IAULI UNIVERSITETAS

TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS ELEKTROS ININERIJOS KATEDRA

Pareng: doc. dr. L. Buivis

APSAUGA NUO ELEKTROS

TECHNINI SPECIALYBI STUDENTAMS

MOKOMOJI KNYGA

IAULIAI, 2007

PRATARM Elektros srovs pavojingumas visuomet buvo ir yra aktualus mogui ir jo turtui. Iki iol nra isamaus atsakymo kaip gyv organizm veikia elektros srov, nra pilnos garantijos, kad elektra nesukels gaisro arba sprogimo. Elektros pavojingum patvirtina nelaimingi atsitikimai sukl moni mirt, kada palietimo tamp negaljo bti didesn kaip 12 volt. Danai girdime praneimus apie elektros sukeltus gaisrus ar kitas nelaimes, nors tam lygtai nebuvo prieasties. Ypatingai didelis pavojus gresia monms dirbantiems veikianiuose elektros renginiuose. Lengvai prieinamos neizoliuotos srovins elektros rengini dalys visuomet kelia grsm. Tik darbo drausm, tvarka darbo vietoje, patikimi rankiai ir individualios apsaugos priemons bei pavojaus supratimas iki minimumo sumaina elektros traumos pavoj. vairiausi elektros prietais nesrovins laidiosios dalys paeidus izoliacij gali turti pavojing potencial ems arba kit prietais atvilgiu. Labai danai srovini dali susijungimas su nesrovinmis vyksta toli nuo mogaus darbo vietos, o pavojingas potencialas, per paalines ir pasyvisias laidisias dalis, gali persiduoti ten, kur to visai nesitikima. Charakteringa, kad tokiu atveju danai nukenia mons turintys labai maai ini apie elektr ir jos pavojingum. Todl vis technini specialybi studentams naudinga susipainti su apsaugos nuo elektros bdais ir priemonmis, inoti kaip ivengti elektros traum, mokti gelbtis bei gelbti kitus joms vykus. Elektrotechnini specialybi studentai turi inoti su kokiais pavojais susiduriama dirbant veikianiuose elektros renginiuose, turi mokti projektuoti, gyvendinti ir eksploatuoti technines apsaugos nuo elektros priemones. Lietuvai ruoiantis stoti ES, apsaugos nuo elektros normin baz buvo peririma ir pritaikoma ES standartams. Tuo tarpu mokomoji literatra liko 1990 met lygio, parayta rus kalba, pritaikyta to meto Taryb Sjungos standartams. i mokomoji knyga yra bandymas upildyti sprag literatroje ir turi tiksl padti studentams geriau sisavinti disciplinos Apsauga nuo elektros program. Tokia programa yra privaloma tik elektrotechnini specialybi studentams, todl sudarant i mokomj knyga buvo vertinta kad studentai yra susipain su elektros grandini skaiiavimo ir elektros rengini rengimo pagrindinmis nuostatomis. Kitas technines specialybes studijuojantiems studentams i knyga gali bti naudinga jeigu jie yra iklaus elektrotechnikos arba taikomosios elektrotechnikos kurs. Dkoju iauli universiteto VE-0 ir E-1 grupi studentams 2004 metais nuoirdiu darbu prisidjusiems prie ios mokomosios knygos parengimo. Doc. dr. Leonardas Buivis

TURINYS PRATARM ................................................................................................................................2 1. ELEKTROS TRAUM RYS IR FIZIOLOGIJA..............................................................4 1.1. Vietins elektros traumos:........................................................................................................4 1.2. Bendrosios elektros traumos:...................................................................................................4 2. ELEKTROS SROVS VEIKIMAS IR APSAUGA ...............................................................5 2. 1. Elektros srovs veikimas .........................................................................................................5 2.2 mogaus kno vara .................................................................................................................6 2.3. Apsaugos nuo elektros kriterijai ..............................................................................................7 2.4. mogus elektros grandinje.....................................................................................................8 2.4.1. Eksperimentiniai bandymai................................................................................................8 2.4.2. Elektros srovs veikimo mechanizmas ..............................................................................8 2.4.3. Elektros pavojingumo kriterijai........................................................................................11 2.5. Patalp klasifikavimas ir darbo slygos ................................................................................13 2.6. Apsaugos nuo elektros galimybs ..........................................................................................14 2.7. Pirmoji pagalba nukentjusiems nuo elektros srovs ...........................................................15 3. ELEKTROS TINKLAI IR J PAVOJINGUMAS...............................................................17 3.1. Elektros tinkl sistemos..........................................................................................................17 3.2. Tiesioginio prisilietimo pavojingumas...................................................................................21 3.3. Izoliacijos vaidmuo tinklo pavojingumui ..............................................................................25 3.4. Izoliacijos kontrol .................................................................................................................26 4. APSAUGA NUO ELEKTROS AVARINIUOSE TINKLO REIMUOSE........................27 4.1 Apsauginis eminimas............................................................................................................28 4.1.1. emikli elektrins charakteristikos................................................................................29 4.1.2. Prisilietimo ir ingsnio tampos........................................................................................33 4.1.3. emintuv projektavimas ................................................................................................34 4.1.4. emimo rengini kontrol..............................................................................................35 4.2. Apsauginis nulinimas............................................................................................................36 4.2.1.Apsauginio nulinimo skaiiavimas ..................................................................................37 4.2.2. Prisilietimo tampa ...........................................................................................................39 4.3. Apsauginis atjungimas ...........................................................................................................41 4.3.1. Apsauginio atjungimo rengini tipai...............................................................................42 4.3.2. Skirtumins srovs AA ...................................................................................................43 4.3.3.Skirtumins srovs AA technins charakteristikos..........................................................45 4.4.Potencial ilyginimas ir suvienodinimas ..............................................................................48 5. KITI APSAUGOS NUO ELEKTROS BDAI .....................................................................49 5.1. Organizaciniai apsaugos bdai..............................................................................................49 5.2. Techniniai apsaugos bdai ....................................................................................................51 6. LITERATRA .........................................................................................................................54 3

ELEKTROS TRAUM RYS IR FIZIOLOGIJA

Elektros srov tekdama gyvais mogaus kno audiniais juos vienaip ar kitaip paveikia. Elektros trauma gali bti apibriama taip: Per dideli iorini faktori poveikio sukeltas mogaus kno audini ir organ anatomini ryi sutrikimas, lydimas vietins arba bendros organizmo reakcijos Elektros poveikio ris ir stipris priklauso nuo to, per kokios gyvybins svarbos organus teka elektros srov, kaip ilgai ji teka, nuolatin ar kintamoji, kokio didumo yra tampa ir srov. Poveikis daniausiai yra kompleksinis, taiau visuomet galima iskirti ilumin, elektrolitin, mechanin ir biologin veikim. iluminis veikimas gali nudeginti od ir aplinkinius audinius, arba kaitinti iki auktos temperatros kraujotakos organus, limfos takus, nervus, bei vidinius organus, kurie pasitaiko elektros srovs kelyje. Pastarj nudegim pasekms esti skaudios ir sunkiai gyja. Dirbant auktos tampos renginiuose daniausiai pasitaiko elektros lanko iaukti nudegimai, o emoje tampoje kontaktiniai. Elektrolitinis veikimas pasireikia organini skysi skaidymu tame tarpe kraujo ir limfos. Dl to pasikeiia j fizikin-chemin sudtis, ypatingai rykiai tai pastebima blunyje. Pagal blunyje esani mikroelement kiekius teismin ekspertiz sprendia ar elektra buvo mirties prieastimi. Mechaninis veikimas pastebimas kai per mog prateka didels srovs. Dl labai staigaus raumen susitraukimo gali nutrkti raiiai, plyti raumenys, lti kaulai. Didels srovs gali akimirksniu krauj paversti garais, dlto plyta kraujagysls ir kt. Biologinis veikimas dirgina gyvus organizmo audinius, sukelia skausm snariuose, paralyuoja raumenis, sutrikdo irdies ir kvpavimo organ veikl, paveikia centrine nerv sistem. Elektros poveikio pasekmes galima slyginai suskirstyti vietines ir bendrsias. Vietins elektros traumos pastebimos 20% atvejais, bendrosios 25%, o 55% turi ir vietinius ir bendruosius poymius. 1.1. Vietins elektros traumos: Elektros nudegimai daniausiai pasitaikanti vietin elektros trauma (63%). Kaip jau buvo minta, jos prieastimi gali bti kontaktas (38% atvej), labai danas renginiuose iki 1000 V. Daugeliu atvej pasekm -1 ir 2 laipsnio nudegimai. Auktesnje kaip 1000 V tampoje gali bti sunkesni 3 ir 4 laipsnio nudegimai. Dl gedimo elektros grandinje, arba neleistinai priartjus prie tamp turini dali, atsirads elektros lankas gali nudeginti didelius odos ir poodini audini plotus. Elektros enklai ( yms ) atsiranda tose odos vietose kur tekjo ar itekjo elektros srov. Elektros enklas tai nedidelis, iki 1 cm diametro, pilkvas arba gelsvas patinimas su tamsiu takeliu viduryje (primenaniu bits glim). Elektros enklai atsiranda palyginti retai (11 %). Odos metalizacija atsiranda tuomet, kai elektros lankas igarina laidikli metal, kuris, veikiamas elektros lauko, siskverbia virutinius odos sluoksnius. jungiant grandin trumpj jungim kartais ipurkiami stambesni skysto metalo laeliai, kurie gali bti labai pavojingi akims. Traumos su odos metalizacijos poymiais nra danos, bet pasitaiko apie 10% atvej. Mechaninius sualojimus patiria apie 1% nukentjusi nuo elektros. Jos daniausiai pasireikia kaip staigi, nekontroliuojam judesi pasekm. 1.2. Bendrosios elektros traumos: Jos veikia vis organizm, todl danai vadinamos elektros smgiais. Bendrosios elektros traumos veikia gyvus organizmo audinius sukeldamos vairi kno raumen mlung. Stipresnis elektros smgis gali sutrikdyti irdies, plaui ar centrins nerv sistemos darb. Nukentjs gali prarasti smon, gali paatrti irdies- kraujagysli, nerv sistemos ligos. Todl galima iskirti 3 elektros smgio atvejus:

Labai pavojingas atvejis, kada sustoja irdis arba itinka irdies fibriliacija, t. y. atsiranda irdies skilveli virpjimas. Tuomet, beveik tuoj pat inyksta kvpavimas ir po keliolikos sekundi, ar kiek vliau, mogus netenka smons. Nuo io momento mogus yra klinikins mirties bsenoje ir j igelbti galima tik gaivinant. Prajus 4-6 minutm, klinikin mirtis pereina biologin ir tuomet atgaivinti nemanoma. b) Kartais irdis ir nesustoja ir fibriliacin bsena nepereina, taiau itinka krtins raumen mlungis. Sutrinka kvpavimas, gyvybiniai procesai vystosi panaiai kaip pas skenduol. Po kiek laiko itinka klinikin, o vliau ir biologin mirtis. iuo atveju gaivinimas yra lengvesnis, laiko yra kiek daugiau ir galima apseiti pirmosios pagalbos priemonmis darbo vietose, ko paprastai pirmuoju atveju nepakanka. c) Treiuoju atveju gali itikti nervinis okas t. y.sunki nerv sistemos reakcija labai staig ir stipr elektros srovs poveik, kada isiderina kraujotaka, kvpavimas ir mediag apykaita. oko bsena gali trukti nuo deimi minui iki paros, po to gyvybins organizmo funkcijos gali visikai ugsti, arba atsistatyti. Pagrindin prieastis elektros srovs sukelt mirties atvej yra elektros smgiai. Apytiksliai jie sudaro 85% vis mirtin atvej. Visuotinai pripainta, kad mirtinas 50 Hz danio srovs pratekjusios per mogaus kn stipris yra 100 mA, taiau tam tikromis slygomis gali bti ir maesnis.

a)

ELEKTROS SROVS VEIKIMAS IR APSAUGA

2. 1. Elektros srovs veikimas Pagrindinis veiksnys traumuojantis mog yra elektros srov, tekanti knu. Nukentjimo laipsnis priklauso nuo srovs poveikio trukms, jos ries, danio, o taip pat ir nuo kit faktori. Slyginai galima iskirti tris srovs poveikio pakopas: - juntama srov, sukelianti juntam dirginim; - raumenis paralyiuojanti srov, sukelianti raumen nekontroliuojam susitraukim (mlung); - srov sukelianti irdies fibriliacij, ar irdies sustojim, kvpavimo sutrikimus. 1. Lentel. Maiausi slenkstiniai srovi dydiai sukeliantys atitinkamas reakcijas. Reakcija Pasekms Kintama srov, Nuolatin 50Hz, mA srov, mA Juntama Igstis 0,6 1,6 57 Paralyiuojanti Fibriliacin, kai t 1-3 s irdies, kvpavimo sustojimas, sunks nudegimai Pavojus gyvybei, galima mirtis Reikalinga medik pagalba, pavlavus mirtis 5 25 50 80

70 370 5A

300 1600 5A

Pasekms sunkios

Jutimo slenksio srov netraumuoja mogaus ir gali bti nepavojinga. Bet ilgalaikis (keletas minui) ios srovs tekjimas mogaus organizmu gali pakenkti sveikatai ir dl to yra neleistinas. Paralyiuojant slenkst nevirijanti srov taip pat nesukelia ymesni mogaus sualojim. Taiau esant ilgesniam jos poveikiui, dl majanios mogaus kno varos didja srov, ko paskoje jauiamas skausmas, gali sutrikti irdies, plaui darbas ir po kiek laiko, jeigu nesuteikiama pagalba, itikti mirtis. irdies fibriliacijos slenksio srov yra pavojingiausia mogui, nes nuo ios srovs poveikio pradios po 1 3 sekundi sustoja irdis, kvpavimas. Didesns srovs, tekdama kelet sekundi, 5

ne tik sutrikdo kraujotak ir kvpavim bet ir sukelia plaius ir gilius nudegimus, bei kitus kno sualojimus. Elektros srovs poveikio pasekms mogui priklauso nuo daugelio faktori: tinklo tampos; vis srovs grandins element var tame tarpe ir mogaus kno; poveikio trukms; srovs kelio mogaus organizme; psichologins bsenos; mogaus savijautos; supanios aplinkos slyg; irdies ciklo fazs ir kintamosios tampos fazs sijungiant mogui grandin. 2.2 mogaus kno vara Kiekvieno mogaus kno varos (Zh) didumas skiriasi. Nevienoda ji ir skirtingose slygose esanio to paties mogaus. Esant sausai, variai, nepaeistai odai, kno vara prie 15-20 V svyruoja nuo 3 100 k , o vidaus organ audini sudaro tik 300 500 . Supaprastintai mogaus kno var galima laikyti susidedani i trij nuosekliai sujungt var: aktyviosios odos varos (Rod), tekant ir itekant srovei, bei vidaus audini varos (Rvd). Be to, jeigu prisilietimo plotas didelis, reikia vertinti ir odos raginio sluoksnio (epidermio) talp Ch . mogaus kno vara Zh yra kompleksinis dydis ir gali bti ireikta:
1 Z h = Rh + j C h

R od R vd

R od

Ch

Ch

1 pav. mogaus kno varos ekvivalentin schema Talpa Ch esant 50Hz gali bti ribose nuo imt pF iki keleto F. Odos, o taip pat ir viso mogaus kno vara labai priklauso, nuo suragjusio virutinio odos sluoksnio (epidermio) bkls. Paeidus sluoksn, kurio storis apie 0,1mm, arba j sudrkinus, uterus, kno vara gali sumati iki vidaus audini varos, t.y. iki 300-500 . Be to, mogaus vara maja didjant tampai (pav. 2a), srovs daniui (pav. 2b), poveikio trukmei (pav. 2c) ir gerjant kontaktui (pav. 2d), tarp odos ir lieiamos renginio dalies (prispaudimas slyio vietoje, plotas). mogaus vara taip pat priklauso nuo aplinkos slyg.

a) 6 4 2

Zh, k

b)

Zh, k

6 4 2 100 200
U,V

0 c) 6 4 2 0

0 d) 6 4 2

500

f,Hz Sausa oda Dregna oda

Zh, k

Zh, k

60 120

t, sek

P, Pa

2 pav. mogaus kno vara veikiant vairiems veiksniams. a- tampai, b- daniui, c- trukmei, d- prispaudimui. Reikia paymti, kad vara ir srov tarpusavyje yra susijusios - gyvas organizmas reaguoja tekani srov dl to pasikeiia var. Be to, mogaus Rod ir Cod labai priklauso nuo kontakto ploto ir kokybs. Ms skaiiavimuose priimamos mogaus varos ir prisilietimo tampos: Rh=1000 prie Up=50V ir daugiau, ir Rh=2000 prie Up=36V . Srovs kelias mogaus knu galimas ranka - ranka, ranka - koja ir kt. Bet visais atvejais yra pavojus, kad itiks irdies smgis nes irdis ypa srovs paeidiamas organas. Pavojinga netgi maa tampa (12-36V), jeigu srov prateka per ypatingai paeidiamus takus ant kaklo, smilkinio, paast, iorins delno puss, kelio ir kt., kurie turi maiausi var ir yra susij su centrine nerv sistema todl labai jautrs elektros srovei. Ypatingai jautrs elektros srovei akupunktros takai. 2.3. Apsaugos nuo elektros kriterijai Veikimo laikas ir srovs dydis tai pagrindiniai parametrai, nuo kuri priklauso gresianios elektros traumos sunkumas. Todl jie yra pagrindiniai kriterijai parenkant ir projektuojant apsaugos nuo elektros priemones. Apsaugos priemons ir bdai, saugantys nuo elektros srovs poveikio, turi bti parenkami taip, kad nebt virijamos leistinosios mogaus knu tekanios srovs ir jos tekjimo trukms, arba, kaip raoma norminiuose dokumentuose, neturi bti viryta leistinoji prisilietimo tampa (Up=IhRh). Lietuvoje iuo metu galioja leistinosios tampos ir veikimo trukms, atitinkanios standart EN 50179. Jos nurodytos Elektros rengini rengimo taisyklse (ET) ir galioja kai ilgalaik saugi tampa yra 50 V. 2. Lentel t, s 0,04 0,08 0,14 0,2 0,29 0,39 0,49 0,64 0,72 1,1 10 Up, V 800 700 600 500 400 300 220 150 125 100 80 Nuo 2004 m. pagal Specialij patalp ir technologini proces E taisykls sigaliojo ilgiausios atjungimo trukms iki 1000 V tampos TN sistemos tinkluose, kai saugi tampa 25 V : 3. Lentel 120 230 277 400-480 580 Prisilietimo tampa, V Atjungimo trukm, s 0,35 0,2 0,2 0,05 0,02

2.4. mogus elektros grandinje (Itrauka i M. Drazdovo magistrinio darbo, 2006 m., vadovas doc. L. Buivis.) 2.4.1. Eksperimentiniai bandymai XXa. pradioje, siekiant bent apytiksliai nustatyti mogaus kno var, buvo atliekama daugyb elektros srovs veikimo gyvnams tyrim. Pakankamai tikinamai buvo rodyta, kad 100mA srov yra mirtina gyvnams. Tokia ivada buvo padaryta Amerikoje atlikus tyrimus dar 1930m. J autoriai L.Feris ir kt. eksperimentavo su keletu tkstani gyvn (pels, triuiai, kats, unys, avys ir kt.) [16]. I karto po to, kai mokslininkai kategorikai pareik, kad mirtina srov yra 100mA, spaudoje pasirod nauji praneimai. J autoriai, tirdami mirtinus vykius nuo elektros srovs, nustat, kad vieni mons igyvena esant ymiai didesnei srovei, o kiti mirta prie ymiai maesni srovs reikmi. domiai skamba austr mokslininko S.Jelineko odiai Ne bet kokia srov umua, taiau bet kokia srov gali umuti. Btent jis vienas pirmj band tirti elektros srovs poveik mogui. Ianalizavs daugyb atvej, jis padar ivad, kad elektros traumos sunkum lemia nervins sistemos bkl prisilietimo metu. Jis nustat, kad mogaus kno vara skiriasi nuo metal, elektrolit, kaip vliau buvo rodyta, ir nuo puslaidininki var. mogaus knas turi sudting kompleksin sistem su vis tip elektriniais laidumais, kurie laikui bgant nuolat kinta. S.Jelinekas [16], o vliau ir kiti mokslininkai, tarp kuri verti dmesio vokiei mokslininkai S.Kepenas ir P.Osipka, Taryb Sjungos atstovai G.L.Frenkelis ir K.A.Aibajevas, rod, kaip sunku bandymuose su gyvnais gautus rezultatus prilyginti mogui. Galima vertinti vien ar kelis parametrus, kurie pavojingi mogaus gyvybei, bet negalima prilyginti vis kompleks parametr, kurie lemia elektros traumos pavojingum. Bandymai su gyvnais buvo atliekami gyvnus suriant arba kitaip pritvirtinant tvaruose. Tokie bandymai buvo labai iaurs. Taip elgsi ir L.Feris ir S.Jelinekas. Gyvnai, pvz., kats, bandydavo isilaisvinti, tuo metu buvo jungiama tampa ir palengva keliama. Kats davo prie 220V tampos ir tai tik po 15-20 min. nuo bandymo pradios. Kitais atvejais gyvn nepritvirtindavo, leisdavo jiems laisvai judti ir jungdavo tamp, kuri siekdavo 30-40V. Gyvnai davo ikart. itokiais bandymais su gyvnais S.Jelinekas nustat dmesio faktori. Pvz., tie gyvnai, kurie buvo ramios bsenos ir nelauk grsianios bdos, mirdavo nuo maos tampos, o tie, kuriuos erzino pagaliu, o po to jungdavo 220V tamp, elektros srovs smg priimdavo kaip smg pagaliu. is bandymas buvo daug kart atliktas ir patikrintas. S.Jelineko odiais tariant, atsitiktinai mirti nuo elektros srovs lengva, specialiai umuti mog sunku. 2.4.2. Elektros srovs veikimo mechanizmas Siekiant sumainti nukentjusij nuo elektros srovs skaii, reikia teisingai vertinti srovs pavojingumo kriterijus. ia problema usiima daugelis specialist i vairi ali, ileista imtai darb, bet bendro atsakymo vis dlto nra. Nra vienintelio atsakymo ir apie tai, kokius gyvybikai svarbius organus elektros srov pirmiausiai paeidia. Netiktas mogui prisilietimas prie renginio srovini dali gali baigtis sunkiomis traumomis arba net mirtimi. Todl projektuojant ir parenkant apsaugos priemones nuo elektros srovs reikia vertinti jos leistin reikm. Srov ir liesties tampa sukelia vairias organizmo reakcijas. Netiktai prisilietus prie srovini dali yra juntamas skausmas prisilietimo vietoje, prarandama smon, gali vykti reflektorinis nerv sistemos paeidimas (sustoja irdis , kraujotaka arba kvpavimas, arba ir viena ir kita kartu). Prisilietimas abiem rankom prie srovini dali gali sukelti rank mlung, jas sunku atitraukti, gali vykti irdies fibriliacija. Po daugelio bandym su gyvnais vairi ali mokslininkai padar ivad, kad daniausiai mogaus netiktos mirties prieastis yra irdies fibriliacija.

