ENERGOTRAIN Zemos Itampos Irenginiu Montavimas

TECHNOLOGINIS APRAAS
emos tampos elektros rengini montavimas

Technologinis apraymas
LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

VILNIUS 2015
1 /138
TURINYS
1.
SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS .......................................................................................................................... 4

1.1.
Pagrindins vartojamos svokos ir santrumpos........................................................................................................... 4
2.
SKYRIUS. NUORODOS ................................................................................................................................................... 10
3.
SKYRIUS. TECHNOLOGINIO APRAYMO TIKSLAS PASKIRTIS ........................................................................... 12
4.
SKYRIUS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS APRAYMAS ........................................................................................... 12
5.
SKYRIUS. TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMO SRITIS .............................................................................................. 19
6.
SKYRIUS. EMOS TAMPOS ELEKTROS RENGINI MONTAVIMO TECHNOLOGIJA...................................... 17

6.1.
Elektros instaliacijos. Bendrieji reikalavimai ............................................................................................................. 17
6.2.
Instaliacijos rys. Elektros laidai ir kabeliai, j tiesimo bdai ................................................................................. 22
6.3.
Atviroji elektros instaliacija patalpose ....................................................................................................................... 28
6.4.
Paslptoji elektros instaliacija patalpose .................................................................................................................... 26
6.5.
Elektros instaliacija pastogse.................................................................................................................................... 27
6.6.
Lauko elektros instaliacija.......................................................................................................................................... 27
6.7.
Bendrosios elektros instaliacijos montavimo taisykls ir normos .............................................................................. 28
6.8.
Laid sujungim ir prijungim techniniai reiklavimai ............................................................................................... 29
6.9.
Pasiruoimas elektros instaliacijos montavimo darbams, laisv zon elektromontavimo darbams, isiaikinimas... 33
6.10.
Skydeli, rozei, jungikli ir skirstomj ir galini dui viet nuymjimas ................................................... 33
6.11.
Skirstomj ir galini dui vietos paruoimas ir montavimas .............................................................................. 34
6.12.
Kiaurymi, vageli per sienas bei perdangas pramuimas ir ikalimas .................................................................... 45
6.13.
Kabelini kanal, kopi montavimas ..................................................................................................................... 45
6.14.
Vamzdi klojimas..................................................................................................................................................... 50
6.15.
Paslptosios instaliacijos laid, kabeli klojimas....................................................................................................... 51
6.16.
Laid, kabeli gal paskirstymo dutse sujungimas ir patikrinimas, instaliacijos testavimas ................................ 53
6.17.
Galios ir automatikos skydeli surinkimo instrukcija ................................................................................................ 55
6.18.
viestuv, rozei, jungikli statymas ir prijungimas............................................................................................... 52
6.19.
Apvietimo, galios skydeli montavimas................................................................................................................... 61
6.20.
Vis sujungim skydeliuose atlikimas ....................................................................................................................... 61
6.21.
eminimo elektrod 219-20 ST/BP montavimo taisykls ( pagal OBO BETTERMANN) .................................... 63
6.22.
Apsaugos nuo virtampi emos tampos grandinse parinkimo ir instaliavimo instrukcija .................................... 64
6.23.
Skaitikli rengimas ir prijungimas ............................................................................................................................ 64
6.24.viestuv ir j valdymo rengini montavimas A ir auktesns energins klass pastatuose..........................................74

6.24.1.Pagrindins viesos technikos svokos..........................................................................................................75
6.24.2.Elektrinio apvietimo instaliacijos ypatumai..............76
6.24.3.Apvietimo valdymo atskiri elementai79
2 /138
6.24.4.LED apvietimo valdymo schem, taip pat naudojam A ir auktesns energins klass pastatuose,sujungim
klasikiniai pavyzdiai................................................................................................................................................................91
6.24.5.Belaids instaliavimo sistemos, tinkanios A ir auktesns energins klass pastatams..............................98
6.25.Elektrinis grind ir patalp ildymas skaitant A ir auktesns energins klass pastatus...........................................104
6.25.1.Pagrindiniai reikalavimai ildymo kabeli instaliavimui................................................................................105
6.25.2.Amorfinio metalo grindinio ildymo sistema (AHT), taikytina A ir auktesnio energinio efektyvumo pastat
instaliacijose..............................................................................................................................................................................112
6.25.3.Elektrinio grind ildymo A ir auktesns energins klass pastatuose atskir element
rengimas pagal DEVI...............................................................................................................................................125
7. SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONS IR BDAI ...................................................... 135
8.
7.1.
Organizacins priemons ......................................................................................................................................... 135
7.2.
Darb vykdymas pagal nurodymus .......................................................................................................................... 136
7.3.
Nurodymo pildymo nuostatos .................................................................................................................................. 138
7.4.
Darb vykdymas pagal pavedimus .......................................................................................................................... 138
7.5.
Darb vykdymas technins prieiros tvarka .......................................................................................................... 139
7.6.
Technins priemons ................................................................................................................................................ 140
7.7.
Pirma kategorija. Darbai, vykdomi ant tamp turini dali arba arti j ................................................................ 140
7.8.
Antra kategorija. Darbai vykdomi atjungus rengin ................................................................................................ 141
7.9.
Treia kategorija. Darbai, vykdomi neijungus tampos, toli nuo tamp turini dali .......................................... 143
7.10.
Darbo vietos, kur buvo taikytos technins priemons, sutvarkymas ........................................................................ 144
SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS.................................144
3 /138
1. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. normin dokument sudaro apraomoji dalis,darbo instrukcijos, atskir gamintoj nurodymai
bei sprendimai kai kuriems instaliacijos darbams atlikti.
2. Montuojant renginius, btina vykdyti gamintoj technini dokument, normatyvini statybos
technini dokument, Elektros rengini rengimo taisykli, Saugos eksploatuojant elektros renginius
taisykli, Elektros rengini bandym norm ir apimi, priegaisrin saug reglamentuojani taisykli
reikalavimus.
3. Dokumentas nustato darb technologinius procesus, apibria darb nuoseklum,
konkretizuoja darbo priemones, paskirsto atsakomybs ir veiklos ribas tarpvykdytoj ir numato
organizacines bei technines priemones, kurios utikrina darbuotoj saug ir sveikat.
4. is technologinis apraas skiriamas statybos-montavimo moni vadovams, ininieriams,
specialistams ir visiems padaliniams, dalyvaujantiems statybos montavimo darbuose.
5. Technologiniame aprae neminim specialiosios paskirties elektros rengini rengimas turi
bti reglamentuojamas kitais iems renginiams skirtais norminiais teiss aktais.
8. Rengiant dokument atsivelgta Tarptautins elektrotechnikos komisijos (IEC), Tarptautins
standartizacijos organizacijos (ISO), Europos standartizacijos komiteto (CEN), Europos elektrotechnikos
standartizacijos komiteto (CENELEC), Vokietijos, Jungtini Amerikos Valstij, Didiosios Britanijos,
Danijos, Lenkijos ir kit ali standartus ir teiss aktus.
1.1.
Pagrindins vartojamos svokos ir santrumpos
iame technologiniameaprayme naudojamos tokios pagrindins svokos ir santraukos:

Aktyvioji dalis laidi elektros renginio dalis, kuria normaliomis darbo slygomis teka srov
arba kuri turi tik tamp; nulinis laidininkas.
Apsauginis eminimas pasyvij elektros renginio dali eminimas monms apsaugoti nuo
pavojingo elektros srovs poveikio.
Apsauginis laidininkas (PE) laidininkas (laidas, yna), jungiantis iki 1000 V tampos rengini
pasyvisias dalis su trifazio generatoriaus arba transformatoriaus tiesiogiai eminta neutrale, o nuolatins
srovs tinkle su altinio tiesiogiai emintu poliumi.
Apsauginis nulinis laidininkas (PEN) laidininkas (laidas, yna), vienu metu atliekantis ir
apsauginio laidininko (PE), ir nulinio laidininko (N) funkcijas.
Apsaugos taisas taisas, automatikai ijungiantis saugom elektros grandin, atsiradus
trumpajam jungimui ar kitam nenormaliam reimui.
Atitvara perdanga, iorin ar vidaus siena, pertvara, skirianti statinio dalis arba besiribojanti su
iorine aplinka.
Atvadas elektros ininerinio tinklo dalis nuo laid arba kabelio gnybt oro linijos atramoje ar
kabelio gnybt kabeli spintoje iki vadins apskaitos spintos (skydo) arba vadins apskaitos
skirstomosios spintos (skydo).
vadas elektros ininerinio tinklo dalis nuo vadins apskaitos spintos iki vartotojo pagrindinio
skirstomojo skydo
Prijungimo linija elektros ininerinio tinklo dalis nuo laid arba kabelio gnybt oro linijos
atramoje ar kabelio gnybt kabeli spintoje iki vartotojo pagrindinio skirstomojo skydo (atvadas ir
4 /138
vadas) arba Prijungimo linija(vok. Hausanschlussleitung) linija, susidedanti i atvado ir vado,

prijungianti vartotoj prie skirstomojo tinklo.
Atviroji instaliacija instaliacija ant pastat ir kit statini sien, lub, kit statybini
konstrukcij, atram ir pan. Atviroji instaliacija naudojama stacionarioji ir nestacionarioji.
Darbinis eminimas tam tikro elektros grandins tako eminimas numatytam darbo reimui
palaikyti.
Dviguboji izoliacija pagrindins ir papildomosios izoliacijos visuma.
Elektrodinaminis (mechaninis) atsparumas trumpojo jungimo srovms renginio geba
ilikti nesugadintam (elektrikai, mechanikai arba kitaip) ir nesideformuoti tiek, kad dl jg, sukeliam
smgini trumpojo jungimo srovi poveikio, sutrikt jo normalus veikimas.
Elektros apskaitos prietaisas (toliau skaitiklis) elektros energijos kiekio apskaitos prietaisas
ir juos valdantis laikrodis.
Elektros energijos altinis elektrin, transformatori pastot, skirstomasis punktas,
transformatorin ar atskiras elektros generatorius, i kuri elektros energija persiuniama vartotoj
elektros imtuvams.
Elektros imtuvas aparatas, mechanizmas arba prietaisas, kuriame elektra keiiama kitos ries
energij.
Elektros instaliacija (toliau instaliacija) elektros ininerinis tinklas arba elektros ininerin
sistema, kuri sudaro laid, kabeli ir j tvirtinimo element, laikanij apsaugini konstrukcij ir
detali visuma.
Elektros ininerinis tinklas (elektros tinklas) tarpusavyje sujungt oro ir kabeli elektros
linij, transformatori pastoi, skirstykl, skirstomj punkt ir transformatorini, skirt elektrai
perduoti ir skirstyti, visuma.
Elektros renginys technin konstrukcija (mechanizmas, maina, aparatas, elektros ininerinis
tinklas, statinio elektros ininerin sistema, j pagalbiniai taisai ir pan.), skirta elektros energijai gaminti,
perduoti, keisti (transformuoti), skirstyti ir (arba) vartoti.
Elektros renginio patikimo veikimo bkl elektros renginio bkl, kai jis gali atlikti visas
jam paskirtas funkcijas, ilaikydamas norminiuose arba konstravimo (projektavimo) dokumentuose
nurodytus naudojimo parametrus.
Elektros renginys nesusilpninta izoliacija elektros renginys, kurio srovini dali izoliacija
skirta pagrindinei apsaugai nuo elektros smgio ir kur gali veikti atmosferiniai virtampiai.
Elektros renginys susilpninta izoliacija elektros renginys, kurio srovini dali izoliacija
(atitinkanti konkreiam renginiui keliamus reikalavimus) apsaugo nuo elektros smgio ir kurio apsaugai
nuo atmosferini virtampi turi bti naudojamos specialios priemons.
Elektros rengini rengtoji galia prie elektros tinklo prijungt vartotojo galios transformatori
ir elektros imtuv (varikli, elektrodini katil ir pan.) galia, kai vartotojo elektros renginiai prijungti
prie 1000 V arba auktesns tampos. Kai vartotojo elektros renginiai prijungti prie emesns negu
1000 V tampos elektros tinklo, tai elektros rengini rengtoji galia yra vis vartotojo elektros tinkle
prijungt elektros imtuv galia.
Elektros rengini tampos klas elektros rengini vardin tampa, kuriai esant elektros
renginys skirtas eksploatuoti.
Elektros skydin patalpa su elektros rengini (skyd, spint) su komutavimo ir apsaugos
aparatais ir elektros matavimo prietaisais visuma, skirta elektrai paskirstyti.
5 /138
Elektros tinklo operatorius (toliau operatorius) juridinis asmuo, valdantis perdavimo arba
skirstomuosius tinklus jo licencijoje nurodytoje teritorijoje ir atliekantis gamybos ir vartojimo
balansavim.
nulinimas iki 1000 V tampos tinkluose pasyvij renginio dali tikslinis sujungimas su
tiesiogiai eminta trifazio maitinimo altinio (transformatoriaus, generatoriaus) neutrale, vienfazio
maitinimo altinio apvijos tiesiogiai emintu taku arba emintu nuolatins srovs altinio poliumi.
Ilyginamasis tinklas tinklas i laidinink, prijungt prie kit emintuvo element, skirtas potencialui
ilyginti.
Iorin temperatra laidinink ar rengin supanios aplinkos temperatra, kai per j neteka
darbo srov.
Izoliuotosios neutrals tinklas elektros tinklas, kurio neutral neeminta.
Jungiamieji laidininkai laidininkai, jungiantys elektrodus.
Jungtis dvi elektros sistemos savarankikas dalis jungianti grandis.
vadin apskaitos spinta spinta (skydelis), skirta rengti elektros apskaitos prietaisus ir elektros
apskaitos schemos elementus.
vadin apskaitos skirstomoji spinta spinta (skydas), skirta rengti elektros apskaitos
prietaisus ir elektros apskaitos schemos elementus, vartotojo elektros renginius prijungti prie
operatoriaus elektros tinkl, elektrai apskaityti ir jai paskirstyti vartotoj grupei arba j elektros
imtuvams.
emjimas izoliuotosios arba kompensuotosios neutrals tinkl elektros renginio aktyvij
dali atsitiktinis susijungimas su emintomis renginio dalimis arba su eme.
emjimo srov emjimo vietoje em tekanti srov.
emiklis (eminimo elektrodas) grunte esantis laidininkas, per kur, vykus gedimui, teka
didiausia emjimo srovs dalis.
eminimas elektros renginio pasyvij dali sujungimas su eminimo renginiu.
eminimo (nulinimo) magistral laidininkas, jungiantis du ar daugiau rengini su
emintuvu arba neutraliuoju altinio taku.
eminimo renginio tampa tampa tarp srovs tekjimo eminimo rengin vietos ir
neutralios ems, kai juo teka srov.
eminimo renginys emintuvo ir eminimo laidinink visuma.
eminimo laidininkas laidininkas, jungiantis eminam rengin su emintuvu arba
eminimo magistrale.
eminimo vara vara tarp eminimo renginio ir neutralios ems.
emintuvas grunte esani elektrod, jungiamj laidinink ir ilyginamojo tinklo visuma.
Karta aplinka patalp aplinka, kurioje oro temperatra nuolatos arba periodikai (daugiau
kaip 1 par) yra auktesn nei +35 oC.
Keitiklinis agregatas rengini komplektas, susidedantis i vieno ar keli puslaidininkini
keitikli, transformatoriaus ir turintis agregatui jungti ir veikti reikalingus aparatus ir prietaisus.
Kilnojamasis elektros imtuvas elektros imtuvas, kur veikiant galima perkelti i vienos vietos
kit.
Komercin apskaitos spinta spinta (skydas) su rengtais joje vadiniais komutavimo ir
apsaugos aparatais elektros energijos apskaitos prietaisais ir pagalbiniais renginiais bei taisais,
naudojama elektros energijos (pagamintos ar tiekiamos) komerciniam skaiiavimui.
6 /138
Komercin elektros apskaita elektros energijos apskaitos prietais ir j schemose naudojam

pagalbini rengini ir tais visuma, naudojama elektros energijos (pagamintos, tiekiamos ar vartojamos)
komerciniam skaiiavimui.
Kompensuotosios neutrals tinklas elektros tinklas, kurio vienas arba keletas neutrals tak
eminti induktyviosiomis varomis.
Kompleksiniai bandymai elektros renginio bandym ir matavim apimtis nustatoma
specializuotose programose.
Kontrolin elektros apskaita elektros energijos apskaitos prietais ir j schemose naudojam
rengini ir tais visuma, naudojama elektros energijos (pagamintos, tiekiamos ar vartojamos)
kontroliniam skaiiavimui.
Labai drgna patalpa patalpa, kurios santykinis oro drgnumas 7590 %.
Labai pavojinga patalpa lapia patalpa ar patalpa, kurioje chemikai ir organikai aktyvi
aplinka arba kuri pasiymi dviem ar daugiau pavojingoms patalpoms bdingais poymiais.
Leistinoji ilgalaik srov didiausia per laidinink tekanios ilgalaiks srovs vert, kuriai
tekant laidininkas yla iki didiausios (esamomis auinimo slygomis) jo izoliacijai arba laidininkui ir
laidininko sujungimo vietai leistinos temperatros.
Leistinoji naudoti galia didiausia galia, kuri vartotojas gali naudoti i operatoriaus tinkl bet
kuriuo metu elektros energijos pirkimopardavimo vietoje. Leistinoji naudoti galia nurodoma
operatoriaus vartotojui iduodamame technini slyg aprae, o jas vykdius elektros energijos
pirkimopardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartyse, nuosavybs rib aktuose ar
kituose dokumentuose.
Lynas daugiavielis plieninis laikantysis instaliacijos elementas, itemptas ore ir skirtas laidams
ir kabeliams tvirtinti.
Lovys udara staiakampio ar kitokio skerspjvio tuiavidur konstrukcija laidams ir
kabeliams tiesti, turinti apsaugoti juos nuo mechanini paeidim. Loviai gaminami udari arba su
nuimamaisiais dangiais. Lovi su nuimamaisiais dangiais sienels ir dangiai gaminami vientiso
metalo ar perforuoti. Udar lovi sienels turi bti vientisos. Loviai naudojami ir patalpoje, ir lauke.
Natralusis emintuvas grunte esantys vairios paskirties metaliniai laidininkai, kurie
panaudojami elektros renginiams eminti.
Nenormalus reimas renginio darbinio reimo pagrindini dydi nukrypimas u nustatyt
rib, pavyzdiui, perkrova (srovs padidjimas), tampos sumajimas ar padidjimas ir t. t.
Nestacionarusis renginys elektros renginys, rengtas ant judamj aikteli, platform arba
transporto priemoni.
Neutrali em grunto nulinio potencialo zona.
Normali (nepavojinga) patalpa sausa, nedulkta, chemikai ir organikai neaktyvi patalpa,
kurioje temperatra ne auktesn kaip +35 oC.
Nulinis laidininkas N laidininkas (laidas, yna), iki 1000 V tampos elektros trifaziuose
tinkluose sujungtas su generatoriaus ar transformatoriaus tiesiogiai eminta neutrale, vienfaziuose
tinkluose su emintu apvijos taku, o nuolatins srovs tinkluose su emintu viduriniu altinio
poliumi.
Objektas (elektros sistemos) pastot, linija, transformatorin ir t. t.
Pagrindin izoliacija srovini dali izoliacija, skirta pagrindinei apsaugai nuo tiesioginio
prisilietimo prie srovini dali.
7 /138
Papildomoji izoliacija nepriklausoma izoliacija, skirta apsaugai nuo tiesioginio prisilietimo

prie srovini dali ir apsauganti nuo pavojingo elektros srovs poveikio, kai paeidiama pagrindin
izoliacija.
Pasyvioji dalis laidi elektros renginio dalis, normaliomis veikimo slygomis neturinti tampos,
taiau tampa joje gali atsirasti pablogjus izoliacijai.
Paslptoji instaliacija instaliacija sienose, pertvarose, grindyse, perdangose ir kit statybini
konstrukcij viduje.
Paalins laidiosios dalys ne elektros renginio laidiosios dalys, kurios gali gauti potencial
atitinkamomis slygomis.
Patalpa pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis i vis pusi, turinti ijim
lauk arba kitas patalpas.
Elektros srovs pavojingumo atvilgiu patalpos skirstomos normalias, pavojingas ir labai
pavojingas.
Pavojinga elektros patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas virija 75 % arba yra
elektrai laidi dulki; arba yra laidios grindys (metalins, gelbetonins, plyt, ems ir pan.); arba
vidutin paros temperatra yra auktesn nei +35 oC; arba yra galimyb vienu metu prisiliesti prie srovei
laidi neemint elektros rengini korpus ir prie srovei laidi konstrukcij, turini kontakt su
eme.
Potencialo ilyginimas ems paviriaus potencialo keitimas srovs nuotkio neutrali em
zonoje specialiais elektrodais arba ilyginamuoju tinklu.
Potencial suvienodinimas potencial skirtumo tarp pasyviosios dalies, paalini laidij
dali, eminimo ir apsaugini laidinink (PE), taip pat apsaugini nulini laidinink (PEN), prie kuri
manoma vienu metu prisiliesti, sumainimas, ias dalis elektrikai sujungiant tarpusavyje.
Prisilietimo tampa mogui tenkanti eminimo renginio tampos dalis, kai srov mogaus
knu teka i rankos rank arba i rankos kojas, prisilietus prie dviej grandins tak (horizontalusis
atstumas tarp lieiam viet 1 m).
RCD Paaidos (skirtumini) srovi apsauginiai taisai, bendras pavadinimas.(residual current
protective device). (LST EN 61008, LST EN 61009, LST EN 62423).
RCCB (Apsauginis jungiklis FI) paaidos (skirtumini) srovi apsauginis jungiklis, (vok.
Fehlerstrom Schutzschalter FI, nuo 2014 m. RCCB) apsaugos aparatas, automatikai atjungiantis
saugomos grandins fazin ir darbinio nulio laidininkus, skirtumins paaidos srovms virijus nustatyt
reikm. taisas neturi nei iluminio, nei maksimalios srovs atkabiklio. Be to, atjungiant pirmiausia
atjungiama fazinio laido grandin, po to nulinio, o sujungiant pirmiausia nulinio, o po to fazinio
laid grandins. LST EN 61008-1.
RCBO (Apsauginis jungiklis FI-LS) automatinis jungiklis su nuotkio srovi ijungikliu,
paaidos (skirtumini) srovi apsauginis jungiklis su apsauga nuo virsrovi (vok. FehlerstromLeitungsschutzschalter FI-LS, nuo 2014 m. RCBO) kompleksinis aparatas, automatikai atjungiantis
srovs grandins fazin ir darbinio nulio laidininkus, atliekantis apsauginio jungiklio RCCB ir
automatinio jungiklio funkcijas viename korpuse. Be to, atjungiant pirmiausia atjungiama fazinio laido
grandin, po to nulinio, o sujungiant pirmiausia nulinio, o po to fazinio laid grandins. LST EN
61009-1.
RCU- Gedimo (skirtumini srovi) srovi atkabiklis (RCU ar RC Units) pagal LST EN 61009-1
priedas, pridedamas prie automatinio jungiklio;
Rezervin linija linija, skirta pagrindinms linijos funkcijoms atlikti, sugedus pastarajai.
8 /138
Sausa patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas ne didesnis kaip 60 %.

Savitoji grunto vara vieno kubinio metro grunto vara, matuojama tarp dviej viena prie kit
esani kubo sieneli.
Skaiiuojamoji trumpojo jungimo srov trumpojo jungimo srovs, kuriai tikrinamas terminis
arba mechaninis elektros renginio atsparumas, vert.
Skiriamasis transformatorius galvaninio dviej grandini atskyrimo aparatas transformatorius,
kurio antrin apvija yra patikimai atskirta nuo pirmins, pvz., dviguba arba sustiprintja izoliacija ir
paprastai abiej grandini tampos yra vienodos ir virija ELV tamp (50 AC, 75 DC), bet neturt
viryti 500 V AC (kintamosios srovs tampos) ir 708 V DC (nuolatins srovs be pulsacij tampos).
(LST EN 61558-2-4 vertimas izoliuojamasis transformatorius)
Saugos transformatorius skiriamasis transformatorius neemintoms maos saugios tampos
(SELV) grandinms maitinti. (LST EN 61558-2-6 vertimas izoliuojamasis saugos transformatorius)
Elektros aparatas ypatinga elektros rengini ris, skirta elektros grandini valdymui,
reguliavimui komutacijai ir apsaugai (pvz.: jungtuvai, galios skyrikliai, skyrikliai, skirtuvai, trumpikliai,
emikliai, saugikliai, saugikliai skyrikliai, ventiliniai ikrovikliai, virtampi ribotuvai, ekranuotieji
srovlaidiai, kondensatoriai, mygtukai, kontaktoriai, magnetiniai paleidikliai, galiniai kelio jungikliai,
kontroleriai, automatiniai jungikliai, apsauginiai jungikliai, rels ir kt.)
Elektros instaliacinis vamzdis (instaliacinis vamzdis) apvalaus ar neapvalaus skerspjvio
vamzdis, skirtas talpinti elektros laidus ir kabelius, juos leidiant arba keiiant per vamzdio galus.
Skirstymas elektros energijos persiuntimas skirstomaisiais tinklais.
Skirstomasis tinklas elektros energetikos sistemos dalis, kuria elektra persiuniama vartotoj
elektros renginiams.
Skirstomoji spinta spinta su joje rengtais komutavimo ir apsaugos aparatais, skirta elektros
imtuvams prijungti.
Skirstomj tinkl operatorius juridinis asmuo, nuosavybs ar kita teise valdantis,
eksploatuojantis, priirintis ir pltojantis skirstomuosius tinklus, esanius jo veiklos licencijoje
nurodytoje teritorijoje, pagal skirstomj tinkl naudotoj poreikius.
Smgin trumpojo jungimo srov maksimalios trumpojo jungimo srovs, sukelianios
didiausias mechanines jgas tarp srovini rengini dali, vert.
Srovs nuotkio zona ems plotas, kuriame, emintuvu tekant srovei, atsiranda potencialas.
Srovs skirtumin apsauga (RCD) renginys, atjungiantis elektros srovs grandin, kai
skirtumin srov, tekanti per diferencialin jo element, pasiekia srovs nuostatos vert.
Sunkiai prieinama vietov vietov, kuri negali vaiuoti transporto priemons ir ems kio
mainos.
Sustiprintoji izoliacija srovini dali izoliacija, utikrinanti toki pat kaip ir dviguba izoliacija
apsaug nuo tiesioginio prisilietimo prie srovini dali.
lapia patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas yra 90100 %, lubos, sienos, grindys
ir daiktai aprasoja.
Terminis atsparumas trumpojo jungimo srovms renginio srovini dali geba nekaisti
aukiau nei numatyta temperatra, per srovines dalis tekant nustatytos verts trumpojo jungimo srovei.
Tiesiogiai emintos neutrals tinklas elektros tinklas, kuriame neutral tiesiogiai sujungta su
emintuvu.
Tinkl prieiros darbai tinkl rengini veikimo stabilum, patikimum ir kokyb
utikrinantys veiksmai.
9 /138
Transformatori pastot (toliau pastot) 35 kV ir auktesns tampos elektros tinklo dalis,

uimanti tam tikr teritorij arba patalp, apimanti transformatorius, skirstykl ir kitus renginius ir
statinius.
Transformatorin610 kV tampos stacionarioji, betonin, modulin, komplektin, poemin
ar stulpin transformatorin, j 610 kV tampos elektros renginiai, 610 kV galios transformatoriai ir
emosios tampos elektros renginiai.
Trosas (aibosaugos lynas) daugiavielis laidas su jame sumontuotu optiniu kabeliu arba be jo
oro linijai nuo tiesioginio aibo smgio apsaugoti. Trosu taip pat perduodami ir ryio signalai.
Trumpasis jungimas tamp turinios elektros grandins fazi (poli) susijungimas
tarpusavyje, tarpusavyje ir su eme arba tik su eme tiesiogiai emintos neutrals (eminto vidurinio
tako) tinkle.
Trumpojo jungimo srov srov, tekanti trumpojo jungimo metu.
Vardinis parametras gamintojo nurodyta elektrotechninio renginio parametro vert.
Vara emintos neutrals tinklas elektros tinklas, kurio neutral eminta didele vara.
Ventilinis ikroviklis (toliau ikroviklis) elektros aparatas su nuosekliai sujungtais
nelinijiniais rezistoriais ir kibirktiniais tarpais, saugantis renginius nuo atmosferos virtampi.
Vidaus pastot pastato viduje esanti pastot.
Vienfazis emjimas nesukeliantis dideli srovi trumpasis jungimas tarp fazinio laido ir
ems izoliuotosios (arba emintos per kompensacin rit) neutrals tinkle.
Vienfazis trumpasis jungimas trumpasis jungimas tarp fazinio laido ir ems tiesiogiai
emintos neutrals tinkle.
Virtampi ribotuvas elektros aparatas su nuosekliai sujungtais nelinijiniais metalo oksido
rezistoriais be kibirktini tarp, saugantis renginius nuo atmosferos ir vidini virtampi.
ems paviriaus potencialas ems paviriaus tako potencialas neutralios ems atvilgiu.
Kitos Taisyklse vartojamos svokos suprantamos taip, kaip jos apibrtos Energetikos statyme,
Lietuvos Respublikos elektros energetikos statyme 2012 m. sausio 17 d. Nr. XI-1919, Valstybs
inios, 2012-02-07, Nr. 17-752 ) ir Elektros tinkl kodekse, patvirtintame Lietuvos Respublikos kio
ministro 2001 m. gruodio 29 d. sakymu Nr. 398 (in., 2002, Nr. 3-88).
2. SKYRIUS. NUORODOS
Dokumentas parengtos laikantis i normini dokument, literatros, katalog ir standart:
1. Elektros rengini rengimo bendrosios taisykls. Energetikos ministro 2012-02-03 sakymas
Nr. 1-22 (in., 2012, Nr. 18-816).
2. Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykls. Energetikos ministro 2011-12-20 sakymas
Nr. 1-309 (in., 2012 Nr. 2-58).
3. Elektros rengini relins apsaugos ir automatikos rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos
Respublikos energetikos ministro 2011 m. gegus 27 d. sakymu Nr. 1-134 (in., 2011, Nr.
67-3199).
4. Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykls, patvirtintos
energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. sakymu Nr. 1-52 (in., 2013, Nr. 27-1299).
5. Apvietimo elektros rengini rengimo taisykls. Energetikos ministro 2011-02-03 sakymas
Nr. 1-28 (in., 2011, Nr. 17-815).
10 /138
6. Galios elektros rengini rengimo taisykls. Patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos

ministro 2012 m. sausio 2 d. sakymu Nr. 1-1 (in., 2012, Nr. 5-151).
7. Saugos eksploatuojant elektros renginius taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos
energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. sakymu Nr. 1-100 (in., 2010, Nr. 39-1878),
sakymo pakeitimas 2012 m. spalio 23 d. sakymu Nr. 1-207 (in., 2012, Nr. 124-6254).
8. E.Musial. Elektros energetiniai rengimai ir instaliacija. Vilnius 2001 m.
9. G.Isoda. Elektros instaliacija, Vilnius, 2014 m.
10. G.Isoda. Elektros technologijos, Vilnius, 2008 m.
11. J.Baublys, P.Jankauskas, L.Markeviius, A.Morkvnas. Izoliacija ir virtampaiai, Kaunas
2008 m.
12. G.Svinknas, A.Navickas. Elektros energetikos pagrindai. Kaunas, 2011 m.
13. Ingeborg Schier. Kaip savarankikai atlikti elektros instaliacij Vilnius, 2007 m.
14. OBOBettermann katalogai
15. LST HD 60364-6:2007 emosios tampos elektriniai renginiai. 6 dalis. Patikrinimas (IEC
60364-6:2006, modifikuotas);
16. UAB Elstila katalogas;
17. http://www.utu.lt/;irta 2015-12-14;
18. http://www.hager.lt/irta 2015-12-15;
19. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=www.steinel.lt,irta 2015-12-01;
20. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=raychem+lietuva, irta 2015-12-21;
21. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=elgama-elektronika+uab,irta 2015-12-22;
22. http://www.termoreguliatoriai.lt/index.php/aura3013-2; irta 2015-12-28;
23. https://www.google.lt/?gws_rd=ssl#q=legrand+katalogas; irta 2016-01-04
24. http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijos-privalumai/sviesosreguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf irta 2016-01-04;
25. http://www.kaiser-elektro.de/download/EnEV.pdf; irta 2016-01-05
26. http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categories/62/1/0/1/article/8356/elektra-sildomu-grinduirengimas, irta 2016-01-08
27. Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas, Kaunas, 2008;
28. LST HD 60364-5-52:2011 emosios tampos elektriniai renginiai. 5-52 dalis. Elektros
rangos parinkimas ir rengimas. Kabeli ir laid sistemos (IEC 60364-5-52:2009,
modifikuotas + 2011 m. vasario mn. pataisa)
29. LST HD 60364-5-534:2008 emosios tampos elektriniai renginiai. 5-53 dalis. Elektros
rangos parinkimas ir rengimas. Atskyrimas, perjungimas ir valdymas. 534 skyrius. Apsaugos
nuo virtampi taisai (IEC 60364-5-53:2001/A1:2002 (534 skyrius), modifikuotas)
30. Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2005 Statinio projektavimas (su pakeitimais.
Aktuali redakcija 2011-03-31);
31. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2009 Statini apsauga nuo aibo. Iorin statini
apsauga nuo aibo, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 lapkriio 17 d.
sakymu Nr.D1-693)
32. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2010 ,,Ypatingi statiniai (patvirtintas 2010
rugsjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sakymu Nr.D-813);
33. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 ,,Statyb leidiantys dokumentai,
patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 rugsjo 27 d. sakymu Nr.D1-826 );
11 /138
34. Statybos techninis reglamentas STR 1.09.04:2007 ,,Statinio projekto vykdymo prieiros
apraas (aktuali redakcija 21010-10-01);
35. Statybos techninis reglamentas STR 1.09.05:2002 ,,Statinio statybos technin prieira
(aktuali redakcija 2010-10-01);
36. Statybos techninis reglamentas STR 1.08.02:2002 ,,Statybos darbai (aktuali redakcija 201105-20);
37. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 ,,Statini pripainimo tinkamais naudoti
tvarka (patvirtintas 2010 rugsjo 28d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro sakymu
Nr.D1-828);
38. Statybos techninis reglamentas STR 1.06.03:2002 ,,Statinio projekto ekspertiz ir statinio
ekspertiz (aktuali redakcija 2010-10-01);
3. SKYRIUS. TECHNOLOGINIO APRAYMO TIKSLAS PASKIRTIS

