Klojiniu Technologijos Apzvalg

5
TURINYS

1. PAVEIKSU IR LENTELIU SARAAS ......................................................... 7
1.1. Paveikslai............................................................................................................................. 7
1.2. Lenteles................................................................................................................................ 7
2. [VADAS .......................................................................................................... 8
3. [VAIRIU TIPU KLOJINIU SISTEMU TECHNOLOGIJOS APVALGA 10
3.1 Klojini tipai ir naudojimo sritys. Bendrieji reikalavimai keliami klojiniams.................. 10
3.2 Monolitini pastat statybos technologija slankiuosiuose klojiniuose.............................. 15
3.3 Monolitini pastat statyba dideli skyd klojiniuose...................................................... 19
3.4 Monolitini pastat statybos triniuose perstatomuosiuose klojiniuose technologija ...... 24
3.5 Nenuimam klojini sistemos ........................................................................................... 28
3.6 Vertikali konstrukcij betonavimas savaime pasikelianciuose klojiniuose .................... 31
4. IUOLAIKINES KLOJINIU SISTEMOS.................................................... 33
4.1 DOKA sienini klojini Framax sistemos apvalga ir technines charakteristikos .... 34
4.2 HUNNEBECK sienini klojini Manto sistemos apvalga ir technines
charakteristikos.............................................................................................................................. 45
4.3 PILOSIO sienini klojini P300 sistemos apvalga ir technines charakteristikos..... 55
5. ANALIZAVIMO METODIKOS PARINKIMAS ........................................ 61
5.1 Metodik apvalga ............................................................................................................ 61
6. SIENINIU KLOIJINIU SISTEMU PALYGINIMAS................................... 67
6.1 Klojini sistem palyginimas, taikant ekspertin metodika.............................................. 67
6.2 Variant pirmenybes nustatymas, remiantis artumo idealiam takui kriterijumi .............. 73
7. IVADOS IR PASILYMAI ....................................................................... 85
6
8. LITERATROS SARAAS......................................................................... 87
9. PRIEDAI........................................................................................................ 89

7
1. PAVEIKSJ IR LENTELIJ S\RAAS
1.1. Paveikslai

1. Slankieji klojiniai (pjvis ir vaizdas i viraus)
2. Sieniniai klojini skydai i sudeting reguliuojam element
3. Dideli matmen perdangos klojini sistema(dar vadinama stal sistema)
4.Trini perstatomj klojini konstrukcines schemos
5. Trini perstatomj klojini imontavimo schemos
6.Surenkamoji monolitine perdanga su liktiniais gelbetonio klojiniais
7.Liktinio klojinio montavimas statybos aikteleje panaudojant krana
8.Statramsciai ir sijos po surenkamosiomis perdangos ploktemis (nenuimamieji klojiniai)
9. Bendras konstrukcijos su nenuimamaisiais gelbetoniniais klojiniais vaizdas
10. Slenkancij klojini fazes
11. Hierarchine savybi struktra
12. Varianto racionalumo reikme
1.2. Lentels

1 lentele. Rodikli reikmingum [vertinim suvestine
2 lentele. Ekspertini [vertinim suvestine
3 lentele. Sienini klojini apibudinanci rodikli vidutines reikmes
4 lentele. Rodikli suvestine
5 lentele. Variant prioretikumas
8
2. JVADAS

Darbo aktualumas. Lietuvoje taikomos naujos statybines technologijos nera naujove, bet i
vis silom technologij irinkti efektyviausia, ekonomikiausia, technologikiausia yra
problemika. iame baigiamajame magistro darbe silomas klojini efektyviausio varianto
parinkimo algoritmas. Yra daug [vairi klojini tip ir technologij. Kaip gi parinkti
ekonomikiausia varianta, kaip [sitikinti, kad mums silomas geras, kokybikas produktas.
iame darbe yra nagrinejami [vairi kompanij klojini tipai ir silomas algoritmas
efektyviausio varianto parinkimui, naudojant ekspert ir artumo idealiam takui metoda.
Kaip rodo praktika, tinkamai organizavus darbus, monolitine statyba daugeliu atvej yra
pranaesne u Lietuvoje taikomas tradicines statybas, t.y. surenkamaja, mrin, karkasin,
medin. Pagereja statybos techniniai - ekonominiai rodikliai, sutaupoma cemento, metalo, kuro,
maesnes sumines darbo sanaudos bei kapitaliniai [dejimai kuriant gamybines industrines bazes.
Monolitini pastat konstrukcij mazgai yra patvaresni, o del to dideja konstrukcij laikancioji
galia, didesnis patikimumas, geriau panaudojamos betono ir armatros stiprumo charakteristikos,
sumaeja [detini detali skaicius, gereja pastato eksploatacines savybes, geresni atitvarini
konstrukcij iluminiai rodikliai, dideja atsparumas ugniai ir pastato ilgaamikumas.
Monolitiniai pastatai gali bti statomi [vairiais technologiniais metodais, kuri pasirinkima
paprastai lemia klojiniai. Jie bna: surenkamieji pastatomieji i ma skyd; surenkamieji
pastatomieji i dideli skyd; pakeliamieji perstatomieji; triniai perstatomieji; blokiniai;
slankieji; horizontaliai judantieji; tuneliniai; nenuimamieji; ildantieji; pneumatiniai.
Tyrim objektas. Klojinys - tai liejimo forma, skirta [vairioms betoninems konstrukcijoms.
[vairios konstrukcijos kelia [vairius reikalavimus klojiniams. Todel pasaulyje yra daug racionali
sistem ir metod: klojiniai pamatams, apvalioms ir staciakampems kolonoms, sijinems ir
plokcioms perdangoms, normalaus aukcio ir superauktoms sienoms, apvalioms sienoms,
utvankoms, auktiems fasadams, tiltams, tuneliams, kanalams, meno gamini dalims ir t.t.
Pasaulyje yra daug [vairi kompanij, kurios silo klojinius monolitiniam betonavimui.
Lietuvos rinka ukariavo tokios [mones: Peri", ,,Doka", Pilosio, Ringer, Hunnebeck",
Bauma, Baumann-Mostostal". Vis [moni klojini sistemos yra panaios, taciau kai kuriais
aspektais jos visgi skiriasi. Klojini [sigijimas reikalauja dideli investicij, nuoma yra pigesnis
variantas, bet kiekvienu atveju sprendimas, kokio tipo klojinius pasirinkti, reikalauja svari
argument, kodel vienas klojini tipas efektyvesnis u kita. Kiekviena kompanija silo plat
9
klojini asortimenta. Kaip isirinkti pat[ efektyviausia, technologikiausia ir ekonomikiausia
varianta?
Darbo tikslas ir udaviniai. Variantai lyginami ir efektyviausias variantas renkamas,
atsivelgiant [ prioritetikuma pagal ekspert metoda. Tam, kad bt irinktas geriausias
variantas, reikia analizuoti vis variant kokyb bei kaina. Vertinant variantus, btinai reikia
remtis kai kuriais rodikliais. [vertinus visus rodiklius remiantis artumo idealiam takui metodu
atliekamas variant lyginimas.
Darbo tikslas:
Inagrineti Lietuvoje naudojamus trij skirting gamintoj sieninius klojinius, irinkti
efektyviausia, technologikiausia ir ekonomikiausia varianta.
Tikslui pasiekti keliami ie udaviniai:
Atlikti trij skirting gamintoj klojini apvalga.
Atlikti lyginimo metodik analiz ir parinkti tinkamiausia.
Remiantis ekspert metodu sudaryti variant lyginimo algoritma.
Variant lyginima pagr[sti COPRASkompiuterine programa.

10
3. JVAIRIJ TIPJ KLOJINIJ SISTEMJ TECHNOLOGIJOS APVALGA
3.1 Klojini tipai ir naudojimo sritys. Bendrieji reikalavimai keliami
klojiniams.

Pagrindine klojini paskirtis - betono miiniui, kol jis nesukietejo, suteikti reikiama forma ir
leisti jam pasiekti numatyta stipruma. Klojiniai turi bti pakankamai stands, nekeisti padeties ir
matmen, neviryti leistin deformacij perimant technologines apkrovas, klojamo ir tankinamo
miinio sleg[. Tam tikrais atvejais klojiniai turi atlaikyti armatros, [detini detali ir kit
[rengini krv[. Klojiniai turi [takos konstrukcijos betono paviriaus kokybei, jo stiprumui bei
ilgaamikumui. Atsiradusios [vairios poros,. [dubos ar ikyos tampa irimo del alcio ar
agresyvij poveiki idiniais, gadina estetine ivaizda. Priklausomai nuo betonuojamos
konstrukcijos matmen, jos ryio su kitomis konstrukcijomis, padeties emes paviriaus
atvilgiu, klojiniai turi bti ne tik pakankamai stiprs, bet ir stands, neturi deformuotis. Nuo
klojini deformatyvumo priklauso ne tik j stiprumas ir konstrukcij betonavimo darb kokybe,
bet ir darb imlumas [rengiant pacius klojinius betonavimo metu bei atliekant monolitini,
betonini ar gelbetonini konstrukcij apdaila. Jeigu sumontuot klojini konstrukcijos
pavirius yra kreivas, geometriniai matmenys pakit ir yra kitoki nukrypim del nepakankamo
standumo, gali atsirasti papildom tutum ir oro psli tankinant betona. Vibravimo metu
klojiniai, nors ir nesmarkiai, gali atokti nuo anksciau sukloto ir pradejusio kieteti betono, gali
prateketi cemento pienas, paviriuje atsiranda gurgul, aptak. Norint utikrinti klojini
standuma, svarbu, kad bt pakankamai standios bei stiprios j atramines konstrukcijos. To
neutikrinus stands klojiniai gali deformuotis, pakisti betonines konstrukcijos forma.
Svarbus reikalavimas, keliamas klojiniams - vienodas tos pacios paskirties klojini element
deformavimasis. Jei betonuojant sienas ar perdangas, atskiri tos pacios funkcines paskirties
klojini elementai deformuosis iki leistin rib nevienodai, gali labai nukenteti visa konstrukcija,
jos pavirius.
Visi klojini sujungimai turi bti taip pat stiprs ir stands. Atskir skyd sudurtines siles
turi bti sandarios, nepraleisti cemento pieno ir skiedinio. Neturi bti isikiusi suvirinimo ar
jungimo sili, taip pat atri kamp, apvad ir kit nukrypim, didinanci klojini sukibima su
betonu ir gadinanci jo paviri. Didel [taka monolitini, betonini ir gelbetonini
konstrukcij paviriaus kokybei turi klojini pavirius, betonavimo metu besilieciantis su betonu.
11
Del statom monolitini ir gelbetonini konstrukcij [vairoves reikalingi [vairs klojini tipai ir
konstrukcij formos, suteikiancios konstrukcijoms reikalinga konfigracija.
Pagal betonuojam konstrukcij padet[ erdveje, j funkcin paskirt[ bei geometrin forma
klojiniai naudojami:
a) vertikalioms statini dalims statyti (pastat sienoms, atraminems sienutems, kolonoms
ir kt);
b) horizontalioms ir pasvirusioms statini dalims statyti (perdangoms, stog
konstrukcijoms ir pan.);
c) kreiviesiems paviriams sudaryti (arkoms, skliautams, kevalams ir pan.); sienoms ir
perdangoms betonuoti (patalp, kanal ir kitokios paskirties pastat ir statini);
d) pamatams betonuoti.
Pagal konstrukcinius poymius klojiniai skirstomi [ tipus ( 1 lentele ).
Pagal naudojam mediag tipa klojiniai gali bti: mediniai, metaliniai, nemetaliniai ir
mirieji. Pneumatiniams klojiniams naudojama speciali lanksti oro nepraleidianti mediaga.
Klojini savybes byloja ir apie j efektyviausio naudojimo sritis statant monolitines betonines
ir gelbetonines konstrukcijas (1 lentele) [13].
Daugkartinio naudojimo klojiniai daromi i serijini pramoneje gaminam mediag,
tvirtinamj detali ir kt.
2.1 lentele. Klojini tipai ir naudojimo sritys
Klojiniai Konstrukcijos charakteristika Naudojimo sritis
Surenkamieji,
statomi i ma
skyd
Skydai iki 1,8 m ilgio ir iki 0,6 m plocio.
Nedidelio sunkio, tad galima montuoti ir
imontuoti rankomis. Skydams surinkti
naudojamos tvirtinamosios priemones
(spyriai, temples ir kt. elementai) taip pat
turi bti nesunkios, leidiancios lengvai
surinkti skydus ir pastatyti [vairios formos
bei konfigracijos klojinius. Mai skydai
surenkami [ didesnius ir atitinkamai
sumontuojami.
[vairi tip monolitinems ir
gelbetoninems konstrukcijoms ([vairios
formos vertikaliesiems, horizontaliesiems
ir kitokiems paviriams sudaryti
naudojami kartu su dideli matmen
skydais), nedideli tri ir sudetingos
konfigracijos konstrukcijoms ir j
dalims betonuoti; betonuoti nedidelese
erdvese ir plotuose.
12
Surenkamieji,
statomi i
dideli skyd
Skydai dideli matmen (nuo 1 - 2 m iki
2,4-3,0 m ilgio ir 0,3; 0,6; 0,9 bei 1,2 m
plocio). Kampini skyd matmenys taip
pat [vairs (0,3x0,3x2,4(3,0); 0,3x0,3x1,2
m ir kt). Naudojami specials
sujungiamieji ir tvirtinamieji elementai.
Prie io tipo klojini priskiriami
laikantieji ir technologines apkrovas
perimantys elementai; betonavimo
pastoliai.
Dideli matmen ir masyvioms
konstrukcijoms - [vairi pastat sienoms,
perdangoms betonuoti.
Pakeliamieji-
perstatomieji
Susideda i skyd, speciali laikomj
bei jungiamj element ir kelimo
prietais. Nuo betonuojamo paviriaus
pakeliami atskirai. Jie leidia betonuoti
[vairaus skerspjvio aukcio
konstrukcijas. Tai atliekama pakeliant ir
keiciant atstumus tarp klojini.
Kintam skerspjvi konstrukcijoms ir
statiniams betonuoti (dmtraukiai, siloso
statiniai, auinimo boktai, tilt atramos ir
kt.).
Blokiniai Sudedami i atskir blok, sudaro iki 40
m2 klojinio paviri. Svoris priklauso nuo
blok ir esti nuo 30 iki 100 kg.
Udarosioms pavienems konstrukcijoms
bei vidiniam udar ertmi paviriui
betonuoti, gyvenamiesiems namams, lift
achtoms statyti. Naudotini kolonoms,
pamatams, rostverkams ir kitoms
panaioms konstrukcijoms betonuoti.
Klojiniai Konstrukcijos charakteristika Naudojimo sritis
Triniai
perstatomieji
Statomi [ betonuojamos konstrukcijos ar
statinio vieta sudaro n arba r skerspjvio
forma. Montuojami ir imontuojami
tokios pat formos sekcijomis, r formos
montuojamos sekcijos sudaro n forma.
Gyvenamj ir visuomenini pastat
sienoms ir perdangoms, panaiems kitos
paskirties statiniams betonuoti:
poeminems perejoms, nedideli ang
tuneliams ir pan.
13
Horizontaliai
perstumiami
Horizontaliai perstumiami pagal
betonuojamos konstrukcijos ilg[.
Susideda i veimelio su ratais, keturi
vertikalij statramsci, tarpusavyje
sutvirtint sijomis, ir klojini skyd. Jei
nera veimelio, perstumiama kitaip.
Horizontali ilg arba udaro didelio
perimetro skerspjvio konstrukcijoms
statyti. Taip pat atraminems sienoms,
vandens kanalams, kolektoriams,
tuneliams, statomiems atviruoju bdu, ir
kitiems panaiems statiniams.
Slenkamieji Susideda i skyd, pritvirtint ant rem,
darbo aikteles, pakeliamojo mechanizmo
(domkrat) ir stoties, reguliuojancios
keliamj mechanizm (domkrat)
veikima, bei kit element. Visa
konstrukcine sistema pakeliama pagal
betonavimo eiga.
Auktoms vertikaliosioms
gelbetoninems konstrukcijoms ir
statiniams betonuoti. Pirmenybe teikiama
pastovaus skerspjvio per 30 m aukcio ir
ne maiau kaip 12 cm konstrukcijos
storio statiniams.
Tuneliniai Bet kokie klojiniai, kurie gali [ilti nuo
prie j pritaisyt ildymo [rengini ir turi
temperatros kontroles ir reguliavimo
sistema.
[vairi tuneli, udar, dideli kanal
apdailai ar betonuoti papildomai.
Nenuimamieji Tai [vairi mediag ploktes, kurios
ubetonuotos lieka kaip konstrukcijos
dalis, ir inventoriniai elementai, laikantys,
kol betonas sukietes iki reikiamo
stiprumo.
Visi io pobdio klojiniai ar dalis
(vienos ploktumos) klojini ubetonavus
nenuimami. Jie paliekami kaip apdailos,
apsaugos nuo [vairi poveiki,
konstrukcijos sluoksniai. Gali bti
ilumos izoliuojamieji ir atlikti kitas
funkcijas.
Pneumatiniai Susideda i udaro lanksciojo oro
pripsto kevalo arba pneumatini
laikancij element ir reikalinga
konstrukcijos forma atitinkancio kevalo.
Darbine padetis palaikoma reguliuojant
oro sleg[.
Kreiviesiems statiniams: arkoms,
skliautams, gelbetoniniams kevalams
statyti. Taciau j matmenys yra riboti, nes
gali susidaryti per dideli krviai, ir
klojini konstrukcija tampa sudetinga.

Reikalavimai, keliami klojini stiprumui ir pastovumui:
14
Betonuojant keliami klojiniai yra veikiami [vairi apkrov: savojo svorio, betono ir
armatros mases, apkrov, sukelt moni ir [ranki, transporto, poveikio tankinant (vibruojant)
ir kit veiksni.
Auktesniems klojiniams turi [takos ir vejo apkrovos. Klojiniai gali bti veikiami vertikaliai ir
horizontaliai. Vadinasi, del apkrov veikimo pobdio jie gali ne tik suirti, bet ir netekti
stabilumo.
Klojiniai turi bti parinkti taip, kad atlaikyt ias apkrovas:
Vertikaliasias:
a) savaj[ ir pastoli sunk[; jis nustatomas pagal klojini matmenis ir mediagas; jei klojiniai ir
pastoliai mediniai, j triniai tankiai esti: spygliuoci medienos -600 kg/m3, lapuoci - 800
kg/m3;
b) vieiai sukloto betono miinio mas; betono su kietj uolien skaldos ar vyro upildais -
2500 kg/m3, kit tip beton - pagal faktikaj[ sunk[;
c) armatros tinkl, karkas ir kit dirbini sunk[, perduodama klojimams. is rodiklis imamas
pagal projekto duomenis, o jei j nera, taikomas 100 kg/m3 gelbetonines konstrukcijos sunkis;
d) darbinink su [rankiais, transporto mechanizm, kurie veikia klojinius bei paklotus ir juos
palaikancius pastoli elementus, sukeliama krv[. Realiai ir skaiciuojant laikoma, kad tai - 2,5
kPa;
e) apkrovas nuo vibruojamojo betono miinio; laikoma, kad ios horizontaliosios apkrovos slegia
2 kPa;
Horizontaliasias:
a) vejo sleg[ arba siurbima;
b) vieiai sukloto betono miinio mases sleg[ [ klojini onus.
c) apkrovas nuo smgi ir kitoki sukretim, tiekiant betono miin[ [ klojinius (priklauso nuo
betono miinio tiekimo [ klojinius bdo, 3 lentele).
d) apkrovas, atsirandancias del betono miinio vibravimo - 4 kPa vertikalij klojini plotui. [13]
Daniausiai klojiniams gaminti naudojamas metalas. Skydas ar dalis, besiliecianti ir su
betonu, gali bti daroma i metalo, medienos, vandeniui atsparios faneros ir kit mediag.
Racionaliausi klojiniai yra tokie, kuri laikomieji elementai metaliniai, o ploktumos,
besilieciancios su betonu - i medienos, vandeniui atsparios faneros, plastik. Daniausiai
naudojama vandeniui atspari 10 ir daugiau milimetr storio fanera. Fanera turi bti padengta
sintetine (polimerine) danga, kuri ilgina naudojimo laika, sumaina sukibima su betonu,
gaunamas lygus ir kokybikas jo pavirius. Reikia atkreipti demes[, kad dregme i betono [ fanera
15
nepatekt per jos kratus (briaunas), nes jie daniausiai bna nepadengti polimerinemis
dangomis. Todel kartais tokie skydai, panaudoti 2-3 kartus, praranda reikiama kokyb. Gali bti
naudojama ir kitoki ri fanera, taciau jos paviriai turi bti apsaugoti nuo vandens [gerimo.
Klojiniams naudojamo metalo tempiamasis, lenkiamasis ir gniudomasis stiprumas turi bti
ne maesnis kaip 210 MPa, kerpamasis 130 MPa, vietinis glemiamasis 160 MPa [7]. Klojiniams
naudojama mediena turi bti ne emesnes kaip antros ries. Klojini, kuri viena ploktuma
lieciasi su betonu, medienos dregnis turi bti ne didesnis kaip 18 %. Daniausiai klojiniams
naudojama spygliuoci mediena: pu ir egli. Normalios kokybes medienos i spygliuoci
lenkiamasis stiprumas turi bti ne maesnis kaip18 MPa, gniudomasis 114 MPa.

