Doc. dr. Jurgita Antucheviien Doc. dr. Jurgita Antucheviien Doc. dr. Jurgita Antucheviien Doc. dr.

Jurgita Antucheviien
Investicini projekt analiz
Finansin analiz
Ekonomin analiz
Ekspertinis vertinimas
Finansini rodikli analiz
Rizikos analiz
Ekonomini rodikli analiz
Socialin analiz
Grynosios dabartins projekto verts (arba grynosios esamosios projekto
verts) (net present value !" !" !" !")#
!rojekto atsipirkimo laiko (payback period !! !! !! !!$ ny ny ny ny$ nat nat nat nat)#
"idinio projekto pelningumo (arba vidins pelno normos) (internal rate o%
return &'' &'' &'' &'')#
'entabilumo (arba pelningumo indekso) (pro%itability inde( !& !& !& !&)#
&nvesticij) e%ektyvumo koe%iciento (average rate o% return A'' A'' A'' A'').
Praktikoje gali bti taikomi vairs metod deriniai.
Metodikos parinkimas priklauso nuo sprendimo pobdio.
Gali bti nagrinjami vairs atvejai:
Reikia nusprsti, tinkamas ar netinkamas yra projektas.
Kai pateikiami kali alternatyvs projektai ir reikia
irinkti geriausi i j.
*+,-.
"ertinant investicinius projektus$ pagrindinis u/davinys yra
nustatyti b0simosios naudos vert1$ kuri2 galima gauti
valdymo metu.
audos b0simoji vert (angl. 3uture "alue) diskonto b0du
paveriama esam2ja verte (angl. !resent "alue).
Diskontuojant piniginius srautus$ atsiranda skirtumas tarp
diskontuot) pinigini) sraut) b0simosios naudos sumos ir
pradini) investicij). 4as skirtumas vadinamas gryn2ja gryn2ja gryn2ja gryn2ja
esam2ja verte esam2ja verte esam2ja verte esam2ja verte (angl. et !resent "alue).
+kaiiavimai atliekami tokia tvarka.
5+urandami kiekvieno laikotarpio pinig) srautai$
skaiiuojant pinig) 6plaukas ir i7laidas.
5!inig) srautai diskontuojami$ t.y. surandama j)
dabartin vert.
5+umuojami diskontuoti pinig) srautai$
atimamos pradins investicijos ir gaunama
projekto !".
!" teigiama reik7m rei7kia tai$ jog projekto pinigins
pajamos vir7ija jo reali8acijos i7laidas. !rojektas e%ektyvus$
jeigu !" teigiamas.
9uo didesn !" reik7m$ tuo e%ektyvesnis projektas.
Jei grynoji dabartin vert teigiama$ projektas yra tinkamas$ o
jeigu neigiama : projektas atmetamas$ t.y. neinvestuojama 6
tok6 projekt2.
Jeigu renkamasi i7 keli) projekt)$ tai imamas tas projektas$
kurio grynoji dabartin vert didesn.
9ai investicija vienkartin$ grynoji dabartin vert
skaiiuojama pagal %ormul1.
ia. !" : grynoji dabartin vert#
'; : investicijos.
9adangi tai i7laidos$ '; < ;#
'k : kasmetinis pinig) srautas.
Jei i7laidos vir7ija pajamas$ t) met) 'k yra neigiamas#
k : met) skaiius#
i : diskonto norma.
( )

=
+
+ =
n
k
k
k
i
R
R NPV
1
0
1
9ai investicija nevienkartin$ t.y. %inansiniai i7tekliai
investuojami kelis metus (m met))$ skaiiuojama pagal
%ormul1.
ia. !" : grynoji dabartin vert#
'; : investicijos.
9adangi tai i7laidos$ '; < ;#
'k : kasmetinis pinig) srautas.
Jei i7laidos vir7ija pajamas$ t) met) 'k yra neigiamas#
k : met) skaiius#
i : diskonto norma.
( ) ( )

