Bendroji Dalis-1 PDF

UAB ARCHITEKTROS KRYBIN GRUP
A. Tumno g. 4-25, Vilnius

Tel. 264 74 65
Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

Fabijoniki g. 5, Vilniaus m., statybos projektas
(sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)
Statinio kategorija
Ypatingas statinys
Statybos ris
Nauja statyba
Dalis
Bendroji
Stadija
Techninis projektas
14/10/01-49AS-BD
Usakovas
Projektuotojas
UAB Eveleta
uolyno g. 7, Vilnius
UABArchitektros krybin grup
atestato Nr. 1958
A. Tumno g. 4-25, Vilnius
Tel. (8 5) 264 74 64;
el. patas: akg@akg.lt
UAB AKG direktorius
arch. R.Bimba (875A)
PV
N.Podpriatov (5372)
Architektas
arch. R.Bimba (875A)
Vilnius 2015
Objektas:
Fabijoniki g. 5, Vilniaus m. Statybos projektas.
PROJEKTO DOKUMENT INIARATIS

Architektrin statybin dalis
Eil. Nr. Pavadinimas
1
Titulinis lapas
2
Projekto dokument iniaratis
3
Atlikt pritarim ir suderinim sraas
4
Bendrasis aikinamasis ratas
5
Bendrieji statinio rodikliai
Dokument sraas, kuri pagrindu parengtas projektas
6
7
Projekto sudties iniaratis
8
Bendroji technin specifikacija
9
Projektavimo uduotis
Usakovo pritarimas techninio projekto sprendiniams ir sudiai
10
2015 07 30
Usakovo statinio rodikli tvirtinimas
11
Usakovo galiojimas Remigijui Bimbai 2014 10 01, Vilnius
12
13
NT registro centrinio duomen banko iraas (2015-06-29)
14
ems sklypo planas (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)
Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos Vilniaus
miesto skyrius Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas,
15
ininerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti btinus statinius
valstybje emje, kurioje nesuformuoti ems sklypai 2015m.
birelio 2 d. Nr. 49ST-743-(14.49.5.)
Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos Vilniaus
miesto skyriaus vedjas Sprendimas dl ems sklypo (kadastro
16
Nr. 0101/0016:0784), esanio Fabijoniki g. 5, Vilniuje, nustatym
kadastro duomen pakeitimo 2015 m. birelio 26 d. Nr. 49SK1150-(14.49.109.)
Sklypo (KAD. NR. 0101/0016:756) prie Fabijoniki gatvs sklypo
Nr.1 (dabartinis adresas Fabijoniki g. nr.5) DETALIOJO PLANO
17
(REG.NR.2779) SPRENDINI KEITIMAS
Pagrindinis brinys
sakymas dl sklypo (kadastro Nr. 0101/0016:756) prie
18
Fabijoniki gatvs detaliojo plano sklypo Nr. 1 sprendini keitimo
tvirtinimo
19
20
21
ETAPAS
TP
Nr.
Puslapiai
1
2-3
4-5
6-47
48-50
51-52
53
54-121
122-127
128
129-132
133
134-137
138
139-140
141-142
143
144
Specialieji architektros reikalavimai 2015 07 27 Nr. AR-984
145-204
Vilniaus m. savivaldybs administracijos miesto kio ir transporto

departamentas, prisijungimo prie susisiekimo komunikacij slygos
2015-01-16 Nr.8512
Sutartis prie susisiekimo komunikacij prisijungimo slyg Nr.8512
2015-01-19 Nr. A326-5/15 (2,9,4,1-UK4) Vilnius
Objektas:

Fabijoniki g. 5, Vilniaus m.,
Statybos projektas
205
206-207
Laida
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
0
PSL. Nr.
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
ETAPAS
TP
AB TEO LT 2014-12-08 Prisijungimo slygos Nr.1-1822/2014

UAB Grinda 2014-12-10 Technins slygos Nr.14/261.
Lietaus vandens, statybinio drenao nuvedimui ( prijungimui)
Vilniaus mieste
UAB Vilniaus vandenys 2014-12-18 Prisijungimo slygos
Nr.14/2241
AB Lesto 2014-12-23 Prijungimo slygos Nr. TS14-30498
UAB Vilniaus energija 2014-12-23 Prisijungimo slygos Nr.14285
Lietuvos geologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos dl ininerini
geologini tyrim ataskaitos registravimo 2015-02-24 Nr.(8)-1.7599
UAB Eveleta galiojimas -07 2014-10-01 Vilnius
Projekto vadovo kvalifikacijos atestato kopija
Susitarimas dl 2011m birelio 01 d. Valdymo paslaug sutarties
papildymo 2014 10 01 Vilnius
UAB MG VALDA generalinio direktoriaus sakymas dl technins
prieiros vadovo skyrimo 2015 04 21 Vilnius
Statinio statybos technins prieiros vadovo kvalifikacijos atestato
kopija
Projektini pasilym vieojo svarstymo su visuomene protokolas
2015-07-16
Projekto bendrosios ekspertizs aktas 2015 07 29 Nr.15/039-2
Vilnius
Projekto dalins ekspertizs aktas 2015-07-01 Nr. 07-01/02
Pastato trinis sprendimas geoportalui Vilniaus 3D planas
Pastato trinis sprendimas (grafinis priedas)
Sklypo vertikalinis planas M 1:500
Grafinis insoliacijos tikrinimas - Titulinis lapas
Grafinis insoliacijos tikrinimas Aikinamasis ratas
Grafinis insoliacijos skaiiavimas Schema M 1:500
Grafinis insoliacijos skaiiavimas Pastat auki schema M
1:500
Objektas:
Daugiabutis gyvenamasis namai (7.3)

Statybos projektas
208
209
210-212
213-215
216-220
221-226
227
228
229
230
231
232-233
234-236
237-238
SP-0
239
GIT-1
240
241
242
243
GIT-2
244
Laida
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
0
PSL. Nr.
Objektas:
Fabijoniki g. 5, Vilniaus m. Statybos projektas.
Stadija:
TECHNINIS PROJEKTAS
14/10/01-49AS -BD
ATLIKT PRITARIM SUDERINIM SRAAS
Eil.
Nr.
Projekto dalis,
Bylos nr.
Brinio nr.
Suderinimo
data
Nr.
Eismo
organizavimo
schema
14/10./0149 AS
EO - 1
mon
Pasira
2015.03.17
Vilniaus miesto
savivaldybs
administracijos
Miesto kio ir transporto
departamento
Eismo organizavimo
skyriaus vedjas
Eismo organizavimas,
kelio enklai, enklinimas
Tomas Kamaitis
Kvalifikacijos atestat
Nr.18828,13922, 20668
Eismo
organizavimo
schema
14/10./0149 AS
EO 1
2015.03.26
Vilniaus aps. VPK Keli

policijos valdybos
Administracins veiklos
skyriaus vyresnysis
specialistas
Sigitas Kjalis
Suvestinis
ininerini tinkl
planas M 1:500;
14/10./0149
SP-ER - 01
2015.05.08
TEO LT, AB
Technologij ir TI
padalinys, Ryt
padalinys
Tinklo statybos
padalinys
Pritarta
Suvestinis
ininerini tinkl
planas M 1:500;
14/10./0149 SP
SP-8
2015.06.02
Nacionalins ems
tarnybos prie UM
Vilniaus miesto skyriaus

I.e.p. vedjas
Arvydas Juka
ETAPAS
TP
Nr.11
Nr.4956743(14.49.5)
Objektas:

Statybos projektas
Atlikt pritarim suderinim sraas
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
Laida
0
PSL. Nr.
Eil.
Nr.
Projekto dalis,
Bylos nr.
Brinio nr.
Suderinimo
data
Nr.
Sklypo vertikalinis
2015.07.08
planas M 1:500;
Vis pastato kamp Nr.425
ems paviri
altitudi aritmetinio
vidurkio
skaiiavimas
14/10./0149 SP
SP-3
traukta geoportal
Vilniaus 3D planas
Inga Kavaliukien
Suvestinis
ininerini tinkl
planas M 1:500;
14/10./0149 SP
SP-8
2015.07.08
UAB GRINDA
Pavirini nuotek tinkl
pltros ir statyb
prieiros tarnyba
Pritarta
Pltros projekt vadovas
Nerijus Narknas
Suvestinis
ininerini tinkl
planas M 1:500;
14/10./0149 SP
SP-8
2015.07.22
UAB
Vilniaus vandenys
Pltros ir planavimo
padalinio
Technini slyg
skyriaus vadovas
Dainius Gelinis
Suvestinis
ininerini tinkl
planas M 1:500;
14/10./0149 SP
SP-8
2015.07.29
Vilniaus miesto
savivaldybs
administracijos
Miesto kio ir transporto
departamento
Infrastruktros skyriaus
L.e.p. Projektavimo
poskyrio vedja
L.e.p. Projektavimo
poskyrio vedja
Marija Joteikien
Kval. Atest.
Nr. 16458,32220
mon
Pritarim suderinim nuoraai tikri
ETAPAS
TP
Objektas:
Daugiabutis gyvenamas namas (7.3)

M.K.iurlionio g. 8, Vilniaus m.,.
Statybos projektas
Pasira
PV
N. Podpriatov
Atlikt pritarim suderinim sraas
130520/44 AS-BD
LAPAS
LAP
Laida
0
PSL. NR.
Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniki g. 5,

Vilniaus m. Statybos projektas
BENDRASIS AIKINAMASIS RATAS
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Bendrasis aikinamasis ratas

14/10/01-49AS -SP
LAPAS
LAP
Laida
0
PSL. NR.
TURINYS
I. SKLYPO SUTVARKIMO (SKLYPO PLANO) DALIS ........................................................................ 4
1.1. Bendrieji duomenys ..................................................................................................................... 4
1.2. Sklypo planas ................................................................................................................................. 4
1.2.1. Teritorijos tvarkymas ....................................................................................................... 4
1.2.2. Automobili stovjimo viet poreikio skaiiavimai ................................................. 5
1.2.3. Transportin dalis ............................................................................................................. 5
1.2.4. Architektriniai - kompoziciniai sprendimai .............................................................. 6
1.2.5. Vaik aidimo aiktels ................................................................................................... 6
1.2.6. Aktyvaus poilsio vieta ..................................................................................................... 6
1.2.7. Sklypo apeldinimas ........................................................................................................ 7
1.3. Higieniniai reikalavimai ............................................................................................................... 7
1.4. Statybos paruoimas, ems darbai, ardomos, atstatomos teritorijos dangos .......... 7
1.5. Aplinkos pritaikymas ................................................................................................................... 8
II.
ARCHITEKTROS DALIS .......................................................................................................... 10
1.6. Architektriniai-statybiniai sprendimai................................................................................. 10
1.6.1. Architektriniai pastato sprendimai .......................................................................... 10
1.6.2. Automobili stovjimo viet poreikio skaiiavimai ............................................... 10
1.6.3. Planiniai sprendimai....................................................................................................... 10
1.6.4. Dl pastato apvietimo ventinmis ir darbo dienomis ....................................... 11
1.7. Statybiniai sprendiniai ............................................................................................................... 11
1.8. Saugus naudojimas ........................................................................................................................ 13
1.9. Aplinkos pritaikymas ................................................................................................................. 13
1.10.Higiena ........................................................................................................................................... 15
1.11.Apsauga nuo triukmo .............................................................................................................. 16
1.12.Projektiniai vidaus oro parametrai ......................................................................................... 17
1.12.1. Temperatra ..................................................................................................................... 17
1.12.2. Santykin oro drgm ................................................................................................... 17
1.12.3. ilumneio parametrai................................................................................................... 17
1.12.4. Oro judjimo greitis ........................................................................................................ 17
1.12.5. Triukmo lygiai ................................................................................................................ 17
1.13.Pastato energetinis naudingumas.......................................................................................... 17
III.
STATINIO KONSTRUKCIJ DALIS ......................................................................................... 18
1.14.Bendroji dalis ............................................................................................................................... 18
1.15.Apkrovos ir poveikiai statini konstrukcijoms ( charakteristins reikms ir
patikimumo koeficientai ) ................................................................................................................. 18
1.15.1. Nuolatins ......................................................................................................................... 18
1.15.2. Naudojimo apkrovos ...................................................................................................... 19
1.15.3. Vjo apkrovos .................................................................................................................. 19
1.16.Statybos hidrogeologins slygos. Pamatai ir poemins dalies sienos ................... 19
1.16.1. Ininerin geologija ........................................................................................................ 19
1.16.2. Pagrindai ir pamatai ....................................................................................................... 20
1.16.2.1. Pastato zona ayse 1-9, A-D; ................................................................................... 20
1.16.2.2. Parkingo zona 1-9, D-P; ............................................................................................. 20
1.16.2.3. Parkingo zona 1-9, P-T; .......................................................................................... 20
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
1.16.2.4. Pastato su parkingo zona ayse 9-15, A-M;......................................................... 21

1.16.2.5. Pastato su parkingo zona ayse 9,-15,, M-T; ....................................................... 21
1.17.Bendras konstruktyviais sprendimas: Skaiiavimo principai ir rezultatai .................. 21
1.17.1. Konstruktyviniai sprendiniai ........................................................................................ 21
1.18.Pastat konstruktyviniai elementai ........................................................................................ 22
1.18.1. Rsio iors sienos ........................................................................................................ 22
1.18.2. Pastat laikantis karkasas ............................................................................................ 22
1.19.Gelbetoninio karkaso konstrukcij pagrindins mediagos ........................................ 23
1.19.1. Konstrukcij betonas pagal LST EN 206-1 .............................................................. 23
1.19.2. Gelbetonini konstrukcij armatra** ..................................................................... 23
1.20.Kitos konstrukcijos .................................................................................................................... 23
1.20.1. Vidins nelaikanios pertvaros ................................................................................... 23
1.20.2. Lauko atitvarins sienos ............................................................................................... 24
1.20.3. Stogas ................................................................................................................................ 24
1.20.4. Grindys .............................................................................................................................. 25
1.21.Konstrukcij antikorozin apsauga ....................................................................................... 25
1.22.Konstrukcij hidroizoliacija ..................................................................................................... 25
1.23.Apsauga nuo triukmo .............................................................................................................. 25
1.24.Pastato energetinis naudingumas.......................................................................................... 26
1.25.Konstrukcij gaisrin sauga .................................................................................................... 26
IV.
GAISRINS SAUGOS DALIS .................................................................................................... 27
1.26.Bendroji dalis ............................................................................................................................... 27
1.27.Pastato ir teritorijos gaisro rizika ........................................................................................... 28
1.27.1. Funkcin paskirtis ir jos specifika.............................................................................. 28
1.27.2. Pastato gaisrins apkrovos tankis ............................................................................. 29
1.27.3. Artimiausios priegaisrins gelbjimo tarnybos efektyvumas .......................... 30
( reagavimo laikas, sudtis, techninis aprpinimas ir pan. ) .............................................. 30
1.27.4. Gaisro ir gelbjimo operacij mastas ir pasekms avarijos atveju .................. 32
1.28.Objekto ir teritorijos saugos priemons ............................................................................... 32
1.28.1. Atstumas ir gretim pastat teritorijos pavojaus analiz .................................... 32
Minimals priegaisriniai atstumai tarp statini ................................................................................ 32
1.28.2. Privaiavimai prie pastat, galimyb ugniagesi technikai manevruoti ......... 32
1.28.3. Ioriniai vandens altiniai gaisrui gesinti................................................................. 32
1.29.Pasyvios gaisrins saugos priemons ................................................................................. 33
1.29.1. Pastato atsparumas ugniai, gaisriniai skyriai ......................................................... 33
1.29.2. Ugnies ir dm plitimo statinyje stabdymo priemons ....................................... 36
( priegaisrins utvaros, gaisriniai skyriai ir pan. ) ............................................................ 36
1.29.3. Degi ir toksini mediag naudojimo ribojimas pastatuose ............................ 37
1.30.Aktyvios gaisrins saugos priemons .................................................................................. 38
1.30.1. Gaisro aptikimo ir praneimo sistemos: .................................................................. 38
1.30.1.1. Gaisrin signalizacija ................................................................................................. 38
1.30.1.2. Praneimo apie gaisr monms sistema ........................................................... 39
1.30.1.3. Praneimas apie gaisr ugniagesiams gelbtojams ......................................... 39
1.30.2. Gaisro pavojing faktori alinimo sistemos: ........................................................ 39
1.30.2.1. Priedmins sistemos ............................................................................................. 39
1.30.2.2. Stacionari gaisro gesinimo sistema ...................................................................... 39
1.30.2.3. Vidaus priegaisrinis vandentiekis ........................................................................ 39
ETAPAS Objektas:
Laida
Aikinamasis ratas
TP
Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Statybos projektas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
1.30.2.4. Priegaisrins automatikos rengini objekte apraymas. Gaisrins

automatikos rengini veikimo patikimumo utikrinimas .................................................... 39
1.30.2.5. Apsauga nuo aibo ir elektros instaliacija ........................................................... 40
1.31.Gaisrins dalies briniai ir priedai ....................................................................................... 41
1.31.1. Konstrukcij atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo planas ..................... 41
( apraymas ).................................................................................................................................... 41
1.31.2. moni evakuacijos sraut planas, evakuacijos skaiiavimai. ......................... 41
1.32.Eksploataciniai reikalavimai .................................................................................................... 42
1.32.1. Gesintuv kiekis bei idstymo vietos ..................................................................... 42
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
I.
SKLYPO SUTVARKIMO (SKLYPO PLANO) DALIS

1. AIKINAMASIS RATAS
1.1.
Bendrieji duomenys

Fabijoniki g. 5, Vilnius
Sklypo kad. nr. 0101/0016:784
Nauja statyba
Ypatingas statinys
Projektas rengiamas remiantis iais dokumentais:
Sklypo (KAD. NR. 0101/0016:756) prie Fabijoniki gatvs sklypo Nr.1 (dabartinis
adresas Fabijoniki g. nr.5) DETALIOJO PLANO (Reg.Nr.2779)
SPRENDINI KEITIMAS
Sklypo (kadastrinis Nr. 0101/0016:756) prie Fabijoniki gatvs, Fabijoniki seninijoje
detaliuoju planu.
Vilniaus m. bendruoju planu.
Usakovo pateikta projektavimo uduotimi.
1.2.
Sklypo planas
Vilniaus miesto bendrajame plane nagrinjamas sklypas patenka intensyvaus ustatymo

gyvenamj teritorij, kuriai numatyti miesto urbanistins strategijos tikslai palaikyti vidin
miesto pltr, efektyviai panaudojant neracionaliai urbanizuotas teritorijas, prisijungiant prie
ivystytos ininerins bei susisiekimo infrastruktros.
Sklypas uimantis 0.9766 ha ploto, kad. Nr. 0101/0016:784, yra Vilniuje, Fabijoniki
seninijoje, prie Fabijoniki gatvs. Gatvei numatyta D kategorija, transporto intensyvumas
maas. Sklyp pietinje dalyje riboja Fabijoniki gatv, iaurinje dalyje kvartalo privaiavimas.
Teritorija yra alia vienos judriausi miesto transporto arterij - Ukmergs gatvs.
Sklypo iaurinje dalyje yra 7 aukt gyvenamasis namas, rytinje dalyje - statomas 7-9
aukt gyvenamasis namas. Vakarinje sklypo pusje statomi 7-9 aukt gyvenamieji namai.
Netaisyklingos staiakampio formos sklypo reljefas tolygiai leidiasi i iaurins piet
pus. Aukiausias sklypo takas alt. 165.72, emiausias alt. 159.61
( perkritimas sklypo ribose 6,11m).
1.2.1. Teritorijos tvarkymas
Nagrinjamo ems sklypo jungtis planuojama su Fabijoniki gatve. Fabijoniki gatvs
pagrindiniai techniniai parametrai nekeiiami. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybs
teritorijos a, b, c kategorij gatvi rib nustatymo schema, 2011-06-13, reg. Nr. 2791, yra
unetos Fabijoniki gatvs raudonosios gatvs linijos.
Projektuojant daugiabut gyvenamj nam, tvarkoma ir sklype esanti teritorija. Sklype
rengiama 226 viet poemin automobili stovjimo aiktel,30 viet prie Fabijoniki gatvs
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
bei 8 viet iaurinje sklypo dalyje prie privaiavimo antemins automobili stovjimo aiktels.
vaiavimas poemin automobili stovjimo aiktel suprojektuotas i Fabijoniki gatvs.
Prie vaiavimo poemin automobili stovjimo aiktel suprojektuota poemin buitini
atliek alinimo aiktel.
Psij takai numatomi kloti i betonini aligatvio ir grindinio trinkeli. Tarp gyvenamj
pastat dviejuose skirtinguose lygiuose suprojektuoti kiemai-terasos su vaik aidimo
aiktelmis ir ramaus poilsio zonomis. Sklypo iaurs ryt pusje suprojektuota aktyvaus poilsio
vieta.
Sklypo teritorija aptveriama segmentine arine 1,8 metro aukio tvora.
1.2.2. Automobili stovjimo viet poreikio skaiiavimai
Automobili poreikis skaiiuojamas pagal STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas (8 priedo)
p. 7.1.3. ir STR 2.06.04:2014 Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai sk.XIII.
p.107. (30 lentels) reikalavimus.
Patalp paskirtis
Gyvenamosios paskirties
(trij ir daugiau but
daugiabuiai) pastatai
Mato
vienetas
264 butai
Reglamentuojamas
minimalus automobili
stovjimo viet skaiius
pagal STR 2.06.04:2014
Gatvs ir vietins
reikms keliai.
Bendrieji reikalavimai
1 vieta vienam butui
Reikiamas
automobili
kiekis
vnt.
264
Viso reikalinga:
264
.
Automobiliai statomi poeminje automobili saugojimo aiktelje -226 automobiliai. Atviroje
automobili aiktelje prie Fabijoniki gatvs -30 automobili.
Atviroje automobili aiktelje prie akligatvio -8 automobiliai.
1.2.3. Transportin dalis
Transporto ir susisiekimo komunikaciniai sprendiniai atlikti vertinus Vilniaus miesto
savivaldybs teritorijos bendrojo plano iki 2015 met sprendinius, Vilniaus miesto savivaldybs
teritorijos A, B, C kategorij gatvi rib nustatymo schema, iaurins gatvs detaliojo plano
koncepcine dalimi, nauj transporto ri diegimo Vilniaus mieste specialiuoju planu, Vilniaus
miesto dvirai transporto infrastruktros pltros iki 2020 met programa, teritorijos nuo Ozo ir
Ukmergs gatvs ir vakarinio greitkelio sankirtos palei Ukmergs gatv auktybini pastat
idstymo specialiojo plano koncepcija.
Fabijoniki gatvs (D1 kategorija) parametrai nekeiiami. Esamas 9,3-10,5 m gatvs
plotis atitinka reikalavimus. Psij takai esami (2,5 m ploio) abiejose gatvs pusse, o
pietinje dalyje yra rengtas psij-dvirai takas.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
Sklype registruotas ininerini tinkl bei kelio servitutas, suteikiantis teis tiesti,
aptarnauti, naudoti poemines komunikacijas bei vaiuoti transporto priemonmis, naudotis
psij taku. io servituto plotas ir vieta nekeiiama.
Transporto eismo intensyvumas vakarinio piko metu:
kryptimi nuo S. Staneviiaus g. link Ukmergs g.
408 aut./val.
kryptimi nuo Ukmergs g. link S. Staneviiaus g.
486 aut./val.
Transporto eismo intensyvumas rytinio piko metu:
kryptimi nuo S. Staneviiaus g. link Ukmergs g.
222 aut./val.
kryptimi nuo Ukmergs g. link S. Staneviiaus g.
336 aut./val.
1.2.4. Architektriniai - kompoziciniai sprendimai
Tsiant kvartalo ustatym projektuojamuose triuose kartojamas bdingas urbanistinis
teritorijos ustatymo dinamikumas. Pastat auktis ir idstymas sklype planuojamas ilaikant
norminius insoliacijos reikalavimus gretimiems ir planuojamiems pastatams. Daugiabutis
gyvenamasis namas numatomi dviej tri 6 ir 9 aukt, staiakampio formos sklypo rytinje
dalyje ir trij tri 6, 7 ir 9 aukt L formos plano pastatas sklypo iaurs vakar dalyje.
Isaugant pusiausvyr kvartale 9 aukt korpusai iskaidomi, sukurdami dinamik pastato
koncepcij ir jauki erdv vidiniame kieme bei organikai siliejantys gretim pastat trin
kompozicij.
1.2.5. Vaik aidimo aiktels
alia projektuojamo pastato, pietinje sklypo dalyje, rengiamos vaik aidimo auktels.
Vaik aidimo aiktels rengiamos 270 kvadratini metr ploto. Aikteli dangai naudojama
spalvota gumin danga su EPDM, danga atitinkanti LST EN 1176-1:2008 reikalavimus.
Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 reikalavimais pastato patalpos ir vaik aidim
aiktels atitinka insoliacijos reikalavimus. Numatoma vaik aidimo aiktel ilaiko
normatyvinius reikalavimus, t.y. normatyvinius atstumus iki gretim pastat, gatvs bei atitinka
apviestumo normatyvus.
Vaik aidimo aiktels skirtos ne tik vis ami vaikams, bet ir pritaikyta vaikams su
negalia. alia vaik aidimo aiktels montuojami suoliukai poilsiui. Aiktels atitinka visus
saugos reikalavimus.
1.2.6. Aktyvaus poilsio vieta
alia projektuojamo pastato, iaurinje sklypo dalyje, rengiama aktyvaus poilsio auktel
su sportiniais renginiais ir treniruokliais. Aiktel rengiama 102 kvadratini metr ploto.
Aiktels dangai naudojama spalvota polipropileno danga VS-Court, danga atitinkanti EN
14041:2004 standartus ir turi CE sertifikat.
Aktyvaus poilsio aiktel skirta ne tik suaugusiems ir vaikams vir 10 met, bet ir
pritaikyta monms su negalia. alia aiktels montuojami suoliukai poilsiui. Aiktel atitinka
visus saugos reikalavimus.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
1.2.7. Sklypo apeldinimas

Ne maiau 47 proc. sklypo dalis bus skirta priklausomiesiems eldynams rengti (skaitant
vejas ir glynus), kas sudaro 4662 kv.m. Medius, patenkanius ustatymo zon, numatoma
kirsti. alinam medi lentel pateikta pagrindiniame brinyje.
Planuojam naujai sodinti medi ir krm rins sudtys ir vietos bus tikslinamos darbo
projekto stadijoje.
1.3. Higieniniai reikalavimai
Planuojamame sklype numatomas statyti daugiabutis gyvenamasis namas nepatenka
apsaugos zonas, nustatytas pagal Spec. ems ir miko naudojimo slygas, patvirtintas LR
Vyriausybs 1992-05-12 nutarimu Nr.343. Sklype nenumatomi radiotechniniai objektai galintys
turti neigiam poveik planuojamam objektui, taipogi, alia planuojamos teritorijos nra
idstyta radiotechnini objekt, kurie sukurt sanitarins apsaugos ir ribinio ustatymo zonas.
Saugaus geriamojo vandens poreikiai ir tiekimas vertintas, t. y. i miesto centralizuoto
tinklo.
Prie vaiavimo sklyp rengta buitini atliek saugojimo aiktel su kieta- grindinio
trinkeli danga.
Buitins atliekos laikinai saugomos poeminiuose udaro tipo konteineriuose su
udaromais liukais. I viso numatyti trys Molok tipo konteineriai ( du 5 kubini metr ir vienas
1,3 kubinio metro konteineris). Molok konteineriai ir korpusas yra pagamintas i atsparaus ir
tvirto ilgaamio plastiko.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 Statybos
ubaigimas 3 priedo 10 punkto reikalavimais, techniniame projekte numatyta statybos
ubaigimo procedros metu atlikti triukmo ir dirbtins apvietos tyrimus
projektuojamame pastate/aplinkoje, geriamojo vandens tyrinus bei karto vandens
temperatros matavimus ir j rezultatus pateikti statybos ubaigimo komisijai.
1.4. Statybos paruoimas, ems darbai, ardomos, atstatomos teritorijos dangos
Poeminiai inineriniai tinklai po keliu su asfalto danga gali bti tiesiami tik udaruoju
bdu, t.y. neardant kelio dangos. Kai udaruoju bdu nutiesti tinkl negalima, iimties tvarka,
gavus kelio savininko (valdytojo) leidim, gali bti leidiama juos kloti nuo balandio 1 d. iki
gruodio 1 d. perkasant keli. iuo atveju turi bti rengiama darbo vietos apylanka su visais
reikiamais kelio renginiais ir techninmis eismo reguliavimo priemonmis.
Kadangi numatytoje darb teritorijoje yra daug esam susikertani tinkl, gavus kelio
savininko (valdytojo) leidim, tranjos bus kasamos atviru bdu. Darbams naudojamas
ekskavatorius, maosios mechanizacijos priemons. Grunto sutankinimui naudojami rankiniai
plktuvai.
Tranjos kasimas, vamzdio paklojimas ir tranjos ukasimas turi bti vykdomas manomai
trumpiausiais terminais, i anksto apie numatomus darbus perspjus esamus gyventojus.
Ikastas gruntas pakraunamas savivarius ir iveamas kitus objektus arba svart.
Jei yra vietos, gruntas sandliuojamas alia tranj. Sandliuoti grunt ir mediagas vir
esam ininerini tinkl draudiama.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
ems darbus tranj susikirtimo vietose su esamais tinklais vykdyti rankiniu bdu, nepaeisti
i tinkl bei utikrinti atitinkam tarnyb atstov dalyvavim. Esamus tinklus susikirtimo vietose
su kasama tranja laikinai pakabinti, iramstyti. Tranjas kasti paliekant apvaiavimus.
Ikasose pasirodius atmosferiniam arba gruntiniam vandeniui, jis turi bti nedelsiant
paalintas vandens siurbliais atviru bdu ir nuvestas esam veikiani lietaus nuotek linij.
Statybviets zon, kuriomis vains statybin technika bei vyks ems darbai, augalinio
grunto virutin sluoksn nukasti ir perveti laikin sandliavimo viet. Ubaigus statybos
darbus, augalinio grunto sluoksn panaudoti gerbvio tvarkymui.
ems darbai vykdomi pagal STR 1.07.02: 2005 ems darbai ir DT 5-00 Saugos ir
sveikatos taisykls statyboje nurodymus ir reikalavimus, prisilaikant atitinkamose lentelse
nurodyt kasam duobi ir tranj lait nuolydi, priklausomai nuo ikasos gylio ir grunto.
Ikastas gruntas pakraunamas savivarius ir iveamas kitus objektus arba svart.
Jei yra vietos, gruntas sandliuojamas alia tranj. Sandliuoti grunt ir mediagas vir
esam ininerini tinkl draudiama.
Statybos metu iardytos esamos dangos turi bti atstatytos pradin padt. Atstatomos,
remontuojamos ir naujos dangos IV-V klass, rengiamos vadovaujantis T ASFALTAS 08,
automobili keli ems sankasos rengimo taisyklmis ST 188710638.06:2004 ir
automobili keli standartizuot dang konstrukcij projektavimo taisyklmis KPT SDK
07.
Vietose kur klojami nauji ininieriniai tinklai atstatoma gatvs dangos konstrukcija visu
vaiuojamosios dalies ploiu.
Vykdant darbus u sklypo rib, kasimo darbai bus atliekami etapais, nestabdant psij ir
automobili eismo.
Visais darbo saugos klausimais btina vadovautis DT 5-00 "Saugos ir sveikatos taisykls
statyboje" bei kitais galiojaniais darbo saugos dokumentais.
-daubos, tranjos moni judjimo vietose turi bti aptvertos arba paymtos gerai matomais
enklais;
-pavojingos zonos turi bti paymtos spjamaisiais ir draudiamaisiais enklais, o darbo vietos
turi bti gerai apviestos;
-atliekant darbus ikasose su rizika kristi, ugriti gruntu, nusksti dl vandens nuotkio, btina
rengti atsarginio ijimo kelius vedanius i ikasos;
-kasam daub ir tranj lait nuolydiai turi atitikti DT 5-00 reikalavimus;
Kraunamas savivarius statybviets iukles laistyti vandeniu, kad nedulkt.
Ivaiuojant i aiktels autotransport nuplauti.
Visi statybos mechanizmai turi bti tvarkingi. Tepal ir degal nutekjimas ir patekimas
grunt draudiamas. Taip pat draudiama naudoti kitas, kenksmingas aplinkai mediagas .
1.5.
Aplinkos pritaikymas
Projektuojamas pastatas ir jo aplinka pritaikyti monms su negalia.

Remiantis (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai
IV Skirsnis. moni su negalia reikalavimai) gyvenamame pastate suprojektuota 5% but (13
but) pritaikyt monms su negalia.
Visi psij takai, pandusai, jimai pastatus, turi atitikti STR 2.03.01:2001 Statiniai ir
teritorijos. Reikalavimai moni su negalia reikmms reikalavimus.
N judjimo trasose rengiami spjamieji paviriai rekomenduojami tokio reljefo:
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
- lygiagrei juosteli (4-5 mm aukio, 20-25 mm ploio, idstyt kas 40-60 mm), skirto
judjimo krypiai ar krypties pasikeitimui paymti;
- apvali kauburli (kauburli skersmuo 20-25 mm, auktis 4-5 mm, atstumai tarp centr 60
mm), skirto spti apie priekyje esanius aukio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).
Psij tako plotis turi bti ne maesnis kaip 1 200 mm. Psij tako iilginis nuolydis turi
bti ne didesnis kaip 1:20 (5%). Skersinis psij tako nuolydis turi bti ne didesnis kaip 1:30
(3,3%).
Vis psij tak ir aligatvi paviriai suprojektuoti lygus ir kieti bei pakankamai iurkts ir
neslids. Psij tak, esani pritaikytoje judjimo trasoje, lygi skirtumai ir nelygumai neturi
bti didesni kaip 20 mm. Nusileisti nuo aligatvio gatvs vaiuojamosios dalies lyg rengiami
pandusai ne siauresni kaip 1200 mm. Panduso iilginis nuolydis turi bti ne didesnis kaip 1:12
(8,3%).
Prie laiptus, pandusus ir bet kokius kitus aukio pasikeitimus pastatuose rengiami
spjamieji paviriai. N judjimo trasose rengiami spjamieji paviriai - apvali kauburli
(kauburli skersmuo 20-25 mm, auktis 4-5 mm, atstumai tarp centr 60 mm), skirto spti apie
priekyje esanius aukio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).
Visose automobili stovjimo aiktelse numatytas reikiamas automobili stovjimo viet
kiekis pritaikytas moni su negalia reikmms. Anteminse automobili stovjimo aiktelje -3
vietos, poeminje automobili saugojimo aiktelje 10 viet.
Projekto sprendiniai atitinka statym, kit teiss akt, projekto rengimo dokument,
normatyvini statybos technini, normatyvini statinio saugos ir paskirties dokument
reikalavimus, nepaeidia valstybs, negalij integracijos, visuomens ir treij
asmen interes pagal STR 1.05.06:2010 1 priedo p.1. ir p.2. ir S str.6,p.4 reikalavimus.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
LAP
42
0
PSL. NR.
ARCHITEKTROS DALIS
II.
1.6.
Architektriniai-statybiniai sprendimai
1.6.1. Architektriniai pastato sprendimai

Tsiant kvartalo ustatym projektuojamuose triuose kartojamas bdingas urbanistinis
teritorijos ustatymo dinamikumas. Pastat auktis ir idstymas sklype planuojamas ilaikant
norminius insoliacijos reikalavimus gretimiems ir planuojamiems pastatams. Daugiabutis
gyvenamasis namas numatomi dviej tri 6 ir 9 ( su cokoliniu ) aukt, staiakampio formos
sklypo rytinje dalyje ir trij tri 6, 7 ir 9 ( su cokoliniu ) aukt L formos plano pastatas
sklypo iaurs vakar dalyje. Isaugant pusiausvyr kvartale 9 aukt korpusai iskaidomi,
sukurdami dinamik pastato koncepcij ir jauki erdv vidiniame kieme bei organikai
siliejantys gretim pastat trin kompozicij.
1.6.2. Automobili stovjimo viet poreikio skaiiavimai
Automobili poreikis skaiiuojamas pagal STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas (8 priedo)
p. 7.1.3. ir STR 2.06.04:2014 Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai sk.XIII.
p.107. (30 lentels) reikalavimus.
Patalp paskirtis
Gyvenamosios paskirties
(trij ir daugiau but
daugiabuiai) pastatai
Mato
vienetas
264 butai
Reglamentuojamas
minimalus automobili
stovjimo viet skaiius
pagal STR 2.06.04:2014
Gatvs ir vietins
reikms keliai.
1 vieta vienam butui
Reikiamas
automobili
kiekis
vnt.
264
Viso reikalinga:
264
Automobiliai statomi poeminje automobili saugojimo aiktelje -226 automobiliai. Atviroje
automobili aiktelje prie Fabijoniki gatvs -30 automobili.
Atviroje automobili aiktelje prie akligatvio -8 automobiliai.
1.6.3. Planiniai sprendimai
Pastat sudaro eios (ei, septyni, devyni aukt) sekcijos ir dviej lygi parkingas su
vaiavimu i Fabijoniki gatvs. Nuo akligatvio galima patekti virutin (pirmo aukto)
kiemeli lyg o pandusu pritaikytu monms su negalia nusileisti cokolin aukt. I kiemeli
patenkama pirmj aukt lift holus. I lift hol pakylama anteminius auktus ir galima
nusileisti poeminio parkingo auktus. Kiekviename sekcijos aukte suprojektuoti keturi, ei
arba septyni (vieno, dviej, trij arba keturi kambari) butai.
Pastate projektuojama 264 butai.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
10
LAP
42
0
PSL. NR.
1.6.4. Dl pastato apvietimo ventinmis ir darbo dienomis

(Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybs tarybos sprendimu 2013.11.20 Nr. 1-1553)
Projektuojamas daugiabutis namas yra vienas i daugiabui kvartalo grups ustatymo
pastat Fabijoniki gatvje ir nra architektrinis akcentas. Todl manome, kad papildomas
ventinis apvietimas pastat perdtai iskirt i bendro architektrinio konteksto, kuriame
stovintys daugiabuiai pastatai papildom fasad, ventini apvietim ir iors vaizdins
reklamos element neturi. Todl, atsivelgiant pastato funkcij ir fasad struktr (fasad
ploktumos tolygiai upildytos gyvenamj patalp langais),
ventinis apvietimas
neprojektuojamas.
Kadangi pastato paskirtis gyvenamoji, administracins ar komercins patalpos, kurioms
reikalinga iorin vaizdin reklama, neprojektuojamos.
Projektuojamo pastato paskirtis daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame bus kurta
daugiabuio pastato gyventoj bendrija. Kuriai nusprendus inuomoti pastato fasadus iorinei
vaizdinei reklamai ar rengti ventinius papuoimus, bendrija turs usakyti projekt
specializuotoje iors vaizdins reklamos monje. Kuri parengusi projekt privals j suderinti su
Vilniaus miesto savivaldybs pltros departamento Estetikos skyriumi ir pastato projekto
architektu.
Tarp projektuojamo pastato korpus vidiniame kieme numatomi lokals nedideli viestuvai,
apvieiantys kiemo erdv, antemines automobili stovjimo aikteles ir jimus laiptines. Taip
pat kiemo centre, vienodais atstumais nuo korpus lang numatoma vieta ventinei eglutei su
apvietimu.
Pastato ininierins sistemos suprojektuotos pastato viduje, poeminje automobili
saugojimo aiktelje. Ant pastato stogo ininieriniai renginiai neprojektuojami.
1.7.
Statybiniai sprendiniai
Pastat laikanti sistema yra ryinis gelbetoninis (monolitinis) karkasas.

vertinus geologines ir hidrogeologines slygas siloma rengti grtinius monolitinius
gelbetoninius polinius pamatus su rostverkais. Poli gilinimas 3,54,5m nuo pastat rsio
grind.
Poemins dalies iors sienos suprojektuotos i monolitinio gelbetonio. Vertikaliai sienos
atremtos karkaso kolon rostverkus ir standiai sujungtos su kolonomis.
Pastat kolonos, per denginiai, sienos-diafragmos suprojektuotos i monolitinio gelbetonio.
Pastat laiptai suprojektuoti i surenkamo ir dalinai i monolitinio gelbetonio.
Iorins pastato sienos projektuojamos daugiasluoksns. Pagrindinis laikantis sluoksnis
175mm storio keramini blokeli mras. Sienos apiltinamos 160mm storio putu polistirolu
EPS70N (ne emesns B-s1,d0 degumo klass ploktmis, deklaruojamasis ilumos laidumo
koeficientas D 0,033 W/mK) ir akmens armuotu dekoratyviniu tinku.
Vidaus nelaikanios pertvaros suprojektuotos i keramini blokeli su techninmis
charakteristikomis: Tankis - 800-900 kg/m3; Stipris gniudymui ne maesnis 10 MPa;
Atsparumas aliui F25.
Tarp btins ir aukt pertvaros tarp but ir bendr koridori, kad pasiekti apsaugos nuo
triukmo klas, suprojektuotos daugiasluoksns (dvigubas blokeli mras 210cm su 5cm tarpu
tarp but ir 7.5cm tarpu tarp bendro naudojimo patalp upildyt akmens vata).
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
11
LAP
42
0
PSL. NR.
Pastato vidins sienos tinkuojamos (10 mm gipsinis tinkas = ~ 1100 kg/m3. Grdeli dydis
iki 1,2 mm. Atsparumas gniudymui >3,5 MPa. Atitinka LST EN 13279-1 Gipso ri6ikliai ir
sausieji skiediniai standarto reikalavimus, B1/50/2 klas.), glaistomos ir daomos dispersiniais
daais vidaus darbams.
Pertvaros tarp kambari ir san. mazg suprojektuotos viena sluoksns i 10cm storio blokeli
mro ir tinkuojamos i abej pusi.
Bendros paskirties patalp, laiptini ir koridori sienos tinkuojamos ( 10 mm gipsinis tinkas
= ~ 1100 kg/m3. Didiausias grdeli dydis iki 1,2 mm. Atsparumas gniudymui >3,5 MPa.
Atitinka LST EN 13279-1 Gipso ri6ikliai ir sausieji skiediniai standarto reikalavimus, B1/50/2
klas. ), daomos. Pavirius turi bti lengvai valomas, atsparus mechaniniams paeidimams.
Parkingo pertvaros mrijamos i 12cm storio silikatini plyt, sils rievjamos.
Projektuojamas apiltintas sutapdintas stogas, minimalus stogo nuolydis 2.5%. Apiltinimas
putu polistirolas EPS80N, EPS100N ir akmens vata virutiniame sluoksnyje. Apiltinimas
tvirtinamas pagal tiekjo techninius reikalavimus. Hidroizoliacijos danga rulonin dvej sluoksni
minkta (ilumos laidumo koeficientas ne maesnis u normin 6.3 m2K/W). Stogo konstrukcija
atitinka Broof reikalavimus. Ant stogo numatomas gaisrinis aptvrimas ir patekimo liukai ir durys
atitinkantys Gaisrins saugos pagrindinius reikalavimus.
Naudojant bitumo-polimerin stogo dang numatytas ilumos izoliacijos vedinimas per
kaminlius idstytus kas 40-60m2 ir vdinam parapet. Pirmas kaminlis idstomas apie 5m
nuo parapeto.
Pastato perdangos tarp aukt rengiamos 55 mm ilyginamasis cemento- smlio sluoksnis.
su garso izoliacija, (akmens vatos plokts 20 mm storio, degumo klas A1), 60mm (2x30mm)
storio putu polistirolo EPS100 sluoksniu ininerinms komunikacijoms prakloti.
Bendros paskirties patalp, koridori ir laiptini grind apdailai naudojamos akmens mass
plytels arba keramins plytels. Keramins plytels turi atitikti reikalavimus, nurodytus LST EN
14411 Keramins plytels. Apibrtys, klasifikavimas, charakteristikos ir enklinimas standarte.
Plyteli dilumas turi atitikti PEI 5 indeks.
But balkon grind danga akmens mass plytels arba keramins plytels.
But pirm aukt teras grind danga medin impregnuota medio konstrukcija.
Rsio grindys- impregnuotas lifuotas betonas.
Koridoriuose kabinamos segmentins/modulins, akustins pakabinamos lubos. Degumo
klas Pagal LST ISO 1182:1996. Garso sugertis pagal LST EN ISO 11654:1998. Segmentai
60x60 cm arba 60x120 cm. Pakabinimo sistema - Dg sils ploktms, arba analogika
pakabinimo sistema. Apvietimui numatomi viestuvai kuri apvietimo vert 50 lx, apvietimo
klas C-D, pagal HN 98:2000 reikalavim.
Laiptini lub ir apatin laipt mar gelbetonio ploktuma dayta drgmei atspariais
daais.
Balkon turklai- perforuoto plieno lakt su parankiu dayti milteliniu bdu.
Porankiai plieniniai, daomi milteliniu bdu arba nerdijanio plieno.
jimo butus durys arvuotos daugiasluoksns su garso izoliacijos upildu (Rw 30(C) dB ),
pritraukjais ir tarpinmis, dengtos medio imitacijos faneruote. Atsparumas ugniai- C1Sm.
jimo laiptines durys aliuminio rmo, stiklo paketas laminuotas- grdintas, su pritraukjais,
tarpinmis ir antipanikos spynomis.
Technini patalp durys metalins su pritraukjais.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
12
LAP
42
0
PSL. NR.
Langai ir iorins jimo durys turi atitikti Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006
reikalavimus: mechaninio patvarumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos,
naudojimo saugos, apsaugos nuo triukmo, energijos taupymo ir ilumos isaugojimo.
Lang ir iorini dur ilumos pralaidumas turi tenkinti STR 2.01.09:2012 ilumos
isaugojimo reikalavimus ir turi bti ne didesnis 1,1 W/(m2K).
Lang ir iorini dur oro garso izoliavimo savybs turi tenkinti STR 2.01.07:2003 Pastat
vidaus ir iors aplinkos apsauga nuo triukmo reikalavimus. Garso izoliavimo rodiklis Rw >30
dB.
Langai ir balkon durys gaminami plastiko profili konstrukcijos, su mikroventiliacijos
mechanizmu. Dviej kamer stiklo paketais atitinkaniais LST EN 12600 Statybinis stiklas.
Bandymas vytuokle standarte keliamiems reikalavimams, selektyviniu ioriniu stiklu, upildyti
argonu.
Lang ir iorini dur stiklinimas turi atitikti STR 2.05.20:2006 reikalavimams.
1.8.
Saugus naudojimas
Laipt ir laipt aikteli aptvar auktis ne maesnis kaip 0,9 m.

Turklai tvirtinami ne maesniame kaip 0,9 m auktyje nuo laipt pakopos krato ar laipt
aikteli.
Vis laiptini ir but lang varstomas dalys suprojektuotos ne emiau kaip 0,90 m nuo
grind.
jimai pastat suprojektuoti su 1,77 m ploio ir 2,94 m gylio niomis arba apsaugoti 1,20 m
ploio apsauginiais stogeliais.
Stogeliai rengti ne emiau kaip 2,4 m nuo aligatvio ploktumos.
Ant pastato stog visu perimetru suprojektuota 0,60 m apsaugin tvorel.
Pirmo aukto balkonuose ir terasose suprojektuotos iorins apsaugins lang aliuzs.
1.9.
Aplinkos pritaikymas
Projektuojamas pastatas ir jo aplinka pritaikyti monms su negalia.