Technologinio apraymotikslas imokyti kokybikai, pagal technologij, saugiais darbo
metodais montuoti emos tampos elektros renginius, elektros instaliacij, bei apvietimo ir automatikos
sistemas, vertinant A ir auktesns klass energinio efektuvumo pastatams keliamus reikalavimus.
Technologinio apraymo paskirtis suteikti besimokantiems elektrikams bendrj technini ir
specialij ini, reikaling emosios tampos elektros rengini montavimui, ibandymui, naudojimui,
remontui. Suteikti elektros energetikos, specialistams ir darbininkams, kurie organizuoja arba tiesiogiai
montuoja elektros renginius, ini apie elektros rengini saug rengim ir eksploatavim.
4. SKYRIUS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS APRAYMAS

Energetikos sistema - tai elektrini, elektros bei ilumos tinkl taip pat vartotoj visuma, surita
nepertraukiama elektros ir ilumos gamyba, paskirstymu ir sunaudojimu. Supaprastinta energetikos
sistemos struktrin schema:
Energetikos sistemos struktrinschema
12 /138
Energetikos sistemos elektrin dalis vadinama elektros sistema (ES). Lietuvos elektros
energetikos sistem sudaro:
- Elektrins, kurios gamina elektr;
- Auktos tampos elektros perdavimo linijos ir renginiai, kuriomis elektra perduodama
dideliais atstumais (2016 m. Elektros perdavimo sistemos operatorius yra AB Litgrid.
Jisvaldo elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaiko stabil visos elektros energetikos
sistemos darb);
- emos ir vidutins tampos elektros paskirstymo tinklas, kuriuo elektra tiekiama galutiniam
vartotojui (2016 m. skirstomj tink operatorius yra AB ESO).
Jgain, elektrin pramons mon su visu speciali statini ir rengini kompleksu, atskira
jgain arba renginys laive, traukinyje ar laikinoje gyvenvietje elektrai arba elektrai ir ilumai gaminti,
kuri kit ri energij paveria elektros energija;
Elektros tinklai elektros energijos perdavimo ir (ar) skirstomieji tinklai, tai yra visuma tarpusavyje
suderintu reimu veikiani elektros rengini, skirt elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti.
Elektros perdavimo linija laid ir kabeli visuma, skirta elektros perdavimui;

Transformatori pastot (pastot) 35 kV ir auktesns tampos elektros tinklo dalis, uimanti
tam tikr teritorij arba patalp, apimanti transformatorius, skirstykl ir kitus renginius ir statinius. Bet
mus daugiau lieia.
Transformatorin 610 kV tampos stacionarioji, betonin, modulin, komplektin, poemin
ar stulpin transformatorin, j 610 kV tampos elektros renginiai, 610 kV galios transformatoriai ir
emosios tampos elektros renginiai.tai gal jq ir traukiame.
Vartotojas fizinis ar juridinis asmuo, kurio renginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomj
tinkl ar tiesiogins linijos ir kuris perka elektros energij vartojimo tikslams.
Buitinis elektros energijos vartotojas (toliau buitinis vartotojas) fizinis asmuo, perkantis
elektros energij asmeniniams, eimos ar nam kio poreikiams, nesusijusiems su kine komercine ar
profesine veikla.
Energetikos sistema surita nepertraukiama
elektros energijos gamyba, paskirstymu ir
suvartojimu. Pagal sudedamj dali funkcijas paprasiausios sistemos struktra bt:
13 /138
Elektros energetikos sistemos struktrinschema
tamp lygiai Lietuvoje.

emoji tampa nuo 50 V iki 1000 V kintamosios srovs ir nuo 75 V iki 1500 V nuolatins srovs
tampa (pagal ET).
Vidutin tampa nuo 1000 V iki 35 kV imtinai kintamosios srovs tampa (pagal ET).
Auktoji tampa 110 kV ir auktesn kintamosios srovs tampa (pagal ET).
Maa tampa(ELV tampa, LST 1732:2001, Pastat elektros rangos tampos diapazonai
[Voltage bands for electrical installation of buildings [HD 193 S2:1982 (IEC 60449:1973+A1:1979)]
angl. Extra Low Voltage) maa tampa, (LST EN 50110-1 vok. Kleinspannung) tampa, paprastai
nevirijanti 50 V AC (kintamosios srovs tampos) arba 120 V DC (ilygintos nuolatins srovs tampos
be pulsacij). (LST EN 50178vertimas ypa ema tampa Y).Saugos eksploatuojant elektros
renginius taisyklse ji nustatyta 50V AC ir 75V DC.
Iki 1000 V tampos vartotojelektros tinkluose gali bti naudojamos ios elektros tinkl sistemos:
TN-S tinklas(anksiau modernusis nulinimas) kai yra atskiras nulinis laidininkasN ir atskiras
apsauginis (nulinimo) laidininkas PE;
TN-S tinklo schema
TN-C tinklas (anksiau klasikinis nulinimas) - kai nulinio laidininko ir apsauginio (nulinimo)
laidininko funkcijas atlieka vienas laidininkas PEN;
14 /138
TN-C tinklo schema
TN-C-S tinklas (anksiau nulinimas) kai vienoje elektros tinklo sistemos dalyje nulinio
laidininko ir apsauginio laidininko funkcijas atlieka vienas laidininkas PEN, o kitoje elektros tinklo
sistemos dalyje bendras laidininkas PEN iskiriamas nulin laidinink N ir apsaugin laidininkPE.
Pakartotinai eminami gali bti tikPE ir PEN laidininkai.Draudiama du laidininkus jungti prie vieno
varto.
TN-C-S tinklo schema
TT tinklas (anksiau apsauginio eminimo sistema) elektros tinklo sistema, kurioje vienas
altinio takas (altinio neutral) yra tiesiogiai emintas, o elektros rengini pasyviosios dalys
sujungtos su vietiniu eminimo renginiu, nesujungtu su elektros tinklo emintuvu.
TT tinklo schema
15 /138
IT tinklas (izoliuotosios neutrals tinklas) elektros tinklo sistema, kurios maitinimo tinklas ir
elektros rengini aktyviosios dalys neturi tiesioginio ryio su eme, o elektros rengini pasyviosios
dalys yra sujungtos su vietiniu eminimo renginiu.
IT tinklo schema
TN-S sistem rekomenduojama naudoti bendrosios paskirties skirstomuosiuose iki 1000 V

tampos elektros tinkluose. i sistema utikrina saug naudojimsi elektros prietaisais, kuri srovei laids
korpusai nulinti specialiu laidininku. Izoliacijos paeidimo atveju tinkl ijungia apsaugos nuo
maksimalios srovs aparatai. Jei panaudota ir skirtumin nuotkio apsauga saugumas utikrinamas ir
vartotojui prisilietus prie fazinio laido(tiesioginis prisilietimas).
TN-S sistemoje kilnojamj ir vis vienfazi elektros imtuv pasyviosios dalys turi bti nulintos
atskiru apsauginiu laidininku PE, prijungtu prie vadins spintos arba skirstomojo skydo apsaugini
laidinink prijungimo ynos.
Daugiafaziams stacionariesiems elektros renginiams galima naudoti bendr apsauginio ir nulinio
laidininko funkcijas atliekant laidinink PEN(TN-C sistema), jeigu yra patenkintos ios slygos:
varinio laidininko lauke skerspjvis ne maesnis kaip 10 mm2, o aliumininio laidininko lauke
skerspjvis ne maesnis kaip 16 mm2 ir kai nagrinjamoje tinklo dalyje nenaudojama skirtumins srovs
apsauga;
prie nagrinjam tinklo ruo maitinimo altinio pusje nebuvo panaudotas atskiras
apsauginis PE ir nulinis N laidininkas (TN-S sistema).
Apsaugin nulin laidinink PEN iskirsius nulin N ir apsaugin PE laidininkus, toliau nuo io
tako sujungti juos vien su kitu arba nulin laidinink N eminti neleidiama.
Paalins laidios elektrai konstrukcijos, skaitant statini metalines ir gelbetonines
konstrukcijas, negali bti panaudotos kaip vieninteliai PEN laidininkai.
PEN laidininko grandinje leidiama rengti jungiklius, kurie vienu metu atjungt ir PEN
laidinink, ir visus kitus laidininkus su tampa.
TN-C sistemoje paeistam tinklui, jei elektros srov per izoliacij prateka imtuvo metalin
korpus automatikai atjungti turi bti panaudota elektros grandini maksimalios srovs apsauga.
Paeist tinkl apsauga turi atjungti per tok laik, kad tampa, atsirandanti ant pasyvij elektros
rengini dali izoliacijos paeidimo atveju, bt nepavojinga mogui.
TT sistema
TT sistem rekomenduojama naudoti tinkluose, maitinaniuose telekomunikacinius ir nuolatins
srovs renginius, renginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose bei lauke, kai turi bti utikrinta
saugi prisilietimo tampa.
16 /138
TT sistemoje paeistam tinklui atjungti gali bti panaudota trumpojo jungimo srovi apsauga arba
srovs skirtumin apsauga.
TT sistemoje trumpojo jungimo srovi apsauga naudotina tik esant vietiniams natraliems maos
varos emintuvams.
TT sistemoje vartotoj vadini spint laids korpusai turi bti sujungti su vietiniu eminimo
renginiu. Vartotoj rengini pasyviosios dalys prie vietinio eminimo renginio prijungiamos
apsauginiu laidininku (yna) PE.
IT sistema
IT sistem tikslinga naudoti durpynuose, karjeruose ir kituose objektuose, kur ypa dideli
reikalavimai saugai ir objektuose, kuriuose neleistinas maitinimo nutraukimas, vykus vienos fazs
emjimui.
IT sistemoje paeistam tinklui atjungti gali bti panaudota trumpojo jungimo srovi apsauga,
srovs skirtumin apsauga ir izoliacijos kontrols priemons, signalizuojanios akustiniu arba optiniu
bdu bei atjungianios emjus tinkl.Esant vienos fazs emjimui ir emjus kitai fazei, trumpojo
jungimo srovs apsauga turi atjungti linij.
Praktikai tokia sistema rengiama tik naudojant atskir transformatori, galvanikai atskiriant
sudaryt IT tinkl nuo likusio elektros tinklo(skiriamasis transformatorius). Sistema efektyvi tik esant
pakankamai nedideliam tinklui, kadangi dideliame tinkle galimas srovs nuotkis per parazitines talpas
tarp laid ir ems.
Esant pakankamai maam nuotkiui tarp tinklo ir ems prisilietimas prie srov turini
laidinink mogui IT sistemoje nepavojingas. Taiau jei IT sistemoje bus paeista skiriamojo
transformatoriaus izoliacija, mogui gali kilti mirtinas pavojus. Todl iki 1000 V tampos trifaziame
izoliuotosios neutrals (IT) arba vienfaziame izoliuotame tinkle, transformatoriumi sujungtame su
auktesns kaip 1000 V tampos tinklu, turi bti rengtas tampos ribotuvas - apsaugai nuo auktesniosios
tampos, galinios atsirasti paeidus izoliacij tarp auktesns ir emesns tampos apvij. tampos
ribotuvas turi bti rengiamas transformatoriaus iki 1000 V tampos apvijos neutralje arba fazse. Btina
numatyti tampos ribotuvo darbo kontrol.
5. SKYRIUS. TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMO SRITIS

i technologija gali bti panaudojama elektros tinklus aptarnaujaniose monse, taip pat monse
ir staigose, turiniose elektros ir/arba automatikos renginius ir prietaisus ar atliekaniose j prieir ir
remont, statybos monse, montuojaniose elektros instaliacij ir renginius.Naudojama taip pat
ininerini tinkl statybos, telekomunikacij, signalizacijos rengimo bendrovse.
6. SKYRIUS. EMOS TAMPOS ELEKTROS RENGINI MONTAVIMO

TECHNOLOGIJA
6.1.
Elektros instaliacijos. Bendrieji reikalavimai
17 /138
Elektros instaliacija galima vadinti laid, kabeli bei jiems priklausani tvirtinimo detali,
skirstomj, jungiamj dui, galini dui, skydeli, jungikli, kitukini lizd, viestuv ir kit
element visum. Kitaip sakant, elektros instaliacija yra visa tai, kas numatyta pastato elektros schemos
plane. ia gali bti nurodytos kabeli ir laid marks, j klojimo bdai, laikanij ar tvirtinimo
element tipai ir j pastatymo vietos, apkrov skaiiavimo schemos, vado montavimo reikalavimai,
apviestumo skaiiavimo rezultatai.
Pagrindiniai elektros instaliacijos reikalavimai yra nustatyti Elektros rengini rengimo
taisyklse, Lietuvos higienos normose ir kt.
Pagrindiniai elektros tinklo elementai yra laidai, komutaciniai aparatai (jungikliai, kitukiniai
lizdai, kontaktoriai, impulsins rels ir kt.), skirstomosios, jungiamosios, galins duts, skydeliai, galios
spintos, vadins spintos, apkabos, laikikliai, vairi konstrukcij tvirtinimo gaminiai su vinimis, vartais
ar medsraigiais ir kt.), apsaugos bei reguliavimo aparatai (automatiniai jungikliai, saugikliai, vairios rels, temperatros slgio ar lygio reguliatoriai), imtuvai.
Pagal paskirt elektros instaliacija gali bti:
vidaus elektros instaliacija;
lauko elektros instaliacija;
pastogs patalp elektros instaliacija.
Pagal laid ir kabeli klojimo bd, bet kuri elektros instaliacija gali bti atviroji ir paslptoji. Be
to, laidai gali bti klojami betarpikai paviriais, gali bti tvirtinami antnedegios mediagos juosteli,
instaliaciniuose vamzdiuose (lygiuose ir rifliuotuose), loviuose, pastat statybini konstrukcij
kiaurymse. Laidai gali bti betonuojami pastat konstrukcijas j gamybos metu, klojami lentynose,
pakabinami laisvai ar tvirtinami ant styg, tros ar lyn.
Tas ar kitas instaliacijos klojimo bdas bei jos ris pasirenkamas priklausomai nuo aplinkos
slyg, objekto paskirties, architektrini reikalavim. vertinami estetiniai ir ergonominiai aspektai. is
pasirinkimas negali prietarauti Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisyklms (ELIT), Saugos
eksploatuojant elektros renginius taisyklms bei priegaisrini taisykli reikalavimams.
Vidaus ar lauko atvirja instaliacija vadiname toki instaliacij, kuri tiesiama sien, lub ar grind
ioriniais paviriais ant patalp ar statini konstrukcini element. Tokia instaliacija paprastai yra
vizualiai matoma.
Paslptja instaliacija vadinama tokia instaliacija, kuri tiesiama patalp konstrukcij viduje sienose, lubose, grindyse, perdangose, po tinku, tinke (potinkin instaliacija).
Gyvenamose ir tarnybinse patalpose naudojami izoliuoti laidai ir kabeliai, o kai kuriose
gamybinse patalpose ir nezoliuoti laidininkai ynos. Laidas paprastai turi srovin gysl (laidininkas,
gysla) ir izoliacijos sluoksn, vadinam pagrindine arba fazine izoliacija (pagrindin apsaugos priemon
nuo tiesioginio prisilietimo). Inataliacinis kabelis ant pagrindins izoliacijos turi plastikin apvalkal,
apsaugant gysl nuo mechaninio poveikio. Esant reikalui, kabeliai gali turti ekran ir kitus
komponentus.
Po vienu apvalkalu gali bti keli laidai su fazinmis izoliacijomis. Todl kabeli
montavimogalimybs yra didesns negu laid. pvz., laid negalima tvirtinti betarpikai metalinmis
apkabomis, jie netiesiami degiais paviriais ir kt.
Laid izoliacija daniausiai bna polivinilchloridin (PVC). Maiau lanksi laid ji bna
gaminama i kietojo polivinilchlorido, lanksi - i gumos ar minkto polivinilchlorido. Apvalkalas
leidia laidus naudoti drgnose ir lapiose patalpose bei chemikai aktyvioje aplinkoje. Apvalkalas gali
bti i vairios sudties polivinilchlorido, gumos ar j darini. Paprastai tokie laidai ir kabeliai netinka
18 /138
montuoti atvirame ore ir emje. iems tikslams reikia naudoti kabelius, kuri apvalkalas yra atsparus
cheminiam ir ultravioletini spinduli (UV) poveikiui. Neigiama PVC izoliacijos savyb yra tai, kad
degdama ji iskiria mogui nuodingas mediagas - halogenus. Todl laid ir kabeli su tokia izoliacija
nerekomenduojama naudoti udarose patalpose.Tokius laidus ir kabelius rekomenduojama keisti
behalogeniniais, pvz. NYM, PPJ, MMJ, o ypatingai (N)YM reikt keisti Afux (Suomija), NHXMH
(Vokietija), EXQ-Light (vedija) ir kt). Juos ir reikt numatyti kloti A ir auktesnio energinio
efektyvumo pastatuose.
Laidai ir kabeliai gali bti viengysliai ir daugiagysliai.
Viengysliai ir dvigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfazi vartotoj maitinimui TN-C tinkle.
Trigysliai laidai ir kabeliai naudojami vienfazi vartotoj maitinimui TN-S tinkle, atskirais atvejais trifazi vartotoj maitinimui IT tinkle.
Keturgysliai laidai ir kabeliai naudojami trifazi vartotoj maitinimui TN-C tinkle.
Penkiagysliai laidai ir kabeliai skirti trifazi vartotoj maitinimui TN-S tinkle.
Trigysliai, keturgysliai ar penkiagysliai laidai bei kabeliai gali bti naudojami ir vienfazi
vartotoj maitinimui sudtingose schemose.
Pagal gyslos struktr laid ir kabeli laidininkai (LST EN 60228) gali bti:
vienavieliai (monolitiniai, angl. Solid conductor*);
daugiavieliai (angl. Stranded conductor intended for fixed instalation);
lanksts (angl. Flexible conductor);
labai lanksts (angl. Very Flexible conductor).
Vienavieliai laidai maiau lanksts. Jie naudojami stacionarioje instaliacijoje, skirstomj
skydeli, galios spint instaliacijai. Daugiavieliaii laidai ir instaliaciniai kabeliai naudojami kilnojamj
elektros rengini instaliacijai. Lanksts ir labai lanksts laidai ir instaliaciniai kabeliai vadinami
virvlaidiais ir naudojami vairi kilnojam ir neiojam prietais maitinimui bei vibruojani rengini
prijungimui.
Laidai ir kabeliai gali bti gaminami su varinmis ir aliumininmis gyslomis.
Aliuminins gyslos maiau atsparios lankstymui, valomas aliuminis tuoj pat pasidengia oksido
sluoksniu ir j sunkiau sujungti. Aliuminis jungtyse, veikiant temperatrai ir laikui, deformuojasi ir
gnybtai atsileidia. Be to, aliumininiai laidai greiiau sensta, aliuminis korja.
Variniai laidai ir kabeliai yra ymiai atsparesni daugkartiniam lankstymui, jie maiau oksiduojasi,
didesnis j laidumas srovei, bet jie brangesni.
Laid skerspjvi plotai (toliau tekste - skerspjviai) yra sunorminti. Elektros instaliacijoje
daniausiai sutinkamos1,5; 2,5; 4; 6; 10 ir 16mm2 skerspjvio laid irkabeli gyslos. Taisyklmis
nustatyti varini laid ir kabeli maiausi leistinieji skerspjviai vairioms instaliacijos rims.
Btina inoti, kad laido skerspjvio parinkimas turi bti susietas su instaliacijos tinklo sistema.
TN-C tinklo sistema neturi bti naudojama grupiniame tinkle (po vadins apskaitos spintos,
elektros skaitiklio laiptinje ar bent grupinio skydelio, kai PEN laido skerspjvis maesnis nei 10
mm2Cu).
TN-S tinkle - naudotini variniai laidininkai ne maesnio kaip l,5mm2 grupiniuose tinkluose ir
2
2,5mm maitinimo tinkluose.
Instaliacijoje N ir PE laidininko skersmuo neturi bti maesnis u fazini laidininkskerspjv.
PEN laidininkas gali bti 50 % maesnis u fazinius laidininkus tik per 16mm2 skerspjvio variniams ir
25mm2 skerspjvio aliumininiams faziniams laidininkams, bet ne maesnio kaip 16mm2 skerspjvio
variniams ir 25mm2 skerspjvio aliumininiams.
19 /138
iuo metu naudojami laidai yra pagaminti vairiose pasaulio firmose. Jie turi vairius ymenis.
Nors danai ir prisilaikoma enklinimo normikumo, bet yra labai daug iimi ir konkreios firmos
gaminiai danai sunkiai pagal ymenis atpastami nuo analogik kitos firmos gamini. Todl
pereinamuoju laikotarpiu Lietuvoje galima sigyti praktikai vienos konstrukcijos laid su skirtingais
ymenimis.
Instaliacijai naudojam varini ir aliuminini laid ir kabeli skerspjvi plotai (toliau
skerspjviai) turi bti ne maesni, nei nurodyti 6.1.lentelje. Laid izoliacija turi atitikti tinklo vardin
tamp. eminimo ir nulinimo laidinink reikalavimai pateikti Elektros rengini rengimo bendrosiose
taisyklse (toliau EBT).
6.1. lentel. Laid ir kabeli maiausi leistinieji skerspjviai
Instaliacijos sistema
Grandins
Apvietimograndins
Kabeliaiirizoliuotilaidininkai
Stacionarioji
instaliacija
Neizoliuotilaidininkai
Izoliuot laid ir kabeli lanksiosios

jungtys
Galiosgrandins
Laidininkai
Skerspjvis,
Mediaga
mm2
Varis
1,5
Aliuminis 2,5*
Varis
2,5
Aliuminis 4
Signalizacijosirkontrols
grandins
Varis
Galiosgrandins
Varis
10
Aliuminis 16
Signalizacijosirkontrols
grandins
Specialij rengini ir
kontrols prietais grandins
Kitokspritaikymas
Varis
Varis
0,5**
4
0,75
0,75***
*Rekomenduojamas minimalus skerspjvis - 16 mm2. Aliuminini laidininkjungtysturi bti ibandytos ir

aprobuotos konkreiam naudojimui
**Signalizacijos ir kontrols grandini laidinink, jungiam prieelektronini prietais, maiausias
leidiamas skerspjvis -0,1 mm2.
***Signalizacijos ir kontrols grandini lankstiesiems septyni irdaugiau gysl kabeliams, jungiamiems
prie elektronini prietais maiausiasleidiamas skerspjvis - 0,1 mm2.
6.2. lentel. Elektros instaliacijos tiesimo sistemos parinkimas
20 /138
Plieniniuose ir kituose mechanikai atspariuose vamzdiuose, rankovse, loviuose, lentynose ir

pastat statybini konstrukcij kanaluose skirting grandini laidininkai (iskyrus vienas kit
rezervuojanius) tiesiami kartu iais atvejais:
vieno agregato laidai ir kabeliai;
technologiniu procesu susijusieji keleto main, skyd, pult ir pan. galios ir kontrols laidai
ir kabeliai;
sudtingo viestuvo maitinimo laidai ir kabeliai;
keleto grupi vienos ries (darbinio arba avarinio) apvietimo kabeliai ir laidai;
iki 50 V apvietimo ir auktesns kaip 50 V tampos galios grandini laidai ir kabeliai. iuo
atveju iki 50 V tampos laidai turi bti atskirame izoliaciniame vamzdyje.
Bendrame vamzdyje, rankovje, lovyje, pluote, statybini konstrukcij udarame kanale arba
toje paioje lentynoje neturi bti tiesiamos viena kit rezervuojanios grandins, darbinio ir avarinio
apvietimo grandins, taip pat iki 50 V ir auktesns kaip 50 V tampos grandins (iimtys: darbinio ir
avarinio apvietimo magistralins linijos, jeigu j izoliacija skirta ne emesnei kaip 660 V tampai, taip
pat iki 50 V tampos grandini laidai atskirame izoliaciniame vamzdyje). ios grandins turi bti
tiesiamos tik atskiruose lovi ir lentyn skyriuose, turiniuose itisines A1 degumo klass statybos
produkt pertvaras, kuri atsparumas ugniai ne maesnis kaip EI 15.
Darbinio ir avarinio (evakuacinio) apvietimo grandins tiesiamos skirtingose lovio, kampuoio ir
kitokio profilio konstrukcijos iorinse pusse.
21 /138
Kabeli renginiuose, gamybos patalpose ir elektros rengini patalpose reikia naudoti kabelius ir
laidus su ugniai atspariu, savaime gstaniu (nepalaikaniu degimo) apvalkalu arba izoliacija, o degius
kabelius ir laidus ugniai atspariame, B degumo klass statybos produkt vamzdyje, dengtame lovyje ir
pan. arba daytus ugniai atsparia pasta.
Kintamosios srovs faziniai ir nulinis arba nuolatins srovs laidininkai turi bti tiesiami tame
paiame vamzdyje arba, jeigu ilgalaik apkrovos srov nevirija 25 A, ir skirtinguose vamzdiuose.
Tiesiant laidus ir kabelius vamzdiuose, udaruose loviuose, lanksiose metalinse rankovse ir
udaruose kanaluose, turi bti numatyta galimyb pakeisti laidus ir kabelius.
Pastat ir kit statini konstrukciniai elementai, udari kanalai ir ertms, kuriose tiesiami degs
kabeliai ir laidai degia izoliacija, turi bti nedegs.
Laid ir kabeli gyslos turi bti sujungiamos mediag ir skerspjv atitinkaniais vartiniais ir
spyruokliniais gnybtais, presavimo, virinimo ar litavimo bdu.
Laid ir kabeli gysl sujungimo, atakojimo ir prijungimo vietose turi bti numatyta laido ir
kabelio atsarga pakartotinai sujungti, atakoti arba prijungti.
Laid ir kabeli sujungimo ir akojimosi vietos turi bti prieinamos apirti ir remontuoti.
Laidai ir kabeliai sujungimo ir akojimosi vietose neturi bti mechanikai tempiami.
Laid ir kabeli gysl sujungimo ir akojimosi viet, jungiamj ir akojimosi svar ir pan.
izoliacija turi bti lygiavert ir i laid ir kabeli izoliacijai.
Laidus ir kabelius sujungti ir atakoti reikia dutse, svar izoliaciniuose korpusuose,
specialiose statybini konstrukcij niose ir elektros rengini, aparat ir main korpusuose.
Jungiamosios ir akojimosi duts turi bti udarytos dangteliais. Jungiamj ir akojimosi
dui konstrukcija turi atitikti laidinink tiesimo bd ir aplinkos slygas.
Jungiamosios ir akojimosi duts ir jungiamj ir akojimosi svar izoliaciniai korpusai turi
bti pagaminti i A1 degumo klass statybos produkt arba C-s2, d2 degumo klass statybos produkt.
Metaliniai instaliacijos elementai (konstrukcijos, loviai, lentynos vamzdiai, rankovs, duts,
apkabos ir pan.) priklausomai nuo aplinkos slyg turi bti apsaugoti nuo korozijos.
Instaliacini lovi, srovlaidi ir kit elektros rengini apsaugos nuo kietj kn patekimo per
apdangal renginio vid ir mogaus prisilietimo prie srovini dali, taip pat vandens patekimo
renginio vid laipsnis turi atitikti rengimo ir eksploatavimo slygas.
Kertant temperatros ir nusdimo sili vietas, instaliacija turi bti rengta atsivelgiant
konstrukcij pasislinkimo galimyb.
6.2.
Instaliacijos rys. Elektros laidai ir kabeliai, j tiesimo bdai
Elektros instaliacija turi atitikti aplinkos slygas, statinio paskirt,jo konstrukcij ir

architektrinius ypatumus.
Instaliacijos ris ir laid bei kabeli klojimo bdai turi btinustatomi laikantis Saugos
eksploatuojant elektros renginius taisyklmis ir Bendrj gaisrins saugos taisykli reikalavim.
Laidus, kabelius ir instaliacijos rengimo bd reikia parinktipagal aplinkos slygas (6.3. lentel).
Instaliacija turi atitikti visas aplinkaibdingas slygas.
6.3. lentel Elektros instaliacija, kabeliai ir laidai, klojimo bdai
22 /138
Instaliacijai naudojam laid ir kabeli izoliacija ir apvalkalasturi atitikti tiesimo bd ir aplinkos