= =
+
+
+
=
m
j
n
k
k
k
j
j
i
R
i
R
NPV
1 1
0
1 1
0
i
b
i
NPV
!avai8duotas !" priklausomybs nuo i atvejis$
kada investuojama proceso prad/ioje$ o
pajamos gaunamos apytikriai tolygiai.
9ai diskonto norma pasiekia tam tikr2 reik7m1
i
b
$ investicijos e%ektas tampa nulinis.
=et kuri norma$ ma/esn nei i
b
atitinka
teigiam2 !" vert1$ ir atvirk7iai.
Diskontuoti taikoma procentin norma %inans) rinkoje turi
parodyti laukiam2 vidutin6 paskol) pal0kan) norm) lyg6.
=e to$ svarbus momentas nustatant procentin1 norm2$
naudojam2 mokjim) srautui diskontuoti$ yra ri8ikos veiksni)
nagrinjimas.
&nvesticiniame procese ri8ika gali suma/inti 6dto kapitalo gr2/2
lyginant su laukiamo kapitalo gr2/a.
Dl to diskontavimui taikom2 procentin1 norm2 reikt)
pakoreguoti atsi/velgiant 6 ri8ikos veiksnius.
!arenkant palyginam2j2 norm2$ literat0roje rekomenduojama taikyti
minimaliai patraukli2 pajam) norm2.
4aiau praktikoje da/niausiai orientuojamasi 6 esam2 situacij2 ir
parenkami konkret0s orientyrai.
vertybini) popieri)$ bank) operacij) ir kit) %inansini) operacij)
pelningumas#
nuosavybs ka7t) procentas$ t.y. %inansavimo 7altinio$ reikalingo projektui
6gyvendinti$ ka7tai (pv8. paskol) pal0kanos).
Grynosios esamosios verts taisykl gana korekti7ka ir
ekonomi7kai pagr6sta.
pirma$ grynoji esamoji vert 6vertina pinig) verts kitimus per tam tikr2
laik2#
antra$ grynoji esamoji vert priklauso tiktai nuo progno8uojam) pinigini)
sraut) ir alternatyvios kapitalo verts#
treia$ grynoji esamoji vert turi adityvumo savyb1$ t.y. galima sudti keli)
projekt) gryn2sias esam2sias vertes$ nes jie visi yra i7reik7ti 7iandieniniais
pinigais.
aujo gaminio technologijai sukurti ir 6rengimams pirkti
reikia investuoti >;; ;;; ?t.
'eikia rasti projekto gryn2j2 dabartin1 vert1$ kai diskonto
norma lygi @ proc.$ o kiekvien) met) pabaigoje planuojamos
tokios i7laidos ir pajamos.
Metai Ilaidos Pajamos
0 100 000 0
1 30 000 0
2 15 000 20 000
3 10 000 50 000
4 10 000 60 000
5 10 000 70 000
+prendimas.
+kaiiuojamos kiekvien) met) grynosios pajamos (pinig)
srautas$ pelnas) '
k
.
Metai Ilaidos Pajamos R
k
0 100 000 0
1 30 000 0
2 15 000 20 000
3 10 000 50 000
4 10 000 60 000
5 10 000 70 000
+prendimas.
+kaiiuojamos kiekvien) met) grynosios pajamos (pinig)
srautas$ pelnas) '
k
.
Metai Ilaidos Pajamos R
k
0 100 000 0 - 100 000
1 30 000 0 - 30 000
2 15 000 20 000 5 000
3 10 000 50 000 40 000
4 10 000 60 000 50 000
5 10 000 70 000 60 000
+prendimas.
&7vada. 7is projektas yra nuostolingas.
9urio projekto grynoji dabartin vert didesn$ kai diskonto
norma lygi >; proc.A
A A A A projektas projektas projektas projektas = projektas = projektas = projektas = projektas
Metai Ilaidos Pajamos
0 25 000 0
1 6 000 8 000
2 2 000 10 000
3
2 000 10 000
4
2 000 10 000
5
2 000 10 000
6
2 000 10 000
Metai Ilaidos Pajamos
0 108 000 0
1 1 000 31 000
2
1 000 31 000
3
1 000 31 000
4
1 000 31 000
5
1 000 31 000
+prendimas.
+kaiiuojamos kiekvien) met) pinig) srautas '
k
.
A A A A projektas projektas projektas projektas = projektas = projektas = projektas = projektas
Metai Ilaidos Pajamos R
k
0 25 000 0 - 25 000
1 6 000 8 000 2 000
2 2 000 10 000
3
2 000 10 000
4
2 000 10 000
5
2 000 10 000
6
2 000 10 000
Metai Ilaidos Pajamos R
k
0 108 000 0
1 1 000 31 000
2
1 000 31 000
3
1 000 31 000
4
1 000 31 000
5
1 000 31 000
+prendimas.
+kaiiuojamos kiekvien) met) pinig) srautas '
k
.
A A A A projektas projektas projektas projektas = projektas = projektas = projektas = projektas
Metai Ilaidos Pajamos R
k
0 25 000 0 - 25 000
1 6 000 8 000 2 000
2 2 000 10 000 8 000
3
2 000 10 000 8 000
4
2 000 10 000 8 000
5
2 000 10 000 8 000
6
2 000 10 000 8 000
Metai Ilaidos Pajamos R
k
0 108 000 0 - 108 000
1 1 000 31 000 30 000
2
1 000 31 000 30 000
3
1 000 31 000 30 000
4
1 000 31 000 30 000
5
1 000 31 000 30 000
4aikome %ormul1
A projektas
4aikome %ormul1
= projektas
Apskaiiav1 gauname$ jog
!"
A
B C D@E$ FC ?t
!"
=
B F EGD$ H; ?t
!rojekto = grynoji dabartin vert didesn (jis pelningesnis).
Atsipirkimo Atsipirkimo Atsipirkimo Atsipirkimo laikas laikas laikas laikas = == = A AA A I II I (= (= (= (= J JJ J K)$ K)$ K)$ K)$
kur
A L metai prie7 visi7k2 ka7t) padengim2$
= L nepadengt) ka7t) suma padengimo met)
prad/ioje$
K L visi7ko padengimo met) pinig) srautas.
Atsiperkamumo metodo tr0kumai.
eatsi/velgiama 6 tai$ kokie pinig) srautai
atsipirkimo laikotarpio viduje (ar prad/ioje bus
daugiau pinig)$ ar pabaigoje).
eatsi/velgia 6 pinig) srautus po atsipirkimo
laikotarpio.
Apskaiiuoto atsipirkimo laiko nra su kuo palyginti
(pv8.$ kad ir su rinkos pal0kan) norma).
4odl kartais yra rekomenduojama skaiiuoti
diskontuot) pinig) sraut) atsipirkimo laik2.
ny supaprastintas atsipirkimo periodo rodiklis, nevertinant laiko veiksnio;
nat atsipirkimo periodas, vertinantis laiko veiksn.
0
1/i R
0
/R
t
n
at
n
y
Apskaiiuoti projekt) A ir = atsipirkimo
laik2.
!lanuojami po mokesi) sumokjimo tokie
gryn)j) pinig) srautai.
Metai Projektas A Projektas B
0 - 1000 - 1000
1 500 100
2 400 300
3 300 400
4 100 600
+prendimas.
>. +kaiiuojame sumin6 pinig) sraut2.
0 1 2 3 4
Projektas A -1000 500 400 300 100
Suminis
pinig
srautas
-1000 -500
(-1000+500)

