V00-061

GENEROLO JONO EMAIIO

LIETUVOS KARO AKADEMIJA

JUOZAS BAUBLYS
PRANAS JANKAUSKAS

SAUGA ELEKTROS
RENGINIUOSE
Mokomoji knyga

Vilnius, 2002

7610004000061

UDK 331.45:621.3.002.5 (075.8)

Ba 575

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos Ininerins vadybos

katedros doc. Juozo Baublio ir doc. Prano Jankausko parengta mokomoji knyga
skiriama KA karinams ir klausytojams.
Atsakingasis redaktorius prof. habil.dr. Algimantas Ambrazeviius
Recenzavo doc. dr. Vygaudas Kvedaras

Generolo Jono emaiio

Lietuvos karo akademija

TURINYS

Pratarm .............................................................................................................. 5
I skyrius. Elektros pavojus ............................................................................... 9
1.1. Bendros inios ......................................................................................... 9
1.2. Elektros srovi, traumuojani mones, stiprumas ............................. 12
1.3. tamp taka traumoms ......................................................................... 14
1.4. ingsnio ir prisilietimo tampos elektros renginiuose ....................... 15
II skyrius. moni, dirbani su elektros renginiais, apsauga .................. 27
2.1. Elektros tinklai ir darbuotoj apsauga .................................................. 27
2.2. Vienfazis prisilietimas trifaziame tinkle su izoliuota neutrale ............ 28
2.3. Vienfazis prisilietimas trifaziame tinkle su eminta neutrale ............ 30
2.4. Nuolatins srovs tinklai ....................................................................... 33
2.5. Nelaiming atsitikim dl elektros srovs pagrindins prieastys ...... 34
III skyrius. Apsaugos nuo elektros priemons ir bdai ................................ 37
3.1. Aplinkos ir patalp klasifikacija elektros srovs pavojingumo
atvilgiu ........................................................................................................ 37
3.2. Elektrotechnikos gamini klasifikavimas ............................................ 38
3.3. Apsaugos priemons ir naudojimo tvarka ............................................ 39
3.4. Apsaugos nuo elektros poveikio bdai ................................................. 48
3.5. Apsauga nuo aib ................................................................................ 53
3.6. Apsauga nuo elektrostatini krvi ...................................................... 61
3.7. Apsauga nuo elektromagnetini lauk ................................................. 63
3.8. Elektromagnetins spinduliuots ginklai ............................................. 71
IV skyrius. Apsaugos nuo elektros prevencins priemons .......................... 73
4.1. Elektrotechnikos personalas ir jam keliami reikalavimai ................... 73
4.2. Organizacins priemons saugiam elektros rengini
eksploatavimui ............................................................................................. 76
4.3. Technins priemons saugiam elektros rengini eksploatavimui ...... 77
4.4. Nelaiming atsitikim elektros traum atvejais tyrimas ..................... 81

V skyrius. Apsaugos nuo elektros reikalavimai, atliekant darbus

renginiuose ...................................................................................................... 83
5.1. Darbai su elektros energijos apskaitos prietaisais ................................ 83
5.2. Darbai su klimo mechanizmais ir kranais .......................................... 83
5.3. Darbai su elektrinio suvirinimo aparatais ............................................ 85
5.4. Darbai su rankinmis elektros mainomis, rankiais,kilnojamaisiais
viestuvais. Darbai akumuliatorinse .......................................................... 88
5.5. Darbai su buitiniais elektrotechnikos reikmenimis nam kyje ......... 90
5.6. Elektros tinklo apsaugos priemons ..................................................... 92
5.7. Apsauga nuo elektros mobiliosiose elektrinse ................................... 98
VI skyrius. Pirmoji pagalba vykus elektros traumai ................................. 103
6.1. Bendros inios. Nukentjusiojo bkls vertinimas ........................... 103
6.2. Nukentjusiojo atpalaidavimas nuo elektros srovs ........................... 103
6.3. Nukentjusij nuo elektros gaivinimas ............................................. 108
Literatros sraas ...................................................................................... 114

PRATARM
Kad moktume naudotis bet kokia papildoma jga (energija), pirmiausia reikia inoti tos jgos pobd, jos teigiamas ir neigiamas savybes.
Tiek pramonje, tiek ems kyje ir buityje, tiek kariniuose reikaluose dl savo kompaktikumo iuo metu plaiausiai naudojama elektros
energija. Netinkamai eksploatuodami rengimus mons danai patiria
vairi traum ir turi nuostoli.
Kariuomenje privalu, kad visi veiksmai bt kuo tikslesni. Todl saugos taisykli nepaisymas ar j neinojimas eksploatuojant elektros renginius kariniuose daliniuose gali net sutrukdyti atlikti kovos uduotis.
Remiantis statistikos duomenimis, nelaimingi atsitikimai pasaulio alyse dl elektros srovs poveikio sudaro tik apie 1% vis nelaiming atsitikim, taiau mirtin tarp j gana daug. Pramoninis traumatizmas
alyje dl elektros srovs poveikio priklauso nuo technikos ir technologijos isivystymo lygio, t.y. nuo to, ar tinkamai rengti elektros tinklai ir
taisai, taiau labiausiai nuo moni isilavinimo, mokjimo vertinti
elektros srovs keliam pavoj, nuo tinkamo rengim eksploatavimo.
22.5

22.3

20
17.5
15
12.5
10
7.5
5
2.5
0

1.3

1.7

1.7

2.1

3.1

3.2

3.2

3.3

3.6

4.3

5.2

5.7

5.7

6.9

Lietuva Danija Japonija Nor- Anglija Belgija Pran- Vakar Kanada vei- Austrija JAV Ispanija Italija Vengrija
vegija
czija Vokietija
carija

1 pav. Mirtinos elektros traumos vidutinikai per metus 1 mln. gyventoj Lietuvoje
19711973 m. ir kitose valstybse 19721982 m.

Lietuvoje, skaiiuojant 1 milijonui gyventoj, nuo elektros srovs kasmet davo 3-17 kart daugiau moni negu kitose valstybse (1 pav.).
Vidutinikai kiekvienais metais ms alyje sta apie 30 moni, i j
15% elektrotechnikos darbuotojai, apmokyti ir turintys teis dirbti su
elektros renginiais, 25% elektrotechnikos darbuotojai, neturintys atitinkamo isilavinimo, bet instruktuoti, kaip aptarnauti elektros renginius, 60% gyventojai.
iuolaikins mechanizuotos ir automatizuotos gamybos procesai, kuriuose naudojama elektros energija, reikalauja turti ini apie elektros
energij ir mokti ja naudotis saugiai.
Lietuvoje galioja statymai ir taisykls, reglamentuojantys darbo slygas. ie statymai ir taisykls grindiami principu, kad darbo vietos slyg
gerinimas turi bti organizuojamas ir vykdomas bendradarbiaujant darbdaviams ir darbuotojams.
Taiau nors darbo sauga turi bti gerinama bendromis pastangomis,
u vairi tam skirt priemoni konkret gyvendinim praktikai atsako
vis pirma darbdavys, o kariniuose daliniuose dalinio vadas.
Darbo saugai gerinti reikalingi ilgalaikiai perspektyviniai planai.
ioje knygelje idstyti apsaugos nuo elektros pagrindai pagal Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijos patvirtint karin mokymo program.
I skyriuje pateikta ini apie elektros keliam pavoj mogui ir gyvuliams, eminim kontr apskaiiavimo metodika, prisilietimo ir ingsnio tamp formuluots.
II skyriuje nagrinjamos elektros tinkl schemos, nuvieiamas pavojus, kylantis fazi emjimo atveju. Nurodytos nelaiming atsitikim dl
elektros srovs poveikio pagrindins prieastys.
III skyriuje suklasifikuota aplinka ir patalpos elektros srovs pavojingumo atvilgiu, nurodyti apsaugos nuo elektros bdai ir priemons.
IV skyriuje, nagrinjant prevencines apsaugos nuo elektros priemones, pirmiausia pateikti reikalavimai, keliami elektrotechnikos personalui, inagrintos organizacins bei technins priemons, utikrinanios
saug elektros rengini eksploatavim.
V skyriuje nurodyti reikalavimai, kuri reikia laikytis atliekant darbus
vairiuose renginiuose.
6

VI skyriuje trumpai inagrinti pirmosios pagalbos principai, vykus

elektros traumai, nukentjusij atpalaidavimo nuo elektros srovs bdai
bei j gaivinimas atliekant dirbtin kvpavim bei iorin irdies masa.
Knygel gali bti naudojama apmokyti kariams, dirbantiems su elektrotechnine ranga.
Autoriai dkoja profesoriui habil.dr. A.Ambrazeviiui u dalykikas
pastabas ir verting pagalb, suteikt rengiant i knygel.

I SKYRIUS. ELEKTROS PAVOJUS

1.1. Bendros inios
Kiekvienas gyvas organizmas yra laidus elektros srovei. Atskir mogaus ir gyvno kno dali elektrinis laidumas yra skirtingi. Elektros srovs poveikis gyvam organizmui priklauso nuo srovs stiprumo, jos tekjimo trukms, srovs ries ir danio, taip pat nuo jos tekjimo kelio (1.1.
pav.). Kai elektros srov teka per mog i rankos rank, net 90% nukentjusij lieka gyvi, o kai teka kno iilgine aimi (ypa per dein
rank kair koj) beveik kas antras mirta.
100
90

Nukentjusieji, %

80
70
60
50
40
30
20
10
0

105 90

359 210

ranka-ranka

ranka-koja

koja-koja

liemuo-koja

galva-knas

nenustatyta

moni
sk.

I j lik gyvi

Nukentjusieji

1.1 pav. Kelio, kuriuo teka srov per mog, taka elektros traumos pasekmms.

Elektros srov, tekdama knu, gali nudeginti, paeisti organizmo

audinius chemikai (elektrolizuoti) ir sutrikdyti fiziologinius bei biologinius procesus, t.y. sutrikdyti kno lsteli biosroves ir sukelti nevalingus
raumen judesius bei susitraukimus. Ypa jautrs irdies ir plaui audi9

niai, todl daniausiai vyksta kvpavimo ir kraujotakos organ paralyius. Tuos reikinius elektros srov sukelia tiesiogiai, t.y. tekdama audiniais, arba netiesiogiai per centrin nerv sistem.
Kno sualojimai elektros srove skirstomi elektros smgius (vidinius
sualojimus) ir elektros traumas (iorinius sualojimus). Prie elektros traum
priskiriami nudegimai, odos metalizacija, elektriniai randai, elektrooftalmija.
Nudegimai bna keturi laipsni: I laipsnio parausta oda, II laipsnio susidaro psls, III laipsnio apmirta odos audiniai per vis sluoksn, IV laipsnio suanglja audiniai.
Odos metalizacija bna tuomet, kai ant odos patenka elektros lanke
itirpusi smulkiausi metalo daleli. Daniausiai odos metalizacija bna susijusi su nudegimais.
Elektriniai randai tai pilkos arba gelsvai balkvos dms. Jos lieka
odoje pratekjus elektros srovei. ie randai daniausiai neskauda ir greitai gyja.
Elektrooftalmija akies virutinio apvalkalo udegimas, paveikus stipriam ultravioletini spinduli srautui elektros lanko degimo metu (daniausiai vykstant trumpam jungimui elektros grandinse arba suvirinant
metal elektra). Nuo elektroftalmijos apsaugo net paprasto stiklo apsauginiai akiniai.
Mechaninis sualojimas. Tekant elektros srovei mogaus knu, vyksta
nevalingi raumen susitraukimai, dl ko mogus gali isigsti ir nukristi
arba prisiliesti prie mechanikai mog alojani rengim.
Elektros smgis gyv audini dirginimas elektros srove. Jo metu pasekms bna vairios nuo vos juntamo raumen jaudinimo iki plaui ir
irdies paralyiaus (mirties).
Klinikin mirtis tai pereinamasis periodas tarp gyvenimo ir biologins mirties.
Biologin mirtis tai negrtamasis vykis, kai organizmo audiniuose
sustoja visi biologiniai procesai ir pradeda irti baltymai. mogus mirta
nuo elektros srovs per 78 minutes.
irdies veikla sutrinka, kai organizmo audiniuose srov prateka per
ird arba netoli jos. irdis nustoja plakusi arba vyksta jos fibriliacija
(neritmingas irdies raumen susitraukinjimas).
10

SUPAPRASTINTA ELEKTROKARDIOGRAMA

0,04
0,10s

0,150,20s

SUSITRAUKIMAS (SISTOL)
0,240,45s

ATSIPALAIDAVIMAS
(DIASTOL)

KARDIOCIKLAS
0,751,0 sekund

VIRPJIMO TIKIMYB, %

100

80

60

40

20
0

0,751,0 sekund

1.2 pav. Pavojaus irdies virpjimui kilti priklausomyb nuo elektros srovs tekjimo per
ird laiko.

1.2 pav. pateikta elektrokardiogramos ikarpa ir pavojaus irdies virpjimui kilti priklausymo nuo srovs tekjimo per ird laiko kreiv. Didiausia grsm irdies virpjimui trunka tik dal sekunds. Taiau imtaprocentinis pavojus kas sekund kartojasi, kai nukentjusiojo knu teka elektros srov, todl labai svarbu kuo greiiau j nutraukti. Kuo ilgiau
ji teka mogaus organizmu, tuo didesn tikimyb, kad sualojimas bus
sunkus ar net mirtinas.

11

Kvpavimas sutrinka elektros srovei tekant kvpavimo organais arba

krtins raumenimis.
Taiau kiekvienu atveju elektros srovs poveikis priklauso nuo organizmo reakcijos srov.
1.2. Elektros srovi, traumuojani mones, stiprumas
Inagrinjus mirtin ir nemirtin elektros traum statistik Lietuvoje
per 50 met nustatyta, kad iki 4 miliamper (mA) srov traumavo 18%
nukentjusij, 510 mA 24%, 1120 mA 32%, o daugiau nei 21 mA
elektros srov traumavo 26% nukentjusij (1.3 pav.)
Inagrintos 223 mirtinos ir 703 nemirtinos elektros traumos
Iki 4 mA

Daugiau
nei 21mA

18%

26%

24%
32%

510 mA

1120 mA
Keli miliamper srov gali umuti mog, o 78 A srove traumuotas
mogus kartais lieka gyvas!

1.3 pav. Elektros srovi, traumavusi mones, stiprumas.

mogaus organizm labiausiai veikia kintamoji pramoninio 4060 Hz

danio (Lietuvoje 50 Hz) srov. 23 mA srov jau jauiama ir pradeda
smarkiai trkioti pirtai; nuo 510 mA srovs prasideda rank traukuliai
(mlungis), jauiamas stiprus skausmas, tekant tokiai srovei, rankas sunku atitraukti nuo laido; 5080 mA srov gali (bet ne visuomet) paraly12

iuoti kvpavim, paeisti ird; esant 90100 mA paralyiuojamas kvpavimas, o jeigu elektros srov veikia organizm ilgiau kaip 3 sekundes,
irdis sustoja. Vadinasi, 100 mA srov yra mirtina. Jeigu organizmu teka
didesn kaip 5 A elektros srov, tai paprastai irdies fibriliacijos nebna
mogus mirta i karto.
Remiantis daugeliu mokslini tyrim, 70 kg mass mogui srov, nesukelianti irdies fibriliacijos, apskaiiuojama taip:
I=


W

(mA);

(1.1)

ia t srovs tekjimo trukm, s.

Nuolatin srov, palyginti su kintamja (50 Hz), ne taip smarkiai paveikia mog. Iki 3 mA nuolatin srov visai nejuntama; raumen traukuliai prasideda esant srovei iki 5080 mA. Tik stipresn kaip 80 mA
srov degina, veikia kvpavim ir ird. iuos organus paralyiuoja 90
100 mA nuolatin srov.
Jei kintamosios srovs danis didesnis u pramonin, pratekanti elektros srov mogui taip pat maiau pavojinga. Pvz., 500 000 Hz ir didesnio
danio elektros srov nesudaro elektros smgio ir yra nepavojinga.
Lietuvos energijos 50 met tyrinjimai parod, kad keli miliamper
elektros srov gali umuti mog, o 78 A srove traumuotas mogus
kartais lieka gyvas.
Srovs stiprumas priklauso nuo altinio tampos ir grandins varos.
Srovs altinio tampa yra inomas dydis, o var tarp mogaus ir ems
yra sunku nustatyti, nes grandin eina mogaus kno, apavo, pakloto,
grind varos. Tokios varos daro didel tak srovs stiprumui.
galim varos dyd atsivelgiama atskirai. Vara priklauso daugiausia nuo slyg, kuriomis mogus dirba: oro drgms ir temperatros, grind
laidumo, metalo ar kitos elektrai laidios mass kiekio. Taigi pavojingumo laipsn apibdinantys varos skirtumai priklauso daugiausia nuo patalp savybi arba mogaus darbo vietos.
mogaus vairi kno audini vara taip pat skirtinga. Didiausi
var elektros srovei turi odos raginis sluoksnis (0,052 mm). Jeigu oda
13

sausa, vari ir nepaeista, tai matuojant, kai tampa 1520 V, vara bna
3000100 000 om. Jeigu prisilietimo vietoje paeistas raginis sluoksnis,
tai vara sumaja iki 1000 om, o jeigu paalintas visas epidermis iki
500 om. Vidini audini vara yra 300500 om. Kai oda bna uterta
prakaitu, tepalais, dulkmis (ypa metalo) ar kitomis laidiomis mediagomis, drgna, tuomet jos vara labai sumaja. Tad kno vara labai
priklauso nuo aplinkos slyg. Susijaudinusio ar susinervinusio mogaus
vara taip pat smarkiai sumaja. Alkoholis mogaus organizme taip pat
maina var.
Kno varos dydiui takos turi prisilietimo plotas ir vieta. Knu tekaniai srovei stiprjant ir tekjimo trukmei ilgjant, odos vara maja,
nes ji labiau yla ir isiskiria daugiau prakaito. Taip pat nustatyta, kad
vaikai ir moterys yra jautresni elektros srovei.
1.3. tamp taka traumoms
Nustatyta, kad net 12 volt tampos elektros srov gali umuti mog (1.4 pav.). Inagrinjus Lietuvoje 197 mirtinas ir 660 nemirtin elek

316



Traumos, %




57 190



55






13

21

21

73

12

34

27


Iki 25

2650

51100

101150

Mirtinos traumos, %

151250

251500

Nemirtinos traumos, %

1.4 pav. Elektros srovs tampa ir traum pasekms.

14

12

20
tampa, V

501 ir
auktesn

tros traum nustatyta, kad 13 moni uvo esant maesnei kaip 25 V

tampos elektros srovei, 21 esant 2650 V, 27 esant 51100 V.
Taigi elektros traumos patiriamos esant vairioms tampoms. Tai priklauso nuo daugelio slyg.
Auktesns kaip 1000 V tampos (Lietuvoje 6 kV ir daugiau) renginiuose srovs smgis vyksta net ne prisilietus prie srovini dali, pakanka prisiartinti prie j atitinkamu atstumu.
Todl, apirint elektros renginius, draudiama priartti prie srovini dali atstumais, maesniais kaip nurodyta 1.1 lentelje.
1.1 lentel

Elektros renginio
tampa
iki 1000V
635 kV
110 kV
330 kV

Saugs atstumai iki srovini dali, m

nuo moni naudojam ranki
nuo
ir tais, nuo laikin aptvar
mechanizm
0,6 oro linija
0,6
1,0
2,5

1,0
1,0
1,0
3,5

emesns kaip 1000 V tampos renginiuose srovs smgis vyksta prisilietus prie jos altinio.Prisilietimo metu susidariusios grandins vara
gali keistis labai plaiu intervalu ir praktikai i anksto negalima tiksliai
nustatyti plienins juostos mogumi tekanios srovs stiprumo, todl saugumo slygas priimta nustatyti ne pagal srov, bet pagal leistin tamp.
Leistinos tampos didumas yra toks, kai prisilietus prie laid per mog prateka leistino stiprumo srov. Pavyzdiui, ekijoje, Lenkijoje, veicarijoje leistina tampa priimta laikyti 50 V, Pranczijoje kintamosios
srovs 24 V, nuolatins srovs 50V. Lietuvoje leistina tampa yra:
kintamosios srovs 42 V, o nuolatins 110 V.
1.4. ingsnio ir prisilietimo tampos elektros renginiuose
Visi elektros renginiai bna eminti.
eminimas tai elektros rengini patikimas elektrinis sujungimas su
eme siekiant apsaugoti mones arba rengimus nuo pavojingo elektros
15

srovs poveikio (apsauginis eminimas), taip pat utikrinti elektros tinklo darb tam tikru reimu (darbinis eminimas).
Darbinis eminimas reikalingas elektros renginiuose j darbui normaliomis darbo slygomis ar avariniu reimu utikrinti. Jis naudojamas
eminant elektros generatori ir transformatori neutralms, ikrovikliams, aibolaidiams (perknsargiams) ir kt.
Apsauginis eminimas tai elektros rengim metalini korpus sujungimas su eme arba su nuliniu laidu, kad faziniam laidui susijungus su
renginio korpusu elektros srov nutekt em.
eminimui naudojami vertikals ir horizontals elektrodai (emikliai). Horizontaliems emikliams naudojamos 40 mm ploio plienins
juostos ir ne maiau kaip 4 mm storio arba ne maiau kaip 6 mm skersmens apvalaus profilio plienas. Vertikaliems emikliams naudojami plieniniai vamzdiai, strypai ir kitoks profilinis plienas. Elektros renginiuose emikliai sudaro sudting tinkl. Elektros perdavimo linijose emikliais naudojamos atram gelbetonins konstrukcijos, kastos em.
emiklis apibdinamas elektrine vara, kuri sudaro apie emikl
esantis gruntas. emiklio vara priklauso nuo jo geometrini dydi ir
grunto lyginamosios varos.
Vertikalaus emiklio vara skaiiuojama taip:
R =

O W  /
U
ln
.
S/
G W  /

(1.2)

Horizontalios juostos emiklio vara skaiiuojama taip:

R =

/
U
ln
;
S/
EW

(1.3)

ia L vamzdio arba juostos ilgis, m, t plienins juostos, vertikalaus emiklio arba pamato virutins dalies kasimo grunt gylis (1.10
pav.), m, b juostos arba pamato plotis, m, d vamzdio arba strypo
skersmuo, m, r grunto lyginamoji vara, Wm.

