71-79 Ist Mauduoles

64-79_Ist_Mauduoles.qxp 10.08.
2009 13:15 Page 72
Polis Gauguinas. Undinë. 1889 Felixas Vallottonas. Vasara, moterys besimaudanèiosios gamtoje, ið plytø pagamintame baseine. 1892
/Privati nuosavybë/ /Kunsthaus, Ciurichas/
Ðiame puslapyje reprodukuojamø tapytojø ant kranto“ (1931– 1932).

kûryba turëjo didelæ átakà „Brücke“ grupës Kiekviena profesionalo tapyta drobë pasiekia
menininkams. Jie mokësi ið V. Van Gogho ir P. tam tikrà estetiná lygá, galima sakyti, net erotiná.
Gauguino, P. Cezanne’o ir E. Muncho, A. Derai- Jeigu vertintojo lygis þemas, atsiranda prob-
no ir kitø fovistø. Kiekvienas ðis didis tapytojas lema – meno kûriná jis gali apibûdinti tik tam
savaip vaizduodavo moterá. tikromis kategorijomis. Erotizmas yra seksua-
Paveikslai, vaizduojantys nuogus þmones, vi- linio akto ir visko, kas su juo susijæ, pratur-
sais laikais vertinami nevienareikðmiðkai. tinimas kultûra, estetine forma.
Retai kalbama apie paties tapytojo ir jo kû- Jau vien tai, kad „Brücke“ nariai iðsineðë
rinio moralines normas. Daþnai autoriaus ydos molbertus á gamtà, prie Moritzburgo eþero,
ar charakteris neturi nieko bendra su jø kûri- netoli Drezdeno, buvo visiðkai naujas reiðkinys
Eduardas Munchas. Mauduolës. 1892
/Privati nuosavybë/ niais. Aiðku, vëliau sukuriami mitai, kurie kelia pagal realistinio meno tradicijas. Tapydami
susidomëjimà, didesná nei patys meno kûriniai. plenere, jie atrodë (ir, aiðku, buvo) kaip tikrieji
Egzistuoja du nuogo kûno vertinimo kraðtu- P. Gauguino sekëjai.
tinumai: jis vertinamas kaip nenusakomos mis- Kada P. Cezanne’as, paskui – H. Matisse’as ir
terijos-groþio ir tyrumo iðraiðka arba girdime P. Picasso pasirinko „Besimaudanèiosios“ temà
vien kaltinimus. Ðaivileris yra pasakæs, kad ir apnuogintà figûrà parodë kaip dalá gamtos,
nuogas moters kûnas yra neigiama jëga, visos taip perteikdami visiðkai iðlaisvintos kûno
þmoniðkosios bûties griaunamoji jëga. iðraiðkos iðgyvenimus, ir vargu ar galima geriau
2005 m. rudená Ðtutgarto galerijoje vyko P. tai pavaizduoti, kaip H. Matisse’o „Prabangoje,
Picasso paroda, kuri skirta vienai temai – ramybëje ir Neroje“.
mauduolëms. Skirtingø laikotarpiø, skirtingø Ðiandien viskas pasikeitë, nes kovojama ne su
stiliø, bet vieno autoriaus. Parodoje buvo ir cenzûra, o su banalybe ir stereotipais. Viskas
„Bëganèiosios ant kranto“ (1922) ir „Mauduo- leidþiama, viskas priimtina ir priimama. Skan-
lës“(1956), ir skulptûrinë kompozicija „Figûros dalo efektas iðnyko.
Giovanni Giacometti. Poilsis. 1910

/Berno Meno muziejus/
64-79_Ist_Mauduoles.qxp 10.08.2009 13:17 Page 73
E. L. Kirchneris. Adomas ir Ieva. Dvi skulptûros. 1921 E.L.Kirchnerio fotografijoje – Nina Hard tarp Adomo ir Ievos skulptûrø prie
/Ðtutgarto miesto galerija/
ðokëja Nina Hardt. 1921 áëjimo á „Larcheno namelá“, 1921
buvo E. L. Kirchnerio áraðas dienoraðtyje. Svar-