-100
(-500+400)
200
(-100+300)

300
(-200+100)
Projektas B -1000 100 300 400 600
Suminis
pinig
srautas
... ... ... ... ...

+uminis pinig) srautas.
0 1 2 3 4
Projektas A -1000 500 400 300 100
Suminis
pinig
srautas
-1000 -500
(-1000+500)

-100
(-500+400)
200
(-100+300)

300
(-200+100)
Projektas B -1000 100 300 400 600
Suminis
pinig
srautas
-1000 -900 -600 -200 400

+prendimas.
G. 4aikome %ormul1.
!! ( !! ( !! ( !! (n nn n
y yy y
)projekto A. )projekto A. )projekto A. )projekto A.
G I >;; J D;; = G$DD
Jei projekto A atveju diskonto norma but) >;
procentai$ diskontuotas atsipirkimo laikotarpis b0t)
G$MF met).
!! ( !! ( !! ( !! (n nn n
y yy y
) projekto =. ) projekto =. ) projekto =. ) projekto =. AAA
!! (n
y
) projekto =.
DI G;; J H;; = D$DD
&7vada. projektas A atsipirks greiiau.
!agal projekt) A ir = duomenis reikia apskaiiuoti projekt)
atsipirkimo laik2. 9uris projektas greiiau atsipirksA
A A A A projektas projektas projektas projektas = projektas = projektas = projektas = projektas
Metai Ilaidos Pajamos
0 25 000 0
1 6 000 8 000
2 2 000 10 000
3
2 000 10 000
4
2 000 10 000
5
2 000 10 000
6
2 000 10 000
Metai Ilaidos Pajamos
0 108 000 0
1 1 000 31 000
2
1 000 31 000
3
1 000 31 000
4
1 000 31 000
5
1 000 31 000
+prendimas.
0 1 2 3 4 5 6
Projektas
A
-25 000 2 000 8 000 8 000 8 000 8 000 8 000
Suminis
pinig
srautas
-25 000 -23 000
Projektas
B
-108 000 30 000 30 000 30 000 30 000 30 000
Suminis
pinig
srautas


