Nuotekų šalinimas

2009-01-29

VGTU Vandentvarkos katedra

doc. dr. Mindaugas Rimeika
1
 Istorija
• Lietaus nuotakynas buvo pradėtas statyti ankščiau nei
buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai;
• Pirmieji vandentvarkos statiniai iš Romos-Graikų imperijų;
• Supratus, kad epidemijos ir ligos plinta dėl higienos
trūkumo, pradėta tiesti nuotakynus:
– Europoje: 1833 m. Anglijoje jau buvo 50 miestų turėjusių nuotekų
šalinimo sistemas; 1842 – Hamburgas, 1880 – Paryžius;
– JAV: 1833 m. – Bostonas, o 1902 m. – 1000 miestų jau turi;
– Rusijoje: 1840 m. – Feodosija; 1874 m. – Odesa ir Tbilisis;
– Lietuvoje: 1898 m. - Klaipėdoje; 1912 – Vilniuje; 1924 – Kaune;
1935 m. – Šiauliuose ir Ukmergėje.

2
 Nuotekų valymas
• Anglijoje pirmasis įsakymas apie nuotekų valymą – 1861 m;
• Nuotekų infiltracija Anglijoje – 1868 m;
• Pirmasis septikas JAV – 1876 m;
• Nuotekų aeracijos bandymai Anglijoje – 1882 m;
• Pirmosios grotos – 1884 m;
• Septiko dujų surinkimas ir panaudojimas apšvietimui (Angl.) – 1895 m;
• Imhofo tankas Vokietijoje – 1904 m;
• Išbandytas nuotekų biologinio valymo procesas – 1914 m;
• Pirmieji nuotekų biologinio valymo įrenginiai JAV 1916 m;
• Lietuvoje – buvo suprojektuoti Vilniuje (1915 m.) ir Kaune (1924 m.)
• Pirmieji pastatyti: Šiauliuose - 1937 m. (nusodintuvas), 1959 m. mechaninis
valymas, o 1968 m. pirmieji Lietuvoje aerotankai.
Panevėžyje ir Druskininkuose –1960 m. mechaninio val. įr.
3
 Nuotekų šalinimo sistemos
• Mišrioji sistema – nuotakynas, kurį sudaro viena nuotakų
sistema komunalinėms nuotekoms kartu su paviršinėmis
tekinti;
• Atskirtoji sistema – nuotakynas kurį sudaro dvi nuotakų
sistemos atskirai komunalinėms nuotekoms ir paviršinėms
nuotekoms tekinti;
• Pusiau atskirtoji sistema – nuotakynas, kurį sudaro dvi
atskiros nuotakų sistemos ir bendras mišrus kolektorius.
Viena nuotakų sistema šalinamos ūkio nuotekos, kita
lietaus nuotekos, o bendru mišriu kolektoriumi į valymo
įrenginius teka visos ūkio (buitinės ir pramoninės) nuotekos
ir labiausiai užteršta lietaus nuotekų dalis
4
Mišrusis nuotakynas

5
Atskirtasis nuotakynas

6
Nuotekų šalinimo sistemos principinė schema
1 – nuotėkio baseinas;
2 – nuotekų šaltinis;
3 – išvadas;
4 – kiemo nuotakynas;
5 – nuotakas;
6 – kolektorius;
7 – išleistuvas;
8 – vietinė nuotekų siurblinė;
9 – kvartalo nuotekų
siurblinė;
10 – baseino nuotekų
siurblinė;
11 – pagrindinė nuotekų
siurblinė;
12 – slėgvamzdis;
13 – nuotekų valykla;
14 – nuotekų priimtuvas.

7
 Pagrindiniai kriterijai į kuriuos būtina atsižvelgti
projektuojant naują ar renovuojant seną nuotakyną
• Buitinių, gamybinių ir verslo nuotekų debitas, susidarymo netolygumas ir
užterštumas;
• Infiltracija ar eksfiltracija;
• Vietovės topografija;
• Geologinės sąlygos;
• Nuotekų valyklos vieta;
• Naujai prijungiamų rajonų įtaka esamoms siurblinėms ir tinklo pralaidumui;
• Eksploataciniai klausimai;
• Esama nuotekų šalinimo sistema, jos išvystymas bei charakteristikos;
• Požeminių ir antžeminių inžinerinių statinių išdėstymas;
• Numatomi vietovės infrastruktūriniai pasikeitimai;
• Galima neigiama įtaka paviršiniams vandens telkiniams;
• Vietinis nuotekų valymas;
• Projekto kaina;
• Kita papildoma informacija, priklausomai nuo vietos sąlygų.
8
 Buitinių nuotekų debitas

Šalis Debitas (l/gyv. d) Pastabos

Austrija 200 – 400 Be infiltracijos.

