Fizika 9 Fizikos Vadovėlis 9 Klasei 2007 by Cloud Dancing

Vladas Valentinaviius
Fizika
Scanned by Cloud Dancing
Fizika
Vladas Valentinaviius
UDK 53(075.3) Val 71
Redaktor ZITA LIAVAIT Pieiniai VYTAUTS ZOVIENS Dizainer KRISTINA JIT
Lietuvos Respublikos rekomenduota 2005 03 15, Nr. 36
vietimo
ir mokslo
ministerijos
Vadovlis atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus Pirmasis leidimas 2007 2006 2005
Visi io leidimo pakartoti tiraai yra be pakeitim ir galioja. Pirmasis skaiius rodo paskutinius leidinio tiraavimo metus.
ISBN 5-430-04010-
C Vladas Valentinaviius, 2005 C Leidykla viesa", 2005
Turinys
VIIVIII klass kurso pagrindiniai fizikiniai dydiai ir dsniai / 6 ILUMA
1. Vidin kn energija ir jos kitimas

1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6. 1.7. iluminis judjimas. Vidin energija /10 Vidins kn energijos kitimas atliekant darb/12 ilumos laidumas /14 Konvekcija /17 iluminis spinduliavimas /20 ilumos kiekis /22 ilumos kiekio apskaiiavimas /26 1 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Kietojo kno savitosios ilumos apskaiiavimas /30 1.8. Kuro degimo iluma /31 kitimas"
Skyriaus Vidin kn energija ir jos santrauka /34
2. Mediagos agregatini bsen kitimas

2.1. 2.2. 2.3. 2.4. 2.5. Mediagos agregatins bsenos /38 Lydymasis /39 Kietjimas /42 Garavimas ir kondensacija /45 Virimas /48 bsen kitimas"
Skyriaus Mediagos agregatini santrauka /52
3. iluminiai varikliai
3.1. Vidaus degimo variklis /56 3.2. Garo turbina /59 3.3. Energijos tverms dsnis iluminiuose procesuose /61 2 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . ilumos kieki palyginimas maiant alt ir kart vanden /64 3.4. iluminiai reikiniai ir ekologins problemos /65 Skyriaus iluminiai varikliai" santrauka /67
3
ELEKTRA
4. Elektros srov
4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5. 4.6. elektrinti knai ir j sveika /70 Elektrinis laukas /74 K n elektrinimo aikinimas /78 Elektros srov metaluose /81 Elektros srovs altiniai /84 Elektros grandin /87 Elektros srov" santrauka /90
Skyriaus
5. Elektros srovs stipris, tampa, vara

5.1. Elektros srovs stipris /94 3 - i a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektros srovs stiprio matavimas /97 5.2. Elektrin tampa /100 4 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektrins tampos matavimas vairiose grandins dalyse / 5.3. Laidininko elektrin vara / 5.4. Laidininko varos apskaiiavimas / 5.5. Reostatai /115 5.6. O m o dsnis grandins daliai/118 Skyriaus Elektros santrauka /122 srovs stipris, tampa, vara"
6. Laidinink jungimo budai

6.1. Nuoseklusis laidinink jungimas /126 5 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Nuosekliojo laidinink jungimo tyrimas /129 6.2. Lygiagretusis laidinink jungimas /1 6 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Lygiagreiojo laidinink j u n g i m o tyrimas /135 6.3. Mirusis laidinink jungimas /138 Skyriaus Laidinink jungimo bdai" santrauka /141
Fizika,/ 9
7. Elektros srovs darbas ir galia

7.1. Elektros srovs darbas /144 7.2. Elektros srovs galia /147 7 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektros lempute tekanios srovs galios ir darbo apskaiiavimas /150 7.3. Paprasiausi elektriniai prietaisai /152 7.4. Saugikliai /155 7.5. Elektros srovs poveikis mogaus organizmui /159 Skyriaus Elektros srovs darbas ir galia" santrauka /162
8. Elektros srov [vairiose terpse

8.1. 8.2. 8.3. 8.4. Elektros Elektros Elektros Elektros srov srov srov srov skysiuose /166 dujose /169 vakuume /174 puslaidininkiuose /178
Skyriaus Elektros srov vairiose terpse" santrauka /184
9. Elektromagnetiniai reikiniai
9.1. Elektros srovs magnetinis laukas /188 8 - a s i s l a b o r a t o r i n i s d a r b a s . Elektromagneto surinkimas ir ibandymas /192 9.2. Telegrafas. Telefonas /196 9.3. Nuolatiniai magnetai /199 9.4. ems magnetinis laukas /202 9.5. Elektros variklis /204 Skyriaus Elektromagnetiniai Uduoi atsakymai /210 Panaudot iliustracij altiniai /212 Dalykin ir pavardi rodykl /213 reikiniai" santrauka /209
VII-VIII klass kurso pagrindiniai fizikiniai dydiai ir dsniai

Fizikinis dydis Formul Matavimo vienetas m
p =
Fizikinis dydis Formul
Matavimo vienetas IJ = I N m 1 W = 1 J/s IJ IJ I N m
Mediagos tankis Kelias Laikas Greitis Pagreitis
1 kg/m3 1 m 1 s 1 m/s 1 m/s2
Mechaninis darbas Galia Potencin energija Kinetin energija Jgos momentas Naudingumo koeficientas
A = Fs N = * t Ev = mgh mv2
k
s = vt t=*
V S -
V =
t F a= m
M = Fl
n =A .
Jga Sunkio jga (sunkis) Kno svoris
F = F = mg P = mg
1 N 1 N 1 N
Slgis Skysio stulpelio slgis Archimedo jga
1 Pa = 1 N/m2 1 Pa
P = P gh
Fa = P s ^ 1 N
Inercijos dsnis. Jeigu kuno nepaveikia kiti knai, jis ilaiko rimt arba juda tiesiai ir tolygiai. Jgos dsnis. Kno gytas pagreitis yra tiesiogiai proporcingas veikianiai jgai ir atvirkiai proporcingas kno masei.
6
Fizika, / 9
Veiksmo ir atoveikio dsnis. Du knus veikianios veiksmo ir atoveikio jgos yra lygios, tik prieing krypi. Energijos tverms dsnis. Udarosios sistemos bendras energijos kiekis nekinta. Sverto taisykl. Svertas pusiausviras yra tada, kai j veikianios jgos atvirkiai proporcingos j peiams: F1L=FJ,, 11 2 2' arba
pL
T T 2
= i. / iI
Paskalio dsnis. Skysiai ir dujos perduoda iorin slg visomis kryptimis vienodai. Archimedo dsnis. Skysiuose (dujose) panardint kn veikia auktyn nukreipta jga, lygi kno istumto skysio (duj) svoriui.
IX klasje mokydamiesi fizikos, papildomos mediagos rasite internete: http://ftf.vpu.lt/edu http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu http://physics.nist.gor/cuu/index.html http://groups.physics.umn.edu/demo http://www.physics.ru
i l u m a
Vidin kn energija ir jos kitimas

iame skyriuje susipainsite su: iluminio judjimo reikiniu; vidins kno energijos svoka; vidins kn energijos kitimo bdais: atliekant darb, perduodant ilum; ilumos perdavimo bdais: ilumos laidumu, konvekcija, iluminiu spinduliavimu; ilumos kiekio svoka; kuro degimo ilumos svoka.
1.1. iluminis judjimas. Vidin energija

iluminis judjimas
inome, kad knai sudaryti i daleli, kurios juda ir sveikauja tarpusavyje. Kiekviena j skrieja labai sudtinga trajektorija. Pavyzdiui, duj dalel lekia tiesiai miliniku greiiu, kol susiduria su kita dalele arba indo, kuriame yra duj, sienele. Tada ji pakeiia judjimo krypt bei greit ir vl juda tiesiai, kol susiduria kit kart. Kietj kn bei skysi dalels vairiai svyruoja apie savo pusiausvyros padtis, be to, skysi dalels dar gali perokti i vienos padties kit. Kiekvienas knas sudarytas i daugybs judani daleli. Antai viename kubiniame centimetre bet koki duj normaliomis slygomis (kai temperatra lygi O C, o slgis lygus atmosferos slgiui) yra apie 2,7 IO19, o viename kubiniame centimetre vandens 3,34 IO28 molekuli ir kiekviena juda vis kitokiu greiiu vairiomis trajektorijomis. Taigi bendras vis molekuli judjimas yra dar sudtingesnis. Su daleli judjimo greiiu susijusi kno temperatra. O ji vienas i fizikini dydi, apibdinani ilumin kno bsen. Todl galima sakyti, kad kn sudarani daleli netvarkingas judjimas vadinamas ilumini judjimu. S judjim labai sunku sivaizduoti, taiau juo galima paaikinti daugel ilumini reikini, tarp j ir ilumin kn pltimsi.
Kodl knai nuo ilumos pleiasi

