Baublys J. Ir Kiti. Žaibas. Apsauga Nuo Žaibo

Juozas Baublys, Saulius Gudius,
Pranas Jankauskas, Linas Markeviius, Alfonsas Morkvnas

AIBAS
APSAUGA NUO AIBO

Monografija

Vilnius
2006

A AI I B B A AS S . . A A P P S S A AU UG GA A N NU UO O A AI I B B O O

2

UDK 621.316
a

19

Knygoje nagrinjamas aibo ilydi susidarymas, j poveikis
elektros energetikos objektams, apsaugos nuo aibo ypatumai. i mo-
nografija skirta mokslo, ininerijos bei technikos darbuotojams, dir-
bantiems apsaugos nuo aibo srityje.
Knyga parengta AB Lietuvos energija usakymu.

Autoriai:
doc. dr. Juozas Baublys (vadovas), Generolo Jono emaiio
Lietuvos karo akademija,
doc. dr. Saulius Gudius, Kauno technologijos universitetas,
doc. dr. Pranas Jankauskas, Generolo Jono emaiio Lietuvos
karo akademija,
prof. dr. Linas Markeviius, Kauno technologijos universitetas,
doc. dr. Alfonsas Morkvnas, Kauno technologijos universite-
tas

Recenzentai:
prof. habil.dr. Steponas Geys, Kauno technologijos universite-
tas,
prof.dr. Vygaudas Kvedaras, Vilniaus Gedimino technikos uni-
versitetas

ISBN 9986858283 AB Lietuvos energija, 2006

A A I I B B A AS S . . A A P P S S A AU UG GA A N NU UO O A AI I B B O O

3
Turinys
Pratarm.............................................................................................. 6
vadas ................................................................................................... 8
I. AIBO ILYDIS.......................................................................... 13
1.1. aibo ilydio susidarymas ................................................... 13
1.2. aibo parametrai ir charakteristikos ................................... 21
1.3. aibo padariniai .................................................................... 24
1.4. aibo elektromagnetiniai laukai .......................................... 26
1.5. aibo elektromagnetini bang sklidimas .......................... 31
1.6. aibo impulsins bangos sklidimas linijomis ...................... 34
II. AIBO POVEIKIS..................................................................... 39
2.1. Virtampiai elektros perdavimo ir ryi oro
linijose............................................................................................ 39
2.1.1. Indukuotieji virtampiai oro linijose,
susidarius ilydiui em netoli linijos.................................. 40
2.1.2. Indukuotieji virtampiai oro linijose,
susidarius ilydiui debesyse.................................................... 45
2.1.3. Tolimo aibo ilydi poveikis oro
linijoms...................................................................................... 48
2.2. aibo ilydi poveikis poeminms
kabelinms linijoms...................................................................... 53
2.2.1. Susidarius ilydiui em ............................................. 53
2.2.1.1. Tiesioginio aibo ilydi poveikis
kabeliui...................................................................................... 55
2.2.1.2. Netiesioginio aibo ilydi poveikis
kabeliui...................................................................................... 62
2.2.2. Tolimo aibo ilydi poveikis kabeliui ............................ 63
2.2.3. Ivados ................................................................................. 67
2.3. aibo sukelti virtampiai statiniuose ir oro
linij atramose .............................................................................. 67
2.3.1. Statinys, neturintis atotamp ........................................ 69
2.3.2. Prie statinio prijungtos atotampos................................ 71
2.3.3. Ivados............................................................................. 81


4
III. IORIN APSAUGA NUO AIBO...................................... 83
3.1. Bendros inios........................................................................ 83
3.2. Pastat ir statini klasifikacija apsaugos nuo
aibo poiriu ............................................................................... 89
3.2.1. Klasifikacija pagal Respublikines
statybos normas (RSN 139-92) ............................................... 89
3.2.2. Klasifikacija pagal europinius standartus..................... 90
3.3 Statini apsauga nuo tiesioginio aibo
poveikio......................................................................................... 92
3.3.1. Ivados............................................................................. 99
3.3.2. Aktyvioji apsauga nuo aibo........................................ 100
3.3.2.1. Bendros inios ........................................................... 100
3.3.2.2. Aktyviosios apsaugos nuo aibo tyrim
ivados kitose alyse ............................................................... 103
3.4. Apsaugos nuo aibo sistem eminimas .......................... 105
3.4.1. Bendros inios .............................................................. 105
3.4.2. eminimo vara........................................................... 107
3.4.3. Pavojinga tampa, susidariusi emje
aibui tiesiogiai pataikius aibolaid 110
IV. ENERGETINI OBJEKT APSAUGA NUO
VIRTAMPI.............................................................................. 114
4.1. Bendroji virtampi charakteristika ................................. 114
4.1.1. Komutaciniai virtampiai ........................................... 116
4.1.2. Rezonansiniai virtampiai .......................................... 118
4.1.3. Atmosferiniai virtampiai ........................................... 119
4.1.4. emjimo virtampiai ................................................ 122
4.2. Apsaugos nuo virtampi aparatai ir taisai ..................... 124
4.2.1. Ventiliniai ikrovikliai.................................................. 125
4.2.2. Virtampi ribotuvai................................................... 134
4.3. Pastoi elektros rengini apsauga nuo
virtampi................................................................................... 140
4.4. Apsaugos nuo virtampi priemoni
parinkimas................................................................................... 158
4.5. Ivados .................................................................................. 161


5
V. IKI 1000 V TAMPOS ELEKTROS TINKLO
APSAUGA NUO VIRTAMPI.............................................. 162
5.1. Virtampi iki 1000 V tampos tinkle
charakteristika ............................................................................ 162
5.2. aibo ilydio ir jo sukelt virtampi ala
iki 1000 V tampos renginiams ................................................. 165
5.3. Apsaugos priemons nuo virtampi iki 1000
V tampos tinkle ......................................................................... 167
5.4. Ribotuv veikimas skirting konfigracij
elektros tinkluose........................................................................ 171
5.5. Virtampi ribotuv parinkimas iki 1000V
tampos sistemose....................................................................... 174
5.6. Ivados .................................................................................. 183
VI. IZOLIACIJOS SUDERINIMAS........................................... 184
6.1. Izoliacijos suderinimas bandomosiomis
tampomis.................................................................................... 185
6.2. Izoliacijos patikimumas....................................................... 188
6.3. Pastoi izoliacijos suderinimas dl aibo
virtampi................................................................................... 191
6.4. Iki 35 kV tampos pastoi izoliacijos
suderinimas ................................................................................. 194
6.5. 110 ir 330 kV tampos pastoi izoliacijos
suderinimas ................................................................................. 200
6.6. Virtampi proceso modeliavimas.................................... 207
6.6.1. Linijos savitieji parametrai .......................................... 208
6.6.2. Linijos banginiai parametrai ....................................... 214
6.6.3. Linijos banginio kanalo modelis ................................. 216
6.7. aibo virtampi analizatorius.......................................... 219
6.8. Ivados .................................................................................. 222
LITERATRA .............................................................................. 224
SUMMARY.................................................................................... 230


6
PRATARM
ioje monografijoje apibendrinama mokslo tiriamj darb, at-
likt Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademijoje ir Kauno
technologijos universitete, mediaga bei AB Lietuvos energija ga-
mybin patirtis apsaugant vairius objektus nuo aibo.
Pirmame skyriuje pateikiama aibo ilydi susidarymo teorija,
analizuojamas jo poveikis vairiems statiniams bei objektams.
Antrame skyriuje nagrinjama virtampi susidarymo teorija,
aptariami j dydiai, susidar elektros perdavimo bei ryi oro ir ka-
belinse poeminse linijose, vykus aibo ilydiams. Plaiai nag-
rinjami aibo suformuoti virtampi potencialai statiniuose ir oro li-
nij atramose.
Treiame skyriuje lyginami iuolaikiniai europiniai standartai ir
anksiau Lietuvoje taikomi norminiai aktai, susij su statini iorins
apsaugos nuo aibo projektavimu. Trumpai supaindinama su akty-
viosios apsaugos nuo aibo projektavimu bei usienio ali patirtimi
j naudojant.
Ketvirtame skyriuje nagrinjami virtampiai, susidarantys
elektros energetikos objektuose, pateikiamos apsaugos nuo virtam-
pi aparat ir tais charakteristikos ir panaudojimo galimybs . Ypa
pabriami virtampi ribotuv, jau plaiai naudojam Lietuvos
energetikos sistemoje, privalumai.
Penktame skyriuje aptariama iki 1000 V tampos elektros tin-
klo apsauga nuo aibo, kuri iuo metu nepakankamai diegiama Lietu-
voje. Pateikiama aibo ilydio ir jo sukelt virtampi iki 1000 V
tinkluose padarytos alos analiz. Remiantis iuolaikiniais standar-
tais, nurodomos pastat ir juose esanios elektros rangos apsaugos
priemons bei j parinkimo ir pritaikymo rekomendacijos. Pateikti
elektros linijos modelyje gauti eksperiment duomenys bei apsaugos
nuo aibo rekomendacijos.

7
etame skyriuje isamiai teorikai ir pagrindiant eksperimen-
tais nagrinjami elektros rengini izoliacijos suderinimo klausimai.
Analizuojamas izoliacijos patikimumas vairi tamp elektros perda-
vimo linijose bei transformatorinse pastotse. Kompiuterinmis pro-
gramomis sumodeliuoti aibo ir komutacini virtampi pereinamie-
ji procesai . Nagrinjamas aibo sukelt virtampi analizatoriaus su-
darymo principas.
Naudotasi Lietuvos bei usienio mokslinink, taip pat ios mo-
nografijos autori atliktais moksliniais tyrimais bei praktine patirtimi.
Autoriai nuoirdiai dkoja visiems talkinusiems ir teikusiems
pasilymus bei pastabas raant monografij.
Pastabas bei silymus sisti adresais:
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, ilo g. 5a,
LT-10322 Vilnius arba
Kauno technologijos universitetas, Student g. 48, LT-51340
Kaunas.

Autoriai


8
VADAS
aibai sukelia neigiamus padarinius: padega bei sugriauna ne-
apsaugotus gyvenamuosius namus, vairios paskirties statinius, elek-
tros bei ryi tinkluose sukelia virtampius, sugadina instaliacij ir
sukelia vairius trikdius, sugadina daug kompiuterins technikos bei
elektronins aparatros. aibas taip pat suskaldo medius ir sualoja
mones. Lietuvoje kasmet dl aib patiriama imtai tkstani lit
nuostoli.
aibas objektus pataiko tiesiogiai arba daro jiems netiesiogin
tak. Pagrindiniai aibo keliai, kuriais veikiami vairs objektai, pa-
rodyti 1 paveiksle.

1pav. Pagrindiniai virtampi susidarymo dl aibo poveikio keliai:
1. Auktosios tampos oro linijos; 2. Transformatorins pastots;
3. Poemins (kabelins) linijos; 4. Ryi objektai; 5. Oro linijos (elektros,
ryi); 6. Daugiaaukiai pastatai; 7. Pramons objektai; 8. Atskirai stovintys
statiniai


9
Taip pat nustatyta, kad didel tak aibai turi iuo metu plaiai
naudojamos Globalinio padties nustatymo sistemos (GPS Global
Positioning System) darbui. GPS tai didelio tikslumo palydovin ra-
dionavigacin sistema, suteikianti informacij apie mobili objekt
padt erdvje, j judjimo greit, krypt ir veikt atstum, atstumus
iki pasirinkt tak, apie tiksl vietos laik tam tikru momentu, geog-
rafinius pasirinktos vietovs saultekio bei saullydio laikus, mnu-
lio fazes. GPS veikia nepriklausomai nuo oro slyg, paros ar met
laiko, vienodai bet kurioje pasaulio vietoje. aib poveikis iai siste-
mai pasireikia vairiais bdais. Pats didiausias poveikis bna tuo-
met, kai aibo ilydis vyksta visai greta. Tuomet galimas visikas GPS
imtuvo sugadinimas. Fiksuot, stacionariai rengt, pvz., laivuose, im-
tuv apsaugai rekomenduotina rengti gerus aib ikroviklius. Kitas
poveikis pasireikia dideliais aib elektromagnetini bang sukelia-
mais trikdiais, kurie labai apsunkina GPS signal primim. iems
trikdiams sumainti naudojamos maatriukms magnetins kil-
pos tipo primimo antenos. Taiau nenustatyta, kad aib ilydiai
turi didel tak signal primimui i GPS [75].
Gamtoje aibas yra natralus ems planetos bdas isaugoti
elektrin pusiausvyr tarp jos paviriaus ir atmosferos. aibavimo
metu gamtoje vyksta chemins reakcijos. vykus galingam ilydiui
tarp elektrint debes, ore esantys azotas ir deguonis suskyla ato-
mus, kurie susijungdami sudaro azoto viendegin (NO), o prisijungus
papildomam deguonies atomui susidaro azoto dvideginis (NO
2).
Pas-
tarajam jungiantis su vandeniu (H
2
O), susidaro silpna azoto rgtis
NHO
3
(naudojama parako gamyboje, da pramonje ir kitur). Azo-
to rgtis, sigrusi em, tirpdo uolienas, susidedanias i K, Ca,
Mg, Na ir kt. mediag, sudarydama druskas. Augal aknys pasisavi-
na itirpintas druskas. Tokiu bdu skatinamas augal augimas nat-
raliu bdu gamtoje. Po aibavimo visuomet geriau auga ol ir kiti
augalai.
i natrali ems trimo technologija yra visikai ekologika,
palyginti su dabar naudojama tr gaminimo i gamtini duj tech-
nologija (Haberio ciklas). Pasaulyje brangstant dujoms (2005 m.
40%, vliau 300%), Haberio ciklas taps neekonomikas ir bus
grtama prie primirto natralaus gamtos ekologinio ciklo, gyvendi-

10
namo plazmochemins technologijos bdu, reikalaujaniu nemaai
elektros energijos. Pirmas pramoninis plazmocheminis azoto rgties
gamybos bandymas atliktas JAV 1904 m. (pastaius hidroelektrin
ant Niagaros krioklio). Taiau dl tuometins maos tr paklausos
ir gamtini duj bei ilje esani salietros klod pigumo plazminis
metodas buvo primirtas ir i naujo juo susidomta tik XX a. antroje
pusje Novosibirsko moksliniame centre, Minsko ilumos ir mass
main institute bei Lietuvos energetikos institute (buvusiame Fiziki-
ni-technini energetikos problem institute). Pastarajame buvo
steigta unikali 2 MW galios plazmochemini tyrim laboratorija
[31].
iuo metu yra sukurti kariniai ginklai, paremti dirbtini elek-
tromagnetini bang poveikiu. Tai dirbtiniai aibai, integruoti
sparnuotsias raketas. is ginklas vienintelis gali sugadinti paius
mantriausius kompiuterius bei elektronin rang. Galingi elektro-
magnetiniai impulsai pasiekia giliai emje esanias slptuves, valdy-
mo punktus. Taiau kitaip nei prasti sprogmenys ios bangos nepa-
skleidia mirtinai pavojing mediag or. aibika i ginkl elek-
tros ikrova siekia 2 mlrd. vat. Todl karo specialistai turi gerai su-
vokti stipri elektromagnetini bang prigimt, galimybes jas panau-
doti ir nuo j apsisaugoti.
Vir ems rutulio kiekvien akimirk vyksta apie 1000 aibo
ilydi [34]. Daugiausia aib ilydi susidaro tarp debes ir ems.
Taiau nemaai j susidaro tarp gretim debes arba paiame debe-
syje. Po ilydio seka viesos blyksniai (aibas) ir garsas (griaustinis).
Laiko tarpas tarp blyksnio ir girdimo garso priklauso nuo aibo atstu-
mo. aibavimo metu garsas girdimas iki 20 km atstumu.
aibai sukelia termin, griaunamj (mechanin) ir elektromag-
netin poveik. monms ir gyvnams yra pavojingas tiek tiesioginis
aibo smgis, tiek netiesioginis jo poveikis.
Labai danai aibo ilydio vietai turi takos poemins van-
dens srovs, statiniai, stovintys atvirose vietose ar auktumose, bei
mediai. Nustatyta, kad aibas ne visuomet trenkia aukiausi viet
arba aukiausi objekt. Klaidingai manoma, kad arti pastat esan-
tys aukti mediai apsaugo pastatus taip, kaip aibolaidiai.

11
Per metus Lietuvoje aibas vidutinikai kerta 12 kartus 1 km
2
plot. Perknijos trukm teritorijoje apibdinama vidutiniu aibavi-
mo valand skaiiumi per metus. Lietuvoje is skaiius per metus svy-
ruoja nuo 24 iki 45 valand [38].
Apsisaugoti nuo aibo padeda vairi tip aibolaidiai, ikro-
vikliai ir kita ranga. Netinkamai rengta apsauga nuo aibo tik padi-
dina pavoj.
Lietuvoje nuo seno statini apsaugai naudojama pasyvi apsau-
gos nuo aibo sistema su tradiciniais vadinamaisiais Franklino aibo-
laidiais. Nuo 2003 met silomi prancziki aktyvieji aibolaidiai
[64], kurie estetikesni, daug brangesni, taiau maai tiktina, kad jie
bus veiksmingesni u Franklino aibolaidius [65, 78].
1970 m. amerikiei mokslininkams gim idja sukurti lazerin
aibolaid, taiau tai dar iki iol yra tik tyrim stadijoje.
Ms alyje tik neseniai susirpinta vairios elektronins apa-
ratros apsauga nuo aibo padarini. Nra ileista pakankamai lietu-
vikos technins literatros apie modernios apsaugos nuo aibo ran-
g tiek statini iorei, tiek aparatams bei vairiems taisams apsaugoti
pastat viduje. Europos Sjungos, tiek kitose isivysiusiose alyse pa-
gal galiojanius standartus btina rengti objektuose, namuose bei
biuruose nuo aibo virtampi apsaugani speciali rang.
Daniausiai naudojama daugiapakop apsaugos nuo virtampi sis-
tema. Tokia ranga montuojama tiesiog pastat elektros skirstomo-
siose lentose ant kreipiamj tinklo lizd, tinklo atsiakojim ir t.t.
Lietuvos gyventojai per maai informuojami apie aibo pavoj
ir per maai apmokomi, kaip reikia apsisaugoti nuo toki gamtos
reikini.
Reikia inoti, kad perknijos metu negalima stovti auktose
vietose, po mediais, arti vandens nebti taikiniu. Pamaius kamuo-
lin aib reikia nejudti, nes jis juda pagal oro sroves. Labai pavojin-
ga slptis po aukta stogine, statiniu arba kalvos virnje, bti alia
metalinio aptvaro, oro elektros perdavimo linijos, dirbti ems kio
darbus atvirame lauke arba statybinmis bei ems kio mainomis,
bgti. Palkti, kol praeis perknija, geriausia bt nedidelje lomoje
(duboje), giraitje arba stataus laito papdje. Lygioje vietoje patar-
tina pritpti.

12
Kartais nelaimingi atsitikimai vyksta arti vandens, atviruose
baseinuose. aibui pataikius med, aibo srov sukelia didel tam-
pos kritim jo akn eminimo varoje, ir galimas atvirkias ilydis
nuo medio po juo esanius mones bei gyvulius. Be to, po mediu
ems paviriuje atsiranda dideli potencial skirtumai. Visi ie veiks-
niai gali sukelti moni arba gyvn traumas ir net t [38].
Todl visais atvejais, slepiantis po mediu, atstumas tarp
medio kamieno ir mogaus turi bti ne maesnis kaip 3 m, dar ge-
riau 810 m. Negalima slptis po auktais atskirai stoviniais
mediais lygioje vietoje arba pamikje. mons, perknijos metu
esantys automobilyje arba traktoriuje, pataikius aibui paprastai
smarkiai nenukenia. Taiau apsvaigintas vairuotojas laikinai gali
prarasti gebjim valdyti technik. Todl perknijos metu reikia su-
stoti.
mogus, kuris perknijos metu bna pastate, turi prisiminti,
kad negalima naudotis elektriniais prietaisais, telefonu, liesti vanden-
tiekio kranus, bti alia dmtrauki, krosni arba stambi metalini
daikt. Ypa tai svarbu, kada pastatai neapsaugoti aibolaidiais. Pa-
taikius aibui pastat galimi ilydiai pastato viduje nuo pastato
sien ir stogo [63]. Kad kamuolinis aibas nepatekt pastato vid,
siloma udaryti langus, duris, dmtraukius, kad patalpose nebt
skersvj. Ventiliacijos angas btina i anksto padengti eminta me-
taline 22,5 mm skersmens gardele su 34 cm
2
akutmis [79].
Lietuvoje yra per maai technins bei mokslins literatros,
apibendrinanios kit ali bei Lietuvoje sukaupt patirt apsaugant
nuo aibo vairios paskirties statinius, ypa labai svarbius Lietuvai
strateginius, turinius savo specifik energetikos objektus.
Monografijos autoriai turi tiksl pradti taisyti esam padt
pateikti isami ini apie aibo prigimt ir apsaug nuo aibo bei pa-
sidalyti ilgamete gamybine bei moksline darbo energetikos sistemoje
patirtimi.

13
I. AIBO ILYDIS
1.1. aibo ilydio susidarymas
aibas tai galingas aukto potencialo elektros energijos ily-
dis. Jis susidaro atsiradus skirtingiems potencialams tarp sielektrinu-
si audros debes ir ems, tarp gretim debes ir tame paiame de-
besyje.
aibai bna linijiniai ir kamuoliniai.
Pagal prigimt audros debesys skirstomi iluminius ir fronti-
nius.
iluminiai debesys (1.1 pav.) susidaro Saulei kaitinus em.
Pastarosios paviriuje susidar drgms garai kartu su kaitusiu oru
kyla vir ir 2 km auktyje kondensuojasi, sudarydami iluminius
audros debesis i labai smulki, elektrint sualusi vandens laeli.
Vjo srautai gali pakelti iltas, drgnas oro mases vir kartais net
iki 15 km. Tokie debesys susidaro kartu vasaros metu ir daniausiai
antroje dienos pusje.
Frontiniai audros debesys susiformuoja tuomet, kai susitinka
skirting temperatr du (iltas ir altas) oro srautai. emesns tem-
peratros oro srautas leidiasi emyn, artdamas prie ems pa-
viriaus, o iltos oro mass, kartu su vandens garais, kyla vir (1.2
pav.) sudarydamos skur. Vandens garai tam tikrame auktyje kon-
densuojasi, suformuodami audr debesis.
Frontiniai debesys apima didel plot juddami iki 100150
km/h greiiu. Tokie debesys gali susiformuoti bet kuriuo paros metu.
Pradioje debesys susiformuoja i smulki vandens laeli, kuriuos
tam tikrame auktyje palaiko oras, kildamas vir. Po to laai didja,
sunkja ir krenta emyn em (lyja).


14

1.1 pav. ilumini debes formavimasis

1.2 pav. Frontini audros debes formavimasis:
1 altas oras; 2 iltas oras

15
aibo susidarymo teorij bta vairi. Vien i j pateiksime
emiau [5].
Visi debesyse atal vandens laai sielektrina dviem prieingais
elektros krviais (poliarizuojasi) nuo oro, nes pastarasis, esantis
ems paviriuje, yra nuolatos elektrintas. Antai 1 cm
3
oro turi su-
kaups apie 600 sielektrinusi por (teigiamaisiais ir neigiamaisiais
krviais). Nustatyta, kad ems paviriuje yra apie 100 V/m elektrinis
laukas. Kylant auktyn nuo ems paviriaus, elektrint oro daleli
tankis didja. ems paviriuje oro elektrinis laidumas yra labai
maas. Taiau beveik 80 km auktyje pralaidumas padidja 310
9

kart, palyginti su oro pralaidumu ems paviriuje.
Taigi em kartu su 80 km auktyje esaniu laidiu sluoksniu
galima sivaizduoti kaip didel rutulin kondensatori.

a b

1.3 pav. Krvi pasiskirstymas debesyse:
a lietaus la poliarizacija;
b debesies elektrinis laukas su atskirais krviais.
1 jonosferos laidusis sluoksnis; 2 vandens laai; 3 em; 4 debesis

Kondensatoriaus elektriniame lauke 18 km auktyje nuo
ems paviriaus esantys atal vandens laeliai sielektrina (poliari-
zuojasi): apatinje zonos dalyje daniausiai susikaupia teigiamieji
krviai, o virutinje neigiamieji (1.3 pav.). Bandymai, atlikti nau-
dojantis radarais ir lktuvais, patvirtino, kad elektros krvi susidary-
mas debesyse tiesiogiai susijs su ledo kristal ir alt vandens la
judjimu. Nustatyta, kad kruos dalels turi neigiam potencial, o
atskiri didesni ledo kristalai teigiam. Lengvi ledo kristalai kartu su
kylaniais vjo srautais pasikelia virutinius debesies sluoksnius, o
stambesni paklina debesies centrines dalis (1.3 pav., a). Tokio pro-

16
ceso metu debesyse formuojasi prieing poli krviai. Virutin de-
besies dalis tampa teigiamai elektrinta, o apatin neigiamai (1.3
pav., b). Krviai debesyje pasiskirsto netolygiai. Kai susikaup krviai
sukuria kritin elektrin lauk 2530 kV/cm, prasideda ilydis, sklin-
dantis emyn. Taiau, kaip parod elektrinio lauko matavimai aiba-
vimo metu, elektrinio lauko stipris siekia tik 23 kV/cm. Prieastis,
kodl prasideda aibo ilydis esant tokiam silpnam elektriniam stip-
riui, nenustatyta iki iol. Pasieks ems paviri, ilydis nuvinta (1.4.
pav.), nes sudaro udar elektrin grandin, kuria teka stipri aibo
impulsin elektros srov, kaitindama ilydio kanal iki
20003000 C. Dl tokios auktos temperatros vyksta daugyb che-
mini reakcij gamtoje. Taip susidaro linijiniai aibai. aibo ilydio
kanalo ilgis siekia nuo keli imt metr iki keli kilometr. kaits
ilydio kanalas dl susidariusio slgi skirtumo staigiai pleiasi, su-
keldamas akustines bangas, kurios girdimas kaip griaustinis.

1.4 pav. Linijinis aibas

aibo ilydis vyksta keletu atskir impuls. Kiekvienas impul-
sas turi dvi stadijas: pirmin, vadinam lyderiu, ir antrin, vadinam
pagrindiniu ilydiu.
1.5 pav. parodytas lyderio bei pagrindinio ilydio susidary-
mo stadijos. Pradioje lyderis bna labai trumpas, o po kurio laiko
palaipsniui didja iki pagrindinio lyderio, pasiekianio em ir pra-

17
dedanio vytti (1.6 pav.). Pagrindinio lyderio ilydis tsiasi 50
100 s. Kai tik pagrindinio lyderio vytjimas pasiekia debesis, jis
isikrauna ir vytjimas sumaja.

1.5 pav. Linijinio aibo susidarymo iklotin:
a optinis vaizdas; b impulsins srovs pokytis
1, 2, 3 impulsai; 4 laiptuotas lyderis; 5 strlinis (staigus) lyderis;
6 lyderio srov; 7 pagrindinio ilydio srov; 8 srov po vytjimo

1.6 pav. aibo lyderio formavimasis:
1, 2, 3 pagrindinje stadijoje; 4, 5, 6 aibui pasiekus em

Debesyse susiformuoja keletas viena nuo kitos izoliuot krvi
sankaup, sukuriani kritin elektrin lauk, todl aibavimo metu
susidaro keletas aibo impuls.
Po pagrindinio einantys vlesni ilydi impulsai paprastai susi-
daro po 0,030,05 s, jau turintys staiga susiformavusius lyderius. Pa-

18
kartotini ilydio impuls per 1 sekund bna nuo 2-3 iki 10, labai
retai daugiau.
aibo impulsin srov, tekdama kokiu nors objektu, j su-
dauo ir net udega. Pavojingi yra aibo impulsins srovs indukuoti
aukti virtampiai visuose statiniuose, turiniuose elektrai laidias ar-
ba tik metalines konstrukcijas [63].

1.7 pav. aibo ir objekto (atramos) lyderi formavimasis

Jeigu aibo ilydis pasiekia ne em, o kok nors objekt, esant
ant ems paviriaus (1.7 pav.), tai lyderis pasirenka trumpiausi ke-
li, kur dar sutrumpina vir objekto susidars teigiamj krvi
(ems potencialo) lyderis. Kuo objektas smailesnis, tuo plonesnis,
bet ilgesnis susidaro nuo objekto sklindantis lyderis. Abu lyderiai su-
sijungdami sudaro aibo ilydio kanal.
aibas daniausiai pataiko t objekt, kuris bna geriau
emintas, t.y. kurio eminimo vara bna maiausia. Taip pat nusta-
tyta, kad 10 proc. aib ilydi i debesies em perduoda teigia-

19
mj elektros krv, susikaupus debesies viruje. Tai vadinamasis tei-
giamasis ilydis.
Neseniai JAV mokslininkai i Floridos [74] atrado mistik
aib savyb, kuri fizikus i naujo veria galvoti apie aibo susidary-
m. Jie nustat, kad, aibui nuvieiant padang, ispinduliuojamas
milinikas kiekis rentgeno bei gama spinduli.
Kamuoliniai aibai. Kamuolini aib buvimu neabejoja niekas.
Tiesa, is gamtos reikinys, stebimas stipraus aibavimo metu, yra la-
bai retas. Tvirtinama, kad kamuolin aib emje mat tik 15 pro-
centai moni. Dl toki ret stebjim yra nepakankamai mokslini
duomen, tad kamuolinio aibo prigimtis ir iandien nra iki galo
aiki [77].
Daniausiai kamuolinis aibas susiformuoja linijinio aibo
ilydio vietoje. Kartais kamuoliniai aibai keliauja i debesies link
ems, kaip linijiniai aibai.
iuos vytinius, ore plevenanius kamuolius, netiktai atsiran-
danius perknijos metu, pastebjo dar antikos mokslininkai. vairi
form kamuoliai bna nuo 1 cm iki 12 m skersmens, daniausiai
apie 1520 cm. Jie vieia balta, oranine arba geltona spalva. Taip
pat sakoma, kad ie aibo kamuoliai kiaurai prasiskverbia per sienas
ar langus. Yra pastebti kamuoliniai aibai ir skrendant lktuvu. Kai
kurie kamuoliai bna kiaurai permatomi, kiti bna tuiaviduriai. Jie
bna matomi daniausiai 78 sekundes, o kartais tai trunka ir kelias
minutes.
Kamuolio greitis bna labai vairus: nuo visai nejudanio iki la-
bai didelio. Daniausiai kamuolinis aibas juda apie 5 m/s greiiu. Jis
gali pulsuoti, keisti savo form. Taip pat yra pastebta, kad didelis ka-
muolys suyra ir susidaro keletas ma kamuoliuk.
Pasirodius kamuoliniam aibui, daniausiai nebna jokio gar-
so, o kartais girdimi trakesiai, spragsjimai ir nyptimas.
Daniausiai kamuoliniai aibai apibdinami kaip alti. Taiau
pastebta atvej, kai nuo j uvir ir igaravo vanduo, kaito metali-
niai daiktai, taip pat kas nors usideg.
Kamuoliniai aibai vieia kaip kaitrins elektros lemputs ir
nesunkiai pastebimi dienos viesoje. Tvirtinama, kad kamuoliniai ai-
bai skleidia nemalon degsi ar sieros kvap.

20
Kamuolinis aibas labai retai pasirodo, todl iki iol nra joki
patikim nuotrauk arba vaizdajuosi, kuriose jis bt nufilmuotas.
Taiau vis tik yra keletas kamuolin aib aikinani teorij.
Vien i pirmj dar 1955 m. pasil ymus rus fizikas Piotras Kapi-
ca. Jis priskyr reikin auktojo danio elektromagnetinio lauko
ikrovai. Taiau P. Kapica nepaaikino, i kur is auktojo danio lau-
kas atsiranda. Kiti mokslininkai band paaikinti, kad aukto danio
bangas spinduliuoja pats audros debesis, tam tikromis slygomis virs-
ts gamtiniu mazeriu, panaiu lazer, tik spinduliuojaniu ne vies,
bet mikrobangas. i teorij nepavyko patvirtinti eksperimentais.
1991 m. dviem japon mokslininkams pavyko laboratorijoje sukurti
rutulius i plazmos. Tie rutuliai net pereidavo per medines lentas, j
nepaeisdami. Taiau tvirtinti, kad sukr kamuolin aib, jie nesi-
ryo, nes eksperimento slygos labai skyrsi nuo to, kas vyksta aiba-
vimo metu.
Mokslininkai Johnas Abrahamsonas ir Jamesas Dinnis [77] ma-
no, kad kamuolinio aibo prigimtis visai ne fizikin, o chemin. Jie
teigia, kad trenkus aibui emje esant sml io grdeliai skyla ir
atsiranda maos silicio dalels, o silicio diokside buvs deguonis susi-
jungia su dirvoje esania anglimi, virsdamas anglies dvideginiu (CO
2
).
Silicio dalels, kuri skersmuo yra maesnis u imt nanometr, vie-
na su kita sukimba sudarydamos ilgas grandines, i kuri po kiek lai-
ko susidaro lengvi, pkiniai rutulio formos vriniai, kuriuos oro srov
pakelia nuo ems paviriaus. Minti mokslininkai stebjo tokius
vrinius elektroniniu mikroskopu po to, kai sukr auktosios tam-
pos elektros ilyd.
Silicio dalels, ore reaguodamos su deguonimi, ltai degdamos
skleidia vies. Silicio oksidavimosi procesai yra naudojami puslaidi-
ninki pramonje jau seniai. Mokslininkai teorikai apskaiiavo, jog
degant silicio vriniams turt atsirasti viesos rykis, panaus ka-
muolini aib ryk. Atsivelgiant pradines slygas, silicio dalels
gali kaisti nuo 1200 iki 1700 C temperatros. Jeigu temperatra
viryt silicio lydymosi tak (1412 C), liks silicis oksiduotsi labai
greitai ir kamuolinis aibas sprogt. Mokslininkai aikina ir tai, kaip
kamuoliniai aibai sugeba pereiti per sienas ir langus. Tai atsitinka
todl, teigia mokslininkai, kad miniatirins silicio dalels gali bti su

21
oro srove traukiamos maiausius plyelius, o kitoje pusje vl turt
sulipti rutul.
iai kamuolinio aibo teorijai patvirtinti trksta tik vieno, pa-
ties svarbiausio rodymo iki iol dar niekam nepavyko sukurti ka-
muolinio aibo.
1.2. aibo parametrai ir charakteristikos
Standartin aibo impulsins srovs forma parodyta 1.8
paveiksle.

1.8 pav. aibo impulsins bangos parametrai:
t
f
bangos fronto trukm, s; t
i
impulso trukm, s

Pagrindiniai aibo parametrai yra srovs impulso amplitud
I
0 max
, siekianti nuo 10 kA iki 200 kA, srovs bangos fronto trukm
f
t = 1,510 s; viso srovs impulso trukm daniausiai bna
i
t = 20100 s.

22
Susidarantiems nuo aibo mechaniniams bei terminiams
procesams nagrinti reikia inoti vis aibo krv Q
, vieno impulso
krv Q
i
ir savitj energij w
s
.
Nustatyta, kad indukcini virtampi susidarym lemia
impulsins srovs bangos fronto statumas a.
1.1 lentelje pateikti aibo parametrai, naudojami
skaiiavimuose [67].

1.1. lentel. aibo parametrai

Statini apsaugos nuo aibo
klass aibo parametrai
I II III, IV
Didiausia aibo impulsin srov,
kA
200 150 100
Visuminis krvis
Q , C 300 225 150

Impulso krvis
i
Q , C 100 75 50
Savitoji energija
s
w , kJ/ 10000 5600 2500
Vidutinis bangos fronto statumas
dt di a / = , kA/s
200 150 100
Bangos fronto trukm
f
t , s
10 10 10
Bangos impulso trukm
i
t , s 100 100 100

Analitin aibo impulsins srovs iraika uraoma lygtimi

| | | |
10
1 2
10
1 0
) / ( 1 / ) / exp( ) / ( ) ( t k t t I t i
m
+ = . (1.1)

ia
m
I
0
didiausia aibo impulsin srov, kA;
k koreguojantis srovs maksimumo reikm koeficientas
(pirmam aibo impulsui 93 , 0 = k , o kitam aibo impulsui
993 , 0 = k );

23
t laikas, s;
1
aibo impulsins bangos fronto laiko pastovioji (pirmam
aibo impulsui 0 , 19
1
= s, o kitam aibo impulsui 454 , 0
1
= s);
2
aibo impulsins bangos srovs majimo laiko pastovioji
(pirmam aibo impulsui 485
2
= s, o kitam aibo impulsui
143
2
= s).
Nustatyta, kad didesni kaip 200 kA srovi aibo ilydiai bna
labai retai. 100 kA srovi bna tik 2 %, o 150 kA ir daugiau tik 0,5
%, palyginti su vis impulsini srovi kiekiu. Daniausiai (iki 40 %)
pasitaiko 2030 kA srovs.
aibo impulsini srovi pasiskirstymas procentais parodytas
1.9 paveiksle.

1.9. pav. aibo srovi procentinis pasiskirstymas

Svarbi aibavimo charakteristika yra tankis (intensyvumas),
kuris matuojamas ilydi kiekiu, tenkaniu 1 km
2
per metus:
100 / T 6,7 n
d
= , (1.2)
ia T
d
vidutinis aibavimo valand skaiius per metus
(Lietuvoje nuo 24 iki 45 valand) [38].
Lietuvos teritorija pagal administracinius rajonus suskirstyta
dvi aibavimo trukms grupes: iki 40 valand ir daugiau kaip 40
valand (1.10 pav.).

0
40
80
120
160
200
10 20 30 40 50 60 70
%
I
0m
,
kA

24

1.10. pav. Lietuvos teritorijos suskirstymas pagal perknijos trukm

aibo pataikymo statinius apytikris skaiius per metus N
apskaiiuojamas empirine formule [63]:
6
2
10 n ]
s
h 7,7 6h) )(L
s
6h [(S N

+ + = , (1.3)
ia h
s
statinio auktis, m; S statinio plotis, m; L statinio
ilgis, m; n vidutinis metinis aibo smgi skaiius ems paviriaus
1 km
2
toje vietoje, kur yra statinys.
1.3. aibo padariniai
Atmosferos ilydiai (aibai) sukelia daug neigiam padarini
gamtai ir mogaus veiklai. Tiesioginio aibo pataikymas daugiau
kaip 1000 V tampos elektros tinklus i esms skiriasi nuo pataikymo
iki 1000 V tampos linijas ir kitus arti esanius objektus. Skirtumas
tas, kad iki 1000 V tampos linijos jungia daugum statini. Tad ai-
bui tiesiogiai pataikius juos yra pavojus elektros krviams paeisti

25
tiek paius statinius, tiek renginius, mones ar gyvulius, esanius sta-
tiniuose. aibo ilydys greta statini ar ilydys daugiau kaip 1000 V
tampos linijas yra maiau pavojingas mogui. aibo ilydio metu
krvis yra perduodamas emje esani laidinink (galvaninmis lini-
jomis). Tolimo aibo ilydio padariniai yra padidjusi galimyb kilti
gaisrui pastat viduje ir paeisti namuose esanius renginius.
Paeidim veiksniai bei galimi padariniai 1.2 lentelje.

1.2 lentel. Paeidim veiksniai

aibavimo forma Paeidim veiksniai Galimi padariniai
Tiesioginis aibo
ilydis statinius
Ilydio srov daugiau kaip
200 kA, tampos
potencialas iki 1000 kV,
temperatra 3010
3
C.
moni, gyvuli sualojimas,
statini sugriovimas, gaisrai
Tolimas aibo ilydis
( 5 km)
aibo elektros potencialas,
perduotas per elektros
perdavimo bei ryi linijas,
metalines iorines
konstrukcijas (galimi
virtampi impulsai,
siekiantys imtus kV).
moni bei gyvuli
sualojimas, elektros bei
komunikacini ryi
sistemos izoliacijos
sugadinimas, duomen
bazi praradimas
kompiuteriuose,
automatini sistem darbo
sutrikimas.
Artimas aibo ilydis
(iki 0,5 km nuo
statinio)
Indukuoti virtampi
impulsai statini elektrai
laidiose konstrukcijose ir
elektros tiekimo bei ryi
sistemose
moni bei gyvuli
sualojimas, elektros bei
komunikacini ryi
sistemos izoliacijos
sugadinimas, duomen
bazi praradimas
kompiuteriuose,
sutrikimas.
Trumpi sujungimai
iki 1000 V tampos
elektros tinkluose
bei ryi linijose
Virtampi impulsas
iki 4 kV
rengim sugadinimas,
duomen bazi praradimas
kompiuteriuose,
sutrikimas.

26

Kaip matyti i 1.2 lentels, pati pavojingiausia aibavimo forma
tiesioginis aibo smgis, t.y. tiesioginis aibo kanalo kontaktas su
statiniais, esaniais emje. Taiau aibas yra labai pavojingas ir kito-
mis savo formomis. aibo ilydiai debesyse taip pat gali indukuoti
elektros renginiuose virtampius elektrai laidiose metalinse kon-
strukcijose bei rengimuose ir sukelti j kibirkiavim ar turti kit
neigiam padarini.
1.4. aibo elektromagnetiniai laukai
aibas yra natralus altinis stipri elektromagnetini lauk,
sukeliani didelius virtampius vairiuose elektros bei ryi
tinkluose, juos paeidiani arba sukeliani vairius trikdius.
Elektromagnetiniai laukai vakuume sklinda viesos greiiu
458 , 299792 = c km/s ( 300000 km/s). Nesugerianioje terpje
elektromagnetinio lauko greitis bus:
= / c v
, ia terps
santykin dielektrin skvarba; santykin magnetin skvarba.
Elektromagnetiniai laukai veikia turinias elektros krv dale-
les. Lauko energija gali virsti kit ri energija. Elektromagnetinio
lauko bangos apibdinamos bangos ilgiu ir daniu
f
(
f
/ v = ).
Elektromagnetini lauk poveikis vairiems objektams tiriamas
dviem aspektais.
Pirma kai aibo ilydiai vyksta labai arti objekt arba pataiko
juos tiesiogiai. Paprastai i poveikio riba laikoma iki 35 km atstumu
nuo aibo kanalo. Todl tyrimuose toks poveikis slygikai laikomas
indukciniu.
Antra kai aibo elektromagnetiniai laukai, sklisdami gana to-
li, veikia vairius objektus. Toks poveikis slygikai vadinamas elek-
tromagnetiniu.
Kadangi aibo ilydio formavimasis sudarytas i trij stadij
lyderio, atvirktinio ilydio ir povyio, tai ir ispinduliuojami elektro-
magnetiniai laukai atitinka mintas tris stadijas, kurios viena kit kei-

27
ia paeiliui. Didiausi elektromagnetin poveik turi atvirktinis ily-
dis [20]. Iskiriamos dvi io ilydio poveikio sritys: ems paviriuje ir
po eme.
Artim aibo ilydi poveikis. Artimi aibo ilydiai turi takos
objektams vir ems paviriaus ir paioje emje.
Analizuojant elektromagnetinius laukus, teorikai naudojami
trys metodai: elektrodinaminis, energetinis ir tikimybinis [30].
Praktikai daniausiai naudojamas elektrodinaminis metodas,
paremtas diferencinmis Maxwello lygtimis. iuo metodu nustatomi
elektrinio E ir magnetinio H lauk parametrai bet kuriame erdvs
take. Elektrinio lauko stipris E matuojamas V/m, o magnetinio lau-
ko stipris H matuojamas A/m.
Elektromagnetini bang charakteristikos apraomos inomais
i elektrodinamikos skaliariniais ir vektoriniais vluojaniaisiais po-
tencialais, kurie dekartins sistemos koordinatse atrodo taip:

=
V
dV
l
c l t q
t z y x
) / (
4
1
) , , , (
, (1.4)

=
V
dV
l
c l t
t z y x A
) / (
4
) , , , (

. (1.5)
ia
i
t aibo bangos impulso ilgis, s;
c viesos greitis;
l atstumas nuo elektromagnetini bang altinio iki tiriamojo
objekto (tako), km;
V erdvs tris, m
3
;
aplinkos dielektrin skvarba, F/m.
Integravimas galimas visoje erdvje, upildytoje krvi tankiu
) , , , ( t z y x q ir laidumo srovs tankiu ) , , , ( t z y x .
Elektrinio E
r
ir magnetinio H
r
lauk vektoriai lengvai
nustatomi, jei elektrodinaminiai potencialai inomi:
t
A
grad E
=
r
, (1.6)
rotA H =
r
.
ia A magnetinio vektoriaus potencialas, Vs /m;
elektrinio lauko potencialas, V.