Remiantis (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai
IV Skirsnis. moni su negalia reikalavimai) gyvenamame pastate suprojektuota 5% (13 but)
pritaikyt monms su negalia.
Visos jimo durys pastato patalpas yra su grdintu stiklu, dur plotis ne maesnis 1050
mm. Slenksiai ties durimis ne auktesni kaip 20 mm.
Durys pastato viduje be slenksi, dur rankenos svirtins.
Patekimui i virutinius pastato auktus ir poemin automobili saugojimo aiktel yra
suprojektuotas liftai. Liftai pritaikyti monms su negalia. Poeminiuose auktose (automobili
saugojimo aiktelse) taip pat pirmuose auktuose patenkama lift holus i kuri pakylama
anteminius pastato auktus. Lift kabinos ne maesns 1100 x 1400 mm dydio, dur angos
ne siauresns kaip 850 mm ploio. Lift valdymo mygtukai 900 1200 mm auktyje nuo grind
pritaikyti sutrikusio regos monms. Lift kabinoje rengiamas taisas balsu praneantis aukto
numeri. Prie liftus suprojektuoti ne maesni kaip 1500 x 1500 mm laisva aiktel, neskaitant
900 mm tako ploio. Ant lifto ikvietimo ir valdymo prietais esanti informacija bei enklai pateikti
ir taktine forma - Brailio ratu.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
13
LAP
42
0
PSL. NR.
Projektuojamo pastato koridori plotis ne siauresnis kaip 1800 mm.

jimo dur butus beklitis plotis, matuojant tarp varios ir staktos vidaus suprojektuotos ne
siauresns 850 mm ploio. Slenksiai ties but durimis rengiami ne auktesni nei 20 mm. Durys
but viduje ( pritaikyt monms su negalia ) be slenksi ( iskyrus balkonus, terasas ).
Sanitariniuose mazguose unitazai pastatomi taip, kad i vieno jo ono likt ne siauresnis kaip
900 mm tarpas veimliui pastatyti ir ne ariau kaip 300 mm iki onins sienos ar pertvaros.
Unitazo virus numatomas 430 - 520 mm aukio nuo grind paviriaus. Praustuvai kabinami
750 - 850 mm auktyje nuo grind paviriaus ir ne ariau kaip 300 mm iki onins sienos.
Vis psij tak ir aligatvi paviriai suprojektuoti lygus ir kieti bei pakankamai iurkts ir
neslids. Psij tak, esani pritaikytoje judjimo trasoje, lygi skirtumai ir nelygumai neturi
bti didesni kaip 20 mm. Nusileisti nuo aligatvio gatvs vaiuojamosios dalies lyg rengiami
pandusai ne siauresni kaip 1200 mm. Panduso iilginis nuolydis turi bti ne didesnis kaip 1:12
(8,3%).
Tarp virutini teras suprojektuotas 1500mm ploio pandusas kurio iilginis nuolydis su
1500mm ilgio tarpinmis aiktelmis ne didesnis kaip 1:12 (8,3%), vienos itisins juostos ilgis
ne didesnis kaip 9 000 mm ir pakilimo auktis ne didesnis kaip 750 mm. Panduso juostoje, jos
pradioje ir pabaigoje vertikals paviriaus dangos nelygumai, auktesni nei 0,5 cm, neleidiami.
Panduso juostos skersinis nuolydis neleidiamas.
Panduso pradioje bei pabaigoje ir ten, kur panduso juosta keiia krypt, suprojektuotos
poilsio aiktel ne maesn kaip 1 500 x 1 500 mm. Panduso juostoms nekeiiant krypties, ne
reiau kaip kas 9 000 mm panduso juostos ilgio ir ne reiau kaip kas 750 mm vertikalaus
pakilimo suprojektuotos poilsio aiktels, kuri ilgis ne maesnis nei 1 500 mm, o plotis ne
maesnis u panduso juostos plot. Panduso ir kiekvienos jo juostos viruje bei apaioje
suprojektuotas spjamasis pavirius. spjamasis pavirius panduso ploio ir 600 mm ilgio.
Abiejose panduso juostos ir aikteli pusse suprojektuoti itisiniai turklai. Turklai
suprojektuoti abiejose kiekvieno laiptatakio pusse, dvigubi: virutiniai tvirtinami 900950 mm
auktyje, apatiniai 650750 mm auktyje nuo laipt pakop ar panduso juostos ploktumos.
Turklai i vidins laipt ar panduso puss projektuojami itisiniai. Turklai suprojektuoti
lygiagrets su panduso pakilimo ploktuma. Turkl pavirius lygus, itisinis ir be isikiim.
Tarp turklo ir sienos paviriaus turi bti paliktas ne siauresnis kaip 40-50 mm tarpas. iame
tarpe neturi bti iurki paviri, atri element ar kyani konstrukcij. Turklai turi bti
gerai tvirtinti: jie neturi klibti, linkti ar sukintis aplink savo a.
Abipus kiekvienos panduso juostos ir aplink aikteles, suprojektuoti ne emesni kaip 50 mm
borteliai. Panduso juost ir aikteli pavirius suprojektuotas i kietos, iurkios, neslidios
mediagos.
Prie laiptus, pandusus ir bet kokius kitus aukio pasikeitimus pastatuose rengiami
spjamieji paviriai. N judjimo trasose rengiami spjamieji paviriai - apvali kauburli
(kauburli skersmuo 20-25 mm, auktis 4-5 mm, atstumai tarp centr 60 mm), skirto spti apie
priekyje esanius aukio pasikeitimus (laiptus arba pandusus).
N judjimo tras paviriai turi bti lygs, kieti, pakankamai iurkts, neslids, neklamps,
i nebiri (ne smlio, ne vyro) ir saikingai rievt mediag. Dangos i ploki ar plyteli turi
bti lygios, sils tarp plyteli ne platesns nei 15 mm. N pritaikytose trasose ir zonose esani
grot, dangi ir pan. kiauryms negali bti platesns kaip 15 mm.
Visose automobili stovjimo aiktelse numatytas reikiamas automobili stovjimo viet
kiekis pritaikytas moni su negalia reikmms. Anteminse automobili stovjimo aiktelse -3
vietos, poeminje automobili saugojimo aiktelje 10 viet.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
14
LAP
42
0
PSL. NR.
1.10. Higiena
Projektuojamo pastato projektiniai sprendiniai atitinka higienos, sveikatos ir aplinkos
apsaugos reikalavimus (STR 2.01.01(3):1999 [3.4]; STR 2.01.07:2003; STR 2.02.01:2004 ).
Pastatas suprojektuotas taip, kad atitikt gyvenamojo ir prie jo esani pastat moni higienos
slygas ir nekilt grsm moni sveikatai.
Visos pastato gyvenamos patalpos natraliai apvieiamos per langus. Tamsiu paros metu
visos patalpos turi dirbtin apvietim.
Garso izoliacija atitinka statybos technini reglament reikalavimus ir atitinka C garso klas.
Gyvenamajam namui suprojektuota dvivamzd, kolektorin ildymo sistema.
ilumos altinis miesto ilumos tinklai. ilumos nejas vanduo 80-600C.
ildymo prietaisai plieniniai radiatoriai su termostatiniais ventiliais. Patalp temperatros
reguliavimui numatomi patalp termostatai.
varus oras tiekiamas svetaines ir miegamuosius per lang mikroventiliacij, itraukiamas i
virtuvs ir vonios zon. Papildomai projektuojami natralaus oro alinimo kanalai i virtuvs.
Taip pat virtuvse numatomi atskiri oro alinimo kanalai gartraukio pajungimui. I san. mazg
oras itraukiamas buitini ventiliatori pagalba. Oras san. mazgus priteka i gretim patalp
per duryse rengtas pertekjimo groteles arba palikt tarp tarp grind ir dur apaios. Ortakiai
bendrose achtose neizoliuojami, virutiniuose auktuose ortakiai izoliuoti ilumine izoliacija
Kertant achtos pertvar ortakiuose numatomas ugnies votuvas EI30.
Lift acht vdinimui numatomos atskiros oro itraukimo sistemos.
vieio oro kiekiai
Gyvenamosios patalpos
Vonios (gyv. patalpos)
Tualetai (gyv. patalpos)
Technins ir pagalbins
patalpos
Laiptin
Lifto achta
Parkingas
-1,37 m3/h m2
-54 m3/h patalpai
-36 m3/h patalpai
1 h-1
0,5 h-1
28,8 m3/h m2
-6,48 m3/h m2
Gyvenamj patalp oro kiekiai vdinimui atitinka STR 2.09.02:2005 11 priedo reikalavimus.
Siekiant utikrinti but vidaus aplinkos reikaling akustin komfort , btinos kompensacins
priemons rengiami langai ir balkonins durys (dviej kamer stiklo paketai minimalus storis
ne maesnis kaip 44 mm, su selektyviniu ioriniu stiklu, upildyti argonu. Stiklo paketo ilumos
laidumo koeficientas 1,1 W/(m2K)). Lang ir balkonini dur akustin vara Rw,l>30 dB.
Langai ir balkon durys gaminami i plastiko profili konstrukcijos, su mikroventiliacijos
mechanizmu.
Prie vaiavimo sklyp rengta buitini atliek saugojimo aiktel su kieta- grindinio
trinkeli danga.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
15
LAP
42
0
PSL. NR.
Buitins atliekos laikinai saugomos poeminiuose udaro tipo konteineriuose su

udaromais liukais. I viso numatyti trys Molok tipo konteineriai ( du 5 kubini metr ir vienas
1,3 kubinio metro konteineris). Molok konteineriai ir korpusas yra pagamintas i atsparaus ir
tvirto ilgaamio plastiko.
Technini patalp vdinimui numatomos mechanins oro itraukimo sistemos. Kiekvienai
patalpai numatomos atskiros sistemos. Oras itraukiamas kanalini ventiliatori pagalba. Oro
pritekjimui patalpas numatomos pertekjimo grotels duryse arba sienoje.
CO alinimui i automobili saugyklos numatoma mechanin oro alinimo sistema
srautini ventiliatori pagalba. Srautini ventiliatori Jet Thrust darbo reimas priklauso nuo
anglies monoksido kiekio patalpoje. Jis matuojamas specialiais detektoriais. Pasiekus 20 ppm
koncentracij bent vienam CO jutikliui sijungia srautiniai ventiliatoriai (1 greiiu). Jei pasiekiama
50 ppm koncentracij, tuomet srautiniai ventiliatoriai sijungia maksimaliu (antru) sukimosi
greiiu. Srautiniai ventiliatoriai utert or pernea link oro alinimo ventiliatori. Nukritus
koncentracijai emiau 20 ppm, visi ventiliatoriai isijungia.
Kiekviename aukte numatyta rengti po du stoginius oro itraukimo ventiliatorius. Stoginiai
ventiliatoriai montuojami pastat kieme, ant ikeliam oro alinimo acht. alinamas i
parking oras imetamas ne ariau kaip 15m nuo gyvenamj pastat lang.
Apskaiiuoti CO alinimo kiekiai:
-1.1 auktas 21800m3/h
Cok.-1 auktas 18550m3/h
varus oras kiekvien parkingo aukt patenka pro atvirus fasadus. Oras
siurbiamas srautiniais ventiliatoriais ir nukreipiamas link CO alinimo ventiliatori.
Detalesnius parkingo vdinimo sprendinius ir.projekto Gaisrins saugos dalyje.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 Statybos
ubaigimas 3 priedo 10 punkto reikalavimais, techniniame projekte numatyta statybos
ubaigimo procedros metu atlikti triukmo ir dirbtins apvietos tyrimus
projektuojamame pastate/aplinkoje, geriamojo vandens tyrinus bei karto vandens
temperatros matavimus ir j rezultatus pateikti statybos ubaigimo komisijai.
1.11. Apsauga nuo triukmo
Projektuojamas gyvenamasis pastatas pagal STR 2.01.07:2003 priskiriamos C garso klasei.
Gyvenamj pastat vidaus aplinkos apsaugos nuo triukmo klasifikavimas:
Pastato vidini atitvar ore sklindanio garso izoliavimas:
1. Kambariai nuo alia esani kit io pastato patalp (but arba bendrojo naudojimo patalp):
Rw 55dB; Lnw 53dB;
2. Perdang atskiriani butus nuo bendrojo naudojimo patalp ( parkingo ) :
Rw 60dB; Lnw 48dB;
3. jimo but durys (dur garso izoliavimo klas pagal 22 p.) Rwkl, = 30 dB
Visi projekte pateikti sprendimai utikrina idstytus rodiklius.
Atitvar konstrukcijos mediag technins charakteristikos pateiktos briniuose.
Iors aplinka neklasifikuojama.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
16
LAP
42
0
PSL. NR.
1.12. Projektiniai vidaus oro parametrai

1.12.1.
Temperatra
iem gyvenamosiose patalpose
Vasar gyvenamosiose patalpose
iem laiptinse
1.12.2.
Santykin oro drgm
iem santykin oro drgm
Vasar santykin oro drgm
T= 20C 2,0C
nekontroliuojama
T= 16C 2,0C
40-60 %
40-60 %
1.12.3.
ilumneio parametrai
ilumos tiekimas ildymo sistem
80/60C
1.12.4.
Oro judjimo greitis
iem oro judjimo greitis ne daugiau kaip 0,15m/s.
Vasar oro judjimo greitis ne daugiau kaip 0,25m/s.
1.12.5.
Triukmo lygiai
Gyvenamosiose patalpose
6-18 val
45dBA
18-22 val
40dBA
22-6 val
35dBA
Parkinge triukmo lygis nereglamentuojamas.
1.13. Pastato energetinis naudingumas
Pastatas pagal STR 2.05.01:2013 Pastat energinio naudingumo projektavimas
suprojektuotas naudingumo klass B.
Atitvar konstrukcij ilumins technins charakteristikos:
Iors sienos: U = 0,2 W/m2K;
Pastat stogai: U = 0,159 W/m2K;
Perdanga vir neildomo poeminio parkingo: U = 0,16 W/m2K;
Langai, kitos skaidrios atitvaros, durys: U = 1,1 W/m2K;
Projekto sprendiniai atitinka statym, kit teiss akt, projekto rengimo dokument,
normatyvini statybos technini, normatyvini statinio saugos ir paskirties dokument
reikalavimus, nepaeidia valstybs, negalij integracijos, visuomens ir treij
asmen interes pagal STR 1.05.06:2010 1 priedo p.1. ir p.2. ir S str.6,p.4 reikalavimus.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
17
LAP
42
0
PSL. NR.
STATINIO KONSTRUKCIJ DALIS
III.
1.14.
Bendroji dalis
Konstrukcins dalies techninis projektas paruotas pagal architektrin ir kitas susijusias su

konstrukcijomis projekto dalis.
Pagrindiniai normatyviniai dokumentai, kuri pagrind paruotas techninis projektas:
STR 2.01.01 (1, 2, 3, 4, 5, 6) Esminiai statinio reikalavimai.

STR 1.05.06:2010. Statinio projektavimas.
STR 2.02.08:2012. Automobili saugykl projektavimas.
STR 2.02.01:2004. Gyvenamieji pastatai.
VRM PAGD Nr. I-338. Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai.
STR 2.01.07:2003. Pastat vidaus ir iors apsauga nuo triukmo.
STR 2.05.03:2003. Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai.
STR 2.05.04:2003. Poveikiai ir apkrovos.
STR 2.05.05:2005. Betonini ir gelbetonini konstrukcij projektavimas.
STR 2.05.08:2005. Plienini konstrukcij projektavimas.
STR 2.05.09:2005. Mrini konstrukcij projektavimas.
STR 2.05.01:2013. Pastat energinio naudingumo projektavimas.
Projektuojam pastat klas pagal pasekmes CC2.
Patikimumo klas RC2.
Geografin padtis pagal vjo apkrov: I rajonas.
Pagal sniego apkrov: II rajonas.
Pastat energinio naudingumo klas B. Apsaugos nuo triukmo klas C.
Pastat grup yra 6-9 aukt su vieno-dvej aukt poeminiu parkingu. Techninis projektas yra
pagrindas paruoti darbo projekt, gauti leidim statybai, paskaiiuoti statybos kain. Vykdyti
statybos darbus pagal technin projekt draudiam.
1.15. Apkrovos ir poveikiai statini konstrukcijoms ( charakteristins reikms ir patikimumo
koeficientai )
1.15.1.
Nuolatins
Gelbetonini konstrukcij nuosavas svoris: G = 25kN/m; sup = 1,35; inf = 1,0.
Plienini konstrukcij nuosavas svoris: G = 78,5kN/m; sup=1,35; inf =1,0.
Keramini blokeli pertvar nuosavas svoris:
210cm storio su tarpu: 2,61kN/m;
10cm storio su tinku i abej pusi: 1,52 kN/m;
sup = 1,35; inf = 1,0.
Fasado sien nuosavas svoris pagal perdang iors kontr:
G = 2,38kN/m; sup = 1,35; inf = 1,0.
Grunto horizontalus spaudimas iors rsio sienas paskaiiuotas pagal Kulono
metod.
Parkingo perdanga (nuolyd sudarantis sluoksnis):
G = 2,0 kN/m; sup=1,35; inf =1,0;
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
18
LAP
42
0
PSL. NR.
Lauko gerbjvio svoris parkingo zonoje:

G = 18,7kN/m; sup = 1,35; inf = 1,0;
Grind svoris gyvenamuose auktuose:
G = 1,85 kN/m; sup=1,35; inf =1,0;
Stogo konstrukcija:
G = 1,62 kN/m; sup=1,35; inf =1,0;
1.15.2.
Naudojimo apkrovos
Ekvivalentin tolygiai paskirstyta apkrova ant grunto prie iors rsio sien:
Q = 10,0kN/m;
Parkingo perdanga (sumin nuo automobili ir ininerini konstrukcij):
Q = 3,0kN/m;
Lauko zona vir parkingo:
Q = 3,0kN/m 1 variantas;
Q = 320kN trij ai sunkveimis nepalankiausioje padtyje 2 variantas;
Gyvenamj aukt zona:
Q = 1,5kN/m;
Balkonai: Q = 2,5kN/m;
Laiptai: Q = 2,0kN/m;
vaiavimo pandusas: Q = 3,0kN/m;
Stogas:
Q = 3,0 kN/m; (naudojimo apkrova nuo rangos. Sniego apkrova neskaiiuota).
Naudojimo apkrov patikimumo koeficientai: sup = 1,3; inf = 0.
1.15.3.
Vjo apkrovos
Apkrovos statin dedamoji 10m auktyje nuo ems paviriaus:
Q = 0,36kN/m (24m/sek).
Vjo apkrovos patikimumo koeficientai: sup= 1,3; inf = 0.
Saugos ribin bv vertinti taikytas derinys 6.4; patikimumo ribin bv derinys 6.8a. pagal
STR 2.05.04.2003. Patikimumo ribinio bvio dalinis koeficientas lygus 1,0.
1.16.
Statybos hidrogeologins slygos. Pamatai ir poemins dalies sienos
1.16.1.
Ininerin geologija
Pamatai suprojektuoti pagal 2015m. UAB Rapasta atliktus ininerinius-geologinius

tyrimus. Tyrimo metu po projektuojam pastat igrta 13 geologini grini, atlikti statinio
zondavimo bandymai ir laboratoriniai grunt tyrimai.
Sklypo reljefo aukiai svyruoja nuo 160,5 iki 165,50 absolitini altitudi. Tyrimo
duomenimis sklypo paviri dengia technogeniniai dariniai, kuriuos sudaro supilti vairia grdiai
smliai su vyru, statybiniu lauu, vietomis su organins mediagos priemaiomis. Darini storis
sudaro 0,94,7m nuo ems paviriaus, j struktra nesuformuota ir pagal tyrim ivadas jie
negali tarnauti pamat pagrindais. Sklypo pietvakarinje dalyje supiltas gruntas padengtas
0,20,3m storio augalinio grunto sluoksniu.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
19
LAP
42
0
PSL. NR.
Po technogeniniais dariniais slgso labai kaiiai susiformavusios fliuvoglacialins

nuogulos, kurias sudaro purs, vidutinio tankumo, tanks, labai tanks vairaus rpumo smliai,
bei dar gyliau, vietomis apie 8m gylio nuo ems paviriaus, rils gruntai, tai yra dulkingi, kieti ir
plastingi priesmliai.
Gruntinis vanduo aptiktas 9,8-14,4m gylyje nuo ems paviriaus ir takos statiniams
statybos ir naudojimo laikotarpyje nesudaro. Lietingais metu periodais ir pavasarini polaidi
metu smliuose gali kauptis paviriniai vandenys ir, kad apsaugoti poemin pastato dal,
suprojektuotas drenaas.
Pagal grunt laboratorini tyrim duomenis j drgnumas yra nuo maai drgno iki
vandeningo. Smulks ir dulkingi smlio gruntai, kurie vyrauja sklype, nuo vibracijos poveiki
gauna tiksotropines savybes ir todl renginti pamatus naudojant vibracin rang
nerekomenduojama.
1.16.2.
Pagrindai ir pamatai
vertinus geologines ir hidrogeologines slygas siloma rengti grtinius monolitinius

gelbetoninius polinius pamatus su rostverkais. Poli gilinimas 3,54,5m nuo pastat rsio
grind. Po rsio grind altituds slgso:
1.16.2.1. Pastato zona ayse 1-9, A-D;
a). IGS 10 smlis smulkus purus: = 1870 kg/m3; C = 2,0 kPa; = 34;
E = 15MPa; qc,vid = 3,7MPa.
b). IGS 12 smlis smulkus tankus: = 2040 kg/m3; C = 4,0 kPa; = 40;
c). IGS 17 smlis vidutinio rpumo labai tankus: = 1820 kg/m3;
C = 7,0 kPa; = 42; E = 111MPa; qc,vid = 37MPa.
d). Vietomis po 3m gylio: IGS 24 dulkingas priesmlis kietas:
= 1800 kg/m3; = 37; E = 57MPa; qc,vid = 19MPa.
Skaiiuotina situacija: po poli padu pagrindinai IGS 12. Poli onin trintis: vidurkis
pagal IGS 10 ir IGS 12.
1.16.2.2. Parkingo zona 1-9, D-P;
a). IGS 10; IGS 12; IGS 17.
b). IGS 11 smlis smulkus, vidutinio tankumo: = 1870 kg/m3;
C = 4,0 kPa; = 37; E = 32MPa; qc,vid = 9,2MPa.
c). IGS 8 smlis dulkingas tankus: = 1800 kg/m3; C = 6,0 kPa; = 35;
Skaiiuotina situacija: po poli padu pagal IGS 12. Poli onin trintis: vidurkis pagal
IGS 10, IGS 8, IGS 11.
1.16.2.3. Parkingo zona 1-9, P-T;
a). IGS 10; IGS 12: IGS 17.
b). IGS 13 smlis smulkus labai tankus: = 2080 kg/m3; C = 8,0 kPa; = 41; E =
87MPa; qc,vid = 29MPa.
c). IGS 15 smlis vidutinio rpumo, vidutinio tankumo: = 2040 kg/m3;
C = 4,0 kPa; = 37; E = 33MPa; qc,vid = 9,4MPa.
d). IGS 20 vyras labai tankus: = 1850 kg/m3; C = 2,0 kPa; = 45;
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
20
LAP
42
0
PSL. NR.
E = 103MPa; qc,vid = 41MPa.

Skaiiuotin situacija: po poli padu pagal IGS 13. Poli onin trintis: vidurkis pagal
IGS 10 ir IGS 12.
1.16.2.4. Pastato su parkingo zona ayse 9-15, A-M;
a). IGS 10; IGS 11; IGS 12; IGS 15; IGS 24.
Skaiiuotinos situacijos: po poli padu pagal IGS 15, IGS 12. Poli onin trintis:
vidurkis pagal IGS 10 ir IGS 15.
1.16.2.5. Pastato su parkingo zona ayse 9,-15,, M-T;
a). IGS 11; IGS 12; IGS 15; IGS 13; IGS 17.
Skaiiuotina situacija: po poli padu pagal IGS 12. Poli onin trintis: vidurkis pagal
IGS 15 ir IGS 12.
Poli laikomoji galia paskaiiuota pagal LST EN 1997-1 reikalavimus. Projektavimas
atliktas dalini koeficient metodu. Grunto fizikinms-mechaninms savybms taikyti daliniai
koeficientai: vidiniam trinties kampui = 1,25; sankabai c = 1,25; grunto vieneto svoriui =
1,0. Monolitiniai gelbetoniniai poliai ir rostverkai paskaiiuoti pagal pirm ir antr ribinius bvius.
Naudojam mediag charakteristikos pateiktos lentelje 5.3.1. Poli ilgio vidurkis 3,5m,
skersmuo 0,45m.
Poemins dalies iors sienos suprojektuotos i monolitinio gelbetonio. Vertikaliai sienos
atremtos karkaso kolon rostverkus ir standiai sujungtos su kolonomis.
Pamat ir sien grunto upylim vykdyti pasluoksniais smlingais neibrinkstaniais
gruntais. Vieno sluoksnio storis nedaugiau 30cm. Grunto sutankinimo rodikliai turi atitikti vir
esani konstrukcij pagrindo projekto reikalavimus.
1.17.
Bendras konstruktyviais sprendimas: Skaiiavimo principai ir rezultatai
1.17.1.
Konstruktyviniai sprendiniai
Suprojektuoti 3 pastat blokai 6-9 aukt. Pastat laikanti sistema yra ryinis
gelbetoninis (monolitinis) karkasas. Vertikalins konstrukcijos, tai yra monolitins gelbetonins
kolonos ir sienos-diafragmos, atlaiko visas vertikalines ir horizontalines apkrovas. Horizontalins
konstrukcijos, tai yra perdangos stands gelbetonins plokts-diskai, kuri paskirtis yra
atlaikyti ir perduoti kolonas ir sienas-diafragmas horizontalines ir vertikalines apkrovas. Kolon
ir diafragm su pamatais, perdang su kolonomis ir diafragmomis sujungimas suprojektuotas
standus.
Pastat skaiiavimui sudaryti erdviniai modeliai, skaiiavimai atlikti baigtini element
metodu programiniu kompleksu PK Lira 9.4. Skaiiavim rezultate gautos vis statini
element ros, linkiai ir poslinkiai, taip pat apskaiiuoti r deriniai element armavimo
skaiiavimui.
Pagal STR 2.05.04:2003 ribiniai perdang vertikaliniai linkiai sudaro:
Gyvenamoji zona:
- Konstrukcinis faktorius 20mm;
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
21
LAP
42
0
PSL. NR.
- Estetinis-psichologinis faktorius 1/250L = 6000/250 = 24mm;

- Pagal skaiiavimo rezultatus maksimalus prognozuojamas perdang gyvenamoje
zonoje linkis sudaro 19mm, kai anga yra 6m;
- Prognozuojamas maksimalus perdang linkis pagal fasado kontr sudaro 14mm.
Parkingo perdangos:
- Ribiniai linkiai pagal estetin-psichologin ir konstrukcin faktorius sudaro 24mm;
- Pagal skaiiavimo rezultatus maksimalus parkingo perdangos prognozuojamas linkis
sudaro 18mm;
- Parkingo dangos ploki vir lauko gerbvio maksimalus prognozuojamas linkis
sudaro 22mm.
Pastato horizontalus ribinis poslinkis pagal konstrukcin faktori sudaro 1/500H arba
34000/500 = 68mm. Pagal skaiiavimo rezultatus maksimalus pastato poslinkis sudaro
25mm arba 1/1360H.
Pagal nepalankiausi r derinius parinkti pastat element skerspjviai ir apskaiiuota
j armatra.
Kolonos parkingo zonoje 0,450,45m. Armavimo koeficientas: 0,0120,04.
Parkingo perdangos 0,22m storio. Armavimo koeficientas apatinje zonoje:
0,00260,006; virutinje zonoje: 0,00260,01.
Parkingo danga po lauko gerbvio 0,27m storio. Armavimo koeficientas apatinje zonoje:
0,0040,01; virutinje zonoje: 0,0040,012.
Pastat kolonos gyvenamoje zonoje 0,40,4m. Armavimo koeficientas: 0,0150,045.
Pastat perdangos gyvenamoje zonoje 0,2m storio. Armavimo koeficientas apatinje
zonoje: 0,00290,0058; virutinje zonoje: 0,00290,01.
Pastat grup padalinta temperatrinmis-deformacinmis silmis atskirus blokus. 6-9
aukt gyvenamieji blokai atskirti nuo 1-2 aukt poeminio parkingo 25mm sile, kuri kerta
perdang konstrukcijas. Taip pat 20mm sil, kertanti perdangas, rengta tarp gretim
gyvenamj blok A ir C (ays 11, 12). Sils utaisomos tampria nedegi tarpine ir
hermetizuojamos. Kiekvienas blokas yra atskira karkaso sistema, turinti savo atskirus
elementus: pamatus, kolonas, sienas ir perdengimus. Sili detals pateiktos briniuose.
1.18.
Pastat konstruktyviniai elementai
1.18.1.
Rsio iors sienos
Vieno-dvej aukt poeminio parkingo monolitini gelbetonini iors rsio sien

sprendimas ir rengimo bdas pateikti skyriuje 1.19.
Mediagas irti p. 1.19.1. ir 1.19.2.
Hidroizoliacij irti skyriuje 1.22.
1.18.2.
Pastat laikantis karkasas
Pastat kolonos, perdenginiai, sienos-diafragmos suprojektuotos i monolitinio gelbetonio.

Betono klas pateikta lentelje 1,19,1.
Armavimas tinklais ir strypynais. Armatr irti lentelje 1.19.2.
Pastat laiptai suprojektuoti i surenkamo ir dalinai i monolitinio gelbetonio. Laiptai
arnyrikai atremtos sienas.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
22
LAP
42
0
PSL. NR.
1.19.
Gelbetoninio karkaso konstrukcij pagrindins mediagos
1.19.1.
Konstrukcij betonas pagal LST EN 206-1
Lentel 1.19.1
Eil.Nr. Konstrukcij pavadinimas
Betono klas
1
2
3
1
Pamat poliai
C20/25-XC2-Cl0,4-S2-Dmax20
2
Pamat rostverkai
C25/30-XC2-Cl0,4-S2-Dmax20
3
Iors parkingo sienos
C30/37-XF2-Cl0,4-S2-Dmax20;F50;W4
4
Vidaus parkingo kolonos ir sienos
C30/37-XF2-Cl0,4-S2-Dmax20,F50,W4
5
Parkingo grind plokt ant grunto
C25/30-XF2-Cl0,4-S2Dmax20;W4;F100
6
Parkingo perdanga ir dangos po lauko C30/37-XD1-Cl0,4-S2gerbvi
Dmax20;F100;W4
7
Antemins dalies kolonos ir sienos
C30/37-XC1-Cl0,4-S2-Dmax20
8
1-9 aukt perdangos
C30/37-XC1-Cl0,4-S2-Dmax20
9
vaiavimo pandusas
C30/37-XD1-Cl0,4-S2Dmax20;F100;W4
10
Laiptai
C25/30-XC3-Cl0,4-S2-Dmax20;F50
11
Betoniniai ir gelbetoniniai lauko
C30/37-XC4-Cl0,4-S2-Dmax20;F100
gerbvio elementai
1.19.2.
Lentel 1.19.2.
Gelbetonini konstrukcij armatra**

Stipris, MPa
Armatros
klas
Skersmuo,
mm
Paviriaus
forma
S240
S400
5,5-40
6-40
lygi
rumbuota
Charakt
.
240
400
S500
3-40
lygi ir rumb.
500
Skersins arm. stipris,

MPa
Skai.
Skai.
Skai.
218
365
450(41
0)
174*
290*
157
263
360*(328)
324(295)
*- naudojant ritus strypynus.

** - fizikins ir mechanins savybs turi atitikti techninje specifikacijoje pateiktoms
reikalavimams.
() skliaustelse naudojant vielin armatr.
1.20.
Kitos konstrukcijos
1.20.1.
Vidins nelaikanios pertvaros
Vidaus nelaikanios pertvaros suprojektuotos i keramini blokeli su techninmis
charakteristikomis:
Tankis 800-900 kg/m3;
Stipris gniudymui nemaiau 10 MPa;
Atsparumas aliui F25.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
23
LAP
42
0
PSL. NR.
Tarpbutins ir aukt pertvaros tarp but ir bendr koridori, kad pasiekti apsaugos nuo
triukmo klas, suprojektuotos daugiasluoksns. Konstrukcija: dvigubas blokeli mras 210cm
su tarpu upildyt akmens vata. Tarpbutini pertvar tarpas 5cm, pertvar tarp but ir koridori
7,5cm. Akmens vata tvirtinama prie mro klijais ir diubeliais pagal tiekjo techninius
reikalavimus.
Tarpkambarins pertvaros viduje buto suprojektuotos vienasluoksns i 10cm storio
blokeli mro su tinku i abej pusi.
Parkinge pertvaras siloma mryti i 12cm storio silikatini plyt, apdaila: sili
rievjimas.
Visas pertvaras mryti su skiedini S5. Armuoti iilgine vieline armatra 26S240,
keramini blokeli mr kas 2 eil (kas 500mm), silikatini plyt mr kas 5 eil (kas 500mm).
Be to armuoti mro eiles vir ir po kiekvien ang.
Kad ivengti perdang link mrui, darbus rekomenduojama vykdyti kada visos perdang
laikinos atramos nuimtos ir j linkis nuo nuosavo svorio jau suformavo. Vidins pertvaros vjo
apkrovai neskaiiuotos ir mrijamos po fasado udarymo.
Vis pertvar sujungimas su gelbetoninio karkaso konstrukcijomis turi bti paslankus.
Kompensacinis elastinis tarpas su perdangomis nemaiau 20mm. Itisinse mrinse
pertvarose ilgiau 10m rengiama vertikalin temperatrin sil. Temperatrin sil taip pat
rengiama visose pertvarose, kertant perdangos temperatrines siles. Pertvar ir sien vidaus ir
lauko apdaila prie sujungim su karkaso konstrukcijomis, taip pat prie temperatrini sili, taip
pat turi bti paslanki, elastin.
1.20.2.
Lauko atitvarins sienos
Sienos suprojektuotos daugiasluoksns. Pagrindinis laikantis sluoksnis keramini blokeli
mras 175mm storio. Technins charakteristikos, mro skiedinys ir armavimas analogikai
vidaus pertvaroms. Apiltinamos sienos putupolistirolu EPS70N ir akmens vata Paroc Linio 10
balkon zonoje. Apiltinimo technins charakteristikos pateiktos briniuose. Putupolistirolas ir
vata tvirtinami prie mro klijais ir smeigmis pagal tiekjo techninius reikalavimus. Tvirtinimo
technologij rangovas privalo suderinti su projektuotoju. Lauko apsauginis-apdailos sluoksnis
armuotas tinkas, i vidaus sienos taip pat tinkuojamos.
Sien ang upildymas langai su dvigubu stiklopaketu. J detalius brinius paruoia
rangovas, suderinant su projekto autoriumi.
1.20.3.
Stogas
Pastato stogas sutapdintas. Minimalus stogo nuolydis 2,5%. Apiltinimas putupolistirolas
EPS80N, EPS100N ir akmens vata virutiniame sluoksnyje. Apiltinimas tvirtinamas pagal
tiekjo techninius reikalavimus. Tvirtinimo technologij rangovas privalo suderinti su
projektuotoju. Hidroizoliacijos danga rulonin dvej sluoksni minkta. Principins detals,
techniniai reikalavimai ir mediag charakteristikos pateiktos briniuose ir techninje
specifikacijoje TS6.
Naudojant bitumo-polimerin stogo dang numatytas ilumos izoliacijos vedinimas per
kaminlius idstytus kas 40-60m2 ir vdinam parapet. Pirmas kaminlis idstomas apie 5m
nuo parapeto.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
24
LAP
42
0
PSL. NR.
1.20.4.
Grindys
Aukt grindys rengiamos su garso izoliacijos sluoksniu. Principin detal ir mediag
charakteristikos pateiktos briniuose. Rsio grindys yra monolitin gelbetonin plokt 10cm
storio armuota apatiniu tinklu 6 S400 su akute 150150mm.
Gruntas po grindimis sutankinamas iki Ev2 90MPa. Vir sutankinto esamo grunto
rengiamos grindys pagal pateikt briniuose detal.
Grind temperatrins sils tri sutapti su perdang silmis. Be to grindyse rengiamos
susitraukimo deformacijos sils 5mm storio ~kas 6x6m.
1.21.
Konstrukcij antikorozin apsauga
Plienins konstrukcijos neudengiamos betonu pagal LST EN ISO 12944 eksploatuojasi

silpno agresyvumo aplinkoje. Antikorozin apsauga: alkido da sistema su gruntavimu S1.08
1
pagal LST EN ISO 12944, paviriaus paruoimas Sa2 2 . Bendras padengimo storis 160mkm
konstrukcijoms, kurie naudojami lauke, 120mkm konstrukcijoms viduje pastato. Visi plieniniai
sujungimo elementai (vartai, verls, poverls) turi bti cinkuoti. Gelbetoninms
konstrukcijoms speciali apsaugini priemoni nenumatoma.
1.22.
Konstrukcij hidroizoliacija
Sien ir pertvar horizontalin hidroizoliacija nuo kapiliarins drgms -1, cokolinio ir 1

aukt lygiuose klijuojama i vienasluoksns polimerins arba bitumo-gumins mediagos.
Parkingo dangos plokts hidroizoliacija klijuojama i dvej sluoksni polimerins-bitumins
mediagos. Hidroizoliacijos nuolydis 1,8-2,5%. Charakteristikos ir reikalavimai pateiktos
techninje specifikacijoje TS6. rengimo technologija pagal tiekjo technines specifikacijas.
Balkon ploki, grind san. mazguose hidroizoliacija rengiama po apdaila teptiniu bdu
i poliuretano mediagos tipo Desmopol arba analogikos. Lifto acht hidroizoliacija
rengiama analogikai i vidaus.
Rsio vertikalini sien ir perdang deformacini, betonavimo ir temperatrini sili
hidroizoliacija klijuotina vienasluoksn i bitumo-polimerini mediag.
Kad ivengti pavirini vandeni kaupimosi, po parkingo grindimis suprojektuotas
drenaas.
1.23.
Apsauga nuo triukmo
Projektuojamas gyvenamasis pastatas pagal STR 2.01.07:2003 priskiriamos C garso

klasei.
Atitvar akustins charakteristikos:
1. Sienos ir perdangos tarp but ir tarp but ir bendr koridori: Rw 55dB;
Lnw 53dB.
2. Perdangos tarp but ir parkingo: Rw 60dB; Lnw 48dB.
Atitvar, kurioms keliami garso izoliacijos reikalavimai, sprendimai ir konstrukcij
mediag technins charakteristikos pateiktos briniuose.
Iors aplinka neklasifikuojama.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
25
LAP
42
0
PSL. NR.
1.24.
Pastato energetinis naudingumas
Pastatas pagal STR 2.05.01:2013 Pastat energinio naudingumo projektavimas

suprojektuotas naudingumo klass B.
Atitvar konstrukcij ilumins technins charakteristikos:
Iors sienos: U = 0,2 W/m2K;
Pastat stogai: U = 0,159 W/m2K;
Perdanga vir neildomo poeminio parkingo: U = 0,16 W/m2K;
Langai, kitos skaidrios atitvaros, durys: U = 1,1 W/m2K;
Atitvar konstrukcijos, mediag charakteristikos pateiktos briniuose. Ilgini ilumos tilteli
ilumos perdavimo koeficientai atitinka minimalius reikalavimus B klass pagal STR
2.05.01:2013, lentel 7 ir pateikiami ioje lentelje:
Eil.
Nr.
1
2
3
4
5
Ilginio iluminio tiltelio apibdinimas

Tarp pastato pamat ir iorini sien
Aplink lang angas sienose
Aplink dur angas sienose
Tarp pastato sien ir stogo
Fasad ioriniuose ir vidiniuose kampuose
Balkon grind susikirtimo vietose su
iorinmis sienomis
Tarp perdang, kurios ribojasi su iore, ir
sien
6
7
1.25.
Tiltel ymintis
poraidis
f-w
wdp
dp
w-r
c
Gyvenamieji
pastatai
0,1
0,1
0,1
0,15
0,1
bc-w
0,18
c-w
0,1
Konstrukcij gaisrin sauga
Pagal projekto priegaisrin dal pastato ugniaatsparumo laipsnis yra I, gaisro apkrovos
kategorija 2.
Konstrukcijoms keliami ugniaatsparumo reikalavimai:
Kolonos ir perdangos atskirianios parking nuo gyvenamosios dalies: REI180;
Pastato gelbetonins kolonos: R90;
Pastato gelbetoniniai perdengimai: REI90;
Pastato laipt ir lift acht sienos: REI90;
Laipt gelbetoniniai marai ir aiktels: R60;
Pastato iors nelaikanios sienos: EI15;
Pastato vidaus nelaikanios pertvaros tarp sekcij: EI45;
Tas pats tarp but: EI30;
Komunikacij acht atitvaros: EI45;
Angos acht atitvaruose: EI30.
Gelbetonini konstrukcij ugniaatsparumas utikrintas ilaikant tam tikr armatros
apsaugin sluoksn, mrini konstrukcij: j storiu.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
26
LAP
42
0
PSL. NR.
GAISRINS SAUGOS DALIS
IV.
1.26.
Bendroji dalis
Projekto projektavimo uduotis patvirtinta 2015-04.

Projektin dokumentacija parengta vadovaujantis gaisrins saugos esminiu reikalavimu, kad
kilus gaisrui:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Statinio laikaniosios konstrukcijos tam tikr laik ilaikyt apkrovas;

Bt ribojamas ugnies bei dm plitimas statinyje;
Bt ribojamas gaisro plitimas gretimus statinius;
mons galt saugiai ieiti i statinio ar bt galima juos gelbti kitomis priemonmis;
Pradt veikti gaisrins saugos bei gaisro aptikimo, gesinimo sistemos;
Ugniagesiai gelbtojai galt saugiai dirbti.
Pastato gaisrins saugos dalyje apibrtiems tikslams vykdyti turi bti vadovaujamasi alyje
galiojaniais normatyviniais statybos techniniais dokumentais, kuri dalis pateikiama emiau:
STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas (in., 2010, Nr. 72-3685)
STR 2.01.01 (2):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin sauga (in., 2000, Nr. 17-424;
2002, Nr. 96-4233);
Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai, patvirtintos Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2014 m. balandio 02 d. sakymu Nr.
1-1-144 (TAR, 2014-04-03, Nr. 4078);
Gyvenamj pastat gaisrins saugos taisykls, patvirtintos Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 22 d.
sakymu Nr. 1-64 (in., 2011, Nr.: 23 -1138);
STR 2.01.06:2009 Statini apsauga nuo aibo. iorin statini apsauga nuo aibo (in., 2009,
Nr. 138-6095);
STR 2.09.02:2005 ildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas (in., 1999, Nr. 13-333; 2002,
Nr. 39-1446);
STR 2.06.04:2014 Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai (sakymas Nr. D1533 (TAR, Nr. 2014-0769));
,,Dm ir ilumos valdymo sistem projektavimo ir rengimo taisykls, patvirtintos Priegaisrins
apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio
4 d. sakymu Nr. 1-249 (in., 2013, Nr.: 106-5264);
Vdinimo sistem gaisrins saugos taisykls patvirtintos Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 4 d. sakymu Nr. 1-250
(in., 2013, Nr. 106-5265);
Lietuvos standartas LST L ENV 199122 Eurokodas 1. Projektavimo pagrindai ir poveikiai
konstrukcijoms. 22 dalis. Poveikiai konstrukcijoms. Gaisro poveikiai konstrukcijoms;
Lauko gaisrinio vandentiekio tinkl ir statini projektavimo ir rengimo taisykls, patvirtintos
Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus
2011 m. balandio 20 d. sakymu Nr. 1-138(in., 2011, Nr. 48-2343);
Statini vidaus gaisrinio vandentiekio sistem projektavimo ir rengimo taisykls, patvirtintos
2009 m. gegus 22 d. sakymu Nr. 1-168 (in., 2009, Nr. 63-2538);
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
27
LAP
42
0
PSL. NR.
Stacionarij gaisr gesinimo sistem projektavimo ir rengimo taisykls,

patvirtintos
2009 m. gegus 22 d. sakymu Nr. 1-168 (in., 2009, Nr. 63-2538);
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistem projektavimo ir rengimo taisykls, patvirtintos
2012 m. birelio 29 d. sakymu Nr. 1-186 (in., 2012, Nr. 78-4085);
Elektros linij ir instaliacijos rengimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos
ministro 2011 m. gruodio 20 d. sakymu Nr. 1-309;
Bendrosios gaisrins saugos taisykls, patvirtintos Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 31 d. sakymu Nr. 1199 redakcija (in. 2013, Nr. 85-4297);
Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykls, patvirtintos
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. kovo 5 d. sakymu Nr. 1-52.
Projektas atitinka esmin reikalavim Gaisrin sauga.
1.27.
Pastato ir teritorijos gaisro rizika
1.27.1.
Funkcin paskirtis ir jos specifika
Pagal Gaisrins saugos pagrindini reikalavim taisykls, 3 priedo, 1 lentel
gyvenamieji namai priskiriami P.1.3 (gyvenamieji trij ir daugiau but daugiabuiai
pastatai) statini grupei. Gyvenamosios paskirties patalpos pagal gaisro ir sprogimo
pavoj neklasifikuojamos.
Automobili saugykla priskiriama P.2.7 (Gara pastatai transporto priemonms
laikyti (automobili garaai, lktuv angarai, vagon, autobus ir troleibus
garaai) statini grupei.
Bendrieji statinio rodikliai:
Pavadinimas
Mato vienetas
Kiekis
Pastabos
I. SKLYPAS
1. sklypo plotas
9766
2. sklypo ustatymo intensyvumas
160
3. sklypo ustatymo tankumas
40
4. poeminio parkingo sklypo ustatymo tankumas
53
II. PASTATAI
1. paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos kins veiklos, paslaug

apimtis, but, viet, lov, aptarnaujam moni skaiius, kiti rodikliai)
2. Pastato bendrasis plotas*
21775,05
3. Pastato naudingas plotas*
13477,77
4. Pastato tris*
86673
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
15315,70
antemins
dalies
61011
antemins
dalies
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
28
LAP
42
0
PSL. NR.
Pavadinimas
Mato vienetas
Kiekis
Pastabos
4.1. A korpuso tris
22749
4.2. B+C korpus tris
38262
5. Aukt skaiius
vnt.
C + 6; 7;
9
6. Pastato auktis
31,47
29,35
6.1. Pastato auktis iki parapeto
7. But skaiius (gyvenamajame name), i j:
vnt.
264
7.1. 1 kambario
vnt.
64
7.2. 2 kambari
vnt.
120
7.3. 3 kambari
vnt.
73
7.4. 4 kambari
vnt.
8. Auktis nuo gaisrini automobili privaiavimo prie pastato iki

aukiausio aukto grind altituds
21,75
8.1. Auktis nuo gaisrini automobili privaiavimo prie

automobili saugyklos iki aukiausio aukto grind altituds
0.25
9. moni skaiius automobili saugykloje -1.1 aukte
vnt.
72
9.1. moni skaiius automobili saugykloje -1 aukte
vnt.
64
9.2. moni skaiius gyv. namuose
vnt.
vir 100
10.1. Pastato gyvenamasis plotas
10368,23
10.2. Pastato pagalbinis naudingas plotas
3109,54
10.3. Bendro naudojimo patalp plotas
1837,93
10.4. Pastato pagalbinis nenaudingas plotas
10.5. Rsio (pusrsio) patalp plotas
231,05
10.6. Gara plotas
6228.20
195,65
absoliutin
altitud
193,53
absoliutin
altitud
10. Kiti specifiniai pastato rodikliai*
1.27.2.
Pastato gaisrins apkrovos tankis
Pastatai priskirti I atsparumo ugniai laipsniui.
Gaisrins apkrovos, gaisro veikimo ekvivalentins trukms vertinimas atliktas pagal LST
EN 1991-1-2:2004 Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-2 dalis. Bendrieji poveikiai.
Gaisro poveikiai konstrukcijoms.
Skaiiuotin gaisro apkrovos qf,d reikm ireikiama taip:
qf,d = qf,k mq1 q2 n [MJ/m2]
m - sudegimo koeficientas;
q1 - koeficientas, kuriuo vertinama gaisro kilimo rizika dl sekcijos dydio;
q2 - koeficientas, kuriuo vertinama gaisro kilimo rizika dl naudojimo bdo;
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
29
LAP
42
0
PSL. NR.
10
n =
q1 yra koeficientas, kuriuo vertinamos vairios priegaisrins saugos priemons
i 1
(sprinkleriai, aptikimas, automatinis pavojaus perdavimas, ugniagesi gelbtoj veiksmai

ir kita);
qf,k -charakteristinis gaisro apkrovos tankis grind vienetiniam plotui gyvenamosios
paskirties patalpose 948 [MJ/m2].
qf,k -charakteristinis gaisro apkrovos tankis grind vienetiniam plotui garae 122 [MJ/m2].
1 lentel. q1, q2 koeficientai

Sekcijos
grind Gaisro
kilimo
2
plotas Af [m ]
pavojus
5000
2,0
Gaisro kilimo Naudojimo pavyzdiai

pavojus
1
Gyvenamosios
patalpos.
1
Garaas
2 lentel. ni koeficientai
Aktyvij priegaisrini priemoni ni koeficient funkcija
Automatinis
gaisro Automatinis
gaisro Rankinis gaisro gesinimas
gesinimas
aptikimas
Automatinis gaisro aptikimas ir pavojaus signalas
Vilniaus APVG
iluma n3 dmais n4
n7
0,73
0,78
qf,d = 9480,82,010,78= 1183 [MJ/m2];(gyvenamosios patalpos)
qf,d = 1220,81,910,569= 105,51 [MJ/m2]; (garaas)
Atlikus statini gaisro apkrovos vertinim, nustatyta, kad pagal Gaisrins saugos
pagrindinius reikalavimus gyvenamieji pastatai priskirti 2 ai gaisro apkrovos kategorijai.
Atlikus statini gaisro apkrovos vertinim, nustatyta, kad pagal Gaisrins saugos
pagrindinius reikalavimus poemin automobili saugykla priskirta 1 ai gaisro apkrovos
kategorijai.
Artimiausios priegaisrins gelbjimo tarnybos efektyvumas
( reagavimo laikas, sudtis, techninis aprpinimas ir pan. )
Artimiausia Vilniaus APGV ugniagesi komanda Ateities g. 17, Vilnius vaiavimo
atstumas apie 2,2 km (r. 1 paveiksl), apytikslis vaiavimo laikas (standartinis gaisrini
automobili greitis 40 km/val.) (2,2/40)60=3,3 min.
Atsivelgiant atstum nuo pastato iki artimiausios priegaisrins gelbjimo
tarnybos komandos, tai, kad rengiamos aktyviosios gaisrins saugos priemons,
apskaiiuojame galim laisv degimo laik T laisvas.
T laisvas = T pastebjimo/praneimo/ivykimo + T atvykimo + T kovinio isidstymo
T pastebjimo/praneimo/ivykimo laikas nuo gaisro pradios iki jo pastebjimo + laikas praneimo
teritorinei VPGT + ivykimo i komandos laikas;
1.27.3.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
30
LAP
42
0
PSL. NR.
T atvykimo atvykimo laikas;

T kovinio isidstymo kovinio isidstymo laikas.
T laisvas = 3,17 + 3,3 + 1 = 7,5 min.
Pirmini priegaisrins gelbjimo tarnybos pajg reagavimo laikas ~ 7,5 min.
Skaiiavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2013 m.
balandio 17 d. nutarimu Nr. 354, Priegaisrins saugos utikrinimo standartu, 4.1., 4.2
p., 4.3 p., 4.4 p).
1 pav. Priegaisrini gelbjimo pajg vaiavimo marrutas

Pagal STR 1.05.06:2010 8 pried, p. 41.2 nurodyti skaiiavimai atliekami.
Konstrukcij atsparumas ugniai parenkamas pagal eurokodus lenteliniu metodu, todl
skaiiavimai pagal paprast skaiiavimo model arba bendrj skaiiavimo model
neatliekami.
Projektavimo metu bendrieji skaiiavimo modeliai (simuliacijos) nenagrinjami,
pastatas projektuojamas lenteliniu metodu.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
31
LAP
42
0
PSL. NR.
1.27.4.
Gaisro ir gelbjimo operacij mastas ir pasekms avarijos atveju
Objektas nra priskiriamas prie ypatingos svarbos objekt, kuriuose saugom
pavojing mediag kiekis virija nustatytus ribinius kiekius. Statinyje nevykdomi gaisro
arba sprogimo poiriu pavojingi technologiniai procesai, todl kils gaisras gali bti
pavojingas lokaliai. Incidento likvidavimui turt pakakti Vilniaus APVG pajg.
1.28.
Objekto ir teritorijos saugos priemons
1.28.1.
Atstumas ir gretim pastat teritorijos pavojaus analiz
Atstumai tarp pastat taikomi vadovaujantis galiojani normatyvini statybos
technini dokument pagrindu.
Minimals priegaisriniai atstumai tarp statini
3 lentel
Statinio atsparumo Atstumas (m) iki statinio, kurio ugniai atsparumo laipsnis
ugniai laipsnis
I
II
III
I
6
8
10
Priegaisriniai atstumai tarp vairios paskirties statini yra ilaikomi. Automobili
saugykla sudalinta du skyrius, kuri plotas nevirija 5000 m.
1.28.2.
Privaiavimai prie pastat, galimyb ugniagesi technikai
manevruoti
Privaiavimai prie pastato numatomi taip, kad btu galima evakuoti mones i vis
but. Prijimai numatomi i keturi pastato pusi utikrinant ugniagesi gelbtoj
patekim prie pastato bei pastato auktus. visus pastato auktus ugniagesiai gelbtojai
gals patekti i laiptini. Gaisrini automobili privaiavimo keliai bei aiktels numatytos
visada laisvos. Tam utikrinti gali bti statomi specials enklai ar aptvarai (iki 20 cm
aukio), naudojamas specialus ymjimas. Ant pastato stogo ugniagesiai gelbtojai
gals patekti tiesiai i laiptini. Ant stogo numatomas ne emesnis kaip 0,6 m parapetas.
Vietose kur stogo aukio skirtumas didesnis kaip 1 m, bus naudojamos stacionariosios
gaisrins kopios (0,7 m ploio).
Gaisrini pravaiavimo plotis yra ne maesnis kaip 3,5 m, auktis ne maesnis kaip 4,5
m. Aklakelis baigsis ne maesne kaip 1616 m aiktele.
1.28.3.
Ioriniai vandens altiniai gaisrui gesinti
Didiausias vandens debitas btinas gaisro gesinimui i iors - 20 l/s. Vanduo
gaisr gesinimui bus imamas i dviej gaisrini hidrant. Gaisro gesinimo trukm 3 val.
Atstumas, skaiiuojant j pagal ugniagesi gelbtoj tiesiam vandens linij, nuo gaisrinio
hidranto iki jo saugomo tolimiausio pastato perimetro tako yra ne didesnis kaip 200 m.
Gaisriniai hidrantai bus patikrinti iki pastato pridavimo. Lauko gaisrinis vandentiekis turi
bti prijungtas prie I kategorijos vandens tinkl. Detalesni projektiniai sprendiniai pateikti
techninio projekto Vandentiekio ir nuotek alinimo dalyje.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
32
LAP
42
0
PSL. NR.
Pasyvios gaisrins saugos priemons
1.29.
1.29.1.
Pastato atsparumas ugniai, gaisriniai skyriai
Maksimalus gaisrinio skyriaus plotas nustatomas Fg = FsGcos(90KH), kur
Fs slyginis gaisrinio skyriaus plotas, priklausantis nuo statinio paskirties, [m];
KH skaiiuojamojo aukio koeficientas, [KH =H/Habs];
H auktis nuo gaisrini main privaiavimo paviriaus iki pastato aukiausio
aukto (skaitant mansardin) grind altituds, [m];
Habs skaiiuojamoji altitud, [m];
G pastato gaisrins saugos vertinimo koeficientas, bendruoju atveju imamas
lygus 1
Fg=5000*1*cos(90*21,75/56)=4097,99 m, pastato kiekvieno gaisrinio skyriaus
plotas nevirija maksimalaus gaisrinio skyriaus Fg ploto. Automobili saugojimo
aiktel ir gyvenamasis pastatas REI 180 sienomis ir perdanga, automobili
saugyklos kolon atsparumas ugniai R 180. Automobili saugojimo aiktel
suskirstyta 2 skyrius iki 5000 m2.
4 lentel
REI 120(1)
R 90(1)
laiptatakiai ir
aiktels, laiptus
laikaniosios
dalys
EI 30
(oi)
EI 15
(oi)
vidins sienos
R 120(1)
stogai
REI 180(1)
aukt, pastogs
patalp, rsio
perdangos
lauko siena
laikaniosios
konstrukcijos
gaisrini skyri
atskyrimo sienos
ir perdangos
Statinio atsparumo ugniai

laipsnis
Gaisro apkrovos kategorija
Statinio, statinio gaisrinio skyriaus konstrukcij element (turini ugnies

atskyrimo ir (ar) apsaugos funkcijas) atsparumas ugniai ne maesnis kaip
(min.)
laiptins
REI 90(1)
RE 30
REI 120
R 60
REI 60(1)
RE 20
REI 90
R 60
(1)
Konstrukcijoms rengti naudojami ne emesns kaip A2s3, d2 degumo klass

statybos produktai.
(2) Konstrukcijoms rengti naudojami ne emesns kaip Bs3, d2 degumo klass statybos
produktai.
Statinio stogas numatytas ne emesns kaip B ROOF (t1) klass. Iors apdailai naudojami
ne emesni kaip Bs3, d0 degumo klass statybos produktai.
moni saugumas evakuacijos keliuose utikrinamas planinmis, ergonominmis,
konstrukcinmis, ininerinmis techninmis ir organizacinmis priemonmis.
Evakuacijos keliai pastate utikrins saugi moni evakuacij i patalp. Nustatant
evakuacijos keli apsaug, bus utikrinta saugi moni evakuacija, atsivelgiant evakuacijos
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
33
LAP
42
0
PSL. NR.
keli ieinani patalp paskirt, evakuojamj skaii, pastato atsparumo ugniai laipsn,
konstrukcij gaisrinio pavojingumo klas ir evakuacini ijim i aukto ir pastato skaii.
I pirmo aukto evakuacija vykdoma tiesiai lauk per laiptin.
I kit aukt gyvenamosios sekcijos kiekvieno aukto evakuacija vykdoma L1 tipo
laiptin.
Laiptini vidinse sienose draudiama rengti angas (iskyrus duris). Laiptini virutiniuose
auktuose bus numatytas 1,2 m2 atidaromas langas su mechanizmu kuris neleis usidaryti.
Laiptini vidins durys su savaiminio usidarymo mechanizmais ir tarpinmis C1Sm.
Ijim i laiptini plotis yra ne siauresnis u laipt maro ploio, t.y. 1,2 m.
Evakuacijos kelias gyvenamajame name nuo labiausiai nutolusi patalp dur iki ijimo
lauk arba laiptin bus ne ilgesnis kaip nurodyta lentelje.
Evakavimo(si) kelio ilgio reikalavimai
5 lentel
Atstumas nuo patalpos dur iki laiptins
Atstumas nuo
arba ijimo lauk (m)(1)(2)
tolimiausios
Pastato
moni buvimo
kai patalpos durys
atsparumo
kai patalpos durys yra
vietos patalpose
yra aklinoje
ugniai laipsnis
tarp laiptini ar
iki ijimo i
koridoriaus ar holo
ijim lauk
jos(2)
dalyje
I
25
40
25
(1) Evakavimo(si) kelio ilgis koridoriuose, holuose ir pan., kai juose nra natralaus
apvietimo, turi bti mainamas perpus.
Evakavimo(si) keli gyvenamuosiuose pastatuose rengimo reikalavimai
6 lentel
Pastato
aukiausio
aukto grind
altitud, A
(m)
1 kelias
2 kelias
15 < A 26,5
L1 tipo laiptin
RN(1)
Sekcijos aukto plotas, F (kv. m)

F 500
RN reikalavimai nekeliami.
(1) Avariniai ijimai rengiami pagal Gaisrins saugos pagrindinius reikalavimus
Evakavimo(si) keli atstum reikalavimai
7 lentel
Automobili
saugyklos tipas
Antemin
udara
ETAPAS
TP
Aukto altitud, matuojama

nuo ems paviriaus
Atstumas (m)(1) (2) (3)
altituds,
A (m)
I patalp tarp laiptini arba ijim lauk
6A>0
Objektas:

Statybos projektas
50
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
34
LAP
42
0
PSL. NR.
Evakavimo(si) keli poemini automobili saugykl statiniuose rengimo

reikalavimai
8 lentel
Pastato
emiausio
poeminio
aukto
grind
altitud, A
(m)
A3
moni skaiius aukte, N (vnt.)