3.2 Monolitini pastat statybos technologija slankiuosiuose klojiniuose

Slankieji klojiniai labiausiai tinka aukt (10-12 aukt ir auktesni), kompaktiko plano ir
vienodo pagal aukt[ skerspjvio pastat betonavimui. Slankiuosiuose klojiniuose betonuojamos
ne plonesnes kaip 12 cm vertikalios sienos.
Slankieji klojiniai - tai trine pagal sien perimetra [rengta forma, kuri betonuojant sienas,
keliama hidrauliniais kelikliais. Svarbiausi j elementai yra skydai, keliklio remai, darbo
paklotas, kabamieji lopiai, sien ayse [statyti keliklio strypai, kelikliai (1 pav.). Keliklio remai
yra laikantieji elementai, prie kuri kabinami skydai, lopiai, darbo paklotas. J konstrukcija
standi, suvirinta ir taip apskaiciuota, kad atlaikyt visas apkrovas, tarp j ir betoninio miinio
oninio slegio, sukibimo su betonu, trinties, laikinj apkrov, klojini mases. Keliklio remai
gaminami U raides pavidalo, o kai statomi kampuose arba sien sankirtose kampiniai arba
kryminiai. Ant keliklio rem statomi kelikliai, kurie remdamiesi [ keliklio strypus kelia visa
klojinio konstrukcija. Kintamo storio sienas galima betonuoti [ iuos klojinius [stacius
papildomus skydus arba intarpus. Klojini skydai daniausiai bna metaliniai arba mirs (i
metalinio karkaso ir vandeniui atsparios faneros arba plastiko).
Daugiasluoksnems sienoms betonuoti ant keliklio rem pritvirtinami specials
termoizoliacinio sluoksnio fiksatoriai. Trinciai sumainti klojini skydai montuojami taip, kad
klojinys platet [ apacia. Skydas (daniausiai 1-1,2 m ilgio) [gauna trapecijos forma-apacioje
paplateja po 5-7 mm (arba 1/500-1/200) [ abi puses.
16

1 pav. Slankieji klojiniai (pjvis ir vaizdas i viraus):
a- klojini konstrukcija, b- klojini blok montavimo seka; 1 - klojini skydai, 2 - strypas
kelikliui tvirtinti, 3 - keliklio remo sija, 4 - keliklis, 5 - statramstis, 6 - darbo grindys, 7-
aptvaras, 8 - ioriniai kabamieji klotiniai, 9 - vidiniai kabamieji klotiniai; I- vidini blok
montavimas achmatikai, II- armatros statymas, III- likusi blok montavimas, IV- skyd
montavimas pagal iorin[ kontra

Klojiniai keliami kelikliais, kurie remiasi [ klojiniuose [statytus strypus. Kelikliai, kildami
strypais, kartu kelia ir klojinius. Daniausiai naudojami hidrauliniai 30 mm ingsnio kelikliai ( 55
t keliamosios galios), reciau elektromechaniniai ir pneumatiniai.
Pirmiausia nuo pagrindo paviriaus, ant kurio reikes montuoti klojinius, nuvalomas ir
nuplaunamas purvas. Po to patikrinamas pastato skersini ir iilgini ai statmenumas,
paymimi sien kontrai. Kad klojinys bt pastatytas tiksliai, montavimo pagrindo lygumas
17
tikrinamas nivelyru. Klojini apatine briauna turi bti 2-3 cm aukciau u labiausiai isikius[
pagrindo taka. Klojiniai gali bti surenkami betonavimo vietoje arba ant stend krano veikimo
zonoje. Surenkama greiciau, kai pirminiam surinkimui naudojami specials konduktoriai, kuriais
surenkami klojini bloko vidiniai skydai. Ioriniai skydai renkami betonavimo vietoje po to, kai
bloko vidiniai skydai sumontuoti, sureguliuoti ir ufiksuoti. Klojini blokus galima montuoti
achmatikai, tada patogiau montuoti pacius klojinius ir sienos armatra, lengviau alinti
skiedinio nuotekas betonavimo pradioje. Atstumai tarp sumontuot klojini blok turi atitikti
sien stor[, tikrinama klojini skyd aukcio vidyryje.
Sumontavus ir patikrinus vis klojini blokus, statomi keliklio remai, darbo grindys, stogelis
su aptvaru ir kelikliai. Keliklio remai statomi statmenai ant skyd: keliklio rem statramsciai
idestomi tiksliai vertikaliai, o sijos horizontaliai vienoje ploktumoje. Vidini ir iorini lopi
pakabos [statomos prie keliant klojinius, o lopiai pakelus klojinius [ 3-5.5 m aukt[. Kad vasara
sumaet klojini skyd deformacijos nuo temperatros, jie nudaomi baltai, o i sauletosios
puses kabinamos uuolaidos, taip pat udengiami ioriniai lopiai. Keliklio strypai [ keliklius
[statomi prie 1-2 dienas iki betonavimo. Strypai veliau ilginami priduriamais 3 m ilgio strypais.
Horizontali jungiamoji gelbetonio armatra prie vertikaliosios armatros tvirtinama
riamaja viela. Armavimo darbai padaromi greiciau, kai naudojamos specialios spyruoklines
savaros. Kad sudeta armatra nepasislinkt ir jos apsauginis sluoksnis bt reikiamo storio, ji
fiksuojama.
Slankiuosiuose klojiniuose betonuojama nenutrkstamai - visi technologiniai procesai ir
operacijos (armatros, [detini detali, termoizoliacinio sluoksnio dejimas, betonavimas,
klojini kelimas) atliekamos pagal grieta technologin seka, be pertrauk ir sustojim.
Tokia technologija garantuoja gera betono kokyb ir sparcius betonavimo tempus.
Prie betonavima [ statybviet atveama btin mediag (armatros ruoini, [detini
detali, keliklio stryp ir kt.). kad j utekt 2-3 darbo dienoms. Mediagas reikia sudeti
komplektais pagal tipus vienam auktui betonuoti. Visos mediagas ir mechanizavimo priemones
turi bti paruotos taip, kad per 3-3,5 h [ vis sien perimetru sumontuotus klojinius bt galima
pripilti madaug 70 cm aukcio sluoksn[ betono miinio. Betonavimo ir klojini kelimo norma 1-
1.5 m per pamaina. Ypac gera turi bti betono miinio kokybe kad klojiniams slenkant auktyn,
betonas ilaikyt jam suteikta forma. Betono miiniams ruoti naudojamas plastifikuotas
cementas, kurio riimosi pradia 2-3 h, pabaiga 6-8 h. Optimalus betono miinio slankumo
rodiklis yra 12 cm. Betono miinys paprastai ruoiamas mobiliuose automatizuotuose betono
maiymo [renginiuose, tiekiamas pagal grieta grafika. Lauko oro temperatra betonavimo metu
18
turi bti ne maesne kaip +15 C. Visa tai lemia reikalinga betono stipr[ ir optimal klojini
kelimo greit[. Slankiuosiuose klojiniuose betonuojama visa para trimis pamainomis; dirba
kompleksines brigados.
Labiausiai paplits betono miinio tiekimo i klojin[ bdas yra bunkeriu ir kranu, iverciant
betono miin[ i bunkerio ant pakloto. Statant labai auktus pastatus, karais tenka naudoti savikel[
krana, [rengiama lift achtoje arba laiptineje ir atremta [ laikanciasias pastato konstrukcijas.
Betono miinys aukte gali bti iveiojamas [vairaus tipo motoriniais veimeliais su iverciamu
kebulu arba paskirstomas juostiniais konvejeriais, sudarytais i 9-24 m ilgio unifikuotu sekcij.
I pradi klojiniai keliami [ 0.6-0.7 m aukt[. Tai viena i atsakingiausi operacij. Keliamus
klojinius reikia atidiai stebeti, nes betono miinys gali teketi pro plyius, o klojiniai deformuotis
ir prarasti stabiluma. Toliau betono miinys [ klojinius pilamas tolygiai ne storesniais kaip 20-25
cm sluoksniais (betonuojant plonas sienas iki 20 cm). Kiekvienas kitas sluoksnis klojamas prie
pradedant stingti anksciau paklotam sluoksniui. Pertraukos tarp klojini kelimo neturi bti
ilgesnes kaip 8 min, o per priverstines pertraukas keliklius reikia perjungti [ ingsnis vietoje
(nekeliant klojini) reima arba klojinius kelti letai. Kai oro temperatra aukta ar pucia sausas
vejas, betonas laistomas vandeniu ir apdengiamas [13].
Keliant klojinius, btina atidiai tikrinti j konstrukcij vertikaluma bei horizontaluma ir
tiksliai laikytis projekto nurodym. Kitaip statomas pastatas gali nukrypti nuo vertikales,
persiskirstyti apkrovos tarp kelikli bei j stryp, o betone atsirasti tutymi.
Klojini horizontalumas tikrinamas kontroline liniuote, pastatyta ant keliklio, ir ymemis ant
keliklio strypu. i ymi padeties tikslumas tikrinamas nivelyru kiekviena diena.
Del klojim praulnumo betonuojam sien kokybe nebna aukta, sienos skerspjvis bna
charakteringo eglutes pavidalo. Toks pavirius dailinamas utrinant skiediniu nuo kabamj
lopi, tvirtinam prie klojini. Utrinama rankomis arba utrynimo maina. Kartais ant
paviriaus specialiais ablonais daromi [vairs reljefiniai pieiniai arba gruobleta apdaila.
Statant pastatus slankiuosiuose klojiniuose, sudetingas ir atsakingas darbas yra perdang
[rengimas. Perdangos gali bti monolitines arba montuojamos i surenkam element.
Monolitines perdangos betonuojamos taip:
1) inventoriniuose perstatomuose klojiniuose atsiliekant nuo sien betonavimo per 2-3
auktus, o klojini statramscius atremus i emiau esancio aukto ibetonuotas perdangas;
2) taip pat, tik sienos ir perdangos kiekviename aukte betonuojamos vienu metu;
inventoriniuose klojiniuose, pakabintuose prie slankij klojini darbo aikteles;
i viraus [ apacia klojiniuose, pritvirtintuose prie aukciau ibetonuot perdang;
19
klojiniuose, pakabintuose prie aukciau ibetonuot pastato sien;
perdangos ploktes betonuojamos rsyje, po to keliamos gervemis.
Labiausiai paplit yra pirmasis ir antrasis perdang [rengimo bdai.
Betonuojant perdangas pirmuoju bdu, slankieji klojiniai sustabdomi ties antrojo arba treciojo
aukt perdang (skaiciuojant nuo betonuojamos perdangos) viraus yme ir po reimo ingsnis
vietoje klojiniai be betono miinio pakeliami 30-40 cm. Po to iardomas darbo grind paklotas ir
montuojami perdang klojiniai. Betono miinys tiekiamas pro anga darbo grindyse.
Kai pastale yra keli darbo barai, darbai planuojami taip, kad viename j betonuojamos
sienos, o kituose ruoiami klojiniai ir betonuojamos perdangos. Daniausiai naudojami keli (3-4)
perdang klojini komplektai, kurie paeiliui perstatinejami. Kai viename perdangos klojini
komplekte betono miinys kieteja, kitas komplektas imontuojamas, o treciasis montuojamas
kitos perdangos betonavimui.
[rengiant perdangas paeiliui kiekviename aukte, reikia naudoti standesnius klojinius, nes jie
be betono miinio pakeliami vir bsimos perdangos ir laikosi pakib ant ilg keliklio stryp.
Iorini sien klojini ioriniai skydai daromi 300-500 mm auktesni. Jie atlieka perdangos
galini klojini funkcijas ir fiksuoja pakeltus pastato kontro klojinius.
Slankiuosiuose klojiniuose siena betonuojama tol kol pasiekia perdangos altitud. Po to klojiniai
maesniu greiciu pakeliami [ tok[ aukt[, kad vidini skyd apacia atsirast ties bsimos
perdangos virutine altitude. Tada nuo klojini nuimamas darbo grind paklotas ir [rengtuose
perdangos klojiniuose betonuojama perdanga. Po to [ slankiuosius klojinius klojamas betono
miinys ir klojiniai toliau keliami.

3.3 Monolitini pastat statyba dideli skyd klojiniuose

Dideli skyd klojini konstrukcija gana paprasta. Sien ir perdang klojini skyd
matmenys atitinka pastato betonuojama narvel[ - skyd plotas bna 5-70 m ir didesnis. Galima
naudoti ir maesni matmen unifikuotus tam tikro modulio skydus, o i j surinkti dideli
matmen klojinio ploktes. Todel tokiuose klojiniuose galima betonuoti skirtingos plano
konfigracijos pastato narvelius. iuos klojinius danai naudoja usienio statybos firmos.
Pagrindinis klojini elementas (2 pav.) yra dideli matmen, daniausiai
karkasines konstrukcijos skydas. Karkasas gaminamas i metalo, darbine plokte gali
bti i metalo arba medienos (daniausiai i vandeniui atsparios faneros). Skyda
20
sustiprinta vertikalios ir horizontalios erdvines standumo briaunos, taip pat darbo
aikteles su aptvarais. Tiksliai pastatyti ir nuimti kiojinius padeda j apatineje dalyje
[rengti sraigtiniai kelikliai, o kad skydai neapvirst, juos laiko specialos atramos. Betono miinio
sleg[ laiko prieiniai skydai, sujungti suveriamaisiais vartais.
Virutiniai suveriamieji vartai daniausiai yra vir klojini ir lieka vir betonuojam sien
betono. Apatine suveriamj vart eile daniausiai idestoma ne aukciau kaip 10-15cm nuo
apacios taip, kad itraukus vartus, j kiaurymes likt po grindimis.

2 pav. Sieniniai klojini skydai i sudeting reguliuojam element

Originalios konstrukcijos dideli skyd klojiniai naudojami Vokietijoje. i klojini
vertikalios skydo santvaros reguliuojamos; jos lankstais pritvirtintos prie karkaso. Esant tokiai
konstrukcijai, galima keisti skyd matmenis (keiciant darbines ploktumas) ir skyd geometrija ir
taip pat gauti kreiv linij, atvirktinio [linkio ir kt. paviri. Skyd auktis daniausiai lygus
aukto aukciui. Skydai gaminami [vairi ilgi, bet j matmenys yra moduliniai. Klojini mase
60-75 kg/m, apyvartumas 200-400 kart, o darbine ploktuma i vandeniui atsparios faneros
naudojama iki 100 kart.
Perdangoms betonuoti naudojamos dideli matmen (buto arba kambario didumo)
klojinio ploktes (3 pav.). Klojinius sudaro horizontalus skydas ir atraminis remas. Remas
sudarytas i teleskopini statramsci, sujungt [ standia konstrukcija ir turi atraminius
21
sraigtinius keliklius ir laisvai sukiojamus ratelius. [ darbin padet[ skydas pastatomas ir
sureguliuojamas sraigtiniais kelikliais. Klojini matmenis galima keisti, kai reikia betonuoti
skirtingo plano pastat perdangas.
Tam tikr matmen surinkti perdang klojiniai montuojami ir perstatomi kranu. Klojim
skydo matmenys gali atitikti viso buto, kambario matmenis ir susideda i atskir sekcij,
sujungt [ dideli matmen pavirius. iuo atveju imontuojamos klojini sekcijos atjungiamos ir
paeiliui kranu itraukiamos i ubetonuoto narvelio. Klojinius imontuoti galima pro dideles
angas. Betonuojant pastatus su udarais narveliais, klojiniai iardomi [ smulkesnius elementus ir
perkeliami [ kita aukta rankiniu bdu (tai padidina darbo sanaudas).

3 pav. Dideli matmen perdangos klojini sistema(dar vadinama stal sistema)