16

Gelbetoninio pamato eminimo vara skaiiuojama pagal formul:

W
U
ln
.
E
S/

R = 1,7

(1.4)

Jeigu pro emiklius prateka aibo impulsin srov, aplink elektrodus

susidaro kibirkiavimo zonos, kurios didina emikli efektyvum.
Prieingai, esantis emiklio induktyvumas padidina var aibo impulsinei
srovei.
Veikiant mintiems veiksniams, eminimo vara tekant aibo srovei,
vadinamoji impulsin vara Rimp, skiriasi nuo eminimo varos kintamai
pramoninio danumo (50 Hz) srovei, apskaiiuotai pagal 1.21.4 formules
arba imatuotai prietaisais.
Impulsins ir eminimo var santykis vadinamas impulsiniu
koeficientu (Wi), kuris priklauso nuo aibo srovs dydio, grunto
lyginamosios varos ir emikli konstrukcijos:
ai =

5LPS
5 HP

(1.5)

ai reiksms vairiems emikliams vairiuose gruntuose pateikiamos

specialiuose inynuose.
Tekant per emikl elektros srovei em, ji pasiskirsto visas puses
vienodai (sferikai) (1.5 pav., a) per vis pusrutulio plot 2px, o jos tankis
emje tolstant nuo emiklio maja.

, HP
S[

$
).
P

(1.6)

Elektriniai potencialai apie emikl tekant elektros srovei pasiskirsto

beveik pagal hiperbol (1.5 pav., b).

17

I
V

dx x-r r

B
a
R20m

j
j=jp/x

20 m

20 m

1.5 pav. Potencialo pasiskirstymas ems paviriuje aplink pusrutulio formos emikl.

tampa tarp tak A ir B bus:

UAB =

, U
S


(V);
[

(1.7)

ia I emjimo srov, A, r specifin grunto vara, Wm, x

atstumas nuo emiklio iki tako A, m.
Tolstant nuo emiklio elektrinis potencialas labai sumaja. Praktikai
u 20 m nuo emiklio elektrinis potencialas bna prie pat emiklio, t.y.
kai x = r,
j =

, U
(V).
SU

(1.8)

Bet kurio tako potencialas x atstumu nuo emiklio tekant juo elektros
srovei bus:

, U
j=
S

G[
, U
=
(V).
S[
[
18

(1.9)

Tekdama per emikl em, elektros srov prateka per emiklio

var R kuri vadinama nuotkio vara. Ji susideda i trij dedamj: emiklio varos, tarpins varos tarp emiklio ir grunto ir grunto varos.
Pirmosios dvi dedamosios yra labai nedidels ir praktikai j nepaisoma.
Todl R laikoma grunto vara nuotkio srovms.
Saugumui utikrinti eminimo vara turi bti maa. Tuo tikslu naudojama grup vamzdi (elektrod), sujungt vienas kito atvilgiu lygiagreiai. Tuomet grupinio emiklio vara bus:

5
(W)
K Q

(1.10)

hvz

hvz









a:L=3





a:L=2

a:L=3






a:L=2





a:L=1







a:L=0,5





a:L=1



















              

Vamzdi skaiius, kai jie idstyti eile

   





Vamzdi skaiius, kai jie idstyti

pagal kontr

kontras

a:L=as

kontras

L
vamzdiai

vamzdiai

1.6 pav. Elektrod (vamzdi) inaudojimo koeficiento eksperimentins kreivs.

19

ia n vamzdi skaiius; h vamzdi panaudojimo koeficientas,

nustatytas pagal eksperimentikai nubrt kreiv (1.6 pav.), priklausomai
nuo vamzdi skaiiaus, j isidstymo bdo ir santykio tarp atstumo
(tarp vamzdi) a ir vamzdio ilgio L.
A
B
C

Ro

Uo

2
1

O
R

1.7 pav. tampa ems atvilgiu.

tampa ems atvilgiu yra kurios nors elektros renginio dalies ir ems
potencial skirtumas (1.7 pav.). Tako 1 tampa ems atvilgiu bus lygi
U0 = IR0, o tako 2 atitinkamai U2 = U = IR, ir t.t.
ingsnio tampa potencial skirtumas, susidars prie abiej koj, kai
mogus yra netoli emjimo vietos (1.8 pav.). Ji apskaiiuojama pagal
formul:
j

jb

Ug

faz

jA
A

R
0

1.8 pav. ingsnio tampa.

20

Ug = jB jA = IR (V);

(1.11)

ia I srov, tekanti mogumi, kai srovs kelias kojakoja.

Maksimali ingsnio tamp mogus gali gauti bdamas arti emiklio. Tik labai retai ingsnio tampa gali bti tokio didumo, kad grst
pavojus mogaus gyvybei. Taiau gyvuliams tai atsitinka daniau, nes atstumai tarp j koj bna didesni, todl ir potencial skirtumas, t.y. ingsnio
tampa, bna didesn.
Prisilietimo tampa Upr yra elektros grandins dviej tak, prie kuri
lieiasi mogus, potencial skirtumas (1.9 pav.):
Faz
3

ko

Upr=j-jems

3-Upr

joc

Upr=j=I. R

2-j=P
rank (varikli)
korpuso

1-

20 m

1.9 pav. Prisilietimo tampa.

Upr = jems = ImRm (V);

(1.12)

ia Im mogumi pratekanti srov, A, kai srovs kelias rankakoja;

Rm mogaus vara, W.
Prisilietus mogui prie renginio korpuso, srov, pratekanti mogumi
I, ir mogaus vara Rm priklauso nuo prisilietimo tampos dydio. ios
priklausomybs, esant 50 Hz danio kintamajai srovei, ireikiamos
empirinmis formulmis:
21

Rm = 77 (Upr+ 10) + 0,3 (W),

Im= Upr (Upr+ 10) / 0,3 Upr+ 80 (A);
ia Upr prisilietimo tampa, V.
mogaus pilnutins varos priklausomyb nuo prisilietimo tampos
50 Hz danio kintamosios srovs tinkle parodyta 1.10 pav.
6

Rm, kW

0,5

50

100

200

500

Upr,V

1.10 pav. mogaus varos priklausomyb nuo prisilietimo tampos

Leistinos ribins 50 Hz danio kintamosios srovs, pratekanios

mogumi esant vairioms prisilietimo tampoms, iki 1000 V elektros
tinkluose priklausomai nuo prisilietimo trukms parodytos 1.2 lentelje.
1.2 lentel

Lietimosi trukm, s

Leidiama prisilietimo
tampa, V

Leidiama srov,
mA

0,010,08
0,1
0,2
0,5
1,0
Daugiau kaip 1,0

200
220
100
50
25
12

220
200
100
50
25
2

22

1.9 pav. parodytas atvejis, kai prie vieno emiklio prijungta keletas
elektros rengini. vykus emjimui, elektros rengini korpuse susidaro
potencialas j = IR. ems paviriuje prie emiklio taip pat bus
potencialas (kreiv 1). Prisilietimo tampos dydis priklauso nuo to, kokiu
atstumu stovi mogus, liesdamas elektros renginio korpus. Prisilietimo
tampa bt tuo didesn, kuo jis toliau stovt nuo emiklio. Kai x = 20 m
(takas 1), prisilietimo tampa bt didiausia: Upr = j = ImR, nes
ems paviriaus (koj) potencialas lygus nuliui. Tai bt pavojingiausias
atvejis.
Jeigu mogus bt prie emiklio (x = 0), tai Upr = 0, nes ems paviriaus (koj) potencialas bt lygus elektros rengini korpus potencialui.
Tai bt nepavojingiausias atvejis.
Ik

Ug

Upr In
U=R I

t
R

1.11 pav. Potencialo eminamajame kontre pasiskirstymas naudojant grupin emikl:

Ug ingsnio tampa; Upr prisilietimo tampa; jk potencialas ant korpuso; jn potencialas
ant emiklio; R bendra emiklio vara; I emjimo srov.

Kai yra grupinis emiklis (keletas elektrod sujungta lygiagreiai

(1.11 pav.), tuomet prisilietimo tampa bna ymiai maesn u atskiro
elektrodo potencial. Tokiu bdu atliekamas vadinamasis potencial ilyginimas apsaugomoje teritorijoje.
Labai pavojingos yra aibo ikrovos. Pataikius aibui pastat, med
ar kitus objektus, gali bti sualoti tuose objektuose arba prie j buv
mons ir gyvuliai. Tai vyksta, atsiradus auktiems potencialams tarp objekto dali, prie kuri lieiamasi, arba tarp objekto ir ems, ant kurios
stovi mogus ar gyvulys.
23

jmaks
b

Upr=jmaks-j1

j1

j2

Ug=0

j3

Ug=j3-j4
1520 m

j4
10

2015 m

1.12 pav. Pakenkimo zona, pataikius aibui med: Upr prisilietimo tampa; Ug ingsnio
tampa; j potencialas vairiose vietose.

Panagrinkime dan atvej, kai aibas trenkia med (1.12 pav.). aibo
elektros impulsin srov pereina medio stiebu ir pasklinda visas puses
nuo medio em. Srovei tekant mediu ir emje, tampa krinta medio ir ems varose. Medio potencialas gali siekti imtus tkstani
arba net milijonus volt. Tarp medio ir ems tak, esani 2040 m
nuo jo, is potencialas sumaja iki nulio. 1.12 paveikslo apaioje diagramoje vertikaliai atidtas potencialas, o horizontaliai atstumas nuo medio. Kreiv panai, kaip ir esant emikliui (1.5 pav.).

24

Jei mogus stovi po mediu ir lieia j, tai j veikia tampa, kuri lygi
madaug 30% medio pilno potencialo aibo ikrovos metu. Ji gali siekti
deimtis ir net imtus tkstani volt. Jo ranka ant medio kamieno
(potencialas jmax), kojos ems take, kurio potencialas j1. Prisilietimo
tampa Upr = jmaxj1. Veikiant iai tampai, j gali sualoti, nes knu prateka srov. Jei mogus nelieia medio, j gali sualoti ingsnio tampa.
1015 m nuo medio ingsnio tampa mogui praktikai nepavojinga.
Nors arklys paveiksle yra nuo medio toliau negu mogus, jo padtis
nepalanki, nes priekins kojos yra ties potencialo j3 apskritimu, o upakalins ties j4. Arklio ingsnio tampa Ug = j3j4 yra ymiai didesn
negu mogaus. Todl gyvuliai sta arba bna sualojami daniau negu
mons.
Labai pavojinga, kai aibavimo metu patalp patenka aukti potencialai oro linij laidais, anten vadais. Todl tuo metu nereikia liesti
elektros prietais, jungikli, kitukini lizd ir telefono.

II SKYRIUS. MONI, DIRBANI SU ELEKTROS

RENGINIAIS, APSAUGA
2.1. Elektros tinklai ir darbuotoj apsauga
A
B 380/220
C

380/220

A
B
C

UC=O; UA=UB=220V
a

UC=O; UA=U6=380V
b

2.1 pav. Elektros tinklas su eminta (a) ir izoliuota (b) neutrale.

Iki 1000V tampos elektros renginiai bna prijungti prie elektros tinkl su eminta (a) arba izoliuota (b) neutrale (2.1 pav.).
mogus, prisiliets prie tampos turinio elemento elektros tinkle,
nukenia, jeigu elektros srov sudaro grandin jo knu, t.y. jeigu jis prisilieia prie dviej grandins tak, tarp kuri yra potencial skirtumas.
Prisilietimo pavojingumas prie tamp turinio elektros tinklo priklauso
nuo daugelio veiksni: mogaus sijungimo tinkl schemos, tinklo neutrals reimo (eminta ar izoliuota), tinklo tampos dydio, tinklo schemos, tamp turini dali izoliacijos lygio, tinklo talpins varos ems
atvilgiu ir kt. mogus gali sijungti grandin vairiai. Daniausiai sijungia: tarp dviej fazi; tarp fazs ir ems; prisiliesdamas prie korpuso,
kai faz prasimua korpus (2.2 pav.).
Uf

Z2
Im
a

Im

Z1
Im
b

Z3

Im

2.2 pav. mogaus prisilietimas prie elektros srovs grandins: a dvifazis prisilietimas, b ir
c vienfazis prisilietimas.

27

sijungimas kintamosios srovs tinkl, kaip parodyta 2.2 paveikslo a

schemoje, vadinamas dvifaziu, kaip parodyta io paveikslo b ir c schemose, vienfaziu. Dvifazis sijungimas, t.y. mogaus prisilietimas prie dviej
fazi, yra pats pavojingiausias, nes mogus prisilieia prie linijins tam-

 karto didesn u fazin tamp. Todl mogumi prateka

pos, kuri yra

didesn srov:
,P 

8 I
8O
 
$QHV8O   8I 8I9
5 P
5 P



ia Ul linijin tampa, V, Uf fazin tampa, V, Rm mogaus vara, W.

Dvifazis prisilietimas yra pavojingas, nors mogus bna ir gerai izoliuotas nuo ems (grind).
Vienfazis prisilietimas danesnis, bet ne toks pavojingas. Taiau ia
srovs stiprumui turi takos tinklo neutrals reimas, izoliacijos vara,
laid talpin vara ems atvilgiu, grind, grunto varos ir kiti veiksniai.
2.2. Vienfazis prisilietimas trifaziame tinkle su izoliuota neutrale
Vienfazis prisilietimas prie trifazio tinklo su izoliuota neutrale, kai srov
prateka mogumi, prisilietusiu prie vienos i fazi, parodytas 2.3 pav.
Uf

Uf

Im

r
Rm

U=I r

3
2
1
c

Im

3
2
1
r

Rm

Im

2.3 pav. mogaus prisilietimas prie trifazio elektros tinklo su izoliuota neutrale vienos fazs
laido: a esant normaliam reimui, b esant avariniam reimui.

28

Srov, pratekani mogumi, galime apskaiiuoti:

,P 

8I
5P 

]


$



ia z vienos fazs kompleksin vara ems atvilgiu (omais).

Skaiiuojant pagal (2.2.) formul ir laikant, kad atskir fazi talpos
ems atvilgiu C1 = C2 = C3 = C ir aktyviosios varos r1 = r2 = r3 = r yra
lygios, kai tinklo reimas normalus (2.3 pav., a), pratekanti srov bus lygi:

8I

,P 
5P

U U   5P

 5P  U  Z  F  

$



ia w = 2Pf kampinis sroves danis, C laido talpa ems atvilgiu,

F, r laido izoliacijos vara, W.
Laido talpa ireikiama laidininkui suteikto elektros krvio Dq ir
potencialo pokyio Dj santykiu: C =

'T
(F).
'M

Jeigu tinklo talpa ems atvilgiu bna maa, t.y. C 0 (kai tinklai su
izoliuota neutrale bna trumpi), tai iraika (2.3) gyja toki form:

,P 

8I
5P 

U


$



ioje formulje matyti, kad trumpame tinkle su izoliuota neutrale

(kai tinklo talpa C ems atvilgiu maa, o fazi varos r ems atvilgiu
yra didels) vienfazis prisilietimas maiau pavojingas, t.y. priklauso nuo
laid pakabinimo izoliatori var. Tai bna daugiausia oro linijose.
Kai laid talpa ems atvilgiu didel ir laidai gerai izoliuoti, t.y.
r = (tokios slygos bna kabelinse linijose), tuomet pagal formul
(2.3) mogumi teks elektros srov:

29

8I

,P 
5  P
ia xc =

[
 F


$




(talpin vara omais).
ZF

Kai viena faz bna emjusi per labai ma var r (r. 2.3 pav., b),
tuomet prisilietus mogui prie kitos fazs, pro j pratekanti srov bus
lygi:

,P 

8I 
5 P  U

$



Prisilietimo tampa bus lygi:

8P ,P5P 8I 

5 P
9
5 P  U



Tarkim, kad r = 0 (kas daniausiai pasitaiko). Tada (2.7) formul

galima rayti taip:

8SU 8   8I 8O9



ia Upr prisilietimo tampa, lygi tinklo linijinei tampai Ul.

2.3. Vienfazis prisilietimas trifaziame tinkle su eminta neutrale
Trifaziame tinkle su eminta neutrale daniausiai bna keturi laidai
(2.4 pav.). iame tinkle laid izoliacijos ir talp laidumai, palyginti su
emintos neutrals laidumu, yra mai. 2.4 paveiksle parodyta, kaip galima saugiai dirbti keturlaidiame tinkle su eminta neutrale, kai tinklo
reimas normalusis (schema b).

30

Uf

ro

r
c

U=I- r

Uo=Ioro
Ur=Uo- U

Uf

ro

r
I
Io

Im

Rm

Im

2. 4 pav. mogaus prisilietimas prie trifazio keturlaidio elektros tinklo su eminta neutrale
vienos fazs laido: a esant normaliam tinklo reimui, b esant avariniam reimui.

Esant normaliajam reimui, mogumi pratekanti elektros srov lygi:

,P 

8I
5 P  U

$



ia r0 neutrals vara omais.

Elektros tinkluose r0 < 10 om, o mogaus kno vara bna gerokai
didesn (r.1.2). Taigi be didels paklaidos r0 galima atmesti. Tuomet

,P 

8I
5 P

$



I formuls (2.10) matyti, kad kur kas pavojingiau prisiliesti prie vienos trifazio tinklo su eminta neutrale fazs negu prie vienos fazs tin31

klo su izoliuota neutrale; iek tiek pavojingiau yra prisiliesti antruoju

atveju, t.y. prie vienos tinklo su izoliuota neutrale fazs, kai kita faz yra
emjusi (r. 2.7 formul).
Jeigu reimas avarinis (2.4 pav., b) ir viena i fazi yra emjusi per
var r, tai, prisilietus prie neemjusio laido, mogumi pratekt tokio stiprumo srov:

,P 8I

U  U 
U U  5 P U  U 

$



Prisilietimo tampa bus lygi:

8SU 8P ,P5P 8I5P

U  U 
U U  5 P U  U 

$



Gali bti du atvejai:

1. Jei emjimo vara r = 0, tuomet (2.12) lygyb bus:

8SU   8I 8O9



Taigi prisiliets mogus patirs linijin tamp.

2. Jei neutrals eminimo vara r0 = 0, tuomet
Upr = Uf.

(2.14)

Taigi mogus prisilies prie fazins tampos.

Vadinasi, tinkluose su eminta neutrale prisiliesti prie sveikos fazs,
esant avariniam reimui, kai emjusi kita faz, yra pavojingiau negu
esant normaliam tinklo reimui.
Tinklai su eminta neutrale tiesiami ten, kur nemanoma garantuoti
geros laid izoliacijos dl didels drgms, pavojing aplinkos slyg ir
kit veiksni, kai negalima greitai rasti izoliacijos paeidim, kai tinklai
ilgi ir isiakoj, o talpins srovs yra didels ir pavojingos monms.

32

2.4. Nuolatins srovs tinklai

2.5 ir 2.6 paveiksluose parodyti bdingiausi prisilietimo atvejai nuolatins srovs tinkle.
Pagal 2.5 pav. schem pratekanti per mog elektros srov bus:
1
u

Rm

2. 5 pav. mogaus prisilietimas prie nuolatins srovs tinklo prieing poli.

,P 

8  W
H
$
5 P 5 P F



ia U renginio tampa, V, Rm mogaus vara, W, t srovs tekjimo trukm, s, C laid talpa, F.

1
U

2
C2

Rm

C1

2. 6 pav. mogaus prisilietimas prie nuolatins srovs tinklo fazinio laido ir ems.

Prisilietus mogui prie nuolatins srovs tinklo pagal 2.6 paveiksle

parodyt schem, prisilietimo metu srov, tekanti pro mog, bt lygi:
8  W
,P 
H 5 F $
NDL&  &  &

P
5
P

33

2.5 ir 2.6 paveiksluose matyti, kad didiausia srov teka prisilietimo

metu, po to ilgainiui maja, nes isikrauna kondensatoriai. Kad mogumi tekt maesn srov, reikia imtis priemoni mogui izoliuoti nuo
tinklo ir eminti, o kondensatorius, kur gresia pavojus, btinai ikrauti.
2.5. Nelaiming atsitikim dl elektros srovs pagrindins
prieastys
Nelaiming atsitikim dirbant su elektros renginiais prieastys
bna ios:
1. Atsitiktinai palieiamos tampos turinios dalys, daniausiai dl
to, kad aptarnaujantysis personalas atlieka klaidingus veiksmus arba dirba vairius darbus arti veikiani elektros rengini.
2. Danai tampa atsiranda metalinse rengini dalyse, kur esant
normaliam reimui jos nebna. Pavyzdiui, sugedus izoliacijai, tampa atsiranda main korpusuose, vairiuose apsauginiuose gaubtuose, aptvaruose ir kt. Juos paliets mogus va arba bna sualotas.
3. tampa atsiranda ijungtuose elektros renginiuose. Pavyzdiui, tampa
atsiranda klaidingai jungus ar ijungus rengin, netiktai susijungus dalims, turinioms tampos, su ijungtais elementais, ir kt., taip
pat tiesiogiai pataikius aibui ijungt rengin.
4. Kartais atsiranda ingsnio tampa. Daniausiai ingsnio tampa atsiranda auktos tampos renginiuose. Taiau ir emos tampos renginiuose ji bna, kai emja viena faz arba susidaro potencialas
u renginio rib (vamzdiuose, geleinkelio bgiuose, kai sugenda darbinis arba apsauginis eminimas), kai pakartotinai emja
nulinis laidas. Be to, ingsnio tampa susidaro ir tuomet, kai arti
eksploatuojam objekt vyksta atmosferiniai ilydiai (r.1.4).