bu suprasti, kad menas apipavidalina, suteikia
formà, o ne atvaizduoja. Tai didelis skirtumas.
Suteikti formà ir komponuoti – laisvas dvasinis
procesas, o vien atvaizdavimas yra amatas, ku-
rio galima iðmokti. „Aktas“ nereiðkia vien
tik nuogumo. „Brücke“ tapytojams buvo svar-
bu rasti tiesioginæ akto iðraiðkà, nesuklastotà
jokiø akademiniø tradicijø, pilietinës moralës ar
Dëmesio centre – jaunystë, aktas, vienpusio poþiûrio.
idealizmas. Kaip vienas ið svarbiausiø paveikslo elemen-
1905 m. architektai studentai Fritzas Bleylas, tø, atsiribojæs nuo psichologijos ir filosofijos, ðiø
Erichas Heckelis, Ernstas Ludwigas Kirchneris tapytojø aktas bûdavo iðreikðtas forma, spalva
ir Karlas Schmidt-Rottluffas susijungë vienam ir kompozicija, – iðreiðkianèius ávykio esmæ.
tikslui – laisvai tapyti aktà, kuris jiems buvo viso Nekopijuodami tikrovës, jie sukûrë autentiðkus
rankos lavinimo meno pagrindas. Jie susitikinë- simbolius, t. y. skaièius ir þenklus, arba, kaip
davo, visi kartu tapë greitai ir neáprastai. Jø raðë E. L. Kirchneris, – hieroglifus.
modeliai pozas keisdavo kas 15 minuèiø. Ket- Nuo 1909 m. E. Heckelis ir E. L. Kirchneris
virèio valandos aktai. daþnai pabrëþdavo, kad jiems pavyko paspar-
Tokiu bûdu jaunieji menininkai suvokë, kà gali tinti tirðtà, lëtà tapymà aliejiniais daþais, tuos
reikðti linija, plokðtuma, kuriant visà paveikslà. daþus praskiedus. Paveiksluose atsiranda dina-
Kodël jie pradëjo nuo akto, o ne nuo peizaþo? mika, judesys, energija ir átampa.
E. L. Kirchnerio atsakymas: menas sukurtas Menininkams rûpëjo, kad akto kompozicija
þmogaus, tad jo paties pavidalas ir yra viso meno ágautø to virpëjimo, átampos – Gyvybës.
centras. Todël nuo paties þmogaus ir reikia E. Heckelio, M. Pechsteino, E. L. Kirch- E.L.Kirchneris.
pradëti. Dël vieno jø nuomonë sutapo: suprasti nerio, K. Schmidt-Rottluffo, O. Muellerio Moteris, nuleidusi
aktà kaip laisvà ir natûralø – nereiðkia, kad ir E. Noldes aktø tapybà ðiandien galime rankas. 1913
reikia þmogø atvaizduoti tiksliai ar net tobulai. vadinti „Brücke“ grupës ekspresionizmo /Nacionalinë Berlyno
galerija/
Tapyba nëra ápareigota kopijuoti gamtà – toks kulminacija.
73
Drezdeno laikotarpiu visi „Brücke“ nariø modeliai buvo bendri: visas

