorinei priverstinei jgai, vadinami
priverstiniais. J savybs labai priklauso nuo priverstins jgos
ypatybi.
Aptarsime kelis svarbius mechaninio svyravimo pavyzdius.
5.2. Harmoniniai svyravimai

Harmoniniai svyravimai
gaunami knui svyruojant

apie jo
pusiausvyros padt ( r 0 ), kai j veikianti jga F proporcinga
88 B. Martinnas

kno nuokrypiui

r nuo pusiausvyros veikia prieinga nuokrypiui

kryptimi: F kr .
60 pav.
Paprasiausi harmoniniai svyravimai yra tokie, kai kno
judjimas vyksta iilgai tiess. Jie vadinami vienmaiais svyravimais.
Tokie kno svyravimai vyksta spyruoklinje spyruoklje veikiant
tamprumo jgai F kx, ir tai yra laisvj slenkamj svyravim
pavyzdys (60 pav.). ia k spyruokls tamprumo koeficientas (N/m),
o x kno nuokrypis nuo jo pusiausvyros padties (jo koordinat).
Veikiant tokia jga ma mass m be trinties strypu slystant rutuliuk
(materialj tak) pagal antrj Niutono dsn uraome
d 2x
max kx, arba m 2 kx . (5.1)
dt
Padalij ios lygybs abi puses i m ir paymj
k
0 , (5.2)
m
gauname
x 02 x 0 . (5.3)
Tai yra harmonini svyravim diferencialin lygtis. Jos
sprendinys yra laiko funkcija
x A cos 0t . (5.4)
Teigiamasis dydis A vadinamas svyravimo amplitude ir rodo
didiausi pagal modul nuokryp nuo pusiausvyros padties A
x max . Kampas 0 t vadinamas faziniu kampu, arba
svyravimo faze, o pradine faze. Pradin faz yra fiksuotas
kampas, nusakantis svyruojaniojo tako padt pradiniu laiko
momentu (t 0). Po vieno svyravimo periodo T knas grta pradin
padt. Taigi sprendinio (5.4) fazinis kampas per t laik pakinta
2 dydiu. I ia 0T 2 arba
2
0 2 0 . (5.5)
T
Harmoniniai svyravimai daniausiai apibriami ne pagal kn
veikianios jgos ypatybes, bet kinematikai pagal kno judjimo
pobd, t. y. lygt (5.4). Tada harmoniniais vadinami tokie svyravimai,
kai kno nuokrypis nuo pusiausvyros ireikiamas periodine kosinuso
arba sinuso funkcija. Svyravim, urayt per kosinus, galima
perrayti per sinuso funkcij pradinje fazje pridjus kamp /2.
Svyruojaniojo tako greit ir pagreit bet kuriuo laiko momentu t
randame diferencijuodami sprendin (5.4) laiko atvilgiu:

v dx / dt A0 sin 0 t A0 cos 0 t ,
2
(5.6)
a dv / dt A02 cos 0t A02 cos 0t .
(5.7)
Greit ir pagreit ireikme per kosinus, kad galtume palyginti
j pradines fazes su svyravimo (tako padt nusakania) lygtimi (5.4).
Matome, kad jos skiriasi, taigi skirtingais laiko momentais x, v ir a
gauna, pvz., maksimalias vertes.
Taikydami antrj Niutono dsn ir lygt (5.7), gauname jgos,
veikianios tak, apraym:
F mA02 cos(0 t ) m02 x . (5.8)
Taigi jga proporcinga poslinkiui nuo pusiausvyros ir veikia
prieinga kryptimi.
5.3. Svyruojaniojo tako energija

Harmoningai svyruojaniojo tako energija susideda i jo
kinetins ir potencins energijos. Kinetin energija yra kintanti laike
(laiko funkcija):
mv 2 mA 2 02
Ek sin 2 0 t . (5.9)
2 2
Potencin energij gauname vertin darb prie veikiani
tamprumo jg (itempiant spyruokl):
90 B. Martinnas
x A
m02 A 2
m0 xdx
2
E p Fdx cos 2 (0t ) . (5.10)
2
0 0
Matome, kad Ep taip pat yra laiko funkcija. Vis harmoningai
svyruojanio materialiojo tako energij gauname sudj momentines
kinetins (5.9) ir potencins (5.10) energijos vertes
mA 2 02 kA 2
E Ek E p . (5.11)
2 2
Taigi harmoningai svyruojaniojo kno mechanin energija
nepriklauso nuo laiko, ji vis laik lieka pastovi.
5.4. Harmoninis osciliatorius. Fizin ir matematin svyruokls

Harmoniniu osciliatoriumi vadinama bet kuri sistema, apraoma
diferencialine lygtimi
s 02 s 0 . (5.12)
Tai svarbus periodinio svyravimo pavyzdys,
plaiai taikomas klasikinje ir kvantinje fizikoje.
Aptarta spyruoklin svyruokl yra slenkamojo
judjimo harmoninio osciliatoriaus pavyzdys.
Sukamojo harmoninio svyravimo pavyzdys yra
fizin svyruokl. Fizine svyruokle vadinamas bet
kuris knas, svyruojantis apie nejudant tak arba
a, veikiamas gravitacijos jg (61 pav.). Atlenkt
nuo pusiausvyros kampu kn veikia grinantis
jgos momentas jo aies atvilgiu:
61 pav.
M F l mgl sin mgl . (5.13)
ia panaudotas maiems kampams , juos matuojant radianais, ryys
sin . Tokios svyruokls judjimas yra sukamasis, todl
diferencialin lygt uraome taikydami sukamojo judjimo apie a
pagrindin lygt (3.15):
I mgl ,
ia I kno inercijos momentas aies O atvilgiu; l atstumas nuo
aies iki mass centro. Paymj
02 mgl / I , (5.14)
gauname sukamj svyravim diferencialin lygt:
02 0 .
(5.15)
Ji savo urao forma yra ekvivalenti slenkamj harmonini
svyravim lygiai (5.3). Todl jos sprendinys skirsis nuo (5.4) tik tuo,
kad vietoje poslinkio bus nuokrypio kampas:
a cos(0 t ) , (5.16)
ia a svyravimo amplitud (rad.); pradin faz; 0 2
ciklinis danis. I (5.14) gauname svyravimo period:
2 I L
T 2 2 . (5.17)
0 mgl g
I
Dydis L vadinamas fizins svyruokls redukuotuoju ilgiu.
ml
Jis ireikia ilg matematins svyruokls, turinios tok pat period,
kaip konkreti fizin svyruokl.
vairiuose modeliuose danai taikoma ir vadinamoji matematin
svyruokl. Tai materialusis takas mass m, pakabintas ant nesvaraus
ir netsaus silo, svyruojantis gravitacijos lauke. J gerai atitinka
maas rutuliukas, pakabintas ant
ilgo, plono silo (62 pav.).
Matematins svyruokls judjim,
kaip materialiojo tako, galima
interpretuoti sukamuoju, bet galima
ir slenkamuoju judjimu. Jei j
priskirsime prie sukamj
svyravim, tai matematin
svyruokl bus atskiras fizins
svyruokls atvejis. skaiius, kad
materialiojo tako inercijos
62 pav. momentas aies O atvilgiu I ml2,
i (5.17) gauname
l
T 2 . (5.18)
g
Tar, kad rutuliuko judjimas slenkamasis apraymas tampa

sudtingesnis. I ties, gravitacijos mg i silo tamprumo Fr

atstojamoji jga F veikia statmenai silui, taigi knui judant keisis
jos kryptis erdvje. Bendruoju atveju ios jgos negalima ireikti
92 B. Martinnas

priklausomybe F kr , taigi ir svyravimai nebus harmoniniai.
Taiau, kai svyravimai mai, galima nekreipti dmesio rutuliuko

judjimo krypties kitim (vektoriaus r krypties pokyius) ir nagrinti
judjim iilgai lanko. Tada materialiojo tako judjimas kiekviename
jo trajektorijos (lanko) take vyksta lanko liestins tame take
kryptimi. Pagal antrj Niutono dsn, jgos F projekcijai krypt,
uraome:
ma mg sin .
r s
Kadangi maiems kampams sin , gauname
l l
ms k s ir s 02 s 0 , (5.19)
ia s poslinkis lanku; k mg/l ir 02 k / m . Lygtis (5.19)
ekvivalentika (5.3) lygiai. Taigi jos sprendinys
s S a cos(0 t ) . (5.20)
Tai reikia, kad svyruojanti maais kampais matematin
svyruokl iilgai trajektorijos lanko juda harmoningai periodu
2 m l
T 2 2 .
0 k g
5.5. Harmonini svyravim vaizdavimas

Harmoniniai slenkamieji svyravimai vaizduojami taikant
matematin amplituds vektoriaus model. Svyravimui iilgai
koordinats x, pvz.:
x A cos(0t ) , (5.21)
pavaizduoti briama x ais ir i jos tako
O briamas ilgio (modulio) A
amplituds vektorius A , su aimi x
sudarantis kamp (63 pav.) io
vektoriaus projekcija x a
x A cos savo verte sutampa su
pradiniu (t 0) materialiojo tako
poslinkiu nuo pusiausvyros judjimo 63 pav.

lygtyje (5.21). Vektori A sukant pastoviu kampiniu greiiu 0 apie
tak O prie laikrodio rodykl, jo kampas su x aimi kinta pagal

dsn 0t , o vektoriaus projekcijos ilgis a x ireikiamas
x A cos 0t . Taigi projekcijos ilgis bet kuriuo laiko momentu
atitinka materialiojo tako poslink nuo pusiausvyros (5.21). Parinkus
vektoriaus ilg pagal svyravimo amplitud taip pavaizduojamas bet
koks harmoninis svyravimas.

Atkreipkime dmes, kad iame
modelyje vektoriaus A projekcija y a yra
y A sin 0t . (5.22)
Artimas amplituds vektoriui modelis taikomas ir svyravim apraant
kompleksiniu skaiiumi.
Paprasiausi kompleksin skaii z sudaro realioji dalis,
priklausanti tik nuo koordinats x ir menamoji iy:
z x + iy, (5.23)
ia i 1 . Grafikai kompleksinis skaiius pavaizduojamas jo
realij dal x atidedant iilgai horizontaliosios aies, o menamj dal
menamojoje ayje, nukreiptoje
vertikaliai (64 pav.). Taigi
kompleksinis skaiius
pavaizduojamas ploktumos taku.
Kadangi ploktumos tak visuomet
galima nusakyti radiuso vektoriumi,
tai kompleksin skaii atitiks
radiusas vektorius, ivestas i
poliaus (koordinai pradios).
Pasinaudoj inoma Eilerio formule
64 pav. kompleksiniam skaiiui e i :
e i cos i sin , (5.24)
harmonin svyravim, vykstant ayje x (5.21), tapatiname su realija
dalimi kompleksinio skaiiaus
x* Ae i ( t ) . (5.25)
Jam taikydami Eilerio formul (5.24), gauname realiosios dalies
atitikim (5.21) lygiai:
x* A cos 0 t iA sin t . (5.26)
94 B. Martinnas
Kompleksinio skaiiaus konstantos A ir savo verte turi sutapti

su vaizduojamo svyravimo amplitude ir pradine faze. Uraas (5.25)
supaprastja, taikant kompleksin amplitud A* Ae i :
x* A * e it . (5.27)
Tai ir yra harmoninio svyravimo uraas kompleksiniu skaiiumi.
Kompleksinio skaiiaus modulis, taigi ir radiuso vektoriaus ilgis
kompleksinje erdvje, gaunamas kompleksin skaii dauginant i
sujungtinio, t. y. skaiiaus, besiskirianio tik enklu prie i. I ties
kompleksin skaii x* (5.25) daugindami i jam sujungtinio x,
gauname x * x Ae i ( t ) . Ae i (t ) A 2 . Taigi A x * x .
5.6. Vienos krypties svyravim sudtis

Danas atvejis, kai judjimas viena kryptimi (pvz., iilgai x aies)
susideda i keli vienu metu vykstani harmonini svyravim. Taip,
pvz., svyruoja rutuliukas, pakabintas ant spyruokls prie vagono lub.
ems atvilgiu jo poslinkis nuo pusiausvyros bus ireikiamas atskir
poslinki dl vagono vertikalaus svyravimo ir rutuliuko poslinkio
deformuojant spyruokl suma:
x x1 x2 . (5.28)
Svyravimus uraius per periodines kosinuso funkcijas, kai abu
svyravimai to paties danio 1 2 0 , bet skirtingos j pradins
fazs, gauname
x1 A1 cos 0t 1 ,
(5.29)
x2 A2 cos 0t 2 .
Atstojamojo svyravimo apraymo
iekosime pagal svyravimo pavaizdavim
amplituds vektoriumi (grafikai).

Ibr
amplituds vektorius A1 ir A2 kampais 1
ir 2 x aies atvilgiu (65 pav.) gauname
A 2 A12 A22 2 A1 A2 cos( 2 1 ) , 65 pav.
A1 sin 1 A2 sin 2
tg . (5.30)
A1 cos 1 A2 cos 2
Taigi atstojamasis svyravimas bus harmoninis, nes j vaizduojantis

amplituds vektorius turi pastovi
amplitud

ir sukasi pastoviu
greiiu, kartu su vektoriais A 1 ir A 2 . Amplituds vert,
priklausomai nuo fazi skirtumo ir 2 1, gali turti vertes nuo Amax
A1 +A2 iki Amin A1 A2. Taigi rezultatyvus svyravimas bus:
x A cos 0t . (5.31)
Be abejo, rezultat buvo galima gauti (5.28) raius lygtis
(5.29) trigonometriniais veiksmais, bet vaizdumas bt maesnis.
5.7. Muimai
Tai labai svarbus vienos krypties svyravim sudties atvejis, kai
du sudedami svyravimai maai skiriasi savo daniu. iuo atveju
gaunami vieno danio svyravimai su periodikai besikeiiania
(pulsuojania) amplitude. Tokie svyravimai vadinami muimais.
Tarkime, kad sudedami svyravimai turi vienodas amplitudes A1 A2
A, o daniai skiriasi << 1 dydiu. Pavaizduojant iuos
svyravimus grafikai, amplituds vektoriai suktsi iek tiek skirtingais
kampiniais greiiais. Dl to bus laiko momentai, kai j kryptys sutaps.
Jei nuo tokio momento pradtume atskaiiuoti laik, tai abiej
svyravim pradins fazs bus vienodos:
x1 A1 cos 1t ,
(5.32)
x2 A2 cos 2t .
i svyravim fazi skirtumas vis laik kinta ir j ireikia
priklausomyb
(2 1 )t t .
Taigi i grafinio svyravim vaizdo (49 pav.) gautas atstojamojo
svyravimo amplituds kvadratas (5.30) iuo atveju bus:
A 2 A12 A22 2 A1 A2 cos t . (5.33)
Atstojamasis svyravimas bendruoju atveju nra harmoninis, nes
amplituds vektoriaus sukimosi greitis kinta. Taiau, kai sudedam
svyravim amplituds lygios (A1 A2 A), atstojamasis svyravimas,
skaiius (5.32) ir iskleidiant cos(t ) funkcijas, uraomas:
96 B. Martinnas
1 2
x x1 x2 2 A cos 2 t cos 1 t . (5.34)
2 2
Pirmasis kosinusas ioje lygtyje kinta mau daniu, palyginti su
antruoju, todl patogu, interpretuojant svyravim sum (5.34), vadinti
j atstojamja amplitude. Suminis svyravimas vyks pastoviu cikliniu
1 2
daniu , taigi jis bus harmoninis kintanios amplituds
2
svyravimas.
Amplituds pasikartojimo periodas Tm apibdinamas laiku, per
kur pasikartoja kosinuso modulio vert (amplitud visuomet
teigiama). Kadangi kosinuso modulis pasikartoja per radian, tai i
amplituds iraikos iplaukia:
2 1
Tm
2
arba
2
Tm . (5.35)
2 1
I ia amplituds kitimo danis
1
m 2 1 . (5.36)
Tm
Matome, kad amplituds atsikartojimo danis lygus sudedam
svyravim dani skirtumui. Kai sudedami daniai maai skiriasi, per
vien amplituds atsikartojimo period vyksta daug svyravim
(66 pav.). is reikinys vadinamas muimais. Atkreipkime dmes, kad
interpretuodami lygties (5.34) pirmj daugikl, kaip suminio svyravimo
amplitud, mme tik jo modul. Dl to io daugiklio neigiamos verts
liko praleistos. Jos pasireikia tuo, kad veikia svyravimo faz ir,
svyravimai abiejose minimumo pusse vyksta prieingose fazse.
66 pav.
Muimai taikomi atliekant danio matavimus, kai turime inomo
danio etalon. Nustaius muim dan, randamas neinomo
svyravimo danis. Toks metodas taikomas, pvz., atliekant elektros
talpos ir induktyvumo matavimus, derinant muzikos instrumentus ir
kt.
5.8. Statmen harmonini svyravim sudtis

Materialiojo tako svyravimai, vykstantys iilgai vienos tiess,
apraomi vieno dydio koordinates x kitimu laike. Tai vieno laisvs
laipsnio judjimas. Sudtingesnis materialiojo tako judjimas
gaunamas, kai jis vienu metu dalyvauja dviejuose tarpusavyje
statmenuose harmoniniuose svyravimuose. Tai paprastas dviej
laisvs laipsni judjimo pavyzdys.
Tarkime, kad materialusis takas dalyvauja svyravimuose iilgai
ai Ox ir Oy, kuri judjimo lygtys
x A1 cos t 1 ,
(5.37)
y A2 cos t 2 .
Taigi nagrinsime vienodo danio 1 2 svyravimus. I
judjimo lygi (5.37) eliminav laik t, gausime trajektorijos lygt.
Tam, skleisdami kosinusus, perraome (5.37) lygtis.
x
cos t cos 1 sin t sin 1 ,
A1
y
cos t cos 2 sin t sin 2 . (5.38)
A2
Sudaugin abi pirmosios lygties puses i cos 2, o antrosios i
cos 1 ir atm i pirmosios antrj lygt, gauname
x y
cos 2 cos 1 sin t sin( 2 1 ) . (5.39)
a1 a2
Dauginant (5.38) lygtis atitinkamai i sin2 ir sin1 bei i
pirmosios atimant antrj lygt gaunama
x y
sin 2 sin 1 cos t sin( 2 1 ) . (5.40)
a1 a2
98 B. Martinnas
Pakl lygi (5.39) ir (5.40) abi puses kvadratu ir jas

sumuodami, eliminuojame laik ir gauname trajektorijos lygt
x2 y2 2 xy
2
2 cos 2 1 sin 2 2 1 . (5.41)
A1 A2 A1 A2
Tai yra bendroji elipss lygtis. Jos padtis koordinai Ox ir Oy
atvilgiu priklauso nuo amplitudi A1, A2 ir fazi skirtumo 2 1.
Taigi bendruoju atveju tako judjimas vyksta elipse, skaiius ir jos
ribinius atvejus ties ir apskritim. Dabar aptarsime kelet konkrei
atvej.
1. Kai sudedam svyravim fazi skirtumas 2 1 k 2 ir
k 0, 1, 2, ..., i (5.41) iplaukia
x2 y2 2 xy 2
0 arba x y 0 , taigi
A12 A22 A1 A2 A A2
1
x y A2
ir 0 . I ia y
x . Tai tiess, einanios per
A1 A2 A1
koordinai pradi, sudaranios su x aimi kamp tg A2/A1 lygtis.
Atstojamasis (suminis) tako poslinkis nuo pusiausvyros bus
(67 pav.):
S x2 y2 A12 cos 2 (t ) A22 cos 2 (t )
A12 A22 cos(t ) .

Taigi iilgai tiess svyravimas vyks harmoningai, jo amplitud
A A12 A22 .
2. Kai fazi skirtumas 2 1 k, k 1, 3, 5, ..., i lygties
(5.41) gauname
A
y 2 x.
A1
Taigi judjimo trajektorija bus ties,
einanti per antrj ir ketvirtj ketvirius.
67 pav.