8. paveiksle pateikta elektrokardiogramos ikarpa [16] ir pavojaus irdies virpjimui kilti priklausomyb nuo srovs tekjimo per ird laiko kreiv.

Pavojaus irdies virpjimui kilti priklausomyb nuo elektros srovs tekjimo per ird laiko Kiekviename kardiocikle, sistols periode ( pikas QRS ), skilveliai susitraukia ir istumia krauj arterines kraujagysles. Fazje T baigiasi skilveli susitraukimas, ir irdis pereina atsipalaidavimo ( diastol ) bsen. Jos metu skilveliai prisipildo kraujo. rodyta, kad irdis labiausiai jautri elektros srovei kardiociklo T fazs metu. Tai yra, srovei tekant per ird T fazs metu ( 0,15-0,2s ) yra didiausia tikimyb, kad vyks irdies fibriliacija. Todl taisyklse yra nurodoma, kad apsaugos aparatas turi atjungti paeist grandin per laik iki 0,2 sekunds siekiant sumainti tikimyb, kad vyks irdies fibriliacija. Leistinja srove priimta laikyti nefibriliacin srov tai tokia srov, kuri tekdama per mogaus organizm, su 90 % tikimybe, nesukelia irdies fibriliacijos. Nejuntamos ir atleidianios srovs reikms buvo gautos bandymuose su deimtimis tkstani savanori. Buvo suformuoti pirminiai elektrosaugos kriterijai, kurie buvo priimti kaip pagrindas vairi ali standartuose. Pagal rus mokslinink V.N.Kulikov [14], suteikti pirmum paeidimams, veikiant fibriliaciniam mechanizmui, nra pagrindo, todl, kad daniausiai mirtis nuo elektros srovs itinka i karto, o visos sunkios traumos atsiranda akimirksniu praradus smon. Tai rodo, kad pirmiausiai yra paeidiama nerv sistema, o irdies kraujotakos sistemos arba kvpavimo funkcionavimo sustojimas yra antrinis poveikis, nes smons netekimas esant irdies fibriliacijai vyksta po keli sekundi, o kvpavimas sustoja po keli minui. irdies fibriliacija manoma tik retais atvejais, nes jai atsirasti 12-90V tampos nepakanka [14], o prie 220V tampos daniausiai vyksta odos pramuimas ir srovs veikimas tampa reflektorinis arba mirus. Be to, reflektorinis paeidimo mechanizmas plaiai nebuvo tiriamas dl didelio pavojaus mogui, nes, atliekant tokius bandymus, pasekms kartais bdavo visai nelauktos. Reikia atkreipti dmes, kad mogaus prisilietimas abiem rankom prie srovini dali gana retas vykis, o nejuntamos ir atleidianios srovs reikms buvo gautos btent esant tokioms slygomis. 9 paveiksllyje parodytos nejuntamos (1), atleidianios (2), ir mirtinai pavojingos(3) srovs 9

kreivs priklausomai nuo prisilietimo kontakto ploto.

Nejuntamos (1), atleidianios (2), ir mirtinai pavojingos(3) srovs kreivi priklausomybs nuo prisilietimo kontakto ploto. A tradiciniai elektros srovs poveikio mogui bandymai; B srovs neatlaikymo zona, kurioje vyko didioji dauguma mirtin vyki; C ypatingai mirtinai pavojingos elektros srovs zona prilausomai nuo veikimo trukms; D tradiciniai elektros srovs bandymai su gyvnais. Eksperimentuose, atliekant bandymus trumpalaikiu keli miliamper srovs veikimu, prisilietimo vietoje su srovinmis dalimis ant odos atsirasdavo nudegimai. Tokia situacija realiomis slygomis esant netiktumo faktoriui mirtinai pavojinga ( B zona ). Tai liudija ir V.E.Manoilovo atlikti tyrimai. I 100% itirt nelaiming atsitikim 18% vyko srovei esant iki 5mA, 24% - 5-10mA, 32% - 11-20mA, 26% - srovei esant vir 21mA. Tokios elektros srovs reikms nesukelia irdies fibriliacijos. Kaip matyti 9. paveiksle, mirtinai pavojinga srov gali bti nuo keli iki keli imt miliamper. iuo metu daugelis projektuotoj skaiiavimuose priima mogaus kno var lygi 1 k , nors nei norminiuose dokumentuose, nei taisyklse is dydis nenurodomas. mogaus kno elektrin vara priklausomai nuo daugelio faktori yra plaiame diapozone nuo deimi om iki keli imt megaom. Rekomenduojama 1 k vara pritaikoma retais atvejais, ir negali bti taikoma nustatant elektros grandins per mog parametrus visais elektros traum atvejais. Todl nustatant leistinsias poveikio sroves, liesties tampas mogui, neisiaikinus konkrei slyg, dl ko vyko trauma, neleistina. Nes vienais atvejais 12V mirtinai pavojinga, o kitais 380V ir net 500V nejuntami. Pasak rus mokslininko V.N.Kulikovo, daniausiai elektros traumos prieastimi yra reflektorinis paeidimo mechanizmas, o fibriliacinis manomas tik retais atvejais. Nes srov iki 10mA nepavojinga esant fibriliaciniam paeidimo mechanizmui, bet mirtinai pavojinga esant reflektoriniam.

10

2.4.3. Elektros pavojingumo kriterijai tampa. Tiriant mogaus kno var, tampa yra pagrindinis parametras, nes btent tampos dydis lemia elektros traumos sudtingum. Be to, tampa yra patogus parametras normuojant elektrosaugos reikalavimus. Anksiau buvo laikoma, kad traumos pasekms priklauso nuo tinklo tampos: kuo didesn tinklo tampa, tuo sudtingesns traumos pasekms. Pagal iuos poymius buvo klasifikuojamos elektros traumos, analizuojami statistiniai duomenys ir atliekami bandymai su gyvnais. Pagal V.E.Manoilov, toks elektros traum tyrimas neleidia teisingai vertinti tampos pavojingum. Pvz., 1985m. buvusioje Taryb Sjungoje, tinkle iki 1000V vyko 76,8%, o tinkle vir 1000V 23,2% mirtin traum [16]. Nevertt maiyti liesties tampos su tinklo tampa. Tik retais atvejais esant dvipoliam prisilietimui (10. pav.), liesties tampa gali bti lygi tinklo tampai. Visais kitais atvejais ji maesn, o kartais ir daug maesn.

pav. Dvipolis mogaus prisilietimas prie tinklo. Remiantis V.E.Manoilovo [16] atliktais tyrimais, galima teigti, kad mogus neatskiria kintamos tampos nuo nuolatins, jei elektrodai yra pritvirtinami prie pei. Visais atvejais mons jausdavo atr skausming dr. Bet jei elektrodus duodavo rankas, tai mons lengvai atskirdavo kintam tamp nuo nuolatins. Ir, kad pasiekti skausm, jauiam veikiant kintamai tampai, nuolatin tamp reikjo didinti 1,5-1,8 karto. Dar 1953m. V.E.Manoilovas [16] savo daktarinje disertacijoje nurod, kad veikiant kintamai tampai mogus reaguoja amplitudin tampos reikm. 1956 m. toki pat ivad padar ir Dalzielis. Todl, pasak V.E.Manoilovo, vertt persvarstyti apie kintamos ir nuolatins tampos pavojingum. Jei elektros trauma pasireikia veikiant reflektoriniam mechanizmui, o veikimo trukm sekunds dalimis, tai skirtumo tarp kintamos ir nuolatins tampos veikimo praktikai nebus. Srov. 1936 metais Ferisas, Kingas, Spensas ir Viljamsas [16] pirmkart atliko bandymus su gyvnais siekiant nustatyti mirtinai pavojingos srovs reikmes, kuri sukelia irdies fibriliacij. Gautus rezultatus prilygino 70 kg mogui ir gavo 260 mA srov. Taiau vertin, kad mogus yra ymiai sudtingesnis organizmas, padar ivad, kad srov vir 100 mA reikia laikyti mirtinai pavojinga. i reikm tapo norma daugelyje pasaulio ali. vairi ali literatroje galima rasti elektros srovs poveikio skirting vertinim 11.lentelje pateiktos keleto autori skirtingos srovs reikms. I 11.lentels matoma, kad visi autoriai 100 mA laiko mirtina srove. i srovs reikm galima rasti ir techniniuose normatyvuose taisyklse, standartuose, instrukcijose. Kad 100 mA yra mirtina srov ino visi tie, kurie susiduria su elektros rengini eksploatacija. lentel Skirting autori nustatytos srovs reikms fiziologinm reakcijom 11

Eil. Nr.

Fiziologins reakcijos ch-kos

Srovs reikms, mA Vberis Kovenchovenas 1,0-2,0 6-8 (moterys) 8-22 (vyrai) -----------------------------------------Keletas amper Vezentinas --------6-7 (moterys) 8-9 (vyrai) -----------15 -----------100 Keletas amper veicarijos elektrik draugija 0,9-1,6 3,5-4,5 Velasekas 0,5 ---------Dalzielis 0,4-1,9 ----------

1. 2.

Jutimo slenkstis Stipri raumen nervin reakcija

0,1-1,4 0,8-2,4

3. 4. 5. 6. 7.

Prasideda traukuliai, bet mogus pats dar gali nutraukti grandin Traukuliai, mogus negali nutraukti grandins mogus atlaiko srov neprarasdamas smons irdies fibriliacija Fiksuoti traukuliai, privedantys prie kvpavimo sustojimo

9-15 19-22 22-50 -----------------

13-15 15 -------------100 --------------

15 30 50 100 ----------

10-13 ----------------100 ----------

Bet kokios ries paeidimas priklauso nuo srovs didumo ir nuo srovs tekjimo laiko. Trukm. Pirm kart elektros traumos priklausomyb nuo elektros srovs poveikio laiko dar prie por imt met nurod A.Volta [16]. Bet jo stebjimai liko nepastebti. Ir tik Hurvegas eksperimentiniais bandymais rod, kad liesties tampa atvirkiai proporcinga poveikio laikui. Nors dabar visi ir tiki, kad yra ryys tarp elektros traumos sunkumo ir elektros srovs poveikio laiko, bet literatroje yra labai maai duomen nustatant tikrsias reikmes. Dalzielis, analizuodamas Kolumbijos universiteto gautus duomenis, padar ivad, kad 92,5% moni gali atlaikyti elektros srov, kuri nesukelia irdies fibriliacijos priklausomai nuo laiko apskaiiuojama pagal tokia formul: I= 0,165 t ; (2.4.)

t srovs poveikio laikas; 0,165 bandym keliu nustatytas pastovus koeficientas. Pagal Dalziel [16], i formul tinka laiko intervalui 0,03-3 s ir srovms 40-50 mA. Jei mogus elektros srov gali atlaikyti ilg laik, tai i formul netinka. Pagal i formul lengva paskaiiuoti, kad mogus 100 mA gali atlaikyti net 2,7 sekunds, o per 1 sekund net 165 mA. Pasak V.E. Manoilovo, Dalzielis klydo, nes tyr tik fibriliacin veikimo mechanizm, kadangi kitokio poveikio mechanizmo jis negaljo ibandyti. 1974 metais Tarptautins elektrotechnikos komisijos standarte IEC 479 pirmkart pasirod inagrintas ryys tarp srovs dydio ir mogaus reakcijos [8] (11. pav.).

12

Srovs dydio ir poveikio laiko ryys pagal IEC 479 1 zona be pasekmi; 4 zona fibriliacijos pavojus; 5 zona irdies fibriliacija ( 50% tikimyb ). 2 zona be pavojing pasekmi; 3 zona nra pavojaus fibriliacijai; Sekaniame leidime 1994 metais IEC 60479-1 standarte pasirod iek tiek pakoreguotas ryys tarp srovs dydio ir mogaus reakcijos [8], kuris pateiktas emiau. 2.5. Patalp klasifikavimas ir darbo slygos Pagal elektros srovs keliam pavoju mogui patalpos skirstomos pavojingas, labai

pavojingas ir normalias: 1. pavojingos, charakterizuojantys poymiai: labai drgna ( 75 %); elektrai laidios dulks; srov praleidianios grindys; karta ( 35 0C); galimyb prisiliesti tuo paiu metu prie neemint metalini elektros instaliacijos arba rengini dali ir pastato dali (komunikacij, konstrukcij) turini ry su neutralija eme; 13

2. labai pavojingos: lapia (100%); chemikai ir biologikai aktyvi terp; aplinkoje veikia du ir daugiau pavojing poymi. 3. normalios arba nepavojingos, jeigu nra prie tai ivardint poymi, t. y. sausa (60%), nra dulki, cheminiu bei biologiniu atvilgiu aplinka neagresyvi, temperatra ne auktesn +350C. Elektros srovs poveikio pavojingumo atvilgiu, lauko slygose dirbantys elektros renginiai prilyginami prie rengini, dirbani labai pavojingose patalpose. 2.6. Apsaugos nuo elektros galimybs Apsaugos nuo elektros techniniai sprendimai, reglamentuojami ET, anksiau remdavosi techninio ekonominio pakankamumo principu. Toks poiris leido taupyti laidisias mediagas ir mainti darb imlum elektrifikuojant pastatus. Taiau, u toki ekonomija tekdavo mokti didesniu elektros traum skaiiumi, bei danesniais mirties atvejais. Pavyzdiui, gyvenamuose pastatuose buvo nustatyta, kad pakankama saugos priemon yra pagrindin izoliacija, iki 380 V tampai ET joki kit saugos priemoni nereikalavo. Pramoniniuose renginiuose pagrindin saugos priemon TN tinkluose buvo nulinimas, o kaip papildoma eminimas. 2000 met E taisyklse numatomi trys apsaugos lygiai: pagrindin apsauga, apsauga nuo izoliacijos paeidimo ir papildoma apsauga veikianti, jeigu pirmieji du apsaugos lygiai neveik. Apsaugos priemones ir bdus galima suskirstyti tris dalis: 1. Organizacins, sumainanios tikimyb prisiliesti prie elektros rengini turini tamp: apmokymas, individuali apsaugos priemoni taikymas, teisinga darbo viet organizacija ir darbo reimai, spjamj enkl panaudojimas, signalizacija, spjanti apie tampos jungim ir t.t.; 2. Organizacins-technins, kliudanios tampos atsiradimui ant elektrai laidiu elektros renginio dali: aptvertos ir izoliuotos srovins dalys ( pagrindin, darbo, papildama, sustiprintoji, dviguba izoliacija) su izoliacijos nuolatins kontrols taisu, bloka naudojimas, kilnojamj emikli, izoliuot darbo viet, saugi tinklo darbo reim panaudojimas; 3. Technins, skirtos apsaugoti mog prisilietusi prie tamp turini dali: apsauginis eminimas; nulinimas; apsauginis atjungimas su savikontrole; potencial ilyginimas, suvienodinimas; ma tamp panaudojimas (iki 50V); tinkl sistem elektrinis iskyrimas; apsauga nuo auktos tampos perjimo emos tampos pus; talpini nuotkio srovi kompensavimas; apsauga nuo emjimo. iuos bdus ir priemones naudoja kartu arba atskirai priklausomai nuo tinklo tampos, srovs ries, transformatoriaus neutrals reimo, galimybs mogui sijungti elektros srovs grandin (dvifazis, vienfazis prisijungimas prie neizoliuot laid arba dali turini tamp, potencial skirtumas srovs tekjimo em zonoje ir t.t.). Taiau, vienaip ar kitaip, turi bti ilaikomas trij apsaugos lygi reikalavimas. 1. Pagrindin apsauga paprastai realizuojama sunkiai paalinama arba paeidiama izoliacija ir atitinkamo IP lygio gaubtais. ios priemons neleidia netiktai prisiliesti prie pavojing, tamp turini renginio dali. Taiau, jos nepakankamai apsaugo nuo smoningo prisilietimo. 2. Izoliacijos gedimo apsauga realizuojama automatinio atjungimo prietaisais atjungianiais paeist dal arba paalinaniais prisilietimo pavoj. Tai gali bti: - apsauginis nulinimas, - potencial ilyginimas, suvienodinimas, - automatinis apsauginis atjungimas, - apsauginis eminimas, - dviguboji izoliacija, 14