jø kûrybinis procesas vyko bendroje studijoje. Taèiau kiekvienas tapy-
tojas turi ir savo mëgstamas pozuotojas-modelius. Kairëje matome
E. Heckelio mylimiausià modelá Sidi Rihà su juodaode Nelly jo Drezdeno
studijoje (E. L. Kirchnerio 1910 m. fotografija). Ðalia – E. Heckelio pa-
veikslo fragmentas, kuriame jis vaizduoja save ir savo þmonà, graþuolæ Sidi
Rihà 1910 m. Virðutinës fotografijos centre matome du modelius –
Maschkà Mueller ir Ernà Schilling jau Berlyno studijoje, 1912 m. Ðalia jø –
O. Muelleris ir E. L. Kirchneris.
Deðinëje virðuje – „Brücke“ modelis Franzi Fehrmann ir berniukas
Drezdeno studijoje 1909 m.
Deðinëje – E. L. Kirchnerio nuotraukoje – devyneriø metø mergaitës
Fränzi Fehrmann portretas. Ji kaip niekas kitas jaunatviðkais judesiais
ákvëpdavo dvideðimtmeèius menininkus. Kasmet kartu jie vaþiuodavo á ið-
vykas ir tapybos penerus prie Moritzburgo eþerø.
judëjimas padëjo jiems ið lëto keistis, ágauti savaip pozuoti ar net vaikiðkai koketuoti...
savitø kûrybinës raiðkos bruoþø. Svajodami apie 1926 m. E. L. Kirchneris, vël bûdamas Drez-
utopinæ vienybæ ir mene, ir gyvenime, me- dene, aplankë Fränci. Jie vartë jos albumà su
nininkai dirbdavo bendroje Drezdeno studijoje, daugybe tø metø nuotraukø, ir Fränci prisi-
rengdavo bendras iðvykas prie Moritzburgo paþino, kad jos jaunystës prisiminimai, ypaè tas
eþerø. Èia visur centre – ta pati Fränci, ir kart- su menininkais praleistas laikas, yra patys mie-
kartëmis – Marcela. Dar vaikiðkos Fränci liausi. Kuo taip domino menininkus ðis modelis-
pozos, pirmykðtis judëjimo dþiaugsmas (pa- vaikas?.. Turbût tuo, kad jie patyrë Fränci
Visais laikais tapytojai turëjo mëgstamus, net veiksluose su lanku ar su rieduèiais), liekno tyrumà, galëjo daugeliu pozø jà atvaizduoti, ji
mylimus modelius. Kartais pozuojanèios mer- kûno formos, pavaizduotos ir medþio raiþi- nesivarþë kaip vyresnës moterys... Fränci nesu-
ginos tapdavo menininkø þmonomis: savo niuose, tampa menininkø iðraiðkos sinteze, stingdavo, pozuodavo su dideliu malonumu,
modelius vedë H. Matisse’as, O. Roudinas, S. tartum grupës logotipu, po kuriuo pasiraðoma: buvo tartum uþsikrëtusi laisva menininkø dva-
Dali, P. Picasso, L. Feiningeris, taip pat ir E. atsiranda iliustruotose plakatuose, parodø sia. Jos kûno formos buvo lieknos ir gracingos.
Heckelis – Sidi Rihà... katalogø tituliniuose puslapiuose. O ðis gyvybingumas ákvëpë ir „Brücke“ grupës
Mergaitë, vardu Fränci, tapo grupës „Brüc- Neseniai buvo sugriautas vienas mitas, kuris narius – taip gimë jø noras tapyti moteriðko
ke“ simboliu, mylimiausiu modeliu. Jos atsi- 30 metø minimas literatûroje apie „Brücke“, – kûno nuogumà, stiprus postûmis ypatingos
radimas áneðë á jø bendrà studijà naujoviø: ji kad Marcelë yra Fränci sesuo. 1995 m. buvo iðraiðkos link. Tai buvo lyg ðvytëjimas, natûralus
buvo nuolat fotografuojama, tapoma, tad leng- atrasta E. L. Kirchnerio eskizø albumëlis, ku- buvimas gamtoje, kurià pamaþu uþgoþë civili-
vai atpaþástama parodose ir publikacijose. riame áraðyta Fränci pavardë – Fehrmann. zacijos naujovës.
Fränci tapë visi „Brücke“ dailininkai, nuolat Drezdeno baþnyèios knygoje buvo rasta, kad ji Kai E. L. Kirchneris tapydavo savo dirbtu-
keisdami modelio pozas, perspektyvas. Meni- yra dvyliktas, paskutinis, vaikas ir kad ji netu- vëje, modeliai nesustingdavo be judesio. Jie
ninkø grupë tuo metu dar tik kûrësi, ieðkojo rëjo vyresnës sesers Marcelës. Fränci, kaip mo- prausdavosi ar ðukuodavosi, ðaudavo ið lanko,
savito stiliaus, tad ir tapë panaðiai. delis, atëjo á „Brücke“ studijà 1909 m. vasarà þaisdavo kamuoliu ar virvelëmis, net imdavo á
Fränci bruoþai – ypatingi, iðreiðkiantys besi- vos devyneriø metø. Prie Moritzburgo eþerø jà rankas muzikos instrumentà. O jaunoji Fränci,
