Lauko Vendentiekis. WW - Remontogidas.lt

Istorija
LAUKO VANDENTIEKIS
• Romos akvedukai (100 m.pr.kr.);
• 1455 - pirmasis ketaus vamzdis, Vokietijoje;
• 1501 – Vingrių šaltiniai ir mediniai vamzdžiai;
• 1664 – Versalio rūmams 15 mylių ilgio ketinis vamzdis, dalinai naudojamas
iki šiol;
• 1770 – Šezi nustatė vandens hidraulinių nuostolių priklausomybę;
• 1785 – išrasta movinė jungtis, Londonas;
• 1864 – pradėti naudoti metaliniai vamzdžiai, Vilniuje;
• 1878 – pirmasis sprinklerio panaudojimas;
• 1880 – pirmoji vandens kokybės analizė Vilniuje;
• 1881 – pirmoji vandens tiekėjų asociacija JAV iš 22 narių;
• 1914 – pirmasis JAV vandens kokybės standartas;
• 1920 – cemento skiedinio padengimas; 1930 - renovacija;
• 1953 – išrasta greito sujungimo jungtis (push-on);
VGTU Vandentvarkos katedra • 1963 – pirmasis PVC vamzdžių standartas - vandenis ūkiui (JAV);
doc. dr. Mindaugas Rimeika
dr. Mindaugas Rimeika VGTU, Vandentvarkos katedra 1 dr. Mindaugas Rimeika VGTU, Vandentvarkos katedra 2
Vamzdynų armatūra Sklendžių tipai (According to EN 736, Part 1, Valve Technology)
Pagal paskirtį skirstoma:

• Uždaromoji (skirta atjungti dalį vamzdyno, bei keisti kitas
armatūros rūšis) Vilniuje >31 000 vnt.;
• Imamoji (paimti vamzdynais tekantį skystį, paprastai pastatuose);
• Apsauginė:
• Apsauganti nuo slėgio pertekliaus;
• Apsauganti nuo nepageidaujamos skysčio tėkmės;
• Apsauganti nuo debito pertekliaus;
• Orlaidžiai;
• Specialioji:
• Gaisriniai hidrantai (Vilniuje >3100 vnt.);
• Gaisriniai čiaupai (pastatuose);
• Vandens ėmimo kolonėlės (Vilniuje >600 vnt.);
• Adatinės sklendės, įranga nuotakynui, pramonei ir kt..
Skląstinės sklendės
Pirmoji sklendė 1837 m. Ovid Topham, Anglijoje, patentas Nr. 7442.
• Privalumai:
Ventilinės sklendės
– Naudojamos jau du šimtmečius, ankščiau tik jas naudojo;
– Patikimos, pigios, šiuo metu naudojamos iki DN 300;
– Maži slėgio nuostoliai; • Privalumai:
– Nesvarbi vandens tekėjimo kryptis; – Seniai naudojamos;
– Naujų modelių sklendėse nebėra varžtinių sujungimų; – Paprasta konstrukcija;
– Gali būti montuojamos ne šuliniuose (kapos).
• Trūkumai:
– Atidarant ir uždarant sklendę veikia didelė • Trūkumai:
išbalansuojanti vandens jėga. Siekiant sumažinti šią jėgą ir – Vanduo gali tekėti tik į vieną pusę;
hidraulinį smūgį, didelio skersmens sklendėse reikia įrengti – Dažnai reikia keisti tarpinę;
apytakinę sklendę;
– Skendės naudojamos tik mažiems vamzdžių skersmenims.
– “Daug darbo (laiko) atidaryti/uždaryti. DN 700 sklendę
uždaryti reikia dviejų vyrų ir užtrunka 1 valandą” (gal būt???);
– Tik paskutiniai 10% skląsčio judėjimo turi realios įtakos
vandens debito mažėjimui;
– Didelio skersmens sklendės (>DN400) yra brangios, sunkios ir didelės.
1
Rutulinės sklendės Vožtuvinės sklendės
Pirmosios sklendės pagamintos apie 1950 m.
• Privalumai: • Privalumai:
– Užima mažai vietos, lengvos;
– Tinka dideliam slėgiui;
– Paprasta konstrukcija;
– Maži hidrauliniai nuostoliai; – Nesvarbi montavimo padėtis;
– Nėra kliūties vandens tėkmei; – Gali būti naudojamos debito reguliavimui.
– Tinka nešvariam vandeniui.
• Trūkumai:
• Trūkumai: – Dažnai tik didesniems skersmenims (>DN400);
– Didelis svoris; – Dažnai reikia keisti izoliuojančią gumą;
– Remontuojant arba keičiant izoliuojantį sluoksnį reikia išimti sklendę;
– Didelis medžiagų suvartojimas;
– Negalima mechaniškai išvalyti vamzdyno (nes vožtuvas yra vamzdžio
– Užima daug vietos; viduryje);
– Dažniausiai naudojamos mažiems skersmenims. – Dažniausiai montuojamos šuliniuose;
– Galimas didelis triukšmas ir kavitacija.
Palyginimas vožtuvinių ir skląstinių skelndžių Kapa – požeminės sklendės
• Nereikia požeminių kamerų (šulinių);