tinkl sistem iskyrimas, maj tamp saugos sistem panaudojimas. 3. Papildoma apsauga gali bti realizuojama skirtumins srovs apsaugos prietaisais, kuri jautrumas nedidesnis kaip 30 mA. Tokia apsauga neleidia atsirasti irdies virpesiams (fibriliacijai) pratekant elektros srovei. Pagrindin ios apsaugos paskirtis apsaugoti nuo pavojaus netikto arba smoningo prisilietimo prie tamp turini dali. Galima naudoti potencial ilyginim arba suvienodinim, individualias apsaugos priemones, izoliuojanius kilimlius ir kt. 2.7. Pirmoji pagalba nukentjusiems nuo elektros srovs Teikiant pirmj pagalb nukentjusiems nuo elektros srovs ir kit nelaiming atsitikim atvejais svarbiausia yra teikianiojo pagalb veiksm greitumas ir teisingumas. Kiekvienas privalo mokti greitai ir teisingai atpalaiduoti nukentjusj nuo elektros srovs, daryti iorin (netiesiogin) irdies masa ir dirbtin kvpavim, sustabdyti kraujavim, perriti aizdas, pritvirtinti tvar li atvejais, perneti ir perveti nukentjusj. Delsiant ar ilgai ruoiantis teikti pagalb, galima nesuspti atgaivinti nukentjusiojo jis gali mirti. Jei nukentjusysis nekvpuoja ir neapiuopiamas jo pulsas, reikia nedelsiant teikti jam pirmj pagalb. Daryti ivad, kad nukentjusysis yra mirs, turi teis tik gydytojas. Niekada nereikia pamirti, kad gaivinimo rezultatai bus teigiami tik tada, jei nuo irdies sustojimo prajo ne daugiau kaip 4 minuts, todl pirmoji pagalba turi bti teikiama tuojau pat. Pirmas veiksmas. vykus elektros traumai reikia kuo greiiau atpalaiduoti nukentjusj nuo elektros srovs, nes nuo jos poveikio trukms priklauso elektros traumos sunkumo laipsnis. Prisilietus prie tamp turini srovini dali daugeliu atvej prasideda savaiminis mlungikas raumen susitraukimas ir bendras organizmo sudirginimas, dl ko gali sutrikti arba visai sustoti kvpavimas ir kraujotakos veikla. Jei nukentjusysis elektros laid laiko rankose ir jo nemanoma itraukti, teikiantysis pagalb pirmiausia turi greitai atjungti t renginio dal, kuri lieia nukentjusysis. Atjungti reikia ijungiklio, kirtiklio ar kito atjungianio aparato pagalba, isukus kamtinius saugiklius arba itraukus akut i kitukinio lizdo. Jeigu nukentjusysis yra auktai, rengin atjungus ir atpalaidavus nukentjusj nuo elektros srovs, jis gali nukristi. Tuo atveju reikia imtis priemoni, utikrinani nukentjusiojo saugum. Jeigu renginio atjungti pakankamai greitai negalima, reikia imtis priemoni nukentjusj atpalaiduoti nuo srovini dali, kurias jis lieia. Visais atvejais liesti nukentjusj pavojinga teikianio pagalb gyvybei, todl teikiant pagalb btina imtis atitinkam saugumo priemoni Antras veiksmas. Nukentjusij nuo elektros srovs gaivinimas kol atvyksta gydytojas. Elektra labai pavojinga, nes ji labai greitai sustabdo kvpavim, kraujotak, paralyuoja nerv sistem. Elektros traumos pasekms priklauso nuo srovs stiprumo, o ypa nuo jos poveikio trukms. takos turi srovs kelias, nukentjusiojo psichin ir fizin bsena. Net 1236 V elektros srov kartais gali mirtinai traumuoti mog, jei nelaim vyksta drgnoje aplinkoje, o srov ilgiau teka per ypa jautrias elektrai kno vietas. Pirmoji pagalba priklauso nuo nukentjusiojo bkls. Visais elektros traum atvejais btina ikviesti gydytoj arba nukentjusj nuveti gydymo staig, nes ir nesunki bkl gali pablogti. Jei nukentjs atgavo smon, ritmingai kvpuoja ir plaka irdis, j reikia paguldyti k nors paklojus, atsegti varanius kvpavim drabuius, suteikti jam visik ramyb. Negalima leisti nukentjusiam vaikioti, toliau dirbti. Viena i danai pasitaikani elektros traumos pasekmi yra klinikin mirtis tai pereinamasis laikotarpis tarp gyvenimo ir tikrosios mirties. Labai svarbu sugebti greitai atpainti klinikin mirt ir, kol ne vlu, gelbti mog. Klinikins mirties poymiai: mogus nekvpuoja, neplaka irdis, nra smons, vyzdiai isiplt, viesoje nesiaurja. Smons netekimas tai pirmasis poymis, kur pastebi staigios mirties liudininkai. Prie pradedant gaivinim nebtina atpainti vis klinikins mirties poymi, nes tam sugaitume tiek daug laiko, kad dl deguonies trkumo dar labiau nukentt galvos smegenys, irdis. Todl po 15

elektros traumos netekusiam smons nukentjusiajam pirmiausia reikia suteikti pagalb, o po to sudarius dirbtin deguonimi prisotinto kraujo apytak bandyti tiksliau vertinti jo bkl. Gaivinim btina pradti kuo anksiau, nelaukiant, kol visai inyks kvpavimas ir sutriks kraujotaka. Negalima ilgai svarstyti, kokiais bdais gaivinti vien dirbtiniu kvpavimu, vien ioriniu irdies masau, ar abiem bdais kartu. Tik prasidjus organizmo sistem pokyiams, nukentjusiajam atgaivinti gali pakakti vien dirbtinio kvpavimo arba vien iorinio irdies masao, bet taip greitai pradti gaivinim retai kada manoma. Igelbti gyvyb daniausia pavyksta tada, kai gaivinama abiem bdais, pavaduojant sutrikusi plaui ir irdies veikl. Kvpavimo ir kraujotakos sutrikimai priklauso vienas nuo kito. Jei pirmiausia inyksta kvpavimas, o irdis nuo elektros poveikio nra labai nukentjusi, ji dar gali minut kit plakti, bet dl deguonies stokos silpndama btinai sustos. Jei pirma nustoja plakusi irdis (prasideda skilveli virpjimas arba irdis visai sustoja), beveik tuoj pat inyksta kvpavimas. Po keliolikos sekundi ar kiek vliau mogus netenka smons.. Sekunds lemia gaivinimo skm. Tam, kad bt ivengta galvos smegen pakenkimo, geriau tuojau pat pradti gaivinim ant lapios altos ems, nei po minuts kitos iltoje patalpoje. Gaivinimo veiksm seka. Visais atvejais tinka tokia nukentjusij nuo elektros gaivinimo veiksm seka: 1. Atloti galv; 2. Stuktelti kelis kartus kumiu per krtinkaul irdies plote; 3. Kelis kartus psti oro; 4. Jei nukentjusysis neatsigavo, daryti iorin irdies masa, derinant j su dirbtiniu kvpavimu. Dirbtinis kvpavimas i burnos burn (nos). Gelbstint nukentjusj, pirmiausia btina atloti galv, ivalyti burn, paalinti svetimkn, jeigu toks yra burnoje. Nukentjusiojo padtis dirbtinio kvpavimo metu galt bti vairi, priklausomai nuo to, kokiomis slygomis tenka pradti gaivinim ant ems, elektros tiekimo linijos atramoje, automobilyje, vandenyje. Taiau, kai yra galimyb, nukentjusj visada reikia guldyti ant nugaros, btinai ant kieto pagrindo ems, grind, kad galima bt daryti ne tik dirbtin kvpavim, bet ir iorin irdies masa. Jei paguldyti nemanoma, gaivinti btina bet kurioje padtyje. Dirbtin kvpavim darant, kiekvien kart reikia psti apie vien litr oro. Per pus sekunds psti ir tuoj pat atitraukti burn, atleisti nos, kad pstas oras galt ieiti. Tuoj pat psti dar tris kartus per 34 sekundes. i ptim metu nepastebjus gyvybs poymi, btina tsti gaivinim, darant ne tik dirbtin kvpavim, bet ir iorin irdies masa. Vaikams reikia psti silpniau 1518 kart per minut. Maiems vaikams puiama per burn ir nos kartu. Iorinis (netiesioginis) irdies masaas. Per ird pratekjusi nestipri elektros srov gali sukelti irdies skilveli virpjim irdies ritmo sutrikim, kai dl netvarking, nevienalaiki skilveli dali susitraukim sustoja kraujotaka. Auktos tampos elektros srovs poveikis daniausiai visai sustabdo ird. Abiem atvejais kraujotaka sustoja. Suspaudiant ird tarp krtinkaulio ir stuburo, kraujas istumiamas aort bei plaui arterijas, o atleidus spaudim irdis vl isiplsdama prisiurbia kraujo i ven. Laiku pradtas iorinis irdies masaas ir dirbtinis kvpavimas gali padti ne tik ivengti irdies virpjimo, bet ir nutraukti j. Kartais sustojusios irdies veikla gali bti atstatyta vos keliais stukteljimais kumiu per krtinkaul irdies plote arba nugar tarp kairiosios menties ir stuburo. Taiau tokia smgio energija gali bti veiksminga tik visai neseniai sustojusiai irdiai, kol jos raumuo dar nepaeistas dl deguonies trkumo. Atliekant iorin (netiesiogin) irdies masa ant krtinkaulio dedama viena ranka, ant jos kita. Svarbu nespausti onkauli. Spaudimo jga priklauso nuo krtins lstos apimties, mogaus gio, amiaus, lyties. Gaivinant suaugus mog, krtinkaul reikia spausti link stuburo 45 cm (stambesni moni 56 cm). Tam reikia panaudoti madaug 4050 kg jg. Dirbtinio kvpavimo ir iorinio irdies masao derinimas. Kai gaivinti tenka vienam, po 2 ptim (jie turi trkti ne ilgiau 4 s) reikia atlikti 15 irdies suspaudim (per 10 ar net 9 s, t.y. 90100 kart per minut daniu). I viso per vien minut btina atlikti ne maiau kaip 10 ptim ir 60

16

irdies suspaudim. Tai padaryti sunku, bet manoma. Jei po pirmojo ptimo, orui dar neijus i nukentjusiojo plaui, tuojau pat puiama antr kart, dirbtinio kvpavimo veiksmingumas maja. Todl reikia stengtis, kad ne tik kiekvienas ptimas, bet ir kiekvienas ikvpimas bt pilnavertis. Kai gaivinama dviese, po vieno ptimo, trunkanio 1 s seka 5 irdies suspaudimai per 5 s. I viso per vien minut btina atlikti ne maiau kaip 12 ptim ir 60 irdies suspaudim. ptimai ir irdies suspaudimai turi bti tiksliai suderinti. Negalima spausti krtins lstos, jai kylant ptimo metu. Paspausti galima tik jai leidiantis. Jei tarp kas sekund atliekam irdies suspaudim gaivintojas nespja psti, leistina vieno ptimo-ikvpimo trukm pailginti iki 1,3 sekunds. Tokiu atveju penkis irdies suspaudimus reikt atlikti per 4 sekundes, o kai gaivintojai itvermingi per 3,5 sekunds. Kiekvien ptim btina pradti tuoj pat po penktojo irdies suspaudimo. Gelbtojams svarbu sulaukti, kol nukentjs pats prads kvpuoti, ims plakti irdis. Atsistaiusi kvpavimo ir irdies veikla ne i karto bus pakankama, todl dar teks daryti pagalbin kvpavim ir irdies masa. Tik nukentjusiajam atgavus smon gaivinim galima nutraukti. Gaivinimo trukm priklauso ne tik nuo traumos sunkumo, bet ir nuo to, kaip greitai ir kokybikai sudaroma dirbtin kraujotaka ir atliekamas dirbtinis kvpavimas. Patirtis rodo, kad kartais atgaivinti pakanka vos keli minui, o daugumos nukentjusij gaivinimas trunka ne ilgiau 30 min. Taiau reikia bti pasirengusiam gaivinti nukentjusj tol, kol pavyks atgaivinti. Tik atsiradus aikiems biologins mirties poymiams lavondmms ir knui pradjus stingti, gaivinim leistina nutraukti. Visais atvejais, suteikus pirmj pagalb btina kviesti medikus.

ELEKTROS TINKLAI IR J PAVOJINGUMAS

3.1. Elektros tinkl sistemos Pagal Elektros rengini rengimo taisykles (ET) kintamosios srovs tinklai, priklausomai nuo neutrals eminimo bdo, skirstomi : Tiesiogiai emintos neutrals tinklus; Vara emintos neutrals tinklus; Kompensuotos neutrals tinklus; Izoliuotos neutrals tinklus Prie tsiant tolimesn nagrinjim pravartu susitarti dl kai kuri svok vardijimo sutartiniais terminais. Tokie terminai naudojami ET, todl reikt juos siminti visam laikui: Aktyvioji dalis [ALD] laidi elektros renginio dalis, kuria normaliomis darbo slygomis teka srov arba kuri turi tik tamp; nulinis laidininkas. Pasyvioji dalis [PLD] - laidi elektros renginio dalis, normaliomis darbo slygomis neturinti tampos, taiau tampa joje gali atsirasti pablogjus izoliacijai. Paalin laidioji dalis [PLD] ne elektros renginio laidioji dalis, kuri gali gauti potencial atitinkamomis slygomis. Tarptautins Elektrotechnikos Komisijos (TEK) standartai nustato tinkl skirstym pagal neutrals eminim ir tinklo schem. Bendram toki sistem ymjimui naudojami keturi simboliai: Pirmas simbolis - I arba T - nusako srovini laid ry su eme, t. y.- maitinimo tinklo eminim. ymjimas I reikia kad visos maitinimo tinklo ALD (srovins dalys) yra izoliuotos nuo ems (vara emintos neutrals tinklai, kompensuotos neutrals tinklai, izoliuotos neutrals tinklai). ymjimas T reikia maiausiai vieno tinklo tako tiesiogin ir betarpik ry su eme (terra). Ms atveju tai vadinama tiesiogiai emintos neutrals tinklais. Antras simbolis - T arba N - nusako vartotoj PLD ar PLD (laidi korpus ar darbini dali) ryio pobd su eme (rengini eminim). ymjimas T reikia, kad visos renginiui reikalingos darbins dalys ir laidios korpus dalys, nepriklausomai nuo tinklo sistemos ries, turi tiesiogin ry su eme (emintos atskiru eminimo renginiu). ymjimas N reikia, kad renginio ALD ir PLD sujungtos su maitinimo tinklo eminimo renginiu PEN arba PE laidais. Treias simbolis - C arba S. ymjimas C reikia, kad apsauginio ems laido ir darbinio nulio laido funkcijos yra vykdomos vienu laidu, ir jis vadinamas PEN laidu. ymjimas S reikia, kad tos funkcijos vykdomos dviem atskirais, vienas nuo kito izoliuotais laidais. Vienas i j, kaip matysime, 17

bus ymimas simboliu N, kitas - PE. Reikia priminti, kad ymjimai TN, TT ir IT nusako tik tinkl schem ir jokiu bdu vienaalikai nenusako atitinkam sistem saugumo laipsnio. Naudojamos tinkamai ir taikant atitinkamas apsaugos ris, jos vienodai saugiai gali atlikti savo funkcijas. Trumpai prisiminsime tinkl sistemas. TN-C - keturlaidis (vienfazi vartotoj atveju - dvilaidis) tinklas su tiesiogiai eminta altinio neutrale. Vartotoj PLD sujungiamos su eme, naudojant ketvirtj tinklo laid, vadinam PEN laidu. Tokiame tinkle turi bti naudojamas kartotinis eminimas; ten kur jis negalimas, reikia rengti vietin potencial ilyginim. Saugum padidina ir kartotinis PEN laido eminimas atsiakojimo atramose, galinse atramose, vade. Kartotiniai eminimai turt bti rengiami pirmiausiai inaudojant natralius emiklius, aibolaidius. Kartotini eminim vara emos tampos tinkle turi atitikti taisyklmis nustatytai 10 varai.. iame tinkle neturi bti naudojami skirtumini srovi jungikliai arba automatai. Toks tinklas neturt bti naudojamas vienfazi vartotoj maitinimui. Daugumoje Europos ali jau nuo 1960 met TN-C sistema yra udrausta naudoti; taip pat nenaudojami ir nulins apsaugos klass elektrotechniniai gaminiai. Vienose alyse naudojama TN-C-S posistem, kurioje renginiai nulinami PE laidu, kitose - TT sistema su skirtumins srovs apsauginiais atjungikliais. TN-S - penkialaidis (vienfazi vartotoj atveju - trilaidis) tinklas su tiesiogiai eminta altinio neutrale. Visoje elektros paskirstymo sistemoje darbinio nulio (N) ir apsauginio ems (PE) laidai yra vienas nuo kito izoliuoti ir montuojami ant atskir, viena nuo kitos izoliuot yn. Spalvinis j ymjimas visuomet ir visose tinkl sistemose turi bti vienodas: N laidas - mlyna spalva, PE laidas geltona su alia. Kitos paskirties laidams ios spalvos neturt bti naudojamos. TN-S posistemje, kaip papildoma apsauga, puikiai tinka skirtumins srovs apsauginiai atjungikliai. ioje posistemje apkrovos srovs atskirtos nuo ems, nes N laid tinkle eminti draudiama (jis eminamas tik prie maitinimo altinio). Todl elektros srovs nutekjimas PE laid gali bti patikimai kontroliuojamas. Daugelyje krat tokia posistem naudojama gamybiniuose, daugiaaukiuose pastatuose, kuriuose yra rengtos ne bendro naudojimo transformatorins. Jeigu svarbu apsaugoti duomen perdavimo sistemas ir ryio linijas nuo elektromagnetini trukdi taip pat, kaip taisykl, naudojama TN-S posistem. TN-S posistem kartu su skirtumins srovs apsauginiais atjungikliais kai kuriose alyse yra privaloma naudoti elektrifikuojant renginius voni patalpose, nam rsiuose, garauose, virtuvse, pastat iorje ir lauke. TN-C-S - modifikuotas TN-C tinklas, kurio kakurioje dalyje PEN laidas yra perskiriamas du nepriklausomus laidus PE ir N, kurie likusioje tinklo dalyje negali bti vl sujungiami ir turi bti montuojami pagal TN-S tinklo reikalavimus. ET nustatyta, kad N laidas turi turti toki pai izoliacij, kaip ir faziniai laidai ir tokioje sistemoje rekomenduojama papildomai moni apsaugai nuo tiesioginio prisilietimo naudoti skirtumins srovs apsauginius atjungiklius. ia tokie aparatai skmingai veiks ir kaip apsaugos priemon nuo gaisro. PEN laido perskyrimo PE ir N laidus vietoje reikia montuoti kartotin ar atskir eminimo rengin, r 3 pav.

18

TN-C-S TN-C TN-S L1 L2 L3 N PE Laidus korpusas

3 pav. TN tinklo schema PEN laidas ia daniausiai naudojamas tik skirstomajame tinkle. Kai kuriose alyse toks perskyrimas reglamentuojamas PEN laido skersmens dydiu, kitur - vieta. Paprastai toks perskyrimas rekomenduojamas vartotojo vade, gali bti skmingai atliekamas jgos paskirstymo renginiuose, apvietimo skydeliuose ar kituose skirstymo renginiuose. Taiau kartais, ypatingai senuose statiniuose, kai nra toki galimybi atskyrim leidiama atlikti artimiausioje paskirstymo dutje. TN-C dalies PEN laidas turt bti jungiamas, 3A pav., prie atskiro skirstomojo renginio varto (arba ynos vadinamos nuline), prie kurio turi bti jungiamas eminimas ir gali bti jungiamas ne daugiau kaip vienas PE laidas, toliau nueinantis N laidas turi bti jungiamas prie atskiro skirstomojo renginio varto.

3A pav. TN-C perjimo TN-S tinklo sistem schema Kaip ir TN-C tinkle, laidios konstrukcijos negali atlikti PE laido vaidmen. Tokie reikalavimai siekia utikrinti reikiam rengini eksploatavimo saugum. Atskirtoje tinklo dalyje, kaip ir TN-S tinkle skirtumins srovs apsaugini atjungikli naudojimas ne tik pageidautinas, bet ir daugeliu atvej privalomas. Kai kuriose alyse N laido kartotinis eminimas ar sujungimas su PE laidu apkrovos pusje tam tikrais atvejais numatomas, ir tokio sujungimo vieta vertinama kaip naujas maitinimo tinklas. Nenorint iskirti atskir i sistem savybi, literatroje jos danai vadinamos bendru pavadinimu - TN tinklas. Tokio tinklo struktra pavaizduota 3 ir 3A.pav. TT sistema - tai keturlaidis tinklas su eminta neutrale, kuriame ketvirtas laidas atlieka darbinio nulio (N) funkcij ir jungiamas tik prie rengini darbini element. rengini PLD eminimas atliekamas elektrikai nepriklausomu eminimo renginiu, r. 4 pav. Apsauga gali bti vykdoma 19

atjungiant maksimalias trumpo jungimo arba skirtumines sroves. Naudojant trumpojo jungimo srovs apsaug, eminimo renginio varos dydis turi bti: U R L , I ia UL maksimali leistina prisilietimo tampa; I. - trumpo jungimo srov per em. Naudojant skirtumins srovs apsaug, su atjungimo skirtumine srove iki 0,5 A, eminimo renginio vara gali bti ymiai didesn. Jos dydis gali bti: U R L , I ia I skirtumin srov, paveikianti apsaug. Priklausomai nuo aplinkybi, tokiuose tinkluose paeidimo atveju tampa gali neviryti 20 V jei paeista izoliacija tarp N ir PE laid, bet gali siekti 200 V jei paeidiama izoliacija tarp fazinio ir PE laid ir, esant paeidimams tarpinse grandyse (viduryje variklio apvijos, krosni kaitinimo elementuose), priklausomai nuo paeidimo gylio, i tampa gali svyruoti nuo keli volt iki 200 V jei fazin tampa 230 V.
L1 L2 L3 N
F1 apsauginis jungiklis PE

Laidus korpusas

4 pav. TT tinklo schema. IT sistema - tai trilaidis tinklas su izoliuota neutrale, r. 5 pav. rengini PLD sujungiamos su eme atskiru eminimo renginiu. eminimo renginio vara turi bti: U R L , I ia I emjimo srov. eminimo vara iki 1000V turi bti skaiiuojama ir parenkama tokia, kad palietimo tampa neviryt leistinosios. Sistema ypatingai saugi, taiau tik kol jos izoliacija nepaeista. Kadangi laidai yra visuomet daugiau ar maiau arti ems, tai visose sistemose egzistuoja tam tikro dydio ryys su eme. Todl IT sistemoje tarp laid ir ems egzistuoja aktyviosios ir talpiosios varos, tuo paiu nuotki srovs per jas. Nuotkio srovs, ypatingai tinkluose vir 1000V yra pakankamai didels, todl tokiuose tinkluose btina rengti izoliacijos kontrol. Dl virtampi atsiradimo problem ir didels izoliacijos paaid tikimybs, IT sistemos naudojimas pastaruoju metu apribojamas. iai sistemai paliekamos tik tos gamybos sritys, kur yra pavojingas tampos tiekimo nutraukimas emjus vienai fazei ir kur yra ypatingai dideli reikalavimai saugai.