28
Energetinis metodas naudojamas tuo atveju, kai reikia surasti
gali, isiskiriani apspinduliuotame objekte. Tai sudaro galimyb
nustatyti objekto sugadinimo tikimyb, kai elektromagnetinio lauko
energija, transformuodamasi ilumin, j sudegina, ilydo arba kitaip
sugadina.
Antai plokiosios elektromagnetins bangos vektoriai E
r
ir H
r

yra statmeni vienas kitam ir yra bet kurioje fazje ploktumos, stat-
menos bangos judjimui.
Tuomet plokiosios bangos, turinios atitinkam dan, viduti-
nis srauto tankis bus:
2 / 2 /
0
2
max 0
2
max
Z H Z E
vid
= =
, (1.7)
ia
max
E ir
max
H atitinkamai elektrinio ir magnetinio lauk
stipri amplituds.
Objektuose, turiniuose paviriaus plot S
ef
, kurie veikiami
pakankamai aukto danio aibo elektromagnetiniu lauku, isiskiria
galia, lygi:

vid ef
S P = . (1.8)
Analogikai visa isiskirianti energija objekte bus:

w S W
ef
= , (1.9)

= = dt t H
Z
dt t E
Z
w ) (
2
) (
2
1
2 0 2
0
. (1.10)
ia w energijos tankis; 120
0
= Z erdvs bangin vara, .
Tikimybinis metodas naudojamas praktikai nustatant statisti-
niu metodu vairi rengini stabilum bei patikimum veikti susida-
rius stipriems aibo sukurtiems elektromagnetiniams laukams.
Analitiniams elektrini lauk skaiiavimams naudojamas elek-
trodinaminis bdas.
Suradus elektrodinaminius potencialus (1.4) ir (1.5) galima ap-
skaiiuoti vis elektrinio lauko stipr, kuris turi dvi dedamsias
E
ir
H
:

29
H E
E
t
A
grad E
r r r
+ =
|
\
|
+ =

. (1.11)
Parametrai E
E
ir E
H
lauk veikiamiems takams l atstume nuo
aibo ilydio kanalo, kai v l
f
, bus:
(
(
+
=
2 2
0
1 ) / (
1
1
60
v
v
m
E
k l h
l k
I
E
, (1.12)
2 2
1 ) / (
1
60
0
v
v
H
k l h
l
k I
E
m
+
=
. (1.13)
ia h aibo ilydio kanalo ilgis, m;
l atstumas nuo aibo ilydio kanalo iki tako, m;
60 skaiius, turintis varos dimensij, ;
I
0m
aibo impulsins srovs amplitud, A;
k
v
ryio koeficientas tarp aibo srovs amplituds ir aibo
atvirktinio ilydio greiio v (r. 1.3. lentel) [24].

1.3 lentel. aibo srovs amplituds ir atvirktinio ilydio greiiai

aibo srovs
amplitud
m
I
0
, kA
2 5 10 20 50 100 200
Koeficientas
c v k
v
/ = ,
c viesos greitis
0,047 0,074 0,105 0,147 0,228 0,316 0,427

Jei elektromagnetinis laukas susiformuoja labai arti tiriamojo
objekto (l/h 1), tai elektrinio lauko dedamoji daug didesn u
magnetinio lauko dedamj. Tuomet 1.12 formulje vedus santykio
l/h ir
v
k reikmes apskaiiuojamas elektrinio lauko stipris vir ems
paviriaus bet kuriame take:
(
=
1
1 1 60
2
0
l
l k h
I
E
v
m
. (1.14)

30
I (1.13) analogikai nustatomas magnetinio lauko stipris,
esantis aplink aibo ilydio kanal, susidarius vir ems paviriaus:
| |
+ + +
=
1 1 1
1
2
2 2
0
l l
l
l h
I
H
m
. (1.15)

1.11 paveiksle pateiktos elektrinio ir magnetinio lauk stipri
amplitudi reikms, priklausanios nuo aibo ilydio vietos.

10
-1
l/h
m 0
v
I 60
Ehk

m 0
I
h 2 H

E

10
-4
10
-3
10
-2
10
-1
1

1

10
2
10
3
10
4
H

10

1.11. pav. Elektrinio ir magnetinio lauk
stipri amplitudi reikms, priklausanios nuo aibo ilydio vietos

Elektromagnetiniai laukai, sklindantys erdvje, kai 1 / >> h l ,
gsta greiiu, atvirkiai proporcingu atstumui nuo aibo ilydio
vietos, ir kokybikai skiriasi savo struktra nuo elektromagnetini
lauk, aprayt anksiau, nes nuo nieko neatsispindi. Tuomet, kai
aibo ilydis vyksta toli erdvje, elektromagnetinio lauko elektrin ir
magnetin dedamosios bna susietos tarpusavyje tokiu santykiu:

31
0
120 / Z H E = = , (1.16)
ia
0
Z erdvs bangin vara, .
aibo elektromagnetins bangos veikia vairius objektus ne tik
ems paviriuje, bet ir esanius emje (vairios elektros kabelins li-
nijos, ryi poemins linijos, eminimo kontrai ir kitos komunika-
cijos). Elektromagnetinio lauko charakteristik formavimuisi emje
didel tak turi ems grunto laidumas.
vykus aibo ilydiui em, impulsin srov nuo paeidimo
vietos sklinda visas puses: didesn dalis arba visa srov prateka pro
tas vietas, kurios yra laidios elektros srovei (vairios metalins komu-
nikacijos, kabeli metaliniai arvai ir t.t.).
Jeigu atstumas l nuo aibo ilydio em vietos iki elektrai lai-
daus objekto toks, kad nesusidaro elektros lanko ir tiesiogiai neteka
elektros srov tuo objektu, tai laikoma, kad pastarasis yra paauktinto
potencialo veikimo zonoje. is potencialas skaiiuojamas taip [34]:
m
l
I

2
0
0
=
. (1.17)
ia
m
I
0
aibo srovs amplitud, kA;
l atstumas nuo aibo pataikymo vietos iki tiriamojo tako, m;
savitasis ems grunto laidis, S/m;

0
aibo ilydio potencialas, kV.
1.5. aibo elektromagnetini bang sklidimas
Nagrinjant aibo elektromagnetini bang sklidim, reikia
skirti du atvejus: 1) ems paviriuje ir 2) emje. Krintaniosios
elektromagnetins bangos atsispindjimas nuo ems paviriaus turi
didel tak aibo spinduliuojam lauk charakteristikoms. ems
paviriuje dl bangos atspindio visuomet susidaro tiesiogin (krin-
tanioji) banga ir atsispindjusioji banga. Todl dl susidariusios su-
perpozicijos galutinis elektromagnetinis laukas arba sustiprja, arba
susilpnja.

32
Realioje situacijoje krintanios ems paviri aibo elektro-
magnetins bangos didioji dalis atsispindi. Atsispindjusios nuo
ems paviriaus bangos daliai nustatyti galima pasinaudoti bang
sklidimo teorija ir rasti atspindio koeficientus tiek vertikaliai krin-
tanios (1.18), tiek horizontaliai sklindanios (1.19) bangos:

2
2
cos sin
cos sin
+

=
k k
k k
v
, (1.18)

2
2
cos sin
cos sin
+

=
k
k
h
. (1.19)
ia ) /(
0
j
k
+ = santykin kompleksin dielektrin
aplinkos skvarba;
santykin dielektrin aplinkos skvarba;
krintaniosios bangos slydimo kampas, rad;
savitasis ems grunto laidis, S/m;

f 2 = kampinis danis, rad/s;
12
0
10 85416 , 8

= F/m elektrin konstanta (vakuumo
dielektrin skvarba);
1 = j menamas vienetas.
aibo bangos elektromagnetinio lauko formavimasis ems
paviriuje susideda i dviej dali: atspindio bangos ir lio bangos.

1.12 pav. Normaliai krentanios elektromagnetins
bangos poveikis ties riba oras-em:
a horizontaliai poliarizuotos; b vertikaliai poliarizuotos

33
Grunte susidariusi lauk charakteristikas reikia tirti dviem at-
vejais: kai banga krinta statmenai arba kampu ems paviri (1.12
pav., a) (elektrinis ir magnetinis laukai poliarizuoti horizontaliai).
Tuomet atskiros elektrinio lauko (1.20) ir magnetinio lauko (1.21)
dedamosios bus:
| | ) exp( ) /( 2 ) (
0 2 1
d Z Z Z E d E

+ = , (1.20)
| | ) exp( ) /( 2 ) (
0 0 1
d Z Z Z H d H

+ = . (1.21)
I ia
5 , 0
1
(
|
|
\
|
+ =
Z ;
5 , 0
1
(
|
|
\
|
+ =

j .
ia ems magnetin skvarba, H/m;
ems dielektrin skvarba, F/m;
d grunto gylis, m;
1
E elektrinio lauko dedamoji (r. 1.12 pav.).
Kadangi emje bangin vara daug maesn u bangin var
erdvje, t.y.
0
Z Z
, nustatyta, kad magnetinio lauko dedamoji

ems paviriuje padvigubja, o elektrinio lauko dedamoji tampa
maesn u elektrinio lauko dedamj erdvje nuo 10 iki 100 kart.
Tuo atveju, kai elektrinio lauko banga poliarizuota kampu
(1.12 pav., b), tai, didjant kampui , didja lusios bangos ampli-
tud ir pasiekia didiausi reikm esant kampui
0
(1.22), vadina-
mam Briusterio kampu. Tuomet em pereina didiausia elektro-
magnetinio lauko dalis, o erdv atsispindi minimali.
Briusterio kampas apskaiiuojamas taip:
+ = 1 / 1 sin
0
, (1.22)
ia santykin dielektrin aplinkos skvarba.
Vertikaliai poliarizuoto elektrinio lauko stipris apskaiiuojamas
taip:

2
2
1
cos sin
cos 2
+

=
k k
k
E E
. (1.23)

34
Nustatyta, kad auktojo danio elektriniai laukai 10 m ems
gylyje susilpnja du ir daugiau kart, palyginti su laukais ems pa-
viriuje.
1.6. aibo impulsins bangos sklidimas linijomis
vykus aibo ilydiui elektros perdavimo ar ryi linijose, lai-
duose susidaro virtampis. aibo sukelta virtampio impulsin ban-
ga nuo aibo ilydio vietos linijose sklinda abi puses. Oro linijose
ios bangos greitis artimas viesos greiiui, o kabeliniuose tinkluose
banga sklinda liau, nes yra skirtingos bangins varos. Oro linijose
bangin vara siekia iki 400 , o kabelinse nuo 3 iki 40 ir pri-
klauso nuo tampos, kabelio skerspjvio ir jo konstrukcijos.
iame skyrelyje nagrinjami aibo bangos sklidimo linijomis du
atvejai: 1 kai linija sudaryta i dviej labai ilg dali, turini skir-
tingas bangines varas (1.13 pav.) ir 2 kai linija sudaryta i trij da-
li, turini skirtingas bangines varas (1.14 pav.).

1.13 pav. aibo impulsins bangos sklidimas
i vienos linijos dalies kit esant skirtingai banginei varai

Pirmu atveju (1.13 pav.), kai impulsins bangos potencialas
1

sklinda linijos dalimi 1, turinioje bangin var Z
1,
ir take A pereina
kit linijos dal 2, turini bangin var Z
2
, bangos elektromagneti-
nio lauko struktra pakinta: dalis energijos grta atgal linij 1, o ki-
ta dalis pereina linijos atkarp 2. Taigi dalis potencialo
1
sklinda ta
paia kryptimi, kaip ir krintanioji banga, tai vadinamoji lusioji ban-
gos dalis
1
, o kita dalis
1
take A atsispindi vadinamoji at-
spindtoji bangos dalis. Tas potencialo pasiskirstymas uraomas taip:

35
+
1 1 1
. (1.24)
Be to, atspindtoji bangos dalis bus lygi
1 1
=
, (1.25)
ia
1 2
1 2
Z Z
Z Z
+
=
atspindio koeficientas.
Lusioji bangos dalis bus lygi
1 1
=
,
ia
1 2
2
2
Z Z
Z
+
= lio koeficientas.
Atitinkamai tekani impulsini srovi sum taip pat galima
urayti:
+
1 1 1
I I I , (1.26)
1
1
1 1
Z
I I

= =
. (1.27)
Minuso enklas rodo, kad esant vienodos krypties krintanio-
sios ir atspindtosios bang dali elektriniams laukams, j magneti-
niai laukai, sukurti tekani srovi, yra prieing krypi.
Take A lusioji srovs bangos dalis bus lygi
2
1
1
2
1
2
1
1
Z
Z
I
Z Z
I

= =
(1.28)
arba
1 2
1
1
2
Z Z
I
+
=

. (1.29)

1.14 pav. aibo impulsins bangos sklidimas
trijose linijos atkarpose esant skirtingoms banginmis varoms


36
Antru atveju (1.14 pav.) tarp dviej linij, turini bangines
varas atitinkamai Z
1
ir Z
2
, prijungta treia linija, turinti bangin
var Z
k
.
Banga, sklindanti nuo linijos atkarpos, turinios bangin var
Z
1
, link atkarpos su bangine vara Z
k
, pasiekusi tak 1 i dalies atsi-
spindi, i dalies lta. Lusioji bangos dalis, pasiekusi tak 2, vl de-
formuojasi, t.y. i dalies atsispindi ir i dalies lta.
Lusioji bangos dalis take 2, perjusi i linijos atkarpos, turi-
nios bangin var Z
k
, atkarp, turini bangin var Z
2
, pasiskirs-
to linijos ilgoje atkarpoje ir svyravim procese nedalyvauja.
Bangos dalis, atsispindjusi nuo tako 2, pasiekia tak 1 ir vl
deformuojasi, t.y. i dalies lta ir i dalies atsispindi take 2. Bangos
limas ir atsispindjimas tarp t dviej tak kartojasi daug kart.
Skaiiavimuose priimti tokie lio ir atspindio koeficientai:
k 1
ir
1 k
lio ir atspindio koeficientai bangos,
sklindanios per linij, turini bangin var Z
1
, tak 1;
1 k
ir
k 1
lio ir atspindio koeficientai bang, sklindani
per linij, turini bangin var Z
k
, tak 1;
2 k
ir
2k
lio ir atspindio koeficientai bang, sklindani
per linij, turini bangin var Z
2
, tak 2.
Lusioji banga take 1 bus
k
k
k
k
Z Z
Z
1 1
1
1 1
2
=
+
=
. (1.30)
i lusioji banga, pasiekusi tak 2, i dalies l ir i dalies
atsispinds. Lusiosios bangos potencialas bus lygus
2 1 1
2
2
1 1 2
2
k k
k
k k
U
Z Z
Z
=
+
=
, (1.31)
o atsispindjusios bangos potencialas bus
k k
k
k
k k
Z Z
Z Z
2 1 1
2
2
1 1 2

=
+
. (1.32)

Atsispindjusioji banga, pasiekusi tak 1, vl i dalies l ir i
dalies atsispinds tak 2. Lusioji bangos dalis bus

37
1 2 1 1 1 k k k k
=
, (1.33)

o atsispindjusiosios bangos dalis bus lygi

1 2 1 1 1 k k k k
=
. (1.34)

Sudjus visas lusias bangos dalis u tako 2 po n kart
atsispindjimo gaunama galutin susidariusio potencialo iraika:
= + + + + =
1
2
1
1 2 1 1
2
2
2
1 2 1 1 2 1 2 1 1 2 1 1 2
......
n
k
n
k k k k k k k k k k k k k k

( ) ( ) | |
1
2 1
2
2 1 2 1 2 1 1
...... 1

+ + + + =
n
k k k k k k k k
. (1.35)

Kai n , tai
k k
k k
n
n
k
2 1
2 1 1
1
2
1
1

=
=
. (1.36)

raius (1.36) koeficientus
k 1
,
2 k
,
k 1
ir
k 2
, ireiktus per
bangines varas, potencialas bus
12 1
2 1
2
1
1
2
2
=
+
=
=
=
Z Z
Z
n
n
k
. (1.37)

I lygties (1.37) aiku, kad tarpins linijos bangin vara Z
k

neturi takos lusiosios bangos galutiniam dydiui.
Lusij ir atsispindjusi bang seka pateikiama grafikai
1.15 paveiksle.

38

1.15 pav. aibo impulsins bangos sklidimo grafinis
vaizdas linijos atkarpose esant skirtingoms banginms varoms

39
II. AIBO POVEIKIS
2.1. Virtampiai elektros
perdavimo ir ryi oro linijose
aibavimo metu tiek elektros perdavimo, tiek ryi oro linijose
susidaro virtampiai [38, 30]. Pastarieji linijas persiduoda indukciniu
bdu nuo aibo ilydio ore em arba nuo aibo ilydio debesyse ir
tiesioginiu bdu vykus ilydiui.
Kai vir oro linijos laid pakimba audros debesis, kurio apa-
tinje dalyje yra susikaup neigiami krviai, tai ems paviriuje susi-
kaupia teigiami krviai (pasitaiko ir atvirkiai). Linijos laiduose in-
dukuojasi elektros krviai, kurie bangomis sklinda abi puses, sukur-
dami virtampius (2.1 pav.).

2.1 pav. Virtampi bangos sklidimas
oro linijoje vykus aibo ilydiui em:
a iki ilydio; b po ilydio

Audros debesies sukurtas elektrinis laukas sudaro dvi dedam-
sias: vertikalij ir horizontalij, sukelianias linij laiduose netiesi-

40
nius reikinius (pereinamuosius procesus) bei smgines vairi dani
bangas (r. IV).
Aplink aibo kanal susidariusio magnetinio lauko taka oro li-
nijoms nagrinjama dviem atvejais: pirma kai aibo ilydis susidaro
em, antra kai aibo ilydis vyksta debesyse.
2.1.1. Indukuotieji virtampiai oro
linijose, susidarius ilydiui em netoli linijos

2.2 pav. Indukuot virtampi susiformavimas
oro linijoje, susidarius aibo ilydiui em arti linijos

Nagrinjamas atvejis, kai vertikalus aibo kanalas nukreiptas
em arti oro linijos (2.2. pav.). Kadangi aibo kanalas nukreiptas
vertikaliai, tai susidariusio potencialo vektorius taip pat nukreiptas
vertikaliai pagal y a. Elektrinio lauko magnetin dedamoji

41
t
A
E E
y
my m
= =
neturi horizontalios projekcijos.
Elektrinio lauko elektrin dedamoji vertikalios y aies atvilgiu
sudaro kamp. Todl pastaroji turi ir vertikali projekcij
dy d E
ey
/ = , ir horizontali projekcij dx d E
ex
/ = , nukreipt
iilgai oro linijos laid.
Laiduose vykstanius pereinamuosius procesus galima urayti
tokia lygtimi [34]:
x
E
t c x
Ex E E
2
2
2 2
2
1
. (2.1)
Isprendus (2.1) lygt, gaunama potencialo bangos iraika:
| |d ) c(t x ,
2
) , (
0
x E
=

t
E
E
c
t x , (2.2)
ia laiko pastovioji (laiko tarpas), s.
Galutin susidariusio virtampio oro linij laiduose iraika
bus
) , ( ) , ( ) , ( ) , (
0
t x t x t x t x
H E
+ + = . (2.3)
ia
= dy E t x
y E 0
) , ( iorinio aibo elektrinio lauko
skaliarinis potencialas, kV;
) , ( t x
E
indukuotojo virtampio bganti banga linijoje, kV;
dl E t x
H

=
y H
) , ( aibo kanalo magnetinio lauko
indukuotasis virtampis, kV.
(2.3) lygtyje pirmieji du nariai sudaro oro linijoje indukuoto
virtampio elektrin dedamj, o treias dydis indukuoto
virtampio magnetin dedamj.
Imant, kad aibo impulsins srovs bangos forma bus
staiakampis, t.y. 0 =
f
t , susidariusio virtampio elektrin ir
magnetin dedamosios bus [30]:

42
(
(
=
1 ) / (
1
1 ) / (
h I 60
) , 0 (
2
2
0m
l ct k
l
ct
l ct k
k
l
t
v
v
v
E
,
2 2
0m
1 ) (
h I 60
) , 0 (
v v
v
H
k ct k
k
l
t
+
= . (2.4)
ia l minimalus atstumas nuo aibo kanalo iki oro linijos, m;
h oro linijos laid auktis nuo ems paviriaus, m;
v
k atvirktinio ilydio greiio v santykis su viesos greiiu c
(r. 1.3 lentel).
I tikrj aibo srovs impulso kreivs bna vairi form, t.y.
0 >
f
t (1.8 pav.). vertinus aibo impulsins srovs bangos fronto
statum (kitimo greit) a= I
0m
/t
f
, elektrin ir magnetin virtampio
dedamosios bus:
(
(
+
=
2
2 2 2
1
/ 1 ) / (
ln
h a 60
) , 0 (
v
v v v
v
E
k
l ct k k l ct k
c k
t ,
( )
(
(
+
+ +
=
v
v v v
H
k
k l ct k l ct k
c
t
1
1 ) / ( /
ln
h a 60
) , 0 (
2 2
. (2.5)
ia a aibo impulsins srovs fronto statumas bet kuriuo
momentu, kA/s.
I (2.5) lygi matyti, kad oro linijose elektrins ir magnetins
dedamj virtampi amplitudins reikms priklauso nuo aibo im-
pulsins srovs amplituds
m
I
0
, linijos laid pakabinimo aukio h ,
atvirktinio ilydio greiio v ir atstumo iki ilydio l.
Tuomet
l h I v k
m E E
/ ) (
0
= ; l h I v k
m H H
/ ) (
0
= , (2.6)
ia ) (v k
E
ir ) (v k
H
koeficientai, vertinantys aibo
atvirktinio ilydio greit v.
Oro linijose bendras didiausias aibo indukuotas potencialas
apskaiiuojamas i ios lygties:
| | l h k l h I v k v k
i m H E H E
/ / ) ( ) (
max
= + = + = . (2.7)

43
2.3 pav. ir 2.4 pav. parodytos didiausi aibo indukuot oro li-
nijose virtampi reikms, apskaiiuotos pagal (2.7) lygt. Kaip ma-
tyti i kreivi, virtampiai oro linijose kinta. I pradi didja ir,
madaug po 2 s pasiek didiausi reikm (amplitud), pradeda
mati (silpsta). Tai vyksta dl vairi prieasi: dl impulsins aibo
srovs nutekjimo per izoliacijos paviri em, dl vainikinio
ilydio energijos nuostoli, dl bganij bang pasiskirstymo linij
laiduose. Taiau susidar virtampiai oro linijose po 2 s ir toliau lie-
ka gana dideli ir todl pavojingi.
0

t, s
(t), kV
5

1

2

3

4

50

150

200

100
1

2

3

4

2.3 pav. Virtampiai oro linijose, priklausantys nuo atvirktinio ilydio
greiio (h= 5 m; a= kA/s; l = 30 m; I
0m
= 30 kA; t
f
= 1,5 s):
1 k
v
= 0,1; 2 k
v
= 0,2; 3 k
v
= 0,3; 4 k
v
= 0,4


44
0

t, s
(t), kV
5

1

2

3

4

50

150

200

100
1

2

3

2.4 pav. Virtampiai oro linijose,
priklausantys nuo aibo ilydio atstumo nuo linijos
(h= 5 m; a= 20 kA/s; I
0m
= 30 kA; t
f
= 1,5 s; k
v
= 0,1):
1 l = 30 m; 2 l = 100 m; 3 l = 300 m

Parenkant oro linij apsaug nuo aibo, reikia apskaiiuoti
didiausi virtampi susidarymo tikimyb. aibo ilydio indukuot
didiausi virtampi oro linijose apytikslis skaiius N nustatomas
remiantis tokia empirine lygtimi [20]:
| |
max max
/ ) 260 / exp( 45 , 10 = h n N . (2.8)
ia n aibo smgi em intensyvumas per metus (r. 1.2);
max
oro linijos laiduose indukuoto potencialo amplitud, kV;
h laid pakabinimo oro linijose auktis nuo ems
paviriaus, m.

45
2.1.2. Indukuotieji virtampiai
oro linijose, susidarius ilydiui debesyse
Laikoma, kad aibo ilydio kanalas yra lygiagretus su oro linija
(2.5 pav.) ir veikia linij tam tikrame jos ilgyje. iuo atveju aplink ai-
bo kanal susidars magnetinis laukas indukuoja oro linijos ilgyje l
ab

elektrovar ir kartu su elektrinio lauko sukurta elektrovaros iilgine
dedamja sukuria linijoje pereinamuosius procesus.

2.5 pav. aibo ilydio debesyse poveikis oro linijai

Susidarius aibo ilydiams 1-2 km auktyje tarp debes, aibo
kanalo ilgis praktikai nevirija 1 km.
2.6 paveiksle parodyta idealaus atvejo, vykus aibo ilydiui
debesyse vir labai ilgos oro linijos, ekvivalentin schema. Schemoje
abiejuose linijos galuose apkrovos yra lygios oro linijos banginms
varoms Z
l
.

46

2.6 pav. aibo ilydio debesyse poveikio oro linijai ekvivalentin schema

Ekvivalentini generatori parametrai (2.6 pav.) apskaiiuoja-
mi i i lygi:
ab x E
l t E ) ( = , (2.9)

t
t H
l
ab H
=
) (
h
0
, (2.10)

l l k k E
C Z C Z t i I / ) (
. . . . 0
= . (2.11)

ia Z
.k.
ir Z
l
atitinkamai aibo kanalo ir oro linijos bangins
varos, ;
C
.k.
elektrin talpa tarp aibo kanalo ir oro linijos, F;
C
l
elektrin talpa tarp oro linijos ir ems paviriaus, F;
i
0
(t) aibo impulsin momentin elektros srov, kA.
raius (2.9) ir (2.10) lygtis elektrinio lauko dedamosios
reikm
k ab m x
l l I E = 2 /
0
ir magnetinio lauko dedamosios
reikm
2
0
4 /
k ab m
l l I H = (
ab
l linijos atkarpos ab ilgis, m;
k
l
atstumas nuo aibo ilydio kanalo debesyse tako K iki tako
emje, m; aibo impuls kampinis danis, rad/s), o (2.11) lygt

47
talp C
.k
ir C
l
reikmes bei vertinus ekvivalentini generatori
potencial
E
ir
H
kryptis, gausime virtampio, susidariusio tarp
tak a ir b, reikm:
| |
)
`
4
) / (
) / ( ln
) / ( ln
) / ( ln
) / (
2
) (
2
0
2
.
2
3
0 k ab
k l k
l .k.
l
k ab l m
ab
l l h
d d l h
d h Z
d h
l l Z I
t
. (2.12)
ia d
l
linijos laido skersmuo, m; d
k
aibo kanalo skersmuo,
m.
2.12 lygtyje lautiniuose skliaustuose esanios virtampio dvi
pirmosios dedamosios susidaro linijoje dl aibo kanalo elektrinio
lauko poveikio, o treioji dl magnetinio lauko poveikio. Praktikai
treioji dedamoji bna labai maa, palyginti su pirmja ir antrja de-
damosiomis, todl skaiiavimuose jos galima nevertinti. Tuomet
virtampio potencialo iraika bus:
| |
)
`
) / ( ln
) / ( ln
) / ( ln
) / (
2
) (
) (
2
.
2
3
0
k l k
l .k.
l
k ab l
ab
d d l h
d h Z
d h
l l Z t i
t , (2.13)
ia ) (
0
t i momentin aibo impulsin srov, kA.
Jei aibo ilydys arti linijos, tai poveikio vietoje linijos bangin
vara padalijama dvi dalis, kurios tarpusavyje bna sujungtos
lygiagreiai. Tariant, kad oro linij bangin vara =
l
Z 300400 , o
aibo kanalo bangin vara
. .k
Z 200 , gaunama susidariusio
virtampio potencialo tokia supaprastinta iraika:
4
0
max
l
m ab
Z
I . (2.14)
Daniausiai pasitaikanti aibo impulsin srov =
m
I
0
20 kA (r.
1.9 pav.), o =
l
Z 400 . Tuomet, esant tiesioginiam aibo ilydiui
linij, pastarojoje susidaro apie 210
6
V virtampis.


48
2.1.3. Tolimo aibo ilydi poveikis oro linijoms
Nagrinjamas aibo ilydi poveikis ilgoje oro linijoje, kurios
laidai pakabinti h auktyje vir ems paviriaus. Toli nuo linijos ai-
bo elektromagnetins bangos kritimo ems paviri kampas , o
azimuto kampas (2.7 pav.). Nagrinjami du atvejai: pirmasis kai
elektromagnetin banga linijos atvilgiu poliarizuota horizontaliai pa-
gal x a, ir antrasis kai banga poliarizuota vertikaliai pagal y a.

2.7 pav. Tolimo aibo ilydio taka oro linijai

Virtampiai linijoje susidaro dl krintaniosios bangos suminio
elektrinio ir magnetinio lauk bei tangentinio elektrinio lauko, atsi-
randanio ems paviriuje, kurios savitasis grunto laidis
.
Nustatyta, kad ems laidumo savybs veikia ne tik tangentinio
elektrinio lauko susikrim ems paviriuje, bet ir elektrinio ir mag-
netinio lauk, atsispindjusi nuo ems paviriaus ir veikiani oro
linij, laikines amplituds charakteristikas.
Krentant elektromagnetinei bangai linij kampu, pirmiausia
veikiama apkrovos vara
1
Z , o po to, bangai slenkant i kairs
dein (2.7 pav.), suadinama visa linija iki apkrovos varos
2
Z .

49
Maame atstume dx susidariusi tampos potencial ir srovi
lygtys bus [1]:
,
,

r
r
r
r r
r
l
l
Y
x
Z
x
(2.15)
ia
l
Z kompleksin oro linijos ilgio vieneto (dx) vara;
l
Y oro linijos ilgio vieneto kompleksinis laidis em;
E
r
bendra iorinio elektromagnetinio lauko indukuota
elektrovara ab ir cd atkarpose;
r
bendra srov linijoje;
r
ir
r
potencialo ir srovs linijos atkarpoje kompleksins
reikms.
Kai linij veikia aibo impulsin vertikaliai poliarizuota
elektromagnetin banga, susidariusio linijoje virtampio lygtis bus:
=
at
v
d t
0
2
0
) exp(
2
exp(-at) ) (
. (2.16)
ia | |
v v v
a D E
0 max, 0
/ ) , , ( ;
v
vertikaliai poliarizuotos elektromagnetins bangos
atspindio koeficiento modulis;
impulsins srovs kampinis danis, rad/s;
v
E
max,
vertikaliai poliarizuotos elektromagnetins bangos
didiausias elektros lauko stipris, kV/m;
| | | | ) cos cos 1 ( 2 / cos ) 1 ( ) , , ( + =
v v v
D
poveikio krypties koeficientas, nustatomas i kreivi (2.8 pav.) [34].


50

D
v
(R
v
; ; );
D
h
(R
h
; ; )
60 70 80 ,

10
2
1
2
= 10
= 20
= 30
= 60
= 90
10
20
30
60
90
0
50 10 20 30 40
10
-2
1
10
10
-1

2.8 pav. Elektromagnetins bangos krypties koeficientai oro linijoje:
1 D
v
vertikaliai poliarizuotos; 2 D
h
horizontaliai poliarizuotos

Galutin indukuoto didiausio potencialo iraika bus:
(
(
=

at
d
0
2
0 max
) exp(
2
exp(-at)
;
0 max
61 , 0 = , kai a t / 85 , 0
max
= ;
ia a aibo srovs impulsins bangos fronto statumas, kA/s.
Kai linij veikia aibo impulsin horizontaliai poliarizuota elek-
tromagnetin banga, susidariusio virtampio potencialas bus:
) exp(
) , , (
) (
0 0
max,
at
a
D E
t
h h h
h

. (2.17)

51
ia | | | | ) cos cos 1 ( 2 / sin ) 1 ( ) , , ( =
h h h
D hori-
zontaliai poliarizuotos elektromagnetins bangos krypties koeficien-
tas, nustatomas i kreivi (2.8 pav.);
h
horizontaliai poliarizuotos elektromagnetins bangos
atspindio koeficiento modulis.
2.9 paveiksle pateiktos susidariusi virtampi ilgose linijose
kreivs, kai E
max,

h
= E
max,

v
= 10 V/m;
= 10
-2
S/m.
Kaip matyti i apskaiiuot kreivi, ryi oro linijoje didiau-
sias susidars potencialas nuo elektromagnetins E
max,

v
= 10 V/m ver-
tikaliai poliarizuotos bangos siekia per 24 kV. Realiose oro linijose
susidariusio virtampio amplitud ir jo kreivs forma gali skirtis nuo
parodytos 2.9, a paveiksle.
2.9, b pav. kreivs rodo, kad susidar didiausi virtampiai nuo
elektromagnetins V/m 10
max,
=
h
E horizontaliai poliarizuotos ban-
gos yra daug maesni ir siekia tik iki 6 kV paioje pradioje. Bangos
fronto statumas yra beveik lygus nuliui. Realiomis slygomis vaizdas
gali skirtis nuo pateikto skaiiuotino.

0

t , s
( t ), kV
200

4 00

6 00

800

4

12

1 6

8
z

x

1 0

2 0

2 4

y

H

E

10

a)

52

0

t, s
(t), kV
200

400

600

800

1

3

4

2
z

x

10

5

6

y

H

E

10

b)

2.9 pav. Virtampiai oro linijoje nuo aibo elektromagnetinio lauko bangos,
krentanios 80 kampu pagal vertikal: a vertikaliai poliarizuotos; b
horizontaliai poliarizuotos


53
2.2. aibo ilydi poveikis
poeminms kabelinms linijoms
Kabelines linijas emje aibas gali paveikti trimis atvejais:
1. Patekus aibo impulsinms srovms tiesiogiai kabel.
2. Susidarius lyginamosioms srovms arve, kai kabelio trasa
emje patenka aibo sudaryt padidinto potencialo zon.
3. Elektromagnetinmis bangomis, susidarius tolimo aibo
ilydiui.
2.2.1. vykus ilydiui em
vykus ilydiui ems paviri ar nutekjus impulsinei srovei
aibo paeistu objektu em, susidaro kibirktin pusiausfer zona
emje (r. 2.13 pav.), kuri priklauso nuo didiausio grunto elektrinio
atsparumo E
0
. Kibirktins zonos spindulys bus:
m
E I r
0 0 0
2 / = . (2.18)
ia
m
I
0
aibo srovs amplitud, kA;
0
E grunto elektrinis atsparumas, kV/m;
grunto savitasis laidis, S/m.

Nustatyta, kad grunte gali plisti ir toliau u kibirktins zonos
liauiantis aibo ilydys, nutols nuo kibirktins sferins zonos at-
stumu r
1
, turintis poveik kabeliui:
) / 1 (
0 0 1 vid
E E r r + = , (2.19)
ia
vid
E vidutinis elektrinis grunto atsparumas, kV/m.
Danai impulsin srov grunt nuteka medi aknimis bei ki-
tais laidiais elementais, esaniais grunte. Tuomet, priklausomai nuo
impulsins srovs dydio ir grunto savitosios varos, jonizacijos zona
smarkiai pakeiia form ir pailgja (kartais net iki 100200 m).

54
Nustatyta, kad ioje plaioje zonoje susidaro pusiau cilindrinis
plazminis kanalas, sudarantis slygas pltotis aibo ilydiui. Tokio
kanalo ribin ilg galima apytikriai apskaiiuoti kaip cilindro ilg:

m
E
r r I
l

,
) / ln( 2
0
0 1 0

(2.20)

0
50
100
150
200
250
30 80 130 180 200
I
0
, kA
l
, m
2
1

2.10 pav. Jonizuoto kanalo grunte ribinio ilgio l
priklausomyb nuo aibo impulsins srovs:
1 kai grunto savitoji vara
= 100 m; 2- kai
= 1000 m

I kreivi matyti (2.10 pav.), kad jonizuoto kanalo grunte ilgis
priklauso nuo aibo impulsins srovs bei grunto savitosios varos.
Esant grunto savitajai varai
= 100 m (priemolis, molis) ir tekant

aibo impulsinei srovei I
o
=30 kA, jonizuoto kanalo ilgis l 40 m, o kai
I
o
=200 kA, virija 100 m. Esant grunto savitajai varai
1000 m
(smlis) ir tekant aibo impulsinei srovei I
o
=30 kA, l 85 m, o kai
I
o
=200 kA, kanalo ilgis gali siekti net iki 200 m.
liauianio impulso kanalas ilgja didjant savitajai grunto
varai ir didjant aibo impulsinei srovei. Gauti rezultatai atitinka tik-
rov [34].
Aplink jonizuot kanal susidaro natralaus emiklio vara
aibo impulsinei srovei, kuri priklauso nuo grunto savitosios varos

ir jonizuoto kanalo spindulio r
1
:

55
1 0
2
1
0
r
Edr
I
R
r

= =

(2.21)
Jei mintoje kibirktinje zonoje ar plazminiame kanale pasi-
taiko poemini kabeli, juose susidaro virtampiai.
Kai kabelis atsiduria toje zonoje, per kuri prateka aibo im-
pulsin srov, laikoma, kad kabel aibas paveikia tiesiogiai. is at-
vejis yra pavojingiausias virtampi susidarymo poiriu.
2.2.1.1. Tiesioginio aibo ilydi poveikis kabeliui
Pataikius aibui tiesiogiai metalin kabelio arv, susidaro po-
tencial skirtumas tarp arvo ir kabelio gysl, o bendraaiame kabely-
je tarp vidurins centrins gyslos ir apsauginio virutinio ekrano,
nes arv teka aibo impulsin srov
0
I .
Patekus aibo srovei kabelio arv, tarp kabelio centrins gys-
los (centrinio laido) ir ems taip pat susidaro srovs ir tampos. i
srovi ir tamp susidarymo proces galima urayti lygtimis [34,70]:
) , ( ) ( ) , ( ) ( ) , (
2 12 1 1 1
p x I p Z p x I p Z p x U + =
;
) , ( ) ( ) , ( ) ( ) , (
2 2 1 12 2
p x I p Z p x I p Z p x U + =
;
| | ) , ( ) ( ) , ( ) ( ) ( ) , (
2 12 12 12 1 1
p x U p Y p x U p Y p Y p x I + =
;
| | ) , ( ) ( ) ( ) , ( ) ( ) , (
12 12 2 2 12 2
p x U p Y p Y p x U p Y p x I + + =
. (2.22)
iose lygtyse virutinis indeksas reikia ivestines pagal x, o
iekomi dydiai ir koeficientai priklauso nuo parametro p. em ap-
link kabel laikoma bendraaio kabelio cilindru, kurio spindulys
3
r
priklauso nuo aibo srovs prasiskverbimo gylio em ir apskaiiuo-
jamas i Riudenbergo formuls
i
t r = 6
3
[20] (ia
ems
grunto savitasis laidis, S/m,
i
t aibo impulso ilgis, s.
Nuo aibo impulsins srovs susidar bdingi parametrai gran-
dinse tarp gyslos-ems ir arvo-ems apskaiiuojami tokiomis
lygtimis:

56
1 3 1 1 1
) / ln( ) 2 / ( ) ( R r r p R pL p Z
g
+ = + = ;
2 3 2 2 2
) / ln( ) 2 / ( ) ( R r r p R pL p Z

+ = + = ;
12 12
) ( pM p Z = ;
0 ) (
1 1 1
+ = G pC p Y ;
) / ln( / ) 2 ( ) (
3 2 2 2
r r p G pC p Y + = + = ;
) / ln( / ) 1 ( 2 ) (
12 12 12 g k
r r tg p G pC p Y + = + = . (2.23)
ia
1
R ir
2
R varos (atitinkamai kabelio gyslos ir arvo), ;
g
r ir
r spinduliai (atitinkamai gyslos ir arvo), m;
ir
k
dielektrins skvarbos (atitinkamai ems ir kabelio
tarp gyslos ir arvo), F/m;
tg dielektrini nuostoli kampo tangentas kabelio izoliaci-
joje tarp gyslos ir arvo.
Isprendus (2.22) lygtis ir laikant, kad x , gauname:
) exp( ) exp( ) , (
2 2 1 1 1
x A x A p x I + = ;
| { + + + = ) exp( ) ( ) exp( ) exp( ) , (
1 1 1 12 12 2
2
2 2 1
2
1 1 2
x A Z Z Y x A x A p x I
|} | | ) ( / ) exp(
12 2 12 2 2
Z Z Y x A ;
| |
12 2 2 2 1 1 1 12
/ ) exp( ) exp( ) , ( Y x A x A p x U + = . (2.24)
ia
1
A ir
2
A integravimo koeficientai, nustatomi pagal ribi-
nes slygas;
2 2 1
Z Y ir ) / (
2
2
12 1 12 2
Z Z Z Y bangos plitimo
grandinse arvas-em ir gysla-arvas koeficientai.
Nustatant integravimo koeficientus (pastovisias)
1
A ir
2
A ,
vertintos tokios ribins slygos:
1) aibo ilydio vietoje impulsin srov nuteka metalin arv
ir teka jame abi puses, taiau izoliacija tarp gyslos ir arvo nepra-
muama, t.y.
0 ) , 0 (
1
= p I ; 2 / ) ( ) , 0 (
0 2
p I p I
m
= , (2.25)
ia
m
I
0
aibo impulsins srovs amplitud, kA.