Danija 150 – 250 50% - 100% papildomai turi būti pridėta
infiltracijai.
Prancūzija 150 – 200
Vokietija 150 – 300 Priklausomai vandens suvartojimo. Be
infiltracijos.
Portugalija 120 – 350
Šveicarija 170 – 200
Didžioji Britanija 150 – 300
Šaltinis: LST EN 752-4:1997

9
Didžiausi skaičiuojamieji buitinių nuotekų debitai
Šalis Didžiausias Pastabos Šaltinis: LST EN 752-4:1997
skaičiuojamasis debitas
Austrija 8 l/s – 1000 gyventojų Įskaityta 3 l/s infiltracijai.
Mažesniems kaip 500 mm skersmens
vamzdžiams skaičiuotinis pripildymas yra
pusė vamzdžio skersmens, o didesnio
skersmens vamzdžiams - trys ketvirčiai.
Danija 4 – 6 l/s – 1000 Priklausomai nuo baseino ploto. Papildomai
gyventojų 50% - 100% reikia pridėti infiltracijai.
Prancūzija (1,5 – 4,0) x buitinių Netolygumo koeficientai kinta nuo 1,5 iki 4,0
nuotekų debitas ir priklauso nuo projektuojamo nuotakyno ir
miesto dydžio, nuolydžio ir kt.
Vokietija 5 l/s – 1000 gyventojų Nuotakyno projektavimui. Papildomai reikia
įvertinti infiltraciją ir kitus galimus veiksnius.

4 l/s – 1000 gyventojų Nuotekų valyklų projektavimui.

arba 200 l/gyv. d.
Portugalija (2,0 – 5,0) x buitinių
nuotekų debitas
Šveicarija 6 – 7 l/s – 1000 8 – 10 l/s kiekvienam 1000 gyventojų, jei
gyventojų įskaitomos ir gamybinės nuotekos.
Didžioji Britanija Iki 6 x buitinių nuotekų Priklausomai nuo baseino ploto. Papildomai
debitas reikia įvertinti infiltraciją. 10
Nuotako hidraulinių parametrų apskaičiavimas
Parinkto skersmens tinkamumas reikalingam debitui praleisti turimomis
hidraulinio nuolydžio sąlygomis gali būti tikrinamas formulėmis.
Savitakinio nuotakyno hidraulinis skaičiavimas atliekamas maksimaliam
sekundiniam nuotėkų debitui. Taikomos formulės:
– Jungtinė Darsi-Veisbacho ir Kolbruko-Vaito formulė:

⎛ 2,51 ⋅ v k ⎞
v = −2 2 g ⋅ d ⋅ i ⋅ log10 ⎜ + ⎟
⎝ d 2d ⋅ d ⋅ i 3, 71 ⋅ d ⎠
– Fiodorovo:
⎛ a k ⎞
v = −4 2 g ⋅ R ⋅ i ⋅ log10 ⎜ + ⎟
⎝ Re 13,68 ⋅ R ⎠
– Maningo:
2 1
v = K ⋅R 3 ⋅i 2

– Pavlovskio:
1 d=4R; R-hidraulinis
v = ⋅ R1,5 n ⋅ R ⋅ i spindulys-skerspločio ir
n
šlapio perimetro santykis.
11
 Hidrauliniai nuostoliai

Hidrauliniai nuostoliai būna:

• kelio nuostoliai – trintis į vamzdžių sienutes ir skysčio
vidinė trintis bei vamzdžių sandūros (apskaičiuojami iš
formulių arba iš monogramų arba lentelių);

• vietiniai nuostoliai – posūkiai, šuliniai, skersmens

pokyčiai, šoniniai srautai, nuosėdos (apskaičiuojami iš
formulės arba yra įvertintas nustatant kelio hidraulinius
nuostolius).
v2
hvt = ∑ ζ i ⋅
n 2g
12
Greičio ir debito priklausomybė nuo
pripildymo

13
Hidraulinio skaičiavimo monogramos

14
 Lauko nuotakyno dalių klasifikavimas

Lauko nuotakynas gali būti:

• savitakinis nuotakynas: išvadai, kiemo nuotakyno, gatvės

nuotakai ir kolektorių;

• slėginis nuotakynas: linijos nuo nuotekų siurblinių,

diukeriai ir kiti vamzdynai kuriais nuotekos teka pilnu
skerspjūviu.

15
 Savitakinis nuotakynas

• Kiemo nuotakyno skersmuo 110 – 200 mm;

• Gatvių nuotakų skersmuo 200 – 300 mm; (paviršinių
nuotekų – 250 mm);
• Nuotekų kolektorių skersmuo > 300 mm.

16
 Apžiūros šuliniai
Nuotakų priežiūrai turi būti įrengiami šuliniai:
• krypties arba nuolydžio pasikeitimo vietose;
• kiekvieno nuotako pradžioje;
• nuotakų sujungimuose;
• skersmens pokyčio vietose;
• tiesiuose tinko vietose ir kitur.

Apžiūros šulinių skersmenys – nuo 200 iki 2000 mm.

Visi prijungimai turi būti mažesniu kaip 90° kampu.