+prendimas.
0 1 2 3 4 5 6
Projektas
A
-25 000 2 000 8 000 8 000 8 000 8 000 8 000
Suminis
pinig
srautas
-25 000 -23 000 -15 000 - 7 000 1 000 9 000 17 000
Projektas
B
-108 000 30 000 30 000 30 000 30 000 30 000
Suminis
pinig
srautas
-108 000 -78 000 -48 000 -18 000 12 000 42 000

+prendimas.
!! (n
y
)projekto A.
D I E ;;; J @ ;;; = D$@EF (m.)
!! (n
y
) projekto =. AAA
+prendimas.
!! (n
y
)projekto A.
D I E ;;; J @ ;;; = D$@EF (m.)
!! (n
y
) projekto =.
DI >@ ;;; J D; ;;; = D$H (m.)
&7vada. projektas = atsipirks greiiau.
Tai grynosios dabartins verts nustatymo
tsinys. Skirtumas lyginant su grynja dabartine
verte yra tas, kad rentabilumo indeksas yra
santykinis dydis, kuomet pajamos palyginamos
su investicij dydiu.
Pelningumo indeksas (angl. Profitability Index),
arba naudingumo koeficientas (angl.
BenefitCost Ratio), tai bsimosios naudos
esamos verts ir pradini investicij modulio
santykis.
.
( )

=
+
=
n
k
k
k
i
R
R
PI
1
0
1
1
( )
( )

=
=
+
+
=
m
j
j
j
n
k
k
k
i
R
i
R
PI
1
0
1
1
1
Kai investicija vienkartin, rentabilumo indeksas skaiiuojamas
pagal formul:
Kai investicija nevienkartin, rentabilumo indeksas
skaiiuojamas pagal sekani formul:
.
Jeigu !& !& !& !& > >> > > >> >$ pajamos vir7ija investicijos dyd6. 4uomet
investicija ekonomi7kai naudinga$ t.y. rentabili.
Jeigu !& !& !& !& < << < > >> >$ projektas ar investicija ekonomi7kai
nenaudinga arba nerentabili.
Jeigu !& !& !& !& = == = > >> >$ projektas indi%erenti7kas$ t.y. nei
naudingas$ nei nuostolingas.
9ai renkamasi i7 keli) projekt)$ tai pelningesnis ar
naudingesnis yra tas projektas$ kurio !& yra
did/iausias.
!agal projekt) A ir = duomenis reikia apskaiiuoti
projekt) rentabilum2 (pelningum2). 9uris projektas
rentabilesnisA
A projektas A projektas A projektas A projektas = projektas = projektas = projektas = projektas
+prendimas.
!&
A
= > J GF ;;; (> @>@$>@ I H H>>$FE I H ;>;$FG
I F CHC$>> I C MHE$DE I C F>F$EM) = >$>EF
!&
=
= A
+prendimas.
!&
A
= > J GF ;;; (> @>@$>@ I H H>>$FE I H ;>;$FG
I F CHC$>> I C MHE$DE I C F>F$EM) = >$>EF
!&
=
= > J >;@ ;;; (GE GEG$ED I GC EMD$DM I
GGFDM$CC I G; CM;$C; I >@ HGE$EH) = >$;FD
&7vada. Abu projektai ekonomi7kai naudingi$ bet A
projektas vertinant pagal 76 metod2 naudingesnis.
100
5 . 0
0
1