57
2) aibo ilydio vietoje pramuama izoliacija tarp arvo ir gys-
los. Impulsin aibo srov nuteka kabelio arvu ir gysla, t.y.
0 ) , 0 (
12
= p U ; ) ( ) , 0 ( ) , 0 (
0 2 1
p I p I p I
m
= + . (2.26)
tampa tarp kabelio gyslos ir arvo bus:
| | ) exp( ) exp(
) ( 2
) (
) , (
2 2 1 1
2
2
2
1
0
12
x x
Z p I
p x U
r m

= . (2.27)
ia | | { } d/ ) j 1 ( sh r 2 / ) j 1 (
12 2
+ + = = Z Z Z
r
; (2.28)

2.11 pav. Kabelio iilginis pjvis: 1 kabelio gysla; 2 kabelio arvas

r
kabelio arvo spindulys, m (2.11 pav.);

savitasis arvo mediagos laidis, S/m;
arvo mediagos pavirinio sluoksnio storis, m;
d kabelio arvo storis, m.
Kadangi aibo ilydio pagrindinio lyderio danis yra nuo 0 iki
20 kHz, o tai atitinka parametr p maas reikmes, tai ryio kabelio
var galima imti lygi arvo ilgio vieneto varai (
2
R Z
).

58
tampa tarp kabelio gyslos ir arvo, kuriuo teka aibo srov
) exp(
0
at I
m
, bus:
)] )( ( 2 /[ ) , 0 (
2 1 2 0 12
+ + = a p p R I p U
m
, (2.29)
ia
1
ir
2
koeficientai, vertinantys kabelio parametrus.
vairi tip kabeliams koeficientai skaiiuojami:

kabelio, kurio metalinis arvas kontaktuoja su eme;

=
1

2 2
R C kabelio, kurio arvas itisai izoliuotas nuo ems;

l R
L

2

) (
2 1 12 2
R R C + = . (2.31)
stat
1
ir
2
reikmes (2.29), gauname:
1. Kabeliui, kurio metalinis arvas kontaktuoja su eme:
) (
2
) (
2 0
12
t F
a
R I
t U
= ir
i m
t R I U
2 0 max
3 , 0 = ; (2.32)
2. Kabeliui, kurio arvas itisai izoliuotas nuo ems:
( ) ) ( 2
) (
) (
2 1 12 2 2
2 0
12
R R C R C a
t F R I
t U
m
+ +
= ir
) (
24 , 0
2 1 12 2 2
2 0
max
R R C R C
t R I
U
i m
+ +
= ; (2.33)

3. Kabeliui, kurio arvas izoliuotas nuo ems, taiau peri-
odikai (atstumu l) prijungiamas prie emikli, turini var
R :

kabelio, kurio nuo ems izoliuotas arvas
periodikai (atstumu l) prijungiamas prie
emikli, turini var
R (2.30)


59
( ) ) ( / 2
) (
) (
2 1 12 2
2 0
12
R R C l R L a
t F R I
t U
m
+ +
= ir
) ( /
24 , 0
2 1 12 2
2 0
max
R R C l R L
t R I
U
i m
+ +
= . (2.34)

ia
12
U tampa aibo srovs tekjimo kabel vietoje, V;
m
I
0
aibo impulsins srovs amplitud, kA;
1
R ir
2
R varos, atitinkamai kabelio gyslos ir kabelio arvo,
/km;
12
C talpa tarp kabelio metalinio arvo ir kabelio gyslos,
F/km;
R emiklio vara, ; l atstumas tarp kabelio arvo

emikli, km;
i
t aibo srovs impulso ilgis, s;
2
L kabelio arvo induktyvumas, H/km; a aibo srovs
impulsins bangos fronto statumas, kA/s.
Funkcija F(t) atitinka original ) ( / ) ( a p p a p F + = ir lygi
=
at
d at t F
0
2
) exp( ) exp(
2
) (
. (2.35)


60
3
0
100
200
300
400
500
600
700
0 0,5 1 1,5 2 2,5 3
l , km
U
12
, V
4
2
1

2.12 pav. tampos tarp kabelio gyslos
ir arvo priklausomyb nuo kabelio ilgio ir grunto savitosios varos:
1
= 10
4
m; 2
= 210
3
m; 3
= 10
3
m; 4
= 200 m.

2.12 paveiksle parodytos tampos tarp kabelio gysl ir arvo,
priklausanios nuo bangos sklidimo ilgio ir ems grunto savitosios
varos
, kai kabelio arvas lieiasi su eme (I

0m
= 20 kA). I kreivi
matyti, kad didjant ems grunto savitajai varai, tampa kabelyje
tarp arvo ir gysl didja ir pasiekia 500700 V, taiau ji silpsta
didjant nuotoliui. Kad nuo aibo susidar tampos impulsai su-
mat, kabelio arvas keliose vietose yra eminamas.
Nors elektros ir ryi linijos bna apsaugomos nuo aibo
sukelt virtampi, praktikai gana danai pramuama izoliacija tarp
gysl ir arvo.
Pasinaudojant (2.26) slyga skaiiuojama susidariusios tampos
tarp kabelio gyslos ir arvo reikm
| | ) , , ( ) , , ( ) , (
2 1
2
2
2
1
1 2 0
t x F t x F
R I
t x U
m

= , (2.36)
ia
d
ax
at t x F
at
) exp(
4
exp
2
) exp( ) , , (
2
0
2
2 2
|
|
\
|
= , (2.37)
kiti dydiai atitinka (2.34) formuls dydius.

61
Analizuojant (2.36) lygt nustatyta, kad kabelio izoliacijos pra-
muimo atveju aibo pataikymo kabel vietoje, kai 0 = x , tampa
0
12
= U , o toliau, nutolus tam tikru atstumu, ji vl pasiekia maksimu-
m ir lieka panai visame kabelio ilgyje. Todl visame kabelio ilgyje
tarp arvo ir gysl bna didiausia tampa. Jeigu kabelio kokioje nors
vietoje bus susilpnjusi izoliacija, pastarj susidariusi tampa pra-
mu.
Atstumas x, kai susidaro didiausia tampa tarp kabelio arvo
bei gyslos nuo aibo impulsins srovs pratekjimo vietos, apskai-
iuojamas i (2.38) formuls:
1)
) (
1
2
ln
a
2
x
2 1 12
R R C +

=

, kabeliui,
kurio arvas kontaktuoja su eme;
2)
) ( a a
)) ( /( ln
x
2 1 12 2 2
2 1 12 2 2
R R C R C
R R C R C
+
+
= , kai kabelio arvas
yra gerai izoliuotas nuo ems;
3) )] ( /[ ln ) /(
2 1 12 2 2
R R C l R L L a l R x

+ = ,
kai kabelio arvas periodikai eminamas per var
R ;
l atstumas tarp eminimo viet, m.
Tyrimais nustatyta, kad didiausia tampa, labiausiai nutolusi
nuo paeidimo vietos, susidaro kabeliuose, kuriuose arvas gerai izo-
liuotas nuo ems.
Kabeliai, atsidr zonoje, kurioje auga mediai, yra veikiami
aibo srovs impuls. Todl klojant kabelius mikingose vietovse,
btina nustatyti optimalius atstumus nuo krato iki kabeli trasos. Jei
medi auktis 20 h m, tai atstumas iki trasos bus l = 1,5 h; jei
15 h m, l = 1,25 h; jei 10 h m, l = h. Kaip parod tyrimai, optima-
lus atstumas l nepriklauso nuo ems grunto savitosios varos.
(2.38)

62
2.2.1.2. Netiesioginio aibo ilydi poveikis kabeliui
Susidarius aibo ilydiui em atstumu r nuo kabelio (2.13
pav.), kai
1
r r > (
1
r strimerio, susidariusio emje nuo aibo srovs,
didiausias ilgis), kabelio arve atsiranda srov ir tampa tarp kabelio
gysl ir arvo [34]:
| | y p
p
G R p I
p U
m
), ( , 0
) ( 2
) (
) , 0 (
1
1
2 2 0
12

= . (2.39)
ia ) (
0
p I
m
aibo impulsin srov, kA;
2
R kabelio 1 km ilgio vara nuolatinei srovei, /km;
) (
1
p sklindanios bangos grandine arvas-em pastovio-
ji;
) (
2
p G kabelio arvo laidis, S/m;
| | y p), ( , 0
1
funkcija, kuri apytikriai apskaiiuojama pagal
i lygt:
| | ( ) | | y p y p y p ) ( / ) ( 1 ln ), ( , 0
1 1 1
+ = . (2.40)

2.13 pav. aibo ilydio poveikis kabeliui, esaniam atstumu r:
1 kabelis; 2 kibirktin zona emje


63
vertinus tai, kad, kabelio arvui kontaktuojant su eme,
| |
ekv
r p
p G
) ( / 12 , 1 ln
) (
1
2

= , o
2
) (
1
= , d r r
ekv
2 = ;
r
kabelio arvo spindulys, m; d kabelio paklojimo gylis m; srovs po-
kytis laike ) exp( ) (
0
at I t i
m m
= , tampa bus

,

(2.41)

ia
( ) | |
( )

d r p
p d p d
p

2 / / 12 , 1 ln
2 / / 2 / 1 ln
) (
+
=
.
Skaiiavimuose galima tarti, kad 8 , 0 6 , 0 = . imamas
maesnis, kai kabelis nutiestas emje, kurios grunto savitoji vara
yra maesn ir didesnis gruntams, kuri savitoji vara didel.

Tuomet tampa kabelyje, iam nesant kibirktinje zonoje, bus:
=
at
m
d at
a
R I
t U
0
2 2 0
12
) exp(
2
) exp(
2
) , 0 (

. (2.42)
tampa tarp kabelio arvo ir gysl, apskaiiuota pagal (2.42)
formul, kai aibas veikia kabel netiesiogiai, bus daug maesn u
tamp, kai aibas veikia kabel tiesiogiai, todl elektros perdavimo
kabeliuose neigiamos takos nedarys, taiau ryi linijose tokie
virtampiai yra nepageidautini, nes gali sugadinti aparatr.
2.2.2. Tolimo aibo ilydi poveikis kabeliui
Nagrinti elektromagnetin tolimo aibo ilydio poveik kabe-
liui emje yra sudtinga. Todl praktiniams skaiiavimams naudoja-
mas kiek paprastesnis metodas negu oro linijoms.
) ( 2
) (
) , 0 (
1
2 0
12
a p p
p R I
p U
m
+
=


64

2.14 pav. Tolimo aibo elektromagnetins
bangos poveikis kabeliui, esaniam emje

Tarkime, kad aibo sukurto elektromagnetinio lauko bangos
kreiv yra eksponent E
max
exp(at). i banga krenta em kampu
ir azimuto kampu kabelio klojimo krypt (2.14 pav.). Kabelis
emje paklotas negiliai, lyginant su paviriniu sluoksniu grunte. Lai-
koma, kad kabel veikia toks pat lauko stipris, kaip ems paviriuje.
Jei ems gruntas yra pralaidus, t.y. >>
, tai bangos sklidimo

emje pastovioji bus:

j j j
0 0 0
) ( + = . (2.43)
ia j menamas skaiius; aibo impuls kampinis danis,
rad/s;
ems grunto savitasis laidis, S/m;

0
elektrin konstan-
ta;
0
magnetin konstanta.
Susidariusio poeminio elektrinio lauko horizontaliai poliari-
zuota komponent, lygiagreti su kabelio aimi, bus [34]

65
)] exp( sin[ ) 1 )( ( ) (
1
x jk j E x E
h
x + =
r r
,

o vertikaliai poliarizuota bus
)] exp( sin[ cos ) 1 )( ( ) (
1
x jk j E x y E
v
=
r r
.
ia cos cos
1
k k = ; E(j) krintaniosios bangos elektri-
nio lauko stipris, V/m;
h
r
ir
v
r
krintaniosios elektromagnetins
bangos, poliarizuotos atitinkamai horizontaliai ir vertikaliai, at-
spindio koeficientai.
Srov kabelio arve, gerai kontaktuojaniame su eme, bus
) exp( ) / ( ) , (
1
x jk Z E x I
x
=
r r
,

ia Z ems aplink kabel kompleksin vara ilgio vienetui:

Z Z = .
vertinus tai, kad

2
cos sin
sin 2
1
+
= +
k
h
r
, o

2
2
cos sin
cos 2
1
+

= +
k k
k
v
r

ir tada gero laidumo gruntams
0
/ j
k
= , kabelyje te-
kanios srovs iraika bus:
| | ) ( / ) (
0
a p p a I p I + = . (2.44)
ia j p = ; ) , ( / 10
max 0
6
0
D E a I

;
max
E elek-
trinio lauko stiprio amplitud, V/m; cos ) , ( = D vertikaliai
poliarizuotai bangai; sin sin ) , ( = D horizontaliai poliari-
zuotai bangai (r. 2.15 pav.).

66

D
v
(; );
D
h
(; )
60

70

80

, []
1,0

1

2

10

20

30

60

90

50

40 30

20

10

0

0,1

0,01

2.15 pav. Elektromagnetins bangos krypties koeficientai kabelinei linijai:
1 D
v
vertikaliai poliarizuotai;
2 D
h
horizontaliai poliarizuotai

raius visus dydius (2.44), gauname:
=
at
d at I t i
0
2
0
) exp(
2
) exp( ) (
. (2.45)
Kabelio arve didiausia srov bus, kai a t / 85 , 0 = , o
0 max
61 , 0 I I = .
Visa akimirkin srov, tekanti kabelio arve, turiniame ger
kontakt su eme, bus:
(
(
|
|
\
|
=
at
d
a x
at I t x i
0
2
2
0
2
2
0
) exp(
4C

exp 1
2
) exp( ) , (

. (2.46)
ia x atstumas nuo impulso patekimo kabel vietos iki
kabelio galo, m; kiti paymjimai pateikti (2.42) formulje.
tampa, susidariusi aibavimo metu tarp kabelio arvo ir gyslos,
lygi visai srovei, tekaniai arvu (2.44), padaugintai i ryio varos:
l I Z t U
r
= ) (
12
. (2.47)

67
ia | | { } j)d/ (1 sh r 2 / ) j 1 (
+ + =
r
Z ryio vara,
/km; r
kabelio arvo spindulys, m; arvo mediagos savitasis

laidis, S/m; / 2 = arvo paviriaus sluoksnio storis, m; d
arvo sienels storis, m.
2.2.3. IVADOS
1. Po eme esantys kabeliai daniausiai paeidiami
virtampi, sukelt aibo impulsins srovs, tekanios per emje
susidarius jonizuot kanal. Nustatyta, kad poringame grunte esantis
oras jonizuojamas lengviau negu vir grunto.
2. aibui tiesiogiai pataikius metalin kabelio, esanio po
eme, arv tarp pastarojo ir kabelio gysl susidaro virtampis.
Priklausomai nuo grunto savitosios varos bei aibo impulsins srovs
didiausias virtampis gali siekti nuo 100V iki 1000V.
3. Nors elektros ir ryi poemins kabelins linijos ir yra
apsaugotos nuo aibo virtampi, praktikai gana danai pramuama
izoliacija tarp kabelio arvo ir gysl ne tik toje vietoje, kuri pasiekia
aibo impulsas, bet ir kitose vietose, nutolusiose net daugiau kaip 100
m nuo impulso idinio.
2.3. aibo sukelti virtampiai
statiniuose ir oro linij atramose
aibavimo metu pavojinga liestis prie laidi elektros srovei
statini sien, oro linij atram, medi kamien, bti neapsaugot
statini viduje ir naudotis elektriniais prietaisais, nes tuose objektuo-
se gali susidaryti aukti elektriniai potencialai.
Ypa pavojingi tampa tie statiniai arba atramos, prie kuri pri-
jungtos metalins ar kitos elektros srovei laidios jungtys (laidai, tro-
siniai aibolaidiai, antenos, atotampos ir kt.), padidinanios tikimyb

68
patekti aibo potencialams tuos statinius. Potencial dydio stati-
niuose ir kituose objektuose negalima nustatyti eksperimentikai. Po-
tencialai statiniuose priklauso nuo daugelio veiksni ir yra labai dina-
miki [63]. aibo poveikis yra dvejopas. Pirmasis yra tiesioginis aibo
ilydis, kitas ilydio metu sukeliamas vairiais daniais kintantis
elektromagnetinis laukas, sukeliantis virtampius elektros tinkluose,
ryi bei informacijos perdavimo tinkluose bei elektrai laidiose kon-
strukcijose.

2.16 pav. aibo sukeltos impulsins bangos sklidimas statiniu:
0
aibo potencialas; I
0
impulsin srov; Z
0
, Z
tr
, Z
bangins varos,
atitinkamai aibo kanale, atotampose ir emiklyje; ; koeficientai (lio
ir atspindio); h statinio auktis: a be atotamp; b su atotampomis

2.16 pav. pateiktas aibo sukeltos impulsins bangos sklidimo
vaizdas statinyje be atotamp (a) ir su atotampomis (b). A take pa-
vaizduota pradedanti sklisti aibo sukelta elektromagnetin impul-
sin banga, savo kanale turinti tampos potencial
0
. Impulsins
bangos srov ore, atotampose, atramose bei emje riboja bangins
h
N
h

69
varos Z
b
, priklausanios nuo srovs kanalo induktyvumo L ir elek-
trins talpos C [38]. Bangin vara lygi
C
L
Z
b
= , . (2.48)
Patekusi tak A impulsin aibo elektromagnetin banga
sklinda toliau visais elektrai laidiais kanalais ir pasiekia viet, kurioje
suformuota kita bangin vara (N take). Bangos dalis atsispindi ir
grta atgal A tak, o kita dalis sklinda toliau em. Bangos sklidi-
mas (limas) ir atsispindjimas kartojasi daug kart.
aibo smgio A tak (2.16 pav.) metu susidars potencialas
skaiiuojamas panaudojant impulsins bangos atspindi metodik
[63].
2.3.1. Statinys, neturintis atotamp
Pirmoji aibo smgio banga
A
statinio take A lta tokio
dydio:
A
A
A
A
Z Z
Z
0 0
0
0
2
=
+
= . (2.49)
ia
0
aibo bangos potencialas aibo kanale, V; Z
A
ban-
gin statinio (atramos) vara, ; Z
0
bangin aibo kanalo vara, ;
A 0
lio koeficientas take A.
Potencialo
A
banga, pasiekusi N tak, i dalies pereina
(lta) eminimo var
Z , o kita dalis atsispindi nuo N tako at-

ramos vir, A tak. Atsispindjusios bangos taka potencialo susi-
darymui statinyje priklauso nuo jo aukio. Lusios dalies potencia-
las N take yra
A
A A A A
Z Z
Z
+
= =
2
0 0
, (2.50)
o atsispindjusios bangos potencialo dalis nuo N tako A
tak yra

70
A
A
A A A A
Z Z
Z Z
+
= =
0 0
. (2.51)
ia
A
atspindio koeficientas take N;
Z bangin vara
statinio lietimosi su eme N take.
Atsispindjusioji banga
A
pasiekia A tak ir ios bangos dalis vl
lta A take, pereidama aibo kanal ore (
A 0
), o kita dalis vl atsi-
spindi nuo A tako emyn ir pasiekia N tak (
A
). ios dalys bus
atitinkamai:
0 0 0 0 A A A A
= ir (2.52)
A A A A
=
0 0
. (2.53)
Tokie bangos liai ir atspindiai takuose teorikai vyks daug
(pavyzdiui n) kart. Sudj visas atskiras atitinkamas dedamsias tu-
rime potencialo N take iraik:
+ + + =
2 2
0 0
1
0 0 0 0
......
A A A A
n
A A A A A A A

= +
1 1
0 0
......
n
A
n
A A A

( ) ( ) | |
1 2
0 0
...... 1

+ + + + =
n
A A A A A A A A
. (2.54)

Jei n , tai
A A
n
A A A

=
=
1
1
1
0 0
. (2.55)


71
2.3.2. Prie statinio prijungtos atotampos
Nagrinjant potencialo dydio susidarym statinyje, prie kurio
prijungtos laidios elektros srovei atotampos, reikia vertinti aibo
bangos lio koeficientus atotampose.
Atotamp Z
tr
ir statinio Z
A
bangins varos tarpusavyje
sujungtos lygiagreiai (2.16 pav., b). i bangini var ekvivalentin
vara Z
ek
bus
tr A
ek
Z Z
Z
T 1
1
+
= . (2.56)
ia Z
tr
atotampos bangin vara, ; T atotamp skaiius.
Bangai, sklindaniai i aibo kanalo atotamp ir statin A
take, lio koeficientas yra
tr A
ek
ek
A
Z
TZ
Z
Z
Z Z
Z
0 0
0
0
1
2 2
+ +
=
+
= . (2.57)
Atspindio koeficientas bangai, atsispindiniai nuo eminimo
varos take N statin, yra toks, kaip ir (2.51) formulje
A
.
Atotampoms ir aibo kanalui bendra ekvivalentin bangin
vara yra
tr
tr
tr
ek
Z TZ
Z Z
Z Z
T
Z
+
=
+
0
0
0
1
1
. (2.58)
Atspindio koeficientas bangai, sklindaniai emyn nuo A
tako N tak, yra
A
tr
tr
A
tr
tr
A ek
A ek
A
Z
Z TZ
Z Z
Z
Z TZ
Z Z
Z Z
Z Z
+
+
=
+
=
0
0
0
0
/
/
, (2.59)


72
o tai paiai bangai lio koeficientas A take yra
A A
+ =1
,
(2.60)
ia Z
0
bangin vara aibo kanale, .
aibo smgio statin su atotampomis metu susidars poten-
cialas skaiiuojamas tokiu pat metodu, kaip ir (2.54) formulje. tam-
pos potencialas statinio take A yra
( ) ( ) | | ... 1 1 1 1 1
4 0
2
2 0 0 0
+ + + + + =

A A A A A A A
.
(2.61)
2.17 pav. Statinio potencialo
priklausomyb nuo emiklio bangins varos
max
= f (Z

):
0
= 10 MVA; t
f
= 1,5 s; 1 h = 10 m; 2 h = 20 m; 3 h = 30 m;
4 h = 40 m:
a be atotamp; b su atotampomis

ia laikas, per kur atsispindjusioji banga grta per statin,
kurio auktis h; =h/v, s;
v aibo bangos sklidimo greitis, m/s.
Lygtyje (2.61) koeficientai (1; 1
2
; 1
4
; ) yra kartotiniai skai-
iai, rodantys, kokie potencialai bus nuo aibo smgio pradios, t.y. 0;
2; 4 (s) laiko ir t.t. Didiausias potencialas statinio take susidaro,
0
2
4
6
0 20 40 60
Z
max
,MV
4
3
2
1
1
2
3
4
a
b

73
kai baigiasi aibo frontas t
f
(1.8 pav.), t.y., kai potencialas statinio
take A nebedidja:
(
(

+
+ =
f A A
A A
A A
A
A A A
t
2
0 0 max
) 1 (
) 1 ( 2
1
1
1

. (2.62)
Pagal sudarytas lygtis (2.55) ir (2.62) skaiiuojami ir analizuoja-
mi susidariusieji statiniuose aibo didiausi potencialai, priklausantys
nuo vairi veiksni.
Gautos lygtys sudaro galimyb sudaryti grafikus ir analizuoti
didiausi potencial priklausomyb nuo statini emikli bangini
var, statini aukio, nuo aibo impulsins bangos sklidimo greiio
bei impulsins bangos fronto trukms.
(2.55) lygt raius banginmis varomis ireiktas
A 0
,
A
,
A
ir
A
koeficient reikmes i formuli (2.50), (2.57) ir (2.59),
gaunama didiausio potencialo, susidariusio statinyje, neturiniame
atotamp, iraika:
=
=
+
=
1
0 0
0
0 max
2
n

A
Z Z
Z
.

(2.63)
Lygtis (2.63) parodo, kad tarpins grandins tarp tak A ir N
(2.16 pav.), t.y. visame statinyje, tampos potencialo susidarymui ai-
bo metu statinio bangin vara takos neturs. Didiausi tak iuo
atveju potencialo susiformavimui turi aibo bangos potencialas
0
ir
dl statinio kontakto su eme susidariusi bangin vara
Z .
Didiausio potencialo, susidariusio statinio take A (2.16 pav.),
kai prijungta atotampa i lygties (2.62), iraika bus tokia:
|
|
\
|
=
f
A A
t
B M

0 0 max
, (2.64)
ia
A A
A
A
M

+
+ =
1
1
1
;
f A A
A A
t
B

+
=
2
) 1 (
) 1 ( 2

.
Koeficientai
A 0
,
A
ir
A
skaiiuojami i lygi (2.49),
(2.55) ir (2.57).

74
Lygiai (2.64) nagrinti parenkama slyga: 10
0
= MV;
300
0
= Z
; 400 =
A
Z ; 400 =
tr
Z . Skaiiavimai atlikti esant vai-
rioms eminimo varoms Z
= 560 , vairioms aibo impulsins

bangos fronto trukmms t
f
= 1,5 9 s; vairiems statini aukiams
h, m (10; 20; 30; 40).
Skaiiavim duomenys pavaizduoti 2.17, 2.18 ir 2.19 paveiks-
luose.
2.18 pav. Santykinio koeficiento
priklausomyb nuo emiklio bangins varos k = f (Z
):
1 t
f
= 1,5 s; 2 t
f
= 3 s; 3 t
f
= 6 s; 4 t
f
= 9 s

2.17 paveiksle kreivs
max
= f(Z
) parodo aibo didiausio po-

tencialo statinyje priklausomyb nuo emiklio bangins varos. ai-
bo potencialai statiniuose susidaro kur kas maesni, kai statini
emikli bangins varos maos, taiau ne tiesiogiai proporcingai
emikli bangini var dydiams. Tam turi takos aibo impulsins
bangos lusiosios ir atsispindiniosios dali skirtingumas, priklau-
santis nuo bangini var. Antai padidjus emikli varoms 30
kart, potencialas statiniuose padidja tik 5-6 kartus! Didjant
emikli banginms varoms, didiausi potencialai statiniuose didja
0
0 , 5
1
1 , 5
2
2 , 5
3
0 2 0 4 0 6 0
Z ,
k

1
2
3
4

75
netolygiai: nuo 5 iki 20 var, potencialai didja staigiai, o po to
pradeda ltti, ir nuo 30 didja tolygiai. Esant maoms emikli
banginms varoms, didel tak potencialo didumui turi statini
auktis (2.18 ir 2.19 pav.).

max
, MV
0,2
2,2
4,2
1 3 5 7 9
a
b
c
1
2
3
4
1
2
3
4
4
3
2
1
t
f
, s

2.19 pav. Potencial priklausomyb
nuo aibo impulsins bangos fronto trukms
max
= f (t
f
):
a Z
=5 ,;b Z
=30 ;c Z
=60 ;
1 h = 10 m; 2 h = 20 m; 3 h = 30 m; 4 h = 40 m


76
Tai gerai iliustruoja 2.18 paveiksle gautos santykinio koeficien-
to k
= f(Z
) kreivs; ia k
=
max 40

max 10
(
max 40
didiausias poten-
cialas 40 m aukio statinyje;
10 max
didiausias potencialas 10 m
auktyje. Kaip matyti i kreivi, is potencial, susidariusi skirtin-
guose aukiuose, santykis taip pat priklauso nuo emikli bangini
var ir nuo impulsins bangos fronto trukms
f
t . Esant maoms
banginms varoms, potencialai skirtinguose aukiuose skiriasi
smarkiai. Antai didjant emikli varoms nuo 5 iki 2030 , po-
tencialai skiriasi 1,5 karto, kai =
f
t 9 s, ir 2,5 karto, kai =
f
t 1,5 s.
is skirtumas inyksta esant 60 ir didesnms emikli banginms
varoms, nes koeficientas k, kaip matyti i kreivi (2.18 pav.), artja
prie vieneto.
0
1
2
3
4
5
6
5 15 25 35
h, m
max
,MV
1
2
3
4
1 2
3
4
1
2
3
4
a
b
c

2.20 pav. Potencialo priklausomyb nuo statinio aukio
max
= f (h):
a Z
=5 ; b Z
=30 ;c Z
=60 ;
1 t
f
= 1,5 s; 2 t
f
= 3 s; 3 t
f
= 6 s; 4 t
f
= 9 s

Kiekvienu atveju, tiek keiiantis statini aukiui, tiek keiian-
tis emikli banginei varai, didiausias potencialas priklauso nuo
aibo impulsins bangos fronto trukms t
f
. Tai aikiai matyti i krei-

77
vi ) f(
max f
t = 2.19 paveiksle. aibo impulsins bangos fronto
trukm yra atsitiktinis dydis, priklausantis nuo aibo impulso susifor-
mavimo ypatybi. Kuo statesn aibo impulsin banga, t.y. kuo trum-
pesnis impulsins bangos frontas (
f
t ), tuo didesni susidaro potencia-
lai statiniuose visais nagrintais atvejais (2.19, 2.20 pav.), todl atlie-
kant vairius susidariusi potencial tolesnius skaiiavimus laikoma,
kad tikslinga nagrinti ir analizuoti didiausius potencialus tik esant
maiausiai aibo impulsins bangos fronto trukmei.
2.17 pav., b analiz rodo, kad prijungtos prie statinio ilgos ato-
tampos statinyje potencial sumaina beveik du kartus. Taiau poten-
cialas lieka gana pavojingas saugumo poiriu net esant maoms
emikli banginms varoms.
aibas daniausiai traumuoja mones ir gyvulius netiesiogiai
pataikydamas juos. aibo smgis bna juntamas 1520 metr atstu-
mu nuo tos vietos, kuri trenkia aibas.
Pataikius aibui med (2.21 pav.), aibo impulsin srov prate-
ka medio kamienu ir sklinda visas puses nuo medio em, kaip ir
statinyje. Srovei tekant mediu ir eme, susidaro tampos potencialai.
Potencialas medyje
max
siekia imtus tkstani arba net milijonus
volt, kaip ir statiniuose. Potencialo dydis priklauso nuo medio
akn slyio su gruntu, t.y. nuo susidariusios bangins varos
emje. Tarp medio ir emje esani tak, nutolusi daugiau kaip
20 metr nuo paeistos vietos, is potencialas sumaja beveik iki nu-
lio. Potencialo pasiskirstymas aplink med parodytas 2.21 paveiksle
kreivmis; jis priklauso nuo impulsins srovs
m
I
0
dydio, ems
grunto savitosios varos ir atstumo nuo medio x.

78

2.21 pav. Potencialo pasiskirstymas emje pataikius aibui med:
U
g
ingsnio tampa; U
pr
prisilietimo tampa

Impulsin srov bna nuo 20 iki 200 kA. Bet kurio tako poten-
cialas x atstumu nuo medio tekant impulsinei srovei bus:
=
x
d
2
0

=
I
x
x
dx
2
x
I

2
0

= , V. (2.65)
ia I
0
aibo impulsin srov, A;
savitoji grunto vara,

m; x atstumas nuo medio iki pasirinkto tako, m.
Jei aibo ilydio metu mogus stovi po mediu ir lieia j, tai j
veikianti prisilietimo tampa bna madaug lygi 30% viso potencialo,
susidariusio medyje. i tampa gali siekti deimtis ir net imtus
tkstani volt. mogaus rankai lieiant medio kamien (potencia-
las
max
), o kojoms stovint ant ems take, kurio potencialas
1
,
pats mogus patirs vadinamj prisilietimo tamp
pr
U :

79
m m pr
R I U = =
1 max
, V. (2.66)
ia
m
I srov, pratekanti mogumi, A;
m
R mogaus vara,
.
Prisilietimo tampos dydis priklauso nuo to, kokiu atstumu sto-
vi mogus, liesdamas med ar statin. mogus traumuojamas, nes jo
knu prateka srov I
m
em. ios srovs poveikis mogui ar kitam
gyvam organizmui priklauso nuo jos stiprumo, jos tekjimo trukms,
taip pat nuo jos tekjimo kelio per organizm. 2.22 paveiksle pateikta
elektros srovs traumuot moni Lietuvoje statistin analiz, kai
srovs tekjimo kelias moni knu buvo nevienodas [55]. I paveiks-
lo matyti, kad kai srov teka per mog i rankos rank, net 90%
nukentjusij lieka gyvi, o kai teka kno iilgine aimi (ypa i
deins rankos kair koj), beveik kas antras mirta. mogui prisi-
lietus prie medio aibo impulso metu, srov, pratekanti mogumi
0
20
40
60
80
100
%
1
2
10 9 359 210 2 2 4 1 moni sk.
1
2
1 2 1
2

I II III IV

2.22 pav. Kelio, kuriuo teka elektros srov
per mog, taka elektros traumos padariniams:
I ranka ranka; II ranka koja; III koja koja; IV liemuo koja
1 nukentjusieji; 2 i j lik gyvi


80
3 , 0 ) 10 ( 77 + +
pr m
U R ;
) 80 3 , 0 /( ) 10 ( + +
pr pr pr m
U U U I . (2.67)
I
m
ir mogaus vara R
m
priklauso nuo prisilietimo tampos
dydio U
pr
. ios priklausomybs apytikriai ireikiamos empirinmis
formulmis [63]:
Jei mogus ar gyvulys nelieia medio, jie gali bti traumuoti
srovs, susidariusios nuo ingsnio tampos. i tampa yra potencial
skirtumas, susidars prie abiej koj. 1015 metr atstumu nuo
medio ingsnio tampa mogui praktikai bna nepavojinga. Nors
arklys 2.21 paveiksle yra nuo medio toliau negu mogus, jo padtis
nepalanki, nes priekins kojos yra ties potencialu
3
, o upakalins
ties potencialu
4
. Arklio ingsnio tampa bus:
4 3
=
g
U , V. (2.68)
i tampa daug didesn negu mogaus, o srov, tekdama nuo
vien koj prie kit, teka per keturkojo gyvulio visus jautrius orga-
nus, paeisdama juos. Todl gyvuliai sta arba bna sualojami ai-
bo daniau negu mons.
aib ivengti nemanoma, bet apsisaugoti nuo j galima. Tam
reikia tinkamai rengti aibosaugos renginius, kurie yra pakankamai
sudtingi inineriniu poiriu. Btina apskaiiuoti apsaugos zonas ir
eminimo varas pagal statini kategorijas [64, 65], tinkamai parinkti
statini bei aibolaidi eminimo mediagas ir gerai atlikti pavo-
jing potencial analiz (r. 3.4). Bendri apsaugos nuo aibo princi-
pai parodyti 2.23 pav. Tik profesionaliai suprojektuota ir rengta
apsauga nuo aibo ilydi utikrina statini bei moni saugum.


81

Apsaugos nuo aibo renginiai

Iorin apsauga
nuo aibo
Vidin apsauga Apsaugos nuo
virtampi

aibolaidiai
eminimo
laidininkai
emikliai
Ekranavimas

Potencial
ilyginimas
Ekranavimas

i apsaug sistem
sudaro virtampi
ikrovikliai,
ribotuvai varistoriai.
Apsaug nuo
virtampi
manoma rengti
tada, jei yra
kokybikai rengta
vidin eminimo
sistema

2.23 pav. Bendri apsaugos nuo aibo principai

2.3.3. IVADOS
1. Statiniuose bei oro linij atramose aibo virtampi didiau-
sias potencialas yra 1,53 kartus maesnis negu aibo kanalo pradinis
bangos potencialas
0
ir priklauso nuo emikli bangins varos ir
statinio aukio: didja didjant emikli banginms varoms bei sta-
tini aukiams.
2. Didiausias aibo virtampi potencialas statiniuose, esant
vairiems j aukiams ir emikli banginms varoms priklauso nuo
aibo impulsins bangos fronto trukms t
f
. Praktiniuose skaiiavi-
muose tikslinga nagrinti aibo potencialo poveik virtampi susida-
rymui statiniuose tik esant maiausiai impulsins bangos fronto truk-
mei.

82
3. aibo virtampi potencialas
max
statiniuose priklauso nuo
statini aukio (iki 4 kart) esant tik maoms emikli banginms
varoms (
Z 5 ) ir santykiniam koeficientui k
= 3 4, o esant di-
delms varoms (
Z 50 60 ) nuo aukio praktikai nepriklauso.

4. Prijungtos prie statinio ilgos elektros srovei laidios atotam-
pos 23 kartus sumaina statinyje aibo potencial.

83
III. Iorin apsauga nuo aibo
3.1. Bendros inios
Statini apsaugai nuo aibo rengiami aibolaidiai, t.y. rengi-
niai, priimantys aibo smg ir nutekinantys jo energij em.

3.1 pav. laitinio stogo apsauga nuo aibo

84

3.2 pav. laitinio stogo element apsauga nuo aibo

85
Apsaugai ant laitinio stogo kraigo (3.1 pav.) prie kiekvieno ne-
metalinio kamino ar isikiimo (3.2 pav.) tvirtinami nedideli 0,15 m
aukio strypai, kurie specialia viela sujungiami su emje esaniu
eminimo renginiu. Kai pastato stogas plokias, visos metalins da-
lys metalin stogo danga (arba metalinis tinklas), metalins
kopios, antenos ir kt. sujungiamos ir eminamos (3.3 pav.).

3.3 pav. Plokio stogo apsauga nuo aibo


86
Labai danai naudojami atskirai nuo pastat stovintys strypiniai
(Franklino) [38, 41] ir aktyvieji [64] aibolaidiai (perknsargiai), su-
daryti i trij dali: aibo miklio, eminimo laidininko ir emiklio
(3.4 pav.).

3.4 pav. aibolaidio konstrukcija: 1 aibo miklis; 2 eminimo
laidininkas; 3 emiklis; 4 aibo miklis i vamzdio; 5 suvirinimo vieta;
6 aibolaidis; 7 aibo miklis i kampuoio; 8 aibo miklis i 6-10 mm
skersmens vielos

Ilg statini bei elektros perdavimo linij apsaugai naudojami
trosiniai aibolaidiai su horizontaliu aibo mikliu (3.5 pav.).

87

3.5 pav. Trosinio aibolaidio schema:
1 trosas; 2 apsaugomas objektas; 3 emiklis

Lietuvoje dauguma apsaugos nuo aibo sistem yra suprojek-
tuotos ir rengtos ne pagal standartus, o pagal vairius laikinus norma-
tyvus [41], nevisikai atitinkanius iuolaikini standart reikalavi-
mus, susijusius su patikimumu [67].
Anksiau rengtoms statini apsaugos nuo aibo sistemoms ne-
buvo keliami labai grieti standart reikalavimai, nebuvo net stan-
dart, o buvo tik vairios nuolat keiiamos normos.
Lietuvoje btina sudaryti apsaugos nuo aibo standartus ir gy-
vendinti juos pagal iuolaikinius reikalavimus. Btina reviduoti labai
svarbi gamybini objekt seniai rengtas apsaugos nuo aibo siste-
mas.
Supaindiname su kai kuriomis svokomis, naudojamomis ap-
saugos nuo aibo srityje:
Apsaugomas objektas pastatas ar statinys, kuris apsaugotas nuo
aibo.
Apsaugos renginiai nuo tiesioginio aibo (aibolaidiai) kom-
pleksas, sudarytas i aibo miklio, srovs nutekjimo laido ir emi-
nimo renginio.

88
Apsaugos nuo aibo renginys sistema, apsauganti pastat ar
statin nuo aibo, kaip iorje, taip ir viduje.
aibo miklis aibolaidio dalis, skirta aibo gaudymui.
aibo smgis em atmosferinis elektros ilydys tarp debesies
ir ems, sudarytas i vieno ar keleto srovs impuls.
aibolaidio apsaugos zona erdv aplink aibolaid, kuri pa-
tekti aibui turi bti sudaroma maa tikimyb.
Leidiama tikimyb patekti aibui ribin leidiama tikimyb P
patekti aibui objekt, apsaugom aibolaidiu. Apsaugos nuo aibo
patikimumas apskaiiuojamas kaip 1-P.
eminimas apsaugos nuo aibo ir elektros renginio pasyvij
dali sujungimas su eminimo renginiu.
eminimo renginys emikli ir eminimo laidinink visuma.
eminimo laidininkas laidininkas, jungiantis aibolaid su
eminimo renginiu.
emiklis (eminimo elektrodas) grunte esantis laidininkas, per
kur teka didiausia aibo impulsins srovs dalis.
Jungiantieji laidininkai laidininkai, jungiantys emiklius.
eminimo vara vara tarp eminimo renginio ir neutralios
ems.
eminimo renginio tampa tampa tarp srovs tekjimo
eminimo rengin vietos ir neutralios ems, kai renginiu teka
srov.
eminimo kontras emje arba jos paviriuje aplink pastat
(statin) esantis eminimo laidininkas, sudarantis udar kilp.
Potencialo ilyginimas ems paviriuje nuo elektros srovs su-
sidariusio potencialo keitimas (sumainimas) srovs nuotkio neut-
rali em zonoje specialiais elektrodais arba ilyginamuoju metali-
niu tinklu.
renginys apsaugai nuo virtampi renginys, skirtas objekto
arba jo dali apsaugai nuo virtampi (ikroviklis, ribotuvas ir kt.).
Virtampi ribotuvas elektros aparatas su nuosekliai sujung-
tais nelinijiniais metalo oksido rezistoriais be kibirktini tarp, sau-
gantis elektros renginius nuo aibo ir vidini virtampi.