34


21
uvusij skaiius



I viso uvo 64

20
16



5




Palietus
10kV OL
skyriklio
urakt

Ijungiant
10kV linijos
skyrikl

eminant
0,38-35 kV
renginius

uv dirb
neijungdami
elektros

Dirbo
ijung
elektr tik i
dalies
rengini

uvo
apsirik
ijungdami
elektr

2.7 pav. Apibendrintos mirtin elektros traum aplinkybs ir prieastys Lietuvos elektros
tinkl monse 19491999 m.

Lietuvos energijos (2.7 pav.) atlikta analiz parod, kad mons,

dirbdami su elektros renginiais, daugiausia sta dl to, kad nesilaiko
apsaugos nuo elektros taisykli reikalavim.

III SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS

PRIEMONS IR BDAI
3.1. Aplinkos ir patalp klasifikacija elektros srovs pavojingumo
atvilgiu
Elektros renginiai gali bti eksploatuojami lauko slygomis ir patalpose. Leidiamas rengini eksploatavimo slygas nustato gamintojas.
Taiau nesant nurodyt gamintojo slyg, kuriomis turi bti eksploatuojami elektros renginiai, j atitikim naudojimo slyg gali nustatyti tik
kompetentingi ekspertai arba ekspert (sertifikavimo) staigos.
Lauko eksploatavimo slygomis vadinamos slygos, kai elektros rengin veikia atmosferos veiksniai (lietus, vjas, altis, sniegas, saul ir kt.).
Eksploatavimu patalpose suprantamas toks elektros rengini eksploatavimas, kai elektros renginiu naudojamasi udarose patalpose, kuriose aplinka skiriasi nuo atmosferos veiksni slygojamos aplinkos lauke.
Elektros rengini eksploatavimo patalpos elektros srovs pavojingumo atvilgiu skirstomos tris pavojingumo klases: labai pavojingos, pavojingos ir nepavojingos.
Patalp priskyrimas atitinkamai pavojingumo klasei nustatomas pagal vairius poymius.
Labai pavojingomis vadinamos tokios patalpos, kurios turi vien i i
poymi:
1. Patalpos lapios, kuriose santykin oro drgm yra apie 100% (sienos, grindys, lubos ir patalpoje esantys daiktai rasoja);
2. Patalpose egzistuoja chemikai arba organikai aktyvi aplinka, kai
vykstant gamybiniams (technologiniams) procesams isiskiria garai, dujos, skysiai ir pan., kurie patys ar j nuosdos, pelsiai ant elektros rengini ardaniai veikia elektrin izoliacij ir srovei laidias dalis;
3. Patalpos, kurios turi du arba daugiau pavojingoms patalpoms bding poymi.
Pavojingomis vadinamos tokios patalpos, kurioms taikytinas vienas i
i poymi:
1. Patalpos drgnos ar jose yra elektros srovei laidi dulki.
Prie drgn patalp priskiriamos tokios patalpos, kuriose santykin
drgm virija 75%;
37

2. Patalpoje karta aplinka, jei vidutin paros temperatra virija

+350C;
3. Patalp grindys yra laidios elektros srovei.
Prie elektros srovei laidi grind priskiriamos metalins, gruntins,
gelbetonio, plyt, keramins, vinimis sutvirtintos medins ir kitos, turinios su eme elektros srovei laidi kontakt, grindys. Padengtos plastmase, guminiais ir kitais i izoliacins mediagos pagamintais patiesalais
ir sausos, medins, neturinios metalini tvirtinimo element grindys priskiriamos prie elektros srovei nelaidi grind.
4. Patalpose yra galimyb mogui vienu metu kno dalimis prisiliesti
prie neemint elektros rengini korpus (aptvar), laidi srovei, ir
prie srovei laidi konstrukcij, esani patalpose ir turini kontakt
su eme.
Prie toki srovei laidi konstrukcij priskiriami patalpoje esantys
neaptverti vamzdynai, ininerins konstrukcijos, eminti korpusai ir kiti
elektros srovei laids rengimai arba j dalys, kurios turi tiesiogin kontakt su eme.
Nepavojing patalp klasei priskiriamos patalpos, kurioms netaikytini
labai pavojingoms ir pavojingoms patalpoms bdingi poymiai.
3.2. Elektrotechnikos gamini klasifikavimas
Elektros renginiai apsaugos nuo elektros srovs poiriu skirstomi
pavojingus ir nepavojingus, emos ir auktos tampos elektros renginius.
Pavojingais elektros renginiais laikomi:
1. Daugiau kaip 42 V kintamosios tampos elektros renginiai.
2. Daugiau kaip 110 V nuolatins tampos elektros renginiai.
emosios tampos elektros renginiai yra tie, kuri vardin tampa yra
iki 1000 V imtinai.
Auktosios tampos elektros renginiai yra tie, kuri vardin tampa
yra auktesn kaip 1000 V. Lietuvoje yra 6, 10, 35, 110 ir 330 kV tampos
elektros tinklai.
Elektrotechnikos gaminiai pagal apsaug nuo elektros srovs poveikio priskiriami 0, 0I, I, II arba III klasei.
0 klass elektrotechnikos gaminiai tie, kuriuose apsaug nuo pavojingo elektros srovs poveikio utikrina tik pagrindin izoliacija.
38

ios klass elektros renginiams priskiriami tie, kuriuose nra element

apsauginio eminimo laidui prijungti.
0I klas elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo elektros srovs poveikio utikrina pagrindin izoliacija ir kuriuose yra
eminimui skirtas elementas, taiau maitinami i tinklo kitukinio lizdo
be eminimo kontakto lanksiu laidu (virvlaidiu) be eminimui skirtos gyslos.
I klas elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo
elektros srovs poveikio utikrina ne tik pagrindin izoliacija, bet ir prie
j korpus prijungti apsauginio eminimo laidai, esantys virvlaidyje,
todl lieiamose laidiose dalyse negali atsirasti tampa paeidus pagrindin izoliacij.
II klas elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsaug nuo pavojingo
elektros srovs poveikio utikrina ne tik pagrindin izoliacija, bet ir papildomos apsaugos priemons (papildoma ar sustiprinta izoliacija), ir kuriuose nenumatytas apsauginis eminimas.
III klas tai elektrotechnikos gaminiai, kuriuose apsauga nuo pavojingo elektros srovs poveikio utikrinama saugia tampa ir kuri vidinse bei iorinse dalyse tampa ne didesn kaip 42 V.
3.3. Apsaugos priemons ir naudojimo tvarka
Apsaugos priemonmis vadinami kilnojamieji ir stacionars taisai
bei renginiai, skirti monms, dirbantiems su elektros renginiais, apsaugoti nuo elektros srovs, elektrostatinio, elektromagnetinio bei elektros
lauk ir nuo elektros lanko bei jo degimo produkt poveikio, nuo mechanini sualojim.
Visos apsaugos priemons skirstomos pagrindines, papildomas ir
asmenines.
Pagrindinmis apsaugos priemonmis vadinamos tos, kuri izoliacija
patikimai ilaiko elektros renginio darbo tamp ir kuriomis leidiama
liesti turinias tamp srovines dalis.
emosios tampos elektros renginiuose pagrindins apsaugos priemons yra ios: izoliacins lazdos, izoliuotosios ir srovs matavimo repls; dielektrins pirtins; rankiai su izoliuotosiomis rankenomis.
39

Auktosios tampos elektros renginiuose pagrindins apsaugos priemons yra ios: izoliacins operatyvins ir matavimo lazdos; izoliuotosios
ir matavimo repls; tampos indikatoriai; izoliuojaniosios priemons ir
taisai, naudojami remonto darbuose tai izoliacins kopios, izoliuojaniosios aiktels, izoliacins lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopini
bokt izoliuojaniosios dalys ir kt.
30(40) cm

70(110) cm

3
4

76 cm

3.1 pav. Papildomos apsaugins izoliuojamosios priemons: 1 dielektrins pirtins, 2

izoliacin lazda, 3 izoliacins repls, 4 dielektriniai botai, 5 dielektriniai batai, 6
dielektriniai kilimliai.

Papildomomis apsaugos priemonmis (3.1 pav.) vadinamos tos, kurios

kartu su pagrindinmis apsaugos priemonmis naudojamos papildomai
apsaugai nuo prisilietimo tampos, ingsnio tampos ir kaip papildoma
apsaugos priemon nuo elektrostatinio, elektros bei magnetini lauk ir
nuo lanko bei jo degimo produkt poveikio.
Prie papildom apsaugos priemoni, naudojam emosios tampos
elektros renginiuose, priskiriami: dielektriniai kalioai, dielektriniai kilimliai, izoliaciniai pastovai, kilnojami emikliai, spjimo plakatai ir
enklai (3.1 lentel), laikini aptvarai, skydai ir irmos.
Auktosios tampos elektros renginiuose kaip papildomos apsaugos
priemons naudojama: dielektrins pirtins, dielektriniai batai, dielektriniai kilimliai, izoliaciniai pastovai, ekraniniai komplektai, kilnojamieji
emikliai, izoliaciniai gaubtai ir izoliaciniai antdklai, spjimo plakatai
ir enklai, laikini aptvarai, skydai ir irmos.
40

3.1 lentel

Apsaugos nuo elektros plakatai ir enklai

Eil.
Nr.
1

Plakato
pieinys

Pobdis ir
paskirtis

Matmenys ir
konstrukcija

Naudojimo vieta
ir slygos

spjimo enklai ir plakatai

1.

Toks
pat

Nuolatinis
enklas,
spjantis
apie elektros srovs
pavoj
ATSARGIAI!
TAMPA

Matmenys:
trikampio
kratins
ilgis (mm)
80, 160, 280.
Kratas juodas, 10 mm
ploio,
strl juoda
geltoname
fone

Iki ir daugiau kaip 1000 V

tampos elektros renginiuose. Tvirtinamas prie
skirstykl, jungtuv narveli
ir kamer, transformatorini
punkt ir kamer dur iorins puss, taip pat ant gamybinse patalpose (iskyrus
skirstykl patalpas) esani
srovini dali, tinklini arba
itisini aptvar, ant iki
1000 V tampos skyd ir
rinkli dur iorins puss

Tokie pat

Tokie pat

Tvirtinamas gyvenvietse ant

auktesns kaip 1000 V tampos elektros tiekimo oro linij
atram 2,5-3 m aukiu nuo
ems: esant tarpstiebiams,
maesniems kaip 100 m,
kas antra atrama, o kitais
atvejais ir perjose per kelius
ant kiekvienos atramos. Perjose per kelius plakatai turi
bti nukreipti kelio pus,
o kitais atvejais i atramos
ono paeiliui i deins
ir kairs puss. Plakatas
tvirtinamas ant metalini ir
medini dali.

41

2.

3.

Nuolatinis
Matmenys:
Tos paios. Nuspalvinimas tikenklas,
trikampio
tai ant gelbetonini atram.
spjantis
kratins
apie elekilgis (mm)
tros srovs
80, 160.
pavoj
Kratas juodas,
ATSAR- 10 mm ploio,
GIAI!
strl juoda
TAMPA baltame fone
arba fon
sudaro betono
pavirius (nuspalvinant)
STOK!
TAMPA

4.

BANDYMAI!
PAVOJINGA
GYVYBEI!

Kilnojamas Matmenys plakatas, ne maiau kaip

spjantis 280x210 mm.
apie elek- Juodos raids
tros srovs baltame fone.
pavoj
Kratas rykiai
STOK!
raudonas,
10 mm ploio,
strl rykiai
raudona

Iki ir daugiau kaip 1000 V

tampos elektros renginiuose.
Udarytose skirstyklose:
kabinami ant laikin kilnojam aptvar (kai nuimti nuolatiniai skydai); ant kilnojam,
prajimuose statom skyd,
vietose, kur draudiama
vaikioti; ant gretim darbo
vietai ir prie darbo viet
esani narveli nuolatini
aptvar. Atvirose skirstyklose:
ant darbo vietos aptvar
(dirbant ant ems) ir ant
konstrukcij aplink darbo
viet taip, kad kelias santvaromis gretimas dalis bt
udarytas.

Kilnojamas
plakatas,
spjantis
apie elektros srovs
pavoj
vykdant

Kabinamas urau ior, ant

pai rengini ir srovini
dali aptvar, ruoiant darbo
viet bandymams paauktintja tampa atlikti.

Tokie pat

42

bandymus
paauktintja
tampa
BANDYMAI!
PAVOJINGA
GYVYBEI
5.

NELIPK!
UMU!

Kilnojamas
plakatas, spjantis apie
pavoj pasikeliant konstrukcijomis
vir, nes
yra galimyb
prisiartinti
prie tamp turini
srovini
dali
NELIPK!
UMU

Tokie pat

Kabinamas skirstyklose ant

konstrukcij, kuriomis lipant
galima priartti prie srovini
dali.

Draudimo plakatai
6.

NEJUNGTI!

RENGINIUOSE DIRBAMA!
PAKABINTAS:
DATA______________
PAVARD___________

Kilnojamas
plakatas,
draudiantis
jungti
komutacin
aparat
NEJUNGTI!
RENGINIUOSE
DIRBAMA

Matmenys
180x290 mm.
Baltame fone
raudonas iedas: skersmuo
150 mm,
plotis 15 mm.
iedas
perkirstas
12 mm ploio
raudona juosta 450 kampu, i kairs dein.
iedo vidu43

Iki ir daugiau kaip 1000 V

tampos elektros renginiuose.
Kabinamas ant skyrikli ir
jungtuv pavar ranken,
ant iki 1000 V tampos komutacini aparat ranken, kuriuos per klaid jungus gali
bti jungta tampa darbo
viet, kur dirba mons.
Lentelje nurodomi pakabinimo data ir pavard asmens,
pakabinusio plakat. Nukabinti plakat arba keisti jame
ura, kol darbai nebaigti,
draudiama

je vertikaliai pavaizduotas juodos spalvos

scheminis
kirtiklio
enklas.
Uraai juodos spalvos
Toks pat

7.

Tokie pat

Kilnojamas
plakatas,
draudiantis
jungti
NEJUNGTI!
suspaust
RENGINIUOSE DIRBAMA!
or, dujas,
skyst
ir pan.
NEATIDARYTI!
RENGINIUOSE
DIRBAMA
PAKABINTAS:
DATA_______________
PAVARD____________

enklo konstrukcija ta pati

Matmenys
50x80 mm.
iedo skersmuo 40 mm.
iedo plotis 5 mm.
Juostos plotis 4 mm.

Kabinamas ant nuotolinio

valdymo rakt ir mygtuk
valdymo ir kituose skyduose
bei pultuose.

Matmenys Kabinamas ant oro magistra180x290 mm. li votuv ir sklendi, kuBaltame fone rias per klaid atidarius gali
raudonas ie- bti paduotas aukto slgimo
das: skersmuo oras renginius, kur dirba
150 mm, plo- mons, arba gali suveikti sustis 15 mm. paustu oru valdoma pavara
iedas perir sijungti jungtuvas arba
kirstas 12 mm skyriklis, ant kurio dirba moploio raudo- ns; ant duj ir kit magistrana juosta 450 li sklendi, kurias per klaid
kampu, i kai- atidarius darbuotojams gali
rs dein.
kilti pavojus.
iedo viduje Lentelje nurodomi pakabinipavaizduotas mo data ir pavard asmens,
vandens iau- pakabinusio plakat. Nukapo pieinys.
binti plakat arba keisti jame
Uraai juo- ura, kol darbai nebaigti,
dos spalvos
draudiama.
44

Leidimo plakatai
8.
DIRBTI
IA

Toks pat

9.
LIPTI
IA

Kilnojamas Matmenys
plakatas,
250x250 mm.
nurodantis Baltas 200 mm
darbo viet
skersmens
DIRBTI
skritulys aIA
liame fone.
Juodos raids
skritulyje
Tokie pat

Matmenys
100x100 mm.
Konstrukcija
tokia pat

Kilnojamas Matmenys
plakatas,
250x250 mm.
nurodantis Baltas 200 mm
saugaus
skersmens
pasiklimo skritulys aviet
liame fone.
LIPTI
Juodos raids
IA
skritulyje

Kabinamas elektros renginiuose, paruotoje darbo

vietoje. Atvirose skirstyklose
taip pat kabinamas toje vietoje,
kur darbuotojai turi eiti
aptvert plot

Kabinamas valdymo ir kituose skyduose.

Kabinamas ant konstrukcij

arba stacionari laipt, kuriais darbuotojai gali ulipti
darbo viet, esani tam
tikrame auktyje.

Priminimo plakatai
10.

EMINTA

Kilnojamas Matmenys
plakatas,
250x250 mm.
primenantis, Juodos raikad drauds viesiai
diama jun- mlyname
gti tamp
fone
emint
elektros
rengin

Kabinamas elektros
renginiuose ant skirstykl,
jungtuv, kit komutacini
aparat ranken, kuriuos
per klaid jungus gali
bti jungta tampa emint schemos ruo

EMINTA

Toks pat

Tokie pat

Matmenys
80x50 mm.
Konstrukcija
ta pati.
45

Kabinamas ant nuotolinio

valdymo rakt ir mygtuk
skyduose ir pultuose.

Papildomomis priemonmis draudiama liesti tamp turinias srovines dalis.

Dirbant elektros renginiuose kartu su apsaugos nuo elektros priemonmis (pagrindinmis ir papildomomis) nustatytja tvarka naudojamos ir asmenins apsaugos priemons, sauganios darbuotojus nuo rizikos pakenkti j sveikatai ir gyvybei:
galvos apsaugos priemons (apsauginiai almai);
aki ir veido apsaugos priemons (apsauginiai akiniai ir skydeliai);
kvpavimo organ apsaugos priemons (dujokauks ir respiratoriai);
rank apsaugos priemons (pirtins);
apsaugos priemons nuo kritimo i aukio (apsauginiai dirai ir
lynai).
Visos apsaugos priemons turi bti laikomos ir gabenamos taip, kad
nebt sugadintos. Jos turi bti apsaugotos nuo drgms, nevarum ir
mechanini paeidim.
Visos naudojamos apsaugos nuo elektros priemons, apsaugos dirai
ir kitos apsaugos nuo kritimo priemons bei almai turi bti sunumeruoti, iskyrus dielektrinius kilimlius, izoliuotuosius stovus, saugos plakatus
ir enklus, apsaugines utvaras, lazdas potencialui perneti ir ilyginti.
Leidiama naudoti gamyklos numerius.
Numeravimo tvarka kariniuose daliniuose nustatoma priklausomai
nuo apsaugos priemoni eksploatavimo slyg.
Jeigu apsaugos priemon susideda i keli dali, jos numer btina
ymti ant kiekvienos dalies.
I gamykl ar sandli naudojimui gautos apsaugos priemons, iskyrus izoliuotuosius stovus, dielektrinius kilimlius, kilnojamuosius emiklius, apsaugines utvaras, saugumo plakatus ir enklus, turi bti patikrintos pagal bandym normas. Po bandymo suraomi protokolai. Visos apsaugos priemons registruojamos specialiuose urnaluose.
Eksploatuojamos apsaugos priemons turi bti periodikai ir papildomai (po remonto, koki nors detali pakeitimo, pastebjus j gedimo
poymi) ibandomos pagal tas paias normas, kaip ir naujos.
Mechaniniai bandymai atliekami prie bandymus elektra (paauktinta tampa).
46

Visus apsaugos priemoni bandymus, kai tampa paauktinta, turi

atlikti specialiai parengti asmenys.
Prie bandym elektra reikia atidiai patikrinti kiekvienos apsaugos
priemons matmenis, tvarkingum, komplektikum, izoliacini paviri
bkl ir pairti, ar ant jos yra numeris. Kai apsaugos priemons netenkina ios tvarkos reikalavim, bandymai neatliekami tol, kol nepaalinami aptikti trkumai.
Prie panaudodamas kiekvien apsaugos priemon darbuotojas privalo patikrinti, ar ji nra sugedusi, paeista, nevari, ar nepasibaigs jos
galiojimo laikas, paymtas spaude.
Kilnojami emikliai naudojami ten, kur nra stacionarini eminimo
rengini. Kilnojami emikliai gaminami i neizoliuoto, lankstaus, daugiagyslio varinio laido, kurio skerspjvis turi atitikti terminio patvarumo
reikalavimus trumpj sujungim atvejais, taiau ne maesnis kaip 16
mm2 iki 1000 V tampos elektros renginiuose ir ne maesnis kaip 25 mm2
daugiau kaip 1000 V tampos elektros renginiuose.
Skaiiuojant kilnojamuosius emiklius ilimui nuo trumpojo jungimo srovi, rekomenduojama naudotis ia formule:

6PLQ 

, f W HI


PP



ia Smin minimalus emiklio laidininko skerspjvis,

I didiausia nusistovjusi trumpojo jungimo srov, A,
tef efektyvus laikas (randamas inynuose), s.
Praktikai tef gali bti imamas elektros renginio pagrindins apsaugos
ilgiausias atjungimo laikas. Jeigu elektros renginiuose bna labai didels trumpojo jungimo srovs, tai leidiama prijungti lygiagreiai kelet
emikli.
Kilnojamieji emikliai turi bti atspars mechanikai tiek, kad tekant trumpojo jungimo srovei elektrodinamins jgos j nesuardyt.
Vadovaujantis mechaninio atsparumo reikalavimais, kilnojamieji emikliai, naudojami bandymo schemose, turi bti ne maesnio kaip 4 mm2
skerspjvio, o naudojami elektros tiekimo linijos atramoje trosui eminti, taip pat kilnojamieji emikliai elektros laboratorijai bei dirbtuvms
eminti ne maesnio kaip 10 mm2 skerspjvio.
47