17
 Didžiausi leistini atstumai tarp savitakinio
nuotakyno šulinių

Nuotako Didžiausi leistini atstumai tarp šulinių,

skersmuo, kurių skersmuo, mm
mm 200 315 425 600 1000 1500 2000
100 10 10 10 10 10
150 35 35 35 35 35
200 50 50 50 50 50
250 50 100 100 100 100
300 100 100 100 100
400 100 100 100 100
500÷600 100
800 100
900 100
1000÷1200 150
1500 200
>1500 >200

18
 Nuotakyno įgilinimas
Minimalus galimas nuotakyno vamzdžių įgilinimas 0,8 m nuo
žemės paviršiaus iki vamzdžio viršaus.

Maksimalus nuotakyno vamzdžių įgilinimas priklauso nuo

vietos sąlygų, grunto sąlygų, vamzdžių medžiagos.

Pagrindinis savitakinio nuotakyno trasavimo principas yra –

kiek įmanoma atkartoti vietos reljefą, siekiant sumažinti
tinklo įgilinimą.

Lietuvoje yra vamzdynų įgilintų iki 12 m., tačiau šiuo metu

rekomenduojamas maksimalus įgilinimas 6 m.
19
 Nuolydis
Minimalus nuolydis turi būti ne mažesnis už atvirkštinį dydį
vamzdžio skersmeniui 1/d.

Pvz. DN 300, tai 1/300=0,0033;

arba 3,3 metrai 1 km.

Nuolydis susijęs su nuotekų

tekėjimo greičiu ir
vamzdžių įgilinimu.

20
 Nuotekų vamzdžių jungimo būdai

a – jungimas skliautais; b, c – jungimas pagal vandens lygius; d, e, f – netaikomi.

21
 Nuotekų tekėjimo greitis

Nuotekų tekėjimo greitis susijęs su nuotakyno valumu

(savaiminiu išsivalymu).

Nuotekų tinklo valumas pasiekiamas, kai kasdien jame

susidaro tekėjimo greitis, ne mažesnis kaip 0,7 m/s, o
vamzdžio nuolydis yra ne mažesnis kaip 1/DN.
Diukeriuose ne mažiau kaip 1 m/s.

Nuotekų greičiai nuotakyne turi neviršyti 4 m/s,

pavieniuose ruožuose 7 m/s. Jei daugiau mažinti nuolydį
arba įrengti kritimo šulinį.
22
 Savitakinių nuotakų skaičiuojamieji
pripildymai, minimalūs nuolydžiai ir greičiai

Eil. Nuotako Minimalus nuotekų greitis,

Nr. skersmuo, Nuolydis kai nuotako pripildymas H/D
mm 0,60 0,70 0,75 0,80 1,00
1 100 0,020 0,70 0,70
2 150 0,010 0,70 0,70
3 200 0,007 0,70 0,70
4 250 0,005 0,75 0,75
5 300 0,004 0,80 0,80
6 400 0,003 0,85 0,85
7 500 0,002 0,90 0,90
8 600÷800 0,0016 1,00 1,00
9 900 0,0012 1,10 1,10
10 1000÷1200 0,0010 1,15 1,15
11 1500 0,0007 1,30 1,30
12 >1500 0,0006 1,50 1,50
23
 Pavyzdys
• Parinkti vamzdžio skersmenį:
– gyventojų skaičius 2000 gyventojų (600 individualių namų).

• Sprendimas:
– Q vid. = Ngyv. x qsuv. =2000 x 0,16 = 320 m3/d arba 3,7 l/s

– Q max. = Qvid. x kmax = 3,7 x 2,8 = 10,4 l/s

– Pripildymas 50%; DN 200; i = 0,005 arba 5 m/1 km

– Pripildymas 50%; DN 160; i = 0,015 arba 15 m/1 km

24
 Minimalaus įgilinimo skaičiavimas

1 – nuotekų stovas pastato viduje; 2 – nuotekų išvadas; 3 – tinklas kvartalo viduje; 4

– apžiūros šulinys; 5 – kelias; 6 – gatvės nuotakas; 7 – gatvės šulinys; 8 – kontroliniai
šuliniai; 9 – jungiamasis vamzdis; L – atstumas nuo pirmojo šulinio prie namo iki
gatvės šulinio; l1 – atstumas tarp kontrolinių šulinių; l2 – išvado ilgis; h – mažiausias
nuotakyno įgilinimas prie pastato; H – kvartalo nuotekų tinklo įgilinimas; z1 – žemės
paviršiaus altitudė prie namo šulinio; z2 – šulinio altitudė gatvėje; Δ – vamzdžio
dugno pažemėjimas tarp nuotekų išvado vamzdžio ir kvartalo vamzdžio
25
 Slėginis nuotakynas
• Nuotekų siurblinės
– I, II ir III kategorija. Elektros tiekimo patikimumas kaip
vandentiekio siurblinėse.
– I kategorija dvi slėginės linijos (100% pralaidumo kiekviena), II ir
III kategorija – viena slėginė linija.