N < 50
1 kelias
2 kelias
L1 tipo laiptin(1)
L1 tipo laiptin
Prie laiptus turi bti rengtas EI 45 atsparumo ugniai priegaisrinis liuzas, kuriame kilus
gaisrui sudaromas oro virslgis [11.2].
RN reikalavimai netaikomi.
(1)
Evakavimo(si) keli ilgi patalpose iki evakuacinio ijimo reikalavimai

9 lentel
Automobili
saugyklos tipas
Aukto altitud, matuojama

nuo ems paviriaus
altituds,
A (m)
Atstumas (m)
Antemin
6A>0
60
udara
Atstumas nuo tolimiausios moni buvimo vietos patalpose iki tolimesnio evakuacinio
ijimo neturi viryti:
80 m anteminje udaroje saugykloje.
Laipt mar plotis yra ne maesnis u ijimo i aukto, kuriame daugiausia moni,
laiptin plot, taiau ne maesnis kaip 1,2 m.
Laipt nuolydis evakuacijos keliuose bus ne didesnis kaip 1:1,75, pakop auktis ne
didesnis kaip 22 cm, pakop plotis ne maesnis kaip 25 cm.
I patalp durys evakuaciniuose ijimuose atsidarys evakuacijos kryptimi, jei patalpose
nuolat bus daugiau kaip 15 moni.
moni evakuacijos valdymui ir ugniagesi gelbtoj pagalbai evakuaciniuose keliuose
bus rengtas evakuacinis apvietimas, utikrinantis pakankam saugiam moni judjimui
evakuacijos keli apvietim, isijungus pagrindiniam apvietimui.
Pagal Dl gaisrins saugos enkl naudojimo monse, staigose ir organizacijose
nuostat patvirtinimo, kuris sigaliojo nuo 2014 m. birelio 4 d. (pakeitimas):
Evakuacijos krypties (saugi slyg) enklai turi bti fotoliuminescenciniai arba viesiniai.
Fotoliuminescencini enkl skaistis nustatomas bandymais laboratorijoje: prajus 10 minui
nuo ne maesnio nei 1000 lx viesos srauto stiprumo 5 minui trukms poveikio skaistis turi
bti ne maesnis nei 140 mcd/m2, prajus 60 minui ne maesnis nei 20 mcd/m2. viestuvai
montuojami koridoriuose, evakuacini keli poski ir akojimosi vietose, vir ijimo dur
laiptines, lauk taip, kad i bet kurio patalp tako matytsi evakuacijos kryptis.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
35
LAP
42
0
PSL. NR.
Lift valdymas, kilus gaisrui rengiamas vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standart
reikalavimais.
Ugnies ir dm plitimo statinyje stabdymo priemons
( priegaisrins utvaros, gaisriniai skyriai ir pan. )
Skirtingos paskirties patalpos tarpusavyje bus atskirtos nustatyto atsparumo ugniai ir
konstrukcij degumo klass atitvarinmis konstrukcijomis arba priegaisrinmis utvaromis.
Reikalavimai tokioms atitvarinms konstrukcijoms bei priegaisrinms utvaroms nustatomi
atsivelgiant patalp paskirt, gaisro apkrovos tank, pastato atsparumo ugniai laipsn bei
konstrukcijos degumo klas.
Perdanga laikanios konstrukcijos yra REI 180.
Btai tarpusavyje atskiri EI 30 pertvaromis, sekcijos EI 45 pertvaromis.
1.29.2.
Ang upild priegaisrinse utvarose atsparumas ugniai(1)

10 lentel
Ang,
Usklandos
Ininerini
sili
ir
tinkl
sandarinim
konvejerio
Langai
kanal ir
o
sistem
(4)
acht
priemons
srankos
30
EW 20-C3
EI 30
EI 30
EW 20
EI2 30
45
EW 30-C3
EI 45
EI 45
EW 30
EI2 30
60
EI 60
EI 60
EI2 30-C3
EI2 45
EI2 30
90
EI 90
EI 90
EI2 60-C3
EI2 60
EI2 60
180
EI 180
EI 180
EI2 60-C3
EI2 60
EI2 60
(1) Leidiama ang upildus rengti nenormuojamo atsparumo ugniai statini nelaikaniose
vidinse sienose, lauko sienose ir stoguose, iskyrus teiss aktuose nustatytus atvejus.
(2) Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 5 mons, gali bti taikoma C0 klas.
(3) Durims, pro kurias evakuojasi ne daugiau kaip 15 moni, gali bti taikoma C1 klas.
(4) Pastatuose, kuriuose rengiama stacionarioji gaisr gesinimo sistema, lift dur atsparumui
ugniai gali bti taikoma tik E klas.
Bendras ang plotas priegaisrinse utvarose nevirys 25% utvaros ploto.
Gaisro metu angos priegaisrinse utvarose bus udarytos. Langai bus neatidaromi, o
durys, vartai, liukai ir votuvai turs savaiminio udarymo mechanizmus bei sandarinanius
tarpiklius. Durys, vartai, liukai ir votuvai, kurie eksploatuojami atidaryti, bus su automatiniais
udarymo renginiais.
Tose priegaisrini utvar vietose, kuriose jas kerta kanalai, achtos ir kit mediag
vamzdynai, bus rengti automatiniai degimo produkt plitim kanalais, achtomis ir vamzdynais
sulaikantys renginiai.
Ininerini komunikacij perjimai per perdangas projektuojami metaliniais vamzdiais.
Angos vamzdiams, ortakiams, elektros kabeliams kertant priegaisrines pertvaras, sienas,
perdangas, sandarinamos, utaisomos upildu, kurio atsparumas ugniai ne emesnis u paios
kertamos priegaisrins utvaros atsparum ugniai. Ortaki degumo klas A2-s1,d0.
Vedinimo achtos EI 60.
Priegaisrin
s utvaros
atsparumas
ugniai
ETAPAS
TP
Durys,
vartai,
liukai(2) (3)
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
36
LAP
42
0
PSL. NR.
Angose ir ortakiuose, kertaniuose priegaisrines utvaras, priegaisrini sklendi atsparumas

ugniai bus:
EI 60, kai priegaisrins utvaros atsparumas ugniai ne maesnis kaip 60 minui;
EI 30, kai priegaisrins utvaros atsparumas ugniai ne maesnis kaip 45 minuts;
EI 15, kai priegaisrins utvaros atsparumas ugniai ne maesnis kaip 15 minui.
Kitais atvejais priegaisrins sklends atsparumas ugniai turi bti toks pat, kaip ir ortakio,
kuriam jis skirtas, bet ne maesnis kaip EI 15.
Jei statybos produkt gaisrinis pavojingumas yra mainamas, panaudojant papildomas
atsparum ugniai didinanias ar degumo grup auktinanias dangas, mint dang
techniniuose reikalavimuose turi bti nurodytas j keitimo arba atnaujinimo periodikumas,
atsivelgiant eksploatavimo slygas, bei, joms netekus savo savybi, turi bti nedelsiant
keiiamos arba atnaujinamos. Draudiama jas naudoti tose vietose, kur nra galimybs j
periodikai keisti arba atnaujinti.
1.29.3.
Degi ir toksini mediag naudojimo ribojimas pastatuose
Automobili saugykl, kuri talpa virija 100 automobili, grindims rengti draudiama
naudoti emesns kaip A2FLs1 degumo klass statybos produktus.
Statybos produkt, naudojam vidinms sienoms, luboms ir grindims rengti, degumo klass
11 lentel
Statinio, statinio gaisrinio skyriaus
atsparumo ugniai laipsnis
Patalpos
Konstrukcijos
I
statybos produkt degumo klass
Evakavimo(si) keliai (koridoriai,
sienos ir lubos
Cs1, d0
laiptins, kitos patalpos ir pan.)
vertinami
u
evakuacinio
ijimo i patalpos, kai jais grindys
DFLs1
evakuojasi iki 15 moni
sienos ir lubos
Bs1, d0(2)
vertinami
u
evakuacinio
ijimo i patalpos, kai jais
grindys
BFLs1
evakuojasi nuo 15 iki 50
moni
sienos ir lubos
A2s1, d0(3)
vertinami
u
evakuacinio
ijimo i patalpos, kai jais
grindys
A2FLs1
evakuojasi 50 ir daugiau
moni
Patalpos, kuriose gali bti iki sienos ir lubos
Cs1, d0
15 moni
grindys
DFLs1
sienos ir lubos
Bs1, d0(2)
grindys
RN
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
37
LAP
42
0
PSL. NR.
Patalpos
Konstrukcijos
Technins nios, achtos, taip

pat erdvs vir kabamj lub
ar po dvigubomis grindimis ir
pan.
Cg, Dg, Eg kategorij gamybos
ir sandliavimo patalpos
Rsiai ir buitinio aptarnavimo
patalpos
sienos ir lubos

I
statybos produkt degumo klass
Bs1, d0
grindys
A2FL s1
sienos ir lubos
Bs2, d2
grindys
DFLs1
sienos ir lubos
Bs1, d0
grindys
DFLs1
ildymo
rengini
A2FLs1
patalp
grindys
(2) Sien paviriai iki 30 proc. kiekvieno paviriaus ploktumos ploto atskirai gali bti dengiami
Ds2, d2 degumo klass statybos produktais.
Automobili saugykloje, grindims rengti draudiama naudoti emesns kaip A2FLs1
degumo klass statybos produktus.
1.30. Aktyvios gaisrins saugos priemons
1.30.1.
Gaisro aptikimo ir praneimo sistemos:
1.30.1.1. Gaisrin signalizacija
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema rengiama pagal Gaisro aptikimo ir signalizavimo
sistem projektavimo ir rengimo taisykls, kurios yra patvirtintos Priegaisrins apsaugos ir
gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos direktoriaus 2012-06-29 sakymas Nr. 1186 (in., 2012, Nr. 78-4085). Automobili saugykloje ir kitose rsyje esaniose patalpose
projektuojama A tipo GAS sistema, gyvenamo pastato butuose numatomi autonominiai dm
signalizatoriai. GAS sistem rengini elektros energijos tiekimo patikimumas turi bti I grups,
kuriai bus rengtas papildomas nepriklausomas maitinimo altinis. Laiptini visuose auktuose
bus rengti pavojaus mygtukai.
rengiant automobili su dujine ranga automobili saugyklas, bus vykdyti ie
reikalavimai:
1. automobili saugykloje bus rengta duj nuotkio aptikimo sistema su suskystint
duj aptikimo detektoriais;
2. kiekvien saugomo ploto tak btina saugoti ne maiau kaip dviem duj aptikimo
detektoriais;
3. suskystint duj aptikimo detektoriai bus rengti ne aukiau kaip 0,15 m vir grind,
taip pat atsivelgiant rangos gamintojo pateikt dokument reikalavimus;
4. automobili saugykloje bus rengtas avarinis vdinimas;
5. duj nuotkio aptikimo sistemos signalai (duj aptikimo, gedimo ir kt.) bus
perduodami gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos valdymo ir rodymo rangai;
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
38
LAP
42
0
PSL. NR.
6. automobili saugykloje bus rengta perspjimo apie gaisr ir evakavimo(si) valdymo

sistema, kuri pritaikoma pavojaus signalui apie duj nuotk perduoti.
Automobili saugykla, pritaikyta automobiliams su dujine ranga saugoti, todl bus atitinkamai
paenklinta.
1.30.1.2. Praneimo apie gaisr monms sistema
Projektuojant vadovautis LST EN 60849, LST EN 54 serijos standart ir Gaisrins saugos
pagrindini reikalavim taisykli nuostatomis.
Gyvenamajame pastate pagal gaisrin saugos pagrindinius reikalavimus spjimo apie
gaisr ir evakuacijos valdymo sistema neprivaloma.
Poeminje automobili stovjimo aiktelje
pagal gaisrin saugos pagrindinius
reikalavimus spjimo apie gaisr ir evakuacijos valdymo sistema nenumatoma, nes nebus vir
100 moni.
1.30.1.3. Praneimas apie gaisr ugniagesiams gelbtojams
Priegaisrin gelbjimo tarnyba bus informuojama telefonu.
1.30.2.
Gaisro pavojing faktori alinimo sistemos:
1.30.2.1. Priedmins sistemos

Automobili saugykloje numatoma dm alinimo sistema su srautiniais ventiliatoriais Jet
Fan(skaiiavimai pateikti GS dalies priede Nr. 1). Automobili saugykloje prie laiptines
numatomi tambrai su 20 Pa virslgiu.
1.30.2.2. Stacionari gaisro gesinimo sistema
Udaroje automobili saugykloje pagal Stacionarij gaisr gesinimo sistem
projektavimo ir rengimo taisykls stacionarus gesinimas neprojektuojamas nes plotas yra
maesnis kaip 5000 m2.
1.30.2.3. Vidaus priegaisrinis vandentiekis
Rsyje esanioje automobili saugojimo aiktelje priegaisrinis vandentiekis pagal
Statini vidaus gaisrinio vandentiekio sistem projektavimo ir rengimo taisykls privalomas.
Patalpos kiekvien patalpos tak numatoma gesinti dviem iurklmis. Vienos iurkls
vandens srautas yra 162 l/min. Gaisro gesinimo trukm 3 val. Vandentiekio tinklas bus iedinis.
Vanduo bus imamas i miesto iedinio vandentiekio.
Gyvenamajame pastate priegaisrinis vandentiekis pagal Statini vidaus gaisrinio
vandentiekio sistem projektavimo ir rengimo taisykls neprivalomas, nes pastato auktis ne
didesnis nei 26,5 m.
1.30.2.4. Priegaisrins automatikos rengini objekte apraymas. Gaisrins
automatikos rengini veikimo patikimumo utikrinimas
Priegaisrins automatikos renginiai turi bti rengiami vadovaujantis Lietuvoje galiojani
normini akt reikalavimais.
Gaisrins saugos ininerini sistem (gaisro aptikimo ir signalizavimo sistem,
evakuaciniam, avariniam apvietimui) elektros imtuvai, nesvarbu, kokia vartotojui yra suteikta
patikimumo kategorija, elektros energija turi bti aprpinami rengiant papildomus autonominius
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
39
LAP
42
0
PSL. NR.
elektros energijos altinius (akumuliatori baterija ir pan.). Dm ir ilumos valdymo sistem ir

lift valdymas bus prijungti prie vieno altinio skirting transformatorini dviem skirtingomis 0,4
kV linijomis, rengiant automatinio rezervo jungimo rengin.
1.30.2.5. Apsauga nuo aibo ir elektros instaliacija
Pagal STR 2.01.06:2009 Statini apsauga nuo aibo. Iorin statini apsauga nuo aibo.
Pastat apsaugos klas III. Detalesni projektiniai sprendiniai pateikti techninio projekto
Elektrotechnikos dalyje.
Grindyse ir aukt perdangose kabeliai turi bti klojami kanaluose arba vamzdiuose, kad
eksploatavimo metu kabelius bt galimyb pakeisti. Kabelius tiesiant vamzdiuose ir angose,
kertant perdangas, sienas ir pertvaras, tutumos per vis konstrukcijos stor turi bti utaisomos
A1 degumo klass lengvai iardomais statybos produktais.
Atvirai tiesiant laidus (kabelius) su D ir emesns degumo klass statybos produkt
apvalkalais ir laidus be apvalkalo, atstumas nuo laido (kabelio) iki degi statybos produkt
pagrindo, konstrukcijos, detals paviriaus turi bti ne maesnis kaip 10 mm. Jeigu nurodyto
atstumo ilaikyti nra galimybs, tai laid (kabel) reikia atskirti nuo paviriaus A1 degumo klass
statybos produkt sluoksniu, kurio kratai bt isiki kiekvien laido (kabelio) pus ne
maiau kaip 10 mm, arba laidus (kabelius) tiesti A1 degumo klass statybos produkto vamzdyje,
lovyje ir pan.
Paslptai tiesiant laidus (kabelius) su D ir emesns degumo klass statybos produkt
apvalkalais ir laidus be apvalkalo udarose niose, statybini konstrukcij tutumose
(pavyzdiui, tarp sienos arba pertvaros ir apdailos), grioveliuose ir pan., visur, kur yra degi
konstrukcij, laidai ir kabeliai turi bti nedegiuose vamzdiuose.
Atvirai tiesiant C-s2, d2 degumo klass statybos produkt vamzdius ir lovius A1 degumo
klass statybos produkt arba C-s2, d2 degumo klass statybos produkt pagrindais ir
konstrukcijomis, atstumas nuo vamzdio (lovio) iki degi statybos produkt konstrukcij ir detali
paviriaus turi bti ne maesnis kaip 100 mm. Jeigu nurodyto atstumo ilaikyti nra galimybs,
tai vamzd (lov) i vis pusi nuo i paviri reikia atskirti itisiniu ne plonesniu kaip 10 mm A1
degumo klass statybos produkt sluoksniu (specialios mastikos, tinko, alebastro, cementinio
skiedinio, betono ir pan.).
Paslptai klojant C-s2, d2 degumo klass statybos produkt vamzdius ir lovius udarose
niose, statybini konstrukcij tutumose (pavyzdiui, tarp sienos arba pertvaros ir apdailos),
grioveliuose ir pan., vamzdius ir lovius i vis pusi nuo D ir emesns degumo klass statybos
produkt konstrukcij ir detali paviri reikia atskirti itisiniu ne plonesniu kaip 10 mm A1
degumo klass statybos produkt sluoksniu.
Kabeli inineriniuose statiniuose ir gamybos patalpose, kur yra mechanini paeidim
pavojus, turi bti naudojami arvuoti arba kitaip nuo mechanini paeidim apsaugoti kabeliai.
Ne kabeli statiniuose didesniame kaip 2 m auktyje nuo ems ar grind tiesiami
nearvuoti kabeliai, o maesniame auktyje nearvuoti kabeliai turi bti apsaugoti nuo
mechanini paeidim (loviais, kampiniais, vamzdiais ir pan.).
Kabeli inineriniuose statiniuose, gamybos ir kitose patalpose arvuoti kabeliai vir arvo,
o nearvuoti vir metalini apvalkal neturi turti emesns kaip A1 degumo klass statybos
produkt apsaugins dangos.
Galios ir kontroliniai kabeliai degiais apvalkalais neturi bti tiesiami atvirai.
Metaliniai kabeli apvalkalai ir metaliniai konstrukcij paviriai, ant kuri klojami kabeliai,
turi bti padengti A1 degumo klass statybos produkt antikorozine danga.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
40
LAP
42
0
PSL. NR.
Chemikai aktyvios aplinkos patalpose turi bti naudojami kabeliai, atspars ios aplinkos
poveikiams.
Laid ir kabeli perjas per vidaus ir lauko sienas ar pertvaras ir tarpauktines perdangas
reikia rengti taip, kad jos bt lengvai pakeiiamos. Dl to perjos turi bti nutiestos vamzdyje,
lovyje ir pan. Tarpus tarp laid, kabeli ir vamzdi (lovi ir pan.) perjose per sienas, pertvaras
ir perdangas reikia per vis konstrukcijos stor usandarinti A1 degumo klass statybos produkt
ir lengvai paalinamu upildu, kad negalt prasiskverbti ir susikaupti vandens ir plisti gaisras.
Usandarinti reikia taip, kad bt galimyb pakeisti laidus ir kabelius ir papildomai nutiesti
naujus. Usandarinimo atsparumas ugniai turi bti ne maesnis nei sienos, pertvaros ar
perdangos.
Elektros laid ir kabeli degumas patalpose pagal gaisrins saugos reikalavimus
12 lentel
I
Elektros laid ir kabeli degumo klas ne
emesn kaip
Patalpos
Evakavimo(si) keliai (koridoriai, laiptins, kitos
patalpos ir pan.) vertinami u evakuacinio ijimo i
patalpos, kai jais evakuojasi iki 15 moni
patalpos, kai jais evakuojasi nuo 15 iki 50 moni
patalpos, kai jais evakuojasi 50 ir daugiau moni
Technins nios, achtos, taip pat erdvs vir
kabamj lub ar po dvigubomis grindimis ir pan.
Rsiai ir buitinio aptarnavimo patalpos
Automobili saugykla
Cca
Cca
B1ca, B2ca
Cca
Cca
Cca
Cca
PASTABA. Elektros kabeliai, vadovaujantis Gaisrins saugos pagrindini reikalavim

7 priedu, pagal degum skirstomi ias klases: Aca, B1ca, B2ca, Cca, Dca, Eca, Fca.
1.31.
Gaisrins dalies briniai ir priedai
Konstrukcij atsparumo ugniai ir gaisrinio pavojingumo planas

( apraymas ).
Gaisriniai skyriai ir normuojamos priegaisrins atitvaros nurodytos briniuose. Taip pat
turi bti nurodyti kitoms konstrukcijoms keliami gaisrins saugos reikalavimai.
1.31.1.
1.31.2.
moni evakuacijos sraut planas, evakuacijos skaiiavimai.
moni evakuacijos planas pateiktas gaisrins dalies briniuose.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
41
LAP
42
0
PSL. NR.
1.32.
Eksploataciniai reikalavimai
Projekte turi bti nurodomos esmins gaisrins saugos priemons, kurios btinos siekiant
saugiai eksploatuoti pastat.
Gaisro ir sprogimo prevencijai pastato patalpoms nustatomos kategorijos pagal gaisro ir
sprogimo pavoj ir parenkami reikalavimai. Eksploatacijos reikalavimai bus gyvendinti rengiant
darbuotoj veiksm kilus gaisrui plan ir priegaisrins saugos instrukcijas.
1.32.1.
Gesintuv kiekis bei idstymo vietos
Gaisr ir avarij likvidavimui numatomos primins gaisro gesinimo priemons.
Briniuose nurodytos gaisro gesinimo priemoni (gesintuv) idstymo vietos.
Gesintuvai parenkami milteliniai - ABC klass. Jie tinka kiet, skyst ir dujini mediag
gaisrams gesinti ir elektros renginiams gesinti neijungus tampos (iki 1000 V). Patalpose
gesintuvai idstomi tolygiai. Gerai matomi, rengti 22,5 m auktyje nuo grind ar ems
paviriaus uraai (enklai), nurodys gesintuv laikymo vietas. Gesintuvai kabinami ne
aukiau kaip per 1,5 m nuo grind iki gesintuvo apaios ir taip, kad atidarytos patalpos
durys netrukdys j paimti.
Automobili saugyklos patalpose - 29 vnt. 6 kg gesintuvas ir 4 vnt. 20-25 kg gesintuvai.
Apie ininerines dalis detaliau skaityti, pridedamuose, aikinamuosiuose ratuose.
Pasirengimas statybai ir statybos darb organizavimas toliau pridedamuose,
aikinamuosiuose ratuose.
PV
ETAPAS
TP
Nikolaj Podpriatov
Objektas:

Statybos projektas
Laida
Aikinamasis ratas
14/10/01-49AS-BD
LAPAS
42
LAP
42
0
PSL. NR.
Statybos techninio reglamento

STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas
5 priedas
BENDRIEJI STATINI RODIKLIAI

Pavadinimas
Mato
vienetas
Kiekis
1. sklypo plotas
9766
2. sklypo ustatymo intensyvumas
160
3. sklypo ustatymo tankumas
40
4. poeminio parkingo sklypo ustatymo tankumas
53
5. apeldintas ems plotas (aliasis plotas)
4671
6. sklypo ustatymo plotas
5174
7. automobili stovjimo viet skaiius (sklype/alia sklypo)
vnt.
264
Pastabos
I. SKLYPAS
II. PASTATAI
1.Pastato paskirties rodikliai (gamybos, kitos planuojamos
kins veiklos, paslaug apimtis, but, viet, lov,
aptarnaujam moni skaiius, kiti rodikliai)
2. Pastato bendrasis plotas*
21775,05
15315,70
antemins dalies
3. Pastato naudingas plotas*
13477,77
4. Pastato tris*
86673
61011
antemins dalies
5. Aukt skaiius
vnt.
6. Pastato auktis
C + 6; 7; 9
31,47
195,65
absoliutin altitud
6.1. Pastato auktis iki parapeto
29,35
193,53
absoliutin altitud
7. But skaiius (gyvenamajame name), i j:
vnt.
264
7.1. 1 kambario
vnt.
64
7.2. 2 kambari
vnt.
120
7.3. 3 kambari
vnt.
73
7.4. 4 kambari
vnt.
8. Energinio naudingumo klas [5.41]
9. Pastato (patalp) akustinio komforto slyg klas [5.43]
10. Kiti specifiniai pastato rodikliai*

ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
0
PSL. NR.
Pavadinimas
Mato
vienetas
Kiekis
Pastabos
10.1. Pastato gyvenamasis plotas
10368,23
10.2. Pastato pagalbinis naudingas plotas
3109,54
10.3. Bendro naudojimo patalp plotas
1837,93
10.4. Pastato pagalbinis nenaudingas plotas
10.5. Rsio (pusrsio) patalp plotas
231,05
10.6. Gara plotas
6228.20
10.7. pastat atsparumas ugniai
10.8. atitvar ilumos perdavimo koeficientas:

10.8.1. sien
W/mK
0,2
10.8.2. lang
W/mK
1,1
10.8.3. denginio
W/mK
0,159
III. SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS

1. Keliai (valstybins ir vietins reikms):
1.1. kategorija
1.2. ilgis*
km
1.3. vaiuojamosios dalies plotis
1.4. eismo juost skaiius
vnt
1.5. eismo juostos plotis
1.6. apsaugos zonos plotis
2. Geleinkeliai:
2.1. kategorija
2.2. ilgis*
km
2.3. apsaugos zonos plotis
3. Keliai (gatvs):
3.1. kategorija
3.2. ilgis*
3.3. vaiuojamosios dalies plotis
3.4. eismo juost skaiius
3.5. eismo juostos plotis
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
0
PSL. NR.
Pavadinimas
Mato
vienetas
Kiekis
Pastabos
IV. ININERINIAI TINKLAI

(Nurodomas kiekvienos paskirties ininerini tinkl pavadinimas
4. ininerini tinkl ilgis*
4.1 vadini
Vandentiekio
Lietaus nuotekos
kio buities nuotekos
ilumos tinkl
0,4kv elektros kabeli
Ryi
4.2 Kit (magistralini, skirstomj)
ilumos tinkl
4.3 Kiekvienos paskirties ininerini tinkl ilgis:
Vandentiekio
Lietaus nuotekos
ilumos tinkl
0,4kv elektros kabeli
Ryi
m
m
m
m
m
m
m
135
241
63
76
707
18
30
m
m
m
m
m
m
135
241
63
106
707
18
5. vamzdio skersmuo (tik vamzdynams)
Vandentiekio
Lietaus nuotekos
mm
mm

ilumos tinkl
mm
mm
Ryi
mm
6. elektros tinkl laidinink skaiius ir skerspjvis
vnt.; mm2
7. elektroninio ryio laidinink por skaiius ir skerspjvis
vnt.; mm2
90,110
160,200,250,
355,400
160,200
76,1/140;
88,9/160;
114,3/200
100
4x120mm 87m
4x240mm 620m
V. KITI STATINIAI
* vaigdute paymti rodikliai apskaiiuojami vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastrini matavim ir
kadastro duomen surinkimo taisyklmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos ems kio ministras. Baigus statyb
ir atlikus kadastrinius matavimus ie rodikliai gali turti neesmini nukrypim
Statinio projekto vadovas

Atestato Nr. 5372
Nikolaj Podpriatov
Iduotas 2013 m. rugsjo 6 d.
(vardas, pavard, paraas, kvalifikacijos atestato arba paymos Nr., data)

ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Laida
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
0
PSL. NR.
Daugiabutis gyvenamasis namas ( 7.3 ) Fabijoniki g. 5, Vilniaus m.,

Statybos projektas (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)
Dokument sraas kuri pagrindu paruotas projektas

Eil.nr. ymjimas
1.
STR 1.01.06:2013
Pavadinimas
Ypatingi statiniai
2.
STR 1.05.06:2010
Statinio projektavimas
3.
STR 1.07.02:2005
4.
STR 2.01.01(1):2005
5.
STR 2.01.01(2):1999
6.
STR 2.01.01(3):1999
7.
STR 2.01.01(4):2008
ems darbai
Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir
pastovumas
Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrin sauga.
Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos
apsauga.
Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga.
8.
STR 2.01.01(5):2008
9.
STR 2.01.01(6):2008
10.
STR 2.01.03:2009
11.
STR 2.01.06:2009
12.
STR 2.01.07:2003
Esminis statinio reikalavimas. Apsauga nuo triukmo.

Esminis statinio reikalavimas. Energijos taupymas ir
ilumos isaugojimas.
Statybini mediag ir gamini ilumini-technini dydi
projektins verts
Statini apsauga nuo aibo. Iorin statini apsauga nuo
aibo
Pastat vidaus ir iors aplinkos apsauga nuo triukmo
13.
STR 2.02.01:2004
Gyvenamieji pastatai
14.
STR 2.02.08:2012
15.
STR 2.03.01:2001
16.
STR 2.05.01:2013
Automobili saugykl projektavimas

Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai moni su negalia
reikmms
Pastat energinio naudingumo projektavimas
17.
STR 2.05.03:2003
Statybini konstrukcij projektavimo pagrindai
18.
STR 2.05.20:2006
Langai ir iorins jimo durys
19.
STR 2.05.04:2003
Poveikiai ir apkrovos
20.
STR 2.05.05:2005
21.
STR 2.05.08:2005
22.
STR 2.05.09:2005
Betonini ir gelbetonini konstrukcij projektavimas

Plienini konstrukcij projektavimas.
Pagrindins nuostatos
Mrini konstrukcij projektavimas
23.
STR 2.06.04:2014
24.
STR 2.07.01:2003
25.
STR 2.09.04:2008
Gatvs ir vietins reikms keliai. Bendrieji reikalavimai

Vandentiekis ir nuotek alintuvas. Pastato ininerines
sistemos. Lauko inineriniai tinklai
Pastato ildymo sistemos galia. ilumos poreikis ildymui
26.
STR 2.09.02:2005
ildymas, vdinimas ir oro kondicionavimas
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
Dokument sraas kuri pagrindu

paruotas projektas
LAP
14/10/01-49AS -BD LAPAS
1
2
Laida
0
PSL. NR.
PAGD 2014-04-02
sakymas Nr. 1-144;
PAGD 2014-08-21
sakymas Nr. 1-311
PAGD 2012-02-06
sakymas Nr. 1-45;
PAGD 2009-05-22
sakymas Nr. 1-66
PAGD 2013-10-04
sakymas Nr. 1-249
PAGD 2013-10-04
sakymas Nr. 1-250
PAGD 2013-07-31
sakymas Nr. 1-199
PAGD 2011-04-20
sakymas Nr. 1-138
PAGD 2012-06-29
sakymas Nr. 1-186
PAGD 2009-05-22
sakymas Nr. 1-168
Energetikos
ministerija
2013-03-05
sakymas NR. 1-52
ET
Gaisrins saugos pagrindiniai reikalavimai
Apvietimo elektros rengini rengimo taisykls
41.
ET
LR ryi reguliavimo
tarnybos direktoriaus
2011 10 14 sakymas
Nr. 1V-987
HN 24:2003
42
HN 33:2011
43.
HN 33-1:2003
44.
HN 42:2009
45.
HN 69-2003
46.
RSN26-90
Geriamojo vandens saugos ir kokybs reikalavimai

Triukmo ribiniai dydiai gyvenamuosiuose ir
visuomenins paskirties pastatuose bei j aplinkoje
Akustinis triukmas. Leidiami lygiai gyvenamojoje ir
darbo aplinkoje
Gyvenamj ir vieosios paskirties pastat mikroklimatas
iluminis komfortas ir pakankama ilumin aplinka darbo
patalpose. Parametr normins verts ir matavimo
reikalavimai
Vandens suvartojimo normos
47.
RSN 156-94
LST EN 501741:2009/A1:2011
Statybin klimatologija
Informacins technologijos. Kabeli tinkl rengimas
Techniniai rengimo reikalavimai ir kokybs utikrinimas
27.
28.
29.
30.
31.
32.
33.
34.
35.
36.
37.
38.
39.
40.
48.
ETAPAS
TP
Gyvenamj pastat gaisrins saugos taisykls

Automobili saugykl gaisrins saugos taisykls
Statini vidaus gaisrinio vandentiekio sistem
projektavimo ir rengimo taisykls
Dm ir ilumos valdymo sistem projektavimo ir
rengimo taisykls
Vdinimo sistem gaisrins saugos taisykls
Bendrosios gaisrins saugos taisykls
Lauko gaisrinio vandentiekio tinkl ir statini
projektavimo ir rengimo taisykls
Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistem projektavimo ir
rengimo taisykls
Stacionarij gaisr gesinimo sistem projektavimo ir
rengimo taisykls
Specialij patalp ir technologini proces elektros
rengini rengimo taisykls
Elektros rengini rengimo taisykls
Elektronini ryi infrastruktros rengimo, ymjimo,

prieiros ir naudojimo taisykls.
Objektas:

Statybos projektas
Dokument sraas kuri pagrindu

paruotas projektas
14/10/01-49AS -BD LAPAS LAP
2
2
Laida
0
PSL. NR.
Daugiabutis gyvenamasis namas ( 7.3 ) Fabijoniki g. 5, Vilniaus m.,

Statybos projektas (sklypo kadastrinis Nr. 0101/0016:784)
PROJEKTO SUDTIES INIARATIS
Eil.
Nr.
1.
Projekto dalis
ymuo
Pareng
Bendroji dalis,
14/10/01-49AS BD
2.
Sklypo sutvarkymas (sklypo planas)
14/10/01-49AS -SP
3.
Eismo organizavimo
14/10/01-49AS -EO
4.
Pasirengimo statybai ir
statybos darb organizavimo
14/10/01-49AS -SO
UAB Architektros
krybin grup
UAB Architektros
krybin grup
UAB Architektros
krybin grup
UAB Erinar
5.
Statinio architektros dalis,
14/10/01-49AS -SA
UAB Architektros
krybin grup
6.
Gaisrins saugos
14/10/01-49AS -GS
UAB Gaisrins
saugos projektavimas
7.
Statinio konstrukcij dalis
P/14-11K1-SK
UAB Podpriatov ir Ko
8.
Inineriniai geologiniai tyrimai
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
Lauko vandentiekio ir nuotek alinimo

Lauko ilumos tinklai
Lauko elektrotechnin
Lauko elektronini ryi tinklai
ilumos punktas Nr.1 (Korpusas A)
ilumos punktas Nr.2 (Korpusas B ,C)
Pastato vidaus vandentiekis ir nuotek
alinimas
ildymas, vdinimas ir oro
kondicionavimas
Elektrotechnin (vidaus elektros tinklai)
Abonentiniai lauko tinklai
Gaisro aptikimas ir signalizavimo
sistema (GSS)
Elektronini ryi (telekomunikacij)
sistema (ER)
Telefonspyni sistema (D)
Proces valdymas ir automatizacija
16.
17.
18.
19.
20.
21.
22.
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas
UAB Rapasta
14/10/01-49AS -LVN
14/10/01-49AS -LT
14/10/01-49AS - LE
14/10/01-49AS - LER
14/10/01-49AS - P1
14/10/01-49AS - P2
14/10/01-49AS - VN
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
14/10/01-49AS V
UAB AvenuePro
14/10/01-49AS - E
14/10/01-49AS - AbE
14/10/01-49AS GSS
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
14/10/01-49AS - ER
UAB AvenuePro
14/10/01-49AS - D
14/10/01-49AS A3
UAB AvenuePro
UAB AvenuePro
Laida
Projekto sudties iniaratis
14/10/01-49AS -BD
LAPAS
LAP
0
PSL. Nr.
Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniki g. 5,

Vilniaus m. Statybos projektas
BENDROJI TECHNIN SPECIFIKACIJA
ETAPAS
TP
Objektas:

Statybos projektas

14/10/01-49AS -SP
LAPAS
LAP
Laida
0
PSL. NR.
TURINYS
Bendrieji reikalavimai ir instrukcijos
1
PROJEKTO SPRENDINIU GYVENDINIMO SLYGOS, KURIU PRIVALU LAIKYTIS
GYVENDINANT PROJEKT: .................................................................................................................. 7

1.1
Privalomieji statybos dokumentai ............................................................................................... 7
1.2
statymai ir normatyviniai dokumentai, kuri privalu laikytis statant statin (be jau ivardint
Bendrajame Aikinamajame Rate) .......................................................................................................... 7

1.3
Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams ................................................. 8
1.4
Kvalifikaciniai reikalavimai bendrj ir specialij statybos darb vadovams ir specialistams .. 8
1.5
Kiti reikalavimai statybos metu ................................................................................................... 8
1.6
Nurodymai ir reikalavimai Projekto ir statybos dokument parengimui. .................................... 8
1.7
Bendrieji reikalavimai statybos produktams (gaminiams ir mediagoms), renginiams,
darbams ir
bendroji j primimo statybvietje tvarka:.................................................................................................. 9

1.8
Nurodymai statybos sklypo paruoimui ...................................................................................... 9
1.9
Statybos darbu organizavimas ir metodai .................................................................................. 9
1.10
Statinio pripainimas tinkamu naudoti ........................................................................................ 9
STATYMAI, STATAI IR REIKALAVIMAI ................................................................................ 9
2.1
Bendrieji reikalavimai.................................................................................................................. 9
2.2
Dokument eils tvarka .............................................................................................................. 10
2.3
Techninio projekto keitimas ........................................................................................................ 10
2.4
Rangovo atliekami briniai ir dokumentai ................................................................................. 10
STATYBINIAI GAMINIAI, MEDIAGOS ................................................................................... 10
3.1
3.2
Gamini ir mediag kokybs reikalavimai ................................................................................ 11
3.3
Gaminiai ir mediagos, turintys nurodyt patvirtinimo tip ir standart, bei kokybs kontrole... 11
3.4
Gamini ir mediag atitikties nuorodos j montavimo metu ..................................................... 11
3.5
pakavimas, transportavimas, tarpinis saugojimas ..................................................................... 11
3.6
Gamini ir mediag pristatymas ............................................................................................... 11
3.7
Pristatymo patikrinimas .............................................................................................................. 11
3.8
Saugojimas aiktelje ................................................................................................................. 11
STATYBOS RANGA IR STATYBOS METODAI ...................................................................... 12
4.1
Matavimai ................................................................................................................................... 12
4.2
Darb vykdymas ......................................................................................................................... 12
4.3
Bandymai ir pavyzdiai ............................................................................................................... 12
4.3.1
Bandymai .................................................................................................................................... 12
ETAPAS
TP
Objektas:
Technin specifikacija
14/10/01-49AS -BD LAPAS
1
Statybos projektas
Laida
LAP
67
0
PSL. NR.
4.3.2
Gamini ir mediag pavyzdiai ................................................................................................. 13
4.4
Ataskaitos ................................................................................................................................... 13
4.5
Montavimo metodai ir darbo slygos.......................................................................................... 13
4.6
Apsauga ..................................................................................................................................... 13
BENDROS SLYGOS ............................................................................................................... 13
5.1
Angos ir nios ............................................................................................................................. 13
5.2
Angos montavimui ...................................................................................................................... 13
5.3
Riebokliai ir futliarai................................................................................................................... 13
5.4
Vartai, tvirtinimai ir atramos ...................................................................................................... 14
5.5
Remontas (defekt taisymas) ..................................................................................................... 14
YMJIMAI IR ENKLAI ........................................................................................................... 14
6.1
ymjimai ................................................................................................................................... 14
6.2
enklai ........................................................................................................................................ 14
TIKRINIMAI IR PRIDAVIMAS EKSPLOATACIJAI ................................................................... 14
7.1
Tikrinimai .................................................................................................................................... 14
7.2
Rangovo papildoma dokumentacija ........................................................................................... 15
7.3
Pridavimas eksploatacijai ........................................................................................................... 15
7.4
Galutinis valymas ....................................................................................................................... 15
7.5
Primimas................................................................................................................................... 15
7.6
Atsakomybs u defektus .......................................................................................................... 16
GARANTIJA............................................................................................................................... 16
8.1
8.2
Garantinis terminas .................................................................................................................... 16
EMS DARBAI ........................................................................................................................ 16
9.1
9.2
ems darb vykdymas ............................................................................................................. 18
9.3
ems sankasos regimo kokybs kontrol ............................................................................... 19
9.4
Statybviets rengimo darbai ...................................................................................................... 19
9.5
Medi ir krm pjovimas bei kelm rovimas, dirvoemio nukasimas ....................................... 20
9.6
Statinio geodezinis nuymjimas ............................................................................................... 20
9.7
Apsauga nuo pavirinio ir gruntinio vandens ............................................................................. 20
10
APLINKOS TVARKYMO DARBAI ............................................................................................ 21
10.1
Paruoiamieji darbai ................................................................................................................... 21
10.2
Bendrieji reikalavimai nuogrind, psij tak ir vaiavim rengimui ..................................... 21
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
2
67
Laida
0
PSL. NR.
10.3
Dang pagrindai ......................................................................................................................... 23
10.3.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 23
10.3.2
Pagrindo sluoksni rengimo kokybs kontrol .......................................................................... 23
10.3.3
Apsauginis aliui atsparus pagrindo sluoksnis ......................................................................... 23
10.3.4
Skaldos pagrindo sluoksnis ........................................................................................................ 24
10.4
Betonini trinkeli, betono ploki dangos ............................................................................... 24
10.4.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 24
10.4.2
Apsauginis aliui atsparus pagrindo sluoksnis ......................................................................... 25
10.4.3
Skaldos pagrindo sluoksnis ........................................................................................................ 25
10.4.4
Mineralini atsij paklotas (posluoksnis) .................................................................................... 25
10.4.5
Betonins trinkels, betonins aligatvio plytels ...................................................................... 25
10.5
Bortai .......................................................................................................................................... 25
10.6
Ininerini komunikacij ir ulini dangiai ................................................................................ 25
10.7
Medi ir krm sodinimas ......................................................................................................... 25
10.8
Veja ............................................................................................................................................ 27
10.9
Darb kontrol ............................................................................................................................ 28
10.10
Darb primimas ........................................................................................................................ 29
11
IORINI SUDTINI TERMOIZOLIACINI SISTEM (ISTS) MONTAVIMAS ..................... 29
11.1
Darb atlikimo slygos ............................................................................................................... 29
11.2
Montavimo darb etapai ............................................................................................................. 30
11.3
Statybos objekto paruoimas, mediag sandliavimas............................................................ 30
11.4
Pagrindo paruoimas ................................................................................................................. 31
11.5
Termoizoliacini ploki klijavimas ........................................................................................... 32
11.6
Mechaninis tvirtinimas smeigmis .............................................................................................. 34
11.7
Armuotojo sluoksnio rengimas .................................................................................................. 35
11.8
Baigiamojo paviriaus apdailos sluoksnio rengimas ................................................................. 35
11.9
Darb kontrol ............................................................................................................................ 36
12
PASTAT ATITVAR ILTINIMO DARBAI ............................................................................. 38
12.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 38
13
PLOKI STOG ILTINIMAS.............................................................................................. 39
13.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 39
13.2
Konstrukcij reikalavimai ............................................................................................................ 39
13.3
Stogo dangos rengimui naudojam statybos produkt reikalavimai ......................................... 40
13.4
Kokybs kontrol ........................................................................................................................ 40
13.5
Statybos etapo primimas .......................................................................................................... 41
14
LANG, DUR IR J KONSTRUKCIJ MONTAVIMAS......................................................... 41
14.1
Lango angos paruoimas montavimui........................................................................................ 41
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
3
67
Laida
0
PSL. NR.
14.1.1
Reikalavimai montainio tarpo paviri paruoimui ................................................................... 41
14.1.2
Tvirtinant ..................................................................................................................................... 41
14.1.3
Po tvirtinimo ................................................................................................................................ 41
14.2
Sujungim konstravimas ir izoliavimas....................................................................................... 42
14.3
prastiniai poveikiai ir pagrindiniai reikalavimai silei: ................................................................ 42
14.3.1
Hermetikumas........................................................................................................................... 42
14.3.2
ilumos izoliacija ........................................................................................................................ 42
14.3.3
Garo izoliacija ............................................................................................................................. 42
14.3.4
Kenksmingi poveikiai .................................................................................................................. 42
14.3.5
Iorin sil ................................................................................................................................ 42
14.3.6
Vidin sil ................................................................................................................................. 42
14.4
Sandarinimas; Prie sandarinim............................................................................................... 42
14.4.1
Sils matmenys ........................................................................................................................ 42
14.4.2
Kontaktiniai paviriai ................................................................................................................... 43
14.4.3
Suderinamumas ......................................................................................................................... 43
14.4.4
Svarbu ........................................................................................................................................ 43
14.5
Sils sandara ............................................................................................................................ 43
14.5.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 43
14.5.2
Vidin sil ................................................................................................................................. 43
14.5.3
Sils upildas- ilumos izoliacija .............................................................................................. 43
14.5.4
Iorin sil ................................................................................................................................ 43
14.6
Naudotinos mediagos silei rengti ........................................................................................... 44
14.6.1
Vidins sil ............................................................................................................................... 44
14.6.2
ilumos izoliacija ........................................................................................................................ 44
14.6.3
Iorin sil ................................................................................................................................ 44
14.7
Minimals reikalavimai sils rengimo mediagoms pagal paskirt .......................................... 44
14.8
Sils rengimo bdai ................................................................................................................. 45
14.8.1
Pasiruoimas .............................................................................................................................. 45
14.8.2
Ventiliacija .................................................................................................................................. 45
14.8.3
Hermetiko utepimas .................................................................................................................. 45
14.8.4
Hermetizuojani juost rengimas ............................................................................................ 46
14.8.5
Besipleiani juost rengimas ................................................................................................. 46
14.9
ilumos izoliacijos rengimas ...................................................................................................... 46
14.9.1
Poliuretano putos........................................................................................................................ 47
14.9.2
Mineralin vata ........................................................................................................................... 47
14.10
Darb primimas ........................................................................................................................ 47
14.11
Gamini specifiniai sujungimai ................................................................................................... 47
14.11.1 Palangs, slenksiai ................................................................................................................... 47