skleidþiantá moteriðkumà. Drezdeno laikotar- visi (iðskyrus K. Schmidt-Rottluffà) pieðë, tapë ir dirbusi modeliu nuo 1909 iki 1911 m., patal-
piu „Brücke“ tapyba buvo dar labai fovisti- ypaè daug eskizavo. E. L. Kirchnerio eskizø pose vaþinëdavosi rieduèiais.
në, jie ieðkojo supaprastintø formø (kartais albumëlyje randame net 30 eskizø – Fränci ha- Taip Fränci tapo mëgstamiausiu menininkø
net iki primityvizmo), tad spontaniðkas Fränci make. Meno vardan, jis leidþia jai pavaidinti, modeliu.
74
E. L. Kirchneris. Aktai saulëje.Moritzburgas. 1910. /Privati nuosavybë/ E. L. Kirchneris. Keturios mauduolës.Moritzburgas. 1910. /Privati nuosavybë/
Pechsteinas. Tik Karlas Schmidt-Rottluffas, jam, jog nuogaliø tapyba – tai mûsø profesija,
mëgæs vienatvæ ir ramybæ, niekada su jais ten nieko negelbëjo. Ir kas ne tik mums, bet ir
nevaþiavo. karaliðkosios Saksonijos akademijos tapybos
Bûtent ðiuose paveiksluose, nutapytuose klasei studijoms reikalingi nuogi þmonës
Ðiais laikais, kai visko yra tiek daug, sunku esant ypaè glaudþiai bendruomenei, tarp visø laisvoje Dievo gamtoje.
suprasti ir ávertinti, kokia naujovë tapyti èia dalyvavusiø menininkø randame nemaþai Þandaras konfiskavo kaip Corpus delicti kà tik
gamtoje apnuogintus kûnus tuomet buvo! panaðumø. Lyginant su kitomis dailininkø darbo mano nutapytà paveikslà ir paþadëjo be gai-
Gyvenimas prie Moritzburgo eþerø konfron- grupëmis, per tuos trejus metus prie Moritz- lesèio perduoti tai prokurorui“.
tuoja su modernia civilizacija. Prie jø „Brücke“ burgo tvenkiniø nutapyti paveikslai iðsiskiria Buvusio akademijos mokytojo Otto Gus-
trijulë M. Pechsteinas, E. L. Kirchneris ir E. ypaè vienodu stiliumi. smanno ir menu besidominèiu dresdenieèio
Heckelis tapë tris vasaras. 1910 m. jie ten Stilistiná Moritzburgo peizaþø su aktais prokuroro rekomendacijos dëka kaltinimo
atvyko su naujais modeliais. Tuo metu jie tapë datavimà Kirchnerio darbuose gana sunku tiks- pavyko iðvengti.
kartu, jø stilius taip suvienodëjo, kad paþvelgus liai nustatyti. E. L. Kirchneriui buvo svarbu Paauglës mergaitës, tapusios jø modeliais,
net negali atskirti: tai buvo elementari paveikslo pavaizduoti judesá: þmones, kurie stato laivus taip ákvëpë menininkus, kad, gráþæ á Drezdenà,
kalba, vaizdo, formø ir spalvø iðraiðka. ar meta bumerangà, supasi hamake, groja dirbtuvëje þiemos metu jie tæsë akto studijas,
„Brücke“ istorija su Moritzburgo eþerais itin ar maudosi. Jo nuomone, ðiandien gyvenan- eskizuodavo, tapydavo, raiþydavo medþio
glaudþiai susijusi. Meniðkai suprojektuotas tis dailininkas yra kitoks nei senesniø laikø plokðtes. E. Heckelio ekspresionistiniuose
veðlus parkas supo XVI a. Maurinjo de Sajonja tapytojas. medþio raiþiniuose, vaizduojanèiuose apnuo-
pilaitæ su paviljonu, paplûdimiais ir naktiniais 1910 metais M. Pechsteinas raðo savo gy- gintas figûras, matome svarbiausià persilau-
klubais. Ið èia net dviraèiu galëjai pasiekti venimo prisiminimuose, kaip vienà dienà þimà. Gana gausus yra E. L. Kirchnerio paliki-
Drezdenà. Pirmà kartà prie Moritzburgo dailininkai, sëdëdami kartu su savo modeliais mas, drobës, akvarelës ir eskizø albumëliai.
pakranèiø 1909 m. vasarà atvyko tik E. L. pliki vandenyje, uþtinkami vietinio þandaro: Daug vëliau, kai jis persikëlë gyventi ir kurti á
Kirchneris ir E. Heckelis. Ten pieðë apsi- „Mergaitës greitai skubëjo uþsivilkti chalatus, graþiàjà ir kalnuotajà Ðveicarijà, á Davosà,
nuoginusias mergaites gamtoje. Ið ðio pirmojo o mes stovëjome prieð já. Þandaro nuomone, sëkmingai tapë nebaigtas Moritzburgo drobes.
apsilankymo yra iðlikæ daug eskizø ir akvareliø. mes buvome uþklupti, padaræ didþiausià Ðià mauduoliø temà E. L. Kirchneris tæsë dar
Nuo 1910 m. ðiose iðkylose dalyvavo ir Maxas nuodëmæ prieð dorovæ. Mûsø paaiðkinimas daugelá metø.
M. Pechsteinas savo namuose