3. Kai sudedam svyravim fazi skirtumas 2 1 , i
2
x2 y2
lygties (5.41) gauname 1.
A12 A22
Tai elipss, kurios ays sutampa su koordinai aimis, lygtis.
Kai svyravim amplituds lygios A1 A2, elips virsta apskritimu.
Tako judjimas vyksta laikrodio rodykls judjimo kryptimi. Elipss

trajektorija gaunama ir esant fazi skirtumui 2 1 , bet
2
tako judjimas vyksta prie
laikrodio rodykls judjimo krypt.
Sudedant statmenus skirtingo
danio svyravimus, pastovios
judjimo trajektorijos nebna,
iskyrus atvejus, kai dani santykis
68 pav. ireikiamas sveikaisiais skaiiais.
Trajektorijos forma ir iuo atveju
priklauso nuo amplitudi santykio bei pradini fazi skirtumo.
Sudedant statmenus svyravimus, gaunamos pastovios trajektorijos,
vadinamos Lisau figromis. Pateikti keli Lisau figr pavydiai
(68 pav.).
Praktikai Lisau figros taikomos harmonini svyravim
daniui ir fazei nustatyti, kai turime inomo danio etalonin
harmonin svyravim.
5.9. Slopinamieji svyravimai

Nagrinsime spyruoklins svyruokls (44 pav.) svyravimus
klampioje aplinkoje dujose arba skystyje. Judant rutuliuk iuo
atveju, be tamprumo jgos F kx, veiks ir trinties (klampos) jga,
nukreipta judjimui prieing pus ir proporcinga judjimo greiiui
(kai mai greiiai):
Ftr rv rx . (5.42)
Judjimo diferencialin lygt gauname i antrojo Niutono dsnio:
mx kx rx . (5.43)
Abi lygties puses dalijant i mass m, paymj
100 B. Martinnas
k r
02 ir 2 , (5.44)
m m
gauname diferencialin slopinamj svyravim lygt:
x 2 x 02 x 0 . (5.45)
Dydis vadinamas slopinimo koeficientu. Kai 0,
harmoningai svyruojanio kno mechanin energija nekinta.
Diferencialins lygties (5.45) sprendinio iekosime i karto priskyr
jam urao form:
x Z (t ) e t . (5.46)
Surad pirmj ir antrj sprendinio (5.46) ivestines, ra jas
lygt (5.45) ir suprastin i daugiklio e-t, gauname
Z (2 2 ) Z 0 .
0 (5.47)
ios lygties sprendinys priklauso nuo koeficiento 02 2
enklo. Kai jis teigiamas, paymjus
2 02 2 , (5.48)
lygtis (5.47) tampa harmonini svyravim lygtimi:
Z 2 Z 0 . (5.49)
Jos sprendinys yra:
Z A0 cos t . (5.50)
Diferencialins lygties (5.45) sprendin gauname (5.50) ra
(5.46):
x A0 e t cos t , (5.51)
ia A A0 e t (5.52)
yra slopinamj svyravim amplitud; A0 pradin amplitud.
Grafikai sprendinys (5.51) pavaizduotas (69 pav.) Svyravim
ciklinis danis 0 (r. 5.48) ir tik tada, kai 0, 0 . Kitas
svyruokls judjimo atvejis gaunamas, kai didelis slopinimas > 0.
Tada svyravim danis tampa menamuoju (5.48), o tai rodo, kad
svyravim nra. iuo atveju ivesta i pusiausvyros svyruokl ltai
grta pusiausvyros padt (70 pav.).
Svyravimo slopinimas vertinamas pagal jo amplituds majim
laike. Tam taikomas relaksacijos laikas laiko tarpas, per kur
svyravimo amplitud sumaja e kart: A0 / A e . Relaksacijos

laiko ry su slopinimo koeficientu gauname i (5.52):
A
e 1 e . (5.53)
A0
69 pav. 70 pav.
Taigi
1
. (5.54)

Kitas slopinimo vertinimas yra nurodant svyravim skaii, per
kur amplitud sumaja e kart. Uraius dvi gretimas laike
amplitudes, t. y. amplitudes laiko momentais t ir t + T (5.52), j
santykis vadinamas slopinimo dekrementu:
A(t )
eT . (5.55)
A(t T )
io santykio natrinis logaritmas vadinamas logaritminiu
dekrementu:
A(t )
ln T . (5.56)
A(t T )
ra iraik i (5.54) gauname
T 1 1
. (5.57)
/ T N0
Taigi logaritminis slopinimo dekrementas yra atvirktinis dydis
svyravim skaiiui N0, per kur amplitud sumaja e kart.
102 B. Martinnas
5.10. Priverstiniai svyravimai

Realioje svyruoklje kompensuojant jos energijos nuostolius,
gaunami neslopinamieji svyravimai. Mechaninje harmoningai
svyruojanioje svyruoklje energijos nuostolius gali kompensuoti
periodikai veikianti jga. Tai labai bendras priveriamj svyravim
atvejis. Mes nagrinsime atvej, kai paalin jga, veikianti
svyruojant kn (44 pav.), kinta harmoningai pagal dsn
F F0 cos t . (5.58)
Kno judjimo diferencialin lygt gauname i antrojo Niutono
dsnio:
mx kx rx Fo cos t . (5.59)
Padalij abi puses i m ir paymj 02 k / m , 2 r/m ir
f0 F0/m, gauname
x 2 x 02 x f 0 cos t . (5.60)
Tai ir yra priverstini svyravim diferencialin lygtis.
Matematins analizs poiriu, tai nevienalyt lygtis, nes joje yra
narys, neturintis kintamojo x. Nevienalyts lygties (5.60) bendrasis
sprendinys yra lygus jai atitinkanios vienalyts lygties (5.45)
bendrojo sprendinio (5.51) ir nevienalyts lygties (5.60) atskirojo
sprendinio sumai. Bendrasis sprendinys ypatingas tuo, kad jame yra
laisvosios konstantos A0 ir , parenkamos pagal konkretaus
eksperimento ypatybes. Atskirasis sprendinys toki laisvai parenkam
dydi neturi. Bet lygties (5.45) sprendinys aprao slopinamuosius
svyravimus, taigi jo indlis bendr sprendin reikmingas tik trump
laik svyravimo proceso pradioje, kol nusistovi pastovi priverstini
svyravim amplitud. Nusistovjusius harmoninius svyravimus aprao
atskirasis sprendinys. Jo iekosime pasirink sprendinio iraik
X A cos t . (5.61)
Taigi darome prielaid, kad nusistovj svyravimai vyksta
priverianios jgos daniu . Konstantas A ir randame i
reikalavimo, kad is sprendinys atitikt (5.60) lygt. Surad ivestines
X A sin(t ) ir X A2 cos(t ),
raome diferencialin lygt (5.60) ir funkcijas sin(t + ),
cos(t + ) iskleidiame. Kadangi sin t ir cos t kintant laikui
keiiasi skirtingai, kad gauta lygyb galiot esant bet kokioms laiko
vertms, koeficientai kiekvienos i i funkcij abiejose lygybs

pusse turi bti lygs. Taip gauname lygtis:

A 02 2 cos 2A sin f 0 ,
A02 2 sin 2A cos 0.
(5.62)
Jas pakl kvadratu ir sudj, gauname nusistovjusi svyravim

amplitud:
f0
A . (5.63)

2
02 2 4 2 2
I antrosios (5.62) lygties
randame sry, nusakant pradin
71 pav.
faz:
2
tg . (5.64)
02 2
ra (5.63) ir pradin faz i (5.64) (5.61) gauname atskirj
lygties (5.60) sprendin, o pridj (5.51) ir bendrj sprendin. Jo
grafinis vaizdas pateiktas (71 pav.).
Dabar aptarsime nusistovjusi svyravim ypatybes, taigi
nagrinsime atskirj sprendin (5.61). Nusistovjusi svyravim
amplitud A (5.63) proporcinga f0, taigi ir paalins jgos amplitudei
F0. Be to, amplitud dar priklauso nuo paalins jgos danio .
Amplituds priklausomyb
nuo danio, kai jgos amplitud
nekinta ir 1 < 2 < 3
pavaizduota (72 pav.). Esant
tam tikram daniui, amplitud
gyja didiausi reikm. Tai
reikia, kad svyruokl
jautriausia tam tikro danio
jgos veikimui. is reikinys
vadinamas rezonansu, o j
atitinkantis svyravim danis
rezonansiniu. Atkreipkime
72 pav.
104 B. Martinnas
dmes, kad rezonansinis danis rez maesnis u savj 0 ir tuo

daugiau, kuo didesnis .
Rezonansin dan matematikai randame i amplituds iraikos
(5.63), iekodami vardiklio poakninio reikinio minimumo. Tam jo
ivestin pagal dan prilygin nuliui, gauname

4 02 2 8 2 0 .
i lygtis turi tris aknis: 0 ir 02 2 2 . Danis

0 atitinka maksimum, o neigiama reikm atmetama, nes reals
daniai negali bti neigiami. Taigi
rez 02 2 2 . (5.65)
ra i vert (5.63), gauname rezonanso amplitud
f0
Arez . (5.66)
2 02 2
I ios iraikos iplaukia, kad jei
0, tai Arez , o i (5.65), kad tada
rez 0.
Lygtis (5.64) rodo, kad nusistovj
svyravimai savo faze atsilieka nuo
priverstins jgos. Be to, j faz
priklauso nuo slopinimo koeficiento . 73 pav.
Jgos daniui kintant nuo 0 iki , faz
kinta nuo 0 iki , o daniui 0 faz /2 (73 pav.).
Rezonanso reikiniai svarbs daugelyje technikos srii, pvz.,
aviacijoje, laivyboje, statyboje, nes maa periodin rez danio jga
gali sukelti katastrofikas pasekmes. Jie panaudojami radiotechnikoje,
akustikoje ir kt.
Kai = 0 (veikia pastovi jga) i (5.63) gauname:
f 0 F0
A h.
02 k
ia h i Huko dsnio iplaukiantis pastovus nuokrypis nuo
pusiausvyros.
5.11. Bangos
Jei dal bet kurios itisins aplinkos kietojo kno, skysi ar
duj priveriame harmoningai svyruoti, tai dl sveik tarp tos
aplinkos daleli svyruojanios dalies judjimo kiekis ir energija bus
perduodama kaimyninms aplinkos dalelms, o jos dar toliau
esanioms dalelms. Taigi vyks procesas svyravimai plis aplinkoje ir
tai vadinama banga. Aplinkos dalels nra bangos neamos, jos tik
svyruoja apie savo pusiausvyros padt.
Pagal daleli judjimo krypt bangos plitimo atvilgiu bangos
skiriamos skersines ir iilgines bangas. Skersinje bangoje dalels
svyruoja statmenai, o iilginje iilgai bangos plitimo krypties.
Skersini ir iilgini bang plitimas parodytas 74, 75 pav.
74 pav.
75 pav.
Taigi skersins bangos plitimas panaus sinusoids plitim, ant

kurios lyg plds statmenai bangos plitimo krypiai svyruoja dalels
apie savo pusiausvyros padt.
106 B. Martinnas
Iilgini bang reikimasis yra daleli sutankjimai ir

praretjimai, susidarantys dalelms svyruojant apie pusiausvyros
padt, plintantys aplinkoje.
Bang apibdina jos ilgis tai atstumas, kur banga nueina per
vien period T:
T /v , (5.67)
ia v bangoje svyruojani daleli danis (bangos danis). Takai,
bangos sklidimo kryptimi nutol per bangos ilg , svyruoja vienodoje
fazje. Bangos, plintanios i bang altinio, fiksuotu laiko momentu
pasiekt tak visuma vadinama bangos frontu. Vliau buv fronto
takai svyruoja vienodoje fazje ir tai vadinama banginiu paviriumi.
Bangini paviri yra be galo daug. Bangos frontai gali bti vairs
priklausomai nuo altinio ir aplinkos savybi. Paprasiausi atvejai yra
plokiosios ir sferins bangos. Plokiojoje bangoje banginiai
paviriai yra visuma tarpusavyje lygiagrei ploktum, statmen
bangos plitimo krypiai, o sferinje bangoje visuma koncentrini
sfer.
Skersins bangos gali plisti aplinkose, kuriose atsiranda
tamprumo jgos, aplinkos sluoksniui pajudjus kito sluoksnio
atvilgiu (pakeitus kno form). Tai
bdinga tik kietiesiems knams ir
skysio paviriui. Taigi skersins
bangos gali plisti tik kietuosiuose
knuose ir skysio paviriumi.
Iilgins bangos gali plisti
aplinkose, kuriose tamprumo jgos 76 pav.
atsiranda keiiant tr. Taigi jos gali plisti dujose, skysiuose ir
kietuosiuose knuose. Atkreipkime dmes, kad tik kietuosiuose
knuose gali plisti skersins ir iilgins bangos.
Laiko momentu t fiksuojant vis tak, esani x ayje, gytus
poslinkius nuo pusiausvyros plokiojoje bangoje, gautume 76 pav.
pavaizduot kreiv.
5.12. Plokiosios bangos lygtis

Bangos lygtis ria aplinkos tako koordinat
su tame take dl plintanios bangos kintaniu
dydiu. Mechaninje bangoje toks dydis yra
77 pav.
materialiojo aplinkos tako poslinkis nuo jo pusiausvyros padties.

Plokiajai bangai plintant iilgai x aies banginiais paviriais, bus
aiai x statmenos ploktumos S (77 pav.). Taigi vis i ploktumos
tak svyravim fazs vienodos, o kai nra energijos nuostoli,
vienodos ir amplituds. iuo atveju tako su koordinate x svyravimai
tik faze skiriasi nuo svyravim tako x 0. Fazi skirtumas atsiranda
todl, kad banga tak x pasiekia vliau laiko tarpu
x
,
v
ia v bangos plitimo greitis.
Jei tako x 0 harmoniniai svyravimai ireikiami lygtimi
(0, t ) A cos(t ) ,
tai tako x svyravim lygtis bus
x
( x, t ) A cos[(t ) ] A cos t . (5.68)
v
Tai yra plokiosios harmonins bangos lygtis, apraanti dalels
su koordinate x poslink nuo pusiausvyros laiko momentu t skersinje
ir iilginje bangoje.
I bangos lygties (5.68) galima rasti bangos plitimo greit. Uraius
x
t const,
v
kintant laikui t, ta pati faz (const) bus vis kituose takuose x. Jos
plitimo greit gauname diferencijuodami
dx
dt 0,
v
i ia v dx/dt. Taigi pastovios fazs plitimo greitis sutampa su
bangos greiiu aplinkoje.
Plokiosios bangos lygtis uraoma paprasiau taikant bangin
skaii k 2/. Kadangi
2 2
k, (5.69)
v T v
tai bangos lygtis (5.68) per bangin skaii k uraoma
A cos[(t kx ) ] . (5.70)
Bangos, plintanios prieinga x aiai kryptimi, greitis v
neigiamas, taigi bangos lygtis bus
108 B. Martinnas
A cos[(t kx) ] . (5.71)

Beje, takinio altinio sferins bangos lygtis skiriasi tik tuo, kad
jos amplitud tolstant nuo altinio maja dsningumu A A0/r:
A r
0 0 cos[(t kx) ] ,
r
ia A0 bangos amplitud vieno metro atstumu nuo altinio, o
r0 1 m .
5.13. Bangin lygtis

Nagrintos plokiosios bangos (5.70), sferins bangos (5.71) ir
bet kok bangos front turinios plintanios bangos yra atitinkamos
diferencialins lygties sprendiniai. i diferencialin lygtis
apibendrintai vadinama bangine lygtimi. Bangai, plintaniai vienalyte
izotropine aplinka, bangin lygtis yra:
2 2 2 1 2
. (5.72)
x 2 y 2 z 2 v 2 t 2
Plokiajai bangai, plintaniai iilgai x aies, bangin lygtis
paprastesn
2 1 2
. (5.73)
x 2 v 2 t 2
Galima sitikinti, kad lygtys (5.70) ir (5.71) atitinka (5.73)
diferencialin lygt, taigi yra jos sprendiniai.
5.14. Bangos energija ir intensyvumas
Tarkime, kad plokioji banga, plintanti iilgai aies y, apraoma

lygtimi:
x A cos(t ky ).
i banga sukelia aplinkos daleli virpesius apie j pusiausvyros
padt. Dl to iskirtas aplinkos mass elementas dm dV gyja
kinetin energij
1 1
dE k mv 2 dVA 2 2 sin 2 (t ky ).
2 2
(5.74)
Be to, dl aplinkos daleli virpesi, tampri aplinka deformuojasi

ir todl gyja potencins energijos. rodyta, kad iskirtam aplinkos
trio elementui dV tenkanti kinetin ir potencin energija lygios:
dE k dE p .
skaiius, kad fiksuotai y vertei sinuso kvadrato vidurkis per
period lygus , gauname bangos energijos vidutin tank (J/m3):
dE 1
w A 2 2 , (5.75)
dV 2
ia dE dEk dE p .
Bangos per laiko vienet pro nagrinjam plot S perneta
energija vadinama energijos srautu . Plokiosios bangos pro ploto
vienet, statmen bangos plitimo krypiai, per 1 s pernetas energijos
kiekis vadinamas bangos intensyvumu I w v . Taikydami dydius
, I ir w , plokiosios bangos pernet energij, jai krintant
statmenai plotui S, per laik t ireikiame:
E t I S t w v S t . (5.76)
5.15. Bang interferencija

inome, kad materialiajam takui vienu metu dalyvaujant
dviejuose, taigi ir keliuose svyravimuose jo suminis svyravimas
gaunamas geometrikai sumuojant j amplitudi vektorius.
Vektorinis sumavimas visuomet ireikia poym, kad sumuojami
dydiai veikdami kartu nekeiia vienas kito.
Kai aplinkoje plinta kelios bangos skirtumas yra tik tas, kad
aplinkos tak svyravimus sukuria kiekviena banga, nekeisdama kit
veikimo. Taigi bangos paprasiausiai persikloja ir tai vadinama bang
superpozicijos principu. Kai persiklojanios bangos turi pastov fazi
skirtum, jos vadinamos koherentinmis. Koherentinmis gali bti tik
to paties danio bangos.
Persiklojant koherentinms bangoms,
stebimas interferencijos reikinys
svyravimai vienuose takuose
sustiprja, o kituose susilpnja
priklausomai nuo tak vietos bang
persiklojimo zonoje. Toks priklausantis
nuo tak padties j sumini
78 pav.
110 B. Martinnas
svyravimo amplitudi susiskirstymas vadinamas interferenciniu

vaizdu. Tik koherentini bang interferencinis vaizdas nekinta laike.
Tarkime, kad dvi bangos plinta i koherentini ta paia faze
svyruojani altini S1, S2 ir pasiekusios bet kur tak Ai suadina
svyravimus (78 pav.), kuri fazi skirtumas (r. 5.71):
2
k ( r2 r1 ) (r2 r1 ) . (5.77)

Tada takuose, kuriuose 2m ( m 0,1, 2,...)
sumin amplitud bus didiausia, ir tai bus interferenciniai
maksimumai. Takuose, kuriuose bang fazi skirtumas
( 2m 1) ( m 0,1, 2,...) , bus stebimi interferenciniai
minimumai.
5.16. Stoviniosios bangos
Atskiras ir svarbus bang interferencijos atvejis yra interferencija
dviej vieno danio bang, plintani aplinkoje prieingomis
kryptimis. Nusistovjs iuo atveju amplitudi pasiskirstymas
vadinamas stovinija banga. Terminas stovinioji banga paymi,
kad iuo atveju banga nepernea aplinkoje energijos, kaip
sklindanioji banga. Energij turi sukaup dalels ir vyksta tik
energijos kaita i kinetins potencin, ir atvirkiai.
Stoviniosios bangos lygt gausime tuo atveju, kai dvi x ayje
prieprieai plintanios harmonins bangos yra vienod amplitudi
A1 A2 A. Atskaitos pradia parinkus tak, kuriame abi bangos turi
vienod faz ir laik pradjus skaiiuoti nuo momento, kai iame take
1 2 A , j lygtys (5.70), (5.71) uraomos:
1 A cos(t kx),
2 A cos(t kx).
Sudj poslinkius, gauname stoviniosios bangos lygt
x
1 2 2 A cos kx cos t 2 A cos 2 cos t .

(5.78)
I ia iplaukia, kad kiekviename take x svyravimai vyksta
daniu , o svyravimo amplitud As priklauso nuo tako koordinats
(79 pav.):
2x
As 2 A cos . (5.79)

79 pav.
2x
Takuose x, kuriuose m ( m 0, 1, 2,...) ,

stoviniosios bangos amplitud maksimali As 2A. Takuose, kuriuose
2x
( 2m 1) ( m 0, 1, 2,...) , As 0. Takai, kuriuose
2
amplitud didiausia, vadinami ppsniais, o kuriuose maiausia
mazgais. Pereinant nuo vieno ppsnio prie kito m pakinta per vienet,
2x
taigi . I ia atstumas tarp gretim ppsni x .
2
Lengva sitikinti, kad toks pats atstumas ir tarp gretim mazg. Be to,
i (5.78) iplaukia, kad vis tak svyravimai vykt viena faze, jei
2 x
neskaitytume enklo cos , einanio amplitud As. J skait

2 x
gauname, kad daugiklis 2Acos pereinant mazg keiia enkl,

todl ir svyravimo faz kinta per .
Danai sklindaniajai bangai prieingos krypties banga gaunama
dl jos atspindio. Jei atspindys vyksta nuo tankesns aplinkos, tai
atspindio metu banga praranda pus bangos (faz keiiasi per ) ir
stoviniojoje bangoje atspindio take gaunamas mazgas (80 a pav.).
Jei atsispindi nuo maesnio tankio aplinkos, tai faz nesikeiia ir
atspindio take gaunamas ppsnis (80 b pav.).
112 B. Martinnas
a) b)
80 pav.
5.17. Garsas
Tampriosios bangos, kuri danis nuo 20 iki 20 000 Hz,
pasiekusios mogaus aus, sukelia garso pojt. Maesnio kaip 20 Hz
danio bangos vadinamos infragarsu, o didesnio u 20 000 Hz
ultragarsu.
Gars mons skiria pagal aukt, tembr ir garsum. iuos
subjektyvius vertinimus atitinka tam tikra garso bangos
charakteristika. Garso bangos plinta tamprioje aplinkoje: dujose,
skysiuose ir kt. J greitis priklauso nuo aplinkos savybi ir iorini
slyg, pvz., temperatros, slgio ir kt. Pastovaus danio (pastovaus
aukio) garsas vadinamas tonu. Pagrindin ton lydintys silpnesni
didesnio danio (aukio) tonai vadinami obertonais. Jie lemia garso
tembr. Grynam tonui gauti naudojami kamertonai. Garsai, sudaryti i
bang, turini tam tikrus danius, rinkinio vadinami toniniais.
Toninio garso auktis nusakomas pagrindiniu (maiausiu) daniu.
Garsai, turintys tam tikrame diapazone itisin dani spektr,
vadinami lamesiais.
Garso garsumas ireikiamas per fizikin dyd bangos
intensyvum.
Ausis ne vienodai jautri vairaus danio bangoms. Nustatant ry
tarp intensyvumo ir garsumo, imamas danis i ausiai jautriausios
7004000 Hz dani srities 1000 Hz danis. io danio
intensyvumo I0 1012 W/m2 banga vadinama girdos slenksiu.
Dujose tokia iilgin banga sukelia amplituds p0 2,0105 Pa
slgio svyravimus. Ryys tarp garso intensyvumo ir garsumo

apytikriai atitinka dsn: intensyvumui didjant pagal geometrin
progresij, garsumas didja pagal aritmetin progresij.
Matematikai is sryis ireikiamas lygtimi:
L lg(I/I0) (B).
Garsumas L vertinamas belais. Vienas belas atitinka bangos
intensyvum 10I0. Praktikoje daniausiai naudojami decibelai:
L* 10lg(I/I0) (dB).
Pagal iuos sryius ireikiamas ir bet koks bang intensyvumo
I1/I2 santykis.
5.18. Doplerio efektas
Tarkime, kad tamprioje aplinkoje fiksuotame atstume nuo

bang altinio (sistuvo) randasi bang primjas (imtuvas). iuo
atveju, kai sistuvo danis 0, tok pat dan registruos ir imtuvas.
Taiau jei sistuvas arba imtuvas, arba abu juda atvilgiu aplinkos,
priimtuvo registruotas danis gali skirtis nuo 0. is reikinys
vadinamas Doplerio efektu.
Reikinys aikinamas aplinkoje plintani bang greiio
nepriklausomumu ar altinis juda, ar yra rimties bsenoje aplinkos
atvilgiu.
Tarkime, kad sistuvas juda link imtuvo iilgai juos
jungianios tiess. Kol sistuvas skleidia bang, jis pats pasislenka
pirmyn, todl vienbangis procesas apima atstum < 0, t. y. maesn
negu sistuvui esant rimtyje. Tada per 1 s skleist bang banginis
procesas bus suspaustas nuotol vvs (81 pav.), o j bangos ilgis
bus:
v vs .

0
Imtuv per 1 s pasiekia bangos,
uimanios ilg v. I ia
v 0
81 pav. .
v vs
Kai ir imtuvas juda link sistuvo greiiu vi, j per 1 s pasieks
bangos, erdvje uimanios atstum v + vi, taigi
114 B. Martinnas
v vi v vi
0.
v vs
Sistuvui arba imtuvui judant prieinga aptartajai kryptimi,
keiiasi atitinkamo greiio enklas.
Mechanini bang Doplerio efektas naudojamas judani kn,
pvz. povandenini objekt, greiiui matuoti. Jis stebimas ir
elektromagnetinms bangoms.