• Slėginė linija
– Minimalus skersmuo – 80 mm;
– Minimalus skaičiuotinis nuotekų tekėjimo greitis – 1 m/s;

• Siurbliai
– I kategorija – du darbinai + atsarginis (+ 1 sandėlyje);
– II kategorija – vienas darbo + vienas atsarginis;
– III kategorija – vienas darbinis.
– Siurbliai – panardinami ir sausai statomi.
26
Siurblių montavimo
būdai

27
 Siurblio darbo ratas Panaudoji- Plaušinių Naud. Kietų Laisvas
mas medžiagų koef., dalelių praėjimas,
kiekis % kiekis, % mm
Nevalytos didelis 50 6 150
nuotekos;
Pūdytas
dumblas

Nevalytos didelis 75 6 140

nuotekos;
Nuotekų siurblių pūdytas
dumblas;
aktyvusis
darbo ratų dumblas;
Nevalytos vidutinis 77 4 100
charakteristikos nuotekos;
pūdytas
dumblas;
aktyvusis
dumblas;
Nuotekos neturi būti 80 4 75
po grotų;
aktyvusis
dumblas;
plovimo
vanduo
Nevalytos didelis 75 6 100
nuotekos;
pūdytas
dumblas;
aktyvusis
dumblas;
Nevalytos vidutinis 75 2 15
nuotekos;

28
Siurblių darbo ratų laisvo teršalų praėjimo palyginimas

29
Laisvo praėjimo įtaka siurblio užsikimšimui

30
Siurblio darbo rato priklausomybė nuo debito ir
slėgio aukščio

31
Pagrindiniai parametrai nuotekų siurblinių projektavimui

Naudingas nuotekų priėmimo rezervuaro tūris apskaičiuojamas [m3]:

Q
Vn = 0,9 ⋅
S
S – leidžiamas siurblio įsijungimų skaičius per valandą;
Q – siurblio našumas, l/s.

Tačiau rezervuarų talpa turi užtikrinti mažiausiai 5 min. vieno siurblio darbą.

Nuotekų priėmimo rezervuaro gylis apskaičiuojamas (gylis kurio ribose kis

nuotekų lygis rezervuare) [m]:
V
H n = n + 0,4
A
Vn - naudingas nuotekų priėmimo rezervuaro tūris ,m3;
A – nuotekų rezervuaro skerspjūvio plotas, m2.
32
• Minimalus teršalų dydis praeinantis per nuotekų siurblio darbo ratą turi
būti 75–100 mm;

• Atsarginių siurblių skaičius turi būti toks, kad sugedus didžiausiam

siurbliui, likę siurbliai būtų pajėgūs išsiurbti didžiausią valandinį
nuotekų debitą;

• Turi būti numatyta nuotekų priėmimo rezervuaro ventiliacija, siurblių

iškėlimo įranga, uždaromoji ir apsauginė armatūra, sumontuoti elektros
ir nuotekų skaitikliai. Numatyta rezervuaro plovimo ir nuosėdų
sudrumstimo įranga. Nuotekų surinkimo rezervuaro sienų pasvyrimo
kampas turi būti ne mažiau 50°. Gera inžinerine praktika yra
reglamentuojamas siurbimo ir slėgimo vamzdynų išdėstymas ir
pajungimas, armatūros montavimas bei kiti parametrai.

33
 Lietaus nuotekų šalinimo ir valymo sistemų
principinės schemos
Lokalinė paviršinių
b) c) nuotekų valykla
a)

Nuotėkio
baseinas

Nuotakynas

Paviršinių nuotekų
valykla

Nuopyla

Qlt = I (T , p ) ⋅ F ⋅ Cvid .

Vlt = 10 ⋅ H ( p ) ⋅ F ⋅ Cvid .

34
 Paviršinės (lietaus) nuotekos
Paviršinių (lietaus) nuotekų debitas apskaičiuojamas pagal formulę:
Qlt = I ⋅ F ⋅ Cvid .
kai: I - lietaus intensyvumas (l/s·ha); F - skaičiuotinis nuotėkio baseino
plotas (ha); Cvid - vidutinis svertinis nuotėkio koeficientas;

Lietaus intensyvumą galima apskaičiuoti iš lygties arba prarinkti iš

kartografinių schemų:
A
I= +c
T +B
kai: A, B, c – lietaus parametrai, priklausantys nuo vietos geografinių –
klimatinių sąlygų ir leidžiamo nuotakyno ištvinimo pasikartojimo; T –
lietaus trukmė, min.

Skaičiuotina lietaus trukmė: T = tkonc. + t lat. [min]

35
Lietaus intensyvumo
(l/s/ha) kartografinė
schema

Meteorologijos stotis

36
37
Lietaus intensyvumo formulės koeficientai
A
I= +c
T +B

Miestas Koefi– Kartojimosi periodas

cientai p = 5 % p = 10 % p = 20 % p = 39 % p = 63 % p =86 % p =95 %
20 m. 10 m. 5 m. 2 m. 1m. 2 m. -1 3 m.-1
1 2 3 4 5 6 7 8 9

A 6760 4195 5124 4288 2349 2249 1374

BIRŽAI B 15 11 19 15 10 15 9,6
c 32 42 8,8 –19 –4,1 –7,5 –1,7
A 21553 13125 7812 6305 3500 1668 1213
DOTNUVA B 66 50 29 26 15 7,4 8,2
c –47 –18 –13 –24 –11 –2,5 0
A 39809 4594 7434 2629 2280 2115 1975
DŪKŠTAS B 116 26 32 12 12 15 18
c –114 38 –18 5,5 2,6 –1,7 –5