Kaitinant knus, juos sudaranios dalels pradeda greiiau judti arba smarkiau svyruoti, padidja vidutiniai atstumai tarp j, taigi ir viso kno matmenys bei tris. I jo pokyio galima sprsti apie kno temperatr, todl iluminis kn pltimasis gali bti temperatros matas. 11F i z i k a ,/ 9
Vielin kun energija ir jos kitimas
Vidin energija
Kn sudaranios molekuls ir kitos dalels turi dviej ri mechanins energijos kinetins ir potencins. Potencin daleli energija priklauso nuo j tarpusavio padties (susijusi su daleli tarpusavio trauka ar stma), o kinetin nuo judani daleli greiio. Taigi knas turi energijos. Kn sudarani daleli judjimo (kinetin) ir sveikos (potencin) energija vadinama vidine jo energija. Knas, be vidins, tuo paiu metu gali turti ir mechanins energijos. Pavyzdiui, pakeltas vir rutuliukas turi ir potencins, ir vidins energijos. Krintanio rutuliuko potencin energija maja, o kinetin didja. Atsitrenks em, jis sustoja ir netenka mechanins energijos (1.1 pav.). Tuo metu kinetin ir potencin rutuliuko energija ems atvilgiu lygi nuliui. Taiau ar mechanin energija inyko be pdsak? Anaiptol. Ji virto rutuliuko ir ems (lietimosi vietoje) vidine energija rutuliukas ir em truput ilo. Skirtingos bsenos tie patys knai turi nevienod kiek vidins energijos: suil daugiau, atvs maiau. Kartais j reikia padidinti arba sumainti. Vidin kn energija gali kisti dviem bdais: atliekant darb ir perduodant ilum.
Uduotys 7 ?
1. Kart dien skalbiniai dista greiiau nei alt. Paaikinkite kodl. 2. Vienos vandenilio molekuls vidutin kinetin energija O 0 C temperatroje lygi 4,7 IO"21 J. Kokia yra vis viename kubiniame centimetre esani molekuli kinetini energij suma? Slygos tos paios. 3. Teniso kamuoliukas nukrito i tam tikro aukio, atsitrenk em ir pakilo auktyn. Kodl kamuoliukas paoko ne iki to paties aukio, i kurio nukrito? Ivardykite ir paaikinkite vykusius energijos virsmus.
11
4. Du vienodi plieniniai rutuliukai nukrito i to paties aukio. Vienas pataik d su smliu, kitas atsitrenk stal, atoko nuo jo ir buvo sugautas. Kurio rutuliuko vidin energija pakito labiau? 5. Seiminink perkl puodyn i emesns lentynos j auktesn. Ar pakito vidin puodyns energija? 6. I baliono siurbiamas oras. Paaikinkite, kaip kinta balione liekanio oro vidin energija. 7. alt vanden metamas kaitintas metalinis knas. Kokie vyksta energijos virsmai? 8. Vienoje stiklinje yra 20 C, kitoje tiek pat 80 0 C temperatros vandens. Kurio vandens vidin energija didesn?
1.2. Vidins kn
energijos kitimas atliekant darb
Minjome, kad vidin kuno energija gali kisti dl darbo. Tuo sitikinsime atlikdami kelis bandymus. 1 bandymas. Priglauskime delnus prie skruost. Jauiame, kad jie ilti. Dabar smarkiai patrinkime delnus vien kit ir vl priglauskime prie skruost. kart delnai bus gerokai iltesni. 1.2 p a v . 2 bandymas. Stove tvirtinkime plonasien alvarin vamzdel, pilkime j truput eterio ir sandariai ukimkime. Vamzdel apvyniokime virvute ir, laikydami u gal, stipriai traukiokime j tai vien, tai kit pus. Po kurio laiko eteris uvirs ir jo garai istums kamt (1.2 pav.). I i bandym matyti, kad vidin kn energija padidjo (delnai ir eteris suilo) dl darbo, kuris buvo su jais atliktas veikiant trinties jgai. 3 bandymas. Paimkime vielos gabaliuk ir per t pai viet lankstykime j vien ir kit pus. Po tam tikro laiko lankstoma vielos dalis kais. 12 Fizika / 9
is bandymas rodo, kad vidin energija gali padidti ir deformuojant knus. Jei darb atlieka pats knas, vidin j o energija maja. Pailiustruosime tai bandymu. 4 bandymas. storasien butel lainkime truput vandens ir ukimkime j guminiu kamiu. Tada pro kamtyje taisyt vamzdel butel siurbliu pskime or. Padidjus inde jo slgiui, kamtis ioks ir butelis prisipildys rko (1.3 pav.). Rko susidarymas rodo, kad staiga plsdamasis oras butelyje atvso sumajo vidin jo energija. Suspaustas oras, istumdamas kamt, atliko darb. Tam jis panaudojo vidin savo energij ir i dl to sumajo.
1.3 pav.
Uduotys y ?
1. I autuvo ilkusi kulka, atsitrenkusi labai kiet klit, isilydo. Kodl? 2. Kodl kaista nusileidiani erdvlaivi pavirius? 3. Kaip suildyti sugrubusias rankas, neturint pirtini ar ilt daikt? 4. Kodl kaista kalamos vinies galvut ir plaktukas? 5. Kodl per kno kultros pamok greitai virve leisdamasis mokinys gali nusideginti rankas? 6. Kodl, griant metal, grtai kaista? 7. Senovje mons, trindami du sauso medio gaballius vien kit, juos udegdavo. Paaikinkite reikin. 8. Kodl main riedjimo guoliai kaista maiau negu slydimo guoliai? 9. Kodl stikliniai buteliai su pritrintais kamiais atkemami lengviau, kai j kaklelis smarkiai patrinamas sausu skudurliu ar popieriumi? 10. Kartais danguje tenka matyti meteorus vytinius kietj kn, lkusi ems atmosfer, pdsakus. Kaip jie atsiranda? 11. Norint udegti degtuk, reikia j o galvut brktelti degtuk dut. Kodl? 13
1.3. ilumos laidumas

ilumos perdavimo bdai
Vidin k n energija gali kisti (didti arba mati) ir p e r d u o d a n t ilum. ilumos p e r d a v i m o bdai yra ie: i l u m o s l a i d u m a s , k o n v e k c i j a , i l u m i n i s spinduliavimas. V i d i n s e n e r g i j o s p e r d a v i m a s i i l t e s n i k n o dali a l t e s n e s v a d i n a m a s i l u m o s l a i d u m u . 1.4 . ilumos laidumo b d u dal vieno k n o vidins energijos galima perduoti kitam k n u i (kai jie susilieia ir yra nevienodos temperatros) arba i vienos k n o dalies kit (kai, ildant kuri nors j o pus, kaitinamas visas knas). 1 b a n d y m a s . Pirtais laikykime m o n e t u vieno krato, o kit ildykime spiritine l e m p u t e (1.4 pav.). Ilgainiui visa m o n e t a taip kais, kad n e g a l s i m e jos ilaikyti. Jeigu prie alto k n o priglaustume ir palaikytum e kaitint, altasis suilt. Tai rodo, kad iluma knais plinta. I patyrimo i n o m e , kad metalai gerai praleidia ilum. 2 b a n d y m a s . Prie stovo pritvirtinkime mgintuvl. m e s k i m e j kelis ledsius ir prispauskime juos prie d u g n o verle ar kitu daiktu. Tada pilkime 1.5 pav.
1.6 pav.
14
Fizika
/ 9
mgintuvl v a n d e n s ir kaitinkime pavirin jo sluoksn (1.5 pav.). Po kurio laiko kaitinimo vietoje vanduo uvirs, o ledas mgintuvlio dugne dar bus neitirps. Sis bandymas rodo, kad vanduo yra blogas ilumos laidininkas. 3 bandymas. Ukimkime pirtu mgintuvl ir spiritins lemputs liepsna pakaitinkime j o dugn (1.6 pav.). Jusime, kad mgintuvlyje esantis oras ties pirtu yla ltai. Taigi jis taip pat prastai praleidia ilum. Apskritai dujos, tarp j ir oras, yra blogesni ilumos laidininkai nei skysiai.
Kas lemia ilumos laidum

Kodl vienos mediagos yra laidios ilumai, o kitos ne? ilumos laidum galima paaikinti vidine mediag sandara. Ger metal ilumos laidum lemia laisvj elektron iluminis judjimas ir sveika. Skysiuose ir dujose iluma perduodama dl molekuli smgi ir difuzijos. Difuzijos taka ilumos laidumui yra rykiausia dujose. J molekuls yra toli viena nuo kitos, todl susiduria reiau ir liau perduoda energij viena kitai. Kiek kart vairios mediagos ilum praleidia geriau negu oras:
Vakuumas (tutuma) Oras Stiklo vata Popierius Medis Vanduo Stiklas Geleis Aliuminis Varis 0,0 1,0 2,0 5,4 9,0 23 32 2000 9100 15 000
ilumos laidumo reikm

ilumos laidumo bdu mediaga neperduodama i vienos kno dalies kit arba i vien k n kitus. ilumos laidumas labai svarbus moni gyvenime. Knams apsaugoti nuo atalimo ar perkaitimo naudojamos vairios izoliacins mediagos (pranc. isolation atskyrimas, iskyrimas), trukdanios perduoti ilum laidumo bdu. Pavyzdiui, kad butuose oras neatvst, stiklinami balkonai, dedami dvigubi ar trigubi lang stiklai. Tarp j esantis oras yra labai geras ilumos izoliatorius. Kad nesualtume, velkams kailinius ir vilnonius drabuius, nes tarp j pk ar vilnos gerai laikosi oras. I ger ilumos
1.7 .
izoliatori pagamintos keptuvi ar p u o d r a n k e n o s nekaista (1.7 pav.). Geri ilumos laidininkai yra n a m ildymo sist e m o s vamzdiai, radiatoriai.
Uduotys
1. T e r m o s a s indas su dvigubomis sienelmis, tarp kuri yra v a k u u m a s , t. y. tutuma (1.8 pav.). K o d l t e r m o s e laikomas kartas v a n d u o ilgai neatvsta, o ledas netirpsta? 2. Prie pilant kart v a n d e n stiklin, patartina j dti auktel. Kodl? 3. Kodl, geriant arbat i aliumininio p u o d e lio, galima n u d e g t i lpas, o geriant i porcelianinio ne? 1.8 .
1.9 .
4. Kodl medis atrodo iltesnis u metal? 5. m e d i n tael smeikite smeigtuk, apgaubkite j popieriaus lapeliu ir i tolo truput pakaitinkite d e g t u k o liepsna (1.9 pav.). S m e i g t u k dengusi popieriaus dalis spalvos nepakeis, o kita paruduos. Kodl? 6. K u o geri iaudiniai stogai vasar ir iem? 7. Kodl alt iemos dien virbliai yra papur? 8. Kodl 20 0 C t e m p e r a t r o s oras m o g u i atrodo p a k a n k a m a i iltas, o tokios pat t e m p e r a t r o s v a n d u o vsus? 9. Kodl altosiose jrose gyvenantys banginiai ir ruoniai p o oda turi stor riebal sluoksn?
16
Fizika,
/ 9
1.4. Konvekcija
ilum taip pat gali perduoti juddami skysiai ar dujos. ilumos perdavimas skysi ar duj srautais vadinamas konvekcija (lot. convectio suveimas, suneimas).
Konvekcijos rys
Konvekcija bna dviej ri: laisvoji (natralioji) ir priverstin. Laisvoji konvekcija vyksta skysiuose arba dujose, kai j dalels juda dl skirtingos vienos ar kitos mediagos temperatros ir tankio vairiose vietose. Konvekcija yra priverstin, kai mediagos dalels juda dl kokio nors iorinio poveikio, pavyzdiui, siurblio, maiytuvo. Kietuosiuose knuose, net ir ildomuose, konvekcija negali vykti, nes juose nesusidaro srautai. 1 bandymas. 1.10 paveiksle pavaizduot popierin sukut palaikykime vir deganios spiritins lemputs. Nuo jos kylantis oro srautas sukut suks. Stipriu viesos altiniu (projekciniu aparatu, optiniu suoleliu) apviet oro sraut i ono, ekrane matytume kylant jo el. 2 bandymas. prietais konvekcijai demonstruoti (1.11 pav.) arba stiklin kolb pilkime alto vandens. Atsargiai nugramzdinkime dugn kelis kalio a v . permanganato grdelius. Ties ta vieta kaitindami 1.10 p spiritine lempute ind, matome, kaip juda dayto 1.11 pav. vandens srautai. Stebjome konvekcijos reikin, vykstant netolygiai kaitinamame ore (dujose) ir vandenyje (skystyje). ildoma oro ir vandens dalis isiplt, sumajo jos tankis. Archimedo jga, kuria altas oras ar vanduo stumia auktyn ilt or ir vanden, yra didesn u ilto oro ar vandens svor. Dl to ildomi sluoksniai juda vir, kartu pernedami ilum. Maiantis iltiems ir altiems sluoksniams, j temperatra po kurio laiko susilygina (jei kuris nors i j nuolat neildomas).
17
Aptardami ilumos laidumo reikin, atlikome 1.5 paveiksle p a v a i z d u o t b a n d y m . R e m i a n t i s j u o , galima sitikinti, kokiomis slygomis k o n v e k c i j a nevyksta. Kaitinamas i viraus skystis apaioje ilgai nesuyla. Mat virutiniai, lengvesni, sluoksniai negali nusileisti e m i a u alt, sunkesni. XIX amiaus pabaigoje ir XX amiaus pradioje ms kaimuose buvo plaiai naudojamos ibalins lempos (1.12 pav.). J veikimas pagrstas konvekcijos reikiniu. Rykus priverstins konvekcijos pavyzdys yra Gdlfo srov 10 000 km ilgio iltj srovi sistema nuo Floridos pusiasalio iki picbergeno ir Naujosios ems sal. Floridos ssiauriu ji plukdo 25 000 m3/s vandens (20 kart daugiau negu visos pasaulio ups kartu). Susiliejusi su iltja Antil srove, Golfo srov plukdo 82 000 m3/s. Srovs greitis 610 km/h, plotis 75120 km, gylis 700800 m. Vandens paviriaus vidutin temperatra 2526 C.
Praktin konvekcijos reikm

