52-63_Ist_Kurort.qxp 10.08.

2009 8:57 Page 52

Kasmet iðleidþiama gausybë istoriniø iliust-

ruotø leidiniø apie XIX pab. ir XX a. pradþià.
Virðeliuose dominuoja XX a. pradþios ma-
da, kurortai ir ypaè gausiai reprodukuojamos
to meto moterys - mauduolës. Kurortas, buvo
laisvalaikio naujovë, aristokratijos atradimas.
Ðis virusas plito greit, ir Baltijos jûros pa-
krantëse kasmet gausëjo naujø gydyklø,
pensionatø ir vieðbuèiø. Stebina, kad leidiniø
virðeliai vaizduoja ne techninës naujoves,
gausius technologinius iðradimus, bet bren-
danèias á jûros vandená pasikëlusias sijonus
elegantiðkas paplûdimio moteris.

Baltijos jûros pakrantë

XIX a. pab. ties Krantu
(Cranz) vos 50 km. nuo
Nidos. Baltijos jûros
kurortai tampa mada.
Miestieèiams sezonas
juose prasideda anksti
pavasará ir tæsiasi iki vëlyvo
rudens

52
52-63_Ist_Kurort.qxp 10.08.2009 8:59 Page 53

53
52-63_Ist_Kurort.qxp 10.08.2009 9:00 Page 54
1793 m. rugsëjá Fridrichas Franzas I-asis von
Mecklenburgas-Schwerinas prie Heiligen Dam-
mo uþtvankos ryþtingais þingsniais þengë á jûrà,
taip atidarydamas pirmàjá Baltijos jûros pakran-
tëje maudymosi sezonà. Rostoko kunigaikðtá
taip pasielgti átikino medicinos profesorius
Samuelis Goffliebas Vogelis. Besimaudanèiuo-
sius priþiûrintis gydytojas buvo teisus – turis-
tinis maudymasis „visiðkai ásismagino“, tai
reiðkia, pasisekë, nors pats iniciatorius netikëjo,
kad tos gydomosios vandens jëgos, maudy-
masis ir specializuoti árenginiai gali padëti.
„Buvo sunku patikëti, kad jûroje besimau-
danèios nevaisingos moterys po procedûrø gali
tapti vaisingos. Nëra árodymø, kad moterys,
gráþusios ið jûros kurortø, imtø lauktis...“ – sakë
prof. S. G. Vogelis.
54
Tais laikais buvo neáprasta maudytis neap-
sirengus, tad kilo klausimas, kaip sveèiams
pateikti vandens procedûras, nepaþeidþiant
padorumo principø. Prof. S. G. Vogelis ir èia
rado iðeitá: vienam Rostoko laivø statytojui
uþsakë pagaminti kelias maudymosi kabinas ir
8,70 m ilgio ir 3,30 m ploèio valtis, kuriomis
bûtø galima iðplaukti á jûrà. Ten sveèias, jau
nuogas, laipteliais álipdavo á kabinà su grote-
lëmis, kurià buvo galima áleisti á jûros vandená
tiek giliai, kiek pageidavo.
Stambesniems pacientams ðios kabinos buvo
per maþos, o prisibijantiesiems – nesaugios.
1802 m. S. G. Vogelis nutarë, kad ðiø valèiø pa-
togesnëmis jau nebeámanoma padaryti. Vis
dëlto buvo tokiø, kuriuos svaigino ir buvo
bloga, kitaip sakant, kai kurie susirgdavo jûros
liga. Nuo 1808 m. viskas keitësi: atsirado
maudymosi veþimaièiai (BadeKarren), mëgs-
tamiausia priemonë, iðrasta anglø. Pasitelkiant
vëjà, ðie veþimaièiai arkliais buvo nutempiami
koká metrà á jûrà. Britanijoje, gydytojo S. G.
Vogelio þodþiais, padëjëjas priplaukdavo prie
XX a. pradþios Palangos ir Jûrmalos pakrantës
veþimo, aprengtà flaneliniais drabuþiais sveèià
pakeldavo ant rankø ir „panardindavo keletà
sykiø po 1 sekundæ po vandeniu“.
Vokietijos Baltijos jûros pakrantëse kiek-
vienas galëjo pliuðkentis, nedràsiai taðkytis
„modestyhood“: bûdavo privaloma dël pado-
rumo prisidengti kuo nors, kas siektø vandená.
Tarp moteriðkø ir vyriðkø veþimaièiø bûdavo
laikomasi pagarbaus atstumo. Vienur moterys,
kitur vyrai, o tarp jø – neutralus paplûdimio
ruoþas. Tokios turëjo bûti maudymosi
pakrantës, kad bûtø iðlaikytas kultûringas
atstumas. Taèiau ne visi atvykëliai jausdavo