(Kurfürstenstrase 126). Berlyne. 1926 m.
M. Pechsteino namai Berlyne. Frizas buvo M. Pechsteinas. Prie Moritzburgo. 1911. /Privati nuosavybë/
dekoruotas egzotiðkomis figûromis. 1919 m.
nedidelë M. Pechsteino monografija. Á Nidà M.
Pechsteinas atvyko po kelionës á Italijà, kurià po
vestuviø aplankë su þmona Charlotte Kaprolat
ir jos seserimi. Nidoje jos mielai jam pozuo-
M. Pechsteinui, kaip ir kitiems jo kolegoms, davo kopose, prie jûros ir net miðke. 1914 m.,
plenerai, vos kelios vasaros, praleistos kartu jo svajonës iðsipildë: M. Pechsteinui pasisekë
prie Moritzburburgo eþerø, padëjo áþengti á iðvykti prie Pietø jûros, á Palau salynà, bet
naujà kûrybos periodà. Juos ákvëpë jaunos ir prasidëjæs karas jo kûrybinæ kelionæ nutraukë.
tyros mergaitës, tapusios jø modeliais. Plas- Jo rojus buvo nesugraþinamai prarastas. Jis
tiðkomis formomis, gracingais paaugliø kûnais buvo labai sukrëstas karo, kuris pataikë jam
M.Pechsteino namuose, be dekoracijø, visada buvo jos kvietë ieðkoti dar laisvesnës iðraiðkos. Taip tiesiai á ðirdá ir susprogdino jo meniðkos
daug primityviojo meno: kaukiø ir skulptûrø. 1919 m. Pechsteino tapyboje atsirado aktas, epogëjø kûrybos branduolá. Praëjo net keleri metai... jis
pasiekæs Nidoje, ypaè 1911 ir 1912 metais. Já ilgai netapë, norëjo iðsivaduoti, atsigauti nuo
traukë egzotiðki kraðtai, kaip ir P. Gauguinà, jis blogø áspûdþiø... ir Nida já vël iðgelbëjo. „...pa-
norëjo kuriam laikui iðvykti ið Vokietijos, o Nida galiau esu visiðkai laisvas, ir vëlei sëdþiu savo
tapo pirmuoju þingsniu á svajoniø iðsipildymà. mylimoje Nidoje, daug dirbu, tapau ir siurbiu á
Nidoje, kaip ir prie Moritzburgo eþerø, jis save tà magiðkà galià, kaupiu energijà kaip
daugiausia tapë nuogaliø kûnus, kurie stilistiðkai sàmanos po lietaus, prisipildþiusios gaivos
dar priminë Moritzburgo mauduoles. Tuo metu praþysta ir miðkà paverèia stebuklu. Að gyvenu
jis jau buvo susipaþinæs su prancûziðkojo meno èia, mëgaujuosi ir esu apsvaigæs, tapau... gyvenu
elegancija, matë ir þavëjosi fovistais Paryþiuje, jûroje, gyvenu moteryje, gyvenu vaike, kramtau
ypaè jø temomis, kur dominavo jûros pakran- orà... mane uþvaldæs toks didþiulis troðkimas
tës, laivai ir apnuogintos moterys. Tai padëjo kurti, kad, rodos, net teptukà galëèiau sulauþy-
jam greièiau rasti individualià iðraiðkà, archaines ti“, – taip jis raðë 1919 m. vasarà, iðreikðdamas
M. Pechsteinas. Sieninë tapyba.1912–1913 m. formas, dekoratyvumà. Ðios savybës lëmë, kad dþiaugsmà, kad gráþta á gyvenimà. Tai buvo dar
Valgomasis Perlso viloje. Berlynas-Zehlendorfas. jis tuo metu tapo populiariausia „Brücke“ vienas þingsnis á naujà M. Pechsteino kûrybos
Neiðliko. Ði fotografija 1913 m. buvo publikuota figûra. Vieðumoje jis buvo mëgstamas, þinomas periodà, kurá 1920 m. graþiai ir taikliai apraðys
laikraðtyje „Kunst und Künstler“ ir ganëtinai pripaþintas. Jau buvo iðleista ir P. Fecteris.
76
M. Pechsteinas. Trys moterys Nidos kopose.