38
Gyvenviečių nuotakyno ištvinimo tikimybė p
(metais)

Nuotakų tiesimo sąlygos Nuotakyno ištvinimo

Vietinės reikšmės gatvės Magistralinės gatvės tikimybė p, metais
Palankios ir vidutinės Palankios 0,5–1
Nepalankios Vidutinės 1–2
Ypač nepalankios Nepalankios 2–5
- Ypač nepalankios 3–10

39
 Paviršinio nuotėkio koeficientai

Paviršinio nuotėkio
Paviršiaus tipas
koeficientas C *
Asfaltas ir betonas 0,70–0,95
Akmenų grindinys 0,70–0,85
Stogai 0,75–0,95
Suplanuoti grunto paviršiai (žaliosios vejos):
kai vejos pagrindas priesmėlis ir:
nuolydis iki 2 procentų 0,05–0,10
nuolydis 2–7 procentai 0,10–0,15
nuolydis didesnis kaip 7 procentai 0,15–0,20
kai vejos pagrindas priemolis ir:
nuolydis iki 2 procentų 0,13–0,17
nuolydis 2–7 procentai 0,18–0,22
nuolydis didesnis kaip 7 procentai 0,25–0,35

40
 Buitinių nuotekų debitas:

qw.cons. ⋅ P 100 ⋅ 150

Qd .ww. = ⋅ kinf . ⋅ kloss = ⋅ 1,20 ⋅ 1,10 = 0,23 l/s/ha
24 ⋅ 3600 24 ⋅ 3600
qw. cons. – vandens suvartojimas 100 l/d/gyv..; P – gyventojų tankumas - 150 – žm./ha

Teršalų kiekis buitinėse nuotekose:

Www.untreated .SS = Qd .ww. ⋅ CSS = 0,23 ⋅ 350 = 80,5 mg/s/ha = 290 g/h/ha

Www.treated .SS = Qd .ww. ⋅ CSS = 0,23 ⋅ 25 = 5,75 mg/s/ha = 20,7 g/h/ha

Lietaus nuotekų debitas (SW – storm water, run-off):

C ⋅ I ⋅ 10000 ⋅ 0,001 ⋅ 1000 0,5 ⋅ 0,35 ⋅ 10000 ⋅ 0,001 ⋅ 1000

QSW = = = 29,2 l/s/ha
60 60
C – nuotėkio koeficientas, priimam 0,5; I – lietaus intensyvumas, priimam 0,35 mm/min
(vidutinis 30 min. trukmės lietaus intensyvumas Lietuvoje); koeficientai: 10000 m2/ha; 0,001 mm/m; 1000 l/m3.

Teršalų kiekis lietaus nuotekose:

WSW .SS = QSW ⋅ CSS = 29,2 ⋅ 200 = 5840 mg/s/ha = 21 kg/h/ha

WSW .Oil = QSW ⋅ COil = 29,2 ⋅ 1,0 = 29,2 mg/s/ha = 105 g/h/ha

41
 Nuotakyno tinklų medžiagos
(savitakiniai ir slėginiai tinklai):

• Medis;
• Plytos;
• Akmenys;
• Keraminiai (degtas molis);
• Asbestcementas;
• Plienas;
• Ketus (kalusis ketus);
• Plastmasės: polietilenas (PE), polivinil-chloridas (PVC);
• Stiklo pluoštas (GRP – glass reinforced plastic);
• Gelžbetoniniai;
• Pastatų viduje: polipropilenas, ketus, keramika.