1. Materialiojo tako harmoninio svyravimo periodas T = 2 s.
Paraykite io svyravimo lygt, kai tako pradinis nuokrypis x0 = 6 cm,
o pradinis greitis v0 = 10 cm/s.
Sprendimas. Bendruoju atveju harmonini svyravim judjimo
lygtis yra:
2t
x A sin ,
T
ia 0 2 / T . Taigi reikia i udavinio slygos nustatyti ios
lygties parametrus A, 0 ir .
I pradini slyg, kai t = 0:
x0 A sin , v0 A cos (a)
x0 3
gauname tg , 31 0,537 rad
v0 5
Dabar i (a) gauname A = 0,117 m. Taigi tako svyravimo lygtis
bus:
x 0,117 sin(t 0,537)m .
Harmonini svyravim poslink x galima ireikti ir lygtimi
x0 A cos(cos 0t ) , 270 .
2. Vienalytis strypelis ilgio l = 120 cm ir mass 1 kg svyruoja
apie horizontali a, esani atstume a = 20 cm nuo jo mass centro.
Koks bus strypelio svyravimo periodas? Kokio ilgio matematin
svyruokl turi tok period?
Sprendimas. Strypelis fizin svyruokl. Jos periodas
I
T 2 , ia I strypelio inercijos momentas atvilgiu
mgl
sukimosi aies, l atstumas nuo jo mass centro iki aies. Kadangi

1
I I 0 ma 2 ml 2 ma 2 0,16kgm 2 , tai
12
I L
T 2 2 1,79 s.
mga g
I
ia L strypelio redukuotas ilgis: L 0,8m .
ma
Matematin svyruokl svyruos tuo paiu periodu, jei jos ilgis l =
L.
3. Horizontaliai lkusi greiiu v0 = 300
m/s mass m = 8 g kulka pataiko galinio
laisvai svyruoti vienalyio strypelio vidur
ir stringa jame. Sukimosi ais yra strypelio
gale. Strypelio mas M = 2 kg, ilgis l = 1
m. Rasti strypelio sukimosi greit, energij
ir isiskyrus ilumos kiek.
Sprendimas. Po smgio strypelis
suksis. Be to galima teigti, kad take C
kulka juda lanku apskritimo su centru take
O (82 pav.). Taigi turime abiej kn 82 pav.
sukamj judjim ir taikome judjimo
kiekio momento tverms dsn:
mv0l ml 2
I s .
2 4
1
ia I s Ml 2 strypelio inerci-jos momentas atvilgiu aies
3
O.
mv0 l ml 2
Taigi I s 1,8rad / s .
2 4
Po smgio strypelio su kulka energija:
I2
Ek 1,1J
2
Taigi prarastas energijos kiekis:
116 B. Martinnas
mv02
Q E Ek 359 J .
2
4. Kaip kinta svyravim amplitud A0 atitinkanti 0 dan,
maksimali amplitud Am ir rezonansinis danis rez majant
aplinkos triniai, jei kiti parametrai, nusakantys priverstinius
svyravimus, nekinta.
Sprendimas. Prie 0 svyravim nra, nes veikia pastovi jga
F F0 . Atsilenkimas nuo pusiausvyros h apsprendiamas santykiu
jgos ir tamprumo koeficiento k pagal Huko dsn :
F0
A0 h .
k
Ji nepriklauso nuo aplinkos pasiprieinimo. Rezonansinis danis:
rez 0 2 2 .
r
Jis majant artja prie 0 . Kadangi , o m nekinta,
2m
tai majant r maja ir didja rez . Rezonanso amplitud:
F0
Arez .
2 m 02 2
Ji majant aplinkos triniai didja.
5. Stebtojas, bdamas prie geleinkelio, girdi pravaiuojanio
traukinio siren. Kai traukinys artja sirenos danis 1 , kai tolsta
2 . Rasti traukinio greit ir sirenos savj dan 0 . Garso greitis c
inomas.
Sprendimas. Kai traukinys artja greiiu v garso danis bus:
0
1
v , (a)
1
c
o jam tolstant
0
2
v (b)
1
c
1 1
Dl trumpumo paymj ir v gauname
2 c 1
.
1 2
I ia ( 1) /( 1), arba v c . Dabar dan 0
1 2
randame i (a) arba (b).
II. MOLEKULIN FIZIKA IR TERMODINAMIKA
Tiriant vairiuose agregatiniuose bviuose kn savybes ir juose

vykstanius reikinius, mechanikoje taikomi metodai yra netinkami
dl procesuose dalyvaujani daleli kn sudarani atom arba
molekuli gausos. iuose tyrimuose taikomi kiti du tyrimo metodai:
mikroskopinis, pagrstas konkreiu mediagos atomins struktros
modeliu, ir fenomenologinis, arba makroskopinis, kuriame mediagos
struktra jokio vaidmens nevaidina.
Tiriant mikroskopiniu metodu, tyrimai vykdomi statistikai. Tai
reikia, kad daugybs procese dalyvaujani daleli taka tiriamam
reikiniui vertinama per vidutines sistem (kn) sudarani daleli
savybes (greit, energij, mas ir kt.). Pvz., kno temperatra
ireikiama per molekuli vidutin greit, daleli sistemos energija per
vienos dalels vidutin energij ir t. t. Tai yra fizikos skyriaus
molekulins fizikos tyrimo metodas.
Tiriant makroskopikai, sistemoje vykstantys mikroprocesai
netiriami, o tiriamos daleli visumos (makrosistemos) pusiausvirosios
bsenos ir procesai sistemai pereinant kitas pusiausvirsias bsenas.
Tyrimas vykdomas pagal sistemos energij ir jos kait. Tai
termodinaminis tyrimo metodas, o fizikos skyrius, kur is metodas
taikomas, vadinamas termodinamika.
Termodinamika, nusakydama ryius tarp sistemos savybi,
neapibria sistemos mikrostruktros, o apraydama procesus
neatskleidia i proces mechanizmo. Tai daro molekulin fizika.
Taigi, nors termodinamikos taikymo sritis yra platesn, molekulin
fizika ilieka svarbi.
Jos abi papildo viena kit, nors taiko skirtingus tyrimo metodus.
Nusakant sistemos bv, termodinamikoje naudojami parametrai:
118 B. Martinnas
temperatra, slgis, savitasis tris. i parametr fizikin prasm

atskleidia molekulin fizika. Didiausi laimjim molekulin fizika
pasiek tiriant idealisias dujas. Idealij duj teorijoje taikomas
idealij duj modelis duj molekuls pakeiiamos materialiaisiais
takais, nesveikaujaniais per atstum. Smgiai tarp molekuli
laikomi tampriais.
io duj modelio pagrstum rodo eksperimentai su deguonies,
azoto, helio dujomis esant normalioms slygoms. Duj molekuli
uimtas tris sudaro neymi duj uimto trio dal, o atstumai
tarpmolekuli dideli, palyginti su molekuli matmenimis, todl
sveik potencin energija daug maesn u kinetin.
Idealij duj teorijoje molekules pakeitus materialiaisiais takais
j judjimas tampa tik slenkamasis. Taigi nustatymas molekuli
vidutini slenkamojo judjimo (kinetini) parametr veri ir j ryi
su duj savybes apraaniais dydiais yra molekulins-kinetins
teorijos pagrindas.
6. MOLEKULIN-KINETIN IDEALIJ DUJ TEORIJA
6.1. Pagrindin molekulins-kinetins duj teorijos lygtis

Idealij duj modelis yra chaotikai judani materialij tak,
turini molekuls mas m0, visuma.
Tarkime, kad kubo formos inde, kurio briauna l, yra N molekuli.
Itirkime vien i j, judani horizontaliai iilgai linijai AB (aies x)
(83 pav., a).
a) b)
83 pav.
Dl tampraus smgio sienel molekuls judjimo kiekis pakinta

dydiu p m0 v m0 v 2m0 v , nes v v (83 pav., b). Taigi

dalel smgio metu paveikia jgos impulsas f t 2m0 v ,
veikiantis prieinga aiai x kryptimi. Pagal treij Niutono dsn, to
paties

dydio prieingos krypties jgos impuls

f t 2m0 v 2m0 v , molekul suteikia sienelei.
Iki kito susidrimo su ta paia sienele dalel nulekia keli 2l. Taigi
smgis vyksta po laiko 2l/v. Todl per 1 s molekul sienel
smgiuoja n 1/ v/2l kart, suteikdama bendr jgos impuls
n2m0v m0v2/l. Tar, kad jgos impuls sienelei suteikia vidutin
nuolat t 1 s veikianti jga, f gauname:
m0 v 2
f . (6.1)
l
Dl molekuli judjimo chaotikumo galima teigti, kad iilgai
aies x juda N N / 3 molekuli, turini skirtingus judjimo
greiius. Taigi j sumin veikim ireik jga F, veikianti sienel:
m

F 0 v12 v22 v32 ... v N2 .
l
Padauginus ir padalijus i N , i lygyb galima urayti:
m0 N 2 m0 N 2
F v v , (6.2)
l 3l
ia v 2 (v12 v22 v32 ... v N2 ) / N vidutinio kvadratinio greiio
kvadratas, o v 2 vadinamas molekuls vidutiniu kvadratiniu greiiu.
Lygybs (6.2) deinij pus padauginus ir padalijus i dviej ir abi
puses padalijus i l2, gaunama:
F 2 N m0 v 2
. (6.3)
l2 3 l3 2
Kadangi F/l2 slgis p indo sienel, o N/l3 molekuli skaiius
trio vienete (koncentracija), lygt (6.3) uraome
2 m0 v 2 2
p n nwk . (6.4)
3 2 3
120 B. Martinnas
Dydis
m0 v 2
wk (6.5)
2
vadinamas molekuls vidutine kinetine energija. Lygtis (6.4),
ireikianti duj slg indo sienel per molekuls vidutin energij ir
molekuli skaii trio vienete, vadinama pagrindine idealij duj
molekulins-kinetins teorijos lygtimi.
6.2. Pagrindiniai idealij duj dsniai

Daugelis idealij duj dsni buvo nustatyti eksperimentikai,
kai molekulin-kinetin teorija nebuvo inoma. Pirmiausia tai Boilio
ir Marioto, Gei-Liusako ir arlio dsniai. Visus juos jungia bendra
ypatyb ie dsniai aprao procesus, kuri metu vienas idealij
duj pusiausvirj bsen nusakantis parametras nekinta. Duj, t. y.
molekuli sistemos bviui nusakyti, kai duj mas m pastovi,
naudojami trys parametrai: duj slgis p, j uimamas tris V ir
temperatra T. Dujoms esant pusiausvyroje, jose iskyrus maus trius
dl chaotiko daleli judjimo juose nuolat keiiasi molekuli
skaiius, slgis ir temperatra. Bet pamus makrosistem vis duj
uimt tr arba to trio dal, kurioje yra daug molekuli, vidutins
slgio ir temperatros verts nesikeiia.
Bet koks procesas dujose yra susijs su pusiausvyros sutrikdymu.
Taiau dl to, kad molekuli vidutiniai greiiai dideli (esant kambario
temperatrai, siekia imtus m/s), galimi procesai, kai dl j atsirad
pusiausvyros trikdiai spja isilyginti ir procesas vyksta kiekvienu
momentu esant fiksuotoms duj slgio ir temperatros vertms. Tokie
procesai vadinami pusiausviraisiais. Proceso pusiausvyros buvimas
susijs su daleli sistemos gebjimu atkurti dl trikdi atsiradusius
bsenos parametr pokyius. i savyb vadinama relaksacija ir
vertinama relaksacijos laiku , per kur parametro nuokrypis sumaja
e 2,718 kart.
Duj slgio priklausomyb nuo j trio, kai mas pastovi ir
temperatra nekinta, ireikia Boilio ir Marioto dsnis:
p0V0 pV , arba pV const, kai T const. (6.6)
dsn atrado angl fizikas R. Boilis

1662 m. ir nepriklausomai nuo jo prancz
fizikas E. Mariotas 1676 m. Procesas, kurio
metu duj temperatra nekinta, vadinamas
izoterminiu. Taigi Boilio ir Marioto dsnis
(6.6) ireikia parametr p ir V kitim
izoterminiame procese. Grafikai izotermin
proces parametr p ir V erdvje ireikia
kreiv (84 pav.), vadinama izoterme. Didjant 84 pav.
temperatrai (T2 > T1), izoterms pasislenka
vir.
Pastovios duj mass trio priklausomyb nuo temperatros, kai
slgis pastovus, ireikia prancz fiziko . L. Gei-Liusako 1802 m.
nustatytas dsnis: esant pastoviam slgiui, duj tris tiesikai
priklauso nuo temperatros:
V V0 (1 t o ) , (6.7)
o
ia temperatra t Celsijaus temperatr skalje; V0 duj tris esant
0 C temperatrai, 1/273,15 1/C. Procesas, vykstantis esant
pastoviam slgiui, vadinamas izobariniu. Gei-Liusako dsnis
parametr V ir to erdvje ireikiamas tiese (85 pav.).
85 pav. 86 pav.
raius (6.7) lygt koeficiento vert, iplaukia, kad duj tris
tampa V 0, kai to 273,15 C 1/. Perklus temperatros skals
pradi tak, paliekant vieno laipsnio temperatros interval
nepakeist, pereinama Kelvino temperatr skal:
T to + 1/ to + 273 C (t +273)K. (6.8)
Kelvino skalje ireikta duj temperatra T vadinama
termodinamine. J naudodami Gei-Liusako dsn (6.7) uraome
122 B. Martinnas
V V0 T , arba V1 / V2 T1 / T2 . (6.9)
Temperatrai artjant prie absoliutaus nulio (T 0), idealij
duj tris taip pat artja prie nulio (V 0). Idealij duj modelis
geriausiai tinka vandeniliui ir heliui.
Pastovios duj mass slgio kitim kintant duj temperatrai
ireikia arlio dsnis: esant pastoviam duj triui, duj slgis
tiesikai priklauso nuo temperatros:
p p0 (1 + to). (6.10)
Jo grafinis vaizdas pateiktas (86 pav.). Kadangi iame dsnyje
koeficiento vert tokia pati, kaip ir Gei-Liusako dsnyje (6.7), tai is
dsnis Kelvino skalje uraomas:
p p0T arba p1/p2 T1/T2. (6.11)
Taigi esant temperatrai T 0 K 273,15 C inyksta ir slgis.
o
Bet duj uimam tr ir slg lemia molekuli judjimas. Tai rodo,

kad esant absoliutaus nulio temperatrai molekuli chaotiko
(iluminio) judjimo nra.
6.3. Idealij duj bvio lygtis

Minjome, kad nustatytos duj mass bv nusako trys
parametrai: duj tris V, slgis p ir temperatra T. Taiau tai nra
laisvieji parametrai, nes tarp j egzistuoja ryys, vadinamas bsenos
lygtimi. J nustat prancz fizikas ir
ininierius B. Klapeironas (17991864),
taikydamas Boilio ir Marioto ir Gei-
Liusako dsnius.
Tarkime, kad duj bviui A (p1 V1 T1)
pakitus, parametr verts tapo B (p2 V2 T2)
(87 pav.). Pasirinkime vien i galim
bd dujoms pereiti i bvio A bv B. I
pradi dujas paildome prie pastovaus
87 pav.
slgio iki temperatros T2. Taigi pagal
Gei-Liusako dsn (6.9) uraome:
T
V V1 2 . (6.12)
T1
Dabar esant pastoviai temperatrai duj tr padidinkime iki V.

Pagal Boilio ir Marioto dsn (6.6):
p1V p2V2 , (6.13)
ra V iraik (6.12) gauname
p2V2 pV
1 1 . (6.14)
T2 T1
Tai ir yra ideali duj bvio, arba Klapeirono, lygtis. Kadangi
tarpin bsen apibdinani parametr ioje lygtyje nra, o bv B
(pVT) parinkome laisvai, ji ireikia ry tarp parametr veri bet
kuriems dviem sistemos bviams. Taigi ji bus teisinga ir tarus, kad
bvis B atitinka normalisias slygas.
Duj mas daug patogiau matuoti ne kilogramais, bet moliais ().
Molis duj ireikia Avogadro skaiiaus molekuli mas m0NA ir
esant normaliosioms slygoms, nepriklausomai nuo duj ries uima
V0 22,41103 m3/mol tr.
Tar, kad bvis B (p2V2T2) normalusis p2 p0 1,013105 Pa,
T2 T0 273,15 K lygt (6.14) vienam duj moliui (m ) uraome
pVm RT, (6.15)

ia R p0V0/T0 8,31 J/molK D. J. Mendelejevo pasilyta vienam
moliui duj konstanta, vadinama universalija duj konstanta. i
lygt lengva urayti ir bet kuriai duj masei. Klapeirono lygtyje
(6.14) mas nulemia tik duj uimam tr:
m
V Vm . (6.16)

Taigi urayta bet kuriai duj masei (6.15) lygtis yra
m
pV RT . (6.17)

Lygtys (6.15) ir (6.17) vadinamos Klapeirono ir Mendelejevo
lygtimis. Dydis m/ ireikia duj moli skaii.
6.4. Vidutin molekuli slenkamojo judjimo energija

Vidutin idealij duj molekuls kinetin energija wk yra
susijusi tik su slenkamuoju judjimu ir yra parametras pagrindinje
124 B. Martinnas
kinetins teorijos lygtyje (6.4). Pasinaudoj Klapeirono ir

Mendelejevo lygtimi (6.15), gausime jos ry su duj temperatra.
Padaugin abi lygties (6.4) puses i vieno molio duj trio Vm,
gauname
2
pVm nVm wk . (6.18)
3
Kadangi nVm NA ir pVm RT, tai
3 R
wk T, (6.19)
2 NA
ia R ir NA konstantos, taigi j santykis k R/NA yra pastovus
skaiius, vadinamas Bolcmano konstanta k 1,381023 J/K.
Panaudoj Bolcmano konstant lygtyje (6.19), gauname:
3
wk kT . (6.20)
2
Taigi molekuls vidutin slenkamojo judjimo kinetin energij
lemia termodinamin (absoliutin) temperatra T. I ia iplaukia
absoliutins temperatros ir absoliutinio nulio, kaip molekuls
chaotiko judjimo kinetins energijos mato, fizikin prasm. Kai T
OK, i (6.20) gauname wk 0 , taigi molekuli chaotikas
slenkamasis judjimas inyksta. Temperatros pokytis vienu kelvinu
(T 1K) atitinka molekuls vidutins energijos pokyt
wk 3k / 2 . Tai, kad vidutin molekuls slenkamojo judjimo
energija nepriklauso nuo molekuli mass, leidia apibendrintai
vertinti bet kuri duj vidin slenkamojo judjimo energij:
m
Ek N wk N A wk . (6.21)

ra molekuls vidutins energijos iraik (6.20) pagrindin
kinetins teorijos lygt (6.4), gauname
p nkT. (6.22)
Taigi esant pastoviajai temperatrai, slg lemia tik molekuli
skaiius trio vienete. Pvz., normaliosiomis slygomis
(p 1,013105 N/m2 ir T 273,15 K) i (6.22) gauname n 2,681025
1/m3 (Lomito skaiius). I ia iplaukia ivada, kad vairi duj
miinio slgis lygus j sudarani duj slgi sumai (Daltono dsnis):
p nkT (n1 n2 ... nm )kT p1 p2 ... pm .
6.5. Molekuli pasiskirstymas pagal greiius.

Maksvelo skirstinys
Pagrindin molekulins-kinetins teorijos lygt (6.4) gavome
taikydami statistik. Parinkus tris galimas nepriklausomas molekuls
judjimo kryptis, tai leido teigti, kad 1/3 duj molekuli juda iilgai
vienos, pvz., x aies. skait iilgai vienos krypties molekuli judjimo
greii vairov, gavome lygtis (6.5) ir (6.20), taigi
wk m0v 2 / 2 3kT / 2 .
I ia vidutinis kvadratinis molekuls greitis turi pastovi iai duj
riai, kai T const, vert:
3kT
vvk v 2 . (6.23)
m0
Tai yra pasekm chaotikame molekuli judjime pasireikianio
nekintanio laike (stacionaraus) pasiskirstymo pagal greiius.
Molekuli pasiskirstymo pagal greiius dsn gavo D. Maksvelas,
taikydamas statistikos metodus.
Pagal taikyt metodik, kiekviena
molekul atsitiktinai gali gyti bet
kuri greiio vert nuo 0 iki . Jei bet
kuriuo laiko momentu galtume
fiksuoti vis sistemos molekuli
greiius ir vertes atidti greii ayje
v, tai j isidstymas (pasiskirstymas)
nebt tolygus. Taigi, pamus
88 pav. nustatyt greii interval dv, skaiius
molekuli, turini greiius iame
intervale dN, dar priklauso ir nuo greiio v, nuo kurio paimtas
intervalas, verts (88 pav.). Be to, skaiius dN yra proporcingas
molekuli skaiiui sistemoje N.
Matematikai tai ireikia priklausomyb
dN ~ N dv , arba dN f (v) Ndv . (6.24)
Priklausantis nuo v proporcingumo koeficientas f(v) vadinamas
idealij duj molekuli pasiskirstymo pagal greiius dsniu. Uraius
126 B. Martinnas
dN
f (v )dv (6.25)
N
galima teigti, kad pasiskirstymo funkcija, padauginta i intervalo
ploio, ireikia santykin molekuli, turini greiius dv intervale,
skaii.
I (6.24) gauname
dN
f (v ) . (6.26)
N dv
Statistikos poiriu funkcija f(v) ireikia vienos molekuls
galimybes (tikimyb) gyti vairias greiio v vertes.
Urao (6.25) deinioji pus f(v)dv ireikia plot po funkcijos
grafiku vir greii intervalo dv (71 pav. ubrkniuota), o kairioji
santykin molekuli skaii, turini greiius iame intervale. Tada
ura lygtis (6.25) visiems greiio v intervalams dv nuo 0 iki ir
susumav (suintegrav), gautume

1 f (v ) dv . (6.27)
0
Integralas ireikia plot tarp funkcijos f(v) ir greii aies. Taigi
is plotas lygus vienetui. Maksvelo gautas ir jo vardu vadinamas
molekuli pasiskirstymo pagal greiius dsnis Maksvelo skirstinys
yra
3/ 2
m0 2
f (v) 4 2v e m0 v /( 2 kT ) . (6.28)
2kT
I grafiko iplaukia, kad funkcija f(v) turi maksimum esant tam
tikram greiiui vt. Taigi tikimyb molekulei turti greit yra
didiausia, palyginti su kitomis greiio v vertmis. Jis vadinamas
tiktiniausiu. I grafiko iplaukia, kad dauguma molekuli juda
artimais vt greiiais.
Tiktiniausio greiio reikm randame iekodami funkcijos f(v)
maksimumo. Tam ios funkcijos ivestin pagal greit prilyginame
nuliui:
3/ 2
d m0 m v 2 m0 v 2 /( 2 kT )
f (v ) 4 2v 1 0 e 0.
dt 2kT 2kT

Lygyb galioja, kai bent vienas i 3-j daugikli lygus nuliui.