Puodai, arbatinukai, k e p t u v s visada ildomi i apaios, o aldytuvo aldymo e l e m e n t a s rengiamas viruje. Centrinio ildymo radiatoriai patalpose m o n t u o j a m i netoli grind, o orlaids virutinje lango dalyje. K o n v e k c i j o s principu gali bti s u m o n t u o t a nedideli n a m centrinio ildymo sistema (1.13 pav.). Katile ildomas v a n d u o pleiasi, j o tankis m a j a , ir iltas v a n d u o vienais vamzdiais kyla auktyn, o atvss kitais teka e m y n . Todl ildymo sistem o j e v a n d u o gali cirkuliuoti be siurbli. K o n v e k c i j o s b d u atmosferoje p e r n e a m i didiuliai oro srautai, kartu ir miliniki energijos kiekiai. Dl k o n v e k c i j o s a t m o s f e r o j e susidaro debesys, i kuri gali ikristi krituliai, v a n d e n y n e susimaio v a n d u o , todl pakils vir iltesnis v a n d u o suvelnina pajrio klimat. K o n v e k c i j a pagrstas ir krosni krenimas. Kurui degti reikia oro deguonies, be to, btina paalinti
1.13 pav.
1.12 pav.
18
Fizika / 9
degimo produktus. Dl to pakuroje turi bti gera trauka. Nedideli katilini ir krosni dmtraukiuose ji atsiranda dl nevienodo dmtraukio viduje esani kart duj ir lauko oro tankio. krosn srvantis didesnio tankio altas oras tiekia deguon ir stumia vir maesnio tankio kartas dujas (veikia Archimedo jga). Juo aukiau vir pakuros ikils dmtraukis, j u o didesn trauka. Dl to kaminai ir statomi aukti.
Uduotys
1. Ar keiiasi liepsnos kryptis, kraipant degani vak on? 2. Kodl ildymo radiatoriai paprastai statomi po langais? 3. Kodl vir radiatori pajuoduoja sienos? 4. 1.14 paveiksle pateiktas virtuvs vaizdas ir nurodyta oro temperatra palubje ir palei grindis. Schemikai pavaizduokite, kaip juda oro srautai virtuvje. 5. XIV amiuje Trak pilies salje rengtas centrinis ildymas kartu oru. Kodl i plyt sumryti kanalai buvo rengti grindyse? 6. Kodl iem dmtraukiuose trauka didesn negu vasar? 7. Kodl seniai krentos krosnies dmtraukis silpnai traukia dmus? 8. Kas daroma, kai kart vasaros dien nesiseka ukurti krosn? 9. Kas atsitikt, jeigu gyvenamosiose patalpose nevykt konvekcija? 10. Ar galima konvekcija skysiuose ir dujose nesvarumo slygomis, pavyzdiui, dirbtiniuose ems palydovuose?
1.14 pav.
19
1.5. iluminis spinduliavimas

Erdvje tarp ems atmosferos ir Sauls yra labai maai mediagos daleli. Sauls viesa ir iluma Sauls spinduliuojamos sklinda em per beveik tui erdv, todl ji neenergijos kiekis, kuris per vie- gali bti perduota ilumos laidumo ir konvekcijos netin laik patenka vienetin bdu. O sauls spinduliai mus pasiekia. Taigi kaip plot, statmen sauls spinduliams, vadinamas sauls kons- Sauls energija perduodama emei? tanta ir yra lygus 1,4 kW/m2. ilumos perdavimas ne mediagomis vadinaSauls konstant padaugi- mas iluminiu spinduliavimu. Vliau, mokydamien i ems skerspjvio si optikos, suinosite, kad ilumos spinduliai yra tos ploto, gausime per sekund em krintanios energijos paios prigimties, kaip viesa. dyd (gali): Spinduliai nra nei ilti, nei alti. yla tik knai, P = 1400 (6370 IO3)2 kuriuos jie krinta. Tamss knai didesn j dal XitU W=IJ-IO17 W. sugeria, viess, ypa blizgantys, gerai atspindi. Kaip pasiskirsto i energija? 30 % jos atspindi em, 1 bandymas. Ploki plonasien apskrit dut 47 % sugeria atmosfera, (ilumos imtuv), kurios viena pus nudayta juoem, vandenys (dl to jie dai, o kita nupoliruota kaip veidrodis, gumine aryla), 23 % eikvojama nele sujunkime su skysio manometru. Jo atakose vandeniui garinti, oro bei vandens srautams transskysio lygis bus vienodas. Tada dut pastatyportuoti ir tik mayt jos kime 2030 cm atstumu nuo kaitusio elektrinio ildalel IOu W suvardytuvo taip, kad poliruota jos pus bt atsukta toja augalai. ildytuv (1.15 pav., a). 1.15 p a v .
20
Fizika
/ 9
Skysio stulpelis vienoje atakoje nukris, kitoje pakils, nes spinduliai suildys dutje esant or ir jis isipls. Atsuk ildytuv kit duts pus (1.15 pav., b), matysime, kad skysio stulpelis kairiojoje atakoje nukrinta labiau, vadinasi, juoda duts pus sugeria daugiau energijos. 2 bandymas. Liu surinkime sauls spindulius viename popieriaus lakto take. Po kurio laiko popierius patamsja, pradeda rkti ar usidega. 3 bandymas. J u o d ir blizgani paviri spinduliavim palyginkime pakartodami truput pakeist pirmj bandym. Elektrin ildytuv pakeiskime pilna verdanio vandens metaline dute, kurios vienas onas juodas, kitas blizgantis. Sukiodami tai vien, tai kit jos pus ilumos imtuv, matome, kad manometro rodmenys skiriasi. Manometro stulpelyje skystis pakyla labiau, kai spinduliuoja juodas duts pavirius. Spindulius skleidia, arba spinduliuoja, ne tik kaitusi krosnis, deganti elektros lemput, bet ir gyvnai, mons. Juo auktesn kno temperatra, j u o intensyviau jis spinduliuoja. Kn savyb nevienodai skleisti ir sugerti spindulius taikoma praktikoje. Arbatinukai gaminami blizganiu paviriumi, oro balionai bei lktuvai daomi sidabrine spalva, iem daniau vilkima tamsiais, o vasar viesiais drabuiais.
Tarp 38 iaurs platumos ir 38 piet platumos em gauna daugiau energijos, negu jos ispinduliuoja. Poliarinse srityse ji daugiau ispinduliuoja, negu gauna. Dl to atogr srii temperatra turt nuolat kilti, o poliarini kristi. Taiau vjai atogr srii ilum padalija kitoms ems sritims.
Uduotys ?
1. Kodl kart dien nuo sauls spinduli galima pasislpti pavsyje? 2. Js stovite prie lauo. rodykite, kad lauo skleidiama iluma jus pasiekia spinduliavimo bdu. 3. Kai alta, kats miega susirietusios. Kodl? 4. Viena elektrin laidyn kaitusi iki 300 0 C, kita iki 350 C. Kuri spinduliuoja labiau? 5. Pusryiams isivirte kavos. Norite j ubaltinti pienu ir iek tiek atvsinti. Kada geriau pilti pieno i karto ar prie geriant? 6. Kodl lauko termometrus reikia kabinti iaurinje n a m o pusje? 7. Kodl purvinas sniegas sault dien tirpsta greiiau negu varus? 21
Vidin kung energija ir jos kitimas
8. Yra du v i e n o d o skysio pripildyti termometrai. V i e n o j rezervuaras n u d a y t a s juodai. Abu t e r m o m e t r a i d e d a m i aldytuv. Kuris term o m e t r a s greiiau prads rodyti e m e s n t e m p e ratr? 9. Erdvlaivis yla dl trinties ir n u o sauls spinduli. Kuris ilimo b d a s vyrauja erdvlaiviui skriejant didesniame auktyje, kuris maesniame? 10. Kokiais b d a i s atiduoda ilum vstantis kambarys? 11. Ar pasikeis oro baliono skridimo auktis, jei jis kart d i e n pateks d e b e s el?
1.6. ilumos kiekis

sitikinome, kad ilumos n e t e n k a n i ar jos gaun a n i k n vidin energija kinta m a j a arba didja. V i d i n s e n e r g i j o s k i e k i s , k u r k n a s g a u n a arba k u r i o n e t e n k a i l u m o s p e r d a v i m o b d u , vadin a m a s i l u m o s k i e k i u . Kaip ir bet kurios kitos ries energijos, ilumos kiekio m a t a v i m o vienetas yra daulis (J). Praktikoje vartojami ir kartotiniai vienetai: kilodaulis (kj), megadaulis (MJ). ilumos kiekio svoka n e v a r t o j a m a tada, kai kalb a m a apie vidins k n o e n e r g i j o s p a k i t i m dl atlikto darbo.
Vidins kn energijos kitimas