20

L1 L2 L3

Z<

Izoliacijos kontrole PE

Laidus korpusas

5 pav.IT tinklo schema Apvalgos apibendrinimas. Atskiri i vis penki sistem ypatumai vairiose alyse yra inaudojami skirtingai. Kai kuri ali norminiai dokumentai, tame tarpe ir Lietuvos, numato PEN laido iskyrimo vietoje rengti kartotin eminim. Paprastai maitinimo tinklo PEN laidas prijungiamas prie vado apsaugins ynos ir pagrindins potencial suvienodinimo ynos. Prie ios apsaugins ynos jungiami ir vis vartotoj PE ir N laidai. vade sumontuojama maksimalios srovs apsauga su skirtumins srovs apsauga nuo gaisro. Apsauga nuo virtampi taip pat prijungiama prie apsaugins ynos. ET nustatyti TN sistemoje tokie reikalavimai vartotoj vadini spint laidi korpus prijungimui prie tinklo: turi bti sujungti su pakartotinai emintu PEN arba PE maitinimo tinklo laidu; gali bti eminti atskiru eminimo renginiu; gali bti prijungti prie linijos atramos emintuvo neizoliuotu laidininku nutiestu emje. Jei i spint laids korpusai eminti atskiru eminimo renginiu, tai PEN arba PE laidai turi bti prijungiami prie spintos korpuso. Jei toki spint laids korpusai sujungiami nutiestu emje neizoliuotu laidininku su linijos atramos kartotiniu emintuvu, tai atvado PEN arba PE laid prijungimas prie korpuso nebtinas. 3.2. Tiesioginio prisilietimo pavojingumas Srovs tekjimas per mogaus kn galimas tik tuomet, kai jis sijungia elektros grandin. Dl to btinas mogaus prisilietimas prie nemaiau kaip dviej viet, tarp kuri yra potencial skirtumas. Pavojus tokiu atveju, priklauso nuo tampos dydio ir prisijungimo slyg. Panagrinsim kintamos srovs tinklus. Vartotojui elektra gali bti tiekiama per vienfazius arba trifazius tinklus - daniausi per trifazius. Trifazio tinklo schemos gali bti vairios, bet ms alyje emoje tampoje daniausiai naudojamos dvi tinkl jungimo schemos: trilaid su izoliuota neutrale ir keturlaid su eminta neutrale. altinio neutrale vadinamas vidurinis altinio apvij takas, kurio tampa lyginant su visais ioriniais apvijos ijimais absoliutiniu didiu yra vienoda. emintas neutralusis takas vadinamas nuliniu taku, laidininkas, prijungtas prie nulinio tako, vadinamas nuliniu laidininku. Keturlaidje tinklo schemoje srovs altinio (transformatoriaus, generatoriaus) neutrals eminimas realizuojamas, sujungiant j su emintuvu tiesiogiai, arba per ma var (pvz. per srovs transformatori). mogaus sijungimo elektros grandin schema gali bti skirtinga,bet daniausi bna du atvejai: tarp dviej elektros tinklo fazi ir tarp vienos fazes ir ems.Antruoju atveju turi egzistuoti galvaninis ryys tarp tinklo ir ems, kur gali sudaryti netobula laid izoliacija ems atvilgiu, talpio atsiradimas tarp laidininko ir ems arba altinio neutrals eminimas. 21

Dvifazis sijungimas trifaziame tinkle, mogus tuo paiu momentu prisilieiama prie dvej fazi, r. 6 pav. iuo atveju mogus prisijungia prie linijins tampos, kuri ir nulemia kokio didumo srov teks per j. emos tampos tinkluose linijin tampa 400V, tuomet srov, kuri teka per mogaus kn: U 400 Ih = l = = 400mA . Rh 1000 Tokia srov, tekanti per mog ilgiau kaip 0,20 s pavojinga gyvybei (EN 50179). Tai pats pavojingiausias mogaus sijungimas elektros grandin. Realiomis slygomis toks sijungimas galimas bet kokiame tinkle, kuriame yra maiausiai 2 fazs.
U
f

L1 L2 U
l

L3 I

6 pav. Srovs kelias esant dvifaziam prisilietimui. Daniausiai mogus sijungia tarp 2 fazi tokiais atvejais: - dirbdamas po tampa vienoje fazje, nepastebjs prisilieia prie kitos fazs laidij dali betarpikai arba per apkrov (esant atjungtam nuliniam laidui); - esant dvigubam emjimui bet tik tinkle su izoliuota neutrale. Vienfazis prisilietimas tinkle su eminta neutrale. Tokio sijungimo schema pavaizduota 7 pav.
Uf
L1 L2 L3

Rh Rd Rg

7 pav. Vienfazis prisilietimas prie tinklo su eminta neutrale. Jei nevertinti grind ir avalyns var, pvz. grindys metalins, Rg=0; batai lapi, Rb labai maa, tuomet srov, pratekanti per mog Uf 230 Ih = = = 230mA . Rh 1000 Tokia elektros srov yra pavojinga, tik jeigu tampa veikia ilgiau kaip 0,5 s Vienfazis prisilietimas prie trifazio tinklo su izoliuota neutrale pavojingas tik tuo atveju jeigu yra galvaninis ryys tarp tinklo ir ems. Pratekanti srov iuo atveju priklauso nuo aktyviosios ir talpiosios laid izoliacijos var, o taip pat ir nuo mogaus kno varos. Dl fizini izoliacijos savybi visada atsiranda srovs nuotkis per jos aktyvj ir talpj laidum (8a.pav.).ie parametrai pasiskirsto visoje linijoje ir didja jai ilgjant.

22

Ekvivalentin schem sudaro dvi akos: aktyviosios varos Riz ir talpins X iz =

1 , ( C iz )

= 2 f = 314s 1 .

Faktin, pasiskirsiusi visoje linijoje vara, schemoje slygikai pakeiiama sutelktais parametrais R iz ir X iz .

I nuot.

I darb.

R iz

1/Ciz

I nuot.

a) reali;

b) ekvivalentin 8 pav. Nuotkio per izoliacij schemos

Pereinant nuo varos prie laidumo gauname: Y iz =G iz + j B iz , kur G iz =1/R iz , B iz = iz . Srov per mog, prisilietus pvz. prie fazs 1, nuteka em ir toliau per kit dviej fazi izoliacijos laidumus transformatori grta per fazinius laidus (9 pav.).
Uf 0 Ih Rh 0` ? ? R iz1 Ih
Ciz1

I h3 I h2

L3 L2 L1

Uf Y3 0 Y2 Y1 Yh 0`

I h2

I h3
Ih

a) principin schema

b) pakeista ekvivalentin schem 9 pav. Trifazio tinklo schema su izoliuota neutrale a) principin schema; b) pakeista ekvivalentin schem

mogaus prisilietimas prie vienos i fazi sutrikdo simetrin tinklo rim ir sukelia taip vadinam fazi tamp ikraipym.t.y.skirting fazi tampos ems atvilgiu tampa nevienodos. 10 pav. parodyta kaip keiiasi tamp vektoriai mogui prisilietus prie fazs 1. Srovs I h reikm galima nustatyti jeigu inoma tos fazs tampa ems atvilgiu. Apskaiiuokime I h vienfazio prisilietimo atveju. Simetriniame rime, esant Y 1 =Y 2 =Y 3 =Y neutrals potencialas (takas 0) lygus ems potencialui (takas 0),10a pav. tamp simetrija isikraipo jeigu mogus prisilieia prie fazs 1 (10b pav.).iuo atveju tarp parodyt tak (dviej mazg schemoje 00) atsiranda potencial skirtumas,kur galima rasti inomu dviej mazg metodu.

23

U31 U3
3

U1 0' 0 U23
U2

U12

U31 0' U'3

2 3

U'1 0 U'2

U12

U23 10 pav. Fazi tamp ems atvilgiu vektorins diagramos. a) simetriniame reime Y1=Y2=Y3=Y; b) mogaus prisilietimo prie 1 fazs atvejis.

tampa tarp sistemos tak O ir O yra lygi

U 00' =
inant, kad

U 1 (Y + Yh ) + U 2 Y + U 3 Y . 3Y + Y h
(kur a =

1 3 + j ), 2 2 Y + Y h + Ya 2 + Ya Y (1 + a 2 + a ) + Y h . U 00' = U f =U f 3Y + Y h 3Y + Y h Yh Kadangi (1 + a 2 + a ) = 0 , tai U 00' = U f ' . 3Y + Y h

U1 =U f ;

U 2 = a 2U f ; U 3 = aU f ;

Tada kompleksin srov pratekania per mogaus kn galime apskaiiuoti taip:

Ih =

U 0'1 U 1 U 00' U f 3Y = = , Rh Rh Rh 3Y + Y h

arba

Uf Z Rh + 3

= Ih =

3U f 3Rh + Z iz

kur

Z iz =

1 1 = . 1 + j C Y iz iz R

I tikrj srovs tekanios per mog faz mums nra svarbi, todl jos modulis bus lygus: Uf 1 Ih = . Rh Riz ( Riz + 6 Rh ) 1+ 2 2 2 9 Rh (1 + Riz 2 C iz ) Panagrinkime atskirus prisilietimo prie tinklo atvejus: a) Nedidelio ilgio elektros instaliacijos laid talpa emes atvilgiu maa C iz 0 . Tuo atveju Z iz = Riz , tada srov Ih lygi: Ih = 3U f 3Rh + Riz .

24

Matome, kad didjant varai Riz srov tekanti per mog, prisilietus prie neizoliuoto laido, maja. i priklausomyb pavaizduota 11 pav.

Ih.mA

Riz ,k 112 11 pav. Srovs Ih priklausomyb nuo varos Riz.

b) Ilgos oro linijos, taip pat kabeli linijos, netgi esant gerai izoliacijai ( Riz ), sukelia pavoj mogui, nes susidaro didel talpa ems atvilgiu.Pavyzdiui kabelio vienos fazs lyginamoji talpa, priklausomai nuo laido skersmens, sudaro nuo 0,15 iki 0,45F/km. Neskaitant aktyviojo izoliacijos laidumo, srov Ih galime rasti pagal formul:
Ih = 3U f
2 9 Rh + (1 / C iz ) 2

Riz.kr

Skaiiavimo rezultatai rodo, kad, esant tokiai izoliacijos talpai, srov per mog gali bti nuo 31 iki 176 mA. Pavojingos srovs priklausomyb nuo fazs izoliacijos talpumo ems atvilgiu pavaizduota 12 pav. Ih,mA

150 100

Ciz,F

12 pav. Srovs Ih priklausomyb nuo Ciz. 3.3. Izoliacijos vaidmuo tinklo pavojingumui Elektros renginiuose izoliacija yra viena i pagrindini (o kartais ir vienintel) apsaugos priemon. Izoliacija padeda sprsti tokias uduotis: - atskiria elektros rengini srovines dalis nuo korpuso ir ems; - elektros rengini srovines dalis daro mogui neprieinamas; - apsaugo mog prisilietus prie ALD (aktyvij elektros prietaiso dali), pvz., prisilietus prie neizoliuot laid IT tinkle toks atvejis pavaizduotas 11 pav. Izoliacijos var ems atvilgiu (R iz ) viename fazinio laido ruoe, apribotame gretimais atjungiamaisiais aparatais, normuoja ET:

25

 jgos ir elektros apvietimo instaliacija, skirstomieji skydai Riz.norm 0,5M . antrins valdymo, apsaugos, matavim grandins - Riz.norm 1M . Krizin izoliacijos vara Riz.kr (irti 11 pav.) nustatoma pagal leistinj (>1 sekund) per mog tekania srov I h =6mA pagal formul: 3U f Ih = . 3Rh + Riz Tinklui 400/230V ir R h =1000 turi bti:
6 10 3 = 3 230 3 1000 + Riz .kr

Riz.kr 112 k .

Kai reikalinga padidinta elektros saugumo garantija (pavyzdiui,naudojant rankinius elektros rankius, buitinius elektros prietaisus) naudojama papildoma izoliacija, sauganti nuo elektros srovs esant paeistai pagrindinei izoliacijai. Izoliacija, susidedanti i pagrindins ir papildomosios, vadinama dviguboji izoliacija, iuo atveju prietaisai paymimi enklu . Jeigu pagrindin izoliacija pagaminta taip patikimai, kad utikrina toki pat apsaug nuo paeidim kaip ir dviguba, tai ji vadinasi sustiprintoji. Dvigubosios ir sustiprintosios izoliacijos vara turi bti ne maesn kaip 5 M . 3.4. Izoliacijos kontrol Reikiamo izoliacijos lygio palaikymui btina nuolat kontroliuoti jos kokyb. Gali bti naudojami periodiniai ir nuolatiniai izoliacijos matavimo ir bandymo metodai: a) Periodinis izoliacijos varos R iz matavimas vykdomas atjungtame renginyje. Matavim periodikum nustato Elektros rengini bandym normos ir apimtys (BNA). Pavojingiems renginiams periodikumas nustatytas vieneri metai. Pastebjus defekt, ar po remonto, matuojama be eils, t.y. neatsivelgiant kada buvo paskutinis matavimas. Imatuota vara turi bti ne maesn R iz R iz.norm . Matavimas atliekamas nustatytos tampos megommetru (pagal BNA). b) Izoliacijos bandymai padidinta tampa vykdomi atjungus rang nuo tinklo. is bandymas atliekamas remontuojant elektros taisus, o taip pat atradus gedimus. Bandymas padidinta tampa efektyvus iekant defekt ar norint patikrinti elektros izoliacijos atsparum. Bandymo proceso metu, vienai minutei prijungiama tampa U band kelet kart virijanti darbo tamp U darb . Jeigu bandymo metu nra izoliacijos pramuimo - elektros taisas gali bti toliau naudojamas. c) Izoliacijos kontrol, kuri vykdoma nuolat, neatjungus rengin nuo tinklo, vadinama nuolatine arba nepertraukiama. Paprasiausias yra taip vadinamas trij voltmetr metodas ( 13 pav.). renginiuose iki 1000V, kai tinklo neutral izoliuota nuo ems, voltmetrai prijungiami tarp fazi ir ems.
L3 L2 L1

Z iz2 V

Z iz1

Z iz3

13 pav. Izoliacijos kontrols schema IT tinkle. Esant tvarkingai izoliacijai, kai vis fazi varos ems atvilgiu vienodos, kiekvienas 26

voltmetras rodo fazin tamp. Jeigu vienos i fazi vara pastebimai maja, tai tos fazs voltmetras rodo tampos majim, o kiti du - didjim. Susijungimo su eme atveju, pirmos fazs voltmetras rodys nul, o du kiti - linijin tamp. io metodo trkumai yra: schema nereaguoja simetrin R iz majim visose trijose fazse; voltmetr vidaus vara turi bti didel, be to, schema reaguoja izoliacijos talpos C iz pasikeitimus. Kitas nuolatins izoliacijos kontrols metodas - panaudoja nuolatin operatyvin srov, kuri teka kartu su darbo srove. is metodas atitinka visiems reikalavimams, pateikiamiems nepertraukiamos izoliacijos kontrols schemoms. Operatyvins pastoviosios tampos U past altinis utikrina nuotkio srovs I nuot pratekjim per izoliacij tokio didumo, kuris atitinka kontroliuojamo tinklo sumin izoliacijos aktyvij var (I nuot = f(R iz ). Bet kurios fazs izoliacijos varai sumajus iki neleistino didumo, nuotkio srov I nuot padidja tiek, kad paveikia schemoje esani srovs rel, kuri savo kontaktais jungia perspjant signal, arba paveikia aparat atjungianti t tinklo dal. is metodas taip pat tinka tik tinklui su izoliuota ems atvilgiu neutrale.
Uf
L3 L2 L1 =Upast.

R iz

I nuot.

I nuot.

I nuot.

14 pav. Nepertraukiama izoliacijos kontrol operatyvine srove Operatyvins srovs altinis gali bti paalinis (kaip schemoje 14 pav.) arba lygintuvas, prijungtas prie to paties kontroliuojamo tinklo (taip vadinamos ventilins schemos). io metodo privalumai: schema reaguoja simetrin ir nesimetrin Riz majim; gali signalizuoti apie Riz sumajim emiau Riz. leist; didel jimo vara utikrina patikim prietaiso veikim. Tinkluose su eminta neutrale izoliacijos vara neturi didels reikms srovei, kuri prateka mogaus knu jam prisilietus prie neizoliuoto laido. Bet net ir tokiose schemose btina izoliacijos varos kontrol, sauganti nuo fazs susijungimo su em ir elektrotechnini tais korpusais ir tuo paiu pagerinanti apsaug nuo elektros traum. Taiau, nepertraukiamos izoliacijos kontrols panaudojimas tokiuose tinkluose yra sunkiai realizuojamas.

4. APSAUGA NUO ELEKTROS AVARINIUOSE TINKLO REIMUOSE

Bendru atveju, elektros perdavimo, skirstymo ir vartojimo tinkluose, gali susidaryti tokios avarins aplinkybs: Vienfaziai emjimai emosios tampos (iki 1000 V) linijose, tame tarpe nutrks ir nukrits ar prisiliets prie ems fazinis laidas; Vienfazis susijungimas su pasyvija (PLD) arba paaline laidija dalimi (PLD) emosios tampos tinkle; Vienfaziai, dvifaziai emjimai vidutins (6-10-35 kV) ir auktos (110-330 kV) tampos 27

tinkluose Vienfaziai susijungimai vyksta paeidus elektros rengini ar elektros perdavimo linij izoliacij. Tokie atvejai pavojingi, nes paeistos fazs tampa atsiranda korpusuose ir konstrukcijose. Jei maitinimas yra i trifazio TN tinklo, kurio tampa 400/230 V, tai vykus susijungimui, elektros renginio korpuse atsiranda fazin tampa -230 V ems atvilgiu. Pratekanti susijungimo srov sukuria pavojing potencial ne tik renginio su paeista izoliacija korpuse, bet ir visoje srovs tekjimo grandinje nuo korpuso iki neutraliosios ems. Dideli potencial skirtumai gali sukelti gaisro pavoj ir yra pavojingi mogui. Apsaugoti mones nuo elektros ir rengimus nuo usidegimo, atsiradus susijungimui su korpusu, naudojami tokie pagrindiniai techniniai apsaugos bdai: 1. apsauginis eminimas, sumainantis prisilietimo tamp; 2. apsauginis atjungimas, atjungiantis paeist tinklo dal arba rengin; 3. nulinimas, greitai atjungiantis rang ir sumainantis prisilietimo tamp tuo laikotarpiu, kol paveikia atjungimo aparatas ir atjungia tamp; 4. potencial ilyginimas arba suvienodinimas, veikimo zonoje sumainantis arba paalinantis potencial skirtum ir tuo paiu sumainantis prisilietimo bei ingsnio tampas. 4.1 Apsauginis eminimas Apsauginis eminimas tai elektrinis sujungimas su eme elektros renginio PD, kuriose gali atsirasti tampa dl izoliacijos paeidimo, o taip pat dl kit prieasi (indukuotos tampos, aibai ir t. t.). Apsauginio eminimo paskirtis sumainti pavoj, kai mogus prisilieia prie elektros renginio PLD kuriose yra tampa atsiradusi dl izoliacijos paeidimo ar dl kit prieasi. Apsaugin eminim reikia skirti nuo darbinio eminimo. Pastarojo paskirtis elektros altinio (generatoriaus ar transformatoriaus) neutralj tak sujungti su eme tam, kad utikrinti patikim tinklo funkcionavim normaliomis ir avarinmis slygomis. Taip pat reikia skirti aibolaidi eminim, kurio paskirtis sujungti su eme perknsargius ir ikroviklius tam, kad aibo ikrovos srov nutekt em - nesukeldama pavojaus nei turtui, nei mogui. Apsauginio eminimo veikimo principas natraliojo elektros nuotkio grandin (tame tarpe ir per mog) untuojama lygiagreiai prijungta normuojamos ir kontroliuojamos varos grandine. Toki grandin sudarani element visuma vadinama eminimo renginiu. eminimo renginys sujungia pasyvisias elektros renginio dalis su neutralija eme ir, turdamas maesn var u natraliojo elektros nuotkio grandins var, gali sumainti prisilietimo tamp iki nepavojingo didumo. Apsauginio eminimo panaudojimo sritys: a) tinklai iki 1000 V trifaziai su izoliuota neutrale; vienfaziai dvilaidiai, izoliuoti ems atvilgiu; nuolatins srovs dvilaidiai, kuri altinio vidurinis takas izoliuotas nuo ems. b)didesns kaip 1000V kintamos ir nuolatins srovs tinklai kuri neutral arba altinio vidurinis takas gali turti vair rim ems atvilgiu. Pagal ET reikalavimus eminti reikia: kintamosios srovs 380V ir auktesns tampos, bei nuolatins srovs 440V ir auktesns tampos elektros renginius. auktesns kaip 50V kintamosios srovs ir auktesns kaip 75V nuolatins srovs renginius pavojingose ir labai pavojingose patalpose, taip pat lauke esanius renginius. iki 50V kintamosios srovs ir iki 75V nuolatins srovs suvirinimo renginius ir renginius esanius sprogiose patalpose. eminama sujungiant elektros renginio korpus su elektrodais, esaniais emje, eminimo laid pagalba. 15 pav. parodyta apsauginio eminimo trifazje sistemoje su izoliuota neutrale schema.
Uf Zizol

R Rh

28

Uf

L3 L2 L1

Imtuvas

Z izol

R I

principin;

: b) ekvivalentin Pav.15. eminimo schema

Korpuso tampa emes atvilgiu, kai faz susijungia su emintu korpusu priklausys nuo tampos kritimo eminimo varoje R U = I R ; Srov per eminimo var apytiksliai galima nustatyti pagal formul: 3 U f I = (3 R + Z izol ) Srov pratekanti per mogaus kn tinkle su izoliuota neutrale:
Ih = U Rh = I R Rh = 3U f R Rh ( Z iz + 3R ) ;

ia: Uf fazin tampa, Ziz tinklo fazi izoliacijos vara.