Prie naudojant kilnojamieji emikliai turi bti atidiai patikrinti,

ypa jei jais pratekjo trumpojo jungimo srov.
Pastebjus, kad kilnojamj emikli kontaktiniai sujungimai apir,
mechanikai paeisti laidininkai, kad jie isilyd, kad nutrk daugiau
kaip 10% gysl ir pan., juos naudoti draudiama.
3.4. Apsaugos nuo elektros poveikio bdai
mogus nuo pavojing ir kenksming elektros srovs, statins elektros, elektromagnetini lauk bei elektros lanko poveiki gali bti apsaugotas iais bdais:
1. Apsauginiais aptvarais ir irmomis, apdangalais ir gaubtais, kurie turi
atitikti IEC (Tarptautins elektrotechnikos komisijos) arba CENELEC
(Europos elektrotechnikos normatyv komiteto) standart ir galiojani
darb saugos normini akt reikalavimus;
2. Paeminus tamp. Saugos tikslais leidiama paeminti tamp tik
transformatoriais, kuriuose auktesns tampos apvija yra elektrikai atskirta nuo emesns tampos apvijos. Tuo tikslu naudoti autotransformatorius draudiama. Kilnojamieji elektriniai rankiai arba lempos kintamosios srovs grandinse maitinami iki 42 V tampa. Labai pavojingomis
slygomis (pavyzdiui, metaliniame rezervuare arba sdint ar gulint ant
srovei laidi grind) apvietimo lempoms naudojama iki 12 V tampa.
Neiojamosios lempos bet kurioje darbo vietoje yra vienas pavojingiausi prietais (3.2 pav.). J naudojim reikia riboti ir kur tik manoma
keisti stacionarinmis.
Jei neiojamj lemp vis dlto prireikia, btina naudoti jas tik patvirtinto pavyzdio ir kuo geriausios kokybs. Neiojamoji elektros lempa
privalo turti korpus ir ranken i izoliacins mediagos ir apsaugin
rm aplink lemput.
3. Panaudojant skiriamuosius transformatorius, kuri jimo (pirmin)
apvija elektrikai atskirta nuo ijimo (antrins) apvijos dviguba arba sustiprinta izoliacija ir kurie skirti saugai utikrinti. Tokie transformatoriai
naudojami sudtinguose ir ilguose tinkluose, padalijant juos atskirus
paprastesnius tinklus, kurie tarpusavyje elektrikai nesujungti.
4. Naudojant papildom, dvigub arba sustiprint izoliacij. Papildoma
48

PA
V

OJ

IN

GA

3.2 pav. Neiojamosios elektros lempos.

izoliacija tai nepriklausoma izoliacija, papildanti pagrindin izoliacij,

kuri apsaugo nuo pavojingo elektros srovs poveikio, kai paeidiama
pagrindin.
5. Apsauginiu eminimu. Siekiant apsaugoti mog nuo srovs, kuri
sukelia atsitiktinai atsiradusi tampa tarp elektros renginio korpuso ir
ems, jie sujungiami elektros grandine. Tuo tikslu naudojami papildomi
emikliai, o jei yra nulinis laidas, korpusas prijungiamas prie nulinio
laido. Bet kuriuo atveju elektros renginio elektros srovei laidus korpusas turi bti emintas, jeigu renginio vardin tampa yra: kintamosios
srovs 380 V ir daugiau; nuolatins srovs 440 V ir daugiau.
Elektros rengini metalins dalys, kuriose normaliai dirbant nra
tampos, turi bti prijungtos prie pakartotinai eminto elektros tinkl
neutrals (nulinio) laido (3.3 pav.).
eminus neutral, sumaja nulinio laido tampa (taip pat ir prie jo
prijungt korpus tampa), jeigu atsitiktinai emja faz tiek, kad pasidaro nepavojinga. Tai paaikinama 3.4 paveiksle, a. Kai tinklo neutral
neeminta, tuomet emjus vienai fazei, visuomet prie nulinio laido
prijungtuose korpusuose atsiranda tampa, beveik lygi fazinei. i tampa
bna tol, kol ijungiama emjusi faz. Isiakojusiuose tinkluose tai
trunka ilgai. Vadinasi, tokiuose tinkluose eminus korpusus grst didesnis pavojus.
49

It

It

A
B
C
O

It
2

It
1

R0

Rp

3.3 pav. Principin eminimo schema: 1 renginio korpusas, 2 saugikliai arba apsaugos
automatas, Ro neutrals eminimo vara, Rp pakartotinio eminimo vara, It trumpojo
jungimo srov.

A
B
C
O
Ut Uf

U
U=I-R

U=0

Ut=It Ro

R
b

Ro

3.4 pav. eminimo taiso apsauginis veikimas, kai tinklo neutral neeminta ir kai ji
eminta: a trifazje keturlaidje sistemoje neutral neeminta, b trifazje keturlaidje
sistemoje neutral eminta.

Kai tinklo neutral eminta (3.4 pav., b), tuomet, emjus bet kuriai
fazei, joks pavojus negresia. Fazin tampa Uf pasiskirsto proporcingai R
ir R0 var dydiams. Tuomet eminto korpuso tampa bt:

8W , 5 8I

5

5  5



50

Visuomet R R0, todl Ut bna nedidel, siekianti tik kelet volt.

Todl iuo atveju prie korpuso prisiliesti nepavojinga.
Be neutrals darbinio eminimo, neutrals laidas tinkluose bna pakartotinai emintas dl patikimumo. Pakartotinai eminus neutrals laid,
bna maesnis pavojus sualoti mones elektros srove, jeigu nutrkt
nulinis laidas (3.5 pav., b).
Ik,Rf

Sg

Uf

B
C

Rn

Ik

Ik
v
IJgant
korpuso

Ro

Ig

U pr

Ik

Uvant viestuvo
armatros

N
TJ

Upr=IkRn

ems
potencialas=0
Ik

Un

U pr1

I3
Ro

TJ
U pr2

Io
Upr=0

Rp

ems
potencialas=0

IRp=Upr2

IRf=Upr

3.5 pav. Jungiklio Jg, viestuvo v ir variklio V korpus eminimo schema: a kai yra tik
vienas pagrindinis eminimas Ro ir pakartotinis Rp eminimas; Rn nulinio laido vara; Un
tampa nuliniame laide; Upr prisilietimo tampa.

51

Reikia eminti visas metalines konstrukcij dalis (aparat ir main

korpusus, transformatori bakus, viestuv armatr ir kt.), kuriose normaliai dirbant nra tampos.
6. Kontroliuojant tamp ir srov. i dydi matavimui bei kontrolei
naudojami matavimo prietaisai, garsins ir vizualins signalizacijos priemons.
7. Panaudojant apsaugai skirtus taisus ir priemones bei signalizacines
spalvas ir enklus.
8. Kontroliuojant izoliacij. tamp turinios dalys turi bti taip rengtos, kad nebt manoma prie j atsitiktinai prisiliesti. Turi bti atliekama nuolatin izoliacijos kontrol.
A

B
C
V

3.6 pav. Izoliacijos var kontrols schemos: a trij voltmetr taikymas, kai tinklo neutral
izoliuota; V voltmetrai; R atitinkam fazi izoliacijos varos ems atvilgiu; b ventili
schema nuolatinei izoliacijos var kontrolei; D diodai; W ommetras.

Izoliacijos vara turi bti tikrinama pagal 3.6 paveiksle pateiktas schemas. Taip tikrinama izoliacijos vara renginiuose, kuri tampa iki 1000
V. Auktesns kaip 1000 V tampos rengini izoliacija turi bti periodikai bandoma auktesne tampa, nuolatos matuojama izoliacijos vara ir
kiti parametrai.
Laid izoliacijos varos automatins kontrols ir apsauginio ijungimo schema parodyta 3.7 paveiksle. Sumajus laid izoliacijos varai maiau negu leidiama arba palietus mogui laidus, elektros srov, tekanti
rele (Ir), padidja, nes padidja tampa U ant korpuso 1 ir rel atjungia
kontaktus 2. ia srov apskaiiuojama pagal formul

,U 

8

5GU  5L]



52

ia Rdr droseli ir rels vara, Riz var R1, R2, R3 ekvivalentin

vara.
9. rengiant apsaug nuo aibo.
10. rengiant apsaug nuo statinio elektros lauko ir nuo elektromagnetini lauk.
A B C

AB

Uf=I .R

Rp

3.7 pav. Automatinio ijungimo schema: 1 korpusas, 2 ijungimo automatas; AR

ijungimo rit, U maksimalios tampos rel, Rp pagalbinio eminimo vara.

3.5. Apsauga nuo aib

aib sukelia atmosferiniai elektros ilydiai. Jie vyksta tarp debes
arba debes ir ems. sielektrinus debesims ir emei skirting enkl
potencialais, tarp j susidaro milinikas kondensatorius. Judant oro srovms ir kondensuojantis vandens garams tarp atskir debes arba tarp
debes ir ems nuolat didja elektrinis laukas. Kai jo tampa pasiekia
kritin dyd (20-30kV/cm), prasideda oro jonizacija. Oras tampa laidus
elektros srovei. Tarp skirting potencial turini debes ir ems vyksta
ilydis. Pagrindinis ilydis trunka labai trumpai apie 0,1 sekunds, taiau impulsin srov bna nuo 20 iki 200 kA. aibo kanalu nutekdama
didel srov kaitina kanal iki 20-30 tkstani laipsni Celsijaus tem53

peratros. aibo impulsin srov, tekdama objektu, daro elektromagnetin, ilumin bei mechanin poveik. Nuo aibo danai sualojami arba
na mons bei gyvuliai. Audros metu ypa pavojinga slptis po auktais, atskirai auganiais mediais, nes aibas danai juos smogia.
Perknijos trukm teritorijoje apibdinama vidutiniu aibavimo valand skaiiumi per metus. Atlikus statistin analiz nustatyta, kad Lietuvoje vidutinio aibavimo valand skaiius svyruoja nuo 24 iki 45 valand per metus.
aibas, pataiks objekt, j sualoja, padega arba elektros renginiuose sukelia pavojingas tampas.
Pagal taisykles visi pastatai, statiniai ir kiti renginiai turi bti apsaugoti nuo atmosferini ilydi, t.y. nuo tiesiogini aibo smgi. Tam
reikalui naudojami aibolaidiai. Jie bna strypiniai ir trosiniai. Strypiniai sudaryti i vertikalaus nusmailinto plieninio stiebo, sujungto su
eme, o trosiniai i horizontali laid, sujungt su eme. Jei pastato
stogas skardinis, tai aibolaid atstoja pats stogas, sujungtas metaliniais
laidais keliose vietose su eme.
vairs statiniai bei pastatai daniausiai apsaugomi strypiniais aibolaidiais. Trosais apsaugomos elektros perdavimo oro linijos bei ilgi statiniai.
aibolaid aibas trenkia todl, kad lyderio (jonizuoto oro) susidarymo stadijoje aibolaidio virnje susikaupia krviai ir susidaro stipriausi elektriniai laukai tarp besivystanio elektros krvi sudaryto lyderio ir aibolaidio virns. Be to, besivystantis nuo aibolaidio prieprieinis elektros krvi lyderis dar labiau sustiprina elektrin lauk, todl aibas trenkia aibolaid. Kadangi aibolaidis auktesnis u apsaugom objekt, tai pastarj ekranuoja aibolaidis. Objekt taip pat ekranuoja sklindantis nuo aibolaidio prieprieinis lyderis.
Priklausomai nuo btin aibosaugos priemoni visi pastatai ir statiniai skirstomi tris kategorijas
I kategorijai priskiriami gamybiniai statiniai, sandliai ir kitokios paskirties patalpos, kuriose ilgai isilaiko ir sistemingai kaupiasi sprogiuj
duj, gar arba dulki miiniai su oru, nuo elektros kibirkties galintys
sprogti ir sugriauti didelius statinius arba traumuoti mones.
II kategorijai priskiriami gamybiniai statiniai, sandliai arba kitos paskirties patalpos, kuriose susidaro duj, gar ir dulki miiniai su oru,
galintys sprogti gamybins avarijos metu (sugedus ventiliacijai ir kt.).
54

Atstumas lygus
strypo aukiui

Laidas neturi bti links

0,20,5 m

III kategorijai priskiriami visi gamybiniai statiniai, gyvulininkysts fermos, sandliai, kuriuos aibas gali udegti.
Visi I ir II kategorij statiniai turi bti apsaugoti nuo tiesiogini aibo smgi, nuo aibo virtampi neimo oro linij laidais, poeminiais
kabeliais ir vamzdiais.
I kategorijai priskirtus statinius iki 15 m aukio nuo tiesiogini aibo
smgi btinai reikia apsaugoti atskirtais nuo apsaugomo statinio arba
ant statinio rengtais, bet nuo jo izoliuotais aibolaidiais. aibolaidi
emikli eminimo vara neturi viryti 10 om.
II kategorijai priskirt statini apsaugai nuo aibo aibolaidiai statomi ant apsaugoto objekto, o su emikliu sujungiami laidais, nutiestais
ant objekto sien ir stogo. eminimo vara neturi viryti 10 om.
III kategorijai priskirti statiniai turi bti apsaugoti aibolaidiais, pastatytais ant paio statinio, o laidai, sujungiantys su emikliu, nutiesiami
statinio sienomis. Tokie statiniai taip pat gali bti apsaugoti atskirai stoviniais aibolaidiais. Vis statini eminimo vara neturi viryti 30 om.
Taiau gyvulininkysts fermose eminimo vara neturi viryti 10 om.

>3m

Strypo 1,52 cm
auktis i 3.1 lentels

>5m
> 60 m

3.8 pav. Pastat apsaugani perknsargi rengimas.

Ilgus, ypa ems kio gamybinius pastatus, rekomenduojama apsaugoti strypiniais aibolaidiais, pastatytais ant stogo (3.8 pav.). aibolaidiai tarpusavyje sujungiami plieniniu ne plonesniu kaip 6 mm skersmens
laidu. aibolaidiai su emikliais sujungiami kas 60 m.
55

aibolaidi stryp dydiai, priklausantys nuo statinio ploio, jo aukio, stogo nuolydio kampo (25-300) pateikti 3.2 lentelje.
3.2 lentel

aibolaidi stryp dydiai, m

Pastato plotis

Sien auktis

Stogo auktis nuo

sien

Strypo auktis

10
12
14
16
18
20

3
3
3
3
3
3

2,50
2,
3,34
3,76
4,18
4,60

1,70
1,94
2,18
2,42
2,66
2,90

Lentelje nenurodytiems kit dydi pastatams aibolaidi apsaugos zonas reikia iskaiiuoti.
Pastat apsaugai nuo tiesiogini aibo smgi (nepriklausomai nuo
pastato kategorijos) reikia maksimaliai panaudoti alia esanius auktus
renginius (kaminus, vandentiekio boktus, proektori stiebus, oro elektros perdavimo linijas ir kt.)
Pastat viduje, kuri plotis 100 m ir daugiau, btina rengti potencialo ilyginim.
Statant auktus statinius, perknijos sezono metu jau nuo 20 m aukio btina rengti laikinus aibolaidius.
aibolaidi ranga turi bti periodikai tikrinama: I ir II kategorijai
priskirt statini 1 kart per metus prie perknijos sezon, o II kategorijai ne reiau kaip kart per 3 metus.
aibolaidis susideda i trij pagrindini dali (3.9 pav.): aibo imtuvo 1, priimanio aibo smg, laidininko 2, sujungianio aibo imtuv su
emikliu, ir emiklio 3, nuo kurio aibas nuteka em. aibolaidio
atrama tai stiebas i medini arba plienini konstrukcij. Atrama gali
bti mediai, aukti renginiai (boktai, kaminai ir t.t.).
Kiekvienas aibolaidis apibdinamas jo apsaugos zona, t.y. tokia erdve aplink aibolaid, kuri pataikyti aibui yra labai maa tikimyb. Vie56

no strypo aibolaidio apsaugos zona turi apvalaus konuso form

(3.10 pav.).
Jeigu aibo prasiverimo per apsaugos zon tikimyb 0,005, tai aibolaidio, kurio auktis h = 150 m, apsaugos zonos ribos apskaiiuojamos taip:
h0 = 0,85 h,

100

K[





Bondaas
viela
23

5
6

Viela
6
2

2000022000

7
8

100

1500

U[ KK

150

7000

Stovai 160

2000

1150

Bondaas
viela 5

3. 9 pav. aibolaidio konstrukcija: 1 aibo imtuvas; 2 eminimo laidas; 3 emintuvas;

4 aibo imtuvas i vamzdio, 5 suvirinimo vieta; 6 aibolaidis; 7 aibo imtuvas i
kampuoio; 8 aibo imtuvas i 610 mm skersmens vielos.

57

h
hg
hx

rx

ro

3.10 pav. Strypinio aibolaidio apsaugos zona.

ia h aibolaidio auktis, m,
h0 konuso virns auktis nuo ems paviriaus, m,
hx apsaugomo objekto auktis, m,
rx apsaugomos zonos riba auktyje hx, m.
Jeigu aibo prasiverimo per zon tikimyb bus 0,05, tai aibolaidio
h>150 m apsaugos zonos ribos randamos i lygi:
h0 = 0,92 h,

U[  K 

K[



A

hc

h x2

h x1

hc

h
ho

A-A

rc

rcx

ro
r x2

rcx

x1

hc=hmin
3
2

3.11 pav. Dviej stryp aibolaidi apsaugos zona: a vertikalus zonos pjvis; b horizontalus zonos pjvis hx auktyje.

58

Dviej strypini aibolaidi (3.11 pav.), kuri auktis K d  m, apsaugos zona platesn negu atskir aibolaidi. Dviej aibolaidi zona
nustatoma pagal formules:
a) jeigu aibo prasiverimo per apsaugos zon tikimyb lygi 0,005, tai:

K NDL/ d K
KPLQ  

K      K  /  K NDL/ K 



U NDL/ d K
G[  [
U  KPLQ  K[ K PLQ NDL/! K



b) jei aibo prasiverimo per apsaugos zon tikimyb 0,05, zonos

matmenys nustatomi taip:

K NDL/d K
KPLQ  

K   /  K  NDL/tK 



U NDL/dK 
G[  
U  KPLQ  K[ KPLQ NDL/! K 



ia r0 vieno strypo aibolaidio apsaugos zona ems paviriuje (hx = 0).

Ilg objekt apsaugai naudojami trosiniai aibolaidiai.
aibolaidio su vienu trosu (3.12 pav.) apsaugos zona nustatoma taip:
a) Jei aibo prasiverimo per apsaugos zon tikimyb sudarys 0,05, tai

K  KU[  K 

K[





ia rx yra zonos plotis, m;

b) Jei aibo prasiverimo per apsaugos zon tikimyb 0,005, tai

K KU[ KKK[

59



3.12 pav. aibolaidio su vienu trosu apsaugos zona.

hx2

hc

hx1

rx

ho
h

Trosas

ro

ro

3
2
1
L

Trosas
rcx

r x2

Trosas

rx

rc

rx1

3.13 pav. aibolaidio su dviem trosais apsaugos zona.