14.11.2 Tvirtinimas .................................................................................................................................. 47
14.12
Sandarinimas.............................................................................................................................. 47
14.12.1 Vidin palang ............................................................................................................................ 48

14.12.2 ilumos izoliacija ........................................................................................................................ 48
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
4
67
Laida
0
PSL. NR.
14.12.3 ilumos izoliacija ........................................................................................................................ 48

14.13
Lang montavimo kokybs kontrol ir perdavimas naudojimui ................................................. 49
14.13.1 Sumontuot gamini patikrinimas .............................................................................................. 49

14.13.2 Darbo vietos sutvarkymas .......................................................................................................... 49
15
DURYS ....................................................................................................................................... 49
15.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 49
15.2
Ang paruoimas montavimui .................................................................................................... 49
15.2.1
Reikalavimai montainio tarpo paviri paruoimui ................................................................... 49
15.2.2
Gamini tvirtinimas ..................................................................................................................... 49
15.2.3
Po tvirtinimo ................................................................................................................................ 50
15.3
Evakuacini ijim dur uraktai .............................................................................................. 50
15.4
Dur montavimo kokybs kontrol ir perdavimas naudojimui .................................................... 50
15.4.1
Sumontuot gamini patikrinimas .............................................................................................. 50
15.4.2
Darb pridavimas usakovui ...................................................................................................... 50
16
METALO GAMINIAI ................................................................................................................... 51
16.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 51
16.2
Daymas ..................................................................................................................................... 51
16.3
Galvanizavimas .......................................................................................................................... 51
16.4
Kokybs kontrol ........................................................................................................................ 51
16.5
Surinkimas ir pastatymas ........................................................................................................... 52
17
PASTAT VIDAUS IR IORS APSAUGOS NUO TRIUKMO DARBAI .............................. 52
17.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 52
17.2
Gyvenamj pastat pertvaros ir j elementai ........................................................................... 52
17.3
Gars izoliuojani lang ir dur panaudojimo ypatumai .......................................................... 53
17.4
Gyvenamj pastat perdangos ir j elementai ......................................................................... 54
17.5
Ininerins rangos rengimas atitvarose .................................................................................... 54
17.6
Darb pridavimas ....................................................................................................................... 55
18
APDAILOS DARBAI .................................................................................................................. 56
18.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 56
18.2
Grind rengimo darbai ............................................................................................................... 56
18.2.1
Bendroji dalis .............................................................................................................................. 56
18.2.2
Reikalavimai grindims................................................................................................................. 56
18.3
Dangos ....................................................................................................................................... 58
18.4
Hidroizoliacija ............................................................................................................................. 58
18.5
Ilyginamasis sluoksnis .............................................................................................................. 59
18.6
Tarpsluoksnis ............................................................................................................................. 59
18.7
Grind pagrindo gruntai .............................................................................................................. 60
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
5
67
Laida
0
PSL. NR.
18.8
Parketo grindys ........................................................................................................................... 60
18.9
Monolitins grindys ..................................................................................................................... 61
18.10
Kilimins ir polimerini mediag grindys .................................................................................. 61
18.11
Grindys i plyteli ....................................................................................................................... 62
18.12
Kokybs kontrol ........................................................................................................................ 62
18.13
Tinkavimo darbai ........................................................................................................................ 62
18.13.1 Bendri reikalavimai ..................................................................................................................... 62

18.13.2 Tinkuojam paviri galimas nuokrypis ..................................................................................... 63
18.14
Daymo darbai ........................................................................................................................... 64
18.15
Tapetavimas ............................................................................................................................... 65
18.16
Paviri apdaila plytelmis ......................................................................................................... 65
18.17
Pertvar ir lub rengimas i ploki ......................................................................................... 66
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
6
67
Laida
0
PSL. NR.
Technin specifikacija
Bendrieji statybos darbai
BENDRIEJI REIKALAVIMAI IR INSTRUKCIJOS
Projekto sprendiniu gyvendinimo slygos, kuriu privalu laikytis gyvendinant

Projekt:
1.1
Privalomieji statybos dokumentai

Statinio statybos darbai vykdomi gavus statybos leidim.
Statybos darbai turi bti vykdomi pagal:
statymai ir normatyviniai dokumentai, kuri privalu laikytis statant statin (be jau
ivardint Bendrajame Aikinamajame Rate)
1.2
ETAPAS
TP
statinio projekt, taip pat pagal rangovo parengta statybos darb technologijos projekt;
statymu, Vyriausybs nutarimu, teritorij planavimo dokumentu, normatyviniu statybos techniniu
dokumentu, normatyviniu statinio saugos ir paskirties dokumentu reikalavimus;
vieojo administravimo subjektu, atliekaniu statybos valstybine prieir reikalavimus bei statinio
saugos ir paskirties reikalavimu valstybins prieiros institucij nustatytus reikalavimus;
statybos mons patvirtintas ir Aplinkos ministerijoje nustatyta tvarka registruotas statybos taisykles;
statinio projekto vykdymo prieiros vadovu (ios prieiros dali vadovu) ir statinio technins
(bendrosios ir specialiosios) prieiros vadov nurodymus.
Statybos darb eiga (nuo statybos pradios iki statinio pripainimo tinkamu naudoti) turi bti apraoma
statybos darb urnale (r. Reglamento STR 1.08.02:2002 4 pried). urnal taip pat raomi vis
statybos prieiros dalyvi (r. X skyri) atlikt patikrinim rezultatai ir reikalavimai.
Statinio pripainimo tinkamu naudoti tvarka ir privalomuosius dokumentus nustato STR 1.11.01:2010
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 280 Dl Lietuvos Respublikos
statybos statymo gyvendinimo (in., 2002, Nr. 22-819);
Lietuvos Respublikos darbuotoju saugos ir sveikatos statymu (in., 2003, Nr. 70-3170);
STR 1.07.02:2005 ems darbai (in., 2005, Nr. 151-5569);
STR 1.07.01:2010 Statyb leidiantys dokumentai (in., 2010, Nr. 116-5944);
STR 1.11.01:2010 Statybos ubaigimas (in., 2010, Nr. 116-5947);
STR 1.01.04:2013 Statybos produkt, neturini darnij technini specifikacij, eksploatacini
savybi pastovumo vertinimas, tikrinimas ir deklaravimas. Bandym laboratorij ir sertifikavimo staig
paskyrimas (in., 2013, Nr. 92-4605 );
STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rys (in., 2002, Nr.119-5372);
STR 1.09.04:2007 Statinio projekto vykdymo prieira (in., 2007, Nr. 112-4588);
STR 1.09.05:2002 Statinio statybos technin prieira (in., 2002, Nr. 43-1638);
STR 1.09.06:2010 Statybos sustabdymas. Savavalikos statybos padarini alinimas. Statybos pagal
neteistai iduot statyb leidiant dokument padarini alinimas (in., 2010, Nr. 116-5946);
STR 1.02.06:2012 Statybos technins veiklos pagrindini srii vadov ir teritorij planavimo
specialist kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teiss pripainimo tvarkos apraas (in., 2007,
Nr.120-4945, 2012, Nr.3-77 );
STR 1.02.07:2012 Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizs rangovo ir statinio
ekspertizs rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teiss pripainimo tvarkos apraas (in.,
2004, Nr. 157-5739, 2012, Nr. 3-78 );
STR 1.03.02:2008 Statybos produktu atitikties deklaravimas (in.,2008, Nr. 47-1764);
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
7
67
Laida
0
PSL. NR.
1.3
Aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. sakymas Nr. D1-160 Dl reglamentuojam statybos produkt
srao (in., 2004, Nr. 55-1919);
RSN 152 - 93 Statybos konservavimo taisykles (in., 1993, Nr.20-505);
Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2008 m. sausio 15 d. sakymas Nr. A1-22/D1-34 Dl Darboviei rengimo statybvtse nuostatu
patvirtinimo (in., 2008, Nr. 10-362);
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (in., 2000, Nr. 74 - 2262);
Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingu rengini prieiros statymas (in., 1996, Nr. 46-116; 2000,
Nr. 89-2742);
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodio 22 d.sakymas Nr.
346 Dl saugos ir sveikatos taisykli statyboje patvirtinimo (in., 2001, Nr. 3-74).
Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams
Statybos rangovas ir subrangovas turi bti nustatyta tvarka atestuotos mons.
Kvalifikaciniai reikalavimai bendrj ir specialij statybos darb vadovams ir

specialistams
1.4
1.5
Btini ie pagrindiniu vadov kvalifikacijos atestatai:

Statinio projekto vykdymo prieiros vadovo;
Projekto dalies vykdymo prieiros vadovo;
Statinio statybos vadovo;
Statinio specialij statybos darb vadovo;
Statinio statybos technines prieiros vadovo;
Statinio specialij statybos darb technins prieiros vadovo;
Kiti reikalavimai statybos metu
Statybos metu statybos darbu vadovas turi utikrinti i reikalavimu vykdym:
Nurodymai ir reikalavimai Projekto ir statybos dokument parengimui.
1.6
ETAPAS
TP
Saugaus darbo;
Gaisrines saugos;
Aplinkos apsaugos;
Tinkamu darbo higienos slyg statybvietje ir statomame statinyje utikrinimo;
Treij asmen interesu apsauga statybos metu.
Atlikti papildomus geologinius tyrinjimus jei jie reikalingi rengiant pamat konstrukciniam darbo
projektui. iuos papildomus geologinius tyrinjimus atlieka grtini pamat rengimo konkurs laimjs
rangovas.
Darbo projekto briniai privalo atitikti Techninio projekto sprendiniams ir techninms specifikacijoms.
Prie pradedant statybos darbus btina paruoti statybos darb vykdymo technologijos projekt.
projekt parengia konkurs pastato statybai laimjs rangovas.
Parengti specifini ir nauj konstrukcij, ininerini sistem bei rengini naudojimo instrukcijas.
Atlikti paklotu ininerini tinkl ipildomsias geodezines nuotraukos.
Projekto dali sprendini keitimas, keitimo tvarka ir forminimas vykdomas STR 1.05.06:2010 nustatyta
tvarka.
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
8
67
Laida
0
PSL. NR.
Bendrieji reikalavimai statybos produktams (gaminiams ir mediagoms), renginiams,

darbams ir bendroji j primimo statybvietje tvarka:
1.7
Statybos produktai (gaminiai ir mediagos), renginiai privalo atitikti j atitikties techninse

specifikacijose nurodytiems reikalavimams;
Statyboje draudiama naudoti mediagas, kuri sudtyje yra asbesto ar kit draudiam chemini
pried;
Turi bti kaupiami ir saugomi statybos produkt (gamini ir mediag), rengini kokyb rodantys
privalomieji dokumentai (atitikties sertifikatai, atitikties deklaracijos);
Turi bti vykdoma statybos produkt (gamini ir mediag) kokybs kontrol: gamybos vietoje pagal
ISO 9001; statybvieteje pasirinktine kontrol;
Statybos produkt (gamini ir mediag) pavyzdiai derinami su projekto rengjais;
Statybos produkt (gamini ir mediag) gabenimo, saugojimo slygas nustato rangovas;
Paslpt darb primimas vykdomas statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka;
Laikanij konstrukcij, ininerini sistem ibandymas vykdomas statybos technini reglament
nustatyta tvarka;
Nurodymai statybos sklypo paruoimui
1.8
Projektuojamo pastato statyba bus vykdoma sklypo Fabijoniki g.5 Vilniaus m. teritorijoje. Teritorija
turi bti aptverta, su visa reikalinga laikina infrastruktra statybos darbams joje vykdyti: laikini buitiniai ir
sandliavimo pastatai, laikini inineriniai tinklai, kitos btinos priemones.
1.9
Statybos darbu organizavimas ir metodai

Statybos darb organizavimas ir metodai numatomi statybos darb vykdymo technologijos projekte.
projekt parengia konkurs pastato statybai laimjs rangovas.
1.10
Statinio pripainimas tinkamu naudoti
Statinys pripastamas tinkamu naudoti pagal STR 1.11.01:2010 Statybos ubaigimas nuostatas.
Pagal io reglamento nuostatas pastatas pripastamas tinkamais naudoti tik ubaigus patalp apdaila ir
rengus funkcionuojanias bei atitinkanias nustatytus reikalavimus ininerines sistemas, sutvarkius
teritorijos gerbv.
STATYMAI, STATAI IR REIKALAVIMAI
2.1
ETAPAS
TP
Visos konstrukcijos, gaminiai ir mediagos turi atitikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sjungos norm
reikalavimus. Taip pat turi bti laikomasi Usakovo reikalavim.
Rangovas yra atsakingas u vis leidim i valdios staig ir kit institucij gavim.
Visos konstrukcijos ir ranga turi bti sertifikuoti arba pripainti tinkamais naudoti Lietuvoje nustatyta
tvarka ir turti atitikties vertinimo dokument.
Rangovas privalo palaikyti ry su Lietuvos Respublikos kontroliuojaniomis institucijomis, utikrinti j
patikrinimus savo sskaita bei itaisyti trkumus, kuriuos jie atras i patikrinim metu.
Rangovas turi vykdyti visus Lietuvos Respublikos normatyvinius reikalavimus ir taisykles, ileistas bet
kurios valdios staigos, kurios jurisdikcijoje yra statybos aiktel.
Darbai ir konstrukcijos turi bti priimti technins prieiros ininieriaus tai forminant aktu, o baigtas
statinys turi bti priimtas naudoti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka.
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
9
67
Laida
0
PSL. NR.
2.2
Subrangovai. Jei Rangovas naudojasi Subrangov paslaugomis, prie pradedant konkret darb reikia
gauti Usakovo sutikim. Rangovas pasirenkamus Subrangovus turi aptarti su Usakovu ir gauti jo
pritarim.
Dokument eils tvarka

Jei tarp brini ir specifikacij ikyla koki nors skirtum, svarbesne laikoma specifikacija. Taiau
Rangovas turi atkreipti Usakovo dmes visus didesnius neatitikimus.
Jei koki pakeitim atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t., svarbesniais
laikomi specifikacijos ir briniai. Taiau Rangovas turi informuoti Usakov apie visus tokius neatitikimus
prie nusprsdamas imtis konkrei veiksm, ypa teisini dokument, nuostat ar standart atvilgiu.
2.3
Techninio projekto keitimas

Rangovas neturi teiss pats nukrypti nuo brini ar specifikacij, arba bendrai su prieiros darbus
vykdaniu Ininieriumi ar projektuotoju daryti techninio projekto pakeitimus, atlikti papildomus darbus ar
keisti statybines mediagas. Tok leidim gali iduoti tik Usakovo galiotas asmuo arba pats Usakovas.
Apie visus pakeitimus ir papildomus darbus reikia informuoti susirinkimo darbo objekte metu, dar
nepradjus toki pakeitim.
2.4
Rangovo atliekami briniai ir dokumentai

Rangovas privalo, remiantis iuo projektu, nustatyta tvarka, vadovaujantis visais reglamentuojaniais
statybos ir projektavimo proces galiojaniais normatyvais, paruoti privalomus detalus projektus ir suderinti
j su statinio projekto rengju.
Baigus darbus ir priduodant statyb Rangovas turi parengti ir pateikti Usakovui statybos atlikt darb
dokumentacij su visais netais pakeitimais, papildymais, imatavimais, debitais ir kt. patikslinimais
natroje.
STATYBINIAI GAMINIAI, MEDIAGOS
3.1
Visi statybiniai gaminiai, mediagos ir priedai turi atitikti nurodytus dokumentacijoje ir turi bti nenaudoti
bei be defekt. Projekte gali bti naudojamos tik sertifikatais patvirtintos mediagos.
Rangovas gali pakeisti inom firm mediagas panai ar analogik parametr bei kokybs
produktais. Taiau u panaumo patikrinim atsako Rangovas. Usakovo atstovai privalo aprobuoti tokius
pokyius, ypa reikia atsivelgti toki mediag patvarumo parametrus.
Visas Usakovo ilaidas u papildom patikrinim bei projektavim keiiant mediagas analogikomis
privalo padengti Rangovas.
Visos mediagos ir gaminiai turi bti pateikti su:
gamintojo rekvizitais, firmos atpainimo enklu;
specifikacija;
nuoroda ar skirta interjerui ar eksterjerui;
spalvos nuoroda;
renginio pagaminimo data.

Rangovas privalo pristatyti visiems pagrindiniams produktams usakymo kodus ir kilms viet bei
pavadinim prieiros, valymo bei pakeitimo tikslu.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
10
67
Laida
0
PSL. NR.
3.2
Gamini ir mediag kokybs reikalavimai

Visi gaminiai ir mediagos turi atitikti specifikacijoje ir briniuose nurodomus kokybs reikalavimus. J
pakavimai ar pristatymo dokumentai turi nurodyti j kokyb arba tokia pati informacija turi bti nurodoma
kokiu nors kitu bdu.
Specifikacijoje pateikiami bendrieji kokybs reikalavimai. Tokiu atveju, jei konkreiai nebus nurodyta
mediaga, pvz. nenurodant mediagos pavadinimo ar standarto, prie j perkant ji turs bti pateikiama
Usakovo patvirtinimui.
3.3
Gaminiai ir mediagos, turintys nurodyt patvirtinimo tip ir standart, bei kokybs

kontrole
Jei reikalaujama, kad naudojami gaminiai ir mediagos bt nurodyto tipo ar standarto arba jie yra
traukti oficiali kokybs kontrols procedr, jie turi turti tipo patvirtinimo liudijim, atitikimo standartui ar
oficial kokybs kontrols patvirtinim. Tipo patvirtinimo ir atitikimo standartui liudijimai negali bti atskiriami
nuo produkt, o identifikacija turi bti visikai aiki.
3.4
Gamini ir mediag atitikties nuorodos j montavimo metu

Galimi gamini ir mediag atitikties nurodymai montavimo stadijos metu neturi bti udengiami arba,
jei negalima palikti j matomais, turi bti lengvai ir visikai atidengiami.
3.5
pakavimas, transportavimas, tarpinis saugojimas

Transportavimo ir tarpinio saugojimo metu visi gaminiai ir mediagos turi bti deramai udengti ir
supakuoti. Ant kiekvieno paketo turi bti nurodytas jo turinys. Jei pristatomos preks yra birios ir
nepakuotos, numeris, ris ir kokyb turi bti nurodyti pristatymo praneime.
3.6
Gamini ir mediag pristatymas

Gamini ir mediag pristatym reikia koordinuoti pagal statybos darb grafik. Reikia vengti
nereikalingo saugojimo statybos aiktelje. Visi tiekiami gaminiai ir mediagos turi bti su tinkamais
dokumentais.
3.7
Pristatymo patikrinimas
Atvet preki ivaizd, galimus defektus ir al reikia patikrinti vizualiai. Preki usakovas yra
atsakingas u praneim dl galimos alos ir defekt pateikim. Visos pretenzijos turi bti pateikiamos
preki tiekjui.
3.8
Saugojimas aiktelje
Gaminiai ir statybins mediagos turi bti saugomi taip, kad nepablogt j kokyb. Reikia laikytis
kiekvienos mediagos nurodyt saugojimo reikalavim ir gamintojo pateikt galiojani nuorod.
Statybos aiktelje mediagos turi bti laikomos tinkamose ir jei btina, izoliuotose, sausose, ildomose
ir tinkamai vdinamose patalpose taip, kad kiekviena mediaga bt padta teisingai ir lengvai patikrinama.
Mediagos ir preks, paeistos ar kitaip sugadintos dl veiklos statybos aiktelje, turi bti pakeistos
naujomis Rangovo sskaita.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
11
67
Laida
0
PSL. NR.
STATYBOS RANGA IR STATYBOS METODAI
Visa ranga, technika, priedai ir statybos metodai turi tenkinti Lietuvos Respublikos darbo saugos
reikalavimus.
4.1
Matavimai
Visi matavimai ir dydiai turi bti nustatyti ir paymti taip, kad jais bt lengva naudotis. Ains linijos ir
altituds turi bti paymtos stacionariai ant nekilnojam konstrukcij. Matavim tikslum reikia sutikrinti
atliekant kryminius matavimus arba matavimus atliekant i naujo i kitos stebjimo padties.
Aiktelje laikomuose briniuose turi bti nurodytos bazins ir papildomos koordinats, o taip pat j
isidstymas lyginant su oficiali koordinai padtimi.
Rangovas turi laikytis vis pateikt statybos paklaid reikalavim.
Rangovas privalo vertinti paklaid susikaupimo galimyb ir utikrinti, kad jos nebt besisumuojanios
tik vien pus.
Rangovas yra atsakingas u statybini mediag paklaid suderinamumo laikymsi.
Statybos darbuose reikia laikytis Lietuvoje galiojani matavimo normatyv.
Darb vykdymas
4.2
Visi darbai turi bti atliekami taikant bendrai naudojamus ir pageidautinus darbo metodus, patyrusi ir
tinkam darbo jg.
Jei Rangovas nori panaudoti metod, kuris nukrypsta nuo dokumentacijoje pateikto metodo, Rangovas
turi prayti leidimo i Usakovo. Darbo metodo pakeitimo patvirtinimas jokiu lygiu nesumaina Rangovo
atsakomybs.
Bet kok perprojektavim dl metodo pakeitimo privalo kompensuoti Rangovas.
Rangovas privalo savo iniciatyva informuoti Usakov apie vairi etap darb eig ir tiekiam gamini
bei mediag kokyb, kad Usakovas gerai inot apie tai, kokie darbai vyksta objekte ir pasitikt statyb
darbais ir mediagomis bei gaminiais, kuri negals pamatyti "plika akimi". Taiau toks dalinis atsiskaitymas
u darb eig neatleidia Rangovo nuo jo galutins atsakomybs.
Bandymai ir pavyzdiai
4.3
Usakovo reikalavimu Rangovas privalo savo sskaita atlikti konstrukcij ir mediag bandymus ir
pateikti j rezultatus Usakovui manomai greitesniu laiku.
Skmingam patikrinimui svarbu, kad prie pradedant bandymus bt atsivelgta tokius dalykus:
ali susitartas bandymo laikas, vieta ir bdas,
turi bti utikrinamas prijimas prie vis bandom viet,
bandymams turi bti prieinami visi reikalingi dokumentai, rankiai ir rengimai.

Bandym ir pavyzdi aprobavimo bdai turi bti suderinti su Usakovu.
4.3.1
Bandymai
Turi bti atlikti visi slygose, normose ir Lietuvos Respublikos standartuose numatyti tyrimai.
Rezultatai turi bti laikomi aiktelje ir vliau pristatomi suinteresuotoms alims susipainimui.
Tokiu atveju, jei bandymo rezultatai yra blogesni, negu nurodyta reikalavimuose, Rangovas
nedelsdamas privalo informuoti visas suinteresuotas alis. Jei rezultatai nepatenkinami konstrukcij ar kurio
nors kito materialaus turto saugumo faktori atvilgiu, kurie turi esmin svarb darbo rezultatams,
Rangovas privalo nedelsdamas apie tai informuoti suinteresuotas alis ir organizuoti susitikim sprendim
primimui dl bsim darb organizavimo. Jei btina, reikia imtis saugumo priemoni, siekiant ivengti bet
kokios alos ir pavojaus. Bet kokio bandymo rezultat slpimas yra sunkinanti aplinkyb.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
12
67
Laida
0
PSL. NR.
4.3.2
Gamini ir mediag pavyzdiai
Konkreiai specifikacijoje nurodyt gamini ir mediag pavyzdiai turi bti pateikti Usakovui iki darb
pradios patvirtinimui gauti.
Nuolatiniam sulyginimui su galutiniais produktais naudojami pavyzdiai turi bti laikomi iki pat darb
ubaigimo.
Atliktini ar pateiktini pavyzdiai yra nurodyti specifikacijoje.
Rangovas turi rengti pavyzdi kambar statybos aiktelje.
4.4
Ataskaitos
Visi klausimai, turintys takos darbams, turi bti aptarti prie darb pradi. Darbo planai, skaitant darb
saugos ir priegaisrins apsaugos priemones turi bti paruoti i anksto, registruoti dokumentuose, j turi
bti laikomasi, jie turi bti tikrinami ir atitinkamai pagal juos turi bti atsiskaitoma pagal Rangovo pateikt
Usakovui ir jo patvirtint kokybs utikrinimo sistem.
4.5
Montavimo metodai ir darbo slygos

Visi darbai turi bti atliekami pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant
tinkamus darbo metodus, o taip pat pagal nauding gamybin patirt.
Darbo slygos ir kiti faktoriai, turintys takos darb vykdymui, turi bti numatyti i anksto.
4.6
Apsauga
Nebaigtos ir ubaigtos statini dalys turi bti saugomos nuo apgadinim tolimesni darb metu. Turi
bti saugoma nuo mechaninio poveikio, nuo purvo, korozijos, lietaus, drgms, sniego, ledo, ualimo, per
didels kaitros ir per greito divimo.
BENDROS SLYGOS
5.1
Angos ir nios
Konstrukciniuose briniuose nenumatyt ang ar ni laikaniose konstrukcijose rengimas be
Usakovo sutikimo ratu neleidiamas.
Jei bus atliekamas skyli imuimas, pjovimas ar atitinkami veiksmai, darbai turi bti atliekami taip, kad
pabaigus juos, konstrukcijos likt nesugadintos. Darbo aplinka turi bti sutvarkoma, kad atitikt aplinkos
reikalavimus.
5.2
Angos montavimui
Kiekvienas Rangovas statybos pradioje turi istudijuoti, ar yra poreikis atlikti instaliacij arba kitas
angas ir tai patvirtinus Usakovui turi pateikti visus tokius reikalavimus vykdymui.
Ang ir dubim, nenumatyt briniuose, jokiose laikaniose konstrukcijose palikti ar daryti negalima,
nebent tai leist technins prieiros ininierius.
5.3
Riebokliai ir futliarai
Prie rengiant grindis, grind konstrukcijoje turi bti paklotos visos ininierins komunikacijos
(vandentiekio ir kanalizacijos vamzdiai, futliarai i PVC vamzdi kabeliams).
Riebokli ir futliar galai grind konstrukcijoje turi siekti galutin grind lyg, o drgnose zonose 100
mm aukiau baigt grind lygio. Lub ir sien paviriuose futliarai turi bti viename lygyje su galutiniu
paviriumi.
Tarpai tarp ied ir laid, vamzdi ir praeinani kanal izoliuojami naudojant atitinkanius
priegaisrinius reikalavimus mineralin vat ir tamprius glaistus, jei dokumentuose nenurodyta konkreiau.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
13
67
Laida
0
PSL. NR.
Jei izoliaciniai vamzdeliai yra tarp dviej kario zon, izoliacinis vamzdelis turi bti dengiamas betono
skiediniu ar specialia mediaga, kuri leist atlikti tolesnius aptaisymus.
Visi izoliaciniai vamzdeliai tokiose vietose tvirtinami su atitinkamomis apsauginmis ploktelmis.
5.4
Vartai, tvirtinimai ir atramos

Vis tvirtinimo element dydis, stiprumas, skaiius ir kitos savybs turi bti sukonstruoti taip, kad
atlaikyt numatytas apkrovas, ilaikant saugumo reikalavimus, ir nesilpnint pagrindo ar konstrukcijos,
kuriai leistina tokia apkrova.
Dl bet kurio tipo vart, tvirtinim, atram ir t.t., kurie nenurodyti specifikacijose arba briniuose
panaudojimo, Rangovas turi kreiptis technins prieiros ininieri leidimo.
Visi tvirtinimo elementai, pagaminti i plieno, turi bti apsaugoti nuo korozijos ar pagaminti i
nerdijanio plieno, iskyrus dalis, liekanias betone. Apsauginis betono sluoksnis turi bti ne maesnis
kaip nurodyta konkreiai konstrukcijai.
5.5
Remontas (defekt taisymas)

Jei nenurodyta kitaip, visos angos, dubimai ir panas paviriai turi bti ulyginami ir apdailinami.
Paviri savybs ir ivaizda turi bti identika supantiems paviriams. Kur jungiasi dvi dalys, jungi
stiprumas ir ivaizda turi atitikti jiems nurodytus reikalavimus.
Remontas leidiamas tais atvejais, kur tokia procedra nesusilpnins konstrukcijos ar nepablogins
ivaizdos. Remont reikia riboti iki minimumo ir nedaryti i anksto nepatikrinus tokio utaisymo masto ir
metodo.
Jei remonto kiekis ar mastas pasirodo ypatingai didelis ar konstrukcija nepatenkina nurodyt
reikalavim, Rangovas privalo perstatyti tokias konstrukcijas savo sskaita pagal numatyt laiko grafik.
Jei remontuotina zona pagaminta i profilini dali, pvz. plyt, lent ir pan., paeista dalis turi bti
pakeiiama nauja. Jei suremontuota zona turi bti daoma. Daoma turi bti atlikta visa supanti aplinka.
YMJIMAI IR ENKLAI
6.1
ymjimai
ranga, ininerini sistem dalys, vamzdynai, ortakiai, kabeliai ir t.t., kurie btini tolimesnje
pastato eksploatacijoje, turi bti paymti identifikaciniais enklais susitartu su Usakovu bdu.
6.2
enklai
Nepriklausomai nuo brinio, kuriame apibdinti ymjimai, enklai turi bti unifikuoti.
TIKRINIMAI IR PRIDAVIMAS EKSPLOATACIJAI
7.1
Tikrinimai
Prie udengiant konstrukcij ar baigt darb, juos reikia pateikti Usakovo patvirtinimui. Jei tai
nepadaroma, Usakovas turi teis reikalauti, kad dengianios mediagos ar dalys bt nuimamos.
Procedr nesilaikymo ilaidos teks Rangovui net ir tokiu atveju, jei udengtas darbas pasirodo bess
tinkamas.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
14
67
Laida
0
PSL. NR.
7.2
Rangovo papildoma dokumentacija

Priduodant projekto darbus Rangovas privalo pateikti vis panaudot mediag, konstrukcij ir rangos
sertifikat, technini pas ir kitos informacijos rinkinius, dengt darb ir laikani konstrukcij pridavimo
aktus, lauko ininerini tinkl ipildomuosius brinius ir kit dokumentacij, kuri pareikalaus valstybins
institucijos remdamosi Lietuvos respublikos statymais ir norminiais aktais. Statybos metu Rangovas turi
pastoviai vesti Lietuvoje nustatytos formos statybos darb urnal, kuris bt prieinamas Usakovo
perirai.
7.3
Pridavimas eksploatacijai
Pastato ir iorini rengini tolimesniam naudojimui, Rangovas turi pateikti tris toki dokument rinkinius:
veikimo princip ir sistemos apraym;
visus sertifikatus, tame tarpe Lietuvos sertifikatus, bandymo protokolus, mediag saugos ir
atitikties dokumentus, tikrinimo ataskaitas;
iors apdailos prieiros instrukcij;
gamintojo prieiros instrukcij rangai, renginiams, sistemoms ir mediagoms;
tiekj ir subrangov sraus su adresais, telefonais, faksais, e-mail.

Aukiau ivardinti reikalavimai yra privalomi visiems subrangovams ir j mediagoms bei rengimams.
Dokumentacija turi bti sukomplektuota bylose ir sutvarkyta pagal turin.
Visos naudojimosi instrukcijos ir briniai turi bti lietuvi kalba.
7.4
Galutinis valymas
Prie vedant objekt eksploatacij, pastat ar statin reikia paruoti taip, kad perdavimo metu tiek pats
pastatas(statinys) i vidaus ir i iors, tiek ir jo aplinka bt visikai vari ir tvarkinga. Kiekvien
pastato dal reikia tinkamai ivalyti atitinkamomis priemonmis ir valikliais. Negalima naudoti rdijani
ir abrazyvi metal ir rangos. Atliekant galutin valym, ypating dmes reikia atkreipti tai, kad:
grindys bt iplautos, laikantis gamintojo nurodym;
bt nuimta apsaugin ildymo radiatori pakuot;
bt nuplautos grindjuosts ir plytels;
bt nuplauta tualet furnitra, vandentiekio vamzdiai, sklends, ulini angos grindyse ir

kvap surinkjai;
- bt nuplauti ildymo radiatoriai ir vamzdiai, karto vandens sklends, oro
kondicionieri sklends bei
ventiliacijos orlaids;
bt nuplauta furnitra;
bt patepti alyva vyriai, spynos ir uraktai, jei nebuvo galimybs juos patepti rengiant;
bt nuplauti langai;
bt nuvalyti viestuvai, jungikliai ir rozets ir j apsauginiai dangteliai, kabeli kanalai ir

skirstikliai;
bt visikai ivalyta objekto bei kitos teritorijos, kuriomis galjo naudotis Rangovas, nebent jos
jau buvo ivalytos anksiau arba, jei su Usakovo atstovu buvo susitarta kitaip.
7.5
Primimas
Rangovas organizuoja primim pagal STR 1.11.01-2002 Statini pripainimas tinkamais naudoti
tvarka ir kvieia Usakov primim, kad galt gauti galutinio primimo akt. Tikrinimo akte turi bti
nurodyti nebaigti darbai ir defekt taisymas. Tie, kuriuos Usakovas sutinka pataisyti vliau per defekt
alinimo laikotarp, turi bti registruojami atskirai.
Darbai pagal patikrinimo raus, iskyrus alintinus vliau, turi bti atliekami neatidliotinai ir tikrinami
atskirai bei patvirtinami pagal galutinio primimo akto reikalavimus.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
15
67
Laida
0
PSL. NR.
Atsakomybs u defektus
7.6
Defektai, kurie galt sukelti nepatogum ar papildom al, turi bti taisomi ikart. Galutinis
patikrinimas turi bti atliekamas po vieneri met nuo primimo datos. Primimo metu turi bti priimamas
sprendimas dl to, kokiu mastu ir kurie defektai turi bti alinami i karto, o kuriuos galima atidti galutiniam
defekt tikrinimui. Rangovo atsakomyb eina vis defekt ir susidvjim taisymas, iskyrus tuos, kuriuos
sukl netinkama eksploatacija.
Visi remonto darbai turi bti atliekami Rangovo ar tiekj esant tinkamai Rangovo prieirai.
Visi darbai turi bti atliekami laikantis darbo metod ir kokybs standart, pateikiam kontrakte.
GARANTIJA
8.1
Rangovui tenka Lietuvos Respublikos statym numatyta administracin, civilin ir baudiamoji
atsakomyb u blogai atlikt statybos darb padarinius statybos metu ir per nustatyt statinio garantin laik
(kurio pradia skaiiuojama nuo statinio atidavimo naudoti dienos):
statini - 5 metai;
paslpt statinio element (konstrukcij, vamzdyn) - 10 met.
Rangovas privalo garantiniu laikotarpiu savo sskaita skubiai itaisyti trkumus, kilusius dl
nepakankamos darbo kokybs, blogos konstrukcijos ir nestandartini mediag.
Pataisyt ar pakeist dali garantija visada prasideda naujo remonto ubaigimo dien.
8.2
Garantinis terminas
sipareigojim pasidalijimas:
Rangovo sipareigojimai Garantinio termino metu yra aikiai apibrti Sutarties slygose.
Sutari institucija (Usakovas) turi bti atsakinga u statinio eksploatacij ir einamuosius prieiros
darbus, normalaus susidvjimo alinim ir bet kok remont, u kur Rangovas nra atsakingas (pvz.
Vartotojo padaryt al statiniui).
EMS DARBAI
9.1
ems darbai yra statybos darb ris, kai statybos reikmms kasama natrali em, pilama atvetin
em ar atliekami poeminiai darbai. ems darbai vykdomi prisilaikant STR 1.07.02:2005 ems
darbai.
mon,
vykdydama
ems
darbus,
vadovaujasi
normatyviniais
dokumentais
STR
1.01.05:2007 Normatyviniai statybos techniniai dokumentai, STR 1.08.02:2002 Statybos darbai ir
STR 1.07.02:2005 ems darbai.
Statinio statybos rangovas privalo Statybos statymo STR 1.02.06:2007 7 ir kit teiss akt nustatyta
tvarka paskirti statinio statybos vadov.
Statinio statybos vadovas privalo:
pradti vykdyti ems darbus tik po to, kai gavo statybos leidim arba galiot savivaldybs ir
valstybs tarnautoj ratikus pritarimus (kai jie yra reikalingi), statinio projekt arba su ems darb
vykdymo vietoje esani poemini statini, susisiekimo komunikacij savininkais (naudotojais,
valdytojais) suderint ems darb vykdymo apra ir schem (kai nereikalingas statinio projektas),
statybos darb urnal (kai jis privalomas) ir statinio nuymjimo vietoje akt su statini nuymjimo
nuotraukomis (schemomis, planais);
ikviesti ems darb vykdymo vietoje esani poemini statini, susisiekimo komunikacij
savininkus (naudotojus, valdytojus) ar j atstovus ne vliau kaip prie 5 dienas iki darb pradios
pranedamas jiems tiksl ems darb pradios laik ir viet, taip pat, jei ems darbus reikia vykdyti
keli (gatvi) bei kelio statini apsaugos zonoje, informuoti teritorines policijos staigas;
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
16
67
Laida
0
PSL. NR.
ems darb vykdymo vietoje paymti esam poemini ininerini statini vietas, kultros paveldo
objekt teritorij bei j apsaugos zon, saugom teritorij bei j apsaugos zon ribas ir imtis priemoni
apsaugoti statinius, derling dirvoem, reljef bei eldinius nuo galimos alos;
nepradti ems darb miest aiktse, gatvse, privaiavimuose bei keliuose, kol nustatyta tvarka
nerengtos suderintos su policija apylankos bei technins eismo reguliavimo priemons;
ems darbus geleinkelio keli ir j rengini apsaugos zonoje vykdyti tik dalyvaujant galiotam
vieosios geleinkeli infrastruktros valdytojo, privaiuojamojo geleinkelio kelio savininko (naudotojo,
valdytojo) ir geleinkelio eldini apsaugos mons atstovui, kuris prireikus privalo ikviesti
kompetentingus savo darbuotojus;
jei statinio (geleinkelio kelio ir jo rengini, kelio (gatvs), ininerini tinkl ir kt.) apsaugos zonoje
yra archeologinio paveldo ar kit paveldo objekt, ems darbus vykdyti vadovaujantis Kultros
paveldo departamento nustatytomis slygomis;
prie ems darb vykdymo pradi veikiani ininerini tinkl bei kit statini apsaugos zonose
suderinti su j savininkais (naudotojais, valdytojais) saugos priemones ir vykdyti elektros, ilumos tinkl,
naftotiekio, dujotiekio, kit ininerini tinkl savinink (naudotoj), valstybei priklausani melioracijos
statini valdytojo atstovo nurodymus (ie nurodymai raomi statybos darb urnal);
prie ems darb vykdymo pradi patikslinti plan (geodezin nuotrauk), jei statybos leidimas
arba galiot savivaldybs ir valstybs tarnautoj ratiki pritarimai (kai jie yra reikalingi) gauti daugiau
nei prie l metus.
Kol bus vykdomi statybos darbai statybos aiktelje bus rengti laikini keliai su laikinomis dangomis.
Prie rengiant pastovias dangas, turi bti ikasti ir tinkamai paruoti loviai dang konstrukcijoms rengti.
Pagrindines ems darb apimtis sudarys grunto ikasimas iki lovio dugno, grunto perstmimas pylimus,
bei atliekamo grunto iveimas. Vietinis gruntas gali bti naudojamas projektuojamo teritorijos reljefo
formavimui teritorijose u pravaiavim rib.
Jei ems darb metu pastebimi kokie nors nukrypimai, kurie galt pakenkti statybai, Rangovas turi
nedelsdamas apie tokius nukrypimus praneti Usakovui ir Techninio projekto rengjui. Nukrypim
paalinimui taikomos priemons yra nenumatyti darbai.
Ikasus lov ar supylus sankas, keli ir aikteli dugnas turi bti ilygintas ir sutankintas taip, kad bt
pasiekta sutankinimo rodiklio reikm DPr100% (ST 188710638.06:2004, 89 punkto 2 lentel). Todl
Rangovas prie tankinimo darb pradi bandomaisiais sutankinimais turi patikrinti ar j parinktais darbo
metodais pasiekiamos reikalaujamos sutankinimo rodiklio DPr reikms. Jeigu tankinant nepasiekiama
reikalaujama sutankinimo rodiklio vert, tai rangovai privalo atitinkamai pakeisti darbo metod. Usakovui
sutikus ir jam suderinus galima taikyti kitas priemones, pvz.: grunt pagerinti ir (ar) j stabilizuoti. Tai yra
nenumatyti darbai.
Grunto sutankinimas tikrinamas pagal LST 1360.2. Reikalavimas dang konstrukcijos ems sankasos
viraus (lovio dugno) gruntui - deformacijos modulio reikm turi bti EV2 45 MPa. Jeigu tankinimu
nepasiekiama reikalaujama ems sankasos viraus deformacijos modulio vert 45 MPa , tai reikia taikyti
papildomas priemones, pvz.: grunt pagerinti ir (ar) j stabilizuoti. Tai yra nenumatyti darbai.
Jeigu ems sankasos viraus sutankinimo rodiklio DPr vert virija 100%, taiau nepasiekiama
reikalaujama modulio EV2 vert, tai Usakovas gali leisti rengti apsaugin aliui atspar sluoksn, jei
garantuojama, kad bus pasiekta io sluoksnio reikalaujama deformacijos modulio EV2 vert.
rengiant ems sankas btina vadovautis ST 188710638.06:2004 Automobili keli ems sankasos
rengimas reikalavimais.
Kai statybos aiktelje poemini ininerini tinkl bei kit ininerini statini vietos tiksliai neinomos,
juos naudojani moni atstovai privalo bti ems darb vykdymo vietoje, kol bus nustatyta tiksli tinkl bei
kit statini vieta.
Jei kasant em aptinkami briniuose ar geodezinje nuotraukoje nenurodyti tinklai, inineriniai
statiniai ar archeologins vertybs, darbai laikinai sustabdomi. Leidim idavusi tarnyba (o kai leidimas
nebuvo reikalingas rangovas ar statantis kio bdu statytojas) isiaikina, kam priklauso ie statiniai,
pareikalauja i naudotoj juos ufiksuoti briniuose, suderina tolesns ems darb vykdymo prieiros
tvark, apie j pranea kasjui ir leidia tsti darbus.
U ininerini tinkl, kit ininerini statini sugadinim, saugom augal ri ir bendrij radaviei ar
augaviei sunaikinim ar sugadinim vykdant ems darbus atsako statybos vadovas. Apie padaryt al
suraomas aktas, dalyvaujant suinteresuot moni, rangovo ir statytojo atstovams. Akte nurodomas alos
pobdis, prieastys, kaltininkai, priemons ir terminai alos padariniams paalinti.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
17
67
Laida
0
PSL. NR.
Vykdant ems darbus, draudiama uversti eme ar statybinmis mediagomis bei j atliekomis
eldinius, poemini ininerini tinkl ulini (kamer) dangius, gaisrinius hidrantus, geodezinius enklus,
kitus renginius, priegaisrinius kelius, nekilnojamj kultros vertybi teritorijas ir j apsaugos zonas.
Siekiant ivengti nelaiming atsitikim, ems darbai vykdomi grietai vadovaujantis suderintu statybos
ar ems darb technologijos projektu (SDTP), o, statant statinius, kuriems toks projektas nereikalingas, ems darb vykdymo aprau ir schema, bei saugos darbe taisyklmis.
Visais atvejais, ubaigus ems darbus, ems paviriaus lygis turi bti toks, koks buvo iki darb
pradios, arba pakeistas pagal statinio projekto sprendinius.
ems darb vykdymas
9.2
Statini duobs ir tranjos ikasamos, jose atliekami darbai ir vl upilamos per kuo trumpesn laik,
kad neirt natrali grunto struktra, neslinkt laitai ir nesumat dugno stiprumas.
Pamat duobi ir tranj laitai rengiami atsivelgiant grunt savybes bei duobs gyl.
Kasant natralaus drgnumo grunt, kai gruntinis vanduo yra giliai, vertikalias tranjas galima kasti j
neramstant:
smlio ir vyro gruntuose iki 1,0 m gylio;
priesmlio ir priemolio gruntuose iki 1,25 m gylio;
molio gruntuose iki 1,50 m gylio;
ypa tankiuose molio gruntuose iki 2,0 m gylio.
Gilesns tranjos ramstomos arba kasamos su nuoulniais laitais. Kasant tranjas normalaus
drgnumo riliuose gruntuose iki 3,0 m gylio, sienos ramstomos horizontaliai idstant lentas su tarpais, o
kasant gilesnes kaip 3,0 m - ramstoma vientisa lent siena. Vientisai ramstomos biriuose arba padidinto
drgnumo gruntuose ikast tranj sienos.
Ikas sienas, ininerini tinkl rengimui, kuri gylis yra apie 3,0 m. ramstyti lentomis tik klojant
vamzdynus arti "takini" (augani medi, el. atram ir t.t.) klii. Klojant vamzdynus miesto gatvmis
(iilgai gatvs) ikas sien ramstymui naudoti inventorinius iramstymus.
Kasam iki 5,0 m gylio tranj sienos turi bti tvirtinamos inventoriniais ramstymo elementais, o
gilesni kaip 5,0 m tranj sien tvirtinim reikia patikrinti skaiiavimais.
Duobi ir tranj, kurias reikia iramstyti, dugno plotis nustatomas vertinant iramstymo konstrukcij,
betonini, gelbetonini ar kitoki konstrukcij, vamzdyn bei klojini matmenis, izoliacijos rengimo
technologijas, pridedant abiejose pusse ne maiau kaip po 0,20 m.
Pamat duobi ir tranj matmenys bei reikalingi darbo zon ploiai turi bti nurodyti projektinje
dokumentacijoje.
Dirbant be iramstymo, didiausias vairaus gylio laito statumas nustatomas vertinant grunto savybes
pagal lentel.
laito statmens priklausomyb nuo duobs gylio (Lentel ):
Gruntai
Supilti
Drgni smlio
ir vyro
Priesmlis
Priemolis
Molis
Sausas
geltonemis
Moreninis
smlis ir
priesmlis
Priemolis
ETAPAS
TP
Didiausias laito statmuo duobs gyliui, m

1,5
3,0
Kampas tarp
laito nuolydio Kampas tarp
laito krypties ir su duobs gyliu laito krypties ir
horizontals,
santykis
horizontals,
laipsniais
laipsniais
58
1:0,67
45
Objektas:
5,0
laito nuolydio Kampas tarp
laito nuolydio
su duobs gyliu laito krypties ir su duobs gyliu
santykis
horizontals,
santykis
laipsniais
1:1
38
1:1,25
53
1:0,5
45
1:1
38
1:1
76
90
90
1:0,25
1:0
1:0
56
63
76
1:0,63
1:0,50
1:0,25
50
53
63
1:0,85
1:0,75
1:0,50
90
1:0
63
1:0,50
63
1:0,50
76
1:0,25
60
1:0,57
53
1:0,75
78
1:0,2
63
1:0,50
57
1:0,65

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
18
67
Laida
0
PSL. NR.
Ikasos daniausiai kasamos iki projektins altituds, isaugant natral pagrindo grunt. Ikasas
galima kasti dviem etapais. Pirmojo etapo metu neikasama iki projektins altituds, o iki projektins
altituds gruntas ikasamas prie pat konstrukcij montavim.
Kasant grunt mechanizmais negalima ikasti emiau projektins altituds. Taip vykus, perkasim
reikia upilti lygiaveriu gruntu ir j sutankinti.
Kasant duob buldozeriu iki duobs dugno projektins altituds paliekama 10 cm, kasant daugiakauiu
ekskavatoriumi - 5 cm., vienkauiu ekskavatoriumi su tiesioginiu kastuvu 10 cm, vienkauiu
ekskavatoriumi su atbuliniu kastuvu - 15 cm, o draglainu 25 cm.
Duobs dugno altituds nuokrypis nuo projektins altituds baigus kasti 5 cm, ems statini ai
nuokrypiai 5 cm.
Kad mons dirbt saugiai, nuo ikas pylimo krato iki duobs krato turi bti ne maiau kaip 0,50 m
atstumas. Atstumas tarp laito sutvirtinimo ir statom konstrukcij - ne maiau kaip 0,70 m Duobse su
laitu atstumas tarp laito pado ir statinio gali bti sumaintas iki 0,30 m.
Pamat duobs mechanizuoto kasimo kontrol pateikta lentelje.
Duobs mechanizuoto kasimo kontrol (Lentel)
DARBAI
Kontrols
bdai
Kada
kontroliuojama
geod. priet.
geod. priet.
vizualiai
prie kasim
prie kasim
prie kasim
A
A
A
matav. priet
vizualiai
geod. priet.
kasant
kasant
ikasus
A
A
A
geod. priet.
prietaisais
geod. priet.
lyginant
lyginant
ilyginus
A
A
A
A
SV
PV
-duobs ai ir kontro kontrol

-altitudi kontrol
lietaus vandens nuvedimo kontrol
MECHANIZUOTAS KASIMAS
-duobs matmen tikrinimas
-duobs lait tikrinimas
-duobs dugno altituds kontrol
BAIGIAMIEJI DARBAI
-duobs dugno lyginimas
-dugno grunto kontrol
-ipildomosios nuotraukos ruoimas
-dokument forminimas
D
D
K
K
K
K
K
D
A atsako, D dalyvauja, K kontroliuoja
9.3
ems sankasos regimo kokybs kontrol

ems sankasos rengimo kokyb kontroliuojama pagal ST 188710638.06:2004, 6 skyriaus
reikalavimus. Nuokrypiai neturi viryti ST 188710638.06:2004, VI skyriaus, VII skirsnio 11 lentelje duot
veri.
9.4
Statybviets rengimo darbai

Nauj statini statybos statybviei ruoimo darbai yra:
teritorijos valymas (esam statini griovimas, komunikacij perklimas, medi ir krm pjovimas
bei kelm rovimas, dirvoemio nukasimas);
teritorijos aptvrimas;
apsauga nuo pavirinio ir gruntinio vandens;
geodezijos darbai statybvietje;
laikinj ir nuolatini keli tiesimas, buitini patalp ir kit laikinj pastat
statyba, laikinj ininerini tinkl tiesimas;
gamtosaugos darbai.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
19
67
Laida
0
PSL. NR.
9.5
Medi ir krm pjovimas bei kelm rovimas, dirvoemio nukasimas