Saugumo slygos ipildomos jeigu tinklo fazi izoliacijos vara Ziz: U f R Z iz 3 ( R ) . I h.leist Rh Tinkle su eminta neutrale (R0), srov pratekanti per prisilietusi prie korpuso mog: U f R Ih = . Rh ( R0 + R ) I pateikt formuli matyti, kad apsauginis eminimas tik tada skmingai vykdo savo paskirt, kai jo vara nevirija leistin dydi. eminimo var normos nurodytos ET ir Elektros rengini bandym normose ir apimtyse (EBNirA). Elektros renginiuose iki 1000V su izoliuota neutrale, generatori ir transformatori eminimo vara negali viryti 10 . TN sistemos tinkle generatori ir transformatori neutrals eminimo rengini atstojamoji vara turi bti ne didesn kaip 2,5 (kartu su kartotiniais apsauginio laido eminimais).

4.1.1. emikli elektrins charakteristikos

Pagrindin eminimo renginio dalis yra emiklis. Svarbiausios emikli charakteristikos apibdinamos j potencialu neutraliosios ems atvilgiu, varos ir potencialo pasiskirstymu ems paviriuje (srovs tekjimo eme zonoje). Nuo i charakteristik priklauso prisilietimo ir ingsnio tamp, t. y. pavojingumas. J teorinis skaiiavimas sudtingas, bet vedus kai kuriuos supaprastinimus, galima panaudoti ininerines skaiiavimo metodikas.

29

Kaip pavyzd panagrinkime puss rutulio formos emikl, i kurio iteka srov I, vienodai visomis kryptimis em (16 pav.). Srov emje sukuria elektrin lauk, kurio tampa Ex, bet kuriame take, nutolusiame nuo emiklio atstumu x. Ji gali bti apskaiiuota: I Ex = x = , 2 (r + x) 2 kur - grunto savitoji vara, m; x - pratekanios emje srovs tankis, A/m2 r emiklio spindulys. I x = , 2 (r + x) 2 tampos kritimas dU ems ruoe dx lygus: dU = E x dx. Bet kuriame ems take x, potencialas x gali bti apskaiiuotas:

x =

+x

dU =

+x

Exdx , o po integravimo x ( x) =

I 2 (r + x)

I x(x) analizs seka: kai x , x 0 , nulinio potencialo zon vadinamas ems ruoas, kur x maai pastebimas. Paprastai tokio ruoo riba skaitoma 20 m nuo emiklio. Nuo ios ribos prasideda neutralioji em; kai x 0 , x max , tai yra x = .
Tinklas Elektros irenginys

f I

f ()
x

? ,Ex, V/m ? m E , V/m , m

Pav.16. Potencialo x (x) priklausomyb nuo atstumo x, srovs tekjimo em zonoje emiklio tampa vadinamas tampos kritimas ems varoje tarp emiklio ir nulinio potencialo zonos. I . U = 0 = 2 r

30

emiklio vara yra ems vara 20m. zonoje aplink emikl. Puss rutulio formos emikliui, ji gali bti apskaiiuota pagal formul: U R = = . I 2 r Vara R priklauso nuo grunto , emiklio formos ir jo matmen. Grunto savitoji vara imatuojama emiklio rengimo vietoje.
4. Lentel. Apytikrs grunto savitosios varos. Vanduo, gruntas Jros vanduo Ups vanduo Molis Priemolis Smlis Savitoji vara , m 0,1 1 10 100 8 70 40 150 400 700

emikliai gali bti natralus ir dirbtini. emikli visuma vadinama emintuvu. emintuvas gali bti sudarytas i natrali ir dirbtini emikli derinio arba vien i dirbtini. Dirbtiniems emintuvams naudojami vertikals ir horizontals emikliai. Vertikalieji gaminami i plienini vamzdi, kampuoi, stryp, o horizontalieji i juostinio plieno ir plienini stryp. Formuls emintuv ir emikli skaiiavimui pateikiamos inynuose. Paprastai priimama, kad gruntas yra vienalytis. Skaiiavimuose btina vertinti sezoninius ir ekranavimo koeficientus. Jeigu reikalingas padidintas skaiiavim tikslumas, dar tenka vertinti, kad gruntas yra ne vienasluoksnis (daniausiai giluminiams emikliams) ir skaiiuoti ekvivalentin emiklio var. emiau pateikiamas emintuvo skaiiavimo, kai gruntas yra vienalytis, pavyzdys:
1. Vertikalus emiklis i gilinto plieninio vamzdio, kurio ilgis l = 2.5 5 m., diametras d = 0,04 0,06 m. ir daugiau, gilinimas 0,7 0,8 m, t atstumas metrais nuo ems paviriaus iki emiklio vidurio. Vertikalaus emiklio vara R.v. apskaiiuojama pagal formule:
R .v. =

2l 1 4t + l ln + ln ; 2 l d 2 4t l

2. Horizontalus emiklis - plienin juosta tranjoje, t 0,7 0,8 m., juostos ilgis L, plotis b. Jo vara R.h. apskaiiuojama: 2 L2 R .h. = ln 2 L b t 3. Grupinis emintuvas sudarytas i sujungt vien visum vertikali ir horizontali emikli parodytas pav.17, tokio emintuvo vara yra lygi: 4. R = 0.42 /( s + l + t ) + /( L + n l ) , ia s emintuvo plotas, m;

31

l vertikalaus laidininko ilgis;

I t a) b)

n vertikali laidinink skaiius; t leidimo em gylis, m. Pav.17. Grupinis emintuvas su vertikaliais laidininkais: a kontras, b rezginys 5. Grupinis emintuvas, sudarytas tik i vertikali emikli, (pav. 18) tarpusavyje emje nesujungt (sujungt vir ems).

Pav.18. emje nesujungti vertikals emikliai. Tokio emintuvo vara lygi:

Rv , n v ia: Rv - pavienio vertikalaus emiklio, esanio emje; vara; n- emikli skaiius, v = f(a/1,n)- vertikali emikli inaudojimo efektyvumo koeficientas, vertinantis tarpusavio ekranavimo reikin, tekant srovei i laidinink em. Priklauso nuo emikli formos, matmen ir j tarpusavio isidstymo. R =
5. Grupinis emintuvas, sudarytas i sujungt vien visum vertikali ir horizontali emikli, kai vertinama j tarpusavio taka.

Pav.19. emintuvas sudarytas i horizontalios juostos emje ir vertikali emikli.

32

emintuvo vara: R =

Rv R h , Rv h + Rh v n

ia: Rv, Rh pavieni vertikali ir horizontali emikli varos; n- vertikali emikli skaiius; v, h- emikli ekranavimo koeficientai, randami atitinkamuose inynuose. 6. Grupinis emintuvas, sudarytas i sujungt vien visum vertikali, ilgesni kaip 5 m. emikli vadinamas gilumini emintuvu. Giluminiai emikliai siekia gilesnius ir drgnesnius ems sluoksnius. Tokio emintuvo vara maiau priklauso nuo met sezono, lengviau pasiekiamas norminis varos didumas, maesns darbo ir mediag snaudos. Pastaruoju metu daniausiai projektuojami ir rengiami giluminiai emikliai. Juos montuojant, paeiliui kalami em specialiai pagaminti, 1,2 3 m. ilgio strypai i altai tempto plieno, labai atspars kalimui, galvanikai padengti 0,25 mm storio vario sluoksniu. gilinus pirmj, alvarine sriegine mova priduriamas antrasis, vliau treiasis ir t.t. Ant pirmojo strypo galo, lendanio em, usukamas specialus smaigalys, o ant virutinio galo antgalis, kad kjo smgiais arba vibroplaktuku nebt paeistas strypo galas su sriegiu. Tokio emintuvo garantinis tarnavimo laikas ne maiau 30 met. Norint pasiekti normin 2,5 var, daniausiai pakanka 2 gilumini emikli ir cinkuotos juostos kontro pagal transformatorins perimetr. 4.1.2. Prisilietimo ir ingsnio tampos Prisilietimo tampa (Up) mogui tenkanti eminimo renginio tampos dalis, kai srov mogaus knu teka i rankos rank arba i rankos kojas, prisilietus prie dviej prisilietimo grandins tak. Pavyzdiui, tai gali bti elektros renginio su paeista izoliacija pasyviosios dalys, turinios potencial (k) ir em, turinti potencial x, su kuria lieiasi mogus. Puss rutulio formos emikliui i tampa bus: I 1 1 ( U p = k x = ). 2 r r+x Sutvark formul, tursime: I r (1 Up = ). 2 r r+x Pirmoji formuls dalis - tai emiklio tampa U., o antrj paymsim kaip prisilietimo koeficient p, tada: Up= U.p. i formul naudojama skaiiuojant prisilietimo tamp, esant sudtingesniems emintuvams. Prisilietimo koeficientas p- priklauso nuo daugelio parametr, randamas atitinkam inyn lentelse, priklauso nuo geometrini emiklio matmen ir atstumo x nuo emiklio iki mogaus. Jis didja didjant atstumui x ir tampa lygus vienetui, jei mogus yra zonoje su nuliniu potencialu. Tokiu atveju Up = U.. ingsnio tampa- mogui tenkanti eminimo renginio tampos dalis, kai srov mogaus knu teka i kojos koj, o horizontalus atstumas tarp lieiam viet 1m . Puss rutulio formos emikliui ingsnio tampa gali bti apskaiiuojama pagal formul: U= x - x+d= U=U.1 ,

33

ia: d- ingsnio ilgis, 1= (x - x+d)/U.<1 ingsnio tampos koeficientas, vertinantis potencialins kreivs x (x) form. Jis maja mogui tolstant nuo emiklio (kai x > 20m, U0).

U U

Pav.20. Prisilietimo ir ingsnio tampos srovs tekjimo em zonoje 4.1.3. emintuv projektavimas

emintuv projektavimas daniausiai remiasi normine arba leistinja eminimo vara R.N. Tuo atveju duotame plote parenkama emintuvo konstrukcija, apskaiiuojami jo matmenys ir emikli skaiius, taip, kad bt tenkinama nelygyb: R R . N ET nurodomos tokios iki 1000 V tinklo ir rengini normins eminimo varos: Generatori ir transformatori neutrali eminimo varos ne didesn kaip 10 . TN sistemos tinkle jos, kartu su kartotiniais apsauginio nulinio laido eminimais, turi bti ne didesns kaip 2,5 ; Pavienio kartotinio apsauginio nulinio laido eminimo vara ne didesn kaip 30 ; Kiekvienos oro ir kabeli linijos apsauginio nulinio laido kartotini eminimo rengini atstojamoji vara turi bti ne didesn kaip 10 ; Vartotojo eminimo rengini vara turi bti ne didesn kaip 10 ; Grunte su didelmis savitosiomis varomis ( > 100 m ) ET nurodoma galimyb pavieni emintuv normin var padidinti 0,01 kart, bet ne daugiau kaip 10 kart. Kiekvienu atveju, turi bti patikrinama prisilietimo prie eminimo renginio tampa. Jeigu tampa ilieka ilgiau kaip 10 sekundi, kintamosios srovs tinkle ji negali bti auktesn kaip 50V, o nuolatins - 75 V. Trumpesniam tampos poveikiui leistinsias prisilietimo tampas nustato EN 50179 taip kaip nurodyta 5 lentelje: 5. Lentel Poveikio trukm, S 10 1,1 0,72 0,64 0,49 0,39 0,29 0,2 0,14 0,08 0,04 Prisilietimo tampa, V 80 100 125 150 220 300 400 500 600 700 800

Auktesns kaip 1000 V tampos izoliuotosios neutrals tinkluose (IT sistema), normin eminimo rengini vara apskaiiuojama pagal formul:
U leist , I ia: Uleist auktesns kaip 1000 V renginiams 125 V, jeigu eminimas naudojamas ir emesns kaip 1000 V renginiams, tuomet 50 V; I - skaiiuojamoji emjimo srov amperais. R . N =

34

Auktesns kaip 1000 V tampos tiesiogiai emintosios neutrals tinkluose normin eminimo rengini vara turi bti ne didesn kaip 0,5 . tampa ant eminimo renginio, tekant emjimo srovei, turi bti ne auktesn kaip 10 kV. eminimo renginio projektavimo eiga sekanti: 1. Surenkamos pagrindins inios apie elektros rengin tipas, ris, tampa, altinio neutrals reimas ir kt. 2. Sudaromas elektros rengini isidstymo planas; 3. Parenkamas numatomo emintuvo tipas, emikli ris; 4. Surenkamos inios apie grunt paviriuje ir gilesniuose sluoksniuose, parenkami sezoniniai grunto varos koeficientai; 5. Isiaikinama kokios yra galimybs panaudoti natralius emiklius, imatuojama arba apskaiiuojama j vara, jeigu natrals emikliai dominuoja, is punktas yra 3 p. vietoje; 6. Nustatoma skaiiuojamoji emjimo srov. Jeigu elektros tiekjas nesuteikia informacijos tenka j skaiiuoti. Apytiksliai emjimo srov 10 ir 35 kV tinkluose galima skaiiuoti pagal formul: U I = (35 l kab + l oro ) , 350 ia: U linijin tinklo tampa, kV; lkab, loro kabelio ir oro linij tinkle ilgis km.
7. Jeigu reikia, skaiiuojamos prisilietimo ir ingsnio tampos, patikrinamos leistinosios tampos atvilgiu, o taip pat pareikalaujama i elektros tiekjo informacija apie apsaug nuo emjimo veikimo laik; 8. Apskaiiuojama reikalinga dirbtinio emintuvo vara R.d (jeigu esama ir natrali emikli, kuri vara R.n), pagal formul: R .n R . N R .d ; R .n R . N 9. Aukiau idstytais bdais skaiiuojama atstojamoji vertikali bei horizontali dirbtini emikli vara. Skaiiavimuose turi bti vertinami grunto varos sezoniniai ir emikli efektyvumo (ekranavimo) koeficientai. Skaiiavimo rezultatas turi tenkinti 8 punkte nurodyt nelygyb; 10. Patikrinama ar natrali ir dirbtini emintuv visuma atitinka normins (pagal ET) eminimo varos R.N reikalavimus: R .d R .n R . N ; R .d + R .n 11. Jeigu emintuvas skaiiuotas 10 arba 35 kV tinklui, patikrinamas jo potencialas leistinosios prisilietimo (ingsnio) tampos atvilgiu.

4.1.4. emimo rengini kontrol

Pagrindinis norminis dokumentas nustatantis eminimo rengini prieiros tvark yra elektros rengini bandym normos ir apimtys (EBNirA). Numatomos tokios kontroliavimo priemons: Dirbtinio emintuvo elementai ir jungiantieji laidikliai tikrinami kol dar nepripilta grunto ir neprijungti natralieji emintuvai; Po remonto, bet ne reiau kaip kas 12 met, turi bti patikrinamos visos eminimo renginiui priklausanios jungtys. Tikrinimo metu jungtys padauomos plaktuku ir stebima ar nra trki, be to imatuojama pereinamoji jungi vara. Ji turi bti ne didesn kaip 0,1 .

35

Ten kur yra korozijos pavojus (daniausiai prie ijimo ems paviri) tikrinamas rdijimo laipsnis kart per 8 metus, kitur kas 12 met; Oro linijose, nepriklausomi nuo tampos, eminimo rengini varos matuojamos sumontavus, suremontavus bei eksploatuojant ne reiau kaip 1 kart per 12 met; Vartotoj eminimo rengini varos matuojamos taip: 1. iki 1000 V elektros rengini, ne reiau kaip 1 kart per 3 metus; 2. auktesns kaip 1000 V iki 35 kV 1 kart per 6 metus; 3. lift, skalbykl, piri ir kran eminimo takai 1 kart per metus. Ten, kur emintuvai suprojektuoti vadovaujantis prisilietimo (ingsnio) tampos kriterijumi, sumontavus, permontavus ir suremontavus, bet ne reiau kaip 1 kart per 12 met, turi bti matuojama prisilietimo (ingsnio) tampa. emintuvo vara matuojama tam skirtais prietaisais, kuriuose daniausiai naudojama ampermetro voltmetro schema. emiau, 21 pav. pateikiama tokia schema ir ji paaikinama.

Ualt U
V

x P T x D 1.5D 1.5D

Pav.21. emintuvo varos matavimas. Schemoje : P ir T potencialinis ir srovs elektrodai ; D emintuvo matmenys .Matavimo tikslumas bus utikrintas tik tuo atveju, jeigu potencialinis elektrodas bus nulinio potencialo zonoje emiklio bei srovs elektrodo atvilgiu . Vara nustatoma tik po tampos ir srovs matavim, pagal formul: U R = I
Greta tradicini eminimo vientisumo ir varos matavimo prietais, dabar jau naudojamos eminimo varos matavimo repls. Jos leidia greitai ir absoliuiai saugiai atlikti matavimus neatjungiant elektros instaliacijos nuo eminimo renginio.

4.2. Apsauginis nulinimas nulinimas iki 1000 V tampos tinkluose - pasyvij renginio dali tikslinis sujungimas su tiesiogiai eminta trifazio maitinimo altinio neutrale, vienfazio maitinimo altinio apvijos tiesiogiai emintu taku arba emintu nuolatins srovs altinio poliumi. Apsauginio nulinimo paskirtis fazs izoliacijos pramuimo korpus atveju, sumainti tampos egzistavimo ant elektros renginio korpuso trukm ir jos didum ems atvilgiu. nulinimo veikimo principas vienfazis izoliacijos paeidimas renginio korpuso atvilgiu, 36

paveriamas trumpuoju jungimu. Trumpojo jungimo srov sumaina renginio korpuso tamp ems atvilgiu ir utikrina greit automatin elektros renginio atjungim nuo tinklo tampos. nulinimo taikymo sritis trifaziai TN sistemos tinklai iki 1000V, vienfaziai dviej laid tinklai su emintu maitinimo altinio vienu apvijos gnybtu. nulinimas daromas sujungiant elektros rengini korpusus ir kitas PLD su emintu nuliniu apsauginiu laidu PEN arba apsauginiu laidu PE (TN-S posistemje). 22 pav. pavaizduota nulinimo schema trifaziam keturi laid kintamosios srovs tinklui. Tokie 400/230 V tinklai iuo metu yra daniausiai sutinkami Lietuvos elektros tiekimo ir moni elektros paskirstymo sistemose.

Uf

I tr.j.
L1 L2 L3 PEN Saugikliai Uf

ZTr /3

Z L1

I tr.j. UK I0 R0 Imtuvas

I tr.j.

Z PEN R0 I0 Rh

Ih

Ih

a) principin; Pav.22. nulinimo schema: ZL1 - fazinio laido vara; ZPEN. - nulinio apsauginio laido vara; Rh mogaus kno vara

b) vienfaz ekvivalentin

R0 - neutrals eminimo vara; Ztr./3 - transformatoriaus apvijos vara.