Geriau naudoti sulankstom konstrukcij klojinius, kurie gali bti itraukiami pro palyginti
nedideles sien angas (pvz., langus). Taciau tokia konstrukcija yra pakankamai sudetinga, ja
statyti reikia labai kruopciai ir tiksliai. Sukomplektuot klojini mase yra 50-75 kg/m.
Formavimo pavirius i vandeniui atsparios faneros iki visiko susidevejimo naudojamas 100-150
kart, o metaliniai laikantieji elementai 300-400 kart.
Rusijoje buvo sukurta universali dideli skyd klojini sistema tinkanti [vairi serij
skirtingo plano ir konstrukcines sandaros monolitiniams namams statyti. Tokiais
klojiniais galima betonuoti pastatus, kuri sien tarpatramiai yra 2.7-6.3 m ( kinta 30 cm
modulio). Betonuojam sien storis gali bti 12, 16 ir 20 cm, aukto auktis 2,8 ir 3,0 m
22
perdang sloris 10-22 cm. Tokie klojiniai susideda i sien skyd ir dideli matmen perdang
skyd. I skyd keli ilgio variant (2,1-5,7 m) galima surinkti [vairaus ilgio sien klojinius.
Reikaling matmen skydai surenkami tam tikros serijos arba monolitini konstrukcij
unifikuot narvelio pastatams statyti. Skydus galima surinkti gamykloje arba statybvieteje ant
ilygint horizontali aikteli su tvirtu pagrindu [13].
Skydai susideda i unifikuot laikancij element ir keiciamos darbines ploktes, kuri
gaminama i metalo, medienos arba vandeniui atsparios faneros. Skydo laikantieji elementai yra
horizontalios sijos ir vertikalios santvaros. Apatineje santvar dalyje [rengti ramsciai su
sraigtiniais kelikliais. Santvaras keliklius galima naudoti [vairi dvdi skydams. Skyd aukt[
galima keisti virutineje dalyje primontuojant nuoulnius nuimamus [vairi dydi skydus. Tada
klojinio virus paplateja, todel lengviau kloti betono miin[. Prie skydo pritvirtinamos darbo
aikteles. Klojini stabilumui padidinti kartais naudojami papildomi reguliuojami spyriai
[tvirtinami perdangose. Suveriamieji vartai, perimantys betono miinio sleg[, [statomi apatineje
skyd dalyje ir viruje, vir sien betonavimo lygio.
Klojinius statyti galinese ir iilginese sienose patogu nuo kabamj darbo aikteli. Nuo j
(kaip ir nuo perdang) [statomi tvirtinimo elementai ir suveriamieji vartai, sureguliuojami
klojiniai. Galini ir iilgini iorini sien klojini skyd konstrukcija yra tokia pat kaip vidini
sien skyd, bet ie skydai auktesni, kad udengt perdang galus.
Kampuose skydai jungiami kampiniais intarpais, statomais sraigtinemis savaromis, kurios
figriniais antdeklais tvirtinamos prie skyd karkaso, taip prijungiami ir papildomi intarpai prie
skyd sienoms pailginti, klojinius patogiau montuoti naudojantis kabamomis kopetelemis.
Papildomi intarpai naudojami sienoms pailginti T raides pavidalo sien sandrose. Be to, [
klojini komplekta [eina elcment rinkinys, i kuri ir i tipini skyd galima sumontuoti niams
pastato narveliams (pvz. koridorines sistemos).
Iilgai statom pastat fasad, kad darbo bare bt saugu dirbti, [rengiamos specialios darbo
aikteles su aptvarais. Klojini skydus pastatyti tiksliai pagal plana ir fiksuoti sien projektin[
stor[ (atstuma tarp klojini skyd) padeda gelbetoniniai yminiai. Juose yra [vores iorinems
darbo aiktelems tvirtinti.
Prie klojini montavima atliekami geodezijos darbai, paymimos montavimo ays ir vietos.
Pagrindas ant kurio montuojami klojini skydai, turi bti horizontalus, kruopciai patikrinta jo
altitude. Klojini skydai montuojami kranu pagal ais ir yminius ant aukto perdangos. Po to
sraigtiniais kelikliais, [rengtais prie skyd ramsci, skydai pastatomi [ projektin padet[. Kartais,
kai reikia padidinti klojini skyd stabiluma, jie tvirtinami prie perdang papildomais ramsciais
23
arba atotampomis. Analogikai pagal sien ilg[ statomi ir gretimi skydai, kurie vienas su kitu
sujungiami spynomis. Po to [statoma apatine temple i metalini arba medini sij. Taip
montuojami klojiniai i vienos puses. Prie prieini skyd montavima [dedamos [detines detales,
[rengiami elektros ir kiti tinklai, jei reikia, jie tvirtinami prie klojini, ang vietose statomi
[deklai. Jei [detines dalys ir tinklai turi bti tvirtinami prie armatros, armatra reikia montuoti
prie prieini klojini skyd montavima.Suverti prieiniai klojini skydai galutinai
sureguliuojami sraigtiniais kelikliais. Iorini sien klojini ioriniai skydai gali bti montuojami
prie ir po klojim vidini sien skyd montavimo. .Montuoti iorinius skydus pirmiau negu
vidinius yra sudetingiau, taciau juos sustacius, galima [rengti ilumos izoliacija, deti [detines
detales ir t.t.
Darant daugiasluoksnes iorines sienas, ilumos izoliacija (taip pat tinklus ir [detines detales)
reikia tvirtinti prie klojini vidinio skydo, kol jis dar nepastatytas. Klojini ioriniams skydams
montuoti emiau esancio aukto sienoje paliekama kiauryme, pro kuria prakiamas atraminis
vartas. Klojini skyd apatineje dalyje [rengiami kgio formos gaudytuvai, kurie kranu
nuleidia skyda ant vart. Suverta vartais skyd apacia prispaudiama prie ubetonuotos
sienos, skyd virus sutvirtinamas savaromis vertuvais.
Perdangas galima betonuoti ubetonavus sienas ir imontavus klojinius arba kartu su
sienomis. iuo atveju perdangos klojiniai statomi kartu su sien klojiniais.
Betonuojant tik vidines sienas be iorini, naudojami dideli perdang klojiniai, kurie
itraukiami kranais pro iorini sien angas. Toks bdas gerokai sumaina klojini imontavimo
darb sanaudas. Monolitines iorines sienas galima betonuoti atsiliekant 1-2 auktais, kuriuose
betonuojamos pagrindines konstrukcijos. Iorini sien surenkamuosius elementus galima
montuoti atsiliekani 2-3 auktais. Monolitines, taip pat ir surenkamasias, iorines sienas galima
statyti ir anksciau u vidini sien betonavima arba kartu su jomis i Vilniaus Gedimino
Technikos ir Vilniaus universitet 16 aukt student bendrabuciai). Betonuojant udarus
monolitinius narvelius, rekomenduojama naudoti surenkamas perdangas, nes kitaip reikes naudoti
iardomus perstatomuosius klojinius, kuriuos ardyti ir kilnoti teks rankiniu bdu. Tai padideja
darb sanaudos, o lub paviriaus kokybe bna blogesne.
Statant monolitinius pastatus iema, statybos organizavimo principai yra tie patys kaip ir
esant teigiamai temperatrai, taciau betonuojama pagal specialia technologija. Betonavimo iema
metodai apraomi statybos proces technologijos vadoveliuose.

24
3.4 Monolitini pastat statybos triniuose perstatomuosiuose klojiniuose
technologija

Triniai perstatomieji klojiniai naudojami statyti ilgiems daugiaaukciams gyvenamiesiems
ir visuomeniniams pastatams, kuri vidines skersines sienos yra laikanciosios, o iorines - i
surenkamj element. iam metodui bdinga tai, kad vienu metu betonuojamos skersines
laikanciosios sienos ir perdangos naudojant inventorines perstatomj klojini sekcijas.
Triniai perstatomieji klojiniai (4 pav.) sudaryti i sekcij, kuri plotis atitinka atstuma tarp
laikancij skersini sien. Keli sekcij ilgiai turi atitikti pastato plot[, be to, j mas riboja
boktinio krano keliamoji galia. I sekcij surenkamas "tunelis", kurio ilgis atitinka pastato arba
buto plot[. [ i klojini komplekta taip pat [eina inventorines ploktes pastato gal klojiniams.

a
b
c
4 pav.Trini perstatomj klojini konstrukcines schemos: a firmos Unitor (Pranczija), b
firmos Batimetal (Pranczija), c - Gradanstroja(Rusija);
1 vertikalus klojini skydas, 2 spyris, 3 ritinine atrama su kelikliu, 4 savaros, 5
teleskopinis statramstis, 6 darbo aiktele, 7 hidrauline sistema, 8 lanksti darbine ploktuma,
25
9 horizontalus intarpas su atpleimo mechanizmu

Triniai perstatomieji klojiniai turi mechanizma, kuriuo klojinio sekcijos reguliuojamos,
atpleiamos nuo betono ir sulenkiamos, taip pat [ranga klojini sekcijoms iridenti. Sekcijos
iridenamos per tunelio gala ant gembini klojini, [rengt aukto lygyje iilgai fasado. Sekcijos
gali bti ikeliamos ir pro perdangoje paliktas angas, kurios veliau ubetonuojamos. Laisvos
sekcijos [ nauja padet[ perkeliamos boktiniu kranu. Yra daug i klojini konstrukcij (U ir L
raides pavidalo) su skirtingomis sekcij lankstymo sistemomis.
Klojiniai sudaryti i dviej L raides pavidalo pustunelini element ir, jei reikia, [statomi
papildomi perdangos elementai. J konstrukcija (pav.) paprastesne kaip kit usienini trini
perstatomj klojini. 7-9 moni brigada per viena diena gali imontuoti ir sumontuoti 1-2 but
klojinius, [deti armatra bei ubetonuoti.
Rusijoje yra naudojama unifikuota trini perstatomj klojini sistema. Klojini sekcijos
susideda i dviej L raides pavidalo skyd, sujungt reguliuojamais spyriais, centrinio intarpo,
kelikli, pritvirtint prie onini skyd, lanksto mechanizmo. Imontuojant klojinius, lanksto
mechanizmu nuleidiamas centrinis intarpas, skydai suarteja ir j ploktumos atpleiamos nuo
betono, po to sraigtiniais kelikliais sekcija nuleidiama ant ratuk ir iridenama ant gembini
klotini. i klojini apyvarta siekia 150-200 cikl, klojini montavimo darbo imlumas 0,2-0,3
m.h/m2 klojinio paviriaus [13].
Palyginti sudetingas ir daug darbo sanaud reikalaujantis trini perstatomj klojini
atskir sekcij itraukimo procesas. Kai kurios usienio firmos padidina klojini sekcijos ilg[.
Tokiu bdu vientiso (nepadalinto [ atskiras sekcijas) klojinio ilgis atitinka pastato plot[. iuo
atveju stengiamasi kuo labiau palengvinti klojinius naudojant lengvuosius metalus ir specialus
profilius. ios priemones padejo klojinio mas sumainti iki 55-60 kg/m2, o viso bloko mas - iki
7-10 t. Taciau tokiems klojiniams kilnoti reikia dideles keliamosios galios krano,be to,sudetinga
reguliuoti j stropavima, kilnojima, statyma ant veimeli ir kt.
Efektyvus klojini itraukimo i ubetonuot aukt bdas naudojamas Rusijoje. Cia atskiros
klojini sekcijos paeiliui pristumiamos (atridenamos) prie pastato fasado angos ir specialia
traversa itraukiamos. Pagal itraukiamos sekcijos mas traversa galima centruoti. Tai atliekama
stumdant ir fiksuojant stropavimo [ranga virutineje traversos gembes dalyje. iuo atveju
geriausia naudoti boktin[ krana su pagal strel judanciu veimeliu.
Trini perstatomj klojini konstrukcija nuolat tobulinama. Stengiamasi didinti klojinio
sekcij plota ir kartu mainti j mas, padengti klojini paviri sankiba mainanciomis
26
dangomis ir pan.
Pastat statybai spartinti perstatomieji klojiniai daromi ir su elektriniais ildytuvais.
Betonuojant iema, betonui [ildyti reikia 1,3-1,5 kW/m2 elektros energijos. Taip naudojamus
klojinius galima nuimti po 12-14 h ildymo [13]. Nesudetinga ubetonuotus klojinius apildyti
puciant [ juos ilta ora, deginant dujas. Tuomet vasara klojinius galima nuimti kita diena.
Klojiniai sumontuojami tiksliau, kai jie montuojami po sien ymini betonavimo (10-15
cm aukciau u sienos apatin dal[). yminiai betonuojami kartu su apatiniu auktu. Kelikliais [
darbin padet[ pastatomi oniniai ir horizontals skydai. Pagal projektin padet[ sureguliuotos
klojini sekcijos sujungiamos ir taip sudaro klojini tunel[. Pastacius viena klojini tunel[ [
projektin padet[, klojini oniniai skydai itepami purkiant tepala pistoletiniu purktuvu. Tada
montuojami armatros karkasai, [detines detales, elektrotechniniai ir kitokie [vadai. Taip pat
[statomi ang [deklai, o iorinese sienose - stali gaminiai, kurie pritvirtinami prie armatros arba
klojini. Po to pro klojiniuose esancias kiaurymes prakiami suveramieji vartai ir ant j
umaunami apsauginiai vamzdeliai, kuri ilgis (kartu su movomis) atitinka sienos stor[. Po to
montuojamas gretimas klojini tunelis.
Statant pastata su dviem vidinemis iilginemis monolitinemis sienomis (koridoriumi),
naudojami koridori klojiniai, kurie yra panaios konstrukcijos kaip ir pagrindini klojini
sekcijos. Iilgai koridori sien [rengiami begi keliai, ant kuri montuojamos koridori klojini
sekcijos.
Betono miinys klojamas vienodais sluoksniais per visa sienos ilg[. Kiekvienas paklotas
sluoksnis vibruojamas. Kiekvieno klojamo sluoksnio auktis neturi viryti 1,25 giluminio
vibratoriaus darbines dalies ilgio (sluoksni storis bna 40-50 cm). Kuo greiciau betonuojama,
tuo didesnis betono miinio oninis slegis [ klojinius. Kai naudojami lengvi klojiniai, betonavimo
greitis ribojamas apskaiciuojant numatytas apkrovas. Sienoms betonuoti naudojamas plastikas
betono miinys, kurio slankumo rodiklis yra 6-8 cm.
Betonuoti perdangas (5 pav.) reikia po to, kai sien betono miinys suslgsta, t.y. ne
anksciau kaip po 1-2 val. Tada itepamas klojini horizontalusis skydas ir sudedama armatra. Jei
perdangos armatra [ tunelinius klojinius dedama prie sien betonavima, sunku ivengti
armatros paeidim, nepatogu kloti betono miin[ [ sienos klojinius.
Perdangos armatra montuojama i strypyn. Prie armatros montavima ang vietose
[dedami [deklai, [rengiami elektros ir kiti tinklai. Po to montuojami bsimo aukto sien ymini
klojiniai, kurie tuo paciu metu yra ir perdangos betonavimo virutines altitudes yminiai. Kad
bt patogiau ir vaikcioti, ant klojini [rengiami paklotai su lent danga, kuri atramines dalies
27
auktis iek tiek virija perdangos stor[. Betono miin[ reikia kloti juosiomis per visa patalpos
ilg[.
Sien klojinius galima nuimti tik po to, kai betonas pakankamai sustipreja - jo pavirius ir
kamp briaunos ilaiko forma. Perdangos klojinius galima imontuoti tik po to, kai betonas
pasiekia ne maiau kaip 70% projektinio stiprio, esant perdangos tarpatramiui <6m, ir ne maiau
kaip 80% projektinio stiprio, esant tarpatramiui >6m. Todel betonuojant monolitines perdangas,
geriausia naudoti greitai ir ypac greitai kietejant[ cementa, ildomus klojinius arba ildyti betona
kitais bdais.
Imontuojant trinius perstatomuosius klojinius, pirmiausia nuimami ymini klojiniai. Po to
klojini sekcijos atjungiamos viena nuo kitos, nuimami suveriamieji vartai, atpleiami ir
atitraukiami nuo betono sekcij oniniai ir horizontals skydai. Paskutine sekcija iridenama
rankiniu bdu ant montavimo klotini, kur klojini sekcijos ukabinamos ir kranu perstatomos [
kita darbo bara. Gembines traversos ukabina klojinius ibetonuotos patalpos viduje ir itraukia
juos kranu.

5 pav. Trini perstatomj klojini imontavimo schemos:
a - maomis sekcijomis ir gembiniais klotiniais, b- su specialia traversa, c- pro perdang angas, d
- dideliais blokais, e- su traversa ir klotiniais su atlenkiamu aptvaru; 7 - klojini sekcija, 2 -
gembiniai klotiniai, 3 - perdanga, 4, 10 -traversos, 5 - anga, 6 - veimelis, 7- didelis blokas, 8 -
28
fiksuojamasis keliklis, 9 - teleskopinis statramstis, 11 - paskirstomoji santvara, 12 - atlenkiamas
aptvaras

Galima imontuoti sekcijas pro technologines angas, paliktas perdangoje. Tada dalis
perdangos vir vienos i sekcij neubetonuojama. Technologines angas geriausia [rengti tose
vietose, kur veliau reikes montuoti didelius surenkamus elementus (pvz., santechnines kabinas).
Technologines angas patogu [rengti arti vidini iilgini pastato sien. Imontavus klojini
sekcijas, esancias arti technologines angos, prie jos rankiniu bdu paeiliui pristumiamos visos
kitos sekcijos ir ikeliamos kranu per vir.
Viena i trini perstatomj klojini atmain yra klojiniai, atitinkantys pastato narvelio
konstrukcij planinius matmenis (triniai elementai). Imontuojant tokie klojiniai atpleiami nuo
sutvirtejusio betono ir vertikaliai ikeliami kranu, po to montuojamos arba betonuojamos
perdangos. Tokiu bdu statomi monolitiniai namai Lietuvoje.
Naudojant trinius perstatomuosius klojinius galima gerokai paspartinti statyba, sumainti
jos kaina ir bendraj[ darbo imluma (palyginti su stambiaplokte statyba). Betonuojami paviriai
bna lygesni ir tikslesni.

3.5 Nenuimam klojini sistemos

inoma, kad pastat ir kit statini nusidevejusioms laikanciosioms konstrukcijoms
pakeisti placiai naudojami monolitiniai ir surenkamieji monolitiniai elementai. Toki
konstrukcij padarymas paprastai yra susijs su papildomais klojini [rengimo darbais ir
atitinkamomis ilaidomis.
Vienas i bd didinti klojini [rengimo efektyvuma yra liktini (nenuimam) klojini i
iuolaikik stipri ir palyginti pigi mediag panaudojimas. Tokiu atveju liktini klojini
formuojamieji elementai pasilieka monolitineje konstrukcijoje ir dirba kartu su ja (6 pav.).
Nenuimamieji klojiniai pagal laikomaja galia betonavimo metu gali bti dviej konstrukcini tip:
klojinio skydas (laktas), pagrindin apkrova perima laikinos nuimamosios briaunos-sijos, ir
laikantieji, perimantys visa apkrova betonuojant. iems klojini tipams btinas geras j kibumas su
betonu. Nenuimamieji klojiniai paprastai bna gaminami i anksto. J matmenys nustatomi pagal
betonuojamos konstrukcijos matmenis, j gamybos, montavimo, klojinio sutvirtinimo vietoje
galimybi veiksni. Klojiniai gali bti montuojami rankomis arba pakeliami ir pastatomi [ vieta
29
kranais [5] (7 pav.).
Liktiniai klojini elementai gali bti klasifikuojami:
- pagal mediagos r - gelbetoniniai, armocementiniai, fibrobetoniniai ir
stiklofibrobetoniniai, metaliniai, stiklocementiniai ir stiklaplastiniai;
- pagal konstrukcij - plokti, profiliuoti ir kt.;
- pagal galimyb atlaikyti apkrovas ([skaitant technologin klojamo betono mases apkrova):
savosios mases (save laikantys), kit klojini element (laikantys) ir iorines
eksploatacines apkrovos (konstrukciniai). Pastarieji yra gelbetonio element su
standiaja armatra analogas.
Geriausia liktini kokybe gaunama, kai jie gaminami gelbetonio gamyklose, nors gali
bti betonuojami statybos vietoje. Montuojant liktinius klojinius daniausia naudojamos
surenkam monolitini perdang laikinj atram sistemas sudaro vertikals, keiciamo ilgio
teleskopiniai statramsciai su skersinemis sijomis. Statramsci vieta ir atstumai tarp j
nustatomi pagal perdangos plano matmenis. Surenkamosios ploktes sveria 150 kg/m
2
.
Stengiamasi parinkti tokius ploktes matmenis(ne didesnis kaip 15 m
2
), kad jas bt galima
kilnoti nedideles keliamosios galios kranu[8].

6 pav.Surenkamoji monolitine perdanga su liktiniais gelbetonio klojiniais:
1 - surenkamojo gelbetonio liktinis klojinys, 2 - monolitinio gelbetonio sluoksnis, 3
-jungiamasis strypynas
Liktinius klojinius montuojant btina ireti, kad tarp plokci per visa siles ilg[ nebt
dideli aukci skirtum.(8 pav.) Jei liktiniame klojinyje numatomos angos, tai joms [rengti
reikia pagalbini klojini.
30

7 pav.Liktinio klojinio montavimas statybos
aikteleje panaudojant krana
8 pav.Statramsciai ir sijos po
surenkamosiomis perdangos ploktemis
(nenuimamieji klojiniai)

Vertikals nenuimamieji ploni klojiniai papildomai inkaruojami retai, nes ploktes
pavirius, besilieciantis su betonu, yra arba iurktinamas, arba daromas nelygus,
banguotas, rumbuotas(9 pav.). Kartais pritvirtinami specials inkarai (privirinami arba
priklijuojami).

9 pav. Bendras konstrukcijos su nenuimamaisiais gelbetoniniais klojiniais
vaizdas: 1 - klojini ploktes, 2 - monolitinis betonas, 3 - klojini plokci
kilpos, 4 - pagrindinis armatros strypynas, 5 - klojini ploktes suritos
vieline armatra

Remiantis ekonominiais skaiciavimais io tipo klojinius apsimoka naudoti tuo atveju, kai jie po
31
betonavimo yra naudojami kaip laikancioji iorine armatra. Toks betonavimo ir armavimo bda

placiai paplits statant dideles pramonini ir visuomenini pastat perdangas. Sutaupoma ne tik
metalo (armatros), bet supaprasteja ir atpinga visi toki konstrukcij statybos darbai. praktine
patirtis sudaro realias prielaidas placiai naudoti betono ir gelbetonio konstrukcijas su liktiniais
klojini elementais. Jie ne tik sudaro salygas efektyviau panaudoti betona, ypac sunkj[
(gniudymo atveju), bet pasiekiama ir kit tiksl: konstrukcijos apsaugomos nuo agresyvios
aplinkos veiksni, gaunamas neblogas architektrinis estetinis vaizdas, nesudetinga prieira [5].