Tarp aibolaidi, sudaryt i dviej tros, pakabint vienas nuo kito

atstumu L (3.13 pav.), maiausia apsaugos zona bus:

K    K  /  K NDL/t K 

KF  

K NDL/K 
60

Analogikai sudaromos daugiastrypi bei daugiatrosi aibolaidi

apsaugos zonos.
Kaip buvo minta, aibolaidiai turi atlaikyti aibo terminius poveikius.
Tuo tikslu rekomenduojama strypiniams aibolaidiams naudoti 100 m2
skerspjvio plieninius strypus, ne trumpesnius kaip 0,2 m, o trosiniams
aibolaidiams plieninius trosus ne maesnio kaip 35 mm2 skerspjvio.
aibolaidiai su emikliais suvirinami arba sujungiami vartais.
3.6. Apsauga nuo elektrostatini krvi
Elektrostatiniai krviai lengvai susidaro dl mediag trinties (pavyzdiui, trinantis dviem dielektrikams ar dielektrikui su laidininku). Danai pasitaiko elektrostatini krvi ilydiai, kurie gali sukelti gaisrus ir
sprogimus (pavyzdiui, verpiant vairius dirbtinius pluotus, sielektrinus
transporto priemonms, plastikiniams indams, kuriuose laikomas benzinas, ir kt.) arba sutrikdyti kai kuriuos technologinius procesus.
Labiausiai sielektrina mediagos, kuri maas elektrinis laidumas. I
vartojam organini skysi labiausiai sielektrina benzenas, etilbenzenas, izopropilbenzenas, etilo eteris, anglies sulfidas, vaitspiritas (sunkusis benzinas), cikloheksanas ir kt.
Elektrostatinis krvis Q (kulonais), kuris susidaro elektrizuojantis bet
kurioms mediagoms (knams), apskaiiuojamas pagal formul:

4 &8



ia C kno talpa ems atvilgiu, F; U elektrostatinis potencialas

ems atvilgiu, V.
Elektrostatinio ilydio energija A (dauliais J) apskaiiuojama pagal
i formul:

$ 

48
&8 
 
-





Elektrostatinio ilydio srovs bna labai nedidels (tkstantosios miliampero dalys), bet ilydio potencialas gali siekti deimtis tkstani
volt, todl io ilydio kibirktys gali padegti daugel degij duj arba
gar miini.
61

Nustatyta, kad stiprs elektrostatiniai laukai neigiamai veikia mogaus organizm. Sistemingai bnant nuolatins srovs auktosios tampos elektros renginiuose, mogui gali susidaryti centrins nerv sistemos, irdies ir kit organizmo sistem funkciniai pokyiai.
Elektrostatinio lauko poveikio laipsnis mogui priklauso nuo lauko
stiprumo ir nuo buvimo tame lauke laiko. Leistinas ribinis lauko stiprumas Eleist.st. nustatomas pagal formul:

(OHLVWVW 


N9P
W



ia t laikas, h.
Leidiama mogui dirbti vis dien, jeigu elektrostatinio lauko stiprumas nevirija 20 kV/m.
Yra vairi bd apsisaugoti, kad nesusidaryt statin elektra. Pirmiausia pamintinas eminimas. Visi renginiai, aparatai, vamzdynai, benzino
bakai, benzino transportavimo priemons turi bti patikimai emintos.
Kai eminimo nepakanka, tuomet taikomas mediag paviriaus ir
trins varos sumainimo bdas. Pirmiausia rekomenduotina padidinti
aplinkos oro santykin drgn 65-70%. Jeigu tai nepadeda, tai elektrostatiniams krviams panaikinti (pavyzdiui, chemini pluot ir polimerini mediag) naudojamos aktyvaus paviriaus mediagos. Skysi trinei elektrinei varai sumainti dedama vairi tirpi antistatini pried.
Jeigu anksiau mintais bdais nemanoma panaikinti elektrostatini krvi, tai aplinkos oras jonizuojamas. Sprogimo atvilgiu pavojingose patalpose naudojami radioizotop neutralizatoriai. Nepavojingose
patalpose naudojami indukciniai ir auktosios tampos neutralizatoriai.
Skysi apsaugai nuo pavojing elektrostatini ilydi normuojami
skysi tekjimo vamzdynais ir j ileidimo i aparat greiiai.
Tekani degij duj ar gar srautams apsaugoti nuo pavojing elektrostatini ilydi normuojami j tekjimo vamzdynais ir j ileidimo i
aparat greiiai.
Tekani degij duj ar gar srautams apsaugoti nuo elektrostatini ilydi kibirki reikia imtis priemoni (kur tai manoma pagal technologines slygas), kad duj srautuose nebt kiet ir skyst daleli, t.y.
jas ivalyti i duj srauto. Kiti apsaugos bdai ia nerekomenduotini.
62

Apsaugai nuo elektrostatini krvi birias mediagas reikia apdoroti

metaliniuose arba nemetaliniuose elektrai laidiuose renginiuose. malimo ir pneumatinio transportavimo renginius turi bti tiekiamas sudrkintas (iki 65% santykinio drgnio) oras. Jei dl technologini slyg
nemanoma drkinti, tai oras turi bti jonizuojamas arba iam procesui
panaudojamos inertins dujos.
monms apsaugoti elektrostatini lauk darbo vietose naudojamos
tokios priemons: darbo vietos arba elektrinio lauko altinio ekranavimas; moni paalinimas i darbo viet, kai virijamas leistinas elektrinio
lauko stiprumas (3.15); individualios apsaugos priemons (antistatin avalyn, chalatai ir kitos priemons, kuriomis mogaus knas eminamas).
3.7. Apsauga nuo elektromagnetini lauk
Elektromagnetini lauk altiniai yra natrals ir dirbtiniai. Natralus elektromagnetini lauk altinis yra atmosferos elektra, sauls ir kit
vaigdi spinduliavimas, elektriniai ir magnetiniai ems laukai. Dirbtinius elektromagnetinius laukus spinduliuoja kondensatoriai su lempiniais generatoriais, vairs superauktojo danio generatoriai, vairios linijos, jungianios generatorius ir antenas, antenos, bangolaidi traktai,
transformatoriai, mobilieji telefonai, elektros perdavimo linijos, atviros
elektros skirstyklos ir kiti pramoninio danio elektrini lauk altiniai.
Nuolatinius magnetinius laukus sukuria elektromagnetai, solenoidai,
impulsiniai pusiau periodinio ar kondensatorinio tipo taisai, lietiniai ir
metalo keramikos magnetai, impulsiniai auktj tamp generatoriai ir kt.
Elektromagnetiniai laukai erdvje plinta viesos greiiu C = 300 000
km/s. Jie veikia turinias elektrin krv daleles. Lauko energija gali virsti
kit ri energija.
Kintam elektromagnetin lauk sudaro elektrinio ir su juo susijusio
magnetinio lauko visuma. Elektrinis laukas apibdinamas lauko stiprumu E, matuojamu V/m, o magnetinis lauko stiprumu H, matuojamu A/
m. Ryys tarp i lauk stiprumo ekranuojamoje aplinkoje yra toks (kai
aplinka sudaryta i oro arba yra vakuumas):
(
  

+
63

Elektrinio lauko E ir magnetinio lauko H vektoriai tarpusavyje yra

statmeni ir statmeni bangos sklidimo krypiai.
Atsivelgiant tai, kokio ilgio bangos, kurias generuoja elektromagnetinio lauko altiniai, visi elektromagnetini lauk diapazonai skirstomi tokias grupes:
1. emojo danio ir radijo bang.
2. Optini (infraraudonj ir ultravioletini) spinduli.
3. Jonizuojani spinduli (rentgeno ir gama).
ia bus nagrinjama tik pirmos grups emojo danio ir radijo bang poveikis ir apsisaugojimas nuo i bang.
Elektromagnetini lauk radijo dani klasifikacija pateikta 3.3 lentelje.
3.3 lentel
Elektromagnetini lauk radijo dani klasifikacija
Daniai

Bang
ilgiai

Auktieji
daniai (AD)
100kHz30MHz
Ilgosios
bangos
3km-10m

Superauktieji
daniai (UAD)
30-300MHz

Superauktieji daniai (SAD)

300MHz-300GHz

10m-1m

Decimetrins
bangos
1m-10cm

Centimetrins
bangos
10cm-1cm

Milimetrins
bangos
1cm-1mm

Ryys tarp bangos ilgio l ir danio f ireikiamas elektromagnetini

bang sklidimo greiiu v:

Y  I 

F
PH

DUED  

Y

I



ia c viesos greitis;
m magnetin aplinkos skvarba pateikiama inynuose (vakuumo magnetin skvarba m0 = 4P 10-7 H/m, dabar ji vadinama magnetine konstanta),
e dielektrin skvarba (vakuumo dielektrin skvarba e0 = 8,8510-12
F/m, ji dar vadinama elektrine konstanta).
I formuls 3.17 matyti, kad bang ilgis atvirkiai proporcingas svyravim daniui. Kuo ilgesn banga, tuo maesnis jos svyravim danis.
64

Bangos ilgis l matuojamas ilgio vienetais, o svyravim danis f hercais (Hz).

Ore v c. Energijos srauto tankis J = EH (W/m) rodo, kiek energijos
per 1s pereina per 1m2 plot, statmen bangos sklidimo krypiai. Jei spinduliuojamos sferins bangos ( visas puses), tai energijos srauto tank
galima ireikti taip:

- 

3DOW
:P
35 



ia J srauto tankis; Palt spinduliuots altinio galia, W, R atstumas nuo spinduliuots altinio, m.
is reikinys apibdina perduodamos energijos tank ir jos gali elektromagnetini bang sklidimo zonoje, t.y. kai R>l/2P l/6 nuo spinduliuots altinio; kai R l/6, turime indukcijos zon, kurioje dar nesusiformuoja sklindanti elektromagnetin banga, todl reikia laikyti, kad
ioje zonoje elektrinis ir magnetinis laukai dar nepriklauso vienas nuo
kito ir lauk pavojingumas nustatomas atskirai pagal elektrinio lauko dedamj E (V/m) arba pagal magnetin dedamj H (A/m).
Elektrinio ir magnetinio lauk biologinis poveikis mogaus organizmui priklauso nuo lauk energetins charakteristikos: elektrinio ir magnetinio lauk sklidimo danio, srauto galios tankio, spinduliavimo lokalizacijos kno paviriuje ir kiekvieno mogaus reakcijos iuos laukus
jautrumo. Kuo didesnis elektromagnetinio lauko danis, tuo didesnis
mogaus laidumas (mogaus vara yra talpin) ir didesn energijos absorbcija. mogaus kne susidarani ilum nuo elektromagnetinio lauko
poveikio i dalies organizmas paalina pats, nes vyksta termoreguliavimo
procesai, taiau iki tam tikro dydio. Nustatyta, kad kai J = 10 W/cm2,
mogaus organizmas perkaista, paeidiama jo normali bsena.
Elektromagnetinio lauko kaitinimas pavojingas tiems organams, kuriuose sunkiai vyksta termoreguliavimo procesas. Tai akys, smegenys, inkstai,
pilvas, arnos, tulis ir lapimo psl. Intensyviai spinduliuojant elektromagnetiniams laukams, gali prasidti katarakta (kartais po keleto savaii nuo apspinduliavimo).
Elektromagnetiniai laukai labai veikia nerv sistem, pakeiia lsteli orientacij, paeidia irdies ir kraujagysli sistem, sutrikdo media65

g apykait. Kur laik pabuvs iuose laukuose mogus pajunta nuovarg, silpnum, pradeda skaudti galva, drebti rankos, prasideda nemiga,
sutrinka nerv sistema, pakyla temperatra, pasidaro labai alergikas. Taiau nustatyta, kad ie organizmo sutrikimai nutraukus darb elektromagnetiniame lauke arba sumainus jo intensyvum inyksta po 710 dien. Net ir silpnas spinduliavimas neigiamai veikia mogaus savijaut. Yra
nustatytos elektrini ir magnetini lauk normos mogui darbo ir nuolatinio buvimo vietose.
Tiek elektromagnetinio, tiek magnetinio lauk leistin norm dydis
priklauso nuo danio:
a) pagal elektrin dedamj E,V/m:
50 V/m danis nuo 60 kHz iki 3 MHz;
20 V/m danis nuo 3 MHz iki 30 MHz;
10 V/m danis nuo 30 MHz iki 50 MHz;
5 V/m danis nuo 50 MHz iki 300 MHz;
b) pagal magnetin dedamj H, A/m:
5 A/m danis nuo 60 kHz iki 1,5 MHz;
0,3 A/m danis nuo 30 MHz iki 50 MHz.
Mikrobang diapazonu nuo 300 MHz iki 300 000 MHz leidiamas
maksimalus spinduliuots srauto tankis dirbant vis darbo dien (8 val.) J
= 10m W/cm2, o asmenims, kuri darbas tiesiogiai nesusijs su superauktojo danio elektromagnetiniais laukais, ir gyventojams nustatyta norma
J = 1m W/cm2.
Pramoninio danio (50-60 Hz) auktosios tampos elektros renginiai
taip pat spinduliuoja elektromagnetines bangas. i spinduli didiausia dedamoji yra E elektrinio lauko. io danio diapazonu magnetin
dedamoji H (A/m) palyginti nedidel. Ji nesukelia mogui joki nepatogum nei darbo, nei gyvenamojoje vietoje, todl yra nenormuojama.
Taiau nustatyta, kad elektrinio lauko dedamoji neigiamai veikia mogaus organizm. Todl ji normuojama tiek darbo vietoje, tiek gyvenamosiose patalpose ir aplinkoje.
Yra nustatytos tokios elektrinio lauko E, skleidiamo pramoninio danio elektros rengim, normos mogui:
66

gyvenamj patalp viduje 0,5 kV/m;

gyvenamj pastat teritorijoje 1 kV/m;
gyvenamoje vietovje, kur nra pastat (priemiesiai, aliosios zonos, kaimo vietovs ir kt.), taip pat soduose ir daruose 5 kV/m;
oro linij susikirtimuose su automobili I-IV kategorij keliais
10 kV/m.
negyvenamoje vietovje (neustatytose pastatais vietovse, nors ir danai moni lankomose, kuriose gali pravaiuoti vairus transportas)
15 kV/m;
sunkiai monms ir transportui pasiekiamose vietovse 20 kV/m.
Leidiama mogui bti elektriniame lauke be apsaugos priemoni t
laik, kuris nurodytas 3.4 lentelje.
3.4 lentel
Elektrinio lauko stiprumas,
kV/m

Leidiamas buvimo be apsaugos

priemoni laikas

Iki 5 imtinai

Vis darbo dien

Daugiau negu 5 ir iki 20 imtinai

Pagal formul:

7 
Daugiau negu 20 ir iki 25
Daugiau negu 25



(

10 min
Neleidiama

ia T leistinas buvimo elektriniame lauke laikas, h;

E elektrinio lauko stiprumas kontroliuojamoje vietoje, kV/m.
Leistinas buvimo elektriniame lauke laikas per vis darbo dien gali
bti ir itisinis, ir skaidomas. Likus darbo laik elektrinio lauko stiprumas neturi viryti 5 kV/m.
Elektrinio lauko stiprumas matuojamas 1,8 m aukiu nuo ems arba nuo grind. 50 Hz stiprius elektrinius laukus Lietuvoje skleidia daugiausia 330 kV atviri (neekranuoti) elektros renginiai (oro linijos, transformatorins ir paskirstymo pastots). Todl nustatytos sanitarins apsaugos zonos 330 kV ir auktesni tamp elektros renginiams. Daugiau
67

kaip 330 kV elektrins tampos oro linijomis ir 20 m atstumu nuo j

kratini laid projekcijos em negalima statyti gyvenamj objekt ar
kit statini. Rekomenduojama ems kio darbus tokiose sanitarinse
apsaugos zonose dirbti tik mainomis. Mainos ar mechanizmai su guminiais ratais, dirbantys tose zonose, turi bti eminti (eminimui galima
naudoti metalines grandines).
Senus statinius galima palikti sanitarinse apsaugos zonose po 330 kV
oro linijomis su slyga, kad elektriniai laukai nevirija anksiau nurodyt
leistin norm.
Elektrinio lauko stiprum galima mainti panaudojus vairius metalinius ekranus.
Auktj ar superauktj dani renginiuose elektromagnetins spinduliuots galiai mainti reikia pakeisti galingus generatorius maesns galios generatoriais arba naudoti absorbcines apkrovas, t.y. anten ekvivalentus ir galios silpnintuvus ateniuatorius, kurie visikai nuslopina arba i
dalies susilpnina perduodam energij. Absorbcins apkrovos esti bendraas ir bangolaids. J schemos parodytos 3.14 paveiksle. ElektromagneEM
Spinduliavimas
1
4

2
5

3
6

3.14 pav. Centrinio diapazono elektromagnetini spinduliavim absorberiai. Kairje

bendraaiai galios slopintuvai: 1 maos galios (keli vat) slopintuvas su geleies milteli
upildu, 2 didels galios (2001000 W) slopintuvas su cementuoto grafito upildu, 3
didels galios slopintuvas su vandens absorbcine apkrova; deinje 4, 5, 6 tos paios
paskirties bangolaids absorbcins apkrovos.

68

tin energija absorbuojama geleies, grafito cemento, anglies miiniu

arba kitais dielektriniais absorbentais. Absorbciniai taisai auinami oru
(3.14 pav., 1, 2, 4, 5) arba tekaniu vandeniu (3.14 pav., 3, 6).
Ateniuatoriais sumainama elektromagnetins spinduliuots galia bendraase ir bangolaidse linijose. J yra nuolatinio ir kintamojo veikimo.
Nuolatinio veikimo taisuose elektromagnetiniai virpesiai absorbuojami
mediagomis, kuri didelis absorbcijos koeficientas (guma, polistiroliu ir
kt.). 3.15 paveiksle parodyti vairi tip nuolatinio veikimo ateniuatoriai
(silpnintuvai).

3.15 pav. Nuolatinio veikimo ateniuatoriai.

3.16 paveiksle parodyti kintamojo slopinimo ateniuatoriai, peilio arba plokteli tipo. ie ateniuatoriai gaminami i dielektrik, padengt
metaline plvele. Jie statomi lygiagreiai elektromagnetinio lauko jgos
linijoms.

3.16 pav. Bangolaidiai kintamo veikimo ateniuatoriai: 1 peilinis, 2 ploktelinis.

Reguliuojant slopinim kintamojo veikimo ateniuatoriais, peilio tipo

ateniuatorius panardinamas bangolaid (3.16 pav., 1) arba suartinamos
ploktels (2). Absorbcins apkrovos ir ateniuatoriai padeda sumainti
69

elektromagnetins energijos spinduliavim aplink iki 60 dB (decibel)

ir daugiau, o srauto galia ir tankis tampa maesni kaip 10 m W/cm2.
Atsivelgiant elektromagnetinio lauko altinio gali ir bang diapazon, taikomi i tip ekranai: itisiniai metaliniai, tinkliniai metaliniai,
lengvi metaliniai, medvilniniai arba i kitoki sil. Visi ekranai, iskyrus
absorbcinius, atspindi j dani energij. Ekranuojamas spinduliuots
altinis arba darbo vieta. Ekranai daniausiai bna aliumininiai arba plieniniai, taiau geresni variniai ir alvariniai.
Elektromagnetinio lauko susilpninim ekranu parodo i iraika:
D OJ

3
 OJ  
3
-



ia P0 ekranuojamo lauko galia; J0 io srauto tankis; P ir J yra

srauto galia ir tankis u ekrano.

3.17 pav. Kryptins antenos spinduliavimas: 1 generatorius, 2 ekranas, 3 absorbcijos danga.

Ekranai gaminami i ne maesnio kaip 0,5 mm storio metalo lakt.

Ekrano akuts bna ne didesns kaip 4x4 mm. Ekranai eminami. 3.17
paveiksle parodytas kryptins antenos ekranuotas spinduliavimas.
Jei auktojo danio renginiai statomi bendrose patalpose, juos reikia btinai ekranuoti, nes elektromagnetins bangos gali plisti pro sienas, atsispindti nuo j, sudaryti stovinias bangas ir atskirose zonose
elektromagnetins spinduliuots srauto galios tankis gali bti didesnis
u pradinio spinduliuots altinio srauto gali.
Kaip individualios apsaugos priemons nuo auktojo danio elektromagnetini lauk naudojami kombinezonai, chalatai, akiniai. Kombine70

zonai ir chalatai siuvami i trisluoksnio audinio, kurio iorinis ir vidinis

sluoksniai medvilniniai, o vidurinis apsauginis i radiotechninio audinio
su laidiu tinkleliu. Tokie drabuiai vidutinikai sumaina elektromagnetinio lauko energijos poveik iki 21 dB. Jeigu dirbama su tokiais drabuiais ten, kur galima nukentti nuo elektros srovs, tai jie eminami.
Akys nuo elektromagnetins spinduliuots apsaugomos akiniais, kuri stiklai padengti alavo dioksidu.
3.8. Elektromagnetins spinduliuots ginklai
Naudojant elektromagnetins spinduliuots naikinamj poveik, sukurtos vairios ginkl rys: radijo danio, lazerinis ir kt.
Elektromagnetins spinduliuots optiniu diapazonu naudojamas lazeriu valdomas ginklas, kuris labai kaitina objekto mediag, j ilydo ar
net igarina, aloja ypa jautrius elementus, apakina mog ir nudegina
od.
Apsisaugoti nuo lazeriu valdomo ginklo galima naudojant vairius
atvaitus, dm udangas, maskuot, o judant nuolatos manevruoti (kad
bt nemanoma pataikyti audymo ir vairuotoj stebjimo angas).
Radijo danio ginklas taip pat aloja mones paeisdamas smegenis,
ird, paveikdamas mogaus psichik. is ginklas sukelia garso haliucinacijas, trukdo suvokti informacij, sintezuoja dezinformuojanius garsinius praneimus, kurie tiesiogiai patenka mogaus smon.
Kariai nuo elektromagnetins spinduliuots (EMS) saugomi iais bdais: padaliniai idstomi taip, kad nepatekt EMS altinio skleidiam spinduli sraut; padaliniai ivedami i EMS altinio takos zonos;
ekranuojami udari fortifikaciniai renginiai, ekranuojama radioelektronin aparatra.
Vykdant branduolinius sprogdinimus sukuriami galingi elektromagnetiniai laukai, kuriuose bang ilgis siekia nuo 1 iki 1000 metr ir daugiau. Taiau ie laukai bna trumpalaikiai ir jie vadinami elektromagnetiniais impulsais (EMI).
Anteminio ir sprogimo maame auktyje (ore) metu EMI naikinamasis poveikis pastebimas keli kilometr nuo sprogimo epicentro nuotoliu.
71

Dl branduolinio sprogimo dideliame auktyje (daugiau kaip 10 km)

elektromagnetiniai laukai gali atsirasti sprogimo zonoje ir 20 40 km
auktyje. Tuomet EMI pasiekia ems paviri keli imt ir tkstani
kilometr nuotoliu.
EMI tiesiogiai neveikia mogaus organizmo. is impulsas labai gadina radijo elektronik ir kitus elektros aparatus, labai veikia ryi, signalizacijos ir valdymo linijas.
is impulsas, kaip ir aibas, susidars arti elektros energijos tiekimo,
ryi linij, indukcijos bdu sukelia vairius virtampius linijose ir sugadina aparatr bei traumuoja karius, esanius palyginti saugiu nuotoliu
nuo kit branduolinio sprogimo naikinamj veiksni.
Branduolini sprogim dideliame auktyje EMI trukdo televizijos ir
radijo ryi darb labai dideliu atstumu. Kilnojamj radijo stoi darbui EMI neturi takos.
Apsisaugant nuo EMI yra ekranuojamos ryi, valdymo bei elektros
tiekimo linijos, ekranuojama visa aparatra. Montuojamos dviej laid,
gerai izoliuotos iorins linijos. Oro linijose naudojami du susukti laidai.
Poeminse linijose naudojami ekranuoti kabeliai su vario, aliuminio ar
vino arvais. Vidaus ryio linijos tiesiamos kabeliais, kuriuose susukti ir
gerai ekranuoti vidiniai laidai.

72

IV SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS

PREVENCINS PRIEMONS
4.1. Elektrotechnikos personalas ir jam keliami reikalavimai
Visus darbus elektros renginiuose atlieka elektrotechnikos personalas.
Elektrotechnikos personalu laikomi asmenys, turintys atitinkam elektrotechnin isilavinim. Kvalifikacijos reikalavimai personalui pateikti
4.1 lentelje.
4.1 lentel
.YDOLILNDFLMD

,VLODYLQLPDV

6WDDYLPRODLNDV

$XNWDVLV
HOHNWURWHFKQLQLV
$XNWRV
NYDOLILNDFLMRV $XNWHVQ\VLV
HOHNWURWHFKQLQLV
$XNWHVQ\VLV
HOHNWURWHFKQLQLV
9LGXULQ V
NYDOLILNDFLMRV (OHNWURWHFKQLQLVSUDGLQLV
SDUHQJLPDV
(OHNWURWHFKQLQLVSUDGLQLV
SDUHQJLPDV
3UDGLQ V
NYDOLILNDFLMRV 1HHOHNWURWHFKQLQLV
SDUHQJLPDV

1HQRUPXRMDPDV
1HPDLDXNDLSPHWDL
1HQRUPXRMDPDV
1HPDLDXNDLSPHWDL
1HQRUPXRMDPDV
1HPDLDXNDLSP Q

6XWDUWLQLV
\P MLPDV
$.