gëdà. Kaip informuoja Kolbergo laikraðtis
„Polizei-Diener“, á darbà buvo priimtas paplû-
dimio tvarkdarys „masculini generis“, kad bûtø
iðlaikomas atstumas iki moterø maudymosi
vietos. 1828 m. buvo raðoma, kad vienas ið
kurorto sveèiø „labai panaðus á kalëjimo
pabëgëlá, kuris jëga nutraukæs savo grandines,
ilgai nieko nematæs smalsuolis... norëjo
prisiartinti...“
Kuo stipresni jausmai, laisvë ir nuotykiai, tuo
daugiau taisykliø, grieþtesnis reglamentas:
„Neuþtenka damas áspëti vienà kartà, kad ðaltu
ir vëjuotu metu negalima prisësti ant akmenø
prie molo, nes jos labai daþnai taip tenkinasi
dvigubu malonumu, – mëgaujasi oðianèia jûra ir
skaito romanus, kas yra tikrai labai romantiðka,
bet nesveika.“
Taip praëjo pirmieji maudymosi Baltijos
52-63_Ist_Kurort.qxp 10.08.2009 9:02 Page 55
XX a. pradþios spalvota fotografija
jûroje deðimtmeèiai, kurortai darësi vis
populiaresni, vien á Dobereino vietovæ 1830 m.
vietoj 7000 atvyko jau 9000 poilsiautojø.
Kurortuose gyvendavo pagal dienotvarkæ.
Pietus valgydavo ðventiðkai iðpuoðtose salëse.
Vëlyvà popietæ klausydavosi obojaus, ragø ir
puèiamøjø instrumentø koncerto arba eidavo
pasivaikðèioti jûros pakrante. Vakarop, apie
pusæ devyniø, pasigirsdavo kvietimai á kurorto
didþiàjà salæ – ðokiams prie arbatëlës. Diena
baigdavosi pas „geràsias sielas“, kurios siûly-
davo „bona officia“ – „su begaliniu nuoðir-
dumu“.
Niekas nesilaikydavo (ar nesiklausydavo)
gydytojo patarimø, kad „daugelio dalykø
sergantieji turi bûtinai vengti, ypaè susiþavëjimo
þaidimais ir ðokiais“: ið tiesø tie, kurie tikrai
sirgdavo, ten ir nesilankydavo.
Kurortiniø vietø turizmas buvo itin sukles-
tëjæs, ypaè Kolberge, Sopote, Svinemiundëje,
Heringsdorfe, Varnemiundëje, vëliau Rauðene,
Krante ir Jûrmaloje... Arkliø karietos (omni-
busai) keliaudavo tarp Dobermano ir Heiligen-
damo, Rostoko ir Ribnico, Dancigo ir Sopoto,
Karaliauèiaus ir Kranto, o Lietuvoje – tarp Klai-
pëdos ir Juodkrantës bei Palangos. Kurðiø
Nerijà galima buvo pasiekti tik savom jëgom.
Juodkrantë gavo kurorto statusà XIX a.
pabaigoje.1881m buvo ásteigtas kurorto
komitetas. Pradejo reguliariai plaukioti
garlaiviai. Kasmet norinèiøjø vykti prie jûros
daugëjo. Kurortus pamëgo ne vien turtingieji –
pradëjo vaþiuoti ir þemesniøjø sluoksniø
þmonës. Jei pirmaisiais deðimtmeèiais pasiekti
kurortines vietas buvo labai sunku, tai, nutiesus
geleþinkelius, lankytojø vasaros metu smarkiai
pagausëjo. Þmoniø daugëjo, kurortø ir
paslaugø kokybë prastëjo.
Gausus atvykëliø skaièius sunkino aptarna-
vimo sàlygas, jau nebeuþteko liepteliø, persi-
rengimo kabinø, maudymosi veþimø... Buvo
ávestos maudymosi valandos moterims ir vy-
rams. Ant styranèiø ið jûros stulpø buvo
pastatyti nameliai, puslankiu iðlenktos formos –
kaip „u“ raidës (ar pasagos) su atvira, á jûrà
nukreipta anga.
Maudymosi veþimai buvo tam tikru atstumu
vienas nuo kito, „sienos uþmaskuotos drobiniu
audeklu nuo nedorëliø þvilgsniø, kad damoms
tarpusavy nereikëtø varþytis“, – raðë kartà
liaudies poetas ið Rostoko.
Vienas kelioniø vadovas „Die Ostseebäder“
Kaip kurmiø iðrausti
kauburëliai-smëlio pilys, o
nuo 1873 metø atsiradæ
pinti krepðiai tarnavo
poilsiautojams, buvo
galima pasislëpti
nuo kaimynø þvilgsniø ir
saulës. Tais laikais bûti
iðblyðkusiam baltaodþiui
buvo garbinga ir atrodë
poniðka norma
55
52-63_Ist_Kurort.qxp 10.08.2009 9:04 Page 56