3.6 Vertikali konstrukcij betonavimas savaime pasikelianiuose
klojiniuose
Norint pasiekti aukta betono paviriaus kokyb, ymiai sumainant ilaidas kranams ir
klojini [rengimui yra naudojami slenkantys klojiniai. Tokio tipo klojiniai surinkti i surenkam
skyd, jei nepakankama skyd laikomoji galia ar reikia igauti sienos forma kuriai ne[manoma
pritaikyti skyd yra naudojami sijiniai skydai.ia sistema naudoja vieni didiausi klojini
gamintoj pasaulyje Peri ir Doka. Sistema yra patraukli tuo, kad betonuojant sienas klojiniai
nejuda, jie [tvirtinti jau prie pradedant betonuoti. Principine klojini tvirtinimo schema
analogika kaip surenkam klojini i dideli skyd [17; 18].Pagrindinis i klojini pranaumas,
kad j pakelimui nenaudojamas kranas, juos lengva valdyti, priireti, klojiniai komplektuojami
su apatinem darbo aiktelem kurios taip pat atlieka ir saugos aikteli funkcija. Klojiniai juda
vertikalia kryptim hidrocilindr pagalba. Keliklio rema sudaro dvitejis metalinis profilis prie
sienos tvirtinamas inventoriniais ankeriais. Betonavimas io tipo klojiniais vyksta 4 etapais:
1) [ betonuojama siena yra i anksto [betonuojamas inventorinis inkaras.
2) Ubetonuotai sienos daliai pasiekus reikiama stipr[ ( ne maesn[ kaip 70 % projektinio
betono stiprio ) atitraukiami sieniniai klojiniai, tai daroma judancios darbo aikteles pagalba. Prie
[betonuoto inkaro prijungiama nauja keliklio remo dalis.
3) Klojiniai juda hidraulinio kelimo mechanizmo pagalba. Pajudejus klojiniams, stovint ant
pagalbines aikteles yra demontuojama apatine keliklio remo dalis.
4)Klojinius pastacius [ projektin padet[ nuo darbo aikteles yra riami armatros tinklai,
skydai montuojami tarpusavyje ir pilamas betonavimo miinys [18].
Klojiniai ypac tinka naudoti auktuminiuose pastatuose, nes klojini element nereikia
kiekviena karta irinkti ir vel surinkti statant juos [ projektin padet[. Klojini pakelimui
nenaudojamas kranas,del to klojini matmenys ir svoris praktikai neturi reikmes. Esant
32
didesniam kaip 8 m/s vejo greiciui draudiama kranu kelti brines konstrukcijas, todel vejuotose
vietovese ar esant dideliam aukciui stambi klojini element montavimas gali bti labai
pavojingas ar net ne[manomas [13], naudojant slenkancius klojinius i problema sprendiama
klojinius tarpusavyje sujungiant [ stand rema.

a) b) c)

10 pav. Slenkancij klojini fazes: a- ubetonuota siena, b- betonavimo klojinys atitrauktas
atgal, ufiksuotas laikantysis ankerinis vartas, klojinys paruotas vertikaliam judejimui [ vir.
c- klojinys pakilo [ reikiama aukt[ ir vel paruotas darbui.

33
4. IUOLAIKINS KLOJINIJ SISTEMOS

Norint pagreitinti gelbetonini konstrukcij [rengima, sumainti sanaudas, ar [rengti
ypatingas konstrukcijas neapseinama be nauj technologij pagalbos. Stambiausios klojinius
gaminancios kompanijos nuolat ieko sprendim atsiradusiems poreikiams patenkinti.
Pasaulyje yra daug [moni, kurios silo [vairias klojini sistemas. Paminesime tik tas, kurios
ukariavo rinka Lietuvoje: PERI, DOKA", PILOSIO, RINGER, HUNNEBECK",
BAUMA", BAUMANN-MOSTOSTAL".
ios [mones silo visa gama klojinines technikos. Vis [moni klojini sistemos yra
panaios, taciau kai kuriais aspektais jos visgi skiriasi. Apvelgsime ,,DOKA", HUNNEBECK"
ir PILOSIO sienini klojini sistemas.
iuolaikini technologij naudojimas iandien leidia trumpiausiu laiku paruoti net gi
kompleksines konstrukcijas. Atitinkamai greitai realizuojamas nauj gamini tobulinimas ir
gaminimas. Reikalavimus naujiems [renginiams galima apskaiciuoti jau nuo darbo pradios.
Apskaitos metodai tokie greiti, kad leidia stimuliuoti [vairius variantus ir taip
rasti optimal sprendima. Svarbiausias momentas yra klojini formos keitimas, nes
nuo jo priklauso betoninio paviriaus kokybe ir lygumas. iuos keitimus galima i
anksto apskaiciuoti ir grafikai pavaizduoti. Iskyrus skaiciavimo metodus [mones
Doka ininieriai atlieka bandymus, tikrovei artimomis salygomis, kurie leidia
praktikai patikrinti naujoves. Tokiu bdu, pakyla konstrukcij apskaiciavimo
patikimumas.
Kokybes kontroles organizavimas garantuoja pastovia produkcijos kokyb. Kontrole
prasideda tik priemus gamin[. Cia tikrinamos aliavos ir pusfabrikaciai prie leidiant juos [
gamyba. Tolimesniam naudojimui leidimas duodamas tik jei gaminiai atitinka keliamus
reikalavimus. Gamyba yra nuolat kontroliuojama. Be einamosios kontroles atliekama galutine
vizuali kontrole. Suvirinimo siles papildomai tikrinamos firmoje Doka mikroskopu ir foto
[ranga. Taip tikrinama struktra ir tuo paciu technine dokumentacija. Svarbiausias [mones Doka
tikslas - aukta gamybos kontrole, pradedant nuo konstravimo ir baigiant vis silom klojini
sistem tikrinimu. [mones darbuotojai gauna informacija, kuri reikalinga, norint pasiekti
reikalaujama kokyb ir parpinti usakovui maksimal patikimuma.
Doka kokybes aprpinimo sistema pagr[sta priimtomis tarptautinemis DIN ISO 9000-9004
normomis [18].
34
4.1 DOKA sienini klojini Framax sistemos apvalga ir technins
charakteristikos

Framax viena populiariausi sienini klojini sistem visame pasaulyje. Tai lanksti klojini
sistema, kuri lengvai pritaikoma prie bet kokio architektrinio idestymo, bet kokiam auksciui,
bet kuriam sienos storiui. Del i klojini labai dideles laikomosios gebos ir ilgos eksploatavimo
trukmes ie klojiniai yra ypatingai ekonomiki,
tinkami visoms sien formavimo uduotims.

Doka karkasiniai klojiniai Framax
Xlife tai visa sistema, kuri taip pat apima ir
labai saugia eksploatacija, ir darbo vietos
reikmenis. Sistema suteiks Jums viska, ko
reikia, kad formavimo uduotys (ypac
dideliuose plotuose) bt atliktos greitai
ir naiai. Sistemoje naudojami tik keli
skirting dydi skydai, kad susidaryt
pastovus, kas 15 cm didejantis tinklelis.
Sujungimo detales ir reikmenys taip pat
suprojektuoti taip, kad atitikt [ didejimo
tinklel[. Naujovika plastmasine Xlife
plokci danga suteikia galimyb naudoti
juos intensyviai daug kart ir kiekviena karta
pasiekti puiki betonavimo rezultat.
Framax Xlife sukurtas taip, kad idealiai
tikt:
didelio ploto sienoms;
kolonoms;
apskritiems klojiniams;
pamatams.

35
Detalus Framax skydo apraymas

Pagal DIN 18218, vieio betono slegio
apkrova yra 60kN/m2, kai paviriaus
ploktumo leistinas nuokrypis atitinka
standarta nurodyta DIN 18218 trecios
lenteles 7 eiluteje.

Pagal DIN 18218, vieio betono slegio
apkrova yra 80kN/m2, kai paviriaus
ploktumo leistinas nuokrypis atitinka
standarta nurodyta DIN 18218 trecios
lenteles 6 eiluteje. (Reikia naudoti klojini
laikikli sistema 20.0)

vars betono paviriai su naujovika Xlife
plokte.
Xlife plokt sudaro tradicines faneros
pagrindo ir naujo bei paangaus plastmasinio
sluoksnio derinys.
i mediag suderinimas utikrina
daugkartin[ naudojima, kiekviena karta
gaunant puikiomis savybemis pasiymint[
betona, bei didina jo atsparuma.
Auktos kokybes betono apdaila
Reikes reciau taisyti.
Maiau valymo - Xlife plokt taip pat
galima valyti naudojant didelio slegio
purktuva
Nebus joki faneros atplai ir maiau
vandens susigers per vini skyles
Kadangi priveriama i upakalines puses,
nelieka joki ymi
Stabilus, galvanizuotas plieno karkasas su
purktine danga

a 123 mm
A karkasinis profilis
B skersine skyle
C itisinis griovelis tarpskydinems
sujungimo detalems
D plokte
E silikonine sandarinimo juosta
36
Stabils tuciaviduriai profiliai-
konstrukcinis gylis 12 cm
Patvarus skersinis profilis
Purktine danga, todel lengva valyti
Kratus lengva nuvalyti, taigi skydai
visuomet tvirtai sujungti
Universalus griovelis skirtas tvirtinti
tarpskydines sujungimo detales bet kokiame
reikalingame take
Galvanizuotas, kad ilgiau tarnaut
Karkasinis profilis apsaugo faneros
ploktes kratus

Kompleksineje rygelio sistemoje
detales tvirtinasi lengvai

A Framax Xlife plokte
B Framax pleitine jungtis
C Framax universalus rygelis

Klojini laikikli |vores

a ... skersmuo 25 mm
b ... 32 mm
c ... 42 mm
Per dideles, kgines klojini laikikli [vores
labia lengva [statyti temples
Galima naudoti net ir 20,0 mm temples
(iki 80 kN/m2)
2,70 m aukcio skydui reikia tik 2 klojini
laikikli

Rankenos

[montuotos rankenos (A) palengvina darba
su
klojiniu

Jstatymo griovelis

Patogus [statymo griovelis (B) (lautuvo
[terpties takas)

37
Logikas sistemos tinklelis

Logikas skydo dydi tinklelis dideja kas
15 cm.
Framax Xlife plokci auktis ir plotis kartu
sudaro logika, naudinga didejimo tinklel[,
todel klojiniai yra labai lanksts ir
ekonomiki.
Paprasta planuoti ir formuoti
Aukt[ ir plot[ galima reguliuoti padidinant
po 15 cm
Pakanka tik keli udori
Aiki sujungimo schema
Vertikalioje padetyje utenka tik 2 klojinio
laikikli. Naudojant 3,30 m aukcio skydus
ir betonuojant iki 3,15 m aukcio reikia tik 2
klojinio laikikli.
Horizontalioje padetyje tarp klojinio
laikikli yra platus tarpas: iki 1,35 m
Sistemoje yra:
5 skirting ploci skydai
3 skirting aukci skydai
2 ypac dideli imatavim skydai

Skyd plociai [cm]

Austrijoje taip pat dar yra 55 cm plocio
skydai (skirti kampams, kai sien storis 25
cm).
Skyd aukciai [cm]

Ypac dideli skydai

Universalios Framax Xlife ploktes

Ypatingas skyli idestymas daro iuos
skydus ypac tinkamus naiai naudoti
formuojant:
iorinius kampus;
sien sujungimus;
ubaigimus;
kolonas.
38
Tarpskydiniai sujungimai

Framax spyna RU ir Framax daugelio
funkcij spyna sukuria greitai padaromus,
isilyginancius ir atsparius tempimui
sujungimus neturi pametam detali ilgai
tinka naudoti statybvieteje vienintelis
reikalingas [rankis kjis.

Vertikals skydai
Skydo auktis Spyn skaicius
1.35 m 2
2.70 m 2
3.30 m 3

Horizontals skydai
Skydo plotis Spyn skaicius
0.30 m 1
0.45 m 1
0.60 m 2
0.90 m 2
1.35 m 2

Paprasti tarpskydiniai sujungimai

Su Framax spyna RU

Kai naudojama su (plieno) Framax Xlife
leistina tempimo jega: 15,0 kN
leistina skersine jega: 6,0 kN
leistinas momentas: 0,25 kNm

Framax spyna RU:
Itisinis griovelis, einantis aplink karkasin[
profil[ i vidaus, reikia, kad skydus galima
sujungti bet kokiame pageidaujamame take.
Todel gretimus skydus galima idestyti [
aukt[ be pakop.

Daugiau funkcij:
Vertikalus statymas su profiliuotu intarpu

Framax spyna RU
Framax profiliuotas intarpas 10 x 6 cm (21
mm klojini ploktems) arba Framax
profiliuotas intarpas 9,5 x 6 cm
39
Isilyginantys tarpskydiniai
sujungimai ir priderinimas
su Framax daugelio funkcij spyna

Framax daugelio funkcij spyna:
Kai naudojama su (plieno) Framax Xlife
Kai naudojama su (aliuminio) Alu-Framax
Xlife
ios vertes taikomos tik sumontavus ant
profilio.
Ypac kai skydai sudedami vertikaliai, tas
faktas, kad spyna laikosi tiesiai ant
profiliuoci reikia, kad nereikia papildomai
sutvirtinti skyd universaliom metalinemis
sijomis.

A profiliuocio lietimosi pavirius
Daugiau funkcij
Tarpskydiniai sujungimai

Jeigu sujungti skydus naudojama Framax
daugelio funkcij spyna, tai papildomai
sutvirtinama klojinio sistema (nes spyna
tvirtinama tiesiai ant profiliuocio).

Priderinimas iki 15 cm

Turedama 15 cm intervalus, Framax
daugeliofunkcij spyna tiksliai atitinka
skydo dydi tinklel[.

Keturkampis medinis intarpas sujungia iki
20 cm

40
Doka klojini laikikli sistema 15,0

A temple 15,0 mm
B verle 15,0
C plastimasinis vamzdelis 22 mm
D universalus kgis
Betone palikti 22 mm plastimasiniai
vamzdeliai usandarinami 22 mm kamciais.
Plastmasinio vamzdelio su universaliu kgiu
alternatyva yra atstumo matuoklis, kuris yra
tarsi klojinio laikikl[ dengiantis vamzdelis.

A temple 15,0 mm
B verle 15,0
C atstumo matuoklis (tinkamas naudoti tam
tikro storio sienose)
Kartu taip pat priklauso ir kamciai ukimti
atstumo matuoklius.
Temple 15,0 mm:
Leistina apkrova, kai saugumo koeficientas
1,6, yra 120 kN
Leistina apkrova, pagal DIN18216, yra 90
kN

Doka klojini laikikli sistema 20,0
Kai klojini slegio apkrova yra didele ir
siekia iki 80 kN/m2, naudokite klojini
laikikli sistema 20,0.

A temple 20,0 mm
B verle 20,0 B
C plastikinis vamzdelis 32 mm
Temple 20,0 mm:
Leistina apkrova, kai saugumo koeficientas
1,6 : 1, yra 220 kN
Leistina apkrova, pagal DIN 18216, yra 150
kN

Padeties nustatymas, kai klojiniai
pasvir ir nevienodo aukcio
Del dideli, kgini klojini laikikli [vori,
skydai gali bti pasvir [ viena ar abi puses,
ir / arba bti nevienodo aukcio.

Kgikas i
vienos puses
maks. 4o

Kgikas i
abiej
pusi
maks. 2 x 4,5o

Nevienodas auktis
Klojini laikikli
sistema 15,0:
maks. 1,9 cm, kai
sienos storis 10 cm
Klojini laikikli
sistema 20,0:
maks. 1,0 cm, kai
sienos storis 10 cm

41
Stats kampai

Su Framax Xlife universaliu skydu.
[vairs skirtingi sienos stori tinkleliai (5 ir
6 cm) gaunami perstatant universal skyda.
Pastaba:
Del nesimetrikos konstrukcijos, 3,30 m
universals skydai neperstatomi. Tai reikia,
kad kuomet naudojamas io tipo skydas,
sienos storis gali bti didinamas tik kas 5
cm.

a 30 cm
A Framax Xlife universalus skydas
B Framax Xlife vidinis kampas
C Framax universalus vartas + verle 15,0
D Framax spyna RU
E Framax Xlife skydas 0,60
Btinas universali vart + verli 15,0
kiekis:
Universalus skydas 0,90 x 0,90 m po 2

su Framax Xlife ioriniu kampu

Framax iorinio kampo deka yra paprasta
formuoti kampus, kai yra siauras tarpas arba
to reikalauja didelis sienos storis.

a 60 cm
b 50 cm
A Framax iorinis kampas
B Framax Xlife vidinis kampas
C Framax spyna RU
D Framax daugelio funkcij spyna
E Framax universalus rygelis
F Framax pleitine jungtis medinis intarpas
G Framax Xlife skydas 0,90 m
42
acht klojiniai / iardomos pagalbines priemones

achtos klojinys su iardomu kampu I

Framax iardomas kampas I buvo specialiai
sukurtas acht klojiniams.
Framax iardomo kampo I deka, visas
Framax klojinys atskiriamas nuo sienos
vienu kartu ir perstatomas su Framax stropo
kabliu bei keturi dali stropo [renginiu.
Gaminio savybes:
Jokio neigiamo poveikio betonui
Klojinio statymas ir vidinio kampo
iardymo funkcijos atliekamos
- naudojant iardoma spyna I
- be krano
Visas achtos klojinys perkeliamas [ kita
vieta kaip viena detale

A Framax iardomas kampas I
B Framax iardoma spyna I
Tiekiama kartu su iardomu kampu I 3,30 m

Netiekiama su iardomu kampu I 1,35 m
C plieninis klojinio aptaisas

Btinas Framax spyn RU kiekis:
Iardomo kampo I auktis Spyn skaicius
1.35 m 4
3.30 m 8

Vertikalus iardomo kampo I statymas:

Itraukiamas sujungimo vartas (A).
Iardomas kampas I (B) pastatomas [ vieta
taip, kad jo padetis tiksliai sutapt su
apacioje esanciu kampu.
Sujungimo vartas (A) [statomas atgal.
Iardomi kampai I suveriami 2
eiakampiais vartais M16 x 45 (C).

43
Framax iardomos spynos I montavimas:
Spyna (A) pastatoma ant stmiklio (C).
Verl (D) [dedama tarp stmiklio ang ir
priveriama toje vietoje su tvirtinimo spyna
(B).

Darbas su spyna:
iardymas = verle sukama prie laikrodio
rodykl
statymas = verle sukama pagal laikrodio
rodykl.

44
Skydo paramsciai

Gaminio savybes:
galima isukti ir padidinti atkarpomis po 8
cm
puikiai reguliuojamas sraigtiniu sriegiu
visos dalys stipriai susijusios [skaitant
isukama
vamzd[ (turi apsaugos priemon nuo
ikritimo)
Skydo paramstis 340

a min. 193,0 cm maks. 340,9 cm
b min. 114,9 cm maks. 165,4 cm
Pailgintas ilgis Leistina apkrova
Skydo paramstis 540

a min. 309,0 cm maks. 550,0 cm
b min. 207,2 cm maks. 263,7 cm
Pailgintas ilgis Leistina apkrova
a [m] Slegimas [kN] Tempimas [kN]
a [m] Slegimas [kN] Tempimas [kN]

45
4.2 HUNNEBECK sienini klojini Manto sistemos apvalga ir
technins charakteristikos

Manto klojiniai, tai metaliniai karkasiniai skydai. Skyd auksciai 2,70 m, 3.30 m, ir 1,20 m,
plociai nuo 45 cm iki 1,20 m, plocio ingsnis 15 arba 5 cm.Sistemoje yra ir ypac dideli
skydai, kuri plotai 6,48 m ir net 7,92 m.
Visi Manto skyd remai pagaminti i 14 cm konstrukcinio gylio metalinio profilio. Profilio
kratai pagaminti specialios formos, kad galima bt sujungti spynomis.
Darbine plokte pagaminta i keiciamos vandeniui atsparios faneros (18 mm).
Metalinis remas yra visas kartai nucinkuotas.
Visi skydai gali bti deliojami [vairiais bdais, t.y. gali bti paguldyti ant on arba pastatyti.
Taip pat Manto skydai gali bti pastatomi prasilenkianciai taip kad j plotis visai netures ytakos.
14 cm konstrukcinio gylio remai garantuoja kad skydai atlaikys iki 80 kN/m vieio betono
sleg[.
18 mm storio fanera yra 7 sluoksni ir padengta specialiu trinciai ir vandeniui atspariu laku.
Del to padideja betonavimo cikl skaicius, o betono pavirius bna ypatingai geros kokybes.