=
R
RN
ARR
( )
100
5 . 0
0
2


=
RV R
RN
ARR
n
R
RN
n
k
k

=
=
1
Jei laikoma, kad pasibaigus analizuojamo projekto gyvendinimo
laikui, visos kapitalins ilaidos bus nuraytos, tuomet pirmin investicij
suma dalijama i 2:
Jei nutariama, kad bus likutin arba likvidacin vert, jos dydis turi bti
atimtas ir tuomet dalijama i 2:
ia: RN vidutini metini pajam dydis; RV likutin, likvidacin
vert; n met skaiius.
> m. > m. > m. > m. G m. G m. G m. G m. D m. D m. D m. D m. C m. C m. C m. C m.
!ajamos !ajamos !ajamos !ajamos CDD DDD CF; ;;; G@H HHE G;; ;;; G;; ;;; G;; ;;; G;; ;;;
&7laidos &7laidos &7laidos &7laidos G;; ;;; >F; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;;
usidvjimo usidvjimo usidvjimo usidvjimo i7laidos i7laidos i7laidos i7laidos >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;;
!elnas !elnas !elnas !elnas prie7 prie7 prie7 prie7 mokesius mokesius mokesius mokesius >DD DDD G;; ;;; @H HHE ; ; ; ;
,okesiai ,okesiai ,okesiai ,okesiai DD DDD F; ;;; >H HHE ; ;; ;
Grynasis Grynasis Grynasis Grynasis pelnas pelnas pelnas pelnas >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >;; ;;; >F; ;;; >F; ;;; >F; ;;; >F; ;;; E; ;;; E; ;;; E; ;;; E; ;;; ; ;; ;
mon svarsto, ar verta pirkti preki sandl, kuris kainuot 500 000
Lt, jei i io projekto gyvendinimo bt gauti tokie udirbti pinig
srautai, kaip pateikti lentelje.
Reikia apskaiiuoti investicij efektyvumo koeficient.
Laikoma, kad pasibaigus analizuojamo projekto gyvendinimo laikui,
visos kapitalins ilaidos bus nuraytos.
Sprendimas:
Apskaiiuojame vidutin metin pinig sraut:
(100 000 + 150 000 + 70 000) / 4 = 80 000 Lt
Vidutins investicijos:
500 000 / 2 = 250 000
Vidutinis investicij pelningumas:
(80 000 / 250 000) 100 proc. = 32 proc.
Ivada: vidutinis projekto investicij pelningumas 32 proc.
!agal projekt) A ir = duomenis reikia apskaiiuoti projekt)
investicij) pelningum2.
A A A A projektas projektas projektas projektas = projektas = projektas = projektas = projektas
Metai Ilaidos Pajamos
0 25 000 0
1 6 000 8 000
2 2 000 10 000
3
2 000 10 000
4
2 000 10 000
5
2 000 10 000
6
2 000 10 000
Metai Ilaidos Pajamos
0 108 000 0
1 1 000 31 000
2
1 000 31 000
3
1 000 31 000
4
1 000 31 000
5
1 000 31 000
+prendimas
A''
A
= (E ;;; J >G F;;) N >;; proc. = FH proc.
A''
=
= AAA
+prendimas
A''
A
= (E ;;; J >G F;;) N >;; proc. = FH proc.
A''
=
= (D; ;;; J FC ;;;) N >;; proc. = FF proc.

&7vada. A projekto investicij) pelningumas ne/ymiai didesnis.

"idin pelno norma (angl. &nternal 'ate o% 'eturn) O tai
diskonto norma$ kuri gryn2j2 esam2j2 vert1 padaro lygi2
nuliui.
9itaip sakant$ diskontuojant 7ia norma esamoji kapitalo gr2/os vert lygi
pradinms investicijoms.
4ai vienas i7 reik7mingiausi) rodikli)$ nes da/niausiai
naudojami skolinti pinigai.
'odiklis$ apib0dinantis i7laidas skolintoms l7oms$ yra
naudojamo kapitalo kaina.
"idins pelno normos rodiklis apib0dina maksimaliai galim2
mint) i7laid) dyd6.
!v8.$ jei 6gyvendinant projekt2 gauta banko paskola$ tai &''
reik7m rodo vir7utin1 leistino banko procentins normos
lygio rib2$ kurios vir7ijimas padaro projekt2 nepelningu.
P6 rodikl6 investuotojas turi palyginti su investiciniam
projektui pasiskolint) %inansini) i7tekli) kaina (/ymima KK).
Jeigu &''>KK$ tai projektas priimtinas#
Jeigu vidin pelno norma ma/esn u/ skolinto kapitalo kain2 (&''<KK) L
projektas nepelningas#
Jeigu &''=KK$ tai 6dtos investicijos atsipirks$ taiau papildomo pelno
nebus gauta.
Apskaiiuojant vidin1 pelno norm2$ diskontuot) pinigini)
sraut) anali8s u/davinys sprend/iamas atvirk7tiniu b0du O
visi teigiami ir neigiami projekto piniginiai srautai
anali8uojami norint nustatyti diskonto normas$ kurioms esant
sraut) esamoji vert lygi pradinms investicijoms.
orint gauti peln2 i7 investuot) l7) arba bent jau j)
atsipirkim2$ reikia$ kad !" ;.
4am reikia parinkti atitinkam2 diskonto norm2$ u/tikrinani2
7i2 s2lyg2.
Vidin pelno norma apskaiiuojama surandant toki
diskonto norm, kuriai esant bbsimj pinig plauk
esamoji vert tampa lygi pinigini djim esamajai vertei.
Kitaip sakant NPV prilyginame nuliui:
( )
0
1
1
0
=
+
+ =