Pagrindiniai reikalavimai nulinimui utikrinti patikim ir greit trumpojo jungimo srovi apsaugos veikim ir greit (sekunds dalys) elektros renginio su paeista izoliacija atjungim. Atjungimo aparato (saugiklio, automatinio jungiklio) suveikties laikas priklauso nuo trumpojo jungimo srovs, pratekanios per apsaugos prietaiso kontroliuojam grandin, didumo. Todl, nulinimo veikimo laikas labai priklauso nuo to, ar faz-nulis kilpos grandinje teka pakankamo dydio trumpo jungimo srov. i srov, tekdama gradine, sukelia visose jos dalyse tampos kritimus, kuri suma lygi fazinei tampai, t.y. renginio korpuso tampa ems atvilgiu yra tik dalis fazins ir atitinka tampos kritim PE arba PEN laiduose. Bet kuriuo atveju, korpuso, kitos pasyviosios arba paalins laidiosios dalies tampa ems atvilgiu neturi bti didesn u leistinj. 4.2.1.Apsauginio nulinimo skaiiavimas nulinimo skaiiavimas atliekamas tam, kad nustatyti slygas prie kuri avarijos atveju vyks patikimas paeisto elektros renginio atjungimas nuo tinklo ir avarijos metu tampa ant korpuso bus sumainta iki nepavojingo didumo. rengiant nulinim reikia vykdyti iuos reikalavimus: 1. Trumpojo jungimo srov turi atitikti slyg: I tr . j . k1 k 2 I nom , 37

ia: k1 atjungimo aparato poveikio srovs kartotinumo koeficientas; k2 apsaugos aparato veikimo atsargos koeficientas; Inom.- apsaugos aparato vardin srov. 2. 3. PE arba PEN laido vara turi bti kiek manoma maesn; Maitinimo altinio neutrals darbinio emintuvo vara R0 2,5 , kartu su kartotiniais linij eminimais.

Koeficientas k1 priklauso nuo parinkto apsaugos aparato poveikio srovs kartotinumo - vardins darbo srovs atvilgiu. Jo didum nusako imtuvo ypatumai ir parinkto komutacinio-apsaugos aparato charakteristika. Koeficientas k1 daniausiai parenkamas projektuojant elektros tiekimo ir paskirstymo tinklus, bei sudarant skaiiuojamasias elektros imtuv maitinimo schemas. Koeficientas k2 vertina galimus koeficiento k1 nukrypimus dl susidvjimo, aplinkos veiksni (temperatros, drgms, utertumo). Jis gali bti priimamas nuo 1 iki 1,4, o daniausiai- 1,25. nulinimo skaiiavimo metu parenkamas PE arba PEN laidas ir nustatoma jo vara. Ji turi bti tokio didumo, kad kartu su fazinio laido ir maitinimo altinio (transformatoriaus) apvijos vara utikrint grandinje reikiamo didumo trumpojo jungimo srov. Skaiiavimas ypatingas tuo, kad reikia vertinti visus veiksnius, kurie gali sumainti laukiam trumpojo jungimo srov. Trumpo jungimo srovei skaiiuoti taikoma apytiksl formul: Uf ; I t . j. = ZT + ZK 3 ia: ZT - transformatoriaus vara; ZK - fazinio ir nulinio laidikli kilpos vara
Fazinio ir PE arba PEN laid kilpos var tiksliai galima skaiiuoti pagal formul: Z K = ( R f + R n. a ) 2 + ( X f + X n. a + X f n . a ) 2

ia:
Rf, Rn.a - laid aktyviosios varos; Xf, Xn.a - laid induktyviosios varos; Xf-n.a - laid iorin induktyvioji vara. Laid aktyviosios ir induktyviosios varos nesunkiai randamos inynuose. Iorins induktyviosios varos nustatymas sudtingesnis. Apvalaus skerspjvio laidams i spalvoto metalo i vara gali bti skaiiuojama pagal formul:
X f n .a =

r o 2D , l ln d

ia: r - santykin aplinkos magnetin skvarba; o - absoliuti vakumo magnetin skvarba; D - atstumas tarp laid, m; d - laid diametras,m; l - linijos ilgis, m.
Jeigu danis 50 Hz, aplinka oras, formul supaprastja: X f n.a = 0,1256 ln

2D . d

38

Maiau tiksliuose skaiiavimuose orinms linijoms ia var galima priimti apie 0,6 /km. Jeigu D ir d yra tos paios eils dydiai - Xf-n.a yra maesn u 0,1 /km ir gali bti nevertinama. Atsakingais atvejais, kai reikalingas didelis skaiiavimo tikslumas, reikia dar vertinti izoliacijos pramuimo vietos var (tame tarpe ir elektros lanko), srovs transformatori pirmins apvijos var, komutacini automatini jungikli ir maitinanios sistemos neam i auktos tampos puss varas. Skaiiavimai darosi ypatingai sudtingi, jeigu faz PE arba PEN laid grandinje yra feromagnetiniai laidikliai (plieniniai loviai, vamzdiai, konstrukciniai plienai). 4.2.2. Prisilietimo tampa Korpuso tamp ems atvilgiu sudaro tampos kritimas PE arba PEN laid varoje Zn.a., kuris egzistuoja tol, kol saugantis grandin nuo trumpojo jungimo aparatas atjungs srov. tampos didum galima nustatyti pagal formul: U k = I t . j Z n .a . Srov pratekanti per mogaus kn, jam prisilietus prie renginio turinio paeist izoliacij PLD, bus lygi: I t . j . Z n.a. U Ih = K = . Rh Rh Saugumo slygos gali bti vertinamos pagal palietimo tamp (blogiausiu atveju tai gali bti Uf), arba pagal srov Ih. Vienaip ar kitaip vertinant svarbu, kad tampa Uk egzistuot ne ilgiau u leistinj laik tleist. Jeigu negalima utikrinti, kad atjungimo aparatas veikt pakankamai greitai, reikia iekoti priemoni kaip sumainti Uk. Tai galima padaryti didinant PE arba PEN laido skerspjv, bet tuomet didja trumpojo jungimo srov It.j. ir tampa Uk sumaja neymiai. Kitas bdas, leidiantis sumainti Uk, yra kartotini emikli panaudojimas. Kartotinieji emikliai naudojami nulinto renginio PLD potencialui sumainti, veikia: 1. kai prateka srov It.j. esant nulinimo sistemai tvarkingai; 2. kai nulinimo sistema netenka ryio su tampos altiniu. Laikantis ET reikalavim, kartotinis PE arba PEN laido eminimas turi bti rengiamas oro ir kabeli linijose, bei ilgesni nei 200 m linij atak galuose. Pavieni kartotini eminim vara gali bti 30 , taiau tinkle esani kartotini eminim atstojamoji vara negali bti didesn kaip 10 . nulinto renginio ir tinklo su kartotiniu eminimu schema pateikta 23 pav. Schemoje parodyti kartotinis Rk ir darbinis R0 eminimai dirba kaip tampos daliklis. vykus trumpajam jungimui tarp fazinio laido ir nulinto korpuso arba kitos PLD, kai yra nulinis apsauginis laidininkas PEN, prateks srov Ih lygi: Z R I h ( I tr . j. PEN ) ( k + Rk ). Rh R0 Nutrkus nuliniam apsauginiam laidininkui tinkle be papildomo eminimo, ant elektros renginio korpuso su paeista izoliacija atsiras fazin tampa. Ikils grsm mogaus gyvybei.

39

Uf

I tr.j.
L1 L2 L3 PEN

I PEN Z PEN UK I iz.k R0 Imtuvas Saugikliai

I . Rk

Ih I .

a) Principin tinklo su kartotiniu eminimu schema ZTR /3 ZL1

UL1

I tr.j.

ZPEN R0 I iz.k

Ih

Rh I iz.k

Rk

b) Ekvivalentin tinklo su kartotiniu eminimu schema Pav.23. nulinimo schema su apsauginio nulinio laidininko kartotiniu eminimu. Papildomas eminimas utikrina tampos sumajim ant renginio korpuso ir tada srov per mog teks tokio dydio : U f Rk Ih = ( + Rk ). Rh R0 nulinimo kontrol lift, piri ir kran renginiuose atliekama vien kart metuose, kituose vartotoj renginiuose 1 kart per 3 metus. Elektros tiekimo renginiuose ne reiau kaip 1 kart per 12 met. Elektros renginiams, dirbantiems TN tinkle labai pavojingose slygose, gali bti naudojama 24 pav. parodyta stacionari nulinimo kontrols schema. Matavimo metu, 6-12 V transformatoriaus srov trumpam laikui paleidiama 1-2-3-4-5-6-7-8-1 kontru ir imatuojama tampa bei srov. Kilpos faz apsauginis nulinis laidas vara nustatoma pagal imatuot tamp Ui ir srov Ii pagal formul: U Z k = i . I i Uf , ia 0,85 - koeficientas vertina Trumpo jungimo srov apytiksliai bus: I K = 0,85 Zk matavimo paklaid. 40

Uf
7 6 4

L1 L2 L3

A
5

V
3

I mat
2 8

PEN Rk
1

R0

Pav.24. Ijungto renginio nulinimo kontrols schema. Pravartu susipainti su I priede pateiktu situacijos nagrinjimu, kai TN-C sistemoje yra nutrks 0,4 kV orins linijos PEN laidas 4.3. Apsauginis atjungimas Apsauginis atjungimas-tai greitai veikianio apsaugos aparato panaudojimas, turint tiksl atjungti elektros rengin kai atsiranda pavojus sualoti mog elektros srove. iuo metu apsauginis atjungimas yra pati efektyviausia apsaugos priemon. Vakar ali patirtis rodo, kad intensyvus toki apsaugos aparat naudojimas ymiai sumaina elektros traum tikimyb. Apsauginis atjungimas vis daniau naudojama ir ms krate. i apsaugos priemon rekomenduojama ET ir kituose norminiuose dokumentuose, kaip lygiavert eminimui ar nulinimui, puikiai tinkanti vis ri tinkluose (iskyrus TN-C posistem). Pirmoje eilje apsauginis atjungimas turt bti rengiamas naujai statomuose, rekonstruojamuose, renovuojamuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeniniuose pastatuose, pramoniniuose renginiuose nepriklausomai nuo nuosavybs formos ir priklausomybs. Negalima naudoti apsauginio atjungimo renginius (AA) tais atvejais, kada netiktas atjungimas gali pakenkti technologinio proceso situacijoms - pavojingoms personalui, priegaisrins apsaugos atsijungimui, apsaugins signalizacijos atsijungimui ir t. t. Pagrindiniai AA elementai yra apsauginio atjungimo prietaisas ir vykdantysis renginys automatinis jungiklis. Apsauginio atjungimo prietaisas tai atskir element rinkinys, kuris priima jimo signal, reaguoja jo pakitimus ir prie uduotos signalo reikms paveikia ijungikl. Vykdantysis renginys automatinis jungiklis, gavs signal i apsauginio atjungimo prietaiso, utikrina elektros renginio (elektros linijos ar tinklo) atjungim. Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti AA: 1. Veikimo greitis. Atjungimo laikas tatj, turi bti trumpesnis u leistinj. Leistinj laik nurodo EN 50179, jis priklauso nuo palietimo tampos didumo, r. lentel 4.1.3. skyriuje. Egzistuojanios prietais ir aparat, naudojam apsauginio atjungimo schemose, konstrukcijos utikrina atjungimo laik tatj = 0,05 0,2 s; 2. Didelis jautrumas - sugebjimas reaguoti maas jimo signal reikmes. Labai jautrs AA gali utikrinti mogaus, prisilietusio prie fazins tampos apsaug; 3. Veikimo selektyvumas, t. y. sugebjimas atjungti nuo elektros altinio tik t rengin arba tinklo atkarp, kurioje atsirado pavojus mogui; 4. Savikontrol sugebjimas reaguoti savo vidaus gedimus. Turintis i savyb prietaisas labai vertinamas, nes duoda signal vykdaniam renginiui atjungti saugom objekt arba signalizuoti apie nepatikim AA bkl, tuo sumaindamas elektros traumos tikimyb; 5. Patikimumas sugebjimas veikti bet kokiose slygose, esant AA darb trikdantiems veiksniams. Pavyzdiui pasikeitus tampai, daniui arba kitiems tinklo ar renginio parametrams nekeliantiems pavojaus mogui. Neturi bti klaiding veikimo atvej, nes 41

tvarkingo renginio atjungimas gali sukelti didelius nuostolius arba pavojus. Naudojimo sritis AA neribojama: jie gali bti naudojami bet kokios tampos tinkluose, esant bet kokiam neutrals reimui. Daugiausiai AA paplit iki 1000 V elektros tinkluose. ia jie utikrina saugum vykus: - fazs susijungimui su korpusu, - tinklo izoliacijos varos ems atvilgiu sumajimui emiau nustatytos ribos, - mogui prisilietus prie tamp turini dali, naudojant kilnojamus elektros rengimus, rankius ir kt. Taip pat AA gali bti naudojami kaip savarankiki apsaugos renginiai, bei kaip papildomos apsaugos priemons kartu su nulinimu arba apsauginiu eminimu. Kiekvienu konkreiu atveju turi bti parenkamas atitinkamo tipo AA, kurio savybs turi bti suderintos su tinklo ir saugomo elektros renginio parametrais. 4.3.1. Apsauginio atjungimo rengini tipai. Elektros tinklo darbas kaip normaliame reime, taip ir avariniame reime gali bti apibdinamas vairiais parametrais, kurie gali keistis priklausomai nuo slyg ir darbo reimo. Kai kurie parametrai susij su mogaus sauga, todl juos galima panaudoti kaip jimo signalus apsauginio atjungimo renginiui. Daniausiai naudojami tokie: - korpuso potencialas ems atvilgiu; - emjimo srov; - nulins sekos tampa; - operatyvin srov. - skirtumin srov (nulins sekos srov); - fazs tampa ems atvilgiu; Gali bti naudojami ir kombinuoti AA renginiai, reaguojantys kelis jimo signalus. Apsauginio atjungimo renginio, reaguojanio korpuso potencial ems atvilgiu, paskirtis moni paeidimo elektros srove pavojaus paalinimas atsiradus ant eminto ar nulinto korpuso padidintam potencialui. Paprastai ie renginiai yra papildoma apsaugos priemon prie nulinimo ar eminimo. renginys pradeda veikti, jeigu atsirads ant paeisto rengimo korpuso potencialas k bus didesnis u k.leist., kuris parenkamas atsivelgiant ilgalaik leistinj prisilietimo tamp Upr.leist. 28 pav. pavaizduotoje schemoje jutiklis, kontroliuojantis renginio korpuso potencial k, yra tampos rel R, sujungta su eme per papildom emintuv R.pap.
Uf L1 L2 L3
Start

Z1
MP

Stop

Imtuvas

Ip

IR

Iiz

Riz

Rpag.iz

Pav.25. AA, reaguojanio korpuso potencial, principin schema Esant fazs susijungimui su emintu (ar nulintu) elektros renginio korpusu, pirmiausiai apsauginis eminimas sumaina tamp ant renginio korpuso iki

42

U k = I R ,

ia: R apsauginio eminimo vara. Jeigu i tampa virys rels R nustatyt tamp Unust, tai rel, veikiama srovs Ip, savo kontaktais atjungs magnetinio paleidiklio MP maitinimo grandin. Tuomet, magnetinio paleidiklio MP jgos kontaktai atjungs rengin su paeista izoliacija, t. y. AA vykdys savo paskirt, jeigu apsauginis eminimas nepajgs sumainti korpuso tamp iki Uk.leist. io tipo AA privalumas schemos paprastumas. Trkumai reikalingas papildomas eminimas tampos relei, nra savikontrols, neselektyvus atjungimas, kai prijungti keli korpusai prie vieno apsauginio emintuvo, reikia koreguoti tampos rels nustatym keiiantis R.pap. varai. Trkumai rimti, todl tokio tipo AA naudojami retai. AA schemos reaguojanios emjimo srov gali bti naudojamos tik ten, kur renginio korpusas izoliuotas nuo ems. Neutrals reimas gali bti bet koks. Veikimas pagristas srovs rels, jungtos tarp renginio korpuso ir pagalbinio emintuvo arba apsauginio laido, panaudojimu. Toks AA turi tokius paius privalumus ir trkumus kaip ir apraytas aukiau. AA schemos jautrios nulins sekos tampai kontroliuoja laid izoliacijos simetrij ems atvilgiu. Tokiu principu veikia gana plaiai naudojami asimetrai, ventiliniai izoliacijos kontrols prietaisai. Naudotini maai isiakojusiuose trifaziuose tinkluose su izoliuota neutrale (IT). ia taip pat nra selektyvumo, savikontrols, prietaisas nereaguoja simetrin izoliacijos blogjim. Apsauginio atjungimo renginiai panaudojantys operatyvin srov kontroliuoja, specialiai tam pasitelkt, nuolatin srov, tekani per tinklo ar linijos izoliacij ir emintuv. Tokie AA gali bti naudojami kaip savarankika, apsaugos nuo prisilietimo prie tamp turini dali, priemon. Naudojama tinkluose su izoliuota neutrale (daniausiai achtose, karjeruose). Kontroliuojamos elektros rangos korpusas gali bti emintas arba ne. Toki AA schemos jautrios izoliacijos talpai, todl isiakojusiuose tinkluose, mogui prisilietus prie tampa turini dali, elektros renginys gali bti neatjungtas. Prie trkum taip pat gali bti priskirta tai, kad schema sudtinga, reikalingas nuolatins srovs altinis. Svarbi ios ries AA savyb savikontrol: nutrkus operatyvins (nuolatins) srovs grandinei, kontroliuojamas renginys atjungiamas. Tokie AA plaiai naudojami, bet beveik visi jie skiriami mogaus saugai sprogiose zonose. AA schemos, reaguojanios skirtumin srov iuo metu naudojamos plaiausiai. Todl, toliau sekaniame skyrelyje pateikiamas smulkesnis io prietaiso apraymas. 4.3.2. Skirtumins srovs AA Pagal veikimo princip is apsauginio atjungimo renginio tipas yra greitaveikis apsauginis ijungiklis, automatikai atjungiantis kontroliuojam elektros rengin nuo tinklo, vykus vienfaziam ar trifaziam nesimetriniam srovs nutekjimui em. Srovs nutekjimas gali bti iauktas tiesioginiu mogaus prisilietimu prie tamp turini dali, apsaugins izoliacijos paeidimu ar jos senjimu ir kitomis prieastimis. I vis elektros apsaugini priemoni is AA tipas yra vienintelis, utikrinantis mogaus apsaug nuo elektros srovs poveikio prisilietus prie tamp turini dali. Pagrindin io tipo AA paskirtis mogaus apsauga nuo elektros srovs poveikio. Be to, AA utikrina ir kitos, svarbios uduoties, vykdym usidegim ir gaisr, vykstani dl ilgalaikio srovs nutekjimo ir po to sekanio trumpo jungimo srovi galimybs prevencija. Pagal technin AA realizavim ( panaudojim ) jie skirstomi du , pagal veikimo princip, skirtingus tipus : Elektromechaniniai AA jiems nereikalingas maitinimo altinis. Veikimui reikaling energij jie paima i paties signalo nutekjimo srovs, kuri prietaisas reaguoja. Elektroniniai AA jie yra priklausomi nuo maitinimo altinio. J mechanizmui, kad vykdyti atjungimo operacij, reikalinga elektros energija, kuri jie gauna arba nuo kontroliuojamos grandins ( tinklo ) arba i nepriklausomo ( paalinio ) altinio. Tokio tipo AA valdymo elemento funkcij gali atlikti elektroninis stiprintuvas ir jautri elektromagnetin rel (tarpin). Vykdymo renginio funkcijai daniausiai naudojamas magnetinis paleidiklis arba kontaktorius, valdymo grandinje turintis AA 43

valdymo elemento - rels normaliai sujungt kontakt. Maitinimo altinis daniausiai yra tinklas.
L1 4 IL2 5 T 1 I' L1 1 2 N 3