Pirmasis ir treiasis daugikliai lygs nuliui, kai v1 0 ir v2 , bet
tai yra funkcijos minimumai. Prilygin nuliui 2-j daugikl, gauname:
vt 2kT / m0 . (6.29)
Taigi didjant temperatrai vt didja ir funkcijos maksimumas
slenka dein. Suprantama, funkcija visada atitinka slyg (6.27),
iplaukiani i jos apibrimo (6.26). Todl, funkcijai pasislinkus,
kreivs f(v) apribotas plotas ilieka lygus vienetui.
Taikant molekuli pasiskirstymo pagal greiius dsn (6.28),
matematikai randamas vidutinis molekuls greitis, vadinamas
vidutiniu aritmetiniu molekuli slenkamojo judjimo greiiu

v v f (v ) dv 8kT / m0 . (6.30)
0
Tokiu pat metodu galima rasti ir molekuls vidutin kvadratin
greit:

v2 v
2
f (v ) dv 3kT / m0 ,
0
arba
v 2 3kT / m0 . (6.31)
Taigi greii vt, <v> ir v 2 verts skirtingos (71 pav.), be to,

praktikai taikant patogiau juos reikti per molio mas , o ne molekuls
mas m0. Tam atitinkam iraik (6.29), (6.30) ir (6.31) poaknius
padaugin ir padalij i NA, ir skaiius, kad m0NA , o kNA R,
gauname:
2 RT 8 RT
vt

, v

, v 2 3RT / .
(6.32)
6.6. Eksperimentinis Maksvelo skirstinio patikrinimas

Pirm kart pasiskirstymo pagal greiius dsn (6.28)
eksperimentikai 1920 m. patikrino ternas. Tam jis naudojo speciali
rang, sudaryt i dviej koaksiali cilindr radiuso r ir R, kuri
128 B. Martinnas
viduje sudarytas vakuumas. Iilgai cilindr aies buvo itempta

sidabru dengta platinos viela, kaitinama elektros srove. Vidinis
cilindras, kurio radiusas r << R, iilgai jo sudaromosios turjo siaur
ply (89 pav.)
kaitinus viel iki fiksuotos temperatros, igarav sidabro atomai
(dujos) vidiniame cilindre ir buvo tyrimo objektas. Dl chaotiko
judjimo j dalis, ilkusi per ply, nusda ant iorinio cilindro
vidinio paviriaus, sudarydama pdsak (linij) l0.
Sukant fiksuotu kampiniu greiiu abu cilindrus, atom
pdsakas tampa itss (90 pav.). Atomui lekiant greiiu v, iorin
cilindr jis pasiekia per laik t R / v , bet per t laik iorinis
pavirius pasislenka atstumu S: S Rt. I ia eliminav laik,
gauname
R 2
v .
S
89 pav. 90 pav.
inant kampin greit ir radius R, pagal nuokrypas S

nustatomas atom greitis, o pagal sluoksnio stor atom, turini
greit, santykinis skaiius. Taip buvo patikrintas vidutinis molekuli
greitis (6.32) Maksvelo pasiskirstyme. Sluoksnio storis vertintas pagal
jo skaidrum praeinaniai viesai.
6.7. Barometrin formul

Pagrindiniuose duj dsniuose nebuvo atsivelgiama ems
gravitacijos jgas. Dl maos molekuls mass atskiras molekules
veikianios gravitacijos jgos i ties yra maos, taiau sukelia enkl
oro molekuli koncentracijos majim ems atmosferoje, kylant
auktyn nuo ems paviriaus. Ir tai yra stacionarus molekuli
pasiskirstymas pagal aukt. io pasiskirstymo dsn gausime su
prielaida, kad atmosfera turi pastovi temperatr T, visos oro

molekuls vienodos ir laisvojo kritimo pagreitis nepriklauso nuo
aukio (g const).
Iskirkime auktyje h staiakamp tr. Tarkime, kad io trio
apaioje oro slgis p, o viruje p + dp. Tada iskirtame tryje esanias
dujas veikia paalins jgos: auktyn (iilgai h) pS, emyn
(p + dp)S ir jos kompensuoja sunkio jg mg gSdh (91 pav.). ia
oro tankis auktyje h. Kadangi dh nykstamai maas, tai oro tankis
iskirtame tryje yra pastovus.
91 pav. 92 pav.
Taigi
pS ( p dp ) S gSdh .
Abi puses padalij i S, gauname:
dp gdh . (6.33)
I idealij duj bvio lygties pV mRT / , ireit duj tank
m p

V RT
ra (6.33), gauname:
g dp g
dp pdh , arba dh .
RT p RT
Integruodami abi lygybs puses neapibrtu intervalu
dp g
p

RT dh ,
g
gauname: ln p hC. (6.34)
RT
130 B. Martinnas
Konstantos C vert randame i kratins slygos kai h 0,

p p0, ra ias vertes (6.34) C ln p0. Tada lygt (6.34) uraome
p gh
ln arba
p0 RT
p p0 e gh /( RT ) . (6.35)
Tai ir yra barometrin formul, ireikianti slgio priklausomyb
nuo aukio izoterminje (T const) atmosferoje (92 pav.).
Kadangi duj slgis ir duj koncentracija yra susij dydiai
p nkT (6.22), tai lygties (6.35) abi puses padalij i kT gauname
n n0 e gh /( RT ) . (6.36)
J, kaip ir barometrin formul (6.35), galima urayti ir per
molekuls mas, nes N A m0 ir R kN A :
E / kT
n n0 e m0 gh / kT n0 e p . (6.37)
i lygtis ireikia molekuli koncentracijos kitim. Jos uraas
per Ep vadinamas Bolcmano pasiskirstymu ir galioja bet kokiam
potencialiam laukui.
6.8. Molekuli laisvojo lkio kelias

Chaotikai juddamos duj molekuls susiduria su kitomis, tarp
dviej gretim smgi nulkdamos atstum laisvojo lkio keli. Tai
atsitiktinis dydis ir jam vertinti naudojama vidutin vert < l >.
Tarkime, kad molekul yra rutulio formos, o jos efektyvus
skersmuo, t. y. atstumas, kuriuo suartja dviej molekuli centrai
smgio metu, yra d. Chaotikai juddama molekul per laik t
nulekia atstum S v t ir patiria < z > smgi, taigi vidutinis
laisvojo lkio kelias uraomas taip:
l v t / z .
Molekuls patiriam vidutin
smgi skaii < z > rasime taikydami
molekuls judjimo model (93 pav.).
Tarus, kad molekul per laik t lautine
trajektorija nueina keli S, ji susiduria su
visomis molekulmis, esaniomis
93pav.
lauyto cilindro spindulio d tryje. J skaii, taigi ir z , ireik

per molekuli skaii trio vienete n, gauname
z nV d 2 v n t .
Pastaba. Toliau vidurkis trumpumo sumetimais kartais ymtas
brkniu vir dyd yminios raids.
i formul gauta tarus, kad judanti molekul istumia i cilindro
sutiktsias nejudanias molekules. Tikslesniais skaiiavimais, kai
visos molekuls chaotikai juda, gaunama patikslinta vert:
z 2 d 2 v n t . (6.38)
Todl vidutinis molekuli laisvojo lkio kelias yra
v t 1
l 2
. (6.39)
2 d v nt 2 d 2 n
skaiius, kad oro molekuli, pvz., H 2, O2, N2 skersmenys yra
atitinkamai 2,75107 cm, 3,64107 cm, 3,75107 cm, o molekuli
koncentracija esant normalioms slygoms (Lomito skaiius)
n 2,681019 cm3, gauname < l > 105 cm.
Udavini sprendimo pavyzdai

1. Udarame inde yra m1 = 60 g azoto ir m2 = 300 g argono. Duj
slgis inde p = 1,2 MPa, temperatra T = 300 K. Tarus dujas
idealiomis, rasti indo tr V.
Sprendimas. Kadangi p = p1 + p2 (Daltono dsnis), o pagal
Klapeirono Mendelejevo lygt:
m RT m2 RT
p1 1 ir p2 ,
1 V 2 V
m1 m2 RT
tai p .
1 2 V
m m RT
I ia indo tris: V 2 0,02m 3 .
1
1 2 p
N2
28 10 3 kg mol , Ar 40 10 3 kg mol , R 8,31 J mol K .
2. Udarame inde esant slgiui p = 105 Pa ir temperatrai T = 300 K
132 B. Martinnas
randasi azotas. Rasti santykin azoto molekuli skaii, kuri greitis

yra intervale nuo vvid iki vvid + dv ir dv = 1 m/s.
Sprendimas. Prie nurodyto slgio ir temperatros veri azotas
artimas idealiosioms dujoms ir molekuli greiius aprao Maksvelo
skirstinys:
3
dN (v ) m 2 2
f (v ) 4 e mv ( 2 kT )
v2.
Ndv 2 kT
(a)
Nurodytame greii intervale greta vvid verts funkcija f(v) maai
kinta. Kadangi dv = 1 m/s maa vert lyginant su
vvid 8kT ( m) 475m / s , tai iame intervale f(v) galim laikyti
nekintama: f (v ) f (vvid ) const . Jos vert gauname Maksvelo
skirstin (a) ra vvid 8kT (m) 475m / s . Tada:
1
dN 4 2 m0 2
4
e
.dv 1,9 10 3 0,19%.
N kT
3. Apibrtame duj tryje yra Avogadro skaiius NA molekuli.
Tarus, kad dujos idealiosios, rasti molekuli skaii N, kuri greiiai
v maesni u 0,001 tiktiniausio greiio.
Sprendimas. Ireikiant molekuli skaii tenkant plaiam
greii intervalui, vietoj Maksvelo skirstinio absoliuiais greiiais v
dN (v ) Nf (v ) dv
danai naudojamas i jo iplaukiantis skirstinys, kuriame absoliutinis
v
molekuls greitis v, pakeiiamas santykiniu greiiu u
vt
vt
2kT m0 . Gaunama funkcija
4 2
dN (u ) Nf (u )du Ne u u 2 du .

iame udavinyje patogu taikyti Maksvelo skirstin, ireikt
santykiniais greiiais u.
u max
4N A
e
u 2
Tada N u 2 du. (a)
0
Kadangi vmax 0,001vt , tai u max vmax / vt 0,0001.

Tokioms maoms u vertms (a) ura galima supaprastinti. Kadangi
e u 1 u 2 ir u 10 neskaitant, nes u 1 , gauname:
2 2 6 2
u max
4N A 4N A 3
N u du 3 umax 4,53 1017 molekuli.
2
0
Pastaba. Praktikoje danai taikomas ir Maksvelo skirstinys
ireiktas kitais santykiniais greiiais, pvz.

U v vvid vvid 8kT ( m0 ) .

Be to Maksvelo skirstin galima urayti ir kintamu parametru
mv 2
imant molekuli slenkamojo judjimo kinetin energij .
2
Kadangi
v 2 2 m0 , v 2 m0 , v 1 2m0 d ,
tai ra ias reikmes Maksvelo skirstin (r. 2 ud.)
gauname lygt:
2
dN N kT 3 2 e kt d .

ia dN skaiius molekuli, kuri slenkamojo judjimo
kinetin energija yra intervale nuo iki d . I jos gauname
molekuli skirstinio pagal energijos funkcij:

f () Ae kT
.
ia
A 2 kT 3
2 normavimo daugiklis.
4. Rasti oro baliono keliamj jg pagal skirtum slgi
veikiani virutin ir apatin baliono dal.
Sprendimas. Vertinim supaprastinimui aerostat pakeiskime
vertikaliu cilindru aukio h. Tada keliamoji jga
F p0 p S mg . (a)
ia p0 slgis cilindro apaioje, p jo viruje, S cilindro
pagrindo plotas, m aerostato balion upildani duj mas.
Pagal Bolcmano skirstin:
134 B. Martinnas
gh
p p0 e ( RT ) .
Kadangi laipsnio rodiklis daug maesnis u vienet, skleidiant
eksponent apsiriboj dviem pirmaisiais nariais gauname:
gh
p p0 1 .
RT
raius (a) gauname baliono keliamj jg
ghS
F p0 mg . (b)
RT
Bet pagal Klapeirono Mendelejevo lygt p0 /( RT ) 0 . ia
0 oro tankis. Tada i (b) gauname
F 0Vg mg 0 Vg
Gavome, tai kas iplaukia ir i Archimedo dsnio, taigi abu
keliamosios jgos aikinimai tapats.
5. Rasti oro molekuli skaii ir j mas vertikaliame oro stulpe
vir ems paviriaus, jei jo pagrindo plotas S = 1 m2 ir auktis H = 1
km. Slygos normaliosios: p0 1,01 10 5 Pa, T 273K .
Sprendimas. Daleli koncentracija kinta pagal barometrin
m0 gh
m0 g kT dh,
m0 gh / kT
formul n n0 e . Taigi dn n e kT
0
dn m0 gh
arba ~ e kT
dh. . Diferencialo dn prasm yra pokytis
n0
koncentracijos bet kokiame auktyje, aukiui pakitus dh dydiu, ne
tik ties eme. Todl vietoje n0 raysime n. Dabar, kaip darme ir
Maksvelo skirstinio atveju, santyk dn n ireikime per skirstinio
funkcij f(h):
dn m0 gh
f ( h)dh Be kT
dh .
n
Konstantos B vert randame i skirstinio funkcijai btinos
slygos (normavimo):
m0 gh
Be kT
dh 1 .
0
I ia B m0 g /( kT ). Taigi auktyje h nuo ems esaniame

dh storio sluoksnyje yra molekuli skaiius:
m0 g m0 gx kT
dn( x) N e dx . (a)
kT
ia N visas molekuli skaiius oro stulpe, kurio pagrindo plotas
S 1m 2 .
Tada taikydami lygt (a) ( Bolcmano skirstin) gauname:
m0 g m0 gh kT
H
dh N e 1
m0 gH
N1 N e kT
kT 0
p S m0 gH kT
0 e 1 1,88 10 29 molekuli.
m0 g
ia pasinaudota tuo , kad oro stulpas yra ritinyje, taigi jo daleli
sunk atsveria slgio jga stulpo pagrindo plot S:
p S
Nm0 g p0 S i ia N 0 .
m0 g
Oro duj mas iskirto oro stulpe:
M m0 N1 9,1 103 kg.
6.9. Molekuli energijos pasiskirstymas pagal laisvs laipsnius
Iki iol taikme paprast idealij duj molekuls model

molekules laikme materialiaisiais takais ir tik vertindami vidutin
laisvojo lkio keli molekulei suteikme rutuliuko form, t. y.
molekulei priskyrme tr.
Vertinant vis ne tik slenkamojo judjimo molekuls sukaupt
energij, idealij duj molekuls model tenka toliau detalizuoti.
Molekuls modelis yra pagrindas vertinant bet kurios mass m duj
vidin energij, nes idealij duj vidin energij sudaro tik atskir
molekuli energija (sveik tarp molekuli nra).
Molekul sudaryta i atom ir turi nustatyt erdvin struktr,
taigi ji yra maas knas ir gali ne tik slinkti, bet ir suktis, o j
sudarantys atomai gali svyruoti. Taigi molekulin energija bus lygi
vis i judjim energij sumai.
136 B. Martinnas
Molekulins energijos kiek, susiet su kiekvienu judjimu, taigi

ir vis jos energij, padeda vertinti molekuli laisvs laipsni svoka.
Laisvs laipsniu vadinama kiekviena nepriklausoma, kno padt
nusakanti koordinat. Laisvs laipsni skaiiumi vadinamas
nepriklausom koordinai skaiius, reikalingas nustatyti kno arba
kn sistemos padiai erdvje. Pavyzdiui, ant temptos vielos
slankiojanio rutuliuko padiai nusakyti utenka inoti jo atstum
nuo fiksuoto vielos tako, taigi reikalinga viena koordinat. Todl
rutuliuko judjimas turi vien laisvs laipsn. Biliardo rutulio mass
centro padt nusako dvi koordinats jo judjimas turi du laisvs
laipsnius. Materialiojo tako padtis erdvje nusakoma trimis
koordinatmis materialusis takas erdvje turi tris laisvs laipsnius.
Atitinkamai trimis laisvs laipsniais nusakoma materialiojo tako
(atomo) potencin energija iorini jg lauke.
Kai iorinio lauko nra (arba jis silpnas), lieka tik daleli
chaotiko judjimo kinetin energija.
Statistinje fizikoje rodoma, kad didelio skaiiaus daleli
(molekuli) chaotikame judjime kinetin energija tolygiai
pasiskirsto pagal laisvs laipsnius. Kadangi duj molekuls chaotiko
slenkamojo judjimo vidutin energija w 3kT / 2 (6.20), o is
judjimas turi tris laisvs laipsnius, tai vidutin vienam laisvs laipsniui
tenkanti energija
1
kT . (6.40)
2
I ia iplaukia, kad dviatom molekul turi eis laisvs
laipsnius, triatom devynis ir t. t. I ties taip ir yra, taiau yra labai
svarbi aplinkybi, kodl molekuls laisvs laipsni skaii i tikslinga
ireikti pagal jos mechaninio judjimo pobd slenkamj (isl),
sukamj (isu) ir svyruojamj (isv).
Slenkamj molekuls judjim nusako mass centro padtis.
Taigi bet kokiai molekulei isl 3. Sukamasis judjimas susijs su
galimais poskiais apie tris
nepriklausomas i mass centro tako
C ivestas koordinai ais, taigi isuk
3. Taiau ia yra iimtis. Jei molekul
tiesin jos atomai isidst ant tiess,
sukimasis apie a, sutampani su ia
94 pav.
tiese, nesukelia atom judjimo erdvje (bvio kitimo). Taigi lieka du

nepriklausomai kintantys kampai du laisvs laipsniai. Pavyzdiui,
dviatomei molekulei tokia ais yra 00 (94 pav.). Antra vertus,
molekuls sukimosi apie i a energija lygi nuliui, nes molekuls
inercijos momentas lygus nuliui (I 0). Taigi dviatoms molekuls
laisvs laipsniai pasiskirsto taip:
i 3 sl 2 sk 1sv . (6.41)
Svyravimai dviatomje molekulje reikia atom iilgai tiess 00
priepriein judjim mass centro atvilgiu.
Bet kokiai netiesinei N atom turiniai molekulei laisvs laipsni
pasiskirstymas yra
i 3 N 3 sl 3 sk (3 N 6) sv . (6.42)
Taigi vidutin molekuls energij nepriklausomai nuo duj ries
galima ireikti
i
w kT . (6.43)
2
6.10. Idealij duj vidin energija ir ilumin talpa
Idealiosiose dujose sveikos tarp molekuli per atstum nra,

todl duj mass m vidin energija susideda i atskir molekuli
turimos energijos:
i m i m i
UN kT N A kT RT . (6.44)
2 2 2
Kaip ir kiekvieno kno, duj ilumin talpa vadinamas ilumos
kiekis, kur reikia suteikti knui pakeliant temperatr vienu laipsniu.
Jei suteikus ilumos kiek dQ duj temperatra pakyla dT laipsni, tai
ilumin talpa
dQ
Ck . (6.45)
dT
Kietiesiems knams ir skysiams nusakant ilumin talp
naudojamas j ilumines ypatybes nusakantis dydis savitoji iluma
c, ireikianti mediagos m 1 kg mass ilumin talp (J/kgK), ir
molin iluma C, ireikianti m 1 ilumin talp. Sryiai tarp i
dydi yra:
138 B. Martinnas
m C
C k cm; C k C ir c . (6.46)

Vertinant idealij duj ilumines savybes, patogiausia imti
molin ilum C, kurios vert nepriklausomai nuo mediagos lemia
Avogadro skaiiaus NA molekuli energijos pokyiai. Duj molin
iluma dar priklauso ir nuo duj bvio savybi vykstant iluminiam
procesui. Praktikai svarbiausios yra: molin iluma, kai dujos
ildomos nekintant j triui Cv ir kai nekinta duj slgis Cp.
Kai nekinta duj tris, suteikiama iluma keiia tik vidin duj
energij dQ dU ir
dU i
Cv R. (6.47)
dT 2
Tada vidin idealij duj energij (6.44) galima ireikti
m
U C vT . (6.48)

Kai dujas ildant nekinta slgis, i duj bvio lygties vienam
moliui (6.15) gauname, kad kinta duj tris
pdVm RdT . (6.49)
Bet pdVm pSdh Fdh dA (95 pav.), taigi
dA RdT .
is duj pltimosi darbas atliekamas papildomai
gautos energijos sskaita ir, pakeliant duj
temperatr vienu laipsniu, jis lygus 95 pav.
dA
R. (6.50)
dT
Taigi visas vienam moliui idealij duj reikalingas energijos
kiekis pakeliant jo temperatr vienu laipsniu, esant pastoviajam
slgiui, yra
i2
C p Cv R R. (6.51)
2
Duj molekulms apibdinti (nustatyti i) pakanka vertinti joms
bding santyk Cp/Cv:
Cp i 2
. (6.52)
Cv i
Gautos molini ilum teorins formuls ne visuomet rodo

eksperimentu gaunamas vertes. Geriausias duomen atitikimas
gaunamas vienatomms dujoms, turinioms tris slenkamojo judjimo
laisvs laipsnius (pvz., He teor. 1,67; eksp. 1,67).
Dviatomms dujoms, esant artimoms kambariui temperatroms,
geras atitikimas gaunamas imant laisvs laipsni skaii i 5. Pvz.,
O2, CO dujoms teor. 1,40 ir eksp. 1,40. Taiau esant auktesnms
temperatroms skirtumas tampa esminis.
Klasikins teorijos neatitikimus eksperimentui paaikina kvantin
mechanika, kurioje molekulin sukimosi ir svyravimo energija yra
kvantuotos. Taigi i judjim energija kinta kvantais, ir svyravimini
kvant energija daug didesn u sukimosi (sv sk).
Molekuls slenkamojo judjimo vidutin energija <wsl>
apytiksliai lygi kT. Kai jos vert maesn u atitinkamo kvanto
energij, molekul smgio metu negali to kvantuotojo judjimo
suadinti. Taigi, esant emoms temperatroms, aktyvuoti tik slinkimo
laisvs laipsniai, esant auktesnms slinkimo ir sukimosi, o dar
auktesnms visi galimi laisvs
laipsniai.
Tokios ivados iplaukia i eksperi-
mentini matavim dviatomms dujoms.
Vandenilio (H2) dujoms eksperimentais
gauta Cv priklausomyb nuo temperatros
(96 pav.) rodo, kad temperatr intervale
11 molekul turi tik 3 slinkimo laisvs
laipsnius, intervale 22 penkis (tris
96 pav. slinkimo ir du sukimosi) ir intervale 33
net septynis laisvs laipsnius. I ties
eis, bet molekuls svyravimo laisvs laipsnis turi kinetin ir
potencin energij, taigi energetikai lygiavertis dviem kit judjim
laisvs laipsniams.
6.11. Pernaos reikiniai dujose

Makrosistemos, kuriose bv nusakani parametr verts nra
pastovios, vadinamos nepusiausvyrosiomis. Tokiose sistemose vyksta
saviti pernaos reikiniai, kuriuose erdvje slenka judjimo kiekis,
140 B. Martinnas
energija, mas, krvis ir kt. Reikini prieastis yra molekuli