46

Manto spyna yra daugelio funkcij spyna. Kai
skydai stovi vertikaliai nereikia papildomai skyd
sutvirtinti universaliais rygeliais. i spyna sukuria
greitai padaromus, isilyginancius ir atsparius tempimui
sujungimus.
Manto daugelio funkcij spyna:
- leistina tempimo jega: 15.0 kN;
- leistina skersine jega: 6.0 kN;
- leistinas momentas: 0.45 kN.

47

Spyna neuverta, del to skydai dar neisitiesin

Spyna uverta, skydai isitiesin (nereikia joki papildom tiesinanci element)

Daugelio funkcij spyna naudojama intarpams suspausti

Daugelio funkcij spyna suspaudia intarpa iki 15 cm (platesniems intarpams suspausti
naudojamos metalines sijos ir prailgintos spynos)
48

Manto skydus galima naudoti statyti pamatus. Tai ypac naudinga tuomet, kai ketinama toliau
statyti (pvz., sienas) naudojant tuos pacius skydus. Pamatus galima greitai suformuoti su bet
kokiais, tiek su vertikaliais, tiek ir su horizontaliais skydais. Pamat ubaigimai ir kampai
padaromi taip pat paprastai kaip ir normali sien. Praktik dali pasirinkimas gerokai
palengvina darba.

Skyd sujungimas:
- viruje: su temple 15.0 mm, verle D100 ir inkariniu kronteinu;
- apacioje: su pamat spyna ir perforacine juosta.

Tokiu bdu, laikantis 5 cm tinklelio, galima suformuoti bet kok[ sienos plot[.
49

Sistemos kampai formuojami pasitelkus stiprius, sukimuisi atsparius vidinius kampus viduje
ir du skydus ioreje sujungtus kampinemis spynomis. [vairs skirtingi sienos stori tinkleliai (5 ir
6 cm) gaunami perstatant universal skyda. Jeigu betono slegio apkrova virija 60 kN/m, o
sienos storis didesnis nei 40 cm, tuomet vietoj kampines spynos turi bti naudojamas pleitinis
vartas ir tempimo pleitas.

50

Ne stats kampai statomi i lankstini
kamp. i kamp konstrukcija leidia
suformuoti kampus nuo 60 iki 175.

Spyn, reikaling lankstiniams ioriniams
kampams, kiekis:

Skydo auktis Spyn skaiius
1.35 m 4
2.70 m 8
3.30 m 10

vieio betono
slegio apkrova
Maksimalus skydo,
esancio alia
lankstinio iorinio
kampo, plotis
60 kN/m 90 cm
80 kN/m 60 cm
Be to, leistini
naudoti udoriai
maks. iki 15 cm

51

Universalaus skydo pjvis per universaliasias skyles

Universalus vartas

Kolon klojini konstravimas su universaliu skydu.
Praktikas 5 cm tinklelis leidia formuoti kolonas. Skerspjvis siekia 60x60 cm. Derinant su
skydais, galimas aukcio tinklelio padidejimas iki 45 cm. Taip pat kolonas galima suformuoti
naudojant [prastus Manto skydus ir iorinius kampus.
Leistina betono slegio apkrova: 90 kN/m.
52

Surinkta ir iramstyta kolona paruota betonavimui
53

Manto konsole 90 yra universali konsole, skirta daryti betonavimo platformas (platformos
plotis 90 cm).

1 m platformos ilgiui reikia (statybvieteje) 0,9 m perdangos pakloto plokci ir 0,9 m
apsaugini turekl plokci.
Atramos centruose iki 2,50 m pakloto storis yra:
apsaugini turekl ploktes maiausiai 20x3 cm;
perdangos pakloto ploktes maiausiai 20x5 cm.

Betonavimo platformos turi bti tvirtinamos tik prie toki klojini konstrukcij, kurios yra
pakankamai stabilios, kad ilaikyt laukiamas apkrovas.
Montuojant ar laikinai statant klojinius, juos taip pat reikia saugiai paremti, kad ilaikyt vejo
apkrova.

54

Su Manto acht klojini sistema vidinis achtos (kambario) klojinys itraukiamas kranu
visas ir perkeliamas [ kita vieta kaip viena detale. Surinkinejant acht vidinius klojinius, btinai
tarp skyd turi bti [montuoti lankstiniai kampai, kad kilstelejus kranu visus vidaus skydus,
sistema susiglaust ir atsiplet nuo ibetonuotos sienos.

55
4.3 PILOSIO sienini klojini P300 sistemos apvalga ir technins
charakteristikos

P300 tai labai populiari klojini sistema pietinese Europos alyse, Piet Amerikoje ir
Rusijoje. Klojiniai gaminami Italijoje. Lietuvoje i sistema pasirode 2006 metais. Vieninteliai
atstovai ios ital kompanijos Lietuvos, Latvijos alyse yra B[ UAB Ekspomatec.

P300 klojini karkasas gaminamas i metalo. Klojiniai tiek i iores tiek i vidaus padengti
dviem sluoksniais da. ie klojiniai isiskiria i kit kompanij klojini tuo kad j konstrukcinis
gylis yra ymiai maesnis, o leistina vieio betono slegio apkrova yra beveik tokia pati. Del to
labai sumaeja klojini kvadrato vidutinis svoris, palengveja darbas. Darbine plokte pagaminta
i keiciamos vandeniui atsparios faneros (18 mm). Skyda sustiprina vertikalios ir horizontalios
erdvines standumo briaunos. Sistemoje naudojami [vairaus dydio skydai, t.y. kas 10 cm
didejantis tinklelis.

P300 sukurta taip, kad idealiai tikt:
- didelio ploto sienoms;
- kolonoms;
- apskritiems klojiniams;
- pamatams.

Karkasinis profiliuotis

56
Tarpskydiniai sujungimai naudojant spynq P300

Spyna P300

- sukuria greitai padaromus, isilyginancius ir atsparius tempimui sujungimus
- neturi pametam detali
- ilgai tinka naudoti statybvieteje
- vienintelis reikalingas [rankis kjis
Itisinis griovelis, einantis aplink karkasin[ profil[ i vidaus, reikia, kad skydus galima
sujungti bet kokiame pageidaujamame take. Todel gretimus skydus galima idestyti [ aukt[ be
pakop.
i spyna pasiymi tuo, kad dirba ne tik kaip skyd jungiamsis elementas, bet ir kaip
lyginamasis tarpskydinis sujungimas. Del to tampa nereikalingi rygeliai ir kiti ilyginantys
elementai. Del ko sumaeja klojini kainai bei bendras svoris.

57

Tarpskydiniai sujungimai naudojant pleitq

Kai skydai yra ilgai neiardomi, t.y. kai jie naudojami sujungti [ blokus, patogiau ir greiciau
vietoj spyn P300 naudoti specialus pleitinius sujungimus. Per specialias skydo onuose
esancias skyles prakiamas pleitas ir ukalamas. Tokiu bdu sujungti skydai yra visikai
vienodame auktyje, t.y. nereikia papildomai j lyginti. Taip pat nera joki atsikiusi element.
Vienintelis reikalingas [rankis tokiam sujungimui yra kjis.

Tarpskydiniai sujungimai naudojant daugelio funkcij spynq

- kai skydai sudedami vertikaliai, tas faktas, kad spyna laikosi tiesiai ant profiliuoci
reikia, kad nereikia papildomai sutvirtinti skyd universaliais rygeliais
- jeigu paprastam skyd sujungimui naudojama daugelio funkcij spyna, tai papildomai
sutvirtinama klojinio sistema (nes spyna tvirtinama tiesiai ant profiliuocio).
58
- daugelio funkcij spyna naudojama ir tada kai reikia suspausti iki 15 cm intarpa.
Turedama 15 cm intervalus, i spyna tiksliai atitinka skydo dydi tinklel[.
Stats kampai

Kampai formuojami pasitelkus stiprius, sukimuisi atsparius P300 vidinius kampus

Stacius iorinius kampus galima formuoti 4 bdais:
- Su P300 universaliu skydu;
- Su ioriniu kampu 10+5;
- Su ioriniu kampu 10+10;
- I skyd su speciale kampine spyna.

59

Smails ir buki kampai (70 - 135)

Pagrindines smail ir buk kamp ruoimo ypatybes:

- Jeigu kampai yra 120 ir didesni, kiekvieno rygelio profilio pakopos vidiniuose kampuose
btina naudoti universal rygel[;
- Ioriniuose kampuose universals rygeliai paprastai idestomi kiekvienoje rygelio profilio
pakopoje;
- Ten, kur yra udoriai, reikalingi papildomi universals rygeliai.

Jeigu vidiniuose kampuose vietoj spynos yra naudojami univrsals vartai arba pleitai,
tuomet taip pat galimas 60 kampas.

Lankstin[ kampa galima tvirtinti kai kampas yra 90, naudojant universal varta ir verl.

60

acht klojiniai / iardomos pagalbines priemones

P300 iardomas kampas buvo specialiai sukurtas acht klojiniams. io kampo deka, visas
klojinys atskiriamas nuo sienos vienu kartu ir perstatomas su stropo kabliu ir keturi dali stropo
[renginiu.

Gaminio savybes:
- jokio neigiamo poveiko betonui;
- klojinio statymas ir vidinio kampo iardymo funkcijos atliekamos;
- naudojant iardoma kampo dal[
-su kranu
- visas achtos klojinys perkialiamas [ kita vieta kaip viena detale.

61

5. ANALIZAVIMO METODIKOS PARINKIMAS
5.1 Metodik apvalga

Kiekvienas bet kurio projekto ar objekto [vertinimas [vyksta remiantis tam tikrais kriterijais
(keliamais reikalavimais). Todel prie tai, kai tarpusavyje bus lyginami projekt [vertinimo
metodai, reikia nustatyti tokius reikalavimus, kokius ie metodai turi atitikti.
Kokius gi reikalavimus turi atitikti projekt [vertinimo bdas, padedantis irinkti geriausia
varianta? Reikalavimus gali padeti suformuluoti literatros, skirtos ekonomikam efektyvumui,
vertinimo logikai, operacij tyrimui (sprendim teorija), nagrinejimas.
Kad bt galima lengviau [sivaizduoti visus keliamus reikalavimus, padedancius
charakterizuoti projekto vertinimo metodo kokyb, emiau yra pavaizduota hierarchine savybi
struktra, kuri yra ukoduota skaiciais nuo 1 iki 14 [14].

11 pav. Hierarchine savybi struktra

Projekto [vertinimo ir geriausio projekto pasirinkimo metodo kokybe
Patogumas Patikimumas
Praktikumas Universalumas Aikumas Tikrumas
Tikslumas
Monotonikumas
[vairiapusikumas
Atgaminimas
Nereikia daug pastang
Operatyvumas
Galimybe gerinti
Kiekybikumas
Vienodumas
Jautrumas
Paienikumas
Galimybe lyginti
Globalumas
Lankstumas
62
1. Nereikalavimas dideli darbo pastang. Kiekvienas projekto [vertinimo metodas turi ne tik
parpinti principin vertinimo gavimo galimyb, bet ir neturi reikalauti dideli jegos ir priemoni
sanaud.
2. Operatyvumas. Mokejimas vertinti projekta gali tapti veiksmingu planavimo ir valdymo
[rankiu. Projekto kokybes rodiklio reikme turi bti inoma anksciau, nei prasides praktinis
projekto realizavimas.
3. Pagerinimas. Projekto vertinimo metodas turi tureti tobulejimo galimybes, kurios padet
padidinti naudojimo patogumus ir jo patikimuma.
4. Kiekybikumas. Tam, kad projekto vertinimas galet bti naudojamas kaip valdymo [rankis
(moralinis ir materialinis projektuotoj darbo stimuliavimas, projekto [kainojimas, projektavimo
automatizavimas ir t.t.), btina, kad tokio vertinimo rezultatas turet kiekybin forma ir geriausia,
kad jis bt ireiktas santyki skale (o ne rang skale). Tik tokiu bdu galima bt ne tik geriau
vertinti projektus, bet ir parodyti kiek kart vienas projektas geresnis u kita.
5. Vienodumas. Pageidautina, kad skirtingiems pagal savo charakteristika projektams bt
taikoma vienoda vertinimo metodologija. Kitu atveju gali atsitikti taip, kad gautos kokybes
rodikli reikmes bus nesuderinamos tarpusavyje.
6. Globalumas. Projekto vertinimo metodas leidia atlikti vertinima remiantis globaliuoju
kriterijumi visuomenes interesu.
7. Lankstumas. io reikalavimo esme yra ta, kad mechanizmas, padedantis pasirinkti geresn[
projekto varianta, turi bti gana lankstus, t.y. jis gali bti naudojamas [vairiomis situacijomis.
8. Pavienikumas. Paprastai, kokybes vertinimas reikalingas tam, kad galima bt pasirinkti
geriausia i keli projekto variant. Toks pasirinkimas yra privatus projekto kokybes
optimizavimo atvejis. Taciau optimizavimo teorija grindiama viena svarbia salyga:
optimizuojama funkcija (iuo atveju projekto kokybe), turi bti vienintele. Argument, nuo
kuri priklauso i funkcija, t.y. savybi, charakterizuojanci projekto kokyb, gali bti labai
daug, bet pats kriterijus, pagal kur[ vykdoma optimizacija (projekto vertinimas), turi bti
vienintelis.
9. Palyginimas. Vaitojant daugyb [vairi projekto vertinimo metod, ypac pagal
ekonominius rodiklius, numatoma, kad lyginamieji variantai yra visikai sutapatinami,
t.y. visikai vienodos kokybes. Taciau visada vienas projekto variantas tam tikromis
savybemis nors truput[ skiriasi nuo kito. Tai reikia, kad vertinimo ir variant lyginimo
metu, pavyzdiui pagal ekonominius rodiklius, negalima remtis teiginiu, anot kurio,
lyginam variant kokybe yra vienoda. Reikia atsivelgti [ kiekvieno varianto kokybes
63
rodikli reikm. Tai pades geriau palyginti projektus.
10. Atgaminimas. Vienas i pagrindini iuolaikinio mokslo princip yra tas, kad
eksperimento, atliekamo analoginemis salygomis, bet skirting tyrinetoj ir skirtingu
laiku, rezultatai turi bti atgaminami (vienodi). Projekto vertinimo procesas - vienas i
eksperimento atmain. Tai reikia, kad vieno projekto vertinimas, vykstantis remiantis
vienodais kriterijais, turi duoti vienodus rezultatus, nepriklausomai nuo to, kada ir kas
vykde vertinima.
11. Jvairiapusikumas. Jau buvo kalbama apie tai, kad projekto kokyb lemia
daugelio savybi suma. Vadinasi, projekto vertinimo metodas turi bti toks, kad bt
atsivelgta [ visas savybes: kurios jau buvo matuojamos ir dar ne, teigiamos ir
neigiamos, ekonomines ir socialines.
12. Jautrumas. Bet kokio i skaiciaus rodikli pakitimas turi keisti kokybes rodiklio
reikm. Kitaip tariant, projekto vertinimo metodas turi bti toks, kad is vertinimas
jautriai reaguot [ skirting savybi, lemianci projekto kokyb, rodikli reikmi
pakitima.
13. Monotonikumas. Kokybes rodiklio reikme turi keistis, keiciantis atskiroms, j[
charakterizuojancioms savybi rodikli reikmems. Natralu ikelti salyga, kad is
pakitimas vykt monotonikai: kai pagereja savybes rodiklio reikme, kokybes
rodiklio reikme turi sklandiai, be joki uoli dideti (ir atvirkciai). Tokiu bdu,
kokybes rodiklis turi bti monotonine funkcija nuo rodikli skirting savybi,
charakterizuojanci projekta.
14. Tikslumas. Atskir formules, naudojamos kokybei [vertinti, element
apskaiciavimo paklaida ir pacios formules struktra, turi utikrinti kokybes rodiklio
reikmes nustatymo tiksluma, kuris galet bti palyginamas su paprast technini
apskaiciavim paprastumu. Suformuluota reikalavim sistema leidia analizuoti
egzistuojancius projekt vertinimo metodus.
Toliau apraysime metodus, taikomus projekt [vertinimui ir palyginimui:
Metodas A. io metodo esme ta, kad ekspert grupe kiekybikai [vertina kiekviena i
konkuruojanci projekt variant remiantis vis savybi, charakterizuojanci i variant
kokyb, visuma. Po to pagal vis ekspert vertinimus ivedamas bendras vidutinikas
[vertinimas. is metodas yra labai paprastas -vertinant atskirus variantus ekspertai nieko
neskaiciuoja ir visa procedra vyksta labai greitai. Taciau is metodas turi viena trkuma, kuris
labai apriboja jo praktinio naudojimo galimybes. Trkumas yra tas, kad ekspertas (kaip ir bet
64
kuris mogus) ireikdamas kompleksin[ vertinima negali vienu metu atsivelgti [ daugiau kaip 7-
10 skirting faktori (iuo atveju, skirting savybi, charakterizuojanci projekto kokyb). Tai
reikia, kad ne[vykdomi 11-13 reikalavimai.
Metodas B. Del to. kad iame metode vertina ne ekspert komisija, o vienas ekspertas,
daniausiai labai sumaeja tikslumas (14 reikalavimas) ir atgaminimas (10 reikalavimas). is
metodas, kaip beje ir metodas A, ne[vykdo 11-13 reikalavim.
Metodas C. is metodas atsivelgia [ vartotoj nuomon, nagrinedamas statistinius duomenis
apie tam tikro produkto realizacija. Geriausiai iperkama preke parodo, kad io gaminio projektas
yra geriausias. Taciau is metodas turi du didelius trkumus. Vis pirma, [vertinti galima tik tada,
kai prekes jau yra pagamintos. Antra, tokiu bdu galima [vertinti tik labai apribotos
nomenklatros projektus. is projektas ne[vykdo 5 reikalavimo - vienodumo. Be to jis ne[vykdo
ir 1 bei 10 reikalavim.
Metodas D. is metodas grindiamas didele sociologine vartotoj apklausa (interviu arba
anketavimas). Statistiniai duomenys yra apdirbami ir vykdomas palyginamas projekt
[vertinimas. io metodo tikslumas yra gana auktas. Taciau tokios sociologines apklausos
technologija nepritaikyta danam ( daniau, nei karta per metus) vartojimui. Taigi is metodas
neatitinka 1 (nereikia daug darbo pastang) ir 5 (vienodumas ) reikalavim ir i dalies
prietarauja 6 ir 10 reikalavimams.
Metodas E. Kartais naudojamas metodas, kai projekto vertinimas atliekamas remiantis viena
savybe, o kit savybi rodikli reikmes fiksuojamos nelabai grietai arba visai nefiksuojamos.
Danai kaip pasirinkimo kriterijus [vardijamas ekonomikumo rodiklis. Pavyzdiui, buvo laikas,
kai ms gyvenamj nam statyboje tipini projekt [vertinimas buvo vykdomas remiantis
vieninteliu rodikliu -1 m gyvenamojo ploto samatine kaina. Noredami pagerinti [ rodikl[,
daugelis projektuotoj pradejo nuvertinti tuos parametrus, apie kuriuos projektuose nebuvo
grietai usimenama. Del to labai pablogejo gyvenvietes projekto kokybe, taciau pagerejo
rodiklio, kuriuo remiantis projektas buvo vertinamas, reikme. Taciau tai reikia, kad tokio
vertinimo metodas visikai neatitinka 13 (monotonikumas) reikalavimo, o taip pat ir 5, 6, 9, 11,
12.
Metodas F. Vykdant [ metoda yra bandoma sugretinti skirtingus tarpusavyje projekt variantus.
Del to ekonomikumo rodiklis, pagal kur[ ir irenkamas geriausias projektas, koreguojamas
kiekvienam variantui. Koregavimo esme ta, kad apskaiciuojamos tos papildomos sanaudos,
kurias reikia ileisti kiekvienam variantui, kad bt pasiekta kokybine lygybe su variantu -
analogu. Taciau is metodas neatitinka 7 (lankstumas) ir 12 (jautrumas) reikalavim.
65
Metodas G. Jo skirtumas nuo metodo E yra tas, kad cia nekoreguojamas ekonomikumo rodiklis,
utikrinantis skirting variant sugretinima. is metodas neatitinka 9 (palyginimas) reikalavimo.
Metodas I. (taip pat kaip ir metodas G) atspindi linijinio programavimo ideologija, anot kurios,
varianto pasirinkimas atliekamas pagal geriausia vienos savybes rodiklio reikm, tuo pat metu
apribojant kit savybi rodiklius. Tikslo funkcijos gali bti pacios [vairiausios. Taciau is
metodas taip pat turi viena trkuma. Su jo aparatu ne visada galima adekvaciai aprayti projekto
kokyb, t.y. neatliekamas 11 ([vairiapusikumas) reikalavimas.
Metodas K. Atliekant [ metoda, tam, kad bt irinktas geriausias variantas, naudojamas
funkcionalinis modelis, matematiniu bdu apraantis kai kuri (bet ne vis) Q, rodikli,
[takojanci vertinamo produkto kokybes K funkcionavima, santyk[. Funkcinis modelis, kuriuo
remiantis [vertinama kokybe, neatlieka keli reikalavim, pavyzdiui, komfortabilumo,
ekonomini charakteristik. Metodas I neatitinka 11 ([vairiapusikumas) reikalavimo, be to,
neatitinka ir 5 (vienodumas) reikalavimo.
Metodas L. is metodas geriausiu laiko tok[ varianta, kurio yra maiausias ekonominio rodiklio
(kainos) santykis su kokybes (efektyvumo) rodikliu. Nepaisant dano io metodo naudojimo, jis
taip pat turi trkum, kuri pagrindinis - nepagr[sta prielaida, kad kainos vieneto santykis su
kokybes vienetu yra nekintamas, bet kuriomis salygomis ir visiems statini tipams, dydis.
Metodas M. io metodo skirtumas nuo metodo K yra tas, kad sanaud ir rezultat (kainos ir
efektyvumo) palyginimas vykdomas ne dalinimu, o iekant i dviej rodikli skirtuma. Taciau
tam reikia, kad abu rodikliai bt ireikiami vienodais matavimo vienetais. iuo atveju tai
reikia, kad kokybes rodikl[ reikia ireikti pinigine forma, o kriterijus, pagal kur[ bus irenkamas
geriausias variantas, turi bti ireiktas piniginiu pelnu. Taciau tam, kad bt ireikta kokybe,
praktikai ne[manoma naudoti pinigin skal, todel is metodas, taip pat kaip ir metodas L
neatitinka 5, 7 ir 14 reikalavimus.
Metodas N. Naudojant [ metoda variantus lygina pagal atskir savybi rodikli reikmes.
Geriausia ir blogiausia kiekvienos savybes rodiklio reikm iskiria tam tikru, bet ne kiekybiniu,
bdu (pavyzdiui, +" paymi geriausia reikm, o visas kitas -"). Po to yra sudaroma variant
palyginimo lentele. Jeigu m1 > m2, tai prieinama ivada, kad 1 variantas yra geresnis, nei 2
variantas. [vertinant yra du netikslumai. Vis pirma, kai nustatomas vieno varianto pranaumas
pagal i-savyb, visikai nepaisoma to, kiek vieno parametro reikme yra didesne u kitas (didesne
0,001 ar 100%). Taigi is metodas neleidia tiksliai [vertinti projekto t.y.(neatitinka 14
reikalavimo), taip pat neatitinka 6, 12 ir 13 reikalavim.
Metodas O. Artimas metodui N. Svarbiausias skirtumas yra tas, kad vieno varianto pranaumas
66
kit atvilgiu, pagal skirtingus savybi rodiklius, cia ireikiamas ne kaip dichotomine, kokybine
geriau - blogiau" skale, o kiekybine rang skale arba netgi santyki skale. Tokiu bdu i dalies
sumaeja priepriea 12 (jautrumas) ir 13 (monotonikumas) reikalavimams. Taciau vis vien
neatliekami 6 (globalumas) ir 14 (tikslumas) reikalavimai.
Metodas P. is metodas iek tiek panaus [ metoda B (vieno eksperto [vertinimas). Skirtumas gi
yra tas, kad cia ekspertas atlieka APS funkcija (asmuo, priimantis sprendimus) ir suteikia tam
tikros informacijos apie santykin[ atskir savybi svaruma (svarba). ios informacijos apdirbima
atlieka asmuo, dirbantis su kokybes [vertinimo metodika (ADM). Tai iam asmeniui leidia rasti
svarumo G, koeficiento reikm ir veliau naudoti ja apskaiciuojant kompleksinio kokybes
rodiklio reikm. Atsivelgiant [ jas atliekamas geriausio varianto pasirinkimas. Palyginus [
metoda su metodu B, cia galima patenkinti 11-13 reikalavimus. Taciau nera atliekami 10
(atgaminimas) ir 14 (tikslumas) reikalavimai.
Metodas R. io metodo esme yra tokia: vienu bdu (ekspertiniu ar analitiniu) nustatoma atskir
savybi svarba. Visos ios savybes raniruojamos taip, kad svarbiausios savybes rodiklis gauna 1
Qj ranga; kita pagal svarba savybe - 2 Q2 ranga ir 1.1. Paskutines n savybes rodiklis tures indeksa
n (Qn). Po to i lyginamj variant irenkamas tas, kurio Q[ rodiklis tures geriausia reikm.
Jeigu keli variant Q[ rodiklis yra vienodas, tai jie analizuojami pagal Q2 rodiklio reikm. Jei ir
ios reikmes vienodos, nagrinejama Q3 reikme ir 1.1. is metodas ne visada atitinka 12
(jautrumas) ir 13 (monotonikumas), taip pat 14 (tikslumas) reikalavimus.