IA 1 L1 N

Pav.26. Skirtumins srovs AA struktrin schema Skirtumins srovs apsauginio atjungimo renginys formuojamas i toki, 26 pav. parodyt, funkcini blok: 1 skirtumins srovs jutiklis; 2 valdymo elementas: 3 vykdymo renginys: 4 tikrinimo ( testavimo ) grandin: 5 tikrinimo ( testavimo ) grandins mygtukas. Europos sjungos alyse ir Rusijoje elektrotechnins normos (DIN VDE 0664) leidia naudoti, kaip apsaugos priemones, tik pirmojo tipo ( klass ) AA. Papildomi rengimai, naudojami elektroniniuose AA, j maitinimo problemos, maina i rengini patikimum. Tokie, elektroniniai AA, leidiami naudoti tik kaip papildomos apsaugos priemons prie kit, pagrindini apsaugos rengini. Todl emiau pateikiame isamesn veikimo apraym tik pirmojo tipo AA. Daugumoje dabartiniu metu naudojam elektromechanini AA, kaip skirtumins srovs jutiklis, naudojamas precizinis srovs transformatorius (rus literatroje danai vadinamas nulins sekos srovs transformatoriumi NSST, o Europoje inomas kaip Feranio transformatorius FT). Toks transformatorius suformuoja pakankam signala valdymo elementui, jeigu pirminje grandinje pratekanios srovs (16-224 A) skiriasi daugiau kaip 10-1000 mA (Siemens firmos duomenys). Charakteringa valdymo elemento savyb yra tai, kad jis suveikia net nutrkus faziniam ar nuliniam laidui, t. y. jis veikia nepriklausomai nuo tampos. Vykdymo renginys valdymo elemento elektros signal paveria mechaniniu, kuris paveikia jungiklio jgos kontakt urakt, pana prastini automatini jungikli mechanizm. Normaliame reime, pratekani per pirmin FT apvij, grandins darbo srovi suma lygi nuliui. Tokios, tarpusavyje subalansuotos srovs, FT magnetolaidyje nesukuria jokio magnetinio srauto ir antrinje FT grandinje neatsiranda indukcin evj. Pirminje FT apvijoje srovi balansas neturi priklausyti nuo pratekani srovi didumo, t.y. esant bet kokioms srovms (net ir trumpojo jungimo tarp pirmins apvijos laid), antrins apvijos evj turi bti lygi nuliui. Tokiu atveju, AA nebus aktyvinamas, nes jis turi informacij, kad jo kontroliuojamoje zonoje izoliacijos var ems ir kit grandini atvilgiu yra tvarkinga, nuotkio srovs nevirija nuostatos, neatsirado papildoma grandin untuojanti izoliacijos var (nra prisilietimo, ar nutekjimo). Atsiradus srovi skirtumui, pvz.: nutekant srovei em arba jai pratekant per mog jam prisilietus prie srovei laidi dali, srovi o tuo paiu ir magnetini sraut balansas pasikeiia. Transformatoriaus antrinje grandinje atsiranda evj, kuri priveria per valdymo element pratekti elektros srov. Valdymo elementas, veikdamas labai panaiai kaip poliarizuotos rels inkarlis, paveikia vykdymo renginio urakt ir priveria atsijungti jgos kontaktus, kurie atjungia maitinim. 44

Tikrinimo (testavimo) grandin, nuspaudus mygtuk ( T ), sukuria nuotkio srov, kuri patikrina ar gerai veikia AA. Patariama tok patikrinim daryti ne reiau kaip kart per mnes arba kiekvien kart jungus tamp. 4.3.3.Skirtumins srovs AA technins charakteristikos 1. Nominali tampa ( Un ) tai tampos reikm utikrinanti AA kontakt normal darbo reim. Ji bna Un = 230; 400; 690 V. 2. Nominali apkrovos srov ( In ) tai srovs reikm prie kurios AA gali dirbti ilgalaikiame reime. Ji bna In = 6; 10; 16; 20; 25; 32 40; 63; 80; 100; 125 A. 3. Nominali skirtumin atjungimo srov ( In ) tai srovi skirtumas, kuriam esant atsijungia AA. Ji bna In = 0,01; 0,03; 0,04; 0,1; 0,3; 0,5; 1,0 A. 4. Nominalus atjungimo laikas ( Tn ) tai laiko tarpas tarp momento kai atsiranda pakankamo didumo skirtumin srov I ir momento, kai pilnai ugsta atjungiamos srovs elektrinis lankas. Maksimalus leistinas atjungimo laikas priklauso nuo skirtumins srovs, bet neturi viryti 6. lentelje nurodyt laik. 6. Lentel Skirtumin srov In 2 In 5 In 500 mA Leidiama atjungimo trukm, Tn, S 0,3 0,15 0,04 0,04 Be i reikalavim dar yra kit taisykli ir norm, taikom AA. I j galima iskirti ias: 1. AA turi reaguoti ne tik kintamj sinusin, bet ir pulsuojani nuolatin nutekjimo srov, bei srov turini auktesns eils harmonikas. is reikalavimas susijs su tuo, kad dauguma elektros rengini yra naudojami su lygintuvais ir su tiristoriniu valdymu. 2. AA neturt reaguoti darbo ir paleidimo srovi uolius ir impulsus kuri amplitud iki 250 A. .AA turi turti didel termin atsparum- ilaikyti trumpo jungimo srov iki 10 kA, kol isilydis saugiklio tirptukas arba paveiks kitokia apsauga nuo trumpojo jungimo. 4.AA turi patikimai veikti esant aplinkos temperatrai nuo -25 iki +40oC Tokiu bdu, greitai atjungiant srov, yra ribojamas srovs tekjimo laikas mogaus knu, kai jis prisilieia prie elektros .grandins. irint leistin srovi ir j tekjimo laiko mogaus knu priklausomybs grafik (27 pav.), matome, kad AA suveikimo parametrai garantuoja reikiam apsaug nuo elektros srovs saugomoje zonoje.

I,mA
1000 500 200 100 50 20 10 5
20

B t.mc
100 500 5000

Pav.27. Kintamos srovs (50-60 Hz) laiko taka mogaus fiziologinei bklei ir AA darbo charakteristika. A - irdies fibriliacij sukeliani elektros srovi sritis (tikimyb <50 %); B - AA suveikties zona.

45

Pagal konstrukcija AA yra gaminami dvipoliai (vienfaziams renginiams) ir keturpoliai (trifaziams). Jie gerai atlieka savo saugos funkcijas vairiose tinkl schemose. ET 1.7.10, 1.7.11 ir 1.7.12 skirsniuose nurodoma, kad AA galima naudoti TN (visose posistemse), TT ir IT tinkluose, jeigu vykdomos tokios slygos: TN sistemoje ZSIN UL; TT sistemoje - RAIN UL; IT sistemoje - RAIN UL; ia: ZS grandins faz-nulis pilnutin vara; IN skirtumins srovs apsaugos suveikties srov; UL saugi tampa. emiau pavaizduota tipin AA jungimo tinkl su eminta neutrale schema.
L1 L2 L3 PEN AA I

AA
Rd

A pkrova 1 23 N

Pav.28. Elektros renginio schema su AA ir klasikiniu nulinimu. L1, L2, L3 - linijiniai laidininkai; PEN- apsauginis nulinis laidininkas; Rd-darbo eminimas. Specialij patalp ir technologini proces ET (8) gyvenamosios ir visuomenins paskirties pastat elektros renginiuose numato plat AA panaudojim. Reikalaujama rengti AA tokiais atvejais: Kai naudojami kilnojami prietaisai ir priemons; Jeigu apsaugos nuo virsrovi atjungimo laikas neutikrina 0,4 s, turi bti rengtas potencial suvienodinimas arba AA; Grupinse linijose, neturiniose apsaugos nuo virsrovi, turi bti rengtas AA; Grupiniuose tinkluose, maitinaniuose akui lizdus, reikia rengti AA, kuri IN 30 mA; Rekomenduojama vade rengti AA apsaugai nuo gaisro; Voni, du, piri aplinkoje, rozets gali bti rengiamos tik su AA. Prijungiant AA svarbu patikrinti: ar jungtas darbo nulinis laidas AA grandin; ar prie elektros renginio korpuso prjungtas apsaugin laidas PE. AA viet, bendroje apsaug 0,4 kV elektros tiekimo ir paskirstymo sistemoje, gerai iliustruoja firmos ASEA BROWN BOVERI ( ABB ) siloma 7. lentel. 7. Lentel Gaminys Simbolis Aparato funkcija Apsauga 46

moni B
Pagrindinis vadinis automatinis jungiklis.
HT163F, firma HAGER, HT363F, HAGER

Turto Z I>
x

F
x

U>

I >, SLS

Linijinis apsauginis automatinis jungiklis su selektyviu atjungimu ir papildomomis savybmis Automatinis jungiklis su selektyviu atjungimu. Laid ir kabeli apsauga

Linijinis automatinis jungiklis su selektyviu atjungimu.

S700, firma AAB, DX LEGRAND

I >, LS-S

Automatinis jungiklis.
S270, firma AAB, DX LEGRAND, MC, NC, HAGER

I > , LS

Automatinis jungiklis. Laid ir kabeli apsauga

Apsauginis jungiklis FI, I n = 100 mA.

F370, firma AAB, DX, LEXIS XU, HAGER

I , FI

Skirtumini srovi jungiklis turto apsaugai.

Apsauginis jungiklis FI, I n = 10 mA, arba 30 mA.

F370, firma AAB, DX, LEXIS XU, HAGER

I , FI

Skirtumini srovi jungiklis papildomai moni apsaugai.

Apsauginis jungiklis FI-LS, I n 100 mA.

F270, firma AAB, DX LEGRAND

I , I > , FI-LS

Automatinis skirtumini srovi jungiklis linij apsaugai nuo perkrov, trumpj jungim ir gaisro Automatinis skirtumini srovi jungiklis grupi apsaugai, apsaugai nuo gaisro ir tiesioginio prisilietimo

Apsauginis jungiklis FI-LS, I n 10 mA, arba 30 mA.

F270, firma AAB, DX LEGRAND, AD HAGER

I , I > , FI-LS

B klass aibo ikroviklis,

VGA280, firma DEHN, SP125, HAGER

U>

Vidin, grubi vartotoj aibolaidi apsauga nuo aibo ir potencial ilyginimas vade. Vidin, vidutin vartotoj virtampi apsauga.

C klass virtampi ribotuvas V

M FM, firma DEHN, P315, HAGER S

U>

D klass virtampi ribotuvas. N

M DK280, firma DEHN, SP202, HAGER

U>

Vidin, tiksli vartotoj virtampi apsauga.

Lentelje: B pagrindin apsauga nuo tiesioginio prisilietimo; F apsauga nuo klaid, gedim ir netiesioginio prisilietimo; Z papildoma apsauga; I> - maksimalios srovs apsauga; I - apsauga nuo gaisro; U> - virtampi apsauga.

47

Apsauginis jungiklis FI. Toks jungiklis gali bti vadinamas skirtumini srovi jungikliu arba skirtumins srovs automatiniu jungikliu. FI automatinis jungiklis, jeigu skirtumins srovs virija nustatyt rib, atjungia saugomos grandins fazin ( L ) ir darbinio nulio ( N ) laidinink. Jungiklis neturi nei iluminio, nei maksimalios srovs atkabiklio. Todl naudojamas tik apsaugai nuo per dideli nuotkio srovi. Naudojamas moni apsaugai ( 10 30 mA nuo tiesioginio ir netiesioginio prisilietimo ) ir turto apsaugai nuo gaisro. Apsauginis jungiklis FI-LS. Patobulintas FI jungiklis. t pat korpus montuoti instaliacinio automatinio jungiklio elementai saugantys nuo trumpojo jungimo ir perkrovos. Tai kompleksinis apsaugos aparatas, jo charakteristika gali bti C, D arba K. Tinka vadinio automatinio jungiklio funkcijai. vadinis automatinis jungiklis SLS. Tai naujos kartos, selektyvaus veikimo automatinis jungiklis su papildomomis jungimo ir alutine grandinmis, suteikianiomis aparatui iskirtini savybi, lyginant su prastiniais automatiniais jungikliais. Gali pakeisti vadinius automatus ir saugiklius. Saugo nuo trumpj jungim ir perkrov, turi jungimo grandin. Jeigu tarp jo ir trumpojo jungimo vietos yra kitas automatinis jungiklis, SLS jungiklis sudaro slygas, kad pirmiausiai atsijungt pastarasis, t.y. utikrina veikimo selektyvum. Kita svarbi tokio jungiklio savyb j nemanoma jungti, jeigu grandinje yra trumpasis jungimas. 4.4.Potencial ilyginimas ir suvienodinimas Elektros renginiai ir tinklai eminami labai danai. eminimai padidina moni saug sumaindami palietimo tamp. J veikimas remiasi srovs nutekjimu i elektros renginio per em atgal elektros tinkl. Kad toks nutekjimas galt vykti, turi bti potencial skirtumas ir pakankamai maa grandins elektros renginys- em- tinklas vara. Tokia grandin susidaro jeigu: tamp turinti elektros renginio dalis (vadinama aktyvioji laidi [ALD] dalis) susijung su emintu korpusu, apdangalu ar konstrukcine detale (vadinama pasyvioji laidi [PLD] dalis); fazinis laidas nukrito ant ems arba susiliet su eminta paaline laidia dalimi [PLD] (ne elektros renginio dalis); nutrko apsauginis nulinis laidas ir kt.. rengus potencial ilyginim ar suvienodinim, visais atvejais pastebimas ymus tampos tarp PLD arba PLD ir neutraliosios ems sumajimas. Elektros renginio PLD tampa tampa lygi I R . Bet, emjimo vietoje, srovei tekant em, alia teigiamo efekto atsiranda nepageidautini arba net pavojingi reikiniai: atsiranda potencialas ant emiklio ir turini su juo kontakt metalini dali; srovs nutekjimo em vietoje, ems paviriaus takuose atsiranda skirtingi potencialai. Atskiruose emjimo srovs grandins elektros renginys-em-tinklas takuose atsiradusi potencial skirtumas gali bti didelis, netiktas ir pavojingas mogui. ET numato, kad siekiant sumainti pavoj mogui prisilietusiam prie pasyviosios arba paalins laidiosios dalies, turi bti rengiamas potencial ilyginimas arba suvienodinimas. Tas pats turi bti padaryta ir tekjimo em zonoje. Potencial ilyginimo ir suvienodinimo svokos labai panaios, taiau jos turi savo specifines ypatybes ir Taisyklse apibdinamos taip: Potencialo ilyginimas ems paviriaus potencialo keitimas srovs nuotkio neutrali em zonoje specialiais elektrodais arba ilyginamuoju tinklu; Potencial suvienodinimas potencial skirtumo tarp PLD, PLD, eminimo ir apsaugini laidinink PE, taip pat apsaugini nulini laidinink PEN, prie kuri manoma vienu metu prisiliesti, sumainimas. Tuo tikslu nurodytos dalys ir laidininkai tarpusavyje turi bti elektrikai (galvanikai) sujungiamos. Usienio literatroje tokie sujungimai danai vadinami ekvipotencialiniais.

48

Akivaizdu, kad potencialo ilyginimas naudotinas rengiant emintuvus, jo paskirtis sumainti ingsnio tampos pavoj srovs nuotkio zonoje. Kartais i priemon sumaina ir palietimo tamp, pvz. atviruose skirstomuosiuose renginiuose, aptvrimuose, kada naudojamos metalins tvoros ir pan. Potencial suvienodinimas daniausiai naudojamas pastatuose. ia, rengiant atvad, su eminimu sujungiami apsauginiai PE laidininkai, kabeli ir srovlaidi apvalkalai, arvai, vis paskiri metaliniai vamzdiai, metalins ir gelbetonins pastato konstrukcijos, metaliniai aptvrimai, laidios grindys ir kt. Kuriame nors elektros renginyje vykus izoliacijos paeidimui, ant vis ia pamint laidi dali gali atsirasti tampa neutraliosios ems atvilgiu. Jeigu pastate yra prieinama palietimui neutralioji em arba yra PLD arba PLD nesujungt su eminimu prisilietimas vienu metu prie j ir sujungt su eminimu PLD, PLD gali bti mirtinai pavojingas. Dl tos paios prieasties, rengti potencial suvienodinim u pastato rib, lauke reikia labai atsargiai, numatant visas galimas aplinkybes. I kitos puss, reikia inoti, kad prisilietimas tvarkingame tinkle prie tamp turini srovini dali (ALD) ir sujungt su eminimu pasyvij bei paalini laidij dali (PLD ir PLD) visuomet yra labai pavojingas. iuolaikiniuose pastatuose danai dalis metalini vamzdi pakeiiama plastikiniais, grindys, sien apdailos mediagos nelaidios elektrai. Tokioje aplinkoje prisilietimas prie ALD gali bti visai nepavojingas, jeigu laidiosios dalys, galinios turti ems potencial, bus izoliuotos. Apibendrinant ia idstytus samprotavimus, galima padaryti tokias ivadas: 1. Potencial ilyginimas turi bti rengiamas tose vietose, kur vykus emjimui, gali atsirasti pavojingos ingsnio ir palietimo tampos; 2. Potencial suvienodinimas gali bti vertinamas tik kaip papildoma apsauga nuo izoliacijos paeidimo, bet negali atstoti nei trumpojo jungimo srovi apsaugos, nei skirtumins srovs apsaugos; 3. Potencial suvienodinimas naudingas pavojingose slygose, pvz. voniose, baseinuose, nes padidina skirtumins srovs apsaugos veikimo patikimum; 4. Patalpose, kuriose galima ivengti kontakto su eme, potencial suvienodinimo efektas nedidelis; 5. U pastato rib naudojant potencial suvienodinim, reikia vertinti pavojingo potencialo ineimo pavoj.

5. KITI APSAUGOS NUO ELEKTROS BDAI

Danai pasitaiko, kad eksploatuojant elektros renginius saugos taisykli nesilaikantys ir isiblak darbuotojai nukenia nuo elektros srovs. Ypatingai danai nukeniama prisilietus prie srovei laidi dali turini pavojing potencial greta esani daikt atvilgiu. Tokiu atveju negelbsti nei nulinimas, nei apsauginis eminimas, nes ios apsaugos veikia tik elektros renginiui dirbant avariniame reime. Kad sumat galimybs prisiliesti prie aktyvij elektros renginio dali [AD] naudojamos organizacins ir technins apsaugos priemons. 5.1. Organizaciniai apsaugos bdai Personalo apmokymas. Prie pradedant darbus, juos atliekantis personalas turi gyti teorini yni susijusi su elektros rengini eksploatavimu. Visi eksploatuojami elektros renginiai turi atitikti Elektros rengini rengimo taisykli (ET), taip pat gamintojo sudaryt Techninio eksploatavimo instrukcij (TEI) reikalavimus. Prie pradedant eksploatuoti elektros rengin, turi bti gyvendinti ET ir Techninio eksploatavimo taisykli (TET) reikalavimai. Veikianiuose elektros renginiuose darb vykdymo tvark nustato Elektros rengini eksploatavimo saugos taisykls (ST). Personalo pasirengimas turi bti tikrinamas specialios kvalifikacins komisijos, kuri suteikia jam pradin (PK), vidutin (VK) arba aukt (AK) kategorij. Periodikai, visi dirbantys su elektros renginiais arba juos tvarkantys, turi bti apmokomi ir 49

instruktuojami. Instruktavimas ypatingai svarbus atliekant sudtingus ir neprastus darbus. 8. Lentel Saugs atstumai nuo moni ir j naudojam ranki bei tais iki tamp turini dali Atstumas nuo moni ir j naudojam ranki bei tais, metrais Neprisiliesti 0,4 0,6 1,0 2,5 4,0

Elektros renginio vardin tampa Auktesn kaip 50 V (iki 1000 V) Auktesn kaip 1000 V (iki 6 kV) Auktesn kaip 6 kV (iki 35 kV) Auktesn kaip 35 kV (iki 110 kV) Auktesn kaip 110 kV (iki 330 kV) Auktesn kaip 330 kV (iki 400 kV)