Ludwigas Dettmannas. Dama jûros pakrantëje. 1909

Kunstforumas. /Ostdeutsche Galerie, Regensburg/

1900 m. pateikia Heringsdorfo kurorto mau-

dymosi laiko intervalø grafikà: rytø pusëje,
naujojoje maudymosi vietoje, nuo 7 ik 11 val.
yra vyrø laikas; kaip tik tuo metu iðkeliama
juodai-baltai-raudona vëliava su uþraðu „Her-
ren“ – vyrai! Damø laikas – nuo 11 iki 14 val.;
ðiuo metu kabo jau balta vëliava su uþraðu
„Damen“. Karaliauèiaus kraðte tuo metu
klestëjo keli kurortai: Rauschen’as (Rûsiai) ir
Cranz’as (Krantas). Kurðiø Nerijoje, vos 50 km
nuo Nidos, populiarëjo Krantas. 1867 m.
Kranto laikraðtis raðë: „Padedant patarnau-
tojams, maudytis leidþiama paþymëtose
atkarpose tik nuo 18.30 iki 19 val. vakaro.“
Tais laikais buvo paplûdimio sargai, kurie
stebëdavo maudymosi kultûrà. 1900 m. ási-
kûrë ðeimyniniai (bendri) plotai, paplûdimys
daugeliui tapo tikra pramoga. Priþiûrëtojams
padaugëjo darbo, jie kontroliuodavo aprangà: dar neiðgarsintose Riugeno salos pakrantëse
„moterø maudymosi kostiumëlis turi bûti ið keletas dràsuoliø jau mëgaudavosi maudy-
flanelës arba vilnos, pagal tam tikras naujas nëmis nuogi. Atsirado „ðvediðkas maudyma-
reformas – su klostëmis ir iki kaklo uþdengtas“. sis“, FKK (Freie Körper Kultur) – „maudytis
Taip buvo paraðyta þurnale „Die Schönheit“ nuogam“. FKK pionieriai daþnai bûdavo
1903 m. 1873 m. buvo sukurti paplûdimio baudþiami pinigine bauda arba net laisvës
krepðiai, kuriuose ir vyrai, ir moterys turëjo atëmimu. Jaunasis „Brücke“ menininkas E.Hec-
vienintelæ galimybæ laisviau iðsirengti. Moteris kelis, tapydamas jûros pakrantëse mauduoles,
su ilga suknele, vyras su tamsiu kostiumu stebë- nuolat patekdavo policijos nemalonën. Tik apie
davo þaidþianèius smëlyje vaikus, aprengtus jû- 1920 m. ðiems „ðviesos kovotojams“ buvo pa-
reiviðkais kostiumëliais. skirtos teritorijos, ir maudymasis nuoðaliuose
Savaime suprantama, kad plëtojant turizmà, pliaþuose nuogiems jau toleruojamas. Visi ðie
daugëjant atostogaujanèiøjø, draudimai ir pokyèiai atitiko maudymosi krikðtatëvio,
kiti moraliniai suvarþymai negalëjo ilgai tæstis. profesoriaus S. G. Vogelio lûkesèius ir màsty-
1913 m. paplûdimius aplankë 450 000 poil- mà: jis buvo prieð normuotà maudymàsi su