A pasirinkau ekspert vertinimo metoda. Pagrindine io metodo pasirinkimo prieastis yra
ta, kad tiriama objekta norejosi inagrineti objektyviai, principingai, nepasiduodant
vyraujancioms tendencijoms. Informacijai gauti paruoiau anketa, kuri sudaryta i keturi dali,
t.y. rodikli reikmingumo nustatymo, bendros dalies, technologines dalies, ekonomines dalies.
Anketa uppilde 10 kvalifikuot ekspert (tai darb vadovai, [moni direktoriai, klojini
nuomotojai). Ekspert vertinimo metodo trkumas yra galimybe viena i prastos kokybes faktori
kompensuoti geresnes kokybes faktoriaus saskaita. Del to vertinimo patikimumui padidinti buvo
nustatomas rodikli reikmingumas.

67
6. SIENINIJ KLOIJINIJ SISTEMJ PALYGINIMAS
6.1 Klojini sistem palyginimas, taikant ekspertin metodik
Inagrinesime ekspertini metod taikyma, nustatant kriterij reikminguma, be kurio
sunku realiai [vertinti projektus. Atlikus ekspertiz, gauti tik vertinim rinkiniai apdorojami
statikai. iuo atveju vidutine kriterijaus [vertinimo reikme j t nustatoma pagal formul :
r
t
t
r
k
jk
j
=
=
1
, arba (3.1)
=
=
=
r
k
k
r
k
jk k
j
w
t w
t
1
1
, (3.2)
kur: t
jk
-k-toj o eksperto atliktas j rodiklio [vertinimas;
w
k
- k-tojo eksperto autoriteto koeficientas;
r - ekspert skaicius.
Ekspertizes patikimuma galima ireikti ekspert nuomoni konkordancijos koeficient,
apibdinanci individuali nuomoni sutapimo laipsn[:
) (
12
3 2
n n r
S
W
= , (3.3)
kur: S - kiekvieno kriterijaus [vertinimo rezultat nukrypimo kvadrat suma [18]:
2
1 1 1 1
1

= = = =
(
=
n
j
r
k
kj
n
j
r
k
jk
t
n
t S , (3.4)
kur: t
jk
- eksperto kriterijui priskiriamas rangas,
k - ekspert skaicius,
n - [vertinam kriterij skaicius.
Konkordacijos koeficientas lygus vienam, jei visos ekspert raniruotes vienodos: lygus
nuliui, jei visos raniruotes skirtingos, t.y. visikai nesutampa.
Konkordacijos koeficientas yra atsitiktinis dydis. Norint nustatyti konkordacijos koeficiento
[vertinimo reikminguma, reikia inoti dani pasiskirstyma, esant [vairioms r ekspert ir n
68
Ekspert dalyvaujanci apklausoje irinkimas. Ekspertinio [vertinimo matricos
T apraymas.
Apklausos atlikimas. Vertinim anketos pildymas. Ekspertinio [vertinimo
matricos T sudarymas.
Vidutines rodiklio [vertinimo reikmes j t , atsivelgiant arba ne [ ekspert autoriteto koeficientus
wk, apskaiciavimas.
Kiekvieno rodiklio [vertinimo rezultat nukrypimo kvadrat sumos S
apskaiciavimas.
k raniruoteje susijusi rang rodiklio T
k
nustatymas.
Ekspert nuomoni konkordacijos koeficiento W apskaiciavimas.
Konkordacijos koeficiento reikmingumo
2
_ reikmi apskaiciavimas.
Konkordacijos koeficiento reikmingumo reikmi

_
2
patikrinimas su pagal
laisves laipsni skaici nustatyta i lenteli paimta _
2
lent
. reikme. Salygos
_
2
<_
2
lent
. patikrinimas
lyginamj variant reikmems.
Konkordacijos koeficiento reikmingumas pagal formul:
+
=
r
k
jk
t
n
n rn
S
1
2
1
1
) 1 (
12
_ , (3.5)
Jei remiantis ia formule apskaiciuotas
2
reikme didesne nei
2
lent.
lentel, priklausanti nuo
laisves laipsni skaiciaus bei priimto reikmingumo lygio, ekspert suderint raniruoci
hipoteze priimama. Kitu atveju, jei
2
<
2
lent.
,laikoma, kad ekspert nuomones nesuderintos ir i
esmes skiriasi[18].

3.3. Ekspertinio metodo blokine schema

69
Klojini sistemoms apibdinti ir [vertinti naudojami tokie efektyvumo rodikliai:
1. Mechanizm ir papildom mediag snaudos klojiniams rengti.
2. Klojni sistemos technologikumas - is kriterijus yra labai svarbus atliekant klojini
montavimo darbus. Nuo technologikumo priklauso montavimo - demontavimo trukme ir
darbininko kvalifikacijos lygis. Kuo paprastesne ir lengvesne technologija, tuo yra greiciau
padaromas darbas, reikalingi maesnes kvalifikacijos darbininkai ir procesas nereikalauja speciali
[rengim.
3. Betonavimo kokybs rodiklis - produkcijos kokybe laikoma savybi visuma, kuri pagalba
pagal produkto paskirt[ yra nustatomas jos tinkamumas naudojimui. Produkcijos kokybe statyboje
nustatoma pagal galiojancius techninius reglamentus, standartus, technines salygas. Kokybe yra
nustatoma vykdant statybos darbus ir juos atlikus, priimant konstrukcijas. Atlikt darb kokybe yra
nustatoma lyginant esamos produkcijos atitikima su leistinomis nuokrypomis normatyviniuose
dokumentuose. Nuo io rodiklio priklauso pastato ilgaamikumas, estetikumas ir kt.
4. Klojini sistemos kaina - is kriterijus apibdina klojini pinigin iraika litais. Remiantis
iuo kriterijumi, nustatoma klojimo 1 m
2
kaina. Kaina parodo kliento galimybes [sigyti produkta
(klojinius).
5. Klojini sistemos nuomos kaina - is kriterijus apibdina klojini nuomos pinigin iraika
litais. Remiantis iuo kriterijumi, nustatoma klojinio 1 m nuomos kaina. Nuomos kaina parodo
kliento galimybes isinuomoti klojinius.
6. Klojini sistemos paruoimo (iankstinio surinkimo) darbo snaudos.
7. Klojini montavimo darbo snaudos.
8. Klojini demontavimo darbo snaudos.
9. Klojini valymo darbo snaudos.
Darbo sanaudos ireikiamos darbininko darbo laiko kiekiu, sugaitu montuojant (ruoiant,
demontuojant, valant) 1 m
2
klojini [1]:
T
s
= T/Q (m.darb.val. / m
2
),
kur: Q - sumontuot klojini apimtis m
2
,
T - sugaitas darbo laikas darbui atlikti.
Darbo sanaudos priklauso nuo pasirinkto technologinio sprendimo ir nuo darbininko [gdi
io darbo srityje. Darbo sanaudos bus maesnes, jeigu bus pasirinkta tobulesne technologija ir
darbininkas bus auktesnes kvalifikacijos.
10. Klojim sistemos pakloto (faneros) eksploatavimo laikas - is rodiklis nusako
pakloto - faneros eksploatavimo cikl skaici, kuris priklauso nuo pakloto padengimo kokybes (g/m
2
)
70
ir eksploatavimo salyg.
11. Klojini sistemos mas - klojini komplekto mase [kg]. Remiantis iuo kriterijumi
nustatoma klojinio 1 m
2
mase.
12. Klojini sandliavimo (transportavimo) kompaktikumas - is rodiklis parodo klojini
element kompaktikuma, sandeliuojant ar transportuojant gaminius (pvz., kiek element galima
sandeliuoti l m
3
laisvo ploto).

71
1 lentel. Rodikli reikmingum vertinim suvestin
Ekspert |vertinimas (balais nuo 1 iki 10) Kriterij reikmes
Nr. Kriterij pavadinimas
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Suma Vidurkis Reikmingumas
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
1
Mechanizm ir papildom mediag
sanaudos klojiniams [rengti
7 7 6 6 6 6 6 5 6 7 62 6.2 0.0655
2
Klojini sistemos technologikumas
9 10 10 9 10 9 10 10 9 9 95 9.5 0.1004
3
Rezultato kokybes rodiklis
8 9 8 9 8 9 9 9 8 10 87 8.7 0.0920
4 Klojini sistemos kaina
6 7 7 8 6 6 7 8 8 9 72 7.2 0.0761
5
Klojini sistemos nuomos kaina
9 8 10 10 10 10 10 10 10 9 96 9.6 0.1015
6
Klojini sistemos paruoimo (iankstinio
surinkimo) darbo sanaudos
6 7 7 8 7 7 6 8 7 7 70 7 0.0740
7
Klojini sistemos montavimo darbo
sanaudos 10 10 9 10 9 9 10 10 10 10 97 9.7 0.1025
8
Klojini sistemos demontavimo darbo
sanaudos
8 8 7 7 9 8 9 7 7 8 78 7.8 0.0825
9
Klojini sistemos valymo darbo
sanaudos 6 7 6 7 7 7 8 6 7 7 68 6.8 0.0719
10 Klojini sistemos eksploatavimo laikas
7 9 8 7 9 8 7 8 9 9 81 8.1 0.0856
11 Klojini sistemos mase
7 7 6 7 8 7 8 7 6 8 71 7.1 0.0751
12
Klojini sandeliavimo (transportavimo)
kompaktikumas
6 6 7 7 8 6 7 8 7 7 69 6.9 0.0729
946 94.6 1.00
72
Kriterij reikmingumas:
r
t
r
k
jk
j t
=
1
- vidurkis ;
j
j
j
t
t
R
- reikmingumas ;
0 2 , 6
10
62
1
= =
t
, 0655 , 0
6 , 94
20 , 6
1
= =
R
,
50 , 9
10
95
2
= =
t
, 1004 , 0
6 , 94
50 , 9
2
= =
R
,
70 , 8
10
87
3
= =
t
, 0920 , 0
6 , 94
70 , 8
3
= =
R
,
20 , 7
10
72
4
= =
t
, 0761 , 0
6 , 94
20 , 7
4
= =
R
,
60 , 9
10
96
5
= =
t
, 1015 , 0
6 , 94
60 , 9
5
= =
R
,
0 , 7
10
70
6
= =
t
. 0740 , 0
6 , 94
0 , 7
6
= =
R
.
70 , 9
10
97
7
= =
t
1025 , 0
6 , 94
70 , 9
7
= =
R

80 , 7
10
78
8
= =
t
0825 , 0
6 , 94
80 , 7
8
= =
R

80 , 6
10
68
9
= =
t
0719 , 0
6 , 94
80 , 6
9
= =
R

10 , 8
10
81
10
= =
t
0856 , 0
6 , 94
10 , 8
10
= =
R

10 , 7
10
71
11
= =
t
0751 , 0
6 , 94
10 , 7
11
= =
R

90 , 6
10
69
12
= =
t
0729 , 0
6 , 94
90 , 6
12
= =
R

73
Kiekvieno kriterijaus [vertinimo rezultat nukrypimo kvadrat suma:
( )
( )
. 68 , 1641 )
12
946
0 , 69 ( )
12
946
0 , 71 (
)
12
946
81 ( )
12
946
68 ( )
12
946
0 , 78 (
12
946
0 , 97 )
12
946
0 , 70 (
)
12
946
0 , 96 ( )
12
946
72 ( )
12
946
87 ( )
12
946
95 (
12
946
62
2 2
2 2 2
2
2
2 2 2 2
2
= +
+ + + + +
+ + + + + = S

Konkordacijos koeficientas:
115 , 0
) 12 12 ( 10
68 , 1641 12
3 2
=
= W .
Konkordacijos koeficiento reikmingumas:
63 , 12
46 . 9
1 12
1
) 1 12 ( 12 10
68 , 1641 12
=
+

= _ .