Schemikai p a v a i z d u o k i m e e n e r g i j o s kitim, kai vienas energija U1, atiduoda, o kitas, U2, g a u n a ilumos kiek Q (ia e n e r g i j o s pokyiui). R o d y k l davimo krypt. dviej k n vidins knas, kurio vidin kurio vidin energija Q lygus k n vidins y m i e n e r g i j o s per-
Fizika
/ 9
1.16 p a v . Tik perduodant ilum, i dviej k n bendra vidin energija nekinta. N u o ko priklauso kaitinam k n gaunamos ir vstani netenkamos vidins energijos kiekis? 1 bandymas. dvi chemines stiklines pilkime po tiek pat vienodos temperatros alto vandens ir ildykime jas vienodomis elektrinmis virykllmis (1.16 pav.). Vienoje stiklinje esant vanden pakaitinkime madaug iki fj = 40 0 C, kitoje iki t2 = = 60 C. Antroje stiklinje vanduo kaito ilgiau jam suildyti iki auktesns temperatros reikjo daugiau ilumos. Taigi ilumos kiekis, kurio reikia knui suildyti, klauso nuo to kno temperatros pokyio. pri-
2 bandymas. vien stiklin pilkime daugiau tokios pat temperatros vandens negu kit. Nordami vandens temperatr abiejose stiklinse pakelti vienodai (1.17 pav.), tursime didesn vandens kiek kaitinti gerokai ilgiau. Taigi ilumos mass.
1.17 pav.
kiekis priklauso
ir nuo ildomo
kno
j:
Fi
Q,
I
i1 Q2
J ? ? i i j u i i J Im*
1I
23
1.18 p a v . 3 bandymas. vien stiklin pilkime vandens, o kit tokios pat mass ir temperatros aliejaus (1.18 pav.). Kaitindami stiklines, pamatysime, kad aliejaus temperatra kyla spariau negu vandens. Norint vandens ir aliejaus temperatr pakelti vienodai, vanden teks ildyti ilgiau reiks ir daugiau ilumos. Vadinasi, ilumos kiekis, reikalingas vienodos mass knams tiek pat suildyti, priklauso nuo t kni{ mediagos. Apibendrinkime bandym rezultatus: 1 bandymas Vanduo 2 bandymas Vanduo
tI = tI
bandymas Aliejus (W1 = m2 f , < t2 Q1 = Q 2
Vanduo
Vanduo
Vanduo
WZ1 < m2 Qi < Q 2
Galime tvirtinti, kad ilumos kiekis, kurio reikia knui suildyti (vidinei jo energijai pakeisti), priklauso nuo to kno mediagos, jo mass ir temperatros pokyio.
Savitoji iluma
Praktikoje svarbu inoti ilumos kiek, kurio reikia 1 kg mediagos suildyti 1 C. Tas ilumos kiekis vadinamas savitja iluma. Savitoji iluma rodo, kiek ilumos reikia vieno kilogramo mediagos temperatrai pakelti vienu laipsniu. 24 F i z ik a / 9
. ..
I lentels matyti, kad ypa didel vandens savitoji H = I j c g - ^ , arba [c] = 1 J/(kg C). iluma. Didel gyv organizm Skaitome: c matavimo vienetas yra daulis kilogra- mass dal sudaro vanduo. mui Celsijaus laipsniui. Jo savitoji iluma neleidia labai svyruoti j kno temKai kuri mediag savitoji iluma peratrai, kai smarkiai kinta aplinkos temperatra. Mediaga Savitoji iluma, Savitoji iluma, Mediaga inome, kad labai skiriasi J/(kg C) J/(kg C) jrinis ir emyninis klimatas. Dl didels vanAuksas Plytos 130 750 dens savitosios ilumos (ir Gyvsidabris 140 Stiklas 840 mass) jros vasar sukaupia vinas 140 Betonas 880 daug vidins energijos, nors Alavas 250 Aliuminis 920 j vanduo smarkiai ir neyla. Sidabras 250 Oras 1000 Si energija iem atiduodama emei. Dl to Varis 400 Aliejus 1700 prie jros iemos ir vasaros Cinkas 400 Ledas 2100 temperatra maiau skiriasi. alvaris ibalas 400 2100 emynai dl maesns Geleis 460 Eteris 2350 savitosios ilumos sukaupia Plienas 500 uolas 2400 maiau energijos, todl iem Ketus 540 Alkoholis 2500 jos maiau ir atiduoda. Grafitas 750 Vanduo 4200 iemos ir vasaros temperatra gerokai skiriasi. Lygiai taip pat galima paaikinti dienos ir nakties temperatr skirtumus jrinio ir emyninio klimato 1. Suformuluokite savitosios ilumos apibrisrityse. m, kai atitinkamos mediagos 1 kg mass knas Dl didels vandens saviatvsta 1 C. tosios ilumos labai reik2. Kokie energijos virsmai vyksta, kart vanminga klimatui Golfo srov den djus alt kn? (r. p. 18). ios srovs van3. Kodl tik pagal temperatros pokyt negadens temperatra tik keliais lima sprsti apie kno gaut ilumos kiek? laipsniais skiriasi nuo jros vandens. Taiau Golfo srov 4. Kam reikia daugiau ilumos: aliumininiam pernea labai daug ilumos. puodui ar j a m e esaniam vandeniui suildyti? Todl Norvegija ir Lietuva Puodo ir vandens mas vienoda. turi neulanius uostus. 5 . 1 kg mass vininis, alvarinis ir plieninis riti Dl didels savitosios niai atvso 1 C. Keliais dauliais ir kaip pakito ilumos vanduo naudojamas kiekvieno ritinio vidin energija? nam ildymo sistemoje (radiatoriuose), iluminiams 6. Kodl iem mai ir sekls eerai ula greivarikliams auinti. iau negu dideli ir gils?
I apibrimo nesunku suinoti, kam lygus savitosios ilumos matavimo vienetas. Savitj ilum paymj raide c, gauname:
Tai domu
Uduotys 7 ?
25
7. K o d l gerokai e m e s n s t e m p e r a t r o s krosnis priildo kambar geriau n e g u smarkiai kaitinta laidyn? 8. T o k i o m i s paiomis elektrinmis viryklmis b u v o ildomi v i e n o d o s m a s s aliumininis, plieninis ir varinis knai. Kuris grafikas (1.19 pav.) vaizduoja aliuminio, kuris plieno, kuris vario ilim? 9. 1.20 paveiksle pavaizduoti d v i e j v i e n o d o s mass, bet i skirting (vienodo ilumos laidumo) m e d i a g p a d a r y t k n v s i m o grafikai. Kurio k n o savitoji iluma m a e s n ?
apskaiiavimas
S u s i p a i n o m e su savitja m e d i a g iluma. Dabar galime apskaiiuoti ilumos kiek, reikaling bet kokios m a s s k n o temperatrai pakelti 1 C. Taiau kartais j reikia padidinti ne 1 C, o gerokai daugiau. T r u m p a i toki uduot galime suformuluoti taip. K n o m a s m, j o m e d i a g o s savitoji iluma c. Kiek ilumos reikia suteikti knui, kad j o temperatra pakilt n u o t1 iki i 2 ? udavin isprsime s a m p r o t a u d a m i taip: 1 kg ios mediagos temperatrai pakelti m kg m kg 26 Fizika / 9 1 0 C reikia c 1 kg 1 0 C ilumos, 1 0C c m 1 0C c m(t2 - ,)
n u o fj iki t2
Tai galima urayti formule Q = cm(t2-tj.
Ja toliau remsims apskaiiuodami ilumos kiek, kur gauna knas. Formul taikysime ir tada, kai knas ne gauna, o atiduoda ilum ir dl to vidin jo energija maja. Taigi norint apskaiiuoti ilumos kiek, kur knas gauna ildamas arba atiduoda ausdamas, reikia savitj mediagos ilum padauginti i kno mass ir jo temperatr skirtumo. Perduodant ilum, danai tenka lyginti vien kn atiduot ilumos kiek su kit gautu (vien sumajusi vidin energij su kit padidjusia). Pateikiame toki udavini sprendimo pavyzdi. 1 udavinys. Inde yra 100 g 20 0 C temperatros vandens. j pylus 100 0 C temperatros vandens, inde nusistovjo 75 0 C temperatra. Kiek pilta karto vandens? Indo ilimo ir kit energijos nuostoli nepaisykite. altas vanduo m1 = 100 g f1 = 20 0 C f, = 75 0 C c = 4200 J/(kg 0 C) m2 ? Sprendimas Saitas vanduo gavo ilumos kiek 1 Q1 = Cmft 2 - f j); Q1 = 4200 J/(kg C) 0,1 kg (75 - 20) 0 C = = 23 100 J. Kartas vanduo atidav ilumos kiek Q2 = 4 1 - t ^ ia neinoma karto vandens mas m,. Nepaisydami indo ilimo ir kit energijos nuostoli, galime teigti, kad karto vandens atiduotas ilumos kiekis Q1 lygus alto vandens gautam ilumos kiekiui Q1, t. y. Qi
=
Kartas vanduo m2 ? t3 = 100 0 C t2 = 75 0 C
Q2/ arba Q1 =
Cm2(I3-I2).
' Danai, uuot sakius knas gauna ilumos kiek", trumpiau sakoma knas gauna ilumos".
27
Taigi
Tai domu t
ilumos kiekis ilg laik buvo matuojamas kalorijomis (lot. calor iluma), kurios sutrumpintai ymimos cal. 1 cal = 4,1868] 4,2 J. 1 kalorija lygi ilumos kiekiui, kurio reikia vienam gramui vandens suildyti vienu laipsniu: nuo 19,5 0C iki 20,5 "C. m.
m2
_ =-
Q1 c(t3-t2)
/
Apskaiiuojame skaitin m2 vert: 23100 J 4200 J/(kg C) (100 - 7 5 ) 0 C

:
0 , 2 2 kg.
udavin galima isprsti ir paprasiau. inodami, kad karto v a n d e n s atiduotas ilumos kiekis yra lygus alto v a n d e n s g a u t a m ilumos kiekiui, galime parayti: Q2=Q1, cmft3 - t2) = Ctnft2 - g , m, m, = h ~ ra skaitines i n o m d y d i vertes, g a u t u m e t pai mass m2 vert: -. Atsakymas, _0,lkg(75-20)C_| = 0,22 kg. ( 1 0 0 - 7 5 ) 0C m = 0,22 kg.
2 u d a v i n y s . P u o d e yra 3 kg 10 0 C temperatros v a n d e n s . Kokia b u s j o temperatra, jei p u o d dar pilsime 2 kg verdanio v a n d e n s ? mx = 3 kg -, = 2 kg t~= 1 0 C i, = 100 0 C C = 4200 J/(kg C) Sprendimas altas v a n d u o gavo ilumos kiek Qi = c m i (iB - i I)' kartas v a n d u o atidav ilumos kiek Q2 =
2 ^ 2 - *)
Jei neatsivelgsime nuostolius, gausime: Cmft3-I1) Qi = Qy = Ctnft2-13),\:c 2 + A ( + m2)t3

mA m mA
+
+
212' mZt 2'
'Vl W1 + m2
t-
_ m1t1 + m2t2
28
Fizika
/ 9
raykime skaitines dydi vertes:

t
3 kg 10 C + 2 kg 100 C _ 3 kg + 2 kg
16
oc
Atsakymas.
t3 = 46 C.
1. Kiek ilumos reikia 1 kg vino paildyti 1 C? 2. 600 g mass plieninis strypas kaitintas nuo 20 0 C iki 1020 0 C. Kiek padidjo vidin strypo energija? 3. Kiek vidins energijos neteks audamas nuo 100 0 C iki 20 0 C 10 1 kibiras vandens? 4. Plateli eero paviriaus plotas 12,1 km 2 , vidutinis gylis 10,4 m. Kiek ilumos iskirs eero vanduo, ruden atvsdamas 10 C? 5. 200 g 60 0 C temperatros vandens sumaiyta su 300 g 20 0 C temperatros vandens. Kokia yra miinio temperatra? 6. 6 kg 8 0 C temperatros vandens sumaiyta su 2 kg karto vandens, kurio temperatra 80 C. Kokia yra miinio temperatra? 7. Vonioje yra 100 1 15 0 C temperatros vandens. Kiek 60 0 C vandens reikia pilti voni, kad vandens temperatra j o j e pakilt iki 35 C? 8. Kiek vandens galima pakaitinti 10 C, sunaudojant 84 k j ilumos? 9. Keliais laipsniais pakils stiklins vandens temperatra, suteikus j a m 2100 J ilumos? Stiklins tris 250 cm 3 . 10. I kokio aukio turt kristi 1 1 vandens, kad jo temperatra pakilt 1 0 C (potencin energija be nuostoli virsta vidine energija)? 11. kibir, kuriame buvo 9 0 C temperatros alto vandens, pilta 1,5 kg verdanio vandens. Galiausiai nusistovjo 30 0 C temperatra. Kiek vandens kibire buvo i pradi? 12. lifavimo staklmis apdirbant 10 kg mass plienin detal, atliktas 600 k j darbas. 40 % j o panaudota detalei kaitinti. Kiek laipsni kaito apdirbama detal?
1-asis laboratorinis darbas.
Kietojo kno savitosios ilumos apskaiiavimas

Priemons: 1) metaliniai ritinliai; 2) kalorimtras; 3) termometras; 4) svarstykls; 5) svarsiai; 6) stiklin su altu v a n d e n i u ; 7) indas su verdaniu vandeniu; 8) m a t a v i m o cilindras; 9) sugeriamasis popierius. Pastaba. Kalorimtras tai prietaisas, sudarytas i dviej vienas kit statyt ind, tarp kuri yra oro tarpas. Dl m a o s ilumos apykaitos tarp pilto vidin ind skysio ir aplinkos n a u d o j a m a s ilum i n i a m s reikiniams tirti. Darbo eiga
1. pilkite vidin kalorimetro i n d apie 150 g kambario t e m p e r a t r o s v a n d e n s . 2. Imatuokite j o temperatr. 3. M o k y t o j a s v e r d a n i a m e v a n d e n y j e pakaitina metalinius ritinlius, imatuoja v a n d e n s temperatr ir idalija kartus ritinlius mokiniams. 4. Kart ritinl dkite kalorimetr, palaukite, kol v a n d e n s temperatra j a m e nusistovs, ir imatuokite j. 5. Iimkite i v a n d e n s ritinl, j nuluostykite ir svarstyklmis imatuokite j o mas. 6. M a t a v i m o d u o m e n i s usiraykite ssiuvinyje. 7. Apskaiiuokite metalo, i kurio padarytas ritinlis, savitj ilum: a) altas v a n d u o kalorimetre gavo i karto ritinlio ilumos kiek Q 1 = C1Tn1V2 - fj); ia C1 savitoji v a n d e n s iluma, Tn1 kalorimetre esanio v a n d e n s mas, f, alto v a n d e n s t e m p e ratra, t2 ilusio v a n d e n s temperatra; b) metalinis ritinlis v e s d a m a s atidav v a n d e niui ilumos kiek Q2 = 22^ 30 Fizika / 9
tI)'
ia C1 savitoji ritinlio metalo iluma, m2 ritinlio mas, f3 karto ritinlio temperatra, t2 vandenyje atvsusio ritinlio temperatra; c) ilumos kiekis, kur gavo kalorimetre esantis vanduo, lygus vstanio ritinlio atiduotam ilumos kiekiui (kalorimetro ilimo ir ilumos atidavimo aplinkai nepaisykite), t. y. arba
cImIit 2
Q1 = Qy
~ h) =
C2m 2( f3
ios lygties neinomasis yra savitoji ritinlio metalo iluma c 2 : _Cimi (tI - tI ) -t2)' (f3
gaut lygt raykite per b a n d y m imatuot fizikini dydi vertes ir apskaiiuokite savitj metalo ilum c2. Rezultat palyginkite su lentels (r. p. 25) duomenimis.
Uduotys -y ?
Lj
1. 10 kg mass kaits akmuo, ataudamas vandenyje 2 0 C, atiduoda j a m 16,8 k j energijos. Kokia yra akmens savitoji iluma? 2. Kiek laipsni suils 15 0 C temperatros altas vanduo, kai j sumaiysime su tokiu pat kiekiu karto vandens, kurio temperatra 85 C?
1.8. Kuro degimo iluma

ilumos altiniai
ilumos altiniai gali bti vairs. em daugiausia ildo Saul. Taiau ilum skleidia ir vulkanai (lot. Vulcanus r o m n ugnies dievas) bei geizeriai (island, geysa trykti). Labai daug jos iskiria degdamas kuras anglys, benzinas, gamtins dujos, durps, malkos ir kt.
Svarbs kokybiniai kuro rodikliai yra kaitrumas, peleningumas ir drgnumas. Kaitrumas tai aukiausia kuro degimo temperatra, pavyzdiui: medienos ji yra 16001700 C, durpi 15001600 C, akmens angli 20002100 C, benzino 2100 C. T pai mediag drgnumas siekia: medienos 30 40 %, durpi 4050 %, akmens angli 515 %, benzino 0 %. Drgn ir pelening kur toli veti neapsimoka, todl jis suvartojamas arti gavimo vietos. Tai durps ir malkos. Lietuvoje kurui plaiai naudojamos malkos. uolo, sodo medi jos yra kietos, bero, uosio ir klevo pusiau kietos, egls, liepos ir drebuls minktos. Geriausiomis laikomos kietos malkos. Malk kaitrumas priklauso nuo jose esanio vandens kiekio. Kurui naudojam malk drgnumas turi bti tik 1520 %. Tinkamiausias laikas kirsti medius malkoms yra iema. Tada mediai turi maiausiai vandens (apie 35 %). Pavasar kirst medi drgnumas bna apie 50 %.
K a d kuras p r a d t skleisti ilum, j reikia pakaitinti iki usidegimo temperatros. D e g a n t mediagai, ryiai tarp j sudarani daleli nutrksta (tam n a u d o j a m a iluma). Atsiskyrusios dalels tuoj pat sudaro n a u j u s j u n g i n i u s su deguonimi. T u o m e t u isiskiria iluma.
Kuro degimo iluma

M u m s reikia tiksliai inoti, kiek ilumos gali iskirti d e g d a m a s kuras. N o r d a m i palyginti vairi ri kur, turime nustatyti, kiek ilumos isiskiria visikai s u d e g u s v i e n o d a m j o kiekiui. Palyginimui i m a m o s vairios kurui n a u d o j a m o s m e d i a g o s , kuri m a s vienetin. ilumos kiekis, kur iskiria visikai sudegdam a s 1 k g kuro, v a d i n a m a s k r o d e g i m o i l u m a . Kuro d e g i m o iluma y m i m a raide q. Jos matav i m o vienetas yra daulis kilogramui:
!<?] = i J/kg.
i n o d a m i , kiek ilumos iskiria s u d e g d a m a s 1 kg kuro, galime apskaiiuoti bet kurio j o kiekio iskiriam ilum: Q
=
m.
Visikai sudegdamas kuras iskiria ilumos kiek (Q), l y g k u r o d e g i m o i l u m o s (q) ir s u d e g u s i o k u r o m a s s (m) s a n d a u g a i . Kai kuri ri kietojo, skystojo ir dujinio kuro degimo iluma
Mediaga Degimo iluma, J /kg 0,38 107 1,0-107 1,4-107 2,7 107 2,7 3,0 107 107 Mediaga Degimo iluma, J /kg 3,4 107 4,4 107 4,4 107 4,6 107 4,6 107 12 107
Parakas Sausos malkos Durps Akmens anglys Alkoholis Antracitas
Medio anglys Gamtins dujos Nafta ibalas Benzinas Vandenilis
32
Fizika
/ 9
Uduotys -7 ?
1. Kodl medin skal galima udegti vienu degtuku, o pliauskos ne? 2. Nordami ugesinti degtuk ar vak, liepsn smarkiai puiame. Kodl? 3. Ant metalins plokts padta kaitusi arija greitai gsta, o ant medins smilksta. Kodl? 4. Kiek ilumos iskiria visikai sudegdamos 2 t ibalo? 5. Kiek ilumos iskiria visikai sudegdamas benzinas, kurio tris 20 1? 6. Sudegus 6 kg parako, isiskyr 22 800 k j ilumos. Kokia parako degimo iluma? 7. Koks kiekis durpi gali pakeisti 1 t akmens angli, kad sudegdamas iskirt tiek pat ilumos? 8. Kiek reikia sudeginti antracito, norint gauti 75 MJ ilumos? 9. Kiek vandens galima suildyti 50 C, sudeginus 100 g benzino? 10. Kiek 50 0 C temperatros vandens galima suildyti iki 75 C, sudeginus 1 kg durpi? Atsivelkite tai, kad visa degant durpms isiskyrusi iluma kaitina tik vanden. 11. Keliais laipsniais pakils 10 kg vandens temperatra, sudeginus 10 g ibalo? Tarkite, kad visa isiskyrusi iluma ildo tik vanden.
Vidin kun energija ir jos kitimas"

iluminis judjimas Kn sudarani daleli netvarkingas judjimas vadinamas iluminiu judjimu.
Vidin energija
Kn sudarani daleli netvarkingo judjimo (kinetin) ir sveikos (potencin) energija vadinama vidine energija. Vidin kn energija kinta: atliekant darb; perduodant ilum: ilumos laidumu, konvekcija, iluminiu spinduliavimu.
ilumos laidumas
iluma plinta kietaisiais knais, skysiais ir dujomis
Konvekcija
iluminis spinduliavimas
Nereikia joki kn; iluma plinta ne per mediagas
ilum pernea skysi ir duj srautai
Yra geri ir blogi ilumos laidininkai; iluma perduodama i t viet, kur temperatra auktesn, j tas vietas, kur ji emesn
ilum galima perduoti vamzdiais
Tamss knai matiniu paviriumi didesn dalj spinduli sugeria, todl jyla; knai viesiu ir blizganiu paviriumi didesn dalj spinduli atspindi
34
Fizika,
/ 9
ilumos kiekis
Q = cm(t2 [0] = 1 J
Vidins energijos kiekis, kurj knas gauna arba kurio netenka ilumos perdavimo bdu, vadinamas ilumos kiekiu. Norint apskaiiuoti ilumos kiek, kur knas gauna ildamas arba atiduoda audamas, reikia savitj mediagos ilum padauginti i kno mass ir jo temperatr skirtumo.
Savitoji iluma
[c] = 1 J/(kg 0 C)
Savitoji iluma rodo, kiek ilumos reikia vieno kilogramo mediagos temperatrai pakelti vienu laipsniu.
Kuro degimo iluma
[q] = 1 J/kg Q = qm [Q] = 1 J
ilumos kiekis, kurj iskiria visikai sudegdamas 1 kg kuro, vadinamas kuro degimo iluma. Visikai sudegdamas kuras iskiria ilumos kiekj, lyg kuro degimo ilumos ir sudegusio kuro mass sandaugai.
i l u m a
Mediagos agregatini bsen kitimas