slygas bei tinklo vardin tamp.
Atvirai tiesiant laidus (kabelius) su degios mediagos apvalkalaisir laidus be apvalkalo, atstumas
nuo laido (kabelio) iki degi mediagpagrindo, konstrukcijos, detals paviriaus turi bti ne maesnis
kaip10 mm. Jeigu nurodyto atstumo ilaikyti negalima, tai laid (kabel) reikia atskirti nuo paviriaus
nedegios mediagos sluoksniu, kurio kratai btisiki kiekvien laido (kabelio) pus ne maiau kaip
10 mm arba laidus(kabelius) tiesti nedegiame plastmasiniame vamzdyje, lovyje ir pan.
23 /138
Paslptai klojant laidus (kabelius) su degios mediagos apvalkalaisir laidus be apvalkalo udarose
niose, statybini konstrukcijtutumose (pvz., tarp sienos ir apdailos), grioveliuose ir pan., visur, kuryra
degi konstrukcij, laidai ir kabeliai turi bti nedegiuose vamzdiuose.
Atvirai klojant sunkiai degios mediagos vamzdius ir lovius nedegiais arba sunkiai degiais
pagrindais ir konstrukcijomis, atstumas nuo vamzdio (lovio) iki degi mediag konstrukcij ir detali
paviriaus turi bti ne maesnis kaip 100 mm. Jeigu nurodyto atstumo ilaikyti negalima, tai vamzd
(lov) i vis pusi nuo i paviri reikia atskirti itisiniu, ne plonesni kaip 10 mm nedegios mediagos
sluoksniu (specialios mastikos, tinko, alebastro, cementinio skiedinio, betono ir pan.).
Paslptai klojant sunkiai degios mediagos vamzdius ir lovius udarose niose, statybini
konstrukcij tutumose (pvz., tarp sienos ir apdailos), grioveliuose ir pan., vamzdius ir lovius i vis
pusi nuo degi mediag konstrukcij ir detali paviri reikia atskirti itisiniu, ne plonesni kaip 10
mm, nedegios mediagos sluoksniu.
Auktos temperatros aplinkoje reikia naudoti laidus ir kabelius su nedegia izoliacija ir apvalkalu.
Drgnose ir labai drgnose patalpose bei lauko renginiuose laid izoliacija ir izoliuojamieji
ramsiai, taip pat atramins ir laikaniosios konstrukcijos, vamzdiai, loviai ir lentynos turi bti atspars
drgmei.
Dulktose patalpose nerekomenduojama tokia instaliacija, ant kurios element kauptsi dulks, o
jas paalinti bt sunku.
Chemikai aktyvioje aplinkoje visi elektros instaliacijos elementai turi bti atspars iai aplinkai
arba apsaugoti nuo jos poveikio.
Laidai ir kabeliai su viesai neatsparia iorine izoliacija arba apvalkalu turi bti apsaugoti nuo
tiesiogini sauls spinduli.
Vietose, kur galimi mechaniniai elektros instaliacijos paeidimai, laidai ir kabeliai turi bti
klojami vamzdiuose, loviuose, atitvaruose arba instaliuojami paslptai. Atvirai klojami laidai ir kabeliai
turi bti su mechaniniam poveikiui atspariais apsauginiais apvalkalais.
Laidai ir kabeliai turi bti naudojami pagal paskirt ir tik tokioje aplinkoje, kuri nurodyta kabeli
(laid) standartuose ir techninse slygose.
Antrini grandini kabeliai ir laidai turi bti variniai.
Ant vibruojanio pagrindo sumontuotus elektros renginius reikia prijungti variniais daugiavieliais
laidais arba kabeliais.
Judamj ir kilnojamj elektros imtuv maitinimui, atsivelgiant galim mechanin poveik,
reikia naudoti specialius laidininkus ir lanksius varini gysl kabelius. Visos j gyslos, tarp j ir
eminanioji, turi bti bendrame apvalkale arba apipynime.
Apribotos eigos mechanizmams (kranams, judamiesiems pjklams, vart mechanizmams ir pan.)
reikia rengti lanksi kabeli kilpas, lanksi kabeli judamosios pakabos veimlius ir panaias
konstrukcijas, kurios laid ir kabeli gyslas apsaugot nuo limo.
Jei laid klojimo vietose yra alyvos arba emulsijos, tai reikia naudoti laidus su alyvai atsparia
izoliacija, arba laidai turi bti apsaugoti nuo j poveikio.
24 /138
6.4. lentel. Instaliacija, laid ir kabeli klojimo bdai pagal priegaisrins saugos reikalavimus
6.3.
Atviroji elektros instaliacija patalpose
Izoliuoti laidai apvalkale ir neapsaugoti kabeliai atvirosios instaliacijos bdu turi bti tiesiami:
ne emiau kaip 2 m nuo grind arba prieiros aikteli elektros srovs atvilgiu nepavojingose
patalpose, esant auktesnei kaip 50 V kintamosios srovs ir 75 V nuolatins srovs tampai, ir
pavojingose bei labai pavojingose patalpose, esant tik iki 50 V kintamosios srovs ir 75 V nuolatins
srovs tampai;
ne emiau kaip 2,5 m nuo grind arba prieiros aikteli elektros srovs atvilgiu pavojingose
ir labai pavojingose patalpose, esant auktesnms nei saugios tampos.
ie reikalavimai netaikomi atakoms nuo elektros instaliacijos linij iki ant sien rengt
jungikli, akui lizd, skydeli, valdymo aparat, viestuv, iskyrus gamybines patalpas, kuriose ios
atakos 1,5 m auktyje nuo grind arba prieiros aikteli ir emiau turi bti apsaugotos nuo mechanini
paeidim.
Patalpose, kurias gali patekti tik elektrotechninis personalas, atvirosinstaliacijos laidinink
tiesimo auktis nereglamentuojamas.
25 /138
Atvirai nutiest, taip pat nutiest vamzdiuose ir ne maesnio kaip 1P20 apsaugos laipsnio
loviuose ir lanksiose metalinse rankovse kabeli ir laid renginio auktis nuo grind ar prieiros
aikteli nereglamentuojamas.
Kabeliams ir laidams kertant vamzdynus, atstumas tarp j turi bti ne maesnis kaip 50 mm, o iki
degi arba lengvai usiliepsnojani skysi ir duj vamzdyn ne maesnis kaip 100 mm. Jei atstumas
nuo laid ir kabeli iki vamzdyn maesnis kaip 250 mm, tai laidai ir kabeliai turi bti papildomai
apsaugoti nuo mechanini paeidim po 250 mm abi puses nuo vamzdyno.
Kai laidai ir kabeliai nutiesti lygiagreiai su vamzdynu, tai atstumas nuo laido arba kabelio iki
vamzdyno (iskyrus gamybines patalpas) turi bti ne maesnis kaip 100 mm, o iki degi arba lengvai
usiliepsnojani skysi ir duj vamzdyn ne maesnis kaip 400 mm.
Kabeliai ir laidai, nutiesti lygiagreiai su kartais vamzdynais ir kertantys juos, turi bti apsaugoti
nuo auktos temperatros poveikio arba turi bti atspars kariui.
Laid ir kabeli perjas per vidaus ir lauko sienas bei tarpauktines perdangas reikia rengti taip,
kad juos bt galima lengvai pakeisti. Dl to perjos turi bti rengtos vamzdyje, lovyje ir pan. Tarpus
tarp laid, kabeli ir vamzdi (lovi ir pan.) perjose per sienas ir perdangas reikia per vis
konstrukcijos stor usandarinti nedegia ir lengvai paalinama mediaga, kad negalt prasiskverbti ir
susikaupti vanduo ir plisti gaisras. Usandarinti reikia taip, kad bt galima pakeisti laidus ir kabelius bei
papildomai nutiesti naujus. Usandarinimo atsparumas ugniai turi bti ne maesnis nei sienos
(perdangos).
Jei laidai pereina i vienos sausos arba drgnos patalpos kit (saus arba drgn patalp), vienos
linijos visus laidus galima tiesti viename izoliaciniame vamzdyje. Jei laidai pereina i sausos arba
drgnos patalpos lapi patalp, i vienos lapios kit lapi patalp arba ieina i patalpos lauk,
kiekvienas laidas turi bti tiesiamas atskirame izoliaciniame vamzdyje. Pereinant i sausos arba drgnos
patalpos lapi patalpa arba lauk, laidai turi bti sujungiami sausoje arba drgnoje patalpoje.
Laidus ir kabelius lentynose, ant atramini konstrukcij paviri, lyn, styg, juost ir kit
laikanij konstrukcij galima tiesti vien prie kito vairi form (pvz., apvali, staiakampi, keleto
sluoksni) pluotais (grupmis). Kiekvieno pluoto laidai ir kabeliai tarpusavyje turi bti sutvirtinti.
Laidus ir kabelius loviuose galima kloti keliais sluoksniais, atsivelgiant gamintoj nustatytus j
apkrovos ir klojimo bd reikalavimus. Jei ie reikalavimai neinomi, tai laid ir kabeli skerspjvi
suma lovyje, skaiiuojant pagal j iorin skersmen, skaitant izoliacij iriorinius apvalkalus, neturi bti
didesn kaip 35% itisai udaro lovioskerspjvio ir 40% dangiu udengiamo lovio skerspjvio.
Laidai perjose per sienas ir perdangas turi bti papildomaiizoliuoti (pvz., izoliaciniame
vamzdelyje).
Elektros instaliacijos vamzdiai, loviai ir lanksios metalins rankovs turi bti paklotos taip, kad
jose nesikaupt ir nesikondensuot aplinkos drgm.
Tose patalpose, kuriose yra gar ir duj, ardani laid ir kabeli izoliacij bei apvalkalus, taip
pat lauko renginiuose ir tose vietose, kur vamzdius, lovius ir rankoves gali patekti tepalai, vanduo arba
emulsijos, vamzdi, lovi ir lanksi metalini rankovi tarpusavio jungtys, taip pat jungtys su
skirstymo dutmis, elektros rangos korpusais ir pan. turi bti sandarios. iuo atveju lovi sienels turi
bti itisins, o dangiai sandars. Jungi vietose vamzdiai ir loviai turi turti sandarinimo taisus,
lanksios metalins rankovs turi bti hermetins. Dulktose patalpose vamzdi, rankovi, lovi jungtys
ir atakos turi bti apsaugotos nuo dulki.
6.4.
Paslptoji elektros instaliacija patalpose
26 /138
Gyvenamose ir administracinse patalpose paslptosios instaliacijos laidai ir kabeliai turi bti

montuojami instaliacijai skirtose zonose. Horizontalij instaliacijos zon plotis yra 30 cm, o vertikalij
20 cm.
Horizontaliosios instaliacijos zonos prasideda 15 cm atstumu nuo lub,bei15 cm ir 90
cm(daniausiai virtuvse) atstumu nuo grind. Vertikaliosios instaliacijos zonos prasideda 10 cm atstumu
nuo lang, dur ir kit ang krat ir 10 cm atstumu nuo patalp kamp.
Jungikliai, rozets ir atakos duts turi bti rengti instaliacijos zonose. Jungiklius
rekomenduojama rengti 105 cm arba 115 cm(kaip nurodo Elektros rengini rengimo taisykls ariau
dur rankenos), o rozetes 30 cm ir 115 cm atstumu nuo grind(daniausiai virtuvse).
Elektros mainos, aparatai ir prietaisai, kuri vienetin galia 2 kW ir didesn, turi bti prijungti
prie skirstomojo skydo atskira elektros grandine.
Paslptosios elektros instaliacijos vamzdiai, kanalai ir lanksios metalins rankovs turi bti
sandars.
Elektros instaliacij rengti ventiliacijos kanaluose ir achtose draudiama. Ventiliacinius kanalus
ir achtas gali kirsti pavieniai laidai ir kabeliai, nutiesti plieniniuose vamzdiuose. Tiesiant laidus ir
kabelius vir kabamj lub reikia atsivelgti io skyriaus nurodymus, taip pat gyvenamj nam ir
visuomenins paskirties pastat elektros renginiams keliamus reikalavimus.
6.5.
Elektros instaliacija pastogse
Elektros instaliacija pastogs patalpose gali bti atviroji ir paslptoji.

Atviroji instaliacija turi bti rengta nedegiais kabeliais arba nedegiais laidais vamzdiuose arba
degiais kabeliais ir laidais nedegiuose vamzdiuose. Kabeliai, esantys ne didesniame kaip 2,5 m auktyje
nuo grind, turi bti apsaugoti nuo mechanini paeidim.
Paslptoji instaliacija turi bti rengta sunkiai degiais (nepalaikaniais degimo) kabeliais arba
degiais kabeliais ir laidais nedegiuosevamzdiuose, arba kabeliais ir laidais, nutiestais nedegios
mediagos sienose ir perdangose.
Pastogs patalpose elektros instaliacijos linijos atakas, nutiestas ne pastogje esanius elektros
imtuvus, leidiama rengti atvirai vamzdiuose i metalo arba i kit sunkiai degi mediag, kuriomis
liepsna neplinta (mediag su liepsnos plitimo indeksu lygiu nuliui ) arba paslptai nedegiose sienose
(perdangose).
Pastogs patalpose rengiam viestuv ir kit elektros imtuv komutavimo aparatai turi bti
montuojami ne pastogs patalpoje. Komutavimo aparatus galima rengti pastogs patalpoje ant nedegios
sienos, jei ji yra prie dur ir pastogs patalp galima ulipti laiptais.
6.6.
Lauko elektros instaliacija
Lauko elektros instaliacija statini sienomis, lubomis ir kitomis laikaniomis konstrukcijomis turi
bti rengiama kabeliais su specialia lauko slygoms skirta izoliacine mediaga. Lauko elektros
instaliacij rengti ant gyvenamj nam ir visuomenini pastat stog, iskyrus atvadus, draudiama.
Atstumas nuo atvado kabelio iki kelio (gatvs) ar vaiavimo vaiuojamosios dalies paviriaus turi
bti ne maesnis kaip 5,5 m, o iki aligatvio ir tak paviriaus ne maesnis kaip 3,5 m. Atvado auktis
prie pastato nuo ems paviriaus turi bti ne maesnis kaip 2,75 m.
27 /138
6.7.
Bendrosios elektros instaliacijos montavimo taisykls ir normos
Vidaus instaliacijos technologin montavimo proces galima bt suskirstyti iuos etapus:

1.Bendras pasiruoimas: gaunama paskyra, susipastama su briniais,schemomis ir darbo vieta,
iraomos ir gaunamos mediagos, organizuojama darbo vieta.
2. ymjimas: io darbo etapo metu nuosekliai paymimos vietos, kur turi bt sumontuoti
viestuvai, elektros aparatai, galins duts, skirstomosios duts, linijos, prajimai, perjimai.
3. Paruoimas:paruoiami vamzdiai ar rankovs, ikalamos vagels ir perjimai per sienas,
tvirtinamos skirstomosios ir galins duts, imuamos skyls per perdengimus, pritvirtinami
apvietimo ar galios skydeliai ir kt.
4. Linij tiesimas: tiesiami ir pritvirtinami laidai ir kabeliai, perveriami per perjimus, klojami
vageles, leidiami skirstomsias ir galines dutes bei skydelius.
5.Schemos surinkimas: dutse ar skydeliuose sujungiami laidai, sumontuojami tvirtinimo ar
laikymo elementai, komutaciniai apsaugos ir reguliavimo aparatai.
6. Darbo ubaigimas: sutvarkomi techniniai darbo dokumentai. Pasiraomi primimo - perdavimo
aktai. Sutvarkoma darbo vieta.
Atliekant elektros instaliacij be projekto, reikt vadovautis iuo operacij nuoseklumu:
1.Suskirstyti imtuvus pagal paskirt, viet patalpose, login tarpusavio ry bei gali grupes, kuo
didesniam t grupi kiekiui numatant savarankikas maitinimo grandines. Reikia dirbti taip, kad vienoje
patalpoje logikai pagrstai bt instaliuojamos bent dvi grandins, apsaugotos atskirais apsaugos
aparatais, pavyzdiui, apvietimo viestuv ir kitukini lizd. Gali bti sieniniai viestuvai ir lubose
esantys viestuvai ir pan. Didesns galios imtuvai turt bti maitinami atskiromis grandinmis.
2. Turint trifaz maitinimo tinkl, galias btina paskirstyti visoms fazms kiek galint tolygiau.
3. Patikslinus grandini apkrov, j ilg, parenkami laid skerspjviai bei reikalingi apsaugos
aparatai.
4. vertinuspatalp slygas, eksploatavimo ypatumus ir Taisykli reikalavimus, pasirenkamas
instaliacijos bdas.
5.I inyn ar firm katalog pagal patalp slygas parenkamos laid marks, paskaiiuojamas j
kiekis, parenkami konkrets tvirtinimo, laikymo, element ar jungi tipai, j kiekis.
6.Toliau darbai vykdomi pagal aukiau nurodyt technologin montavimo proces.
Visais atvejais neleidiama greta vienas kito kloti skirtingos paskirties ar skirtingo tampos dydio
laidus ar kabelius. Klojant betarpikai, turi bti siekiama, kad jie atsitiktinai nesusiliest (klojant ilaikyti
bent 5-10 cm atstum). Klojant loveliuose,turi bti naudojami loveliai su pertvaromis. Atskirais atvejais,
klojant ilgesniais atstumais, gali bti reikalinga tarp toki laid ilaikyti 30 cm ar net didesn atstum, jei
klojama alia didels galios grandins (suvirinimo aparat ar apvietimo reguliavimo), arba pati signal
grandin yra labai jautri, pavyzdiui, signalizacija nuo silauim.
Neleidiama kloti laid iilgai ildymo vamzdi, ant dmtrauki, ventiliacijos vamzdiuose ar
ildomais paviriais. Leidiami atvejai nustatyti Taisyklse. Btina vertinti i paviri galimus ribinius
kaitimus (atskirais atvejais net dmtraukis gali kaisti iki 200C temperatros). Bet kuriuo atveju reikia
kategorikai vengti laid klojimo vir tinkuoto dmtraukio paviriaus.
Neleidiama tiesti laid nenaudojam dmtrauki ar kit ertmi viduje, jei tie laidai nra skirti
savo svorio jgoms atlaikyti. Jei tokio bdo negalima ivengti, reikia naudoti laidus su save palaikaniais
elementais, o paias erdves pakeisti taip, kad, pavyzdiui, nors ir dabar nenaudojamas dmtraukis
negalt bti vliau panaudotas pagal paskirt (upilti vid smliu).
28 /138
Rekonstruojant senus pastatus, laid tiesimui galima pasinaudoti nenaudojamais vandentiekio ar

duj vamzdynais, prisilaikant atitinkam instaliacijos tiesimo (ir nulinimo) reikalavim. Tai danai gali
supaprastinti montavimo darbus ir sumainti j savikain.
6.8.
Laid sujungim ir prijungim techniniai reikalavimai
Laid sujungimai, kaip ir kiti instaliacijos elementai, turi atitikti keliamus reikalavimus.
Sujungimams turi bti keliami ypatingi reikalavimai, nes iose vietose yra paalinama laid izoliacija ir
taip sumainamas apsaugos laipsnis. Btent iose vietose dl netinkam kontakt atsiranda padidintas
gaisro pavojus, padidja pereinamoji kontakt vara. Laid sujungimai turi bti visuomet atliekami tik
ant izoliuot element arba patys bti izoliuojami.
vairs elektros instaliacijos elementai sujungiami tarpusavyje arba prijungiami prie rengini
naudojant kontaktinius sujungimus. Elektriniu kontaktu reikt vadinti kn susilietim, utikrinant
elektros grandins vientisum. Elektros rengini sudtingumas ir didjantys reikalavimai elektros
energijos tiekimo patikimumui kelia vis didesnius reikalavimus elektrini kontakt kokybei, slygoja
nauj kontaktini sujungim ri atsiradim, j atlikimo technologijos tobuljim. Kontaktinius
sujungimus galima klasifikuoti pagal daugel poymi. Pagal konstrukcij kontaktiniai sujungimai gali
bti neiardomieji ir iardomieji.
Neiardomieji kontaktai tai tokie kontaktai, kuriuos atjungiant turi bti sugadinta bent viena i
sujungiam detali ar mediag (lituoti ir suvirinti, suklijuoti ar aplieti sujungimai).
Iardomieji kontaktai gali bti atjungiami nesugadinant detali (vartiniai ir spyruokliniai
gnybtai, presuojamieji ir kitukiniai gnybtai);
Kitukiniai kontaktiniai sujungimai paprastai daugkartinio naudojimo kitukins jungtys.
Pagal montavimo ir eksploatacines savybes kontaktai gali bti sujungiamieji, prijungiamieji,
atsiakojimo ir kt.
Gnybynuose, kaip ir gnybtuose, gali bti naudojamos vairios sujungim technologijos:
Srieginio sujungimo;
Spyruoklinio sujungimo;
Spyruoklinio pagreitinto sujungimo;
Greito sujungimo. (IDC insulation displacement connector or Insulation piercing connector,
vok. LSA-Anschlusstechnik). Prijungiant laidus iais gnybtais nereikia nuimti izoliacijos.
Firmos Phoenix Contact pavyzdiuose galima susipainti su i sujungim technologijomis.
Phoenix Contact sraigtinio sujungimo UT, spyruoklinio sujungimo ST, spyruoklinio pagreitinto sujungimo
PIT ir greito sujungimo QTC technologijos
29 /138
WAGO 222 serijos gnybtas trumpiklis lankstiems ir monolitiniams laidinikams sujungti
Be papildom ranki, laidai sujungiami vairi konstrukcij gnybtais viruje pavaizduotais

trumpikliais, apaioje liustriniais gnybtais.
Firmos WAGO liustriniai gnybtai: vienpusiai dviej laid sujungimui bei dvipusis gnybtas ir naujausios
konstrukcijos kompaktikas WAGO 221 serijos gnybtas trumpiklis
Tvirtinimo elementai turi atitikti laid ir kabeli matmenis, turi bti pritaikyti prie montavimo
schemos, bti patikimi ir saugs bet kokiomis eksploatavimo slygomis. Negalima tiksliai nurodyti, kaip
danai reikia tvirtinti laidus ar kabelius. Atstumai gali bti patys vairiausi. Bet kuriuo atveju tarpuose
laidai neturi per daug ilinkti, turi patikimai laikytis, o atviroje instaliacijoje turti ger estetin vaizd.
Paprastai horizontalia kryptimi laidai tvirtinami daniau (kas 30 40 cm), o vertikalia kryptimi reiau
(kas 50 70 cm). Paskutinis tvirtinimas turt bti atliekamas 10 15 cm atstumu nuo skirstomosios ar
galins duts. Ploktieji laidai su tarpu gali bti pritvirtinami tiesiogiai vinimis (tam reikia naudoti
specialias vinis). Laidai tik su viena fazine izoliacija negali bti tvirtinami metalinmis apkablmis
betarpikai, turi bti naudojami tarpiniai izoliaciniai elementai juostels ar kt. Drgnose, lapiose ar
chemikai aktyviose aplinkose turi bti naudojami varlankiai ar apkabos su tvirtinimo elementais,
garantuojantys laid atitraukim nuo paviri bent 5 mm atstumu.
Vamzdiams tvirtinti gali bti naudojami specials laikikliai, atitraukiantys juos nuo paviri.
30 /138
Keli konstrukcij loveliai, instaliacini kabeli ir laid tvirtinimo vinys, tvirtinimo apkabos, diubeliai,
trumpikliai, direliai ir izoliacins juostos
Danaikontaktiniaisujungimaituriatlaikytinetikdarbinessroves, bet irtrumpojojungimosroves.

Kontaktaituribtinesudtingiirminimaliaijautrsjuosmontuojanioireksploatuojaniopersonalodarboklaido
ms. Pereinamojokontaktovaraturibtinedidesnusujungiamjlaidininkvar. Jeisujungiami du
skirtingolaidumolaidininkai, taikontaktovaraturiatitiktimaesnio laidumo laidininkovarai.
Eksploatavimometukontaktiniaisujungimaigalineymiaiatsilaisvinti,
taiaupereinamojivaraneturtvirytijungiamojolaidininkovarosdaugiaukaip
1,8karto.
Mechaninijgveikiamkontaktinisujungimatsparumasneturtbti
90%
maesnisujungiamjlaidininkatsparum.
Jei
jungtyse
turibtiveikiamosmechaninijg,
jatsparumasgalibti didesnis kaip 70%.
Prijungimai prie jungikli, kitukini lizd ar kit aparat turi bti tik lengvai iardomi, kad bt
galima pakeisti iuos aparatus. Sujungimai turi bti tvirti ir patikimi. Jiems atsilaisvinus, gali padidti
sujungim pereinamoji vara, ta vieta pradti kibirkiuoti ir kaisti. Dl to gali nutrkti elektros energijos
tiekimas. Gnybtai turi turti apsaugines dangas, kad j neveikt drgm ir kiti veiksniai. Taisyklse
nurodytos sujungim rys.
Laidai gali bti sujungiami:
susukant ir suvirinant ar sulituojant;
susukant ir apspaudiant;
naudojant vairi konstrukcij suveriamuosius gnybtus - vartinius su dviem vartaisar su
vienu vartu;
naudojant specialius vairi konstrukcij trumpiklius (sparnuotos usukamos verls,
spaudiamieji gnybtai su lieuvliais kiekvienam sujungiamam laidui atskirai ir kt.)
Didesnio kaip 2,5mm2 laidams sujungti turi bti naudojami skirstomosiose dutse tvirtinami
gnybtai. Esant galimybei, juos geriau parinkti pagal paskirt PE, N faziniams laidams sujungti.
Skirstomosiose dutse, kaip ir skydeliuose, gali bti numatyti bgeliai gnybt tvirtinimui.
Sujungimo vietos izoliacija turi bti tokio lygio kaip ir sujungiamj laid izoliacija.
Jei naudojami gnybtai, tai, priklausomai nuo j konstrukcijos, laidas juosturi bti kiamas tiek,
kad gnybto ir laido izoliacijos persidengt. Laidiosios dalies galas neturi ilysti u gnybto rib. Laidas
visuomet turi bti leidiamas i kairs gnybto varto puss.
31 /138
Jungiamosios kaladls ir instaliaciniai gnybtai
Sukamieji gnybtai (sparnuotos usukamos verls)
Jei formuojama kilpa, ji taip pat turi bti sukama pagal laikrodio rodykl. Gnybto konstrukcija
turi atitikti sujungiamj laid kiek ir j skersmen bei mediag. Daugumos iuolaikini kitukini
lizd, jungikli ar kit aparat gnybtai leidia prijungti bent po du laidus. Jei tokiuose aparatuose
naudojami spyruokliniai gnybtai, tai j konstrukcija turi bti numatyta montuoti vieno laido prijungim
neveikiant kito. Laido izoliacija turi bti nuimama specialiomis replmis. Naudojant peil, izoliacij
geriau nuiminti droiant, kategorikai draudiama statmenai pjauti srovin gysl. Laid sujungimams
izoliuoti gali bti naudojama paprasta izoliacin juosta. Labiau svarbioms vietoms izoliuoti, ypatingai, jei
jos veikiamos UV spinduli ar kit veiksni, reikia naudoti patikimas izoliacines juosta, tinkanias
tokiems tikslams.
Jeigysla daugiaviel, tai prie leidiant j po vartu, ji turi bti susukama taip, kad prisukus vart
atskiros vielels nelikt laisvai kaboti. Tai gali iaukti trumpus jungimus. Galima naudoti
apspaudiamsias vores. Negalima taip prisukti laido, padengto lydmetaliu.
Lydmetaliu galima padengti tik daugiaviels gyslos pat gal, jei naudojamo gnybto konstrukcija
negarantuoja vieleli isklaidymo. Kitu atveju naudojamos presuojamosios gilzs arba antgaliai.
Atliekant bet kokius sujungimus reikia stengtis, kad darbo metu laidai bt kuo reiau lankstomi.
Ypatingai lankstymams yra jautrs aliumininiai laidai. Danas lankstymas montavimo metu gali
sumainti jungi patikimum eksploatavimo metu. Laid ir kabeli jungimosi ir atak vietos turi bti
prieinamos apirti. is reikalavimas netaikomas laid prijungimo vietoms prie lubose, grindyse ar
sienose sumontuot kaitinimo element, kabeli movoms. Prieinami apirti turi bti ir sulituoti bei
suvirinti sujungimai.
32 /138
Apvietimo, grupiniuose skydeliuose ar kitose vietose sumontuotos instaliacijos laidai turi bti
tvarkingai idstyti, keli viena kryptimi laisvai tiesiami laidai turi bti suriti. Tam gali bti naudojami
specials montainiai direliai. Jei laidai gali bti veikiami sauls spinduli, turi bti naudojami ir
atitinkami montainiai direliai.
Laidai sujungimo vietose neturi bti mechanikai tempiami. Tai turi bti utikrinta renginio
gamintojo arba montuotojo. Visais atvejais sujungiant ar prijungiant PEN arba PE laidus, btina juos
palikti bent 8mm ilgesnius u fazinius laidus, kad atsitiktinai veikiant jgai pirmiau atsijungt pastarieji.
Tai taikoma ir kitukinms jungtims. PE laido kitukas turi atsijungti paskutinis. Turi bti
paliekama pakankama laido atsarga bsimiems galimiems perjungimams. Laid galai klojant paslptosios
instaliacijos bdu, ypatingai i po tinko, turi bti apsaugoti nuo tiesioginio prisilietimo. Neleidiama
laidus ivesti (pvz. viestuv, boiler, gartrauk) tiesiai i po tinko.Jis turi baigtis skirstomojoje dutje
arba ijim vietose panaudojami vamzdeliai, kitos apsaugins priemons.
Storesni kabeli gysloms taikomi ir vartais pritvirtinami antgaliai. Taisyklingai atliktas
presavimas yra bene patikimiausias sujungimo bdas. Tam naudojami vairi tip mechaniniai ir
rankiniai presai, repls.Patikimiausi prijungimai yra naudojant specialius presuojamus antgalius.
6.9.
Pasiruoimas elektros instaliacijos montavimo darbams, laisv zon elektromontavimo

darbams, isiaikinimas
Vadovaujantis ia instrukcija yra nustatoma: grind ir pakabinam lub aukiai, laisvos zonos
laidams ir kabeliams kloti bei kitai elektrotechninei rangai montuoti. Susipastama su briniais
schemomis ir darbo vieta, iraomos ir gaunamos mediagos, organizuojama darbo vieta.
Darb vadovas kartu su brigadininku, objekte susitinka su projektuotoju, usakovo
irgeneralinio rangovo atstovais, isiaikina laisvas zonas: laidams, kabeliams, kabeliniams
loveliams, kabelinms kopioms ir skydams. Taip pat grind ir pakabinam lub aukius, elektros
rengim montavimo vietas.
Aptartus rezultatus generalinis rangovas surao autorins prieiros urnal ir ufiksuoja
laisvzon akte.
Nukrypimai nuo projekto ir ELIT reikalavim apiforminami autorins prieiros urnale.
6.10.
Skydeli, rozei, jungikli ir skirstomj ir galini dui viet nuymjimas
Vadovaujantis ia instrukcija, elektros montuotojai atlieka virtinkini ir potinkini

paskirstymo ir apskaitos skydeli, rozei, jungikli ir skirstomj ir galini dui viet
nuymjimo darbus.
Nuymima taip, kad skydeli auktis nuo grind iki elektros skaitiklio ar automatini jungikli,
bt 1,5-1,7 m.
Administracinse patalpose, gyvenamuose patalpose, rozei pastatymo vietos 200-300 mm nuo
vari grind.
Mokyklose, vaik dareliuose rozei nuymjimo vieta1,8 m nuo vari grind.
Jungikli auktis nuo vari grind, administracinse, gyvenamose patalpose 0,8-1 m(paprastai
dur rankenos auktyje, dur rankenos pusje).
Rsi sandliuose, sandliuose ir pavojingose patalpose prie jim jas.
Skirstomj dui kiekis parenkamas pagal poreik, j dydis pagal sujungiam laid kiek.
33 /138
Maiau patyrusiems elektrikams galima pasinaudoti atskir gamintoj pateikiamomis lentelmis,

pvz.:
Informacija ant skirstomosios duts korpuso
Darbo priemons reikalingos nuymjimui atlikti:

Rulet;
Gulsiukas;
ymeklis.
Nuymint pastatymo vietas, turi bti pilnai atlikti statybins dalies montavimo prieapdailiniai
darbai.
Elektros skydeli, rozei ir jungikli vietos nuymimos projekte nurodytose vietose, rulete
imatuojant atstum nuo vari grind(jeigu rengimas bus statomas alia dur, lang atitinkamai
matuojama ir nuo j), paymint ymekliu kryel.
Paskirstymo duts normaliose patalpose nuymimos laid klojimo zonoje, kiekviename laid
atsiakojime.
Rsiuose j vietos nuymimos prajimuose pagal projekt.
Darb vadovas su brigadininku ir technin prieir vykdaniu atstovu dar kart patikslina j
viet. Jeigu yra pakeitim, itaisomos nuymjimo vietos kitas, panaikinamos arba papildomos.
ym daroma tokia, kad per laiko tarp nenublukt ir bt suprantama.
6.11.
Skirstomj ir galini dui vietos paruoimas ir montavimas
Vadovaujantis ia darbo instrukcija yra atliekamas dui vietos paruoimas ir montavimas

paslptai ir atvirajai elektrosinstaliacijai.
Darbo priemons reikalingos iam darbui:
Perforatorius;
Grtas;
Plaktukas;
Paskirstymo, montains duts, atitinkanios A ir auktesnio energinio efektyvumo
pastatams keliamus reikalavimus;
Karn komplektas;
Gulsiukas;
Kaiiai;
Medvariai;
lapias skiedinys, gipsas arba glaistas;
Sandarinimo elementai pagal projekt ar gamintojo nurodymus.
Dui lizdai griami nuymtose vietose.
Parenkama karna 35 mm platesn u dut, kad bt galimyb vliau tvirtinti dut sienoje.
34 /138
Griama tokia anga, kad dut pasislpt sienoje 25 mm gyliu nuo sienos krato iki duts
virutins dalies. Btina atlikti kiaurymi, vageli per sienas bei perdangas, pramuim ikalim arba
pragrim nepaeidiant statini konstrukcij ir sandarumo, vertinant A ir auktesns energins klass
pastatams keliamus reikalavimus (sien ir apiltinimo element reikiamus storius, apiltinimo mediagos
savybes ir kt.)
Angoje likusios trukdanios tinko, betono ar plytos dalys imuamos kaltu ir plaktuku.
I angos ivalomos iukls.
Dui, paslptai instaliacijai, montavimo seka:
Duts onuose ipjaunamas reikalingas kiekis skyli. Skyls pjaunamos tose vietose, kur bus
vedamas kabelis. Skyli dydis ipjaunamas toks, kad laisvai tilpt visi numatyti vedimui kabeliai.Skyls
daromos ten, kur per jas pravesti laidai nekliudys jungikli ir rozei su skeiamaisiais tvirtinimo
elementais statymui.Jeigu dutje yra gamyklos numatytos ilauimui skyls pasinaudojama jomis (A
ir auktesns energins klass pastatuose tokios duts neturt bti naudojamos, iskyrus instaliacijas,
kur temperatr skirtumas tarp gretim patalp nenumatytas).
Toliau, emiau parodytais bdais vedami dut kabeliai ar vamzdiai.
Dut i on padengiama skiedinio, gipso ar glaisto sluoksniu, kurio dydis priklauso nuo angos
sienoje dydio, panaudojamas numatytas sandarinimas.
Dut spaudiama ang sienoje.
Pridjus prie sienos lyg paviri (pvz. gulsiuk), duts virutin dalis ilyginama su siena.
Nuvalomi nuo duts priekins dalies krat tvirtinimo mass likuiai.
Iorini paskirstymo dui montavimo seka:
Atliekamas skyli dutse ipjovimas.
Duts tvirtinamos:
a) jeigu siena yra medin,dut pastatoma nuymt viet ir jos dugnas, medvariu prisukamas
prie sienos.
b) jeigu siena yra mro ar betono, nuymtoje vietoje igriama skyl, kalamaskaitis ir
medvariu kait prisukamas duts dugnas.
Udjus ant duts gulsiuk (jeigu i yra keturkamp), patikrinama ar ji pastatyta horizontaliai.
Jeigu ne horizontaliai pakoreguojama.
vedami kabeliai dut.
Patikrinimas atliekamas vizualiai ir gulsiuko pagalba. Duts turi bti pastatytos
horizontaliai (virtinkins), neturi isikiti i tinko sluoksnio (potinkins).
Atliekant instaliacijas A ir auktesns energins klass pastatuose skirstomj ir galini dui
vietos paruoimas ir montavimas gauna ypating reikm. Tinkamas kiaurymi paruoimas, dui
montavimas, j konstrukcij parinkimas ir sandarinimas gali enkliai takoti statybini pastato element
ilumin pralaidum. ias problemas vairs gamintojai sprendia vairiais bdais. Pasinaudokime firmos
KAISER silomomis rengimo technologijomis btent pasyviuose ir auktos energins klass pastatuose.
Panas principai vyrauja ir kit gamintoj aparat instaliacijose.
Toki pastat instaliacijai KAISER silo vis eil gamini ir technologij.
Tuiavidurse sienose ilumos nuotk sulaiko i iltosios puss klojamas izoliacinis barjeras.
Atliekant montavim jis neturi bti paeidiamas.
Atliekant montavim skyltose plytose btina naudoti dutes su specialiais sandarinimo
elementais.
35 /138
ECON sistemos skirstomj

skirstom ir galini dui montavimo karkasinje
je ir tuiaviduri
tu
plyt sienoje elementai
pagal KAISER
Elastingi ECON sandarikliai utikrin

utikrin patikim izoliacij laid vedimo vietose. Integruota
laido apspaudimo technologija yra nepakeiiama
nepa
A ir auktesns energins
s klass
klas pastat instaliacijose.
ECON technologijos pagal KAISER naudojimas d

dutse
LIETUVOS STATYBININK
ASOCIACIJA
36 /138
Atliekant instaliacijas reikia tinkamai rengti pai dui sandar tvirtin

tvirtinim. A ir auktesns
energins klasss pastatuose reikia naudoti specialias folijas, juostas, panaias, kaip si
silo KAISER. Naujos
kartos skirstomosios ir galins
s duts
d
su ECON sistema be papildom ranki
ranki utikrina patikim
ilumin ir higienin sandarum.
sandarum
Paskirstymo ar galini
dui
d
rengimo technologijos elementai
Specialios sandarinimo pl
plvels ar juostos naudojimas bei dutss tvirtinimas
ASOCIACIJA
37 /138
EnoX tipo korpusai naudojami plonose sienose ir lubose, kur reikia utikrinti A ir auktesn
auktesns
energins klasss pastatams keliamus sandarumo reikalavimus. Jie sutrukdo oro sraut
sraut judjimui ir
ilumos nutekjimui.
Atskiri montavimo pavyzdiai
EnoX tipo korpusai ir j

montavimo procesas
ASOCIACIJA
38 /138
ThermoX korpuso sistemos rengimo A ir auktesns energins klass

s pastatuose atskiri elementai
Kitas, ne maiau svarbus, instaliacijos elementas A ir auktesns

auktesns energins
energin klass pastat
instaliacijose yra kabeli ir laid sandarinimas perjimuose
jimuose per sienas ir perdangas. Tokie per
perjimai, alia
priegaisrini reikalavim, dabar jau turi tenkinti ir iluminio laidumo reikalavimus. Kaip tai atlikti
matome i pieinio.
ASOCIACIJA
39 /138
Kabeli ir laid
sandarinimas perjimuose
per
per sienas ir perdangas
Montavimo angos gipsokartone paruoimas ir instaliacins duts

s montavimas gipsokartone
Atliekant keli dui

i montavim atstum ilaikymui naudojami specials
special ablonai ar vykdomi
matavimai.
Paymimas skyls
s vidurys
vidur ir grtu igriama 68 mm skersmens skyl.
skyl Jei montuojami deriniai,
ilaikomasstandartus
standartus atitinkantis
atitinkant 71 mm atstumas tarp skyli ir antroji skyligriamavertikaliai
skyl
arba
horizontaliai pirmajai.
Laidai ir/arba vamzdiai vedami ir suspaudiami priekinje
je pusje.
pus
Tada grtin ang
statomos prietaiso duts.
Montavimo dvigubos angos gipsokartone paruoimas ir

irinstaliacini
dui
i tvirtinimas gipsokartone
ASOCIACIJA
40 /138
Instaliacini element duts grtinje skylje ufiksuojamos atsuktuvu ir tvirtinimo vartu.

Laikomosios ploktels, esanios galinje dui pusje, suteikia tinkam atram.
Naudojant dvigub instaliacin dut priekinje pusje nurodytu atstumu igriamos dvi 68 mm
skersmens skyls. Likusi dalis ipjaunama peiliu.
Dvigubos instaliacins duts montavimas gipsokartone bei jungiklio ir rozets montavimas dvigub instaliacin
dut
Darb seka geriau suprantama i apatini pieini
1,2. Aukiau mintu bdu paymimos ir ipjaunamos vietos. Esant reikalui, pnaudojamos
sandarinimo plvels ar juostos;
3, 4. Specialiu rankiu praduriamos skyls ir kiami laidai ar vamzdiai, pastaruosius kiant gali
reikti pasukioti;
5.Kad dut bt lengviau dti, vamzdeliai palenkiami ir dedama dut;
6, 7,8. Dutes grupuojant i anksto parengtas kiaurymes dedamos vors;
Laidai ir/arba vamzdiai vedami ir suspaudiami priekinje pusje. Tada grtin ang
statomos prietaiso duts.
41 /138
Pastat renovacijos metu gali prireikti sandarinti esamas ddutes.

utes. Tai gali bti
b atliekama
panaudojant vairi konstrukcij sandarinimo elementus, kaip parodyta emiau.
Sandarinimo element naudojimas pastat

pastat renovacijoje
Vykdant elektros instaliacijos darbus rengiant pastato iorje

je viestuvus,
viestuvu valdiklius,
elektronines dur spynas ir kt. Taip pat turi bti
ti ilaikyta reikiama ilumin vara. Tokio sandarinimo
rengimo principass ir jo efektyvumas pavaizduotas emiau
emiau.
ASOCIACIJA
42 /138
Laikiklio montavimo technologija nra sudtinga, taiau,

iau, kaip ir kiti darbai,
darbai reikalauja
kruoptumo ir atidumo. Tik tokiais atvejais galima pasiekti reikiam
reikiam ilumin var. Elektromonteris turi
bti siningas ir dmesingas.
mesingas.
1. Pritvirtinti pagrind prie sienos.

2. Priderinti
riderinti prie apiltinimo storio laikiklio element
element.
3. Paruoti apiltinimo dkl..
4. Sumontuoti ir apaioje
ioje esaniu
esan spragtuku sutvirtinti.
5. Paruoti kiaurymesdutms
ms ar aparatams. ymjimai vidinje pusje
je gali palengvinti tikslesn
tikslesn vietos
parinkim
6. Sumontuot dangtel sudut
utmis ar aparatais udti ir pritvirtinti.
Atliekant instaliacijas prie pastat
pastat apiltinim reikia naudoti specialius teleskopinius laikiklius,
panaius firmos Kaiser silomus
lomus gaminius.
gaminius. Apiltinimas turi glaudiai apgaubti laikiklio stovel
stovel.
ASOCIACIJA
43 /138
Speciali teleskopini laikikli rengimas pagal KAISER
Laikiklio sutrumpinimo seka
Renovuojant pastatus gali prireikti paauktinti esamas dutes. Tam turi bti naudojami vairi
gamintoj paauktinimo iedai, panas silomus firmos KAISER. Jei sienoje duts dar nra, galima
naudoti papildomus padklus (pvz. Art.-Nr. 1155-03 ISO-Dosen-Set), ir po to, jei reikia, dar ir iedus.
ISO pailginimo iedai pagal KAISER ir padklas, nesant dutei sienoje
Padkl ir paauktinimo ied udjimo seka
44 /138
6.12. Kiaurymi, vageli per sienas bei perdangas pramuimas ir ikalimas

Pagal i instrukcij atliekamas kiaurymi, vageli per sienas bei perdangas, pramuimas
ikalimas arba pragrimas.
Darbo priemons:
Elektrinis perforatorius;
Grt rinkinys;
Apsauginiai akiniai;
Pirtins;
Plaktukas;
Kaltas;
Kopios.
Darbas pradedamas nuo susipainimo su projektu.
Pagal projekt nustatomoskiaurymms, vagelms reikalingos vietos,
Parenkamas reikalingo ilgio ir diametro grtas.
sitikinama, kad apaioje (po perdanga) ar kitoje sienos pusje nebus sueistas mogus, reikalui
esant paskiriamasbudintis mogus i brigados.
Naudojant visas btinas darbo ir darbo saugos priemones,
pramuama, ikalama ar
igriama kiaurym ir vagels reikalingos paslpti elektros instaliacijos kabeliams(saugos priemons
btinos visais atvejais).
Atlikus operacij, kiaurym pridengiama, kad j nepatekt skiedinio ir statybini iukli.
Darbo rezultataivertinami pagalpramut kiaurymi ir vagelikiek, dydi atitikimais
projektiniams, estetine ivaizda. Btina atlikti kiaurymi, vageli per sienas bei perdangas, pramuim
ikalim arba pragrim nepaeidiant statini konstrukcij ir sandarumo, vertinant A ir auktesns
energins klass pastatams keliamus reikalavimus (sien ir apiltinimo element reikiamus storius,
apiltinimo mediagos savybes ir kt.).
Esant reikalui, utaisyti pramutas ir pragrtas angas pagal gaisrinius ir energetinius
reikalavimus.
6.13.
Kabelini kanal, kopi montavimas
Vadovaujantis ia instrukcija, atliekamas kabelini kanal, kopi montavimas.

Darbo priemons reikalingos kabeli ir kopi montavimui:
Kabeliniai kanalai, kopios;
Diubeliai, medvariai;
Kabelini kopi tvirtinimo elementai;
Perforatorius su grt rinkiniu;
Gulsiukas;
Reples, atsuktuvai, plaktukas;
Metalo pjaustymo elektrin ir rankin priemons;
Kamp pjaustymo ablonas.
Kabelini kopi ir kanal montavimas pradedamas nuo susipainimo su projektu, kuris turi
atitikti ELIT ir priegaisrins saugos reikalavimus.
Nustatomos ir paymimos montavimo (tvirtinimo) linijos, pagal projekte nurodyt kabelin tras.
45 /138
Kabeliniai kanalai, kopios tvirtinami horizontaliai, vertikaliai ar su reikalingo kampo poskiais

bei atsiakojimais.
Kabelines kopias galima montuoti keliais auktais.
Pirmiausiapaymtose vietose igriamos skyls, kalami kaiiai ir medvariais pritvirtinamos
kabelini kopi tvirtinimo detals - stovai, lentynos, apkabos ir pan.
Paios kabelins kopios vartais tvirtinamos prie sumontuot tvirtinimo konstrukcij.
Tarpusavyje tvirtinamos vartais arba tam numatytomis jungtimis, reiau-suvirinant.
Poskiai atliekami su specialiais kampais, einaniais komplektacij.
Konstrukcija btinai eminama, pagal ELIT reikalavimus.
Kabeliniai kanalai tvirtinami be speciali laikymo konstrukcij kaproniniais kaiiaissu
medvariais. Kamp nupjovimai poskiams atliekami ablono pagalba.
Patikrinama ar kabinam kopi ir kanal paklojimo vietos ir atstumai atitinka projekto
reikalavimus.
Taip pat patikrinama estetin ivaizda, bei paklojimo lygis gulsiuku.
6.14. Vamzdi klojimas
Vadovaujantis ia instrukcija vykdomas plastmasini vamzdi klojimas ir j tvirtinimas pastat
perdengimuose, grindyse ir sienose.
Vamzdi laikikliai vienas nuo kito tvirtinami 0,3 - 1 m atstumu. Pirmas laikiklis nuo elektros
spintos, skydelio ar vamzdio poskio, tvirtinamas 10-20 cm atstumu.
Tiesioje vamzdi klojimo linijoje laikikliai idstomi vienodais atstumais vienas nuo kito.
Darbo priemons reikalingos vamzdi klojimui:
Grimo mechanizmas perforatorius;
Metras-rulet;
Gulsiukas;
Pjklelis vamzdiams pjauti;
ymeklis-pietukas;
Vamzdiai;
Vamzdi laikikliai;
Grt rinkinys;
Plastikiniai kaiiai;
Medvariai;
Plaktukas.
Vadovaujantis projektu ir ET reikalavimais nustatomos vamzdi klojimo vietos.
Gulsiuku ir ymekliu nuymimos vamzdi laikikli tvirtinimo vietos. ym kryiukas.
Parenkamas medvartis pagal laikiklio tvirtinimo skyl ir kaitis pagal medvart.
a) Parenkamas grtas pagal plastikinkait ir nuymtoje vietoje igriama kaiio ilgio skylut.
kalamas kaitis. Prisukamas vamzdio laikiklis.
b) Jeigu siena medin, laikiklis medvariu prisukamas prie sienos.
Supjaustomi reikiamo ilgio vamzdiai. Poski vietose umaunamos gofruotos arba standios
vamzdins alkns.
Paklojami laidai vamzdiuose.
Tvirtinami vamzdiai, spaudiant juos sienose pritvirtintus laikiklius.
46 /138
Darb vadovas priduoda vamzdius Usakovo bei Generalinio rangovo atstovui.

Darb vykdytojas patikrina ar vamzdiai tvirtai laikosi, juos lengvai pajudindamas.
Patikrinama ar vamzdi idstymo vietos atitinka ET reikalavimus.
6.15.
Paslptosios instaliacijos laid, kabeli klojimas
Vadovaujantis ia instrukcija atliekamas paslptosios instaliacijos, laid, kabeli klojimas.

Darbo priemons:
Medvariai;
Kaiiai;
Kabelio laikikliai;
Montainiai direliai;
Elektrinis perforatorius;
Grtai;
Plaktukas;
Repls;
Kaltas;
Peilis;
Kopios.
Laid ir kabelio klojimas pradedamas nuo susipainimo su projektu.
Projektas turi atitikti ET ir priegaisrins saugos reikalavimus.
Po susipainimo su projektu, objektu ir darbo slygomis darbo viet atneamos visos reikalingos
iam darbui darbo priemons ir mediagos.
Laidas ivyniojamas ir lyginamas.
Laidas ir kabeliai klojami horizontaliai tarp paskirstymo dui ir vertikaliai nusileidimuose
jungiklius ir rozetes.
Laidai tvirtinami kabelio laikikliais.Ploki laid su tarpu (YDYt, BVV-PS ir pan.)galima
tvirtinti specialiomis vinimislaisvoje ploktumoje tarp gysl.
Kabeliai tvirtinami specialiais montainiaislaikikliais.
Vietose, kur tvirtinimas vinimis nemanomas (nesilaiko), plyt griamas ir dedamas kaitis ir
laidas arba kabelis pritvirtinamas medvariais.
Paklotas laidas nupjaunamas su nedidele atsarga (apie 10-20 cm), kad galima bt atlikti
pakartotin sujungim arba prijungim.
Ant likusio laido galo markeriu paymima jo paskirtis (maitinimas, lempa, rozet, jungiklis).
Baigus darbus, Darb vadovas surao paslpt darb akt paklot laid, prie udengiant,
apiros aktas.
Darbo rezultatai patikrinami pakloto laido izoliacijos varos matavimais, paklojimo estetine
ivaizd, vis reikalavim atitikimu ir pakloto laido ar kabelio kiekiu.
47 /138
Elektros instaliacijos montavimo pavyzdiai laidais ir vamzdiuose pagal Elektroinstallation im Smart Home
Elektros rangos ir laid tras idstymas gyvenamajame kambaryje
6.16. Laid, kabeli gal paskirstymo dutse sujungimas ir patikrinimas, instaliacijos

testavimas
Vadovaujantis ia darb instrukcija yra atliekamas laid, kabeli gal paskirstymo dutse
sujungimas ir patikrinimas, instaliacijos testavimas paslptai ir atvirajaiinstaliacijai.
48 /138
Darbo priemons:
Elektromontuotojo repls;
Peilis;
Atsuktuvas;
Izoliacin juosta;
Svaros ar gnybtai;
220/36 V eminantis transformatorius;
Multimetras (testeris).
Dutse esani kabeli izoliacija, peiliu nuvaloma iki paskutinio jos sluoksnio.
Apkarpomi laidai, dutje paliekant 8-10 cmilgio galus.
Nuo kiekvieno laido nuvaloma 3-5 cm ilgiopaskutins izoliacijos.
Reikalingi galai, tarpusavyje susukami replmis. Duts neturi bti perpildytos.
Sujungiamos tarpusavyje vis kabeli (galios ateinantis ir nueinantis, rozei ir viestuv)
nulintiskirtos gyslos. Jeigu paskirstymo dut metalin ir yraiorje, jos korpusas nulinamas laidu
sujungiant jos nulinimui skirt gnybt su nulinimui skirtomis gyslomis.
Sujungiamos tarpusavyje vis kabeli (galiosateinantis ir nueinantis, rozei ir viestuv
jungiklius nueinani) fazins gyslos. Trifazje sistemoje: L1 su L1, L2 su L2, L3 su L3.
Sujungiamos tarpusavyje vis kabeli (galios ateinanio ir nueinanio, rozei ir viestuvus
nueinani) nulins gyslos.
Nulinis laidininkas jungiamas prie viestuvo patrono sriegio ar kratins jungties. I jungiklio
ateinantis fazinis laidas jungiamas prie viestuvo patrono centrins dalies
Parenkami, pagal sujungt laid stor, vartiniai ar spyruokliniai gnybtai, kurie umaunami ant
sujungt laid ir tvirtai suveriami atsuktuvu.
Gnybtai patikimaiizoliuojami izoliacine juosta.
Patikrinami laid sujungimai dutse:
tikrinam apvietimo instaliacij paduodama saugi 36 V tampa;
patikrinama ar teisingai prijungti magistraliniai vidaus tinklai tarp vadinio ir paskirstymo
skydeli, skirstomieji vidaus tinklai prie apvietimo ir galiosskydeli. Patikrinama ar yra
tampa skyduose ant kabeli gal;
patikrinama ar i tampa yra paskutiniuose takuose: rozetes, jungiklius, viestuvus ir kitus
imtuvus. Jeigu tampos nra, pamatuojama artimiausioje paskirstymo dutje ant vadinio
kabelio ar apskritai iki to tako atiteka.
Nesant tampos artimiausioje dutje, tampa matuojama sekanioje dutje, artjant prie
elektros vado ir kol surandamas takas kuriameyra tampa.
Po to dutje patikrinami laid sujungimai.
Itaisius sujungimo netikslumus, pakartojamas patikrinamas ar i tampa yrapaskutiniuose
takuosepaskutinius takus: rozetes, jungiklius, viestuvus ir kitus imtuvus, kol rezultatas bus gautas
teigiamas.
Laidai tvarkingai subandauojami paskirstymo dut. Formuojant laidus skirstomojoje dutje
btina juos lenkti kuo didesniais spinduliais, tokia tvarka, kad eksploatuojant juos bt kuo patogiau
apirti ir/ar atlikti patikrinimus.
Uspaudiamas arba prisukamas (priklausomai nuo konstrukcijos) paskirstymo duts dangtelis.
49 /138
Ubaigus darbus, kai gaunami teigiami rezultatai, ratikai praneama Usakovui, kad instaliacija
tvarkinga ir galima vykdyti galutinius apdailos darbus.
Darbo rezultat patikrinimas vykdomas galutinai sumontavus visus elektros renginius, kurie turi
veikti pagaldarbo projekt reikalavimus.
6.17. Galios ir automatikos skydeli surinkimo instrukcija
Pagal i darbo instrukcij yra atliekamas vis tip automatikos ir galios skydeli surinkimas.
Darbo priemons:
Elektros montuotojo ranki komplektas;
Metalo skylmui komplektas;
Rankinis antgali presas;
Grt rinkinys;
Elektrinis grtas;
Maiausio numerio montainiai direliai;
Bandymo tampos padavimo kabelis;
Lipduk spausdinimo mainl;
Multimetras (testeris).
Darbuotojaiidsto skydeliuose aparatr:
a) galios skydeliuose automatiniai jungikliai idstomi ant metalini DIN bgi, pagal projekte
nurodyt eils tvark;
b) automatikos skydeliuose automatiniai jungikliai idstomi virutinje dalyje, magnetiniai
paleidikliai, rels bei kita modulin aparatra - sekaniose eilse, nulins ir eminimo kaladls (jeigu
nra numatyta skydelio konstrukcijoje joms speciali tvirtinimo viet) bei pereinamj kontakt gnybtai
- apatinje dalyje. Metaliniuose skydeliuose, pagal ateinanikabeli skaii ir stor parenka rieboklius,
dugne igria reikiam kiek kiaurymi11 mm grtu. Parenka pagal antgalius metalo skylamuius ir
pagal igrtas kiaurymes ipresuoja reikiamo dydio angas. Susuka angas antgalius. Tokiu paiu
principu pritvirtina ant dureli iorinius indikacijos bei valdyme prietaisus - lemputs viruje, raktai ir
mygtukai apaioje.
Atlieka komutacij.
Galios skydeliuose, kiekvienoje eilje automatiniai jungikliai tarpusavyje sujungiami trumpikli
pagalba. Atpjaunamas reikalingo ilgio trumpiklis pagal automatini jungiklimodulius (1 fazs
automatinis jungiklis-1 modulis, 3 fazi-3 moduliai). I trumpiklio rmelio itraukiamos varins
trumpinim juostels ir replmis apkarpomi j galai iki pajungimo gnybt. Juostels grinamos atgal
rmel. Rmelis statomas automatinius jungiklius i apatins puss jam skirtas nias.
Kiekviena automatini jungikli eil tarpusavyje sukomutuojama vienos gyslos ir vieno sluoksnio
izoliacijos variniais laidais. Laid storis parenkamas pagal 6.6. lentel. Eils automatini jungikli
srovs, tenkanios vienai fazei yra sumuojamos, o gautas rezultatas sulyginamas su lentele. Laido storis
parenkamas artimas jo darbinei srovei, bet ne maesnis.
6.6.lentel Laidininko skerspjvis ir leistina sov
50 /138
Laidai pajungiami i apatini automatini jungikli pusi, nuvalius laid galus tiek, kad
pasislpt pajungimo angoje. Laidai ilankstomi staiais kampais, ivediojant juos pagal skydelio dugn.
Naudojantskirtumini srovi apsauginius jungiklius, skydelio nulin kaladl yra perpjaunama
kelias dalis, viena markeriu paymima N kita Na. N kaladlje, su atsarga,paliekama tiek pajungimo
skyli, kiek schemoje yra automatini jungikli prie skirtumini srovi apsaugin jungikl su pakankama
rezervine skylui atsarga, Nl-kiekautomatini jungikli po skirtumini srovi apsauginio jungiklio, taip
pat su atsarga, kad bt galima prijungti papildomus laidus. Parenkamas laidas (1 gyslos, viengubos
izoliacijos ir mlynos spalvos) pagal skirtumini srovi apsauginio jungikliovardin srov 6.6lentel. I
N kaladls privedamas laidas iki virutins automatinio jungiklio, nulio pajungimo modulio, o i NIapatinio nulio pajungimo modulio. Kai kuri firm skydeliuose iems tikslams numatyta atskira kaladl.
Tuomet j reikia ir naudoti.
Naudojant skirtumini srovi apsauginius jungiklius, kuri N gnybtai yra deinje pusje ir
sujungimo yneles (ukas), jas reikia atitinkamai perdirbti arba aparatus sujungti laidais;
Naudojant skirtumini srovi apsaugos taisus su kairje pusje esaniu N gnybtu sujungimo
ynels gali bti naudojamos be perdirbimo.
Suveriami visi automatini jungiklipajungimo ang vartai.
rengiant skirtumini srovi apsaug btina vertinti Elektros rengini rengimo taisykli
reikalavimus j selektyviam rengimui ir koordinacijai su linijoje esaniais automatiniais jungikliais ar
saugikliais:
Selektyvumo poiriu turi suveikti ariausiai paeidimo vietos esantis RCD. Paprastai is
reikalavimas realizuojamas ariausiai maitinimo altinio (pvz. pastato pagrindiniame skirstomajame
skyde) rengiant 100, 200 ar300 mA jautrumo selektyvaus veikimo RCD (S, G, K ar kitomis savybmis),
toliau, priklausomai nuo poreikio, rengiami aparatai su maesniu ulaikymu ar jautriu, paprastai 30 mA,
be delsos.
Taisykli reikalavimai koordinacijos atvilgiu ipildomi jei RCCB vardin srov parenkama
didesn arba lygi u toje grandinje rengto saugiklio ar automatinio jungiklio jautrum. rengiant
RCBO,atitinkamai derinami apsaugos nuo virsrovi ir skirtumini srovi jautrumai.
Automatikos skydeliuose vis magnetini paleidikli ir reli maitinimo gnybtai pajungiami 1,5
mm2 viengubos izoliacijos laidais. Nulinis laidas (mlynos spalvos) jungiamas lygiagreiai per visus
paleidiklius ir reles, bet ne daugiau kaip per 10 vnt. Kontroliniai laidai parenkamitaip pat 1,5 mm2. Galios
laidai parenkami pagal 5.6. lentelir apkrovos dyd, nurodyt projekte. Ioriniams galios kabeliams
pajungti paliekami magnetini paleidikli ir automatini jungikli gnybtai. Ioriniovaldymo grandins
kabeliams pajungti sustatomi pereinamojo kontakto gnybtai, kuriuos privedami vis skydelyje esani
rengim valdymo grandini laid galai.
51 /138
Laidai privesti iki pereinamojo kontakto gnybt yra paymimi, umaunant ant abiej laido gal
markiruot, uraius ant jos laido numer, nurodyt projekte.
Ant dureli esantys ioriniai valdymo ir kontrols prietaisai pajungiami su vidaus rengimais,
lanksiu, viengubos izoliacijos laidu (0,5-1 mm2). Ant dureli ir skydelio viduje esantys lanksts laidai
tvarkingai subandauojami montaini direli pagalba. Pereinamasis laid srautas nuo dureli krato iki
skydelio dugno apvyniojamas vienu sluoksniu izoliacijos.
Atliekamas geleini skydelio korpuso dali eminimas ir/arba nulinimas, priklausomai nuo
projekto ar ET reikalavim.
Durelms prijungti parenkamas lankstus laidas, vienguba izoliacija arba be jos, 6-10 mm2.
Apvalomi laido galai nuo izoliacijos, rankinio preso pagalba upresuojami variniai antgaliai. Apatinje
skydelio dalyje, vart pagalba, laidas pritvirtinamas prie dureli ir korpuso, kontakt vietas apvalius nuo
da. Pilnai atidarius dureles, laidas neturi bti temptas ir nesudaryti didels kilpos.
Skydelio korpusas eminamas monolitiniu, viengubos izoliacijos ar be jos, 6-10 mm2laidu..
Vienas laido galas apvalomas tiek, kad pasislpt eminimo kaladls angoje, kitas tokio ilgio, kad
galima but ilankstyti kilput vartui. Vienas laido galas jungiamas prie skydelio eminimo kaladls,
kitas prie skydelio korpuso, varto pagalba. nulinama kabelio ar laido apvalkale esania gysla.
Atliekami ymjimai.
Lipduk spausdinimo mainle atspausdinami lipdukai prietaisams ant dureli, nurodant prietaiso
paskirt ir valdymo rekvizitus. Naudojama 9 mm skersmens juostel.
Virutinje, iorinje, dureli pusje priklijuojamas lipdukas, nurodantis skydelio paskirt
(klijuojamas taip pat ir ant galios skydeli). Naudojama 12 mm arba 18 mm skersmens juostel.
Ant viduje skydelio esani rengim klijuojami lipdukai, nurodantys rengimo numer pagal
projekt. Lipdukai klijuojami ant rengim, gerai matomoje ir nejudanioje korpuso vietoje.
vadinio kabelio faziniai galai prijungiami prie vadinio automatinio jungiklio, nulinis laidas prie
nulins kaladls. jungiami visi automatiniai jungikliai. Nuspaudiant valdymo mygtukus ir jungiant
raktus, patikrinama pagal projektin schem ar teisingai sijungia magnetiniai paleidikliai ir rels, ar
teisingai dega lemputs, ar ateina tampa valdymo grandini pereinamus kontaktus. Esant netikslumams,
patikrinamos laid priverimo vietos, bei komutacijos teisingumas, atrenkant laidus vizualiai,
sudtingesnje schemoje - testerio pagalba.
6.18.
viestuv, rozei, jungikli statymas ir prijungimas
Vadovaujantis ia instrukcija elektromontuotojai atlieka apvietimo technikos (liuminescensini,

halogenini, LED viestuv, skirt normalioms ir padidinto pavojingumo patalpoms) montavimo darbus.
Atskiros valdymo schemos pateikiamos toliau Technologinio Apraymo specialiame skyriuje.
Rozei (lf. p/t ir v/t su nulinimo kontaktu, 3f. p/t ir v/t su 5 kontaktu) ir jungikli montavimo
darbai normaliose ir padidinto pavojingumo patalpose.
Darbo priemons:
Perforatorius;
Karnos, viestuv pastatymo kiaurymi ipjovimui;
Metras;
Atsuktuvai;
Plastmasinei kaiiai su medvariais;
Repls;
52 /138
Laid izoliacijos numimo repls arba peilis;