• Mažėja statybos kaštai ir eksploatacinės išlaidos;
• Plane užima mažą plotą;
• Patikimas veikimas.
Balneliai Orlaidžiai
(alternatyvus naujų vartotojų pajungimo būdas)
Skirti iš vandens išsiskyrusiam orui pašalinti iš vamzdyno. Taip pat
vamzdynų pildymo/ištuštinimo metu naudojami oro išleidimui/įleidimui į
• Nereikia nutraukti vandens tiekimo; vamzdyną.
• Labai greitas pajungimas; Apsauga nuo hidraulinių smūgių!!!
• Mažos investicijos;
• Patikimas darbas;
• Galima įrengti kapą;
• Galima pajungti tik individualius arba mažai vandens suvartojančius
vartotojus;
• Gali būti naudojamos įvairios medžiagos (balnelių).
2
Apsauginiai vožtuvai nuo slėgio pertekliaus Atbuliniai vožtuvai
Apsaugo nuo nepageidautinos vandens tėkmės.
Slėgio nuostoliai vožtuvuose kv2/2g; kai k=10. Apsauga nuo hidraulinių smūgių.
Galimos rūšys:
• Rutuliniai atbuliniai vožtuvai;
• Vožtuviniai atbuliniai vožtuvai;
• Vožtuviniai atbuliniai vožtuvai su kontrasvoriu.
Vandens suvartojimas Vandens suvartojimas
Oficialiai galioja: RSN 26-90 “Vandens vartojimo normos”. STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato
inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai.
Normatyvuose pateikiamos vandens projektinės suvartojimo
normos, praktiškai visiems gyvenimo atvejams: buitinis 30.3 punktas - 200 litrų /parą žmogui.
vandens suvartojimas, viešųjų pastatų vandens normos,
viešųjų vietų tvarkymui reikalingas vandens kiekis, gyvulių ir
paukščių vidutinės vandens reikmės ir t.t.
Puikus praktinis vadovas, bet deja pasenęs.
Kokia yra realybė?

Kokia padėtis kitur?
300
Tiekta vandens, tūkst. kub. m per par
Vilnius
250
JAV vandens suvartojimas daug didesnis, dėl vandens pigumo,
200 žemos kokybės ir plataus vandens netaupančių sanitarinių
150 prietaisų naudojimo. Iki šiol suvartojama 300-400 l/d/gyv.
100
50
Europoje realus vandens suvartojimas tenkantis vienam
0
gyventojui, buitinėms reikmėms tenkinti, yra 100-160 l/d/gyv.
1990
1991
1992
1993
1994
1995
1996
1997
1998
1999
2000
2001
2002
2003
2004
ES šalių standartuose paprastai rekomenduojama - 200 l/d/gyv.

Vandens suvartojimas didžiuosiuose miestuose svyruoja nuo
90-120 l/d/gyv., o mažesniuose siekia tik 50-60 l/d/gyv.
3
Pastato viduje
Kaip apskaičiuoti vandens poreikį
• Vandens poreikis (debitas) pastato viduje – pagal vandens
ėmimo čiaupų veikimo tikimybę.
• Gyventojų vandens debitas [m3/d]:
Qd .vid .gyv. = (qsal .vid ⋅ N gyv. ) ⋅ knuostoliai
Skirtingų vartotojų vandens vartojimo

Vandens vartojimo netolygumai
netolygumai
Netolygumo koeficientai Netolygumo koeficientų reikšmės
• Paros netolygumo koeficientas: Paros netolygumo koeficientai:

Qd . max .gyv. • 1,2 kai gyventojų virš 10 000 gyventojų
K d . max = • 2,0 kai gyventojų mažiau kaip 2 000
Qd .vid .gyv.
• Valandos netolygumo koeficientas: Valandiniai netolygumo koeficientai:

Qh. max .gyv. • 2,0 kai vartotojų daugiau kaip 10 000
K h. max = • 5,0 kai gyventojų mažiau kaip 2 000
Qh.vid .gyv.
4
Miesto vandens poreikio skaičiavimas
Maksimalus paros vandens poreikis [m3/d]: Bendras miesto vandens poreikis [m3/d]
Qd . max .gyv. = Qd .vid .gyv. ⋅ K d . max
Maksimalus valandinis vandens poreikis [m3/h]: Qmiesto = Qd .vid .gyv. + Q pr.įm. + Qkiti + Qgsn
Qd . max .gyv.
Qh. max .gyv. = ⋅ K h. max
24
Maksimalus sekundės vandens poreikis [l/s]:

Qh. max .gyv.
Qmax .gyv. =
3,6
Vandens reikmė gaisrams gesinti Gaisrininkų reikalavimai

Iš vieno hidranto galima išgauti – 15 l/s.
Gaisrų kiekis mieste priklauso nuo gyventojų skaičiaus. Hidrantai statomi ne rečiau kaip kas 200 m.
Minimalus vandentiekio vamzdžio skersmuo – 100 mm.

Vandens kiekis vienam gaisrui gesinti priklauso nuo pastato
aukštingumo, dydžio, statinio atsparumo ugniai ir miesto
Statant hidrantus vandentiekio tinklas turi būti žiedinis. Jei elektros tiekimas
dydžio. iš vieno energijos šaltinio, tai numatyti elektros generatorių su vidaus degimo
varikliu. Nuo žiedinio tinklo gali būti ne ilgesnės kaip 200 m ilgio atšakos,
ant kurių statomi hidrantai.
Minimalus gaisro gesinimo debitas – 10 l/s.
Statomi ne arčiau kaip 5 m nuo pastato sienos, bet ne toliau kaip 2,5 m nuo
kelio važiuojamosios dalies.Požeminiai hidrantai gali būti statomi ir po keliu.
Skaičiuotina gaisro gesinimo trukmė – 3 valandos.
Laisvoji patvanka hidrantuose turi būti ne mažesnė kaip 1 atm. (10 m v. st.).
Lietuvos miestų vandentiekiuose daugiausia yra

pastatyta požeminių “Maskvos” tipo hidrantų.
Kaune - 2170 hidrantai.

Vilniuje – 3100 hidrantai.
Iš vieno hidranto
galima patiekti 15 l/s
vandens.
5
Vandens reikmė gaisram gesinti [m3/d]: Pirmojo kėlimo siurblinė
Qgsn = 3 ⋅ 3,6 ⋅ (qiš + qvd ) ⋅ ngsr

qiš – debitas gaisrų gesinimui iš išorės (l/s)
dvd – debitas gaisrų gesinimui pastate (l/s)
ngsr – skaičiuojamasis gaisrų kiekis.
Pvz. Vilniui: Qgsn = 3 ⋅ 3,6 ⋅ (80 + 5) ⋅ 3 = 2754 m3 / d
Gręžinio inžinerinė
įranga
• 1-oji juosta, vadinama griežto režimo apsaugos juosta skirta