(atom), turini judjimo kiek, energij, fiksuot mas ir kt.,
chaotikas judjimas, veikiantis sistemos pusiausvyras nusistovjimo
linkme. Taiau reikiniai turi savitum priklausomai nuo to, kuris i
mintj molekuls fizikini dydi lemia stebim reikin. Mes
aptarsime tris nepusiausvyroje esaniose dujose vykstani reikini
grupes. Tai reikiniai, kuriuos nulemia molekuli judjimo kiekio
perneimas joms chaotikai judant (vidaus trintis arba klampa),
energijos perneimas (iluminis laidumas) ir mass
perneimas (difuzija).
1. Duj klampa (vidaus trintis). Tarkime, kad dujos teka be
skuri (sluoksninis tekjimas) ir srovs greitis atskiruose
sluoksniuose skirtingas. Tegu i viso yra tik du skirting greii v1 >
v2 srovs sluoksniai (97 pav.). Dl chaotiko
molekuli judjimo negali kisti duj
koncentracija, nes tada atsirast papildomi
slgi skirtumai ( p nkT ). Taigi per
iskirt statmen aiai z plot S dl chaotiko
judjimo i esms vyksta molekuli
apsikeitimo vietomis procesas. Apsikeitus
vietomis skirting sluoksni dviem
molekulms, apatinis sluoksnis gauna
judjimo kiek
p m0 (v1 v2 ), (6.53)
o virutinis tokio paties judjimo kiekio 97 pav.
netenka.
Kadangi molekuls chaotiko judjimo visos kryptys erdvje
lygiaverts, tai per laik t apatin
sluoksn per plot S peroks
N (1 / 6) nv St molekuli ir tiek
pat i apatinio sluoksnio peroks
virutin. Dl to sluoksniai gis
papildomus judjimo kiekius
P2 P1 ,
(6.54)
verte lygius
98 pav.
1
P N p n v m0 vS t .
6
Kadangi pagal antrj Niutono dsn (2.8) sluoksnio judjimo
kiekio pokytis siejasi su jga, tai sluoksnius veiks jgos F1 F2 ,
kuri moduliai
P 1
F n v m0 vS . (6.55)
t 6
Taigi sluoksniai vienas kit veiks klampos jgomis. Realiai duj
tkms greitis srovje kinta tolygiai, taigi v f (z ) (98 pav.). Tada
per plot S molekuls vidutinikai lks i vidutinio laisvojo lkio
atstumo , taigi
dv dv
v1 v , v2 v .
dz dz
Todl i (6.53) gauname
dv
p 2m0
dz
ir
1 dv
F nm v S.
3 dz
Kadangi nm yra mediagos tankis , tai
1 dv
F v S. (6.56)
3 dz
Apraant klampos reikin dujose, taikomas klampos koeficientas
1
v. (6.57)
3
Tada klampos jga (6.56) uraoma
dv
F S. (6.58)
dz
domi idealij duj savyb, kad klampos koeficientas
nepriklauso nuo duj koncentracijos n:
(1 / 3) v v nm0 / 3 2d 2 n v m0 / 3 2 d 2 . (6.59)
I ties, didjant molekuli koncentracijai, taigi ir slgiui dujose
(p nkT), daugiau molekuli per fiksuot laik t peroka kit
sluoksn. Antra vertus, molekuli laisvasis lkis sumaja, todl
142 B. Martinnas
vienos molekuls pernetas

judjimo kiekis taip pat sumaja ir
slgio pokyio sukelti abu efektai
kompensuojasi.
2. ilumos laidumas.
Nepusiausvyrinse sistemose
vidins energijos migracija erdvje
vadinama ilumos perneimo
reikiniais. Skiriami trys skirtingi
ilumos perneimo (main) bdai.
99 pav.
Kai energija perneama daugelio
daleli srautu arba sluoksni judjimo, energijos perneimas
vadinamas konvekciniu, pvz.: ilumotakiais tiekiamas kaitintas oras
arba nuo radiatoriaus kylantis ils oras. Kitas energijos perneimo
bdas yra elektromagnetin spinduliuot, t. y. energija, perneama
spinduliuojamomis elektromagnetinmis bangomis. Treiasis ilumos
perneimo bdas yra sukeltas chaotiko molekuli judjimo
nepusiausvyrinje sistemoje ir vadinamas ilumos laidumu. Dabar
aptarsime reikin nuosekliau.
Tarkime, kad dujose sukurtas ir palaikomas temperatros kitimas
iskirtos krypties z atvilgiu (99 pav.), o slgis dujose pastovus. Tada
per plot S pasikeitus vietomis dviem molekulms, esanioms atstumu
z ir z + nuo jo, bus pernetas energijos kiekis
i
1 2 k (T1 T2 ) . (6.60)
2
Kadangi laisvasis lkis maas, tai
dT dT
T1 T ir T2 T .
dz dz
Todl lygyb (6.60) uraome
dT
1 2 ik . (6.61)
dz
skaiius, kad per 1 s vyksta N n v S apsikeitim vietomis,
pernetas energijos kiekis bus
1 dT
q n v ik S,
6 dz
ia minusas rodo, kad iluma perneama prieinga temperatros

didjimui kryptimi. Taigi pernetas per laik t energijos kiekis
dT
Q qt St , (6.62)
dz
ia (1 / 6) n v ik vadinamas laidumo koeficientu. Jo uraas
danai pakeiiamas padauginant ir padalijant i molio mass
m0 N A . Tada
1 ik N A 1 C 1
m0 n v v v v cv . (6.63)
3 2 3 3
Palygin su klampos koeficientu (6.57), gauname
Cv . (6.64)
I (6.63) iplaukia, kad iluminis laidumas kaip ir klampa
nepriklauso nuo duj slgio. Taiau ia yra domi aplinkyb. Kai
laisvasis lkis tampa lygus indo matmenims, t. y. pasiekiamas
vakuumas, toliau retinant dujas nebekinta, o dl majimo maja
laidumo koeficientas . i iretint duj ypatyb taikoma, pvz.,
termosuose ir Diuaro induose.
3. Difuzija dujose. Tai reikinys,
kai skirting duj miinyje dl
chaotiko molekuli judjimo vyksta
miinio komponeni koncentracijos
isilyginimo procesas. iame
reikinyje vienos ries duj molekuli
100 pav. koncentracijos n kitim kompensuoja
kit duj molekuli koncentracij pokyiai, bet bendra molekuli
koncentracija dujose n ni nesikeiia.
i
Tarkime, kad iskirtame tryje kokiu nors bdu palaikomas
nekintantis laike dviej duj komponeni koncentracij n1 ir n2
pasiskirstymas aies z kryptimi ( n n1 n2 const) (100 pav.). Taigi
per iskirt plot S dl molekuli chaotiko judjimo vyksta
apsikeitimai vietomis ir dl molekuli masi skirtumo mass
perneimas
1 dm dc
M1 vS 2m1 D 1 St . (6.65)
6 dz dz
144 B. Martinnas
1
Dydis D v vadinamas difuzijos koeficientu. Palygin
3
su klampos koeficientu (6.57), gauname
D . (6.66)
Taigi difuzijos koeficientas priklauso nuo molekuli
koncentracijos, taigi ir slgio
1
D~ . (6.67)
p

1. Rasti vidutin kinetin sukamojo judjimo energij m = 10 g
deguo-nies, esant temperatrai T = 300 K.
Sprendimas. Bet kokio molekuls judjimo vienam laisvs
1
laipsniui tenka vidutin energija kT . Deguonies molekul O2
2
tiesin ir turi du sukamojo judjimo laisvs laipsnius, todl vienos
molekuls vidutin energija:
wsuk 2 kT
ia k 1,38 10 23 J Bolcmano konstanta R N A . Tada

K
10 g mass deguonies energija bus:
m m m
E suk N A wsuk N A kT RT 779 J .

2. Rasti savitsias ilumas Cv ir Cp duj miinio sudaryto i 30%
neono ir 70% vandenilio duj prie kambario temperatros.
Sprendimas. Sprsti udavin vaizdu pradioje iekant molini
ilum Cv ir Cp veri. Savitsias ilumas rasime i sryio
C v , p cv , p . Duj miinio molis
0,31 0,7 2 7,4 10 3 kg mol . Duj vidins energijos
pokyt galime urayti:
m m m
Cv T 1 C1V 2 C2V T .
1 2
Moli skaii ymint gauname:
i R
R 1i1 2i2 ,
2 2
arba i 1i1 2 i2 . (a)
Kadangi 1 0,3 , 2 0,3 ir i1 3 , i2 5 ,
tai i lygties (a) randame vidutins miinio molekuls
laisvs laipsni skaii: i 4,4 .
Tada miinio
C iR
cv V 2,44 kJ kgK ,
2
cp i 2 R
cp 3,59 kJ kgK .
2
3. Inde , kurio tris V1 = 0,2 m3 yra m = 1 kg deguonies, esant
p1 0,2 10 6 Pa slgiui. Dujos buvo ildomos: pradioje esant
pastoviam slgiui iki trio v2 0,4 m3, o po to esant pastoviam triui
iki slgio p3 0,4 10 6 Pa .
Rasti duj vidins energijos pokyt U , duj atlikt darb A
ir dujoms suteikt ilumos kiek Q.
m m i
Sprendimas. U C v T RT .
2
(a)
Pradin ir galin duj temperatras randame i Klapeirono-
Mendelejevo lygties:
pV
T , T T2 T1 462K.
mR
Tada i (a) skaiius, kad i = 5 gauname
U 3,00 10 5 J.
Duj darbas, kai p = const yra:
m
AR T 1,20 105 J.

Taigi ilumos kiekis suteiktas dujoms
Q A U 4,20 10 5 J.
146 B. Martinnas
4. Vanduo teka kapiliaru radiuso r = 1 mm. Koks skysio tris

prateka per 10 s, kai tarp 10 cm ilgio kapiliaro yra 0,1 atm. slgi
skirtumas ( H 2 O 10 Pa s).
6
a) b)
101 pav.
Sprendimas. Vamzdelio ayje iskirkime radiuso x srovs sil

(101 a pav.). Srovs kryptimi j veikia slgio jga F x 2 p, o jo
dv dv
paviri klampos jga Ft S 2xl .
dx dx
Kai srovs greitis pastovus, jg atstojamoji lygi nuliui:
dv
x 2 p 2xl 0.
dx
p
I ia dv xdx.
2l
i lygt suintegrav, gauname:
p 2
v x const. (a)
4 l
Jei vanduo drkina kapiliaro sienas, prie sien esantis skystis
prilimpa ir nejuda. Taigi skysio greiiams yra slyga: kai x = r, tai
v = 0.
Pasinaudoj ia slyga i lygties (a) gauname:
p 2
const r
4l
ir
p
v( x) ( r 2 x 2 ). (b)
4l
Matome, kad x didjant (tolstant nuo vamzdelio centro) greitis
maja (101 b pav.). Pratekanio vandens tris bus
V t v ( x ) 2xdx.
0
ra v(x) iraik i (b) gauname:

r 4
V pt 4,0 10 10 m 3 4,0g.
8l
7. TERMODINAMIKOS PAGRINDAI
7.1. Duj trio kitimo darbas
Termodinamika nagrinja makrosistemos vidins energijos
kitimus vairiuose fizikiniuose ir cheminiuose procesuose,
vykstaniuose makrosistemoje ir jai sveikaujant su aplinka. Kaip jau
buvo minta, nustatydama makrosistemos bvio kitimus,
termodinamika nenagrinja juos lemiani mikroproces. Tipikas
termodinamikos udavinys yra ryi tarp makrosistemos bv
nusakani parametr nustatymas vykstant atitinkamiems procesams.
Termodinamika atsirado tiriant ilumini main, t. y. main,
veikiani vidins duj energijos kitim pagrindu, veikim. Taiau,
neatsivelgiant tiriamj sistem, termodinamika naudoja bendrus
eksperiment pagrindu nustatytus dsnius ir du fizikinius dydius
mechanin darb (darb) ir ilumos kiek.
Toliau mes apsiribosime idealij duj sistem termodinamika,
taigi duj trio kitimo darbas A bus vienas i vykstani proces
pobd nusakani dydi. Todl prie konkrei proces nagrinjim
vertinsime darb, kur atlieka dujos, keldamos stmokl cilindre
(78 pav.). Tam ireikime elementarj darb pakeliant stmokl
aukiu dh:
dA F dh p Sdh pdV . (7.1)
Taigi darbas lygus slgio p, nekintanio nykstamai maai kintant
triui, ir duj trio pokyio dV sandaugai. Darbas A bus gaunamas
integruojant (7.1):
V2
A pdV . (7.2)
V1
is integralas, taigi ir darbas A, priklauso nuo
slgio p(V) kitimo pobdio pleiantis dujoms
konkreiame procese. Vykstant pusiausvyrajam
102 pav.
148 B. Martinnas
procesui, priklausomyb p p (V ) pavaizdavus grafikai (102 pav.)

elementa rusis darbas dA atitiks ubrkniuotj plot, o visas darbas
triui didjant nuo V1 iki V2 plot po kreive tarp vertikali V1 ir V2.
7.2. Pirmasis termodinamikos dsnis

Makrosistemos vidin energija, sudaryta i atom bei molekuli
energijos ir sveik tarp j potencins energijos, lemia jos vidin
bsen. Vidinei energijai kintant, kinta ir sistemos bsena, pvz., kinta
tris, kiti vidin bsen nusakantys parametrai arba net agregatinis
bvis.
Termodinamikai tiriant procesus dujose ypating reikm turi
vidins energijos dalis, ireikianti chaotiko molekuli judjimo ir
atom svyravim molekulse, t. y. molekuli vidin energij. Ji
vadinama idealij duj vidine energija, nors ir lieka neskaityta
molekuli elektronins sistemos energija, laikoma pastoviu vidins
energijos dmeniu. Tai pateisinama, nes idealij duj
termodinaminiuose procesuose vertinama tik vidins energijos
pokyiai, taigi pastovus dmuo, vertinant energij, nieko nekeiia.
Danai taip apibrta bet kokios sistemos energijos dalis vadinama jos
ilumine energija.
Idealij duj vidin (ilumin) energij galima keisti fizikiniu
poiriu tik dviem skirtingais bdais: atliekant darb ir suteikiant
(paimant) ilum. Prisiminkime, kad vidin duj mass m energij ir
jos pokyius vienareikmikai nusako duj temperatra (6.48):
m i m
U RT , taigi dU CV dT . (7.3)
2
I ties duj temperatr galima keisti mechanikai veikiant
paaline jga ir atliekant darb A (pvz., suspaudiant dujas) arba
suteikiant energij vadinamu ilumos main bdu, t. y. sudarant duj
slyt su auktesns temperatros knais (aplinka). Vykstant ilumos
mainams, duj molekuls tiesiogiai sveikauja su aplinkos
molekulmis ir dl auktesns aplinkos temperatros, vidurkinant
smgi idavas, dujos gauna i aplinkos energij. Taip per
mikroprocesus gautas energijos kiekis vadinamas duj gauta iluma Q.
Taigi darbas ir iluma ireikia sistemos vidins energijos
pokyius nurodant, kokiu bdu ta energija gauta. Pagrindinis dydis yra
vidin energija. Taigi knas gali turti daugiau arba maiau energijos
arba ilumins energijos, bet negali turti ilumos, kaip ir negali turti
darbo. Darbas ir iluma apibdina vykstant proces ir yra
termodinamins sistemos bsenos kitimo energetins charakteristikos.
Iskyrus du galimus sistemos energijos gavimo (netekimo) bdus
mechanin ir ilumin, visuotin energijos tverms dsn parinktai
makrosistemai uraome taip:
U Q A .
Tai ir yra matematikai ireiktas pirmasis termodinamikos dsnis:
sistemos vidins energijos pokytis yra lygus gauto ilumos kiekio ir jos
atvilgiu paalini jg atliktam darbui. Vidins energijos pokytis,
ilumos kiekis ir darbas matuojamas tais paiais vienetais dauliais
(J). is dsnis uraytas maiems sistemos energijos pokyiams yra
toks:
dU dQ dA . (7.4)
Daniausiai vietoje paalini jg darbo nurodomas sistemos
atliktas darbas dA dA . Tada (7.4) uraoma
dQ dU dA , (7.5)
arba, ireikus dU pagal (7.3):
m
dQ CV dT dA . (7.6)

Tada pirmasis termodinamikos dsnis apibriamas: sistemos
gautas ilumos kiekis tenka jos vidins energijos pokyiui ir sistemos
darbui kit kn atvilgiu.
7.3. Pirmojo termodinamikos dsnio taikymas izoprocesams

Izoprocesais vadinami termodinaminiai procesai, kai vienas i
pagrindini bv nusakani parametr nekinta. Idealij duj atveju
tai izoterminis (T const), izobarinis (p const) ir izochorinis (V
const) procesas.
Izoterminis procesas apraomas Boilio ir Marioto dsniu
pV const, arba p1/p2 V2/V1.
Kadangi temperatra proceso metu nekinta, tai nekinta ir vidin duj
energija (dU 0), i pirmojo termodinamikos dsnio (7.5) gauname
dQ dA.
150 B. Martinnas
Duj darb izoterminiame procese ireikiame pagal (7.2)

pasinaudoj duj bvio lygtimi (6.17):
V2 V2
m dV m V m p
Q A pdV RT V

RT ln 2
V1
RT ln 1 .
p2
V1 V1
(7.7)
Taigi izoterminiame procese visa gauta iluma sunaudojama
darbui prie iorin slgio jg. Izoterminio proceso grafike darb
ireikia ubrkniuotas plotas (103 pav.).
Izobarin proces aprao Gei-Liusako dsnis. Kadangi iame
procese kintant duj triui kinta duj temperatra, tai gauta iluma
sunaudojama vidins energijos pokyiui ir duj pltimuisi. Duj
mass m gautas ilumos kiekis iame procese
m m
dQ C p dT , arba Q C p (T2 T1 ) ,

o j vidins energijos pokytis
m m
dU CV dT , arba U CV (T2 T1 ) .

103 pav. 104 pav.
Taigi i pirmojo termodinamikos dsnio (7.5) iplaukia

A Q U .
Duj pltimosi darb lengva rasti ir tiesiogiai. Kadangi p const,
i (7.2) gauname
V2
A pdV p(V2 V1 ) . (7.8)
V1
Izobarinio proceso grafike 104 pav. j rodo ubrkniuotas plotas.

Pasinaudojus Klapeirono ir Mendelejevo lygtimi pV (m / ) RT ,
darbas gali bti ireiktas
m
A R (T2 T1 ) . (7.9)

Izochorinis procesas vyksta nekintant duj triui (dV 0), todl
dA pdV 0. I ia duj pltimosi darbas A 0. Taigi i pirmojo
termodinamikos dsnio (7.5) ir (7.6) iplaukia, kad gauta iluma
naudojama vidins energijos pokyiui
m
dQ dU CV dT , (7.10)

arba
m
Q U CV (T2 T1 ) . (7.11)

7.4. Adiabatinis procesas

Adiabatiniu vadinamas procesas, kurio metu nra ilumos
apykaitos su aplinka (dQ 0). Idealij duj bv nusakani
parametr kitim io proceso metu gausime i pirmojo
termodinamikos dsnio (7.6), skait (7.1):
m m
dQ CV dT dA CV dT pdV .

Kadangi dQ 0, tai
m
CV dT pdV 0 . (7.12)

I Klapeirono ir Mendelejevo lygties (6.17), ireik slg
m RT
p
V
ir ra (7.12), gauname:
dV
RT CV dT .
V
J pertvarkius atskiriant kintamuosius
R dV dT
,
CV V T
152 B. Martinnas
integruojant gaunama
R
lnV -lnT + const,
CV
arba
ln TV R / CV const.
Logaritmas turi pastovi vert, kai nesikeiia logaritmuojamas
dydis, taigi
TV R / CV const. (7.13)
i lygtis ireikia T ir V parametr kitim adiabatiniame procese.
skait, kad R C p CV (6.51) ir C p / CV (6.52), i jos
gauname:
1
TV 1 const, arba T1V1 T2V2 1 . (7.14)
Daniausiai adiabatinis arba artimas jam procesas gaunamas
vykstant greitam procesui, kai spariai keiiasi duj bv nusakantys
parametrai. Tada daug lengviau nustatyti momentin slg, o ne
momentin temperatr. Ura duj bvio lygt (6.17) duj bviui 1
ir bviui 2, dalydami gauname
T1 pV
1 1 .
T2 p2V2
ra i iraik (7.14),
gauname duj bvio lygt
adiabatiniame procese (Puasono lygt):
pV const. (7.15)
Grafikai i priklausomyb
ireikianti kreiv (105 pav.) vadinama
adiabate. Palyginti su izoterme,
105 pav. proces vykdant i tos paios bsenos
1, ji yra statesn. ie du procesai
gaunami esant prieingoms vyksmo slygoms. Izotermin proces
gautume, kai indo (cilindro) sienels bt absoliuiai laidios ilumai
arba procesas vykt nepaprastai ltai. Adiabatinis procesas vykt esant
visikai nelaidioms ilumai sienelms arba esant nepaprastai greitam
vyksmui. Praktikai toki proces kintant duj triui nebna, todl V
laipsnis (7.15) lygtyje turi vertes tarp ir 1, o procesai vadinami
politropiniais. Jiems priklauso visi procesai, kai tiekiant ilum ir

keiiant tr pagal tam tikr dsningum, procesas apraomas lygtimi
pV k const ir k = const. Pavyzdiui, izobarinis procesas (k = 0).
7.5. Duj darbas adiabatiniame procese
Kadangi adiabatiniame procese nra ilumos apykaitos su aplinka

(dQ 0), i pirmojo termodinamikos dsnio (7.5) ir (7.6) gauname
m
dA dU CV dT .