Gulsiukas.
Statant rengimus, turi bti baigti apdailos darbai statymo zonose.
viestuv pastatymo viet nuymjimas.
Elektromontuotojas su pagalbininku gauna nurodymus, viestuv idstymo projektin lap ir
reikiamus rankiusir pradeda viestuv pastatymo vietos nuymjim (jeigu lubos pakabinamos). Jeigu
objekto interjerui buvo samdomas interjero architektas, nuymtos pastatymo vietos aptariamos su
interjero architektu.
Konstrukcij ir tvirtinimo detali montavimas.
Atlikus nuymjim, griamos viestuv statymo kiauryms, montuojamos tvirtinimo
konstrukcijos, griamos kiaurymsplastikiniams kaiiams.
viestuv montavimas.
Patikrinama viestuvo komplektacija ir perskaitomos rekomendacijos montavimui.
Prisilaikant ios instrukcijos, viestuvai montuojami paruotose vietose. Prijungiant
viestuvnulinis laidininkas jungiamas prie viestuvo patrono sriegio ar kratins jungties. I jungiklio
ateinanatis fazinis laidas jungiamas prie viestuvo patrono centrins dalies.
Utvirtinus viestuv, dedamos lempos ir baigiamas viestuvo montavimas (dangi, groteli ar
gaubt udjimu).
Pabaigus viestuv montavim, elektromontuotojas paduoda darbin arba laikin tamp ir
patikrina viestuv veikim.
Neusidegus lempoms, surandamos ir itaisomos klaidos. Jeigu nustatoma, kad apvietimo
technika bloga, ji grinama Usakovui.
Rozei ir jungikli montavimas.
Potinkins rozets ir jungikliai montuojami jau anksiau sumontuotas dutes.
Virtinkiniai statomi anksiau su Usakovu suderintose ir aikiai atymtose vietose.
Virtinkinms rozetms ir jungikliams igriamos kiauryms plastikini kaii statymui.
kalami kaiiai, medvariais pritvirtinami rozei ir jungikli korpusai.
Korpusuose, numatytose vietose, vedami kabeliai.
Nuvalyti laidai nuo izoliacijos, prijungiami prie atitinkam rozei ar jungikli gnybt.
Udengiami rozei dangteliai ir rmeliai, patikrinama gulsiuku dangteli horizontali ir vertikali
padtys.
Pabaigus visus darbus, derintojai atlieka elektros matavimus ir surao grandins tarp emint
laidinink ir elektros rengim tikrinimo protokol, kur uregistruoja Derinimo ir matavimo darb,
protokol registracijos urnale.
Darbo rezultat patikrinimas:
Ar visi viestuvai gerai usidega.
Ar visi jungikliai suveikia reikalaujamu rimu.
Ar visi viestuvai ir rozetsnulintos(patikrina derintojai).
Ar gerai apviestos darbo zonos, ar jie idstyti teisingai, prisilaikant projekto.
tarim, kad darbo zonos apviestos nepakankamai, kvieiami derintojai ir
matuojamas
darbo
zon
apviestumas,
paraomas
Apviestumo
protokolas.Esantparametr neatitikimui pagal projektinius paskaiiavimus,
projektuotoj atstovai.
Jeigu kyla
liuksmetru
matavimo
kvieiami
53 /138
Rozets montavimo pavyzdys
ASOCIACIJA
54 /138
Svarbiausios jungikli
jungikli rys ir j pritaikymo pavyzdiai klasikinse
klasikin instaliacijose
6.19.
Apvietimo, galios skydeli montavimas
Vadovaujantis ia instrukcija atliekamas apvietimo, galios skydeli montavimas.
ASOCIACIJA
55 /138
Darbo priemons:
Elektrinis grtas arba perforatorius;
Plastikiniai kaiiai ir medvariai;
Plaktukas;
Atsuktuvai ir raktai vartams priverti;
Metras;
Gulsiukas;
Diskinis pjklas (nios ipjovimui);
Sandarinimo priemons, numatytos projekte arba gamintojos A ir auktesns energins klass
pastatams.
Apvietimo ir galios skydeli komplektacija patikrinama pagal darbo projekto skaiiavimo
schem.
Apvietimo ir galios skydeli montavimas.
Galios ir apvietimoskydeliai gali bti montuojami ant sienos ar paruotoje nioje (tai nurodoma
projekte).
Nuvalomi nuo sien nelygumai.
Jei skydelis potinkinis, ipjaunama nia.
Imatuojamos skydelio tvirtinimo skyls.
Reikalingame auktyje gulsiuko pagalba atymimos vietos grimui.
pragrtas kiaurymeskalami plastmasiniai kaiiai.
Medvariais skydelis pritvirtinamas prie sienos. Projekte numatyta tvarka ar pagal gamintoj
nurodymus, viename i skydelio tvirtinimo etap panaudojamos sandarinimo mediagos ir priemons,
numatytos A ir auktesns energins klass pastat instaliacijoms.
Apvietimo ir galiosskydeli montavimo darb kokyb tikrinama su gulsiuku ir judinant. Jeigu
skydelis kabo horizontaliai ir nejuda - darbas atliktas gerai.
6.20. Vis sujungim skydeliuose atlikimas
Darbo priemons reikalingos darbui atlikti:
Elektromontuotojo repls;
irkls laidams karpyti;
Atsuktuvas;
Raktai verlms uverti;
Kabeli antgaliai;
Presas antgali presavimui;
Izoliacin juosta;
Peilis laidams valyti;
Plastmasiniai direliai laid bandaavimui.
Darbo eiga:
Laidaisubandauojami ir tvarkingai ilankstant idliojami.
Prie elektros aparato nukerpami, paliekant atsarg keliems prijungimams.
Nuvaloma laido izoliacija 1015 mm arba pagal antgalio ilg.
Jei numatyta, parenkamas ir udedamas ant laido galo antgalis ir presu su tinkamai parinkta
matrica upresuojamas.
56 /138
Nuvalytas laido galas arba laidas su antgaliu prijungiamas prie elektros aparato, priveriant
specialiais raktais arba atsuktuvu.
Skydeli magistraliniai laidai ir kabeliai turi bti sufazuoti L1,L2,L3
Elektros aparatai skydeliuose sunumeruojami. Ant dureli arba korpuso i vidins puss atliekami
uraai, nurodantys rengimo numer ir paskirt.
I iorins puss dureli priklijuojamas lipdukas,,Atsargiai elektros smgio pavojus ir skydelio
Nr., pagal projekt.
Tikrinama, ar tvarkingai idstyti laidai, vart uverimas, patraukiant ir judinant laidus,
patikrinama ar prijungimai atlikti pagal darbo projekt.
Atlikus visas instaliacijas A ir auktesns energins klass naudingumo pastatuose turt bti
atliekami ilumini var patikrinimai, jei tai numato nacionaliniai dokumentai.
Elektrins dalies sandarinim patikrinimai galt bti atliekami panaiu prietaisu, silomu
KAISER
6.21.
eminimo elektrod 219-20 ST/BP montavimo taisykls ( pagal OBO BETTERMANN)
emintuvai montuojami pagal Lietuvos ET taisykles, Statybos techninius reglamentus (STR)ir

standart LTS EN62305.
rengiant Atipo eminimo sistem em kalami plieniniai 1,5 m, 20 mm diametro cinkuoti
eminimo elektrodai. I ei elektrod nesunku sumontuoti 9 m gilumin eminimo rengin.
pasiekiama reikalaujama vara elektrodus galima kalti gyliau arba junti sekcijas.
57 /138
Elektrodo vienas galas turi konusin antgal, kita pus atitinkamo dydio kiaurym (tipas BP
papildomai turi vino upild).
eminimo elektrodo sujungimas ir eminimo strypo kalimo pavyzdys
Giluminiai elektrodai kalami em paeiliui. Vien sukalus statomas ir sukalamas sekantis

elektrodas (bemovis sujungimas). Kalant konusin-pleitin jungtis (BP tipo papildomai dar ir vino
upildas) patikimai sujungia atskirus elektrodus bendr emintuv, garantuojamas ilgalaikis ir
patikimas kontaktas tarp elektrod.
Prie kalant elektrodus, reikia sitikinti ar kalimo vietoje grunte nra kabeli, vamzdi ar kt.
element, kurie gali bti paeisti.
Ant pirmo elektrodo montuojamas i kietmetalio antgalis lengvesniam grunto prajimui.
Giluminiai eminimo elektrodai turt bti kalami ne maiau 1 m nuo pastato pamato, paskutinio
elektrodo galas su jungtimi apie 0,5 m nuo paviriaus.
eminimo strypai gali bti kalti rankiniu bdu arba panaudojant elektrinius bei pneumatinius
rankius. Kalant elektrodus, reikia naudoti atitinkamas kalimo galvutes. Naudojant netinkamas ar
nekokybikas galvutes, gali bti paeistas konusinis elektrodo antgalis dl to gali sumati kontaktas
tarp elektrod.
Kalant jei elektrodas nustojo lsti grunt (pvz. siremta stamb akmen) kalami elektrodai
gretimais ir jungiami sekcijas (atstumas tarp sekcij ne maesnis kaip kalt elektrod ilgis).
Sujungimo vieta elektrodas su juosta ar viela rengiamanaudojant vartin jungt tipas 2760.
ia jungtimi galima prijunti apval laidinink iki 10 mm arba juost iki 40 mm ploio. Nepriekaitingai
atliktas montaas garantuoj ilgalaik jungties tarnavim.
58 /138
eminimo strypo ir juostos jungtis
Vartini sujungim vietos grunte turi bti papildomai apsaugotos nuo korozijos apsaugine
juosta. Taip pat ia antikoroze juosta reikt apsaugoti emje ir vir ems apie 30 cm i ems nuo
elektrodo ivedam viel (j rekomenduojama naudoti 10 mm ar didesn) arba plienin juost (ne
maiau 100 mm2). Visi metaliniai plieniniai elementai montuojami emje, turi bti padengti
antikorozine danga karto cinkavo metodu.
l,5 m auktyje nuo ems rengiamos atskyrimo matavimo jungtys (naudojamas elementas jei
ivadas i apvalaus laidininko (vielos) tipas 237/N arba jei i ems ivedama juosta jungtis 233),
jie naudojami aibosaugos ir emintuvo sistemai atjungti matuojant eminimo var.
6.22.
Apsaugos nuo virtampi emos tampos grandinse parinkimo ir instaliavimo instrukcija
Parengta pagal:
LST CLC/TS 61643-12:2010 emai tampai apsaugos nuo virtampi taisai. 12 dalis. Apsaugos
nuo virtampi taisai, jungiami prie emosios tampos tiekimo sistem. Parinkimo ir taikymo principai
(IEC 61643-12:2002, modifikuotas)
LST EN 61643-11:2012, emai tampai apsaugos nuo virtampi taisai. 11 dalis. Apsaugos nuo
virtampi taisai, jungiami prie emosios tampos tiekimo sistem. Reikalavimai ir bandymai
LST EN 62305, Apsauga nuo aibo 1-4 dalys
LST HD 60364-4-41:2007 emosios tampos elektriniai renginiai. 4-41 dalis. Saugos priemons.
Apsauga nuo elektros smgio (IEC 60364-4-41:2005, modifikuotas)
KTU Prof.A.Morkvnas Apsaug nuo virtampi derinimas, atsivelgiant pastato aibosaug.
Elektros rengini rengimo taisykli ir OBO BETTERMANN kompanijos rekomendacijas.
Planuojant apsaug nuo virtampi, atliekami sekantys veiksmai:
Parenkamos aibo apsaugos zonos;
Parengiama potencial ilyginimo grandin;
Taisyklingai sumontuojama eminimo ir PEN laidinink prie potencial ilyginimo
grandins;
Virtampi apsaug parinkimas - sumontavimas pagal zonas.
59 /138
Virtampi apsaugos elektros linijose montuojamos, paskirsius statinio elektros schem pagal
LPZ (LightingProtectionZone) apsaugos nuo aibo zonas, ant i zon perjimo montuojama atitinkamos
klass apsauga nuo virtampi.
Apsaugos skirstomos tris klases: 1-2-3 tipas (arba B, C, D )
Apsaugos priemons zonose turi bti suderintos tarpusavyje taip, kad emesnio laipto apsaugos
nepaeistneleistinai didel virtampio energija (selektyvus suveikimas).
Be taisyklingai rengto ekranavimo, virtampi potencial ilyginimo ir eminimo darb
virtampiapsaug sistemos darbas nebus efektyvus.
Jei, pastatas turi iorin apsaugos nuo aibo sistem arba elektros tiekimas yra oro linijomis
(atskirais atvejais, jei ant pastato yra ikil eminti elementai-antenos ir kt.) tokio pastato elektros
vadiniame skydelyje (perjimas i 0 aibo apsaugos zonos 1 ) statomi :
B pakopa. 1 klas (1 tipas). Ikrovikliai, kurie rengiami vadiniame arba skirstomajame
skydelyje. ios pakopos ikrovikliai nukrauna pirmin aibo sukelt virtamp, todl jie testuojami
artima aibo sukelta srove Iimp, kurios impulso bangos forma 10/350 s. Nesant aibo pastat arba
elektros linijas, pataikymo tikimybei B pakopos ikrovikli prijungt prie maitinimo linijos rengini
apsaugai nebtinas.
C pakopa. 2 klas (2 tipas). Ribotuvai, kurie rengiami maitinimo skydelyje po B pakopos
ikrovikli. ie ribotuvai bandomi nominalia srove Isn, kurios impulso bangos forma 8/20 s.
D pakopa. 3 klas (3 tipas). ios pakopos apsaugos nuo virtampi jungiamos kuo ariau
vartotojo ir tai yra paskutinis apsaugos nuo virtampi laiptas. ie ribotuvai bandomi trumpo jungimo
impulsine srove, kurios bangos forma 8/20 s, o virtampio banga 1,2/50 s.
Projektavimo ir instaliavimo etapai:
vertinama ar statinys turi iorin apsaugos nuo aibo sistem, elektrosvad (poeminis ar oro
kabelis), ar nra iemint element ant stogo.
Jei nors vienas faktorius yra statinio vadiniame skyde reikalinga B pakopos (1tipo) apsauga, jei
nra jos nereikia.
Apsaug parinkimas
B pakopa
Jei statinys priskiriamas 1-2 apsaugos nuo aibo klasei (pagal LST EN 62305-2 nuostatas )
montuojamas prietaisas MC50 B (Iimp 50kA fazei) arba MCD50 B koordinuotas aibo ribotuvas ikroviklis (jis tinkajei tame paiame vadiniame skydelyje montuosime ir C pakopos prietaisus);
jei statinys priskiriamas 3-4 apsaugos nuo aibo klasei rekomenduojama montuoti V50B+C
(Iimp12,5kA fazei) arba V25B+C (Iimp7 kA fazei) kombinuotas apsaugas nuo virtampi.
Prijungiant aktyvius laidus L1, L2, L3 ir nulin laid, reikia atkreipti dmes tai, kad jiems
tenkaabsorbuoti didij dal aibo srovs. Todl maiausias j skersmuo gali bti 16 mm2. Tai taikoma
tik laidams, kurie eina link namo vado ds. Toliau galima instaliuoti atitinkam nominali skersmen
laidus (atsivelgiant namo vado saugikli vardin srov), jei teka silpna srov. Maksimalus jungimo
skersmuo yra 50 mm2. Ikroviklio(arba ikrovikli) eminimo laidas prijungiamas trumpiausiu keliu prie
vartotojo renginio eminimo.
rengiant B pakopos ikroviklius reikia laikytis bendr nurodym:
Vis laik turi bti ilaikoma, kad ikroviklio eminimas bt susietas su vartotojo renginio
eminimu;
60 /138
TN tinkluose PEN/PE laidai ir vartotojo renginio eminimo laidas sujungiami kartu

(potencial ilyginimo yna);
Jei vado apsauginio automato vert yra didesn kaip 500A (naudojant MC50B apsaugas)reikalingas papildomas saugiklis 160A virtampio grandinje, jei 160A (naudojant V50B+C apsaugas)reikalingas 125A tirpus saugiklis virtampio grandinje.
TT ir TN-S tinkluose B klass ikroviklius reikia jungti tarp fazinio ir nulinio laido. Papildomai
reikalingas NPE suminio kibirkiavimo ikroviklis tarp nulinio ir PE laido (3+1 schema) naudojamas
tipai MC50B/3+NPE arba kombinuotas PS4-B+C (1-2 klass statiniams) arba V50B+C3+NPE
(V25B+C3+NPE) (3-4 klass statiniams) V25B+C1+NPE vienfaziam tinklui.
TN-C tinklui tripoliai ikrovikliai tipas MC50/3 (1-2 klass statiniams) arba V50B+C/3
V25B+C/3 (3-4 klass statiniams)
C pakopa
C pakopa yra privaloma visiems pastat tipams vadiniuose arba skirstomuose skydeliuose.
Skirstomajame skydelyje montuojame C pakopos prietaisus V20C virtampio ribotuvus ( jei
pastato vade jau sumontuota B+C klass apsauga - nuo i virtampi, C klass
apsaugrekomenduojama montuoti, jei skirstomasis skydelis yra nutols nuo vadinio skydelio toliau kaip
15-20 m kitu atveju C klass prietaiso dubliuoti nereikia).
Jei pastatas daugiauktis arba pramoninis - aukt skirstomuose skydeliuose montuojame C klass
prietaisusV20C arba kombinuotus C+D klass prietaisus V10C+D.
Ikroviklio eminimo laido skersmuo nustatomas taip pat, kaip ir pagrindinio potencial
ilyginimo laidams. TT ir TN-S tinkluose C klass ikroviklius reikia jungti tarp fazinio ir nulinio laido.
Papildomai reikalingas NPE suminio kibirkiavimo ikroviklis tarp nulinio ir PE laido (3+1
schema) naudojami tipai V20/C3+NPE arba V10C+D/3+NPE (3-4 klass statiniams) (V101+NPE
vienfaziam tinklui).
TN-C tinklui tripoliai ikrovikliai tipas V20C/3 arba V10C+D/3.
Montuojant C klass apsaug nuo virtampi reikia laikytis pagrindini reikalavim:
ikroviklio eminimas turi btisusietas su vartotojo renginio eminimu;
PEN laidas neturi bti naudojamas eminimui;
jei prijungimo vietoje naudojama skirstymo PE yna arba PEN yna, tai reikalaujama, kad ios
ynos bt sujungtos per atskir eminimo laid su vartotojo renginio eminimu;
kai virtampio ikrovikliai instaliuojami u saugiklio, turi bti taisyti selektyvs FI apsauginiai
saugikliai, visikai atspars impulsinei srovei, kad bt ivengta nepageidaujamo apsauginio automato
isijungimo.
D pakopa
D pakopa kompiuterins rangos apsaugai virtampio ribotuvai montuojami kuo ariau
saugomo prietaiso.
Parenkama pagal instaliavimo tip jei montuosis instaliacin kanal ar dut tipas USM-A
(turintis akustin funkcionalumo paeidimo signal), jei montuojamas kanal 45mm elementas USS45O, jei montuosime skydelyje ant standartinio DIN bgelio VF230AC/DC (arba kombinuotas variantas
V10C+D), atskirais atvejais jei norime apsaugoti televizijos imtuvus kombinuota apsauga
elektrosgrandinei+apsaugainformacinei TV-SAT linijai- tipas FC-SAT-D.
D klass prietaisas turtu bti montuojamas nuo C klass prietaiso ne ariau 10 m (kad isaugoti
suveikimo selektyvum). Vienas virtampi ribotuvas gali saugoti vien ar grup rengini.
Jungimo schema:
61 /138
TN-C-S tinkle:
Prie TN-C-S sistemos virtampi ribotuv jungimo schema
1 vad.skydas, 2 laido ilgis, 3 skirstomasis skydas, 4 mikroprocesoriniaiprietaisai, 5-6 potencial

suvienodinimo yna, 7 B pakopos virtampio ribotuvas , 8 C pakopos virtampio ikroviklis, D pakopos
virtampio ikroviklis
Montains schemos:
Montuojant kombinuotusvirtampi ribotuvus
62 /138
Virtampi ribotuvo montain schema vienfaziame elektros tinkle
Virtampi ribotuvo montain schema TN-C trifaziame elektros tinkle
63 /138
Virtampi ribotuvo montain schema TN-C-S , TT trifaziuoseelektros tinkluose
6.23.Skaitikli rengimas ir prijungimas

Skaitikliai turi bti rengiami lengvai prieinamoseapirti ir nuskaityti rodmenis vietose.
Komercini skaitikli eksploatavimotechnins charakteristikos turi atitikti j rengimo viet.
Nuo grind iki skaitiklio gnybt auktis turi bti 0,8-1,7 m.Atskirais atvejais skaitiklius leidiama
rengti ne emiau kaip 0,8 m.
Komerciniai skaitikliai turi bti rengiami rakinamose spintose(skyduose) su specialiomis
plombavimui pritaikytomis permatomomisdurelmis (dangiais). Jei plombavimui pritaikytos durels
nepermatomos, tai rodmenims nuskaityti mintose durelse (dangiuose) skaitikli skali auktyje turi
bti langeliai su permatomais dklais, tvirtintais idureli (dangi) vidins puss. Tokios pat spintos
(skydai) rengiamosiki 1000 V tampos vartotoj vaduose, kai kartu su komerciniais skaitikliaisrengiami
ir srovs transformatoriai.
Elektros apskaitos spintos (skydai) turi bti rengiamos taip,kad jas priirti bt galima i
fasado.
Spint (skyd) konstrukcija ir matmenys parenkami taip, kad skaitiklius bt patogu rengti,
keisti, nebt sudtinga prie j ir srovs transformatoriprijungti laidus.
Komercini skaitikli grandinse neturi bti lituojam laidsujungim.
Laidinink, skirt prijungti elektros apskaitos prietaisus,skerspjvis turi bti ne maesnis kaip:
- l,5 mm2 - tampos grandinms;
- 2,5 mm2 - srovs grandinms.
Laidininkai turi bti variniai, izoliuoti ir suenklinti.
Prijungiant tiesioginio jungimo komercinius skaitiklius, atsargaituri bti palikti ne trumpesni kaip
120 mm laidinink galai. Nuliniolaido arba jo apvalkalo ir fazi laid spalva iki skaitikli 100 mm ilgyje
turi bti skirtinga.
64 /138
Eksploatuojant skaitiklius, turi bti numatyta j atjungimo galimybtaip, kad visose fazse bt
galima ijungti tamp. rengiant tiesioginiojungimo skaitiklius, prie pastaruosius (ne didesniu kaip 10
matstumu) turi bti rengtas automatinis jungiklis, kurio vardin srov turibti paskaiiuota pagal
leistinj gali. Kai skaitikliai prijungti per matavimotransformatorius, skaitikli atjungimui turi bti
rengti specialsgnybtynai (bandymo blokai), kuriais atjungiama visose fazse skaitikliuspaduodama
tampa, utrumpinamos bei eminamos ir/ar atjungiamossrovs matavimo transformatori antrins
grandins.
Elektros apskaitos spintos (skydai) ir matavimo transformatoriaituri bti eminami (nulinami) pagal
reikalavimus.
eminimo (PE) ir apsauginiai nuliniai laidininkai (PEN) turi bti variniai.
Kai yra keli prijunginiai su atskirai rengtais komerciniaisskaitikliais, ant kiekvienos spintos
(skydo) turi bti urayti prijungimpavadinimai.
Vienfazio skaitiklio GAMA 100 jungimas tinkl.
Vienfazio elektros skaitiklio jungimo schema
1 ir 4 gnybtai jungiama einanti elektros linija, 3 ir 6 ieinanti elektros linija

C-0-1 GAMA 100 elektros skaitiklis
65 /138
C-0-11 GAMA 100 skaitikliuose naudojami sraigtai
Trifazio skaitiklio GAMA 300 tiesioginis jungimas tinkl,

tinkl jungimas per srovs
transformatori ir kiti jungimo bbdai.
GAMA 300
3 keturlaids sistemos tiesioginio jungimo skaitiklio schema
ASOCIACIJA
66 /138
GAMA 300 keturlaids sistemos skaitiklio jungimo schema per stovs transformatori
GAMA 300keturlaids sistemos skaitiklio jungimo schema per stovs ir tampos transformatorius
67 /138
Sraigtai naudojami tiesioginiam jungimui
68 /138
Sraigtai naudojami jungimui per srovs transformatori
6.24.viestuv ir j valdymo rengini montavimas A ir auktesns energins klass pastatuose

Elektros energijos taupymas pastatuose yra susijs su technini, organizacini ir kt. priemoni
taikymu. Pakeitus sen buitn ar biuro technik modernia bei diegus energij taupanias lemputes,
galima sutaupyti 2050 proc. elektros ilaidoms skirt l.Elektros prietaisai yra skirtingo efektyvumo.
Nuo to priklauso prietaiso eksploatavimo ilaidos.
Buitni prietais (indaplovi, skalbykli, diovintuv, aldytuv, aldikli, kondicionieri,
elektrini orkaii) energijos vartojimo efektyvumo klass yra nuo A iki G: A reikia maai energijos
naudojanius prietaisus, G daug energijos naudojanius prietaisus. 2000 m. 2050 proc. Europos
Sjungoje parduot buitni prietais sudar maiausiai energijos sunaudojantys A klass prietaisai. ios
klass prietais gamyba spariai auga, todl skatinant tolesn efektyvi technologij tobuljim ikilo
btonyb laikinai, kol bus pakeistas energijos sunaudojimo klasi enklinimas, diegti papildomasklases,
paymtas kryiukais.
69 /138
A+ ir A++ (taikoma aldytuvams, aldikliams ir kt.). Klas A++ ymi paius efektyviausius prietaisus.
Danai sigyti A klass prietais galima ne brangiau u emesns klass rang.
Pasyviuosiuose pastatuose eksploatuojamos specialios indaplovs ir skalbykls, naudojanios
sauls kolektoriais ar ilumos siurbliais paildyt vanden, o ne j ildanios elektros energija.
Biuro ranga (kompiuteriai, vaizduokliai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai) enklinami Energy
Star enklu, kai atitinka nustatytus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus.
Svarbu atkreipti dmes, ar (kaip) prietaisas naudoja energij, kai veikia budjimo reimu (kai
jungtas tinkl prietaisas neatlieka tiesioginio darbo ar funkcijos). Pavyzdiui, iuo metu dauguma
pasaulinje rinkoje esani vaizduokli, veikdami budjimo reimu, naudoja 16 W elektros energijos.
Taupant energij svarbu nepalikti prietais veikti budjimo reimu; jei ketinama pirkti nauj prietais,
pasidomti, kiek energijos jis vartoja dirbdamas ir kiek veikdamas budjimo reimu. 2008 m. vairiose
alyse (ir Lietuvoje) imta prekiauti vaizduokliais, kurie veikdami budjimo reimu nenaudoja energijos.
Toki vaizduokli kaina yra tokia pat kaip ir kit esani rinkoje, bet naudoti juos bus ekonomikiau.
Galima sumainti ir to paties prietaiso eksploatavimo ilaidas, jei jis bus tinkamai pastatytas (erdvs
vdintis reikia palikti aldytuvui, kompiuteriui ir kt., nes antraip prietaisas kaista ir naudoja per daug
energijos vsinit ir vdinti bei trumpja jo eksploatavimo laikas) ir priirimas (svarbu reguliariai
nuvalyti dulkes etc.). Prietaisai su montuotais laikmaiais ir laikrodiais sunaudoja daugiau energijos,
taip gali bit ieikvojama veltui apie 100200 Wh/d. (36 kWh/mn.).
Taupant las svarbu ianalizuoti galimyb elektros prietaisus naudoti nakt ar savaitgaliais, kai
elektra yra pigesn.
Sutaupyti energijos galima ir tinkamai idsius viestuvus, adekvaiai parinkus j form, viesos
srauto krypt, reguliariai valant viestuvus, lemputes, kontroliuojant apvietimo jungim ir diegus kitas
priemones. Visos ios priemons prisideda prie A ir auktesns energins klass pastat efektyvumo.
6.24.1.Pagrindins viesos technikos svokos
viesos altinio ispinduliuota energija per laiko vienet arba galia, vertinta pagal sukelt
regjimo spd, vadinama viesos srautu. viesos srauto vienetas yra liumenas, l m.
viesos srauto ir viesos altinio imamos galios santykis yra vadinamas viesos efektyvumu. is
dydis danai pateikiamas viesos altini duomen informacijoje
viesos srauto, krentanio apviest ploktum, ir jos paviriaus ploto santykis vadinamas
apviestumu (kartais apvieta). Apviestumas matuojamas liuksais, lx. Matavimui naudojamas
prietaisas vadinamas liuksometru.
viesos stipris yra viesos srauto, ispinduliuojamo konkreia kryptimi elementariu (mau)
kampu, ir to kampo santykis. viesos stiprio vienetas yra kandela, cd. Kandela yra viesa, atitinkanti 1
liumeno viesos sraut, ispinduliuot 1 steradiano erdviniu kampu. Kandela yra pagrindinis viesos
technikos vienetas ir nustatomas pagal special etalon.
Rykumas, rykis (skaistis) tai kuriame nors paviriaus take paviriaus elemento viesos
pasirinktja kryptimi stipris, padalintas i statmenosios to elemento projekcijos statmen pasirinktai
krypiai ploktum ploto. Rykumas (skaistis) nustatomas cd/m2. Skaisio matavimo vienetu kartais
vadinamas nitas.
6.24.2.Elektrinio apvietimo instaliacijos ypatumai
Skmingam elektriko darbui A ir auktesns energins klass pastat instaliacijose btina gerai
inoti ne tik pagrindinius instaliacijos reikalavimus klasikiniuose pastatuose, bet nusimanyti teorinje
erdvje, slygojanioje montavimo klaid rizikos mainim atliekant darbus.
70 /138
Maitinimo grandini grupavimas, viestuv su nepriklausomais individualiais energijos

kaupikliais panaudojimas, automatins valdymo sistemos apviestumo reguliavimas, atspindi studijos
ir kompiuterinio valdymo diegimas sudaro slygas efektyviam, patikimam ir patogiam apvietimo tinklo
funkcionavimui. Projektuojant ir montuojant apvietimo instaliacij, reikt vertinti standarto LST EN
12464-1:2011, viesa ir apvietimas. Darbo viet apvietimas. 1 dalis. Darbo vietos patalp viduje
(,,Light and lighting - Lighting of work places - Part 1: Indoor work places) bei LST EN 12464-2:2014
viesa ir apvietimas. Darbo viet apvietimas. 2 dalis. Darbo vietos statini iorje (Light and
lighting - Lighting of work places - Part 2: Outdoor work places) reikalavimus bei Elektros rengini
rengimo taisykli reikalavimus ir STR normas.
Apvietimas yra labai svarbi patalp rangos funkcija. Ji turi bti gerai apgalvota ir tinkamai
rengta. Dar kart prisiminkime svarbiausius rengimo elementus.
Gamybinms, pagalbinms, buitinms ir kitoms patalpoms, taip pat teritorijoms apviesti
naudojamos ios apvietimo sistem rys: darbinis apvietimas;apsauginis apvietimas; avarinis
apvietimas.
Darbinio apvietimo sistemos gali bti skirstomos bendrj apvietim, vietin apvietim ir
mirj apvietim.
Sudarant apvietimo schemas labai svarbu teisingai suskirstyti apvietimo renginius grupes. Tai
atliekama pagal vairius kriterijus. Pirmiausia reikia vertinti apkrovos simetrikum ir tampos kritimus
linijoje. Paprastai elektromonteriai, remdamiesi patirtimi arba esamais planais, iuos kriterijus vertina.
Apvietimo tinklai, kaip ir galios tinklai, skaiiuojami pagal ilim ir pagal tampos kritim. Paprastai
didesnis skerspjvis gaunamas skaiiuojant pagal tampos kritim. Jis ir pasirenkamas. tampos kritimas
yra normuojamas. Skaiiavimus atlieka projektuotojai.
Kitas ne maiau svarbus kriterijus yra viestuv grupavimas pagal atskir patalp dali
apvietimo reikalingumir laik. Didesnse patalpose btina rengti tiek apvietimo linij, kad
apvietimas bt ekonomikas eksploatuojant patalp dalimis. Visais iais atvejais grupuojant viestuvus
reikia atsivelgti natralios apvietos virsm. Vien grup viestuv numatyti ariau lang, kit toliau,
kad vintant bt galima atskirai pirmiau ijungti ariausiai lang esanio ploto apvietim.
71 /138
Tinkamas viestuv grupavimas pagal UAB Elektronikos komponentai
Netinkamas viestuv grupavimas mokymo laboratorijoje
Ilgame koridoriuje btina numatyti jo apvietim dviem, trimis ar net keturiomis viestuv
grupmis, o jei jimas j i abiej gal, tai dar papildomai reikia numatyti viestuv valdym i abiej
jim.
72 /138
Netinkamas viestuv valdymas ir grupavimas 30 metr ilgio koridoriuje. Visi viestuvai valdomi vienu
jungikliu. Be to, jis rengtas prie galini dur, kurios nakiai nerakinamos. Rezultatas naktimis negesinama viesa, nes
reikt pereiti visa koridori tamsoje. Grubiai paeisti Elektros rengini rengimo taisykli reikalavimai.
Pagal energijos keitimo pobd dirbtiniai viesos altiniai (lempos) gali bti suskirstyti kelias
dideles grupes:
kaitinamosios halogenins lempos (tarnavimo laikas iki 3500 val.);
liuminescencins lempos (tarnavimo laikas realiai nevirija 5000 val.) ir linijins (tarnavimo
laikas apie 16000 val.);
indukcins lempos (tarnavimo laikas iki 60 000 val.);
didiaslgs gyvsidabrio lempos (tarnavimo laikas iki 10 000 val.);
gyvsidabrio kaitinamosios lempos (tarnavimo laikas apie 3000 val.);
metal halogen lempos (tarnavimo laikas iki 10 000 val.);
maaslgs natrio lempos (tarnavimo laikas iki 8000 val.);
didiaslgs natrio lempos (tarnavimo laikas iki 10 000 val.);
viesos diod lempos (LED) (tarnavimo laikas iki 60 000 val.);
kitos, specialios paskirties lempos, pvz. plazmins, irastos dar N.Teslos 1894 metais ir pan.,
6.24.3.Apvietimo valdymo atskiri elementai
Judesio jautrieji elementai (vok. Bevegungsschalter, Bewegungsmelder, angl. Passive InfraRed
sensor (PIR sensor-passive infrared), rus. ; taip pat HF sensor aukto danio
sensorika) yra vadinami aparatai, reaguojantys j apimties zonoje judanius objektus ir perjungiantys
savo kontakt grupes. Pastarieji komutuoja galios grandines jungia ar ijungia proektorius, jungia
sirenas ar signalizacij. Plaiausiai naudojami apvietimo sistemoms, danai montuojami kartu su
viestuvais arba apsaugos sistemose. LST EN 15232:2012 Energetins pastat charakteristikos. Pastato
73 /138
automatizavimo, jo rengini reguliavimo ir techninio valdymo poveikis (direktyva 2010/31/ES) numato