Sanitarinės apsaugos zonos saugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens
kaptažo įrenginius: nuo 5 m iki 50 m.
Sanitarinė apsaugos zona (SAZ) – nustatyta saugoma apie • 2-oji juosta, vadinama mikrobinės taršos apribojimo juosta,
vandenvietę teritorija, kurioje ribojama ūkinė veikla. skirta apsaugoti vandenvietę nuo mikrobinės ir cheminės
taršos (kiek laiko mikroorganizmai būna gyvybingi patekę į
vandenį; nuo 200 iki 400 parų.
HN 44:2003 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų
nustatymas ir priežiūra“, 2003-04-08, Nr.V-201 (SAM) • 3-ioji juosta, vadinama cheminės taršos apribojimo juosta,
skirta apsaugoti vandenvietę nuo cheminės taršos. Susideda
Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų iš: 3a (kaptažo sritis gruntinio vandens sluoksnyje) ir 3b
sluoksnių požeminiu vandeniu pobūdį vandenvietės yra (kaptažo sritis eksploatuojamame sluoksnyje). Kitai tariant,
suskirstytos į tris grupes, aštuonis pogrupius. teršalai patekę į vaneningą sluoksnį nepasiektų vandenvietės
per 25 metus, o patekę į gruntinį vandeningąjį sluoksnį – per
50 metų.
6
SAZ nustatymas Vandentiekio tinklo projektavimas
Projektavimo tikslai :
• Vartotojo aprūpinimas tinkamos kokybės, slėgio, debito
vandeniu;
• Nustatyti vamzdžių skersmenis;
• Apskaičiuoti slėgio nuostolius;
• Parinkti siurblius.
Projektavimo principai:
• Atižvelgti į gyventojų skaičiaus augimą, miesto vystymąsi,
pramonės plėtimąsi;
• Vandens tiekimas turi būti patikimas ir saugus;
• Vandentiekio ilgaamžiškumas.
Pagrindiniai vandentiekio
sistemos elementai Vamzdynas gali būti:
šakotinis,
sužiedintas
žiedinis
Pagrindiniai reikalavimai vandentiekio

Vandentiekio sistemos patikimumas priklauso nuo:
projektavimui
• Elektros tiekimo arba energijos šaltinio patikimumo; • Maksimalus slėgis lauko vandentiekyje – 6 barai (minimalus 1 bar). Jei yra
daugiau reikia įrengti kelias zonas.
• Siurblių kokybės ir darbo režimo;
• Klojimo gylis – žemiau įšalo gylio (> 1,8 m).
• Siurblių korpuso pastatymo, vandens lygio atžvilgiu, • Minimalus nuolydis 0,002.
kuriam esant siurbliai gali įsijungti; • Optimalūs greičiai 0,8-1,5 m/s (įtakoja vamzdžių skersmenis, hidraulinius
• Vandentiekio vamzdžių ir armatūros; nuostolius).
• Visų dalių statybos ir montavimo kokybės; • Ilgaamžiškumas – turi veikti mažiausiai 50 metų.
• Minimalus atstumas nuo lygiagretaus vamzdžio – 0,4 m, vertikalus atstumas
• Eksploatuojančio personalo; sankirtose, bent 0,2 m.
• Švaraus vandens rezervuaro tūrio. • Aukščiausiose tinklo vietose orlaidžius. Orlaidžio angos pralaidumas 4%
vamzdyno didžiausio debito.
• Žemiausiose vietose – išleistuvai (vieno ruožo tuštinimas ne ilgiau kaip 2 val.).
7
• Atstumai tarp uždarymo armatūros neturėtų viršyti: vandentakiuose – 2 km,
magistralėse – 1 km, kaimo vandentiekio tinkle ir miesto skirstomosiose Reikalavimai vandentiekio vamzdžiams ir
linijose – 0,3 km.
• Kai tinklas šakotinis uždarymo armatūra statoma kas 500 m.
fasoninėms detalėms
• Uždarymo armatūra gali būti statoma šuliniuose arba be šulinių (požeminė).
• Paprastai tiesiamos dvi diukerio gijos, su prošvaisa tarp jų 1,5 m, o vamzdžių
viršus įgilinamas upės dugne 0,5 m (kai upė laivybinė – 1,0 m). Diukerio
• Neturi bloginti vandens kokybės;
galai gali kilti ne didesniu kaip 20º pasvirimu. • Turi būti stiprūs, nelūžti nuo grunto slėgio ir vandens slėgio;
• Dėklai skirti apsaugoti statinį (geležinkelį, pastatą ar kitą inžinerinį įrenginį) • Turi būti hermetiški;
nuo jo pagrindo išplovimo ir įvykdyti vandentiekio tinklo statybą uždaru
būdu, kuomet kasti atviras tranšėjas yra brangu arba pavojinga. • Turi ilgai tarnauti;
• Mažiausias leistinas darbo kameros aukštis 1,5 m, rekomenduojamas – 1,8 m. • Vamzdžius turi būti lengva pakloti ir greitai sujungti;
• Šulinių dangčiai kelyje sutampa su kelio (šaligatvio danga), 50-70 mm virš • Vamzdžių vidinis paviršius turi būti glotnus.
žaliosios vejos, 200 mm virš žemės paviršiaus (neužstatytose teritorijose).
• Vienos vandenpylės (vandens kolonėlės) aptarnavimo spindulys iki 100 m.
Hidraulika Hidrauliniai nuostoliai