Medi ir krm pjovim reikia suderinti su vietos gamtosaugos staigomis ir gauti ratik leidim,
kuriame nurodoma, kokius eldinius statybvietje leidiama paalinti. Lik statybvietje mediai turi bti
apsaugoti nuo galim paeidim ant kamien viela pririamomis 2,0-2,50 m ilgio lentomis.
Ruoiant statybviet, nukasamas dirvoemis ir, nesumaiant su gruntu, saugomas numatytose ir
netrukdaniose statybos darbams vietose. Jeigu statybos aiktelje nra vietos, dirvoemis iveamas u
statybviets.
Statybviet aptveriama patikimos konstrukcijos tvora. Jeigu statinys prie gatvs, rengiamos apsaugos
zonos, kuri plotis priklauso nuo pastato aukio. Kai statinio auktis yra iki 20 m apsaugos zonos plotis
5,0 m, kai auktis nuo 20 iki 70 m zonos plotis 7,0 m.
Gamtosaugos priemons numatomos statybos darb technologijos projekte, vertinus slygas,
numatytas iduodant leidim statybai.
9.6
Statinio geodezinis nuymjimas

Geodezinink udavinys yra nurodyti tiksli projektin numatomo statyti statinio viet ir kontroliuoti
statybos proceso tikslum.
Statybviets geodezinis nuymjimas pradedamas nuo artimiausio geodezinio tako, kur nurodo t
teritorij aptarnaujanios geodezins tarnybos galiotas darbuotojas.
Pagrindins statinio ays statybvietje ymimos nuo geodezinio statybinio tinklo, raudonj linij arba
esam kapitalini statini. Raudonsias linijas nuymi vietoje ir artimiausio reperio altitudes nurodo
regiono geodezin tarnyba.
Statinius ir j ais, dalyvaujant statybos vadovui, nuymi bendrovs geodezininkas. Statybos darb
urnale suraomas aktas.
Statinio nuymjimo tvarka ir leidiami nuokrypiai nuo projektini pateikiami 3 lentelje.
Leistini geodezinio nuymjimo nuokrypiai (Lentel 3)

Slygos
1
2
3
4
5
Kai galima matuoti nuo raudonosios linijos

Kai negalima matuoti nuo raudonosios linijos
Statinio nuymjimas kvartalo viduje
Statini matmen nuymjimas, kai j ilgis iki 100 m
Kai daugiau kaip 100 m
Leistini nuokrypiai mm.

iilginiai
skersiniai
aukio
50
80
100-300
10
30
30
50
100-300
10
30
10-30
10-30
Suymt ant aptvaro statini matmen nuokrypiai nuo projektini negali bti didesni:
kai statinio ilgis iki 100 m 5 mm;
kai statinio ilgis 100 m ir didesnis 20 mm
9.7
Apsauga nuo pavirinio ir gruntinio vandens

Prie darb pradi, panaudojant laikinus ir pastovius renginius, organizuojamas pavirinio vandens
nuvedimas. Kad pavirinis vanduo nepatekt i gretimos teritorijos, ikasami grioviai ar supilami pylimai, o
statybviet lyginama su nuolydiu i > 0,005.
Kai gruntas kasamas emiau gruntinio vandens lygio, vandens lygis paeminamas rengiant atvirj
arba udarj drena, naudojant adatinius filtrus ar grininius ulinius su siurbliais. Vykdant vandens
paeminimo darbus, numatomos priemons, apsauganios ikasas, laitus ir alia esanius renginius nuo
stabilumo praradimo.
Atvirasis drenaas - tai grioviai, kuri gylis iki 1,50 m, o dugno nuolydis i > 0,005, su nuoulniais laitais
ir vandens rinktuvais. Svarbu, kad siurbiant vanden i rinktuv, nepradt slinkti ikasos laitai ir nebt
suardytas bsimojo pastato pagrindas.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
20
67
Laida
0
PSL. NR.
Udarasis drenaas rengiamas tada, kai statybai trukdo atvirasis drenaas. Jei statinio projekte
numatytas nuolatinis udarasis drenaas, jis rengiamas ir naudojamas statybos reikmms. rengiant
drena, ems darbai vykdomi nuo ileistuvo auktesnio lygio link, o vamzdiai klojami ir filtruojanios
mediagos pilamos (kad drena nepatekt nevarus vanduo) ileistuvo arba siurblins link.
Siurbiant vanden i ikas ir tranj, filtruojantys laitai ir dugnas, kai reikia, upilami projekte
nurodyto storio vyro sluoksniu. Vandens lygio paeminimo greitis, kad nebt paeistas lait ir dugno
pastovumas, turi atitikti poeminio vandens emjimo greit. Pajungus vandens paeminimo sistem
vanduo siurbiamas be pertrauk.
Vandens paeminimo sistemos turi bti automatizuotos, sumajus vandens lygiui, ijungianios
agregatus. Vandens paeminimo sistemos, naudojamos iemos metu, apiltinamos.
10
APLINKOS TVARKYMO DARBAI
10.1
Paruoiamieji darbai
i taisykli turi bti laikomasi vykdant aplinkos tvarkymo darbus, ruoiantis ustatyti teritorijas,
rengiant privaiavimus, psij takus, tvoras, poilsio vietas, apeldinant ir kt.
Aplinkos tvarkymo darbai atliekami vadovaujantis projektiniais sprendimais, mediag ir gamini
naudojimo technologinmis rekomendacijomis, bendrovs statybos taisyklmis.
Aplinkos tvarkymo paruoiamiesiems darbams priskiriami geodeziniai nuymjimai, esam nereikaling
statini paalinimas, augalinio sluoksnio numimas ir sandliavimas, pavirinio ir gruntinio vandens
nuleidimas, teritorijos ilyginimas.
Aplinkos tvarkymo darbams naudojamos mediagos ir gaminiai turi atitikti projekte nurodytus rodiklius.
Tvarkant teritorij, statybvietje surinkti mediag likuiai ir kitokios atliekos nustatyta tvarka
paalinamos.
Vykdant ems darbus, draudiama uversti eme ar statybinmis mediagomis bei j atliekomis
eldinius, poemini ininerini tinkl ulini dangius, geodezinius enklus, gaisrinius hidrantus, kultros
vertybi teritorijas ir j apsaugos zonas.
Ubaigus ems darbus, teritorijos pavirius turi bti toks, koks buvo iki darb pradios, arba pakeistas
pagal projekto sprendimus.
Nukastas dirvoemis sandliuojamas numatytoje vietoje arba iveamas kitur. Darbo metu nukasamo
dirvoemio negalima sumaiyti su emiau esaniu gruntu. Nukasto dirvoemio negalima uterti statybos
atliekomis, metalu, stiklu, plastmasmis, naftos produktais, cheminmis mediagomis, ilgai pvaniomis
augal liekanomis. Sandliuojamu dirvoemiu negalima vainti ar kitaip j tankinti.
Statybvietje esanio dirvoemio tinkamumas apeldinimui nustatomas laboratorijose. Dirvoemio
mechanins savybs gerinamos maiant j su smliu, durpmis, kalkmis. Dirvoemio derlingumui pagerinti
galima terpti mineralini ir organini tr.
Aplinkos tvarkymo darbus galima pradti, kai yra nuymti vaiavimai, takai, perjos, glynai, alieji
plotai ir kt.
Tvarkant teritorijas, reikalingos ikasos kasamos nepaeidiant pagrind grunto struktros. Pylimai,
sankasos supilami ir laitai formuojami prisilaikant SDTP reikalavim.
10.2
Bendrieji reikalavimai nuogrind, psij tak ir vaiavim rengimui
vaiavimai, takai, padengti kieta danga, aiktels rengiami ir teritorija apeldinama vykdant
projektinius sprendimus ir i statybos taisykli reikalavimus.
Psij tak konstrukcijos pateiktos projekte.
Dangos pagrind aliui atspars sluoksniai daromi i biri mediag, kurios turi apsaugoti dangos
konstrukcij nuo alio poveikio. iuos sluoksnius turi sudaryti atspars aliui mineralini mediag
miiniai, kurie sutankinti bt laids vandeniui. Sluoksnio storis ir jo filtracijos koeficientas parenkamas
pagal projekt.
Jeigu gruntinis vanduo gali siekti dangos 'pagrind, tai atsparaus aliui sluoksnyje daleli, smulkesni
kaip 0,063 mm, negali bti daugiau kaip 5%.
vyro arba skaldos pagrindai rengiami i:
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
21
67
Laida
0
PSL. NR.
virgdo ir smlio miini (vyro) 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcij;

skaldos ir smlio miini 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcij.
Maiausi sutankint sluoksni storiai priklauso nuo daleli dydio ir turi bti:
12 cm, kai miinys 0 / 32 frakcijos;
20 cm, kai miinys 0 / 63 frakcijos.
Kai pagrindai ar danga betoniniai, betono klas ir kiti rodikliai nurodomi projekte. Ruoiant betono
miinius statybvietje, laikomasi reikalavim, surayt Statybos taisykli skyriuje "Betonavimo darbai".
Psij tak susikirtimuose su automobili keliais dangos konstrukcijos storis priklauso nuo transporto
priemoni.
Betoniniai keli bortai montuojami ant betono sluoksnio, sutvirtinant iorin borto pus betono miiniu,
kuris sukietjus upilamas gruntu.
Sankry ir vaiavim kampuose montuojami lenkti kelio bortai. Poskiuose naudoti tiesius kelio bortus
galima, kai spindulys yra didesnis kaip 15 m.
Vej bortai, skiriantys aligatvius nuo vej, montuojami ant sutankinto skaldos arba vyro pagrindo.
Betonins aligatvi plytels, prie tai rengus grunto pagrindus, klojamos ant smlio arba sauso
cemento-smlio miinio sluoksnio. Tarpai tarp plyteli upildomi smliu, sausu cemento-smlio miiniu arba
skaldos atsijomis. Tarpus tarp bort ir aligatvio plyteli upildyti betono miiniu negalima.
rengiant aligatvius, nuokrypos nuo projektins padties negali bti didesns kaip:
Plyteli ploio
Plyteli ilgio
Plyteli storio
Pagrindo ploio
Pagrindo storio
Dangos ploio
Aukio skirtumo tarp dviej plyteli
Sils ploio tarp plyteli
Smlio pagrindo storio
Plyteli perstmimo viena kitos atvilgiu.?.
Smlio pagrindo sutankinimo koeficientas
3 mm;
3 mm;
3 mm;
10 cm:
5 mm;
10 cm;
2 mm;
1,5 mm;
3 cm;
1 mm;
0,98
rengiant keli dangas, sankasos gruntas turi bti pilamas sluoksniais nuo krato vidur, kad gruntas
geriau susitankint. Vidutinio stambumo smlis tankinamas 30 cm storio sluoksniais. Sutankinimo
koeficientas turi bti ne maesnis kaip 0,98. Skaldos pagrindas tankinamas sluoksniais, pilant skald per
tris kartus.
Pagrindai asfalto dangai turi bti vars, sausi, gerai sutankinti. Oro temperatra, klojant altus ar
kartus asfaltbetonio miinius, neturi bti emesn kaip +5 C pavasar ir +10 C ruden.
Prie klojant asfaltbetonio miin, pagrindai ar pirmasis asfalto sluoksnis turi bti palakstytas skystu
bitumu (0,50 l/m2)
Asfaltbetonio danga tankinama dviem etapais. Pirmiausia lengvu volu 2 km/h greiiu ta paia kryptimi
vaiuojama 5-6 kartus, o paskui sunkiu volu 5 km/h greiiu - 4-5 kartus.
Kelio bortai, kai pasiektas normatyvinis sutankinimo koeficientas (0,98), statomi ant betoninio pagrindo,
i iorins puss upilant bortus gruntu.
Bortai su pagrindais gali bti sutvirtinami betonu. Bort sujungimo vietose negali bti ikilim arba
prasikeitim. Tarpeliai tarp bort negali bti didesni kaip 3 mm .
Atstumas nuo borto viraus iki asfaltbetonio dangos turi bti 15 cm.
Betonins trinkels klojamos ant paruoto pagrindo. Kai trinkeli danga numatomas transporto (iki 8t
aiai) judjimas, pagrindas ruoiamas toks:
10-30 cm storio smlio pasluoksnis;
10-30 cm storio dolomitins skaldos sluoksnis;
3-5 cm storio smlio-cemento-smlio sausas miinys.
Betono trinkels klojamos ant laikanij sluoksni. Laikantieji sluoksniai turi bti vienodo storio, gerai
sutankinti ir neturi susimaiyti su ilyginamj sluoksni mediaga.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
22
67
Laida
0
PSL. NR.
Laikaniojo sluoksnio paviriaus lygis nuo projektinio neturi nukrypti daugiau kaip 2 cm, o paviriaus
nelygumai 4 m ilgio ruoe negali bti didesni kaip 2 cm.
Betono trinkeli storis parenkamas vertinant transporto priemoni apkrovas ang.
Optimals tarpai tarp trinkeli yra 3-5 mm. Trinkeli dangos lygio nuokrypis nuo projektinio neturi bti
didesnis kaip 2 cm, o paviriaus nelygumai 4,0 m ilgio ruoe - ne didesni kaip 1 cm.
Nuogrindos rengiamos visu pastato pamato perimetru. Nuogrindos minimalus nuolydis nuo pastato 1%,
bet ne daugiau kaip 10%. Betonas, naudojamas nuogrindoms rengti, turi atitikti keli betono reikalavimus.
10.3
Dang pagrindai
10.3.1 Bendroji dalis

Prie dang pagrindo sluoksni klojimo darbus turi bti suformuotas sankasos pavirius su
projektuojamais nuolydiais. Pavirius turi bti tinkamos formos ir vienodai bei tolygiai sutankintas volu, be
akmen ir purvo. Baigto paviriaus konstrukcija turi bti tikslaus profilio, be dub, banguotumo, nelygum,
vairi atliek ir kit defekt.
Dang pagrindas turi bti rengtas lovyje. Lovio grunto planiravimas turi bti atliktas taip, kad faktiniai
aukiai neturi nukrypti nuo projektini auki daugiau kaip 4,0 cm. Matuojant lygum, plyiai po 3 m ilgio
liniuote neturi bti didesni kaip 3,0 cm. Skersiniai nuolydiai neturi nukrypti daugiau kaip 0,5%; ploiai ne
daugiau kaip 10 cm
Kiekvienas pagrindo sluoksnis turi bti klojamas taip, kad miinio savybs bt kiek galima
vienodesns ir tenkint kokybs reikalavimus. Sluoksniai turi bti klojami nuosekliai, naudojant pakankam
main ir mechanizm kiek ir derin. Biri mediag miiniai turi bti pakraunami, ikraunami ir paklojami
taip, kad neisiskirstyt atskiromis frakcijomis. Kiekvieno rengto ir sutankinto sluoksnio, priklausomai nuo
naudojam nesuritj mineralini mediag miini stambiausio grdelio dydio storis turi bti ne
maesnis, kaip nurodyta T SBR 07 punkte Nr.15 ir punkte Nr. 65. Atskiras sluoksnis gali bti klojamas tik
tada, kai po juo esantis apatinis sluoksnis yra pakankamos laikomosios galios.
10.3.2
Pagrindo sluoksni rengimo kokybs kontrol
Pagrindo sluoksni be riikli rengimo kokyb kontroliuojama pagal T SBR 07 X skyriaus reikalavimus.
Nuokrypiai neturi viryti T SBR 07 priedo Nr.4 lentelje duot veri.
10.3.3 Apsauginis aliui atsparus pagrindo sluoksnis

Apatin apsaugin aliui atspar pagrindo sluoksn sudaro vidutiniagrdis nejautrus aliui smlis, kuris
ir sutankintas bt laidus vandeniui. Pralaidumo vandeniui koeficientas k 1.5*10-5 m/s. Mediaga turi bti
gerai iriuota ir reikalaujamos granuliometrins sudties (TRA SBR 07 VI skyrius).
Maesni kaip 0,063mm daleli leistinas kiekis, atsivelgiant naudojamo mineralini mediag miinio
jautr aliui, atmosferos poveikiams, taip pat galim smulkij daleli kiekio padidjim tankinimo proceso
metu, turi bti nustatomas toks, kad bt pasiekta reikalaujama granuliometrin sudtis, sutankinimo
rodiklio DPr ir deformacijos modulio EV2 reikalaujamos verts. Daleli maesni kaip 0,063mm, kiekis turi
sudaryti ne daugiau kaip 3% miinio mass.
Smlio ibandymas vykdomas pagal LST 1361.1. Prie pristatant mediagas viet (ar panaudojant
esamas statybos laikotarpiui supiltas) ir prie pradedant darbus, rangovas turi pateikti pavyzdius
Ininieriui ir suderinti su juo i mediag naudojim. Apsauginis aliui atsparus sluoksnis turi bti paklotas
taip, kad jo laikomosios bei deformacins savybs, kiek manoma, bt vienodos. Todl mediag miinys
turi bti taip pakraunamas, ikraunamas ir klojamas, kad neisiskirstyt atskiromis frakcijomis. Apsauginis
aliui atsparus sluoksnis turi bti sutankintas taip, kad bt pasiektas sutankinimo rodiklis DPr =100%.
Apatinio pagrindo sluoksnio deformacijos modulio reikm turi bti EV2 100 MPa. Tinkamumo bandymais
turi bti nustatytas mineralini mediag drgnis, kad rengiant sluoksn bt galima pasiekti reikalaujam
sutankinimo rodikl.
Ubaigtas apsauginio aliui atsparaus pagrindo sluoksnis turi atitikti briniuose nurodytiems storiams.
Visi apsauginio aliui atsparaus pagrindo sluoksnio plotai ir dalys su trkumais turi bti rekonstruotos ir
padarytos pagal techninius dokumentus arba Ininieriaus nurodymus ir visa tai turi bti atlikta rangovo
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
23
67
Laida
0
PSL. NR.
sskaita (silpn sluoksni numimas, didesni nelygum ir kenksming teral paalinimas, profilio
ilyginimas ir kt.).
Ubaigto apsauginio aliui atsparaus pagrindo pavirius turi bti lygus be duobi, be palikt vi,
daub, atliek arba kit defekt ir turi bti tikslaus skerspjvio.
Apsauginio aliui atsparaus sluoksnio aukiai neturi nukrypti nuo projektini auki daugiau kaip
4,0 cm.
Skersiniai nuolydiai - daugiau kaip 0,5 %
Matuojant lygum, provaisos po 3 m ilgio liniuote neturi bti didesni kaip 3,0 cm.
Ploiai neturi nukrypti nuo projektinio daugiau kaip 10,0 cm.
rengto ir sutankinto sluoksnio faktinis stori neturi bti daugiau kaip 15% maesnis u projektin stor. N
viena atskiroji sluoksnio vert neturi bti daugiau kaip 5,0cm maesn u projektin sluoksnio stor.
rengiant apsaugin aliui atspar sluoksn btina vadovautis T SBR 07 VII skyriumi.
10.3.4 Skaldos pagrindo sluoksnis

Skaldos pagrindo sluoksniams naudoti 0/56, 0/45 nesuritj mineralini mediag miinius, kuri
granuliometrinei sudiai keliami reikalavimai idstyti TRA SBR 07 III skyriaus 8 lentelje. Mineralini
dulki <0,063 mm kiekis nesurituose mineralini mediag miiniuose skirtuose skaldos pagrindo
sluoksniams rengti, turi bti 5%.
Sluoksnis turi bti rengiamas taip, kad jo laikomosios ir deformacins savybs, kiek galima, bt
vienodos. Todl miinius reikia pakrauti, ikrauti ir kloti taip, kad jie neisiskirstyt frakcijomis. Tarpinis
miini sandliavimas yra neleistinas. Klojant sluoksn, skleidiamas miinys turi bti pakankamo drgnio,
pasirinkto remiantis tinkamumo bandymais, kad miin klojant ir tankinant bt pasiektas reikalaujamas
sluoksnio sutankinimo rodiklis DPr.
rengto skaldos pagrindo sluoksnio sutankinimo rodiklis turi bti DPr103%, deformacijos modulio
reikmes skirtingoms dangoms irti brinyje SP.B-4. Klojimui numatyt mediag arba j miini
tinkamum turi nustatyti Rangovas. Klojimui numatyt mediag arba j miini techniniai duomenys turi
atitikti TRA MIN 07 aprao reikalavimus. Usakovo pripaintas mediag arba j miini bandym
protokolas bei kokybs paymjimas yra tinkamumo pagrindas. Tinkamumas nustatomas pagal LST
1361.2; LST 1360.2; LST 1360.6.
Ubaigus pagrindo sluoksni klojimo darbus, turi bti atlikti kontroliniai bandymai, kuriuos atlieka
Usakovas. Kontrolinius bandymus tikslinga atlikti vykdant savikontrol.
Savikontrols rezultatai, kurie nustatomi dalyvaujant Usakovui, gali bti pripastami kaip kontroliniai
bandymai.
Ubaigtas pagrindo sluoksnis turi atitikti briniuose nurodytiems storiams.
rengiant skaldos pagrindo sluoksn btina vadovautis T SBR 07 taisykli VIII skyriaus reikalavimais.
Leistini nukrypimai pagrindui i skaldos miini:
Projektiniai aukiai 4,0 cm.
Skersinis nuolydis 0,5 %.
Lygumas. Maksimali provaisa po 3 m liniuote 2 cm.
Faktinis storis 10%, maesnis u numatyt projektin stor. N viena atskiroji sluoksnio storio vert
neturi bti daugiau kaip 3.5cm maesn u projektin sluoksnio stor.
Sluoksnio plotis 10 cm.
10.4
Betonini trinkeli, betono ploki dangos
10.4.1 Bendroji dalis

Privaiavimai, psij ir dvirai takai projektuojami su betonini trinkeli danga.
Dang konstrukcijas ir sluoksni storius irti briniuose SP-4.1; SP-4.2.
Dangos projektuojamos ant aliui atsparaus smlio sluoksnio, skaldos pagrindo sluoksnio ir
mineralini atsij pakloto. Trinkeli danga klojama tada, kai jau yra rengti bortai arba rengiama viskas
kartu.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
24
67
Laida
0
PSL. NR.
10.4.2 Apsauginis aliui atsparus pagrindo sluoksnis

Apsauginis aliui atsparus pagrindo sluoksnis rengiamas i vidutiniagrdio smlio, kuriam techniniai
reikalavimai aprayti 10.3.3 ir 10.3.4 dalyse. Apsauginio aliui atsparaus pagrindo sluoksnio deformacijos
modulio reikmes irti brinyje SP-4,2.
Psij ir dvirai tak apsauginio aliui atsparaus pagrindo sluoksnio deformacijos modulio reikm
nereglamentuojama.
10.4.3 Skaldos pagrindo sluoksnis

Pagrindo sluoksnis bus i frakcins skaldos miinio 0/54 ar 0/45 frakcijos. Techniniai reikalavimai
aprayti 10.3.3 ir 10.3.4 dalyse. Frakcins skaldos miinio sluoksnio deformacijos modulio reikmes irti
brinyje SP-4.2.
10.4.4 Mineralini atsij paklotas (posluoksnis)

Paklotui naudojama smulkioji mineralin mediaga.
Reikalavimai smulkiajai mineralinei mediagai idstyti TRA MIN 07 ir T SBR 07 VIII skyriaus, I
skirsnio 62 punkte.
10.4.5 Betonins trinkels, betonins aligatvio plytels

Betonins trinkels, betonins aligatvio plytels turi bti nesuskilusios, be nudauyt kamp. Klojant
trinkeli dang, betonins aligatvio plytels prie bort linij, pastat sien, susidariusius dangos tarpus
upildyti betono miiniu neleidiama. Jie turi bti upildomi t pai plyteli atpjautais ar atkirstais gabalais.
Kai tarpai tarp gretim plyteli yra didesni kaip 1 cm, jie upildomi atpjautomis pagal tarpo dyd plyteli
juostomis.
Dangos geometrini matmen nukrypimas neturi viryti i dydi:
pagrindo plotis 10 cm;
auki altituds 50 mm;

gretim plyteli perauktjimas iki 2 mm;
paviri nelygumai 4 m ilgio atkarpoje iki 10 mm.
Paklojus plyteles, pavirius turi bti lygus ir atitikti projektuojamus aukius bei nuolydius.
Gaminiai turi tenkinti LST 1551:1999, LST EN 1338, LST EN 1339 reikalavimus .
10.5
Bortai
Prie klojant betonines trinkeles, bsimos dangos kratuose ten kur reikia pastatomi bortai.
Visi kelio ir vejos bortai rengiami i standartini element ant betoninio pagrindo. Betono storis vejos
bortams turi bti ne maiau 5 cm, kelio bortams 10cm klas C12/15. Bortai pagal ilg sujungti 6 mm storio
cemento skiediniu. Visi bortai turi bti, nesuskil, taisyklingi, lygs ir prie pradedant klojimo darbus,
ininieriaus patikrinti ir aprobuoti.
Bortai gaminami 1,0 m ilgio, tais atvejais kai reikiamas ilgis nesiekia 1,0 m, bortai nupjaunami ar
aptaomi.
10.6
Ininerini komunikacij ir ulini dangiai
Naudoti kvadratinio tipo dangius 160 mm aukio su matomu rmu skirtus grstoms kelio dangos ir
aligatviams.
10.7
Medi ir krm sodinimas

Veisiant medius ir krmus, jie gali bti sodinami:
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
25
67
Laida
0
PSL. NR.
su akn sistema, susiformavusia konteineriuose, juos iimant i konteineri;

su pakuotomis ryuliuose aknimis;
su ems gumulu ar plikomis aknimis.
Konteineriuose iauginti mediai ir krmai sodinami visu iltuoju met laiku, o su pakuotomis ryuliuose
aknimis ne vegetacijos metu (pavasar ir ruden).
Mediai ir krmai su lipniais emi gumulais arba plikomis aknimis sodinami ne vegetacijos metu.
Sodinant visais atvejais kasamos 2550 % platesns ir gilesns sodinimo duobs u konteinerio pakuotes,
ryuli, emi gumul arba akn sistemos matmenis.
Duobms upildyti smlio ir priesmlio dirvoemyje ruoiamas velnins ems komposto miinys su
augaline pavirinio dirvoemio sluoksnio eme, trio santykiu 1:2 arba 1:3, molio ir priemolio dirvoemyje
lap (oli) komposto arba ivdinto emapelki durpemio miinys su augaline pavirinio dirvoemio
sluoksnio eme,
trio santykiu 1:2 arba 1:3.
Prie sodinim duobs dugne beriamas 10 cm storio substrato sluoksnis, kuris perkasamas ir sumaiomas
su dugno dirvoemiu, siekiant gauti tarpin sluoksn.
Visi sodmenys, iskyrus didelius medius, paruotas duobes sodinami taip:
duobs dugne tvirtai kalami kuolai, kuri auktis vir ems paviriaus turi bti 0,81,3 m;
ant tarpinio sluoksnio beriamas substratas tokio storio, kad sodinamo medio ar krmo aknies kaklelis
bt 35 cm aukiau ems paviriaus;
aplink ryul, akn gumul arba aknis, kurios paskleidiamos, kad nebt susiraiiusios, beriamas
substratas iki 1/22/3 duobs aukio ir sutankinamas (sumindomas), po to beriamas substratas iki ems
paviriaus ir
vl sutankinamas. Sumynus aknies kaklelis turi bti ems paviriaus lygyje;
pasodinus ems paviriuje i augalins ems suformuojama duobut
(lktel) ir palaistoma (2050 l vienam sodinukui). Pakartotinai laistoma 5 kartus per tris savaites.
Dideli mediai (su pakuotomis ryuliuose aknimis ar ems gumulu) sodinami taip:
duobs dugne igriamos trys skyls ir jas kalami (tiek, kad neikilt vir ems paviriaus) trys kuolai su
virutinje dalyje (iorinje pusje) padarytais ukirtimais;
djus ryul ar ems gumul tarp tarp kuol, kuolai apjuosiami specialiu guminiu ar plastikiniu diru su
tempimo sagtimi;
spaudiant kuolus diru, ryulys ar gumulas nuleidiamas duobs dugn. Ryulio viruje gali bti dedamas
trikampis i lent, kuris, tempiant dir, geriau prispaudia ryul. Jei kuoliukai ilenda vir ems
paviriaus, jie kalami arba nupjaunami;
aplink ryul ar ems gumul juosiamas perforuotas plastikinis vamzdis, kurio vienas galas ikeliamas
ems paviri. Kad nesiveist pels, is vamzdis kartais upildomas 58 mm skersmens akmenliais;
beriamas substratas iki 1/22/3 duobs aukio ir sutankinamas (sumindomas), po to beriamas substratas
iki ems paviriaus ir sutankinamas, paliekant ikelt perforuoto vamzdio galiuk. Sumynus aknies
kaklelis turi
bti ems paviriaus lygyje. Po to ems paviriuje i augalins ems suformuojama duobut (lktel);
perforuot vamzd ir ant lktels pavidalo pavirinio sluoksnio pilama 50100 l vandens. Vanduo galutinai
istumia or i augalins ems, prigludina substrat prie vis ryulio paviri, o paties ryulio dirvoem
prigludina prie akn ir jas sudrkina.
Prireikus transformuoti ems paviri (paeminti arba paauktinti), jis eminamas arba auktinamas
ne daugiau kaip 30 cm. eminamas arba auktinamas ems pavirius negali bti ariau lajos projekcijos
iorins linijos.
Mediams aligatvyje btina palikti pralaidias orui ir vandeniui ne maesnes kaip 1,5 x 1,5 m keturkampes
ar 1,5 m skersmens apvalias atviras, o geriau pridengtas grotelmis aikteles. Aikteles galima uberti ne
storesniu kaip 35 cm storio akmenli ar skaldos sluoksniu.
Pasodint medi kamienas apriamas, prie tai patikrinus, ar jame nra aizd, lig ir kenkj paeidim.
Juos radus gydoma ir tik po to apriama. Apriama vyniojant tankaus audinio, specialaus impregnuoto
popieriaus juosta arba iam tikslui specialiai gaminama lipnia tamsiai rudos spalvos (kad negadint
estetinio vaizdo) juosta. Apriimas paalinamas antrosios iemos po sodinimo pabaigoje.
Pasodinti mediai, siekiant jus apsaugoti nuo vjo sukeliamos akn vibracijos, tvirtinami:
prie 1, 2 ar 3 kuol (prie kiekvieno atskirai), gilint ne maiau kaip 60 cm duobs dugn tam tikslui
gaminamais guminiais dirais. Kad nebt paeista medio iev, naudojami dirai su atitolinimo
fiksatoriais.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
26
67
Laida
0
PSL. NR.
Daniausiai riama prie 2 kuol. Kai naudojamas tik vienas kuolas, jis kalamas vyraujani vj pusje
Lietuvoje pietvakari), kai 3 kuolai juos galima kiek daugiau atitolinti nuo medio kamieno;
pasodinti vejose (vietose, kur nevaikto mons) tvirtinami ne maiau kaip 3 lynais. Prie stiebo jie tvirtinami
ne maesniame kaip 2,5 m auktyje. Lynai itempiami taip, kad tvirtinimo vietoje su stiebu sudaryt 45o
kamp.
Lyno tvirtinimo prie stiebo vieta apjuosiama standiu (i medienos ar plastmass juosteli, sujungt
lanksiomis jungtimis) gaubtu.
Kai pasodintas medis nejudamai pritvirtintas ir palaistytas, ems pavirius muliuojamas biriu organins
kilms muliu (susmulkinta medi iev ar akels, susmulkinti kokoso rieut kevalai, durpemis, medio
pjuvenos ir
kt.) ir mineraliniu muliu (akmenukais, smulkia skalda, keramzito grdeliais, vermikulitu), kad per j lengvai
filtruotsi vanduo pomed.
Pabrus muli, aplink medio kamien, ne maesniu kaip 1,5 m atstumu nuo, jo i dirvoemio
suformuojamas 78 cm aukio ems kauburlis, siekiant sulaikyti laistymo ir krituli vanden nuo
nutekjimo alis.
Sodinimo metu, kai reikia atkurti pusiausvyr tarp sumaintos akn sistemos ir lajos, medius btina
genti.
eldini atstumai nuo statini (Lentel 4):
Eil.Nr.
STATINIAI
1.
2.
Nuo statini
Nuo gatvs vaiuojamosios dalies, sutvirtintos
kelkraio juostos ar griovio
Nuo aligatvi ir tak krato
Nuo apvietimo tinklo, stulp, kolon ir
estakad atram
Nuo atramini sienui pado arba vidins
briaunos
Nuo lait, teras ir kt. pado.
3.
4.
5.
6.
ATSTUMAS IKI MEDIO

KAMIENO, m
5,0
2,0
KRMO AIES, m
1,5
1,0
0,75
4,0
0,5
3,0
1,0
1,0
0,5
Minimalus alij juost ploiai (Lentel 5):

Eil. Nr.
1.
2.
3.
4.
10.8
ELDINI TIPAS
Mediai kartu su krmais:
-viena eil
-dvi eils
Krmai viena eile:
-aukti (auktesni kaip 1,8 m)
-vidutiniai (nuo 1,2 m iki 1,8 m aukio)
-emi (iki 1,2 m aukio)
Medi ir krm grups:
-medi
-krm
Veja
MIN. JUOSTOS PLOTIS m.

2,0
5,0
1,2
1,0
0,8
4,5
3,0
1,5
Veja
Veja rengiama ant 10cm augalinio grunto sluoksnio (LR Aplinkos ministro sakymas Dl medi ir krm
veisimo, vej ir glyn rengimo taisykli patvirtinimo 2007 12 29 Nr.D1-717).
rengiant vejas btina sunaikinti sen augalij, esam augalin grunt tolygiai paskleisti visame bsimos
vejos plote 10 cm storio sluoksniu, patrti mineralinmis tromis, kokybikai ilyginti dirvos paviri ir
tolygiai pasti reikiam skl miin.
Piktols ir kiti nenaudingi augalai sunaikinami herbicidais. Suformavus pakankam dirvoemio sluoksn
btina rpestingai nurinkti akmenis, statybos atliekas ir akniastiebines piktoles. Paruotas sluoksnis turi
bti sutankinamas. Po lietaus nelygios vietos upilamos eme. Po iemos suslgusi em ipurenama 2ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
27
67
Laida
0
PSL. NR.
3cm gyliu ir po to ilyginama.Vejoms skirtuose plotuose btina suformuoti min. 0,5-0,6 proc. nuolyd
vandeniui nubgti.
Prie sj vienam arui vejos reikia iberti 3-4kg kompleksini tr ir terpti dirv akiomis ar grbliu.
Dirva voluojama sunkiu (125-135kg) volu 2-3 kartus. Negalima voluoti per daug drgnos ir per daug
sausos dirvos. Atsirad nelygumai uberiami eme. Jei em buvo paruota i rudens, ji voluojama vien
kart, prie tai j ilyginus. oli sjos laikas priklauso nuo dirvoemio paruoimo ir klimatini slyg.
Geriausia sti pavasar, antroje vasaros pusje ir ankstyv ruden iki rugsjo antros puss. oli sklos
sudygsta per 2-3 savaites.
Vejos sjos norma 15g/m2.
Skl miin rekomenduojama parinkti priklausomai nuo naudojamo dirvoemio tipo jo derlingumo:
vidutinio derlingumo, sunkiuose ir drgnuose dirvoemiuose: raudonj kuoktini eraiin 20

proc., raudonj akniastiebini eraiin 30 proc., pievins migls 20 proc., paprastosios smilgos 15
proc., daugiamets svidrs 5 proc., emagi motiejuk 10 proc.;
lengvuose, maai derlinguose ir eroduojamuose dirvoemiuose: avini eraiin 20 proc.,

raudonj kuoktini eraiin 15 proc., raudonj akniastiebini eraiin 20 proc., nendrini eraiin
10 proc., pievins migls 10 proc., baltosios smilgos 10 proc., daugiamets svidrs 5 proc.
sausuose nederlinguose dirvoemiuose: avini eraiin 40 proc., raudonj kuoktini eraiin

10 proc., raudonj akniastiebini eraiin 10 proc., plokiosios migls 10 proc., paprastosios
smilgos 5 proc., baltosios smilgos 10 proc., daugiamets svidrs 5 proc., beginkls dirsuols 10
proc. oli sklos.
Sjos darbai turi bti atliekami tokia tvarka:
dirva suvoluojama arba suspaudiama;
mauose plotuose sklos tolygiai paskleidiamos rankomis (pus reikiamo skl kiekio ibarstoma
iilgai sklypo, kita pus skersai sklyp);
dideliuose sklypuose oli sklos sjamos specialiomis sjamosiomis;
siekiant, kad sklos lengviau pasiskleist, jos sumaiomos su smliu ar sausa durpe;
pastos sklos sekliai terpiamos dirv: smilg, migli sklos 0,91,0 cm, raudonj ir avini
eraiin 1,01,5 cm, daugiamei svidri bei nendrini eraiin 1,52,0 cm gyliu;
terptos sklos privoluojamos;
prie sjant laituose, juose turi bti tempiami tinklai laitams sutvirtinti.
rengtos vejos dirvoemio pavirius turi bti vis laik drgnas. Laistoma smulkialaiais ar rk
skleidianiais purktukais. Iplautos vietos atsjamos. ol pirm kart pjaunama, kai ji pasiekia 1012 cm
aukt.
Pirmais metais veja ravima rankomis, iraunant ar nupjaunant piktoles.
Darb kontrol
10.9
Aplinkos sutvarkymo darbai atliekami pagal numatyt eilikum, kontroliuojant kiekvien proceso etap.
Kai reikia atlikti specifinius aplinkos tvarkymo darbus ir bendrov savomis jgomis toki darb atlikti
negali, pagal atitinkamas sutartis kvieiami subrangovai.
aligatvi rengimo kokybs kontrols schema pateikta 6 lentelje.
aligatvi rengimo kokybs kontrol (Lentel 6)
DARBAI
1. PARUOIAMIEJI DARBAI
- plyteli kokybs kontrol
- pagrindo kokybs kontrol
2. SMLIO PAGRINDO RENGIMAS
- atitiktis projektiniams matmenims
- smlio pagrindo sutankinimas
- paslpt darb akto forminimas
3. PLYTELI KLOJIMAS
- plyteli idstymas plane ir prigludimas prie pagrindo
- gretutini plyteli padtis vertikalioje ploktumoje
KAIP KONTROLIUOJAMA
A*
vizualiai, metru vizualiai
SV
SV
vizualiai, rulete lab.

bandymais
SV
SV
SV
D*
K*
TP
TP
TP
vizualiai
2 metr ilgio liniuote
SV
SV
A atsako, D dalyvauja, K kontroliuoja

ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
28
67
Laida
0
PSL. NR.
110
Vej rengimo kokybs kontrol (Lentel 7)

DARBAI
1. PARUOIAMIEJI DARBAI
- esamo grunto (pagrindo) planiravimas
- dirvoemio atitiktis reikalavimams
2. VEJ RENGIMAS
- pakeisto (upilto) grunto sluoksnio storio patikrinimas
- vejos patikrinimas bortelio atvilgiu
KAIP KONTROLIUOJAMA
A*
D*
K*
Vizualiai, lab. bandymais
SV
SV
vizualiai, metru vizualiai
SV
SV
TP
TP
KONTROLS
BDAS
vizualiai,
teodolitu
vizualiai, lab.
vizualiai, geod.
prietaisais
KONTROLS
LAIKAS
prie pagrind
rengim
PASLPT
DARB AKTAI
vizualiai, rulete
vizualiai, lab.
vizualiai, rulete,
metru
vizualiai, 3 m liniuote
vizualiai, ablonu,
nivelyru
vizualiai
vizualiai
proceso metu
proceso metu
TP
A* - atsako, D* - dalyvauja, K* - kontroliuoja

SV - statybos vadovas, TP - techninis priirtojas
Keli rengimo kokybs kontrol (Lentel 8)
DARBAI
KONTROLIUOJAMA
1. Paruoiamieji
darbai
augalinio sluoksnio numimas,

kelio aies nuymjimas,
mediag kontrol,
kelio sankasos rengimas,
2. Pagrind
rengimas
3. Dangos rengimas
4. Bort rengimas
10.10
sluoksnio matmen
kontrol,
sutankinimo kontrol,
asfaltbetonio dangos matmen
kontrol,
dangos sluoksnio lygumo
kontrol,
aukio ir nuolydi kontrol,
bort montavimas,
sili utaisymas
proceso metu
proceso metu
proceso metu
proceso metu
proceso metu
Darb primimas
Ubaigtus aplinkos tvarkymo darbus, juos priima statytojas.

Perduodant darbus, pateikiami sekantys dokumentai:
darbo briniai su paymtais ir suderintais pakeitimais;
statybos darb urnalas;
dengt darb aktai;
geodezins ipildomosios (kontrolins) nuotraukos;
laboratorini ir statybvietje atlikt bandym aktai;
dalinio primimo aktai (jei toki buvo);
naudot mediag ir gamini sertifikatai, pasai.
11
IORINI SUDTINI TERMOIZOLIACINI SISTEM (ISTS) MONTAVIMAS
11.1
Darb atlikimo slygos
Montavimo darbai turi bti atliekami esant ne emesnei kaip +5 C ir ne auktesnei kaip +30 C aplinkos
ir pagrindo temperatrai, santykin oro drgm turi neviryti 80 %. Visi darb atlikimo reikalavimai
suformuoti pagal standartins klimato slygos: temperatra 232 C, santykin oro drgm 505 %. Esant
emesnei/auktesnei temperatrai ir didesnei/maesnei santykinei oro drgmei technologins pertraukos
tarp atskir operacij gali enkliai skirtis.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
29
67
Laida
0
PSL. NR.
Draudiama atlikti darbus lyjant lietui ar puiant stipriam vjui, jeigu siena ar pastoliai neapdengti
apsauginiu tinklu, plvele ir pan. Mediagas j diuvimo metu btina apsaugoti nuo lietaus, alio ir
tiesiogini sauls spinduli ne maiau kaip 72 valandas.
Nerekomenduojama armuoti ir dti apdailin sluoksn tiesiogiai sauls apviestose ploktumose. Jei nra
galimybs darbus organizuoti sauls neapviestose ploktumose, apsaugai nuo tiesiogini sauls spinduli,
vjo ir lietaus rekomenduojama naudoti papildomas priemones, pvz., apsaugin plvel, apsaugin tinkl,
laikinus stogelius ir pan.
Termoizoliacines ploktes galima klijuoti tik tada, kai yra udengtos ir apsaugotos nuo atmosferos krituli
visos vir iltinam sien esanios atviros horizontalios konstrukcijos (stogo danga, parapetai, karnizai,
iorini palangi nuolajos ir pan.).
Statomuose pastate, ne vliau kaip 14 dien prie termoizoliacins mediagos klijavimo pradi, turi bti
baigti stogo dengimo, mro, lang statymo, vidaus tinkavimo, grind ir kit konstrukcij betonavimo darbai.
Pastato patalp oro santykinis drgnis turt neviryti 60 %.
11.2
Montavimo darb etapai
Tiekiamos sistemos visada turi bti vientisos ir sertifikuotos. Vientisa laikoma sistema, gauta i vieno
gamintojo ar tiekjo, turinti Europos technin liudijim (ETL) ir enklinta CE enklu. Sistemos specifikacija
yra gamintojo ar tiekjo deklaruojama sistemos sudtis (ivardinti atskiri sistemos komponentai). Projekte
nurodoma termoizoliacini ploki ris (EPS, MW, XPS) ir storis, smeigi ris, kiekis, tvirtinimo bdas
(vir ar po armavimo tinkleliu), jei btina, j idstymas ploktumoje, armuotasis sluoksnis,
termodeformacini sili vietos (jei jos yra btinos), baigiamoji paviriaus apdaila ir pagalbins detals,
skaitant mazg sprendimus, turi atitikti atskiros sistemos specifikacij.
11.3
Statybos objekto paruoimas, mediag sandliavimas
Statybos objekto paruoiamieji darbai:

statybos aiktels primimo, elektros energijos ir vandens tiekimo utikrinimo;
statybos objekto aprpinimo, paenklinimo ir apvietimo organizavimo;
iltinimo darbams reikiam mediag, ranki, tais ir atliek saugojimo viet rengimo;
darbo aikteli (daniausiai pastoli), statybos komunikacij rengimo, aprpinimo mediag
transportavimo mechanizmais (ypa vertikalaus klimo);
reikiam mediag, ranki ir tais primimo ir saugojimo.
Pavojinga zona priklauso nuo pastato aukio, bet ne maiau kaip 2,5 m atstumas nuo iltinamo objekto.
Vir jim pastat btina rengti apsaugines stogines ir priedangas, o likusi pavojingos zonos dalis turi bti
atskirta specialiu apsauginiu tinklu (pastoli udengimas) arba aptverta spjamja juosta (jei nenaudojami
pastoliai).
Statant pastolius, btina vadovautis pastoli montavimo ir darb saugos taisyklmis. Pastoliai turi bti
statomi pakankamai dideliu atstumu nuo sienos (prie termoizoliacinio sluoksnio storio pridedant apie 30 cm).
Pastolius reikia udengti apsauginiu tinklu arba armuota plvele. Pastoli tvirtinimo kaiiai idstomi
vienodais atstumais ploktumoje, sukami truput striai i apaios vir, kad vanduo nepatekt
termoizoliacin sluoksn. Pastoli tvirtinimo kaiiai turi bti tokio ilgio, kad j kilpos nesiliest
su termoizoliaciniu sluoksniu. Baigiant iltinimo darbus, kaiiai demontuojami, kaii vietos utaisomos
termoizoliacine mediaga, klijiniu glaistu ir padengiamos apdailos sluoksniu (galima naudoti specialius
kaitukus).
Tiekiami sudtiniai sistemos komponentai, priimant mediagas ir gaminius statybos aiktelje, kruopiai
patikrinami ar j kiekiai ir dydiai atitinka projekt ir specifikacij.
Mediagos statybos aiktelje turi bti sandliuojamos taip, kad nebt paeistos.
123
Sausus miinius (klijai, klijinis glaistas, mineralinis dekoratyvusis tinkas) btina saugoti nuo drgms.
Mediag, kuri sudtyje yra vandens, negalima laikyti altyje, sauls atokaitoje ir auktoje oro
temperatroje. Klij miiniai, glaistas, tinkas ir daai sandliuojami gamyklinse pakuotse, pakelti nuo
ems ant medini padkl.
EPS plokts sandliuojamos sausuose, dengtuose ir vdinamuose sandliuose, laikantis priegaisrins
saugos taisykli. Jokiu bdu EPS negalima laikyti sauls atokaitoje. Ploktes patariama sandliuoti ant
lygaus paviriaus ir, jeigu yra galimyb, gamyklinse pakuotse.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
30
67
Laida
0
PSL. NR.
Mineralins vatos termoizoliacins plokts sandliuojamos vdinamuose sandliuose, kuriuose yra