89
Ventilinis ikroviklis (ikroviklis) elektros aparatas su nuosek-
liai sujungtais nelinijiniais rezistoriais ir kibirktiniais tarpais, saugan-
tis renginius nuo aibo.
Savitoji grunto vara vieno kubinio metro grunto vara, ma-
tuojama tarp dviej viena prie kit esani kubo sieneli.
rengiant iorin statini apsaug nuo aibo, pirmiausia nusta-
toma statinio apsaugos nuo aibo kategorija, aibolaidi rengimo
vietos, eminimo rengini vietos bei tipai.
Projektuojant apsaugos nuo aibo renginius, btina atsivelgti
architektrinius apribojimus.
3.2. Pastat ir statini
klasifikacija apsaugos nuo aibo poiriu
3.2.1. Klasifikacija pagal
Respublikines statybos normas (RSN 139-92)
Apsaugos nuo aibo poiriu visi pastatai ir statiniai pagal RSN
139-92 skirstomi tris kategorijas [41]. Trumpai supaindinsime su
iomis kategorijomis:
I kategorijai priskiriami gamybiniai statiniai, sandliai ir kito-
kios paskirties patalpos, kuriose ilgai isilaiko ir sistemingai kaupiasi
degs ir sprogs duj, skysi gar arba laeli, dulki bei plaueli ir
oro miiniai, kurie nuo elektros kibirkties galt sprogti ir sugriaut
statinius arba traumuot mones;
II kategorijai priskiriami visi gamybiniai statiniai, sandliai arba
kitos paskirties patalpos, kuriose susidaro duj, gar ir dulki
miiniai su oru, galintys sprogti gamybins avarijos metu (sugedus
ventiliacijai ir kt.);
III kategorijai priskiriami visi gamybiniai statiniai, gyvulinin-
kysts fermos, sandliai, visuomeniniai ir gyvenamieji pastatai bei pa-

90
talpos, kuriuos aibas gali udegti, sugriauti, traumuoti juose esanius
mones ir umuti juose esanius gyvulius.
Visi I ir II kategorijos statiniai turjo bti apsaugoti nuo tiesio-
gini aibo smgi, nuo aibo virtampi susidarymo oro linij lai-
dais, poeminiais kabeliais ar vamzdiais.
I kategorijos statiniai iki 15 m aukio nuo tiesiogini aibo
smgi btinai turjo bti apsaugoti atskirtais nuo apsaugomo stati-
nio arba rengtais ant statinio, bet nuo pastarojo izoliuotais aibo-
laidiais. eminimo vara neturjo viryti 10 .
II kategorijai priskirt statini apsaugai nuo aibo aibolaidiai
statomi ant apsaugomo objekto, o laidai, jungiantys aibo miklius su
emikliais, buvo klojami tiesiog ant statinio stogo ir sien. eminimo
vara neturjo viryti 10 .
III kategorijai priskirti statiniai turjo bti apsaugoti aibo-
laidiais, pastatytais ant paio statinio, o laidai, sujungiantys aibo
miklius su emikliu, nutiesiami statinio sienomis. ios kategorijos
statinius taip pat buvo galima apsaugoti atskirai stoviniais aibo-
laidiais. Vis statini eminimo varos neturjo viryti 30 . Tik gy-
vulininkysts ferm apsaugos nuo aibo rengini eminimo vara
neturjo viryti 10 [38].
3.2.2. Klasifikacija pagal europinius standartus
Tarptautins elektrotechnikos komisijos standartuose (IEC-
61024-1 ir IEC-61024-1-1) ir kituose norminiuose aktuose pagal ap-
saug nuo aibo statiniai skirstomi paprastus ir specialius.
Paprasti statiniai gyvenamieji ir administraciniai pastatai, taip
pat kiti iki 60 m aukio prekybos, gamybos bei ems kio statiniai.
Specials statiniai:
statiniai, keliantys grsm visai aplinkai;
statiniai, keliantys grsm socialinei ir fizinei aplinkai (aibo
paeisti statiniai, galintys iskirti kenksmingas biologines, chemines ir
radioaktyvias mediagas);

91
visi kiti statiniai ir objektai, kuriems reikalinga rengti speciali
aibosaugos sistem, pavyzdiui, statiniai, kuri auktis siekia dau-
giau kaip 60 m, aidim aiktynai, laikini statiniai, statomi objektai ir
t.t.
3.1 lentelje pateikti statini klasifikavimo pavyzdiai apsaugos
nuo aibo poiriu.

3.1. lentel. Statini klasifikavimo pavyzdiai

Statiniai Statini tipai aibo galimi padariniai
Gyvenamieji namai Elektros rengini bei ryio
priemoni sutrikimas, gaisras ir
turto sugadinimas
Fermos Pirmiausia gaisras ir
pavojing virtampi
susidarymas, po to elektros
maitinimo nutrkimai,
sukeliantys rizik gyvuli
gyvybei
Teatrai, mokyklos,
universalins
parduotuvs, sportui
skirti statiniai
Elektros maitinimo nutrkimai,
sukeliantys moni panik.
Priegaisrins signalizacijos
sistemos sutrikimai
Bankai, draudimo
bendrovs,
komercins staigos
sistemos sutrikimai. Ryio ir
duomen kompiuteriuose
praradimas
Paprasti
Ligonins, vaik
dareliai, seneli
namai
sistemos sutrikimai. Ryio
praradimas ir duomen
praradimas kompiuteriuose.

92
Statiniai Statini tipai aibo galimi padariniai
Gamybins mons Papildomi padariniai,
priklausantys nuo gamybos
slyg nuo menk ir dideli
gamybos produkcijos nuostoli
Paprasti
Muziejai ir
archeologiniai
paminklai
Kultros vertybi sugadinimas
Specials
riboto
pavojingumo
Ryi priemons,
elektrins, gaisrui
nesaugi gamyba
Neleistini telekomunikacij
paeidimai. Netiesioginis gaisro
pavojus gretimiems objektams
Specials
statiniai,
keliantys
pavoj greta
esantiems
objektams
Naftos perdirbimo
mons, kuro
upylimo stotys,
petard ir
fejerverk gamyba
Gaisrai ir sprogimai statini
viduje ir greta j
Specials
statiniai,
keliantys
ekologin
pavoj
Chemijos gamyklos,
elektrins,
biochemijos fabrikai
ir laboratorijos
Gaisrai ir rengini darbo
sutrikimai, turintys neigiam
padarini aplinkai

3.3. Statini apsauga nuo tiesioginio aibo poveikio
Kaip buvo minta, vairs statiniai bei pastatai daniausiai ap-
saugomi strypiniais arba trosiniais aibolaidiais (perknsargiais).
aibolaid aibas trenkia todl, kad lyderio susidarymo stadi-
joje gerai eminto aibolaidio virnje (aibo miklyje) susikaupia
ems potencialo krviai (lyderis) ir susidaro stiprs elektriniai laukai
tarp besivystanio debesyse lyderio ir aibolaidio virns. Be to, be-
sivystantis nuo aibolaidio prieprieinis lyderis dar labiau sustiprina

93
elektrin lauk, todl aibas trenkia vir aibolaidio susidarius ly-
der. Kadangi aibolaidis bna auktesnis u apsaugom objekt (sta-
tin), tai pastarj ekranuoja aibolaidis. Objekt taip pat ekranuoja
sklindantis nuo aibolaidio prieprieinis lyderis.
Kiekvienas aibolaidis apibdinamas jo apsaugos zona, t.y. to-
kia erdve aplink aibolaid, kuri pataikyti aibui turi bti minimali
tikimyb. Strypinio aibolaidio apsaugos zona turi apvalaus konuso
form (3.6 pav.).

a b
3.6 pav. Strypini aibolaidi apsaugos zonos pagal IEC:
a vieno strypo; b dviej stryp; A aibolaidio virn; B bazin
ploktuma; OC saugomos ploktumos spindulys; h aibolaidio auktis;
apsaugos kampas

iame skyriuje aibolaidi projektavimo ir rengimo reikalavi-
mai, keliami iuolaikiniuose standartuose [67], palyginami su anks-
tesnmis normomis [41], taikomomis Lietuvoje. Tam reikalui patei-
kiami Respublikini statybos norm RSN 139-92 ir IEC standart
reikalavimai bei metodikos parenkant aibolaidius.
Pagal RSN aibolaidi apsaugos zonos parodytos 3.7 pav. ios
normos numato tik dvi pastat apsaugos zonas: A ir B. A apsaugos

94
zona, projektuojama atsakingiems statiniams apsaugoti. Kaip nuro-
doma normose, ios zonos apsaugos patikimumas siekia 99,5%. Zo-
nos B projektuojamos maiau atsakingiems statiniams apsaugoti, j
patikimumas siekia 95%.

3.7 pav. Apsaugos zonos pagal RSN: h aibolaidio auktis; h
0

apsaugomos zonos konuso virns auktis; h
x
apsaugomo objekto auktis;
r
x
apsaugomos zonos riba auktyje h
x
; r apsaugomos zonos riba ems
paviriuje; A ir B apsaugos zonos pagal patikimum

Vieno strypo iki 150 m aukio aibolaidio saugos zonos turi
iuos matmenis (r. 3.7 pav.):
Zona B: h h 85 , 0
0
= ;
h h r = ) 002 , 0 1 , 1 (
0
;
) 85 , 0 / ( ) 002 , 0 1 , 1 (
x x
h h h r = . (3.1)
Zona B: h h 92 , 0
0
= ;
h r 5 , 1
0
= ;
) 92 , 0 / ( 5 , 1
x x
h h r = . (3.2)
IEC standartuose apsauga nuo aibo skaiiuojama pagal ketu-
rias zonas (klases), parodytas 3.2 lentelje ir 3.8 paveiksle. Kiekvien
apsaugos zon atitinka didiausia impulsin srov ir apsaugos tiki-
myb.

95

3.8 pav. Apsaugos zonos pagal IEC

Kaip matyti i 3.2 lentels, paprast statini apsaugos tikimyb
siekia nuo 84 iki 98%. Specialiems statiniams apsaugoti nuo tiesiogi-
nio aibo smgio aibolaidi patikimumas turi bti daug didesnis.
Laikoma, kad i statini apsaugos tikimyb priklauso nuo j
reikms ir siekia nuo 90 iki 99,9%.

3.2 lentel. Paprast statini apsaugos nuo aibo klass (zonos)
ir ryys su rizikos veiksniais pagal IEC standart

Apsaugos klas
(zona)
Didiausia
impulsin srov,
kA
Maiausia
impulsin srov,
kA
Apsaugos
tikimyb, %
I 200 2,9 98
II 150 5,4 97
III 100 10,1 91
IV 100 15,7 84

IV
h
II
III

96

3.9 pav. Apsaugos kampo priklausomyb
nuo aibolaidio aukio h ir apsaugos klass (I, II, III ir IV)

Kiekvienai apsaugos zonai nustatyti atsivelgiant aibolaidio
aukt h yra taikomi trys bdai: pagal kamp , nustatom i kreivi
(3.9 pav.), tinkliniu ir rutuliniu bdu (3.10 pav.). Kai <20, naudoti-
ni tik rutulinis arba tinklinis bdai (3.3 lentel).

3.3 lentel. aibosaugos tipo parinkimas pagal aibosaugos klases.

Apsaugos klas
Rutuliniu bdu,
spindulys R (m)
Tinkliniu bdu
(ingsnis M, m)
I 20 5x5
II 30 10x10
III 45 15x15
IV 60 20x20


97

3.10 pav. aibolaidi apsaugos zon skaiiavimas pagal IEC

3.11 pav. Apsaugos zonos A ir B pagal RSN [2]; I, II, III, IV pagal IEC:
h
xA
ir h
xB
zon susikirtimo aukiai (atitinkamai A zonos su I ir B zonos su
II); r
xA
ir r
xB
zon susikirtimo tak ribos

Remiantis anksiau mintais zon skaiiavimo bdais,
sudarytos apsaugos zonos vairi auki (iki 60 m) aibolaidiams.
h, m
0,92h
0,85h
A
h
xB
B
h
xA
IV
I III
r
xA
II
r
xB
r, m

98
Kaip pavyzdys pateiktas 3.11 pav., i kurio matyti, kad apsaugos zon,
sudaryt pagal skirtingus skaiiavimo bdus [41], pasiskirstymas
erdvje smarkiai skiriasi, taigi skiriasi ir apsaugos patikimumas.
Matome, kad iki 5 m aukio aibolaidiai, suprojektuoti pagal RSN,
yra patikimesni, o 10 m ir auktesni aibolaidi apsaugos
patikimumas priklauso nuo apsaugos zonos rib (r). Tam pagrsti
panaudotos vairi parametr santykins reikms: h
x
/h, r
x
/r ir d=r/r:
ia h aibolaidio auktis, m;
h
x
sutampani (susikertani) apsaugos zon pagal
patikimum (A 99,5 % ir B 95 %) auktis;
r
x
apsaugos zonos riba auktyje h
x
, m;
r apsaugomos zonos riba ems paviriuje pagal RSN, m;
d santykin paklaida;
1
r r r
A
= absoliuioji paklaida (skirtumas tarp apsaugos
zon rib pagal RSN ir IEC, m.
3.12 pav. Santykini dydi kreivs: 1 h
x
/h=f(h); 2 r
x
/r=f(h); 3 d=f(h)

3.12 pav. pateiktos pasirinkt santykini dydi priklausomybs
nuo aibolaidi aukio h.
1 kreiv h
x
/h = f(h) parodo abiem metodais skaiiuot zon su-
sikirtimo tak (h
x
) padt, priklausani nuo aibolaidio aukio h.

-0.6
-0.4
-0.2
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65
h,m
h
x
/
h
,

r
x
/
r
,

d
(
A
,
B
)
1
2
3

99
i auki santykis staigiai didja esant 520 m aukio aibo-
laidiams, o toliau lieka pastovus.
2 kreiv r
x
/r = f(h) parodo apsaugos zon rib kitim. ios
kreivs kitimas yra atvirkiai proporcingas apsaugos zon susikirti-
mo tak auki kitimui.
3 kreiv d = f(h) parodo apsaugos zonos rib santykins paklai-
dos kitim. aibolaidiams iki 10 m aukio paklaida d yra net neigia-
ma. Tai rodo, kad aibolaidio apsaugos zona, skaiiuojant pagal
RSN, yra patikimesn u europinio standarto IEC metodu skaiiuot
apsaugos zon. Taiau daugiau kaip 10 m aukio aibolaidiams i
paklaida staigiai didja ir, pasiekusi 20 m maksimum, toliau lieka
pastovi.
I kreivi matyti, kad visi nagrinti dydiai labai skiriasi kalbant
apie aibolaidius nuo 5 iki 15 m aukio. Kalbant apie 20 30 m
aukio aibolaidius visi dydiai nekinta ir ilieka dideli.

3.3.1. IVADOS
1. Lietuvoje daugum statini apsaugantys aibolaidiai supro-
jektuoti pagal pasenusias RSN normas, neatitinkanias iuolaikini
europini standart.
2. Auktesni nei 10 m aibolaidi skaiiavimo ir projektavi-
mo pagal IEC standartus nauja metodika tinka Lietuvos slygoms.
3. rengiant aibolaidius pagal iuolaikinius standartus statini
apsaugos patikimumas padidja 3080%.
4. Lietuvoje btina sudaryti apsaugos nuo aibo standartus ir
parengti naujas aibosaugos projektavimo bei rengimo instrukcijas.


100
3.3.2. Aktyvioji apsauga nuo aibo
3.3.2.1. Bendros inios
Lietuvoje kartu su tradiciniais Franklino aibolaidiais pradti
naudoti netradiciniai vadinamieji aktyvieji aibolaidiai [64].
Aktyvusis aibolaidis renginys su montuota elektronine ran-
ga, sukuriania vainikin ilyd, skirtas statiniams arba teritorijai nuo
tiesiogini aibo smgi apsaugoti. Teigiama, kad elektronin ranga
aibavimo metu per sekunds dalis prie susidarant aibo ilydiui
pradeda skleisti auktadanius impulsus. Dl to aibolaidio
virnje, susikrus vainikiniam ilydiui, susidaro jonizuotas kanalas
(atvirktinis ilydis) aibui nukreipti aibolaid. Dirbtinai jonizuotas
kanalas slygikai padidina aibolaidio aukt ir prapleia jo apsau-
gos zon. Aktyvusis aibolaidis apibdinamas jo atvirktinio ilydio
sudarymo laiku, kuris nustatomas bandymais po sumontavimo.
Aktyviojo aibolaidio apsaugos zona apibriama parabole,
kurios vertikali ais sutampa su aibolaidio vertikalija aimi. Ap-
saugos zonos spindulys kinta ir priklauso nuo aukio tarp aibo-
laidio virns ir saugomo statinio aukiausios vietos (3.13 pav.).

101

3.13 pav. Aktyviojo aibolaidio saugoma zona:
h
a1
, h
a2
, h
a3
aukiai nuo aibolaidio aukiausio tako iki saugomo
statinio elemento; r
a1
, r
a2
, r
a3
aktyviojo aibolaidio saugomos zonos
spindulys atitinkamame auktyje

Aktyviojo aibolaidio apsaugos zonos parametrai nustatomi
taip [64]:
Kai h
ax
5 m, apsaugos zonos spindulys
x
a
r apskaiiuojamas
pagal toki lygt:
) 2 ( ) 2 ( L D L h D h r
x x x
a a a
+ + = . (3.3)
ia h
ax
auktis nuo aibolaidio virns iki saugomo objekto
(elemento) aukiausio tako (kiekvienai apsaugos nuo aibo katego-
rijai skirtingas, r. 3.13 pav.);
D aibo sferos spindulys ( 20 = D m I apsaugos nuo aibo
kategorijos statiniams, 45 = D m II apsaugos nuo aibo kategorijos

102
statiniams, 60 = D m III apsaugos nuo aibo kategorijos stati-
niams);
L aktyviojo aibolaidio atvirktinio ilydio ilgis, m.
T v L
a
= . (3.4)
ia
a
v vidutinis imatuotas ilydio greitis, s m v
a
/ 1 ;
T laik skirtumas.
ESE SR
T T T = . (3.5)
ia
SR
T vidutinis strypinio (Franklino) aibolaidio ilydio
susidarymo laikas, nustatytas bandymais ir lygus s T
SR
631 = ;
ESE
T aktyviojo aibolaidio ikrovos susidarymo laikas (pagal
pateiktus gamyklos duomenis kiekvienam renginio tipui skirtin-
gas).
Aktyviojo aibolaidio apsaugos zon spinduliai, jei h
ax
< 5 m,
priklausomai nuo sistemos kategorijos pateikti Statybos techniniame
reglamente [64].
Aktyviojo aibolaidio virn turi bti maiausiai 2 metrais
aukiau negu jo saugomas objekto pavirius, skaitant antenas, sto-
gus, lift kabinas, atotampas ir kitus statinio elementus. Negalima
montuoti aktyviojo aibolaidio atstumu, maesniu kaip 3 metrai, nuo
veikiani elektros perdavimo linij.
Apsaugant statin (objekt) keliais aktyviaisiais aibolaidiais,
kuri auki skirtumas maesnis negu 1,5 m, tokie aibolaidiai tar-
pusavyje sujungiami laidininku. Jei auki skirtumas didesnis negu
1,5 m, aibolaidius sujungti nebtina.
Jei aktyviojo aibolaidio stiebas pritvirtinamas atotampomis,
jos prie pagrindo turi bti prijungtos prie eminimo renginio laidu,
kuriuo aibo impulsin srov nuo ilydio vietos nutekt em.
eminimo laidinink skaii ir nutiesimo slygas nustato regla-
mentas.
Daniausiai statinio aukiausios vietos, kurias didiausia tiki-
myb trenkti aibui, bna vairios antenos. Todl ias antenas btinai
reikia sujungti su apsaugos nuo aibo renginiais tiesiogiai. Jei
draudiama antenos stov eminti aklinai, tai pastarasis eminamas
per izoliuojanius ikroviklius. Taip pat, jei technologikai leidiama,

103
antenos stov galima naudoti aktyviajam aibolaidiui montuoti prisi-
laikant reglamente nurodyt slyg.
Jei pastatai, kuriuos numatoma apsaugoti nuo aibo, bna su
degiais stogais, tai aktyvieji aibolaidiai tvirtinami prie kamin arba
naudojant atitolinanius nuo stogo stiebo laikiklius.
rengiant aktyviuosius aibolaidius ant gamybini kamin, rei-
kia naudoti mediagas, atsparias korozijai ir temperatrai.
Stadionuose, kempinguose ir kitose moni susibrimo vietose
aktyvieji aibolaidiai rengiami ant stieb, atram, proektori
bokt arba kit ia esani statini. aibolaidi skaiius ir rengi-
mo vieta priklauso nuo saugomo statinio apsaugos kategorijos ir
uimamos teritorijos ploto.
Teritorijoje, kurioje mediai auktesni u saugomus nuo aibo
objektus, aktyviuosius aibolaidius galima rengti tiesiog vir paties
medio. Tuomet, norint nepaeisti medi, aibolaidio eminimui
naudojami lanksts izoliuoti laidai, o laikikliams specialios apkabos,
juosianios kamien.
3.3.2.2. Aktyviosios apsaugos nuo aibo tyrimai kitose alyse
Lietuvoje aktyvioji apsauga nuo aibo diegiama neseniai ir
montuojama su vairi gamintoj brangia ranga, bet nra pakanka-
mos patirties j eksploatuojant, todl supaindiname skaitytojus su
aktyviojo aibolaidio efektyvumo tyrimais, atliktais kitose alyse
[65].
Buvo itirti vairi tip aktyvieji aibolaidiai:
DYNASPHERE 3000 (pagaminta Australijoje);
PULSAR 60 (pagaminta Pranczijoje);
PREVECTRON 2-S6.60 (pagaminta Pranczijoje).
i aktyvij aibolaidi veikimo efektyvumas lyginamas su
tradicini FRANKLIN strypini aibolaidi, turini skirtingos geo-
metrins formos virutinius antgalius, efektyvumu.
Bandym metu Vokietijoje, Ilmenau technikos universiteto la-
boratorijoje buvo vertinami ilydio tamp pradios kitimo paramet-
rai ir ilydi emisijos srovi pakitimai.

104
Malaizijos sostinje Kvala Lumpre 10 met (nuo 1990 m. iki
2000 m.) buvo tiriami 25 aktyviosios apsaugos aibolaidiai natralio-
mis gamtinmis slygomis. Kvala Lumpras priklauso dideli audr
su lietumi ir aibais zonai (daugiau nei 200 dien per metus vyksta
aibavimas ir audros). Buvo stebimas aibo ilydi poveikis pasta-
tams.
Apibendrinant bandymus, atliktus Vokietijoje laboratorijos s-
lygomis ir Malaizijoje natraliomis slygomis, daroma keletas ivad:
1. Aktyvieji aibolaidiai nra efektyvesni nei FRANKLIN tipo
aibolaidiai.
2. Aktyvij aibolaidi ranga nesudaro slyg pasikeisti emi-
sijos srovms.
3. 2000 metais Malaizijoje 25-oje tarptautinje apsaugos nuo
aibo klausimais vykusioje konferencijoje paskelbta:
3.1. Pastebta, kad aibas paeidia ne vien tik aktyviaisiais ai-
bolaidiais saugom pastat atrius kampus, kratus ar stogo
virnes. Pasitaiko atvej, kad aibo ilydis kartais koncentruojasi ir
apvalias namo struktros dalis.
3.2. Pastebta, kad aibo ilydi vietos bna alia arba net
emiau nuo aktyviojo aibolaidio elektronins rangos.
Po tyrim Malaizijoje ekspertai nerekomenduoja pastat ap-
saugai nuo aib naudoti aktyvij aibolaidi rang, nes ji neutik-
rina veiksmingesns pastat apsaugos nuo aibo tiesiogini ilydi
negu FRANKLIN strypiniai aibolaidiai.
Turint tokias kai kuri valstybi aktyvij aibolaidi tyrim
ivadas manoma, kad btina aktyviau kaupti mediag apie i aibo-
laidi efektyvum Lietuvoje.


105
3.4. Apsaugos nuo aibo sistem eminimas
3.4.1. Bendros inios
Apsaugos nuo aibo sistem, apsaugani statinius nuo tiesio-
gini aib, eminimas rengiamas pagal Elektros rengini rengimo
taisykles [57] ir kitus galiojanius normatyvus [41]. Pastat bei vairi
statini metalins ir gelbetonins konstrukcijos turi bti sujungtos ir
emintos tarpusavyje:
Metaliniai elementai (pvz., stogvamzdi sistema, metaliniai
vamzdiai, konstrukcijos);
Metalinis pastato skeletas;
Tarpusavyje sujungta statybin pastato konstrukcijos armatra;
Fasado elementai, metaliniai profiliai ir kt.
Atskiri elementai turi bti patikimai sujungti suvirinant, susu-
kant vartais, sujungiant kniedmis, sulituojant ar supresuojant. Jeigu
pastatai apsaugoti nuo tiesioginio aibo aibolaidiais, sumontuotais
ant stog, tai visos sujungtos metalins pastato konstrukcijos emi-
namos kartu su aibolaidiais. Pastat pamatuose turi bti sumontuo-
tas tinklas i armatros 2020 m (3.14pav., a) bei eminimo kont-
ras 0,5 m gylyje ir 1 m atstumu nuo pastato (3.14 pav., b), patikimai
sujungtas su emikliais. Pastarj ilgis (gylis) priklauso nuo pastat
apsaugos nuo aibo klass bei grunto varos (3.15 pav.).


106

3.14 pav. Pastat eminimo sistema:
a pastato pamatas kaip emiklis; b pastato eminimo kontras
1 emikliai; 2 eminimo kontras; 3 pastato stogas; 4 armatra
pastato pamate

0

, m
l, m
2500

500

1000

1500

2000

20

60

80

40
Apsaugos
klas

II

I

III-IV

3.15 pav. Minimals emikli ilgiai l: I, II, III, IV aibosaugos klass;
grunto savitoji vara, m


107
Atskirai stovini aibolaidi aibosaugos eminimo rengi-
niams taip pat galima naudoti visus elektros rengini emiklius.
eminimui gali bti naudojami natrals ir dirbtiniai emikliai.
Natrals emikliai gali bti:
vandentiekio ir kiti vamzdynai, pakloti emje, iskyrus degij
skysi, duj ir sprogij mediag vamzdynus;
apsauginiai grini vamzdynai;
metalins hidrotechnini statini ir rengini konstrukcijos.
Dirbtiniai emikliai gali bti plieniniai, variniai arba galima
panaudoti gelbetonines konstrukcijas. Plieniniai emikliai gali bti
padengti arba nepadengti laidia antikorozine danga. Esant korozijos
pavojui, renginiams eminti naudojami atspars korozijai laidinin-
kai.
eminimo renginiai klojami toliau nuo grunt diovinani
ilumos vamzdyn ar kit ilumos altini.
Norint aibo impulsin srov patikimai nukreipti em nesu-
keliant virtampi ir kit neigiam padarini, eminimo sistemos
matmenys, forma ir teisingas sumontavimas yra svarbesni u emini-
mo var dyd.
3.4.2. eminimo vara
emikliai apibdinami elektros vara, kuri sudaro apie
emikl esantis gruntas. i vara taip pat priklauso ir nuo emikli
geometrini dydi. IEC standartuose nurodoma, kad eminimo
vara turi bti ne didesn kaip 10 visiems aibolaidiams.
aibolaidio eminimo vara skaiiuojama [38]:
vertikalaus vamzdio arba strypo
(
+
+
=
) l t d(
l t l
l
R
4
) 2 ( 4
ln
2
, (3.6)


108
horizontalios juostos
bt
l
l
R
5 , 1
ln
= , (3.7)
gelbetoninio pamato
b
t
t
R
4
ln
2
7 , 1
= . (3.8)
ia l vamzdio arba juostos ilgis, m;
t plienins juostos, vertikalaus emiklio arba pamato
virutins dalies gilinimas grunt, m;
b plienins juostos arba pamato plotis, m;
d vamzdio arba strypo skersmuo, m;
grunto savitoji vara, m.
Tekant per emiklius aibo impulsinei srovei, aplink
elektrodus susidaro kibirkiavimo zona (r. 2.13 pav.), kuri padidina
emikli efektyvum. Taiau emiklio induktyvumas iek tiek
padidina var aibo impulsinei srovei.
Veikiant mintiems veiksniams, eminimo vara tekant aibo
impulsinei srovei skiriasi nuo eminimo varos R

kintamai 50 Hz
danio elektros srovei, imatuotai arba apskaiiuotai pagal 3.6 3.8
formules. Tokia vara vadinama ilydio vara R
i
.
Ilydio (R
i
) ir eminimo varos R
santykis vadinamas ilydio

koeficientu. is koeficientas priklauso nuo aibo srovs dydio,
grunto savitosios varos ir emikli konstrukcijos:
i
i
R
R
= . (3.9)
Jeigu emiklis sudarytas i keleto vamzdi arba juost n, tai jo
ilydio vara R
in
apskaiiuojama pagal formul
1
n
R
R
i
n i
= , (3.10)
ia emiklio ilydio koeficientas, vertinantis tarpusavio
emikli (elektrod) ekranavim.
Kai kuri konstrukcij emikli ilydio
1
ir koeficient
reikms pateiktos 3.4 lentelje [38].


109
3.4 lentel.
1
ir koeficient reikms

1
, esant savitajai grunto varai ,
m emikliai
100 200 500 1000

Vertikals strypai,
sujungti juosta
(atstumas tarp stryp
dvigubai didesnis u j
ilg)
2-4 strypai
0,5 0,45 0,3 - 0,75
8 strypai 0,7 0,55 0,4 0,3 0,75
15 stryp 0,8 0,7 0,55 0,4 0,75
Dvi 5 m ilgio
horizontalios juostos,
nukreiptos prieingas
puses nuo sujungimo
vietos
0,65 0,55 0,45 0,4 1,0
Trys 5 m ilgio juostos,
idstytos simetrikai
nuo sujungimo vietos
0,7 0,6 0,5 0,45 0,75

eminimo kontro, sudaryto i vertikali emikli, sujungt
horizontaliomis juostomis, vara apskaiiuojama i formuls
|
|
\
|
+
=
l n L
l
S
A
R
. (3.11)
ia L vis horizontali juost bendras ilgis, m;
n vertikali emikli (elektrod) skaiius;
l vertikalaus emiklio ilgis, m;
S eminimo kontro plotas, m
2
;
A koeficiento reikms, pateiktos lentelje.


110

3.5 lentel. Koeficiento A reikms

S
l

0 0,05 0,1 0,2 0,5
A 0,44 0,4 0,37 0,33 0,26

3.4.3. Pavojinga tampa, susidariusi emje tiesiogiai pataikius
aibui aibolaid
Kaip buvo minta (r. 2.3), pataikius aibui statin, aplink j
1520 m spinduliu susidaro pavojinga monms ir gyvuliams zona.
Nagrinjant potencial pasiskirstym ir nustatant j reikmes
pavojingoje zonoje aplink pastat eminimo kontrus, skaiiavimo
supaprastinimui priimama, kad eminimo kontro emiklis yra pu-
siausfers formos, ir jo skersmuo yra D (3.16 pav.).

111

3.16 pav. aibo impulsins srovs tekjimas em per emiklio
(eminimo kontro) var: D emiklio skersmuo; x- -kibirktins zonos
spindulys, m; I
0
aibo impulsin srov, kA

Tekant aibo impulsinei srovei
0
I per emikl, emiklio
(kontro) paviriuje srovs tankis bus:
2
0
2
0
2
2 / D
I
D
I
j

= = . (3.12)
aibo impulsin srov
0
I nuo emiklio teka em ir pasi-
skirsto visas puses, sudarydama pusiausfer kibirktin zon iki
tako K atstumu x. Srovs tankis take K bus:

112
2
0
2 x
I
j
K
= ,
2
m
A
. (3.13)
Take K susidarys elektrinio lauko stipris
2
0
2 x
I
j E
K

= = , (3.14)
ia grunto savitoji vara, m.
Take K susidars potencialas bus
x
I
K
2
0

= . (3.15)
Susidars potencialas ant emiklio nustatomas, tariant kad
2 / D x = , tuomet:
D
I

=
0
. (3.16)
Jei
D
R
= , tai
0
I
R

= .
Vietoje emiklio potencialo raomas potencial skirtumas
tarp emiklio potencialo

ir ems potencialo
0
, t.y.
0
=

U . Tuomet
0
I
U
R

= , (3.17)
ia
U eminimo renginio tampa, V;

0
I aibo impulsin srov, A.
Pavojinga ingsnio tampa apskaiiuojama kaip potencial
skirtumas tarp dviej tak, esani vienas nuo kito per atstum
(2.68):
) ( 2
1 1
2
0 0
4 3
x x
I
x x
I
U
g
+
=
|
\
|
+
= =
. (3.18)
Didiausia ingsnio tampa susidaro alia emiklio, pratekant
didiausiai aibo impulsinei srovei:

113

m
m
D D
I
D D

D D
I
U
0
0
) 2 / ( 2 / max
) 2 (
2
2 /
1
2 /
1
2 +
=
|
\
|
+
= =
+
.
(3.19)
ia D emiklio skersmuo, m;
ingsnio ilgis, m;
m
I
0
aibo impulsin didiausia srov, kA.
Kaip matyti i 3.19 lygties, didiausia ingsnio tampa priklauso
nuo mogaus ar gyvulio ingsnio ilgio, aibo impulsins srovs, grun-
to savitosios varos ir emiklio skersmens. Kuo didesnis emiklio
skersmuo, tuo ingsnio tampa ems paviriuje paveikus aibo im-
pulsui bus maesn.
Tam reikalui teritorijose ar patalpose daromas potencial ily-
ginimas.

114
IV. ENERGETINI OBJEKT APSAUGA
NUO VIRTAMPI
4.1. Bendroji virtampi charakteristika
Elektros tinkle dl vairi komutacij ar iorinio poveikio tam-
pa pereinamojo proceso metu gali viryti didiausi leistinj darbo
tamp. Toks tampos padidjimas (virtampis) yra pavojingas rengi-
ni izoliacijai. Virtampi lygis priklauso nuo juos sukeliani
prieasi. Virtampi kitimo procesas gali kilti atjungiant transfor-
matoriaus tuij veik, jungiant linij, susidarius tinkle rezonansui
ar feromagnetiniam rezonansui bei dl aibo ilydio apsaugin tro-
s, atram ar greta j.
Virtampi dydis priklauso nuo aibo ilydio parametr, elek-
tros linij ilgio, konfigracijos, j konstrukcij, apkrovos ir tampos
lygio elektros tinkle. Pavojingiausi virtampiai susiformuoja komu-
tuojant linijas, kai tinkle yra liekamasis krvis po automatinio kartoti-
nio jungimo (AKJ) pauzs ar jungtuvo fazi nevienalaikio sijungimo,
atjungiant transformatori tuij veik, kai jungtuve per anksti ge-
sinamas elektrinis lankas. Taip pat virtampiai susiformuoja aibo
ilydi metu.
Virtampi tyrimai elektroenergetikos sistemoje yra svarbus ir
gana sudtingas udavinys. Pereinamieji procesai gali turti takos
daugeliui elektroenergetikos sistemos sudedamj dali. Analizuo-
jant pereinamuosius procesus, turi bti tinkamai modeliuojamas
elektros tinklas. Elektros tinklas yra sutelktj ir paskirstytj talp,
laidi, var bei induktyvum junginys, turintis virpesi kontro sa-
vybi. Normalaus darbo metu ios tinklo savybs nepasireikia. tam-
pa nevirija didiausios leistinos darbo tampos amplituds U
md
. Atsi-
radus kokiam nors parametr pokyiui (linijos ar kito elektros siste-
mos elemento jungimas ar atjungimas, trumpasis jungimas ir pan.),

115
staigiai pakinta tinklo struktra ir dl tinklo elementuose sukauptos
elektrins ir magnetins energijos persiskirstymo atsiranda virpamieji
procesai. i pereinamj proces atsiradimas lemia tampos pa-
didjim vir U
md
. tampos padidjimas vir U
md
vadinamas virtam-
piu. Virtampiai pagal poveikio viet skirstomi : fazinius veikian-
ius izoliacij tarp fazs ir ems, tarpfazinius veikianius tarpfazin
izoliacij, tarpvijinius veikianius vij izoliacij ir tarpkontaktinius
veikianius atjungt ar atjungiani aparat izoliacin tarp tarp kon-
takt.
Virtampiai apibdinami didiausia amplitude U
max
arba am-
plituds koeficientu k
s
, poveikio izoliacijai trukme, pereinamojo pro-
ceso kreivs forma ir veikimo zona. Amplituds koeficientas apskai-
iuojamas taip:

md
max
s
U
U
k = . (4.1)
ia U
max
didiausia virtampi amplitud;
U
md
didiausia leistina darbo tampos amplitud.
Virtampi lygis apibdinamas santykiniais vienetais.
Virtampi lygis vertina, kiek kart virtampi amplitud virija
didiausi leistin darbo tampos amplitud.
Pereinamieji procesai elektros tiekimo sistemose gali atsirasti
dl daugelio atsitiktini veiksni. Virtampi parametrams atestuoti
galima sudaryti vairius skaitmeninius modelius, kurie gali imituoti
komutacinius, rezonansinius, feromagnetinio rezonanso, elektrinio
lanko, susidariusio izoliuotosios neutrals tinkle, atmosferinius ir kt.
pereinamuosius procesus. Tiriant virtampius elektros tiekimo siste-
mose yra sudaromos skaiiuojamosios schemos matematinis modelis
bei parenkami lygi sprendimo metodai. Pereinamj proces ap-
skaiiavimui, analizei ir j lygio prognozei gali bti naudojami specia-
lizuoti skaitmeniniai virtampi analizatoriai [15, 25, 42, 46, 56].
Virtampi analizatorius, vertinantis elektros sistemos struktr bei
vairius daranius tak veiksnius, gali pakankamai tiksliai ir greitai
nustatyti virtampi funkcines ar statistines charakteristikas, vertinti
rengini izoliacijos ir apsaugos nuo virtampi priemoni darbo s-
lygas, prognozuoti izoliacijos iteklius.


116
4.1.1. Komutaciniai virtampiai
Elektros tinkle dl vairi komutacij ar iorinio poveikio tam-
pa pereinamojo proceso metu gali viryti didiausi leistin darbo
tamp. Toks tampos padidjimas (virtampiai) yra pavojingas ren-
gini izoliacijos patikimumui. Virtampi lygis priklauso nuo juos su-
keliani prieasi. Elektros tinkle pereinamasis procesas gali kilti
dl tinklo element jungimo ar atjungimo, dl trumpojo jungimo
reimo tinkle atjungimo. Pereinamasis procesas ne vienu laiku jun-
giant 330 kV linij parodytas 4.1 pav.
Virtampi dydis priklauso nuo elektros linij ilgio, konfigra-
cijos, j konstrukcij, apkrautumo ir tampos lygio elektros tinkle.
Didiausi virtampi lygis nustatomas eksperimentikai, registruo-
jant specialiais registratoriais ar specialiais skaiiavimais modeliuo-
jant pereinamuosius procesus vairiems tinklo reimams. Komutaci-
ni virtampi lygis vairiems elektros tinklo reimams santykiniais
vienetais gali bti toks:
1,01,5 s.v. atjungus linijos arba kabelio aktyvij ir reak-
tyvij apkrovas, transformatori, veikiant tuija veika,
kondensatori baterijas. io vytuojamojo virtampio
danis artimas tinklo daniui;
1,52,0 s.v. atjungus tinkl trumpojo jungimo metu, jun-
gus transformatori, prijungus oro linijas arba kabel per
induktyvij var. Analogikos, bet sudtingesns formos
bangos gaunamos, kai prijungiama linija arba kabelis kartu
su transformatoriumi emos tampos pusje;
2.02.5 s.v. jungus linij. Virtampi dydis nutolusiame
atvirame gale priklauso nuo jungtuv poli susijungimo vie-
nalaikikumo;
2,53,0 s.v. atjungus reaktori arba transformatori, vei-
kianius tuija veika. Virtampi dydis priklauso nuo
jungtuvu nutrauktos srovs dydio, kai lankas jungtuve gesi-
namas anksiau, nei tuiosios veikos srov keiia enkl.
Virtampiai susidaro dl liekamosios srovs induktyviosio-
se grandinse, taip pat kartotinio linijos arba kabelio jungi-

117
mo prie induktyviosios varos. Didiausi virtampiai susi-
daro tada, kai jungiamos fazs tampa bus prieingo porin-
gumo nei liekamasis krvis atjungtoje schemos dalyje. Kar-
totinis lanko usidegimas tarp jungtuvo kontakt atjungiant
linij arba kabel;
3,0 s.v. ir daugiau kartotinis linijos arba kabelio prijungi-
mas. tampa nutolusiame atvirame gale iauga dl likusio
krvio, ilikusio po veikianios linijos atjungimo.

4.1 pav. Komutacini virtampi pereinamasis
procesas ne vienu laiku jungiant fazes: jungimo kampas
A faz=71; B faz po t
b
=4 ms; C faz po t
c
=5 ms; U
max
= 693kV

rengini izoliacijos lygis apibdinamas 1 minuts bandomja
tampa, impulsine visos bangos ir trumposios bangos bandomja
tampa. Virtampi lygis 110 kV ir auktesns tampos elektros tin-
kle gali bti auktesnis u bandomsias tampas.
0 5 10 15 20 25
-800
-600
-400
-200
0
200
400
600
800
U(t),kV
"A" , "B" , "C" ; t, ms
A
B
C

118
Parenkant apsaugos priemones nuo virtampi ar nustatant
izoliacijos lyg auktosios tampos (daugiau kaip 110 kV) elektros
perdavimo linijose didel tak turi komutaciniai virtampiai.
Daniausiai sutinkama linijos komutacija yra linijos jungimas be ap-
krovos ar linijos jungimas po (AKJ) pauzs.
Komutacini virtampi lygiui sumainti naudojamos vairios
apsaugos priemons. Pagrindins komutacini virtampi lygio su-
mainimo priemons yra ventiliniai ikrovikliai, netiesiniai ribotuvai,
be to, dar yra naudojami jungtuvai su unto vara bei valdomu fazi
jungimo momentu. Papildomos priemons, mainanios virtampi
lyg, yra untiniai reaktoriai, jungiami tiesiog linij ar per kibirktin
tarpel specialiu jungtuvu.
4.1.2. Rezonansiniai virtampiai
Rezonansiniai virtampiai energetikos sistemose gali atsirasti
pasikeitus sistemos fizikini parametr santykiui. Tokia situacija
energetinje sistemoje gali susidaryti, atjungiant trumpj jungim.
Linija trumpam lieka prijungta viena ar dviem fazmis ir susidaro va-
dinamasis nevisafazis reimas. Tokie rezonansiniai reikiniai gali atsi-
rasti linijose, ilgesnse kaip 400 km.
Rezonansinis tampos padidjimas vir didiausios darbo tam-
pos gali atsirasti dl talpos efekto. Jis pasireikia ilgesnse linijose, ar-
timose ketviriui bangos ilgio, maitinamose i vienos puss (ketvirio
bangos rezonansas), ir puss bangos ilgio dvipusio maitinimo linijose
(puss bangos rezonansas). Taiau sistemoje, dirbanioje minimaliu
reimu, galimas tampos padidjimas i dalies netekus apkrovos tar-
pinse transformatori pastotse.
Rezonansiniai virtampiai gali tstis iki keli minui.
Virtampi lygis nevirija rengini izoliacijos bandomj tamp.


119
4.1.3. Atmosferiniai virtampiai
aibo ilydio sukelti atmosferiniai virtampiai gali susifor-
muoti oro linijose arba netoli j. aibo ilydiai yra gana dani. Vidu-
tinikai per metus gali vykti nuo 10 iki 30 ilydi imtui km oro lini-
jos.
Jeigu aibo ilydis paveikia elektros energetikos sistemos ele-
ment, tai laiduose susiformuoja papildomas elektrinis krvis, kuris
sukuria atmosferini virtampi bang. aibo ilydio srovs regist-
racija parodyta 4.2 pav.
Kai tiesioginis aibo ilydis tenka elektros tinklo objektui su
maa eminimo vara, srovs impulso amplitud ilydio metu gali
siekti deimtis ir imtus kA. Yra uregistruotos auktesns kaip 200
kA amplituds srovs. aibo ilydio srovs trukm gali siekti 10
4

10
5
sekundi. Impulso bangos fronto statumas gali bti iki deimi
kA per mikrosekund. Be to, gana danai registruojami daugkartiniai
aibo ilydiai, kai viename ilydyje fiksuojami keli impulsai. Gali bti
iki 20 emjanios amplituds impuls. Vidutinikai susidaro 4 6
impulsai vieno ilydio metu. Ilgiausias uregistruotas aibo ilydis
tssi apie 1,8 s.