42
 Keraminiai (degto molio) vamzdžiai
• Naudoti dar Romos imperijos laikais;
• Lietuvos nuotakyne apie 5 %;
• Nuo 100 iki 1200 mm skersmens;
• Ilgis – 1,5 – 2,0 m;
• Yra gaminama daug fasoninių detalių (trišakiai, posūkiai, perėjimai);
• Ankščiau tik moviniai, dabar gali būti ir lygiais galais (sujungiami
plastikinėmis movomis);
• Gali būti naudojami renovuojant senus tinklus betranšėjiniu būdu;
• Plačiai naudoti tiek pastatų viduje (tik nuotakynui) ir lauko tinkluose;
• Vamzdžiai standūs ir sunkūs, tačiau sąlyginai pigūs; atsparūs
cheminiam poveikiui ir korozijai;
• Svoris DN 150 - 24 kg/m; DN 300 – 100 kg/m; DN 500 – 230 kg/m;
• Sienelių storis: e=d/20+9 [mm];
• Žiedinis standumas, didėja su skersmeniu, 34 – 200 kN/m;
• Vidinis paviršius padengiamas glazūra – sumažėja hidrauliniai
nuostoliai. 43
 Gelžbetoniniai
• Betoniniai vamzdžiai yra dviejų rūšių: paprastai armuoti gelžbetoniniai
ir įtempto armavimo gelžbetoniniai vamzdžiai.
• Naudojami nuo XX a. pradžios;
• Lietuvoje: 1 % vandentiekyje ir 5 % nuotakyne;
• Nuo 200 iki 4000 mm skersmens (SSRS - 500 – 1600 mm);
• Ilgis – 1,0 – 2,0 – 6,0 m (SSRS tik 5,0 m);
• Moviniais arba lygiais galais;
• Atlaiko apkrovą iki 3000 kg;
• Sienelių storis: e=d/10+20 [mm];
• Žiedinis standumas, didėja su skersmeniu, 75 – 220 kN/m;
• Vamzdžio stiprumas priklauso nuo armatūros kiekio ir rūšies;
• Guminio žiedo skersmuo apie 1,3 karto mažesnis už vamzdžio išorinį
skersmenį, guminis žiedas yra apie 1,5 didesnis nei tarpas tarp movos
ir įstumiamo vamzdžio.
44
 Plienas
• Savitakiniam nuotakynui nenaudojamas, dėl blogo atsparumo korozijai,
tačiau naudojamas slėginiuose tinkluose; t.p. vandentiekyje;
• Lietuvoje: 17 % vandentiekyje ir 10 % nuotakyne;
• Naudojami nuo XX a. pradžios;
• Plieniniai vamzdžiai gaminami iš plieno lakštų: būna su spiraline suvirinimo
siūle, išilgine suvirinimo siūle (“U-O” metodas);
• Nuo 25 iki 2000 mm skersmens; Ilgis 4,0 – 12,0 m;
• Vamzdžiai tik lygiais galais. Jungimas: (a) suvirinami (užleidimo ilgis ne
mažiau kaip keturios vamzdžio sienelės); (b) jungiami flanšais arba (c) spec.
jungtys;
• Plieniniai vamzdžiai lengvesni už ketinius, stiprūs, lankstūs, paprasta
montuoti, bet jie neatsparūs korozijai;
• Sienutės storis nuo 3 iki 40 mm, priklausomai nuo slėgio ir skersmens;
• Būtinas vidinis ir išorinis padengimas;
45
 Pieninių vamzdžių apsauginiai padengimai

• Išorinis padengimas:
– Bitumu; naudojama kartu su spec. popieriumi arba kita inertine medžiaga; 6
mm storio didesniems nei ∅ 350 mm, mažesniems 3 mm storio;
– Dažymas – dažai būna cinko mišinių, epoksidinių dervų, poliuretano;
– Išlydomas epoksidinis padengimas - ant įkaitinto vamzdžio užberiami
milteliai, kurie chemiškai reaguoja su plienu ir suformuoja 400-600 mikronų
storio apsauginį sluoksnį;
– Padengimas polietilenu - ant įkaitinto besisukančio vamzdžio vyniojama
polietileninė juostelė.
– Mažo skersmens vamzdžiai dažnai gaminami cinkuoti;
• Vidinis paviršius padengiamas cemento skiediniu; storis nuo 6 iki 12 mm;
– Prieš pradedant bet kokį išorinį arba vidinį padengimą vamzdžio paviršius
turi būti nuvalytas smėlio srautu ir paprastai nuvalomas fosfato arba chromo
tirpalu;

46
 Ketus

• Pirmieji vamzdžiai prieš 500 metų, karšta metalo masė

supilama į specialią formą; nuo 1930 m. išcentriniu būdu;
• Dažniausiai naudojama medžiaga vandentiekyje:
Lietuvoje: 75 % vandentiekyje ir 10 % nuotakyne;
• Nuo 100 iki 1600 mm skersmens; Ilgis 2,0-6,0-12,0 m;
• Dažniausiai moviniais galais;
• Pažeidžiami korozijos (kelis kartus mažiau nei plienas),
tačiau trapūs ir sunkūs;

47
 Kalusis ketus
• Europoje ir JAV nuo 1955 m. gaminami tik kaliojo ketaus vamzdžiai;
• Pagrindinis skirtumas yra anglies priemaišų struktūra: paprastame
ketuje anglis yra pailgoje formoje, todėl vamzdžiai trapūs ir skyla,
pridėjus mangano anglis pakeičia savo struktūrą ir tampa apvalios
formos, tuo pačiu padidėja jo stiprumas, jis tampa tąsus, kalųjį ketų
galima virinti, atlaiko didesnes apkrovas;
• Gali būti naudojami vandentiekyje ir nuotakyne (savit. + slėg.);
• Apsaugai nuo korozijos:
– išorinis padengimas cinko danga + bitumas (gali būti PE futliare),
– vidinė danga – cemento sluoksnis;
• Nuo 50 iki 2000 mm skersmens; Ilgis 6,0 arba 8,0 m;
• Sujungimas dažniausiai movomis arba flanšais, rečiau suvirinami;
• Gali būti naudojami betranšėjiniuose metoduose, ilgis 2,0 arba 3,0 m;
• Vamzdžių svoris – DN 150 – 26 kg/m; DN 500 – 105 kg/m; DN 1000
– 350 kg/m.
• Sienelės storis: e=K (0,5+0,001 DN) [mm], K – nuo 9 iki 14;
• Žiedinis standumas 420 N/mm2. 48
 Plastmasė - Polietileniniai vamzdžiai (PE)