Taigi darbas vykdomas duj vidins energijos sskaita:
m m T
A CV (T2 T1 ) CV T1 1 2 . (7.16)
T1
Bet T2 / T1 (V1 / V2 ) 1 (7.14), tada lygyb (7.16) tampa
m V1
1
A CV T1 1 . (7.17)
V2

R CV 1
Kadangi CV CV R R , tai (7.17)
R C p CV 1
uraome
m RT1
1
V1
A 1 . (7.18)
( 1) V2

Darbas bus lygus ubrkniuotam (87 pav.) plotui. Jo iraika
(7.18) praktikai taikant patogesn negu (7.16), nes duj trio kitim,
taigi ir santyk V1 /V2 adiabatiniame procese galima imatuoti
gerokai tiksliau negu momentin temperatr T2 ir santyk T2/T1.
7.6. Antrasis termodinamikos dsnis

Minjome, kad termodinamika tiria slygas, kuriomis vienos
ries energija virsta kitos ries, ir energijos kitim ireikia
kiekybikai. Jos pagrindas yra apibendrinus daugyb eksperimentini
fakt gauti termodinamikos dsniai, dar vadinami principais.
154 B. Martinnas
Pirmasis termodinamikos dsnis nustato kiekybinius santykius

tarp ilumos, darbo ir kno vidins energijos pokyi. Jis nenurodo
vykstani proces krypties. Pavyzdiui, jeigu sistem sudaro du
skirting temperatr knai, tai is dsnis neprietarauja savaiminiam
ilumos perjimui i altesnio kno iltesn, kas sukelt prie iltesnio
kno tolesn temperatros didjim altesniojo sskaita. Dsnis tik
reikalauja, kad nagrinjamos sistemos energija ilikt pastovi.
Patyrimas rodo, kad iluma savaime perduodama tik viena kryptimi:
iltesnis knas perduoda dal ilumos altesniam, o ne atvirkiai.
Antrasis termodinamikos dsnis ir nusako slygas, kurioms esant
vyksta vienos ries energijos virtimas kitos ries energija, taip pat
i proces krypt. Yra keletas antrojo termodinamikos dsnio
formulavim. Juos bus lengviau suprasti, jei trumpai prisiminsime
problem, kuri sprsdamas Sadi Karno pirm kart suformulavo
dsn.
inome, kad, atliekant darb prie trinties jgas, isiskiria
ilumos kiekis, lygus darbui. Taigi mechanin energija io proceso
metu visikai paveriama ilumine nepriklausomai nuo to, ar aplinkos
temperatra proceso metu lieka pastovi, ar kinta.
Kyla klausimas, ar negalima tiesiogiai paversti ilumins
energijos mechanine, imant j i ilumos altinio, kurio temperatra
proceso metu lieka nepakitusi. Kitaip sakant, ar negalima sukurti
mainos, kuri, naudodama vien pastovios temperatros ilumos
altin, jo ilumin energij paverst darbu. Tai atitikt prieing
proces ms inagrintam pavyzdiui su trinties jgomis.
Atliks tyrimus S. Karno nustat, kad negalima ilumos, paimtos
i pastovios temperatros altinio, paversti darbu, nesukeliant kit
pakitim nagrinjamoje sistemoje ar aplinkoje. Tai vadinama antruoju
termodinamikos principu. Toks formulavimas neprietarauja gamtoje
stebimiems procesams. Tarkime, prieingai iam dsniui sugebjome
sukurti main, kuri gali veikti imdama ilum i vieno pastovios
temperatros altinio (pvz., vandenyno). Panaudoj jos darb nugalti
trinties jgoms aplinkoje, kurios temperatra auktesn negu altinio,
iluma savaime bt perduodama auktesns temperatros aplinkai, o
tai nemanoma.
Antrasis termodinamikos dsnis kartais taip ir formuluojamas:
negali vykti procesas, kurio vienintelis rezultatas bt ilumins
energijos perdavimas i altesniojo kno iltesniajam. is
formulavimas tiesiogiai gaunamas i pirmojo, todl jie abu

ekvivalentiki.
Taigi i antrojo termodinamikos principo aiku, kad norint sukurti
main, veikiani ilumins energijos sskaita, btina turti
maiausiai du skirting temperatr ilumos altinius. Maina, kuri
mechanin darb atlieka ilumins energijos sskaita, vadinama
ilumine maina. Toliau nagrinsime toki main veikimo fizikinius
pagrindus.
7.7. Cikliniai procesai. ilumins ir aldymo mainos veikimo

principas
Cikliniu procesu vadinsime tok proces, kai termodinamin
sistema po keleto bvio pokyi grta pradin bsen. Bvio
diagramose (p, V), (p, T) ir t. t. cikliniai procesai vaizduojami
udaromis kreivmis. ie procesai sudaro kiekvieno iluminio variklio
veikimo pagrind.
Tarkime, kad darbin mediaga (pvz., dujos) cikliniame procese
i pradi pleiasi iki V2, o paskui suspaudiama iki pradinio trio V1.
Kad ciklo metu atliktas darbas bt teigiamas, kreiv, ireikianti
pltimosi proces parametr p ir V erdvje, turi bti aukiau u
kreiv, ireikiani spaudim. Vadinasi, pltimosi metu slgis, o kartu
ir temperatra, esant toms paioms trio V vertms, turi bti didesni
u j reikmes, vykstant spaudimui.
Norint ilaikyti i slyg,
pltimosi metu darbinei mediagai
reikia suteikti ilum, o spaudiant
dal ilumos ji turi atiduoti.
Uraysime pirmj
termodinamikos dsn (106 pav.),
pavaizduoto ciklo dalims AaB ir BbA.
Sistemos vidins energijos vert 106 pav.
takuose A ir B paymj U1 ir U2,
gauname:
Q1 U 2 U1 A1 ,
ia Q1 pltimosi metu sistemos gautas ilumos kiekis; A1
termodinamins sistemos atliktas darbas, lygus figros AaBV2V1
156 B. Martinnas
plotui. Spaudimo metu (kreiv BbA) paalins jgos sistemos atvilgiu

atlieka darb A2, ir sistema atiduoda aplinkai ilumos kiek Q2. I
energijos isilaikymo dsnio (pirmojo termodinamikos principo)
gauname:
Q2 (U1 U 2 ) A2 .
Brinyje darbas A2 vaizduojamas plotu BbAV1V2. Naudingasis
darbas viso ciklo metu bus lygus mainos atlikto darbo ir paalini
jg darbo skirtumui:
A A1 A2 Q1 Q2 ir lygus plotui, apribotam kreivmis
AaB ir BbA.
I ia iplaukia, kad ne visa ciklo metu gauta iluma sunaudojama
naudingajam darbui. Dal ilumos btina atiduoti aplinkai. Maina bus
tuo tobulesn, kuo didesn gautos ilumos kiekio Q1 dalis bus paversta
naudinguoju darbu. Todl mainos naumui apibdinti naudojamas
dydis, vadinamas naudingumo koeficientu:
A Q1 Q2
. (7.19)
Q1 Q1
Mainai dirbant tuo paiu ciklu, bet atvirkia tvarka, pltimosi
metu ji paimt i aplinkos ilumos kiek Q2, esant emesnei
temperatrai ir, vykstant spaudimui, atiduot ilumos kiek Q1
aplinkai, turiniai auktesn temperatr. iuo atveju tokio pat dydio
darb A vieno ciklo metu atlikt paalins jgos. Taigi dl paalini
jg atlikto darbo bt dar labiau ataldoma emesns temperatros
aplinka, kurioje ios mainos darbin mediaga pleiasi. Tokia maina
vadinama aldymo. Jos naumas apibdinamas aldymo koeficientu
Q Q2
2 . (7.20)
A Q1 Q2
7.8. Grtamieji ir negrtamieji procesai. Karno ciklas
Grtamuoju procesu vadinamas toks procesas, kuris gali bti

vykdomas prieinga kryptimi taip, kad sistema vl praeit tas paias
bsenas, kaip ir tiesioginio proceso metu, tik atvirkia tvarka.
Grtamj proces svoka svarbi tiriant ilumini main darb.
Grtamaisiais procesais gali bti visi pusiausvirieji procesai. Jei

nepusiausvirieji procesai ir bt grtami, negaltume tuo sitikinti,
nes jie neturi apibrt bsen nustatani parametr veri.
Grtamiesiems procesams bdinga savyb: jei, vykstant procesui
viena kryptimi, termodinamin sistema kakuriame proceso elemente
gauna ilumos kiek dQ ir atlieka darb dA, tai, procesui vykstant
prieinga kryptimi, tame paiame elemente sistema atiduos ilumos
kiek dQ dQ , ir paalins jgos sistemos atvilgiu atliks darb
dA dA . vykdius proces viena, o paskui ir prieinga kryptimi,
sistemoje bei j supanioje aplinkoje joki pokyi nelieka.
S. Karno tyr prielaidas sukurti iluminei mainai, naudojaniai
du ilumos altinius su temperatromis T1 ir T2, kurios naumo
koeficientas bt didiausias. Tam tikslui nagrinjo darb mainos,
dirbanios grtamuoju ciklu. Toliau pamatysime, kad tokios mainos
naudingumo koeficientas didesnis u bet kurios mainos, dirbanios
negrtamuoju ciklu (visos realiai veikianios mainos dirba
negrtamuoju ciklu). Todl Karno mainos naudingumo koeficientas
nurodo rib, prie kurios galima artti, tobulinant iluminius variklius.
Dabar nuosekliau aptarsime mainos veikim grtamuoju ciklu ir jos
naudingumo koeficient.
Kadangi mainos darbo ciklas grtamasis, tai ir kiekviena jo
dalis turi bti grtamoji. Procesas, susijs su ilumos perdavimu, gali
bti grtamuoju tik tuo atveju, kai io proceso metu gaunanio ilum
kno temperatra vis laik ilieka pastovi ir lygi ilumos altinio
temperatrai. Jei gaunant ilum nagrinjamojo kno (sistemos)
temperatra bus emesn u altinio temperatr T, tai vykstant
procesui prieinga kryptimi knas sugebs atiduoti altiniui gaut
ilum tik tuo atveju, kai jo
temperatra bus auktesn u T.
Vadinasi, vykstant tiesioginiam ir
atvirktiniam procesui, knas praeina
skirtingus bvius, atitinkanius
skirtingas temperatras, ir toks
procesas yra negrtamasis.
Taigi, jei proceso metu vyksta
ilumos perdavimas, tai grtamasis
107 pav.
158 B. Martinnas
gali bti tik izoterminis procesas, vyksts esant ilumos altinio

temperatrai.
Grtamasis yra ir adiabatinis procesas, vyksts be ilumos
apykaitos su aplinka. I ia iplaukia ivada, kad visas grtamasis
ciklas turi bti sudarytas i izotermini ir adiabatini proces. Toks
ciklas pirmiausia buvo sudarytas S. Karno ir vadinamas Karno ciklu.
Darbine mediaga S. Karno pam idealisias dujas. vertinsime iuo
ciklu veikianios mainos naum. Tegu pradioje cilindro stmoklis
yra padtyje V1, esant duj temperatrai cilindro viduje T1 (107 pav.).
Suteikiant ilum i altinio, turinio T1 temperatr, leiskime dujoms
izotermikai plstis. Besiplsdamos jos gaus ilumos kiek Q1 ir uims
tr V2. Nesuteikdami dujoms daugiau ilumos, leiskime joms toliau
adiabatikai plstis iki trio V3 ir temperatros T2. Dabar dujas
izotermikai suspaudiant iki trio V4, jos dal ilumos perduoda
emesns temperatros T2 ilumos altiniui (aldytuvui). Spaudimo
metu duj atiduot aldytuvui ilumos kiek paymkime Q2. Paskui
be ilumos apykaitos su aplinka, t. y. adiabatikai, dujas suspaudiame
iki pradinio trio V1. Gautas grtamasis ciklas vadinamas Karno
ciklu.
7.9. Karno ciklo naudingumo koeficientas

Kadangi darbin mediaga yra idealiosios dujos, tai Karno ciklo
naudingumo koeficient galime lengvai ireikti ilumos altini
temperatromis. Bet kokios ilumins mainos naudingumo
koeficientas ireikiamas (7.19)
Q Q2
1 , (7.21)
Q1
ia Q1 i kaitintuvo gautas ilumos kiekis; Q2 aldytuvui atiduotas
ilumos kiekis.
Karno ciklo metu iluma gaunama ir atiduodama, vykstant
izoterminiams procesams (7.7)
m V
Q1 A12 RT1 ln 2
V1
ir (7.22)
m V
Q2 A34 RT2 ln 3 .
V4
Kad ciklas bt udaras, bsenos 41 ir 23 turi atitikti adiabai
lygtis (7.14):
T1V1 1 T2V4 1 ,
T1V2 1 T2V3 1 . (7.23)
I ia
V2 V3
. (7.24)
V1 V4
ra (7.22) (7.21) ir skait (7.24), gauname:
m V m V
RT1 ln 2 RT2 ln 3
V1 V4 T1 T2
. (7.25)
M V2 T1
RT1 ln
V1
Taigi Karno ciklo naudingumo koeficientas priklauso tik nuo
kaitintuvo ir aldytuvo temperatr. Toliau S. Karno rod, kad
veikianios grtamuoju ciklu mainos naudingumo koeficientas
nepriklauso nuo darbins mediagos ir yra toks pat kaip ir idealij
duj.
Realiose iluminse mainose visada vyksta negrtami procesai:
ilumos nutekjimas, trintis ir kt. Lengva sitikinti, kad toki main
naudingumo koeficientas negali bti didesnis u dirbani
grtamuoju ciklu.
Tarkime, turime dvi ilumines mainas: pirmoji dirba
negrtamuoju, antroji grtamuoju ciklu ir pirmosios mainos
naudingumo koeficientas didesnis u
antrosios.
Nagrinsime main darbo rezultat
vieno ciklo metu (108 pav.). Tegu pirmoji
maina (M1) dirba tiesioginiu, o antroji
(M2) atvirktiniu ciklu, t. y. kaip
aldymo maina. Pirmoji maina i
kaitintuvo paima ilumos kiek Q1, dal
jos paveria darbu A1, kuris naudojamas
108 pav.
160 B. Martinnas
antrojoje mainoje, o likusi ilum Q2 atiduoda aldytuvui. Antroji

maina i aldytuvo paima ilumos kiek Q2 , pirmosios mainos jai
suteikiamo darbo A1 sskaita ir kaitintuvui atiduoda ilumos kiek Q1,
kur pam pirmoji maina. Kadangi pirmosios mainos naudingumo
koeficientas didesnis u antrosios (1 2 ) , tai i ilumins mainos
naudingumo koeficiento apibrimo (7.21) gauname
Q1 Q2 Q1 Q2 arba Q2 Q2 .
Taigi antroji maina paima i emesns temperatros altinio
aldytuvo daugiau ilumos, negu pirmoji jam atiduoda. Vadinasi,
veikdamos kartu ios dvi mainos paima i aldytuvo ilumos kiek
Q2 Q2 ir vis j paveria darbu, nes kaitintuvas ilumos negauna ir
aplinkoje nelieka joki pokyi. Tai prietarauja antrajam
termodinamikos principui, pagal kur tokio renginio negali bti.
Gaunama ivada, kad negrtamuoju ciklu dirbanti maina negali
turti didesnio naudingumo koeficiento negu dirbanti grtamuoju
ciklu (7.25). Taigi negrtamojo ciklo (realiosios) mainos
naudingumo koeficientas bus
T T2
1 . (7.26)
T1
7.10. Entropija
Panaudoj grtamuoju Karno ciklu veikianios mainos

naudingumo koeficiento iraik (7.25)
Q Q2 T1 T2
1 ,
Q1 T1
gauname:
Q1 Q2
. (7.27)
T1 T2
Santykis gautos arba atiduotos
ilumos kiekio su ilumos altinio, i
kurio iluma paimta arba kuriam
atiduota, absoliutine temperatra
vadinamas redukuotuoju ilumos
kiekiu. I (7.27) formul s matyti, kad
109 pav.
Karno ciklo redukuotoji iluma gauta, dujoms pleiantis, ir atiduota,

triui majant, yra lygios.
Nagrinsime laisvai pasirinkt grtamj cikl AaBb (109 pav.).
Suskaidykime cikl dalis, ivesdami adiabates labai arti viena
kitos. Jos suskaido cikl vaizduojani kreiv be galo maas
atkarpas, per kuri kiekvienos vidur iveskime izotermes. Tada
kiekviena kreiv AaB ir BbA bus sudaryta i daugelio labai artim
izotermi, kurias ciklo metu praeidama sistema gauna i altini su
temperatromis T1, T2, ..., Tn, ilumos kiekius Q1 , Q2 ,..., Qn ir
atiduoda auintuvams, esant temperatroms T1, T2 ,..., Tn , ilumos
kiekius Q1 , Q2 ,..., Qn . Kiekvienas plotelis, ribojamas dviej
gretim adiabai ir izotermi, sudaro elementar Karno cikl.
Pritaikykime kiekvienam i j lygyb (7.27):
Q1 Q1 Q2 Q2 Qn Qn
, ... . (7.28)
T1 T1 T2 T2 Tn Tn
Susumav ias lygybes, gausime:
n n
Qi Qi
Ti
Ti
. (7.29)
i 1 i 1
I ia iplaukia, kad vykstant procesui redukuot ilumos kieki
suma nepriklauso nuo bvio keitimosi bdo, o priklauso tik nuo
pradins ir galins sistemos bsen. I tikrj, tarp tak A ir B
keiiantis bviui pagal 91 pav. pavaizduot punktyrin linij, o i B
A pagal t pai BbA kreiv, atlikus tok pat skaidym elementarius
Karno ciklus, gautume lygyb, analogik (7.29), ir deinioji jos pus
bt nepakitusi. Tai rodo, kad redukuot ilumos kieki suma,
pereinant i A B bv keliu AaB ir AcB, yra ta pati, t. y. i tikrj ji
nepriklauso nuo bvio kitimo bdo. I 7.29 lygybs gauname, kad
visam grtamajam ciklui AaBb bendras redukuotos ilumos kiekis bus
lygus nuliui:
n n
Qi Qi
Ti

Ti
0. (7.30)
i 1 i 1
Jei visas ciklas yra negrtamasis, tai jo negalsime iskaidyti
elementarius Karno grtamuosius ciklus. J tarpe turs bti ir
162 B. Martinnas
negrtamj. Negrtamiesiems ciklams, kai kaitintuvo temperatra

T1, o auintuvo T2, naudingumo koeficientas yra (7.26):
Q Q2 T1 T2 Q1 Q2
1 , arba 0. (7.31)
Q1 T1 T1 T2
Jei atiduot ilum laikysime gautja, bet su minuso enklu, tai
(7.27) ir (7.31) iraikas uraome:
Q1 Q2 2
Q
0 , arba i 0 . (7.32)
T1 T2 i 1 i
T
Tolygiai kintant sistemos bviui bet kokiu udaru ciklu, galima
teigti, kad ji keiiasi iluma su daugybe ilumos altini, kuri
temperatra tolygiai kinta. Kiekvienas altinis atiduoda arba paima i
sistemos ilumos kiekius Q, esant pastoviai jo temperatrai.
Tada i (7.32) gauname
Q
T
0. (7.33)
ia lygyb atitinka atvej, kai visas procesas grtamasis, o
nelygyb kai negrtamasis. is sryis vadinamas Klauzijaus
lygybe (nelygybe).
n
Qi
Suma , vykstant grtamajam (pusiausvirajam) procesui
i 1
Ti
tarp bsen A ir B, nepriklauso nuo bsen kitimo bdo ir priklauso
tik nuo pradins ir galins sistemos bsenos. Tai rodo, kad ji ireikia
termodinamins sistemos bvio funkcijos, panaios sistemos vidin
energij, pokyt. Klauzijus i funkcij pavadino entropija. Taigi
entropijos pokytis, pereinant sistemai i bsenos A B, grtamajame
n
Qi
procese ireikiamas SB S A ,
i 1
Ti
arba tiksliau
B
Q
SB S A T
. (7.34)
A
Kiekvien kn sistemos ar atskiro kno bsen apibdina jos
entropija S taip, kaip ir j vidin energija U. I (7.34) lygybs galima
apskaiiuoti tik entropijos pokyt vykstant atitinkamam procesui.
Norint apskaiiuoti absoliutin dyd, reikia inoti jos vert nors vienoje
sistemos bsenoje. iuo atveju naudojamasi Nernsto teorema, pagal
kuri kiekvieno kno entropija, temperatrai artjant prie absoliutaus
nulio temperatros, artja prie nulio.
Kaip matyti i entropijos pokyio apibrimo (7.34), jei ciklinis
procesas yra grtamasis, tai viso ciklo entropijos pokytis lygus nuliui.
Dabar vertinsime entropijos kitim vykstant negrtamajam procesui.
Sakykime, yra proces ciklas, susidedantis i grtamj ir
negrtamj proces. Kakokio proceso pirmoji dalis (A-B)
grtamoji, o antroji (B-A) negrtamoji. Visam ciklui pagal (7.33):
B A
dQ dQ dQ
T
0 , arba T
T
0. (7.35)
A B
Kadangi pirmoji ciklo dalis vyksta grtamai, tai pagal (7.34):
B
dQ
T
SB S A . (7.36)
A
Tada i (7.35) gauname:
A
dQ
SB S A T
0.
B
A
dQ
I ia S A SB T
. (7.37)
B
Entropija yra sistemos bsenos funkcija, taigi jos pokytis neturi
priklausyti nuo proceso pobdio, o tik nuo pradins ir galins
sistemos bsen. Pereinant sistemai i bsenos B A, jis lygus
S A S B . Matyti, kad entropijos pokytis, vykstant negrtamajam
procesui B-A (j atitinka kairioji (7.37) nelygybs pus), nebebus
ireikiamas (7.37) nelygybs deinje pusje esaniu integralu, kaip
bt reikiamas vykstant grtamajam procesui. Taigi entropijos
pokytis vykstant negrtamajam procesui didesnis negu grtamajam.
Jei sistema izoliuota, t. y. nesikeiia iluma su aplinka, dQ 0 ir
deinioji (7.37) nelygybs pus lygi nuliui. I ia S A S B 0 . Taigi,
vykstant negrtamiesiems procesams udaroje sistemoje, jos entropija
didja. Jei sistemoje vyksta grtamieji procesai be ilumos main su
aplinka (7.34), tai jos vert nekinta ( S 0) .
164 B. Martinnas
Kaip minjome, visi gamtoje vykst procesai yra negrtamieji.

Todl visuose realiai vykstaniuose procesuose entropija didja. i
ivada labai svarbi ir vadinama vienu i antrojo termodinamikos
principo formulavim, nes taip pat nusako vykstani proces krypt.
7.11. Statistinis antrojo termodinamikos dsnio aikinimas

Paimkime vienos duj ries dvi molekules ir leiskime joms
laisvai judti dviejuose narveliuose. Nustatytais laiko momentais
fiksuojant j pasiskirstym, galimi keturi skirtingi bdai (110 pav.):
abi molekuls kairiajame, dvi deiniajame narvelyje ir po vien
molekul abiejuose narveliuose.
1 2 1 2 1 2 2 1
a) b) c) d)
110 pav.
Kiekvieno i i keturi pasiskirstymo bd realizacijos

galimyb (tikimyb), esant chaotikam molekuli judjimui, yra
vienoda. Kadangi molekuls vienodos, c) ir d) bviai nesiskiria, nes
abiem atvejais turime po vien molekul kiekviename narvelyje. Tas
rodo, kad tikimyb rasti pasiskirsiusias molekules po vien
kiekviename narvelyje (2 atvejai i 4-i) dvigubai didesn, negu joms
bti, pvz., pirmame narvelyje (1 atvejis i 4-i). Jau is elementarus
pavyzdys rodo, kad kn sistema turi didesn tikimyb bti tokio
bvio, kur atitinka didesnis galim ekvivalentik realizacijos bd
skaiius. Atitinkam bv realizuojani bd skaiius vadinamas
termodinamine tikimybe.
Taigi sistema savaime stengiasi uimti bv, kurio termodinamin
tikimyb bt didiausia. Anksiau parodme, kad procesai gamtoje
vyksta taip, kad sistemos entropija didt. Tai rodo ry tarp entropijos
ir termodinamins tikimybs. Jis ireikiamas Bolcmano formule:
S k ln W ,
ia k Bolcmano konstanta; W termodinamin bsenos tikimyb.
I io sryio gauname, kad, vykstant grtamajam procesui (
S 0 ), jo termodinamin tikimyb W nesikeiia, o vykstant
negrtamajam ( S 0 ), termodinamin tikimyb didja ( W 0 ).