sudarytos slygos, kad plokts nesudrgt. Ploktes btina sandliuoti ant lygaus paviriaus ne aukiau,
nei nurodyta gamintojo, jeigu yra galimyb, gamyklinse pakuotse.
Stiklo audinio armavimo tinklelis turi bti sandliuojamas staiais ritiniais sausose patalpose. Btina
apsaugoti ritin nuo spaudimo ir galimos jo deformacijos.
Smeigs sandliuojamos originaliose gamyklinse pakuotse patalpose, kuriuose palaikoma vienoda
temperatra. Montavimo profiliuoiai sandliuojami ant lygaus padklo horizontaliai.
Pagalbins detals, pvz., cokolins, kampins ir deformacins detals, taip pat kitos juostos ir profiliuoiai
sandliuojami horizontaliai ant lygaus padklo. Ypating dmes btina skirti profiliuoiams ir kampams su
stiklo audinio tinkleliu.
11.4
Pagrindo paruoimas
Pastat iltinimo kokyb labai priklauso nuo pagrindo kokybs, todl prie pradedant darbus, pirmiausia
atliekamas pagrindo vertinimas ir paruoimas. Atskiros technins priemons pateiktos lentelje.
Pagrindo vertinimo ir paruoimo priemons
Pagrindo pradinis bvis
Drgnas pagrindas
(pvz., gruntin drgm)
Pagrindo pavirius apdulkjs
Riebal dms ant pagrindo
Utaros nuo klojini ar kitoki
tepam atskyrimo priemoni
Drusk apnaos ant sauso
pagrindo
Psltos ir atplyusios vietos
Samanos, kerps, pelsiai,
grybeliai
Aktyvs dinaminiai trkiai3
Nepakankamas stipris4
Nepakankamai lygi
ploktuma5
Nevienalytis, labai geriantis
pagrindas
Rekomenduojamos priemons
Paalinti drkimo prieastis ir idiovinti, arba tik idiovinti.
Nuluoti arba nuplauti vandens spdiu1.
Riebal dmes paalinti vandens spdiu, pilant atitinkam plovikli2; nuplauti varaus
vandens spdiu1.
Paalinti klojini ardymo likuius arba kitokias tepamas atskyrimo priemones vandens
garais, naudojant ploviklius2; nuplauti varaus vandens spdiu1.
Nuvalyti mechaniniu bdu; nuluoti, nuplauti vandens spdiu1.
Paalinti mechaniniu bdu; nuluoti; jei reikia, vietin paviriaus lyginim ir atstatym
atlikti atitinkama mediaga, kuri utikrint pagrindo stipr ne maiau kaip 0,25 MPa;
visada btina, kad panaudotos mediagos gerai idit.
Paviri sudrkinti ir nuvalyti mechaniniu bdu, arba nuvalyti cheminmis priemonmis,
jei reikia, leisti iditi. Panaudojus chemines priemones, apnaas paalinti mechaniniu
bdu.
Nemontuoti ISTS, kol nepaalintos trki atsiradimo prieastys.
124
Netvirtus sluoksnius paalinti mechaniniu bdu, galima prie tai sudrkinti; leisti gerai
iditi ir, jei reikia, ilyginti paviri.
Dalin arba vis paviriaus lyginim atlikti atitinkamomis mediagomis, kurios utikrint
pagrindo stipr4.
Impregnuoti pagrind atitinkama impregnavimo mediaga.
Po valymo vandens spdiu, prie montuojant ISTS, pagrindas turi bti gerai idiuvs.
Prie naudodami chemines valymo priemones, pasitarkite su ISTS gamintoju, ar galima jas naudoti.
3 Pagrindo trkius btina itirti ir nustatyti j atsiradimo prieastis. Atviri smulks neaktyvs trkiai, pvz.
trkiai tinke dl jo susitraukimo nra paeidimai, todl paliekami netvarkyti. Didesni smulks neaktyvs
trkiai (jei tinkas neatoks j stuksenant) upildomi, pvz., klijine mediaga. Aktyvs dinaminiai trkiai,
pvz., atsirad dl pastato sdimo, valknumo, poslinkio arba per didelio pltimosi, gali bti dengiami ISTS
tik paalinus j atsiradimo prieastis arba projektuojamoje sistemoje numatant rengti termodeformacines
siles. Jei pagrindo ploktumoje yra termodeformacins sils, jos turi bti isaugotos, o jei reikia,
remontuojamos.
4 Rekomenduojamas vidutinis pagrindo stipris ne maiau kaip 0,20 MPa su slyga, kad maiausia leistina
stiprio riba atskirose vietose bus ne maesn kaip 0,08 MPa. Jei atliekamas vietinis paviriaus lyginimas ar
atstatymas, naudojamos mediagos stipris turi bti ne maesnis kaip 0,25 MPa. Jei pagrindas tinkuotas
arba daytas, ISTS negali bti tvirtinama tik klijuojant.
5 iltinam sien paviriai turi bti lygs ir sausi. Leistini pagrindo nelygumai, jei ISTS tvirtinama tik
klijuojant 10 mm/m; jei klijuojant ir tvirtinant smeigmis 20 mm/m. Esant didesniems nelygumams,
pagrind btina lyginti, pvz., tinkuojant. Rekomenduojamas pagrindo drgnis neturt viryti 5 %.
1
2
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
31
67
Laida
0
PSL. NR.
Pastato sien netinkuotas mr arba beton, btina nuvalyti nevarumus, skiedinio likuius ir kitas klijuoti
trukdanias atokusias dalis.
Prie klijavimo darb pradi, nuimamos visos ant pagrindo esanios ir montavimui trukdanios detals.
Aplink esanias pastat dalis ir detales (langus, duris, palanges, keramik, metalines detales ir pan.) btina
rpestingai apdengti. Rekomenduojama apdengti ir alia auganius augalus.
Btina numatyti pakankam palangi nuolaj ir parapet isikiim nuo ISTS paviriaus apdailos
sluoksnio (maiausiai 30-50 mm), numatyti ir paruoti visus galimus turkl, stogeli, viestuv, anten ir
pan. tvirtinimus, pvz., plastmasines atramas. Kad nepatekt sistem vanduo, i detali tvirtinimo kaiiai
sukami truput striai i apaios vir, kad bt nuolydis emyn nuo pagrindo.
Pamatus ir kitas su eme besiribojanias ploktumas btina padengti hidroizoliacija.
11.5
Termoizoliacini ploki klijavimas
Prie klijuojant termoizoliacines ploktes, btina patikrinti atskir pagrindo ploktum vertikalius ir
horizontalius nuokrypius. Klijuojamos ploktumos atskaitos taku laikoma labiausiai ploktumoje isikiusi
vieta. Jei ploktuma labai nelygi ir nemanoma ilyginti, tai iose ploktumos vietose rekomenduojama
naudoti didesnio storio termoizoliacin mediag.
Prie klijuojant termoizoliacines ploktes, prie priglundani prie sistemos statybini konstrukcij,
isikiani detali ar metalini nuolaj btina tvirtinti sandarinimo profiliuoius arba sandarinimo juostas,
ubaigimo profiliuoius.
Jeigu siena ar pastoliai neapdengti apsauginiu tinklu ar plvele ploki klijuoti negalima sauls
atokaitoje esant didesnei nei 25 C aplinkos temperatrai, puiant stipriam vjui ar lyjant.
Termoizoliacini ploki klijavimas pradedamas nuo pirmosios eils klijavimo. Galimi du pirmosios eils
klijavimo bdai: naudojant cokolin profiliuot arba laikinj atram. Cokolin profiliuot tikslinga naudoti, jei
termoizoliacinio sluoksnio storis nevirija 150 mm, o cokolinio profiliuoio sienels storis ne maiau kaip 1,0
mm. Laikin atram tikslinga naudoti, jei termoizoliacinio sluoksnio storis virija 150 mm arba, kai cokolis
yra trauktas ir pirmoji ploki eil prasideda emiau cokolio linijos.
Jei naudojami cokoliniai profiliuoiai, jie montuojami prie klijuojant termoizoliacines ploktes. Cokolinio
profiliuoio atramins dalies plotis turi atitikti termoizoliacini ploki stor. Cokolinis profiliuotis tvirtinamas
horizontalia ir tiesia linija. Prie tvirtinant cokolinius profiliuoius, ploktumoje nuo kampo iki kampo
itempiama kontrolin virvel, pagal kuri profiliuoiai lyginami. Paenklinus tvirtinimo vietas, tarpai
madaug apie 300 mm, igriamos 6 arba 8 mm skyls mrvinms (skyls diametras priklauso nuo
parinktos mrvins). Cokoliniai profiliuoiai glaudiami galais paliekant 2-3 mm tarpel ir tarpusavyje
sujungiami specialiomis jungiamosiomis detalmis (5 pav.). Cokolinis profiliuotis prie pagrindo tvirtinamas
mrvinmis, nelygumai lyginami gilinant arba isukant mrvines, tvirtinimo vietose ant mrvini dedant
plastmasines lyginimo tarpines. Pastato ioriniuose ir vidiniuose kampuose cokolinis profiliuotis pjaunamas
45 kampu ir sulenkiamas arba tuo paiu kampu uleidiamas. Ties kampais cokolinius profiliuoius galima
jungti ne ariau kaip 250 mm nuo kampo briaunos.
Pirmoji termoizoliacini ploki eil klijuojama statant cokolin profiliuot .Termoizoliacins plokts turi
glaudiai priglusti prie iorinio cokolinio profiliuoio krato, j pavirius negali isikiti arba bti gluds io
krato atvilgiu. Sil tarp cokolinio profiliuoio ir pagrindo btina upildyti naudojama termoizoliacine
mediaga, sandarinimo juosta arba poliuretano putomis, ir utepti klijine mediaga.
Jei naudojamos laikinosios atramos, montavimo taeliai horizontalia ir tiesia linija pritvirtinami prie
klijuojant termoizoliacines ploktes. iuo atveju, pirmiausia prie pagrindo klijuojama stiklo audinio armavimo
tinklelio juosta, kurios plotis, matuojant nuo apatinio bsimojo termoizoliacini ploki krato ir lenkiant per
apatin briaun, turi padengti ne maiau kaip 100 mm iorinio plokts paviriaus. Priklijavus ploktes ir
numus medin montavimo tael, stiklo audinio tinklelis ulenkiamas per termoizoliacini ploki apatin
briaun ir spaudiamas paskleist klijinio glaisto sluoksn. Isispauds klijinis glaistas uglaistomas. Ant
apatins iorins sistemos briaunos rekomenduojama montuoti kampin profiliuot su laikliu ir uglaistyti
klijiniu glaistu, sil tarp termoizoliacins plokts ir pagrindo rekomenduojama upildyti sandarinimo juosta.
Termoizoliacinms ploktms klijuoti naudojami sausi klij miiniai (riiklis cementas), dispersiniai klij
miiniai (riiklis akrilin dispersija) ir poliuretaniniai klijai (poliuretanins putos). Klij paruoimas ir paruoto
miinio naudojimo laikas nurodomas produkto naudojimo instrukcijoje.
Saus ar dispersini klij miinys nerdijanio plieno mentele tepamas ant vidinio termoizoliacins
plokts paviriaus nepertraukiama, ne maiau kaip 75 mm ploio ir 5-20 mm storio (klij sluoksnio storis
priklauso nuo paviriaus nelygumo; jeigu pagrindas nelygus, galima tepti storesniu, bet ne daugiau kaip
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
32
67
Laida
0
PSL. NR.
126
ISTS gamintojo didiausio leistino storio sluoksniu) juosta ties kratais visu jos perimetru ir ne maiau trimis
delno dydio takais ties viduriu, arba nerdijanio plieno dantytu glaistikliu ant viso plokts paviriaus.
Rekomenduojamas glaistiklio dant auktis 8-10 mm. Perimetru ir takais klijuojamos EPS ir MW plokts.
Esant labai lygiam pagrindui, termoizoliacins plokts gali bti klijuojamos visu paviriumi. Vertikaliai
orientuoto plauo MW plokts (lamels) visada klijuojamos visu paviriumi.
Vertikaliai orientuoto plauo MW ploktes (lemeles) visu paviriumi, o MW ploktes tik tose vietose kur
bus tepami klijai, rekomenduojama pirmiausia padengti plonu klij miinio sluoksniu (stipriai spaudiant
glaistikliu) ir tik po to ant jo tepti klijavimui reikiam klij kiek (technologin pertrauka nebtina).
Jei sistema prie pagrindo tvirtinama tik klijuojant ir/arba papildomai tvirtinant smeigmis, tai klijuojamo prie
pagrindo pavirius turi sudaryti ne maiau kaip 40 % plokts ploto. Jei sistema prie pagrindo tvirtinama
mechanikai smeigmis ir papildomai klijuojant, tai klijuojamo prie pagrindo pavirius turi sudaryti ne
maiau kaip 20 % plokts ploto.
Poliuretaniniai klijai specialiu purkimo pistoletu upurkiami ant vidinio termoizoliacins plokts
paviriaus nepertraukiama, ne maiau kaip 30 mm ploio juosta ties kratais visu jos perimetru ir W raids
formos arba horizontalia linija ties viduriu. Poliuretaniniais klijais klijuojamos tik EPS plokts.
Poliuretaniniais klijais klijuojama sistema prie pagrindo visada tvirtinama mechanikai smeigmis ir
papildomai klijuojant, klijuojamo prie pagrindo pavirius turi sudaryti ne maiau kaip 30 % plokts ploto.
Klij miinio negalima tepti ant onini plokts briaun, taip pat klijai negali isispausti i ploki sili ir
jose kauptis. Kad taip nenutikt, klij miinio juostas reikia tepti iek tiek toliau nuo plokts krato ir
mentele striai paalinti klij pertekli. Klijuojant kampuose, klij miinys tepamas per plokts stor toliau
nuo vieno plokts krato. Termoizoliacines ploktes klijuoti tik takais draudiama.
Termoizoliacins plokts prie pagrindo klijuojamos nuo apaios vir, glaudiant viena prie kitos, ilgj
pus orientuojant horizontaliai, perslenkant vertikalisias siles, perriant, nesudarant krymini sili
sandr. Pastato kampuose plokts klijuojamos pakaitomis perriant eiles. Vidini kamp
rekomenduojama neperriti. Lang ir dur ang kampuose termoizoliacinse ploktse ipjaunama
kampin ipjova ir jos klijuojamos taip, kad sili ir prigludusi ploki sandros bt ne ariau kaip 100
mm nuo pastato angos kampo. Sudaryti krymini sili sandras ir sandras ang kampuose neleidiama.
Pastato kampuose ir ties angomis termoizoliacines ploktes rekomenduojama klijuoti 5-10 mm uleidiant
u sistemos ploktumos, o klij miiniui idivus (prajus ne maiau kaip 24 val.), nupjauti.
Termoizoliacins plokts emiau cokolinio profiliuoio (arba pirmosios ploki eils) klijuojamos i viraus
apai.
Utepus klij miin ant plokts, j pridti prie sienos reikiam viet, tvirtai priglausti prie anksiau
priklijuotos plokts ir lengvais pastuksenimais per vis plokt, j ilyginti. Lyginimui ir kontrolei naudoti
medin tael, 2 m tinkavimo lentjuost arba gulsiuk. Antroji termoizoliacini ploki eil klijuojama tik
pilnai ubaigus klijuoti pirmj ir t.t.
Lang ir dur angokraiai, ar ni kampai klijuojami taip:
jei langai sumontuoti lygiai su sienos iorine ploktuma, tai prie lango ar dur rmo priklijuojamas
sandarinimo profiliuotis arba sandarinimo juosta, o termoizoliacins plokts klijuojamos uleidiant ant
rmo;
jei langai sumontuoti sienos niose, tai pastato fasado ploktumos termoizoliacin plokt reikia
klijuoti ikiant jos krat (ne maiau angokraio plokts storio). Baigus klijuoti pastato fasado ploktum
ir klij miiniui idiuvus, prie lango ar dur rmo priklijuojamas sandarinimo profiliuotis arba sandarinimo
juosta ir, glaudiai prie jo prispaudus lango angokraiui skirt termoizoliacin plokt, priklijuoti prie
angokraio. Klij miiniui idiuvus, fasado ploktumos ploktes nupjauti lygiai, pridjus kampain.
Sistema (kartu su armuotojo ir dekoratyviojo tinko sluoksniu) uleidiama ant lang ir dur rm apie 25
mm.
Termoizoliacines ploktes pjaustyti patogiausia rankiniu stali pjkleliu smulkiais danteliais, specialiais
pjaustymo peiliais arba renginiais. Pjaunant rankiniu bdu, kad pjviai bt tiksls, patartina naudoti
atramin lentjuost.
Termoizoliacins plokts klijuojamos glaudiai viena prie kitos. Pasitaikanias atviras siles (pvz.,
daugiau kaip 5 mm) btina upildyti, nenaudojant klij, iek tiek platesnmis u ply pleitinmis
juostelmis, ipjautomis i termoizoliacini ploki. Siauresnes siles (pvz., maiau kaip 5 mm), jeigu
neprietarauja gaisrins saugos pagrindini reikalavim taisyklms, galima upildyti poliuretano putomis.
Klijuojant btina ilaikyti lygi iltinamosios izoliacijos iorinio paviriaus ploktum, svarbu ivengti aikiai
127
matom ploki perkritim, nepalikti atvir ploki jungimo sili. Nelygus sienos pavirius lyginamas
termoizoliacini ploki klijavimo metu, o ne armuojant.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
33
67
Laida
0
PSL. NR.
Rekomenduojama klijuoti sveikas termoizoliacines ploktes. Atraias galima naudoti angokraiams,

palangms ar ang sramoms klijuoti. Atraias, kuri plotis ne maesnis kaip 150 mm, galima naudoti tik
vientisoje sistemos ploktumoje, taiau neleistina naudoti ploktumoje ties kampais ir angomis.
Sils tarp termoizoliacini ploki turi bti ne ariau kaip 100 mm nuo dideli pagrindo trki ir sili,
nuo skirtingo pagrindo storio ploktumos ikios krato ir nuo skirting pagrindo mediag ribos. Jei
atskirose vietose sils tarp termoizoliacini ploki vis dlto yra ariau, patariama klojant armuotj
sluoksn padengti jas dviem armavimo tinklelio sluoksniais.
Termodeformacini sili vietos nurodomos projekte. Projekte nenurodytos, bet pagrindo ploktumoje
esamos termodeformacins sils turi bti atkartotos sistemoje.
Klij miiniui idivus (prajus ne maiau kaip 24 val.), EPS termoizoliacini ploki pavirius yra
lifuojamas ir kruopiai nuvalomas. Jeigu per 14 dien nebus klojamas armuotasis sluoksnis, paviri
btina dar kart lifuoti. MW termoizoliacini ploki lifuoti negalima.
Jei ant pastato iors sien yra elektros laid, anten ar kitoki instaliacini kabeli bei vamzdyn, tai
juos galima udengti termoizoliacinmis ploktmis. Taiau klijuojant btinai paymkite laid ir kabeli
nutiesimo vietas, kad vliau griant ar kalant tvirtinimo smeiges, jie nebt paeisti.
11.6
Mechaninis tvirtinimas smeigmis
Smeigi ris, kiekis, ilgis ir inkaravimo gylis, tvirtinimo bdas vir ar po armavimo tinkleliu, smeigi
idstymo termoizoliacini ploki ploktumoje, ties kampais ir sandrose, ir/ar visoje ISTS ploktumoje
schemos nurodomos projektinje dokumentacijoje.
Jei sistema prie pagrindo tvirtinama mechanikai smeigmis ir papildomai klijuojant, tai smeigi kiekis ir
idstymo schemos privalo bti pateikiamos projekte. Jei sistema prie pagrindo tvirtinama tik klijuojant
ir/arba papildomai tvirtinant smeigmis, tai j kiek ir idstymo schemas pateikia ISTS gamintojas ar
tiekjas.
Smeigs yra sudtinis ISTS komponentas, todl, jei gamintojas ar tiekjas nenurodo kitaip, privaloma
naudoti tik atskiros termoizoliacins sistemos sudt trauktas ir turinias Europos technin liudijim (ETL)
bei CE enklu enklintas smeiges.
Smeigs statomos i anksto pagrinde igrtas skyles. Skyls smeigms pradedamos grti tik
persmeigus iltinamj izoliacij ir grtui prisilietus prie pagrindo. Skyl turi bti griama pakankamai
atriu grtu statmenai pagrindui, bet ne maiau kaip 10 mm gilesn nei inkaravimo gylis. Smeigs lktinis
diskas, tvirtinus smeig, negali isikiti vir termoizoliacinio sluoksnio paviriaus. Daniausiai j gilinamas
apie 2 mm. Vertikaliai orientuoto plauo MW plokts (lamels) tvirtinamos smeigmis su papildomu,
didelio skersmens (ne maiau kaip 140 mm) prispaudiamuoju disku.
Termoizoliacines MW ploktes visada btina tvirtinti smeigmis.
Smeigmis, kurios tvirtinamos prie klojant armuotj sluoksn, tvirtinama prajus ne maiau kaip 24 val.
po termoizoliacini ploki klijavimo. Armuotj sluoksn, kuris udengia smeiges, btina kloti ne vliau kaip
per 6 savaites, nes kitaip jos gali bti paeistos ultravioletiniais spinduliais.
Tvirtinant smeigmis, btina laikytis i taisykli:
skyls ais smeigei turi bti statmena pagrindui;
smeigs ilgis, diametras ir maiausias atstumas nuo pagrindo, lub arba termodeformacini sili
krat priklauso nuo naudojam smeigi ries ir smeigi gamintojo nurodymuose;
prie pradedant grti skyles, termoizoliacines MW ploktes btina persmeigti grtu;
grto diametras ir griamos skyls gylis priklauso nuo naudojam smeigi ries;
skylt mediag arba labai akyt mediag pagrindus rekomenduojama grti nenaudojant
smgio;
smeigs lktinis diskas negali isikiti vir armuotojo sluoksnio paviriaus;
kalamas smeiges rekomenduojama kalti guminiu plaktuku;
jeigu smeig blogai pritvirtinta (kliba, isikia ir pan.), deformuota arba kitaip paeista, btina j
pakeisti, alimais tvirtinant nauj. Blogai pritvirtinta smeig paalinama, skyl termoizoliacinje ploktje
upildoma naudojama termoizoliacine mediaga. Skyl armuotajame sluoksnyje upildoma klijiniu glaistu.
Jeigu smeigs paalinti nemanoma, j gilinti taip, kad neisikit vir armuotojo sluoksnio paviriaus;
smeigi tvirtinimas per armuotojo sluoksnio armavimo tinklel atliekamas kol armuotasis sluoksnis
dar neidivo;
jeigu smeigmis tvirtinama per armavimo tinklel, i operacij btina atlikti per 1-2 valandas nuo
pirmojo sluoksnio klojimo.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
34
67
Laida
0
PSL. NR.
11.7
Armuotojo sluoksnio rengimas
Armuotj sluoksn sudaro klijinis glaistas ir stiklo audinio armavimo tinklelis. J ris nurodoma projekte
pagal ISTS specifikacij.
Armuotajam sluoksniui naudojami sausi klijinio glaisto miiniai (riiklis cementas) ir dispersiniai klijinio
glaisto miiniai (riiklis akrilin dispersija). Klijinio glaisto paruoimas ir paruoto miinio naudojimo laikas
nurodomas produkto naudojimo instrukcijoje.
Prigludusias prie sistemos konstrukcijas, metalines nuolajas, pakabinamas ir isikianias detales btina
apsaugoti nuo utar.
Armuotasis sluoksnis pradedamas kloti prajus ne maiau kaip 24 val. nuo termoizoliacini ploki
klijavimo. Klijinis glaistas tepamas ant saus ir vari termoizoliacini ploki.
I pradi ant termoizoliacini ploki klojami kampuoiai su tinkleliu, kampuoiai su tinkleliu ir laikliu,
ubaigimo ir deformaciniai profiliuoiai, arba papildomas sustiprintas armavimas. ios detals klojamos
spaudiant jas utept ir nerdijanio plieno dantytu glaistikliu paskleist klijin glaist. Isispauds per
tinklelio akutes klijinis glaistas nuimamas. Kampuoiai ir profiliuoiai klojami i apaios vir, j tinklelis
uleidiamas vienas ant kito ne maiau kaip 100 mm.
Galimo padidjusio tempio vietos (angokrai ir sram kampai) sustiprinamos ne maesnmis kaip
300 x 200 mm armavimo tinklelio juostomis, jas idstant kampuose striai. Lang, dur ir kit ang kamp
sustiprinimui naudojami kampuoiai su tinkleliu, o virutini horizontali angokrai sustiprinimui, jei
angokraio plotis didesnis kaip 100 mm, rekomenduojama naudoti kampuoius su tinkleliu ir laikliu.
Dviej skirting sistem sandroje, kurios skiriasi tik termoizoliacijos rimi ir kur nra skiriamosios
iorins sils, btina rengti papildom sustiprint armavim uleidiant ne maiau kaip 100 mm
kiekvien pus nuo sils.
Armuotojo sluoksnio storis vidutinikai yra apie 4 mm. Didiausi ir maiausi leistin armuotojo sluoksnio
stor nurodo ISTS gamintojas ar tiekjas. Reikiam stor galima pasiekti ant ilyginto, nesukietjusio ir
nepradivusio prie tai utepto apatinio sluoksnio utepant dar vien sluoksn. Jeigu atskirose ploktumos
vietose (pvz., lyginat vietinius nelygumus, duobes) armuotojo sluoksnio storis virija ISTS gamintojo ar
tiekjo didiausi leistin stor, tose vietose btina atlikti papildom armavim tinkleliu.
Armuotasis sluoksnis rengiamas ant paskleisto klijinio glaisto klojant armavimo tinklel ir j spaudiant
glaist. Klijinis glaistas tepamas nuo viraus apai ir nerdijanio plieno dantytu glaistikliu paskleidiamas.
Armavimo tinklelis spaudiamas paskleist klijin glaist. Isispauds per armavimo tinklelio akutes
glaistas ilyginamas, jei reikia, utepamas papildomai ir uglaistomas. Armavimo tinklelis klojamas nuo
viraus apai, gretimos juostos uleidiamos viena ant kitos ne maiau kaip 100 mm. Jei armuojant
tinklelis baigsi, virutin armavimo tinklelio juosta uleidiama ne maiau kaip 100 mm. alia esanios
armavimo tinklelio juostos ulaidos paruoimui ne maiau kaip 100 mm atstumu nuo krato isispauds per
tinklelio akutes klijinis glaistas nuimamas. Jeigu atliekamas dvigubas armavimas, visas darbo eilikumas
pakartojamas. Atskir dvigubai armuotj sluoksni tinklelio juost ulaidos turi nesutapti. Klijiniam glaistus
idivus, stiklo audinio tinklelis prie kampuoi, cokolini ir ubaigimo profiliuoi nupjaunamas ties iorine
briauna.
Jeigu, siekiant padidinti sistemos atsparum mechaniniams paeidimams, atliekamas vientisas
sustiprintas armavimas arviniu tinklu, atskiros tinklo juostos klojamos glaudiant viena prie kitos, be
ulaidos. Panaudojus arvin tinkl, ant pirmojo armuotojo sluoksnio btina atlikti antrj armavim
standartiniu tinkleliu.
129
Armavimo tinklelis turi bti paklotas per vis armuotojo sluoksnio ploktum iki krat.
Armavimo tinklelis turi bti paklotas be ulenkim ir psli, turi atsidurti iek tiek ariau iorinio armuotojo
sluoksnio paviriaus ir padengtas ne plonesniu kaip 1 mm storio klijinio glaisto sluoksniu (tinklelio ulaid
vietose ne maesniu kaip 0,5 mm).
Tvirtinant smeiges per armuotj sluoksn, tvirtinimo vietose armavimo tinklelis turi bti pjaunamas.
pjovos tinklelyje ilgis turi atitikti skyls smeigei diametr. Tvirtinamos nesukietjus armuotj sluoksn per
armavimo tinklel smeigs, pritvirtinus, tuojau pat padengiamos klijiniu glaistu.
Klinkerio plytels ir dekoratyviosios detals klijuojamos prie baigto idivusio armuotojo sluoksnio
paviriaus. Sils visu perimetru usandarinamos elastingu hermetiku.
11.8
Baigiamojo paviriaus apdailos sluoksnio rengimas
Baigiamasis paviriaus apdailos sluoksnis rengiamas spalvintu arba daomu dekoratyviuoju tinku,
klijuojamosiomis apdailos mediagomis (klinkerins, keramins plytels, klinkerines arba keramines
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
35
67
Laida
0
PSL. NR.
plyteles imituojanti apdaila). Tinko ris, struktra ir atspalvio tonas, klijuojamosios apdailos mediagos
nurodoma projekte pagal ISTS specifikacij.
Apdailos mediag paruoimas ir darb atlikimo technologija nurodoma produkto naudojimo instrukcijoje.
Baigiamoji paviriaus apdaila rengiama ant sauso ir varaus armuotojo sluoksnio, prajus ne maiau
kaip 24 valandoms nuo prie tai buvusios operacijos ubaigimo, jei ISTS gamintojas ar tiekjas nenurodo
kitaip.
Prigludusias konstrukcijas, metalines nuolajas, pakabinamas ir isikianias detales btina apsaugoti nuo
utar (pvz., apsaugine juosta, kuri bus nuimama ubaigus tinko, daymo arba plyteli klijavimo darbus).
Jeigu ISTS gamintojo ar tiekjo reikalavimuose nurodoma, vis pirma ant armuotojo sluoksnio voleliu
arba epeiu utepamas impregnavimo arba grunto sluoksnis. Jei apdailai naudojamas spalvintas
dekoratyvusis tinkas, rekomenduojama tuo paiu atspalviu pigmentuoti ir grunt.
Tinkavimo darbus galima pradti tik gerai idivus grunto sluoksniui. Nesuskirstyt paviri apdaila
atliekama be technologins pertraukos, todl reikia pasitelkti pakankam skaii darbuotoj. Darbuotoj
skaiius priklauso nuo tinkuojamo paviriaus ploto, kur btina aptinkuoti be pertraukos. Tinko darbus
patariama atlikti atsivelgiant tai, kad technologins operacijos metu madaug 2 m 2 tinkuojamo ploto tenka
vienam darbuotojui, nes tinkuotus paviriaus ruous galima sujungti tik tuomet, kai jie yra dar nepradj
kietti. Pertrauka galima ties to paties atspalvio ploktumos riba, ties kampais ir vairiomis briaunomis.
Vientisos ploktumos atskir paviri atskyrimui ir spalviniam sudalinimui rekomenduojama naudoti
daytojo juost. Tokiu bdu galima pasiekti, kad tiksliai ir lygiai bt ubaigtas tinko sluoksnis arba atskirti
atskiri tinkuoti paviriai.
Tinkuojama nuo viraus emyn. Dekoratyvusis tinkas utepamas rankiniu bdu nerdijanio plieno
glaistikliu ir tolygiai paskleidiamas grdelio stambumo sluoksniu. Po to plastikiniu glaistikliu dekoruojamas
vertikalia, horizontalia arba sukama kryptimis (priklauso nuo tinko tekstros), kol irykja tolygus ratas.
Visi darbuotojai turi tinkuoti vienodu sluoksniu ir igauti vienod iorin vaizd. Tinko darbus galima atlikti ir
specialiomis tinkavimo mainomis.
Jeigu ISTS specifikacijoje nurodyta, idivus, prajus ne maiau kaip 24 valandoms, jei ISTS
gamintojas ar tiekjas nenurodo kitaip, dekoratyvj tink galima dayti. Daoma voleliu. Daant naudoti
reikiam volel, dayti kryminiu bdu ir atskiras dalis sujungti tada, kai jos dar yra drgnos.
Kad pasiekti tolygi to paties atspalvio apdail, vientisai ploktumai naudoti vienos gamybos partijos tink
arba daus.
Klijuojamoji apdaila rengiama ant sauso ir varaus armuotojo sluoksnio, prajus ne maiau kaip 72
valandoms nuo prie tai buvusios operacijos ubaigimo. Plytels klijuojamos pagal i anksto paruot
idstymo plan, parengt vertinus apdailos plyteli dyd ir reikiam termodeformacini sili rengim.
Palangi ir angokrai linijos yra ieitins linijos plytelmis klijuojamiems plotams iskirstyti. Kitos 130
pagrindins linijos pagal plan ymimos ant fasado paviriaus naudojant enklinimo virvel.
Klinkerines arba keramines plyteles imituojanios apdailos plyteli dydiai atitinka keramini plyteli
dydius. Klijuojamosios apdailos detals klojamos ant klij miinio, utepto dantytu glaistikliu ant idivusio
armuotojo sluoksnio paviriaus. Klij miinys tepamas ant paviriaus ploktumos tarp paymt linij,
taiau btinai ant tokio dydio ploktumos, kuri galima spti aptaisyti iki klijai idius. Klijuojamosios
apdailos detals nestipriai prispaudiamos prie utepto klij miinio taip, kad tarp detals ir klij nelikt
tutumos. Jeigu naudojamos kampins klijuojamosios apdailos detals, jos klojamos pirmiausia. Priklijavus
klijuojamosios apdailos detales, sils tarp j i karto ilyginamos drgnu plokiu teptuku. Taip
suformuojama gilinta sil, suteikianti aptaisytam paviriui iraikingumo. Siles galima ir visikai upildyti.
Tada naudojami specials miiniai silms utaisyti. Uteptas miinys ilyginamas rievikliu. Miiniui
idivus, utertos vietos nuvalomos epetliu.
Klinkerins arba keramins plytels klijuojamos taip pat kaip ir klijuojamj apdail imituojantys gaminiai.
Skirtumas tik tas, kad klij miinys tepamas ne tik ant armuotojo sluoksnio, bet ir ant plytels, o sils
visada uglaistomos miiniu, skirtu silms utaisyti. Apklijuojant paviri keraminmis plytelmis, pagal
pateiktus gamintojo nurodymus btina suformuoti horizontalias ir vertikalias termodeformacines siles. ios
sils taip pat btinos ir kamp srityje.
11.9
Darb kontrol
Techniniai reikalavimai iltinimo darbams pateikti ir iltinimo darb proces kontrolei pateikta lentelse.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
36
67
Laida
0
PSL. NR.
Techniniai reikalavimai iltinimo darbams

Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
Techniniai reikalavimai
0,08 MPa
Pagrindo stipris
Pagrindo nuokrypiai fasado ploktumoje
horizontalia ir/arba vertikalia kryptimis
Termoizoliacini ploki klijavimo nuokrypiai
fasado ploktumoje horizontalia ir/arba vertikalia
kryptimis
Termoizoliacini ploki perriimas ir armavimo
tinklelio juost ulaida
Smeigi itraukimo jga
6.
Armuotojo sluoksnio nuokrypiai fasado ploktumoje

horizontalia ir/arba vertikalia kryptimis
7.
8.
9.
10.
20 mm/m'
2 mm/m'
100 mm
projektin smeigi
itraukimo jgos vert kN
5.
Vietiniai nuokrypiai matuojant 2 m ilgio liniuote

Kreivalinijini paviri nuokrypiai nuo horizontals
arba vertikals
Atskiros angos angokrai nuokrypiai nuo
horizontals arba vertikals
Dekoratyviojo tinko rato ir spalvos tolygumas
Kontrols prietaisai
Leistini nuokrypiai
dekoratyviojo tinko
grdeli dydis +
0,5 mm/m'
4 mm
30 mm
3 mm/m'
pagal etalon
atplimo jgos matavimo

prietaisas (pvz. COMTEST OP
1)
liniuot, rulet, nivelyras,
teodolitas
teodolitas
liniuot, rulet
itraukimo jgos matavimo
prietaisas (pvz. COMTEST OP
1)
teodolitas
2 m ilgio liniuot, rulet
lekalas, rulet
1 m ilgio liniuot, gulsiukas,
rulet
etalonas
iltinimo darb kontrol

Eil.
Nr.
Kontrols objektas
1.
ISTS specifikacija
2.
Pagrindo paruoimas
3.
Termoizoliacini ploki
klijavimas
4.
Mechaninis tvirtinimas smeigmis
5.
Armuotojo sluoksnio rengimas
6.
Baigiamojo paviriaus apdailos

sluoksnio rengimas
ETAPAS
TP
Objektas:
Patikros bdas
- tikrinama sistemos gamintojo ar tiekjo atitikties deklaracija;
- tikrinama sistemos sudties atitiktis techniniam ir techniniam darbo projektui.
- tikrinamas pagrindo vertinimas ir paruoimas (1 lentel).
- tikrinamas klij miinio tepimas ir termoizoliacini ploki prispaudimas
atpliant atsitiktinai atrinktas ploktes;
- tikrinamas plyi ir sistemos prigludimo prie kit konstrukcij viet
hermetizavimas;
- tikrinamas termoizoliacini ploki suglaudimas, klij miinio alinimas i
sili, sili upildymas atraiomis arba sandarinimo putomis;
- tikrinamas termoizoliacini ploki perriimas, klijavimas ties fasad ir ang
kampais;
- tikrinamas termoizoliacini ploki klijavimas ties termodeformacinmis
silmis;
- tikrinamas vandens nutekjimo nuolaj rengimas.
- tikrinamas smeigi ir j kiekio 1 m ploktumoje atitiktis projektui;
- tikrinamas smeigi gilinimas ir tvirtinimas, galima atlikti atsitiktinai atrinkt
smeigi itraukimo bandym.
- tikrinamas papildomas sustiprinimas ang kratuose (kampini profiliuoi su
tinkleliu, stri tinklelio atrai ir pan. rengimas);
- tikrinamas armavimo tinklelio klojimas, tinklelio juost ulaida;
- tikrinamas armavimo tinklelio dengimas klijiniu glaistu;
- tikrinamas armuotojo sluoksnio storis pjaunant atsitiktinai paimtas vietas;
- tikrinamas kalam per tinklel smeigi kiekio 1 m ploktumoje atitiktis
projektui, smeigi gilinimas ir tvirtinimas;
- tikrinamas armuotojo sluoksnio klojimas cokolinio profiliuoio srityje.
- tikrinamas priglundani prie sistemos fasado metalini detali apsauginis
(antikorozinis) daymas;
- tikrinamas armuotojo sluoksnio gruntavimas (jei sistemoje yra numatytas);
- tikrinamas sunkiai prieinam viet tinkavimas dekoratyviuoju tinku;
- tikrinamas dekoratyviojo tinko sluoksnio rato ir spalvos tolygumas.

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
37
67
Laida
0
PSL. NR.
12
PASTAT ATITVAR ILTINIMO DARBAI
12.1
Bendroji dalis
Vykdant kit pastat atitvar iltinimo darbus btina vertinti STR 2.01.01(6):2008 Esminis statinio
reikalavimas. Energijos taupymas ir ilumos isaugojimas,STR 2.05.01:2013 Pastat energinio
naudingumo projektavimas reikalavimus.
iltinimo darbai vykdomi pagal sudaryt ir statytojo patvirtint projekt.
Vykdant pastat atitvar iltinimo darbus btina:
vertinti ilumos, drgms bei oro judjim ir siekti, kad ilumos nuostoliai bt kiek galima maesni
bei konstrukciniai elementai ir atitvar mediagos nedrkt;
teisingai suderinti apiltinam atitvar ir iltinimo mediag savybes, konstrukcij mazgus, kad
kompleksin atitvara atlaikyt destruktyvius aplinkos veiksnius, bt ekonomika.
iluma mediagoje perduodama ilumos laidumu, konvekcija ir spinduliavimu. Tankiose mediagose
spinduliavimo ir konvekcijos bdais perduodamos ilumos kiekis yra maas, todl statybinse mediagose
iluma sklinda ilumos laidumo bdu, t. y. kai energija tiesiogiai perneama nuo iltesni kno dali
altesnms.
Svarbiausias mediagos rodiklis, apibdinantis mediagos sugebjim praleisti ilumos sraut, yra
ilumos laidumo koeficientas (k). Jis yra lygus ilumos srautui, kuris perduodamas per mediag, esant
nusistovjusiam ant mediagos paviriaus 1 C temperatr skirtumui.
Tos paios mineralins sudties statybini mediag ilumos laidumas labiausiai priklauso nuo j tankio
ir drgnumo. ilumos laidumas taip pat priklauso ir nuo mediagos temperatros.
Didjant tos paios mineralins sudties mediagos tankiui didja jos ilumos laidumas. Didjant tankiui
maja mediagos struktroje oru upildyt por kiekis. 0,10-2,0 mm dydio porose esanio oro ilumos
laidumo koeficientas 0,024-0,030 W/(m2.K), o tankaus mineralins kilms karkaso ilumos laidumo
koeficientas yra apie 100-300 kart didesnis. Statybini mediag ilumos laidumas priklauso nuo. abiej
dedamj savybi.
Labai akyt mediag (tankis 15-30 kg/m3) ilumos laidumo koeficientas kartais didja, majant jos
tankiui. Tai priklauso nuo padidjusio ilumos perdavimo konvekcijos bdu.
Vandens ilumos laidumo koeficientas yra apie 20 kart didesnis u oro, o ledo -apie 4 kartus didesnis
negu vandens. Mediagai sudrkus, drgm istumia i por or ir jas upildo vanduo ir dl to padidja
mediagos ilumos laidumas.
Atitvar ilumos main procesus nusako ilumos perdavimo koeficientas U, matuojamas vatais per
kvadratin atitvaros metr, esant vieno laipsnio temperatros skirtumui. Konkretaus storio (d) vienalyts
133
atitvaros ilumos perdavimo koeficientas yra tiesiog proporcingas jos ilumos laidumo koeficientui,
padalytam ijos storio:
U = - W/(m2.K),
Atvirkias atitvaros ilumos perdavimo koeficientui dydis vadinamas atitvaros ilumine vara (R):
R = - (m2.K)/W,
Vienasluoksns atitvaros visumin ilumin vara (Rv) bus lygi vidinio ir iorinio paviri ir konstrukcijos
ilumini var sumai:
Rv = Rsi + R + Rse = Rsi + d/ + Rse (m 2.K)/W,
ia Rsi - vidinio paviriaus ilumin vara - 0,13 (m2.K)/W,
Rse - iorinio paviriaus ilumin vara - 0,04 (m2.K)/W,
- ilumos laidumo koeficientas,
d - atitvaros storis m.
Kompleksini atitvar ilumin var sudaro vis sluoksni ir paviri ilumini
var suma:
Visos iltinimo darbams naudojamos mediagos turi turti atitikties dokumentus, kurie registruojami
statybos darb urnale.
Visos apiltinimo darbams naudojamos mediagos turi bti to paties gamintojo.
Negalima naudoti miri pastat apiltinimo sistem.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
38
67
Laida
0
PSL. NR.
Perveant ir sandliuojant mediagas btina apsaugoti nuo sudrkimo ir mechanini paeidim, o

statybos proceso metu ilumos izoliacinis sluoksnis turi bti apsaugotas nuo atmosferini krituli ir kit
paeidim iki bus sumontuotas apsauginis konstrukcinis sluoksnis.
Mediagos turi bti saugomos laikantis j sertifikatuose pateikt nurodym.
13
PLOKI STOG ILTINIMAS
13.1
Bendroji dalis
Stogai turi bt atspars galimam eksploatacijos poveikiui bei atmosferos poveikiui. Stogai turi bti
statomi ir naudojami taip, kad tenkint STR 2.05.02:2008 reikalavimus.
Stogo danga pagal degum, veikiant ioriniam gaisrui turi atitikti BROOF(t1) klass reikalavimus ir turi
bti sertifikuota kompetentingos institucijos.
Stog konstrukcijos turi atitikti priegaisrini normatyv reikalavimus.
Stogo konstrukcija turi bti tokia, kad ties karnizais nesusidaryt ledo varvekliai, nuo stogo nekrist
sniego nuoliauos, bt saugu vykdyti stogo prieiros bei remonto darbus, t.y. stogo eksploatavimo,
prieiros ir remonto darbai neturi kelti grsms n vieno darb etapo metu. Ulipimui ant stogo turi bti
rengti patogs ir saugs laipteliai arba kopios.
Stogams rengti panaudotos mediagos neturi terti aplinkos.
Stog konstrukcij gars izoliuojanios savybs turi atitikti Lietuvos Respublikos normatyv reikalavimus.
Stogai turi turti pakankam nuolyd, atitinkant stogo tip ir stogo dangai rengti panaudot mediag tip,
lietaus vandeniui bei tirpstaniam sniegui nutekti.
Stog ilum izoliuojanios savybs turi atitikti normatyvo STR 2.05.01:2013 reikalavimus.
Stog konstrukcijoms gaminti leidiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka sertifikuotas
statybines mediagas bei gaminius.
Stog konstrukcijoms gaminti neleidiama naudoti toki mediag, kurios stog rengimo ir eksploatavimo
metu tarpusavyje sveikaudamos (vyksta chemin reakcija, elektrokorozija, terminis poveikis, skirtingos
deformacijos senjant ir pan.) maina viena kitos ilgaamikum.
Stogai turi bti chemikai atspars juos supanios aplinkos poveikiui.
Ant stog turi bti rengti aibolaidiai. aibolaidi idstymas ir j rengimo konstrukciniai sprendiniai turi
bti pagrsti skaiiavimais.
Stogai turi bti rengti pagal ios darbo instrukcijos reikalavimus bei mediag ir gamini gamintoj
instrukcijas. Jiems rengti turi bti naudojamos mediagos, nustatyta tvarka sertifikuotos Lietuvos
Respublikoje
13.2
Konstrukcij reikalavimai
Projektuojant ir rengiant laitini stog konstrukcijas, btina vertinti i stogo konstrukcij sluoksni
panaudojim:
garus izoliuojanio sluoksnio;
termoizoliacinio sluoksnio;
vjui nelaidaus sluoksnio;
vdinamo oro sluoksnio;
hidroizoliacinio sluoksnio;
laitinio stogo dangos pakloto;
laitinio stogo dangos.
Jeigu mineralins vatos plokts kartu yra ir paklotai, j atsparumas gniudymui esant 10% susispaudimo
deformacijai, pagal toki gamini standart slygas turi bti:
- apatini ilum izoliuojani mediag sluoksni - ne maesnis u 30 kPa;
- virutinio ilum izoliuojanios mediagos sluoksnio- ne maesnis u 50 kPa.
Stog ilumos izoliacija gali bti klojama vienu arba dviem sluoksniais. Dvisluoksnes sistemas tikslinga
naudoti rengiant naujus stogus, t. y., kai ilumos izoliacijos storis yra pakankamai didelis - nuo 100 iki 200
mm. Virutins plokts stipris gniudant turi bti ne maesnis kaip 50 kPa. Be to, iltinant dvisluoksne
sistema perdengiamos visos apatinio sluoksnio sils, sumainant galimus ilumos nuostolius iki
minimumo.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
39
67
Laida
0
PSL. NR.
Prie pradedant kloti ilumin izoliacij btina patikrinti, ar teisingai rengta garo izoliacija.
Stogo plokts pradedamos kloti nuo tolimiausi zon, kad bt ivengta vaikiojimo per ilumos
izoliacij.
Plokts turi bti klojamos perslenkant jas viena kitos atvilgiu taip, kad nesudaryt kamp sandr.
Naudojant dvisluoksn iltinimo sistem, antrasis sluoksnis turi bti dedamas taip, kad perdengt apatinio
sluoksnio siles ir nesusidaryt keturi kamp sandros.
Akmens vatos plokts prie pagrindo (cemento ilyginamojo sluoksnio, betono ir pan.) tvirtinamos
specialiais tvirtinimo elementais.
Tvirtinimo element tipas, kiekis ir idstymas nurodomas projekte ar gamintoj ir priklauso nuo pastato
aukio, formos, vyraujani vj krypties.
Jei stogas iltinamas dviem sluoksniais, tvirtinimo elementai turi bti tvirtinami per abu ilumins
izoliacijos sluoksnius.
Prilydomosios ritinins dangos yra prilydomos tiesiog ant akmens vatos. Apatin prilydomosios dangos
sluoksn rekomenduojama kas 1 m tvirtinti per sil prie pagrindo tomis paiomis tvirtinimo detalmis kaip ir
akmens vatos plokt, ritinio galuose kas 0,5 m.
Stog ventiliacijai utikrinti btina rengti ventiliuojamus parapetus arba karnizus, o aukiausiose stogo
vietose montuojami ventiliaciniai deflektoriai.
Jeigu numatoma, jog eksploatacijos metu bus vaikiojama per ritinines stogo dangas, reikia rengti
vaikiojimo takelius.
Stogo ilumin izoliacija rengiama prisilaikant projekte nurodyt mediag charakteristik, tipini detali
bei gamini gamintoj technologini nurodym. Statybos met ilumin izoliacij btina apsaugoti kad
nesudrkt.
Priklausomai nuo stogo konstrukcij ir panaudot statybos produkt gali bti rengiami visi ia minimi ir kiti
btini, bet ia nepaminti, sluoksniai arba gali bti rengiami atskir sluoksni deriniai.
Stogo dangos rengimui naudojam statybos produkt reikalavimai
13.3
Stog dang rengimui naudojam statybos produkt atsparumas triniam aldymui turi bti ne maesnis
kaip F(RE) >150;
Stogo ploktum susikirtimo vietos turi bti sutvirtintos papildomais hidroizoliacins dangos sluoksniais;
Kokybs kontrol
13.4
laitini stog kontrol pateikta lentelje.

laitini stog rengimo kontrol
E
VEIKSMAS
il.
Nr
1
.
2
.
3
.
4
.
5
.
6
.
7
.
8
.
ETAPAS
TP
A
*
Gar izoliuojanio sluoksnio rengimas

-paslpt darb akto suraymas
ilum izoliuojanio sluoksnio rengimas
Vj izoliuojanio sluoksnio rengimas
Antikondensacinio sluoksnio rengimas
Hidroizoliuojanio sluoksnio rengimas
laitinio stogo dangos pakloto rengimas
laitinio stogo dangos rengimas
Vandens nuleidimo nuo laitini stog
rengimas
Objektas:
K
*
S
V
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
D
*
P
S
P
S
P
S
P
S
P
S
P
S
P
S
Kaip
kontroliuoja

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
40
67
Laida
0
PSL. NR.
A* - atsako, K* - kontroliuoja, D* - dalyvauja.
13.5
Statybos etapo primimas
rengus stog SV patikrina atliktus darbus, surao atitinkam akt, arba tikrinimo rezultatus rao statybos
darb urnale.
Ubaigtus darbus perduodant statytojui pateikiami tokie dokumentai:
Darbo briniai;
Statybos darb urnalas;
Paslpt darb aktai;
Laboratorini tyrim aktai;
Panaudot mediag ir gamini pasai;
Apiros ir bandym aktai
14
LANG, DUR IR J KONSTRUKCIJ MONTAVIMAS
14.1
Lango angos paruoimas montavimui
14.1.1
Reikalavimai montainio tarpo paviri paruoimui
Iorini ir vidini angokrai briaunose bei paviriuose negali bti daugiau kaip 5 mm aukio (gylio)
imuim, tutum, skiedinio sna ir kitoki paeidim. Defektins vietos turi bti uglaistytos vandeniui
atspariais miiniais. Sienos angos tutumos (pavyzdiui, ertms plyt mro apdarinio ir pagrindinio
sluoksni sandroje, perdang ir mro sandros vietose, taip pat tutumos,) turi bti upildytos intarpais i
kietos iltinamos mediagos.
Tepalais utertus pavirius btina nuriebalinti. Purios, byranios paviri dalys turi bti sutvirtintos
(apdorotos riikliais ar specialiomis plvelmis).
Prie naudojant izoliacines mediagas, montainiuose tarpuose nuo lang ang ir konstrukcij paviri
turi bti nuvalytos dulks ir purvas, o iem sniegas, ledas, erknas, paviri reikia paildyti.
14.1.2
Tvirtinant
Reikalavimai tvirtinant gaminius:

Teisingai igrti skyles, nedirbti pneumatiniais rankiais (iskyrus betone);
Montuojant rmo diubeliais reikia naudoti prailgint grt nes grimo patronu galima paeisti lango
paviri. Jei reikia, naudoti briaun apsaugos kampus i PVC;
Esant akytoms plytoms grti skiedinio sil (apatinis tvirtinimas);
Atsivelgti diubeli leistinj apkrov ir ilg;
Naudoti sistemai pritaikytus diubelius, vartus, inkarus ir t.t.;
Prapsti ar kitaip ivalyti igrtas skyles;
Priklausomai nuo statybini mediag turi bti ilaikyti diubeli gamintojo nurodyti atstumai tarp ai ir
briaun;
Vartus priverti tolygiai ir be tampos rm (naudoti vart sukimo prietaisus ir dreles su sukimosi
momento ribotuvu);
Naudoti atramini kaladli ir tvirtinimo element kombinacij;
Negalima kalti vini, taip pat ir speciali, nes negalima utikrinti kontroliuojamo j fiksavimo
14.1.3
Po tvirtinimo
tvirtinus gamin reikia:

Patikrinti ar langas teisingai statytas horizontaliai, vertikaliai ir pagal ais?
Patikrinti ar tvirtai laikosi diubeliai?
Iimti ilyginimo ir fiksavimo pleitus;
Nuvalyti siles (paalinti iukles po grimo);
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
41
67
Laida
0
PSL. NR.
Atlikti gaminio funkcionavimo kontrol.