9.

3.

Neturintiems jokio elektrotechninio isilavinimo asmenims pradinei

kvalifikacijai (PK) gauti pakanka 6 mn. stauots.
Visi elektrotechnikos darbuotojai turi bti atestuoti ir turti paymjimus (sertifikatus), suteikianius teis aptarnauti veikianius elektros renginius.
Elektrotechnikos personalo funkcijos yra utikrinti (nevirijant j paymjimo ar sertifikato suteikt teisi) saugos taisykli bei darb saugos
normini akt vykdym dirbant elektros renginiuose.
Savarankikai dirbti su veikianiais elektros renginiais gali asmenys:
ne jaunesni kaip 18 met; medicinikai patikrinti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyt tvark ir periodikum; iklaus vadin ir pir73

min (darbo vietoje) instruktavim; teorikai ir praktikai apmokyti darbo

saugos taisykli ir instrukcij; mokantys atpalaiduoti nukentjusj nuo
elektros srovs ir suteikti jam pirmj pagalb; atestuoti saugos taisykli
nustatyta tvarka; turintys tam leidim.
Asmenys, kol nebna atestuoti, gali stauoti padaliniuose, kur dirbama su veikianiais elektros renginiais, tik priirimi atestuoto elektrotechnikos personalo.
Atitinkamos kvalifikacijos elektrotechnikos personalo kompetencija
pateikta 4.2 lentelje.
4.2 lentel
Elektrotechnikos personalo
vykdomos funkcijos

Personalas

Darb vadovas

AK

Darb vykdytojas, priirintysis

AK; VK

Brigados nariai
(leidiama dirbti savarankikai)

AK; VK; PK

Stauotojai

Gali dirbti brigadose,

priirimi AK ar VK
personalo

Darb vadovais skiriami specialistai (elektrotechnikos personalo darbuotojai), imanantys darbo saugos taisykles, instrukcijas, technologines
korteles, aptarnaujam rengini, kuriuose bus dirbama, schemas, konstrukcijas bei kitus rengini ypatumus, taip pat mokantys organizuoti
saug ir kokybik darb. Darb vadovai turi teis: duoti ratik nurodym, odin pavedim; ruoti darbo viet, bti darb vykdytojais, priirtojais, vykdyti operatyvinius perjungimus atitinkamuose elektros renginiuose; turti asmeninius raktus nuo elektros rengini; vienasmenikai
atlikti elektros rengini apiras.
Darb vykdytojais skiriami elektrotechnikos personalo darbuotojai, atliekantys darbus elektros renginiuose, imanantys darbo saugos taisykles, instrukcijas, technologines korteles, aptarnaujam rengini, kuriuose
dirbama, schemas, konstrukcijas bei kitus rengini ypatumus, vykdom
74

darb apimtyje. Turi mokti organizuoti brigados saug darb. Darb

vykdytojas turi teises: vykdyti darbus pagal darb vadovo nurodymus ir
pavedimus; ruoti darbo viet; vykdyti operatyvinius perjungimus atitinkamuose elektros renginiuose; gauti leidim dirbti (esant budiniam personalui); vadovauti kitiems darbuotojams dirbant pagal nurodymus ir pavedimus; atlikti vienasmenikai elektros rengini apiras.
Priirtojas tai elektrotechnikos personalo asmuo, paskirtas priirti
statybos brigadas, kitus ne elektrotechnikos personalo darbuotojus, vykdanius darb elektros renginiuose arba j apsaugos zonose ir pan.
Priirtojo kompetencija prilyginama darb vykdytojo kompetencijai.
Priirtojas turi ias teises: ruoti darbo viet pagal nurodymus arba
pavedimus; vykdyti operatyvinius perjungimus; priimti darbo viet, jeigu
i viet ruo kiti asmenys; leisti brigadai dirbti; duoti dirbantiems privalomus nurodymus saugiam darbui utikrinti.
Priirtojui draudiama vienu metu priirti darbuotojus ir kartu
dirbti kit darb. Jam palikti be prieiros dirbani brigad draudiama.
Brigados nariams darb vadovo ir darb vykdytojo nurodymai yra privalomi, jei jie neprietarauja saugos taisyklms.
Brigados nariai, negalintys utikrinti saugaus darbo, privalo nutraukti darbus ir apie tai informuoti darb vykdytoj.
Fizini ir juridini asmen elektros kiui, kur darbo santykiai reguliuojami darbo sutartimi, eksploatuoti darbdavio sakymu i AK personalo skiriamas asmuo, atsakingas u elektros k.
Smulki moni, staig ir organizacij, kuriose nra kvalifikuoto elektrotechnikos personalo, darbdavys privalo sudaryti sutartis su fiziniais ir
juridiniais asmenimis, turiniais teis dirbti veikianiuose elektros renginiuose.
Darbdaviui draudiama eksploatuoti elektros renginius, jei nra asmens, atsakingo u elektros k.
Atsakingas u elektros k asmuo privalo utikrinti saug ir patikim
elektros rengini darb.
Pradedantys dirbti elektrotechnikos personalo darbuotojai, turintys
AK, VK, PK kvalifikacij, praktiniams gdiams gyti papildomai mokomi darbovietje pagal darbdavio sudaryt program.
Jeigu monje nra galimybi rengti elektrotechnikos personal, jis
gali bti rengiamas atitinkamose mokymo staigose.
75

Elektrotechnikos personalo lavinimas ir atestavimas saugaus elektros

rengini eksploatavimo klausimais organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatyta tvarka.
4.2. Organizacins priemons saugiam elektros rengini
eksploatavimui
Saug darb utikrinanios organizacins priemons yra ios:
1. Asmen, atsaking u saug darbo vykdym elektros renginiuose, paskyrimas. iuos asmenis ratiku savo potvarkiu skiria asmuo, atsakingas
u juridini ir fizini asmen elektros k. Atsakingi asmenys gali bti tik
AK ir VK darbuotojai;
2. Darb vykdymas pagal instrukcij, patvirtint darbdavio. Pagal j
atliekami darbai, kurie eina darbuotojo pareigas ir vardinti asmens,
atsakingo u elektros k, patvirtintame srae. iems darbams vykdyti
turi bti sudarytos saugaus darbo instrukcijos, o darbuotojai turi bti
atitinkamai instruktuoti. Visus darbus pagal instrukcij gali vykdyti vienas VK darbuotojas, jeigu darbai atliekami ne aukiau kaip 1 m.
3. Nurodym ir pavedim idavimas. Nurodymas tai raytin uduotis
btinoms apsaugos priemonms utikrinti vykdant nurodytos apimties
darbus. Pagal nurodym turi dirbti ne maiau kaip du darbuotojai, t.y. ne
maesns kaip VK kvalifikacijos darb vykdytojas ir PK kvalifikacijos brigados narys.
Pavedimas tai odin uduotis btinoms saugos priemonms utikrinti vienai darbo vietai ir ne ilgesniam laikui kaip vienai darbo dienai,
vykdant nurodytos apimties darbus.
Nurodymai ir pavedimai forminami grietai nustatyta tvarka. Jie nustoja galioti, kai pasibaigia galiojimo laikas, kai pasikeiia darb vykdymo slygos, kai pakeiiamas darb vykdytojas.
Dirbant pagal pavedim, btina vykdyti visas technines priemones
(r. 4.3). Technins priemons turi bti atliekamos pagal budinio darbuotojo, kuris operatyviai valdo elektros rengin (asmens, atsakingo u
elektros k), uduot, perjungim lapel, technologin kortel ar instrukcij. Pagal odin pavedim turi dirbti ne maiau kaip 2 elektrotechnikos personalo darbuotojai, vienas i kuri ne emesns kaip vidurins
kvalifikacijos (VK).
76

4. Darb baigimas. Prie atliekant ir baigus darbus pagal instrukcij

apie tai informuojamas budtojas ar asmuo, atsakingas u elektros k.
Nurodymu darbai gali bti atliekami (skaitant ir pratsim) ne ilgiau
kaip 30 kalendorini par. forminus darb baigim, nurodymas saugomas dar 30 kalendorini par.
4.3. Technins priemons saugiam elektros rengini eksploatavimui
Vykdant darbus veikianiuose renginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, technins priemons, btinos darbuotoj saugiam darbui utikrinti, nustatomos iduodant nurodym arba duodant pavedim.
Vykdant darbus veikianiuose elektros renginiuose pagal instrukcijas, technins priemons darbuotoj saugiam darbui utikrinti nustatomos mons elektros renginio gamintojos techninio eksploatavimo instrukcijose arba mons, eksploatuojanios elektros renginius, nustatyta
tvarka teisintomis instrukcijomis.
Technins priemons darbuotoj saugiam darbui utikrinti parenkamos ir numatomos atsivelgiant darb, vykdom veikianiuose elektros
renginiuose, kategorijas:
Pirma kategorija. Darbai vykdomi ant tamp turini dali, kai dirbant rankomis, rankiais arba darbo priemonmis lieiamos tamp turinios srovins dalys.
Prie vykdant pirmos kategorijos darbus, turi bti vykdytos tokios
technins priemons:
1. Jei galima, atjungiama vis gretim elektros rengini srovini dali tampa arba jos udengiamos apsauginiais aptvarais.
2. Darbo vietos ribose paliekamos neatjungtomis tik tos tamp turinios srovins dalys, ant kuri numatoma dirbti. Darbo vieta aptveriama ir paenklinama. Tokia vieta turi bti prieais darbuotoj. Tik iimtiniais atvejais tokia aptverta vieta gali bti darbuotojui i priekio ir i
vieno ono.
3. Vis gretim elektros rengini elektros srovei laids korpusai turi
bti atitverti izoliaciniais skydais arba irmomis.
4. Darbuotojas turi bti izoliuotas nuo ems ir emint konstrukcij.
77

5. Dirbant btina naudotis nurodyme arba pavedime nurodytomis apsaugos priemonmis.

6. Dirbant naudojami tik nustatyta tvarka ibandyti ir patvirtinti elektros montavimo darbams skirti rankiai su izoliuotosiomis rankenomis.
7. Atliekant matavimus, leidiama naudotis matavimo lazdomis, matavimo replmis ir tam skirtais prietaisais.
8. Naudojam darbo priemoni ir ranki darbins dalies matmenys
negali bti didesni u srovins dalies, ant kurios dirbama, plot dl to,
kad bt ivengta trumpo jungimo tarp skirting potencial turini dali.
Antra kategorija. Darbai vykdomi arti tamp turini srovini dali.
iai kategorijai priskiriami tokie darbai, kuri metu kno dalimis arba laidiais elektros srovei rankiais ar priemonmis priartjama ariau
negu 4.3 lentelje nurodytais atstumais.
4.3 lentel
Elektros renginio tampa

Atstumas nuo moni ir j

naudojam ranki bei tais,m

Nuo 42 V iki 1000 V

Daugiau negu 1000 V iki 6 kV
Daugiau negu 6 kV iki 35 kV
Daugiau negu 35 kV iki 110 kV
Daugiau negu 110 kV iki 330 kV

Neprisiliesti
0,4
0,6
1,0
2,5

Prie vykdant darbus arti tamp turini srovini dali turi bti vykdytos tos paios kaip ir pirmos kategorijos aukiau ivardytos technins
priemons.
Darbo metu turi bti utikrinta, kad darbuotojai neprisiliest prie
greta esani tamp turini srovini dali.
Treia kategorija. Darbai, kurie vykdomi atjungus tamp ir darbai,
kuri metu darbuotojo kno dalimis, rankiais arba darbo priemonmis
nepriartjama ariau nei 4.3 lentelje nurodytu atstumu.
Prie pradedant darbus atjungus tamp, turi bti vykdytos emiau
nurodytos technins priemons iuo nuoseklumu:
78

1. Ijungiamas tampos altinis;

2. Atjungiamas renginys;
3. Prirakinami komutacinio aparato valdymo elementai.

4.1 pav. Neurakintas jungiklis.

4.2 pav. Urakintas jungiklis.

Daug nelaiming atsitikim vyksta, renginiams atsitiktinai sijungus

prieiros ir remonto darb metu (4.1 pav.). To galima ivengti, jei atsakingas asmuo arba tiesioginis virininkas urakina komutacinius aparatus
(jungiklius), t. y. nustato padt Ijungta. Jei keli remontininkai tvarko
didel rengin (4.2 pav.), turi bti paskirtas atsakingas j veiksmus koordinuojantis mogus.
4. Ikabinami plakatai, draudiantys jungti tamp (r. 3.1 lent.). Plakatas NEJUNGTI ! RENGINIUOSE DIRBAMA kabinamas ant elektros aparato, kuriuo ijungiama ir atjungiama, korpuso arba elektros aparat valdymo element.
Kitais enklais ir bdais paenklinti ijungim ir atjungim draudiama.
5. Patikrinama tampa specialiai tam skirtais tampos indikatoriais,
ibandytais ant tikrai tamp turini dali.
emos tampos elektros renginiuose tamp tikrinti galima voltmetru. Draudiama tikrinti tampos buvim kaitrinmis ar kitokiomis elektros lempomis.
79

6. eminama. Atjungtas renginys eminamas i vis pusi, i kuri

galt netiktai ateiti tampa, taip pat visos atjungtos fazi srovins dalys sujungiamos tarp savs elektros grandine su eme. Tam reikalui naudojami patikrinti kilnojamieji arba stacionariniai emikliai.
eminimas atliekamas tokia tvarka: pirmiausia kilnojamojo emiklio antgalis prijungiamas prie ems, o po to kitas jo galas (galai), prie
tai patikrinus, ar nra tampos, prijungiamas prie eminamo renginio
srovini dali. Jeigu oro linijose ar atvirose skirstyklose eminama stacionariniais emikliais, tai tikrinti, ar nra tampos, nebtina.
Ant emint elektros rengini arba j korpus ikabinamas primenantis plakatas EMINTA.
Kitomis priemonmis ir bdais eminti atjungtus elektros renginius
draudiama;
7. Sutvarkoma darbo vieta. Tai toks darbo aplinkos, kurioje dirbs tik
atitinkami darbuotojai ir nebus leista patekti kitiems paaliniams asmenims, nesusijusiems su tuo darbu, paruoimas. Taip pat atstumai tarp
darbuotoj ir tamp turini srovini dali nebus maesni negu nurodyta 4.3 lentelje.
Darbo vietai sutvarkyti taikomos tokios priemons: darbo viet aptvrimas; darbo vietos rib ir kit pavojing zon paenklinimas darb
saugos spjamaisiais enklais arba plakatais STOK ! TAMPA, darbo
vietos paenklinimas nurodaniais plakatais; atstum tarp darbuotoj ir
tamp turini dali, kurie nurodyti 4.3 lentelje, utikrinimas; dirbant
iki 1000 V renginiuose, kai nemanoma udti kilnojamj emikli,
btina i vis darbo vietos pusi, i kur gali paveikti tampa, apsisaugoti
intarpais arba irmomis.
Ruoiant darbo viet darbams pagal nurodym ir pavedim, technines
priemones turi vykdyti du elektrotechnikos personalo darbuotojai, kuri
vienas turi bti ne emesns kaip VK kvalifikacijos.
Atlikus pirmos ir treios kategorijos darbus, darbo vieta sutvarkoma
tokiu nuoseklumu: ivedami mons (brigada); atjungiami kilnojamojo
emiklio galai nuo emint elektros renginio srovini dali; nukabinamas plakatas EMINTA; atjungiamas kilnojamojo emiklio galas nuo
ems; nuimami laikini aptvarai ir apsauginiai gaubtai; nuimamai darbo vietos ir pavojing zon rib aptvrimai; plakatai NEJUNGTI!
80

RENGINIUOSE DIRBAMA tampos ijungimo ir atjungimo vietoje

paliekami tol, kol nustatyta tvarka nurodymu nebus forminti ubaigti darbai, o dirbant pagal pavedim atitinkamame registracijos urnale. is
reikalavimas netaikomas, kai dirbama pagal instrukcijas.
Atlikus antros kategorijos darbus, darbo vietai sutvarkyti papildomi
reikalavimai nekeliami, jeigu tai nurodyme arba pavedime nenumatyta.
4.4. Nelaiming atsitikim elektros traum atvejais tyrimas
Elektros trauma tai mogaus sveikatos sualojimas dl elektros srovs, statins elektros, elektromagnetini lauk ir elektros lanko pavojingo ir kenksmingo poveikio.
Nelaimingi atsitikimai dl elektros traum Lietuvoje skirstomi tokias grupes:
1. Nelaimingi atsitikimai dl elektros traum, susij su elektros rengini eksploatavimu, kai elektros renginius eksploatuoja nukentjusiojo darbuotojo darbdavys. Nukentjusiojo (darbuotojo) darbo santykiai
su darbdaviu nustatomi darbo sutartimi.
Tokie nelaimingi atsitikimai yra tiriami remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintais Nelaiming atsitikim darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. iuo atveju lengvus nelaimingus atsitikimus tiria komisija, kurios pirmininkas turi bti auktos kvalifikacijos (AK), o sunkius, grupinius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus tiriani komisij turi
eiti trys AK nariai (tarp j ir komisijos pirmininkas).
2. Nelaimingi atsitikimai dl elektros traum, susij su elektros rengini eksploatavimu, kai elektros renginio savininkas arba eksploatuotojas nra nukentjusiojo darbdavys, o i rengini kontrol atlieka Energetikos valstybin inspekcija. iuos nelaimingus atsitikimus tiria Energetikos valstybins inspekcijos pareignas (turintis aukt kvalifikacij AK),
dalyvaujant teissaugos organo pareignui ir nukentjusiajam atstovaujaniam asmeniui.
3. Nelaimingi atsitikimai dl elektros traum, vykstantys eksploatuojant buities ir nam kio elektros renginius, kuri nekontroliuoja
Energetikos valstybin inspekcija.
iuos nelaimingus atsitikimus tiria Energetikos valstybin inspekcija
pagal ratik nukentjusiojo arba elektros renginio savininko pareikim.
81

82

V SKYRIUS. APSAUGOS NUO ELEKTROS REIKALAVIMAI,

ATLIEKANT DARBUS RENGINIUOSE
5.1. Darbai su elektros energijos apskaitos prietaisais
Elektros energijos apskaitos prietaisus (skaitiklius), prijungtus per matavimo transformatorius, aptarnauja (rengia, nuima, tikrina) du darbuotojai (VK darb vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal
nurodym, atjungus tamp.
Trifazius elektros energijos prietaisus, prijungtus tiesiogiai prie tinklo iki 1000 V tampos, aptarnauja vienas VK darbuotojas. Darbai vykdomi pagal instrukcij, atjungus tamp.
Vienfazius elektros energijos apskaitos prietaisus aptarnauja vienas
PK darbuotojas, o labai pavojingose patalpose du darbuotojai (VK
darb vykdytojas su PK brigados nariu). Darbai vykdomi pagal instrukcij, neatjungus tampos, bet ijungus apkrov.
Elektros energijos apskaitos grandinms patikrinti leidiama naudoti specialiai tam tikslui skirtus induktyviosios ar aktyviosios varos taisus.
Tikrinama pagal vietines instrukcijas arba technologines korteles.
Aptarnaujant elektrinius matavimo bei apskaitos prietaisus, jei yra
bandymo blokai srovs ir tampos antrini grandini nutraukimui bei srovini grandini trumpam jungimui, nebtina atjungti elektros rengin
nuo elektros tinklo, pakanka itraukti bandymo bloko iimam dal. iuo
atveju darbus aptarnaujant elektrinius matavimo bei apskaitos prietaisus
atlieka du darbuotojai (VK darb vykdytojas su PK brigados nariu) pagal
instrukcij.
5.2. Darbai su klimo mechanizmais ir kranais
Darbai su klimo kranais ir klimo mechanizmais eksploatuojam
elektros rengini teritorijose arba oro linij apsaugos zonose vykdomi
ia tvarka:
1. Darbai turi bti forminami nurodymu.
2. Klimo krano ar klimo mechanizmo mainistas privalo turti ne
emesn kaip pradin kvalifikacij (PK).
83

3. Dirbti su klimo kranais arba klimo mechanizmais bei vaiuoti

teritorija, kurioje yra eksploatuojami elektros renginiai, leidiama priirint aukt (AK) arba vidurin (VK) kvalifikacij turiniam darbuotojui. Kai dirbama klimo kranu ar moni klimo mechanizmu, tai prieir atliekantis darbuotojas privalo turti kran darbo vadovo paymjim;
4. Dirbant ar stovint klimo kranams, klimo mechanizmams ar transporto priemonms ant pneumatini rat indukuotos tampos zonoje arba transformatorinse pastotse bei oro linij apsaugos zonose, kran metaliniai korpusai turi bti eminti (5.1 pav.) per
emikl, kurio vara Ri neturi viryti 10W.
Transformatorius

A
B
C

B
C
O

Ro

5.1 pav. Klimo mechanizmo korpuso eminimas.

Jeigu klimo mechanizmas prisilieia prie fazinio laido, kaip parodyta 5.1 paveiksle, tai ant mechanizmo korpuso ems atvilgiu susidaro
tampa.
Pavyzdiui, jei transformatoriaus nulinio laido eminimo vara R0 = 4 W,
mechanizmo korpuso ieminimo vara R = 10 W, o fazine tampa Uf = 220 V,
tai emjimo srov I = Uf / R0+R = 220 / 4+10 = 15,7 A. tampa ant
mechanizmo korpuso ems atvilgiu bus: UK = , x R = 15,7 x 10 = 157 V.
Tai gana pavojinga tampa.
Todl vaiuojant ir naudojantis klimo mainomis ir mechanizmais
bei keliant krovinius niekuomet negalima priartti prie elektros rengini srovini dali ariau kaip 5.1 lentelje nurodytais leistinais atstumais.