Skysčio tėkmės energija priklauso nuo: potencinės, slėgio ir
kinetinės energijos. Hidrauliniai nuostoliai būna:
2
H = z+
p
+
v • kelio
ρ⋅g 2⋅ g
• vietiniai
Bernulio lygtis.
Q = v ⋅ A [m3/h]
Q = V / t [m3/h]
Monograma hidrauliniams kelio nuostoliams skaičiuoti

Hidraulinių parametrų apskaičiavimas
Hidrauliniai nuostoliai apskaičiuojami pagal formules:
• Darsi–Veisbacho: L v2
hn = λ ⋅ ⋅
d 2g
• Kolbruko–Uaito:
1 ⎛ 2,51 k ⎞ v⋅d
= −2 log10 ⎜ + ⎟, Re =
λ ⎝ Re λ 3,71 ⋅ d ⎠ υ
čia hn – hidrauliniai nuostoliai metrais; Δp – slėgio nuostoliai paskaliais; λ
– hidraulinės trinties koeficientas; L – vamzdyno ilgis metrais; d –
vamzdžio spindžio skersmuo metrais; g – sunkio pagreitis metrais per
sekundę kvadrate; ρ – vandens tankis kilogramais kubiniame metre; Re
– Reinoldso skaičius; v – srauto greitis metrais per sekundę; ν –
kinematinė klampa kvadratiniais metrais per sekundę; k – vamzdžio
šiurkštumas metrais.
8
Metinių išlaidų dydžio priklausomybė nuo vamzdžiu tiekiamo Nuostoliai vietinėse kliūtyse apskaičiuojami taip:
vandens greičio
v2
hvt = ∑ ζ i ⋅
n 2g
kai ςi – vietinių kliūčių pasipriešinimo koeficientai, vi – srauto greičiai
vietinėse kliūtyse, n – vietinių kliūčių skaičius skaičiuotiniame vamzdyno
ruože.
Paprastai vietiniai nuostoliai

Priimami 5-15% nuo kelio
nuostolių.
Laisvas slėgis Reikalingas slėgis siurblinėje

Laisvas slėgis apskaičiuojamas [m]: H l .sl . = hč . + H č . + hw
čia: hč – aukštis nuo žemės paviršiaus iki čiaupo; H siurb. = H k .n + H vn + H l.sl. + H v.siurb. + H geo.
Hč – mažiausias slėgis čiaupe (2-10 m);
• Kelio nuostoliai;
hw – hidrauliniai nuostoliai.
• Vietiniai nuostoliai;
• Laisvas slėgis, nepatogiausiame taške;
• Slėgio nuostoliai siurblinėje;
• Geometrinis aukštis
Supaprastintas skaičiavimas [m]:
H l.sl. = 10 + (n − 1) ⋅ 4 Jei gaisro gesinimo metu slėgis didesnis, nei kitais režimais, tai statomi atskira
siurblių grupė, kuri įsijungia tik gaisrų gesinimo metu.
Švaraus vandens rezervuarai ŠVR ir VB

• Požeminiai (sukaupti miesto vandens atsargas iki 24 val.,
gaisrinės atsargos, siurblių darbo
reguliuojamas gręžinių ir vandens ruošyklų
darbo optimizavimas);
• Antžeminiai (papildomai reikia apšiltinti);
• Vandens bokštai (mažiems kiekiams saugoti ir reguliuoti siurblių

darbą,palaikyti reikiamą slėgį tinkle);
• Slėginiai rezervuarai (LT iki šiol nepopuliarūs, mažiems kiekiams –

hidroforai, papildomi reikalavimai saugumui,
ekonominiai skaičiavimai reikalingi);
9
Apsauga nuo hidraulinio smūgio
Hidraulinis smūgis
• švelnus siurblių paleidimas ir stabdymas;
• staigus siurblio, tiekiančio vandenį į vandentakį, arba visų • slėginiai indai (hidroforai);
siurblių sustabdymas (išnykus elektros energijos tiekimui); • atbuliniai vožtuvai;
• staigus siurblio paleidimas prie atidarytos sklendės; • vandentakių padalinimas į barus ir atbulinių vožtuvų
• greitas sklendžių, vožtuvų ar hidrantų uždarymas; įtaisymas kiekviename jų;
• oro buvimas vamzdyne; • atviri vamzdžiai (kalnuotoje vietovėje);
• neteisingas apsaugos prietaisų veikimas. • slėgio mažinimo vožtuvai.
Vandentiekyje naudojamos medžiagos