iame skyriuje susipainsite su: agregatinmis mediagos bsenomis: kietja, skystja, dujine; bsen kitimo reikiniais: lydymusi, kietjimu, garavimu, kondensacija, virimu; temperatra: lydymosi, kietjimo, virimo; lydymosi ilumos bei savitosios lydymosi ilumos svokomis; garavimo ilumos bei savitosios garavimo ilumos svokomis.
2.1. Mediagos agregatins bsenos
2.1 p a v . Jau susipainome su trimis mediagos bsenomis kietja, skystja ir dujine. Jos dar vadinamos agregatinmis (lot. aggregatus prijungtas). Rykus mediagos agregatini bsen kitimo pavyzdys yra vandens virsmai (2.1 pav.). 2.2 p a v .
Vidin energija didja
Dujin bsena Garavimas Skystoji bsena Lydymasis Kietjimas Kondensacija
Vidin energija maja
Kietoji bse^iH/
38
Fizika
/ 9
Vis dlto ne tik vanduo, bet ir daugelis kit mediag, kintant temperatrai, gali bti trij agregatini bsen. Bendroji agregatini virsm schema parodyta 2.2 paveiksle. Visas agregatines bsenas ir j kitimus aptarsime i eils. Isiaikinsime, kokiomis slygomis mediaga yra vienokios ar kitokios bsenos, ko reikia, kad mediagos bsena pasikeist, t. y. vienos agregatines bsenos mediaga virst kitos bsenos mediaga.
2.2. Lydymasis
Jau saulel vl atkopdama budino sviet Ir iemos altos trisus pargriaudama juoks. ali pramons su ledais sugaiti pagavo, Ir putodams sniegs visur niek pavirto.
K. D o n e l a i t i s . Metai
Gamtos reikiniai literatroje

Daugelis gamtos reikini labai vaizdingai aprayti literatroje. T pat reikin raytojai pateikia skirtingai, nusako j graiausiais vaizdais, teikianiais skaitytojui estetin pasigrjim. Mokslo kalbos paskirtis kita atskleisti gamtos reikini esm, paaikinti j panaum, skirtumus, prieastis. itaip ir mes bandysime nagrinti mediag vairi agregatini bsen kitim. K. Donelaiio poetin fraz putodams sniegs visur niek pavirto" suprantame kaip sniego, ledo tirpim. O kai apskritai kalbame apie kietosios mediagos virsm skysta, sakome, kad mediaga lydosi.
Lydymosi temperatra
Kietosios mediagos virsmas skystja vadinamas lydymusi. Kad mediaga lydy tusi, j reikia pakaitinti iki lydymosi temperatros (padidinti vidin jos energij). Temperatra, kurioje lydosi mediaga, vadinama jos lydymosi temperatra.
Kai kuri mediag lydymosi (kietjimo) temperatra (kai atmosferos slgis normalus, t. y. lygus 760 mm Hg)
Mediaga Lydymosi temperatra, 0C -259 -219 -213 -210 -116 -114 -60 -39 -18 -10 -0,6 0 28 2833 3752 3856 6164 Mediaga Stearinas Alavas vinas Gintaras Cinkas Aliuminis Valgomoji druska Sidabras Auksas Varis Ketus Plienas Geleis Platina Osmis Volframas Deimantas 770 962 1064 1085 11001300 13001500 1539 1772 3045 3387 3500 Lydymosi temperatra, 0C 72 232 327 360 420 660
Vandenilis Deguonis Oras Azotas Eteris Alkoholis Nafta Gyvsidabris Glicerinas Terpentinas Nenugriebtas pienas Vanduo Cezis Sviestas Vazelinas Parafinas Vakas
Matome, kad mediag lydymosi temperatra labai vairi. i savyb atsivelgiama pasirenkant mediagas mainoms, rankiams gaminti. Bandymas. chemin stiklin dkime ledo gabaliuk, pilkime truput alto vandens ir kaitinkime. Vienodais laiko tarpais matuokime vandens temperatr. Pamatysime, kad ji prads kilti tik tada, kai itirps visas ledas. Bandymo rezultatus galime pavaizduoti grafikai (2.3 pav.). Kodl, ledui tirpstant, kur laik temperatra nekito, nors stiklin buvo kaitinama? Kristaluose dalels isidsiusios grieta tvarka. ildant i daleli vidutinis svyravimo greitis didja, vadinasi, didja ir kinetin j energija. Pasiekus lydymosi temperatr, ji suardo daleli isidstymo tvark ir kieta mediaga virsta skysiu. Energija, kuri gauna lydymosi temperatroje kaitinama kieta mediaga, eikvojama kristalui suardyti. Todl temperatra vis lydymosi laik nekyla. iluma niekur nedingsta ji virsta kaitinamos mediagos vidine energija.
Savitoji lydymosi iluma

Bandymais nustatyta, kad vienodos mass vairioms kietosioms mediagoms paversti skysiu reikia skirtingo ilumos kiekio. ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios mediagos paversti skysiu jos lydymosi temperatroje, vadinamas savitja lydymosi iluma. Savitoji lydymosi iluma daniausiai ymima graikika raide (lambda) ir matuojama dauliais kilogramui: [] = 1 J/kg. Kai kuri mediag savitoji lydymosi (kietjimo) iluma (esant lydymosi temperatrai ir normaliam atmosferos slgiui)
Mediaga Aliuminis Ledas Geleis Varis Stearinas Volframas Vakas Parafinas Cinkas Savitoji lydymosi iluma, J/kg 3,9 3,3 2,7 2,1 2,0 1,8 1,7 1,5 1,1 105 105 105 105 105 105 105 105 105 Mediaga Alkoholis Sidabras Plienas Auksas Vandenilis Alavas vinas Deguonis Gyvsidabris Savitoji lydymosi iluma, J/kg 1,1 8,7 8,4 6,7 5,9 5,9 2,5 1,4 1,2 105 104 104 104 104 104 104 104 104
Tai domu \ 1
aldomojo miinio, susidedanio i ledo (sniego) ir valgomosios druskos, temperatra gali bti labai ema. Kai druska sumaioma su ledu santykiu 3 :1, miinio tirpimo temperatra siekia apie -18 C. Baltijos jros vanduo ula, kai jo temperatra nukrinta iki -0,5 C. Kadangi savitoji ledo lydymosi iluma yra nepaprastai didel (330 kj/kg), tai, tirpstant sniegui ir ledui, nebna staigi potvyni. (Potvynio dydis priklauso ir nuo sniego kiekio.) Lydymosi temperatra priklauso nuo slgio. Kai jis didja, vandens, bismuto, kietosios bsenos gyvsidabrio lydymosi temperatra maja, kit mediag didja. Kalbdami apie visas mediagas, sakome, kad jos lydosi, o ledas tirpsta.
inodami, kiek ilumos reikia 1 kg mediagos ilydyti jos lydymosi temperatroje, kai atmosferos slgis normalus, galime apskaiiuoti ilumos kiek Qr reikaling visam tos mediagos bet kokios mass m knui ilydyti: Q = Xm. Tas ilumos kiekis vadinamas lydymosi iluma. U d u o t y s -y ? . ": S 1. Kambaryje yra du ledsiai. Vienas j apdengtas kailiniais. Kuris ledsis itirps greiiau? 2. Ar lydysis vino gabaliukas, mestas ilydyt alav?
41
3. Kodl iem, nepaisant alos gamtai, aligatviai barstomi miiniu, kuriame yra valgomosios druskos? 4. Jeigu rsyje pastatysime didel ind su vandeniu, darovs nesuals. Kodl? 5. Kiek ilumos reikia itirpinti O 0 C temperatros 1,5 kg ledo? 6. Kiek ilumos reikia itirpinti -10 0 C temperatros 2 kg ledo? 7. Alavo gabalo temperatra 32 C, tris 20 cm3. Alavo tankis 7,3 g/cm3. Kiek energijos reikia jam ilydyti? 8. 3 kg ledo gabalo temperatra 0 C. Kiek ilumos reikia jam itirpinti ir gautam vandeniui suildyti iki 50 C? 9. 2.4 paveiksle pavaizduota, kaip priklauso tolygiai kaitinamo kno temperatra nuo laiko. Atmosferos slgis normalus. Kurios mediagos knas buvo kaitinamas? Kokius procesus atitinka grafiko dalys AB, BC ir CD? Kurias agregatines bsenas ymi takai A ir D? 10. Tirpstantis ledas atnetas patalp, kurios temperatra 0 C. Ar tirps ledas ioje patalpoje? 11. ind, kuriame yra 4,5 kg 60 0 C temperatros vandens, mesta 1,5 kg 0 0 C ledo. Kokia bus vandens temperatra itirpus ledui? 12. Norint 2 1 80 0 C temperatros vandens atvsinti iki 60 C, j pilama 10 0 C temperatros vandens. Kiek alto vandens reikia pilti?
2.3. Kietjimas
Kietjimo temperatra
Skystosioms mediagoms vstant, vyksta Iydymuisi atvirkias procesas. Skystosios mediagos virsmas kietja vadinamas kietjimu. Skystosios bsenos mediaga pradeda kietti tik atvsusi iki tam tikros temperatros. Vis kietjimo laik temperatra nekinta. Temperatra, kurioje mediaga kietja, vadinama kietjimo temperatra.
Mediagos bsen
agregatini
kitimas
Kietjimo temperatra lygi mediagos lydymosi temperatrai (r. lentel p. 40). Tiksls bandymai rodo, kad kietdamas kristalinis knas iskiria tiek pat ilumos, kiek jos suvartoja lydydamasis (pavyzdiui, vandens ualimo savitoji iluma lygi ledo lydymosi savitajai ilumai). Mediagai kietjant, maja j sudarani daleli greitis, vadinasi, ir kinetin energija. Traukos jg pakanka liau judanioms dalelms ilaikyti vien prie kitos. Tuo metu isiskirianti energija palaiko pastovi kno temperatr. ilumos kiekis, kuris isiskiria kietjant mediagai, apskaiiuojamas pagal jau inom formul Q = .
Trio kitimas
Kai mediaga lydosi ir kietja, kinta jos turis. Bandymas. Udekime vak. Matome, kad aplink dagt buvusi duobut prisipildo itirpusio parafino, kurio pavirius yra horizontalus (2.5 pav., a). Uptus vak, itirps parafinas greit sukietja ir prie pat dagties vl dumba (2.5 pav., b). Akivaizdu, kad autanio parafino tris maja. Daugelio lydom kn tris didja, o kietjani maja. Iimtis yra vanduo. Sualusio led vandens tris padidja apie 10 %. Ledo tankis maesnis negu vandens, todl jo lytys ne sksta, o plaukia upe (2.6 pav.). Dl ios vandens savybs skilinja kietos uolos. j plyius pateks vanduo sualdamas pleiasi ir ardo uolas. Kaip asfaltuotame kelyje pavasar atsiranda duobi, matyti i 2.7 paveikslo.
2.6 pav.
!.5 pav.
2.7 pav.
43
Uduotys 7 ?
lanio vandens ypatumus galima pritaikyti anktiems batams itempti. batus reikia dti sandarius plastikinius maielius, pripilti juos vandens, o j sualdyti. Plsdamasis ledas itemps batus. Lijundra ant ems paviriaus ir vairi daikt (medi, laid) ulantis lietus, dulksna, rko laeliai. Plikledis po lapdribos, lietaus, lijundros arba atodrkio ant ems ir kit paviri uals ledas, o keliuose suledjs ir nuslidintas sniegas. 1. Kai temperatra lygi O C, sula v a n d u o ir tirpsta ledas. K o k i slyg reikia, k a d v y k t ie reikiniai? 2. 2.8 paveiksle pavaizduotas autanio aliuminio kietjimo grafikas. Kokius procesus atitinka j o dalys AB, BC ir CD? Kiek laiko truko kiekvienas procesas? 3. 2 m 3 v a n d e n s virsta O 0 C t e m p e r a t r o s ledu. IGek ilumos isiskiria? 4. K u r i u o a t v e j u isiskirs d a u g i a u energijos: kietjant 2 kg aliuminio ar 6 kg geleies? Abi m e diagos yra skystos, o j t e m p e r a t r a lygi lydymosi temperatrai. 5. I vario nulieta detal kietdama iskyr 315 k j ilumos. Kiek vario s u n a u d o t a detalei nulieti? 6. Detalei nulieti s u n a u d o t a 200 cm 3 skystos geleies. Kiek ilumos iskyr i detal, k i e t d a m a ir a u d a m a iki 39 C? 7. 500 g m a s s aliumininiame p u o d e yra 2 1 v a n d e n s , kurio temperatra 20 C. K i e k ilumos reikia v a n d e n i u i p u o d e uvirinti? 8. K i e k ilumos iskiria 2 k g skystojo sidabro, ataudami iki 62 0 C ? 9. 2 m 2 ploto balut dengia 2 cm storio ledo sluoksnis. Kiek ilumos iskyr sualdamas baluts v a n d u o ? 10. Stiklin butel p r i p y l m e v a n d e n s , ukim o m e ir p a l i k o m e i e m lauke. R y t o j a u s d i e n i r i m e v a n d u o suals led, o butelis susprogs. K o d l taip atsitiko?
2.8 p a v .
44
Fizika, / 9
11. Kodl ruden reikia ileisti vanden i daro laistymo sistemos vamzdi? 12. Kodl po iemos dirvose pridygsta" akmen? 13. Ar pavojinga statyti ukimt butel su vandeniu O 0 C temperatros tirpstant led? 14. Sklidinoje v a n d e n s stiklinje plduriuoja ledsis. Ar isilies vanduo per stiklins kratus, kai ledas itirps? 15. 500 g mass ledo gabalo temperatra yra 0 C. Kiek ilumos reikia j a m itirpinti ir gautam vandeniui uvirinti? 16. I staiakampio gretasienio formos vino gabaliuko, kurio matmenys 2 cm 5 cm 10 cm, o temperatra lygi 27 C, nulietas rutulys. Kiek ilumos tam sunaudota?
2.4. Garavimas ir kondensacija