• PE 80 ir PE 100, parodo sienelės projektinius įtempimus, po 50 metų, esant

20 °C; pvz. PE80 – 8,0 MPa; (80 bar=8 N/mm );
2

• Standartinis matmenų santykis (išorinio skersmens ir sienelės storio

santykis) SDR - 11; 17,6; 26;
• Nominalus slėgis, PN 6; 10; 16 (barais);
• Skersmuo nuo 16 iki 1400 mm (realiai konkuruoja iki DN 400);
• Ilgis 6,0 arba 12,0 m; iki DN 100 (iki DN 75) gali būti suvynioti ritėse;
• Privalumai: kaina, lengvumas, lankstumas, atsparumas korozijai ir
cheminiam poveikiui, maži hidrauliniai nuostoliai, lengva nupjauti;
• Trūkumai: mažas vamzdžių stiprumas, sensta, bijo ultravioleto, savybės
blogėja didėjant temperatūrai, papildomos išlaidos tankinimui, negalima
kloti grunte užterštame naftos produktais;
• Didelis plėtimosi koeficientas, pvz. PE 80 1,5 x 10-4, arba dešimt kartų
didesnis nei plieno; kiekvienam 10 °C, 6 m ilgio vamzdis pailgėja 9 mm.

49
 PE vamzdžių sujungimas

• Mechaniniu būdu;
• Flanšais;
• Sandūriniu būdu, sulydant galus;
• Moviniu, panaudojant elektrinę movą;
Kaitinimo plokštelė (1)
(1) (2)
(2) (2) (3) (3)

Elektrinė mova Elektrinės apvijos

(4)
Lydymo įtampa (5) (5) (6) (6)
(3)
(4)

50
 Plastmasė - Polivinilchlorido vamzdžiai (PVC)

• PVC sienelės projektinis įtempimas yra 25 MPa, tačiau naudojant

atsargos koeficientą 2,0, po 50 metų, esant 20 °C; projektiniai
įtempimai bus 12,5 MPa;
• Nominalus slėgis, PN 6; 10; 12,5 (barais);
• Skersmuo nuo 50 iki 630 mm;
• Ilgis 6,0 m;
• Sujungimas: movomis arba papildomai (vietoje) montuojamais
flanšais;
• Privalumai: kaina, lengvumas, lankstumas, atsparumas korozijai ir
cheminiam poveikiui, maži hidrauliniai nuostoliai, lengva nupjauti;
• Trūkumai: mažas vamzdžių stiprumas, sensta, bijo ultravioleto,
savybės blogėja didėjant temperatūrai, papildomos išlaidos tankinimui,
negalima kloti grunte užterštame naftos produktais;
• Plėtimosi koeficientas 6 x 10-4, arba penkis kartus didesnis nei plieno.

51
 Polivinilchlorido vamzdžiai (PVC) - nuotekoms

• Savitakinių nuotekų vamzdžiai klasifikuojami pagal žiedinį standumą:

2; 4 (Wavin N, Uponor M); 8 (atit. S ir T); 16 kN/m2;
• Nuo klasės priklauso leidžiamas įgilinimas;
• Skersmenys nuo 110 iki 630 mm (vienasluoksnių), iki 3500 mm
daugiasluoksnių;
• Vamzdžiai gali būti vienasluoksniai arba daugiasluoksniai;
• Ilgis nuo 0,5 m iki 6,0 m;
• Sujungimas – tik movinis;
• Privalumai ir trūkumai analogiški visiems plastmasiniams
vamzdžiams.

52
 Vamzdžiai skirstomi į tris rūšis:
• Standūs vamzdžiai turi patys atlaikyti visas apkrovas. Beveik negalimas
joks vamzdžių įlinkis, o grunto sutankinimas apie vamzdį neturi beveik jokios
įtakos vamzdžio stiprumui. Visi reikalavimai tranšėjai tai geras dugno
paruošimas: išlyginimas ir atskirais atvejais 10cm sutankintas sluoksnio smėlis.
Nes įtempimai vamzdžio sienelėse labai priklauso nuo tranšėjos grunto
paruošimo.

• Pusiau lankstūs vamzdžiai gali išlinkti ir dalį veikiančios apkrovos gali

būti perduota aplinkiniam gruntui, jei jis tinkamai paruoštas. Vamzdis yra pats
savaime pakankamai stiprus, bet esant didelėms transporto apkrovoms ar dideliam
įgilinimui gali neatlaikyti apkrovimų. Šiems vamzdžiams taip pat labai svarbus
tranšėjos pagrindo paruošimas, rekomenduojamas 10 cm sutankintas smėlio arba
smulkaus žvyro sluoksnis.

• Lankstūs vamzdžiai – veikiami apkrovų išlinksta ir didžiąją dalį apkrovų

perduoda gruntui. Todėl šių vamzdžių ilgaamžiškumui ir darbo kokybei
didžiausią įtaką turi vamzdžių klojimo kokybė.