1912. /Privati nuosavybë/
M. Pechsteinas. Gulinti moteris Nidoje. 1911. /Privati nuosavybë/ M. Pechsteinas. Mauduolës jûroje. 1912
/Kunsthalle. Manheimas/
tobulinami. Keletas akto scenø ypaè pavyku- Gamtoje esanèias formas M. Pechsteinas
sios, tapyta laisvai, modeliai laisvomis pozomis perkelia á paveikslà, pajungia jas viso
persikûnija á ðvieèianèias geltonai oranþines paveikslo formai. Jo drobës tobulëja, ágauna
dëmes. Kopø peizaþas aplink nuogales taip pat iki ðiol neregëtà plastinæ iðraiðkà ir energijà.
spindi raudonomis, geltonomis, oranþinëmis ir Kontûrai tikslûs, dingæs ezkiziðkumas, buvæs
Maxas Pechsteinas turëjo savo ROJØ, ir tas þaliomis spalvomis. Moritzburgo drobëse, – viskas ágauna
atradimas buvo NIDA, maþas þvejø kaimelis Kaip þinia, M. Pechsteinas, visas vasaras nuo baigtumo ir daugiasluoksnës tapybos áspûdá.
Kurðiø nerijoje. Pirmà kartà jis èia lankësi 1909 iki 1912 m. praleidæs Nidoje, Dangaste ir Moters aktas spinduliuoja tikrà vidiná groþá ir
1909 m. ir susiþavëjo laukine, pirmaprade gam- Moritzburge, daugiausia pieðë ir tapë po- natûralumà. Nidoje M. Pechsteinas sukuria
ta, nusidriekusia tarp mariø pakrantës uosto ir zuojanèias merginas. Mëgstamiausia to meto jo savità iðraiðkos bûdà, kuris atitolina já nuo
Baltijos jûros – berþeliais ir puðynais, didþiu- tema – nuogi modeliø kûnai gamtoje. Be bendro „Brücke“ stiliaus. Atsiskleidþia jo
lëmis smëlio kopomis. 1911 ir 1912 m. jis vël abejonës, tai Prancûzijos menininkø átaka: jie tikrasis talentas, harmonijos ir kompozicijos
apsilankë Nidoje. Prisiminimuose jis raðo: „Ði vasaromis Paryþiø iðkeisdavo á prancûziðkàjà pusiausvyra. Ði sintezë matoma ne vien akto
1911 metø vasara nuo pradþios iki galo mane Pietø pakrantæ, Kukiurà ar Sen Tropezà, paveiksluose, bet ir tik Kurðiø nerijai bûdin-
apsvaigino. Iðgyvenau daug palaimingø darbo ieðkodami ðiltø spalvø ir naujø motyvø. Èia guose peizaþo motyvuose: þvejø ir þvejø
valandø, net nugara pagaugais nueidavo. “M. vertëtø prisiminti, kad P. Gauguinas, kurio valèiø, kurënø, pastatø ir þvejø namø.
Pechsteinas dirbo nuo saulës patekëjimo iki paveikslais gërëjosi visa to meto Vokietija, darë M. Pechsteinas pirmà syká á Nidà atvyksta
saulëlydþio. Anksti pavasará jis vedë Charlotte stiprià átakà daugeliui ekspresionistø. 1910 m. 1912 m. rugsëjo vidury ir uþsibûna iki spalio.
Kaprolat, kuri nuo to laiko já visur lydëdavo, Drezdene, Arnoldo galerijoje ávyko didelë Tuo metu labai aiðkiai atsiskleidþia jo stilius –
buvo jo modelis kaip ir þvejø moterys ar paroda, kuriai E. L. Kirchneris parengë afiðà. nuo savaip perdirbto kubizmo iki cezaniðko
dukros. 1911 m. pagrindinë M. Pechsteino pa- Noras iðvykti á nuoðalias Ðiaurës ar Baltijos jûros formø iðskaidymo. Jau vasarà jis Berlyne su-
veikslø tema buvo nuoga moteris smëlynuose. pakrantes arba salas buvo sekimas P. Gauguino kûrë kubistiniø natiurmortø ir peizaþø, bet
Jis tyrinëjo nuogumà, moteris gamtoje, pieðë pëdsakais, kartojant prancûzø menininko ávardijimas „ekspresionistas“ M. Pechsteinui
daug eskizø, ieðkojo iðraiðkingø kompozicijø. odisëjà po Pietø jûras. Be abejonës, M. tinka tik ið dalies: paveikslai, vaizduojantys
„Taip að tæsiau savo stebëjimus, siekiau Nidoje Pechsteinas dar Paryþiuje 1907–1908 m. kurënus, kopø peizaþus, ir tie keli aktai rodo,
atskleisti þmogaus ir gamtos vientisumà. Bûtent gërëjosi P. Gauguino paveikslais. Ðtai ið kur tos kad spontaniðkà kûrybà pakeitë konstrukcijos
èia man tai pasisekë geriau nei 1910 metais M. Pechsteino supaprastintos formos bei ir modeliavimas. M. Pechsteinui svarbiausia
Moritzburge“, – teigia pats M.Pechsteinas. Jo gyvos spalvos, kurias jis panaudojo savo tapo formø ieðkojimas, jø struktûrizavimas ir
nutapyti mauduoliø ir nuogaliø paveikslai nuolat nuogalëms Nidoje. modeliavimas.
77
Galerijø direktorës moterys nukabina