4.2 pav. aibo ilydio sukeltas srovs impulsas

Kai aibo ilydis pataiko alia linijos esanius objektus ar
em, linijos laiduose gali susiformuoti indukuoti virtampiai. i
virtampi amplitud priklauso nuo aibo ilydio atstumo iki linijos.
-40
-20
0
0 200 400 600 800
t, s
100 300
500
700 900
Laiko skirtumas tarp
impuls kelet ms
Pikin reikm
Pasikartojantis
impulsas
I
imp

1000
I
, kA

120
Kuo ilydis vyksta ariau linijos, tuo sukelt virtampi amplitud
auktesn. Indukuot virtampi amplitud gali bti iki keli imt
kV. ie virtampiai gali bti ypa pavojingi rengini iki 35 kV izolia-
cijai.
Elektros tinkle neturint speciali apsaugos priemoni nuo
virtampi, sukelt tiesioginio aibo ilydio, gadinama elektros ren-
gini izoliacija, o ypa daug alos gali bti padaryta tarpvijinei izolia-
cijai.
Elektros rengini izoliacijos atsparumas yra bandomas impul-
sais, imituojaniais aibo ilydio sukeltus virtampius. Elektros ren-
giniai bandomi visos bangos 1,2/50 (impulso fronto trukm 1,2 s, o
impulso trukm gstanioje dalyje iki 0,5 didiausios amplituds lygio
50 s) ir trumposios bangos 1,2/2 (1,2 fronto trukm s, 2 im-
pulso trukm s) impulsine tampa. Visos bangos impulso forma pa-
rodyta 4.3 pav.
Trumpoji ilydio banga gali susidaryti dviem bdais kai ily-
dis vyksta emjant tampai, t.y. impulso gstanioje dalyje, arba
fronte. Trumposios bangos standartizuoti bandomieji impulsai paro-
dyti 4.4 pav.

0
1
0,5
50
t, s
U(t)
s.v.
1,2
0,3
0,9
i
A
B
F

4.3 pav. Elektros rengini izoliacijos bandomasis tampos impulsas 1,2/50:
impulso frontas yra 1,67 karto ilgesnis u laiko tarp tarp 0,3 ir 0,9 tampos
didiausiosios amplituds veri (takai A ir B);
f
=1,20,36 s;
i
=5010 s


121

0
1
0,5
t
U(t)
s.v.
0,9
B
F
C
D
0,3
A
E
i

U
g

0,7U
g

0,1U
g

a)

0
1
0,7
t
U(t),
s.v.
0,9
B
C
D
0,3
A
E
f
0,1

b)

4.4 pav. rengini izoliacijos bandomasis tampos trumpasis impulsas 1,2/2:
a)ilydis impulso gstanioje dalyje; b) ilydis fronte;
i
= 2 5 s;
A, B, C, D ir E standartizuoti takai.


122
4.1.4. emjimo virtampiai
emjimo virtampiai gali susidaryti izoliuotosios neutrals 6
35 kV elektros tinkle vienos fazs emjimo metu. Virtampi lygis
priklauso nuo j sukeliani prieasi. Izoliuotosios neutrals tinkle
pereinamasis procesas gali kilti emjus vienai fazei, pakartotinai
usidegus lankui emjimo vietoje, atjungus transformatori, vei-
kiant tuija veika, atjungus kondensatori baterijas, susidarius tin-
kle rezonansui ar feromagnetiniam rezonansui (jungus linij).
Izoliuotosios neutrals elektros tinkle daugiausia avarini situ-
acij susidaro dl vienfazio emjimo. Vienfazis emjimas gali
tstis kelias valandas. Per laikotarp, iekant emjusios maitinimo
linijos, gali bti atliekama daug komutacij. Komutacij metu elek-
tros tinkle gali kilti daugkartiniai lanko usidegimai emjimo vieto-
je, sukeliantys komutacinius bei feromagnetinio rezonanso (tampos
transformatoriuose) virtampius. Pereinamasis procesas dl pakarto-
tinio lanko usidegimo emjimo vietoje vyksta visame galvanikai
sujungtame elektros tinkle.
Virtampi dydis priklauso nuo elektros linij ilgio, j kon-
strukcij, apkrautumo ir tampos lygio elektros tinkle. Pavojingiausi
635 kV tinkle (didiausia amplitud) virtampiai bna emjus fa-
zei bei pakartotinai usidegus lankui emjimo vietoje ir komutuo-
jant linijas, kai tinkle yra emjimas.
Didiausi virtampi lygis 635 kV elektros tinkle gali bti
nustatytas atlikus matavimus ar specialius apskaiiavimus.
Aukiausi komutacini virtampi lygiai 610 kV tinkle gali-
mi, kai vykdomos emjusios maitinimo linijos komutacijos paeiliui
atjungiant ir vl jungiant linijas, kol nustatoma emjusi maitinimo
linija (nesant patikim emjusios maitinimo linijos nustatymo prie-
moni), pakartotins po AKJ pauzs ar kitokios komutacijos,
emjus vienai fazei. Be to, emjusiame tinkle komutuojant linijas
susidaro palankios slygos feromagnetinio rezonanso (tampos trans-
formatoriuose) virtampiams. emjusiame tinkle komutacinio ir fe-
romagnetinio rezonanso virtampio lygis registruojamas didiausias.
Virtampi lygiui sumainti naudojami ribotuvai. Vienfazio emji-

123
mo metu vykdant komutacijas virtampiai bna didels amplituds
(per 4U
mf
), o j trukm kur kas ilgesn, palyginti su aibo impulsu.
Feromagnetinio rezonanso virtampiai gali susidaryti izoliuo-
tosios neutrals tinkle tada, kai jungiama ar atjungiama kabeli linija
su maos galios transformatoriumi be apkrovos jos gale [37]. Komu-
tacijos metu sistemoje esant emjimui dl didelio komutacinio apa-
rato fazi nevienalaikikumo atjungimo metu trump laik gali likti
viena ar dvi prijungtos fazs. Esant tokioms tinklo darbo slygoms ga-
limi didiausi feromagnetinio rezonanso virtampiai. Be to, virtam-
pio lyg lemia aib atsitiktini tinklo, komutacinio aparato, elektrinio
lanko ir kt. parametr.
Feromagnetinio rezonanso virtampi, virijani 1,73U
f
lyg,
tikimybinis pasiskirstymas atliekant nesimetrin jungim (vienos ar
dviej fazi) emjusiame tinkle parodytas 4.5 pav.
Transformatoriaus su kabeliu atjungimo metu emjusiame
tinkle, kai dl isiderinusio jungtuvo trump laik lieka neatjungta
viena ar dvi fazs, susidariusio feromagnetinio rezonanso virtampi
tikimybinis pasiskirstymas parodytas 4.6 pav.
Didesn tikimyb feromagnetinio rezonanso virtampiams su-
siformuoti bna komutuojant trumpas linijas (iki 150 m) su maos ga-
lios transformatoriumi gale linijos.

F{k}
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,7 2 2,3 2,6 2,9 3,2 3,5 3,8 4,1 4,4 4,7 k
F{k}
p<0,95
p<0,5

4.5 pav. Feromagnetinio rezonanso virtampi pasiskirstymas atliekant
nevisafaz jungim emjusiame 6 kV kabeli tinkle


124
F{k}
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
1.2
1.6 1.8 2 2.2 2.4 2.6 2.8 3 3.2 3.4 k
F{k}
p<0,95
p<0,5

4.6 pav. Feromagnetinio rezonanso virtampi pasiskirstymas atliekant
nevisafaz atjungimo komutacij emjusiame 6 kV kabeliniame tinkle

Komutacijoms naudojant nekokybikus, turinius didel fazi
jungimo nevienalaikikum jungtuvus, feromagnetinio rezonanso
virtampi lygis gali bti pavojingas rengini izoliacijai, ypa jun-
giant linijas.
4.2. Apsaugos nuo virtampi aparatai ir taisai
Elektros renginiai yra suprojektuoti taip, kad j izoliacija bt
atspari ilgalaikei didiausiai darbo tampai, komutaciniams, rezonan-
siniams bei aibo ilydio sukeltiems virtampiams. rengini izolia-
cija yra reglamentuota didiausia leistinja darbo tampa, 1 minuts
bandomja pramoninio danio tampa, visos bangos (1,2/50) bei
trumposios bangos (1,2/2) bandomaisiais impulsais. Bandomosios
tampos apibdina leistinj vidini bei atmosferini virtampi lyg.
Elektros energetikos sistemos rengini iki 110 kV izoliacija yra at-
spari vidiniams virtampiams, nes jos izoliacijos atsparumas 33,5 U
f
.
Iki 110 kV tampos rengini izoliacijai gali bti pavojingi aibo
ilydio sukelti virtampiai. Apsaugos priemons turi paeminti at-
mosferini virtampi lyg iki visos bei trumposios bangos ban-
domj tamp. 330 kV ir auktesns tampos elektros sistemos ren-
gini izoliacijos atsparumas 2,7 U
f
ir emesnis. Toki rengini izolia-
cija turi bti saugoma ne tik nuo atmosferinio, bet ir nuo vidinio

125
virtampio. Pagrindiniai renginiai, naudojami elektros energetikos
sistemoje ir ribojantys virtampi lyg, yra ventiliniai ir vamzdiniai
ikrovikliai, kibirktiniai tarpeliai ir virtampi ribotuvai. Vamzdiniai
ikrovikliai dl j emo patikimumo Lietuvos energetikos sistemoje
nenaudojami.
4.2.1. Ventiliniai ikrovikliai
Didesns kaip 1000 V tampos pastotse rengini izoliacijos
apsaugai nuo virtampi yra naudojami ventiliniai ikrovikliai. Venti-
liniai ikrovikliai saugo rengini izoliacij tarp fazi nuo trumpalai-
ki atmosferini virtampi, o 330 kV ir auktesns tampos kombi-
nuotieji ikrovikliai dar ir nuo komutacini virtampi. Ventilin
ikrovikl sudaro kibirktinis tarpelis ir vara, kurios voltamperin
charakteristika netiesin (4.11 pav.).
Ventilinio ikroviklio principin schema parodyta 4.7 pav.
R
d
U
pr
KT
U(t)

4.7 pav. Ventilinio ikroviklio principin schema: KT kibirktinis tarpelis;
R
d
netiesin vara; U
pr
kibirktinio tarpelio pramuimo tampa

Ventiliniai ikrovikliai pradeda veikti, kai tampa tinkle virija
ikroviklio kibirktinio tarpelio pramuimo tamp U
pr
. Kai kibirkti-
nis tarpelis pramuamas, nuosekliai prijungtos varos laidis didjant
tampai maja, o majant tampai didja. Ventilinio ikroviklio vei-
kimas pasireikia tuo, kad susidarius tinkle virtampiams, virijan-

126
tiems kibirktinio tarpelio pramuimo tamp, tarpelis pramuamas ir
prie tinklo lygiagreiai prisijungia vara . Prisijungus ventilinio ikro-
viklio varai saugom rengini izoliacij veikia virtampiai, apriboti
tampos kritimu ant ikroviklio varos. tampos kritimas ant ikrovik-
lio varos, kai prateka vardin srov, vadinamas liekamja tampa.
Liekamoji tampa yra emesn u saugom rengini bandomj
tamp dl to, kad nuosekliai kibirktiniam tarpeliui yra prijungta
vara su netiesine voltamperine charakteristika. Kai srov, tekanti
per ikrovikl, sumaja iki nulio, elektros lankas gsta ir kibirktinio
tarpelio dielektrinis atsparumas grta pradin bkl. Jeigu tolesni
virtampiai nevirija kibirktinio tarpelio pramuimo tampos, ikro-
viklis nebeprisijungia.
Idealizuota ikroviklio veikimo charakteristika, kai gesinamas
aibo sukeltas virtampis, parodyta 4.8 pav. iame paveiksllyje:
U(t) tampos procesas; i(t) tekanios srovs per ikrovikl proce-
sas; U
pr
ikroviklio kibirktinio tarpelio pramuimo tampa; U
l
lie-
kamoji tampa; I ikroviklio srovs amplitudin reikm, t
p
ki-
birktinio tarpelio pramuimo laiko momentas.

t
U(t)
i(t)
I

U
l
U
pr
U, I
t
p

0

4.8 pav. tampa ir srov, kai ventilinis
ikroviklis gesina aibo ilydio sukelt virtamp


127
4.9 pav. parodytas pramoninio danio tampos procesas, kai dl
aibo ilydio sukelt virtampi prisijungia ventilinis ikroviklis. Per
ikrovikl srov pradeda tekti nuo laiko momento t
p
ir teka iki tol,
kol srov keiia enkl. Nutrkus srovei, gsta lankas kibirktiniame
tarpelyje (4.10 pav.).
Ventiliniai ikrovikliai naudojami iki 110 kV elektros tinkluose
ir taikomi tik elektros rengini izoliacijos apsaugai nuo atmosferini
virtampi poveikio. 330 kV ir auktesns tampos elektros tiekimo
sistemose izoliacijos elektrinis atsparumas emesnis u galim
virtampio lyg, todl yra naudojami kombinuoti magnetiniai ventili-
niai ikrovikliai, turintys geresnes saugos charakteristikas. Jie riboja
atmosferinius ir komutacinius virtampius.
Ventilinio ikroviklio svarbiausias elementas yra kibirktinis
tarpelis, kuris atskiria netiesin var nuo tinklo tampos. Kibirktinis
tarpelis pramuamas tuomet, kai virtampio lygis virija tarpelio pra-
muimo tamp ir gesina elektros lank srovei keiiant enkl. Venti-
linio ikroviklio kibirktinio tarpelio pramuimo tampa turi bti kiek
galima vienodesn ir nesikeisti po daugkartinio pramuimo.
Tarp oro tarpelio elektrod 1 (4.10 pav.) yra dtas izoliacinis
(mikanito) iedas 2. iedas i izoliacins mediagos, turinios didel
dielektrin skvarb , naudojamas tam, kad sukoncentruot didesn
elektrinio lauko E dal oro tarpelyje, kuriame nra tos izoliacins
mediagos, t.y. turi bti ilaikoma slyga E=const. Stiprus elektrinis
laukas jonizuoja or ir jis tampa laidus elektros srovei. Tada susidars
aibo impulsas lengviau pramua oro tarpel [38].


128
t
i(t)
I

U(t)
U
p
U, I
t
p

t
g

0

4.9 pav. Pramoninio danio tampos procesas,
kai dl aibo ilydio sukelt virtampi prisijungia ventilinis ikroviklis

2

1

4.10 pav. Ventilinio ikroviklio kibirktinis tarpelis:
1 elektrodas; 2 izoliacin ploktel

Kibirktiniai tarpeliai bna vairi tip: su nekintaniu elektros
lanku; su besisukaniu elektros lanku iediniame tarpelyje, veikiant
magnetiniam laukui; su dl magnetinio lauko poveikio isitempianiu
tarp elektrod elektros lanku; su besidalijaniu dalis tarp elektrod
elektros lanku, veikiant magnetiniam laukui [5, 22].
Kitas svarbus ventilinio ikroviklio elementas yra netiesin
vara. Netiesin vara yra simetrin t.y. voltamperin jos charakteris-
tika praktikai nepriklauso nuo prijungtos tampos poliarikumo.

129
Netiesin ventilinio ikroviklio vara apibdinama tokia pri-
klausomybe:

i A U = , (4.2)

ia A konstanta, lygi tampai, kai per var teka 1 A srov;
i srov, tekanti per ikroviklio var;
netiesikumo koeficientas, apytikriai lygus 0,33 0,38.
Netiesikumo koeficientas gali bti apskaiiuojamas eksperi-
mentine lygtimi taip:

1
2
1
20
lg
lg
I
I
U
U
= , (4.3)

ia U
20
tampos amplitud, kai per var teka srov I
2
, lygi
20 A;
U
1
tampos amplitud, kai per var teka srov I
1
, lygi 1 A.
Ventilinis ikroviklis apibdinamas vardine tampa, liekamja
tampa, didiausia leistinja, pramuimo ir impulsine, pramuimo
bandymo 2-20 s tampomis. Liekamoji tampa nustatoma impul-
sinms srovms nuo 3000 A iki 20000 A. vairi tip 35 kV ventilini
ikrovikli voltamperins charakteristikos pateiktos 4.11 paveiksle:
1 ikroviklio su viengubu kibirktiniu tarpeliu; 2 ikroviklio su dvi-
gubu kibirktiniu tarpeliu; 3 ikroviklio su besisukaniu elektros
lanku kibirktiniame tarpelyje. Antrojo ir treiojo ikrovikli vardin
srov I
n2
ir I
n3
yra 10 kA. Liekamosios tampos, esant iai srovei ant-
rojo ikroviklio 116 kV, o treiojo 143 kV. Pirmojo ikroviklio var-
din srov 5 kA, o liekamoji tampa 150 kV.
Ventilini ikrovikli apsaugins charakteristikos turi bti su-
derinamos su elektros rengini saugomos izoliacijos charakteristiko-
mis. Suderinimas tai izoliacijos elektrinio atsparumo ir ikrovikli
apsaugos lygi racionalus derinimas. Ikroviklio kibirktinio tarpelio
pramuimo tampa turi bti daug emesn nei izoliacijos elektrinis at-

130
sparumas. Pagal parinkt suderinimo srov ventilini ikrovikli lie-
kamoji tampa turi bti emesn u izoliacijos bandomsias tampas.
Elektros rengini izoliacijos impulsins bandomosios tampos
suderinamos pagal liekamsias ventilini ikrovikli tampas. 6 110
kV vidins izoliacijos bandomosios tampos visos bangos amplitud
U
P
apskaiiuojama taip:

( )
2 2 1
U k U k U U
l l P
+ + = . (4.4)

Trumposios bangos amplitud U
T
bus:

( )
4 3 1
k k U k U U
l l T
+ = . (4.5)

ia U
l
ventilinio ikroviklio liekamoji tampa;
k
1
atsargos koeficientas k
1
=1,1;
U
1
=15 kV, vertina tampos padidjim ant rengini, nu-
tolusi nuo ikroviklio izoliacijos [5];
U
2
vertina tampos padidjim dl galios transformato-
ri, tampos transformatori ir untini reaktori susiadinimo (ima-
ma pus renginio vardins tampos). Kitiems aparatams ir srovs
transformatoriams U
2
=0;
k
2
kumuliatyvumo koeficientas, imamas tarp 1,11,15 (di-
desn koeficiento reikm imama emesns vardins tampos rengi-
niams);
k
3
kumuliatyvumo koeficientas trumposios bangos ban-
domajai tampai, k
3
=1,15;
k
4
koeficientas, vertinantis tampos, veikianios saugo-
mo renginio izoliacij, padidjim, palyginti su ikroviklio tampa,
k
4
=1,25.


131

2 4 6 8 10
0
I, kA
20
40
60
80
100
120
140
U (I),
kV
U
l1
U
l3
U
l2
1
2
3
I
n1
I
n2
I
n3

4.11 pav. Ventilini ikrovikli var voltamperins charakteristikos

6110 kV iorins izoliacijos bandomosios tampos visos bangos
amplitud U
P
apskaiiuojama taip:

( )
5
1
k
U k U
U
l l
P
+
= . (4.6)

T
bus:

( )
5
4 1
k
k U k U
U
l l
T
+
= . (4.7)

ia k
5
atsargos koeficientas, vertinantis rengini izoliacijos
elektrin atsparum padidjusiai aplinkos temperatrai, k
5
=0,84, kai
didiausia aplinkos temperatra +30C.

132
330 kV ir auktesns tampos vidins izoliacijos bandomosios
tampos visos bangos amplitud U
P
apskaiiuojama taip:

2 2 1 0
U k k k U U
'
l P
+ = , (4.8)

o trumposios bangos amplitud U
T
bus:

4 2 1 0
k k k k U U
'
l T
= . (4.9)

ia k
0
koeficientas, vertinantis liekamosios tampos padidji-
m dl trumpesnio bangos fronto, k
0
=1,05;
k
1
atsargos koeficientas aparatams, matavimo transfor-
matoriams ir untiniams reaktoriams, k
1
=1,2;
k
2
kumuliatyvumo koeficientas, imamas lygus 1,05.
330 kV ir auktesns tampos iorins izoliacijos bandomosios
tampos visos bangos amplitud U
P
apskaiiuojama taip:

5
1 0
k
k k U
U
l
P

= . (4.10)

T
bus:

5
4 1 0
k
k k k U
U
l
T

= . (4.11)

vertinus elektros rengini izoliacijos bandomsias tampas,
galima vertinti ventilini ikrovikli apsaugos zonos suderinim.
Ventilinis ikroviklis, rengtas prie galios transformatori, apsaugo ir
kit pastots skirstykloje idstyt rengini, kuri bandomosios
tampos auktesns, izoliacij. Ventilini ikrovikli apsaugos zona
apima iki 130 m nuo j rengimo vietos.
Ventilini ikrovikli patikimum lemia kibirktinio tarpelio
patikimas veikimas bei netiesins varos geba ispinduliuoti energij,
ypa komutacini virtampi metu. Daugelyje ali atliktas srovi,

133
tekani per ventilinius ikroviklius, ir isklaidomos energijos regist-
ravimas bei skaiiavimai [5, 22, 35] parod, kad 110330 kV tinkle ko-
mutacij metu uregistruotos srovs buvo nuo 100 iki 1050 A, o
srovs impulso per ventilin ikrovikl energija siek nuo 20 iki 480 kJ.
inant komutacini virtampi lyg, srov, tekani per venti-
lin ikrovikl, apytikriai galima vertinti taip:

Z
-U U
I
l k
i
= . (4.12)

ia U
k
komutacini virtampi amplitud elektros tinkle be
ventilini ikrovikli;
Z linijos bangin vara.
Srovs impulso, pratekanio per ikrovikl, amplitud gali bti
nustatoma grafikai (4.12 pav.).

0
I
U
k
U
1
2
I
i
3

4.12 pav. Srovs impulso per ventilin ikrovikl amplituds nustatymas:
1 voltamperin ikroviklio varos charakteristika;
2 ties U
k
IZ; 3 charakteristik susikirtimo takas


134
Ventilinio ikroviklio varos netiesins voltamperins charakte-
ristikos ir ties U
k
IZ funkcij susikirtimo projekcija (3 takas, 4.12
pav.) yra apytikr srovs, tekanios per ventilin ikrovikl, amplitud
I
k
. Ribin ventilinio ikroviklio ispinduliuojama energija komutaci-
ni virtampi metu gali bti [5]: 110 kV tinkle 4060 kJ, 330 kV tin-
kle 500600 kJ. Jeigu ventilinis ikroviklis rengtas vade, energetin
ventilinio ikroviklio apkrova gali bti 24 kartus didesn u ias ver-
tes, o komutuojant linij i skirstyklos, kurioje yra daugiau linij
maesn.
4.2.2. Virtampi ribotuvai
Pastaruoju metu vis tamp tinkluose apsaugai nuo atmosfe-
rini virtampi labai plaiai pradti naudoti virtampi ribotuvai.
Virtampi ribotuv sudaro i cinko oksido pagaminta vara, kurios
voltamperin charakteristika yra netiesin. Virtampi ribotuvas jun-
giamas tinkl tiesiogiai be kibirktinio tarpelio. Toki apsaugini
rengini darbo reimas supaprastja. Normalaus darbo reimo metu
per ribotuv srov praktikai neteka. Atsiradus tinkle virtampiams
srov per ribotuv didja tolygiai be staigi uoli, kaip ikroviklyje,
todl pereinamasis procesas yra velnesnis. Virtampi ribotuvo
principin schema parodyta 4.13 pav.
Virtampi ribotuvai naudojami rengini izoliacijai apsaugoti
nuo komutacini ir atmosferini virtampi emintos, izoliuotosios
ar kompensuotosios neutrals tinkluose.


135
R
d
U(t)

4.13 pav. Virtampi ribotuvo principin schema: R
d
netiesin vara

Tipin voltamperin ribotuvo charakteristika pateikta 4.14 pav.

0
1,0
0,1
A
0,2 5,0 10 I kA
2,0
0,5 1,0 2,0
K
T
U(I)

4.14 pav. Virtampi ribotuvo voltamperin charakteristika:
A 8/20 impulso charakteristika; K 30/60 komutacini virtampi
bandomajam impulsui; T 1/4 impulso charakteristika

Virtampi ribotuvo voltamperin charakteristika priklauso
nuo virtampi vyksmo: A lygis, kai izoliacij veikia atmosferini
virtampi visa banga, K lygis, kai vyksta pereinamasis procesas ir
T lygis, kai susidaro trumpas stataus fronto impulsas 1/4 (1 s fron-
to statumas ir 4 s impulso trukm), atsirandantis dl kibirktinio
ikroviklio prisijungimo.

136
Virtampi ribotuvai apibdinami tokiais parametrais:
U
md
ilgalaike didiausia elektros tinklo darbo tampa,
[kV];
U
c
ilgalaike didiausia ribotuvo darbo tampa, [kV].
Parenkant ribotuv galioja slyga: U
c
>U
md
(4.1 lentelje
nurodyta efektin U
c
vert);
U
p
liekamja tampa, [kV], kai teka didiausia impulsin
srov (8/20 impulsas);
U
ps
liekamja tampa, [kV], kai teka didiausia
komutacinio impulso srov (30/70 impulsas);
W ribotuvo absorbuojamos energijos kiekiu, [kJ/kVU
r
].
Virtampi ribotuvo gali apribojanti nuo ilgos trukms
pereinamj virtampi yra nominalioji efektins reikms tampa
U
r
. is dydis leidia vertinti energijos rib, iki kurios ribotuvas gali
ilikti termikai stabilus. 4.15 pav. yra parodyta 110 kV tampos
virtampi ribotuvo voltamperin charakteristika silpnj srovi
srityje bei jo nominaliosios amplitudins tampos reikms lygis.
Esant tokiai tampai ribotuvo netiesine vara teka srov, lygi
I=50 mA.

4.15 pav. Virtampi ribotuvo
voltamperin charakteristika silpnj srovi diapazone

137
Virtampi ribotuvas TOV yra ibandomas 50 mA srove iki 10
s trukms. TOV (pirmosiomis anglik odi Temporary Over
Voltages raids) bandymu nustatomos ilgalaiks (1 sekunds ir 10 se-
kundi) trukms leistinosios didiausios tampos verts ribotuvui.
Virijus ias tampos vertes gali perkaisti ribotuvo netiesin vara ir
persislinkti jo voltamperin charakteristika (4.16 pav.). Stabilumo ga-
rantuota sumin termin energija yra ne maesn u dyd, apskai-
iuot pagal formul:

t I U A
r T
=
[kJ]. (4.13)

kaits virtampi ribotuvas tok energijos kiek gali isklaidyti
aplink per palyginti ilg laik, per deimtis minui. Po to, kai
virtampi ribotuvo temperatra nukrinta iki 40 C, ribotuvas vl
tampa pajgus tais paiais liekamj tamp lygiais riboti virtam-
pius. Gamintojai garantuoja stabilias virtampi ribotuvo charakte-
ristikas tik tada, kai jis virtampius riboja pakankamai atvss.
Gamintoj duomenimis voltamperins varistori charakteristi-
kos silpnj srovi srityje padidjus temperatrai 100 gali sustiprti
nuo 10 iki 100 kart [49]. Virtampi ribotuvas nominalija U
r
tam-
pa funkcionalumo TOV testu bandomas neildytas ir tik vienkartiniu
10 s trukms impulsu. Virtampi ribotuv slyg blogjimo versij
rodo atlikti tyrimai srovi ir energij pasiskirstymo tarp pastots ri-
botuv, kai yn ribotuvo voltamperins charakteristikos buvo per-
stumtos i normalios padties (4.16 pav. 1-oji kreiv) padtis, atitin-
kanias kaitus varistori 2-oji kreiv, kai temperatra padidja
daugiau nei 100 , ir 3-ioji daugiau nei 200 .

138

4.16 pav. Varistori voltamperins
charakteristikos esant skirtingoms temperatroms:
1 esant normaliai temperatrai, 2 virijusiai 100, 3 virijusiai 200

Racionalu yra naudoti virtampi ribotuvus rengini apsaugai
nuo aibo ir komutacini virtampi, neatjungiant j nuo tinklo. Ap-
saugos sistem su ribotuvais efektyvum (apsaugot rengini izolia-
cijos patikimum) lemia linij apsaugos nuo aibo efektyvumas, tin-
klo elektromagnetins savybs, ribotuv isidstymas tinkle, ribotuv
kokyb bei j apsaugins charakteristikos (U
c
, U
r
, liekamoji tampa
esant vairiems impulsams, energetin geba).
Virtampi ribotuvo ribojam aibo virtampi dydis priklau-
so nuo tinklo elektromagnetini savybi. Srov, tekanti per virtam-
pi ribotuv, priklauso nuo veikiani virtampi pobdio. Kai at-
sklinda visos bangos formos impulsas, pereinamasis procesas srovei
tekant per ribotuv parodytas 4.17 pav.

139

4.17 pav. Pereinamasis procesas srovei
tekant per ribotuv, kai veikia 1,2/50 formos banga

4.18 pav., a parodytas srovs kitimas virtampi ribotuve,
prijungtame prie galios transformatori, 110 kV tampos skirstykloje
(linija atsklinda 8/20 aibo virtampi banga). Pereinamasis procesas
ant galios transformatoriaus vado parodytas 4.18 pav., b.

a)


140

b)
4.18 pav. Srovs, tekanios per ribotuv, kitimas (a)
ir virtampi ant saugomo galios transformatoriaus vado kitimas (b),
kai veikia 8/20 formos banga

4.3. Pastoi elektros
rengini apsauga nuo virtampi
Virtampiai elektros tinkle, susiformav dl vairi iorini ir
vidini trikdi, gali viryti pastotse esani elektros rengini ga-
mintoj garantuotas bandomsias tampas. Elektros rengini izolia-
cijai apsaugoti turi bti naudojamos apsaugos nuo virtampi prie-
mons. Pastoi skirstyklose iki 110 kV tampos tinkle pavojingiausi
aibo sukelti virtampiai, o 330 kV ir auktesns tampos pavojingi
ir komutaciniai virtampiai, nes elektros rengini vidins izoliacijos
lygis emesnis u aukiausi galim virtampi lyg.
rengini izoliacija turi bti atspari virtampi poveikiui ir ilga-
laikei leistinajai didiausiai darbo tampai. Nominalioji rengini
tampa elektros tinkle apibriama optimalia darbo tampa eksploa-
tavimo metu. Tinklo darb vis laik veikia vairiausi darbo tampos
vytavimai, kuriuos sukelia apkrov, tinklo schem, generatori skai-
iaus pasikeitimai. Taip pat turi takos trumpieji jungimai, grandies

141
atsijungimas ir panas reimai, kai tampa virija ilgalaik leistinj
darbo tamp. Visa tai maina elektros rengini izoliacijos darbo pa-
tikimum. Pramoninio danio tampa gali kisti trumpais impulsais,
sukeltais pereinamj proces arba iorini veiksni. Elektros rengi-
niams yra nustatytos didiausios leistinos elektros tinklo darbo tam-
pos (4.1 lentel) [11]. Yra apibrtos tam tikros elektros rengini
darbo tampos ribos, atitinkanios virutin didiausi leistin rib:
20 % 320 kV linijoje, 15 % 35220 kV linijoje, 10 % 330kV linijoje
ir 5 % 500 kV linijoje.

4.1 lentel. Didiausios leistinos darbo tampos

Nominalioji
tampa, kV
6 10 35 110 150 220 330
Didiausia leistina
tampa, s.v.
1,2 1,2 1,15 1,15 1,15 1,15 1,10

Elektros rengini izoliacijos kokybei vertinti ir izoliacijos at-
sparumui nuo vidini virtampi apibdinti yra nustatytos standarti-
zuotos 1 minuts trukms bandomosios tampos renginiams, dirban-
tiems izoliuotosios neutrals reimu (4.2 lentel), ir efektyviai
emintos neutrals reimu (4.3 lentel) [11, 59].
Bandomosios tampos garantuoja, kad rengini izoliacija per
vis eksploatavimo laikotarp ir atliekant bandymus, numatytus izo-
liacijos kokybei vertinti, veiks.
Kai kuri tamp elektros rengini izoliacijos impulsins ban-
domosios tampos (pagal IEC 60694 standart) izoliuotosios neutra-
ls tinklui pateiktos 4.4 lentelje, o efektyviai emintos neutrals
tinklui 4.5 lentelje [59].


142

4.2 lentel. Elektros rengini (iki 35 kV tampos)
su normalia ir susilpninta izoliacija bandomosios tampos

Bandomoji tampa, kV
Galios transformatori, untini ir
lanko gesinimo reaktori
Aparat, srovs ir tampos transformatori,
sroves ribojani reaktori, izoliatori,
vad, ryio kondensatori, ekranuotj
srovlaidi, renkamj yn, KS, KTP
Prie eksploatavim ir
eksploatuojant
Elektros
renginio
tampa,
kV
Gamin-
tojo
Prie
eksplo-
atavim
Eksploa
tuojant
Gamintojo
Porcelianin
izoliacija
Kit tip
izoliacija
Iki 0,69 5,0/3,0 4,5/2,7 4,3/2,6 2,0 1,0 1,0
3 18/10 16,2/9,0 15,3/8,5 24 24,0 21,6
6 25/16 22,5/14,4 21,3/13,6 32(37) 32(37) 28,8(33,3)
10 35/24 31,5/21,6 29,8/20,4 42(48) 42(48) 37,8(43,2)
15 45/37 40,5/33,3 38,3/31,5 55(63) 55(63) 49,5(56,7)
20 55/50 49,5/45 46,8/42,5 65(75) 65(75) 58,5(67,5)
35 85 76,5 72,3 95(120) 95(120) 85,5(108)

Pastabos: Elektros rengini bandomoji tampa: skaitiklyje
normalios izoliacijos; vardiklyje susilpnintos izoliacijos. Aparat
izoliacijos bandomoji tampa ems atvilgiu ir tarp poli (skliauste-
liuose nurodytos) su dviem nutraukimais poliuje.


143

4.3 lentel. Elektros rengini (GOST 1516.176 standartas), kuri tampa
didesn kaip 35 kV, izoliacijos bandomj tamp verts

Bandomoji tampa, kV
Galios
transformatoriai,
untiniai
reaktoriai
Elekt-
ros
rengi-
nio
tampa,
kV
Tarp
apvijos
ir
ems
Tarp
fazi
Elektromag
netiniai
tampos
transformato-
riai, sroves
ribojantys
reaktoriai
Aparatai,
srovs
transformato-
riai (ne
alyviniai),
izoliatoriai
Alyviniai
jungtuvai,
srovs
transforma-
toriai, ryio
kondensato-
riai
Atskirai
bandomi
vadai
(transforma-
tori, reaktori
ir aparat)
110 280
200
---
200
280
200
295
230
280
200
280
265
150 320
230
415
275
355
275
375
300
355
275
355
340
330 670
460
875
575
670
460
700
560
670
500
670
630

Pastabos: elektros rengini bandymo tampa: skaitiklyje
iorins izoliacijos; vardiklyje vidins izoliacijos. Jeigu gamyklos do-
kumentuose nurodyta, kad bandymai atlikti kitokia tampa, negu nu-
rodyta lentelje, bandymo tampa prie eksploatavim ir eksploatuo-
jant turi bti atitinkamai pakoreguota.


144

4.4 lentel. Elektros rengini (pagal IEC 60694 standart),
kuri tampa didesn kaip 36 kV, izoliacijos bandomj tamp verts

Elektros renginio Bandomoji tampa, kV
tampa, kV Tarp fazs ir ems Izoliacinio tarpo
72,5 140 160
100 150 175
123 185 210
145 230 265
170 275 315
245 360 415
300 380 450
362 450 520

4.5 lentel. Elektros rengini (iki 35 kV tampos) normalios
ir susilpnintos izoliacijos impulsini bandomj tamp verts

Bandomoji tampa, kV
Visa banga Trumpoji banga
Elektros
renginio
tampa,
kV
Galios,
srovs ir
tampos
transforma-
tori ir
reaktori
Izoliatori ir
ryio
kondensa-
tori
Izoliacini
o tarpo
Galios
transfor-
matori ir
reaktori
Aparat,
srovs ir
tampos
transfor-
matori
Izoliatori
ir ryio
konden-
satori
3 44/42 -/44 -/50 50/50 50/50 -/52
6 60/57 -/60 -/65 70/70 70/70 -/73
10 80/75 -/80 -/90 90/90 90/90 -/100
15 108/100 -/105 -/115 120/120 120/120 -/125
20 130/120 -/125 -/140 150/150 150/150 -/158
24 150/140 -/150 -/165 170/175 175/175 -/185
35 200/185 -/195 -/220 225/230 230/230 -/240

Pastaba: Elektros rengini bandomoji tampa: skaitiklyje
vidins izoliacijos; vardiklyje iorins izoliacijos.

145

4.6 lentel. Elektros rengini (GOST 1516.176 standartas)
(didesns kaip 35 kV tampos) izoliacijos impulsini bandomj tamp
verts

Bandomoji tampa, kV
Visa banga Trumpoji banga,
Elektros
renginio
tampa,
kV
Galios
transfor-
matori
tampos
transfor-
matori
Aparat,
srovs
transfor-
matori
Galios
transfor-
matori
Srovs ir
tampos
transfor-
matori
Ryio
kondensa-
tori
110 480/460 480/460 475/480 550/570 550/570 600/600
150 550/500 550/630 585/660 600/625 760/785 825/825
220 750/690 750/900 835/900 835/860 1090/1130 1190/1190
330 1050/1000 1200/1150 1100/1150 1150/1250 1300/1350 1400/1400

Pastaba: Elektros rengini bandomoji tampa: skaitiklyje
vidins izoliacijos; vardiklyje iorins izoliacijos.

4.7 lentel. Elektros rengini (iki 36 kV tampos)
izoliacijos bandomj tamp verts izoliuotosios neutrals tinklui

Impulsin bandomoji tampa pagal IEC
60694 standart U
p
(amplitudin vert), kV

Elektros renginio
tampa, kV
Tarp fazs ir ems
Tarp izoliacinio
tarpo
3,6 20/40 23/46
7,2 40/60 46/70
12 60/75 70/85
17,5 75/95 85/110
24 95/125 110/145
36 145/170 165/195


146
Pastaba: Skaitiklyje visa banga; vardiklyje trumpoji banga.
4.8 lentel. Elektros rengini (didesns kaip 36 kV tampos)
izoliacijos bandomj tamp verts emintosios neutrals tinklui

Impulsin bandomoji tampa pagal IEC
60694 standart U
p
(amplitudin vert), kV

Elektros renginio
tampa, kV
Tarp fazs ir ems Izoliacinio tarpo
72,5 325/ 375/
100 380/450 440/520
123 450/550 520/630
145 550/650 630/750
170 650/750 750/860
245 850/950 950/1050
300 950/1050 1120/1220
362 1050/1175 1255/1380

Pastaba: Skaitiklyje visa banga; vardiklyje trumpoji banga.

Buvusios SSSR monse pagamint, 110330 kV tampos ren-
gini izoliacijos atsparumas yra apibdinamas 50 Hz danio 1 mi-
nuts trukms bandomja tampa: 110 kV rengini 200 kV, o 330
kV rengini 460 kV (galios ir tampos transformatori) bei 500 kV
(srovs transformatori ir ryi kondensatori). Pagal IEC 60694
standart pagamint rengini bandomosios 50 Hz danio tampos
atitinkamai yra: 123 kV rengini 185 kV, o 362 kV 450 kV [11,
59].
110123 kV rengini bandomj tamp pasiskirstymas, tols-
tant nuo pagrindinio pastots renginio galios transformatoriaus, pa-
rodytas 4.19 pav.

147
l, m

U, kV
185
2
T

200
1
30
45 0
ST

RK

4.19 pav. Pastots elektros rengini 1 minuts trukms
50 Hz danio bandomj tamp 110123 kV skirstykloje pasiskirstymas:
T galios transformatorius; ST srovs transformatorius;
RK ryio kondensatorius

330362 kV rengini bandomj tamp pasiskirstymas, tols-
tant nuo pagrindinio pastots renginio galios transformatoriaus, pa-
rodytas 4.20 pav.

l, m

U, kV
2
T

400
1
50
75 0
ST

RK

4.20 pav. Pastots elektros rengini 1 minuts trukms
50 Hz danio bandomj tamp 330362 kV skirstykloje pasiskirstymas:
T galios transformatorius; ST srovs transformatorius;
RK ryio kondensatorius


148
Bandomosios 50 Hz danio 1 minuts trukms tampos api-
bdina rengini izoliacijos atsparum rezonansiniams bei komutaci-
niams virtampiams.
Izoliacijos atsparumas dl aibo sukelt virtampi bandomas
impulsine visa arba trumpja banga.
Elektros rengini, pagamint buvusios SSSR monse ir eks-
ploatuojam Lietuvos energetikos sistemoje, impulsins bandomo-
sios tampos yra ios: 110 kV rengini 425 kV, srovs transformato-
riams, kitiems renginiams 480 kV (visa banga), ir 550 kV visiems
renginiams (trumpoji banga); 330 kV tampos rengini 1050 kV
galios transformatoriams, 1100 kV srovs transformatoriams, 1200
kV tampos transformatoriams ir ryio kondensatoriams (visa ban-
ga), ir 1150 kV galios transformatoriams, 1300 kV srovs ir tam-
pos transformatoriams, 1400 kV ryio kondensatoriams (trumpoji
banga) [11, 59].
rengini, pagamint pagal IEC standart, izoliacijos atsparu-
mas impulsinei tampai apibdinamas taip: 123 kV tampos rengini
450 kV (visa banga), 550 kV (trumpoji banga); 362 kV tampos ren-
gini 1050 kV (visa banga), 1175 kV (trumpoji banga). Pastotse
pradjus naudoti virtampi ribotuvus vietoj ventilini ikrovikli bei
renginius, pagamintus pagal IEC standart, kuri bandomosios tam-
pos yra emesns, ikyla rengini izoliacijos suderinimo problema,
ypa kai renginiai nutol nuo virtampi ribotuv (rengt prie ga-
lios transformatori), nes bandomosios tampos nurodytos standarte
yra tos paios.
110123 kV tampos rengini impulsini visos bangos ban-
domj tamp pasiskirstymas, tolstant nuo pagrindinio pastots
renginio galios transformatoriaus, parodytas 4.21 pav., o 330362 kV
tampos rengini 4.22 pav.

149
l, m
U, kV
2
T
400
1
30
45 0
ST RK

4.21 pav. Pastots 110123 kV skirstyklos elektros
rengini visos bangos bandomj tamp pasiskirstymas

Ventiliniai ikrovikliai, rengti prie galios transformatori,
paemina virtampio lyg, tuo apsaugodami j izoliacij nuo pavo-
jing neleistin pagal bandomsias tampas virtampi. Pastotje
naudojant ventilinius ikroviklius virtampio lygis paeminamas iki
liekamosios tampos. Virtampio lygis skirstykloje, tolstant nuo ven-
tilinio ikroviklio auktja ir elektros renginius (srovs ir tampos
transformatorius, ryio kondensatorius ir kt.), nutolusius nuo ventili-
nio ikroviklio, veikia auktesni virtampiai. Pagamint pagal GOST
(standart) elektros rengini (srovs ir tampos transformatori ar
ryio kondensatori) izoliacija turi didesn atsarg pagal bandom-
sias tampas ir leistinojo tampos lygio nevirija.


