Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

KU JTF ELEKTROTECHNIKOS KATEDRA

LABORATORINIS DARBAS

Pneumatikos pagrindai

Darbo tikslas :
Susipainti su pramonini pneumatini sistem projektavimo ir veikimo pagrindais.
Uduotis :

1. Susipainti su laboratoriniame darbe naudojamais pneumatiniais prietaisais.

2. Sumontuoti ir ibandyti renginius pagal pateiktas schemas.
3. Sukurti automatin rengin, veikiant nurodytu algoritmu.
4. rengin ibandyti veikianiame stende.
5. Sukurt automatin pneumatin rengin apiforminti ir pateikti atsiskaitymui.

1. Pneumatikos pagrindai.
Projektuojant pneumatines valdymo sistemas btina laikytis tam tikros darb eils. Labai
svarbi kartu su projektu ruoiama dokumentacija, ji susideda i:

proces energijos, informacijos ir technologijos sraut atvaizdavimo schem;

sistemos veikimo apraym;

technologinio proceso ingsnini diagram;

principini darbo schem ir element specifikacij bei j technins dokumentacijos;

ekspluatavimo instrukcijos;

paprasiausi gedim paiekos ir remonto metodikos.

Komponuojant energijos, informacijos ir technologijos sraut atvaizdavimo schemas btina

laikytis taisykls, kad elementai schemose turi bti idstyti taip, kaip jie sklinda valdymo
sistemoje. Daniausiai signalas yra perduodamas i schemos apaios vir. Taip pat btina
pavaizduoti energijos altin. Jeigu sistema didel, energijos altinis detalizuojamas ir pateikiamas
atskirame lape.

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

1 pav. Principins schemos element idstymas

Sudarant principines schemas, element isidstymas nebtinai turi atitikti faktin padt
sistemoje. Rekomenduojama darbo cilindrus ir skirstytuvus braiyti horizontaliai taip, kad pradin
padtis bt kairje ir cilindras istumt kot i kairs dein.

Kiekvienas valdymo kanalas pasibaigia darbo elementu. Tokio pat principo laikomasi ir
ymint schemoje konkretaus valdymo kanalo atskirus elementus.
Laikoms toki taisykli:
0

energijos tiekimo modulis;

1, 2, 3 ir t.t.

individuali darbo grupi numeriai;

1.0, 2.0 it t.t. darbo elementai;

.1

galinis valdymo elementas;

.01, .02 ir t.t. elementai tarp galinio valdymo elemento ir darbo elemento;
.2, .4 ir t.t.

elementai, slygojantys cilindro koto istmim;

.3, .5 ir t.t.

elementai, slygojantys cilindro koto traukim.

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

Laboratoriniame darbe naudojami elementai:

- vienkryptis cilindras

- dvikryptis jgos cilindras

- skirstytuvas 5/2

- skirstytuvas 3/2

- srauto reguliatorius

- loginis elementas

Visos pneumatins schemos renkamos montavimo ploktje 2 pav.

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

2 pav. Montavimo plokt

2. Darbo eiga.
Surinkti, ibandyti ir parodyti dstytojui veikianias pneumatines schemas:
1) Paspaudus valdymo mygtuk, jgos cilindras turi
suslgti gamin. gaminys slegiamas tol, kol mygtukas
laikomas nuspaustas. Atleidus mygtuk, gaminys
atleidiamas.
Paspaudus mygtuk, suslgtas oras per skirstytuvo
1(P) 2(A) kanal patenka cilindro darbin kamer
ir, nugaljs spyruokl, istumia kot. Atleidus
mygtuk, spyruokl grina 3/2 tipo skirstytuv
pradin

padt,

ir

cilindro

kotas,

veikiamas

spyruokls grta atgal. Oras i cilindro pasialina per

imetimo port 3(R).
3 pav. Vienkrypio cilindro valdymas

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

2)

Netiesioginis

pneumatini

cilindr

valdymas.
Valdymo mygtukas sumontuotas toli nuo
darbinio cilindro, todl turi bti naudojamas
netiesioginis valdymas. Kitu atveju darbinis
cilindaras yra didelio skersmens ir reikalauja
pakankamai didelio oro debeto ir valdymo
jgos sumainimui tenka nautoti stiprintuv.
Tok vaidmen atlieka suspaustu oru valdomas
skirstytuvas,

montuojamas

alia

darbinio

cilindro ir valdomas paprastu, nedidels galios

skirstytuvu. Kadangi ms cilindras vienos
krypties, tai tokie pat ir skirtytuvai, grtantys
dka suspaustos spyruokls.
4 pav. Netiesioginis cilindro valdymas

3) Login funkcija IR (AND)

Paprasiausia loginio elemento IR schema bt
du nuosekliai sujungti 3/2 tipo skirstytuvai.
Kaip matyti i shemos, cilindro valdymo
skirstytuv paveiks signalas tik tuomet, kai
kartu nuspausti abu skirstytuvai