privalom tokios rangos naudojim A ir B klass pastatuose.
Pagal veikimo princip ie aparatai gali bti:
Aktyvieji (HF aukto danio): elektromagnetini bang atspindio (Dopplerradar), daniau
ultragarsiniai (Ultraschall-Bewegungsmelder), reaguoja ir objekto atstumo pasikeitim nuo jutiklio
(reaguoja tik judes. Akcija+reakcija);
Pasyvieji (PIR infraraudonj spinduli naudojami daniausiai) reaguoja judes skersai jo
spindulio (judesys+ilumos pokytis).
Aukto danio (HF) sensorikos privalumai yra judesio fiksavimas be sprag, elektroniniu bdu
nustatomas jautrumo zonos ilgis, judesio fiksavimas per stikl, med, sien; greitas atpainimas esant
menkiausiam judesiui, veikimas nepriklauso nei nuo objekto, nei nuo aplinkos temperatros. Labiau tinka
viduje, nes lauke kiekvieno medio lapo judesys gali jungti vies. Sistuvas spinduliuoja aukto danio
elektromagnetines bangas, o imtuvas priima atsispindjusias nuo sien ar kit objekt bangas aid.
viestuvuose rengiamus aukto danio jutiklius patogu naudoti laiptini apvietimui.
Tokius aparatus galima sureguliuoti dienos ir nakties darbui. J aptarnavimo zona elektronikai
gali bti reguliuojama nuo 1 iki 8 metr. Laiko nustatymas gali bti vairus. Konkretaus gaminio jis gali
bti numatytas nuo 5 sekundi iki 15 minui. Naudojant toki apvietimo instaliacij nebereikia kloti
papildom kabeli atskiriems mygtukams ir laiptins apvietimo aparatams. Pakanka galios laid tarp
atskir viestuv.
Apvietimo valdymui gali tinkamai pasitarnauti infraraudonj spinduli jutikliai (PIR),
reaguojantys judes ir temperatros skirtum atskirose erdvs dalyse. Dar patogiau, kai tokie elementai
rengiami paiuose viestuvuose. Naudojamas lauke. Galima naudoti ir viduje.
PIR gaminami vairaus sudtingumo. PIR pagrindins savybs yra labai geras tangentinis
fiksavimas, galima nustatyti jautrumo zon, kamp ir ilum, turi daug segment, individualiai
nustatomas prieblandos lygis, vietimo trukm ir jautrumo zona.
Nesudtingi pasyvieji infraraudonj spinduli judesio davikliai, buvimo jutikliai (PIR jutikliai)
isikovoja tinkam viet elektros instaliacijoje. Jutiklyje esanti veidrodi sistema erdv suskaido dalis.
Atsiradus knui vienoje erdvs dalyje, susidaro temperatr skirtumas maiausiai tarp ios dalies ir
likusi erdvs dali. Jutiklio elektronika tai fiksuoja ir jungia sistemos darb. Jie reaguoja ilumin
spinduliavim infraraudonuosius spindulius, kuriuos skleidia bet koks knas mogus, gyvnas ar
mediaga, metalas ar audinys. Jutiklis reaguoja tik staig temperatros pasikeitim. Lti temperatros
pokyiai sauls spinduliavimas, apildymo sistemos pokyiai, jo neveikia. Jutikliai bna vairaus
jautrumo. Vieni reaguoja net kats el 100 metr atstumu, kiti maiau jautrs. Buityje populiariausi
yra tokie, kurie reaguoja tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Tiesiogin jungimo galia gali svyruoti nuo 60
iki 300 W. Kitais atvejais naudotini kontaktoriai ar kiti aparatai. Tokie aparatai danai naudojami
apsauginms instaliacijoms.
Firma Busch Jaeger Elektro GmbH silo buvimo jutiklius atvirajai instaliacijai lubose, jutiklius,
montuojamus pakabinamas lubas, jungiklius su judesio davikliais, kortelinius jungiklius, jungiklius su
termoreguliatoriais. Tai energij taupantys gaminiai. Nereikia junginti ir ijunginti. Paalinamas
mogikojo faktoriaus veikimas. Toki technologij gaminiai ir turt bti instaliuojami A ir auktesns
energins klass pastatuose.
Perjungkilis Busch-Komfortschalter, atrodydamas kaip paprastas jungiklis, suteikia vartotojui
daug perjungimo galimybi. Turi buvimo funkcij. vies gali junginti pusiau automatiniu bdu iki
pakartotinio paspaudimo. vies gali jungti su udelsimu, o ijungti jums palikus patalp. Bet gali veikti
74 /138
ir kaip paprastas jungiklis reaguoti tik mechanin paspaudim.

. Gali bti
b
naudojamas ir kaip
perjungiklis i trij viet.
. Plokiame
Plok
jo paviriuje montuota
montuota LED dar tarnauja ir kaip orientyras jo
aptarnavimui tamsoje.
(vok. Dimmer, angl. Light Sensitive Switch, rus. )
viesos reguliatoriai(vok.
instaliacijoje naudojami viestuv
viestuv apvietos valdymui. Jie gali bti
ti elektroniniai ir mechaniniai. Gali bti
b
vairi veikimo princip keiiant
kei
var, nupjaunant fazes ir kt.
DS 400 gali bti
rengiamas
rengiamas tiek naujose instaliacijose, tiek senose. Gali bbti naudojamas su
impulsine rele. Jo valdymas vykdomas paprasiausiu
iausiu mygtuku. Paspaudiant mygtuk
mygtuk trumpai,
viestuvas usidega ar ugsta
sta i karto. Laikant mygtuk
mygtuk nuspaust,
, viestuvas usidega ar ugsta
ug
i lto.
Atleidus mygtuk ilaiko anksiau
anks pasiekt viesos stiprumo faz.
Elektroninis apvietimo reguliatorius DS 400 ir jo jungimo schema
Sensorinis apvietimo reguliatorius EL 4229 su akustiniu valdymu montuojamas laipt

laipt
aiktelse,prieangiuose,
prieangiuose, koridoriuose ir kitose patalpose vietoje paprasto jungiklio. Leidia reguliuoti
apvietim nuo minimalaus iki maksimalaus dydio. Su pavietimu. Turi atmint.
atmint Leidia jungti ir
ijungti apvietim trimis rank pliaukteljimais. Nereaguoja kalb,
, muzik
muzik, paalinius triukmus.
Sensorinis apvietimo reguliatorius EL 4229
leistinis jungiklis-viesos
viesos reguliatorius (R-002
(
, R-003, R-004)
R
ASOCIACIJA
75 /138
Jutiklinis (sensorinis) viesos reguliatorius ALFA (R-003)

003) (LIREGUS)
viesos reguliatori
IR-002,
IR
IR-003, IR-004 paskirtis:
viesos reguliatoriai skirti bendros paskirties iki 250V tampos
tampos elektros tinklui, maksimali
apkrovos srov 16A. Naudojami viesos intensyvumui didinti
didinti- mainti.
Gaminiai montuojami ir naudojami sausose iltose patalpose.
Apsaugos klas IP20.
Mechanizm mediaga (PBT): atsparus
atsparu smgiams,
giams, nedegus techninis polimeras.
Iorinss dalys gaminamos i PC, todl
tod yra atsparios smgiams,
giams, braiymuisi, ultravioletini
ultravioletini
spinduli (UV) poveikiui.
Tvirtinami montavimo dutje
d
vartais arba atraminmis kojelmis
mis- spyriais.
Vartai su kombinuota galvute (combi) prisukami paprastu arba kryminiu atsuktuvu.
Prie prisukam gnybt leidiama jungti tiek vienagysl iki 2,5 mm2 skersmens laid, tiek
daugiagysl iki 4 mm2 skersmens laid.
Daugiau informacijos:: http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu
http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijosprivalumai/sviesos-reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf
reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf
Elektronini moduli
pajungimo schema kartu su viesos reguliatoriumi IR
IR-003 ir IR-003-1
NAUDOJIMO INSTRUKCIJA
leistinis jungiklis-viesos
viesos reguliatorius skirtas kaitinamj,
, halogenini
halogenini kaitinamj,
emj tamp halogenini lemp
lemp su eminaniuoju
iuoju toroidiniu transformatoriumi viesos
rykumo reguliavimui.
ASOCIACIJA
76 /138
viesos reguliatorius gali reguliuoti ir liuminescencines lempas (per atitinkam

atitinkam elektronin
balast).
se, naudojant su perjungikliu, o taip pat
viesos reguliatorius gali bbti sumontuotas laiptinse,
turi apsaug nuo perkaitimo: viesos reguliatorius turi montuot temperatros
temperat davikl viduje,
kuris reguliatoriui kaitus
kaitus atjungs j,
j ir neleis jungti kol i temperatra
ra nenukris iki 105 C. viesos
reguliatori bus galima jungti kai jis atals iki mintos
min
temperatros.
leistinio jungiklio-viesos
viesos reguliatoriaus jungimas (1 pieinys)
Apvietimas jungiamas paspaudus 1 mygtuk.. Antrakart paspaudus 1 mygtuk, apvietimas
ijungiamas, o reguliatoriaus atmintyje ilieka nustatytas apvietimo lygis. Apvietimas
tolygiai reguliuojamas sukant 1 mygtuk.
viesos reguliatoriaus montavimas (1
( pieinys)
DMESIO: Montuojant viesos reguliatori
reguliatori btinaa atjungti elektros tamp!
Siauru atsuktuvu pakelkite mygtuk

mygtuk 1 ir j nuimkite.
Atsukite verl 2,, nuimkite dangtel
dangtel 3,rmel 4.. Atlaisvinkite reguliatoriuje esan
esanius gnybtus 5,
statykite laidus j kiaurymes ir vlpriverkite.
v
statykite viesos reguliatori
liatori montavimo dut,, ir pritvirtinkite j spyri tempimo
varteliais 6 taip, kad reguliatorius dutje
d
laikytsi standiai.
Surinkite jungikl-viesos
viesosreguliatori udedant rmel 4, dangtel 3,, uverkite verl
verl 2, udkite
mygtuk 1 (irk
k emiau).
emiau)
viesos reguliatoriaus montavimas daugiavieiame
daugiavieiame rmelyje
r
(3 pieinys)
Montuojant leistin viesos reguliatori
reguliatori daugiavieiame rmelyje
melyje btina
b
nukirpti arba nupjauti
rmelio
melio fi ksatorius (fi ksatoriai parodyti 3 pieinyje).
Gamintojas suteikia reguliatoriui 12 mnesi garantij, kuri skaiiuojama
iuojama nuo pardavimo
datos.
mintus darbus turi atlikti tik kvalifi kuotas specialistas elektrikas. leistinio
DMESIO: Visus mintus
jungiklio - viesos reguliatoriaus pajungimo schemos pavaizduotos 2 pieinyje.
pieinyje
Sensorinio viesos reguliatoriaus IR

IR-003 galimybss ir paskirtis:
Valdyti apvietim distancinio valdymo pulteliu ((TV,
TV, VIDEO, AUDIO ir kt.);
ASOCIACIJA
77 /138
Begarsis jungimas-ijungimas, tylus, tolygus apvietimo reguliavimas;

Ilieka atmintyje paliktas lemp apvietimo lygis.
Apsaug nuo perkrovimo ir perkaitimo:kai srov kinta vir 130% nuo normalios tampos, viesos
reguliatorius absorbuos perkrov iki 50%;kai srov kinta vir 170% nuo normalios tampos,
viesos reguliatorius absorbuos perkrov iki minimumo;kai srov kinta daugiau kaip 200% nuo
normalios tampos, viesos reguliatorius tuoj pat isijungs.
viesos reguliatorius turi montuot temperatros davikl viduje, kuris reguliatoriui kaitus atjungs
j, ir neleis jungti kol i temperatra nenukris iki 105C. viesos reguliatori bus galima jungti kai jis
atals iki mintos temperatros.
Rankinis reguliatoriaus valdymas:
jungimas/ijungimas trumpai prisiliesti pirtu prie reguliatoriaus sensoriaus akels
Apvietimo reguliavimas (sumainimas arba padidinimas) ilgiau palaikyti pirt ant
reguliatoriaus sensoriaus
Pakeisti reguliavimo krypt laikyti pirt ant reguliatoriaus sensoriaus, padaryti trump pauz atitraukti pirt nuo sensoriaus, ir vl prisiliesti ir laikyti ant sensoriaus, kol bus pasiektas
tinkamas apvietimas.
Daugiau informacijos: http://www.liregus.lt/content/svarbiinformacija/musu-produkcijosprivalumai/sviesos-reguliatoriai.lt.html#sthash.e4jXRAa4.dpuf
Prisiminkime kai kuriuos atskir firm valdiklius, tinkamus naudoti A ir auktesns energins
klass pastat instaliacijose.
Skaitmeniniai laiko jungikliai (laikrodiai) EG493, EG293 ir EG403
78 /138
Hager skaitmeniniai laikrodiniai jungikliai lanksiau programuojami dienos, savaits ir met

rimams, kai reikalingas auktesnio lygio valdymas namuose ir komerciniuose objektuose.
Elektros energijos taupymas pasiekiamas, jungiant prietaisus ir apkrovas tada, kai tai tikrai
reikalinga.
Naudojant skaitmeninius laiko jungiklius galima centralizuotai ijungti elektros grandin darbo
vietose nustatytu laiku, kad nebt palikinjami jungti kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo technika,
apvietimo renginiai bei oro kondicionavimo renginiai.
Skaitmeniniai astronominiai laikrodiniai jungikliai EE180/EE181
Uprogramavus ilgumos ir platumos koordinates is laikrodinis jungiklis dirba tiksliai
vertindamas sauls patekjimo ir sauls nusileidimo laik. Nereikia perstatinti laikrodio pavasar ir
ruden, nes jis tai padarys u jus. Kiekvienas kanalas gali bti programuojamas atskirai. Sudaryta
programa lengvai perkeliama kitus laikrodinius jungiklius, taip ymiai sutaupant laiko.
Matuokite elektros energijos taupymo efektyvum
79 /138
Elektros energijos skaitikliai yra paprastas ir efektyvus bbdas

das imatuoti elektros energijos
snaudas.
naudas. Pradiniai duomenys naudojami energijos vartojimo atskaitos takui. Tolimesni nuskaitymai
parodo energijos taupymo ar vaistymo dyd.
dyd ios reikmss svarbios skaiiuojant rangos atsipirkimo
laik.
Moduliniai elektros energijos skaitikliai matuoja suvartot
suvartot aktyvin elektros energij (kWh).
Skaitikliai gali turti
ti impulsin ijim, skirt nutolusiai indikacijai ar energijos valdymo sistemai. Jie gali
bti
ti naudojami vietiniam instaliacijos suvartotos energijos matavimui arba individualaus aparato
stebjimui.
jimui. Skaitikliai yra dviej tip: pastovaus skaiiavimo
iavimo ir turintys atstatymo nulin padt (reset)
funkcij (kuri parodo energijos snaudas
s
po paskutinio atstatymo nulin padt).
pad
Galima plombuoti
(EC001).
Energij taupanios
ios viesos reguliavimo sistemos
EV011, EV012, EV002, EV004, EV100, EV102,
EV102 EV106, EV108
ASOCIACIJA
80 /138
Bvio davikliai yra instaliacijos akys aptinkanios judes, o viesos reguliatoriai yra patalpos
valdymo irdis utikrinanti funkcionavim.
viesos reguliavimo sistem naudojimas didina lankstum ir energijos taupym. Vis labiau
viesos reguliavimas priimamas kaip alioji technologija, ir dienos viesos inaudojimas tampa vis
svarbesniu faktoriumi, nustatant energijos taupymo strategijas.
Kai naudojami bvio davikliai ir viesos reguliatoriai, greitai pastebimas elektros energijos
taupymas.
Energij taupantys prieblandos jungikliai EE100, EE101, EE170, EE171
81 /138
Prieblandos jungikliai nustato aplinkos apvietim ir jungia arba ijungia viestuvus nustatytame
viesos lygyje.
Prieblandos jungiklius galima uprogramuoti, kad jungt lauko apvietim sutemus, o ijungt
nustatytu laiku. rengin galima uprogramuoti, kad jis jungt vies atsiradus judjimui, veikt kartu su
judesio davikliu. Iauus prieblandos daviklis ijungia apvietim, ir taip taupoma elektros energija.
Trumpai apibendrinkime sensorins technikos savybes ir privalumus firmos
STEINELpateikiamos informacijos pavyzdiais.
Sensorius yra renginys, kuris neelektrin dyd (judes) paveria elektriniu signalu.
82 /138
Kiekvienas knas elektromagnetini bang forma ispinduliuoja ilum. ios bangos ir

vadinamos infraraudonaisiais spinduliais. is iluminis spinduliavimas gerai tinka judesio registravimui
per atstum.
Judesio sensoriai registruoja judes j jautrumo zonoje ir jungia vies ar kit prijungt vartotoj.
Didelio apimties kampo (iki 360o) ir jautrumo zonos ilgio (iki 12 m) dka stebimi ir saugomi
dideli plotai.
Dka IRS sensoriaus pasukimo ir pavertimo galimas tiksliai orientuotas norim zon stebjimas.
Sensori jautrumo zonos ilgis iki 12 m esant tangentinei judjimo krypiai (einant pro sensori).
Judant statmenai sensori jautrumo zonos ilgis apie 5 m.
Sensori apimties kamp ir jautrumo zonos ilg galima mainti dka pridedam uskland.
Aukta saugos klas IP 44/54.Atsparios UV spinduliams mediagos.
Individualiai nustatomos kiekvieno produkto funkcijos, kaip dienos-nakties reimas, vietimo
trukm, budintis reimas, velnus viesos jungimas/ijungimas, ilgalaikis pastovus vietimas.
Energijos taupymas.
Nebrangi ir patikima apsauga nuo nekviest svei.
Kaip funkcionuoja IRS judesio sensorius
iluminis aplinkos spinduliavimas segmentins linzs dka fokusuojamas piroelement.
Sensoriaus stebjimo (jautrumo) zonoje atsiradus judaniam knui, pakinta registruojamas
iluminis spinduliavimas ir piroelementas iduoda elektrin signal. Elektronikos pagalba is signalas
sustiprinamas ir paduodamas rel, kuri jungia prie jos prijungt vartotoj.
Minimalus skirtumas tarp aplinkos temperatros ir judanio ilumos altinio STEINEL judesio
sensoriuose yra 2C.
Skirtumas tarp infraraudonj spinduli (IRS) judesio sensoriaus ir aukto danio (HF) judesio
sensoriaus
83 /138
IRS sensorius:
IRS judesio sensorius yra pasyvus - jis tik imtuvas.
IRS sensorius priima IR spindulius ir reaguoja judant ispinduliuojam ilum kn.
Aukto danio (HF) sensorius:

Aukto danio (kitaip dar vadinamas radarinis) judesio sensorius yra aktyvi sistema - jis susideda
i sistuvo ir imtuvo.
Sistuvas spinduliuoja aukto danio elektromagnetines bangas, o imtuvas priima atsispindjusias
nuo sien ar kit objekt bangas aid.
Jei sensoriaus jautrumo zonoje nra joki judesi, aidas nekinta ir elektronika neduoda joki
komand, pvz. jungti vies.
84 /138
Sensoriaus jautrumo zonoje atsiradus judesiui, aidas pakinta. is pokytis matuojamas ir

vertinamas. Pasekmje - automatikai jungiama viesa ar kitas prie sensoriaus pajungtas vartotojas.
Paio HF sensoriaus sunaudojamas galingumas labai maas, < 10 mW (madaug 1/10 mobilaus
telefono naudojamo galingumo).
6.24.4.LED apvietimo valdymo schem, taip pat naudojamA ir auktesns energins

klass pastatuose,sujungim klasikiniai pavyzdiai
Klasikiniai LED viestuvai negali bti jungiami tiesiai tinkl. J jungimui naudojami specials
maitinimo blokai, ne tik sumainantys ir ilyginantys tamp iki LED reikalingo dydio, bet ir
suteikiantys danai vartotojui papildom valdymo funkcij, reikaling A ir auktesns energins klass
pastat instaliacijose mainant energijos suvartojim ir optimizuojant jos sraut valdym. Tokie
valdikliai, priklausomai nuo gamintojo, gali bti vairi konstrukcij ir galimybi. Panagrinkime
pagrindines jungimo schemas vienos firmos gaminio pavyzdyje.
22412 DC MAXI JOLLY DALI yra universalus valdiklis, galintis reguliuoti tamp nuo 1 iki 10
V pagal protokol DALI arba su mygtuku (trumpas paspaudimas jungimui ir ijungimui; ilaikymas
viesos srauto mainimui ir didinimui.Yra mygtuko naudojimo galimyb keliems valdikliams be
sinchronizacijos kabelio. Darbo reimai parenkami DIP perjungikliu. Prie naudojim DIP turi bti
nustatytas 48V. Laido ilgis:reguliuojant iki 10 m, nereguliuojant iki 100 m.
85 /138
ASOCIACIJA
86 /138
ASOCIACIJA
87 /138
ASOCIACIJA
88 /138
ASOCIACIJA
89 /138
ASOCIACIJA
90 /138
ASOCIACIJA
91 /138
6.24.5.Belaids
s instaliavimo sistemos
sistemos, tinkanios A ir auktesns
s energins
energin klass pastatams
Pastat instaliacijomsvis pla

plaiau
iau pradedamos naudoti belaids
belaid instaliacins sistemos su
integruotomis informacinmis
mis technologijomis, kurios leidia sukurti ir diegti universalias elektronines
paslaugas be papildom projektavimo darb
darb.
alia plaiai inomos EIB/KNX valdomos BUS kabeliu, jau
au ir Lietuvoje pradeda savo gyvenim
gyvenim
intelektuali bsto
sto valdymo sistema, kai signalai siun
siuniami
iami ne papildomu BUS kabeliu, bet tais paiais
pa
galios laidais. Dabar nebereikia tiesti papildomo valdymo kabelio. Kitas tokios sistemos pranaumas yra
galimyb j diegti dalimis renovuojamuose ar tik paprasiausiai
papras
pleiamuose
iamuose tinkluose. ie privalumas
dar labiau pasireikia atliekant naujas instaliacijas ar renovuojant pastatus siekiant realizuoti A ir
ASOCIACIJA
92 /138
auktesns energins klass pastatams keliamus reikalavimus. Tokias technologijas silo daug firm,
taiau savybs ir instaliavimo reikalavimai yra panas. A ir auktesns energins klass pastat
instaliavimo elektrikai turi inoti energijos sraut valdymo principus ir mokti juos atlikti praktikoje.
Panagrinkime tokios sistemos galimybes taikant firmos LEGRAND silomas technologijas.
Firma LEGRAND protingo namo instaliacijai ar neprotingo namo apmokymui silo IObL
(In One by Legrand) sistem. In One by Legrand pleia elektros instaliacijos galimybes. ia valdymo
signalai gali bti perduodami tiek galios tinklo laidais (PLS), tiek radijo ryiu (RF), nereikia joki
papildom kabeli. Aparatai ir mechanizmai montuojami ir naudojami klasikins instaliacijos pagrindais.
Instaliacija gali bti taikoma bet kur ir bet kada: naujuose pastatuose, atnaujinant ar remontuojant savo
namus. ioje sistemoje sistuvais perduodami valdymo signalai, o imtuvais vykdomi procesai. Sistuv
funkcij gali atlikti jungikliai, reguliatoriai, nuotolinio valdymo prietaisai. Signalas ioje sistemoje
perduodamas tik dviem laidais N ir L (fazs ir neutrals) sinusoidine kreive skleidiamais daniais (yra
toki sistem kaip LON, kur danis perduodamas tik neutrals laidu N), naudojant elektros tinkl
(PLC), arba belaidis, naudojant radijo dan (868,3 Mhz). ie du procesai nesunkiai gali bti sujungti,
naudojant ssaj.
aliuzi valdiklis 7756 83 bei viengubas ir dvigubi perjungikliai 672 02,04. aliuzi valdiklis atlieka atskir
aliuzi radijo valdym
Apvietimo valdymo mechanizmas 672 09, Termostatai 674 42, 7713 94
Termostatas siunia valdymo signal PLC/RF valdikliui, prijungtam prie ildymo sistemos.
93 /138
IR/RF nuotolinio valdymo pulteliai (sistuvai), sauls ir vjo kontrols komplektas bei galimo vandens
upylimo daviklis
Sauls ir vjo kontrols komplektas susideda i belaidio vjo greiio bei apvietos matuoklio,
statomo ant stogo atbrailos, ir valdymo modulio, kuris ia naudojamas aliuzi valdymui, bet gali valdyti
ir kak kita.
Duj davikliai ir dm detektorius
Prietais konfigracija labai nesudtinga. Paspaudus sistuvo learn klavi visi jam priskirti
imtuvai nurodo bendr veikim. Visi jie veikia vienodu push&learn principu spausk ir kartok
neribotai. Nereikia jokios programins rangos, jokio asmeninio kompiuterio ar speciali programavimo
gdi.
94 /138
Apvietimo reguliavimas dviem perjungikliais esant klasikinei instaliacijai ir RF arba PLC jungikliu esant
IOBL instaliacijai
Perjungiklis 7756 32 apvietimo sistemoje veikia kaip tradicinis perjungiklis. Perjungiklis 7756
18 faziniu ir darbinio nulio laidininku prijungtas prie 230 V ir po programavimo gali valdyti perjungiklio
apkrovas. Perjungiklis (7756 32) taip pat gali bti valdomas ir radio (RF) ryiu 882 01 sistuvu.
Liustros valdymas dvipusiu jungikliu su apvietimo reguliatoriumi esant klasikinei instaliacijai ir RF jungikliu
esant IOBL instaliacijai
viesos reguliatorius 7756 37, esantis apvietimo grandinje, valdo (jungia, ijungia ir
reguliuoja) apvietim, kaip ir esant klasikinei instaliacijai. Perjungiklis 7756 18 po programavimo per
apvietimo galios tinkl PLC tinklu siunia signal sistuvui 7756 37, kuris ir valdo apkrova. viesos
reguliatorius gali bti valdomas ir kit sistuv, pavyzdiui, mobilaus valdymo pulto.
viestuvo su laiko ilaikymu pakeitimas viestuv su judesio davikliu. Judesio daviklis (imtuvas)
7756 21 sujungtas su viestuvu ir valdo j priklausomai nuo judesio patalpoje. Sistuvai 7756 18 gali
valdyti judesio davikl (jungti/ijungti/budjimo reimas).
Privalumai: tos paios kaip ir perjungikliais valdomos sistemos funkcijos tik su daug maiau
kabeliavimo. Apvietimo laikas nra ribojamas taimerio vieia tol, kol yra judesys.
95 /138
Distancinis trij mygtuk jungiklis esant klasikinei instaliacijai ir pagal IObL
Judesio daviklis 7756 21 apvietimo galios grandinje veikia kaip tradicinis judesio daviklis.
Perjungiklis 7756 18 faziniu ir darbinio nulio laidininku prijungtas prie 230 V ir po programavimo gali
valdyti apkrov, prijungt prie 7765 21.
Vien imtuv gali valdyti daugiau nei vienas sistuvas 775636 gali priimti komandas ir i 775616 ir i 88215
(pieinys anksiau ir dabar)
96 /138
Iki ir po renovacijos. Atskir apvietimo element apjungimas viening valdom sistem
882 72 lizdas-adapteris (imtuvas). Jis gali bti valdomas RF bangomis, kur gali bti
jungiamos stalins ar pastatomos lempos ar kitokie viestuvai. 7756 42 imtuvas jungiklis, skirtas
lubiniam viestuvui valdyti. Visus iuos jungiklius galima apjungti ir valdyti RF sistuvu vienu metu
jungti, ijungti ar sukurti norimas apvietimo scenas.
Skirting grandini/funkcij valdymas prie ir po rengimo
Multifunkcinis valdymo blokas (imtuvas 916 29) gali priimti komandas radio (RF) bangomis i
vairi sistuv, esani sistemoje, ir valdyti kelet skirting grupi/funkcij, priklausomai nuo to, kaip
uprogramuotas.
97 /138
aliuzi valdymo modernizavimas (vaizdas prie ir po modernizavimo)
495 05 imtuvas (aliuzi valdiklis), jungiamas prie aliuzi motoro. Jis gali bti valdomas radio
ryio (RF) sistuvais, jungikliais i keli skirting viet, skirtingais sistuvais (7756 29, 882 15). Taip pat
vienas sistuvas gali valdyti kelet aliuzi valdikli.
6.25.Elektrinis grind ir patalp ildymas, skaitant A ir auktesns energins klass pastatus
Kylant pastat energinio efektyvumo reikalavimams grind ildymas tampa jau ne vien tik
gyvenimo ir darbo komforto atributu, bet gali ir enkliai takoti pastato energin sunaudojim.
iltos grindys jau yra ne tik estetikas patalpos iplanavimas, sveiko gyvenimo bdo atributas, bet
ir energijos taupymas. iuo metu elektrinio ildymo sistemos Lietuvoje naudojamos pakankamai plaiai
ir rengiamos pagal konkreios firmos reikalavimus. iame skyrelyje pateikiami tik pagrindiniai,
daniausiai bendri, reikalavimai toki sistem rengimui. Efektyvus ildymas yra labai svarbus pastato
funkcinis elementas, todl nagrinjamos technologijos paremtos keli gamintoj gaminiais ir
reikalavimais. I esms ie reikalavimai yra panas ir elektrikas, imoks ias technologijas gebs
tinkamai atlikti instaliacijas vairiose situacijose.
I esms elektrinis grind ildymas gali bti naudojamas siekiant dvejop tiksl:
komfortiniam grind pailtinimui: nela kojos, smagu aisti vaikams;
patalpos ildymui kaip pagrindiniam patalpos ildymo bdui.
Be to, ildymo kabeliai dar gali bti naudojami vandentiekio vamzdyn, rezervuar paildymui,
siekiant apsaugoti juos nuo ualimo, stog lietaus surinkimo sistem apsaugai nuo apledjimo, taip pat
vaiavim, ramp, pandus ar prieangi, laipt apsaugai nuo apledjimo. Tereikia profesionaliai parinkti
kabelio tip ir sistemos valdym.
Elektriniam grind ildymui daniausiai naudojami ildymo kabeliai arba ildymo kilimliai.
ildymo kilimliai paprastai naudojami, kai nra galimybs kelti grind lyg.
Visais atvejais btina inoti, kad elektrinis grind ildymas gali bti ekonomikas tik tuo atveju,
jei patalpa yra apiltinta ir turi pakankam ilumin var, arba udara, kaip pavyzdiui, vonios
kambarys. Taip pat po cementiniu ildom grind plotu turi bti paklota atitinkamas ilumins izoliacijos
98 /138
sluoksnis. Jo savybes, stor ir klojimo bdus parenka projektuotojas, vertindamas A ir auktesns