150

l, m
U, kV
2
T
1000
1
50
75 0
ST RK
500

4.22 pav. Pastots 330362 kV skirstyklos elektros
rengini visos bangos bandomj tamp pasiskirstymas

Virtampi ribotuvo efektyvumui nustatyti apskaiiuojamas
pereinamasis procesas. Virtampiams apskaiiuoti buvo sudarytos
pastoi elektros tinklo rengini su netiesinmis voltamperinmis
charakteristikomis skaiiuojamosios schemos ir metodika gautoms
lygtims sprsti. Virtampi banga imituojama prijungus ekvivalen-
tins srovs generatori. Kadangi atmosferini virtampi procesai
trumpi (imtai s), tinklo linijos modeliuojamos be atspindi, t. y.
bangine vara Z.
Pradjus naudoti rengini izoliacijos apsaugai virtampi ri-
botuvus kokybikai pakito izoliacijos suderinimo strategija. Ribotuvai
virtampio lyg sumaina apie 2025 ir kartu padidina apsaugos
efektyvum. Taiau ribotuv apsaugos zona susiaurja, palyginti su
ikrovikli apsaugos zona. Gamintojai rekomenduoja ribotuvus
rengti ariau saugomo objekto. Ankstesnje pastots rengini ap-
saugos strategijoje pagrindinis saugomas elementas buvo tik transfor-
matorius. rengtas prie transformatoriaus ikroviklis saugo vis pa-
stot, nes jo apsaugin zona, vertinus tai, kad kit pastots rengini
izoliacija atsparesn virtampiams (bandomosios impulsins tampos
auktesns), yra 120 130 m. Ribotuv saugoma zona yra siauresn
dl to, kad ribotuvas virtampius riboja tolygiai. iame darbe nag-
rinjamos ribotuv apsaugos zonos, esant skirtingiems ribotuv para-
metrams.

151
330 kV virtampi ribotuvo atstumo iki saugom objekt pri-
klausomyb nuo U
c
parodyta 4.23 pav.: a iki galios transformato-
riaus, b iki kit rengini.

15 10
200
240
220
20
U
c
, kV
l,[m.
2000
1200
25

a

30 20
200
240
220
40
U
c
, kV
l, m.
2000
1200
50

b
4.23 pav. : Virtampi ribotuvo didiausias atstumas:
a iki galios transformatoriaus; biki kit rengini

Zon skaiiavimai atlikti 1200 kV ir 2000 kV bandomosios
tampos visoms bangoms. Virtampi ribotuv zona yra maesn u

152
skirstyklos plot. Pagal apytikr metodik apskaiiuotos virtampi
ribotuv zonos yra gana siauros.
Nustatant leistinj virtampio lyg, realios apsaugos zonos yra
didesns kaip apskaiiuotos pagal supaprastint model. Todl pa-
stots rengini apsaugai nuo virtampi parinkti btina ianalizuoti
virtampio lygius, vertinant pastots konfigracij.
aibo ilydio sukelt virtampi amplitud aibo ilydio vie-
toje, kai ilydis tenka laidui, apribota linijos izoliacijos atsparumu. At-
virktinio izoliacijos pramuimo metu virtampi amplitud apribota
pramuimo momentu, nesvarbu, ar ilydis vyksta impulso fronte, ar
gstanioje dalyje, bei tampos kritimu eminimo renginiuose ir at-
ramos induktyviojoje varoje. Linijose susiformav visos bangos im-
pulsai pavojingesni nei trumposios bangos impulsai, kurie greiiau
gsta dl impulsinio vainikinio ilydio ir energetini nuostoli. At-
virktinio izoliacijos pramuimo metu susiformavusios bangos pavo-
jingos tarpvijinei transformatori izoliacijai.
Pastots skirstykla i linijos atsklidusioms aibo ilydio sukel-
toms virtampi bangoms sudtingas virpamasis kontras su vai-
raus pobdio daugybiniais atspindiais. iame virpamajame kontre
renginiai modeliuojami talpomis, o ynos tarp rengini linij at-
karpomis su paskirstytaisiais parametrais. Apibendrintos 110330 kV
pastoi skirstyklos rengini jimo talpos pateiktos 4.9 lentelje.


153
4.9 lentel. Pastoi skirstyklos rengini talpos

Talpa tampai esant U
n
, kV Eil
.Nr
renginio pavadinimas
110 220 330
1 Galios transformatoriai ir
autotransformatoriai
1600 2000 3000
2 Ryio kondensatoriai ir tampos dalikliai 6400 3200 2100*
7000
3 Elektromagnetiniai tampos
transformatoriai
300 300 300
4 Oriniai jungtuvai 130 150 250
5 Alyviniai jungtuvai:
- jungti 800 800 -
- atjungti 500 500 -
6 Skyrikliai:
- jungti 60 100 150
- atjungti 40 60 100
7 Ventiliniai ikrovikliai ir virtampi
ribotuvai
60 80 100
8 Srovs transformatoriai 150 150 900

* Skaitiklyje trij element, vardiklyje dviej element.

Skirstyklos yn savitosios talpos ir bangins varos 110330 kV
tampos sistemoms pateiktos 4.10 lentelje.
Modeliuojant pereinamuosius procesus pastotje, sudaroma
detali skaiiuojamoji schema pagal geometrin pastots rengini
idstym. Schemos elementai matavimo ir galios transformatoriai
modeliuojami ekvivalentinmis talpomis, ynos linij atkarpomis,
linijos, prijungtos prie pastots, banginmis varomis.
4.24 pav. parodyta 110 kV pastots skirstyklos su dviem vadais
ekvivalentin skaiiuojamoji schema.


154
4.10 lentel. Skirstyklos yn savitosios talpos ir bangins varos

yn
yn
pakabinimo
auktis,m
Savitoji yn talpa,
pF/m
yn bangin vara,

t
a
m
p
a
,

k
V

laidai
v
i
r
u
t
i
n
i
s

v
i
d
u
r
i
n
i
s

e
m
u
t
i
n
i
s

v
i
r
u
t
i
n
i
s

v
i
d
u
r
i
n
i
s

e
m
u
t
i
n
i
s

e
k
v
i
v
a
-
l
e
n
t
i
n
i
s

v
i
r
u
t
i
n
i
s

v
i
d
u
r
i
n
i
s

e
m
u
t
i
n
i
s

e
k
v
i
v
a
-
l
e
n
t
i
n
i
s

110 1
300/39
10,3 6,8 5,0 7,5 7,9 8,3 7,7 447 422 404 425
220 2
300/39
15,7 10,0 7,0 10,1 9,8 10,5 9,5 366 339 318 340
330 2
300/39
13,7 8,7 7,5 9,3 10,1 10,3 9,7 358 331 322 340

Didiausi virtampi pasiskirstymas pastots be ribotuv
mazguose, kai banga atsklinda linija L2, pateikti 4.11 lentelje (480
600 kV bangos amplitudei).

4.11 lentel. Didiausi virtampi
pasiskirstymas pastotje be ribotuv, kai banga atsklinda linija L2

Didiausias virtampis pastots mazge, esant bangos formai,
kV
Mazgo
numeris
1/4 8/20 1,2/50 1,2/2
1 402 588 742 311
2 377 591 727 175
3 377 593 735 213
4 410 587 738 281
5 416 587 732 277
6 432 587 737 308
7 390 578 725 267
8 400 582 726 258
9 405 586 725 260
10 407 586 726 268
11 393 588 723 213

155
L1
L2
9
C
u
11
C
T2
3 2
10
20
C
i1
10
C
i4
6
10
9
C
i3
13
18
10
13
7
8
C
c2
10
5
10
4
Z
Z
1
C
i2

4.24 pav. 110 kV skirstyklos ekvivalentin skaiiuojamoji schema:
10 atkarpos tarp mazg ilgis; 10 mazgo numeris; Z linijos bangin vara


156
Pereinamasis procesas ant transformatoriaus vado (3 mazgas)
atsklidus pastot atmosferinio virtampio visai bangai, parodytas
4.25 pav.

4.25 pav. Pereinamasis procesas prie transformatoriaus
vado, kai pastot atsklinda atmosferinio virtampio 1,2/50 formos banga

Pagal skaiiavimo rezultatus (4.11 lentel) pastots rengini
izoliacijai pavojingiausios yra visos bangos (1,2/50 ir 8/20), atsklidu-
sios i linijos dl aibo ilydi sukelto virtampio.
Didiausi virtampi pasiskirstymo pastotje (4.24 pav.), kai
ribotuvas prijungtas prie galios transformatori (2 mazgas), o
virtampi banga atsklinda linija L2, skaiiavimo rezultatai pateikti
4.12 lentelje.


157

4.12 lentel. Didiausi virtampi
pasiskirstymas pastotje su ribotuvu prie galios transformatori

Didiausias virtampis pastots mazge bangos
formoms, kV
Pastaba Mazgo
nu-
meris
8/20 1,2/50
1 323 561
2 219 240 Ribotuvas
3 291 424
4 298 564
5 263 555
6 273 600
7 302 494
8 280 493
9 253 482
10 264 518
11 324 354

Pagal skaiiavimo rezultatus matyti, kad vienas virtampio ri-
botuvas, rengtas prie galios transformatori (2 mazgas), vis pa-
stots rengini izoliacijos apsaugoti negali. Dalies srovs transforma-
tori izoliacij gali veikti virtampiai auktesni nei bandomoji impul-
sin tampa, garantuojanti patikim rengini izoliacijos darb.
Tinkamai pastots rengini apsaugai tikslinga padidinti virtampi
ribotuv skaii. Virtampi ribotuvus rengus pastots ryio su siste-
ma linijose, didiausi virtampi lygis pateiktas 4.13 lentelje.


158

4.13 lentel. Didiausi virtampi pasiskirstymas pastotje su
ribotuvu, rengtu prie galios transformatori, ir maitinimo linij pradioje

Didiausias virtampis pastots mazge
bangos formoms, kV
Pastaba Mazgo
numer
is
8/20 1,2/50
1 220 222 Ribotuvas
2 217 225 Ribotuvas
3 297 324
4 284 263
5 281 286
6 285 338
7 216 217 Ribotuvas
8 257 283
9 280 290
10 253 326
11 264 311

Priartinus virtampi ribotuv prie transformatoriaus dl gana
didelio pastots gabarito dalis rengini (atokiau stovintys srovs ir
tampos transformatoriai bei ryio kondensatoriai) lieka nepakanka-
mai apsaugoti. Jeigu apsaugai bus naudojami virtampi ribotuvai,
tada projektuojant reikia apskaiiuoti pereinamuosius procesus ir nu-
statyti galimus virtampio lygius.
Pagal komutacini ir atmosferini virtampi imitacini mode-
li schemose apskaiiuotus virtampius parenkamos virtampi ri-
botuv vietos ir nustatomi j techniniai leistinieji parametrai.
4.4. Apsaugos nuo virtampi priemoni parinkimas
Elektros energetikos sistemoje rengini izoliacijos apsaugai
svarbu parinkti tinkamas apsaugos nuo virtampi priemones. Pa-
renkant jas 110 kV tampos renginiams turi bti orientuojamasi ai-
bo ilydio sukeltus virtampius, o auktesns kaip 110 kV tampos

159
renginiams visus galinius susiformuoti virtampius. Be to, izo-
liuotosios neutrals tinkle (6 35 kV) turi bti vertintas ilgalaikis (iki
2 valand) elektros tinklo reimas emjus vienai fazei, kai kitose
fazse ems atvilgiu tampa lieka linijin. eminant apsaugos nuo
virtampi priemoni veikimo pradios tamp btina atsivelgti j
absorbuojam energij, jei ribojami komutaciniai virtampiai. Venti-
liniai ikrovikliai, naudojami iki 110 kV elektros tinkle, komutaci-
nius virtampius nereaguoja, nes j prisijungimo tampa yra
auktesn u komutacini virtampi lyg.
iuo metu Lietuvoje ir kitose alyse plaiai naudojami virtam-
pi ribotuvai pradeda riboti virtampius tuomet, kai tinkle tampa
virija ilgalaik virtampi ribotuvo leistinj tamp U
c
. Virtampi
ribotuvai, kitaip nei ventiliniai ikrovikliai, reaguoja, kai tampa
virija U
c
. Todl, parenkant virtampi ribotuvus, btina vertinti j
absorbuojam energij komutacini virtampi ribojimo metu.
Nustatant virtampi ribotuv darbo slygas bei parenkant j
vietas btina atlikti reikiamus pereinamj proces, sukelt aibo
ilydio bei vairi komutacij, skaiiavimus ir j analiz. Virtampio
lygio ir ribotuvo sroviniai parametrai nustatomi modeliuojant vairius
reimus.
Svarbiausia yra virtampi ribotuvo stabilumo charakteristika,
kuri vertinama stabilumo koeficientu

c
TOV
U
U
T =
. (4.14)

ia T virtampi ribotuvo stabilumo koeficientas;
U
TOV
tampa, virijanti U
c
. Pagal jos dyd vertinama, kiek
laiko virtampi ribotuvas ilieka stabilus.
Virtampi ribotuvo stabilumo charakteristik pateikia gamin-
tojai. Virtampi ribotuvo stabilumo charakteristika parodyta 4.26
pav. Stabilumo charakteristik apibdina dvi kreivs T=f(t). i funk-
cin charakteristika parodo, kokio dydio tamp ir kiek laiko gali
ilaikyti virtampi ribotuvas, kad ilikt stabilus. Pradin dar nevei-
kusio virtampi ribotuvo stabilum apibdina a kreiv, o b kreiv

160
apibdina ilusio virtampi ribotuvo stabilum, kai jis paveiktas
100 kA 4/10 formos impulsu 60 C aplinkoje.
Parenkant virtampi ribotuvus pagal galim didiausi
virtampi charakteristikas, turi bti vertintas virtampi ribotuv
stabilumas. Ypa svarbu ias charakteristikas vertinti, kai parenkami
virtampi ribotuvai izoliuotosios neutrals tinkle. iame tinkle gali-
mi daugkartiniai, ilgai trunkantys ir pasikartojantys emjimai ir li-
nij komutavimas, esant emjimui tinkle. Tokio reimo metu dl
daugkartinio virtampi poveikio svarbu nustatyti virtampi ribotu-
vo ilim ir jo energetines charakteristikas.

10 1
1,0
1,2
1,1
100
T
t, s.
1000
1,3
1,4
10000
0
a
b

4.26 pav. Virtampi ribotuvo stabilumo charakteristika


161
4.5. IVADOS
1. rengini apsaugos ribotuvu ilgos trukms pereinamj
virtampi gali apribojanti nominalioji efektin tampa yra U
r
. Pa-
renkant virtampi ribotuvus i slyga turi bti vertinta.
2. Apsaugai nuo aibo ir komutacini virtampi racionalu
naudoti tamp ribotuvus, kurie renginius apsaugo neatjungdami j
nuo tinklo. Apsaugos sistem su ribotuvais efektyvumas (apsaugot
rengini izoliacijos patikimumas) priklauso nuo linij aibosaugos
efektyvumo, tinklo elektromagnetini savybi, ribotuv ar ventilini
ikrovikli tinkle idstymo, ribotuv ar ventilini ikrovikli ko-
kybs, elektrini charakteristik bei pastots rengini bandomj
tamp lygio.
3. 110330 kV skirstykloje virtampi ribotuv, rengt prie
galios transformatori ar autotransformatori nepakanka, kad
didiausi virtampi lygis bt emiau pastots rengini izoliacijos
bandomosios impulsins tampos lygio.
4. Izoliuotosios neutrals 635 kV elektros tinkle parenkant
virtampi ribotuvus pagal daugkartinio pasikartojanio emjimo
reim turi bti vertintas voltamperins charakteristikos poslinkis
silpnj srovi srityje.
5. Optimaliam virtampi ribotuv idstymui, j darbo slyg
vertinimui ir charakteristik parinkimui 110 330 kV skirstykloje tu-
ri bti atliekami didiausi atmosferini ir komutacini virtampi
charakteristik (amplituds ir poveikio trukms) skaiiavimai.

162
V. IKI 1000 V TAMPOS ELEKTROS
TINKLO APSAUGA NUO VIRTAMPI
5.1. Virtampi iki 1000 V
tampos tinkle charakteristika
Tobuljant duomen perdavimo, matavimo, valdymo bei kon-
trols sistemoms, taip pat vairiose srityse pradjus naudoti mikropro-
cesorin technik danai susiduriama su rengini apsaugos nuo
virtampi problemomis. Nustatyta, kad virtampiai sukelia apie
16 % vis sutrikim elektros maitinimo grandinse [66].
Bet kuri ranga, tokia kaip kompiuteris, mechatronikos siste-
mos, vairios technologini proces valdymo, ryi sistemos ir t. t., ga-
li bti paeista ar sugadinta virtampi, perduodam per maitinimo
ar duomen perdavimo linijas. Virtampiai gali sutrikdyti ir progra-
mins rangos darb.
Virtampis tai laikinas elektromagnetinio lauko energijos
perteklius elektrins grandins dalyje. Lietuvos standarte LST EN
50160 virtampiai, atsirandantys iki 1 kV tampos tinkle, skirstomi
laikinuosius pramoninio danio (santykikai ilgos trukms) ir perei-
namuosius (trumpalaikius vytuojanius arba nevytuojanius). Api-
bdinant virtampius, pagrindas yra duomen registravimas ir j
analiz. Vakar Europos alyse pereinamiesiems virtampiams re-
gistruoti naudojami vairs registratoriai arba automatizuotos matavi-
mo sistemos (AMS). Pavyzdiui, kai kurios komutacini impulsini
tamp AMS geba urayti nuo 100 iki 3000 V amplituds
(auktesns amplituds virtampiai tik fiksuojami) virtampi proce-
sus. Uraom virtampi vyksmo trukm nuo 10 ns iki 20 s (pa-
vieniai impulsai) ir nuo 1 s iki 2 ms (ilgalaikis procesas). Be to, AMS
apskaiiuoja virtampi parametrus, urao j atsiradimo laik, ar-
chyvuoja duomenis. Naudojant vien toki sistem keturiasdeimtyje

163
vairios paskirties objekt (pramonini, komercijos, buitini), buvo
ianalizuota 27811 pereinamj proces, kuri bendra trukm 3428
valandos. Pereinamj proces, kuri amplitud per 3000 V, buvo
91, nuo 1000 iki 3000 V 112, nuo 500 iki 1000 V 163, nuo 300 iki
500 V 418 [50, 66]. Didels amplituds virtampi poveikio rezulta-
tas sugadinta elektronin ir elektrotechnin ranga, izoliacijos usi-
degimas ir gaisro kilimo galimyb, Jautrs virtampiams yra serve-
riai, modemai, telekomunikacij, relins apsaugos, automatikos ran-
ga. Didel pavoj kelia atmosferiniai virtampiai. Btina pabrti,
kad net esant iorinei apsaugai nuo aibo yra didel tikimyb pastat
instaliacijoje susidaryti virtampiams. J atsiradimo galimyb bna
tuomet, kai iurkiai paeidiamos apsaugos nuo aibo projektavimo
normos bei nesilaikoma standart (r. III. 3.1).
Impulsini virtampi vertei turi tak tinklo pobdis ir jo cha-
rakteristikos, atstumas tarp aibo pataikymo vietos ir saugomos ran-
gos, eminimo tipas ir jo vara, vidaus tinklo akotumas, maitinimo
altini parametrai. Apibendrinti rodikliai, apibdinantys virtam-
pius iki 1000 V tampos tinkle, pateikti 5.1 lentelje [66].


164
5.1 lentel. Virtampius iki 1000 V tampos tinkle apibdinantys rodikliai

Virtampiai Atsiradimo prieastys Parametrai Komentarai

Laikinieji
pramoninio
danio
Nesimetrin apkrova,
gedimai skirstomajame
tinkle arba vartotoj
renginiuose
Trukm iki keli valand,
virtampiai gali bti iki
linijins tampos dydio

Gedimai 10/0,4 kV galios
transformatoriaus
auktosios tampos pusje
Iki 8,2 kV (pirmuoju
momentu) eminimo
renginiuose ir iki 1,5 kV
verts, kol teka srov
LST EN 50160
Pereinamieji
perjungim
metu
Perjungimai elektros
tiekimo sistemoje, arti
pastat elektros rengini,
rezonanso reikiniai dl
tiristori darbo
Trukm iki 1000 s,
amplitud iki 4,56 kV
(gali bti ir auktesn)
LST EN 50160
Pereinamie-
ji, sukelti
aibo
Tiesioginiai aibo ilydiai
ioriniame elektros tinkle,
indukuoti dl aibo ilydio
artimus tinklui objektus
Trukm iki 50 s. Galimas
potencialo padidjimas
eminimo sistemoje iki
100 kV, oro linijose iki 40
kV, oro kabeliuose iki 10
kV, poeminiuose
kabeliuose iki 6 kV.
Indukuoti virtampiai
galimi 0,52 kV ribose
aibo srov
3040 kA,
didiau-sia iki
300 kA, danio
spektras
250300 kHz,
energija nuo
0,1 iki 100 kJ

Virtampi emosios tampos tinkle prieastys ir lygiai parody-
ti 5.1 pav.


165

5.1 pav. Virtampio prieastys ir lygiai 0,4 kV elektros tinkle
5.2. aibo ilydio ir jo sukelt
virtampi ala iki 1000 V tampos renginiams
iuolaikinis verslas, pramon ir visuomenins institucijos pri-
klauso nuo elektronins informacijos rangos darbo patikimumo ir
nepertraukiamumo. Elektronini duomen apdorojimo proces, ma-
tavim ir kontrols sistemos, visa technologija yra moderniausia pra-
mons dalis. Duomen raymo renginiai yra tiesiogiai sujungti su
biur terminalais ir kompiuteriais per informacinius tinklus, susie-
janius tarpusavyje pastatus, kartu sukuriant bendr kompiuterin in-
formacin sistem. Danai atvirieji tinklai, kur skirtingi kompiuteriai,
skirtingos operacins sistemos, sujungti tarpusavyje ir yra pagrindin
kompiuterin sistema. Visa tai glaudiai susij ir priklauso vienas nuo
kito.
Pavyzdiui, vietini bank kompiuteriai yra sujungti su kom-
piuteriniu centru centriniame banke. Taiau i sistema, su auganiais
informacijos srautais, nuolat kenia nuo iorinio sikiimo. Taip
paeidiamos perdavimo sistemos telefono ir duomen tinkluose,
30
26
22
18
10
6
2
14
k,
s.v.
1500
(I)
2500
(II)
4000
(III)
6000
(IV)
r

V
aib virtampiai
Komutaciniai virtampiai
Laikini tampos uoliai
Trumpalaikis ir ilgalaikis tampos
kreivs formos pokytis
Trumpalaikiai tampos
dingimai

166
komutacijos stotyse. Jeigu sistema sugest, dl didelio apdorojam
duomen skaiiaus galimi katastrofiki padariniai.
Amerikos mokslininkai atliko apskaiiavimus dl toki pro-
blem padarini. Pasak j, bankai be elektroninio duomen apdoro-
jimo veikt tiktai dvi dienas, prekybos staigos 3,3 dienos, gamyba
4,9 dienos ir draudimo kompanijos 5,6 dienos. IBM Vokietijos sky-
riaus tyrinjimai atskleid, kad verslas be funkcionuojanio elektroni-
nio duomen apdorojimo Europoje gyvuot vos 4,8 dienos. Ateityje
ie skaiiai tik mas.
Kompiuterins rizikos vertintojai paymi, kad devynios i
deimties verslo moni usidaryt, jeigu kompiuteriai neveikt dvi
savaites. Panaius padarinius sukelia ir elektromagnetiniai trikdiai,
paeidiantys duomen srautus ir sunaikinantys elektronin rang.
Tokia rizika gali bti kontroliuojama atliekant elektromagneti-
nio suderinamumo vertinim. Tai turi tiksliai apibrti slygas, ku-
rioms esant bet kokio tipo elektros ranga ir ioriniai elektromagneti-
niai reikiniai, tokie kaip aibo ilydis, netrikdyt kit sistem.
aibo ilydio ir virtampi padaryta ala didja dl i veiks-
ni:
vis daugiau naudojama elektronins rangos ir sistem;
naudojami emesni signal lygiai;
pleiasi duomen perdavimo tinkl, uimani vis didesnes
teritorijas, naudojimas.
Danai padaryta ala nra vien sugadinta ranga, tai ir nutrauk-
ti gamybiniai procesai, sunaikintos duomen bazs ir t.t. Tokia ala
yra kur kas didesn nei fizin ala rangai.
Viena takinga Vokietijos draudimo kompanija pareng ata-
skait apie savo imoktas kompensacijas dl vairi atsitikim.
Nuostoli dl elektromagnetini trikdi lygis per deimtmet iaugo
[50]. 1984 metais nuostoliai siek 8,5 % vis nuostoli, 1993 metais
net 34,6 %. Tai akivaizdus nuostoli, kuriuos padar aibo ilydiai
bei kiti virtampiai, padidjimas.
iuo metu tarptautinmis normomis priimta, kad pavojingas
tiesioginio aibo ilydis veikia 2 kilometr spinduliu. ioje teritorijoje

167
elektronins sistemos gali bti paveiktos ir netiesioginio aibo
smgio. Tyrimo duomenimis aibai ir virtampiai elektronikos ran-
gai padaro apie 31 vis nuostoli [50].
Dl to ikyla poreikis saugotis tiesioginio ir ypa netiesioginio
aibo ilydio poveikio.
5.3. Apsaugos priemons nuo
virtampi iki 1000 V tampos tinkle
Patikimam ir normaliam visos rangos sistemos darbui pasta-
tuose utikrinti yra naudojama apsauga nuo virtampi. Tik isami
virtampio lygio pasiskirstymo sistemoje analiz ir tinkamas ribotuv
bei ikrovikli parinkimas gali utikrinti patikim ir geriausi apsaug
nuo virtampi. Prieingu atveju rangos sistemai virtampiai gali
padaryti didesn al.
Pagal standart IEC 1024-1 ir IEC 1312-1 rekomendacijas ap-
saugai nuo atmosferini virtampi yra naudojami vairs apsaugos
nuo impulsini tamp taisai. Naudojant tokius taisus, taikomi du
pagrindiniai principai: 1) iskyrimas objektuose tam tikr zon LPZ
(Lightning protection zone), kuriose yra leistini atitinkamo lygio
virtampiai; 2) potencial suvienodinimas. Pavojingiausios vietos pri-
skiriamos 0 zonai, o maiausiai jautrios virtampiams vietos 3 zo-
nai. Apsaugos nuo atmosferini virtampi laiptai ymimi A, B, C ir
D raidmis (5.2 pav.).
Zona LPZ0
A
tai tokia zona, kur yra tiesioginio aibo ilydio
pavojus, LPZ0
B
zona, kurioje yra netiesioginio aibo ilydio pavo-
jus, LPZ1 zon patenka elementai, kuriems nra pavojaus dl tiesio-
ginio aibo ilydio ir kur srovs ant vis laidi dali yra maesns
nei zonoje LPZ0
B
. Pastarojoje zonoje elektromagnetinis laukas gali
bti sumajs ir dl ekranuojani rengini. LPZ2 papildoma zo-
na, kuri gali bti pasirinkta projektuojant vidin apsaug nuo aibo,
jeigu yra keliami atskiri reikalavimai (5.2 pav.).
Apsaugos priemons zonose turi bti suderintos tarpusavyje
taip, kad emesnio laipto apsaugos nepaeist neleistinai didel

168
virtampi energija. A klass apsaugos taisai yra iorin apsauga
nuo aibo, kuri apsaugo pastat ir jame esani elektros rang nuo
tiesioginio aibo ilydio. B klass apsaugos taisai rengiami vadinia-
me skyde ir riboja virtamp, kur sukelia aibo impulsin srov nuo
35 iki 70 kA. ia naudojami ikrovikliai, kadangi jie gali slopinti di-
desnes ilydio sroves, atsiradusias po aibo ilydio, nei ribotuvai. C
klass virtampi ribotuvai rengiami skirstymo skydeliuose po B
klass ribotuv ir daniausiai yra galinis apsaugos nuo virtampi
laiptas. D klass ribotuvai rengiami tiesiogiai prie imtuvo ir turi apri-
boti virtamp, kur sukelia iki 3 kA aibo impulso srov. ios klass
ribotuvai apriboja virtamp iki 275 V.

5.2 pav. Reikalavimai renginiams pagal apsaugos lygius

Tam, kad C klass ribotuvas nesuveikt anksiau nei B klass,
tarp i klasi ribotuv turi bti ilaikytas 715 m atstumas maitinimo
trasoje arba rengtas dirbtinis udelsimas, panaudojant drosel, kurio
induktyvumas L 5H. Tai utikrina nuosekl ribotuv veikim.
Prieingu atveju didel ilydio srov paeist emesns pakopos ri-
botuv. Kai kurie virtampi ribotuv gamintojai silo B klass ribo-
tuvus su emu tampos apsaugos lygiu. Tada tarp B ir C klasi ribo-
Apsaugos lygis
renginiai, montuojami
auktosios tampos
linijoje
Paskirstymo skydai
U,
[kV]
B C D
4 kV
2,5 kV
1,5 kV
renginiai, kurie
tiesiogiai yra
maitinimo linijose
renginiai, jungiami
tiesiogiai prie
maitinimo linij
Ypa saugomi
renginiai
vadinis skydas
IV II II I
6 kV
Vartotojai
4
2
0

169
tuv nereikia naudoti papildomos induktyviosios varos ar ilgo laidi-
ninko.
Kad bt utikrinta elektronins ir informacini technologij
(IT) rangos veikimas netgi tiesioginio aibo ilydio atveju, reikalingi
apsaugos nuo virtampi skaiiavimai numatant reikiamas objekto
apsaugos nuo aibo priemones. Labai svarbu traukti visus galimus
variantus. Mintosios apsaugos zon koncepcijos dalis yra ir iorin
apsauga nuo aibo panaudojant oro vdinimo sistemas, srovs nuve-
diklius, objekto eminim, potencial ilyginim.
Atsivelgiant reikalavimus ir vairius rangos duomenis, apsau-
gos yra skirstomos aibo impulso srovs ribotuvus ir virtampi, at-
sirandani dl perjungimo operacij, ribotuvus, taip pat kombinuo-
tuosius.
Aukiausi reikalavimai keliami aibo impulsins srovs ir
kombinuotiesiems ribotuvams, kurie naudojami visose apsaugos zo-
nose, nuo LPZ0
A
iki LPZ2.
ie ribotuvai turi veikti greitai ir kelet kart i karto, nesuirda-
mi dl pasikartojani dalini aibo ilydio srovi. Tokiu bdu
ivengiama aibo srovs prasiskverbimo pastato elektros instaliacij.
Keliami reikalavimai virtampi ribotuvams priklauso nuo ap-
saugos zonos. Projektuojant apsaug nuo virtampi, reikia parinkti
apsaugos elementus taip, kad energija bt absorbuojama palaipsniui
ingsnis po ingsnio: pirmiausia sumainama einanti aibo ilydio
impulsin srov (ji gali bti pasiskirsiusi dalimis), o po to viduje in-
dukuoti virtampiai, susidariusieji dl perjungim.
Parenkant element, saugant rang nuo elektromagnetini
trikdi, reikia inoti paios rangos parametrus ir jos darbo reim.
Taigi nominals ribotuvo ijimo parametrai ir saugomos rangos ji-
mo parametrai turi sutapti arba atitikti leistinas ribas.
Parenkant B ir C klasi ribotuvus, turi bti atsivelgiama tai,
kad pirma turi suveikti B klass ribotuvas, slopinantis 10/350s for-
mos bang, o po to C klass ribotuvas, slopinantis 8/20 formos ban-
gas. Prieingu atveju C klass ribotuvas bt perkrautas ir sudegt.
Tokiu bdu suderinamas laiko skirtumas, per kur suveikia B klass
ribotuvas, slopinantis 10/350 s formos bang, o lieka 8/20s formos
banga, kuri slopina C klass ribotuvas. Be induktyviojo elemento C

170
klass ribotuvas suveikt pirmiau, nes jo suveikimo tampa yra 1,5
kV. Tokia tampa yra nepakankama, kad suveikt B klass ribotuvas.
Kabelio induktyvumas priklauso nuo to, kokiu bdu sumontuo-
tas apsauginis (PE) laidininkas (r. 5.3 pav.). Jeigu is yra viename
kabelyje kartu su L1, L2, L3 ir nuliniu laidais (kaip NYMJ tipo ka-
beliuose), reikalingas bent jau 15 metr atstumas tarp B ir C klasi
element. Jei apsauginis PE laidininkas yra atskirai nuo fazini ir nu-
linio laid 1 metro atstumu, pakanka 5 metr tarp B ir C klasi ribo-
tuv. Jeigu i atstum nepavyksta ilaikyti, naudojamas induktyvusis
elementas. Tokiu atveju B ir C klasi ribotuvus galima rengti vienoje
ploktje.
Skaiiuojant induktyvij element parametrus, galima pasi-
rinkti induktyvumo dyd kiek manoma maesn, atsivelgiant apsau-
gos ribotuv parametrus. Taip galima padidinti grandins saugum.
Padidinus induktyvum keletu H, didesns takos normaliam ribo-
tuv veikimui nebus. Taiau daugiau padidinus induktyvum C klass
ribotuvas gali bti perkrautas ir sugesti pirma laiko. Normaliam sude-
rinamumui tarp B ir C klasi ribotuv utikrinti pakanka induktyvu-
mo 10 H. Tada garantuojamas patikimumas ir ilgesnis ribotuv tar-
navimo laikas.
Dl skirting C ir D klass ribotuv parinki reikalingas sude-
rinamumas ir tarp i klasi ribotuv. NYMJ tipo kabeliuose saugus
veikimas bus utikrintas, ilaikant tarp C ir D klasi ribotuv ne
trumpesn kaip 5 metr atstum.


171
5.4. Ribotuv veikimas
skirting konfigracij elektros tinkluose
Kaip inoma, visi elektros tinklo elementai turi bti apsaugoti
nuo tiesioginio ir netiesioginio prisilietimo. Didiausia ilgalaikio
prisilietimo tampa yra 42 V kintamosios srovs tinkle ir 110 V
nuolatins srovs tinkle [57]. Esant auktesnms tampoms, sistema
turi bti atjungta per 5 sekundes (atskirais atvejais per 0,2 sekundes).
Iki 1000 V tampos elektros tinklai yra skirstomi taip:
pagal elektros energijos altinio eminimo tip;
pagal elektros renginio srovini dali eminimo tip.
Yra trys pagrindiniai sistem tipai: 1) TN sistemos; 2) TT
sistemos; 3) IT sistemos [57].
Toks ymjimas reikia:

Pirmoji raid Antroji raid Kitos raids
T I T N S C
Tiesioginis
energijos
altinio
eminimas
viename
take
(eminta
neutral)
Izoliuota
neutral
Vartotojo
srovins
dalys,
emintos
tiesiogiai
Vartotojo
neutral,
sujungta su
energijos
altinio
neutrale
PE ir N
laidai
atskirti
PE ir N
laidai
sujungti

TN sistemose manomi tokie schemos variantai:
TNS, TNC ir TNCS (5.3 pav).

172
L1

L2

L3

N

D

Wh

PE

3

2

1

R
B R
A
TN

a)

L1

L2

L3

N

D

Wh

PE

3

2

1

R
B R
A
TN-S

b)


173
L1

L2

L3

PEN

D

Wh

PE

3

2

1

R
B R
A
TN-C

c)

L1

L2

L3

PEN

D

Wh

PE

3

2

1

R
B R
A
TN-C-S

N

d)
5.3 pav. Jungimo schemos:
1 aibo ikroviklis: 2 potencial ilyginimo laidas;
3 pagrindin potencial ilyginimo yna; R
A

renginio eminimas, pvz.,
patalp atskiras eminimas; R
B
darbinis eminimas;
D pastato vado d


174
Tokiose sistemose montuojami ie apsauginiai renginiai:
apsauga nuo srovs padidjimo;
apsauga nuo trumpojo jungimo srovs;
izoliacijos lygio stebjimo renginys;
apsauga nuo virtampi.
Kaip jau anksiau minta, atsivelgiant ribotuv suderinamu-
m su kitais sistemos elementais, apsauginiai renginiai parenkami to-
kie:
TN sistemoms:
apsauga nuo trumpojo jungimo srovs.
TT sistemoms:
IT sistemoms:
izoliacijos lygio stebjimo renginys;
5.5. Virtampi ribotuv
parinkimas iki 1000V tampos sistemose
Pastarj deimties met publikacij analiz rodo, kad objekto,
esanio vidutinio aibavimo zonoje (perknij vidutin metin
trukm 4060 val.) ir veikiamo tiek vidini, tiek atmosferini perei-
namj virtampi, maitinimo linijoje gali atsirasti [66]:
per valand 510 tampos impuls, kuri amplitud iki 0,5
kV;
per par 23 tampos impulsai, kuri amplitud iki 1,0 kV;
per savait 23 tampos impulsai, kuri amplitud iki 2,0 kV;
per metus 1 tampos impulsas, kurio amplitud iki 5,0 kV;
per 10 met 1 tampos impulsas, kurio amplitud iki 10,0 kV.

175
Apsaugai nuo i virtampi sukurti btina inagrinti daug
klausim, tarp j ir paties objekto elektrini grandini reakcij
virtampi elektromagnetini bang poveik bei objekto svarb ir
jautrum virtampiams. Svarbi vartotoj duomen saugykl maiti-
nimo iorini tinkl apsaugai rekomenduojamas emesnis apsaugos
lygis (parodytas 5.4 pav.).

5.4 pav. Elektronikos rengini apsaugos
lygiai, rekomenduojami padidinto patikimumo objektams

Kompleksin ryi kanal, maitinimo altini ir kitoki elek-
tronikos rengini apsaugos schema parodyta 5.5 pav.
Apsaugos lygis ir tinklo tampa
230/400 V
Auktosios
tampos linijoje
B C D
Tipin
4 kV
2,5 kV
1,5 kV
renginiai, kurie
tiesiogiai yra
maitinimo linijose
renginiai, jungiami
tiesiogiai prie
maitinimo linij
Ypa saugomi
renginiai
Rekomenduojama
vadinis skydas
IV III II I
6 kV
2 kV
1,3 kV
1,0 kV

176

5.5 pav. Maitinimo altini ir mikroelektronikos bei ryi sistem apsauga

Virtampi lygiui ir j pasiskirstymui iki 1000 V elektros tinkle
turi takos vartotoj talpos ir elektros tinklo konfigracija. Trum-
piems aibo impulsams skaiiuojamosiose schemose renginiai gali
bti gana tiksliai modeliuojami element talpomis. Parenkant apsau-
gos nuo virtampi priemones ir j prijungimo vietas turi bti nusta-
tytas virtampi pasiskirstymas elektros tinkle. Skaiiuojant virtam-
pi pasiskirstym, btina vertinti prijungt vartotoj talpas.
Dalies rengini, kurie gali bti prijungti prie tinklo, talpos pa-
teiktos 5.2 lentelje.
Virtampi lygis priklauso nuo elektros tinklo ir impulso para-
metr. Elementariausius virtampi procesus geriausia analizuoti li-
nijos be atsiakojim modelyje. Eksperimentin model (5.6 pav.) su-
daro aibo impuls imituojantis generatorius ir 100 m ilgio linijos mo-
delis.
L
1
L
2
L
3
NPE
Duomen
kabelis
Telekomunikacij
sistemos vadas
Serveris

D

B

D

D

D
Ekrana
s
L
1

N
P
E

177

E(t)
l
2 1

5.6 pav. Eksperimentins linijos modelis

Virtampi lygio oscilogramos linijos pradioje (take 1) ir ga-
le (take 2) parodytos 5.7 ir 5.8 paveiksluose.
5.2 lentel. Elektros rengini talpa ems atvilgiu

ranga Talpa, nF
Asmeninis kompiuteris 23,3
Spausdintuvas 11,0
Skalbimo maina 5,4
Indaplov 11,5
Mikrobang krosnel 17
aldytuvas 1,6
Virtuvs kombainas 10,7
270 W, 1440 aps./min. variklis 0,75
Dviej greii 0,3 kW 1450/950 aps./min.
variklis
2,03/2,99
Vienfazis 180W variklis
Darbo apvija
Paleidimo apvija

1,63
0,53
2,35 kW asinchroninis variklis 2,56
4,0 kW asinchroninis variklis 4,98
eminamasis transformatorius 0,070,1
Nuotkio automatai 0,04
Automatinis jungiklis 0,04
Magnetinis paleidiklis 0,030,07

178

5.7 pav. Bandomojo impulso linijos pradioje oscilograma

jungus eksperimentin linij bandomj impuls buvo regist-
ruojamas pereinamasis procesas linijos pradioje (1 kreiv) ir linijos
gale (2 kreiv) parodytas 5.8 pav.
Uregistruotas virtampi lygis linijos gale 680 V, linijos
pradioje imitacinio impulso amplitud 360 V. Procesai modeliuo-
jami linijos tuiosios veikos reimu.
Analogiko eksperimento metu modelyje linijos gale prijungtas
tipinis C klass virtampi ribotuvas, kurio U
c
= 275 V.

179

5.8 pav. Pereinamasis procesas nuo bandomojo
impulso linijos pradioje (1 kreiv) ir linijos gale (2 kreiv)

Eksperimento metu buvo nustatyta, kad virtampi ribotuvui
apribojus virtampi lyg linijos gale iki 592 V, linijos pradioje
virtampi lygis siek 520 V.
Pereinamieji procesai linijos pradioje ir linijos gale su ribotuvu
parodyti 5.9 pav.
1
2

180
1
5.9 pav. Pereinamieji procesai,
kai virtampi ribotuvas prijungtas linijos gale:
1 procesas linijos pradioje; 2 procesas linijos gale

I eksperimento rezultat matyti, kad iki 1000 V tampos elek-
tros tinkle lemiam tak turi elektromagnetiniai banginiai procesai.
Virtampi lygiui vertinti elektromagnetiniai banginiai procesai mo-
deliuojami skaitmeniniais virtampi analizatoriais [42, 46, 71].
Virtampi lygio padidjimas linijos pradioje paaikinamas tuo, kad
prijungus virtampi ribotuv linijos gale pasikeiia atspindio koefi-
cientas, o atsispindjusi nuo linijos galo bangos amplitud bna
emesn ir neslopina pereinamojo proceso, dl to tampa linijos
pradioje pakyla.
Realioje elektros tinklo schemoje visuomet bna prijungti
vairs renginiai. renginiai, prijungti prie elektros tinklo, turi talp
(5.2 lentel). Elektromagnetini pereinamj proces met rengini
talpa daro tak virtampi vyksmui. iai takai vertinti eksperimen-
tiniame linijos modelyje buvo prijungta talpa. Pereinamieji procesai
1
2

181
linijos pradioje ir linijos gale, kai greta virtampi ribotuvo prijung-
ta 100 nF talpa, parodyti 5.10 pav.