Taigi negrtamo proceso metu sistema pereina i maiau tiktino
bvio kit, kad sistemos termodinamin tikimyb didt. is
termodinamins tikimybs nagrinjimas kartu rodo, kad savaime
vykst procesai gali i esms vykti ir atvirkia kryptimi, bet toki
proces tikimyb bus maa. I ia iplaukia, kad vis savaime
vykstani proces kryptis yra statistinio pobdio. Tada ir antrasis
termodinamikos dsnis, nusakantis savaime vykstani proces krypt,
yra tik statistini fakt apibendrinimas, ireikiantis daugelio daleli
judjimo dsningumus, o tai rodo ir jo taikymo ribas. Lengva
parodyti, kad antrasis termodinamikos dsnis netinka sistemai,
sudarytai i nedidelio skaiiaus daleli.
Pavyzdiui, ms nagrintu dviej molekuli atveju, yra
galimyb sistemai i didiausi termodinamin tikimyb turinios
bsenos, kai abiejuose narveliuose yra po vien molekul, savaime
pereiti maesn termodinamin tikimyb, turini bsen, kai
viename narvelyje bus abi molekuls. Toks procesas reikt entropijos
majim savaime vykstaniame procese ir prietaraut antrajam
termodinamikos dsniui.
Negalima antrojo termodinamikos dsnio, tinkamo tik
udarosioms sistemoms taikyti ir Visatai. Pagal dsn vis savaime
vykstani proces kryptis veda prie entropijos didjimo, o kartu ir
termodinamins tikimybs didjimo, kuri maksimali, esant chaotikam
iluminiam judjimui. Taikydami dsn visam Kosmosui, gautume,
kad artja viso Kosmoso ilumin mirtis visoms energijos rims
perjus ilumin. i Klauzijaus padaryt ivad kritikavo L.
Bolcmanas ir kiti mokslininkai, aikindami, kad begalinei Visatai
galimos labai didels ir labai ilgai besitsianios fluktuacijos,
sutrikdanios ilumin pusiausvyr. Jokie statistins fizikos dsniai,
tarp j ir antrasis termodinamikos dsnis, negali bti tiesiogiai taikomi
begalinei Visatai.

1. ilumin maina dirba grtamu Karno ciklu. Rasti mainos
naumo koeficient ir auintuvo temperatr T2, jei kiekvieno
daulio ilumos, paimtos i kaitintuvo, sskaita maina atlieka darb
A = 0,30 J. Kaitintuvo temperatra T1 = 500K.
166 B. Martinnas
Sprendimas. Karno ciklu dirbanios mainos naumo koeficientas

ireikiamas:
A T1 T2
.
Q1 T1
I ia:
A / Q1 0,30
ir
T2 T1 1 350 K .
2. Patvaizduoti Karno cikl entropijos S ir temperatros T
parametr erdvje.
Sprendimas. Karno ciklo pirmasis procesas izoterminis, jo
metu dujos gauna ilum ir entropija didja:
Q
S .
T
Grafike iam procesui atitiks atkarpa 1-2

(111 pav.). Toliau, vykstant adiabatiniam
procesui, temperatra maja. Kadangi dujos
111 pav. ilumos negauna, tai S 0 , arba S = const.
proces vaizduoja atkarpa 2-3. Toliau
vykstant izoterminiam duj spaudimui iluma prarandama ir entropija
maja (atkarpa 3-4). Po to vykstantis adiabatinis procesas dujas
grina pradin bv. Jo metu S 0 , taigi entropija nekinta
(atkarpa 4-1).
3. Du vienodi nuo aplinkos izoliuoti knai, turintys temperatras
T1 > T2, suartja ir lieia vienas kit. Kaip keisis j santykin entropija.
Sprendimas.
T3 T
dQ 2 dQ 3
T
dT 2
T
dT T3 T2
S T T T T T T T cm T cm ln T1 ln T3 .
cm
1 3 1 3
Kadangi T3 T1 T2 2 gauname
S cm ln
T32 T T2 .
cm ln 1
2
T1T 2 4T1T2
8. Realiosios dujos
8.1. Realiosios ir idealiosios dujos

Eksperimentais nustatyta, kad dsningumai, gauti idealiosioms
dujoms, gana gerai apibdina ir realij duj savybes, kai pakankamai
auktos temperatros ir nedideli slgiai. Visais kitais atvejais stebimi
dideli nuokrypiai nuo idealij duj dsni. Tai rodo, pvz., 2 lentelje
pateikiami rezultatai, gauti azoto duj masei, normaliosiomis
slygomis uimaniai 1 l tr, jas izotermikai spaudiant. I j matyti,
kad esant dideliems slgiams gaunamas ymus nuokrypis nuo Boilio
ir Marioto dsnio idealiosioms dujoms:
pV const, kai T const.
Visi realij duj savybi skirtumai, palyginti su idealiosiomis
dujomis, aikinami realij duj molekuli savybi skirtingumu,
palyginti su tomis, kurios joms priskiriamos idealij duj modelyje.
Taigi turime atsivelgti sveik tarp duj molekuli per atstum, taip
pat pai molekuli dyd.
2 lentel. Izoterminio proceso duomen palyginimas su j realij duj
modelio vertmis

pV (atm. l.) p V b (atm.
p (atm.) V2
(Eksperimentas)
l.)
1 1,000 1,000
100 0,994 1,000
200 1,048 1,009
500 1,390 1,014
1000 2,069 0,893
I ties molekuls spindulys yra 10 8 cm eils. Taigi kiekviena

molekul uima 4/3 r 3 4 10 24 cm3 tr. Kadangi esant
normaliosiomis slygomis 1 cm3 tryje yra 2,7 1019 molekuli, tai
jos uima apie 104 cm3 tr. is tris nra didelis, bet esant dideliems
slgiams, jis gali sudaryti ymi dal viso duj trio. Jei galiot, pvz.,
Boilio ir Marioto dsnis, tai esant 5000 atm. slgio duj tankis turt
bti 5000 kart didesnis negu normaliosiomis slygomis. Todl 1 cm 3
168 B. Martinnas
duj uimt 5000 kart maesn tr, t. y. 2 10 4 cm3. Taigi pai

molekuli uimamas tris 104 cm3 sudaryt pus viso duj trio.
Todl suprantama, kodl esant dideliems slgiams duj spdumas
maja, sukeldamas nuokryp nuo Boilio ir Marioto dsnio.
Realij molekuli tarpusavio sveik lengviausia pavaizduoti
grafikai ireikiant dviej molekuli tarpusavio potencins energijos
kitim kintant atstumui tarp j. Jei viena molekul bt koordinai
pradios take, o antrj artintume prie jos, gautume potencins energijos
kitim vaizduojani kreiv (112 pav., a). (Viena kit veikiani
molekuli potencin energija, joms esant be galo toli viena nuo kitos, lygi
nuliui).
Taigi molekuli tarpusavio potencin energija maiausia, kai
atstumus tarp centr lygus r0. Dvi nagrinjamos molekuls, kaip ir bet
kurie kiti vienas kit veikiantys knai, stengiasi uimti bv, kur j
potencin sveikos energija bt maiausia. Todl esant tarp
molekuli atstumui, didesniam u r0, jos viena kit traukia, o
maesniam stumia. Kai toli esanti molekul turi kinetin energij
Ek E1 ir artja link molekuls, esanios koordinai pradioje,
iilgai jas jungianios tiess, tai jos energijos kitim brinyje
vaizduoja punktyrin linija.
I jos matyti, kad, majant atstumui tarp molekuli, didja molekuls
turta kinetin energija, bet tuo pat dydiu sumaja i molekuli
tarpusavio potencin energija. Taigi abiej molekuli bendra energija
lieka nepakitusi ir lygi E1 E k , t. y. begalybje molekuls turtai
kinetinei energijai. Molekulms suartjus maesniu atstumu negu r0,
potencin energija ima augti, o kinetin mati. Tai rodo, kad stmimo
jgos pradeda persverti traukos jgas. Kai tarp molekuli atstumas
r r0 , traukos ir stmimo jgos viena kit atsveria. Atstumas r1,
kuriuo minimaliai suartja molekuli centrai, vadinamas efektyviu
molekuls skersmeniu d1. I brinio matyti, kad jis priklauso nuo
besiartinanios molekuls kinetins energijos, pvz., molekul, kuri
bdama begalybje turjo kinetin energij E k E 2 , priarts
maesniu atstumu u pirmj (r2 < r1), taigi d2 < d1.
a) b)
112 pav.
Paymsime, kad i realij duj dviej molekuli tarpusavio

potencin energij vaizduojanti kreiv i esms skiriasi nuo potencins
energijos kreivs, atitinkanios idealisias dujas.
Kadangi idealij duj molekuls veikia viena kit tik smgio
metu ir smgis tamprus, tai rodo, kad potencin energija, artjant
vienai molekulei prie kitos, vis laik lieka lygi nuliui, ir tik priartjus
atstumu r0, staigiai iauga iki begalybs (112 pav., b).
8.2. Van der Valso lygtis

Oland fizikas van der Valsas gavo lygt, apibdinani realij
duj bv, padarius pataisas, susijusias su pai molekuli triu, taip
pat sveika tarp molekuli, idealij duj bvio Klapeirono ir
Mendelejevo lygtyje:

p a V0 b RT , (8.1)
2
V0

ia V0 molio duj tris; p dujas veikiantis iorinis slgis (lygus
duj slgiui sieneles); a ir b vadinamosios van der Valso
konstantos, priklausanios nuo duj ries ir nustatomos
eksperimentikai. Konstanta b nusako tr, susijus su pai molekuli
triu. J nesunku ir vertinti.
170 B. Martinnas
Molekululms judant, dviej molekuli

svorio centrai negali priartti ariau kaip per
molekuls skersmen d (113 pav.). Kadangi
molekuls susiduria tik po dvi (labai retai
vienu laiku susiduria trys ir daugiau), todl
tr sferos, kurios spindulys R lygus
molekuls skersmeniui d (sfera 94 pav.
pavaizduota punktyrine linija), negali vienu
113 pav. metu patekti daugiau kaip dvi molekuls.
skait, kad spindulio R 2r sferos tris atuonis kartus didesnis u
tr vienos molekuls, turinios spindul r, gauname, kad tris,
kuriame negali bti daugiau kaip viena molekul, vidutinikai keturis
kartus didesnis u paios molekuls tr v . Tada vienam moliui duj
gauname v 4v N A , ia NA Avogadro skaiius. Tai vadinamasis
udraustasis tris, kur ir ireikia konstanta b:
b 4v N A . (8.2)
Antroji pataisa atsiranda dl sveikos tarp
molekuli per atstum, kuri sukelia papildom
vidin duj slg, palyginti su ioriniu slgiu
(arba duj slgiu indo sieneles). Kadangi
tarpmolekulins jgos veikia mau atstumu,
kiekvienai molekulei galime nubrti
vadinamj molekulinio veikimo sfer
spindulio r , kad toliau esani molekuli ji
praktikai neveikt. Atmetus molekuls sveik
su indo sienele, kiekviena molekul, patekusi
prie sienels atstumu, maesniu u r

(114 pav.), yra veikiama jgos f , nukreiptos
indo vid. i jga priklauso nuo sveikos su
duj molekulmis, esaniomis enklais x 114 pav.
paymtame tryje. Molekuli, esani nuo sienels atstumu r > r ,
sveikos su kitomis molekulmis atstojamoji jga lygi nuliui. Taigi
papildom duj vidin slg sukurs tik ploname sluoksnyje palei
sienel (jo storis maesnis u 2r ) esanios molekuls. J skaiius
yra

proporcingas molekuli skaiiui trio vienete n. Antra vertus, jga
f , veikianti kiekvien i j, yra proporcinga molekuli skaiiui jai
atitinkaniame enklais x paymtame tryje, kuris taip pat

proporcingas n. Taigi dl tarpmolekulins sveikos atsiradusi jga, o
kartu ir papildomas slgis bus proporcingi n2. Kadangi molekuli
skaiius trio vienete n atvirkiai proporcingas duj triui, tai
papildomas vidinis slgis p bus atvirkiai proporcingas duj trio
kvadratui:
p a / V02 . (8.3)
Konstanta a yra proporcingumo koeficientas, priklausantis nuo
molekuli savybi (duj ries).
Jei nagrinjame ne vien mol duj, o bet koki duj mas M, tai
(8.1) lygtyje vietoje vieno molio uimamo trio V0 patogu naudoti vis
duj uimam tr V:
m
V V0 , (8.4)

ia vieno molio mas. I ia ireik V0 ir ra (8.1), gauname
van der Valso lygt, urayt bet kuriai duj masei M:

m 2
a V
RT
p b ,
2 V 2 m

m 2 a m m
arba p V b RT . (8.5)
2 2
V
m2 m
Paymj 2 a a ; b b , lygt (8.5) uraome:

a m
p V b RT . (8.6)
2
V
a
Kai dujos praretintos ( V b ir p p ), i lygtis
V2
pereina Klapeirono ir Mendelejevo lygt idealiosioms dujoms. I 2
lentels matyti, kad skaiius ias pataisas gana gerai galioja Boilio ir
Marioto dsnis realiosioms dujoms.
172 B. Martinnas
8.3. Realij duj izoterms

Pirmiausia aptarsime eksperimentinius rezultatus, gautus
izotermikai slegiant vien mol anglies dvideginio duj, esant
skirtingoms temperatroms. Eksperimento metu gautos izoterms
pavaizduotos 115 pav. Visos izoterms, kai temperatra maesn u T1
340 K, turi horizontalij dal, kuri atitinka duj skystjimo
procesas. Pvz., slegiant dujas
temperatroje T2, pradedant nuo
trio VC iki VB, jos laipsnikai
virsta skysiu, ir horizontalioji
dalis atitinka skysio ir gar
(duj) miinio bv. Kairje
pusje nuo brkniuotosios
zonos spaudiamas jau skystis.
Skysio spdumas daug
maesnis u duj, todl j
izoterm yra stati. Kai
115 pav.
temperatros emesns u Tk,
spaudiant dujas visada galima suskystinti.
Esant temperatrai Tk, takai B ir C susilieja vien. Taigi
laipsnikai didindami spaudim iame take pasiekiame tok duj
tank, kuris nesiskiria nuo suskystintj duj tankio ioje
temperatroje. Tai krizinis takas. Kriziniame bvyje inyksta
skirtumas tarp skystojo ir dujinio bvio. Kai temperatros auktesns
u Tk, jokiu spaudimu suskys tinti duj negalima, nes esant iai
temperatrai dujos i viso negali
bti skystojo bvio.
Van der Valso lygtis
kokybikai teisingai apibdina
nagrintojo eksperimento ivadas.
I tikrj, van der Valso lygtis V0
atvilgiu yra treiojo laipsnio
lygtis. Tai reikia, kad priklausomai
nuo p ir T skaitini veri galime
gauti vien arba tris realisias V0
aknis. Nubr i lygt
116 pav.
atitinkanias izotermes, gausime 116 pav. pavaizduot kreivi eim.

Palygin jas su eksperimentinmis kreivmis (115 pav.), matome, kad
teorini kreivi vingi zonos (jos ubrkniuotos) atitinka duj
skystjimo proces. Be to, eksperimentins kreivs praeina vingi
zon taip, kad plotai abiejose eksperimentins kreivs pusse yra
lygs (pvz., plotas AbC lygus plotui CdE ir t. t.) I io palyginimo
matyti, kad van der Valso lygtis, gauta realij duj bviui aprayti,
turi platesn reikm. Ji taip pat kokybikai atvaiz duoja duj
skystjimo proces ir suskystintj duj elges.
Izoterm, atitinkanti temperatr Tk vadinama krizine, o jos
vingio takas K vadinamas kriziniu taku. Bvis, apraomas
parametrais pk ,Vk , Tk , vadinamas kriziniu bviu. Krizinio bvio
parametrai gaunami i van der Valso lygties skaiius, kad kriziniame
take visos trys V aknys sutampa. Duj vienam moliui, tarkime, jos
lygios Vok.
Padaugin lygt (8.1) i V02 ir ra p pk bei T Tk ,
gauname standartin treiojo laipsnio lygties ura
pk V03 RTk p k b V02 aV0 ab 0. (8.7)
Jos sprendinys ir yra Vok.
Antra vertus, treiojo laipsnio standartins formos lygt, kai visos
aknys sutampa ir lygios Vok, galima urayti
p k V0 Vok 3 0
arba
pk V03 3 pk Vok V02 3 pk Vok 2 3
V0 p k Vok 0. (8.8)
Lygtys (8.7) ir (8.8) yra ekvivalenios, todl koeficientai to paties
laipsnio neinomj V0, turi bti lygs:
2 3
3 p k V0 k RTk p k b; 3 pk Vok a; pk Vok ab. (8.9)
Jas sprsdami gauname
a 8a
pk 2
; Vk 3b; Tk . (8.10)
27b 27 Rb
Kadangi konstantos a ir b priklauso nuo duj ries, tai ir
kriziniai parametrai kiekvienoms dujoms yra saviti (3 lentel).
Taigi dujos spaudiamos suskystja tik esant temperatrai,
emesnei u krizin.
174 B. Martinnas
Paymtina, kad van der Valso izotermi vingi zonos irgi turi
apibrt reikm, nes atskiras j dalis galima praktikai realizuoti.
3 lentel. Kai kuri mediag kriziniai parametrai
Dujos Tk (K) pk (MPa) Vok (m3/mol)
Helis 5,2 0,229 57,8
Vandenilis 33,24 1,3 65
Deguonis 154,78 5,080 78
Azotas 126 3,4 90
Anglies dioksidas 304,19 7,382 94,04
Vanduo 647,3 22,128 56
Taip, pavyzdiui, galima gauti atkarp Ab. Take A skystis

nepradeda virsti dujomis (skystis neuverda), jei jis yra grietai
vienalytis ir indas absoliuiai lygus. Tada galima slg dar sumainti ir
taip gausime atkarp Ab. Panaiai galima gauti atkarp Ed, ltai
izotermikai slegiant dujas. Jei nra kondensacijos centr, tai take E
dujos neprads virsti skysiu ir gausime persotintus garus, o j bv
vaizduos atkarpos Ed takai. Paymsime, kad praktikai realizuoti
bsen, vaizduojam atkarpomis bc ir cd, nemanoma.
8.4. Vidin realij duj energija

Vis idealij duj vieno molio vidin energij sudaro molekuli
kinetin energija E k CV T . Realij duj molekuls sveikauja ne
tik smgio metu, bet ir nutolusios viena nuo kitos. i sveika lemia
duj vidin potencin energij.
Molekuli tarpusavio potencin energija priklauso nuo vidutinio
atstumo tarp j, o j lemia duj uimamas tris. Taigi ir vidin
potencin energija priklauso nuo duj uimamo trio. Dujoms
pleiantis, jos turi atlikti darb, nukreipt prie vidines jgas
dA p dV0 , (8.11)
ia V0 vieno molio duj uimamas tris; p vidinis slgis,
a
apibdinamas van der Valso pataisa p 2 . Taigi
V0
a
dE p p dV0 2 dV0 . I ia integruodami gauname
V0
a
Ep const. (8.12)
V0
Konstantos vert parenkama i slygos, kad, neribotai didjant
triui, riboje Ep tapt lygi nuliui. I ia iplaukia, kad konstanta lygi
nuliui. Taigi realij duj pilnutin vidin energija ireikiama
a
U CV T . (8.13)
V0
Matyti, kad ji didja kylant temperatrai ir didjant duj uimam
triui.
Jei dujos pleiasi be ilumos apykaitos su aplinka (adiabatikai) ir
neatlieka darbo (pleiasi vakuum), tai pagal pirmj
termodinamikos dsn (7.5) vidin duj energija turi likti pastovi. Tada
a
dU CV dT 2 dV0 0 .
V0
Taigi iuo atveju dT ir dV0 turi prieingus enklus: dujoms
pleiantis jos turi alti, o triui majant ilti. Reikinio prieastis
yra ta, kad, pvz., besiplsdamos dujos atlieka darb prie molekuli
traukos jgas ir todl atla. Staigiai besiplsdamos dujos gali atalti
gerokai emiau krizins temperatros, todl ir esant atmosferos slgiui
gali virsti skysiu arba net kietuoju knu.
Tuo tarpu adiabatikai (dQ 0) pleiantis vakuum (dA 0)
idealiosioms dujoms, i pirmojo termodinamikos dsnio iplaukianti
m
ivada dU 0 reikia U CV T const. Taigi idealij duj

temperatra iame procese nekinta.
8.5. Daulio ir Tomsono efektas
Pramoniniu mastu dujoms ataldyti naudojamas adiabatinis

realij duj pltimasis ne vakuum, bet, joms atliekant darb, prie
iorin slg kurianias jgas. Metodo pagrind surado angl fizik
D. Daulio ir U. Tomsono originalaus eksperimento efektas.
Tarkime, kad ilumai nelaidus vamzdelis su dviem stmokliais
viduje turi akyt pertvar (117 pav.). Stmokliai juda be trinties jg,
ir paalins jgos, veikianios stmoklius, sukuria slgius p1 ir p2.
Tarkime, kad pradioje akytos pertvaros pusje duj nra (stmoklis
176 B. Martinnas
yra prie akytosios pertvaros). Palaikant pastovius p1, p2 slgius ir p1 >

p2, proceso gale, dujos yra kairje pusje ir j parametrai p1, V1, T1.
Deinje t. y. dujoms perjus per pertvar deinij pus j
parametrai yra p2, V2, T2. Atkreipkime dmes, kad p1 ir p2 yra slgiai
stmoklius. Duj viduje jie didesni dl papildomo vidinio slgio (8.3).
117 pav.
Kadangi procesas vyksta be ilumos apykaitos su aplinka, tai i

pirmojo termodinamikos dsnio:
Q U 2 U1 A 0 . (8.14)
Darbas A A2 A1 , ia A2 p2V2 teigiamas duj darbas
judant antrajam stmokliui prie slg p2 kurianias jgas ir
A1 p1V1 neigiamas duj darbas judant pirmajam stmokliui.
ra darbo iraik (8.14), gauname
U1 p1V1 U 2 p2V2 . (8.15)
Matome, kad Daulio ir Tomsono eksperimente dydis U + pV
ilieka nepakits. Taigi jis yra bvio funkcija ir vadinamas entalpija.
Vienam moliui duj (8.15) raius U1 ir U2 iraikas pagal (8.13)
lygt
a a
U 1 CV T1 , U 2 CV T2
V01 V02
ir i van der Valso lygties ireikus p1V01 ir p 2V02 galima gauti T2
T1 iraik.
Realij duj temperatros pokytis
ir jo enklas tokiame adiabatinio
pltimosi procese priklauso nuo duj
konstant a, b ir temperatros T1. Kai
temperatra T1 > 2a/Rb dujos yla
(neigiamas Daulio ir Tomsono
118 pav.
efektas), o kai T1 < 2a/Rb j temperatra krinta (teigiamas Daulio ir