Mediniai pleitai, naudojami langui ilyginti, nra atramins kaladls ir turi bti iimti tvirtinus lang.
Sujungim konstravimas ir izoliavimas
14.2
Sil tarp lango/dur rmo ir atitvaros konstrukcij turi bti ilta ir gars izoliuojanti, taip kad ie
parametrai nebt blogesni u atitinkamus lango profilio parametrus. Sil taip pat turi bti hermetika, kad
patalp ir atitvaros konstrukcijas nesiskverbt vanduo ir dujos. Taip pat silei suteikiama kokybs garantija
turi bti ne trumpesn nei sumontuotam langui suteikiama kokybs garantija ir ne maiau nei 10 met.
Eksploatacinis ilgaamikumas turi bti ne maesnis nei lango eksploatacinis ilgaamikumas arba ne
maiau kaip 25 metai.
14.3
prastiniai poveikiai ir pagrindiniai reikalavimai silei:
14.3.1
Hermetikumas
Sil turi bti tiek hermetika, kad j nepatekt vanduo, garai, drgm. Pateks vanduo turi lengvai
pasialinti i sils per manomai trumpesn laik. Tik sausa sil atitiks reikalavimams ir nustatytiems
fizikiniams parametrams, bus ilgaam, vanduo negadins aplinkini konstrukcij. Sil taip pat turi utikrinti,
kad krituli drgm nepateks patalp ar konstrukcijas.
14.3.2
ilumos izoliacija
Sils ilumos izoliacins savybs turi bti kuo artimesns sienos ilumos izoliacinms savybms, bei
neturi bti prastesns nei lango rmo ilumos izoliacinms savybms. Parenkant ir rengiant ilumos
izoliacij btina atidiai inagrinti galim nepageidaujam ilumos tilt susidarym ir j ivengti arba kaip
galima labiau sumainti j neigiam tak. Btina vertinti rasos tako susidarym ir izoliacij parinkti/rengti
taip, kad galimai susidariusi drgm kaip galima maiau takot izoliacines savybes, paviri rasojim.
14.3.3
Garo izoliacija
Sils garso izoliacija turi bti ne blogesni parametr nei lango rmo garso izoliacija.
14.3.4
Kenksmingi poveikiai
Be mechaninio poveikio dl konstrukcij judjimo silje esanias mediagas veikia ir kiti poveikiai,
priklausomai nuo sils skerspjvio vietos. Btina sitikinti, kad dl kontakt su kitomis mediagomis ar
nuolatini poveiki nepakis silms rengti naudojam mediag savybs.
14.3.5
Iorin sil
Iorin sil veikia atmosferiniai poveikiai. Iorin sils mediaga turi bti atspari vandens, vjo,
rgtaus lietaus, ultravioletini spinduli, CO2 ir kitiems toje aplinkoje veikiantiems poveikiams.
14.3.6 Vidin sil

Vidin sil veikia poveikiai priklausomai nuo patalpos pobdio ir joje vykdomos veiklos. Sils
mediaga turi bti atspari vandens gar, drgms, naudojam chemini valikli poveikiui, galimai patalpoje
isiskiriani chemikal bei esani temperatr poveikiui
14.4
Sandarinimas; Prie sandarinim
14.4.1
Sils matmenys
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
42
67
Laida
0
PSL. NR.
Patikrinti ar tinkami sils matmenys: plotis, gylis. Maiausias galimas sils plotis yra 6 mm, gylis, 6 mm.
Projektin sils deformacija yra svarbi slyga parenkant sils rengimo mediagas, kuri deformaciniai
rodikliai turi bti geresni nei projektins sils deformacijos.
14.4.2
Kontaktiniai paviriai
Patikrinti ar sukibimo paviriai tvirti i vars. Maiausias leidiamas atsparumas gniudymui bet kurios
konstrukcijos silje yra 15 MPa, atsparumas tempimui 0,26 MPa.
14.4.3
Suderinamumas
sitikinti ar sandarinimui ir apiltinimui naudojamos mediagos yra suderinamos su kitomis mediagomis

silje. Suderinamumas suprantamas kaip fizini, chemini savybi nepakitimas dl kontakto su kitomis
mediagomis. Taip pat spalvos pastovumas.
14.4.4
Svarbu
Konstrukcijos paviri aplink sil tamsjimas dl hermetiko ar i jo migruojani komponent grimosi

traktuojamas kaip nesuderinamumas.
sitikinti, kad visos sandarinimo mediagos sukibs ir iliks toki pai parametr dl kontakto su kitomis
mediagomis, panaudotais gruntais.
14.5
Sils sandara
14.5.1
Bendroji dalis
Patikrinti ar netrukdo kaladls, tvirtinimo elementai, izoliacins ar kitos mediagos. sitikinti, ar nra
kritini sandarinimo moment (hermetikas geriasi port akmen, granit, silje yra skirtingai
besipleiani mediag - mras, metalas, medis bei panai), kuriems gali bti keliami specifiniai
reikalavimai.
Perskaitykite ir sisavinkite sandarinimui ir iltinimui skirt mediag apraymus, j tinkamum iam
naudojimui. Kilus neaikumams konsultuokits su mediag tiekju.
14.5.2
Vidin sil
Vidin sil tarp lango rmo ir sienos rengiama i tokios mediagos, kuri; puikiai ir patikimai sandarina
sil, neleisdama j patekti vandeniui ir vandens garams. sil turi bti elastinga tiek, kad atlaikyt vidins
sils poslinkius ir neperduot konstrukcijas aplink j kritini apkrov. Svarbu sil rengti i tokios
mediagos, kuri leist atlikti pageidaujam apdail viduje, apdailos mediagos nereaguot su sils
sandarinimo mediaga ir tvirtai sukibt. Taip pat btina vertinti prieir, kad sandarinimo mediaga bt
atspari cheminiam poveikiui dl naudojam valikli.
14.5.3
Sils upildas- ilumos izoliacija
Sils upildas - ilumos izoliacija rengiama idant sil neperalt. Sils apiltinimo mediaga
parenkama taip, kad: sils ilumos izoliacins savybs bt geresns nei lango rmo ilumos izoliacins
savybs, atsivelgiant daugiamet vidutin temperatr neatsirast slygos ant vidini paviri susidaryti
kondensatui, bt suformuota sil sandarinimo sluoksnio rengimui. Apiltinimo mediaga turi bti arba
negerianti vandens arba efektyviai vdintis, kad vis laik ilikt sausa. Vdinimasis galimas tik laisv
vanden ar garus ileidiant lauk. Sils apiltinimo mediaga turi bti elastinga ir pakankamai tvirta, kad
atlaikyt konstrukcij poslinkius silje.
14.5.4
ETAPAS
TP
Iorin sil
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
43
67
Laida
0
PSL. NR.
Iorin sil tarp lango rmo ir sienos rengiama i tokios mediagos, kuri bt atspari atmosferiniam
poveikiui, UV spinduliams, nepraleist vandens sil - sudaryt efektyv vandens barjer. Prie naudojant
mediag iorinei silei btina sitikinti; ar i mediaga yra suderinama su aplinkinmis konstrukcijomis ir
mediagomis, efektyviai perima konstrukcij poslinkius silje - yra elastinga, neperduoda kritini tempim
sils konstrukcijas, yra atspari atmosferiniam poveikiui ir UV spinduliams, yra ilgaam.
Naudotinos mediagos silei rengti
14.6
14.6.1 Vidins sil

-
14.6.2
Akrilins mastikos. Jos puikiai sandarina, atlaiko poslinkius, pakankamus vidinei silei. Jos
puikiai kimba prie daugumos statybini konstrukcij. Nesigeria portas konstrukcijas ir
nekeiia j spalvos. Jas galima parinkti pagal spalv arba udayti, jos atsparios buitini
chemikal cheminiam poveikiui. Tinka naudoti ir puikiai suderinamos su vidine apdaila.
Silikonins mastikos. Puikiai sandarina, puikiai kimba prie daugumos statybini konstrukcij.
Parenkamos pagal spalv. Atsparios buitiniams chemikalams. . Tinka naudoti ir puikiai
suderinamos su vidine apdaila. Silikonins mastikos gali gertis portas konstrukcijas ir
keisti j spalv, silikonini mastik negalima udayti. Jos gali bti paveiktos kai kuri
chemikal.
Besipleianti juosta. Puikiai upildo sil. Daniausiai reikalinga papildoma apdaila.
Folija su butilu. Puikiai kimba prie vis statybini konstrukcij. Puikiai sandarina. Priima
dideles deformacijas. Yra puiki garo izoliacija. Yra ilgaam. Lengvai paeidiama.
Reikalinga papildoma apdaila.
Gar izoliuojanios klijuojamos juostos. Puikiai sandarina. Puikiai kimba atitinkamai pagal
klijavimo bd. Puikiai sandarina. Priima dideles deformacijas. Lengvai paeidiama.
Reikalinga papildoma apdaila.
ilumos izoliacija
-
14.6.3
Iorin sil
-
14.7
Poliuretano putos. Jos puikai upildo sil, negeria vandens, geros ilumos izoliacins
savybs. Ileidia gar. Jautri UV spinduli, ozono, chemini jungini poveikiui. Maas
atsparumas deformacijoms.
Mineralin vata. Puikiai upildo vis sil, neyra dl deformacij. Puikios ilumos izoliacins
savybs. Puikios garso izoliacins savybs. Gali gerti vanden. Gali sussti.
Poliuretatin mastika. Puikiai kimba prie vis statybini konstrukcij, puikiai sandarina, ilieka
elastinga. Atspari UV spinduli, atmosferiniam poveikiui. Galima udayti. Greitai utepama.
Nereikia papildomos apdailos.
Besipleianti juosta. Puikiai sandarina, prisitaiko pagal sils form. Izoliuoja vanden ir vj.
Daniausiai reikia papildomai udengti arba apdailinti.
Profiliai pagal lango konstrukcij. Priklausomai nuo lango montavimo bd ir vietos iorin
sil apsaugai nuo vandens, drgms ir vjo galima udengti pagal lango rm tiekiamais
profiliais.
Klijuojamos tiksotropikos juostos. Puikiai sandarina, gerai prikimba, priima dideles
deformacijas, yra ilgaams. Lengvai paeidiamos, reikia papildomos apdailos
Minimals reikalavimai sils rengimo mediagoms pagal paskirt
Siekiant kokybiko, patikimo ir ilgaamio sils rengimo btina parinkti tam tinkamas mediagas. Jos
parenkamos pagal minimaliu reikalavimus pagal tenkanius silei poveikius
Parametrai Pagal STR 2.05,01:2005 Pastat atitvar ilumin technika
Garo izoliacijai
Vandens gar varos faktorius > 10000
Temperatroms
Iorinei silei - 35oC - + 90oC
ilumos izoliacijai
ilumos izoliacija ne maesn nei montuojamo lango profilio ilumos izoliacija, ir ne maesn nei
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
44
67
Laida
0
PSL. NR.
ds < 0,05 W/(m*K)

Vandens geriamumas maiau nei 10%
Pralaidumas vandens garams 7,80*10-6 kg/(m2s)
Mastikoms elastingumas
Vidinei silei naudojamos ne maiau -20% - +25%
Iorinei silei naudojamos ne maiau -50% - +100%
Atsparumas vandens pralaidumui
600 Mpa
Priekibos jga
Izoliacinms juostoms ne maiau nei 0,26 MPa
Mastikoms ne maiau nei 0,40 Mpa
Silei
Garso izoliacija Rw > 35 dB
14.8
Sils rengimo bdai
14.8.1 Pasiruoimas
Bendrai reikalavimus keliamus sils paruoimui galima nusakyti keliais odiais - visi sandarinamieji
paviriai turi bti vars ir tvirti.
- Sandarinimo paviriai turi bti tvirti ir vars. Paalinkite nuo j visas dulkes, nevarumus,
trupanias daleles. Jeigu dl koki nors prieasi paviriai yra silpni, trupa, btina juos
sutvirtinti, jei reikia suremontuoti.
- Jeigu ant paviri yra alyv, derv ir kitoki mediag, jas nuvalykite. Valykite 2
skudurliais - i pradi drgnu suvilgytu tirpikliuose/valikliuose, o po to i karto sausu, kad
valoma mediaga nepasilikt ant paviriaus. Geriausiai naudoti viesios spalvos
skudurlius, kad bt paprasta stebti ar pavirius jau varus.
- Jeigu ant sils konstrukcij buvo chemini mediag skirt apsaugai, konservavimui ar
pan., kaip antai lango rmai sutepti apsauginmis alyvomis, atlikite hermetiko sukibimo su
tokiais paviriais bandym.
- Pasirpinkite, kad hermetikas kibt tik prie 2 sandarinam paviri, t.y. prie lango rmo ir
prie sienos ir jokiu bdu nekibt prie tvirt mediag sils viduje, nes tokiu atveju
konstrukcijoms judant hermetikas trkins. Sils viduje btina rengti barjer, neleidiant
hermetikui kibti prie tvirt konstrukcij. Galima naudoti polietilenines juostas, isipleianias
juostas plveles ir pan.
- Suformuokite tinkam geometrini matmen sil. Hermetiko gylis pateiktas mediagos
duomen lape - daniausiai kiek daugiau nei 1/2 sils ploio. Suformavimui galima naudoti
tas paias juostas kaip ir sukibimo barjerui rengti.
- Jeigu reikia pagal naudojamos mastikos naudojimo instrukcij sandarinamus pavirius
gruntuokite tinkamu gruntu. Gruntui leiskite diti ne maiau nei 12 24 val. Nepanaudojus
grunto, jeigu to reikalaujama, mediag tiekjas dl netinkamo sukibimo ir defekt
atsakomybs neprisiima.
14.8.2
Ventiliacija
-
14.8.3
Hermetikas yra vandeniui nelaidus. Tiksotropiko hermetiko vandens/vandens gar

pralaidumas labai priklauso nuo hermetiko sluoksnio storio, kuris danai priklauso nuo sils
geometrini matmen. Lietaus, vjo barjerams rengti naudojant hermetikus btina rengti
ventiliacines angas silje susikaupusiam vandeniui pasialinti.
Bendru atveju hermetiko sluoksnio storis paprastai yra per didelis kad vandens garai galt
efektyviai pasialinti.
Ventiliacins angos rengiamos kampuose, sujungimuose, ukirtimuose ir panaiose
vietose taiau ne reiau kaip 1,5 m atstumu viena nuo kitos.
Ventiliacinms angoms rengti galima naudoti tam skirtas dtines detales, arba
paprasiausi vamzdel, nukreipt dideliu kampu emyn, kad kaip galima maiau vandens
paklit j lietaus metu.
Hermetiko utepimas
Suformavus ir paruous sil tepamas hermetikas. Paprastai hermetikas tepamas
statybiniu virktu j lyginant mentele.
Objektas:
-
ETAPAS
TP

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
45
67
Laida
0
PSL. NR.
14.8.4
Hermetizuojani juost rengimas

-
14.8.5
ETAPAS
TP
Hermetizuojanios juostos gali bti klijuojamos tik prie tvirt ir vari paviri.
Jeigu ant paviri yra alyv, derv ir kitoki mediag, jas nuvalykite. Valykite 2
Jeigu ant sils konstrukcij buvo chemini mediag skirt apsaugai, konservavimui ar
pan., kaip antai lango rmai sutepti apsauginmis alyvomis, atlikite juostos sukibimo su
tokiais paviriais bandym.
Juosta klijuojama dalimis paalinus apsaugin plvel nuo klijuojamos dalies arba klijuojam dal
itepus klijais.
Prie konstrukcij silje juosta prispaudiama, o po to voluojama guminiu voleliu stipriai
prispaudiant. Voluoti striai juostos klijavimo krypiai, kad pasialint oro burbulai.
Sujungimus kampuose ir panaiose vietose reikia rengti kruopiai, kad nelikt nesandari
tarp. Juostas tarpusavyje sujunkite kaip nurodyta gamintojo apraymuose. Bendri
reikalavimai sujungimams, kad jie bt sandars, tvirti ir patikimi.
Jeigu naudojate hermetizuojanias juostas sandarinimui iorje, sitikinkite ar jos yra
pralaidios garams. Prieingu atveju pasirpinkite rengti vdinimo angas, kad silje
susikaups vanduo galt nekliudomai pasialinti.
Besipleiani juost rengimas

-
14.9
Hermetik tepti galima esant ne emesnei nei +50C. vertinkite oro slygas tepimo metu. Kai
temperatra yra artima arba emesn nei vandens ualimo temperatra, ant paviri
susidaro nematomas ledo sluoksnis - tokiomis slygomis sukibimas su konstrukcijomis
nemanomas.
Tepant virktas turi bti ne traukiamas iilgai sils, utepto hermetiko atvilgiu, o
stumiamas link dar nesandarintos sils dalies. Taip hermetikas bus patikimai virktas
sil ir neliks oro burbul.
Hermetikas turi bti tepamas su pridedama jga, sudarant neym spaudim, kad sil jis
bt virktas pilnai ir patikimai prikibt prie sandarinam konstrukcij.
Utept hermetik btina ilyginti perbraukiant mentele, kad jis patikimai prisispaust prie
vis sandarinam konstrukcij paviri. Net ir esant geriausioms slygoms tepimui
hermetikas tik uteptas prie konstrukcij prikibs ne didesniu nei 50% plotu, o j lyginant
mentele, paspaudus bus istumti oro burbulai ir hermetikas patikimai prikibs daug didesniu
plotu.
Lyginti hermetik patogiausia muiluotame vandenyje imirkyta medine mentele, parinkta
pagal sils plot. Tik ilyginus hermetik mentele, galima sil apipurkti vandeniu ir
hermetik lyginti iki pageidaujamo estetinio vaizdo.
Lyginant hermetik mentele dalis jo pateks ant konstrukcij paviri nepageidaujamose
vietose. Prikibus hermetik galima nuvalyti tik mechanikai, taiau tai padaryti yra labai
sudtinga. Norint isaugoti konstrukcijas nuo nepageidaujamo perteklinio hermetiko
prikibimo, udenkite kratus daytojo juosta. Juost reikia nuimti keli valand laikotarpyje
po hermetiko utepimo.
Hermetizuojanios juostos gali bti klijuojamos tik prie tvirt ir vari paviri.
Jeigu ant paviri yra alyv, derv ir kitoki mediag, jas nuvalykite. Valykite 2
Juost klijuokite dalimis paalindami apsaugin juostel.
Naudokite tik sils plot atitinkanias juostas, kaip nurodyta juostos aprayme.
Juost sujungimuose, kampuose juostos turi bti nupjaunamos staiu kampu ir tvarkingai
sujungiamos.
ilumos izoliacijos rengimas
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
46
67
Laida
0
PSL. NR.
14.9.1
Poliuretano putos
-
Prie naudojim putos turi bti laikomos patalpoje, kad bt kambario temperatros. Prie
virktim flakon gerai suplakti.
Naudojant vienkomponentes montaines putas jas virkti ant sudrkint paviri.
Vienkomponents putos kietja dl reakcijos su aplinkos drgme, todl sudrkinus
pavirius putos geriau prikibs, sukietjusios bus geresns struktros.
Pasirpinkite zon ant kuri gali nepageidaujamai patekti purkiam put tokias zonas
geriausia udengti, nes patekus ant j put nuvalyti pavirius bus gana sudtinga.
14.9.2 Mineralin vata

-
14.10
Parenkant vat ilumos izoliacijos rengimui btina atsivelgti ilumos keliamus reikalavimus dl
vandens absorbcijos bei gar
Sil vata turi bti upildoma pilnai, atsivelgiant vatos gamintojo rekomendacijas dl vatos
suspaudimo laipsnio. Jeigu vata bus per daug suspausta arba per laisva, nuo to ilumins
varos savybs ymiai pablogs
Vata silje turi bti fiksuojama, kad nesusmukt.
Sil upildant vata reikia atsivelgti, kad sil nuolat deformuosis ir vata turi deformuotis
taip, kad sil nuolat bt upildyta ir joje neatsirast tui ertmi.
Darb primimas
Priimant sandarinimo darbus tikrinamas hermetiko prikibimas prie sils konstrukcij. Tikrinama
atpliant. Tam ipjaunamas hermetiko galas apie 10 cm ilgio, atpjaunant hermetik nuo sils paviri.
Hermetikas tempiamas vertikaliai silei. Jeigu hermetiko sukibimas su paviriais tinkamas hermetikas plyta
pats. jeigu hermetikas atpliamas nuo sils paviri hermetiniams netinkamas. Po skming bandym
hermetiko sluoksnis atnaujinamas.
Lipni juost, izoliacini juost sukibimas. Tikrinamas kaip aprayta aukiau. Tinkamas sukibimas kai
juosta atpliama dl klij sluoksnio plyimo. Tokiu atveju klij sluoksnis pasilieka ant konstrukcij paviri
silje. Jeigu izoliacin juosta atpliama su klij sluoksniu sandarinimas netinkamas. Po skming
bandym izoliacin juosta atnaujinama uklijuojant nauj juostos sluoksn bandymo vietoje .
14.11
Gamini specifiniai sujungimai
14.11.1 Palangs, slenksiai

- Palangms ir slenksiams rengiam sili reikalavimai yra tokie patys kaip ir prastini sili
reikalavimai sil turi bti hermetika, sausa, ilum ir gars izoliuojanti, ilgaam.
- Pagal iuos parametrus parenkama sils rengimo technologija, mediag kompozicija.
14.11.2 Tvirtinimas
- Tiek vidin tiek ir iorin palangs turi bti tvirtinamos tik ant tvirto pagrindo. Jeigu pagal
sienos ar slenksio konstrukcij nenumatyta tvirtos atramos palangms, j btina rengti i
gniudymui atspari mediag, kurios koncentruotas apkrovas tolygiai paskirstyt
laikanij konstrukcij.
- Slenkstis turi remtis tvirt pagrind taip, kad atlaikyt visa projektines apkrovas pagal
patalpos panaudojim.
- Iorin palang tvirtinama taip, kad bt sudarytas kuo didesnis lietaus barjeras,
atsivelgiant vjo turbulencij sukeliamas sroves ir galimas vandens patekimo kryptis.
- Sil tarp lango/dur rmo po palangmis turi atitikti reikalavimus keliamus silms
esanioms aplink lang.
- Palang mechanikai tvirtinama prie lango rmo ir atitvaros taip, kad tvirtinimas utikrint,
kad palang nebus paeista ar atplta dl stipraus vjo.
14.12
ETAPAS
TP
Sandarinimas
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
47
67
Laida
0
PSL. NR.
14.12.1 Vidin palang

Pagrindinis reikalavimas montuojant vidin palang yra garo izoliacijos rengimas. Garo izoliacij btina
rengti taip, kad patalpos garai negalt prasiskverbti sil ir kondensuotis joje.
- Garo izoliacij renkite vadovaudamiesi nurodymais pateiktais sili rengimo apraymuose aukiau, o
taip pat vadovaudamiesi mediag tiekjo nurodymais.
- Garo izoliacijai naudokite mediagas kaip ir rengiant sil visu perimetru.
- Galimai kondensavsis vanduo teks emys ir rinksis palangs ir lango rmo sujungime.
Pasirpinkite io sujungimo hermetikumu. Naudokite mediagas sulaikanias vanden, garus,
elastingas, atsparias poveikiams pagal veikl patalpoje kaip tai aprayta aukiau apie vidins
sils rengim.
-
14.12.2 ilumos izoliacija

-
Paprastai apatinje lango rmo dalyje, montuojant palanges yra daug laisvos vietos.
Siekiant rengti kaip galima labiau ilum izoliuojani sil, tikslinga sil konstruoti taip, kad
ilumos izoliacija upildyt kuo didesn plot.
Btina utikinti hermetikum, kad ilumos izoliacija bt gerai apsaugota nuo besiskverbiani
gar ir kondensato.
Kondensavusis drgm renkasi apaioje, todl lango apatinje dalyje ir po palangmis
rengiamai ilumos izoliacijai, bei sils hermetikumui keliami aukiausi reikalavimai.
ilumos izoliacija rengiama pagal aukiau pateiktus apraymus bendrajai ilumos izoliacijai
aplink lang.
Iorin palang gali veikti ribini dydi poveikiai aukta arba ema temperatra,
mechanins apkrovos, danas ualimas atalimas, didelis vandens kiekis ilgai lyjant,
tirpstant sniegui, pltimasis ir plimas dl galimai atsiradusio ledo ir pan. Pasirpinkite, kad
ilumos izoliacijos sluoksnis nenukentt dl i veiksni. Sil konstruokite taip, kad
pavojingi veiksniai bt atskirti nuo ilumos izoliacijos bent 1 papildomu sluoksniu
kompensacins mediagos, padidinto oro tarp ar pan.
14.12.3 ilumos izoliacija

- Iorin sil turi bti tinkamai hermetizuota, kad j nepatekt lietaus ar tirpstanio sniego
vanduo. Lietaus vanduo gausiai renkasi apatinje lango dalyje, todl iorins sils prie
palangs hermetikumui reikia skirti ypating dmes.
- Dl labai skirting temperatrinio pltimosi koeficient hermetinimui naudokite labai
elastingas mediagas, ypa kai lango ir palangs matmenys virija 1,5 metro.
- Hermetizavimui naudojant hermetik jis tepamas visu perimetru aplink palang, kad ant
palangs pateks vanduo nepatekt sil.
- Naudokite hermetik, kurio elastingumas ne maiau -50% - +100%. Dl intensyvaus
atmosferinio poveikio hermetikas turi bti labai atsparus UV spinduliams, temperatroms
nuo -35oC iki + 90oC, rgiam lietui.
- Jeigu pagal hermetiko gamintojo reikalavimus kontaktiniai paviriai turi bti gruntuojami
grunt parikite pagal kontaktin paviri, nes silse apie palanges konstrukcijos yra i
skirting mediag ir gruntavimas joms turi bti parenkamas atskirai. Kitokiu atveju btina
naudoti hermetik, kuris prie sandarinam paviri kimba be grunto.
- Naudojant hermetizuojanias juostas btina pasirpinti j sukibimu su konstrukcij kratais,
kad dl mechanini bei agresyvi poveiki juosta neatsiklijuot. Juosta prie konstrukcij turi
bti priklijuota visu perimetru, kad vanduo negalt patekti sil.
- Naudojant metalinius profilius palangms ir kitiems udengimams btina pasirpinti, kad jie
nepaeist hermetizuojani juost. Reikia pasirpinti tvirtinimo element, atri kamp ir
pavojing sujungim apsauga. Metaliniai profiliai dl temperatrinio pltimosi nuolat juda,
todl kyla didesnis pavojus, kad hermetizuojanti juosta bus paeista.
- Btina rengti vdinimosi angas, kad galimai silje susikaups vanduo ar garas galt
netrukdomai pasialinti.
- Hermetinimui naudojant besipleianias juostas btina pasirpinti j pritaikymu pagal
sandarinam sil.
- Hermetizuojani juost renkite visu perimetru. Kampuose ir kituose sujungimuose juostos
nelenkite nupjaukite staiu kampu ir kruopiai sudurkite, kad vandens izoliacija bt
patikima.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
48
67
Laida
0
PSL. NR.
Kur negalima utikrinti patikimos izoliacijos dl juostos matmen, sujungim, sils

konfigracijos naudokite papildomai kitas sandarinimo mediagas, kad sandarinimas bt
patikimas
Lang montavimo kokybs kontrol ir perdavimas naudojimui
14.13
14.13.1 Sumontuot gamini patikrinimas

-
Montavimo vietoje reikia patikrini ias vietas:

Sumontuotas gaminys turi atlikinti visas numatytas funkcijas (atidarymas, atvertimas,
mikrovdinimo padtys jeigu tokios yra numatytos). Varstomas gaminys turi funkcionuoti be
klii.
Lang sujungimas su vidinmis ir iorinmis sienomis tikrinimas vizualiai. Visi sujungimai
neturi bti pralaids vandeniui, neturi bti plyi tarp lango ir sien.
Tikrinama 400 600 mm atstumu prie gero apvietimo
Turi bti btinai patikrinta lango padtis sienoje (horizontal ir vertikal). Patikrinime naudojama
gulsiukas ir rulet.
Negali bti sulenkta ar kitaip deformuoti gaminio rmas, varios.
Montuojama vidin palang turi bti su nuolydi kambar ~ 2. Sujungimas su langu turi bti
usandarintas akrilo pagrindu hermetiku.
14.13.2 Darbo vietos sutvarkymas

-
Baigus montavimo darbus, darbo vieta sutvarkoma, susidariusios statybins atliekos surenkamos
specialius maius ir iveamos.
Nuo sumontuot lang stikl nuimamos etikei bei tarpini liekanos velniomis valymo priemonmis.
15
DURYS
15.1
Bendroji dalis
Visos durys turi bti gamyklinio ibaigtumo ir sertifikuotos Lietuvoje.
Gamintojas atsakingas u gamini kokyb ir nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus.
Visos durys turi bti atsparios atmosferiniams poveikiams.
Durys turi bti tiekiamos su vyriais varioje, spyna, pritraukjais, dur atramomis ( atmujais ) ir pilnai
paruotos montavimui.
Durys turi tiksliai atitikti stakt ir sandarinimo tarpin, utikrinamas sandarumas j udarymu.
rengtuose gaminiuose neturi bti lenkim, nelygum.
Varstant duris j varios turi lengvai atsidaryti, usidaryti ir ilaikyti pusiausvyr bet kurioje padtyje.
Gaminiai turi bti patikimai tvirtinti. Plyiai tarp stakt ir sien turi gerai uhermetizuoti specialiu gipso
pagrindu sandarinimo miiniu, mineraline vata arba nedegiais sandarintojais.
15.2
15.2.1
Ang paruoimas montavimui
Reikalavimai montainio tarpo paviri paruoimui

Iorini ir vidini angokrai briaunose bei paviriuose negali bti daugiau kaip 5 mm aukio (gylio)
imuim, tutum, skiedinio sna ir kitoki paeidim. Defektins vietos turi bti uglaistytos
vandeniui atspariais miiniais.
Tepalais utertus pavirius btina nuriebalinti.
Prie naudojant izoliacines mediagas, montainiuose tarpuose nuo dur ang ir konstrukcij paviri
turi bti nuvalytos dulks ir purvas, o iem sniegas, ledas, erknas, paviri reikia paildyti.
15.2.2
Gamini tvirtinimas
Reikalavimai tvirtinant gaminius:
Teisingai igrti skyles, nedirbti pneumatiniais rankiais (iskyrus betone);
Montuojant rmo diubeliais reikia naudoti prailgint grt nes grimo patronu galima paeisti dur
paviri. Jei reikia, naudoti briaun apsaugos kampus i PVC;
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
49
67
Laida
0
PSL. NR.
Esant akytoms plytoms grti skiedinio sil (apatinis tvirtinimas);

Atsivelgti diubeli leistinj apkrov ir ilg;
Naudoti sistemai pritaikytus diubelius, vartus, inkarus ir t.t.;
Prapsti ar kitaip ivalyti igrtas skyles;
Priklausomai nuo statybini mediag turi bti ilaikyti diubeli gamintojo nurodyti atstumai tarp ai ir
briaun;
Vartus priverti tolygiai ir be tampos rm (naudoti vart sukimo prietaisus ir dreles su sukimosi
momento ribotuvu);
Naudoti atramini kaladli ir tvirtinimo element kombinacij;
Negalima kalti vini, taip pat ir speciali, nes negalima utikrinti kontroliuojamo j fiksavimo
Po tvirtinimo
15.2.3
tvirtinus gamin reikia:

Patikrinti ar durys teisingai statytas horizontaliai, vertikaliai ir pagal ais?
Patikrinti ar tvirtai laikosi diubeliai?
Iimti ilyginimo ir fiksavimo pleitus;
Nuvalyti siles (paalinti iukles po grimo);
Atlikti gaminio funkcionavimo kontrol.
Evakuacini ijim dur uraktai
15.3
Visais atvejais evakavimo(si) keli i Pastato iorins evakuacins durys numatytos su uraktais arba
udarymo mechanizmais, atidaromais i vidaus. Evakuacini ijim dur spynos rengtos ne aukiau kaip
1000 mm nuo grind, o rankenos ne aukiau kaip 1100 mm.
Evakuacini ijim dur uraktai parenkami vadovaujantis LST EN 179 ir LST EN 1125 serijos
standart reikalavimais. Evakuacini ijim dur, pro kurias evakuojasi 15 ir daugiau moni, evakuaciniai
uraktai parenkami pagal LST EN 179 serijos standarto reikalavimus, atitinkamai dur, pro kurias
evakuojasi 100 ir daugiau moni, pagal LST EN 1125 standarto serijos reikalavimus. Visais atvejais
evakavimo(si) keli i pastat iorins evakuacins durys privalo turti uraktus arba udarymo
mechanizmus, atidaromus i vidaus.
Dur montavimo kokybs kontrol ir perdavimas naudojimui
15.4
Nuokrypos pavadinimas
Dur blok nuokrypos nuo vertikals
Apvad nuokrypos nuo vertikals
Gamini persikreipimas (kreivumas) bet kuria kryptimi
Horizontali element nesutapimas
Leistina nuokrypa, mm
3
3
2
1
Sumontuot gamini patikrinimas
15.4.1
Montavimo vietoje reikia patikrini ias vietas:

Sumontuotas gaminys turi atlikinti visas numatytas funkcijas. Varstomas gaminys turi:
funkcionuoti be klii.
dur sujungimas su vidinmis ir iorinmis sienomis tikrinimas vizualiai.
Visi sujungimai neturi bti pralaids vandeniui, neturi bti plyi tarp dur ir sien.
Tikrinama 400 600 mm atstumu prie gero apvietimo
Turi bti btinai patikrinta dur padtis sienoje (horizontal ir vertikal).
Negali bti sulenkta ar kitaip deformuoti gaminio rmas, varios.
Darb pridavimas usakovui
15.4.2
ETAPAS
TP
Ubaigus dur montavimo darbus priduodant usakovui, pateikiami tokie dokumentai:

darbo briniai (jei reikia);
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
50
67
Laida
0
PSL. NR.
16
statybos darb urnalas (jei reikia);

paslpt darb aktai (jei reikia);
laboratorini tyrim aktai (jei reikia);
panaudot mediag ir gamini atitikties dokumentai;
darb perdavimo-primimo aktas;
eksploatavimo ir prieiros instrukcija
METALO GAMINIAI
16.1
Bendroji dalis
is skyrius apima nurodymus apie visus metalo gaminius ir elementus bei j vykdym
Visi metalo gaminiai turi bti pagaminti i cinkuoto ininierinio plieno. Tose vietose, kurias gali paveikti
korozija, naudoti nerdijanio plieno mediagas (AISI 316).
Visi objekte atliekami sujungimai veriami vartais arba kniedijami. Lenkimo vietose vamzdelis
sulenkiamas iki reikiamo kampo jo nedeformuojant.
16.2
Daymas
Antikorozin metalini paviri danga turi bti ilgaam, atspari drgmei, klimatiniams, cheminiams bei
mechaniniams poveikiams, turi bti itisin, kurioje neturi bti trkim, psleli, nutekjim. Danga turi bti
gerai sukibusi su pagrindu.
Turi bti laikomasi tokio paviriaus paruoimo ir daymo nuoseklumo, kur numato standartas LST EN
ISO 12944 C4 korozijos kategorijai:
- nuriebinimas;
- valymas ratasrove su paruoimo klas Sa 2 pagal standart LST EN ISO 12944 4:2001;
- tik k gamykloje nuvalytas pavirius turi bti padengtas dvikomponentini epoksidini da grunto
sluoksniu, kurio minimalus storis 80 m;
- nugruntuotieji paviriai gamykloje turi bti padengti dviem apdailos sluoksniais, suderintais su kitomis
dangomis; minimalus i sluoksni storis 200 m;
- bendras maiausias vis sluoksni storis turi bti ne maesnis nei 280 m;
- spalva turi bti tokia pat kaip vis esam gamini.
Dayti reikia aukto slgio purktuvais. Teptuku gali bti taisomos tik atskiros vietos. Dayti teptuku
reikia taip, kad dengiamajame sluoksnyje nesimatyt teptuko ymi.
Statybos metu paeistos vietos turi bti nuvalomos, gruntuojamos ir perdaomos. Tam gamini
gamintojas turi pateikti reikiam kiek atitinkam da (ne maiau kaip po 5% vis tip da).
Kai gaminiai jungiamos aiktelje virinim pdsakai ir apgadintos da vietos turi bti gerai
nulifuojamos ir i karto gruntuojamos.
Plieno elementai ir gaminiai, kurie bus udengiami ir kuri negals pasiekti daymo rangovas, prie jas
udengiant turi bti nudaomos antikoroziniais daais.
prastiniai ir savisriegiai vartai, naudojami jungtyse turi bti kartai cinkuoti arba padaryti i nerdijanio
plieno.
16.3
Galvanizavimas
Gamykloje gamini elementai skirti kartam galvanizavimui cinku, turi bti paruoiami pagal LST EN
ISO 12944-5:2001 reikalavimus:
elementai turi bti be rdi, t.y. esant reikalui nuvalomi mechanikai;
nusdinti paviri sdinimo vonioje.

Maiausias galvanizavimo cinku dangos sluoksnio storis turi bti 80 m.
16.4
ETAPAS
TP
Kokybs kontrol
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
51
67
Laida
0
PSL. NR.
Rangovas privalo nurodyti mediag kilm ir privalo pateikti sertifikat, patvirtinant atlikt darb kokyb.
Visas plienas turi bti naujas, nenaudotas ir neturintis joki broko poymi, toki kaip takin korozija,
apdegos, rdys, paeidimai ar kiti defektai.
16.5
Surinkimas ir pastatymas
Gaminiai turi bti pagamintos taip, kad juos bt galima lengvai surinkti bei sumontuoti.
Montuojamosios jungtys turi bti atliktos pagal brinius. Visoms laikaniosioms jungtims turi bti
naudojami tik stiprieji (tempiamieji) vartai.
17
PASTAT VIDAUS IR IORS APSAUGOS NUO TRIUKMO DARBAI
17.1
Bendroji dalis
Vykdant nauj pastat statybos darbus btina utikrinti statybos techniniame reglamente STR
2.01.07:2003 pateikt apsaugos nuo triukmo rodikli reikalavimus.
Apsaugos nuo triukmo kokyb yra nustatoma pastato atitvarini konstrukcij garso izoliavimo
rodikliais, kuri ribins verts apibria garso klases pagal STR 2.01.07:2003. Gyvenamj pastat
privalom garso klasi reikalavimus nustato STR 2.02.01:2004. Garso klas - tai supaprastinta pastat
apsaugos nuo triukmo kokybs sistemos iraika.
Pastat apsaugos nuo triukmo kokyb yra suskirstyta penki (A, B, C, D ir E) garso klasi
(akustinio komforto) sistem pagal kuri:
A garso klas - ypa gero akustinio komforto slyg klas;
B garso klas - pagerinto akustinio komforto slyg klas;
C garso klas - priimtino akustinio komforto slyg klas;
D garso klas - nepakankamo akustinio komforto slyg klas;
E garso klas - ribinio akustinio komforto slyg klas.
Pastato atitvarins konstrukcijos ir j elementai turi gerai izoliuoti triukm sklindant i gretim
pastato patalp, taip pat ir i pastato iors aplinkos. Papildomai laiptinse, koridoriuose ir kitose
bendrojo naudojimo patalpose gali bti taikoma gars sugeriani mediag apdaila, mainanti
perteklinio aidjimo triukm.
Pastato perdang konstrukcijos turi gerai izoliuoti ne tik ore sklindant, bet ir smgio triukm.
Pastato sien ir pertvar gebjimas izoliuoti ore sklindant triukm nustatomas ore sklindanio garso
izoliavimo rodikliu R 'w , dB arba standartizuotojo lygi skirtumo rodikliu DnT,w, dB. Gebjimas izoliuoti
smgio gars nustatomas svertiniu normuotoju smgio garso slgio lygiu Z< n,w, dB. Bendrojo naudojimo
patalp perteklinis triukmo aidjimas ribojamas aidjimo trukms laiku T^o, sekundmis.
Vertinant konstrukcijos ore sklindanio garso izoliavim kuo io rodiklio reikm didesn, tuo
izoliavimas geresnis; smgio garsui atvirkiai - izoliavimas tuo geresnis, kuo rodiklis In,w maesnis.
Pagal ias statybos taisykles atliekamiems darbams kontroliuoti mons vadovo skiriamas STR
1.02.06:2012 nustatyta tvarka atestuotas statybos vadovas.
Prie pradedant naudoti naujas mediagas ir konstrukcijas bei taikant naujas technologijas, isamiai
neapraytas projektinje dokumentacijoje, btina patikrinti, kad j akustins savybs atitinka statybos
reglamente nurodytiems reikalavimams
17.2
Gyvenamj pastat pertvaros ir j elementai

Pastato atitvarinms konstrukcijoms turi bti naudojamos tik tokios mediagos ir gaminiai, kuri
atitikties dokumentuose yra pateikti akustini (laboratorini arba natrini garso izoliavimo rodikli)
charakteristik verts. Ikilus abejoni dl garso izoliavimo kokybs atitikties, ie rodikliai turi bti
tikrinami papildomai.
Vykdant pastato statyb atsivelgiant apsaugos nuo triukmo reikalavimus, reikia inoti:
Vienasluoksns pertvaros tarp but gerai sulaiko gars, kai yra pastatytos i didelio tankio vienalyi
mediag, neturini itisins akytos struktros. Pertvara atitinkanti C garss klass ribines izoliavimo
rodiklio vertes (daugiau kaip 55 decibel), turi bti pakankamai sunki, pvz., sumrytos pilnai upildant
siles silikatini plyt tinkuotos sienos storis turi bti ne maesnis kaip 270 mm.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
52
67
Laida
0
PSL. NR.
Pertvaros, pastatytos i akytos struktros mediag su kiaurinmis poromis, utikrina garso

izoliavim tik papildomai tinkuotos ne maiau 10 mm storio sluoksniais i tankios mediagos.
Kad sienos ir pertvaros i plyt, keramini ir lengvojo betono blok turtj deklaruojam garso
izoliavim, jas btina mryti upildant siles per vis j ilg (be tutum) ir tinkuoti i abiej pusi
nesusitraukianiu skiediniu.
Pertvarines konstrukcijas btina montuoti taip, kad j sandrose nebt ir eksploatuojant neatsirast
netgi maiausi kiaurini plyi ir skilim. Statant, atsiradusius plyius ir skilimus, btina nuvalyti ir
paalinti taikant konstrukcinius sprendinius ir utaisant juos per vis j ilg hermetikais ir kitomis
mediagomis.
Dvigub sluoksni sienos ir pertvaros paprastai turi neturti kieto ryio tarp kontro element arba
turti tik atskiruose takuose. Tarpas tarp konstrukcij sluoksni turi sudaryti ne maiau kaip 40 mm.
Dvigub sluoksni sien oro tarpas gali bti upildytas (mineralins vatos ar stiklo vatos ploktmis ir
kt).
Danai naudojamos ir lengvosios karkasins konstrukcijos, (3 pav.), kurioms montuojant btina
136
papildomai taikyti specialias slygas:
Naudoti tik projekte nurodyto ploio laikantj metalin profil ir pertvar prigludimui prie skersini sien,
grind ir lub btinai naudoti tamprius tarpiklius. Pertvaroms naudojant kelis gipso kartono ploki
sluoksnius, pirmo sluoksnio sils vieta neturi sutapti su antrojo.
Karkaso sudaryt erdv tarp gipso kartono lakt pagal projekt upildyti gars sugeriania mediaga
taip, kad tarp pertvaros sluoksni neatsirast kiet ryi.
Vertikalias ir horizontalias siles tarp lakt usandarinti sandarinimo juostomis. Negalima palikti
kiaurini technologini skyli.
Karkasinse konstrukcijose btina numatyti takin lakt tvirtinim prie karkaso, pageidautina su ne
didesniu kaip 300 mm ingsniu. Jeigu naudojami du sluoksniai i vienos karkaso puss, tai jie negali
bti suklijuoti tarpusavyje. Karkaso stov ingsn ir atstum tarp jo horizontali element pagal
akustinius reikalavimus reikia nustatyti ne maesn kaip 600 mm. Be to, j garso izoliavimo savybi
gerinimui kiekvienos pertvaros puss dangai rekomenduojama statyti po atskir karkas o esant
btinybei galima taikyti dviej arba trij sluoksni dang.
Kai projekte numatyta pagerinti betono, plyt ir kitos pertvaros ore sklindanio garso izoliavim, kaip
papildoma danga naudojamos vairios laktins mediagos: gipso kartono laktai, medio-droli ar
kietos medio-pluoto plokts, kurios prie sienos tvirtinamos ant medini (metalini) juosteli ar
takiniu tvirtinimo bdu. Oro tarp tarp sienos ir dangos tikslinga ilaikyti 40-50 mm ploio ir upildyti
gars sugeriania mediaga (akmens ar stiklo vatos ploktmis, dembliais ir kt).
17.3
Gars izoliuojani lang ir dur panaudojimo ypatumai

Daugiaauki pastat jimo but durys turi atitikti apsaugos nuo triukmo reikalavimus. Tokios
durys pagal laboratorini matavim rezultatus skirstamos penk.as garso nepralaidumo klases
(geriausiai izoliuoja laiptins triukm A klass, blogiausiai E klass durys). B garso klass pastatuose
btina naudoti ne blogesnes kaip B klass duris.
Montuojant jimo duris, reikia sureguliuoti sandarinanius tarpiklius tarp varios ir staktos bei urakt.
Udarant dur vari tarpikliai turi "dirbti", prisispausti visu perimetru. Todl dur briauna turi bti
nepriekaitingai tiesi, o staktos ir briaunos ploktumos lygiagreios.
Montuojant fasad langus reikia vertinti j matmen tak garso izoliavimo rodiklio sumajimui, kaip
parodyta lentelje
Lango matmen taka garso izoliavimo rodiklio sumajimui
Bendras lango plotas
Iki 2,7 m2
Nuo 2,7 m2 iki 3,6 m2
Nuo 3,6 m2 iki 4,6 m2
Vir 4,6 m2
Garso izoliavimo rodiklio vert

Pagal deklaracij
- 1 dB
- 2 dB
- 3 dB
Montuojant langus ir duris turi bti kokybikos jungiamosios sils tarp mro ir lango ar dur,
vengiant alio tilt, tuo paiu utikrinant ir nepralaidum garsui. Montuojant langus ir duris pagrindin
taisykl yra ta, kad jungiamoji sil turi bti visikai usandarinta (net maiausias nesandarumas ar
paeidimas gali ymiai pabloginti garso izoliavimo savybes)..
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
53
67
Laida
137
0
PSL. NR.
Naudojant sandarinimo tarpiklius reikia laikytis gamintojo nurodyto suspaudimo laipsnio, norint
pasiekti ger garso izoliavimo savybi. Be sujungimo sili garso izoliavimui turi nema tak
specialios mediagos (tinkas, dengiamieji profiliai, sandarikliai).
Prie sandarinim reikia patikrinti, kad sils matmenys bt apie 20-30 mm. Sandarinimo
mediagos turi bti suderintos su lango rmu, dur stakta ir sienos mru. iuo metu daniausiai
naudojamos silikonins sandarinimo mediagos, bet jas naudojant reikia atsivelgti tai, kad yra
neutralios, armins ir rgtins polimerins sistemos, kuri taikymo srit apibria gamintojas.
Geriausia yra taikyti projekte nurodytas mediagas.
Sandarinimo mediag panaudojimo veiksmai ir j eilikumas. Pirmiausia reikia dti sandarinani
mediag (1). Toliau (2) apklijuojami su sils kratais besiribojantys paviriai (io punkto kartais
galima nevykdyti), purkti sandarikl skersai skyls (3), mentele ilyginti glaist (4) ir galutinai - nuimti
uklijuot juost. Nerekomenduojama tvirtinti trij krat ir daryti trikampi sujungimo sili, nes gali
atsirasti trkim
17.4
Gyvenamj pastat perdangos ir j elementai

Buto garso izoliavim nuo viruje ir apaioje esani patalp apsprendia tarpauktins perdangos.
Saugantis nuo smgio triukmo, jas reikt daryti storas ir sunkias. Todl, kaip papildoma priemon
garso izoliavimui pagerinti, po grind danga paprastai dedamas elastingas sluoksnis, o kartais
naudojamos pakabinamos lubos.
Kai perdanga yra surenkama i tutymt ar kitoki perdenginio ploki, tarpai tarp j turi bti
kruopiai usandarinti.
Tutymtos perdangos konstrukcija neturi garso izoliuojani savybi atsargos, dl to tiesiogiai ant
jos negalima kloti grind dang i linoleumo ant pluotinio pagrindo, kuris 1 dB sumaina ore
sklindanio garso izoliavim
Perdangos storis, kai jis yra parenkamas pagal stiprumo reikalavimus yra nepakankamas apsaugoti
nuo triukmo. Papildomai naudojamos gars izoliavim pagerinanios mediagos, kuri tipas, kiekis,
taip pat, kaip ir ilyginamojo sluoksnio storis nurodytas projekte. Bet kokie mediag pakeitimai gali bti
atliekami tik akustini skaiiavim pagrindu
Grindys ant gars izoliuojanio sluoksnio privalo neturti joki kiet ryi (garso tilteli) su laikanija
konstrukcija ir kitomis jas supaniomis statinio konstrukcijomis. Taip rengtos grindys vadinamos
plaukiojanios (judriosios) ir yra pagrindinis dabar statybose naudojamas konstrukcinis sprendinys.
Judrusis ilyginamasis betono sluoksnis turi bti atskirtas pagal vis kontr nuo sien ir kit statinio
konstrukcij 10-20 mm ploio tarpu, upildytu gars izoliuojania mediaga ar kitu gaminiu, pvz.,
minkta medio pluoto plokte, gaminiais i porto polietileno, kitomis tamprij savybi turiniomis
mediagomis ir pan.
Dviej gretim kambari juodgrinds bei grindys neturi liestis. Tai apsaugo nuo struktrinio triukmo
bei vibracijos, kylanios vaiktant, perdavimo. Judriosios grindys su dekoratyvine danga vir betonins
monolitins perdangos rengiamos atskirai.
Ypatingas dmesys reikalingas, kai patalpoje yra langai iki grind ar balkono durys. Tuomet reikia
sitikinti, kad betonuojamas ilyginamasis sluoksnis liko atskirtas izoliuojaniu sluoksniu nuo dur ar
lango angos apaios ir nesusidar standus kontaktas su siena.
Jeigu perdangos ploki pavirius lygus, gars izoliuojantis sluoksnis klojamas tiesiai ant kruopiai
nuvalyt perdangos ploki. Kai perdangos ploki pavirius nelygus, prie klojant izoliacin sluoksn
perdangos paviri btin ilyginti. Gars izoliuojani sluoksni sandrose neturi bti joki skyli ir
tarp.
17.5
Ininerins rangos rengimas atitvarose