53
 Standus Pusiau standus Lankstus

Apkrovų Vamzdžio medžiagos Vamzdžio medžiagos Vamzdžio medžiagos

atlaikymas stiprumas stiprumas + grunto stiprumas + grunto
stiprumas stiprumas

Charakteristikos Vamzdis turi atlaikyti Vamzdis kartu su Vamzdis kartu su

visas apkrovas gruntu atlaiko gruntu atlaiko
apkrovas apkrovas

Medžiaga Gelžbetonis, Kalusis ketus Plienas, stiklopuoštas,

keramika, ketus PE, PVC, PP

Vamzdžių Maksimalūs Įtempimai ir Įlinkis ir stabilumas

projektavimo gniuždantys įtempimai deformacija
kriterijai

54
 Tranšėjų paruošimo būdai
T1 T2 T3 T4 T5

Tranšėjos Plokščias Plokščias >10 cm >10 cm >10 cm

dugnas dugnas dugnas netankintas tankintas tankintas
sluoksnis smėlio ar sluoksnis
žvyro
sluoksnis

Grunto Netankintas Lengvai Lengvai Sutankintas, Sutankintas,

užpildas tankintas iki tankintas iki 80% pagal 90% pagal
aplink vamzdžio vamzdžio Proctor Proctor
vamzdį vidurio viršaus
E (bar) 11 21 28 35 49
α (°) 30° 45° 60° 90° 150°

E – pasyvus grunto tamprumo modulis;

α - lenkimo kampas. 55
 Kas veikia vamzdį?

• Hidrostatinis slėgis iš vidaus;

• Grunto slėgis iš išorės;
• Transporto apkrovos iš išorės;
• Gruntiniai vandenys iš išorės (ir chemiškai ir apkrovos);
• Geriamasis vanduo iš vidaus.

Visos šios apkrovos sudedamos:

q = qg + qt + qv , kN/m2.

56
 Apkrovų skaičiavimas
Grunto apkrova:
kN/m2
q g = H ⋅ q gr.
H – vamzdžio klojimo gylis, m;
ρgr – grunto tankis, kN/m3.
Jei grunto sąlygos nežinomos, tai priimti 18–20 kN/m3.
Transporto apkrova:
P kN/m2
qtr . = C ⋅
6,28 ⋅ H
P – autotransporto apkrova, kN. Priimti 260 kN .
C – atsargos koeficientas.
Pagrindinėms gatvėms – 1,3; kitoms gatvėms – 1,1.
H – vamzdžio klojimo gylis, m.
Apytikriai transporto apkrovą galima
priimti iš grafiko.
Gruntinio vandens apkrova:
q g .v. = 10 ⋅ h kN/m2 ; h – atstumas nuo gruntinio vandens lygio iki
vamzdžio, m.
57
 Polietileninių vamzdžių įlinkiai apskaičiuojami

0,083 ⋅ q q – apkrova, kN/m2; SR – vamzdžio žiedinis

Δ= ⋅ 100 %
16 ⋅ S R + 0,122 ⋅ E s standumas, kPa; Es – grunto elastingumo modulis,
kPa.

Vamzdžio žiedinis standumas apskaičiuojamas

3 E – vamzdžio tamprumo modulis, kPa; en – vamzdžio
E ⎛ e ⎞
S R = ⋅ ⎜⎜ n ⎟⎟ , kPa sienelės storis, m; dvid. – vidutinis vamzdžio
12 ⎝ d vid . ⎠
skersmuo, m.

58
59
 Vamzdžių klojimo gylis

PVC ir PE vamzdžiai kurių žiedinis standumas 8 kPa galima

kloti nuo 0,8 m iki 6,0 m gylyje, o vamzdžiai kurių žiedinis
standumas 16 kPa iki 10 metrų.
Tačiau tranšėjos pagrindas ir gruntas apie vamzdį turi būti
paruoštas ir sutankintas pagal T4 arba T5 klasių reikalavimus.
Maksimalus PE ir PVC vamzdžių skersmuo yra 630 mm.

60
Maksimalus kaliojo ketaus vamzdžių įgilinimas priklausomai nuo tranšėjos
pagrindo paruošimo ir grunto aplink vamzdį sutankinimo
Tranšėjos Skersmuo (mm)
paruošimas 150 250 400 600 900
T1 Įgilinimas (m)

7,3 3,8 2,8 2,3 -

T2

8,9 5,2 4,2 3,8 3,3

T3

10,2 6,5 5,6 5,1 4,8

T4

13,4 9,3 8,2 7,3 5,9

T5

18,5 14,1 12,8 9,7 8,2

61
 Savitakinių nuotekų vamzdynų bandymas

• Parengtinis bandymas- dar neužpylus vamzdyno.

Vamzdynas pripilamas vandeniu ir 30 min. stebima ar yra
vizualinių nesandarumų.
• Pagrindinis bandymas – sukeliamas slėgis iki 4 m ir 30
min. palaikant šį slėgį stebime kiek vandens pažemėja.
Leistinos nutekėjimų ribos nurodytos spec. literatūroje.

62
Nuotakyno pabaiga.

MINDAUGAS RIMEIKA

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Vandentvarkos katedra

Tel.: 861619973
El. paštas: mindaugas@rimeika.lt

63