energetins klass namui keliamus reikalavimus.
Atliekant grind apildymo instaliacij vartotojui turi bti pateikiama atmintin apie ildymo
kabelio ar kilimlio paklojimo vietas, informacija, kad grind ildymo kabelis neturt bti klojamas po
stacionariais baldais, pertvaromis, voniomis, duo kabinomis, klozetais viskuo, kas trukdo ilumai
efektyviai sklisti patalp, taip pat, kad jis, vartotojas, negali keisti bald ar kit daikt stovjimo vietos,
kuri pablogint ilumos skleidim. Taip pat rekomenduojama atskirose patalpose instaliuoti atskiras
ildymo ir valdymo grandines.
Lietuvoje naudojamos vairi firm elektrinio grind ildymo sistemos. Esminio skirtumo tarp j
nra. Visais atvejais sistem sauga ir technins charakteristikos turi atitikti IEC 60800, LST EN 60335
(IEC 60335), ES emj tamp direktyv 73/23/EEC, EMC direktyv 89/336/EEC ir kitus veikianius
norminius dokumentus. Pai elektrini grind ildymo instaliacij turt atlikti konkreios ildymo
sistemos firmos galiotas asmuo. Tai visuomet pagerins darb kokyb, padidins sistemos
ilgaamikum, nekils garantins prieiros problem. Vien kart per metus, geriau iki ildymo sezono
pradios, rekomenduojama patikrinti ildymo sistem ir jos instaliacij.
6.25.1.Pagrindiniai reikalavimai ildymo kabeli instaliavimui
Priklausomai nuo gamintojo, gali bti naudojami vairs ildymo kabeli montavimo bdai.
Btinas grind ildymo instaliacijos elementas yra termoreguliatorius, utikrinantis reikiam
elektros kabeli temperatr. Gali bti naudojami vairaus sudtingumo termoreguliatoriai saugantys
pastovi, nustatyt grind ar patalpos temperatr, programuojamieji pagal dienos ir nakties reimus, su
naktiniu temperatros sumainimu.
Jei ildymo kabeliai yra tik papildymas jau veikianiai sistemai (pvz. centrinis ildymas) ir
reikalingas tik grind pailtinimas, tai turi bti naudojami termoreguliatoriai su grindims skirtais
jutikliais.
Jei ildymo kabeliai naudojami kaip pagrindin ildymo sistema, tai optimaliam temperatros
nustatymui patalpoje turi bti naudojami termoreguliatoriai su oro jutikliu, o esant reikalui apsaugoti
kabelius nuo perkaitimo termoreguliatorius su oro ir grind jutikliais.
Termoreguliatorius (termostatas) montuojamas jungiamojoje dutje, kuri montuojama tokioje
vietoje, kad j laisvai pasiekt ildymo kabelio 2,5 m ilgio maitinimo laidas, patariama sausoje patalpoje.
jungiamj dut leidiami tinklo maitinimo laidai, ildymo kabelio maitinimo (altas) laidas ir
jutiklio laidas. Jutiklio laidas turi bti traukiamas apsaugin vamzdel. Temperatros jutiklis turi bti
paklotas vienodu atstumu tarp kabeli.
99 /138
Elektrinio ildymo struktra

strukt pagal ETHERMA. A-Laminuotos (plaukiojanios)
ios) grindys; B-paklotas;
B
C-Folija; Ejungiamasis laidininkas, iki 5 m; F-Skirstomoji
Skirstomoji dut;
d
G-instaliacinis vamzdis; H- jungiamoji dut
d
ildymo kabelio apsauginis PE laidas turi bbti

ti sujungiamas su maitinimo tinklo apsauginiu laidu.
Principin jungimo schema parodyta paveiksle
Principins ildymo kabelio prijungimo schem

schemos ir vieno i termostat
bendras vaizdas
Prie montavim patartina patikrinti jabelio parametrus, ar jie atitinka etiket

etiketje nurodytus.
Parodymai tarp juodo ir mlyno
lyno laido turt
tur tilpti nuo minus 5 % iki +10 % nuo etiketje
etiket nurodytos
varos verts.
s. Megometru imatuota izoliacijos vara tur
turt bti maesn nei 10 Mom,
M
jei taip nurodo
gamintojas. Ji turt bti
ti paymima atmintinje.
atmintin
Parametr tikrinimas prie montavim

montavim pagal HORNBACH
Po montavimo btina
tina patikrinti natralios
nat
nuotkio srovs dyd (E
ET jis nustatytas 1/3 RCD
jautrumo, kai kurie gamintojai numato konkre
konkreiai kad jis turi neviryti 15 mA), ildymo kabelio
izoliacijos var 1000 V megommetru
megommetr ir kabelio omin var.. Izoliacijos vara turi bti
b maesn u 0,5
MOm. Omin vara turi atitikti gamintojo reikalavimus.
ildymo kabeli maitinimas turi bti
b ti atliekamas atskira grandine su automatiniu jungikliu,
turiniu adres Grind ildymas.
Reikia
ia inoti, kad kiekviena elektrinio ildymo instaliacija reikalauja atskiro projekto.
Kai kurie instaliavimo elementai
ildymokabeliusreikiasuklotimadaug3
ildymokabeliusreikiasuklotimadaug3
5cmemiauvirutiniogrindpaviriaus,ilaikantatstumustarpgretaesan
paviriaus,ilaikantatstumustarpgretaesanikabelioatkarp
kabelioatkarp(atstumasCC)ribosenuo5iki20cm.GreitaiirlengvaipaklotikabeliuspadedaspecialimontavimojuostaDEVIfast
cm.GreitaiirlengvaipaklotikabeliuspadedaspecialimontavimojuostaDEVIfast (irk
6.25.3 skyrel).Kabeliusgalima
.Kabeliusgalimatvirtintitaippatirpriearmavimotinklo.
Grindinioildymoefektyvumas
efektyvumaslabaipriklausonuogrindilumins
izoliacijossavybi,jiturineleistiil
jiturineleistiilumaiskverbtisemyn,perdangoskonstrukcij
perdangoskonstrukcij.
ASOCIACIJA
100 /138
Kitaslabaisvarbusveiksnysyravertikaliosiosiluminsizoliacijoskokybribinjezonoje,jiturineleistis
kverbtisilumaisienasirujesaniaspatalpas.
Vonioseirkitosedrgnosepatalposebtinarengtihidroizoliacij,saugani,kadgrindkonstrukcijne
prasiskverbtvanduo.
Darbo kokyb visada galima patikrinti naudojantis vairi konstrukcij termografijos prietaisais, pavyzdiui, kaip
tai pataria Testo AG
Grinddangos
Ant grind su tiesioginiu elektriniuildymu gali bti klojamos beveikvis tip dangos. Klij tipas,
padengimas klijais ir j diovinimas turitenkinti dang gamintojo reikalavimus. Klijavimo rekomendacij
ypasvarbuyralaikytistuo atveju, kaimedingrind dangaklojama tiesiaiant ildomobetono.
Stipriomisizoliuojaniomis savybmispasiyminiosgrind dangos(pavyzdiui,storos dangos
vilnos pagrindu) galisumainti grind paviriaus skleidiamos ilumos atidavim. Tokiaisatvejais reikia
konsultuotis su grinddangos gamintoju. Maksimalidang ilumins varosreikmneturiviryti0,125
m2K/W.Grinddanga privalo turti atitinkamsertifikat,beto, turi bti paymtaenklu, pavyzdiui,
tokiu, kaipparodytapav.
Savireguliuojanti grind ildymo sistema pagal firmos Raychem pateikiam informacij

T2Red savireguliuojnai ildymo kabeli sistema reaguoja kitus ilumos altinius, pavyzdiui,
sauls spinduli, elektros prietais ir apvietimo, ir pagal tai automatikai nustato tiekiamgali.
Daugiau ilumos tiekiama altesnse srityse, tokiose, kaip prie lang ar dur, ir maiau iltesnse
vietose, pavyzdiui, po kilimliais ir baldais. Nra jokios perkaitimo rizikos. Tai suteikia neribotas
bald idstymo galimybes. T2Red suderinus su T2Reflecta,(dengtos aliuminiu ilumins izoliacijos
plokts su paruotais grioveliais) galima papildomai sutaupyti 20 proc.ir daugiau energijos. ilumin
izoliacija ir aliuminio plokts sumaina ilumos nuostolius ir tolygiai paskirsto ilum. T2Red ir
T2Reflecta sistema labai tinkama po medinms arba laminato grindims. Jigali bti pritaikyta bet kokio
dydio kambariamsir rengta ant bet kokio tvirtopagrindo.
101 /138
T2Red savireguliuojntis ildymo kabelis ir T2Reflecta plokts
Kad kompensuot temperatros pokyius, jie automatikai nustato atiduodam gali. Iorinis
apvalkalas, pyn ir vidinis apvalkalas suteikia mechanin,chemin ir elektrin apsaug, taiau
Pagrindiniai procesai vyksta laidiojoje erdyje.Laidioji erdis jungia du lygiagreius laidininkus.Kai
aplinkos temperatra nukrenta 1,erd sudaranios gardels susitraukia ir elektros jungi skaiius erdyje
padidja. Generuojama daugiau ilumos. Prieingai, kai aplinkos temperatra kyla 2, gardels pleiasi ir
lieka maiau elektros jungi. Generuojama maiau ilumos.
altose srityse (pvz. prie dur ar lang) generuojama daugiau ilumos.iltose srityse (pvz.,
kambario viduryje arba po kilimais ir baldais) generuojama maiau ilumos.
Savireguliuojani kabeli grind ildymo sistemos privalumai A ir auktesns energins

klass pastat instaliacijose
Saugi ir patikima.Nra perkaitimo pavojaus.Kabeliai gali bti klojamiarti vienas kito.Nereikia
prieiros.
Paprasta rengti.Kabelis nukerpamasreikiamo ilgio montavimometu (labai patogukai sudtinga
kambariokonfigracija).Kabeliai gali btirengiami tiesiai antesam juodgrindi.
Taupanti energij.Reguliuojant tiekiamilum pagal kambariotemperatr,energijos suvartojimas
sumainamas iki minimumo.
102 /138
T2Red klojimo schema renovuojant pastat ir naujoje statyboje
Kabelio klojimo schema naujai statomame name
Kabelio klojimo schema renovuojamame pastate
103 /138
Kabelio naudojimo privalumai su T2Reflecta ploktelmis
104 /138
Vienas i T2Reflecta ploki klojimo bd
105 /138
Raychem TA termostatas ir TC termostatas su laikmaiu
106 /138
Instaliacijos schemos tiesioginiam jungimui ir jungimui perkontaktori
Snulkiau apie ias technologijas reikia skaityti:Raychem. ilt grind vadovas. Tyco. Thermal
Controls.
6.25.2.Amorfinio metalo grindinio ildymo sistema (AHT Advanced Heating Technologies),
taikytina A ir auktesnio energinio efektyvumo pastat instaliacijose
Pranaumai ir atskiri montavimo reikalavimaipagal UAB "SW Baltic" informacij
AHT Advanced Heating Technologies Ltd yra gyvenamosios, pramonins ir komercins
paskirties grindinio ildymo technologijos pasaulinis lyderis. mon gamina naujausios kartos amorfinio
metalo juostas grindinio ildymo sistemoms ir amorfinio metalo pudr.
ios naujos technologijos atjimas grindinio ildymo ir ildymo kabeli skirt laukui koncepcij
perkl kit lyg. Sudtingas miinys, i kurio gaminama amorfin metalin juostel leidia igauti
tokius ildom grind rezultatus, koki nemanoma igauti naudojant tradicinius ildom grind
metodus!
Klojamos po bet kokia grind danga;
Darbin temperatra pasiekiama greiiau nei kitose grindinio ildymo sistemose;
Generuoja daugiau pastovios ilumos;
Kainuoja maiau ir yra enkliai ekonomikesn;
Yra labai mao storio (tik 2.2mm) ir ypatingai lanksti;
Nepaprastai lengvai montuojama;
Nesukelia elektromagnetinio spinduliavimo;
Yra labia patikima ir ilgaam;
Jai suteikiama 15 met garantija.
HT grindinio ildymo kilimliai yra pagaminti i plai amorfinio metalo juost, kurios dengia ne
maiau kaip 25% -30% grind ploto (palyginimui kilimliai i ildani laid dengia tik 1-2% grind
ploto). Dl didelio ilumos perdavimo ploto kaitinimo elementai dirba prie em temperatr (~28 -37oC)
sukurdami atitinkam kiek ilumos, kai tuo tarpu kit gamintoj grindinio ildymo kilimli laidai
kaista iki 60oC ir daugiau, kad sugeneruot tok pat kiek ilumos. Dl emos darbins temperatros,
107 /138
amorfinio metalo grindinio ildymo kilimliai montuojami tiesiai keramini plyteli klijus, nebijant, kad
atokins plytels, po grindinm lentom, laminatu, parketu, kilimu ar kilimine danga.
Amorfinio metalo grindinio ildymo kilimliai idealiai tinka ildyti:
Vonias;
Virtuves;
vairios paskirties kambarius;
Rsius;
Miegamiesius;
Ofisines patalpas
AHT amorfinio metalo juostinis kaitinimo elementas, kurio storis yra tik 23m, yra ymiai
efektyvesnis nei standartinius kristalinius ildymo laidus dl keleto faktori:
Didelis juostos ilum perduodanio paviriaus plotas;
Maas elemento svoris;
ema darbin temperatra;
Maesni izoliacijos reikalavimai
AHT amorfinio metalo juosta pasiymi ypatingu stiprumu ir terminiu stabilumu, todl gaminiams i
amorfinio metalo juostos suteikiama 15 met garantija.
Darbins temperatros pasiekiamos enkliai greiiau nei kit grindinio ildymo sistem
Svarbesni montavimo elementai
Atidiai perskaitykite montavimo instrukcij prie montuojant AHT ildymo kilimlius.
Neudenkite ildymo kilimli vien kitu.
Nepalikite neilyginto ildymo kilimlio.
Nedkite sunki/atri ranki (ar bet koki kit potencialiai pavojing daikt)
ant ildymo kilimli.
Be reikalo nevaikiokite ant ildymo kilimli.
Nemontuokite elektros kabeli ar vamzdi kartu su ildymo kilimliais.
Nenaudokite celiuliozs pagrindu pagamintos iltinimo mediagos.
Nemontuokite kilimli kai kambario temperatra yra emiau kaip minus 5oC
108 /138
(23oF)
Kilimliai nra skirti montuoti lauke.
Nemontuokite kilimli po sienomis, pertvaromis, baldais, o taip pat klozetais,kriauklmis,
voniomis ir t.t.
Nemontuokite kilimli ariau kaip 3cm (1 colis) nuo bet kokios ilum sugerianios
pastato dalies, kaip pavyzdiui alto vandens vamzdi.
Nemontuokite kilimli ariau kaip 5 cm (2 coliai) vienas nuo ki to, 10 cm (4 coliai)
nuo bet kokios sienos, arba 15 cm (6 coli) nuo idinio ar karto vandens vamzdi.
Nejunkite jokio elektros prietaiso prie to paties automatinio ijungjo.
Nemontuokite ildymo kilimli po medinmis grindimis, jei jos yra plonesns
nei 18 mm (3/4 colio).
Nemontuokite gars sugerianios mediagos tarp ildymo kilimli ir medini grind,
jei gars sugerianios mediagos ilumin vara R yra didesn nei 0.014 m2*K/W
(0.08ft2*F/Btu).
Nenaudokite pakloto kurio ilumin vara R didesne nei 0.08m2*K/W.
Nemontuokite AHT grindinio ildymo kilimli po kilimais, kuri ilumin
vara yra didesn nei 0.2 m2*K/W.
Visada lapiose patalpose vir ildymo kilimli naudokite eminimo tinklel. eminimo
tinklelis PRIVALO bti naudojamas per 50 cm (20 coli) nuo bet kokios kriaukls ar metalinio virtuvs
prietaiso.
Visada sitikinkite, kad elektros grandin, kuri tiekia elektr AHT grindinio ildymo sistemai yra
pajungta per 30 mA RCD (srovs skirtumin apsaug.
Visada ildymo kilimlio laidus sujungimo dutje ar dutse junkite lygiagreiai.
sitikinkite, kad bendra lygiagreiai jungiam ildymo kilimli srov nesiekia 80% paymtos ant
sujungimo duts, saugiklio ar jungtuko. (Kilus neaikumams pasikonsultuokite su pardavju ar
profesionaliu elektriku).
Visada naudokite atskir valdymo termostat ir sujungimo dut atskiruose kambariuose su
AHT ildymo sistema. Kiekvieno AHT termostato maksima li srov yra 16amper. Jei vieno kambario
srov yra didesn u 16 amper, paskirstykite srov naudodami kelet termostat arba naudokite
kontaktori. (Skaiiavimams naudokite gamintojo pateikiam lentel).
Visada naudokite ilum izoliuojani mediag po ildymo kilimliais. Tai pagreitins ilimo
laik ir sumains energijos katus. Jei grind apiltinimo nra visai arba jo ilumin vara R yra maesn
nei 0.1 m2*K/W, reikia vadovautis gamintojo instrukcijomis.
Visada po plyteli ar betono dangos rengimo leiskite iditi betonui/klijams. Patartinagrindinio
ildymo sistemos nejungti 7-30 dien. Divimo laikotarpiui nustatytivadovaukits gamintojo
instrukcijomis.
Visada:
Pastaba: Jei montuosite minkt grind dang (vinilin ar linoleumo), ildymo kilimlius
udenkite maiausiai 6mm storio savaime isilyginaniu miiniu arba lateksu.
Pastaba: Visus elektros pajjungimo darbus atlikti privalo kvalifikuotas elektrikas.
Pastaba: Montuotojas privalo atlikti darbus pagal galiojanius standartus ir reikalavimus.
Prie pradedant montuoti AHT grindinio ildymo kilimlius sitikinkite, ar turite visas
papildomai reikalingas mediagas ir priemones:
109 /138
Elektros sujungim dut naudojama ildymo kilimli laid sujungimui.

eminimo tinkl reikalingas, kai montuojate ildymo kilimlius drgnose patalpose,
tokiose kaip vonios, virtuvs, saunos, tualetai ir t. t.
PASTABA: AHT rekomenduoja naudoti AHTGN eminimo tinkl.
Patalpos termostat tai leidia valdyti patalpos temperatr. Patalpos termostatas turi
turti du sensorius:
Patalpos temperatros sensorius.
Grind temperatros sensorius.
Voniose naudokite termostat tik su grind temperatros sensoriumi. Js galite naudoti iuos
termostatus ir kitose drgnose patalpose, bet tai neprivaloma.Kitoms patalpoms naudokite termostatus su
oro ir grind sensoriais.
PASTABA:AHT rekomenduoja naudoti pilnai programuojamus AHT skaitmeninius termostatus,
kurie leis jums pajusti dar didesn ekonomij ir lankstum sukuriant savaitinius ildymo planus.
Programuojamas grindinio ildymo termostatas Auraton 2016 ir Auraton 2016p
110 /138
ASOCIACIJA
111 /138
Rekomenduojam termostat
termostat sra galima rasti firmos kataloguose.
kataloguose
RCD (Skirtumins
s srovs
srov apsaug)- dll tinkamo modelio pasikonsultuokite su pardavju.
pardav
Dl detalesnss informacijos taip pat galite kreiptis AHT atstovus.
Prie pradedant dirbti vertinti:
Kieta ilumins
s izoliacijos mediaga naudojama efektyviam ildymui kaip ilumos izoliatorius
po grindinio ildymo kilimliais
liais akmens tipo grindyse. ios i
iltinimo
ltinimo mediagos daniausiai
da
parduodamos kaip plots
s ir bna
b pagamintos ir put poliuretano
uretano ar polistireno. i
i ploki tipas turt
ASOCIACIJA
112 /138
bti minimaliai EPS70. i ploki ilumin vara R turt bti 0.1 - 0.3 m2*K/W. (*) Atkreipkite
dmes pastab esani emiau.
Minkta ilumins izoliacijos mediaga naudojama efektyviam ildymui kaip ilumos
izoliatoriuspo grindinio ildymo kilimliais visose ne akmens tipo grindyse. ios iltinimo mediagos
daniausiai parduodamos kaip rulonai. ios mediagos ilumin vara R turt bti 0.1 - 0.3 m2*K/W. (*)
Atkreipkite dmes pastab esani emiau.
(*) Pastaba: Patartina naudoti ilumins izoliacijos mediagas, kurios yra maiausiai 6mm (1/4 colio)
storio ir turi 0.02-0.06 W/m*K (0.035-0.1 Btu/h*ft*oF) ilumin laidum, bet galima naudoti ir kitokio
storio ir iluminio laidumo mediagas. Svarbu, kad mediagos ilumins varos reikm R bt 0.1 - 0.3
m2*K/W.
Svarbi pastaba: Montuojant ilumins izoliacijos mediag po kilimine danga, reikia atkreipti
dmes, kad ilumins izoliacijos mediagos ilumins varos R reikm bt didesn u kilimins
dangos ilumins varos R reikm.
Elektrinis pajungimas
Pastaba: Visi elektriniai sujungimai turi bti atlikti kvalifikuoto elektriko.
Svarbu! Stipriai prisukite visus sujungim vartus, kad bt geras kontaktas.
1. Elektros sujungim dut montuokite aukiau grind lygio atsivelgiant elektrosaugos
reikalavimus.
2. Termostatas montuojamas 1.5 m auktyje nuo grind lygio. Vieta termostatui parenkama kuo toliau
nuo ilumos altini, toki kaip idiniai, krosnels, tiesiogini sauls spinduli, lang, dur ar kit
ilumos altini, kurie gali takoti temperatrinius reimus.
Pastaba:
Vonios patalpose naudokite termostatus tik su vienu grind temperatros davikliu. io
tipo termostatus galite naudoti ir kitose lapiose patalpose, tokiose kaip virtuv, bet tai nra
privaloma.
Visur kitur naudokite termostatus su patalpos ir grind temperatros davikliais.
Rekomenduojamus termostatus rasite firmos kataloguose.
3. Dut ir termostat pajunkite taip kaip parodyta schemoje.
113 /138
Elektrinis prijungimas
4.Pajunkite grind temperatrin davikl prie termostato ir pritvirtinkite j tarp dviej ildymo kilimli.
Jis turt bti pritvirtintas maiausiai 50 cm nuo sienos.
Pastaba: Patikrinkite ar daviklis nesilieia su ildymo juosta.
5.Pamatuokite ildymo sistemos var ir usiraykite reikm. Patikrinkite ar gautas rezultatas atitinka
atspausdint antkilimlio pakavimo.
6.Patikrinkite izoliacijos reikmes naudodami Megger testerir usiraykite reikmes. sitikinkite, kad nra
joki izoliacijos problem.
7. Jei montuojate ildymo kilimlius drgnose patalpose (vonios, virtuvs, saunos arba 50 cm nuo bet
kokios kriaukls ar metalinio renginio:
a. Itieskite eminimo tinkl vir AHT grindinioildymo kilimlio. Jei reikia, priklijuokite
eminimo tinkl prie ildymo kilimlio lipnios juostos pagalba.
b. eminimo tinkle laid atveskite t pai elektrinisujungim dut kaip ir grindinio ildymo
kilimlio laidus.
c. Elektrini sujungim dutje pajunkite eminimotinklo laidus
8. ildymo kilimli laidus poromis atveskite elektros sujungim dut. sitikinkite, kadlipdukai su
kilimli ymjimu vis dar yra pritvirtinti ant laid. Jei reikia, galite patrumpinti laidus, bet markiravimo
lipdukus palikite pritvirtintus prie sutrumpint laid.
9. Nuvalykite izoliacij kiekvienam ymtam laidui ir paruokite juos sujungimams.
10. Sujunkite visus tos paios spalvos laidus.
11. Sujungim dutje prijunkite kiekvien tos paios spalvos laid prie vieno sujungimo.
12. Pajunkite tos paios spalvos laidus prie sujungimo viename gale ir termostato kitame gale.
13. Prijunkite laidus prie termostato vodovaudamiesi Principine Pajungimo Schema
14. junkite ildymo sistem (naudokits termostato vartotojo vadovo nurodymais) pusvalandiui, kad
ibandyti ar sistema dirba tvarkingai. Labai svarbu patikrinti ar yla kiekvienas kilimlis.
15. Ijunkite ildymo sistem (vadovaukits termostato vartotojo vadovu).
16. Kai kilimliai yra atvs galite kloti grind dang. Jei montuojate klijuojamojo tipo grind dang
(kilimai, mediena, vinilas ar linoleumas), pirmiausia padenkite kilimlius apie 6mm storio elastingu
savaime isilyginaniu skiediniu.
114 /138
Svarbu! Montuojant klijuojamojo tipo grind dang, nejunkite ildymo sistemos tol, kolklijai
nebus visikai idiv. Dl klij divimo trukms pasikonsultuokite su klij gamintoju ar pardavju.
Rudas termostato laidas patalpintas vamzdelyje
Mlynas termostato laidas patalpintas vamzdelyje
Grind daviklio laidas einantis nuo termostato ir patalpintas vamzdelyje
ildymo kilimli rudi laidai
ildymo kilimli mlyni laidai
115 /138
Prisiminkime dar vienos kostrukcijos termostato naudojimo galimybes.
116 /138
117 /138
6.25.3.Elektrinio grind ildymo A ir auktesns energins

s klas
klass pastatuose atskir
element rengimas
rengimas pagal DEVI
Elektrinio grind ildymo teisingas rengimas gali enkliai slygoti galutin rezultat A ir
auktesns energins klass pastat
past ilumin sunaudojim ir tuo paiu efektyvum. Kadangi, kaip jau ir
minjome, i principo rengimo technologijos tokiuose
okiuose pastatuose yra analogikos, ppasikartokime dar
kart atskirus grind ildymo elementus firmos DEVI pavyzdiuose
pavyzdiuose.
ASOCIACIJA
118 /138
Naudojant kilimlius Dmesio!

mesio!
Grindtemperatrosjutikl
jutiklreikiakitilankstvamzdel,kuriovienasgalas
galasuaklintas,apsauganttokiub
dujutiklnuoubetonavimo.Minimalus
nuoubetonavimo.
lankstaus
vamzdelioskersmuo,kadjutikl
jutiklbtgalimajkiti,7mm.Vamzdelreikiaklotigriovel,paruotgrindyse
prieklojantildymokilimlius(r.aliaesant
lius
pav.),jisturieitigilynildomgrindzonmadaug50cm.
ildymokilimliaidaniausiaiyranaudojamivonioseirvirtuv
liaidaniausiai
se,taiaugalibtiklojamitaippatirkitosereno
vuojamosepatalpose.
Instaliuojamagaliaapskaiiuojamatokiupatbdu,kaipirbetoninigrindsutiesioginiuildymuatveju.
Apskaiiavusildymogaliirpasirinkusatitinkam
ir
kiliml,reikiasitikinti,arjistilpsprieinamamegrindpl
ote.Jeiguprieinamasplotasyraper
yrapermaas,reikiapasirinktimaesnkilimliokomplekt,otrkstamildymogali
papildytikituilumosaltiniu(pavyzdiui,rankluos
kituilumosaltiniu(pavyzdiui,rankluosidiovintuvu).
ASOCIACIJA
119 /138
in
id
nir
G s
ildymo kilimlio klojimo 8,5 m2vonios kambaryje pavyzdys
ildymokilimliklojimas.
DEVI
ildymokilimliaimontuojamiplyteliklijarilyginamojomiiniosluoksnyje.VisiDEVIildymokilimliaiyr
a50cmploio,ojilgisnuo1miki24m.
Kadangigamyklojeparuotkilimlitrumpintinegalima,labaisvarbuyratinkamaijparinktipagalpata
lposmatmenisirform.Kilimlismontuojamasklojantvienaliakitostinkleliojuostas,priekuripritvirtintasil
dymokabelis.Pastovausustatymozonas(pavyzdiui,klozetasarbide)aplenkiame,perkirpdamitinklel(negali
maperkirptikabelio!)
irpakreipdamikilimlatitinkamakryptimi.Tokiubduildymokilimlgalimapaklotinetgiantlabainetaisyklin
gosformospaviriaus.
Labai svarbu tinkamai parinkti grind ildymo valdymo rang. Kaip buvo minta pradioje,
grind ildymo reguliatori gaminama vairi konstrukcij ir galimybi. Imokime taisyklingai rengti
dar vienos konstrukcijos valdikl.
Devireg Touch imanusis elektroninis termostatas

DEVIreg Touch yra pirmasis grind ildymo termostatas su lieiamo ekrano valdymu,
turintis intuityv valdym, kaip ir naujausi imanieji telefonai. Jam tinka vairi gamintoj elektrinio
grind ildymo termostatams skirti apdailos rmeliai ir jutikliai. Pasiymintis novatoriku click-fit
dizainu, DEVIreg Touch silo greit ir lankst sprendim beveik kiekvienai elektrinio grind ildymo
sistemai.
DEVIreg Touch galima integruoti jau veikiani sistem, diegiant proting, taiau
paprastatnaujinim, pasiymint energijos taupymo savybmis, siekiant sumainti ildymo katus,
nemainant komforto. Visai tai pasiekiama vos 2 coli ekrano prisilietimu.
Lengvas naudoti, DEVIreg Touch turi 15 minui tikslumo nustatymo laikmat.
Naudojant lieiam ekran, laiko nustatymus galima kopijuoti i vienos dienos kit, arba
skirtingus temperatros lygius, nustatytus kievienai dienai, pritaikyti individualiam gyvenimo bdui. Prie
120 /138
vis i privalum prisideda termostat rinkoje vienintel 5 met garantija, visikai ilaisvinanti nuo
rpesi montuotojus ir galutinius vartotojus.
DEVIreg Touch yra elektroninis programuojamas termostatas, naudojamas elektra ildom
grind kaitinimo element valdymui. Termostatas skirtas tik stacionariam montavimui, jis gali bti
naudojamas tiek viso kambario, tiekkomfortikam grind ildymui.
Kai kurios papildomos savybs:
Keli sistem palaikymas.
Suderinamas su keliais treij ali NTC jutikliais.
Termostato nustatymus galima nurodyti prie montuojant ir kelti termostat, naudojant internete
sugeeruot kod, arba kopijuoti i termostato panamontavim.
Nuotolin prieiga prie termostato po montavimo, naudojant interneto kodo ssaj
Mantavimo reikalavimai
Prie montuodami sitikinkite ar atjungtas maitinimas;
Svarbu: kai termostatas naudojamas grind ildymo elemento valdymui, esant medinms ar
panaios mediagos grindims, visuomet naudokite grind jutikl ir niekuomet didiausios grind
temperatros nenustatykite daugiau nei 35 0C.
Termostat montuoti privalo galioti ir kvalifikuoti montuotojai, vadovaujantis vietiniais
statymais;
Termostatas turi bti prijungtas prie maitinimo altinio per jungikl, atjungiant visus polius;
Termostat visuomet prijunkite prie nepertraukiamo maitinimo altinio;
Termostato neturi veikti drgm, vanduo, dulks ir pernelyg didelis kartis;
121 /138
Prijunkite termostat pagal prijungimo schem
ildymo kabelio ekranas turi bti prijungtas prie maitinimo kabelio nulinimo laidininko
naudojant atskir jungt.
Pastaba: Grind jutikl grindyse visuomet montuokite vamzdelyje.
Sumontuokite ir prijunkite termostat
122 /138
Termostat pritvirtinkite prie potinkins ar pavirins montavimo duts, abiejose pusse

prisukdami vartais.
Udkite korpus;
Udkite ekrano modul.
Svarbu: NESPAUSKITE ant ekrano atgal viet spusdelsdami ekrano modul;
I pradi kraukite 15 valand, kad visikai sikraut termostato baterija. Dingus maitinimui,
dabartin diena ir laikas isaugomi 24 valandas. Visi kiti nurodymai isaugomi.
Nustatymai
Pradiniai nustatymai turi bti nurodomi, kai renginys jungiamas pirm kart:
1.Naudodami deinje pusje esanias rodykles pasirinkite savo kalb. Tuomet virutiniame deiniajame
kampe paspaud klavi
patvirtinkite.
123 /138
124 /138
125 /138
126 /138
Po vis darb baigimo, ypatingai A ir uktesns energins klass pastatuose, patartina atlikti
termografin kontrol. Toks, iuo metu jau nesudtingas ir nebrangus metodas, pads laiku nustatyti
darb kokyb ir vertinti rezultatus.
127 /138
Viduryje patalpos kabelis suklotas per tankiai arba per auktai
7. SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS POVEIKIO PRIEMONS IR