Neleidiama montuoti vandens tiekimo, ildymo ir kitos paskirties vamzdi per atitvaras tarp but.
Vandens tiekimo, ildymo ir kt. vamzdiai turi bti pravedami per tarpauktines perdangas ir atitvaras
tarp kambari (pertvaras) elastinse movose (i porto polietileno ir kit tamprij mediag), kurios
neleist atsirasti vamzdi temperatrinms deformacijoms, dl kuri bt paeistas hermetikumas.
Paslpta elektros instaliacija sienose tarp but ir pertvarose turi bti rengta atskiruose kiekvienam
butui kanaluose. Tutumos paskirstymo dutms ir rozetms rengti neturi bti praeinanios kiaurai.
Jeigu kiaurins skyls btinos pagal numatytus technologinius sprendinius, numatyti taisai turi bti
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
54
67
Laida
0
PSL. NR.
rengti tik i vienos puss. Laisvoji tutumos dalis utaisoma ne maesnio kaip 40 mm storio gipso arba
kitokios riamosios mediagos skiedinio sluoksniu.
rengiant paskirstymo dutes ir rozetes atitvarose tarp but kiekviena i j turi bti papildomai
izoliuojama. Esant galimybei geriau naudoti kitukines rozetes ir jungiklius, kuri statymui ploktse
nepjaunamos skyls.
Laido ivad i perdangos lub viestuv reikia numatyti ne kiauroje tutumos dalyje. Jeigu
kiaurins skyls btinos pagal perdangos gamybos technologij, skyl turi bti sudaryta i dviej dali.
Virutin didesniojo skersmens dalis turi bti upildoma skiediniu, emutin - gars sugeriania
mediaga, pvz., ypatingai plonu stiklo pluotu ir i lub puss udengta skiedinio sluoksniu arba
sandariu dekoratyviniu dangteliu .
Vdinimo blok konstrukcija turi utikrinti sieneli, kurios skiria kanalus (ortakius), vientisum (juose
neturi bti kiaurini skyli, trkim, plyi). Horizontali ventiliacijos blok sandra turi utikrinti, kad
triukmas nesklis per nesandarumus i vieno kit kanal.
Vdinimo, kondicionavimo ir orinio apildymo sistemose triukmo altiniai yra ventiliatoriai,
kondicionieriai, apildymo agregatai (kaloriferiai), reguliuojantys taisai oro teikimo sistemose (votuvai,
sklends ir kt), oro paskirstymo taisai, ortaki poskiai ir isiakojimai, siurbliai ir kondicionieri
kompresoriai. J montavimas pastatuose turi bti atliekamas grietai vadovaujantis gamintojo
instrukcijomis. J triukmo akustins charakteristikos turi bti nurodytos tiekjo.
Gyvenamajame name alia lift turi bti rengtos patalpos, kurioms nebtina padidinta apsauga nuo
triukmo (priekambariai, koridoriai, virtuvs, sanitariniai mazgai). Visos lift achtos turi bti ant atskiro
pamato ir atskirtos nuo kit konstrukcij 40-50 mm akustine sile.
Vamzdyn sistemose, pastate komponuotoms siurblinms, individualiems apildymo punktams,
katilinms reikia numatyti tamprius intarpus i gumuoto audinio rankovs (kai kuriais atvejais armuotas
metalinmis spiralmis). Intarpus renginti kiek galima ariau prie siurbli.
Sandros tarp vidini atitvar, o taip pat tarp j ir kit gretim konstrukcij turi bti tokios, kad jose
statant ir eksploatuojant statin neatsirast kiaurymi ir nesandarum, kurios ymiai sumaint pertvar
izoliacines savybes.
Sandrose, kuriose, neirint tai, kad buvo priimtos konstrukcins priemons, eksploatacijos metu
veikiant apkrovai galimi jungiamj element tarpusavio poslinkiai, temperatriniai poslinkiai ir vairios
deformacijos, btina taikyti nekietjanias hermetizuojanias tamprisias mediagas ir gaminius, kurie
priklijuojami prie jungiamj paviri.
Sandras tarp laikanij sien element ir juos atsiremiani perdang btina upildyti skiediniu ar
betonu. Jeigu veikiant apkrovoms arba esant kitiems poveikiams sils gali suirti, turi bti numatytos
priemons, kurios neleist susidaryti sandrose kiaurini trkim.
Sandros tarp laikanij vidini sien element paprastai upildamos skiediniu ar betonu. Susij
jungiamj paviri element paviriai gali sudaryti tutum (ulin), kurios matmenys utikrina
galimybes j sandariai upildyti betonu ar skiediniu per vis elemento aukt. Btina numatyti
priemones, apribojanias jungiamj element tarpusavio poslinkius (taisyti kaiius, suvirinti
pamatines detales ir kt). Jungiamosios detals, armatros ikyos ir t.t. neturi trukdyti upildyti tutum
betonu ar skiediniu. Sandras upildyti rekomenduojama nesusitraukianiu (besipleianiu) betonu ar
skiediniu.
Surenkamj konstrukcij jungiamj element konfigracija ir matmenys, turi utikrinti
hermetizuojani mediag ir gamini (kai numatyta juos panaudoti) kokybik djim, priklijavim
fiksavim ir btin suspaudim
17.6
Darb pridavimas
Iki naujas pastatas bus pripaintas tinkamas naudojimui, turi bti nustatyta jo (jo dali) faktin garso
klas, vertinama natriniais akustiniais matavimais. Matavimai vykdomi bent 5% pastato ir/arba jo
element. Maiausias element skaiius yra trys. Pastato konkreios paskirties patalpos gali bti
klasifikuojamos, jei kiekvienoje i j atlikti akustiniai matavimai. Nustatyta pastato (jo dali) garso klas
patvirtinama klasifikavimo protokolu.
Garso klasifikavimo protokole turi bti pateikta tokia informacija:
1.
pastato (jo dalies) vidaus aplinkos garso klas;
2.
pastato iors aplinkos garso klas. Jei pastato iors garso klas nenustatoma, tai iors
aplinkos garso klasifikavimo protokole turi bti paymta :"Neklasifikuota";
3.
klasifikavimo atlikimo data;
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
55
67
Laida
0
PSL. NR.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
pastato statybos ubaigimo metai;

paskutins klasifikavimo atitikties patikros data;
patikr atlikusios organizacijos pavadinimas ir jos akreditavimo nuoroda;
panaudoti matavimo metodai su nuorodomis atitinkamus apsaugos nuo triukmo rodikli
matavimo standartus;
akustini matavim atlikimo data;
patikrint objekt vienet skaiius bei kita su ja susijusi informacija;
kiti svarbs arba galintys paveikti apsaugos nuo triukmo slygas ir klasifikavimo vertinimo
veiksniai
18
APDAILOS DARBAI
18.1
Bendroji dalis
Statinius statant vykdomi tokie apdailos darbai:
klojamos grindys;
montuojami langai ir durys;
tinkuojami vairios paskirties paviriai;
daoma ir klijuojami apmualai;
sienos ir grindys klojamos plytelmis;
montuojamos pertvaros, lubos.
Apdailos darbai pradedami, kai yra ubaigti statybini konstrukcij statybos darbai, ibandytos
vandentiekio ir nuotek alinimo, ildymo ir vdinimo, dujofikavimo sistemos, rengti elektros galios
tinklai, vidaus tinklai bei taisai ir surayti atitinkami paslpt darb aktai.
Apdailos darbai atliekami pagal projekto sprendimus, o kai toki sprendim nra, derinama su
usakovu.
Kai statini apdailai naudojamos naujos mediagos ir gaminiai, kuri panaudojimo techniniai
sprendimai neaprayti norminiuose dokumentuose, usakovas pateikia projektin sprendim arba,
suderinus su usakovu, darbai vykdomi pagal tas mediagas bei gaminius gaminani moni
rekomendacijas.
Apdailos darb technologija, organizavimas ir darb vykdymo priemons, jei nenurodyta projekte,
parenkamos darbus vykdani specialist nuoira, vertinus konkrei situacij.
Apdailos darbai kontroliuojami vykdymo eigoje ir priimami baigus kiekvien atskir etap
18.2
Grind rengimo darbai
18.2.1
Bendroji dalis
Grindys - konstrukcija, rengiama ant grunto paviriaus arba perdangos;
Poveikis - veiksniai, dl kuri poveikio statiniui ar jo dalims atsirast esmini reikalavim nukrypim.
Veiksniai gali bti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, iluminiai ir elektromagnetiniai.
Pasluoksnis - grind sluoksnis, paskirstantis grunto apkrovas;
Hidroizoliacijos sluoksnis sluoksnis, neleidiantis prasisunkti grindimis pratekaniam vandeniui ir
kitiems skysiams, taip pat patekti grindis gruntiniam vandeniui;
Ilyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) - sluoksnis, skirtas apatiniam grind sluoksniui ar
perdangos paviriui ilyginti, perdangos ar grind nuolydiui rengti, udengti vairius vamzdynus,
paskirstyti ilumos ir garso izoliacijos sluoksnio, taip pat ant perdangos rengt sluoksni apkrovas;
140
Tarpsluoksnis - tarpinis grind sluoksnis, jungiantis dang su apatiniu grind sluoksniu arba
naudojamas kaip tamprusis dangos paklotas;
Agresyvioji aplinka - statinio vidaus aplinka, kuri gali daryti poveik statybos produktams,
naudojamiems rengiant grindis ir kitas statybines konstrukcijas.
18.2.2 Reikalavimai grindims

rengiant grindis btina laikytis normatyvini statybos technini reikalavim, projekto sprendini,
bendrovs statybos taisykli reikalavim.
Grind mediagos ir gaminiai turi bti sertifikuoti ir statybvietes pristatyti su atitikties dokumentais.
Grindys turi bti rengtos i toki statybos mediag ir gamini, kuri savybs per ekonomikai
pagrst naudojimo laik utikrint esminius statinio reikalavimus.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
56
67
Laida
0
PSL. NR.
Grindys turi bti rengtos atsivelgiant joms keliamus specifinius reikalavimus, poveikius ir klimatines
slygas. Tai vertinama parenkant grind konstrukcij.
Labai svarbs yra mechaniniai ir skysi poveikiai grindims. Mechanini poveiki intensyvumas
nustatomas pagal duomenis suraytus lentelje.
Mechaninio poveikio grindims intensyvumas
Mechaninis poveikis
1
Psij judjimo intensyvumas 1 m ploio ploio
praeigose per par, m.sk./par
Vikrinio transporto judjimo intensyvumas vienoje
eismo juostoje, vnt./par
Transporto su guminiais ratais judjimas vienoje eismo
juostoje, vnt./par
Veimli su metaliniais ratais judjimas, apvali
metalini daikt ridenimas vienoje eismo juostoje,
vnt./par
Smgiai, kai i 1 m aukio krinta kieti daiktai, kuri
mas (kg) ne daugiau kaip
Vilkimas kiet daikt su atriais kampais ir briaunomis
Darbas su atriais daiktais ant grind (kastuvais ir kt.)
Mechaninio poveikio intensyvumas

labai stiprus
stiprus
vidutinis
silpnas
2
-
3
-
5
Maiau kaip 500
10 ir daugiau
Maiau kaip
10
100-200
4
500 ir
daugiau
Neleidiama
Maiau kaip
100
Maiau kaip
30
Tik rankiniai
veimliai
Neleidiama
Daugiau kaip
200
Daugiau kaip
50
30-50
Neleidiama
20
10
Leidiama
Leidiama
Leidiama
Leidiama
Neleidiama
Neleidiama
Neleidiama
Neleidiama
Skysi poveikis grindims gali bti:

- maas, kai grind pavirius sausas, arba vos drgnas, kai grind danga nemirksta, grindys
nevalomos pilant i arnos vanden;
- vidutinis, kai grindys periodikai sudrkinamos, atsiranda dangos mirkymas, grind pavirius
nuolat drgnas arba lapias, skystis, esantis dangos paviriuje, periodikai nuteka;
- didelis, kai nuolat arba danai pasikartoja skysi tekjimas dangos paviriumi.
Skysi poveikio zona susidaro dl j perneimo ant avalyns pad arba transporto rat. Vanduo
pasklinda visas puses nuo grind pirmins sudrkimo vietos iki 20 m, mineraliniai tepalai ir emulsijos
iki 100 m.
Grind plovimas (specialiai nepilant vandens) ir atsitiktinis, retas aptakymas, nulajimas ir t.t.
nelaikomas skysi poveikiu grindimas.
Patalpose su dideliu ar vidutiniu skysi poveikiu reikia rengti grind nuolydius. Nuolydiai turi bti:
- 0,5-1 %, kai dangos besils ir i ploki (iskyrus vis tip betonines dangas);
- 1 -2%, kai dangos i trinkeli, plyt ir betono (vis tip).
Latak ir kanal nuolydiai, atsivelgiant naudojamas mediagas turi bti ne maesni u
nurodytuosius. Nuolydi kryptis turi bti tokia, kad vanduo sutekt latakus, kanalus ar skysi
rinktuvus, nesusikirsdamas su vaiuojamja dalimi ir praeigomis.
Grind ant perdangos nuolyd reikia rengti naudojant kintamo storio ilyginamuosius sluoksnius, o
ant grunto - atitinkamai suplaniruojant pagrindo grunt.
Patalpose su agresyvia chemine aplinka grind dangoms rengti naudojamos mediagos turi bti
atsparios jas supanios aplinkos poveikiams.
Vietose, kur grindys jungiasi su sienomis, kolonomis, rengini pamatais, vamzdynais ar kitomis
konstrukcijomis, isikianiomis vir grind, reikia pritaisyti grindjuostes.
Grind dangos turi bti rengtos taip, kad jas naudojant ir priirint bt ivengta nelaiming atsitikim
(paslydimo, kritimo, susidrimo ir pan.) rizikos.
Kai grind pavirius yra suformuotas statybvietje ar i gamykloje pagamint statybos produkt, i
produkt slidumas, vertinus paviriaus struktr, lemia grind slidum. Slidumas vertinamas pagal
grind paviriaus (sausas, lapias, apledjs, riebaluotas, poliruotas) slygas vaikioti basiems ar
vairiai apsiavusiems monms.
Grind konstrukcija susideda i keli sluoksni (dangos, pasluoksnio, hidroizoliacijos, ilyginamojo
sluoksnio, tarpsluoksnio, grind pagrindo).
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
57
67
Laida
0
PSL. NR.
18.3
Dangos
Grind dangos, kurios tiesiogiai veikiamos naudojimo metu, priklauso nuo pastato paskirties ir
rengiamos atsivelgiant mechanini, skysi, biologini ir ilumini poveiki intensyvum bei pobd.
Vientisos ir plyteli dangos storis ir stiprumas pateikiamas lentelje
Vientisos ir plyteli dangos storis ir stipris
Grind danga
1
Betonas:
cementinis
mozaikinis
Polivinilacetatcemenio arba
latekscemenio
Atsparus rgtims
Asfaltbetonis
Cemento ir smlio
skiedinys
Metalo ir cemento
skiedinys
Polivinilacetato,
cemento ir pjuven
skiedinys
Sintetini derv ir
vandens polimer
skiedinys
Ksilolitas
Plitels:
cementbetonio
mozaikinio betono
asfaltbetonio
keramins rgtims
atsparios
slaksitalio
taytojo akmens
diabazo
cemento ir smlio
Mechaninio poveikio grindis intensyvumas

labai stiprus
stiprus
Dangos
Betono
Dangos
Betono
storis,
stiprio
storis,
stiprio
mm
gniumm
gniudant mark
dant mark
arba
arba
dangos
dangos
atsparuatsparumas, Mpa
mas, Mpa
2
3
4
5
50
B 40
30
B30
vidutinis
Dangos
storis,
mm
6
25
Betono
stiprio
gniudant mark
arba
dangos
atsparumas, Mpa
7
B 22,5
silpnas
Dangos
storis,
mm
8
20
Betono
stiprio
gniudant mark
arba
dangos
atsparumas, Mpa
9
B 15
Nenaudojama
Nenaudojama
30
30
40
40
26
20
30
30
20
20
20
20
Nenaudojama
Nenaudojama
Nenaudojama
40
25
50
Nenaudojama
30
40
26
20
30
20
25
20
20
20
15
40
50
20
50
Nenaudojama
Nenaudojama
20
Nenaudojama
Nenaudojama
Nenaudojama
2-4
20
15
30
30
40
30-35
B 22,5
30
-
30
20
30
15-20
B 15
20
-
Nenaudojama
Nenaudojama
Nenaudojama
Nenaudojama
Nenaudojama
40
40
50
50
B 30
40
-
Nenaudojama
40
Nenaudojama
Nenaudojama
Nenaudojama
20-30
Nenaudojama
Nenaudojama
15-20
Nenaudojama
20
30
30
10-15
Nenaudojama
15
20
20
Grind pasluoksnio i cementinio skiedinio stipris gniudant turi bti ne maesnis 15 MPa, kai
mechaninio poveikio intensyvumas silpnas, ir 30 MPa, kai - mechaninio poveikio intensyvumas vidutinis,
stiprus ir labai stiprus.
Pasluoksn darant i smulkiagrdio betono stiprio klas turi bti ne emesn kaip C25/30.
18.4
Hidroizoliacija
Grind hidroizoliacija btina tada, kai yra vidutinis ir didelis vandens ir kitoki skysi poveikio
grindims intensyvumas:
vandens ir neutrali tirpal - grindims, rengtoms ant perdang, susiguljusio bei kilsnaus
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
58
67
Laida
0
PSL. NR.
grunto, taip pat pagrindams ant kilsnaus grunto;

organini tirpikli, mineralini tepal ir emulsij - grindims, rengtoms ant perdang;
rgi, arm bei j tirpal, taip pat gyvulins kilms mediag - grindims,
rengtoms ant grunto ir perdang.
Apsaugai nuo vandens, neutralij bei agresyvi chemini skysi patekimo reikia naudoti izol,
hidroizol, brizla, poliizobutilen, polivinilchlorido juost, dvigub polietilen bei kitas hidroizoliacines
mediagas.
Kai pratekanio vandens ir kit skysi poveikio grindims intensyvumas vidutinis, reikia rengti dviej
sluoksni klijuojamj hidroizoliacija i mediag bitumo pagrindu, arba vieno sluoksnio i polimerini
mediag.
Kai pratekanio vandens ir kit skysi poveikio grindims intensyvumas didelis, taip pat po latakais,
kanalais, trapais ir vieno metro spinduliu aplink juos, klijuojamosios hidroizoliacijos i mediag bitumo
pagrindu sluoksni skaiius turi bti padidinamas dviem sluoksniais, o i polimerini mediag - vienu
sluoksni.
Neleidiama naudoti klijuojamj hidroizoliacija i mediag, kuri pagrindas yra bitumas, kai
mineralini tepal, j emulsij arba organini tirpikli poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis,
taip pat neleidiama naudoti hidroizoliacija i mediag, kuri pagrindas yra degutas, kai organini
tirpikli poveikis grindims vidutinis ir didelis.
Prie klojant grind dangas, kuri sudtyje yra cemento arba skystojo stiklo, btina numatyti
klijuojamj hidroizoliacija i bitumo ar deguto, pabarstyto smliu, kurio stambumas 1,5-5 mm.
Grind, latak, kanal sieneli ir dugn, rengini pamat, taip pat perjimo mintas konstrukcijas
vietose klijuojamoji hidroizoliacija, kad nepraleist tekanio vandens ir kit skysi, turi bti vientisa.
Grind prijungim prie sien, kolon, pamat po renginiais, vamzdyn ir kitoki konstrukcij,
isikiani vir grind, vietose hidroizoliacija reikia nepertraukiamai pratsti vir ne maiau kaip 300
mm vir grind dangos lygio.
Kai betono pasluoksnio, rengiamo patalpose, kuriose nra vidutinio ir didelio tekanio vandens
poveikio intensyvumo, apaia yra gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zonoje, reikia rengti
hidroizoliacija.
Gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo auktis stambiam smliui yra 0,3 m, vidutinio stambumo ir
smulkiam smliui - 0,5 m, smiltiniam smliui - 1,5 m, smlio priemoliui, smiltiniam priemoliui ir
priesmliui, moliui - 2,0 m.
Kai sieros, druskos, azoto, acto, fosforo, hipochloratins ir chromo rgi tirpal poveikio grindims
intensyvumas vidutinis ir didelis, po betono pasluoksniu reikia numatyti hidroizoliacija.
Kai betono pasluoksnis rengiamas emiau pastato nuogrindos, patalpose, kuriose vidutinio ir didelio
tekanio vandens poveikio intensyvumo, reikia rengti hidroizoliacija.
18.5
Ilyginamasis sluoksnis
Ilyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) rengiamas tais atvejais, kai reikia:
ilyginti apatinio sluoksnio nelyg paviri;
udengti vamzdynus;
paskirstyti garso ir ilumos izoliacijos apkrovas; padaryti grind nuolyd.
Maiausias ilyginamojo sluoksnio storis prisijungimo prie nutekamj latak, kanal ir trap turi bti:
kai rengiami ant perdangos ploki
20mm;
kai rengiami ant garso ir ilumos izoliacijos sluoksnio
40 mm.
Ilyginamojo sluoksnio storis vamzdynams udengti turi bti 10-15 mm didesnis u vamzdio
skersmen.
Kai apatinis sluoksnis lyginamas ar udengiami vamzdynai betonu, stiprio klas turi bti ne emesn
kaip C12/15, o kai cementiniu skiediniu - stipris turi bti ne maesnis kaip 15MPa.
Ilyginamuoju sluoksniu sudarant nuolyd ant perdang, betono stiprio klas turi bti ne emesn kaip
C8/10, cementinio skiedinio stipris ne maesnis kaip 10 MPa.
18.6
Tarpsluoksnis
Tarpsluoksnis, jungiantis dang su apatiniu grind sluoksniu arba naudojamas kaip tamprusis dangos
sluoksnis turi bti ne plonesnis kaip 50 mm, kai daromas i smlio ir ne plonesnis kaip 80 mm, kai
daromas i lako, vyro ar skaldos.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
59
67
Laida
0
PSL. NR.
Patalpose, kuri naudojim metu galimi dideli temperatros svyravimai, grind betono
tarpsluoksniuose btina padaryti deformacines siles, kurios viena kitos atvilgiu idstomos statmenai
8-12 m atstumu.
Deformacines sils grindyse turi sutapti su pastato deformacinmis silmis, o grind su nuolydiu su grind nuolydi skiriamja linija.
Grind pagrindo gruntai
18.7
Grindys turi bti rengtos ant tankaus pagrindo grunto, kad nebt konstrukcij deformacijos dl
grunto sslgio.
Durpes, dirvoem, sudurpjus ar organinmis mediagomis utert grunt naudoti kaip grind
pagrind neleidiama.
Gruntas, kurio gamtin sandara suardyta, taip pat piltinis gruntas turi buti tankinami.
Kai betono pasluoksnio apaia siekia gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zon ir kai patalpos
grindimis neteka vanduo, kiti skysiai, reikia taikyti priemones:
paeminti gruntinio vandens lyg;
grind lyg pakelti aukiau;
betono pasluoksnio apsaugai rengti hidroizoliacij.
Kai pagrindo gruntas neatsparus alio poveikiui, patalpose, kuriose galimas pagrindo grunto
alimas, reikia numatyti vien i priemoni:
ne maiau kaip 0,80 m paeminti gruntinio vandens lyg emiau nustatyto alimo
lygio;
ant pagrindo pakloti ilumos izoliacijos sluoksn i neorganins aliui atsparios
mediagos;
kilsn grunt nukasti, ikas upilti alio poveikiui atspariu (smlio, vyro) gruntu ir j
sutankinti.
Grindims rengti naudojamos mediagos turi atitikti statybos norm, statybos reglament (higienos,
ilumos ir garso izoliavimo, gaisrins saugos, stiprumo ir kt.) reikalavimus.Mediagos ir gaminiai turi
bti sertifikuoti ir statybvietes pristatyti su atitikties dokumentais.
18.8
Parketo grindys
Parketo grindys rengiamos, kai atlikti visi apdailos darbai, veikia ventiliacins sistemos, ibandyta
ildymo sistema, nusistovj patalpos oro parametrai, oro santykin drgm < 60%.
Parketo grindims naudojamos natralios medienos vienetins lentels arba skydai. Parketo
produkcija turi bti polietileniniame pakavime, drgm 9% (leistinas drgms nuokrypis 3%). Praimtas
ir nesunaudotas pakas sekaniai pamainai paliekamas tik usandarintas.
Vienetini lenteli parkete kiekviena lentel tvirtinama prie pagrindo.
rengiant parket i skyd, priklausomai nuo skyd konstrukcijos:
skydai tvirtinami prie pagrindo;
skydai tvirtinami tarpusavyje ("plaukiojantis parketas").
Parketo lentels klojamos ant juodgrindi arba klijuojamos vadovaujantis klij gamintojo instrukcija
ant monolitinio ilyginto pagrindo altomis mastikomis. Juodgrindms daniausiai naudojamos 25 mm
storio 100-120 mm ploio lentos, vir kuri klojamas kartonas. Parketo lentels kalamos 40 mm ilgio
vinimis 45 kampu lenteli griovelius.
Jei grind pagrindui naudojamos medio droli plokts, tarp ploki ir sien pltimuisi ir vdinimui
paliekamas 15 mm tarpas. Prie sen grind lentinio pagrindo plokts tvirtinamos medvariais.
rengiant grindis i medienos leistini tokie nuokrypiai:
lentini, parketini, medio plauo ploki paviri nuokrypiai pridtos dviej metr
146
ilgio liniuots ruoe - 2 mm;
auki skirtumas tarp gretim lentini, parketini, medio plauo ploki grind
element - 1 mm;
tarpai tarp lent neturi bti didesni kaip 1 mm, tarp parketleni ir parketo skyd - 0,3 mm,
o tarp parketo lenteli - 0,1 mm.
Statytojams pageidaujant rengiamos kamtines (kamtinio uolo iev) grindys.
-
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
60
67
Laida
0
PSL. NR.
Tokios grind dangos gaminamos i presuoto kamio pagrindo ir dekoratyvinio kamio sluoksnio.
Grind danga klijuojama prie pagrindo klijais. Kamtines grindys sugeria gars ir vibracij, gerai
izoliuoja ilum, nepraleidia drgms, atsistato po gniudymo ir kt.
Tuia erdv, esanti po grind danga i parketo lenteli ir ploki, neturi susisiekti su ventiliacijos ir
dm kanalais, o patalpose didesnse nei 25 m2, papildomai turi bti padalyta lent pertvaromis (4-5) x
(5-6) m.
18.9
Monolitins grindys
Monolitins grindys (betonins, cementins, mozaikins) rengiamos baigus visus bendruosius
statybos ir specialiuosius (santechninius, elektrotechninius) darbus ir rengus grind pagrindus.
Betonins 25-30 mm storio grindys klojamos ant paruoto pagrindo ar gelbetonins perdangos.
Pagrindo betono klas ne emesn kaip C5/7,5, monolitini grind - C12/15.
Betono miinys klojamas ant nuvalyto ir sudrkinto pagrindo. Kad grindys betonui kietjant
nesupleit, po paros udengiamos drgnomis pjuvenomis, smliu ir, kol betonas gyja reikiam stipr,
drkinamos. Kietjanias betonines grindis galima udengti polietilenine plvele.
Betonui pakankamai sukietjus, grind pavirius drkinamas ir svidinamas svidinimo mainomis.
Cementins grindys ant panaaus pagrindo, kaip ir betonins, klojamos daniausiai dviem
sluoksniais. Apatinis (25-30 mm storio) sluoksnis daromas i ne emesns kaip C6/7,5 klass betono, o
virutinis (10-15 mm storio) ne emesns kaip SI5 marks cemento skiedinio. Virutinis sluoksnis
klojamas prajus ne maiau kaip 1-2 valandoms po apatinio sluoksnio suklojimo.
Virutinis sluoksnis uglaistomas ir ugeleinamas.
Grindims rengti, joms ilyginti naudojami savaime isilyginantys miiniai "Knauf ' FE25, FE50, FE80,
"Atlas Terplan H", "CAM 200" ir kt.
rengiant monolitines grindis btina laikytis toki technini reikalavim:
betonini dang upildo stambumas neturi viryti 15 mm arba 0,6 dangos storio;
cementbetonio stambaus upildo - ne maesnis kaip 80 MPa;
lifuojamas pavirius turi bti padengtas plonu vandens sluoksniu;
betonini paviri apdaila lakais ir emalmis galima prajus ne maiau kaip 10 par
po miinio paklojimo, aplinkos temperatrai esant ne emesnei kaip +10 C. Klojami
tokiomis dangomis paviriai turi bti idiovinti ir gerai nuvalyti.
18.10
Kilimins ir polimerini mediag grindys

Grindys i dirbtini dang (kilimini, ritinini, laktini ir kt.) klojamos ant gerai ilyginto pagrindo
vadovaujantis moni gamintoj instrukcijomis. Jei pagrindui naudojamos medio droli plokts, tarp
sien ir ploki paliekamas 15 mm ploio tarpas deformacijoms ir vdinimui.
Visos toki grind mediagos turi bti naudojamos vertinus techninius reikalavimus.
Kilimins dangos parenkamos:
pagal paskirt (ymima enklais): "poilsio patalpoms", "gyvenamosioms patalpoms",
"darbo patalpoms";
pagal grind naudojimo slygas: drgnoms patalpoms, patalpoms su ildomomis
grindimis, antistatinms, laiptams.
Kilimini dang gamybos pagrindin aliava yra cheminiai pluotai, reiau naudojama vilna.
Kilimins dangos specialiais, atitinkaniais naudojimo slygas, klijais prie pagrindo klijuojamos itisai
arba dvipuse lipnija juosta. Dangos dvi paras iguljusios patalpoje klijavimo metu suvyniojamos
ritinius ir pradedamos klijuoti nuo patalpos centro istumiant or.'
Linoleumas klojamas ant lygaus ir varaus paviriaus. Nuo paviriaus kokybs priklauso tokios 147
dangos naudojimo trukm. Linoleumo, pakloto ant nelygaus paviriaus naudojimo trukm yra 5-6 kartus
trumpesn u pakloto ant visikai lygaus paviriaus.
Linoleumas dvi-tris dienas prie klijuojant turi bti ivyniotas i ritinio, supjaustytas reikiamo ilgio ir
formos juostas ir paklotas ant grind, esant ne emesnei kaip 15 C temperatrai.
Linoleumas klijuojamas dispersiniais, bitumo ar sintetini derv klijais. Klijuojant vadovaujamasi
moni gamintoj instrukcijomis.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
61
67
Laida
0
PSL. NR.
Linoleumo juostos tiesiamos uleistinai, kad viena kit udengt 15 mm. Priklijuot juost abu kratai
pagal liniuot perpjaunami atriu peiliu. Paalinus atpjautas juosteles kratai priklijuojami.
Linoleumas gali bti klojamas nepriklijuojant. Tuo atveju ant grind lygaus paviriaus patiesiamos
supjaustytos linoleumo juostos ir madaug po dviej savaii plyiai tarp juost upildomi specialia
mastika.
rengiant grindis i polimerini mediag leistini tokie nuokrypiai:
linoleumo grind paviri nuokrypis 2 metr ilgio liniuots ruoe - 2 mm;
auki skirtumas tarp gretim juost -neleidiami;
neturi bti tarp tarp grindjuosi ir grind dangos.
18.11
Grindys i plyteli
Klijuojant keramines, akmens mass ir kt. plyteles specialiais klijais (pvz., "ATLAS" ,"VISCUM",
"BOLIX", "CERESIT" ir kt.) pagrindas turi bti lygus, stiprus, varus. Nelygumai ilyginami skiediniu.
Norint padidinti lipnum, pagrind galima sutvirtinti gruntuojant skystais klijais. Klijai ruoiami
prisilaikant instrukcij ir ant klijuojam paviri tepami dantyta mentele. Savybes klijai ilaiko 10-20 min.,
todl tepami nedideliais plotais.
Maksimalus klij sluoksnio storis - 5 mm. Tarpus tarp plyteli galima glaistyti madaug po 24 h. Klijai
idista per tris paras. Prie klijuojant plyteli drkinti negalima.
Klijuojant plyteles btina vadovautis moni klij gamintoj instrukcijomis.
Suklojus plyteles , sils uglaistomos klij gamintoj glaistais. Kol glaistas nesukietjo sils
nuvalomos sausu skudurliu.
Nuokrypi tarp atskir plyteli auki neturt bti
18.12
Kokybs kontrol
Grind rengimo kokybs kontrols schema pateikta lentelje.
Grind rengimo kokybs kontrol
Darbai
1. Paruoiamieji darbai
- grind pagrindo paruoimas
- mediag ir gamini komplektavimas ir paruoimas
- darbinink konsultavimas, technologijos analiz
2. Grind dangos rengimas
- pasluoksni rengimas, kontrol
- dangos rengimas
- grindjuosi rengimas
- grind dangos baigiamieji darbai (lifavimas, daymas ir kt.)
3. Dokument {forminimas
Kontrols bdai
A*
D*
K*
geod. prietaisais.
atitikties dok. kontrol
SV
SV
SV
SV
SV
SV
SV
SV
SV
TP
TP
geod. prietaisais
vizualiai
vizualiai
vizualiai
TP
TP
TP:
TP
TP
18.13
Tinkavimo darbai
18.13.1 Bendri reikalavimai

Statini konstrukcij plyt mro, betoniniai, metaliniai, mediniai paviriai tinkuojami siekiant suteikti
reikiam dekoratyvin ivaizd, pagerinti konstrukcij ilumin, garso izoliacij, padidinti j atsparum
ugniai, drgmei ir pan.
Tinkas bna paprastasis, specialusis ir dekoratyvinis, o pagal, kokyb -paprastas, pagerintas ir
auktos kokybs.
Paprastj tink sudaro paruoiamasis ir ilyginamasis sluoksniai. Dengiamasis sluoksnis padaromas
utrinant. Tokio tinko storis - ne didesnis kaip 12 mm., jis daomas, arba klijuojamas apmualais.
Specialusis tinkas suteikia patalp paviriams reikaling apsaugini (hidroizoliacini, akustini,
ilum izoliuojani, prieradiacini) savybi.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
62
67
Laida
0
PSL. NR.
Dekoratyviniu tinku dailinami pastat fasadai, vestibiuliai, sals, laiptins ir kt. Tokio tinko sluoksnio
storis 10-20 mm. Kai tinko storis didesnis kaip 10 mm, jis klojamas keliais (paruoiamaisiais,
ilyginamaisiais ir dengiamaisiais) sluoksniais.
Prastos kokybs dviej sluoksni tinku tinkuojami rsiai, pagalbins visuomenini bei gamybini
pastat patalpos. Tinko storis iki 12 mm.
Pagerintos kokybs tinku tinkuojamos gyvenamj nam patalpos. Tinko paruoiamojo, ilyginamojo
ir dengiamojo sluoksni storis 15-25 mm.
Tinkuojami paviriai turi bti paruoti, nes nuo to priklauso tinko sluoksnio su jais sukibimas. Nuo
plyt mro ir betono paviri turi bti nuvalytas purvas ir dulks. Kai plyt mro sils yra nevisikai
upildytos, tinko skiedinys, jas upildydamas, gerai sulimpa su mru. Jeigu plyt mro sils yra
upildytos ir plyt pavirius lygus, j reikia suiurktinti.
Metaliniai paviriai turi bti padengti metalins vielos tinkleliu.
Tinkavimo darbams naudojami SI (riamoji mediaga - kalks), SII (cementas ir kalks ar kita riamoji
mediaga), SIU (riamoji mediaga - cementas) ir SIV (gipsas ir kitos riamosios mediagos) skiedini
grupi miiniai (LST 1346:1997 [5.11]).
Tinkavimo darbams skiediniai gaminami statybvietje arba naudojami prekiniai sausieji, nevisikai
paruotieji ir slapieji miiniai. Sausieji ir nevisikai paruotieji miiniai prie naudojim sumaiomi su
reikiamu kiekiu vandens, o, jei reikia, koreguojami pridedant cemento, pried ar reikiamos
granuliometrijos upild.
Tinkuojant mechanizuotu bdu naudojami skiediniai, kuri miinio konsistencijos mark Sk1 (kgio
smigimo gylis - iki 5 cm..), ilyginamojo sluoksnio -Sk2 (kgio smigimo gylis 5-10 cm), dengiamojo
sluoksnio - Sk3 (kgio smigimo gylis daugiau kaip 10 cm).
149
Skiedinio stiprio gniudant marks (S), atsparumo aliui marks (F), kitos savybs, miini
mediagos, sudtys parenkamos pagal projekt arba moni rekomendacijas suderinus su usakovu.
Sukietjs ir idivs tinkas turi bti prilips prie pagrindo, jo paviriaus stiprumas, nuokrypiai ir
lygumas turi atitikti vir tinko vykdom tolimesni darb (glaistymo, daymo, plyteli klijavimo, faktrini
dang rengimo ir kt.) reikalavimus.
18.13.2 Tinkuojam paviri galimas nuokrypis

1. Paviri nuokrypis pridtos 2 metr liniuots ruoe
2 mm;
2. Vieno metro tinkuot paviri nuokrypis nuo vertikals ir horizontals:
paprasto tinko
3 mm;
pagerinto tinko
2 mm;
auktos kokybs tinko
1 mm.
3. Lang, dur angokrai, piliastr, stulp vieno metro paviriaus nuokrypiai nuo vertikals ir
horizontals:
paprasto tinko
4 mm;
pagerinto tinko
2 mm;
auktos kokybs tinko
1 mm.
Kreivalinijinio paviriaus nuokrypiai:
paprasto tinko
10 mm;
pagerinto tinko
7 mm;
auktos kokybs tinko.
5 mm.
4. Angokrai ploio nuokrypis nuo projektinio:
paprasto tinko
5 mm;
pagerinto tinko
3 mm;
auktos kokybs tinko
2 mm
Vidaus patalpoms bei iors paviriams tinkuoti naudojamos naujos vairi firm silomos mediagos.
Tokiomis mediagomis paviriai apdailinami, suderinus su usakovu ir projekto autoriais, pagal moni gamintoj rekomendacijas.
Tinkavimo darb kokybs kontrols etapai surayti lentelje.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
63
67
Laida
0
PSL. NR.
Tinkavimo darb kokybs kontrols schema

Darbai
1. Paruoiamieji darbai:
- paviri kokybs kontrol
- lang, dur statymas, tvirtinimas
- tinkavimo mediag tiekimas
- aprpinimas mechanizmais
- darbinink instruktavimas
2. Tinkavimo darbai:
- tinkavimas ir sluoksni lyginimas
- paviri kokybs kontrol
3. Baigiamieji darbai:
- defekt alinimas, paviri prieira
- dokument forminimas
Kaip kontroliuoja
A*
vizualiai
gulsiuku
SV
SV
SV
SV
SV
TP
TP
TP
TP
vizualiai
gulsiuku
SV
SV
TP
TP
SV
SV
D*
K*
TP

S V - statybos vadovas, TP - techninis
18.14
Daymo darbai
Daymo ir apmual klijavimo darbai vykdomi prisilaikant projekto ir statybos taisykli reikalavim, o
naudojant naujausias mediagas ir gaminius - moni gamintoj instrukcij.
Pasirenkant daymo bd ir daymo mediagas, btina vertinti daom paviri savybes:
tvirtum, patvarum;
lygum, pleitum, akytum, utertum ir kt.;
paviriaus drgnum ir higroskopikum;
galimus bazinio paviriaus pokyius, susijusius su drgms ir temperatros
pokyiais;
atsparum fiziniams, cheminiams ir biologiniams poveikiams;
da sluoksnio poveik hidrofobikumui ir vandens gar pralaidumui;
paviriaus atsparum tirpikliams;
jei paviriai perdaomi, pirmins apdailos savybs.
Klijiniais, silikatiniais ir kazeininiais daais daom tinkuot paviri drgnumas turi bti ne didesnis
kaip 8% Drgnus pavirius galima dayti kalkiniais, cementiniais, emulsiniais daais. Daomos
medienos drgnumas negali bti didesnis kaip 12%. Patalpos, kuri paviriai ruoiami dayti,
temperatra turi bti ne emesn kaip +8 C, santykin oro drgm - ne didesn kaip 70%.
Paviriai prie daym nuvalomi, paalinamos dms.
Nuvalyti paviriai glaistomi, gruntuojami, svidinami, daomi.
Paviriaus paruoimo priemons, gruntas ir daai turi bti chemikai suderinti.
Daymo darbams naudojami vairi firm Lietuvoje ir usienyje ("Tex Color", "Rovan best", "Sadolin"
ir kt.) gaminami akriliniai, alkidiniai, lateksiniai, silikoniniai daai, skirti vidaus ir iors paviriams dayti.
Pradedant dayti naujais, dar nenaudotais daais, btina apmokyti ITD ir darbininkus.
Daymo darb proceso kokybs kontrols schema pateikta lentelje.
151
Daymo darb kokybs kontrols schema

Darbai
1. Paviri valymas
2. Paviri lyginimas
3. Da ir glaist ruoimas
4. Paviri gruntavimas
5. Paviri glaistymas ir svidinimas
6. Briaun ir kamp daymas
7. Pagrindini paviri daymas
8. Daymo ubaigimas dekoravimas
9. Daymo darb forminimas
Kaip kontroliuoja
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
vizualiai
A*
SV
SV
SV
SV
SV
SV
SV
SV
SV
D*
K*
TP
TP
TP
TP
TP
TP
TP
A - atsako, D - dalyvauja, K - kontroliuoja

S V - statybos vadovas - TP - techninis priirtojas
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
64
67
Laida
0
PSL. NR.
18.15
Tapetavimas
Paviri apdailai naudojami vairi firm popieriniai reljefiniai bei lygs, vienasluoksniai ir padengti
sintetinmis bei tekstilinmis mediagomis, daomi viniliniai ar stiklo audinio, plaunami ir kt. tapetai.
Darbams skirtos mediagos laikomos, apdailinami paviriai ruoiami ir tapetavimo darbai vykdomi
pagal reikalavimus, suraytus tapet gamintoj instrukcijose, o kai tapetai daomi - ir pagal da
gamintoj instrukcijas.
Tapetuojant rdijantys metalo paviriai padengiami antikoroziniu gruntu.
Prie tapet klijavim atliekami visi apdailos darbai, iskyrus:
baigiamj grind ir palangi daym (lakavim);
kilimins dangos klojim;
grindjuosi tvirtinim (iskyrus monolitinius arba plyteli);
pakabinam lub rengim.
Popieriniai tapetai, prie klijuojami ant paruot paviri, turi ibrinkti nuo klij.
Tapet juostos, kuri tankis yra iki 100 g/m, klijuojami uleidiant, o kuri tankis yra 100-120 g/m ir
didesnis - juostas suglaudiant.
Uleidiamj sili kryptis turi bti nuo viesos altini. Sien kampai klijuojami itisomis apmual
juostomis.
Klijuojant apmualus negali susidaryti oro psli, dmi. Patalpose, kol apmualai idista, turi bti
pastovus mikroklimatas, negali bti skersvj, tiesioginio sauls spinduli poveikio. Aplinkos
temperatra distant apmualams turi bti ne auktesn kaip +23 C.
Tapetuot paviri techniniai reikalavimai ir kontrol pateikti lentelje.
Reikalavimai tapetavimo darbams
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
18.16
Techniniai reikalavimai
Maksimals nuokrypiai
Kontrol
Atskir juost atspalvio skirtumai

Tarpas tapet juost sandroje
Tapet rato nesutapimas sandrose
Pakrai atsiklijavimas, psls, dms, raukls
neleistini
ne didesnis kaip 0,50 mm
iki 0,20 mm
neleistina
vizualiai
vizualiai i 3 m nuotolio
vizualiai
vizualiai
Paviri apdaila plytelmis

Paviri apdaila plytelmis vykdoma pagal moni gamintoj rekomendacijas, projekto sprendimus,
statybos taisykles.
Tokia apdaila yra ilgalaikika, todl plytelmis dengiami ioriniai ir vidiniai pastat paviriai.
Paviriai apdailinami:
gamtini uolien plytelmis bei ploktmis (marmuro, granito, smiltainio, dolomito ir kt.);
pagamintomis i vairi mediag (keraminmis, akmens mass, plastmasinmis, stiklo
ir kt.) plytelmis.
Aptaisant iorines sienas natrali uolien plytelmis, j tvirtinimo bdas turi bti nurodytas projekte.
Vertikali paviri apdailai daniausiai naudojamos mons "Dvarioni keramika" glazruotos sien
plytels, kuri stipris lenkiant yra ne maesnis kaip 20 N/mm, o mirkis - ne didesnis kaip 16%.
Plytels klijuojamos "Atlas", "Cerasit", "Keramfiksas", "Keramfleksas", "Hidrofiksas" ir kitokiais klijais.
Sienos keraminmis plytelmis klijuojamos rengus grindis. Plytels klijuojamos sil sil, pieinys
derinamas su projekto autoriais ir statytoju. Sils po 1-2 dien upildomos pagal gamintoj
rekomendacijas specialiai paruotais miiniais.
Apdailinto paviriaus leistinas nuokrypis nuo vertikals 1 metro ilgyje:
veidrodinio, blizganio
- iki 2 mm;
lifuoto, tayto, gruoblto, vagoto
- iki 3 mm;
keramini plyteli pastato iorje - iki 2 mm, viduje
- iki 1,5 mm.
Sili tarp plyteli nuokrypis nuo vertikals ir horizontals:
veidrodinio, blizganio paviriaus plyteli
skelto akmens paviriaus tipo plyteli
ETAPAS
TP
Objektas:
153
-iki 1,5 mm;

- iki 3 mm;
- iki 3 mm;
- iki 1,5 mm.

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
65
67
Laida
0
PSL. NR.
Architektrini apdailos detali sujungimo sili leistini nuokrypiai:

veidrodinio, blizganio paviriaus
- iki 0,5 mm;
- iki 1 mm;
skelto akmens tipo faktros
- iki 2 mm;
Apdailint paviri lygumo leistinas nuokrypis, pridjus 2 metr ilgio liniuot:
- iki 0,5 mm;
- iki 1 mm;
- iki 2 mm.
Apdailint plytelmis paviri sili ploio leistini nuokrypiai:
- iki 0,5 mm;
granito, dirbtinio akmens, marmuro
- iki 1 mm;
- iki 1 mm;
keramini plyteli pastato iorje ir viduje
- iki 0,5 mm;
skelto akmens faktros
- iki 2 mm
18.17
Pertvar ir lub rengimas i ploki
Gipso-kartono plokts "KNAUF" naudojamos vidaus atitvaroms rengti. Plokts bna:

statybinio gipso plokts GKB (paymtos mlynu spaudu);
ugniai atsparios plokts GKF (paymtos raudonu spaudu);
impregnuotos plokts GKBI ir ugniai atsparios impregnuotos plokts GKFI (paymtos
"impregnuota", alios spalvos kartonas).
Pertvaros montuojamos naudojant metalin karkas, i abiej pusi tvirtinant gipso-kartono ploktes.
Sumontavus pertvaras pagal "KNAUF" rekomenduojam technologij uglaistomos sils ir, pagal
projekt ar statytojo pageidavim daomos, tapetuojamos arba apklijuojamos keraminmis plytelmis
Gipso-kartono ploki lubos rengiamos tvirtinant metalin karkas prie perdangos pagal "KNAUF"
technologij.
Sumontavus lubas uglaistomos sils. Sils glaistomos tik tada, kai stabilizuojasi patalp
mikroklimatas ir dl drgms ir temperatros pokyi nra pastebim ploki deformacij. Glaistant
siles patalp temperatra turi bti ne emesn kaip 10 C. Jeigu patalpose numatyti lapi darb
procesai, lub sandras galima glaistyti tik ubaigus tokius darbus.
Prie daant arba dengiant ploktes dekoratyvinmis dangomis, jos gruntuojamos. Gruntas
parenkamas pagal naudojamas apdailos mediagas.
Gipso-kartono ploki pertvaros ir lubos projektuojamos ir rengiamos pagal gamintojo instrukcij.
Gipso-kartono plokts "GYPROC" ir "RIGIPS" naudojamos pertvaroms, luboms ir vjo izoliacijai rengti.
rengiant pertvaras gipso-kartono plokts tvirtinamos i vienos arba abiej karkaso pusi. Dedamas
vienas, du arba trys ploki sluoksniai, priklausomai nuo pertvarai keliam reikalavim.
Gipso-kartono ploki pertvaros ir lubos gali bti su mediniu arba metaliniu karkasu.
Gipso-kartono plokts prie metalinio karkaso tvirtinamos sriegiamais vartais. Priklausomai nuo prie
karkaso tvirtinam ploki sluoksni skaiiaus, naudotini ne trumpesni kaip 25, 35 ir 45 mm ilgio vartai,
atitinkamai vienam, dviem bei trims gipskartonio ploki sluoksniams.
154
Atstumai tarp vart turi atitikti gamintojo instrukcijoje nurodytus atstumus.
Vartai turi bti sukami iek tiek giliau negu plokts pavirius, bet varto galvut neatsidurt po
kartonu.
Sils tarp sumontuot gipskartonio ploki turi bti rengiamos upildant siles specialiu glaistu ir
naudojant perforuot juostel.
Gipso-kartono ploki Gyproc ir Rigips konstrukcij projektavimas, tvirtinimas, sili utaisymas,
ploki lenkimas ir kiti duomenys pateikiami gamintojo instrukcijose.
Plokts "Armstrong" naudojamos akustinms pakabinamoms luboms rengti. Tokios lubos estetikos,
gerai izoliuoja gars ir ilum, lengvai montuojamos. Jos atsparios ugniai ir gali ukirsti keli ugnies
plitimui kitas patalpas.
"Armstrong" lub plokts pritaikytos gyvenamosioms patalpoms.
Toki ploki lubos rengiamos patalpose, kai j santykin drgm nevirija 70%.
Orientuot skiedr plokt (OSB) tinkama naudoti vairioms statyb reikmms. Tokios plokts
pagamintos i medienos ir atsparaus vandeniui ir virinimui dervinio riiklio ir nedidelio kiekio vako.
Plokts gaminamos nuo 6 iki 25 mm storio. Standartiniai ploki matmenys yra 2500 x 1250 mm.
ETAPAS
TP
Objektas:

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
66
67
Laida
0
PSL. NR.
OSB plokts tvirtinamos vinimis, medvariais, kijais. Rekomenduojama vinis kalti ne ariau kaip 10
mm nuo plokts krato.
Ploktes galima dayti bet kokiais, medienai dayti rekomenduojamais daais.
OSB plokts gali bti naudojamos rengiant grindis, dengiant stogus, apkalant karkasini nam sienas
ir pan. Vykdant darbus btina vadovautis mons gamintojos rekomendacijomis.
Iimties atvejais, atsivelgiant statybos darb vykdymo ypatumus ir naudojamas mediagas,

gaminius bei konstrukcijas, suderinus su technins prieiros tarnyba ir projekto autoriais, gali
bti pasirinkta kita atskir darb technologija negu pateikta iose taisyklse, bet nepabloginant
produkto ir nepaeidiant jam keliam reikalavim.
PV
ETAPAS
TP
Objektas:
Nikolaj Podpriatov

LAPAS
LAP
14/10/01-49AS -BD
Statybos projektas
67
67
Laida
0
PSL. NR.

Bendroji Dalis-1 PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Bendroji Dalis-1 PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

UAB ARCHITEKTROS KRYBIN GRUP

A. Tumno g. 4-25, Vilnius

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

UAB AKG direktorius

arch. R.Bimba (875A)

arch. R.Bimba (875A)

PROJEKTO DOKUMENT INIARATIS

Specialieji architektros reikalavimai 2015 07 27 Nr. AR-984

Vilniaus m. savivaldybs administracijos miesto kio ir transporto

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

Projekto dokument iniaratis

AB TEO LT 2014-12-08 Prisijungimo slygos Nr.1-1822/2014

Daugiabutis gyvenamasis namai (7.3)

Projekto dokument iniaratis

Vilniaus aps. VPK Keli

Vilniaus miesto skyriaus

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

Atlikt pritarim suderinim sraas

Pritarim suderinim nuoraai tikri

Daugiabutis gyvenamas namas (7.3)

Atlikt pritarim suderinim sraas

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3) Fabijoniki g. 5,

BENDRASIS AIKINAMASIS RATAS

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

Bendrasis aikinamasis ratas

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

1.16.2.4. Pastato su parkingo zona ayse 9-15, A-M;......................................................... 21

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

1.30.2.4. Priegaisrins automatikos rengini objekte apraymas. Gaisrins

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

SKLYPO SUTVARKIMO (SKLYPO PLANO) DALIS

Daugiabutis gyvenamasis namas (7.3)

Vilniaus miesto bendrajame plane nagrinjamas sklypas patenka intensyvaus ustatymo

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

1.2.7. Sklypo apeldinimas

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Projektuojamas pastatas ir jo aplinka pritaikyti monms su negalia.

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

1.6.1. Architektriniai pastato sprendimai

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

1.6.4. Dl pastato apvietimo ventinmis ir darbo dienomis

Pastat laikanti sistema yra ryinis gelbetoninis (monolitinis) karkasas.

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Laipt ir laipt aikteli aptvar auktis ne maesnis kaip 0,9 m.

Projektuojamas pastatas ir jo aplinka pritaikyti monms su negalia.

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Projektuojamo pastato koridori plotis ne siauresnis kaip 1800 mm.

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Buitins atliekos laikinai saugomos poeminiuose udaro tipo konteineriuose su

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

1.12. Projektiniai vidaus oro parametrai

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

STATINIO KONSTRUKCIJ DALIS

Konstrukcins dalies techninis projektas paruotas pagal architektrin ir kitas susijusias su

STR 2.01.01 (1, 2, 3, 4, 5, 6) Esminiai statinio reikalavimai.

Daugiabutis gyvenamasis namas(7.3)

Lauko gerbjvio svoris parkingo zonoje:

Statybos hidrogeologins slygos. Pamatai ir poemins dalies sienos