Minimalūs horizontalūs atstumai tarp vamzdynų ir pastatų:
(tik slėginiai tinklai):
• Medis;
• elektros kabelių – 1,0 m;
• Švinas; • ryšio kabelių – 0,5 m;
• šiluminių trasų – 1,5 m (savitakinio nuotakyno – 1,0
• Asbestcementas; m);
• Plienas; • žemo ir vidutinio slėgio dujotiekių – 1,0 m, kai slėgis
(0,3–0,6 MPa) – 1,5 m (nuotak. – 2,0 m), aukšto slėgio
• Ketus (kalusis ketus); (>0,6 MPa) – 2,0 m (5,0 m);
>400
200 700 200
• Gelžbetoninis; • istorinių ir kultūros paminklų – 15,0 m;
• pastatų pamatų – 5 m (slėginių vamzdynų);
• Stiklo pluoštas (GRP – glass reinforced plastic); V1 V1 • pastatų pamatų – 3 m (sav. nuotakyno);
• Plastmasės: polietilenas (PE), polivinilchloridas (PVC); • tarp vandentiekio ir savitakio nuotakyno – 1,5 m;
• vandentiekio linija 0,4 m aukščiau nuotakyno;
• Pastatų viduje: cinkuotas plienas, nerūdijantis plienas, varis, • tiesiant vienoje tranšėjoje dvi slėgines linijas, atstumas
polipropilenas. tarp vamzdžių turi būti ne mažesnis kaip 0,4.
STR 2.03.02:2005
Vandentiekio vamzdyno bandymas
• Kiekvienas nutiestas vamzdynas turi būti bandomas;

• Yra du vandentiekio vamzdynų bandymai:
– parengtinis – patikinti tinklų atsparumą ir hermetiškumą
(išleidžiamas oras, pripilama vandens ir pakeliamas slėgis iki
darbinio). Stebima ar vamzdynas sandarus;
– pagrindinis bandymas. Bandoma 1,5 x didžiausias darbinis slėgis.
Pakeliamas slėgis iki bandomojo ir palaikomas valandą. Slėgiui
palaikyti siurbliu įspaudžiamas reikiamas vandens kiekis slėgiui
palaikyti. Įspaustas vandens kiekis matuojamas. Jei slėgis per
bandymą sumažėjo daugiau kaip 20 kPa, tai bandymas sėkmingai
užbaigtas, gelžbetoniniams – 40 kPa.
Paprastai parengtinį bandymą rekomenduojama atlikti vamzdžių
neužpylus gruntu.
10
Dezinfekavimas Siurblinės
• Naujai nutiestą, pakeistą arba renovuotą vamzdyną reikia
dezinfekuoti.
• Dezinfekuoti galima:
– Tik geriamuoju vandeniu;
– Dezinfekuoti galima su oru arba be jo;
– Statiškas dezinfekavimas (įpilama, palaikoma ir išpilama);
– Dinaminis dezinfekavimas –vanduo su dezinfekantu teka
vamzdžiu.
– Dezinfekavimui galima naudoti: chloro dujas, natri hipochloritą,
kalcio hipochloritą, kalio permanganatą, vandenilio peroksidą,
chloro dioksidą.
Vandentiekio siurblinės Vandentiekio patikimumo kategorijos

• Siurbliai reikalingi patiekti vandenį vartotojui;
• Pirma kategorija.
• Vandentiekio siurblinėse dažniausiai naudojami
Komunaliniai, pramoniniai vandentiekiai +gaisrams
išcentriniai siurbliai; gesinti. Vandens tiekimas gali nutrūkti ne ilgiau kaip 10
• Gręžinių siurbliai yra daugiapakopiai; min., o sumažintas ne ilgiau kaip 3 paroms.
• Siurblinės - trijų patikimumo kategorijų; • Antra kategorija.
• Projektuojamos maksimaliam valandiniam vandens Tik Komunaliniai ir pramoniniai vandentiekiai. Vandens
poreikiui užtikrinti; tiekimas gali būti nutrūktas 2,5 val., o sumažintas ne ilgiau
• Aukštiems pastatams rekomenduojama įrengti atskiras kaip 10 parų. Gaisrus gesinti iš tvenkinių arba rezervuarų.
trečiojo kėlimo siurblines; • Trečia kategorija.
• Siurblių naudingumo koeficientas siekia 90%; Tik Komunaliniai vandentiekiai ir pavieniai vartotojai.
Vandens tiekimas gali būti nutrūktas 24 val., o sumažintas
ne ilgiau kaip 15 parų.
Vandentiekio siurblinių kategorijos