5.10 pav. Pereinamieji procesai
su virtampi ribotuvu ir 100 nF talpa linijos gale

I oscilogram galima pastebti teigiam talpos poveik. Perei-
namasis procesas velnesnis, o amplitud 12 emesn.
Panaudojus imitacin impuls generatori buvo atlikti tyrimai
realiame isiakojusiame daugiabuio gyvenamojo namo tinkle. Tyri-
mai atlikti magistralinje linijoje ir prijungus atsiakojimus.
Virtampi lygis magistrals gale buvo 680 V, kai impulso am-
plitud magistrals pradioje 360 V. Impulsas buvo jungtas vien
faz. Gretimose fazse buvo indukuoti virtampiai, kuri amplituds
buvo iki 350 V.
Prijungus atakas ir imituojant renginius talpomis buvo regist-
ruojami pereinamieji procesai tos paios magistrals gale. Registruoti
virtampi procesai parodyti 5.11 pav.
1
2

182

a)

b)
5.11 pav. Pereinamieji procesai isiakojusiame tinkle:
a) talpa 100 nF; b) talpa 220 nF

183
Analizuojant eksperimentines oscilogramas galima pastebti,
kad virtampio lygiui emosios tampos tinkle turi takos tinklo
atakos ir vartotoj talpos. Isiakojusiame tinkle virtampio lygis re-
gistruojamas emesnis 1015 , o rengini talpa virtampi lyg
paemina dar iki 20 .
5.6. Ivados
1. Iki 1000 V elektros tinkle apsauga nuo virtampi turi bti
kompleksin, vertinanti elektros tinklo konfigracij, vartotoj
pobd bei visus aibo sukelt virtampi patekimo tinkl kelius.
2. 0,4 kV tampos tinkle nerekomenduotina naudoti virtampi
ribotuv tik galini imtuv apsaugai (I zonos), nes linijos pradioje
virtampio lygis padidja iki 30 , o tai gali pakenkti pereinamj
proces metu kitiems imtuvams, esantiems ariau vado.
3. Apsaugos nuo virtampi efektyvumui didel tak turi j
vardiniai parametrai ir tarpusavio suderinimas. Jautriai reaguojan-
tiems virtampius renginiams turi bti vertintas ribotuv idsty-
mas tinkle ir suderintos j charakteristikos.


184
VI. IZOLIACIJOS SUDERINIMAS
Sistemins elektros rengini izoliacijos suderinimas izoliaci-
ni lygi ir apsauginmis priemonmis apribot virtampi optima-
lus derinimas. Praktikai tai atliekama reglamentuojant standartais
izoliacijos elektrin atsparum bei jos bandym normas ir apimtis,
taip pat tinkamai parengiant ir sukuriant rengini apsaug nuo
virtampi.
Apsaugai nuo aibo ir komutacini virtampi racionalu nau-
doti virtampio ribotuvus, kurie apsaugo renginius neatjungdami j
nuo tinklo. Apsaugos sistem su ribotuvais efektyvumas (apsaugot
rengini izoliacijos patikimumas) priklauso nuo linij apsaugos, nuo
aibo efektyvumo, tinklo elektromagnetini savybi, ribotuv
isidstymo tinkle, ribotuv kokybs bei elektrini charakteristik.
Auktesns kaip 1000 V tampos elektros rengini bkl ir
technologinis tinkamumas eksploatacijai priklauso nuo vairi juose
sumontuot element bei konstrukcij bkls, taiau daugiausia
nuo rengini izoliacijos kokybs ir jos elektrinio atsparumo resurso
po ilgo eksploatavimo. Atsparum elektriniams laukams izoliacija
praranda fizikai natraliai sendama, vykstant joje jonizaciniams pro-
cesams, vadinamiems daliniais ilydiais. Tokie procesai izoliacijoje
atsiranda nuo virtampi, kai padidjusi tampa virija paskirt nor-
maliai eksploatacijai rib, didiausi leistinj tamp, o sustiprjs
elektrinis laukas renginio izoliacijos elektrin atsparum. Nors pa-
veikus virtampiams renginys iliko funkcionalus, nereikia, kad jis
nenukentjo. Daniausiai renginio izoliacijoje atsiranda didesni ar
maesni savaime neinykstantys paeidimai, kuriems kaupiantis kon-
strukcijos elektrinis bei mechaninis atsparumas maja. Susidarius
auktiems virtampiams konstrukcijos izoliacija gali bti i karto
elektrinio ilydio pramuta ir ideginta, arba perdengta ir apdeginta.
Nuo ilgalaiki neleistin tampos padidjim renginius saugo
tinkamai suprojektuotas, rengtas ir eksploatuojamas elektros tinklas.

185
J izoliacij nuo susiformavusio tinkle trumpalaiki virtampi ap-
saugo ikrovikliai ir virtampi ribotuvai. Kad rengini izoliacija tar-
naut patikimai ir ilgai, turi bti i anksto numatyti specifiki reikala-
vimai izoliacijos gamybai, tinklo projektavimui ir eksploatavimui bei
izoliacijos apsaugai nuo virtampi. Toki reikalavim vertinimas
yra vadinamas izoliacijos suderinimu.
Gerai suderinta izoliacija garantuoja, kad elektros linij ir ren-
gini izoliacijos elektrinis atsparumas (izoliacinis lygis) yra optimaliai
suderinamas su apsaugos priemoni (ikrovikli, ribotuv, apsaugi-
ni emikli bei apsaugos nuo aibo tais) charakteristikomis ir izo-
liacij veikiani virtampi lygiu. Elektros kabeli ir rengini izo-
liacijos lyg nustato izoliacijos bandomoji tampa [59], o oro linij bei
pastoi ynolaidi izoliacijos izoliacini tarp bei izoliatori pa-
viriaus ilydio tampa. Linij ir rengini izoliacija sensta, todl izo-
liacijos lygis bei fizin izoliacijos bkl nuolat tikrinami profilaktiniais
bandymais, izoliacija remontuojama.
6.1. Izoliacijos
suderinimas bandomosiomis tampomis
Projektuotojas ir elektrotechnikos rengini gamintojas, kurda-
mas renginio izoliacij, privalo laikytis galiojani valstybini stan-
dart. Eksploatuotojas profilaktiniais izoliacijos bandymais taip pat
patikrina, ar izoliacijos kokyb atitinka standart reikalavimus. iuo-
se standartuose tarp vairi kit reikalavim yra reglamentuotos izo-
liacijos bandomosios tampos [59]. Teisingai ir tvarkingai eksploatuo-
jant elektros tinkl, sistemos element izoliacijos elektrinis atsparu-
mas daniausiai yra didesnis u ias tampas, o kartu ir u atsiranda-
nius tinkle virtampius.
Izoliacijos bandymai bandomosiomis tampomis leidia sude-
rinti elektros tinklo element izoliacijos elektrin atsparum su aibo
(atmosferiniais) ir vidiniais virtampiais. Izoliacijos bandym stan-
dartuose yra numatytos normos ir yra atsivelgta tai, kiek ikrovik-
liai ir ribotuvai sumaina virtampio lyg. Tokiu principu atliekama

186
virtampio ir izoliacijos elektrinio atsparumo derinimas su apsaugi-
ni element (liekamosiomis) tampomis.
Virtampi ir srovi apsauginiuose elektros tinklo elementuo-
se dydiai, o kartu ir bendras tinklo linij bei rengini susidvjimas
priklauso nuo tinklo tampos. tinklo galim tamp dydius yra at-
sivelgta sudarant bandomj tamp normas. Standartuose yra reg-
lamentuojama didiausia leistinoji tampa kiekvienai tinklo tamp
klasei. Tai virtampi, izoliacijos elektrinio atsparumo ir apsaugini
element suderinimas su tinklo vardine tampa.
vairiausi perjungim ir trumpinim elektros tinkle metu at-
skirose sistemos dalyse tampa gali viryti didiausi leistinj tamp
iki 1,5 karto net per deimtis sekundi. toki ilgai trunkani
virtampi buvim yra atsivelgta rengiant standartuose bandomj
tamp normas. Taiau, projektuojant elektros tinkl, reikia atskirai
atsivelgti tai, kad io tipo virtampis gali bti ypa pavojingas ap-
sauginiams ribotuvams ir todl, juos parenkant, btina optimaliai su-
derinti ribotuvo liekamj tamp su mintu virtampiu.
Kad ir kaip gerai bt suderinta elektros tinklo izoliacija, ge-
dim joje praktikai ivengti nepavyksta. Atsitiktins virtampi
verts dl vairiausi atsitiktini prieasi gali viryti arba bandomo-
siomis tampomis apibrtas normas, arba izoliacijos elektrinis atspa-
rumas gali bti emesnis u ias normas. Todl projektuojant opti-
mal, ekonomikai eksploatuojam elektros tinkl, tenka nustatyti ir
vertinti atskir sistemos element patikimum, prognozuoti galim
izoliacijos gedim dan.
Kiekvieno elektros sistemos elemento izoliacijos funkcionavi-
mo iki sugendant laikas yra atsitiktinis ir priklauso nuo izoliacijos
elektrinio atsparumo atsitiktinio pobdio bei nuo aplinkos veiksni
atsitiktins takos (aplinkos temperatros, slgio, drgms, radiacijos,
mechanini trikdi ir pan.). Elemento izoliacijos funkcionavimo lai-
kas nuo rengimo arba eilinio remonto iki gedimo, po kurio tenka pa-
pildomai element remontuoti, pasiskirsto eksponentiniu statistiniu
dsniu, kurio skirsnio funkcija turi iraik:


187

. (6.1)

ia T ir atsitiktinis ir vidutinis funkcionavimo laikas;
t nepriklausomas funkcijos argumentas (pavyzdiui, vieni me-
tai).
Elemento (funkcionavimo) patikimumo dydis yra tikimyb vy-
kio, kad faktinis funkcionavimo laikas bus didesnis u i anksto nusta-
tyt (sutart) dyd t:

p = 1 q = P(T > t) = 1 F
T
(t), (6.2)

ia q nepatikimumo dydis.
Izoliacijai suderinti, pavyzdiui, dl vidini virtampi, naudo-
jama pramoninio danio vienos minuts trukms bandomoji tampa.
Bandym metu izoliacijoje neturi atsirasti akivaizdi, kad ir dalini,
paeidim (tai girdimas prasidjusi dalini ilydi sukeltas
triukmas, alyvoje isiskirianios dujos, atsirad stiprs elektromag-
netiniai trikdiai ir pan.). Tokiais bandymais esant normalioms aplin-
kos slygoms garantuojama beveik p 0,999 tikimyb, kad izoliacija
bus elektrikai atsparesn u bandomj tamp.
Pasikeitus aplinkos slygoms i tikimyb pakinta. Pavyzdiui,
padidinus izoliacijos temperatr 5 procentais (+14 C nuo absoliu-
iosios normalios temperatros reikms 273+20 ), vidutinis rengi-
ni izoliacijos elektrinis atsparumas pablogja beveik 5 ir tuomet
tikimyb sumaja iki p = 0,99 0,9 priklausomai nuo izoliacijos
ries ir elektrinio atsparumo vidutinio kvadratinio sklaidos nuokry-
pio. Dalini ilydi, vainikinio ir kitokio tipo ilydi tikimyb pa-
didja nuo 10 iki 100 kart! Taip atsitinka todl, kad izoliacijos
ilydio tampa pasiskirsto normaliuoju skirstinio dsniu, kurio funk-
cija yra labai netiesin ir, esant vidutiniam kvadratiniam ilydio
tamp nuokrypiui nuo 3 iki 6 % (o tai atitinka realias ilydio tamp
sklaidos reikmes), funkcijos kreivs postmis maesni tamp
pus, kad ir 5 procentais, lemia enkl funkcijos pokyt. Toks atvejis
( )

|

\
|
=

T
t F
T
exp 1
|

188
parodytas 6.1 paveiksllyje (ia temperatros padidjimas 2 procen-
tais dalini ilydi tikimyb padidino daugiau nei dviem kartais).

6.1 pav. 110 kV galios transformatoriaus
vidins izoliacijos elektrinio atsparumo skirsni funkcijos q = F
(u),
kai izoliacija 26 C ir 20 C temperatros; U
band
bandomosios tampos dydis

Didel tak dalini ilydi tikimybei daro ir kiti aplinkos
veiksniai, ir ypa didel padidjs ar sumajs elektros tinkle
virtampi lygis. Todl, vertinant izoliacijos patikimum, reikia at-
sivelgti ir virtampi stochatikum.
6.2. Izoliacijos patikimumas
Izoliacij gali apgadinti arba visikai sugadinti atsitiktinai elek-
tros tinkle susidar virtampiai. Tokio vykio, reikalaujanio tik re-
monto, tikimyb galima vertinti virtampi ir izoliacijos elektrinio
atsparumo skirsni kompozicija:


189
du u F u f q
V
V
V
) ( ) (
) min(
) max(

= . (6.3)

ia f
V
ir F

virtampi skirsnio tankis ir izoliacijos elektrinio
atsparumo tokios ries virtampiams skirsnio funkcija;
q izoliacijos nepatikimumas esant tokiems virtampiams, ar-
ba tikimyb atsitiktinio vykio, kad virtampis yra didesnis u elektri-
nio atsparumo rib (V > U); min(V) ir max(V) maiausia ir didiau-
sia galim virtampi tinkle reikm.
Taigi nepatikimumas yra f
V
ir F
funkcij sandaugos rezultatas,

s= f
V
F
kreive apribotas plotas. i kreiv ir skirsni funkcijos yra pa-

rodytos 6.2 paveiksle (plotas, iliustruojantis atitinkani q tikimyb,
vaizdumui pagerinti yra padidintas 10 kart).
Todl, norint vertinti, kaip pakinta izoliacijos patikimumas,
pasikeitus aplinkos slygoms ar virtampio lygiui, reikia nustatyti ne
tik izoliacijos elektrinio atsparumo pasikeitim ir stochatikum, bet
ir virtampi reikmi isibarstym.
Tinkamai projektuojant elektros tinkl, apsaugos priemons
(pavyzdiui, ribotuvai) yra parenkamos taip, kad didiausios virtam-
pi reikms neviryt atitinkam virtampi bandomj tamp.
Tokiam parinkimui pakanka atlikti determinuotuosius skaiiavimus ir
surasti didiausias galimas tinkle tampas. Taip suprojektavus tinkl,
jo element patikimumo lygis bus auktesnis nei utikrina bandomo-
sios tampos.


190

6.2 pav. Virtampi skirsnio tankis (f
V
), izoliacijos
elektrinio atsparumo skirsnio funkcija (F
) ir j sandauga (s)

Linij ir ypa oro linij izoliacijos suderinimui netinka bando-
mosios tampos taikymo bdas. Pavyzdiui, oro linijoje izoliacijos
elektrin atsparum tarp fazs ir atramos lemia linijos visos izoliatori
girliandos. Jeigu izoliatoriai yra vienod charakteristik, tuomet tiki-
myb, kad virtampiai paeis linijos izoliacij, ilydiu perdengdama
bent vien i girliand, yra lygi

q = 1 (1 q
1
)
n
. (6.4)

ia q
1
vienos izoliatori girliandos perdengimo ilydiu tiki-
myb; n girliand linijos fazje skaiius.
Kadangi vienos girliandos perdengimo tikimyb yra kur kas
maesn u vienet, tuomet linijos izoliacijos paeidimo virtampiais
tikimyb apytikriai lygi q nq
1
. Norint utikrinti reikiam linijos pati-
kimum, privalu ibandant bandomja tampa garantuoti labai aukt
izoliatori girliand patikimum p
1
1 (1 p)/n. Pavyzdiui, norint
utikrinti linijos, turinios fazje apie 100 girliand, patikimum
p 0,999, ibandant bandomja tampa linijos vienos girliandos pati-
kimumas turt bti ne maesnis nei p
1
0,99999. Technologikai to-
ki kontrol atlikti yra per daug sudtinga. Dl tos paios prieasties
ir kabelio profilaktinis bandymas bandomja tampa nra labai efek-

191
tyvus, nes neleidia po bandymo garantuoti didel ir pakankam visa-
me kabelio ilgyje izoliacijos elektrin atsparum.
Pastots skirstyklos yn fazs turi palyginti nedidel izoliatori
skaii, todl j profilaktinis suderinimo patikrinimas paauktinta
tampa yra pakankamai efektyvus.
6.3. Pastoi izoliacijos
suderinimas dl aibo virtampi
Ribotuvai, kaip ir j pirmtakai ikrovikliai, auktosios tampos
tinkle turi apriboti aibo virtampius iki rib, atitinkani impulsines
bandomsias tampas.
6.3 paveiksllyje vientisa lauyta linija yra parodyta impulsini
leistinj tamp riba 110 kV galios transformatoriaus vidinei izolia-
cijai. Jame matyti, kad transformatori vidinei izoliacijai yra riboja-
mos ne tik tamp amplituds, bet ir front statumas. Antai, pa-
vyzdiui, 1oji tamp kreiv yra ribojama fronte, o 2oji ampli-
tudse.

6.3 pav. Leistinoji aibo virtampi zona 110 kV galios transformatoriaus
vidinei izoliacijai; 1 tamp riboja didiausias leistinas virtampio fronto
statumas; 2 tamp riboja bandomj tamp (2 s ir 1,2/50) amplituds

192

6.4 paveiksllyje yra parodyta impulsini leistinj tamp riba
110 kV iorinei izoliacijai (1 kreiv). 2oji kreiv iliustruoja tamp,
kuri riboja amplitudi leistinas lygis.
Leistinosios aibo virtampi ribos ir jas atitinkantys impulsi-
niai izoliacijos bandymai (pagal vairi valstybi standart normas)
suteikia madaug apie p 0,9 patikimumo garantij. Taigi skmingi
bandymai, esant tokiai tikimybei, garantuoja, kad ibandyta izoliacija
turs geresn impulsin atsparum, palyginti su tampa, kuri visame
kitimo procese ilieka emiau surastj rib. Toki palyginti nedide-
lio patikimumo garantij, palyginti su pramoninio danio bandomo-
sios tampos bandym garantija (0,9 vietoje 0,999), lemia nedidelis
impulsini bandym skaiius (nuo 3 iki 15). Taiau reikia vertinti tai,
kad ribotuvais arba ikrovikliais apriboti aibo virtampiai labai retai
pasiekia reikmes, artimas ribinms.

6.4 pav. Leistina aibo virtampi zona 110 kV iorinei izoliacijai
(1 kreiv); 2 tamp riboja bandomj tamp (2 s ir 1,2/50) amplituds

Parenkant pastots ribotuvus determinuotaisiais skaiiavimais
(tai normaliai yra logikai priimtina), orientuojamasi galimas stip-
riausias sroves juose ir atitinkamai didiausias liekamsias tampas.
Pastotse, kur nedidelis prijungt linij skaiius arba kurios gerai ap-

193
saugotos nuo artim aib ir yra aibo virtampi mao intensyvumo
zonoje, ribin virtampi reikm labai reta. Jeigu izoliacij pasiekia
virtampi bangos bent 10 procent emesns u numatomas ribi-
nes, izoliacijos patikimumas padidja iki p 0,999 0,9999 lygio.
Pavyzdiui, 6.5 paveiksllyje pavaizduota ilydio vidinje izo-
liacijoje tikimybs priklausomyb (1 kreiv) nuo 2 s ilgio impulso
amplituds. is standartinis bandomosios tampos 550 kV amplituds
impulsas pramua izoliacij su tikimybe, lygia q = 0,1. Sumainus im-
puls 10ia procent, ilydio tikimyb sumaja iki dydio
q = 1,310
5
. Iliustracijai imamas vidutinis kvadratinis nuokrypis
= 0,03U
50
(3 procentai nuo penkiasdeimtprocents impulsins
pramuimo tampos U
50
).
Jeigu pastot turi bti labai didelio patikimumo ar yra blogiau
apsaugota nuo artim aib arba turi daug prijungt oro linij, tuo-
met, parenkant apsauginius aparatus, tenka leistinj aibo virtam-
pi zon ribas paeminti 10ia procent. Taip automatikai izoliaci-
jos patikimumas ir esant artimiems aibo ilydiams bei didiausioms
ribini virtampi reikmms padidinamas nuo p 0,9 iki
p 0,999 0,9999.

6.5 pav. Ilydio vidinje izoliacijoje tikimybs priklausomyb
nuo 2 s impulso amplituds (is standartinis bandomosios tampos 550 kV
amplituds impulsas pramua izoliacij su tikimybe 0,1 = q )

194
6.4. Iki 35 kV tampos
pastoi izoliacijos suderinimas
Auktesns kaip 1000 V tampos pastotse apsaugai nuo aibo
virtampi naudojami ribotuvai. i aparat tinkamas parinkimas at-
sivelgiant susidaranius virtampius ir rengini bei yn izoliacijos
elektrin atsparum leidia gerokai padidinti pastots patikimum.
Taiau virtampi ribotuv iose pastotse tenka panaudoti daugiau
nei ikrovikli. Be to, daniausiai juos prireikia papildomai jungti
prie galios transformatori, be to, kiek galima ariau j. Ribotuvai
efektyviai slopina laisvuosius pereinamuosius tampos virpesius ir ge-
rai apsaugo arti esanius renginius. Taiau atviroje skirstykloje dau-
giau nei per 10 metr nutolusiuose renginiuose tampa gali gerokai
viryti ribotuvo liekamj tamp, taigi perengti leistin atsparumo
rib. 6.6 paveiksllyje yra parodyta, kaip pakinta aibo virtampiai
transformatoriaus vidinje izoliacijoje padidinus atstum tarp ribotu-
vo ir juo apsaugomo transformatoriaus nuo l=10 metr (3 kreiv) iki
100 metr (2 kreiv). Matyti, kad padidjus atstumui, virtampiai
pradinje proceso dalyje jau virija leistinj rib, 1 j kreiv.
Iliustracijoje kreivs apskaiiuotos oro linijos gale esaniai pa-
stotei, turiniai vien transformatori, kai pastot atsklinda 200 kV
tampos banga, susidariusi nuo tiesioginio aibo ilydio linij arti
pastots. Sudtingesns struktros pastotse (su skirstyklomis) ribo-
tuvus tenka prijungti ne tik prie transformatori, bet ir prie linij, no-
rint utikrinti reikiam skirstyklos rengini patikimum.


195

l

6.6 pav. aibo virtampiai transformatoriaus vidinje izoliacijoje:
1 kreiv leistina impulsini tamp riba; 2 kreiv atstumas iki ribotuvo
l=100 m; 3 kreiv l=10 m

Be to, matyti, kad, kai tinklas prijungtas prie pastots tik oro li-
nijomis, virtampiai gali bti pavojingi dl labai stai bangos front:
3-ioji kreiv paioje proceso pradioje pavojingai priartja prie ribos,
o 2-oji net kerta j. Praktikai plaiai vartojamas prijungimas kabeliu.
Kabelio talpa suvelnina bangos front j pailgindama. Tai leidia
iek tiek atitolinti ribotuv nuo transformatoriaus, kaip parodyta 6.7
paveiksllyje: nuo 50 metr (3 kreiv) net iki 120 metr (2 kreiv).
Didesniu atstumu tolinti neleidia padidjusi iki ribos tampos ampli-
tud.

196

6.7 pav. aibo virtampiai transformatoriaus vidinje izoliacijoje, kai tarp
transformatoriaus ir ribotuvo yra kabelis): 1 kreiv leistina impulsini
tamp riba; 2 kreiv kabelio ilgis l=120 m; 3 kreiv l=50 m

Izoliuotosios neutrals 1035 kV klass tinklams yra bdingos
silpnos vienfazi emjim srovs ir ilgai usitsiantys emjim
reimai. Tokios klass tinklas yra izoliuotas nuo ems, arba juose
kompensuotos emjimo srovs. iame tinkle nebtina emjim at-
jungti greitai. Taiau dl usitsusi emjim galima sulaukti pa-
didjusi tinkle vidini virtampi, vadinam ilgosios trukms
virtampiais. ie virtampiai yra ypa pavojingi, kai emjimai,
inyk savaime, vliau vl pasikartoja po keli sekundi ar net mili-
sekundi pertraukos. Tuomet tinklas palaipsniui kaupia elektros
krv ir dl to virtampiai palaipsniui didja. Dl iaugusi virtam-
pi sustiprja srov, tekanti per varistori (netiesin var), ir is
kaista. kaitus varistoriui jo voltamperin charakteristika gali neleis-
tinai pablogti (gerokai persistumti stipresni srovi pus). Po kurio
laiko, po eils pasikartojani emjim, ribotuvas gali nebesugebti
apriboti virtampi pats nesuirs. Sudegs ar kitaip suirs ribotuvas
vliau sujungs tinklo faz su eme, arba, geriausiu atveju, neberibos
virtampi.
Kad taip nenutikt, reikia parinkti ribotuv su padidinta
didiausia leistinja ilgosios trukms virtampi parametro reikme,
kuri ribotuv kataloguose daniausiai ymima raidmis MCOV (pir-
mosiomis raidmis nuo anglik odi Maximum Continues Over-

197
Voltages) arba U
c
simboliu, ir sudaryti nedidel rezerv ilgosios
trukms virtampiams. Taiau, padidinus parametr, padidja ir
aibo virtampi lygis pastotje. Todl btina iekoti optimalaus io
parametro dydio, ilaikant reikiam patikimum tarp aibo ir vidini
virtampi.
Projektuojant neretai padaroma klaida, parenkant parametr
U
c
lyg didiausiai leistinajai tinklo tampai (U
ml
), kuri, pavyzdiui,
35 kV tinkle lygi: U
ml
1,15,U
N
= == = 1,1535 =40,25 kV. Danai tokia pa-
rametro reikm yra per maa, ir dl to ribotuvas tinkle tampa pats
nesaugus. Optimali io parametro reikm yra apie 10 procent
auktesn u didiausi leistinj tinklo tamp, taiau praktikai
neturi viryti jos daugiau nei 30-ia procent. ias parametro
reikmes atitinkantys aibo virtampi atvejai paprasiausiai sche-
mai yra parodyti 6.8 pav., atitinkamai 4-a ir 3-ia kreivmis.
6.8 paveiksllio kreivms apskaiiuoti buvo pasirinktas pavojin-
gas ribotuvams bei pastots izoliacijai, retas, taiau galimas atvejis.
Tarkim, kad aibo ilydis vyksta arti pastots ir pastot atsklido
apie 200 kV tampos impulsin banga su labai staiu bandomosios
tampos 1,2 s trukms frontu. Jei itokios amplituds banga linijoje
sklinda neperdengdama linijos izoliatori, ji pasiekia pastots ribotu-
vus ir renginius. Daniausiai renginius pasiekia maesni ampli-
tudi bangos, kuri vidutin fronto trukm apie 8 s.

198

6.8 pav. aibo virtampiai 35 kV pastotje;
a) tamp kitimo procesai: 1 aibo srovs sukelta tampos banga;
2 transformatoriaus vidinei izoliacijai leistina tamp riba;
3 ir 4 transformatoriaus vado tampa: 3 ribotuvo tampa U
c
= 53,4 kV ir
4 U
c
= 42,0 kV; b) 5 ribotuvo srov

Ribotuvas turi skmingai apriboti ne tik aibo virtampius, bet
ir vidinius virtampius iki leistinj lygi. iuos lygius projektuojant
ir rengiant 10110 kV tinklus i seno lm i tampos klasi rengi-
ni apsaugai naudot ikrovikli parametrai. ios klass tinkluose
ikrovikliai neribojo komutacini virtampi, nes juose panaudota
elektros lanko gesinimo kibirktiniuose tarpeliuose sistema buvo ne-
pajgi po komutacini virtampi ribojimo atjungti ikroviklio varis-
tori nuo tinklo ir taip grinti tinklo bsen normali pradin. At-
a)

199
sivelgiant tai, buvo sukurti renginiai, atitinkantys (su truput skir-
tingais reikalavimais) GOST ir IEC standartus. Pavyzdiui, iuos
standartus atitinkanios 35 kV transformatori vidins izoliacijos
bandomosios pramoninio danio tampos (efektins reikms) yra
atitinkamai 85 ir 70 kV. 6.1 lentelje vertinant izoliacijos nepatiki-
mum yra parodyta, kaip izoliacijos atsparumas derinasi su vidiniais
virtampiais, apribojus juos ribotuvais, kuri U
c
parametrai 10, 20 ir
30 procent auktesni u didiausi leistinj tinklo tamp. Sudarant
lentel buvo laikoma, kad bandomosios tampos amplitud (U
B
) yra
maesn u vidutin atsparumo tampos vert (m
U
) trimis vidutiniais
kvadratiniais nuokrypiais (U
B
= m
U
3
U
) ir atsparumo tamp sklai-
da siekia iki 8 procent (
U U
m 0,08 ).

6.1 lentel. 35 kV transformatori vidins
izoliacijos suderinimas su vidiniais virtampiais

Nepatikimumas, kai ribotuvo srovs
amplitud lygi I
m

Bandomoji
tampa
(efektin)
ml C
U U ,
%
I
m
= == = 30
A
I
m
= == = 100
A
I
m
= == = 0,5
kA
I
m
= == = 1
kA
10 1,310
-4
6,710
-4
0,0036 0,0070
20 0,0043 0,0094 0,0202 0,0340

70 kV
(IEC)
30 0,0202 0,0409 0,0614 0,0918
10 3010
-7
2910
-6
3,410
-5
9,810
-5

20 4,510
-5
1,610
-4
5,610
-4
0,0014

85 kV
(GOST)
30 0,0006 0,0019 0,0039 0,0081

Vidutinikai ipltotame 35 kV elektros tinkle komutacini
virtampi metu srovs per ribotuvus nevirija 100 A, todl pateikto-
je lentelje realistikesns tikimybi reikms yra 2-ame ir 3-iame
stulpeliuose ir yra daugiau ar maiau priimtinos. Juolab, turint ome-
nyje kad vykis, kur apibdina skaiiuojamosios nepatikimumo
reikms tai tik dalini ilydi alyvoje pradia.

200
6.5. 110 ir 330 kV tampos
pastoi izoliacijos suderinimas
110, 330 kV ir auktesns tampos sistem tinklai transformato-
ri ir autotransformatori neutralmis yra eminti. i rengini
neutrals yra tiesiogiai ar per papildomus taisus prijungiamos prie
pastoi emikli. Norint susilpninti tinkle vienfazio trumpojo jungi-
mo sroves ir jungtuvams palengvinti atjungti grandis, daugumos 110
kV transformatori neutrals yra atjungtos nuo emikli. Taiau vis
vien toki transformatori neutrals virtampi metu per speciali
ribotuv ar ikrovikli varistorius automatikai prisijungia prie pa-
stots emiklio. Visa tai leidia i klasi sistem tinkluose sumainti
aibo ir vidini virtampi lyg ir kartu palengvinti izoliacijos gamyb
bei eksploatacij.
Izoliacijos suderinimas iose sistemose atliekamas pagal tuos
paius principus kaip ir iki 35 kV tampos tinkluose. Pagrindinis skir-
tumas yra tik tas, kad nagrinjamos klass tinkluose ilgosios trukms
virtampiai gali atsirasti tik susidarius ypatingoms slygoms.
Virtampiai susiformuoja daniausiai neatsakingai planuojant tinklo
pltr ir po to netinkamai j eksploatuojant. Pavyzdiui, dal tinklo at-
jungus nuo pastoi su emintomis transformatori neutralmis ir
tokiu bdu izoliavus nuo ems, taiau maitinant i 35 kV elektros
tinklo, kuris yra neemintas, sudaromas izoliuotos sistemos reimas.
Be to, vairi asimetrini reim metu neteisingai sukomutavus tinkl
kartais yra sudaromos palankios slygos rezonansiniams reikiniams
bei juos lydintiems virtampiams.
Sistemos tinklo efektyvus eminimas vairi eksploatacini s-
lyg poiriu sudaro saugios sistemos ribotuv darbui vaizd ir todl
danai bna klaidingo apsaugos projektavimo prieastis. Vis pirma
danai kyla noras sumainti ne tik aibo virtampius iki saugi
reikmi, bet ir komutacinius virtampius apriboti iki didiausios
leistinosios tinklo tampos. 110 ir 330 kV sistemose i tamp
reikms yra:
110 kV tinkle: =
ml
U 103
3
2
15 , 1 110 = kV;

201
330 kV tinkle: =
ml
U 296
3
2
1 , 1 330 = kV.
Ribotuvo energetin atsparum silpnoms srovms, kurios pa-
prastai lydi ilgosios trukms virtampius bei komutacinius virtam-
pius, apibdina nenuolatini virtampi lygio (tamp) ribotuv pa-
rametrai. Ribotuv kataloguose jie ymimi raidmis TOV (pirmosio-
mis anglik odi Temporary OverVoltages raidmis). ie ribotuvo
parametrai nustatomi pagal 1 sekunds ir 10 sekundi trukms leis-
tinsias tampas bandant ribotuv. Virijus ribotuvo varistoriaus leis-
tinsias (1 s ir 10 s) tampas, jis gali perkaisti ir dl to gali neleistinai
persislinkti ribotuvo voltamperin charakteristika bei bti paeistos
ribotuvo terminio stabilumo ir saugumo btinos slygos. Be to, ie
parametrai leidia plaiose laiko ribose ekstrapoliuoti leistinj
tamp dydius, kaip parodyta 6.9 pav.

6.9 pav. Ribotuvo TOV faktoriaus U/U
r
priklausomyb
nuo prijungtos U tampos trukms; 1 i altos bsenos; 2 po vieno
bandymo; U
r
normuotoji ribotuvo tampa, U
c
didiausias leistinas ilgosios
trukms virtampi dydis

6.9 pav. matyti, kaip kinta vadinamasis terminio stabilumo fak-
torius (k
TOV
), t.y. leistinj tamp (atitinkani TOV bandymo tam-
pas) santykis su normuotja ribotuvo tampa (U
r
, anglikai Rated Vol-

202
tage), kai bandymas atliekamas i altos varistoriaus bsenos (1
kreiv) ir kaitusios po vieno TOV bandymo (2 kreiv).
Norint apsaugoti ribotuv nuo perkaitim, reikia parinkti toki
U
r
tampos reikm ir atitinkamai U
c
tamp, kad komutaciniai
virtampiai neviryt lygio, apibrto terminio stabilumo faktoriaus
(k
TOV
) dydiu. Pavyzdiui, tarkim, kad komutacin virtamp atitinka
izoliacijos bandomoji tampa, turinti pramoninio danio ketvirio pe-
riodo trukm. Tuomet apskaiiuojamos U
r
ir U
c
reikms ribotuvams:

005 0, TOV
B
r
k
U
U = ; (6.5)

r C
U U 0,8 . (6.6)
Skaiiuojamosios i tamp reikms pateiktos 6.2 lentelje.

6.2 lentel. 110 kV ir 330 kV tampos tinkluose
ribotuvams taikom tamp dydiai (efektins reikms)

Vardin
tinklo
tampa,
kV
2
1 m
m
U
U = ,
kV
U
r
,
apskaiiuota
pagal (6.5),
kV
U
c
,
apskaiiuota
pagal (6.6),
kV
U
B
vidins
izoliacijos
bandomoji
tampa, kV
110 73 142 114 185
330 210 346 277 450

Reikia paymti, kad toks terminio stabilumo faktoriaus vertis
lyg ir padidintas, nes didiausi komutacini virtampi trukm
daniausiai yra trumpesn nei 5 milisekunds. Taiau, antra vertus,
virtampiai gali bti iki 15 proc. didesni u vidins izoliacijos
bandomj tamp dydius, kadangi ribotuvai gali bti skirti iorins
izoliacijos apsaugai. Todl projektuojant tinkl yra btina U
r
ir U
c

parametrus parinkti tik atlikus isamius vidini virtampi tinkle
tyrimus.

203
Derinant ribotuv parametrus ir izoliacijos impulsin atsparu-
m aibo virtampiams, reikia pirmiausia atsivelgti pastots ir jos
apsauginio emiklio konstrukcij bei iuos patikimumo reikalavimus:
jeigu pastot maitina vartotojus vienu transformatoriumi ir
yra be skirstyklos, tada pagrindinis veiksnys, lemiantis ribotuvo
(ribotuv komplekto) parametr pasirinkim, danai yra tik
aibo virtampis. Tuomet, padidinus U
c
parametr (su juo au-
tomatikai didja ir liekamosios tampos) iki didiausios leisti-
nos reikms pagal aibo virtampius, daniausiai yra pasiekia-
mas lygis, tenkinantis ir komutacini virtampi didiausias
reikmes;
jeigu pastotje yra skirstykla ir kelios ieinanios linijos, tuo-
met linij ribotuvai, parinkti pagal iorins izoliacijos elektrin
atsparum, palengvina ir ribotuv, esani prie transformato-
ri, darbo slygas. Tai leidia kiek padidinti U
c
parametr (lygi-
nant su aptartu atveju). Kartu yra sumainama tikimyb, kad ri-
botuvas bus termikai perkrautas vidiniais virtampiais;
jeigu pirmosios linij atramos emiklis yra prijungtas prie pa-
stots eminimo tinklo, tuomet, aibui pataikius i atram ir
elektros lankui perdengus kurios nors fazs izoliatorius, pa-
stots renginius pasiekia virtampio banga faziniu laidu ir
emiklio tinklu. Todl tamp skirtumas yra netgi maesnis ne-
gu tada, kai didiausia tampos banga atplinta i tolimesni at-
ram. Jeigu aibo ilydis vyksta labai arti ios pirmosios atra-
mos, tuomet 110 kV linijos ribotuv gali pasiekti apie 700 kV, o
330 kV linijos ribotuv net iki 3000 kV virtampio banga. To-
kios tampos bangos gali neperdengti i linij izoliatori gir-
liandos.
Mainti ribotuv U
r
ir U
c
parametrus ir siekti kuo maesni ai-
bo ir vidini virtampi reikmi yra netikslinga ir netgi klaidinga.
Jau buvo anksiau minta, kad pakanka virtampi lyg sumainti
bent 10 procent, palyginti su izoliacijai leistinomis reikmmis, ir
renginio patikimumas padidja net dviem ar net trimis devintukais.
ie parametrai gali bti mainami tiek, kiek leidia ribotuvo terminio
stabilumo ribos. Ribotuvui turi bti keliamas labai auktas patikimu-

204
mo reikalavimas auktesnis nei izoliacijai, nes sugedus ribotuvui bus
sugadinta ir izoliacija.
6.10 paveiksllyje yra parodyta, kaip isidsto aibo virtampi
vyksmo, leistin rib ir virtampi kreivs 110 kV eminaniojoje pa-
stotje su vienu transformatoriumi, be skirstyklos ir apsaugotai vie-
ninteliu ribotuv komplektu. prasta, kad ribotuv pasiekia netolimo
aibo susidariusi visa 1,2/50 formos 700 kV tampos amplituds ban-
ga. Tai sunkiausias atvejis. 1 ir 2 kreivs tai rengini iorins ir vi-
dins izoliacijos impulsinio atsparumo ribos. 3 ir 4 kreivs transfor-
matoriaus tampos, suformuotos atsklidusi bang ir apribotos ribo-
tuvu.
I 6.10 paveiksllio matyti, kad, naudojant ribotuv, turint pa-
lyginti aukt parametro U
c
reikm (115 kV, 3 ioji kreiv), virtam-
piai ilieka 6 procentais emesni u leistin rib. Srov per ribotuv
(vietoje 10 kA esant U
c
= == = 77 kV, 4 oji kreiv) susilpnja iki 3 kA.

6.10 pav. aibo virtampiai vieno 110 kV
transformatoriaus pastotje (aibo sukurta 700 kV tampos 1,2/50 banga):
1 ir 2 iorins ir vidins izoliacijos elektrinio atsparumo ribos;
3 ir 4 virtampiai esant U
c
= == = 115 ir 77 kV

Aiku, kad terminis ribotuvo stabilumas yra labiau utikrintas
pirmuoju atveju (6.10 pav. 3 kreiv). Taiau galutinai sprsti, ar ribo-
tuvas pakankamai apriboja komutacinius virtampius ir ar pakanka-

205
mas ribotuvo terminis stabilumas, galima tik atlikus komutacini
virtampi modeliavim. Daniausiai tokioms 110 kV transformato-
rinms galima montuoti ribotuvus, kai U
c
parametrai 1020 procent
emesni u pernelyg aukt 115 kV lyg, t. y. nuo 103 kV iki 92 kV.
Jeigu terminis stabilumo faktoriaus dydis leidia tai daryti, tuomet
smarkiai apribojami ir komutaciniai virtampiai, beveik tokiu pat
procentu: iki 167148 kV vietoje leistinojo 185 kV lygio.
Pastotje su skirstykla ir keliomis prijungtomis linijomis tikslin-
ga ribotuvus jungti prie transformatori (tarp transformatoriaus ir
skyriklio bei jungtuvo) ir prie linij (6.11 pav.). Rajoninio tipo pa-
stotje su skirstomosiomis ynomis papildomai gali tekti ribotuvais
apsaugoti ir prie yn prijungtus matavimo transformatorius bei kitus
renginius.

2
1
l
Skirstyklos
renginiai

6.11 pav. 330 kV pastots su skirstykla skaiiuojamoji schema

6.12 paveiksllyje yra parodyti 330 kV rengini iorins ir vi-
dins izoliacijos impulsinio atsparumo ribos (1 ir 2 kreivs), transfor-
matoriaus virtampi (3 ir 4 kreivs) bei linijos ribotuvo tampa (5
kreiv). Modeliuojant buvo pasirinkta, kad linijos ribotuv pasiekia
netolimu aibo ilydiu susidariusi visa 3000 kV tampos banga. 3ioji
kreiv apskaiiuota, kai abiej ribotuv parametras U
c
turi tinklo
didiausios leistinosios tampos U
m
dyd 210 kV. Per linijos ribotuv
prateka labai stipri iki 50 kA impulsin srov. 4oji ir 5oji kreivs
gautos, kai transformatoriaus ribotuvo tampa U
c
lygi 230 kV, o lini-

206
jos ribotuvo tampa U
c
269 kV. Tada linijos ribotuvui slygos aibo
virtampi metu gerokai palengvja, nes impulsin srov sumaja
iki 30 kA. Taip rengus apsaug matyti, kad tarp atsparumo ribos ir
virtampio lieka apie 10 procent izoliacinis rezervas. Transformato-
riaus ribotuvo terminis stabilumas esant komutaciniams virtam-
piams yra pakankamas, priklauso nuo tos 330 kV sistemos dalies, ku-
rioje pastot yra. Reikalui esant, tekt U
c
parametr didinti. Taiau,
padidinus ribotuvo prie transformatoriaus U
c
parametr, pavyzdiui,
iki 269 kV, izoliacinis atsparumo rezervas dar lieka didesnis nei 2
procentai.

6.12 pav. aibo virtampiai 330 kV pastotje;
aibo sukurta 3000 kV tampos 1,2/50 banga; 1 ir 2 iorins ir vidins
izoliacijos elektrinio atsparumo ribos; 3 ir 4 virtampiai esant skirtingiems
apsaugos parametrams, 5 linijos ribotuvo tampa

Modeliuojant buvo panaudotas labai stataus fronto ir labai
auktos amplituds impulsas. Tokio impulso pasirodymo tikimyb yra
labai menka. Todl, pavyzdiui, vien pailginus impulso front nuo 1,5
iki 8 s (tai vidutin aibo fronto trukms reikm), izoliacinis rezer-
vas padidja iki 5 procent.
Nagrinjant suderinimo principus buvo ne kart pastebta,
kad, parenkant ribotuvus ir norint turti optimali apsaugos sistem,

207
tenka atlikti aibo ir komutacini virtampi tyrimus. Tai galima pa-
daryti naudojant skaiiavimams specialias kompiuterines programas
virtampi analizatorius. Kokiais principais ir metodais funkcio-
nuoja ios programos, nagrinjama tolesniuose knygos puslapiuose.