Garavimas
Apie garavim girdime i maens. Garai dujin mediag bsena, jie yra nematomi. Tad k matome irdami garuojani arbat arba sriub, sukaitus arkl ir t. t.? Bet apie tai vliau, o dabar, remdamiesi konkreiais pavyzdiais ir elementariais bandymais, pabandykime isiaikinti garavimo reikin. Pavyzdiai. Ilgokai verdamos sriubos puode pastebimai sumaja. Lktutje ar stiklinje ilgai laikomo vandens kiekis irgi maja, galiausiai induose jo visikai nelieka. 1 bandymas. Slapia kempine nuluostykime klass lent. Gana greitai ji nudista. Sakome, kad vanduo igaravo, nors gar ir nebuvo matyti. 2 bandymas. Elektrin ildymo spiral pakabinkime ant stovo ir merkime stiklin vandens, pastatyt ant svarstykli lkts. Svarsiais ilyginkime
svarstykles (2.9 pav.). jung spiral, vanden uvirinkime. Po kurio laiko svarstykli pusiausvyra sutriks. Net plika akimi pamatysime, kad vandens stiklinje sumajo. Visais iais atvejais skysiai garavo, nors gar ir nebuvo matyti. Garavimu vadinamas skysio virsmas garais skysio paviriuje. Isiaikinkime, kaip vyksta is reikinys. inome, kad skysio molekuls nuolat juda vairiu greiiu. Greiiausios, atsidrusios skysio paviriuje, veikia kit molekuli trauk ir ilekia i jo or nematomais garais (2.10 pav.). Taip i atviro indo skystis pamau igaruoja. Udarame inde dalis molekuli sugrta skyst.
2.10 pav.
''-
Garuoti gali ir kietosios mediagos. Kietj kn garavimas vadinamas sublimacija. Per metus i 1 m2 vandenyn paviriaus igaruoja apie 1 m3 vandens, i 1 m1 sausumos apie 0,5 m3 vandens. Per metus i ems rutulio paviriaus igaruoja madaug 500 000 km3 vandens. Tiek pat jo grta lietaus, sniego ir kitokiu pavidalu.
46
Garavimo sparta
Nuo ko priklauso garavimo sparta? Skysio garavimo sparta priklauso nuo skysio ries.
3 bandymas. Ant popieriaus lapo skirtingose vietose ulainkime vandens, eterio ir aliejaus (ibalo). Matome, kad pirmiausia igaruoja eteris, paskui vanduo, o aliejaus laas taip ir lieka ant popieriaus. Skysio garavimo paviriaus ploto. Juo garuoja skystis. Jei tiek pat vandens, i iau. Tai patvirtino sparta dar priklauso nuo skysio tas plotas didesnis, juo greiiau stiklin ir lkt pilsime po lkts jis igaruos kur kas greiir 1 bandymas.
Fizika, / 9
Skysio garavimo sparta priklauso ir nuo jo temperatros. em po lietaus greiiau idista kart vasar negu vs ruden. Skystis greiiau igaruos, jei psdami isklaidysime ties jo paviriumi garus. mogaus savijauta priklauso I skysio ilekia greiiausios molekuls, o likusij nuo vandens gar kiekio ore. Geriausia, kai viename inde vidutinis greitis sumaja, dl to krinta garuokubiniame metre oro yra apie janio skysio temperatra, jis greiiau vsta. 10 g vandens gar. Klasje, kurios ilgis 10 m, plotis 5 m ir auktis 3 m, yra apie 1,5 kg Kondensacija vandens gar, o tai tolygu Vyksta ir atvirkias garavimui procesas. Kai 1,5 I vandens. kurios molekuls, esanios vir skysio, grta j, ir Ms kno temperatr reguliuoja vandens garavimas garai virsta skysiu. Gar virsmas skysiu vadinai organizmo, t. y. prakaitamas kondensacija (lot. condensare sutirtinti). vimas; vanduo igaruoja 4 bandymas. Kaitinkime vanden kolboje, kuri per od, ir knas vsta. ukimta kamiu su taisytu jame stikliniu vamz- Skersvjis garavim gerokai paspartina, dl to galima deliu ar gumine arnele. I vamzdelio sklindanius greitai persialdyti. garus nukreipkime stiklin ploktel (2.11 pav.). Igarintas 1 I vandens Ploktel aprasoja. normalaus slgio slygomis Toks reikinys vyksta, kai papuiame akini sudaro 1700 litr 100 0C stiklus ar veidrod. I plaui ikvptame ore esan- temperatros vandens gar. Garai yra blogi ilumos tys vandens garai ant stiklo kondensuojasi. laidininkai. Pavyzdiui, Jeigu apverst stiklin laikysime vir verdanio ulainti ant kaitusio metalo vandens, jos sienels aprasos (2.12 pav.). vandens laai pradeda Dabar galime pasakyti, kad, virdami sriub ar ste- intensyviai judti. Tarp lao bdami altu oru sukaitus arkl, matome ne garus ir karto pagrindo (skardos (jie nematomi), o smulkius vandens laelius, susida- lakto) atsiranda gar sluoksriusius susikondensavus garams. Gar kondensacija nis, trukdantis skysiams toliau garuoti. paaikinamas rasos, rko, debes susidarymas.
2.11 pav. 2.12 pav.
47
Uduotys 7 ?
1. Kodl odekolonui ir kvepalams gaminti naudojamas alkoholis? 2. Kodl riebi sriuba vsta labai ltai? 3. Kodl gyvsidabrio negalima laikyti neukimtuose induose? Kodl reikia kruopiai surinkti i suduusio termometro pasklidusius gyvsidabrio laelius? 4. Kodl diovinimui skirtos darovs ar vaisiai pjaustomi plonais grieinliais? 5. K daryti, kad neigaruot atvirame inde laikomas vanduo? 6. Kodl skysiai garuoja bet kokioje temperatroje? 7. Kart dien ilaikyti vs pien galima, apvyniot marle butel staius duben su vandeniu. Kodl pieno temperatra butelyje emesn u oro temperatr? 8. Suvilg veid odekolonu, jauiame vs. Palei odekolonu suvilgyt veid pamosavus ranka, pasidaro dar vsiau. Kodl? 9. Kodl, ilgesn laik avint drgn avalyn ar vilkint lapiais drabuiais, galima persialdyti? 10. Kai vasar nusimaud ilipame i vandens, bna vsu, ypa vjuot dien. Kodl? 11. Kuriame inde moliniame ar plastikiniame pasodintas gles reikia daniau laistyti? 12. Kodl reikia gerai vdinti patalp, kurioje diovinami skalbiniai?
2.5. Virimas
Virimo svoka
Inagrinjome garavim i skysio paviriaus. Taiau garai gali susidaryti ir jo viduje bei isiverti i skysio. 1 bandymas. Cheminje stiklinje kaitinkime vanden (2.13 pav.). Jo temperatra kyla. Stiklins sienels aplimpa smulkiais burbuliukais. Juose van-
denyje itirps oras ir ildomo vandens garai. Toliau kaitinant vis daugiau gar patenka burbuliuk vid. ie pleiasi, kartu didja juos stumianti paviri Archimedo jga. Kai pasiekiama tam tikra temperatra, burbuliukai ima intensyviai vertis paviri ir ten sprogsta. Sakome vanduo verda. Termometras rodo, kad verdanio vandens temperatra nekinta. Panaiai verda ir kiti skysiai. Taigi virimas yra skysio virsmas garais skysio viduje.
Virimo temperatra
Garuoja bet kurios temperatros skystis, taiau verda jis tik kaitintas iki j a m bdingos pastovios temperatros. Temperatra, kurioje skystis verda, vadinama virimo temperatra. Verdanio vandens temperatros pastovum galima paaikinti taip. I kaitinamo skysio ilekia greiiausios dalels. Labiau kaitinant tik daugiau daleli ilekia i skysio, taiau vidutin vidin j o energija nepakinta. Maist virti patartina ant silpnos ugnies. Uvirinus sumainama liepsna. Dl to virimo temperatra nesumaja, o kuro sutaupoma. Skysi virimo temperatra priklauso nuo slgio. 2 bandymas. Apvalioje kolboje uvirinkime vanden. Nustoj kaitinti, j ukimkime, apverskime ir tvirtinkime stove. Dabar ant kolbos pilkime alt vanden. Kolboje esantis vanduo vl uvirs (2.14 pav.). Salto vandens veikiami kolboje vir vandens esantys vandens garai kondensavosi, sumajo j slgis ir iek tiek j a u atvss vanduo uvir emesns negu 100 0 C temperatros. Kalnuose dl mao slgio atviruose induose sunku isivirti maisto, pavyzdiui, Everesto kalno virnje vanduo uverda, kai jo temperatra pakyla iki 71 C. Udarame inde verdamo skysio slgis padidja, pakyla ir virimo temperatra. Tuo pagrstas greitpuodi veikimas. Jie taupo energij ir laik. Tokiuose katiluose turi bti apsauginiai votuvai. J spyruokl laiko ang dengiani sklend. Jei gar slgimo jga persveria spyruoklei suspausti reikaling jg, sklend atsidaro ir slgis sumaja. Yra ir kitokios konstrukcijos votuv. 49
2.13 pav.
2.14 pav.
Savitoji garavimo iluma
vairiems vienodos mass virimo temperatros skysiams paversti garais reikia skirtingo ilumos Kosmonautai atvir erdkiekio. v gali ieiti tik su specialiais ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg virimo temkostiumais, palaikaniais organizmui prast slg. Be peratros skysio paversti garais, vadinamas savij mogaus kraujas uvirt, tja garavimo iluma. nors kno temperatra bt Ji daniausiai ymima raide L ir matuojama daunormali. liais kilogramui: [L] = 1 J/kg. Panaus pavojus gresia Dabar galime apskaiiuoti ilumos kiek Q, reikair narams, ilgesn laik dirbuling bet kokios mass m virimo temperatros skyssiems didelse gelmse staigiai ikilus vandens paviri, iui igarinti, kai atmosferos slgis normalus: kraujyje itirpusio azoto burbuliukai gali ukimti Q = Lm-, kraujagysles. Per karius galtume ia L savitoji garavimo iluma. atsigaivinti ir verdaniu vanPagal i formul apskaiiuojamas ir ilumos kiedeniu, jei atmosferos slgis kis, kur iskiria kondensuodamiesi garai. siekt tiktai 1015 mm Hg. inodami, kad skysio pavirius garuoja vairioTada vandens virimo temperatra bt apie 1015 C. mis temperatros slygomis, o garavimas priklauso Vanden galima uvirin- nuo temperatros, galtume apskaiiuoti ilumos ti ir O 0C temperatroje, kiek, kurio reikia bet kokios temperatros skysiui tik reikia slg sumainti iki igarinti. 4,6 mm Hg. Vandens savitoji garavimo Kai kuri mediag virimo temperatra iluma, t. y. energija, (esant normaliam 760 mm Hg atmosferos slgiui) reikalinga 1 kg verdanio vandens normaliomis slygoMediaga Mediaga Virimo Virimo mis paversti 100 0C temperatemperatra, 0C temperatra, 0C tros garais, yra 2258 kj/kg (lentelje is skaiius suapva-269 Cinkas 907 Helis lintas). Toks ilumos kiekis Valgomoji Vandenilis -253 gali 539 kg vandens tempedruska 1467 Oras -193 ratr pakelti 1 0C.
Deguonis Eteris Alkoholis Benzinas Vanduo -183 35 78 70205 100 150300 290 350450 357 774 883 vinas Sidabras Alavas Aliuminis Varis Nikelis Geleis Auksas Platina Grafitas Volframas 1740 2212 2270 2467 2567 2732 2750 2807 3827 4200 5660
ibalas Glicerinas Parafinas Gyvsidabris Kalis Natris
50
Fizika, / 9
Kai kuri mediag savitoji garavimo (kondensacijos) iluma (esant virimo temperatrai ir normaliam 760 mm Hg atmosferos slgiui)
Mediaga Azotas ibalas Deguonis Benzinas Gyvsidabris Savitoji garavimo iluma, J/kg 0,201 106 0,21 106 0,214- 106 0,230- 106 0,293- 106 Mediaga Eteris Vandenilis Alkoholis Amoniakas Vanduo Savitoji garavimo iluma, J/kg 0,4 106 0,45 106 0,9 106 1,36 106 2,3- 106
Uduotys
7 ?
t, c 80-
1. Kodl rasoja virtuvi langai? 2. Kodl iem matyti, kai mogus ikvepia or, o vasar ne? 3. Paaikinkite, kodl vanduo gesina ugn. 4. Kodl iem altyje galima idiovinti drabuius? 5. 2.15 paveiksle pateiktas tolygiai kaitinamo vandens temperatros kitimo grafikas. K vaizduoja grafiko atkarpos AB, BC ir DE? 6. Kiek ilumos reikia 5 kg vandens, kurio temperatra 20 0 C, suildyti iki 100 0 C ir igarinti? 7. Kodl, uvirinant vanden arbatinuku, udengiamas j o dangtis? 8. Buvo uvirinta ir igarinta 100 ml 18 0 C temperatros alkoholio. Jo tankis 0,8 g/cm3. Kiek tam prireik ilumos? 9. Kiek ilumos reikia 2 kg ledo suildyti nuo - 1 0 0 C iki tirpimo temperatros, itirpinti, gautam vandeniui uvirinti ir igarinti? 10. Kiek ilumos iskiria kondensuodamasis 1 kg 100 0 C temperatros vandens gar ir atvsdamas iki 20 0 C temperatros susidars vanduo?
/ / / 40/ 20B C / 0 2 t, min 01 / I A
DE
2.15 pav.
51
Mediagos a g r e g a t i n i bsen k i t i m a s "