nuogø moterø drobes
Kartais, kai iðgirsti, kad parodos metu nuka-

binamos tapybos drobës, ir tai vyksta ðiandien,
kai uþ lango jau senokai XXI amþius, sunku
patikëti. Tokia, jau archainë þinia man primena
sovietinius laikus, kai saugumui, nomenklatûrai
ar kokiam partiniam þmogui kas nors nepa-
tinka, ir jis, bûdamas visagalis, pradeda diktuoti
savo valià... Taip yra buvæ sovietinëje Lietuvoje
daug kartø. Teko girdëti ið savo dëstytojø,
tapytojø Arvydo Ðaltenio, Valentino Antana-
vièiaus, Vinco Kisarausko, Marijos Roþanskaitës
ar Aloyzo Stasiulevièiaus apie ávairius kurio-
zinius atvejus. Galëtø dailëtyrininkai surinkti
ádomesnius faktus, kol dar gyvi tø ávykiø liudy-
Paroda „Avinjono moterys Nidoje“ liko tojai, ir dël istorinës tiesos juos apraðyti.
be paveikslo „Avinjono moterys Nidoje“
XIX a., ypaè revoliucinëje Prancûzijoje,
Parodos atidaryme su savo dëstytoju

Valentinu Antanavièiumi
Straipsnis ið laikraðèio „LT“
78
nuogos moters kûnas tapyboje Paryþiaus pa- Autoriaus komentaras

dangëje nuolat sukeldavo skandalus. Vien Ðiandien daug keliaujame, daug matome, esa-
E.Monet „Olimpija“, vaizduojanti paprastos me europietiðkos màstysenos þmonës.
moters (ne mitologinës bûtybës ar deivës) kû- Kartais susimàstau – kokiai Lietuvai mes dir-
nà, sukëlë amþiaus skandalà. E.Monet poelgis bame? Jei kà nors darai nuoðirdþiai, atsidavæs ir
simbolizuoja laisvo, nepriklausomo XIX a. gerai nusiteikæs, visada nukentësi. Kodël taip? Ðiai
menininko vizijà, kad menininkas gali turëti Pamënkalnio galerijos parodai rimtai rengiausi,
savo groþio idealà. Jau apraðëme G.Courbet praëjo net pusantrø metø, kol ji ávyko. Ilgai
paveikslø likimà. Nepaminëjome tik tapytojo ir màsèiau, kaip jà pavadinti, ir, rodos, pasirinkau
skulptoriaus Amadeo Modiljanio skandalo. Tai patá paprasèiausià, elementariausià bûdà. Keis-
ávyko 1917 m. gruodþio 3 d. Paryþiuje, Bertos toka, bet tikrai ádomi mintis mane aplankë –
Veil galerijoje. Jo pirmos personalinës tapybos P.Picasso „Avinjono moteris“ perkelti á Nidà, á ku-
parodos atidarymo metu á galerijà ásiverþæs rënà, prisimenant ir pagerbiant tikrai legendiná
kûriná. Vietoj savo parodos plakato ar afiðos,
policijos pareigûnas grasino uþdaryti visà
parengiau didþiulæ drobæ, kvieèianèià á parodà... Ir
galerijà, jei nuo lango nebus nukabinta viena
kà jûs manote? Parodos direktorei neþinia kas ðo-
didþiulë ir áþûli drobë, vaizduojanti nuogà vë á galvà, ji ëmë tà drobæ ir nukabino. Ateinu su
moterá. Autorius sutiko, bet galerijos savininkë þiniasklaidos þmogumi fotografuoti,.o paveikslo
buvo ryþtingesnë, ji demonstratyviai atsisakë tai jau nëra...
daryti. Tai buvo istorinë ir vienintelë paroda, Galerijos direktorë tai padarë ne ið blogos va-
jam esant gyvam. Paroda buvo uþdrausta. lios: norëjo, kaip geriau... ëmë ir nukabino mano
Istorijos kartojasi. 2008 m. paveikslus su „Avinjono moteris Nidoje“. Keista, jei paveikslas
nutapytomis nuogomis moterimis nukabina jau ne parodoje, o lange, vietoj afiðos... specialiai nu-
paèios moterys. Jos turi valdþià ir elgiasi kaip tapytas tik ðiai parodai, ir – nukabintas. Galiu tik
tinkamos. Mano elgesys buvo panaðus kaip ir pasakyti, kad ji nieko nesuprato, pasielgë stan-
maestro A. Modiljanio. Jis pakabino paveikslà dartiðkai. Jai atrodë, kad bus geriau, jei ðio pa-
veikslo nebus. Gerai, kad su LDS pirmininko Saulius Kruopis. Trys gracijos paplûdimyje. 2006
vitrinoje, prie lango, vietoj reklamos, afiðos
Ðis paveikslas buvo nukabintas LDS galerijoje „Arka“
vietoje. Mes padarëme taip pat. Rodos, pagalba klaida buvo atitaisyta. Patys nemoka at-
ðnekëjome, lyg ir sutarëme. Taèiau mano sakyti uþ savo elgesá, turi kas nors kitas imtis
mûsø plenero kûrinius. XIV tarptautinio plenero
þaidimo nesuprato. Að tik norëjau, kad P.Pikas- atsakomybës...
tema buvo „Kurorto mauduolës“.
so paveikslo „Avinjono moterys“ persikeltø á Gaila, bet istorijos kartojasi.
Ir savaime suprantama, kad ði ponia mûsø pa-
2008 m. gruodþio mënesá LDS „Arkos gale-