6.2 Variant pirmenybs nustatymas, remiantis artumo idealiam takui
kriterijumi

io metodo esme apibendrinto kriterijaus formavimas, remiantis lyginamj variant
nukrypimais nuo vadinamojo idealaus, susidedancio i geriausi nagrinejam variant kriterij.
Variant prioritetikumo nustatymo, remiantis artumo idealiam takui metoda, reikia atsivelgti [
tai, kad kiekvieno sprendim varianto kriterijaus naudingumo funkcija monotonikai dideja arba
monotonikai maeja, t.y. didesne bet kurio rodiklio reikme visada geresne arba blogesne u
maesn to pat rodiklio reikm. Tai priklauso nuo to, ar naudingumo funkcija dideja ar maeja.
Rodikliai turi bti kardinals arba ordinals. Jei turime ordinals rodiklius, jie turi bti
kvantifikuoti. Be to, turi bti nustatyti kriterij reikmingumo dydiai arba jie priimami kaip
lygiaverciai[18].
1 etapas. Sudaroma normalizuota sprendim matrica. io etapo tikslas norint palyginti
skirting dimensij kriterijus, juos reikia paversti bedimensiniais. Pagal formul:kur:
74
) , 1 ; , 1 ( ,
1
2
n j m i
x
x
X
m
i
ij
ij
ij
= = =
=
, (3.6)
atlik normalizacija , gauname sprendim priemimo matrica P.
mn
n
n
m m
ij
x
x
x
x
x
x
x
x
x
a
a
a
a
X P
...
...
...
...
...
... ...
] [
1
2
12
2
1
11
1
4
3
2
1
= =
, (3.7)
kur: a
1
=..., a
m
lyginami projekt variantai;
n
x x ...,
1
[vairi matavimo vienet kriterijai;
mn x x ...,
11
kriterijai, neturintys matavimo vienet;
2 etapas. Svertines normalizuotos sprendim matricos sudarymas. P matrica
dauginama i kriterij reikmingumo vektoriaus P* = [P*][g] Jei reikmingumo reikmi nera, P
matrica priimama be pakeitim, t.y. P*=P:
mn
n
n
n
n
n
mj
j
j
j
j
m x g
x g
x g
x g
x g
x g
x g
x g
x g
P
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
...
*
2
1
2
1
1
1
21
1
11
1
= , (3.8)
kur g
1
g
n
kriterij reikmingumas.
3 etapas. Nustatomi idealus ir neigiamos idealus variantai. Idealus variantas
nustatomas pagal formul :
}, , , , { } , 1 / ]) / min ( ), / max {[
2 1
' + + + +
= = =
n
i
ij
i
f K f f m J j J j f c c u (3.9)
kur: J - aibe rodikli (maksimizuojam, maaruojam), kuri geriausios reikmes -
75
didiausios;
J - aibe rodikli (minimizuojam, minoruojam), kuri geriausios reikmes -
maiausios.
}. ,...., , { } , 1 / ]) / max ( ), / min {[
2 1
'
= = =
n ij
i
ij
i
f f f m J j f J j f c c u (3.10)
kur,
+
u u , - atitinkamai geriausi ir blogiausi kriterij reikmi variantai.
4 etapas. Tarp lyginam variant nustatomi atstumai. Atstumas tarp
+
u u , idealaus variant nustatomos pagal formul :
Atstumas tarp i ir neigiamo idealaus variant apskaiciuojamas pagal formul:
. , 1 ; ) (
1
2
m i f f L
n
j
j ij i
= =

=
+ +
, (3.11)
Atstumas tarp i ir neigiamo idealaus variant apskaiciuojamas pagal formul:
. , 1 ; ) (
1
2
m i f f L
n
j
j ij i
= =

=

(3.12)
5 etapas. Nustatomas salyginis lyginam variant artumas idealiam. Salyginis
i
u varianto
artumas idealiam
+
u variantui nustatomas pagal formul :
76
. , 1 ; m i
L L
L
K
i i
i
biti
=
=
+
(3.13)
Nesunku pastebeti, kad O < K
biti
, < 1, be to
)
`
=
=
=

+
.
;
0
, 1
u
u
u
u
i
i
biti
jeigu
jeigu
K (3.14)
Kuo K
biti
reikme artimesne vienetui, tuo
i
u variantas arciau
+
u varianto. Btent todel atlikus
skaiciavimus pagal pateikta algoritma, nesunku nustatyti variant prioritetikuma- geriausias
variantas tas, kurio K
biti
reikme didiausia.

77
2 lentel. Ekspertini vertinim suvestin
Nr. Variantai Ekspertai
K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

m
o
n
t
a
v
i
m
o

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

n
u
o
m
o
s

k
a
i
n
a

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

t
e
c
h
n
o
l
o
g
i
k
u
m
a
s

R
e
z
u
l
t
a
t
o

k
o
k
y
b
e
s

r
o
d
i
k
l
i
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

d
e
m
o
n
t
a
v
i
m
o

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

p
a
r
u
o
i
m
o

(
i
a
n
k
s
t
i
n
i
o

s
u
r
i
n
k
i
m
o
)

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
a
n
d
e
l
i
a
v
i
m
o

(
t
r
a
n
s
p
o
r
t
a
v
i
m
o
)

k
o
m
p
a
k
t
i
k
u
m
a
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

v
a
l
y
m
o

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

M
e
c
h
a
n
i
z
m

i
r

p
a
p
i
l
d
o
m

m
e
d
i
a
g

s
a
n
a
u
d
o
s

k
l
o
j
i
n
i
a
m
s

[
r
e
n
g
t
i

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
1 10 9 10 10 9 10 9 9 9
2 10 8 10 10 9 9 9 8 10
3 10 10 10 10 9 9 8 9 9
4 9 9 9 10 10 9 10 8 9
5 10 8 10 10 8 10 9 10 8
6 9 9 9 10 10 10 9 9 9
7 10 8 10 9 9 10 10 9 9
8 9 9 10 10 10 9 9 9 9
9 9 7 9 9 10 10 8 8 8
10 10 9 10 10 9 9 10 9 10

1

DOKA "Framax" sienini
klojini sistema
vidurkis 9,6 8,6 9,7 9,8 9,3 9,5 9,1 8,8 9
1 9 9 7 9 8 9 9 9 7
2 8 8 8 8 9 9 8 8 8
3 7 8 9 9 8 8 7 9 8
4 8 9 7 10 9 9 7 8 9
5 7 8 6 9 7 9 6 8 8
6 9 9 8 8 7 9 9 8 8
7 8 7 9 8 8 8 8 8 8

2

HUNNEBECK "Manto"
sienini klojini sistema
8 7 9 6 9 9 9 8 9 8
78
9 6
9
8 9 8 8 9 7 7
10 8 8 9 9 7 7 7 9 8
vidurkis 7,7 8,4 7,7 8,8 8 8,5 7,8 8,3 7,9
1 8 9 8 8 8 7 8 8 8
2 9 9 9 8 8 8 8 8 7
3 8 8 8 8 9 8 9 9 8
4 9 10 7 7 7 9 8 8 9
5 10 9 7 8 8 8 7 7 8
6 9 10 8 6 8 9 8 8 7
7 8 9 7 8 7 8 9 7 8
8 8 9 8 9 8 7 8 8 8
9 7 9 8 7 9 8 8 8 7
10 9 10 9 7 9 7 9 7 7

3

PILOSIO "P300" sienini
klojini sistema
vidurkis 8,5 9,2 7,9 7,6 8,1 7,9 8,2 7,8 7,7
79
3 lentel. Sienini klojini apibudinani rodikli vidutins reikms
Nr. Variantai
K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

m
o
n
t
a
v
i
m
o

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

n
u
o
m
o
s

k
a
i
n
a

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

t
e
c
h
n
o
l
o
g
i
k
u
m
a
s

R
e
z
u
l
t
a
t
o

k
o
k
y
b
e
s

r
o
d
i
k
l
i
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

m
a
s
e

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

d
e
m
o
n
t
a
v
i
m
o

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

p
a
r
u
o
i
m
o

(
i
a
n
k
s
t
i
n
i
o

s
u
r
i
n
k
i
m
o
)

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

k
a
i
n
a

K
l
o
j
i
n
i

s
a
n
d
e
l
i
a
v
i
m
o

(
t
r
a
n
s
p
o
r
t
a
v
i
m
o
)

k
o
m
p
a
k
t
i
k
u
m
a
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

v
a
l
y
m
o

d
a
r
b
o

s
a
n
a
u
d
o
s

K
l
o
j
i
n
i

s
i
s
t
e
m
o
s

e
k
s
p
l
o
t
a
v
i
m
o

l
a
i
k
a
s

M
e
c
h
a
n
i
z
m

i
r

p
a
p
i
l
d
o
m

m
e
d
i
a
g

s
a
n
a
u
d
o
s

k
l
o
j
i
n
i
a
m
s

[
r
e
n
g
t
i

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14
1 DOKA "Framax"
sienini klojini
sistema 9,6 8,6 9,7 9,8 68,56 9,3 9,5 986,51 9,1 8,8 100 9
2 HUNNEBECK
"Manto" sienini
klojini sistema
7,7 8,4 7,7 8,8 59,64 8 8,5 869,13 7,8 8,3 80 7,9
3 PILOSIO "P300"
sienini klojini
sistema
8,5 9,2 7,9 7,6 44,23 8,1 7,9 642,12 8,2 7,8 80 7,7
4
14,96 15,14 14,69 15,21 101,06 14,7 15 1463,18 14,52 14,39 151 14,23
5
X1 X2 X3 X4 X5 X6 X7 X8 X9 X10 X11 X12
6
MAX MIN MAX MAX MIN MAX MAX MIN MAX MAX MAX MAX

Pastaba: klojini darbo sanaudos maksimizuojamos, kadangi anketoje apklausos metu, buvo priimta, kad auktesn[ bala gauna tas variantas,
kuris reikalauja maiau darbo sanaud, todel geresnis bus tas variantas, kurio vidurkis yra didesnis.
80
4 lentel. Rodikli suvestin
Nr. Klojini sistemos pavadinimas
Klojini svoris
( Kg/50m
2
)
Klojini kaina
(Lt/50m
2
)
Klojini svoris
( Kg/m
2
)
Klojini kaina
(Lt/m
2
)

1 DOKA Framax 3427,8 49325,50 68,56 986,51

2 HUNNEBECK Manto 2981,88 43456,50 59,64 869,13

3 PILOSIO P300 2211,6 32106,00 44,23 642,12
81
1 etapas. Atlikus normalizacija, gauname sprendini priemimo matrica | | ij X P =

2 etapas. Svertines normalizuotos sprendim matricos sudarymas. P matrica dauginama i kriterij reikmingum vektoriaus
| | | | g P P =
-

g = 0,1025 0,1015 0,1004 0,092 0,0856 0,0825 0,0761 0,0751 0,074 0,0729 0,0719 0,0655

1 X 2 X 3 X 4 X 5 X 6 X 7 X 8 X 9 X 10 X 11 X 12 X

0,642 0,568 0,66 0,644 0,678 0,633 0,633 0,674 0,627 0,612 0,662 0,632
0,515 0,555 0,524 0,579 0,59 0,544 0,567 0,594 0,537 0,577 0,53 0,555
0,568 0,608 0,538 0,5 0,438 0,551 0,527 0,439 0,565 0,542 0,53 0,541

MAX MIN MAX MAX MIN MAX MAX MIN MAX MAX MAX MAX
0,0658 0,0577 0,0663 0,0592 0,058 0,0522 0,0482 0,0506 0,0464 0,0446 0,0476 0,0414
0,0528 0,0563 0,0526 0,0533 0,0505 0,0449 0,0431 0,0446 0,0397 0,0421 0,0381 0,0364
0,0582 0,0617 0,054 0,046 0,0375 0,0455 0,0401 0,033 0,0418 0,0395 0,0381 0,0354
82
3 etapas. Nustatomi teigiami ir neigiami ideals varianatai.

4 etapas. Tarp lyginamj variant nustatomi atstumai.

( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( )
0270 , 0
0414 , 0 0414 , 0 0476 , 0 0476 , 0
0446 , 0 0446 , 0 0464 , 0 0464 , 0 033 , 0 0506 , 0 0482 , 0 0482 , 0 0522 , 0 0522 , 0
0375 , 0 058 , 0 0592 , 0 0592 , 0 0663 , 0 0663 , 0 0577 , 0 0577 , 0 0658 , 0 0658 , 0
2 2
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
1
=
+ +
+ + + + + +
+ + + + +
=
+
L
;

( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( )
0307 , 0
0414 , 0 0364 , 0 0476 , 0 0381 , 0
0446 , 0 0421 , 0 0464 , 0 0397 , 0 033 , 0 0446 , 0 0482 , 0 0431 , 0 0522 , 0 0449 , 0
0375 , 0 0505 , 0 0592 , 0 0533 , 0 0663 , 0 0526 , 0 0577 , 0 0563 , 0 0658 , 0 0528 , 0
2 2
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
2
=
+ +
+ + + + + +
+ + + + +
=
+
L
;

( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( )
0261 , 0
0414 , 0 0354 , 0 0476 , 0 0381 , 0
0446 , 0 0395 , 0 0464 , 0 0418 , 0 033 , 0 033 , 0 0482 , 0 0401 , 0 0522 , 0 0455 , 0
0375 , 0 0375 , 0 0592 , 0 046 , 0 0663 , 0 054 , 0 0577 , 0 0617 , 0 0658 , 0 0582 , 0
2 2
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
3
=
+ +
+ + + + + +
+ + + + +
=
+
L
;

+
0
0,0658 0,0577 0,0663 0,0592 0,0375 0,0522 0,0482 0,033 0,0464 0,0446 0,0476 0,0414

0
0,0528 0,0617 0,0526 0,046 0,058 0,0449 0,0401 0,0506 0,0397 0,0395 0,0381 0,0354
83
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( )
0294 , 0
0354 , 0 0414 , 0 0381 , 0 0476 , 0
0395 , 0 0446 , 0 0397 , 0 0464 , 0 0506 , 0 0506 , 0 0401 , 0 0482 , 0 0449 , 0 0522 , 0
058 , 0 058 , 0 046 , 0 0592 , 0 0526 , 0 0663 , 0 0617 , 0 0577 , 0 0528 , 0 0658 , 0
2 2
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
1
=
+ +
+ + + + + +
+ + + + +
=
L
;

( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( )
0138 , 0
0354 , 0 0364 , 0 0381 , 0 0381 , 0
0395 , 0 0421 , 0 0397 , 0 0397 , 0 0506 , 0 0446 , 0 0401 , 0 0431 , 0 0449 , 0 0449 , 0
058 , 0 0505 , 0 046 , 0 0533 , 0 0526 , 0 0526 , 0 0617 , 0 0563 , 0 0528 , 0 0528 , 0
2 2
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
2
=
+ +
+ + + + + +
+ + + + +
=
L
;

( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( ) ( ) ( ) ( )
( ) ( )
0271 , 0
0354 , 0 0354 , 0 0381 , 0 0381 , 0
0395 , 0 0395 , 0 0397 , 0 0418 , 0 0506 , 0 033 , 0 0401 , 0 0401 , 0 0449 , 0 0455 , 0
058 , 0 0375 , 0 046 , 0 046 , 0 0526 , 0 054 , 0 0617 , 0 0617 , 0 0528 , 0 0582 , 0
2 2
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
3
=
+ +
+ + + + + +
+ + + + +
=
L
.

Maksimali teigiama 0,0270 0,0307 0,0261
Maksimali 0,0294 0,0138 0,0271
84
5 etapas. Nustatomas salyginis lyginam variant artumas idealiam.

521 , 0
027 , 0 0294 , 0
0294 , 0
1
=
+
=
bit
K ;

310 , 0
0307 , 0 0138 , 0
0138 , 0
1
=
+
=
bit
K ;

409 , 0
0261 , 0 0271 , 0
0271 , 0
1
=
+
=
bit
K .

Remiantis artumo idealiam takui kriterijumi, nustatytas variant prioretikumas, kuris yra
pateiktas emiau esancioje lenteleje:

5 lentel. Variant prioretikumas

Nr. Variantai Vieta
1 DOKA Framax 1
2 HUNNEBECK Manto 3
3 PILOSIO P300 2

85
7. IVADOS IR PASILYMAI

1. Sudarytas algoritmas klojini technologiniams ekonominiams sprendimams [vertinti,
remiantis ekspertine metodika ir artumo idealiam takui metodu.
2. Darbe pateikta [vairi tip klojini sistem apvalga.
3. Ianalizuotos ir palygintos iuolaikines Doka, HUNNEBECK, PILOSIO sienini
klojini sistemos.
4. Atlikta palyginimo metodik analize ir parinkta tinkamiausia.
5. Palyginimas patikrintas naudojant COPRAS kompiuterin programa.

DOKA Framax sienini klojini sistema yra pakankamai brangi. Tai yra labai kokybiki
klojiniai, pasiymintys ilgaamikumu ir praktikumu. Tai palengvina darba statybvieteje ir
utikrina greita montavimo tempa.
Framax klojiniai sukurti taip, kad idealiai tikt:
- didelio ploto sienoms;
- kolonoms;
- apskritiems klojiniams;
- pamatams.
DOKA Framax sienini klojini sistema, kuri taip pat apima ir labai saugia eksploatacija, ir
darbo vietos reikmenis. Sistema sukurta taip, kad formavimo uduotys bt atliktos greitai ir
naiai.
HUNNEBECK Manto sienini klojini sistema yra pigesne nei DOKA Framax. Esminis
ios sistemos skirtumas nuo DOKA Framax yra kitoks klojini ploci tinklelis bei skirtingi
jungiantieji elementai. i sistema yra iek tiek lengvesne nei DOKA taciau yra daugiau smulki
detali, klojini formavimo sprendimai nera tokie racionals. Del to suleteja statybos tempai.
PILOSIO P300 sienini klojini sistema yra pati pigiausia i nagrinejam. ios sistemos
klojini ploci tinklelis pats tankiausias. Del to sumaeja intarp skaicius. Esminis skirtumas nuo
HUNNEBECK ir DOKA sistem yra kad i klojini karkasas nera cinkuotas. Taciau ie
klojiniai yra gerokai lengvesni. Maesni matmen skydus galima montuoti net gi rankomis. Tai
padeda utikrinti greita klojini sumontavima bei demontavima.
Galime pastebeti, kad pastaraisiais metais Lietuvoje plinta modernios, ekonomikos ir
technologikos monolitines statybos. Monolitines statybos pranaumas tampa akivaizdus, kai
pasirenkamas sparcios ir racionalios statybos bdas. Monolitiniai pastatai gali bti statomi [vairiais
86
technologiniais metodais, kuri pasirinkima paprastai lemia klojiniai. J [vairove didele ir norint
isirinkti reikia inoti klojini technines charakteristikas ir surinkimo bdus. Populiariausi klojiniai
Lietuvoje vis dar ilieka perdangos ir sieniniai klojiniai.
Remiantis artumo idealiam takui kriterijumi, nustatytas variant prioritetikumas:
1. DOKA Framax;
2. PILOSIO P300;
3. HUNNEBECK Manto.
0
0,1
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
1. DOKA
Framax
2. PILOSIO
P300
3.
HUNNEBECK
Manto
Racionalumo reikm
(balais)

12 pav. Varianto racionalumo reikme
Toks pat prioretikumas gautas ir atlikus skaiciavimus COPRAS kompiuterine programa.
Reiket pabreti, kad klojini pirkimas ne visada tinkamas sprendimas. Vis pirma, pirkdama
klojinius statybine bendrove turi organizuoti klojini bara, kuris bus atsakingas u klojini
prieira ir remonta, o moni darbas iais laikais kainuoja labai brangiai.
Antra, bendrove, turinti savo klojinius, niekada negaus tokio profisionalaus aptarnavimo kaip
besinuomojanti kompanija.
Trecia, 1 m Doka sienini klojini kainuoja 986,51 Lt. Pavyzdiui, norint nusipirkti 500 m
klojini mums tai kainuot 493 255,0 Lt, tuo tarpu isinuomoti 500 m sienini klojini menesiui
kainuot 22500,0 Lt.