84

5.1 lentel
Elektros renginio tampa

Atstumas nuo srovini dali

iki mechanizm, m

Iki 1000 V
Nuo 1000 V iki 35 kV
Nuo 35 kV iki 110 kV
Nuo 110 kV iki 330 kV

1,0
1,0
1,5
3,5

Klimo mechanizmo dalimi ar kroviniu prisilietus prie srovini dali

ar vykus elektros ilydiui, draudiama liesti mechanizm, lipti i jo ant
ems arba lipti j, kol nebus atjungta tampa. Jei klimo mechanizmas
usidega nuo elektros ilydio, vairuotojas privalo neliesdamas mainos
rankomis iokti ant ems suglaustomis kojomis, kad nepatekt po ingsnio tampa. Nuokus rekomenduojama eiti smulkiais ingsniais arba
uoliuoti ant vienos kojos, kol pasitrauks nuo mechanizmo ne maiau
kaip 8 m.
Dirbant moni klimo mechanizmais, kur yra indukuota tampa, btina eminti elektros renginius ir mechanizmus darbo vietoje, o potencialui ilyginti reikia klimo krep sujungti su srovine dalimi, ant kurios
dirbama.
Dirbant teleskopinio bokto ar hidrokeltuvo krepyje btina prie jo
prisitvirtinti apsauginiu diru.
5.3. Darbai su elektrinio suvirinimo aparatais
Elektrinio suvirinimo renginiai, ypa mobils, danai naudojami transporto bei kariniuose objektuose atliekant vairius metalo suvirinimo darbus.
Suvirinimo srovs altiniai gali bti maitinami i skirstomojo elektros
tinklo, kurio tampa ne didesn kaip 0,4 kV, arba mobili elektrini.
Suvirinimo srovs altinio tuios eigos tampa (kai nra elektros lanko) esant vardinei tinklo tampai neturi viryti:
80 V efektins reikms kintamosios srovs rankinio ir pusiau
automatinio suvirinimo renginiams;
85

 140 V efektins reikms kintamosios srovs automatinio lankinio suvirinimo renginiams;

100 V vidutins reikms nuolatins srovs altiniams.
Rankinio suvirinimo srovs altinis su elektrodo laikikliu sujungiamas lanksiu izoliuotu laidu su apvalkalu i izoliacini mediag, neplatinani degimo.
2

Q Saugikliai
7

8
6

10

5
9

5.2 pav. Suvirinimo transformatoriaus prijungimo schema: 1 maitinimo punktas; 2

suvirinimo transformatorius; 3 droselis (srovs reguliatorius); 4 elektrodas su laikikliu; 5
suvirinimo laidas; 6 eminimo kontaktas; 7 trigyslis maitinimo kabelis su eminimo gysla;
8 elektros tinklo nulinis laidas; 9 virinamas gaminys; 10 atgalinis laidas.

Suvirinimo renginio pirminje maitinimo grandinje turi bti rengtas komutacinis (atjungimo ir apsaugos) elektrinis aparatas Q (5.2 pav.).
Suvirinimo renginiai su daugiaposiu suvirinimo srovs altiniu privalo turti altinio apsaug nuo perkrovimo bei komutacin ir apsaugin
elektrin aparat kiekvienai suvirinimo post maitinaniai linijai.
Mobilus elektrinio suvirinimo renginys turi bti idstytas tokiu nuotoliu nuo komutacinio aparato, kad sujungiamojo laido kabelis bt ne
ilgesnis kaip 10 metr.
Perkeliant suvirinimo renginius i vienos vietos kit, pirmiausia reikia atjungti juos nuo elektros tiekimo altinio.
Suvirintojo elektra kvalifikacija turi atitikti PK personalui keliamus
reikalavimus ir jis privalo turti atitinkam paymjim.
Suvirintojai elektra, kuri inios atitinka VK arba AK personalui keliamus reikalavimus, gali patys prijungti prie 0,4 kV elektros tinklo arba
atjungti nuo jo mobilius elektrinio suvirinimo renginius.
86

5.3 pav. Daugiapostis suvirinimo renginys su rengta ventiliacija.

5.4 pav. Vieno posto suvirinimo renginys su rengta itraukiama ventiliacija.

Udarose ir sunkiai prieinamose ertmse suvirintojo elektra darb

turi stebti du asmenys, vieno i kuri kvalifikacija turi bti ne emesn
kaip vidurin (VK).
87

Virinti udarose ar ribotose ertmse leidiama tik laikantis i slyg:

komunikacij tiesimui ir darbuotoj evakuacijai turi bti rengti
liukai (landos);
nuolat turi veikti vietin itraukiamoji ventiliacija, sumainanti
kenksming mediag, esani ore, koncentracij iki leidiamos (5.3 ir
5.4 pav.);
virinant rankiniu bdu kintamos srovs renginiu turi bti naudojamas tuiosios eigos tampos ribotuvas. Jeigu ribotuvas rengtas alia suvirinimo transformatoriaus, ribotuvas turi bti eminamas atskiru laidu.
Elektrinio suvirinimo renginys vis darbo laik turi bti emintas
6 mm2 arba didesnio skerspjvio variniu laidu arba ne maesnio kaip
12 mm2 skerspjvio plieniniu strypu. Be to, btina eminti t suvirinimo
transformatoriaus antrins apvijos gnybt, kuris sujungiamas laidininku
(atgaliniu laidu) su virinamu gaminiu (r. 5.1 pav.). Draudiama vietoje
atgalinio laido naudoti pastat metalo konstrukcijas, komunikacijas, technologinius renginius, vidaus geleinkelio bgius, eminimo tinkl, paskirstymo tinkl pirmins komunikacijos laidus, nes per juos gali patekti
potencialas ir nukentti kiti mons.
Mobiliais suvirinimo renginiais atliekant suvirinimo darbus gaisrui
pavojingose patalpose atgalinis laidas turi bti izoliuotas taip kaip ir
tiesioginis.
Suvirinimo transformatori ir srovs keitikli apvij izoliacijos vara
turi bti matuojama po bet kokio remonto, bet ne reiau kaip 1 kart per
metus.
Prie eksploatacijos pradi ir po kapitalinio remonto suvirinimo transformatori izoliacija ibandoma paauktinta tampa.
5.4. Darbai su rankinmis elektros mainomis, rankiais,
kilnojamaisiais viestuvais. Darbai akumuliatorinse
Su 0 ir 0I klass (3.2.) izoliacijos rankinmis elektros mainomis ir
rankiais pavojingose patalpose bei lauke leidiama dirbti monms, turintiems ne emesn kaip pradin kvalifikacij (PK).
Pavojingose patalpose leidiama dirbti su I, II ir III izoliacijos klass
rankinmis elektros mainomis bei rankiais, taip pat su 0 0I klass,
88

taiau naudojantis individualiomis apsaugos priemonmis arba prijungus juos per skiriamuosius transformatorius, danio keitiklius, apsauginius atjungimo renginius.
Labai pavojingose patalpose leidiama dirbti tik su I, II ir III izoliacijos klass rankinmis elektros mainomis ir rankiais, naudojantis individualiomis apsaugos priemonmis arba be j, prijungus iuos rankius per
skiriamuosius transformatorius, danio keitiklius, apsauginius atjungimo
renginius, o su 0 ir 0I klass tik prijungus juos per skiriamuosius transformatorius, danio keitiklius, apsauginius atjungimo renginius.
Rankins elektros mainos ir rankiai darbo pertrauk metu arba nutrkus srovs tiekimui turi bti atjungiami nuo elektros tinklo.

NL

NL

FL

FL

NL

Pr

5.5 pav. Prijungimas prie nulinio laido: a metalinio lizdo, b jungiklio korpuso, c
prietaiso korpuso, FL fazinis laidas, NL nulinis laidas, Pr prietaisas.

89

Elektros rankiai turi bti patikimai eminti (5.5 pav.). Dirbant drgnose vietose rekomenduojama naudotis rankiais, maitinamais nuo 12 iki
42 V tampa i transformatoriaus (5.6 pav.). iam tikslui naudoti autotransformatorius draudiama.
Fazinis laidas
Nulinis laidas
220V
t=

Saugiklis

W1
W2

W1

W2

12-42V

5.6 pav. eminamojo transformatoriaus jungimo schema.

Kilnojamj viestuv iki 42 V tampos jungimo akuts turi netikti

auktesns tampos tinklui.
Transporto monse patalpos, kur laikomi ar kraunami akumuliatoriai, vadinamos akumuliatorinmis.
Akumuliatori patalpos vis laik turi bti urakinamos. Akumuliatorinms privalomi moni priegaisrini taisykli reikalavimai.
Aptarnauti akumuliatori baterijas ir j krovimo renginius leidiama tik VK personalui, turiniam special parengim.
Dirbant su rgtimis, turi bti vadovaujamasi parengta darb saugos
instrukcija.
5.5. Darbai su buitiniais elektrotechnikos reikmenimis nam kyje
Buityje naudojam elektrotechnikos reikmen saugus eksploatavimas utikrinamas tuomet, kai laikomasi vis gamintojo parengtos ir eksploatuotojui pateiktos saugaus eksploatavimo instrukcijos reikalavim.
90

Nam kio vidaus ir ioriniai elektros renginiai bus saugiai eksploatuojami, jei rengti grietai laikantis Elektros rengini rengimo taisykli. i rengini saug eksploatavim turi utikrinti savininkas arba fizinis ir juridinis asmenys, kuri inioje yra eksploatuojami renginiai.
1

2
1

2,5 m

2,75 m

0,2

Ne maziau
kaip 5,5 m

5.7 pav. vadai pastatus: a pro sien; b pro stog; c pro sien em pastat:
1 galinis tvirtinimas, 2 sska, 3 dklas, 4 vor, 5 guminis vamzdis.

Pirmiausia turi bti tinkamai rengtas pastato elektros vadas (5.7 pav.).
Namo atvadas nuo oro linijos pastat turi bti rengtas izoliuotais ne
maesnio kaip 16 mm2 skerspjvio laidais. Elektros laid izoliacija neturi
bti paeista. Atstumas nuo laid iki ems paviriaus turi bti ne maesnis kaip 3,5 m (vietose, kur vaiuoja transportas, atstumas iki ems paviriaus turi bti ne maesnis kaip 6 m). Elektros vadas pastat turi bti
rengtas izoliuotame vamzdyje (5.7 pav., a) per pastato sien taip, kad
atstumas nuo ems paviriaus iki izoliatori ant sienos bt ne maesnis
kaip 2,75 m (5.7 pav., c), arba per vamzdin stov ant pastato stogo taip,
kad atstumas nuo vado laid iki pastato stogo bt ne maesnis kaip
2,5 m (5.7 pav., b). Vamzdio stovas turi bti emintas.
Elektros vad spinta turi bti rengta sausoje prieinamoje kontrolei
vietoje. Atstumas nuo ems paviriaus iki elektros skaitiklio gnybt turi
bti 1,41,7 m.
Jei sen pastat netinkamai rengtas elektros vadas, j reikia rekonstruoti.
Naujai prijungiamuose individualiuose gyvenamuosiuose namuose
91

daniausiai rengiami trifaziai vadai. Jie rengiami pagal projekt. vadai daniausiai daromi oro kabeliais arba kabeliu emje. Atstumas nuo
ems paviriaus iki oro kabelio turi bti ne maesnis kaip 3,5 m (vietose,
kur vaiuoja transportas ne maesnis kaip 5,5 m). Visi nutiesti kabeliai
iki 2 m aukiu ir emje iki 0,3 m gyliu turi bti apsaugoti nuo mechanini izoliacijos paeidim. Rekomenduojama kabel emje kloti 0,7 m
gylyje, o vaiuojamja dalimi 1 m gylyje, vamzdyje. Elektros energijos
apskaitos prietais spinta rengiama pastato iorje ant sienos, aptverto
sklypo tvoros i gatvs puss, ant oro linijos atramos ar prie kabeli tinklo tranzitins skirstomosios spintos alia gatvs.
Btina inoti, kad elektros tinklo apsaugos prietaisai (saugikliai, automatiniai jungikliai turi bti naudojami tik standartiniai ir parinkti pagal apskaiiavimus.
Elektros rengini savininkai, kuri balanse apskaitomi renginiai, turi
saugoti rengini techniniam eksploatavimui reikaling technin dokumentacij (techninius rengini pasus, techninio eksploatavimo instrukcijas, rengini ir eminimo var bandymo protokolus, technins prieiros ir aptarnavimo urnalus, leidimus eksploatuoti, paymas dl rengini atitikimo saugos taisykli reikalavimus ir pan.).
5.6. Elektros tinklo apsaugos priemons
Elektros tinklai apsaugomi pagalbiniais aparatais, kuriais tiekiama
elektra renginiams, palengvinantys ir supaprastinantys darbuotoj darb, taip pat darantys j saugesn.
Saugikliai. Tirpieji saugikliai naudojami elektros renginiams apsaugoti tik nuo trumpj jungim. Dl savo paprastos konstrukcijos ir pigumo tirpieji saugikliai naudojami labai plaiai.
Pagrindin tirpiojo saugiklio darbin dalis tirptukas. Saugikliai skirstomi kamtinius ir vamzdinius (5.8 pav.).
Viena i svarbiausi priklausomybi tirptuko ampersekundin charakteristika (5.9 pav.). Ji parodo, per kiek laiko perdega (isilydo) tirpus
laidas saugiklio viduje, kai juo teka didel elektros srov. 5.9 paveiksle
pateiktos dviej tirptuk, kuri nominaliosios srovs nevienodos, ampersekundins charakteristikos. I paveikslo matyti, kad tekant abiem sau92

2
4

PPC-20 O380B

3
a

b
4

7 8
c

5.8 pav. Tirpieji saugikliai (a kamtiniai, b ir c vamzdiniai): 1 fibros lizdas; 2 tirptukas; 3 kontaktiniai peiliai; 4 saugiklio pagrindas; 5 sukamasis cilindrinis korpusas su
tirptuku; 6 saugiklio dangtelis, 7 skyl, 8 lizdas su tirptuku.
I (A)

I1

2
1
0

t1

t2

5.9 pav. Saugikli tirptuk ampersekundins charakteristikos: I, I1 elektros srov,

A; t, t1, t2, laikas; 1 saugiklis, skirtas maesnei srovei; 2 saugiklis, skirtas didesnei srovei.

93

gikli tirptukais tai paiai srovei, anksiau perdegs tas saugiklis, kuris
skirtas maesnei srovei (1).
Jeigu tinkle yra keletas nuosekliai sujungt saugikli, tai esant trumpajam jungimui turi perdegti saugiklis, kurio isilydymo laikas maiausias.

I
6

7
5

2
4

5.10 pav. Vienpolio automatinio jungiklio principin schema: I srov; 1 judamasis

kontaktas; 2, 6 spyruokls; 3, 5 rankenls; 4 sklend; 7 rit; 8 erdis.

Automatiniai jungikliai, kuriuose montuoti elektromagnetiniai atkabikliai, patikimiau saugo elektros renginius nuo trumpo jungimo elektros
srovi negu tirpieji saugikliai. automatus montuoti elektromagnetiniai
atkabikliai (5.10 pav., 7) veikia elektromagnetins rels principu. Jie automatikai ijungia elektros grandines, kai paeidiamos normalios darbo slygos.
ilumins rels. Elektros varikliams, buitini drabui elektriniams lygintuvams ir kt. apsaugoti nuo perkrov (nuo perkaitinimo) naudojamos
ilumins rels. ilumins rels darbo principas pagrstas kaitusios bimetalins ploktels isilenkimu. Bimetalin ploktel pagaminta i dviej
metal, turini skirtingus temperatrinius pltimosi koeficientus. ilumins rels principin schema parodyta 5.11 paveiksle.
Rels bimetalin ploktel 1 kaista nuo ildymo elemento 6, pagaminto i nichromo, kuriuo teka elektros srov. kaitusi iki auktesns temperatros negu nustatyta, isirietusi vir bimetalin ploktel 1 atpa94

laiduoja svirtel 2, kuri savo ruotu, traukiama spyruokls 3, ijungia kontaktus 4. ie kontaktai visuomet jungiami kontaktoriaus rits maitinimo grandin.
5

2
1

5.11 pav. ilumin rel: 1 bimetalin plokt; 2 svirtel; 3 spyruokl; 4 rels kontaktai; 5 grinimo mygtukas; 6 ildymo elementas.

Suveikus iluminei relei, kontaktai pirmin padt patys negrta.

Rels kontaktams sujungti (grinti pirmin padt) spaudiamas grinimo mygtukas 5.
Taip pat naudojami automatai, kaip universals apsaugos aparatai.
Jie skirti apsaugoti elektros grandinei ne tik nuo trumpj jungim, bet
ir nuo perkrov, jais galima komutuoti, t.y. sujungti ir atjungti elektrin
grandin (5.12 pav.). Norint jungti tok automatin jungikl, reikia jo
ranken (izoliuot) nuleisti ir po to j pakelti. Ranken nuleidiant figrin detal 4 pasukama ir spyruokl 5 tempiama. Paklus ranken spragtukas 6 ufiksuoja toki spyruokls ir figrins detals padt.
Kontaktai 1 ir 2 atsijungia, kai spragtukas 6 nusileidia ir atpalaiduoja figrin detal 4. Tai atsitinka, jei suveikia perkrovos ar maksimaliosios srovs apsauga.
Daug tikslesn elektros rengini apsauga nuo perkrovim yra vadinamoji temperatrin apsauga. Ji nustatoma taip, kad ilus elektros renginiui iki auktesns temperatros negu leistina renginys ijungiamas i
tinklo.
95

5
6

Fem

Fbim
d

5.12 pav. Automatinio jungiklio pjvio schema (a) ir kinematin bkl: prie jungiant (b);
kai jungiklis jungtas (c); atsijungia automatikai (d); atjungiamas rankena (e). 1
nejudamasis ir 2 judamasis kontaktai; 3 lanko gesinimo kamera; 4 figrin detal; 5
spyruokl; 6 spragtukas; 7 bimetalin ploktel; 8 maksimalios srovs rel.

96

Tam tikslui kaip jautrs elementai (jutikliai) naudojami puslaidininkins varos termorezistoriai ir pozistoriai. ie jutikliai montuojami
elektros renginiuose (elektros varikli apvijose).
Apsaugos priemoni parinkimas. Iki 1000 V tampos elektros tinkluose
apsaugos prietaisams nuo trumpj jungim ir perkrov apsaugoti nominalioji srov turi bti ne maesn u maksimali skaiiuojamj srov,
tekani elektros grandinje arba apsaugojamoje dalyje:
In.a Imax ;

(5.1)

ia In.a apsaugos prietais nominalioji srov, A,

Imax maksimali skaiiuojamoji srov, A.
Apsaugos prietaiso elemento srov turi bti parinkta kuo maesn,
bet elektros renginys neturi isijunginti nuo trumpalaiki perkrov
(asinchronini elektros varikli paleidimo srovs, technologini apkrov
pikai).
Tirpiojo saugiklio, sauganio linijos atakoje prijungt asinchronin
su trumpai jungtu rotoriumi elektros varikl, tirptuko srov Itp apskaiiuojama pagal formul:

,WS 

, SDO
D



ia Ipal asinchroninio elektros variklio paleidimo srov, A;

a koeficientas, priklausantis nuo elektros variklio paleidimo salyg.
Jeigu asinchroninio elektros variklio su trumpai jungtu rotoriumi paleidimo slygos lengvos (retai paleidiamas, sibgjimo laikas po paleidimo trumpas iki 510 s), tai a = 2,5, jeigu variklio paleidimo slygos
sunkios (danai paleidiamas, ilgas sibgjimo laikas), tai a = 1,62.
Tirpiojo saugiklio, apsauganio linij, maitinani asinchronin elektros varikl bei kitus elektros renginius (apvietimo, kaitinimo), tirptuko
srov parenkama pagal slyg:

, W 

, SDO
D

Q 

 ,

GDUER 



97

ia It saugiklio tirptuko skaiiuojamoji srov, A,

Ipal elektros variklio paleidimo srov, A,
Q 

,


darbo

vis elektros rengini darbini srovi suma, A (be elek-

tros variklio darbins srovs).

Apsaugant elektros tinklus ir elektros vartotojus automatiniais jungikliais, j elektromagnetini atkabikli nuostato srov parenkama taip:
In.a = 1,25 Itrl ;

(5.4)

ia In.a elektromagnetini atkabikli nustatymo nuostato srov, A;

Itrl trumpalaik renginio srov (asinchroniniam elektros varikliui su trumpai jungtu rotoriumi Itrl = Ipal ), A.
Universaliems automatiniams jungikliams (serijos A 3100) elektromagnetini atkabikli nuostato srov apskaiiuojama taip:
In.a = 1,5 Itrl ;

(5.5)

Parenkant ilumines reles ir keiiant ildymo elementus, reikia laikytis toki slyg:
1. Nustatyta rels srov Ir turi bti didesn arba lygi elektros rengini (elektros variklio) nominaliajai srovei:
I r = Iv .