• Pirma siurblinės kategorija. Principinė siurblio schema
Siurblinė turi turėti I kategorijos energijos tiekimo šaltinį (kai
neįmanoma garantuoti I patikimumo kategorijos elektros tiekimą,
reikia įrengti atsarginį, vidaus degimo variklio sukamą elektros
generatorių), mažiausiai du darbo ir vieną atsarginį (dar 1 sandėlyje)
siurblius, įrengtus žemiau vandens lygio rezervuare paleidimo metu,
dvi siurbimo ir dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100%
pralaidumo, ir žiedinį vandentiekio tinklą.
• Antra siurblinės kategorija.
Siurblinė turi turėti II kategorijos energijos tiekimo šaltinį (jei tai Siurbimo linija, siurblys ir
neįmanoma, reikia numatyti galimybę prijungti vidaus degimo variklio
sukamą elektros generatorių), vieną atsarginį siurblį, dvi siurbimo ir slėginė linija.
dvi slėgines susietas linijas, kiekviena 100% pralaidumo, ir žiedinį
vandentiekio tinklą.
• Trečia siurblinės kategorija.
Siurblinė gali turėti III kategorijos energijos tiekimo šaltinį, vieną
atsarginį siurblį, vieną siurbimo ir vieną slėginę atitinkamo pralaidumo
dr. Mindaugasbei
liniją šakotinį vandentiekio
Rimeika tinklą. katedra
VGTU, Vandentvarkos 65 dr. Mindaugas Rimeika VGTU, Vandentvarkos katedra 66
11
Siurbimo aukštis Išcentrinio siurblio principinė schema
Teorinis siurbimo aukštis – 10 m.
Realus siurbimo aukštis – 6-8 m.
Patikimam siurblių darbui

rekomenduojama juos statyti
žemiau vandens lygio rezervuare.
Siurblio
Pagrindinės siurblio ir vamzdyno charakteristikos
charakteristikos
Tam, kad parinkti siurblį

reikia žinoti:
slėgio nuostolius ir
vandens debitą.
Siurblių charakteristikų
Lygiagretus ir nuoseklus siurblių jungimas keitimas
Sklendės pagalba
Keičiant darbo rato skersmenį
Nuoseklus siurblių jungimas Lygiagretus siurblių jungimas
Dažnio keitiklio pagalba
12
Pagrindiniai siurblių panašumo dėsniai
Q1 n1
=
Q2 n2
2
H1 ⎛ n1 ⎞
=⎜ ⎟
H 2 ⎜⎝ n2 ⎟⎠
3
N1 ⎛ n1 ⎞
=⎜ ⎟
N 2 ⎜⎝ n2 ⎟⎠
Keli faktai apie siurblius

Šalto vandens tiekimo sistemose energija reikalinga:
• Apie 20% pasaulyje suvartojamos elektros energijos tenka siurbliams;
• Vandeniui iš šaltinio paimti; • Pramonės įmonėse siurblių sąskaitai tenka nuo 20% iki 50 % suvartotos
• Vandeniui paruošti (skaidrinti, filtruoti, šalinti druskas ir kt.); energijos;
• Vandeniui tiekti į vartojimo vietą; • Siurblio kaina sudaro tik apie 5% bendrųjų išlaidų, eksploatavimo išlaidos
• Vartojimui reikalingam vandens slėgiui sukurti. apie 10%, o išlaidos elektros energijai likusius 85%;
Visuose etapuose energija perduodama vandeniui siurbliais. • Jei esamų siurblių naudingumo koeficientas 5-10% mažesnis už tos
pačios paskirties naujų siurblių, tai juos reikia keisti naujais;
Siurblio variklio galingumą galima apskaičiuoti:
• Pvz.: debitas 360kub. m./val, slėgis 50 m, seno siurblio naudingumo
ρ ⋅ g ⋅Q ⋅ H koeficientas 0,6, o analogiško naujo –0,8. Siurblys dirba tik darbo
E= [kW]
1000 ⋅η siur ⋅η var dienomis ir tik 8 val./d. Sutaupytume apie 18000 litų per metus.
Q – m3/s; g – m/s2; • Pvz.: netinkamai parinkus siurblį vietoje 70 l/s, jis tiekia 100 l/s.
H – m; ρ - kg/m3. Energijos nuostoliai per metus – 13 000 Lt (dirbant apie 2000 val/metus).
Siurblio “gyvenimo ciklo” kaina (life cycle costs)