Tomsono efektas) (118 pav.). Temperatra T1, kuriai esant duj
temperatra nekinta, vadinama inversijos temperatra, savita
kiekvienai duj riai.
Daulio ir Tomsono efekt lemia realij duj skirtumai nuo
idealij. Idealiosioms dujoms pV = RT ir i (8.15) gauname
CV T1 RT1 CV T2 RT2 ,
taigi T1 = T2.
aldymo mainos, veikianios Daulio ir Tomsono efekto
pagrindu, vadinamos detanderiais (pranc. detendere slgio
sumainimas).
Dujoms suskystinti pramoniniu mastu taikomas teigiamas
Daulio ir Tomsono efektas, kai besiplsdamos tiesiogiai aplink su
maesniu slgiu dujos atla (K. Linds ir D. Diuaro metodas), arba
papildomai atla dar ir dl to, kad besiplsdamos dujos atlieka
darb stumia stmokl arba suka turbin.
9. SKYSI IR KIETJ KN MOLEKULINS YPATYBS
9.1. Skysi molekulin sandara

Skysiai nuo duj skiriasi gerokai didesniu tankiu, taigi ir
atstumai tarp gretim molekuli juose palyginti su dujomis, yra mai.
Todl sveikos tarp molekuli yra daug didesns ir dl to didesnis j
vidinis slgis bei maesnis spdumas. Maas spdumas aikinamas
greitai didjania sveikos tarp molekuli potencine energija, kai
atstumas tarp gretim molekuli tampa maesnis u r0 (119 pav.).
Vidins struktros poiriu jie yra tarp duj ir kristalini kn.
Duj molekuli judjimui j tarpusavio sveika praktikai neturi
takos, todl molekulinje struktroje visikas chaosas. Kietuosiuose
knuose sveika tarp molekuli yra esmin ir todl kristaluose
molekuls (atomai) isidsto tvarkingai dideliuose triuose
egzistuoja tolimoji tvarka. Skysiuose sveika vaidina tarpin
vaidmen, todl tvarka yra tik labai mauose triuose nuolat keiianti
viet erdvje. Taigi egzistuoja tik artimoji tvarka, ir stabili ji ilieka tik
trump laiko tarp.
178 B. Martinnas
Skirting molekuli tarpusavio sveikos reikm j struktrai

lemia pai molekuli turima kinetin energija, priklausanti nuo
temperatros. Dujose molekuli slenkamojo judjimo energija yra
didel, ir sveikos tarp molekuli negali j lokalizuoti net trumpam
laikotarpiui. Mainant temperatr, pereinama skystj bv, o toliau
j mainant ir kristalin mediagos bv.
Dl tolimosios tvarkos nebuvimo skysiai neturi anizotropijos
savybi priklausomumo nuo krypties, bdingos kristalams. Iimtis yra
tik skysiai su ilgomis molekulmis. Juose stebima tolimoji tvarka,
taigi ir anizotropija. Jie vadinami skystaisiais kristalais.
iuo metu nra apibendrintos skysi teorijos, galinios
visapusikai aprayti j savybi vairov. Taiau, sprendiant
konkreius klausimus, pasiekta labai daug. Struktros tyrimais
rodyta, kad atskiros molekuls juda visame skystyje trumpai
sustodamos ir sudarydamos vietines (lokalisias) struktras, kuriose
vyksta svyravimai apie pusiausvyros padtis. Susidariusi lokalij
struktr trukm greitai maja didjant skysio temperatrai. Dl to
kinta skysi takumas, paviriaus tempis ir kt.
Yra ir kietj kn savo struktra artim skysiams. Jie vadinami
amorfiniais knais arba peraldytais skysiais. Jie neturi anizotropijos
ir kaitinant tolygiai virsta skysiu. Jiems priklauso vairios dervos,
stiklas ir kt.
9.2. Skysi paviriaus tempis
Skysio molekuli tankis yra daug didesnis negu duj. Todl

skysio molekuls vienu metu sveikauja su dideliu arti esani
molekuli skaiiumi, patenkaniu molekulinio veikimo sfer radiuso
r 109 m. Su toliau esaniomis molekulmis sveika yra neymi
(119 pav.). Ibrus molekulinio veikimo sferas molekulei A skysio
viduje ir molekulei B netoli skysio paviriaus pastarj, atsiras
nekompensuota jga dl molekuli, esani ubrkniuotame tryje
(119 pav.), veikimo nukreipta skysio vid statmenai jo paviriui.
Taip, tik didesne jga, kuo molekul yra ariau paviriaus, bus
veikiamos visos molekuls, esanios skysio sluoksnyje (plvelje)
storio r ties jo paviriumi. Dl to skysio viduje sukuriamas slgis
vadinamas molekuliniu (vidiniu).
Molekulei judant i
skysio vidaus link jo
paviriaus, tenka atlikti darb
prie paviriniame
sluoksnyje veikianias jgas.
Dl to maja molekuls
kinetin ir didja potencin
energija, panaiai kaip
auktyn mesto kno. Todl
skysio molekuls, esanios 119 pav.
paviriniame sluoksnyje, turi papildomos potencins energijos, kuri
yra skysio vidins energijos dalis.
Kadangi pusiausvyra atitinka minimum potencins energijos,
skystis stengiasi gauti form, turini maiausi paviri. Dl ios
prieasties maas skysio laelis turi sferos form, nes sferos pavirius
fiksuotam triui yra maiausias. Daniausiai skyst veikia paalins
jgos, pvz., gravitacijos jga. Tada skystis
gyja form, atitinkani bendros, t. y.
gravitacijos jg ir paviriaus energijos
minimum.
Dl paviriaus energijos skystis visuomet
stengiasi sumainti savo paviri
susispausdamas. Taip, pvz., sudarius muilino
vandens plvel kontre, turiniame
slankiojani kratin ad, plvels abu
oniniai paviriai stengiasi mati. Dl to
atsiranda kratin ad auktyn veikianti jga,
kuri galima kompensuoti i alies pridta jga 120 pav.
F, veikiania emyn (120 pav.).
Paymjus jg, veikiani kratins ilgio vienet , o kratin l
veikiani jg uraome F 2l. Dydis vadinamas paviriaus
tempimo koeficientu. Kratinei l pasislinkus atstumu dh, skysio
paviriaus jg darbas bus dA 2ldh dS . ia dS abiej
dA dA
plvels pusi bendras paviriaus pokytis. Taigi ,
dS dS
dA paalins jgos darbas. I ia iplaukia, kad paviriaus tempio
koeficientas ireikia paalini jg darb, reikaling skysio
180 B. Martinnas
paviriaus plotui padidinti 1 m2 ir matuojam J/m2. Tai yra atspindys

fakto, kad paviriui didjant daugiau molekuli patenka pavirin
sluoksn ir dl to didja skysio vidin potencin energija. Taigi
koeficientas gali bti ireikiamas ne tik N/m, bet ir J/m2 ir
F l , arba W p S . (9.1)
vairios priemaios labai keiia pavirin temp. Kylant
temperatrai, jis maja dl skysio tankio majimo, o krizinje
temperatroje lygus nuliui.
9.3. Reikiniai skysio ir kno slyio srityje

Paviriaus tempio jg sukelti reikiniai vadinami paviriniais.
Visos skysio paviriniame sluoksnyje esani molekuli ypatybs
bdingos ir kietiesiems knams. Taigi paviriaus temp turi ne tik
skysiai, bet ir kietieji knai.
Nagrinjant reikinius
dviej skirting aplink slyio
srityje pavirin energija
priklauso nuo abiej aplink.
Taigi tenka nagrinti sumin
kontaktuojani mediag
(121 pav.) ploto vieneto
pavirin energij 12. Iimtis yra
tik tuo atveju, kai viena i
121 pav. aplink yra dujos, chemikai
nereaguojanios su kita mediaga ir maai tirpstanias joje. iuo
atveju koeficientas ireik tik vienos mediagos skysio arba
kietojo kno paviriaus savybes (ploto vienetui tenkani pavirin
energij arba iskirto kontro ilgio vienet veikiani jg).
Kai vienu metu ribojasi trij
bvi mediagos kietojo,
skystojo ir dujinio, tai visa sistema
gauna form, atitinkani sumins
energijos (pavirins, gravitacijos ir
kt.) minimum. Pavyzdiui, trij
mediag ribos kontras kietojo
kno paviriuje gauna form, kad 122 pav.
kontro kiekvien element l veikiani paviriaus tempio

atstojamoji jga, galima kontro slinkimo kryptimi, bt lygi nuliui
(122 pav.).
l kd l ks l sd cos ,
Taigi ia kd, ks, sd paviriaus tempio koeficientai ribose:
knasdujos, knasskystis ir skystisdujos. Kampas vadinamas
ribiniu:
ks
cos kd . (9.2)
sd
Jei kd ks> sd (cos > 1), vadinasi, pusiausvyros negali bti
esant bet kokiam fiksuotam kontrui.
ia galimi du atvejai: 1) kai kd > ks + sd skystis neribotai
plinta kietojo kno paviriumi skystis visikai drkina paviri (
0); 2) kai ks > kd + sd, plotas, kuriuo skystis lieia kietj kn,
artja prie nulio (tako) ( ). Pvz., vanduo nedrkina alyva arba
vaku padengt paviri. Augal lapai ir stiebai padengti vakine
mediaga, todl lapai nepermirksta.
Kitais atvejais, kai kd > ks, tai cos > 0 ir kampas smailusis.
Vyksta dalinis drkinimas (123 pav., a). Pasiekti kuo maesn kamp
svarbi da technologijos uduotis.
a) b)
123 pav.
Kai kd < ks, tai cos < 0 ir kampas bukasis (123 pav., b).
Skystis beveik nedrkina paviriaus.
9.4. Molekulinis slgis po ilenktuoju paviriumi

Igaubtasis arba gaubtasis pavirius stengiasi sumainti
paviriaus plot, t. y. tapti plokiuoju. Dl to sukuriamas papildomas
182 B. Martinnas
slgis, palyginti su slgiu skystyje, turiniame plokij paviri.

Papildomo slgio vert priklauso nuo skysio paviriaus tempimo
koeficiento ir paviriaus kreivumo. i priklausomyb lengva
vertinti mintiniu eksperimentu.
Tarkime, sferin la per jo skersmen padalijome dvi dalis
(124 pav.). Dl paviriaus tempio abi sferos puss pagal jas skiriant
kontr bus spaudiamos viena prie kitos jga
F l 2R .
Vaizdiai tariant, efektas toks, tarsi pus sferos gaubianti plvel
spaudia j prie antrosios puss. Jos veikim kompensuoja atsiradusi
papildomo slgio jga F pR 2 . Kadangi F F , tai papildomas
slgis bus
2
p . (9.3)
R
Kai paviriaus kreivumas atskiruose takuose skiriasi, tai vietoje
paviriaus kreivumo H 1/R imamas vidutinis kreivumas
1 1 1
H , (9.4)
2 R1 R2
ia R1 ir R2 dviej tarpusavyje statmen lank radiusai fiksuotame take.
J taikydami i (8.18) gauname Laplaso formul bet kokiam paviriui
1 1
p . (9.5)
R1 R2
Taigi skysio slgis po igaubtuoju paviriumi yra didesnis, o po
gaubtuoju maesnis negu esant plokiajam paviriui (125 pav.).
124 pav.
125 pav.
Papildomas slgis po ilenktuoju paviriumi lemia skysio lygio
pokyius plonuose vamzdeliuose (kapiliaruose), todl dar vadinamas
kapiliariniu slgiu.
184 B. Martinnas
9.5. Faziniai virsmai

Mediagos termodinamikai pusiausvira bsena, besiskirianti
savo fizikinmis savybmis nuo kit tos paios mediagos pusiausvir
bsen, vadinama tos mediagos faze. Mediagos fazinis virsmas
visuomet yra susijs su kokybiniais savybi pokyiais. Fazin virsm
sukelia iorini slyg, pvz., temperatros, slgio, elektrini ir
magnetini lauk kitimas. Taiau faziniai virsmai skirstomi ne pagal
fizikin prieast, suklusi virsm, bet pagal tai iskiriama arba
sugeriama iluma fazinio virsmo metu.
Kai fazinio virsmo metu isiskiria arba sugeriamas tam tikras
ilumos kiekis, virsmas vadinamas pirmosios ries. J metu uolikai
pakinta mediagos vidin energija, entropija ir tankis. Virsmo metu
sugertas arba iskirtas ilumos kiekis q vadinamas specifine fazinio
virsmo iluma, pvz., specifine lydymosi, garavimo iluma.
Faziniai virsmai, vykstantys be ilumos apykaitos su aplinka,
vadinami antrosios ries faziniais virsmais. J metu nekinta
mediagos tris ir entropija. Antrosios ries faziniai virsmai susieti su
vidins simetrijos pokyiais. J pavyzdiai yra, pvz., feromagnetini
mediag (Fe, Ni), esant tam tikroms temperatros ir slgio
reikmms, perjimas paramagnetin bsen; metal ir kai kuri
lydini, esant temperatrai, artimai 0 K, virtimas superlaidiais,
skystojo helio (helis I) virtimas jo modifikacija (helis II), pasiyminia
supertakumu.
9.6. Bvio diagrama. Trigubas takas

Chemikai vienalyts mediagos fazs svoka atitinka agregatin
bv. Minta, kad ta pati mediaga, kintant temperatrai, t. y. santykiui
tarp vidutins kinetins ir potencins
energijos, gali bti trij agregatini
bvi: kietojo, skystojo ir dujinio.
Tai trys galimos mediagos fazs,
egzistuojanios esant tam tikroms
temperatroms ir slgio vertms.
Taiau gali vienu metu egzistuoti ir
dvi tos paios mediagos fazs, pvz.,
vanduo ir vandens gar miinys.
126 pav.
metus ind gaball ledo, sistema taps trij fazi ledas atitinka
kietj faz.
Geometrikai vaizduojant fazinius virsmus, taikoma bvio
diagrama (126 pav.). Ma temperatr ir slgi srityje kreiv 1
nusako slgius p ir juos atitinkanias temperatras pusiausvyrai tarp
kietojo bvio ir jo gar (sublimacijos kreiv) palaikyti. Kietojo kno
lydymosi priklausomyb nuo slgio vaizduoja kreiv 2. Itisin kreiv
atitinka atvej, kai, didjant ioriniam slgiui, lydymosi temperatra
didja, punktyrin kai temperatra maja. Kreiv 3 ireikia
skysio soij gar slgio priklausomyb iki krizinio tako K.
Parametrams p ir T virijus krizinio tako vertes, mediaga gali bti
tik dujinje fazje.
Takas C, kuriame susikerta visos trys kreivs, vadinamas trigubu
taku. Jis nusako parametr vertes, kad trys mediagos fazs bt
pusiausvyroje. Kiekvienas takas ant kreivs nusako p ir T vertes, kad
tos kreivs skiriamos fazs bt pusiausvyroje. Ne ant kreivs paimtas
takas nurodo p ir V vertes, kad ta faz, kurios srityje jis yra, bt
pusiausvyroje.
Kiekviena mediaga turi tik vien trigub tak. Vandens trigubas
takas atitinka 0,0075 oC ir 4,58 mmHg slg. Angliargts (sausasis
ledas) tc 56,6 oC, slgis 5,11 atm., todl esant atmosferos slgiui jis
gali bti tik kietosios ir dujins bsenos. Vyksta tik garavimas
(sublimacija). Jos temperatra, esant atmosferos slgiui 78 oC.
Termodinamika sudaro galimyb vertinti vienos mediagos
dviej fazi pusiausvyros kreives pagal Klapeirono ir Klauzijaus lygt.
i lygtis ireikia bet kokio pirmosios ries virsmo temperatros ir
slgio pokyi ry:
T (V2 V1 )
dT dp, (9.6)
q
ia q fazinio virsmo (pvz., garavimo, lydymosi) iluma; V2 V1
mediagos trio pokytis virsmo metu; T virsmo temperatra.
Garuojant skysiams ir kietiesiems knams (sublimacija), mediagos
tris visuomet didja (V2 V1) > 0. Taigi, padidjus slgiui (dp > 0),
padidja ir temperatra (dT > 0). Daugumai kn lydantis, mediagos
tris didja, taigi, didjant slgiui, j lydymosi temperatra dids.
Taiau yra mediag (H2O, Ge, ketus ir kt.), kuri skystojoje fazje
tris maesnis negu kietojoje. Taigi V2 V1) < 0. Todl, didjant
186 B. Martinnas
slgiui, maja lydymosi temperatra. Dl to, pvz., paioms

spaudiant led, jis virsta skysiu, nors ir turi neigiam temperatr.

1. Rasti slg viduje ipsto muilino vandens burbulo, kurio
diametras d = 10 cm. Koks darbas atliktas ipuiant burbul?
(Muilino vandens paviriaus tampos koeficientas = 40 mN/m.)
Sprendimas. Muilo burbulas sudarytas i plonos sferins plvels.
Taigi iorinio ir vidinio plvels paviri radiusai beveik lygs. Todl
burbulo viduje abiej skysio paviri sukurtas slgis bus:
2 8
p2 3,2 Pa.
R d
Darbas A S . ia S bendras abiej skysio paviri
plotas:
A 2S 2d 2 2,5 10 3 J .
2. ind su vandeniu panardinti du skirtingo ilgio kapiliarai. Kaip
vanduo upildys iuos kapiliarus?
Sprendimas. Jei vanduo drkina kapiliaro
sieneles, tai ilgesniame kapiliare jis vir
vandens pakils iki aukio h0, kompensuojant
atsiradus slgio sumajim po gaubtu
paviriumi (127 pav.):
2
gh0 .
r
127 pav. iuo atveju r sutaps su kapiliaro radiusu. Taigi:
2
h0 .
gr
Jei kapiliaro ilgis vir vandens h < h0, vanduo pasieks paviri ir
augs laelis iki radiuso R, kad
2 2
gh .
r R
2
ia R skysio laelio radiusas. Taigi g h0 h . I ia
R
laelio radiusas
g h0 h
R .
2
188 B. Martinnas
Literatra
1. ATAM P. ARYA. Introduction to classical mechanics. Prentice Hall,
1998. 712 p.
2. CUTNELL, J. D.; JOHNSON, K. W. Essentials of physic. 2006. 728 p.
3. CUTNELL, J. D.; JOHNSON, K. W. Physics. 2004. 1056 p.
4. JAVORSKIS, B.; DETLAFAS, A.; MILKOVSKAJA, L.;
SERGEJEVAS, G. Fizikos kursas 1. Vilnius: Mintis, 1970. 387 p.
5. JEWETT, W.; SERWAY, A. Physics for scientists and engineers with
Modern Physic. 2004. 1552 p.
6. LAWRENCE, S LERNER. Physics for scientists and engineers. Jones
and Barlett Publishers, 1996. 704 p.
7. SERWAY, A. Physics for scientists and engineers. 2003. 1568 p.
8. TAMAAUSKAS, A. Fizika 1. Vilnius: Mokslas, 1987. 223 p.
9. , . . , . 1. : , 1977.
416 .
10. , . . . : ,
1985. 432 .
Bronislovas MARTINNAS
FIZIKOS PAGRINDAI
Mechanika. Molekulin fizika ir termodinamika
Mokomoji knyga
2-oji pataisyta laida
Redagavo L. Kertenien
2006 12 20. 9,75 sp. l. Tiraas 300 egz.
Saultekio al. 11, LT-10223 Vilnius
Spausdino UAB Biznio main kompanija,
J. Jasinskio g. 16A, LT-01112 Vilnius

Martinėno Knyga

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Martinėno Knyga

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

B.

B. Martinnas. Fizikos pagrindai. Mechanika. Molekulin

Knygoje glaustai idstyti mechanikos, molekulins fizikos ir

VGTU leidyklos Technika 811 mokomosios

2-oji pataisyta laida

Fizikos tyrimo objektas ir metodai.................................................7

1. Materialiojo tako kinematika.......................................................11

2. Materialiojo tako dinamika.........................................................26

3. Kno sukamasis judjimas............................................................43

4. Specialioji reliatyvumo teorija......................................................68

II. MOLEKULIN FIZIKA IR TERMODINAMIKA...................114

6. Molekulin-kinetin idealij duj teorija..................................115

6.4. Vidutin molekuli slenkamojo judjimo energija..............121

9. Skysi ir kietj kn molekulins ypatybs...........................174

9.4. Molekulinis slgis po ilenktuoju paviriumi......................178

Fizikos tyrimo objektas ir metodai

teorijos. Savo ruotu teorijos irgi kinta, pleiasi. Danai ankstesn

konkreiu naujos teorijos atveju, pvz., Niutono (klasikin) mechanika

Nepaisant esminio poiri skirtumo erdv ir laik, t. y.

pagal kn judjimo greiio vert. Kai tiriamojo kno greitis v yra

1. Materialiojo tako kinematika

1.1. Materialiojo tako padties erdvje nustatymas

Taigi materialiojo tako padties nusakymai radiusu vektoriumi

1.2. Materialiojo tako greitis

yra kelio ivestin pagal laik. Iraika (1.7) taikoma poslinkio

1.3. Materialiojo tako pagreitis

arba tarus, kad judjimas prasidjo laiko momentu t0 = 0:

Udavini sprendimo pavydiai

Kamp tarp greiio ir kranto

(Daugikli 1,0 ir 2,0 dimensijos m/s 2, o 3,0 m. Jie yra vertinti

v prilygin nuliui: = 2 s. Kno nueitas kelias S vdt

6. Judant materialiajam takui greitis maja tiesikai

Integravimo konstant C nustatome i pradini slyg: kai t = 0,

1.4. Tangentinis ir normalinis pagreitis

Bendruoju atveju elementariojo lanko

1.5. Materialiojo tako judjimo

iuo atveju vienareikmikai

Udavini sprendimo pavyzdiai

2. Smagratis, besisukantis 180 aps/min daniu, stabdomas

ia v0x = v0cos, v0y = v0sin. Aukiausiame pakilimo take

2. MATERIALIOJO TAKO DINAMIKA

sudtingumas labai priklauso nuo atskaitos sistemos parinkimo.

2.2. Antrasis Niutono dsnis

2.3. Treiasis Niutono dsnis

2.4. Judjimo kiekio tverms dsnis. Masi centras

judjim, jo pagreiio vertis, gaunamas i antrojo Niutono dsnio

2.5. Darbas ir energija

Mechaniniame judjime jis reikiasi tuo, kad sveikaujantys

Darbo atlikimo spart ireikia galia. Momentin galia yra

2.6. Kinetin energija

Taigi elementarusis darbas lygus elementariajam kinetins

2.7. Potencin energija

Taigi iuo atveju potencin energij ireikia funkcija U = kx2/2 +

2.8. Mechanins energijos tverms dsnis

Tegu materialusis takas, jg veikiamas,

sakant, bet koks laiko intervalas j paslinkus laike nekinta. Taigi

Udavini sprendimo pavyzdiai

2. Material tak, kurio mas m, veikianti jga kinta tiesikai:

Sprendimas. Jgai kintant tik verte, nekeiiant veikimo krypties,

3. Ant silo pakabintas knas mass m. Horizontaliai greiiu v0 lekianti

Jei kulka stringa kne, tai u1 u 2 ir

3. KNO SUKAMASIS JUDJIMAS

3.1. Kietojo kno modelis