Lietuvà, á Nidà... kad jos, plaukianèios didingais rodà kategoriðkai atsisakë ásileisti. Parodos nebu-
rijoje“ buvo organizuota metinë Lietuvos tapytojø
kurënais, pasiektø Nidos prieplaukà. Tai pa- vo. Þmogus, kartà susirgæs, niekaip nenori iðgyti.
paroda.
prasta alegorija, nes ðiam P. Pikasso meno kûri- Visai be riekalo ta átampa ir konfliktai – nejau
Parodos rengimo metu manæs Vilniuje nebuvo,
niui suëjo lygiai 100 m., o jis, jau tapæs chresto- mes neturime kuo gyventi?
bet paveikslas „Trys gracijos paplûdimyje“ buvo
matiniu, simbolizuoja viso modernizmo Paskutinis mano komentaras bus tik toks: þmo-
laiku nuveþtas á galerijà.
pradþià. nës perdëm iðlepæ, o dirbdami biudþetinëse ástai-
Tapytojas Svajûnas Armonas, vienas ið parodos
Galerijos direktorë, po atidarymo praëjus gose be jokios atsakomybës ir padorumo elgiasi su
organizatoriø, paskambino man ir paklausë, kaip
vos kelioms dienoms, paveikslà „Avinjono mo- meno kûriniais lyg savo privaèioje galerijoje.
reikëtø kabinti tas dvi dideles drobes, kurios su-
C’est la vie... moterys nukabina kitas moteris,
terys“ nukabino. Kad tik kas bloga neávyktø, daro vienà kûriná. Prieð parodos atidarymà specia-
nutapytas moteris.
kad tik kas ko nors nepasakytø, paraðytø... – liai gráþau á Vilniø ir jau ið tapytojo Romualdo
Tokia ðiandien yra aplinka, tokia yra mûsø
tokie buvo tikrieji direktorës motyvai. Aèiû Lie- Kuncos suþinojau, kurioje vietoje mûsø Nidos
bendra kultûra ir mûsø kasdienybë. Tik negraþu,
tuvos dailininkø sàjungos pirmininkui skulp- mauduolës pakabintos. Taèiau, kai nuëjau á paro-
kad nenorime keistis, anot V. Kudirkos „Vardan tos
toriui Vaclovui Krutiniui, kuris, pats bûdamas dos atidarymà, á tapytojø ðventæ, ðio paveikslo jau
Lietuvos...“
menininkas, tepasakë: „Jei toks yra autoriaus nebuvo...
Raðome uþsakomuosius straipsnius, kuriame
sumanymas, tai reikia skaitytis, tegu ðis Viena labai garbinga menininkë, maèiusi
opinijà, dauginame virusà...
paveikslas bûna, tegu lieka savo vietoje.“ Ir pa- pakabintas drobes, pasakë, kad „atëjusi galerijos
veikslas buvo sugràþintas. direktorë liepë nukabinti tavo nuogaliø pa-
Að pats ðá paveikslà kûriau ne kaip sava- veikslà“. Vël iðlindo sena istorija, ta pati persona,
kaþkada dirbusi Rotuðëje ir pagal nuotaikà ar savo
reikðmá meno kûriná, o tiesiog kaip plakatà,
uþgaidas nukabinëjusi tapytojø paveikslus, – vël
netgi vietoj plakato – pakabinti já afiðos vietoje,
valdþioje. Dar 2004 m. ta pati moteris mûsø
prie lango. Turëjo bûti tarsi nekaltas, maþas jubiliejinëje parodoje, skirtai Nidos plenero
þaidimas ir tiek. Ði paroda juk buvo skirta ak- deðimtmeèiui, eksponuojant pirmà kartà visà
centuoti modernizmo pradþios 100-metá. kolekcijà, labai prieðtaravo vienai mano drobei –
Gyvi dar tarp mûsø stereotipai, ir gaila, kad „Aistros paplûdimys, paðëlusios moterys“, pareið-
þmonës vis dar ásprausti á „rëmus“. Manau, kad kusi – „kol að èia dirbu, ðiø nuogaliø tikrai neleisiu
jau laikas vengti ðablonø... Galiausiai – gerbti kabinti...“
autoriaus þaidimus, sumanymus, ypaè jo perso- 2009 m. pavasará ten pat, LDS „Arkos“ ga- Parodos plakatas lietuviø iðeivijos centro prieð Seimà
nalinëje parodoje. lerijoje, kaip ir kasmet nuo 1996 m. kabiname su mauduolëmis – ir nieko èia tokio... 2009 birþelis
79

71-79 Ist Mauduoles

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

71-79 Ist Mauduoles

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

64-79_Ist_Mauduoles.qxp 10.08.

2009 13:15 Page 72

Ðiame puslapyje reprodukuojamø tapytojø ant kranto“ (1931– 1932).

Giovanni Giacometti. Poilsis. 1910

buvo E. L. Kirchnerio áraðas dienoraðtyje. Svar-

Drezdeno laikotarpiu visi „Brücke“ nariø modeliai buvo bendri: visas

M. Pechsteinas savo namuose

M. Pechsteinas. Trys moterys Nidos kopose.

Galerijø direktorës moterys nukabina

Kartais, kai iðgirsti, kad parodos metu nuka-

Parodos atidaryme su savo dëstytoju

Straipsnis ið laikraðèio „LT“

nuogos moters kûnas tapyboje Paryþiaus pa- Autoriaus komentaras

You might also like