Siurblio “gyvenimo ciklas” susideda iš trijų pagrindinių dalių:
• gamyba (siurblio kaina); Vandentiekio dalies pabaiga.
• vartojimas (eksploatacinės išlaidos);
• utilizavimas.
MINDAUGAS RIMEIKA
Pirkimo kaina
Schemoje sąlyginis dydis
atitinka skaitines reikšmes. Kitos išlaidos
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Vandentvarkos katedra
Eksp loatacinės
ir remonto
Tel.: 861619973
Išlaidos
išlaidos elektros El. paštas: mindaugas@rimeika.lt
energijai
13

Lauko Vendentiekis. WW - Remontogidas.lt

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Lauko Vendentiekis. WW - Remontogidas.lt

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Istorija

Vamzdynų armatūra Sklendžių tipai (According to EN 736, Part 1, Valve Technology)

Pagal paskirtį skirstoma:

• Imamoji (paimti vamzdynais tekantį skystį, paprastai pastatuose);

Palyginimas vožtuvinių ir skląstinių skelndžių Kapa – požeminės sklendės

• Nereikia požeminių kamerų (šulinių);

Vandens suvartojimas Vandens suvartojimas

Puikus praktinis vadovas, bet deja pasenęs.

Kokia yra realybė?

ES šalių standartuose paprastai rekomenduojama - 200 l/d/gyv.

Qd .vid .gyv. = (qsal .vid ⋅ N gyv. ) ⋅ knuostoliai

Skirtingų vartotojų vandens vartojimo

Netolygumo koeficientai Netolygumo koeficientų reikšmės

• Paros netolygumo koeficientas: Paros netolygumo koeficientai:

• Valandos netolygumo koeficientas: Valandiniai netolygumo koeficientai:

Maksimalus sekundės vandens poreikis [l/s]:

Vandens reikmė gaisrams gesinti Gaisrininkų reikalavimai

Minimalus vandentiekio vamzdžio skersmuo – 100 mm.

Lietuvos miestų vandentiekiuose daugiausia yra

Kaune - 2170 hidrantai.

Qgsn = 3 ⋅ 3,6 ⋅ (qiš + qvd ) ⋅ ngsr

Pvz. Vilniui: Qgsn = 3 ⋅ 3,6 ⋅ (80 + 5) ⋅ 3 = 2754 m3 / d

• 1-oji juosta, vadinama griežto režimo apsaugos juosta skirta

Pagrindiniai reikalavimai vandentiekio

Hidraulika Hidrauliniai nuostoliai

Monograma hidrauliniams kelio nuostoliams skaičiuoti

Hidrauliniai nuostoliai apskaičiuojami pagal formules:

Paprastai vietiniai nuostoliai

Laisvas slėgis Reikalingas slėgis siurblinėje

Švaraus vandens rezervuarai ŠVR ir VB

• Antžeminiai (papildomai reikia apšiltinti);

• Vandens bokštai (mažiems kiekiams saugoti ir reguliuoti siurblių

• Slėginiai rezervuarai (LT iki šiol nepopuliarūs, mažiems kiekiams –

Vandentiekyje naudojamos medžiagos

Vandentiekio vamzdyno bandymas

• Kiekvienas nutiestas vamzdynas turi būti bandomas;

Vandentiekio siurblinės Vandentiekio patikimumo kategorijos

Vandentiekio siurblinių kategorijos

Teorinis siurbimo aukštis – 10 m.

Realus siurbimo aukštis – 6-8 m.

Patikimam siurblių darbui

Tam, kad parinkti siurblį

Keičiant darbo rato skersmenį

Nuoseklus siurblių jungimas Lygiagretus siurblių jungimas

Dažnio keitiklio pagalba

Keli faktai apie siurblius

Siurblio “gyvenimo ciklo” kaina (life cycle costs)

You might also like