5 pav. Logins funkcijos IR realizavimas

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

Kitas loginio elememto IR schemos

variantas bt panaudojus atskir
loginio elemento IR pneumatin
tais.
Elementas

atliekantis

login

funkcij IR, kitaip dar vadinamas

dviej

slgi

votuvas,

leidia

valdyti darbo cilindr tik tuo atveju,

kai yra paveik du skirstytuvai ir
turime

jimuose

du

vienodus

signalus. Tai gali bti atvejas, kai

vienas skirstytuvas atlieka galinio
ijungjo ar apsaugos funkcij,
kitas paleidia darbin rengin.
6 pav. Logins funkcijos IR realizavimas

4) Login funkcija

ARBA

(OR)
i

login

funkcij

taip

pat

realizuojame atskiro pneuma-tinio

renginio pagalba.
Padavus suspaust or vien arba
kit jim, prietaiso viduje esantis
rutuliukas atidaro vien arba kit
kanal,

tuo

paiu

leisdamas

suspaustam orui laisvai praeiti

ijim.

7 pav. Logins funkcijos ARBA realizavimas

6

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

5) Skirstytuvo su atmintim panaudojimas.

8 pav. Skirstytuvo su atmintim panaudojimas

Skirstytuvai su atmintim naudojami tais atvejais, kai isijungus valdymo signalui, schema
turi likti perjungtoje padtyje. Kaip matome pateiktoje schemoje, nuspaudus ir atleidus mygtuk 1.2
arba 1.4, cilindro kotas bus istumtas ir laikysis tol, kol trumpam nuspausime mygruk 1.3.

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

6) Cilindro greiio reguliavimas

Galimi du droseliavimo bdai:

droseliuojant tiekiam or;

droseliuojant imetam or.

Pirmu atveju net ir nedideli apkrovos svyravimai atsirandantys kad ir dl kelio jutiklio
nuspaudimo, gali bti greiio svyravimo prieastis. Todl tiekiam or galima droseliuoti tik
vienkrypiams ir mao trio cilindrams.
Antru atveju cilindr oras tiekiamas laisvai, cilindro stmoklis randasi tarp dviej
suspausto oro tri. Toks droseliavimo bdas yra geresnis. Stmoklio greitis maiau priklauso nuo
sutinkamos apkrovos. Naudotinas dvikrypi cilindr valdymu

9 pav. Cilindro koto greiio reguliavimas

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

7. Pasirinktu variantu suprojektuoti, sumontuoti ir ibandyti pneumatin sistem veikiani

vienu i variant:
a) variantas:

jgos cilindro kotas istumiamas per 5 s, o traukiamas per 3 s;

koto istmimas vyksta jungus rankin jungikl ir nuspaudus mygtuk;

kotas traukiamas dviem mygtukais, nuspaudus vien arba kit.

b) variantas:

- jgos cilindro kotas istumiamas per 2 s, o traukiamas per 0,5 s;

- kotas istumiamas nuspaudus mygtuk;
- kotas traukiamas automatikai, kai cilindro kotas nuspaudia galin ijungj.
c) varantas:
- jgos cilindro kotas istumiamas per 1 s, o traukiamas per 3 s;
- koto istmimas vyksta jungus rankin jungikl;
- toliau cilindras dirba automatikai nurodytais laiko tarpais istumdamas ir traukdamas kot.
Veikiani pneumatin sistem parodome dstytojui. Persibraiome uraus sukonstruot
sistem.

3. Ataskaitos turinys
Apiforminame laboratorin darb kaip projekt, remiantis laboratorinio darbo pirmo punkto
reikalavimais. Projekto apimtis penki lapai. Kiekvien projekt formina student grup
susidedanti i dviej student. Laboratoriniai projektai negali bti vienodi, kiekviena grup
akcentuoja skirtingas projekto dalis.

Mechatronikos pneumatini rengini tyrimas

4. Kontroliniai klausimai
1) Ivardyti pneumatini sistem teigiamas ir neigiamas savybes.
2) Prieastys apsprendianios pneumatini cilindr pozicionavimo galimybes.
3) Pneumatini skirstytuv portai ir j savybs.
4) Pneumatini skirstytuv darbo padi vaizdavimas principinse schemose.
5) Pneumatini skirstytuv valdymo bdai.
6) Pneumatini logikos element konstrukcija ir darbo principas.
7) Pagrindins pneumatini cilindr konstrukcijos.
8) Pneumatini cilindr judesio greiio valdymas.
9) Skirstytuv su atmintim darbo bdas ir savybs.
10) Reikalavimai pneumatini principini schem komponavimui.

5. Literatra
1. P.Croser. Pneumatika. Mokomoji knyga. Festo. Kaunas.
2. V.Geleeviius. Login automatika. KTU. Kaunas. 2001.
3. G.Prede, D.Scholc. Elektropneumatika. Festo. Kaunas. 2008.

2009 04 10 A.Kikis

10