(5.6)

2. Rels reguliatoriaus padtis turi bti tokia, kad nuo nulins padties abi puses bt laisva viena arba dvi reguliavimo padalos.
5.7. Apsauga nuo elektros mobiliosiose elektrinse
Eksploatuoti mobilisias elektrines leidiama asmenims, turintiems
maiausiai vidurin kvalifikacij (VK). Jie turi bti specialiai apmokyti
i darb, gerai nusimanyti apie elektros renginius, imanyti darbo saugos taisykles.
Elektrins su izoliuota neutrale (5.13 pav., a). Dirbant elektrinse, kai
neutral izoliuota, reikia laikytis i taisykli:
98

1. Elektros generatoriaus neutral (nulinis takas) turi bti izoliuota

nuo korpuso. Draudiama elektrins generatoriaus neutral eminti.
2. Dirbant elektrinei negalima liesti nei iorini, nei vidini elektros
skyde esani laid, kuriais teka elektros srov.
3. Negalima remontuoti elektros rengini elektrinei dirbant.
4. Remontuojant btina:
sustabdyti vidaus degimo varikl,
atjungti reikiamus laidus ir atjungti pagrindin maitinimo kabel su
matomais jungiklio kontaktais,
pakabinti plakat NEJUNGTI! RENGINIUOSE DIRBAMA.
Plakat kabina ir nuima asmuo, kuris atjung visus elektros rengini
jungiklius (automatus) ir sitikino, kad nei per vien jungikl nebus jungta
atgalin tampa.
Generatorius

Q1

Q2

a)

Generatorius

Q1

Q2

b)

5.13 pav. Mobilij elektrini stoi principins sujungimo schemos: a) su generatoriaus

izoliuota neutrale; b) su generatoriaus eminta neutrale; Q1 automatinis jungiklis; Q2
kitukinis jungiklis; S saugikliai.

99

5. Elektrin eksploatuojantis personalas turi inoti, kad dingusi tampa visuomet gali atsirasti neperspjus bet kokiu metu jai dirbant, taip pat
avarijos metu.
Todl, dingus tampai, draudiama liesti elektros laidus, ueiti u utvar ar atlikti kitus darbus, neatjungus kurio nors reikiamo jungiklio
arba neatjungus visos elektrins ir nepatikrinus indikatoriumi arba voltmetru, ar nra tampos.
6. Draudiama dirbti, kai elektros generatoriaus izoliacijos vara maesn u leidiam pagal normas.
7. Jeigu elektrinje yra prietais nuolatinei agregat izoliacijos kontrolei, pastarj korpus eminti nereikia, taiau btina eminti nuolatins izoliacijos kontrols prietaisus. Tais prietaisais kontroliuojama viso
renginio izoliacija: paios elektrins, elektros energijos vartotoj ir kabeli tinklo. Izoliacijos vara turi atitikti normomis numatyt var. Sumajus viso renginio varai, numatytai normomis, elektrin reikia atjungti. Ypatingais atvejais, kai izoliacijos vara maesn u numatyt normomis, galima dirbti tik naudojant individualias apsaugos priemones,
grietai laikantis vis atsargumo priemoni. Taiau esant pirmai galimybei elektrin reikia sustabdyti ir surasti izoliacijos gedimo prieast.
Elektrins su eminta neutrale.
Mobilios elektrins su eminta generatoriaus neutrale yra ymiai pavojingesns eksploatuoti u elektrines su neeminta neutrale. Todl reikia naudoti daugiau priemoni, utikrinani darbuotoj saugum.
Eksploatuojant elektrines su eminta generatoriaus neutrale
(5.13 pav., b), be pamint aukiau saugos taisykli eksploatuojant mobilias elektrines, kuri generatoriaus neutral neeminta, papildomai
btina laikytis toki taisykli:
1. moni, aptarnaujani elektrin, saugumui utikrinti vis vartotoj metaliniai korpusai turi bti eminti ir patikimai sujungti su elektrins generatoriaus neutrale (5.13 pav., b). I generatoriaus neutrals
nutiest nulin laid reikia eminti prie pat elektrins (1) ir pakartotinai
prie pat elektros energijos vartotojo (2).
2. Vartotojo, imanio elektros energij i mobilios elektrins, vade
kiekviena faz apsaugoma atskiru saugikliu (S). i saugikli tirptuk

nominaliosios srovs neturi viryti
vienfazio trumpojo jungimo srovi.

100

Elektrins korpusas su emikliu sujungiamas lanksiu variniu laidu, kurio

skerspjvis 1016 mm2. Naudoti iuo tikslu lankst aliuminin laid draudiama. eminimo laidas su emikliu arba korpusu sujungiamas vartu.
3. eminimo renginio sujungim su korpusu reikia tikrinti kiekvien
dien prie dirbant. Tikrinama ommetru.
Priklausomai nuo elektrins eksploatavimo slyg gali bti naudojamos papildomos priemons, didinanios darbuotoj saugum, taiau neprietaraujanios visiems galiojantiems norminiams dokumentams.

101

102

VI SKYRIUS. PIRMOJI PAGALBA VYKUS

ELEKTROS TRAUMAI
6.1. Bendros inios. Nukentjusiojo bkls vertinimas
Nelaimingo atsitikimo atveju labai svarbu greitai vertinti nukentjusiojo bkl: nustatyti, kas sueista, sualota ir koki pagalb jam btina
suteikti. Labai svarbu suinoti sualojimo aplinkybes, ypa tada, kai nukentjusysis bna be smons. Pirmj pagalb nukentjusiajam rekomenduojama teikti taip:
1. vertinti sualojimo aplinkybes ir greitai sustabdyti tolesn alojani veiksni poveik.
2. Nustatyti, kas gali bti sualota, ar negresia nukraujavimas, ar plaka irdis (ar yra pulsas), ar mogus turi smon.
3. Numatyti, koki pagalb jam reikia suteikti ir nuo ko pradti.
4. Suteikti btiniausi pagalb ir paruoti nukentjusj veti gydymo staig.
5. Veant gydymo staig pakeliui slaugyti tol, kol nukentjusysis bus
pristatytas medicinos darbuotojui. i veiksm tvarka pavaizduota 6.1 pav.
Visais atvejais btina arba paiam skubiai ikviesti greitj pagalb,
arba paprayti kit moni. Paskambinus telefonu reikia ramiai ir aikiai
praneti iuos duomenis:
tiksli vykio viet;
sualojimo pobd, nurodyti, kas paeista;
nukentjusij skaii;
ar yra mirusij;
ar vykio vieta neuterta nuodingomis mediagomis.
Po to, slaugant nukentjusj arba suteikiant jam pagalb, palaukti,
kol atvyks pagalba ir j paims.
6.2. Nukentjusiojo atpalaidavimas nuo elektros srovs
Elektra labai pavojinga, nes ji labai greitai sustabdo kvpavim, kraujotak, paralyiuoja nerv sistem.
103

6.1 pav. Bendri veiksmai suteikiant pagalb.

Kaip suteikti pirmj pagalb nukentjusiam nuo elektros srovs, parodyta 6.2 paveiksle.
Sualojimo elektros srove atvejais reikia kuo greiiausiai atpalaiduoti nukentjusj nuo elektros srovs, nes nuo srovs veikimo trukms priklauso elektros traumos sunkumo laipsnis. Sualojimai elektros srove skirstomi iorinius ir vidinius (smgius).
104

6.2 pav. Pirmosios pagalbos suteikimas nukentjusiems nuo elektros srovs.

Prisilietus prie tamp turini srovini dali daugeliu atveju prasideda savaiminis mlungikas raumen susitraukimas ir bendras sujaudinimas, dl ko gali sutrikti arba visikai sustoti kvpavimo organ ir kraujotakos veikla. Jei nukentjusysis laid laiko rankose, tai pirtais gali j
taip stipriai suspausti, kad bus nemanoma ilaisvinti. Todl teikiantysis
pagalb pirmiausia turi greitai atjungti t renginio dal, kuri lieia nukentjusysis. Atjungti reikia ijungikliu, kirtikliu ar kitu atjungianiu aparatu, isukant kamtinius saugiklius arba itraukiant akut (6.3 pav.).
105

6.3 pav. Nukentjusiojo atpalaidavimas nuo elektros srovs, atjungiant elektros renginius.

Jeigu nukentjusysis bna auktai, rengin atjungus ir atpalaidavus j

nuo elektros srovs mogus gali nukristi. Tuo atveju reikia imtis priemoni, utikrinani nukentjusiojo saugum.
Visais atvejais liesti nukentjusj pavojinga teikianiojo pagalb gyvybei, todl is privalo bti atsargus ir stebti, kad nepaliest tamp
turini srovini dali arba kad neatsidurt po ingsnio tampa.
Atskiriant nukentjusj nuo 1000 V ir emesns tampos srovini dali arba laido, reikia naudotis lynu, lazda arba kitu sausu daiktu, nepraleidianiu elektros srovs (6.4 pav., a).

6.4 pav. Nukentjusiojo atpalaidavimas nuo iki 1000 V tampos elektros rengini.

106

Atitraukti nukentjusj nuo srovini dali galima imant u drabui

(jei jie sausi), bet vengiant prisiliesti prie greta esani metalini daikt
kita ranka (6.4 pav., b, c). Kit rank reikia laikyti u nugaros arba kienje.
Nutraukti srov galima perkertant laidus kirviu sausu mediniu kotu
(6.4 pav., d) arba nukerpant juos kitu rankiu izoliuotomis rankenomis
(replmis ir pan.). Kirsti arba kirpti laidus reikia paeiliui kiekvien laid atskirai. Jei galima, rekomenduojama stovti ant sausos lentos, medini kopi ir pan.

6.5 pav. Nukentjusiojo atpalaidavimas nuo auktesns kaip 1000 V tampos elektros
rengini, izoliuota lazda atmetant laid.

Atpalaiduoti nukentjusj nuo auktesns kaip 1000 V tamp turini srovini dali reikia lazda arba izoliuotosiomis replmis, mvint dielektrines pirtines ir apsiavus botus (6.5 pav.).
Niekuomet negalima pamirti, jog ingsnio tampa pavojinga, jeigu
tamp turinti srovin dalis guli ant ems. Todl, atskyrus nukentjusj
nuo srovs, reikia ineti j i pavojingos zonos.
Kai negalima elektros tiekimo linijos greitai ijungti i maitinimo altinio, reikia sujungti visus linijos laidus umetant ant j lankst laid.
Laidas turi bti pakankamo skersmens, kad trumpo jungimo metu neperdegt nuo srovi. Prie udedant laid ant srovini dali, vien jo
gal reikia eminti.
Kad trumpam jungimui skirt laid bt lengviau umesti, patartina
prie laisvojo jo galo pritvirtinti svor. Jeigu nukentjusysis lieia vien
laid, tuomet daniausiai pakanka eminti tik laid.
107

6.3. Nukentjusij nuo elektros gaivinimas

11

12

2:15

10

1:5
6.6 pav. Nukentjusiojo gaivinimas.

mogus, sualotas elektros smgio, daniausiai bna tariamos klinikins mirties bkls. Tai reikia, kad kai kurios yms panaios mirties
ymes (r. 1.1). Nukentjusysis bna be smons, nekvpuoja, nra pulso
(6.6 pav., 2), irdis neplaka, vieiant akis vyzdiai nesumaja (6.6 pav., 3),
108

taiau tuo pat metu nepraranda gyvybins galios ir, laiku suteikus pagalb, gali bti atgaivintas.
Klinikins mirties trauma trunka vos 3-5 minutes, jei neatliekamas
dirbtinis kvpavimas ir nesudaroma dirbtin kraujotaka. Kiekviena sugaita sekund gali bti lemtinga, todl po elektros smgio net tikslesniam bkls vertinimui negalima gaiti laiko. Delsiant pradti gaivinim, tiek kvpavimo, tiek irdies veiklos sutrikimu prasidjusi klinikin
mirtis netrukus baigiasi biologine mirtimi.
*DLYLQLPDV

'LUEWLQLVNYsSDYLPDV

1HWLHVLRJLQLVLUGLHVPDVDDV

3DJXOG\WLDQWNLHWRSDJULQGR

3DJXOG\WLDQWNLHWRSDJULQGR
SDNHOWLNRMDV

3DWLNULQWLDUODLVYLNYsSDYLPRWDNDL
MHLUHLNLDLYDO\WL

1XVSDXVWLUDQNDNUWLQNDXOLRDSDqLj
NLWDUDQNDWXULJXOsWLDQWSLUPRVLRV
LUSDOHLVWL

$WORWLJDOYjSDWLNULQWLDUSUDGsMR
NYsSXRWL

.DUWRWLQXVSDXGLPXVNDUW
SHUPLQXW*\OLVDSLHFP

8VSDXVWLQRViLUJLOLDLiNYsSXVSUR
EXUQjiSODXqLXViSVWLRUR

6WHEsWLDUSDVLNHLqLDNUWLQsVOjVWDSR
QXVSDXGLPRDUEDiSXqLDQWRUj

.DUWRWLiSWLPXVNDVVHNXQGHV

3RNHOHWRPLQXqLSDWLNULQWLDU
SUDGsMRSODNWLLUGLV

3UDVLGsMXVNYsSDYLPXLSDJXOG\WLi
VDXJLjSDGsWiLUVWHEsWL

-HLLUGLVQHGLUEDWVWLJDLYLQLPjGDU
EHQWPLQXqL

3HUGXRWLQXNHQWsMXViMiPHGLFLQRV
GDUEXRWRMDPV

6.7 pav. Gaivinimo bdai.

109

Greitai ir teisingai atliktas gaivinimas galt sugrinti gyvyb daugeliui uvusij nuo elektros ir kitais staigios mirties atvejais. Tai rod
Lietuvos energetikos sistemos moni gaivintojai. 1974-1999 m. Lietuvos
energetinje sistemoje buvo atgaivinti net 26 nukentjusieji.
Nukentjusiojo nuo elektros smgio gaivinimo eiga parodyta 6.7 paveiksle.
Visada patartina gaivinim pradti kumio stukteljimu per krtin
ir tuoj pat kelis kartus psti. Atlous galv, burna danai prasiioja (6.6
pav., 4). Kartais reikia burn pavalyti. Jei puiant oras nepatenka plauius, reikia viena arba dviem rankomis pakelti apatin andikaul (6.6
pav., 5, 6) ir vl psti per burn ar nos. Puiant per burn, reikia nos
uspausti pirtais arba skruostu (6.6 pav., 7). Gaivintojas, giliai kvps,
turi plaiai ir glaudiai lpomis apimti praiot nukentjusiojo burn,
per 0,5 sekunds psti apie 1 litr oro ir tuoj pat atitraukti savo burn,
atleisti nos, kad oras ieit i plaui. Trij greit ptim metu (per 34 sekundes) nepastebjus gyvybs poymi, tsti gaivinim darant ne tik
dirbtin kvpavim, bet ir iorin irdies masa (6.6 pav., 8, 9).

6.8 pav. Netiesioginis irdies masaas.

110

Kvpavimo, irdies veiklos atsinaujinimo,

smons atgavimo, laikas, min.

irdies masa daryti nesudtinga. Delnu nuspaudiama apatin krtinkaulio dalis (2-3 pirtais nuo duobuts, kur sueina onkauli lankai),
kita ranka udedama ant apaioje esanios rankos, kaip parodyta
6.8 paveiksle. Nuspaudiant rankos turi bti tiesios (nesulenktos per alknes), spaudiama visu knu. Reikia spausti 40-50 kg jga taip, kad
irdis susispaust tarp stuburo ir krtinkaulio (6.6 pav., 9, 10), po to
atleisti, kad krtins lsta grt pradin padt. Nuspaudimo gylis turi
bti apie 5 cm. Labai spausti krtins lstos negalima. Vaikams iki 12
met spaudimas daromas viena ranka 100-200 kart per minut.
Reikia pabrti, kad gaivinimas sunkus ir atsakingas darbas, reikalaujantis ne tik pasiaukojimo, bet ir fizini jg, ypa kai gaivina vienas
mogus, nes jam reikia pakaitomis daryti ptimus ir nuspaudimus.
Jei gaivinti tenka vienam (6.6 pav., 8), per 1 minut btina atlikti 10
ptim ir 60-70 irdies paspaudim. Uduotis sunki. Tai padaryti manoma, jei suspjama du kartus psti ne ilgiau kaip per 4 sekundes, o 15
irdies paspaudim atlikti per 8,5-9 sekundes, t.y. apie 100 kart per
minut daniu.
Jei nelaims vietoje yra du gelbtojai, visada reikia gaivinti dviese
(6.6 pav., 11). Gaivinant dviese per vien minut btina atlikti 12-14
ptim ir apie 70 irdies paspaudim, t.y. po 1 ptimo atliekami 5 ir

26



KVPAVIMAS

23

IRDIES VEIKLA



SMON

15






5,5

0,5
21 mogus
atgaivintas

2,7

44 mons
laikinai
atgaivinti mir

3,3

72 moni
gaivinimas
neskmingas

Vidutins
klinikins mirties
trukm, min

6.9 pav. Gaivinimo skms priklausomumas nuo klinikins mirties trukms.

111

dies paspaudimai per 3-3,5 sekundes. Gaivintojams pavargus, paspaudimus leistina atlikti liau per 4 s. ptimai ir irdies paspaudimai turi bti
tiksliai suderinti. Negalima spausti lstos jai kylant ptimo metu. Paspausti
galima jai leidiantis. Kiekvien ptim btina pradti tuoj pat po penktojo irdies paspaudimo, o po ptimo tuoj pat paspausti krtins lst.
Jei nukentjusysis yra elektros tiekimo linijos atramoje ar kur nors
kitur auktai, o greitai nuleisti j emn nra galimybs, btina kuo greiiau pradti gaivinti nelaimingo vykio vietoje, nors ir auktai (6.6 pav.,
12). Tik reikia nukentjusj patikimai pritvirtinti, kad nenukrist.
6.9 paveiksle parodyta gaivinimo skms priklausomyb nuo klinikins mirties trukms Lietuvos energetikos sistemoje:
1. kai klinikin mirtis trukdavo vidutinikai 0,5 min., buvo atgaivintas
21 mogus. Kvpavim pavykdavo sugrinti vidutinikai per 4, irdies
veikl per 5,5, o smon per 23 min.;
2. kai klinikin mirtis trukdavo vidutinikai 2,7 min., kvpavimas atsinaujindavo jau gerokai vliau tik po 15 min., irdies veikla po 26
min., taiau smons neatgavo n vienas nukentjusysis. Taip mir 44
laikinai atgaivinti mons;
mons
%












328
136
OKAS

136
95
AGONIJA

Gaivintieji, i j

moni sk.
145
108
KLINIKIN MIRTIS

neatgaivintieji

6.10 pav. Gaivinimo skms priklausomumas nuo mogaus bkls pradedant gaivinti
greitosios medicinos pagalbos slygomis.

112

3. kai klinikin mirtis trukdavo vidutinikai 3,3 min., n vieno i 72

asmen nepavyko net laikinai atgaivinti, nors iki teorikos klinikins mirties trukms 5 minui dar buvo toli.
Visa tai rodo, kad gaivinimo rezultatai priklauso nuo mogaus bkls
pradedant gaivinti greitosios pagalbos slygomis (6.10 pav.):
1. i 145 moni, pradt gaivinti klinikins mirties bkls, 108 mons buvo neatgaivinti;
2. i 136 moni, pradt gaivinti agonijos bkls, 95 moni buvo
neatgaivinti;
3. i 328 moni, pradt gaivinti oko bkls, neatgaivinti 136.
Kaip matome i 6.10 paveikslo, ne tik klinikins mirties, bet ir agonijos bei oko bkl yra mirtinai pavojinga.
Apie gaivinimo veiksmingum byloja tokie poymiai: aki vyzdiai
susiaurja ir pradeda reaguoti vies; spaudiant ird miego arterijose
jauiamas pulsavimas; veido ir kno oda parausta; pradeda kraujuoti aizdos (jeigu j yra); pastebimi rank, koj, taip pat kvpimo judesiai.
Gaivinim reikia tsti, kol nukentjusysis bus perduotas medicinos
darbuotojams, bet jeigu po 40 minui gaivinimo irdis nepradeda plakti, mogus nekvpuoja, jo vyzdiai isiplt, gaivinim galima nutraukti,
taiau skubti nereikia.
Atgaivint, bet dar be smons mog reikia saugiai, patogiai paguldyti ir stebti. Saugi padtis tokia: mogus paveriamas ant deiniojo
ono, dein koja sulenkiama per kelio snar, galva atloiama, kair ranka pakiama po skruostu, deinioji ranka itiesiama u nugaros (6.11 pav.).

6.11 pav. Saugi padtis.

Beprasmika mog gaivinti, kai matomi tikrosios mirties poymiai:

drumzlina ir idivusi akies ragena, suspaustas akies vyzdys smarkiai pakinta ir neatsistato, pasirodo lavondms (mlynos spalvos dms), knas atals ir sustings (knas sustingsta prajus 2-4 val. po mirties).
113

Literatros sraas
1. Apsaugos nuo elektros priemoni naudojimo ir bandymo tvarka.
Vilnius, 2001. 64 p.
2. Baiktys K. ir kt. Civilins saugos pagrindai. Vilnius, 1996. 345 p.
3. Baublys J. Elektrotechnikos pagrindai. Vilnius, 1998. 152 p.
4. Baublys J. Gamybini objekt apsauga nuo aibo. Vilnius, 1990.
50 p.
5. yras P. Priegaisrins apsaugos pagrindai. Vilnius, 1997. 44 p.
6. Darbo apsauga. Vilnius, 1988. 353 p.
7. Elektros rengini rengimo taisykls. Vilnius, 2000. 350 p.
8. Jukeviius Z. Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 1949
1999 m. Vilnius, 2000. 208 p.
9. Kisinas E. Apsauga nuo naikinimo priemoni. Vilnius, 1996.
230 p.
10. Lietuvos Respublikos Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas.1993m. 42 p.
11. Priepas L. Kaimo elektriko vadovlis. Vilnius, 1976. 580 p.
12. Respublikins statybos normos RSN 139-92. Pastat ir statini aibosauga. Vilnius, 1992.
13. Sauga, sveikata ir darbo slygos. Vadovlis. vedijos jungtin
saugos pramons taryba, 1987. 105 p.
14. Saugos taisykls eksploatuojant elektros renginius. Vilnius, 1996.
147 p.
15. . ., . .

1000. Moca, 1988. 128 .
16. . oca, 1989. 50 .

114