Apsaugos nuo elektros poveikio priemons. Apsauginmis priemonmis vadinami kilnojamieji ir kiti taisai bei renginiai, skirti elektros renginiuose dirbantiems darbuotojams apsaugoti nuo elektros srovs, elektrostatinio, elektromagnetinio lauko ir elektros lanko bei jo degimo produkt poveikio, kritimo ir pan. Aprpinant darbuotojus asmeninmis apsauginmis priemonmis vadovaujamasi Darbuotoj aprpinimo asmeninmis apsauginmis priemonmis nuostatais. Apsaugos nuo elektros poveikio priemons skirstomos pagrindines ir papildomas. Prie pagrindini priskiriamos tokios priemons, kuri izoliacija patikimai ilaiko elektros renginio darbo tamp ir kuriomis leidiama liesti turinias tamp srovines dalis. Prie papildom priskiriamos tokios izoliuojanios priemons, kurios gali bti naudojamos tik kartu su pagrindinmis papildomai apsaugai nuo prisilietimo tampos, ingsnio tampos, nuo elektrostatinio ir elektromagnetinio lauko bei elektros lanko ir jo degimo produkt poveikio. ibandymo tampa yra emesn u lieiamos renginio dalies tamp. Tokios saugos priemons gali Prie pagrindini apsaugos priemoni, naudojam emos tampos elektros renginiuose, priskiriamos: izoliuojanios lazdos, izoliuojanios ir matavimo repls, tampos indikatoriai, dielektrins pirtins, rankiai su izoliuotomis rankenomis. Prie pagrindini apsaugos priemoni, naudojam auktos tampos elektros renginiuose, priskiriamos: izoliuojanios, operatyvins ir matavimo lazdos, izoliuojanios ir matavimo repls, tampos indikatoriai, izoliuojanios priemons ir taisai, naudojami remonto darbuose, kaip izoliuojanios kopios, izoliuojanios aiktels, izoliuojanios trauks, griebtuvai girliandoms perneti, izoliuojanios lazdos gnybtams pritvirtinti, teleskopini bokt izoliuojanios dalys ir kt Papildomos izoliacins priemons turi izoliacij, kuri neapsaugo nuo maitinanios rengin tampos. J paskirtis pagerinti pagrindini izoliuojani priemoni savybes. Prie papildom apsaugos priemoni auktoje tampoje priskiriami: 50

dielektrins pirtins; dielektriniai kalioai, dielektriniai botai, dielektriniai kilimliai, izoliuojantys pastovai; ekranuojantys komplektai; kilnojamieji emikliai ir kt. Aptvarai ir gaubtai naudojami dirbantiesiems apsaugoti nuo bet kokio prisilietimo prie turini tamp ir esani netoliese nuo darbo vietos renginio srovini dali. Tos dalys turi bti atitvertos arba apsaugotos gaubtais, turiniais atitinkam apsaugos klas. Tai apsaugo nuo netyini prisilietim prie esani arti ir turini elektros tamp dali arba nuo klaiding veiksm su komutaciniais aparatais. Prie toki apsaugini priemoni priskiriami: skydai, irmos, izoliaciniai gaubtai, gaubteliai, antdklai ir kt. Perspjimas apie pavoj. iam tikslui naudojamos signalins spalvos, plakatai ir enklai, garsiniai ir viesos signalai. Pavojingos elektros rengini detals daomos signalinmis spalvomis, ymimi elektros laidininkai. Ant mygtuk ir rankenli uraoma j paskirtis, pozicijos pavadinimas. Naudojami pakabinami pastovs arba kilnojami spjantieji, draudiantieji, leidiantieji ir primenantieji enklai. Apsaugini elektros priemoni naudojimo tvark, elektros tinkl ir elektrini elektros renginiuose, nustato atitinkamos normos. Jose nurodomi apsaugos priemonm taikomi standartai, bandymai, saugojimas, naudojimas. Dirbant elektros renginiuose, kartu su apsaugos nuo elektros priemonmis nustatytja tvarka naudojamos ir asmenins apsaugos priemons: galvos apsaugos priemons (apsauginiai almai); aki ir veido apsaugos priemons (apsauginiai akiniai ir skydeliai); kvpavimo organ apsaugos priemons (dujokauks ir respiratoriai); rank apsaugos priemons (pirtins); Apsaugos priemons turi bti laikomos ir gabenamos taip, kad nebt sugadintos. Jos turi bti apsaugotos nuo drgms, nevarum ir mechanini paeidim. Apsaugos priemons gali bti laikomos kaip inventorius elektros rengini patalpose (skirstomuosiuose renginiuose, elektrini cechuose, transformatorinse, elektros tinkl paskirstymo punktuose ir pan.) arba priklausyti operatyvini ar remonto brigad, kilnojamj auktosios tampos laboratorij ir kit mobilij padalini inventoriui. Jos gali bti iduodamos ir asmeniniam naudojimui. U savalaik personalo aprpinim ir elektros rengini komplektavim ibandytomis apsaugos priemonmis pagal komplektavimo normas, deramo saugojimo ir btin atsarg kaupimo organizavim, savalaik periodini patikrinim ir bandym vykdym, netinkam priemoni alinim ir j apskaitos organizavim atsako vadovas arba u elektros k atsakingas asmuo. Apsaugos priemons paprastai laikomos specialiai tam skirtose vietose, prie jimo patalp arba prie valdymo skyd. Visos naudojamos apsaugos nuo elektros priemons turi bti sunumeruotos, iskyrus dielektrinius kilimlius, izoliuojaniuosius stovus, saugumo plakatus ir enklus, apsaugines utvaras. Apsaugos priemoni kiek ir bkl turi periodikai, ne reiau kaip 1 kart per 6 mnesius, patikrinti u j bkl atsakingas asmuo ir patikrinimo rezultatus surayti urnal.
Eksploatuojamos apsaugos priemons turi bti periodikai ir papildomai (po remonto, koki nors detali pakeitimo, pastebjus j gedimo poymius) bandomos. Papildomi bandymai atliekami pagal eksploatacini bandym normas

5.2. Techniniai apsaugos bdai Elektrinis (galvaninis) elektros tinkl atskyrimas. Ilgesniuose IT sistemos tinkluose aktyvinis ir talpinis tinklo laidumas ems atvilgiu yra gana didelis, todl srov, tekanti per mog gali bti pavojingo didumo (r.3 sk.). Tok tinkl skiriamj transformatori pagalba galima padalinti 51

maesnes atkarpas, kurios turs maus laidumus ems atvilgiu, o tinklo tampa gali nepasikeisti. Trumpuose el. tinkluose su tvarkinga izoliacija vienfazi prisilietim srov nevirys pavojing dydi. TN ir TT sistem tinkluose, norint pagerinti saug arba ivengti reikalavimo eminti ar nulinti elektros rengini korpusus taip pat naudojami skiriamieji transformatoriai. Tokie transformatoriai turi turti patikim izoliacij ir ekranavim tarp pirmins ir antrins apvijos. J antrin tampa turi bti ne auktesn kaip 380 V. Skiriamasis transformatorius gali maitinti tik vien imtuv, jo pirminje apvijoje saugiklio lydukas arba automato atkabiklis turi bti ne didesnei kaip 16 A srovei. Antrin apvija turi bti neeminta, prie jos prijungto elektros renginio pasyvij dali eminti nereikia (ET 1.7.15.). emiausios tampos sistema. Iki 50 volt kintamoji 50Hz tampa, naudojama elektrosaugos tikslais, vadinama saugia tampa. Tokia tampa slyginai saugi yra tik normaliose patalpose. Gamyboje, ypatingai pavojingose patalpose, nuo seno naudojama 12 volt tampa. Vienfaziai prisilietimai esant tokioms tampoms turt bti nepavojingi. Bet jeigu tampos paeminimui naudojamas transformatorius, pvz. 230/42(12), reikia numatyti auktos tampos perjimo maos pus galimyb.
L1 N PE 1 2 L1 N PE 3 L1 N PE

U<U

Un<UL

Un<UL

SELV

PELV Pav.29. Saugi emiausios tampos sistem schemo

FELV

Todl, atsivelgiant maitinanio tinklo neutrals reim, reikia eminti arba nulinti transformatoriaus korpus, taip pat vien antrins apvijos gnybt arba neutral. Priklausomai nuo to, koks yra imtuvas, koks yra emosios tampos altinis ir koks tinklas gali bti naudojamos SELV, PELV arba FELV saugios emiausios tampos sistemos. Visos jos remiasi iki 50 V tampos panaudojimu, skiriasi antrins apvijos sujungim schema ir transformatoriaus izoliacinmis savybmis. Talpini srovi kompensavimas. Ilgesni elektros tinklai, kabeli linijos turi didelius talpumus ems atvelgiu. Kuo didesn talpa, tuo didesnis talpinis laidumas ( b0 = C ). Tokiuose tinkluose, net esant gerai izoliacijai ( Riz ) vienfazio prisilietimo srov gali bti pavojingo didio:

(9 R h + (1 / C ma ) 2 ) Talpini srovi sumainimas ypatingai aktualus neemintosios neutrals tinkluose (IT), esant tampai vir 1000 V. Tam tikslui, tarp neutrals ir ems, jungiami induktyvumai droseliai.
2

Ih =

3 U f

52

Uf

L1 L2 L3 Lk Ih Rma Cma

Rd

Ik

Iha Ihc

Pav.30. Talpini srovi kompensavimo schema. Kaip matome 30 pav., jungus drosel, per mogaus kn atsiranda dar vienas kontras per kur teka kompensacin srov Ik. Kontro laidumas yra aktyviojo - induktyviojo pobdio, todl srovs vektorius Ik atsilieka nuo tampos vektoriaus Upr. Vektori Ik galima iskaidyti aktyvij ir reaktyvij dedamsias I ka ir I kr , pastaroji yra prieingos krypties, nei talpin dedamoji I hc . Srov pratekanti mogaus knu yra : Nekompensuota Kompensuota bk sk I h = I ha + I hc I h = I ha + I hc + I k Pilnai kompensacijai btina, kad I hc + I kr = 0 . Tuomet srov pratekjusi mogaus knu bus
sk lygi tik aktyvij dedamj sumai. I h = I ha + I ka Esant kompensuotam kontrui, srovs dyd pratekanti mogaus knu slygoja tik aktyvusis laidumas. Induktyvumas, reikalingas pilnai kompensacijai, jeigu nevertinti aktyviosios varos, randamas i lygybs I hc + I kL = 0 : jU pr 1 U pr j 3Ciz = , tada Lk = Lk 3Ciz

Ih Ihc

bk

Iha

Ih

sk

U pr

Ikr

Ik

Ika
Pav.31. Srovi vektorin diagrama

53

Norint pilnai kompensuoti kontr, reikia pareguliuoti induktyvum, priklausomai nuo tinklo izoliacijos talpumo ems atvilgiu, taip, kad induktyvioji (Ikr) ir talpin (Ihc) srovs dedamosios pratekanios mogaus knu bt lygios. Rits induktyvumas priklauso nuo vij skaiiaus N, metalo magnetins skvarbos () ir rits matmen. Rankiniu bdu reguliuojant induktyvum keiiamas vij skaii ritje, o automatiniu- keiiant rits pamagnetinimo srov priklausomai nuo Ciz Priklausomai nuo tinklo izoliacijos talpio ems atvilgiu, nekompensuoto tinklo srovs Ih kitim matome 32 pav.

Ih
a

C iz
Pav.32. Priklausomyb I h = (C iz ) a- nekompensuota b- kompensuota talpin dedamoji Kompensavus talpines sroves, gerokai sumaja rizika sualoti mog, kai yra prisilieiama prie fazinio laido. Kompensavimo efektyvumas didja,didjant tinklo izoliacijos talpiui.

6. LITERATRA
1. Darbo apsauga. Mokomoji knyga / Pareng F. Staniulis. Vilnius: Mokslas, 1988. 2. Isoda G. Elektros energijos pavojingumo kriterijai ir iuolaikins apsaugos priemons. V.: Energetik mokymo centras, 2001. 3. Edward Musia. Elektros energetiniai renginiai ir instaliacija. K. viesa, 2001. 4. Elektros rengini rengimo taisykls. V.: 2000. 5. Elektros rengini eksploatavimo saugos taisykls. V.: 2004. 6. Elektros rengini bandym normos ir apimtys. V.: 2001. 7. Buivis L. Ramonas Z. Apsaugos nuo elektros laboratoriniai darbai. Metodiniai nurodymai. Kaunas: KPI, 1990. 8. Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykls. 9. . . . , , 1984. 10. Elektros erdvs 11. .. . . , 1998.

54

I PRIEDAS SITUACIJ NAGRINJIMAS KAI NUTRKSTA 0,4 KV ORO LINIJOS FAZINIS ARBA PEN LAIDININKAS Petras Grblikas KTU elektros sistem katedra Fazinis (poliaus) laidininkas nutrks, guli ant ems arba kito ger kontakt su eme turinio objekto. Kintamosios srovs TN-C tinklo schema emjus faziniam laidininkui yra parodyta paveiksle.emjimo srovs kelias maitinimo altin parodytas punktyrine linija. Srov pratekjus \ pereinamj var teka praktikai neutralia eme ir per altinio neutralaus tako eminimo ir pakartotini PI (PE - TN-S sistemos atveju) laid eminimo emintuv varas sugrta maitinimo altin. Ekvivalentin altinio neutrals eminimo ir pakartotini PEN bei PE laid eminimo emintuv vara paskaiiuojama pagal sekani iraik: U 1 ( R per + Z 1 ) Rekv = (1) U f U 1 Rper - pereinamoji fazinio laido emjimo vara; U1 - leistinoji prisilietimo tampa (kintamajai srovei U1 =50 V; Rekv- maitinimo altinio neutrals, vidurinio tako arba ivado ir pakartotini PEN laidinink emintuv ekvivalentin vara; Z1 - linijos fazinio(poliaus) laidininko, iki emjimo vietos, pilnoji vara; Uf- altinio, kintamosios srovs fazin arba nuolatins srovs poliaus, tampa. Tinklo skaiiuojamosios schemos yra pateiktos 2 a) ir b) paveiksluose. Ekvivalentins varos dydio priklausomyb nuo fazinio laido emjimo pereinamosios varos dydio kintamosios srovs 400/230 ir 680/400 V tampos elektros renginiuose parodyta 3 paveiksle, 1 ir 4 kreiv parodo i priklausomyb vertinus fazinio laido var,o 2 ir 3 -jos nevertinant. Kintamosios srovs 400/230 V tampos atveju, jeigu Rper = 10 ir Z1=1 -Rekv = 3,055 , o jeigu linijos fazinio laidininko varos nevertiname Rekv=2,77 . Kintamosios srovs 680/400 V tampos atveju, jeigu Rper = 10 ir Z1=1 -Rekv=1,57 , o jeigu linijos fazinio laidininko varos nevertiname Rekv=1,42 . Daugelyje ali pereinamoji fazinio laidininko emjimo vara priimama 10 . Kaip matome i pateikto grafiko, jeigu fazinis laidininkas nukrist ant natralaus, ger kontakt su eme turinio objekto (metalinio aptvaro, metalini statini konstrukcij, geleinkelio bei vidaus transporto monse bgi ir pan.), visada bus pavojus, kad ant vis i io altinio maitinam nulint rengini pasyvij dali gali atsirasti pavojingas potencijalas auktesnis kaip 50 V.Tokia situacija bus tiek TN-C, tiek ir TN-S tinklo sistem atvejais. Tokiomis slygomis turi bti imamasi ypating atsargumo priemoni, kad faziniai laidai nenutrukt, arba, kad bt ivengta nutrkusi fazini laid slyio su tokiais objektais Nuolatins srovs elektros renginiuose, kuriuose pagal Europos standart saugia tampa priimama 120 V tampa, leistinosios ekvivalentins varos yra daug didesns. Ekvivalentins varos priklausomyb nuo pereinamosios varos dydio iuose renginiuose pateikta 4 paveiksle. Kai Rper=10 Rekv=13,2 ir 12 , atitinkamai vertinant ir nevertinant poliaus laido var. Pavieni pakartotinio PEN arba PE laid eminimo emintuv varos dydis takos neturi, nes visk lemia tik ekvivalentins, altinio eminimo ir pakartotini PEN bei PE laid eminimo emintuv, varos dydis. ia:

55

56

2. PEN laidininkas nutrks TN-C tinklo schema nutrkus nuliniam - apsauginiam laidininkui parodyta 5 paveiksle.Esant u utrukimo vietos prijungtiems prie linijos vartotojams, PEN laidininko funkcijas i dalies atlika pakartotinio io laidininko eminimo emintuvai bei altinio neutrals eminimo emintuvas. Potencialo, atsiradusio ant temint paeistos linijos elektros rengini pasyvij dali ir vis kit nulint rengini, maitinam i to paties altinio, pasyvij dali, nulems likusi prijungt, u laido nutrkimo vietos, prie linijos dalies galia (imtuv vara).I nutrkusios PEN laidininko dalies srov altin teks per ioje dalyje esanius pakartotinio eminimo mintuvus, altinio neutrals eminimo emintuv ir vis kit linij,taip pat paeistos linijos sveikoje dalyje esanius, lygiagreiai jam prijungtus, pakartotinio PEN laidininko eminimo emintuvus. Daugiafazio tinklo atveju dalis srovs gali usidaryti per prie kit fazi prijungt imtuv varas. Todl potencialas, ant nulint pasyvij elektros rengini dali neutralios ems atvilgiu, bt didiausias vienfazio tinklo atveju. Vienfazio maitinimo atveju tinklo schema ir srovi pasiskirstymas TN-C tinklui parodyta 5 paveiksle. io tinklo skaiiuojamoji schema pateikta 6 paveiksle. Potencialas atsirandantis ant pasyvij dali rengini esani u paaidos vietos neutralios ems vilgiu apskaiiuojamas pagal iraik:

ir potencialas atsirandantis ant pasyvij dali nulint vis kit i io altinio maitinam rengini:

57

Pateiktose iraikose: U f - fazin (poliaus) tampa; Rz.ekv.1 - ekvivalentin pakartotini PEN laidininko eminimo emintuv, esani u paaidos stos, vara; Rz.ekv2 - ekvivalentin kit i io altinio maitinam linij ir paeistos linijos dalies, iki paaidos stos, pakartotini PEN laidinink eminimo emintuv ir altinio neutrals eminimo emintuvo vara; Z1 - paeistos linijos fazinio(poliaus) laido pilnoji vara; Zimt.ekv. - imtuv prijungt gedimo metu u linijos paaidos vietos ekvivalentin vara. Imtuv esani u paeisto s linijos gedimo vietos ekvivalentins varos kitimo ribos gali labai didels -teorikai nuo (paaidos metu jungtuvai nebuvo prijungti) iki 0 (paaidos metu paeista bent vieno imtuvo izoliacija, kai izoliacijos gedimo vietoje pereinamoji vara lygi 0). Paeistos linijos pakartotini PEN laidininko eminimo emintuv,esani u nutrkimo vietos gali kisti, pagal iuo metu galiojanius reglamentuotus reikalavimus, nuo 10 (laidas nutrks linijos pradioje) iki 30 (laidas nutrks linijos gale prie paskutin PEN laidininko eminim). Pilnosios linijos fazinio laidininko kitimo ribos gali bti nuo 0 (laidas nutrks linijos pradioje) iki 1 laidininkas nutrks linijos gale). 6 paveiksle yra pateiktos potencialo verts ant paeistos linijos nulint imtuv,esani u gedimo vietos, pasyvij dali priklausomai nuo prijungt imtuv prie ios linijos dalies ekvivalentins varos dydio, kai gedimas vyko linijos pradioje (Rz.ekv.1 = 10 ) kreiv ir, kai gedimas vyko linijos gale (Rz.ekv.1 = 30 ) - 2 kreiv. Kaip matyti i pateikt kreivi, nutrkus PEN laidininkui linijos gale, netgi esant maai likusi prijungt e linijos u paaidos vietos imtuv galiai (Z1imt.ekv = 100 ), potencialas ant vis i ios linijos dalies tinam imtuv pasyvij dali, nepriklausomai nuo to ar jie buvo jungti ar nebuvo jungti, bus didesnis kaip leistinas (50 V). Jeigu paaida vykt linijos pradioje (Rz.ekv.1 = 10 ), potencialas ant nulint imtuv pasyvij dali viryt 50V, esant prijungt prie ios linijos dalies u paaidos vietos imtuv ekvivalentinei varai Z1imt.ekv. = 40 . Kadangi tokios paaidos atveju neatjungt apsauga nuo antsrovi ir skirtumins srovs apsauga, toks potencialas ant pasyvij dali ilikt ilgai, iskyrus atvejus, kai imtuvams prijungti bt panaudota speciali ranga.

7 paveiksle pateikta potencialo atsirandanio ant vis kit i nagrinjamo altinio maitinam rengini pasyvij dali, iskyrus renginius prijungtus prie paeistos linijos u PEN laidininko, nutrkimo vietos.Kai ekvivalentin vis pakartotinio PEN laidininko eminimo emintuv, iskyrus emintuvus prijungtus prie nutrkusios io laidininko dalies, ir altinio neutrals eminimo emintuvo yra 2,5 , potencialas ant prie ios tinklo dalies prijungt rengini pasyvij dali nevirija 50V, visais PEN laidininko nutrkimo atvejais.Jeigu ekvivalentin eminimo vara 4 , tai nutrkus PEN laidininkui linijos pradioje, potencialas ant mint pasyvij rengini dali bt auktesnis kaip 50 V.

58

59

Literatra 1. LST 1741.5.54:2002 Pastat elektros ranga. 5 dalis. Elektrini rengini parinkimas ir rengimas. 54 podalis. eminimas ir apsauginiai laidininkai [IEC 60364-5-54:1980+Al:1982, modifikuotas)] 2. LST 1741.4.442:2002 Pastat elektros ranga. 4 dalis. Saugos priemons. 44 podalis. Apsauga nuo virtampi. 442 skyrius. emosios tampos rangos apsauga nuo paaid tarp auktosios tampos tinkl ir ems (HD 4.4.442 Sl:1997). 3. Elektros rengini rengimo taisykls 1,2,3,4 skyriai. kio ministro ir Aplinkos ministro sakymai 1999-02-13 '. 63/47, 2000-12-28 Nr. 433/547, 2001-07-30 Nr. 242/397 (in., 1999, Nr. 18-483, 2001, Nr.3-59, 2001,Nr.67-24). 4. Specialij patalp ir technologini proces elektros rengini rengimo taisykls. kio ministro 2004-04-29 sakymas Nr.4-140/D 1-232 (in., 2004, Nr. 84-3051; EP Nr.53).

60