siautojø, keturis kartus daugiau nei 1890 m. drabuþiais, nes „apsirengimas ne tik gadina ir
Draudimas „maudytis tik nustatytose vietose, apsunkina patá maudymosi procesà, bet ir nëra
kurios yra priþiûrimos“, jau nebuvo aktualus. malonus, nes su ðlapiais drabuþiais esi susi-
Tokiose nuoðaliose vietose, kaip Hidensas, arba kaustæs ir nelaisvas“. 
52-63_Ist_Kurort.qxp 10.08.2009
Denn wir leben im Zeichen
Der Ebene und des Himmels
Nes mes gyvename
po lygumos ir dangaus þenklu
Raineris Maria Rilke
9:06 Page 57
Franzas Skarbina. Moteris pasivaikðèiojimo promenadoje, viename paplûdimyje. 1883
/Berlinische galerijos nuosavybë/
R. M. Rilkës áþvalgus sakinys tiko XX a.
avangardui. Vokieèiø ekspresionizmo dailinin-
kams Baltijos jûros pakrantë tapo ákvëpimo
kraðtovaizdþiu, kur þmogus galëjo laisvai
gyventi, o þmogaus ir gamtos vienovë – tapti
meninës kûrybos tema. Pirmà kartà nuo ro-
mantizmo laikø, kai èia tapë Kasparas Davidas
Friedrichas, gamta vël buvo vieta, kurioje iðkilo
paprastumas ir utopijos idëjos.
Iðsiverþimas á laisvà pirmapradæ gamtà yra
vienas ið daugelio modernizmo atsakø á indust-
rinës visuomenës ir urbanizacijos prievartà.
Tapyba nuo 1900 m. buvo ðito iðsilaisvinimo
judëjimo dalis. Impulsà tam davë ne vien pasi-
keitæ estetiniai poreikiai, bet ir nauja kultûros ir
gyvenimo orientacija. Avangardo menininkai
leidosi ieðkoti pirmykðtës Baltijos pakrantës
gamtos tuo metu, kai ji jau buvo patraukusi
masinio turizmo dëmesá.
Apie 1900 m. beveik visose Baltijos pa-
krantëse kurortinis gyvenimas jau buvo þenkliai
iðplëtotas. Tai pasakytina ir apie nuoðalesnius
maþus þvejø kaimelius, kurie kurortiná turizmà
greitai panaudojo kaip naujà pajamø ðaltiná ir
taip kompensavo laivininkystës þlugimà. Ið-
skyrus Lovisà Corinthà, kuris lankësi daugelyje
Baltijos jûros vietoviø, nevengdamas ir iðtai-
gingai elegantiðkø kurortø, avangardo menini-
nkai vykdavo á sunkiau pasiekiamas pakrantes ir
paprastas periferijos vietoves. Jø amþininkø
vertinimu tai buvo tokie „treèios kategorijos
kurortai“ kaip Arenshopas, Hidensë, Prerovas,
Dypas ir kiti ðiaurinëje Pomeranijoje. Juos gyrë
kaip ramius ir pigius. Hidensë buvo rekomen-
duojama tiems, kurie nereikalavo dideliø arba
netgi – jokiø patogumø.
57