=
n
k
k
k
IRR
R
R NPV
ia: R
0
investicijos;
R
k
kasmetins numatomos grynosios pajamos;
IRR vidin pelno norma;
k met skaiius.
0
i, proc.
IRR
NPV, Lt
"idin pelno norma &'' yra tas pal0kan) r/is$ nuo kurio
investicinis projektas yra pelningas ar nuostolingas.
9ai i < &''$ grynoji dabartin vert yra teigiama$ o investicinis
projektas pelningas.
9ai i B BB B &''$ pajamos kompensuoja i7vestines i7laidas ir jokio
pelno negauname.
9ai i Q &''$ projektas nuostolingas.
!&$ !" ir &'' glaud/iai susij1.
jeigu !&Q>$ tuomet !"Q; ir &''Q i#
jeigu !&B;$ tuomet !"B; ir &''B i#
jeigu !&<;$ tuomet !"<; ir &''< i#
jeigu !&Q>$ tuomet gali b0ti svarstomas klausimas dl
projekto reali8acijos. !rie7ingu atveju O projektas
nuostolingas.
&'' galima skaiiuoti.
&teraciniu b0du (priartjimais$ bandymais)#
Gra%iniu#
9ompiuteriu : *(el yra tam skirta %unkcija (apskaiiuoja pagal
nurodytas pajam) ir investicij) sraut) reik7mes).
!rakti7kai 7i norma i7skaiiuojama iteraciniu b0du
O pasirenkant tinkam2 diskonto norm2 esamiems
piniginiams srautams.
'eikia rasti projekt) A ir = vidin1 pelno norm2. !radiniai
duomenys pateikti lentelje.
A projektas B projektas
Metai R
k
(Grynj pinig
srautai)
Metai R
k
(Grynj pinig
srautai)
0 -500 0 -500
1 100 1 200
2 300 2 200
3 400 3 300
+prendimas.
+kaiiuojame A projektui iteraciniu b0du.
( ) ( )
0
1
400
1
300
1
100
500
3 2
=
+
+
+
+
+
+ =
IRR IRR IRR
NPV
A
+prendimas.
!arenkame &'' B GG proc.
( ) ( )
0
1
400
1
300
1
100
500
3 2
=
+
+
+
+
+
+ =
IRR IRR IRR
NPV
A
+prendimas.
9ai &'' B GD proc..
9ad b0t) !" B ;$ reikia rinkti GG proc. < &''
A
< GD proc.
(nes LF$CC < ; < D$G@)
9ai paimame &''
A
B GG$C proc.$ gauname !" B L;$;G
+prendimas.
Analogi7kai randame &''
=
B DG$H proc.
&7vada. = projekto vidin pelno norma didesn.
!avy8dys.
'odikliai 'odikliai 'odikliai 'odikliai !rojektas !rojektas !rojektas !rojektas A AA A !rojektas !rojektas !rojektas !rojektas = == =
Grynoji Grynoji Grynoji Grynoji dabartin dabartin dabartin dabartin vert vert vert vert (!") (!") (!") (!") C; ;;; H; H; H; H; ;;; ;;; ;;; ;;;
"idinis "idinis "idinis "idinis projekto projekto projekto projekto pelningumas pelningumas pelningumas pelningumas (&'') (&'') (&'') (&'') >F >F >F >F$ $$ $G GG G proc proc proc proc. .. . >C >C >C >C$ $$ $H HH H proc proc proc proc. .. .
!avy8dys.
NPV
B
I (IRR)
i=12
A
!avy8dys.
Jei nuosavybs ka7tai yra ma/esni u/ >C$H proc.$ abu projektai yra
tinkami.
!rie7ingu atveju$ jei nuosavybs ka7tai yra didesni u/ >C$H proc.$
tinkamas tik A.
9ai i B >G$ abu projektai lygiaveriai ir !"$ ir &'' po/i0riu.
9uomet i nesiekia >G proc.$ tai tinkamesnis 7iuo atveju b0t) projektas =.
9uomet i perkopia >G proc.$ tinkamesnis yra projektas A.
&7vada. &7vada. &7vada. &7vada. orint priimti teising2 sprendim2$ prakti7kai reikia atlikti daug
analitini) skaiiavim)$ nes e%ektyvumo (RnaudingumoS) kriterijai
6vairiomis s2lygomis gali b0ti skirtingi.