6.6. Virtampi proceso modeliavimas
aibo ir komutaciniai virtampiai modeliuojami specialiomis
kompiuterinmis programomis virtampi analizatoriais [1, 2, 3, 6,
15, 23, 25, 28]. Toki program pagrind sudaro elektromagnetini
proces linijose ir pastotse algoritmai. Paprastai modeliuojama su-
paprastinta tinklo struktra. Modeliuojant aibo virtampius, skai-
iuojamoji schema sudaroma i pastots yn atskir segment, oro li-
nij atkarp bei sutelkt talp, atstojani rengini izoliacij. Su-
telktosios induktyviosios varos, praktikai nedalyvaujanios susida-
rant greitiems aibo virtampiams, i schemos eliminuojamos. Algo-
ritmo sudarymas sudtingja tikslinant linij atkarp modelius ir su-
darant ril visoms grandims elektromagnetini lygi skaitmenin al-
goritm. Komutacini virtampi skaiiuojamosios schemos grafas
yra paprastesnis, taiau algoritmas apsunkintas proces elektros lini-
jose tikslesnio atspindjimo. Tuomet ir sutelktosios induktyviosios
varos tiksliai vertinamos skaiiuojamojoje schemoje, o linijose dl
parametr asimetrijos prireikia dar ir lygi tikslesni modalini per-
tvarkym.
emiau pateikiami baziniai algoritm elementai: daugialaidi
linij modeliai, j atvaizdavimas modalinse koordinatse bei
sudtingos schemos su sutelktj parametr grandimis algoritmo su-
darymo principas.

208
6.6.1. Linijos savitieji parametrai
Elektromagnetiniai procesai linijos laiduose susieti bendrais
magnetiniais srautais ir elektriniais krvi laukais. Magnetinis laukas,
siskverbs gilyn ems grunt, kisdamas sukuria indukuotj elek-
trovar, kuri priveria emje tekti sroves. i srovi magnetinis
srautas silieja bendr linijos elektromagnetin lauk. Tokios daugia-
laids linijos modelio tampas ir sroves aprao matricins telegrafins
lygtys, kuriose parametrai yra savj pilnutini var ir laidum mat-
ricos. Parametrai linijos telegrafinms lygtims surandami isprendus
elektromagnetinio lauko diferencialines Maxwello lygtis [9, 11, 12, 13,
16, 35]. Sprendimui btinas ribines slygas uduoda modeliuojamos
elektros linijos konstrukciniai matmenys bei laid ir aplinkos lygina-
mieji parametrai. Be to, modelio linijos priklauso nuo to, kaip kinta
srovs arba koks srovi kitimo danis. Todl yra tikslinga pradines
udavinio slygas supaprastinti, tariant, kad linijoje teka kintamosios
stacionariosios srovs. Taip sprendiant galima gauti tokio pavidalo
linijos telegrafines lygtis:

ZI U =
dx
d
, (6.7)
YU I =
dx
d
. (6.8)

ia I ir U kintamj srovi ir tamp linijos laiduose matricos
stulpeliai;
Zir Y savitj linijos parametr, savj pilnutini var ir
laidi kvadratins matricos.
Linijos parametrai, srovs ir tampos lygi matricose yra kom-
pleksini skaii funkcijos. Esant linijoje stacionarioms srovms, tai x
atstumo bei srovs f danio funkcijos, o tamp bei srovi komplek-
sins reikms, be to, dar priklauso ir nuo papildom ribini slyg
(pavyzdiui, tamp ir srovi dydi bei j fazi linijos pradioje arba
gale). Padarius prielaid, kad linijos indukuotasis emje elektros
krvis yra susitelks tik ems grunto paviriuje, o linijos laid aplin-

209
ka yra galvanikai nelaidi, gaunama laidum matrica, kuri sudaro tik
menamieji skaiiai. J aprao formul:
Y = j2
0
N
-1
. (6.9)
ia kampinis danis, =2f;
N matrica, kurios elementai ireikti tik linijos konstrukciniais
matmenimis; N = (N
ik
);

|
|
\
|
=
|
|
\
|
=
. kai , ln
, kai ,
2
ln
k i
d
D
k i
r
h
N
ik
ik
ei
i
ik
(6.10)
ia r
ei
ir h
i
itojo laido vidutinis geometrinis spindulys ir
auktis nuo ems paviriaus iki itojo laido x horizontaliojoje koor-
dinatje;
d
ik
, D
ik
atstumas tarp itojo ir k tojo laid bei tarp itojo lai-
do ir ktojo laido veidrodinio atspindio ems paviriuje ties x koor-
dinate.
2
k i
2
ik ik
) h (h b D + = ,
ia b
ik
atstumo tarp itojo ir ktojo laid horizontalioji pro-
jekcija.
Pasirinkta prielaida reikia, kad emje elektrin lauk visikai
kompensuoja pavirinis krvis ir todl giliau kaip ems paviri
laid elektros krvio sukurtas laukas nesiskverbia. Tai priimtina
prielaida, nes daugeliu atvej emje kintamo magnetinio lauko in-
dukuotoji elektrovara, daug kart virydama laid krvi elektrin
lauk, sudaro didiausi ir esmin suminio elektrinio lauko dedam-
j, o linijos elektros krvi lauko dedamoji yra daug kart maesn.
Linijos pilnutini var matric aprao trij nari formul:
( ) M F N Z + + =
2
j
o
. (6.11)
ia N magnetinio lauko formos koeficient matrica ems
grunto ir laid idealaus laidumo atveju (tuomet elektromagnetinis
laukas negali siskverbti gilyn nei em, nei laid vid); matricos
elementai turi (6.10) pavidal;

210
F ir M koeficient matricos, vertinanios emje ir laid vi-
duje esant magnetin lauk bei su tuo susijus pilnutini var modu-
li padidjim bei realij skaii pilnutini var matricoje atsiradi-
m.
Savitj parametr matric iraik matematinis ivedimas pa-
kankamai isamiai pateiktas literatroje [11, 12]. Trumpai galima pa-
aikinti, kad iraik racionaliausia paieka atliekama pirmiausia eli-
minuojant i elektromagnetinio lauko Maxwello lygi pavirines
bangas apraanij dal. Pavirins bangos tai elektromagnetins
bangos, plintanios iilgai linijos plokiu ir statmenu linijai frontu.
Eliminavimo veiksmas pakeiia lygi egzistencijos srit i trimats
erdvs dvimat ploktum. Taip supaprastintos lygtys gyja Beselio
ir Struvs diferencialini lygi pavidal, o tai toliau leidia tiesiogiai
arba i dalies pasinaudoti cilindrinmis Beselio ir Struvs sprendini
funkcijomis, papildomai pasirenkant prastinanias prielaidas, kurios
rezultat smarkiai nepakeiia.
Tokiu sprendimo keliu surasta M matrica yra diagonalioji.
Glotnaus cilindrinio paviriaus laido matricos itasis elementas
ireikiamas formule
) (
) (
1
1
0
i i
i
i
kr J jj
kr k J
M
i
= . ( 6.12)
ia k aplinkos banginis skaiius, surandamas taip:
|
\
|
=
j k
2 2
. (6.13)
ia r
i
, , ir laido spindulys, jo metalo savitasis laidis, mag-
netin ir dielektrin skvarba;
0
J ir
1
J pirmos ries nulins ir pirmosios eils Beselio funk-
cijos.
Metal savitasis laidis yra labai geras ir net esant labai
auktiems daniams yra daug didesnis u sandaug . Todl galima
daryti prielaid, kad k
2
j, tuomet iraika (6.12) gyja dar pa-
prastesn pavidal:

211

r
j
M
i
i
2
1
= . (6.14)
Linijos ar lanksiosios ynos laidas daniausiai bna suvytas i
daugelio plienini, o virutiniuose viename ar keliuose sluoksniuose
i aliuminini arba varini viel, todl laidas paviriuje nebna glot-
nus, o sluoksniuose turi skirtingas magnetines skvarbas. Savosios pil-
nutins varos matavimai nuo 50 iki 1000 kHz daniuose parod, kad
tokiems laidams gautas reikmes reikia padidinti nuo1,4 iki 1,7 kart,
kai laidas paviriuje turi du ar daugiau aliuminini viel sluoksnius, ir
nuo 2,0 iki 4,5 kart, kai paviriuje tik vienas toks sluoksnis.
Koeficient F matricos dera iekoti, darant papildom prielai-
d, kad magnetinis laukas ems grunte sukuria elektrovar tik kryp-
timi iilgai laido, ir tik tokia krytimi teka srovs. Tai priimtina prielai-
da, nes rezultatams turi beveik toki pat nedidel tak, kaip ir anks-
tesn prielaida dl laid sukurto elektrinio lauko emje. Darant i
prielaid gaunama tokio pavidalo matricos element iraika:
( ) ( )
+
+
=
0
cos exp
1
2 d b ) h (h

F
ik k i O
G O
ik
, (6.15)

+ =
+ =
=
=
.
2 2 2
2 2 2
2 2
2 2
k m
, k m
, m
, m
G G
O O
G G
O O
(6.16)
a k
O
ir k
G
laido aplinkos (oro) ir grunto banginiai skaiiai,
sudaryti i atitinkam magnetins skvarbos, dielektrins skvarbos ir
savitojo laidio dydi:
\
|
=
=
.
2 2
2 2

j k
, k
G
G G G
O O O
(6.17)
ia pavirins bangos sklidimo pastovioji, j + = ;

212
ir bangos slopinimo dekrementas ir lyginamasis fazs
pokyio koeficientas.
6.13 paveiksllyje yra parodytos N, F ir M matric diagonalij
element tipins priklausomybs nuo srovi danio.

6.12 pav. Linijos savj pilnutini var N, F ir M koeficient
matricos diagonaliojo elemento priklausomyb nuo srovi danio

I paveiksllio matyti, kad, srovi daniui didjant, laid vi-
dins grunto ir laid pilnutins varos dedamosios greitai maja. Tai
srovi auktadanis pavirinio laidumo reikinys. Didjant srovi
daniui, magnetinis laukas vis labiau paviri istumia tekanius
elektros krvi neiklius, taigi istumia paviri elektros srov. Ko-
mutacini virtampi pagrindins laisvj virpesi harmonikos
danis didesnis u 100 kHz, o aibo dar didesnis kelet kart. Todl
F ir M matric elementai sudaro tik labai menk sumins pilnutins
varos dal. To, inoma, negalima pasakyti apie pilnutins varos rea-
lij dal ir su ja susijusi laisvj virpesi slopim. Auktadaniui pa-
virinio laidumo reikiniui vis labiau plintant, i pilnutins varos da-
lis didja ir aktyvieji nuostoliai laide auga. Taiau santykikai
maesns F matricos element absoliuiosios reikms leidia supras-
tinti praktin element skaiiavim.

213
Plaiame dani diapazone bangos slopinimo dekrementas
yra daug kart maesnis u koeficient, kuris moduliu yra labai arti-
mas banginiam skaiiui k
O
. itai leidia pasitelkti dar vien prielaid,
imant
0
m 0, o tai galina ireikti (6.15) iraik Struvs ir antrosios
ries Beselio funkcijomis [12]:
| |
=
=
2
1
2
1 1
1
) ( ) (
2
s
s
s s
s
ki
Y H
F , (6.18)
ia
1
H ir
1
Y pirmosios eils Struvs ir pirmosios eils antro-
sios ries Beselio funkcijos;

=
+ =
.
h h
b b
j k k D
i k
i k
g ki ,
arctg
) exp(
2 2
2 1 o
(6.19)

6.14 paveiksllyje parodyta, kaip atrodo Struvs ir Beselio
funkcij grafikai esant realioms argument reikmms. ia neigiama
ordinai ais yra Beselio funkcijos asimptot: argumentui artjant
nul, funkcija maja neaprtai.

6.14 pav. Pirmosios eils Struvs H
1
funkcija
ir pirmosios eils antros ries Beselio Y
1
funkcija


214
Turint savituosius parametrus ir papildomas ribines slygas, pa-
vyzdiui, tampas ir sroves linijos pradioje, galima isprsti (6.7, 6.8)
lygtis ir gauti linijos tamp ir srovi formules su linijos kaip keturpo-
lio koeficient matricomis. Taiau tai daryti yra paprasiau pirma su-
paprastinus lygtis tiesine j transformacija. Be to, tai leis surasti ban-
ginius linij parametrus, kurie reikalingi pereinamiesiems procesams
linijose modeliuoti.
6.6.2. Linijos banginiai parametrai
Pilnutini var bei laidum matricos yra pilnosios matricos,
todl telegrafini lygi sprendinys yra rilios iraikos. Isprendus,
pavyzdiui, trilaids linijos lygtis tamp ir srovi linijos gale atvilgiu,
gaunamos eios tarpusavyje riliai priklausomos tiesins polinomins
iraikos. Pasikeitus kurio nors laido tampos ar srovs linijos
pradioje dydiui, pakinta vis laid tamp ir srovi linijos gale
reikms. rilum galima panaikinti lygtis tiesikai transformavus
kitoki nefazini koordinai sistem.
(6.7) ir (6.8) telegrafins lygtys, pirmojoje eliminavus I, o ant-
rojoje U, gyja jau tarpusavyje tarpmatricini lygi nepriklausomyb
tokiu pavidalu:
U ZY U
2
2
=
dx
d
, (6.20)

(6.21)

Toliau lygi ZY ir YZ parametr matricas galima pakeisti
diagonalisias matricas, i abiej pusi jas padauginus i kvadratini
matric, vadinam modalinmis:
=
=
,
,
1 2
1 2
YZ
ZY
(6.22)
I YZ I
2
2
=
dx
d

215
ia
1 1
, ir ,

modalins ir modalins inversins trans-
formacijos matricos.
Tokios transformacijos bdu apskaiiuoti
2
diagonaliosios
matricos elementai yra vadinami ZYir YZ matric modomis arba
bdingaisiais skaiiais. Lygtys (6.20, 6.21) po transformacijos tampa
visikai (visose eilutse) nepriklausom lygi sistemomis, kuriose
tampos ir srovs yra fazini tamp ir srovi tiesiniai kitose (s) koor-
dinatse atvaizdai:

) (
2
) (
2
2

S S
dx
d
U U = , (6.23)

) (
2
) (
2
2

dx
d
S S
I I = . (6.24)
ia U U
1
) (

=
S
ir I I
1
) (

=
S
yra tiesiogin fazini dydi
modalin transformacija vaizdus;
matricos )) diag( , (
s
2
= = elementai
S S S
j + =
yra elektromagnetini bang plitimo bangins pastoviosios s koordi-
natje (s banginiame kanale).
Linijos keturpolio lygi sprendinys tuomet atrodo taip:

( ) ( )
( ) ( )
+ =
+ =
. ch sh
sh ch
1 1
1
2
1 1 2
(S), (S), w (S),
(S), w (S), (S),
l l
, l l
I U Z I
I Z U U
(6.25)
ia tamp ir srovi vaizd indeksai 1 ir 2 reikia i dydi pri-
klausomyb linijos pradiai ir galui;
Z
w
bangini pilnutini var diagonaliosios matricos
( ) ) diag(w
1
S
1
=
w
Z , apskaiiuojamos pagal formul:
Z Z
1 1
=
w
. (6.26)
tamp ir srovi vaizd fazins reikms apskaiiuojamos at-
virktine modaline transformacija:

) ( S
U U = ir
) (S
I I = . (6.27)
Banginiai linijos parametrai, sklidimo pastoviosios ir pilnutins
varos reikalingi pereinamj proces modeliavimui. Virtampi
formavimosi metu procesai linijose tai elektromagnetins bangos,

216
plintanios kanaluose, atitinkaniuose modalini matric suformuo-
tas koordinates ir plintanios skirtingais greiiais. Linijos kanalo mo-
deliui racionalu naudoti vienlaids linijos Dalambero lygi form
[11, 12].
6.6.3. Linijos banginio kanalo modelis
Linijos kanale bangin pilnutin vara auktj dani srityje
(pradiniuose komutacini ar aibo virtampi procesuose, kai
daniai didesni nei 100 kHz) kinta nedaug. Tipins bangini pilnuti-
ni var moduli priklausomybs nuo danio kreivs parodytos 6.15
paveiksllyje.

300

f, Hz
Z
w
,
10
4
10
6
10
8
10
10
400

600

500
1

2

6.15 pav. Bangini pilnutini var priklausomyb nuo srovi danio:
1 bendrame kanale su eme, 2 laid kanale

Linijos kanaluose, kuriuose beveik nedalyvauja emje esantys
srautai, pilnutin vara praktikai visai nekinta. Toki kanal pilnuti-
ni var pastovum ir todl nekintant j modul paveiksllyje vaiz-

217
duoja 2oji kreiv. 1oji kreiv vaizduoja bendro laid kanalo su
eme pilnutins varos modulio nedidel sumajim, nors danis pa-
didja tkstanius kart.
Be to, pilnutini var modul praktikai sudaro tik realioji da-
lis. Tai iliustruoja 6.16paveiksle parodytas realiosios dalies ir modulio
santykio kitimas didjant daniui. Pateikiama kreiv bendrajam kana-
lui su eme. Kaip matyti i paveiksllio, net ir iame kanale santykis
beveik pastovus ir lygus vienetui.

0,99

f, Hz
Re(Z
w
)
|Z
w
|

10
4
10
6
10
8
10
10
0,995

1,00

6.16 pav. Pilnutins varos realiosios dalies
santykio su moduliu priklausomyb nuo srovi danio

Dl to linijos bangini kanal modeliuose yra tikslinga naudoti
pastoviosios bangins varos dyd vietoj bangins pilnutins varos,
t.y. pastarosios realij dal. i prielaida leidia pasinaudoti Dalambe-
ro lygi struktra: srovs, tampos bei atsispindjusiosios kanale
bangos priklausomybe nuo krintaniosios bangos dydio. ios struk-
tros lygtys linijos kanalui atrodo taip:

=
= +

+
, i u z S
, S i u z
w
w
1
1
(6.28)
ia
+
S S , z
w
ir kanalo bangin vara, krintanti ir atsi-
spindjusi kanale.

218
Atsispindjusi elektromagnetin banga kit linijos gal pasiekia
po tam tikro laiko, pavlavusi ir pakeitusi savo pavidal. Vlinimsi ir
disipacin bei distorsin pavidalo pasikeitim nusako bang plitimo
bangins pastoviosios, priklausanios nuo bang suformavusi
dani. Bangos fronto pradins dalies greit v ir bangos vlinimsi dl
riboto greiio galima nustatyti i fazs koeficiento verts, kuri pa-
siekiama esant didiausiems ribiniams daniams, arba apskaiiuojant
taip:

f
v
1 2
lim
f
=
|
|
\
|
=

, (6.29)
ia ir aplinkos elektromagnetins skvarbos ir todl oro li-
nijoms bangos greitis yra lygus viesos greiiui.
Bangos kanale formos kitim nusako danin funkcija, gauta i
telegrafini lygi operacinio sprendinio, t.y. vietoj operacinio para-
metro staius argument j:

( ) ( ) jl + = l exp
, (6.30)
ia l linijos (atkarpos) ilgis.
i danin charakteristik galima konvertuoti laiko pereina-
mj funkcij (interferuojani su atsispindjusia nuo mazgo banga)
tokia integraline operacija:
( ) ( ) d
cos
) ( Re
2
0

t

= , (6.31)
ia ( ) ) ( Re realioji ( ) funkcijos dalis.
Pereinamosios funkcijos sska su atsispindjusios bangos
reikmmis leidia apskaiiuoti linijos gal pasiekianias bangos
reikmes. Bangos vlinimsi nusako trukm:

0 0
l = . (6.32)
Jeigu linijos pradios ar galo parametrams skaiiavimai yra at-
liekami fazinse koordinatse, tuomet (6.28) iraikos turi bti papil-
dytos modalinmis matricomis:

219

( )
( )
=
= +

+
.
,
1 1 1
1 1
I U Z
I U Z
w S
S w
S
S
(6.33)
ios iraikos leidia sudaryti skaiiavim algoritm sudtingai
tinklo struktrai, sudarytai i elektros linij ir tinklo mazguose su-
telkt parametr lygtimis apraom element.
6.7. aibo virtampi analizatorius
Komutacini bei aibo virtampi kompiuteriniam tyrimui turi
bti parengtas algoritmas ir programa skaitmeniniam elektromagne-
tini pereinamj proces modeliavimui sudtingoje linij ir mazgi-
ni element schemoje. Schemos sudtingum lemia linij atkarp
isiakojs grafas, mazguose esantys skaiiuojamosios talpos ir induk-
tyvumai bei trilaids ar net daugialaids linijos bei j atkarpos (su
skaldytomis fazmis bei apsauginiais nuo aibo laidais).
iame skirsnyje algoritmo sudarymo principams paaikinti yra
nagrinjama aibo virtampi pastotje programa, aibo virtampi
analizatorius. ia apraomos tik algoritmo pagrindins struktros: li-
nij sudtingo grafo formavimo etapai bei mazgo talp diferenciali-
ni lygi artutinio sprendimo procedros priderinimas prie bendro-
jo algoritmo.
aibo virtampi tyrimams skaiiuojamoji schema susideda i
linij atkarp ir mazguose prijungt talp, modeliuojani galios bei
matavimo transformatori, vad ir auktosios tampos tais bei apa-
rat izoliacija.
Bendriausiu atveju skaiiuojamoji schema parodyta 6.17 pa-
veiksllyje.


220

ioje schemoje fazines tampas
C B A
u u u , , su fazinmis
srovmis
C B A
i i i , , sieja diferencialini lygi sistema:
I U C =
dt
d
, (6.34)
ia I U ir fazini tamp ir srovi matricos stulpeliai; U=(u
A

u
B
u
C
)
T
; I=(i
A
i
B
i
C
)
T
;
C talp matrica:

|
|
|
\
|
+ +
+ +
+ +
=
BC AC C BC AC
BC BC AB B AB
AC AB AC AB A
c c c c c
c c c c c
c c c c c
C
.
Skaiiavim algoritmas susidaro i nuosekliai atliekam skai-
iavimo etap:
1. Suformuojamas skaiiuojamosios schemos grafas. Tam tiks-
lui kiekviename skaiiuojamosios schemos mazge surandamos su-
mins srovs kiekvienoje fazje. Galima pasinaudoti (6.33) pirmja
iraika ir sudaryti sumins srovs skaiiavim procedr kiekvienam
skaiiuojamosios schemos mazgui:
( )
=
0
1 1
U Z S S
w S
, (6.35)

B
u
C
u
A
c
B
c
C
c
AB
c
AC
c
BC
c
A
u
6.17 pav. Mazgo talp skaiiuojamoji schema

221
ia
0
U mazgo pradin (kiekvienam skaiiavim ingsniui savi-
ta) tamp matrica.
ia formule yra susumuojamos vis prie mazgo prijungt linij
srovs. Todl, suprantama, kad ( )
+
S
S Z ir , , matricos priklauso tik
tai linijai, kurios srov dalyvauja sumoje.
2. Artutiniu diferencialini lygi sprendimo bdu atliekamas
(6.34) tipo lygi integravimas. Surandamos mazg tampos laiko
momentui t t t + =
0 1
. Pavyzdiui, panaudojus paprasiausi pirmo-
sios eils Eulerio skaitmenin integravimo metod, tampos naujam
1
t laiko momentui randamos pagal formul:

= S C U
1
1
t . (6.36)
3. Atsispindjusios nuo mazg srovi bangos surandamos taip:
( ) ( )
+
=
S w S
S U Z S
1
1 1
2 .
4. Atliekama vis surastj diskreij atsispindjusios bangos
reikmi iki
1
t momento skaitmenins sskos su interferencinmis
bangos kitimo kanaluose pereinamosiomis charakteristikomis.
5. Naujam algoritmo ingsniui, kuris prasideda vl nuo 1ojo
punkto, nustatomos naujos pradins slygos:

0 1
U U = .
Sudting schem atveju racionalu naudoti auktesns eils ar-
tutinius integravimo metodus, pavyzdiui, RungeKuto auktesnij
eili algoritmus. Kai naudojamas Ntosios eils metodas, tuomet vie-
no ingsnio paklaida sumainama (N+1)/2 kart, palyginti su pirmo-
sios eils (6.36) Eulerio formule. Tai leidia pasiekti ger tikslum
bei pagreitinti skaiiavimus.
aibo virtampi analizatoriuje viename kuriame nors mazge,
modeliuojaniame aibo ilydio viet, paeistos fazs tampa papras-
tai prilyginama momentinei aibo srovs formuojamai tampai. Kito-
se fazse imamos elektrostatikai indukuot tamp reikms (to pa-
ties polikumo ir apytikriai apie 20 procent dydio).
Ribotuvo netiesins voltamperins charakteristikos modeliavi-
mui naudojami algebriniai iteraciniai tamp apskaiiavimo metodai.

222
Iteracijos, ribotuvo mazge tikslinanios sroves visose fazse, atlieka-
mos kiekviename algoritmo ingsnyje.
Komutacini virtampi kompiuteriniame analizatoriuje algo-
ritmas turi dar daugiau komponeni. Papildomai atsiranda indukty-
vij element diferencialini lygi artutinio sprendimo punktai al-
goritme bei asimetrij, kurias padaro komutaciniai aparatai ar nesi-
metriniai sujungimai, realizavimo procedros.
6.8. IVADOS
1. Projektuojant elektros tinkl, apsaugos priemons (virtam-
pi ribotuvai) turi bti parenkamos taip, kad didiausios virtampi
reikms neviryt atitinkam j bandomj tamp. Tokiam parinki-
mui pakanka atlikti determinuotuosius skaiiavimus ir surasti
didiausias galimas tinkle tampas.
2. Leistinosios aibo virtampi ribos ir jas atitinkantys impul-
siniai izoliacijos bandymai (pagal vairi valstybi standart normas)
suteikia madaug apie 9 , 0 p patikimumo garantij. Skmingi izo-
liacijos bandymai garantuoja, kad ibandyta izoliacija turs geresn
impulsin atsparum nei tampos, kurios visame kitimo procese ilie-
ka emiau nustatyt rib. Tokia patikimumo garantija, palyginti su
pramoninio danio bandomosios tampos bandym garantija (0,9 vie-
toje 0,999), yra dl nedidelio impulsini bandym skaiiaus (nuo 3 iki
15).
3. Izoliuotosios neutrals tinkle optimali ilgalaik leistinoji
virtampi ribotuvo tampos U
c
reikm yra apie 10 procent
auktesn u didiausi leistinj tinklo linijin tamp, taiau neturi
viryti jos daugiau nei 30-ia procent.
4. 110330 kV pastotje su skirstykla ir keliomis prijungtomis
linijomis tikslinga ribotuvus jungti ties transformatoriumi (tarp trans-
formatoriaus ir skyriklio bei jungtuvo) ir prie linij ijim.

223
5. Tiksliam virtampi ribotuv parametr parinkimui ir
idstymui skirstykloje turi bti modeliuojami atmosferini virtam-
pi ir komutacini virtampi pereinamieji procesai, vertinant
didiausi tak daranius veiksnius.

224
LITERATRA
1. . ., . .

. , 1967, 7.
2. . ., . ., . ., . .
. oc:
, 1968, 103 c.
3. Domemel H. W. Digital computer solution of electromagnetic transients in
singleand multiphase networks // IEEE Trans Power Apparatus and Systems,
vol PAS88, April , 1969. P. 388399.
4. . ., . .
. . . .
- , 1970, 12. C. 1723.
5. . ., . ., . ., . .
.
: , 1971. C. 261.
6. Domemel H. W. Nonlinear and time-varying elements in Digital simulation of
electromagnetic transients // IEEE Trans. on Power Apparatus and Systems,
vol. 90, 6, November/ December 1971. P. 25612567.
7. . ., . ., . . o

. , 1972, 1. C. 2528.
8. . .
. : , 1972. 360 c.
9. . . .
oc: , 1972. 288 c.
10. Sabonadiere J.C., Auriol P. R. Surtensions de manuvre dans les rseaux HT et
THT. 1. Principales mthodes de calcul des rgimes transitoires dans les rseaux
THT // Revue gnrale de llectricit, 1973. P. 718727.
11. . . . oc:
, 1973. 528 c.
12. . ., . ., . .

. oc: , 1973. 272 c.

225
13. Dubanton C., Blanchon F., Plancharol J., Roux J. Surtensions de manuvre dans les
rseaux HT et THT. 3. Mthodes de calcul aux diffrences finier // Revue gnrale
de llectricit. 1973, 82, 11. P. 728730.
14. Dommel H. W., Meyer W. S. Computation of electromagnetic transients //
Proc. IEEE, 1974, 62, 7. P. 983993.
15. . ., . ., . .
. , 1974,
340. C. 1318.
16. . ., . .
. : , 1975. 114 c.
17. Semlyen A., Dabuleanu A. Fast and accurate switching transient calculations on
transmission lines with groung return using recursive convolutions // IEEE
TPAAS, 1975, 3. P. 561569.
18. . . oc:
, 1975. 319 c.
19. . ., . ., . .
.
2 (XI). , 1976. . 4551.
20. / . . . oc:
, 1976. 486 c.
21. Ametani A. A. A highly efficient method for calculating transmission line
transients // IEEE Trans (Power Apparatus and Systems), 1976, PAS95, 5. P.
902912.
22. A. .
. : , 1977. 120 c.
23. . ., . ., . . .
.
. : , 1980. 240 c.
24. Markeviius L., Morkvnas A. Rekurencyjna metoda uwzgldniania zjawisk
dyssypacji przy optymalizacji procesw elektroenergetycznych. Materiay
konferencyjne. Tom 2. Warszawa, 1980. P. 329337.
25. Dommel H. W., Chin B. C., Meyer W. S. Analizing transients in AC/DS systems
with the BPA electromagnetic transients program. // Proc. Overvoltage. and
Compens. Integrat. ACDC systems, Winipegs, 1980. New York, N. Y., s., a. P.
109113.
26. Semleyn A. Contribution to the theory of on lines with frequency dependent
parameters. // IEEE Transactions on Power Apparatus and Systems, 1981, vol.
100, 2, P. 848856.

226
27. . . . .
. : , 1982. 44 c
28. . ., .
// T

, 2527 1982 . , 1982.
. 2628.
29. . ., . .
. oc: , 1983. 328 c.
30. . , . ., . .
. : , 1983. 120 .
31. . o . , ,
1983. 193 .
32. Markeviius L. Skaitmeninis filtras elektromagnetini proces tyrimo
udavinyje // Elektrotechnika XII (XXI). Vilnius, 1985. P. 111119.
33. . ., . .

// XII (XXI). , 1985. . 120131.
34. . . .
. oc: . 1987, 256 .
35. . ., . ., . ., . .

. : , 1988. 302
c.
36. Marti L. Simulation of transients in underground cables with frequency
dependent, modal transformation matrices // IEEE Trans., Vol 3, July, 1988. P.
10991110.
37. . ., . ., . .

. 2 . . . : .
, 1990. 152 c.
38. J. Baublys. Gamybini objekt apsauga nuo aibo. Vilnius: Lietuvos energija.
1990. 50 p.
39. . ., . ., . . .
. :
, , 1991. 232 .

227
40. IEEE Working Group on Surge Arrester Modelling. Modelling of metal oxide
surge arresters. IEEE Transactions on Power Delivery, vol. 7, No 1 January,
1992. P. 302309.
41. Respublikins statybos normos (RSN). Pastat ir statini aibosauga. Vilnius:
1992. P. 139192.
42. Markeviius L., Morkvnas A. Elektros tinklo elektromagnetini proces
kontroleris // (Mokslo darbai) Elektrotechnika 18 (27). Kaunas: Technologija,
1993. P. 141145.
43. Ben Driss K., Rioual M. Calcul des surtensions temporaires impliquant la saturation
des transformateurs: modlisation, thorie des bifurcations // Revue gnrale de
llectricit. N 3, 1995. P. 5157.
44. Sabot D., Michaud J. Concept de coordination de lisolement de la nouvelle
norme CEI 71: dfinitions et origines // Revue gnrale de llectricit. N 3,
1995. P. 715.
45. Kim I., Funabashi T., Sasaki H., Hagiwara T., Kobayashi M. Study of ZnO
arrester model for steep front wave // IEEE Transactions on Power Delivery,
vol. 11, No 2 April 1996. P. 834841.
46. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A. Overvoltage analyzer / VIII
International Conference Overvoltages in power electronic and computer
engineering, 811 October 1997 Holny Mejera (POLAND),Vilnius
(LITHUANIA)OPECE 97.Bialystok,1997.P. 4952.
47. Wrobel Z. Modelowanie matematyczne ochronnikow w obwodach zasilania
urzadzen sterowania ruchem kolejowym. IV Sympozjum, Metody
matematyczne W elektroenergetyce MMwEE98. Zakopane, 1998. P. 121130.
48. . . . .
: . , 1998. 700 c.
49. Mobedjina M., Johnnerfelt B., Stenstrm L. Design and testing of polymer-
housed surge arresters. GCC CIGRE 9th Symposium, Abu Dhabi, October 28-
29, 1998.
50. Hasse P. Overvoltage protection of low voltage systems. 2nd Edition, 1998.
51. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A. Komutacini virtampi lygio
tyrimas 610 kV tinkle // X International Conference Overvoltages in power
electronic and computer engineering, 1316 October 1998 Holny Mejera
(POLAND), Dubingiai (LITHUANIA) IX OPECE 98, Bialystok, 1999. P. 43
51.
52. Zaveckas V. Pastat ir kit statini aibosauga. Vilnius: Piketa, 1999, 28 p.
53. Ruzgys B., Bubulis G. Virtampi ribotuv parinkimo rekomendacijos // AB
Lietuvos Energija. Vilnius: SKDB, 1999. 36 p.

228
54. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A. Paviriaus efekto laiduose ir emje
takos, tiriant virtampius skaitmeniniais metodais, vertinimas // Energetika.
Vilnius: Academia. 2000. Nr.3. P 8995.
55. Jukeviius Z. Darbo traumos Lietuvos energetikos sistemoje 19491999.
Vilnius: 2000. 208 p.
56. Markeviius L., Morkvnas A. Virtampi analizatoriaus skaitmeninis
vainikinio ilydio modelis // Elektrotechnika 24 (33), (Mokslo darbai).
Kaunas: Technologija, 2000. P. 8185.
57. Elektros rengini rengimo taisykls. Vilnius: 2001, p. 110150.
58. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A. Virtampi ribotuv darbo slyg
tyrimas izoliuotos neutrals tinkle // Energetika. Vilnius: Academia. 2001. Nr.
1. P. 2126.
59. Elektros rengini bandymo normos ir apimtys. Vilnius, 2001. 232 p.
60. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A., Suila V. The research of mutual
connection of the factors influencing devices insulation // XI International
Conference on Electromagnetic Disturbances : EMD2001, Overvoltages in
PowerElectronic and Computer Engineering / Bialystok Technical University,
Vilnius Gediminas Technical University, Kaunas University of Technology.
Bialystok. 2001. P. 4.14.
61. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A. The research of overvoltages
arresters efficiency in high voltage substation // XI International Conference on
Electromagnetic Disturbances: EMD2001, Overvoltage in Power Electronic
and Computer Engineering / Bialystok Technical University, Vilnius Gediminas
Technical University, Kaunas University of Technology. Bialystok, 2001. P. 36.
62. Gudius S., Markeviius L., Morkvnas A., Keliauskas L. The spot of the
transient for the high voltage insulation // The 9
th
INSUCON International
Electrical Insulation Conference: Europes premier conference on electrical
insulation / Messe Berlin, Berlin Germany 1820 June 2002. P. 3942.
63. Baublys J., Ambrazeviius A., Markeviius L., Zaveckas V. aibo energetika ir
jo potencialo analiz // Energetika. Vilnius: Academia. ISSN 02357208. 2002,
Nr. 3, p. 3541.
64. Statybos techninis reglamentas STR 2.01.06: 2003. Statini aibosauga.
Aktyvioji apsauga nuo aibo. Vilnius: 2003. 20 p.
65. Pastat aibosaugos ir emosios tampos tinkl apsaug nuo virtampi
projektavimas ir rengimas Lietuvoje // Konferencijos mediaga 2003 lapkriio
26 d. Jonizuojanios aibolaidi rangos (Aktyvioji apsauga nuo aibo)
veikimo tyrimai Parengta pagal straipsn. Prof. Dr.-Ing.habil. Noack F., Dipl-
IngSchnau J., Cand. Ing Barth A. Technische Universitt Limenau. Vilnius:
OBO Bettermann Baltic, 2003. 10 p.

229
66. Drabatiukas A. Virtampi parametr emosios tampos tinkle apibdinimas.
Energetikos ir elektrotechnikos technologijos. Konferencijos praneim
mediaga. Kaunas: Technologija, 2003. P. 8586.
67. Baublys J., Jankauskas P., Drabatiukas A. Research of standart lithetening
protection systems reliability // Proceedings of XIV International Conference on
Electromagnetic Disturbances: EMD 2004, 2224 September, Vilnius, 2004.
Vilnius: Technika. 2004. P. 4
68. . ., . . . oc, 2004, 67 .
69. . ..
. oc, 2004, 19 .
70. Baublys J., Jankauskas P., Gruas V. Apsaugos nuo aibo aktualios problemos.
Elektros energetika ir technologijos. Kauno technologijos universitetas, 2005, P.
73-76.
71. Daunoras J., Gudius S., Morkvnas A., Plioplys G., Baublys J. Low voltage
arresters efficiency control system // Proceedings of XV International
Conference on Electromagnetic Disturbances: EMD 2005-12-23 September.
Kaunas-Bialystok, 2005. P.233-236
72. Keli odiai apie pat naujausi amerikiei ginkl.
www.slaptai.lt/tekstai/valstybs/JAV/naujausios.htm
73. Mobilus telefonas pavojingas perknijos metu Copyright 2004 GIGABIT.LT
www.gigabit.lt
74. aibai spinduliuoja Rentgen. www.rtn.lt/mi/0302zaibai.htm
75. DUK apie GPS. Koki tak GPS veikimui turi perknija ir aibai.
www.fedingas.lt
76. Kaip susidaro kamuoliniai aibai. www.soften.ktu.lt
77. Ryi technikos naujienos, 2004 m. www.rtn.lt/mi002/paslapting.html
78. Jonizuojanios aibolaidi rangos veikimo palyginamasis tyrimas.
www.infobirza.lt
79. Kaip apsisaugoti nuo aibo. www.kupole.baltnet/zaibas.htm


230
SUMMARY

The present monograph is aimed at introducing generalized
material on the protection of different objects against lightning. This
includes scientific research papers drafted at The General Jonas Zemaitis
Military Academy of Lithuania, Vilnius, and The Kauno Technologijos
Universitetas, a technological university based in Kaunas; also, industrial
experience obtained at Lietuvos Energija AB, the main company in the
electricity sector of Lithuania.
The first chapter presents a theory of lightning discharge
formation in nature and its influence on different buildings and units.
The second chapter analyses the theory of over-voltages
formation; it also presents the calculations in electricity transmission lines
and connection aerial and cable underground lines after the lightning
discharge has happened. This chapter widely analyses over-voltages
potentials formed by lightning in buildings and aerial lines supports.
The third chapter presents a comparison of the contemporary
European standards and normative acts used in Lithuania previously and
assigned to design the outer protection of buildings against lightning.
This chapter gives a short presentation of the designing of the active
protection against lightning and the experience of foreign countries while
exploiting it.
The fourth chapter analyses over-voltages that form in electric
power units; the chapter also presents apparatus and appliance
characteristics as well as that of the protection against over-voltages and
the rationality of their employment. Special attention is given to over-
voltages arresters which are already widely used in Lithuanian electric
power system.
The fifth chapter presents the electric net of up to 1000V
protection against lightning which is not sufficiently instilled in Lithuania
at present. The chapter analyses and presents the analysis of the damage
caused by lightning discharge and the overvoltage caused by it in the net
of up to 1000V. The chapter presents the protection devices of the
buildings and their electric equipment as well as their choice and

231
application recommendations in accordance with nowadays standards.
The experiment data obtained in the electric line model and the
recommendation of protection against lightning are presented in this
chapter.
The sixth chapter gives exhaustive theoretical and experiment-
based analysis of electric equipment insulation coordination-related
issues. The chapter also analyses insulation reliability in electric
transmission lines of different voltages and in transformer substations.
The modelling of lightning and transient processes of switching over-
voltages has been carried out using computer programmes. This chapter
is dedicated to the formation principle of the analyzer of the lightning-
caused over-voltages.
The bibliography list comprises scientific research papers by
foreign and Lithuanian scientists, including those drafted by the authors
of the present monograph.
The authors express their kind gratitude to everyone who
contributed by their help, suggestions, and remarks to the completion of
this monograph.
Please send your further suggestions and remarks to the
following addresses: The General Jonas Zemaitis Military Academy of
Lithuania, Silo Str. 5A, LT-10322 Vilnius; or The Kauno Technologijos
Universitetas, Studentu Str. 48, Kaunas LT-51340.


232

Juozas Baublys, Saulius Gudius,
Pranas Jankauskas, Linas Markeviius, Alfonsas Morkvnas

AIBAS. APSAUGA NUO AIBO
Monografija

Stilist Eulialija Stankeviien
Maketavo Kstutis Nemura

2005 Tiraas egz. Usakymas
Ileido
Spausdino

Baublys J. Ir Kiti. Žaibas. Apsauga Nuo Žaibo

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Baublys J. Ir Kiti. Žaibas. Apsauga Nuo Žaibo

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Juozas Baublys, Saulius Gudius,

Pranas Jankauskas, Linas Markeviius, Alfonsas Morkvnas

Q , C 300 225 150

savitasis ems grunto laidis, S/m;

savitasis ems grunto laidis, S/m;

, nustatyta, kad magnetinio lauko dedamoji

grunto savitasis laidis, S/m.

= 100 m (priemolis, molis) ir tekant

r spinduliai (atitinkamai gyslos ir arvo), m;

kabelio arvo spindulys, m (2.11 pav.);

kabelio, kurio metalinis arvas kontaktuoja su eme;

R emiklio vara, ; l atstumas tarp kabelio arvo

, kai kabelio arvas lieiasi su eme (I

yra maesn ir didesnis gruntams, kuri savitoji vara didel.

, tai bangos sklidimo

ems grunto savitasis laidis, S/m;

kabelio arvo spindulys, m; arvo mediagos savitasis

Z , o kita dalis atsispindi nuo N tako at-

= 560 , vairioms aibo impulsins

) parodo aibo didiausio po-

savitoji grunto vara,

Z 50 60 ) nuo aukio praktikai nepriklauso.

santykis vadinamas ilydio

U eminimo renginio tampa, V;

funkcij sandaugos rezultatas,

kreive apribotas plotas. i kreiv ir skirsni funkcijos yra pa-

You might also like