BDAI
Organizuojant ir vykdant darbus elektros renginiuose, mogaus apsaugai nuo elektros srovs,
statins elektros, elektromagnetini lauk ir elektros lanko poveikio turi bti vykdomos organizacins bei
technins priemons.
Techninms priemonms priskiriami techniniai veiksmai, utikrinantys darbo vietose darbuotoj
saug ir sveikat (apsaugantys dirbaniuosius nuo prisilietimo prie tamp turini dali atjungimai,
atjungt srovini dali eminimai, enkl ikabinimas ir darbo vietos aptvrimas, kad darbuotojai
nepriartt neleistinais atstumais prie tamp turini dali ir paaliniai mons nepatekt vykdom
darb zon, izoliuot ranki ir priemoni naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo
darb kategorijos.
Darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti taikomi ie apsaugos nuo elektros poveikio bdai:
1. apsaugini priemoni naudojimas;
2. paemintos tampos naudojimas. Paeminti tamp leidiama tik tam tikslui skirtais
transformatoriais ar kitais taisais, bet draudiama tam tikslui naudoti autotransformatorius;
3. skiriamj transformatori, kuri antrin apvija elektrikai atskirta nuo pirmins apvijos,
naudojimas;
4. rengini su dviguba arba sustiprinta izoliacija naudojimas;
5. renginiams nustatyt vardini parametr nevirijimas;
6. garsins ir regimosios signalizacijos naudojimas;
7. skirtumins srovs apsaugos greitai veikiani komutacini aparat naudojimas;
8. signalini spalv, apsaugos nuo elektros enkl naudojimas;
9. potencial suvienodinimas;
10. tampos ijungimas, renginio atjungimas ir tampos nebuvimo patikrinimas;
128 /138
11. ekranuojani komplekt naudojimas;

12. elektros rengini srovei laidi korpus eminimas arba nulinimas.
Leidiami ir kiti apsaugos nuo elektros poveikio bdai, kurie nustatyti ir leidiami Lietuvos
standart, tarptautini IEC (Tarptautin elektrotechnikos komisija), CENELEC (Europos
elektrotechnikos standartizacijos komitetas) standart arba atitinkantys kitus Lietuvos Respublikoje
galiojanius darbuotoj saugos ir sveikatos norminius teiss aktus.
7.1.Organizacins priemons
Darbuotoj saug ir sveikat utikrinanios organizacins priemons yra:
1. asmen, atsaking u darbuotoj darb saug, paskyrimas vadovaujantis mons dokumentais;
2. u saug darb vykdym atsaking asmen parinkimas ir paskyrimas;
3. darb forminimas nurodymu, pavedimu ar technins prieiros tvarka;
4. darb organizavimas pagal sudaromas sutartis su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis;
5. leidimas ruoti darbo viet ir leisti dirbti;
6. leidimas dirbti;
7. elektros renginiuose vykdom neelektrotechnini darb prieira;
8. perklimas kit darbo viet;
9. darbo pertraukos bei darbo baigimo forminimas.
Veikianiuose elektros renginiuose gali bti dirbama:
1. pagal darb vadovo nurodym;
2. pagal darb vadovo pavedim;
3. technins prieiros tvarka.
Darbdavys arba jo galiotas asmuo, atsivelgdamas vietines slygas ir kriterijus, sudaro darb,
atliekam pagal nurodymus ir pavedimus, sraus.
Vykdant darbus pagal sudaromas sutartis, darb saugos atsakomybs ribos tarp susitariani ali
nustatomos atitinkamose sutartyse.
7.2.Darb vykdymas pagal nurodymus
Nurodymas tai raytin darb vadovo uduotis saugioms darbo slygoms utikrinti, vykdant
nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradios ir pabaigos laikas ir saugaus
atlikimo slygos, brigados sudtis ir u darbuotoj saug ir sveikat atsakingi asmenys. Jis iduodamas
dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais. i forma mons technikos vadovo sprendimu gali bti
iplsta, papildyta lentelmis, tekstais ir keliamais reikalavimais, nemainaniais darbuotoj saugumo.
Perduodant nurodym ryi priemonmis, vien nurodymo blank upildo iduodantis asmuo, kit j
priimantis, arba iduotas nurodymas siuniamas faksu ar elektroniniu patu.
Darb, atliekam pagal nurodymus, sraai sudaromi vadovaujantis iais kriterijais:
1. I kategorijos darbai, iskyrus darbus, atliekamus valdymo, automatikos, ryi renginiuose bei
antrinse relins apsaugos ir elektros energijos apskaitos grandinse, elektros instaliacijoje, kai auktosios
129 /138
tampos renginiai yra u nuolatini aptvar arba toliau, nei nurodyta Saugos eksploatuojant elektros
renginius taisykli (toliau Taisykli) aisykli 3 ir 4 prieduose;
2. II kategorijos darbai auktosios tampos renginiuose ir darbai suieduotame emosios tampos
tinkle;
3. darbai sprogioje aplinkoje;
4. darbai, kuriuos atlieka ne elektrotechnikos darbuotojai, ir j saugai utikrinti reikalinga
elektrotechnikos darbuotojo prieira;
5. bandymai paauktinta tampa ne stacionariose laboratorijose;
6. darbai emosios tampos dvigrandse oro linijose arba jei jose yra sankirt su veikianiomis oro
linijomis, arba jos yra indukuotos tampos zonoje.
Iduoti nurodym, skaitant jo pratsim, leidiama ne ilgesniam kaip 30 kalendorini par laikui.
forminus darb baigim, nurodymas saugomas 30 kalendorini par.
Pagal nurodym turi dirbti ne maiau kaip du darbuotojai, t. y. ne emesns kaip VK darb
vykdytojas ir PK brigados narys arba ne emesns kaip VK priirintysis ir brigados narys.
Pakeisti brigados sudt gali tik darbuotojai, idav nurodym, arba juos pakeit asmenys, turintys
teis duoti nurodymus dl darbo tuose elektros renginiuose. Pakeitim formina darb vykdytojas darb
vadovo leidimu. Darbuotojui, trauktam brigados sudt, leidiama pradti dirbti tik prie darb pradi
pasiraytinai iklausius tikslin instruktavim.
Nurodymas laikomas galiojaniu, kai antroje nurodymo lentelje forminamas leidimas ruoti darbo
viet ir leisti dirbti pagal nurodym.
Nurodymas nustoja galioti:
1. kai pasibaigia galiojimo laikas;
2. kai pasikeiia darb vykdymo slygos, iskyrus derinimo darbus, kai valdymo grandines reikia
jungti tamp, jungtuv pripildyti oro;
3. kai pakeiiamas darb vykdytojas;
4. kai, nebaigus vis nurodyme ivardyt darb, rengin btina jungti tamp;
5. laikui, kuriam darbus sustabdo darbuotoj saug ir sveikat kontroliuojantys asmenys.
Brigadai leidiama duoti vien nurodym vykdyti paeiliui vieno tipo darbus keliose
transformatorinse, skirstymo punktuose, transformatori pastotse (objektuose) ar viename objekte
keliuose prijunginiuose bei oro ir oro kabeli linijose, jei visos darbo vietos iki darbo pradios yra
paruotos, o nurodymo skiltyje Darbo vietos paruotos. Liko jungta tampa ikart nurodomi vis darbo
viet elektros renginiai ir j dalys, kuriuose lieka jungta tampa. Dirbant su perjimais i vienos darbo
vietos kit toje paioje oro linijoje, kai ji atjungta ir eminta atjungimo vietose, brigadai leidiama
perkelti i vienos darbo vietos kit kilnojamuosius emiklius. Apie emikli udjim ir numim
kiekvienoje darbo vietoje turi bti rayta nurodymo eilutje Kiti reikalavimai.Perjimai i vienos darbo
vietos kit turi bti forminami nurodymo 4 lentelje ir tik visikai ubaigus darbus visose darbo vietose
leidiama jungti tamp.
130 /138
Darb vykdytojui galima irayti kelis skirtingus nurodymus, bet darbai tuo paiu metu gali bti
vykdomi tik pagal vien nurodym.
Leidimus vykdyti technines priemones, ruoti darbo viet ir leisti dirbti pagal pavedimus bei
nurodymus operatyvini darbuotoj valdomuose ar tvarkomuose elektros renginiuose duoda
operatyviniai darbuotojai, visuose kituose elektros renginiuose darb vadovas, idavs pavedim ar
nurodym, arba kitas darbdavio galiotas asmuo. Elektros renginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai
operatyviniai darbuotojai, leidimus vykdyti technines priemones, ruoti darbo viet ir leisti dirbti duoda
vietiniai operatyviniai darbuotojai, gav operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos renginius,
leidim.
7.3.Nurodymo pildymo nuostatos
Visi nurodyme atlikti raai privalo bti aiks, be pataisym, neupildytos eiluts perbrauktos.
Nurodym numeracij ir pildymo tvark nustato darbdavys ar jo galiotas asmuo.
Nustatant tvark, reikia vadovautis nuostata, kad eilutje Pavedama nurodoma konkreti uduotis
ir tiksli darbo vieta arba ruoas prijunginiai, KL ir OL ruoai ir t. t., raomas tikslus renginio
dispeerinis pavadinimas, darbo vietos ribos, OL atram, tarp kuri bus vykdomi darbai, numeriai.
Eilutje Kiti reikalavimai nurodoma:
1. atskiros operacijos ar darbo vietos, kurias turi stebti darb vadovas;
2. leidimas darbo metu laikinai atjungti stacionarius ar nuimti kilnojamus emiklius;
3. darbo klimo kranais vadovo vardas, pavard, paymjimo numeris;
4. pavojing darb ir darb su potencialiai pavojingais renginiais vadovai;
5. nurodomi darbo vietoje esantys neatjungti auktesns kaip 50 V kintamosios arba 75 V
nuolatins tampos vairios paskirties laidai, trosai ir t. t.;
6. jei remontui atjungtas OL ruoas lieka indukuotos tampos zonoje, nustatomos ir nurodomos
priemons saugai utikrinti;
7. bandymo paauktinta tampa atlikimas bei vadovo skyrimas bandymams, jei renginiuose
remonto ir bandymo darbai atliekami pagal t pat nurodym;
8. leidimas jungti rengin baigus darbus;
9. leidimas, derinant ar reguliuojant komutacin aparat, operatyvins srovs ir pavaros galios
grandines jungti tamp ar jungtuv pripildyti oro;
10. darb organizavimas ir personalo apsauga, virijus leistinus elektromagnetinio lauko dydius.
Gali bti nustatomos ir kitos priemons saugai utikrinti, kurias gali skirti darb vadovas.
Eilutje Darbo vietos paruotos. Liko jungta tampa nurodomi ariausiai prie darbo vietos
esantys renginiai arba j dalys, linij ruoai, kuriuose liko jungta tampa.
Darbdavys ar jo galiotas asmuo gali parengti papildomas nurodym pildymo nuostatas.
7.4.Darb vykdymas pagal pavedimus
131 /138
Pavedimas tai raytin darb vadovo uduotis darbui ir btinoms darbuotoj saugos ir sveikatos
priemonms utikrinti, atliekant darbus vienoje darbo vietoje ir ne ilgiau kaip vien dien.
Darb, atliekam pagal pavedimus, sraai sudaromi vadovaujantis iais kriterijais:
1. trumpalaikiai ir nedidels apimties II kategorijos darbai, neivardyti darb, atliekam pagal
nurodymus, srae;
2. I kategorijos darbai, atliekami relins apsaugos ir automatikos (toliau vadinama RAA),
valdymo, ryi ir apskaitos rengini grandinse, kai auktosios tampos srovins dalys yra u nuolatini
aptvar arba toliau, nei nurodyta 3 ir 4 prieduose;
3. planiniai darbai transformatorinse, skirstymo punktuose, transformatori pastotse su slyga,
kad teritorijoje, transformatori pastots patalpoje nra tampos, iskyrus sav reikmi, apvietimo,
valdymo automatikos, signalizacijos ir RAA grandines, ir viengrandse emosios tampos oro linijose, jei
darbo ruoe nra sankirt su veikianiomis oro linijomis ir nra indukuotos tampos;
4. auktosios tampos rengini izoliacijos varos matavimas megometru.
Dirbant pagal pavedim, btina vykdyti visas darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti reikalingas
techninespriemones. Technins priemons turi bti atliekamos pagal darb vadovo, davusio pavedim,
uduot. Pagal pavedim darbus turi vykdyti ne maiau kaip du elektrotechnikos darbuotojai, vienas i j
darb vykdytojas turi bti ne emesns kaip VK. Elektros energijos apskaitos, matavim, automatikos ir
RA bei ryi renginiuose gali dirbti vienas tuos renginius priirintis VK darbuotojas, turintis teis bti
darb vykdytoju su slyga, kad udar skirstomj auktosios tampos rengini srovins dalys turi bti
u nuolatini aptvar, o dirbant atvirose skirstyklose, neturi bti galimybs atsitiktinai priartti prie
auktosios tampos srovini dali ariau, kaip nurodyta 7.1.lentelje.
7.1. lentel Saugs atstumai nuo moni ir j naudojam ranki bei prietais iki tamp turini
dali
7.5.Darb vykdymas technins prieiros tvarka

Darbai, vykdomi technins prieiros tvarka, tai darbai, kurie nenurodyti darb, vykdom pagal
nurodymus ir pavedimus, srauose.
132 /138
Darbus technins prieiros tvarka gali atlikti vienas PK darbuotojas. Aukiau kaip 1,3 m nuo
perdenginio arba ems paviriaus darbus vykdo ne maiau kaip du darbuotojai, kuri vienas turi turti
pradin kategorij (PK).
7.6.Technins priemons
Vykdant darbus veikianiuose elektros renginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, technins
priemons, susijusios su rengini atjungimu ir eminimu, btinos darbuotoj saugiam darbui utikrinti,
nustatomos duodant nurodym arba pavedim. Vykdant darbus technins prieiros tvarka, technins
priemons, btinos darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti, nustatomos darbuotoj saugos ir sveikatos
instrukcijose. Kitos technins priemons gali bti nustatytos darb vykdymo technologinje
dokumentacijoje arba darbuotojo nuoira.
Technins priemons darbuotoj saugai ir sveikatai utikrinti parenkamos ir nustatomos
atsivelgiant darb, vykdom veikianiuose elektros renginiuose, kategorijas.
7.7.Pirma kategorija. Darbai, vykdomi ant tamp turini dali arba arti j
Prie pirmos kategorijos darb priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis kno dalimis,
rankiais arba darbo priemonmis lieiamos tamp turinios dalys arba priartjama prie tamp turini
dali.
Prie vykdant darbus ant arba arti tamp turini dali turi bti vykdytos ios technins
priemons:
1. jei galima, atjungiama tampa i vis gretim elektros rengini arba j dali. Nesant galimybs
atjungti, ios dalys udengiamos izoliaciniais atitinkamos tampos apdangalais;
2. darbo vietos ribose paliekamos neatjungtos tik tos tamp turinios dalys, ant kuri bus
dirbama. ios dalys gali bti tik prieais dirbantj arba iimtiniais atvejais i priekio ir i vieno ono;
3. naudojam darbo priemoni ir ranki neizoliuotos dalies matmenys negali bti lygs ar didesni u
atstum tarp skirting fazi srovini dali;
5. dirbant naudojami tik gamintojo nurodytu bdu patikrinti darbams skirti izoliuoti rankiai;
6. atliekant matavimus, naudojamos matavimo lazdos, matavimo repls ir tam skirti prietaisai;
7. remontuojam srovini dali untavimas atliekamas specialia ranga.
Dirbant arti tamp turini dali, darbo metu turi bti utikrinta, kad dirbantieji neprisiliest prie
greta esani tamp turini dali.
Dirbant i izoliuojanio renginio aiktels, turinios laido potencial, liesti girliand izoliatorius
ir armatr, turinius skirting negu laidas potencial, perduoti ir paimti rankius ir taisus i darbuotoj,
esani ne aiktelje, draudiama.
Sujungti remontuojamos fazs elementus, turinius skirtingus potencialus (pvz., laidus ir
girliandas), arba juos atjungti reikia naudojant aki ir veido apsaugos priemones ir mvint dielektrines
pirtines.
Draudiama priartti ariau kaip 1 m prie apsaugos nuo perknijos troso.
133 /138
Draudiama dirbti linijoje, turinioje tamp, nepalankiomis meteorologinmis slygomis (esant

rkui, lyjant, sningant, tamsiu paros metu, puiant stipriam vjui). Sprendim, ar galima dirbti iame
punkte nurodytomis slygomis, priima darb vykdytojas.
7.8.Antra kategorija. Darbai vykdomi atjungusrengin
Prie antros kategorijos darb priskiriami darbai ijungtuose elektros renginiuose, kai dirbantysis
kno dalimis, rankiais ar darbo priemonmis nepriartja prie tamp turini dali ariau nei 7.1. ir 7.2.
lentelse nurodytais atstumais.
7.2. lentel Saugs atstumai nuo mechanizm, bei klimo main, esani veikimo ir
prasportavimo padtyje iki tamp turini dali.
Elektros renginio vardin tampa

Iki 1000 V
Auktesn kaip 1000 V (iki 35 kV)
Auktesn kaip 35 kV (iki 110 kV)
Atstumas iki tamp turini dali nuo mechanizm

bei klimo main, esani darbo ir transportavimo
padtyje, nuo strop, krovini griebtuv ir krovini,
metrais
0,5
1,0
1,5
3,5
6,0
Prie pradedant vykdyti darbus atjungus tamp, turi bti vykdytos emiau nurodytos technins
priemons tokia tvarka:
1. ijungti tamp;
2. atjungti rengin. Nesant technins galimybs atjungti rengin, galima apsiriboti tampos
ijungimu;
3. imtis priemoni ivengti savaiminio arba klaidingo komutacini aparat sijungimo;
4. ikabinti enklus, draudianius jungti tamp;
5. patikrinti, ar nra tampos;
6. nustatyta tvarka eminti;
7. paruoti darbo viet (vykdyti Taisykli 93 punkte nurodytas priemones).
Draudiantis jungti tamp enklas Nejungti! renginiuose dirbama kabinamas ant elektros
aparat, kuriais tampa ijungiama ar atjungiama, pavar ranken arba elektros aparat valdymo
element.
tampa patikrinama specialiai tam skirtais ibandytais ir patikrintais tampos indikatoriais.
134 /138
Ibandytas indikatorius tai toks indikatorius, kuris yra ibandytas gamintojo nustatyta tvarka ir
nepasibaigs bandymo galiojimo ar naudojimosi juo terminas.
Patikrintu laikomas toks indikatorius, kurio veikimas prie tikrinant juo tampos nebuvim
atjungtame renginyje buvo patikrintas specialiu prietaisu ar gamintojo nurodytu bdu arba elektros
renginiuose, turiniuose tamp.
Naudojantis tampos indikatoriumi, btina vykdyti jo gamintojo instrukcijoje nurodytas saugos
priemones.
Kitomis priemonmis ir bdais tikrinant tampos nebuvim atjungtuose elektros renginiuose, reikia
vadovautis atjungiamo renginio gamintojo nurodytais bdais.
renginio eminimu laikomas atjungt fazi srovini dali sujungimas elektros grandine su
eminimo renginiu.
Elektros renginio srovins dalys eminamos emikliais, trumpikliais arba specialiai tam skirtais
stacionariai rengtais taisais.
Kilnojamuoju emikliu eminama jo antgal prijungus prie eminimo renginio, kit jo gal
(galus) specialiomis izoliacinmis lazdomis tuoj pat, patikrinus tampos nebuvim, prijungus prie
eminamo renginio srovini dali. emiklis nuimamas atvirkia tvarka. Auktosios tampos renginiai
kilnojamaisiais emikliais su specialiomis izoliacinmis lazdomis eminami mvint dielektrinmis
pirtinmis. Tai atlieka du asmenys vienas VK, kitas PK, o nuima vienas VK asmuo. emosios tampos
renginiuose kilnojamuosius emiklius su specialiomis izoliacinmis lazdomis udeda ir nuima vienas
VK asmuo. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose eminama stacionariais eminimo peiliais, tai
tikrinti tampos nebuvimo nebtina. Jungiant komutacini aparat rankinio valdymo pavaras, btina
mvti dielektrines pirtines.
Prijungimu prie ems laikomas kilnojamojo emiklio vieno galo prijungimas prie elektros
rengini eminimui skirt viet arba kit emint konstrukcij ar tais.
enklas EMINTA kabinamas elektros renginiuose ant jungt stacionari emikli pavar
ranken (iskyrus kai eminimo peiliai jungiami nuotoliniu bdu).
Kitomis priemonmis ir bdais eminti atjungtus elektros renginius draudiama.
Darbo vietai paruoti taikomos ios priemons:
1. darbo vietos aptvrimas;
2. darbo vietos rib ir kit pavojing zon paenklinimas apsaugos nuo elektros spjamaisiais
enklais STOK! TAMPA;
3. atstum tarp dirbanij ir tamp turini dali, kurie nurodyti 7.1. ir 7.2. lentelse,
utikrinimas;
4. dirbant emosios tampos renginiuose, kai nemanoma udti kilnojamj emikli, btina i
vis darbo vietos pusi, i kur gali atsirasti tampa, udti izoliuojanius antdklus, skydus, irmas
(intarpus) arba pavaras, elektros spintas, kameras, aparat gaubtus ir pan. urakinti specialiais uraktais
arba atjungti elektros rengin maitinanius laidus (ynas);
5. darbo vietos paenklinimas leidiamaisiais enklais;
135 /138
6. be i priemoni, darbo vietos riboms ir pavojingoms zonoms paymti gali bti naudojamos ir
kitos darb saugos normini akt nustatytos priemons. iuo atveju jos nepakeiia Taisyklse nustatyt
enkl. Kitos vizualins informacijos priemons taikomos tik kaip papildanios pagrindines.
Dirbant relins apsaugos, automatikos, valdymo, sav reikmi ir elektros matavim grandinse,
administracini, buitini, gamybini, gyvenamj patalp, kini pastat bei sandli vidaus elektros
renginiuose, kur nra galimybs eminti ar tai atlikti pavojinga, leidiama dirbti neeminus, o tik
vykdius ias priemones:
1. atjungti rengin i vis pusi, i kur gali bti jungta tampa. Atjungiama komutaciniu aparatu,
turiniu matom nutraukim. Jei yra saugikliai, tai juos reikia iimti (isukti). Kai komutacinis aparatas
neturi matomo nutraukimo, reikia nuo komutacinio aparato atjungti remontuojam elektros rengin
maitinanius laidus (ynas) ir juos izoliuoti arba aparat ijungti ir, nesant galimybs techninmis
priemonmis ukirsti keli klaidingam jungimui, pastatyti instruktuot asmen, kuris neleist renginio
jungti;
2. btina vykdyti priemones, neleidianias atsitiktinai jungti tampos darbo viet (urakinti
komutacini aparat pavaras, urakinti spintas ar patalpas, kuriose yra komutaciniai aparatai, atjungti
komutacini aparat valdymo ir jgos grandines, komutacini aparat kontaktus atskirti izoliaciniu tarpu
ar gaubtu ir pan.). Atjungimo vietose ikabinti enkl NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA;
3. darbo vietoje patikrinti, ar nra tampos ant srovini dali.
7.9.Treia kategorija. Darbai, vykdomi neijungus tampos, toli nuo tamp turini dali
Prie treios kategorijos darb priskiriami darbai alia neijungt elektros rengini, kuri metu
kno dalimis, rankiais ar darbo priemonmis nepriartjama prie tamp turini dali ariau nei 7.1. ir
7.2. lentelse nurodytais atstumais.
Vykdant darbus emosios tampos elektros renginiuose gali bti naudojamos ios technins
priemons:
izoliuojamieji skydai;
izoliuojamosios irmos;
aptvarai.
Vykdant darbus auktosios tampos elektros renginiuose gali bti naudojami tik aptvarai.
Vykdant darbus, nesusijusius su oro linijos eksploatavimu, neijungus oro linijoje tampos ir esant
pavojui j atliekantiems asmenims nukentti nuo elektros srovs ar elektromagnetinio lauko, btina
elektrotechnikos darbuotoj prieira. Elektros tinkl apsaugos taisyklse nustatytais atvejais btina gauti
linij eksploatuojanios mons ratik leidim. Dirbant btina vadovautis iuos darbus
reglamentuojani darb saugos, kit normini akt ir linij eksploatuojanios organizacijos nustatytais
reikalavimais.
Vykdant remonto darbus oro linij apsauginse zonose su klimo kranais ir savaeigiais keltuvais
monms kelti, mechanizm operatorius privalo turti PK, darbus leidiama vykdyti tik pagal nurodym.
136 /138
Dirbant iose zonose mainomis ir mechanizmais, leidiama prie tamp turini srovini dali
priartti atstumais, ne maesniais, kaip nurodyta 4 priede.
Dirbant iose zonose neijungus tampos, main ir mechanizm ant pneumatini rat srovei
laids korpusai turi bti eminti tiems renginiams reikalingo skerspjvio emikliu.
7.10. Darbo vietos, kur buvo taikytos technins priemons, sutvarkymas
Ubaigus darb, darbo vieta sutvarkoma tokia tvarka:
ivedami darbuotojai (brigada);
darb ubaigimas forminamas nurodymas;
nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai;
nuimami darbo vietos ir pavojing zon rib aptvarai;
nuo elektros renginio srovini dali atjungiami kilnojamojo emiklio galai;
nuo ems atjungiamas kilnojamojo emiklio galas.
Sutvarkius darbo viet, nustatyta tvarka forminamas visikas darb ubaigimas ir, prie atliekant
jungimo operacij, nuimamas enklas NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA. enklus Nejungti!
renginiuose dirbama leidiama nukabinti tik asmeniui, kurio pavard rayta enklo lentelje, arba j
pakeitusiam asmeniui.
8. SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Elektros instaliacijos rengimas yra sudtingas procesas apskritai, o ypatingai jo kompleksikumas
pasireikia A ir auktesns energins klass pastatuose. ia ypatingai svarbus darbuotojo
isilavinimas bendraisiais klausimais, gilus instaliuojam rengini konstrukcini ir technini
galimybi painimas ir mokjimas jas taikyti praktikoje. Todl technologiniame aprae buvo
skiriamas didelis dmesys svarbesni konstrukcij ir technologij nagrinjimui, kad vykdantis darbus
elektrikas gebt racionaliai ir saugiai juos atlikti.
iuo metu norminiais dokumentais nra reglamentuojami reikalavimai elektros instaliacijai
konkretizuojant juos btent A ir auktesns energins klass pastatams. Todl technologiniame aprae
pagrindinis dmesys kreipiamas vedanij firm naujausiems gaminiams ir naujausioms
technologijoms, pabriant, kartu, ir galiojani normini akt reikalavim vykdym. Jau vien
prisilaikant Elektros rengini rengimo taisykli reikalavim galima enkliai takoti elektros
energijos sunaudojim, ypatingai apvietimo srityje ir taip gerinti pastat energin efektyvum
artinant j parametrus prie A klass.
Vykdant darbus ruoiant vietas galinms ir paskirstymo dutms, skydams ar skydeliams,
visuomet vienaip ar kitaip paeidiamos pastat konstrukcijos. Todl Technologiniame Aprae didelis
dmesys kreipiamas toki viet sandarinim, ilaikant bazins konstrukcijos ilumin var.
Pateikiamos pirmaujani kompanij technologijos ir sandarinimo gaminiai.
Darbus A ir auktesns energins klass pastat instaliacijose turi teis atlikti tik specialiai pagal
suderint program apmokytas elektrotechninis personalas, kurio paymjime yra atitinkamas raas.
137 /138
Darb technologijos, rengimai ir instaliavimo priemons turi bti nustatyta tvarka suderinti ir
atitikti i Taisykli reikalavimams.
138 /138

ENERGOTRAIN Zemos Itampos Irenginiu Montavimas

Uploaded by

Document Information

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

ENERGOTRAIN Zemos Itampos Irenginiu Montavimas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

TECHNOLOGINIS APRAAS

emos tampos elektros rengini montavimas

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS .......................................................................................................................... 4

Pagrindins vartojamos svokos ir santrumpos........................................................................................................... 4

SKYRIUS. NUORODOS ................................................................................................................................................... 10

SKYRIUS. TECHNOLOGINIO APRAYMO TIKSLAS PASKIRTIS ........................................................................... 12

SKYRIUS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS APRAYMAS ........................................................................................... 12

SKYRIUS. TECHNOLOGIJOS PANAUDOJIMO SRITIS .............................................................................................. 19

SKYRIUS. EMOS TAMPOS ELEKTROS RENGINI MONTAVIMO TECHNOLOGIJA...................................... 17

Elektros instaliacijos. Bendrieji reikalavimai ............................................................................................................. 17

Instaliacijos rys. Elektros laidai ir kabeliai, j tiesimo bdai ................................................................................. 22

Atviroji elektros instaliacija patalpose ....................................................................................................................... 28

Paslptoji elektros instaliacija patalpose .................................................................................................................... 26

Elektros instaliacija pastogse.................................................................................................................................... 27

Lauko elektros instaliacija.......................................................................................................................................... 27

Bendrosios elektros instaliacijos montavimo taisykls ir normos .............................................................................. 28

Laid sujungim ir prijungim techniniai reiklavimai ............................................................................................... 29

Skydeli, rozei, jungikli ir skirstomj ir galini dui viet nuymjimas ................................................... 33

Skirstomj ir galini dui vietos paruoimas ir montavimas .............................................................................. 34

Kiaurymi, vageli per sienas bei perdangas pramuimas ir ikalimas .................................................................... 45

Kabelini kanal, kopi montavimas ..................................................................................................................... 45

Paslptosios instaliacijos laid, kabeli klojimas....................................................................................................... 51

Galios ir automatikos skydeli surinkimo instrukcija ................................................................................................ 55

viestuv, rozei, jungikli statymas ir prijungimas............................................................................................... 52

Apvietimo, galios skydeli montavimas................................................................................................................... 61

Vis sujungim skydeliuose atlikimas ....................................................................................................................... 61

Skaitikli rengimas ir prijungimas ............................................................................................................................ 64

6.24.viestuv ir j valdymo rengini montavimas A ir auktesns energins klass pastatuose..........................................74

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Organizacins priemons ......................................................................................................................................... 135

Darb vykdymas pagal nurodymus .......................................................................................................................... 136

Nurodymo pildymo nuostatos .................................................................................................................................. 138

Darb vykdymas pagal pavedimus .......................................................................................................................... 138

Darb vykdymas technins prieiros tvarka .......................................................................................................... 139

Technins priemons ................................................................................................................................................ 140

Antra kategorija. Darbai vykdomi atjungus rengin ................................................................................................ 141

SKYRIUS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS.................................144

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

1. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

Pagrindins vartojamos svokos ir santrumpos

iame technologiniameaprayme naudojamos tokios pagrindins svokos ir santraukos:

vadas) arba Prijungimo linija(vok. Hausanschlussleitung) linija, susidedanti i atvado ir vado,

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Komercin elektros apskaita elektros energijos apskaitos prietais ir j schemose naudojam

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Papildomoji izoliacija nepriklausoma izoliacija, skirta apsaugai nuo tiesioginio prisilietimo

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Sausa patalpa patalpa, kurioje santykinis oro drgnumas ne didesnis kaip 60 %.

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Transformatori pastot (toliau pastot) 35 kV ir auktesns tampos elektros tinklo dalis,

6. Galios elektros rengini rengimo taisykls. Patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

3. SKYRIUS. TECHNOLOGINIO APRAYMO TIKSLAS PASKIRTIS

4. SKYRIUS. ENERGETIKOS SEKTORIAUS APRAYMAS

Energetikos sistemos struktrinschema

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Elektros perdavimo linija laid ir kabeli visuma, skirta elektros perdavimui;

LIETUVOS STATYBININK ASOCIACIJA

Elektros energetikos sistemos struktrinschema

tamp lygiai Lietuvoje.

TN-S tinklo schema