87
8. LITERATROS S\RAAS

1. Zavadskas E. K., Karablikovas A., Kriukelis V. Nakas H., Sakalauskas R., imkus J.R.
Pastat statybos technologija. Vilnius: Alma littera, 2000, 261p.
2. Kruinskas V., Mikta P., Maeika V. Statybos technologija. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedij leidykla, 1992, 180p.
3. Zavadskas E., Jaunikis J., Kriukelis V. Monolitini pastat statyba ir jos vystymo kryptys
Lietuvos TSR. Vilnius: Limti, 1981, 41p.
4. Marciukaitis G. Monolitini betonini ir gelbetonini konstrukcij statyba. Vilnius:
Technika, 1999, 203p.
5. Pakevicius V. Maaaukte monolitine statyba ir jos vystymo perspektyvos. Vilnius: Limti,
1984, 43p.
6. Marciukaitis G. Betonini ir gelbetonini konstrukcij defektai ir remontas. Vilnius:
Mokslas, 1985, 164p.
7. Arvydas J., Statyba Europoje. Kaunas: Technologija, 2001, 185p.
8. Bistrickaite R., Marciukaitis G., ilinskas R. Surenkamosios monolitines gelbetonio
perdangos su liktiniais klojiniais. Kaunas: Technologija, 2004, 229 p.
9. Gajauskas J. Statybos ininieriaus inynas. Vilnius: Technika, 2004, 160 p.
10. Riobenakas R.D., Baltrenas P. Darbo apsauga monolitineje statyboje. Vilnius. 1990, 41p.
11. imkus J., Furmonavicius L., Zukys J., Zakarevicius V., Vaicaitis J., Alikonis A.
Monolitiniai grunte betonuojamieji pamatai:Vilnius.Mokslas,1985, 110p.
12. R.H.Kysnenon., Hpoexrnponanne xeneseeronntx paor., Btcmax mxona,1986, 278p.
13. Pakevicius V. Maaaukte monolitine statyba ir jos vystymo perspektyvos. Vilnius: Limti,
1984. 43p.
14. EuroSchal., Formwork planing with EuroShal for Windows Version 99. Vokietija. 42 p.
15. Design tables. Formwork and Shoring. PERI GmbH, 2003, 115p.
16. Femenen C. ., Iypnnu u. I. Maremarnxo-crarncrnuecxne merot +xcneprntx onenox .
Mocxna : Crarncrnxa, 1980, 163 p.
17. Klojiniai. [ireta 2005 05 17] Prieiga per Interneta. http://www. peri.de .
18. Klojiniai. [ireta 2007 04 17] Prieiga per Interneta. http://www. doka.com .
19. Klojiniai. [ireta 2007 04 17] Prieiga per Interneta. http://www. huennebeck.com .
20. Klojiniai. [ireta 2007 03 01] Prieiga per Interneta. http://www. pilosio.com .
88
21. PERI Handbook. Successful construction with PERI. PERI GmbH, 2001, 378 p.
22. Thyssen Hunnebeck. Manto Schalung.2001, 57 p.
23. Statyba [ireta 2005 06 01] Prieiga per Interneta http://www.std.lt
24. Juodis A. Statyba Europoje:rinka valdymas pletra. Kaunas: Technologija, 2001, 185p.
25. Adam C. Berg, Lawrence C. Bank, Michael G. Oliva and Jeffrey S. Russell Construction
and cost analysis of an FRP reinforced concrete bridge deck.Construction and Building
Materials, In Press, Corrected Proof, 2005, 160 p.
26. Proverbs D. G., Holt G. D. Olomolaiye Factors impacting construction project duration: a
comparison between France, Germany and the u.k. Building and Environment, , March
1998, 197-204 p.

89
9. PRIEDAI
Ekspert metodu gaut rezultat patikrinimas taikant COPRAS
kompiuterin programq.

90

Variant prioretikumas gautas paskaiiavus COPRAS kompiuterine programa

Nr. Variantai Vieta
1 DOKA Framax 1
2 HUNNEBECK Manto 3
3 PILOSIO P300 2

Klojini mediagos

iuolaikiniams klojiniams gaminti daniausiai naudojamas metalas ir fanera. Su betonu
kontaktuojancios dalys gali bti daroma i metalo, medienos, vandeniui atsparios faneros ir kit
mediag. Paskutini met naujove pradeta gaminti i plastmases (plastiko). Daryti klojinius vien
tik i plastmasini detali yra neekonomika. Apskritai klojiniai daromi kompleksiniai, plastikais
dengiami paviriai, kurie lieciasi su betonu. Racionaliausi klojiniai yra tokie, kuri laikomieji
elementai yra metaliniai, o ploktumos, besilieciancios su betonu - i medienos, vandeniui atsparios
faneros, plastik. Daryti vien metalinius klojinius yra tikslinga tik tada, kai betonuojamos
dideli matmen konstrukcijos. Jeigu naudojami aliuminio dirbiniai, tai paviriai ar kitos
detales, kurios lieciasi su betonu, turi bti padengti vandeniui ir armams atspariomis dangomis.
Naudojamo metalo tempiamasis,lenkiamasis ir gniudomasis stiprumas turi bti ne maesnis kaip
210 MPa, kerpamasis - 130 MPa, vietinis glemiamasis - 160 MPa.
Klojiniams naudojama mediena turi bti ne emesnes kaip antros ries. Klojini laikomj
element medienos dregnis turi bti ne didesnis kaip 22%, o paci skyd, kuri viena ploktuma
lieciasi su betonu - ne didesnis kaip 18% [5] .
91
Klojiniams yra naudojama spygliuoci mediena: pu, egli, i lapuoci - beras ir alksnis.
Kadangi berines lentos labai supleieja, tai jos nerekomenduojamos naudoti paviri
formuojantiems skyd elementams gaminti.
Skyd pagrindines ploktumas yra tikslinga daryti i faneros. Naudojama vandeniui atspari 10 ir
daugiau milimetr storio fanera. Fanera turi bti padengta sintetine (polimerine) danga, kuri ilgina
naudojimo laika, sumaina sukibima su betonu, gaunamas lygus ir kokybikas jo pavirius. Gali bti
naudojama ir kitoki ri fanera, taciau jo paviriai turi bti apsaugomi nuo vandens [gerimo ir
mechanini poveiki [5].
Medio droli plokci skydai i vis pusi ir krat turi imti nulakuoti vandeniui atspariais
lakais, o medio plauo nudayti. [ vandeniui atspariu emaliu. I i plokci darom skyd
karkasai bna mediniai. Visos medines skyd dalys yra sujungiamos vandeniui atspariais
klijais.
Vis daniau klojini gamyboje naudojamos sintetines mediagos. Pagrindine konstrukcine
mediaga ir apsaugine danga, gaminant kompleksinius klojinius, tampa stiklaplasciai ir stiklo
tekstolitai. Pastarieji yra gerokai atsparesni mechaniniams poveikiams, negu kiti stiklaplasciai.
Norint prailginti klojini tarnavimo laika, btina klojinius tepti klojiniams
skirtais tepalais, kurie ne tik prailgina klojini tarnavimo laika, bet ir leidia lengvai
atskirti klojinius nuo betono [5].

Klojini paviriaus ruoimas
Surenkamj nuimamj klojini ilgaamikumas, betonuojamu konstrukcij paviri kokybe,
darbo imlumas nuimant klojinius priklauso ne tik nuo j konstrukcini parametr bei
charakteristik, bet ir nuo j prieiros, paviri ruoimo prie betonuojant. Viena i toki
pagrindini priemoni yra paviri, kurie lieciasi su betonu, tepimas specialiais tepalais. Statybini
organizacij metalini j[ kombinuotos sistemos klojini skyd naudojimo patyrimas rodo, kad nuo
gerai priirim klojini, reguliariai po kiekvieno betonavimo itepam, nuemus prilipusio betono
daleles, naudojimo laikas padideja 2 ir daugiau kart. Naudojant unifikuotus klojinius, btina
gerai nuvalyti visus cemento skiedinio ir betono likucius ir itepti tepalu [5].
Tepimas specialiais tepalais privalumai :
- pailgina klojini naudojime laika;
- labai sumaina arba visikai panaikina j sukibima su betonu;
92
- nesumainamas tinko prikibimas prie betono;
- maesni darbo katai ruoiant ir valant klojinius;
- ilgesnis klojini tarnavimo laikas;
- nera likuci ant betono paviriaus;
- nebloginamas betono kietejimas.
Tepalai, naudojami klojini paviriams tepti, turi atitikti iuos pagrindinius reikalavimus:
- ant betono paviriaus nepalikti tepalo demi, jei pavirius dengiamas kita konstrukcija;
- nesumainti betono paviriaus stiprumo;
- ant vertikali pasvirj paviri isilaikyti ne maiau kaip 24 valandas esant temperatrai
+30 C;
- bti nepavojingais gaisro atveju;
- netureti laki mogaus sveikatai kenksming mediag.
Pagal savo kokyb ir naudingumo veikimo principus vis klojini tepalus galima suskirstyti [
tokias keturias sutartines grupes:
- plevel sudarantys;
- hidrofobiniai; tepalai;
- letinantys riimasi;
- kompleksiniai.
Klojini tepimo priemones yra chemikai ir fizikai aktyvios mediagos. Cheminis aktyvumas
remiasi mediagos pried reakcija su kalciohidrosidiniais komponentais reaguojanciais su
hidrofobika plevele, susidarancia ant sukietejusio betono paviriaus.
Fizinis aktyvumas remiasi vanden[ atstumiancios pleveles susidarymu tarp cemento pastos ir
klojinio. i savybi derinys ymiai sumaina betono sukibima su klojiniu. Del to klojini tepimo
priemones palengvina klojini nuemima ir sumaina betono likuci prikibima prie klojini. Be to,
oro ir vandens burbuliuk slydimas betonavimo metu ymiai palengvinimas. iuo bdu yra
sumainamas por betone susidarymas ir gaunamas lygus bei beporis pavirius[5].
93

Tepalas upurkiamas ant klojini skyd prie montavima
Tepal miiniai mechanikai imaiomi. Naudojami mechaniniai, pneumatiniai, ultragarsiniai ir
kombinuotieji maiytuvai. Ultragarsiniai ir kombinuotieji (ultragarsiniai ir mechaniniai)
maiytuvai naudojami sunkiai imaiomiems skiediniams ir tepalams paruoti.
Tepalus ant klojini paviri galima utepti mechaniniu bdu arba rankomis. Klojini
pavirius itepamas prie montuojant armatra. Paruotos kloti armatros patek tepalai
sumaina jos sukibima su betonu [5].

Pagalbines priemones vykdant armavimo darbus panaudojant armatros
padeties fiksavimas klojiniuose

Armavimo darbai susideda i dviej pagrindini proces: armatros gamini ruoimo ir j
montavimo [ betonuojamosios konstrukcijos klojinius. Armatros kiekis, jos idestymas nustatomas
remiantis stiprumo ir deformatyvumo reikalavimais.
Armatra montuojama ir idestoma vadovaujantis projektu ir konstrukcijos darbo
breiniais. Armatros elementai ir konstrukcijos montuojami prie tai sujungti [ kuo
didesnius blokus arba i standartini tinkl. Tai sumaina darbo imluma montuojant ir
padedant [ vieta.
Statant monolitines gelbetonines konstrukcijas armatra montuojama dviem
94
bdais: atskirais strypais ir sustambintais elementais. [ montavimo vieta yra tiekiama
visai gelbetoninei konstrukcijai ar jos daliai armuoti reikalinga armatra. Strypai
klojiniuose idestomi pagal projekto darbo breinius. Jie gali bti sujungiami (suriami) [
tinklus arba strypynus alia klojini ir po to padedami [ juos.
Idestant armatra ir fiksuojant jos padet[ klojiniuose reikia [vertinti poveikius ir apkrovas,
kurios veiks armatros strypus ar visa strypyna betonavimo metu. Jeigu armatra idestyta
vertikaliai, tai kad ji neiklupt, reikia ja atremti fiksatoriais [ klojinius. Betonuojant vertikaliasias
konstrukcijas, armatra perima horizontaliuosius betono slegio ir betono dinaminio spaudimo
poveikius. Horizontaliai idestyta armatra veikia ne tik vertikalusis dinaminis slegis, bet ir betono
mase. Taciau ie poveikiai yra trumpalaikiai, ir baigus vibruojamaj[ tankinima virutiniai betono
sluoksniai beveik visu sunkiu remiasi ne [ armatra, bet [ emiau esancius betono sluoksnius. Jeigu
armatros strypynai ir tinklai yra dideli matmen ir sunks, tai nuo savojo svorio juose gali atsirasti
lenkimo momentai ir skersines jegos. Armatros dirbiniai turi remtis [ stand pagrinda arba klojinius.
Atramos takais gali bti fiksatoriai, utikrinantys armatros padet[ klojinyje ir kartu gelbetonineje
konstrukcijoje [5].
Armatros padeties klojinyje ir konstrukcijoje utikrinimas yra svarbus veiksnys gelbetonines
konstrukcijos projektinei laikomajai galiai ir ilgaamikumui pasiekti. Kad armatros padetis
betonuojant nepakist, reikia utikrinti jos stabiluma betono klojimo ir tankinimo metu. Tuo tikslu
yra naudojami armatros padeties fiksatoriai. Daniausiai naudojami vienkartiniai ir retai -
inventoriniai fiksatoriai. Pastarieji beveik netinka naudoti, kadangi formose reikia daryti skyles jiems
itraukti po betonavimo.
Laikinus fiksatorius galima suskirstyti [ keturias grupes:
- metalinius;
- betoninius;
- plastmasinius;
- miriuosius.
95

Armatros fiksatoriai : a-metaliniai, b-betoniniai,
c,d-plastmasiniai,e-mirieji

Fiksatoriai pritvirtinti prie armatros karkaso
Metaliniai fiksatoriai yra [vairi form. Prie dedami [ klojinius, jie gali bti pritvirtinami prie
armatros apspaudiant arba privirinami i anksto. Kartais paliekami ilgesni skersines
armatros strypeliai, kuri gal ilgis nuo pagrindines armatros iki klojinio yra lygus
reikalingam apsauginio sluoksnio storiui. Toks armatros fiksavimo bdas galimas tuo atveju,
jeigu armatra eksploatavimo metu. Taciau j galus galima utepti polimerine derva arba udeti
ant gal plastmasinius apvalkalus. Todel geriausia yra naudoti betoninius.

96

Betoniniai fiksatoriai ([vairi dydi ir skirting konfigracij)

arba miriuosius fiksatorius, kuri pagrinda sudaro nedideles betonines trinkeles.
Dabartiniu metu daniausiai naudojami plastmasiniai fiksatoriai, tinkantys keli skirting
skersmen, esant ir skirtingam apsauginiam sluoksniui, arba vieno storio sluoksniui fiksuoti [5].
Jie ymiai pigesni ir patogesni, nes betoniniams keliamas reikalavimas, kad jie bt tos
pacios betono markes ir sudeties kaip ir konstrukcijos betonas, o tai daniausiai sunku
[gyvendinti.
97
Fiksacija plyta, mediu, skalda, tuo labiau armatros strypeliu - neleistina, nes reikalaujamo
tikslumo iais bdais pasiekti nepavyksta. Betono apsaugini sluoksni storiai, atsivelgiant [
konstrukcijos matmenis, jos paskirt[ bei eksploatavimo salygas, bna skirtingi. Btina utikrinti
armatros ir betono saveika visomis konstrukcijos eksploatacijos stadijomis, apsaugoti armatra
nuo iores poveiki, aukt temperatr, agresyviosios aplinkos ir kit veiksni.

Betono miinio klojimas | klojinius

Betono miiniui kloti sunaudojama - apie 50% vis betonavimo darb sanaud. Betono
miinio klojimas - tai jo padavimas, paskleidimas ir tankinimas. Transportuojant betono
miiniai turi nesustingti, nesisluoksniuoti, neprarasti vienalytikumo ir projektinio
slankumo. Betono miinys klojamas ant paruoto pagrindo [ patikslintus bei gerai
sutvirtintus klojinius. Klojiniai turi bti istatyti ir iramstyti pagal klojini pastatymo
projekta. Prie klojant betono miin[ reikia nuo pagrindo ir klojini nuvalyti iukles, purva.
Reikia stengtis betono miin[ paduoti ir sukloti tiesiog [ betonuojamaja konstrukcija tolygiais
maksimaliais storio sluoksniais taip, kad miiniui paskleisti reikt kuo maiau darbo.
Betono miinio sluoksni storis atliekant gilumin[ vibravima , - 1,25 vibratoriaus
darbines dalies ilgio; atliekant pavirin[ nearmuot ir vienaeile armatra armuot
konstrukcij vibravima, - 250 mm; konstrukcijose su dvieile armatra 120mm. Vibravimo
trukme vienoje padetyje priklauso nuo betono miinio slankumo. Tankinama giluminiu
vibratoriumi, tankinant vienoje padetyje, 20-25 s,paviriniams -30-50 s,ioriniam 50-90 s.
Vibravimas vienoje vietoje laikomas pakankamu, kai miinys daugiau neseda, pasidaro
vienalytis, betono miinio pavirius horizontalus, klojiniai, ypac kampuose, gerai upildyti
betono, paviriuje susidaro skiedinys(cementinis pienas). Klojini pripildymo betono miiniu
greitis turi bti ne didesnis kaip 2,5m/h [5].
Kai betonavimas sustojs vertikalioje ar nuoulnioje ploktumoje, turi bti [rengtos
atitinkamos laikancios lentos ir priemones, leidiancios, kad armatra nepertraukiamai tstsi
per sudrima, neilinkt ar kitaip nenukrypt.
[rengiam darbo sili paviriai, dedant betono miin[ su pertraukomis, turi bti statmeni
betonuojam kolon ir sij, plokci ir sien paviri aims. Po ilgesnes darbo pertraukos toliau
betonuoti konstrukcijas galima, kai anksciau suklotas betonas [gyja ne maesn[ kaip 1,5
Mpa gniudymo stipruma.
98
Klojini iardymas ir nuemimas

Klojini nuemimo laikas priklauso nuo betono kietejimo greicio ir gelbetonines konstrukcijos
paskirties. Siekiant kuo didesnio klojini apyvartumo, [vairioms konstrukcijoms nustatomi
minimals ilaikymo klojiniuose terminai.
oninius konstrukcij klojinius galima nuimti, kai betonas jau tokio minimalaus stiprumo,
kad nuimant klojinius konstrukcijos paviriai ir briaunos negadinami. Vasara betonuotoms
konstrukcijoms oninius klojini skydus galima nuimti po 1...3 par.
Laikancij klojini iardymo laikas priklauso nuo konstrukcija veikianci apkrov. Nuo
konstrukcij, kurias veikia didesne kaip 70% skaiciuojamoji apkrova, klojinius galima nuimti tik
pasiekus betonui 100% projektin[ stipruma, nuo konstrukcij, kurias veikia iki 70%
skaiciuojamosios apkrovos, pasiekus 70.. .80% projektinio stiprumo. Klojinius nuo konstrukcij
su standia armatra galima nuimti, kai betonas pasiekia 25% projektinio stiprumo [3].
Laikas, per kur[ pasiekiamas reikalingas betono stiprumas, nustatomas pagal kontrolini
pavyzdi bandymo rezultatus. Jis priklauso nuo cemento markes ir ries, kietejimo
temperatros.
Klojiniai nuo konstrukcij turi bti nuimami atsargiai. Pirmiausia reikia atlaisvinti
iorinius tvirtinimus (spyrius, ramscius), paskui vartus arba pleitus. Mai skydai nuimami
rankiniu bdu, stambs kranais [3].
Betonuojant monolitines tarpauktines perdangas, klojiniai i po emiau esancio aukto
nenuimami, o i emesni nuimami i dalies. Po visomis kas 2-3 metrus paliekamas saugos atramos
kurios nuimamos tik betonui pasiekus projektin[ stipr[.
Nuimtus nuo konstrukcij klojinius reikia sutvarkyti ir tinkamai sukrauti, kad skydai
nepersikreipt. Prie tai nuo skyd darbini paviri reikia nuvalyti betono prielipas, itraukti
vinis, suremontuoti apgadintus skydus, metalini skyd darbinius pavirius itepti klojinius
alyva.
Ibetonuot konstrukcij prieira

Pradineje sukloto betono kietejimo stadijoje reikia palaikyti tam tikra temperatros ir
dregmes reima. Betonas, kad bt dregnas, periodikai laistomas, vasara saugomas nuo
saules spinduli, o iema - nuo alcio. Laistyti atviro betono paviriaus negalima. Betonas
turi bti padengtas dregm sulaikanciom mediagom: skaidria plevele, juodu popieriumi (
99
nepralaidiu vandeniui), baltu popieriumi (nepralaidiu vandeniui), brezentu.
Vasara betonas, pagamintas su paprastu portlandcemenciu, laistomas septynias paras. Kai
oro temperatra auktesne kaip + 15 C, pirmasias tris paras diena betonas laistomas kas 3 h ir
viena karta nakt[, veliau - ne reciau kaip tris kartus per para, laistoma kol betonas [gaus 50-
70% stiprumo. Tik ka ibetonuota konstrukcija galima pradeti laistyti tik po 5 - 10 h nuo jos
pagaminimo. Kai paros oro vidutine temperatra yra 3 C ir emesne, betono galima
nelaistyti. Aplinkos temperatrai emesnei kaip +5C ir minimaliai paros temperatrai
emesnei kaip 0C, betonuojant reikia laikytis darb vykdymo iema.

Klojiniu Technologijos Apzvalg

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Klojiniu Technologijos Apzvalg

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

5

You might also like