Lydymasis Kietosios mediagos virsmas skystja vadinamas lydymusi. Temperatra, kurioje lydosi mediaga, vadinama lydymosi temperatra.
Kietjimas
Skystosios mediagos virsmas kietja vadinamas kietjimu. Temperatra, kurioje kietja mediaga, vadinama kietjimo temperatra.
Garavimas
Garavimu vadinamas skysio virsmas garais.
Virimas
Skysio virsmas garais skysio viduje vadinamas virimu. Temperatra, kurioje skystis verda, vadinama virimo temperatra.
Kondensacija
Gar virsmas skysiu vadinamas kondensacija.
Lydymosi iluma
O = Xm [0] = 1 J
[] = 1 J/kg
ilumos kiekis, reikalingas bet kurios mass mediagai ilydyti jos lydymosi temperatroje, vadinamas lydymosi iluma. Lydymosi iluma lygi kietjimo ilumai. ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios mediagos paversti skysiu jos lydymosi temperatroje, vadinamas savitja lydymosi iluma. Savitoji lydymosi iluma lygi savitajai kietjimo ilumai.
52
Fizika,
/ 9
Garavimo iluma
Q = Lm [Q] = 1 J [L] = 1 J/kg
ilumos kiekis, reikalingas bet kurios mass mediagai igarinti jos virimo temperatroje, vadinamas garavimo iluma. Garavimo iluma lygi kondensacijos ilumai. ilumos kiekis, kurio reikia 1 kg virimo temperatros skysio paversti garais, vadinamas savitja garavimo iluma. Savitoji garavimo iluma lygi savitajai kondensacijos ilumai.
Garavimas, kondensacija, Iydymasis ir kietjimas vadinami agregatiniais virsmais. Agregatinio virsmo metu kno temperatra nekinta.
Agregatini bsen kitimas

Reikinys
ildomo kietojo kno temperatra kyla iki jo lydymosi tako
Reikinio paaikinimas
Teikiama iluma didina vidin kno energij, dl to dalels juda vis intensyviau
Kaitinamas knas lydosi, bet jo temperatra nekinta
Kno daleli judjimo energija padidja tiek, kad kietasis knas suyra j daleles. Energija, kuri gauna ildomas knas, naudojama daleli sankibos (sveikos) jgoms nugalti
ildomo skysio temperatra kyla iki virimo tako
Teikiama iluma didina skysio daleli judjimo energij
Virdamas skystis garuoja, bet jo temperatra nekinta
Didel dalis energijos, kuri gauna ildomas skystis, naudojama jo daleli sveikos jgoms nugalti
Knui atiduodant ilum, vyksta atvirktiniai procesai.
53
i l u m a
iluminiai varikliai
iame skyriuje susipainsite su: iluminio variklio samprata; vidaus degimo variklio konstrukcija ir veikimo principu; dyzeliniu varikliu; garo turbina; energijos tverms dsniu iluminiuose procesuose; ^ i l u m i n i o variklio naudingumo koeficiento svoka.
3.1. Vidaus degimo

variklis
Kas yra iluminis variklis?
Kakada mogus galjo pasikliauti tik savo raumen energija. Vliau prisijaukino laukinius gyvnus ir juos kink darb. Ilgainiui mogus imoko naudotis upi ir vjo darbu. Energijai perduoti, pakeisti sugalvota daug paprasiausi mechanizm: svert, skridini ir kt. Ir palyginti neseniai pradta plaiai naudoti naftos, angli, gamtini duj energijos atsargas. Imokus mint mediag vidin energij paversti mechanine, sukurti iluminiai varikliai. iluminiu varikli vadinama maina, kurioje vidin kuro energija virsta mechanine energija. iluminiai varikliai gali bti vairi ri: garo mainos, garo ir duj turbinos, vidaus degimo varikliai, reaktyviniai varikliai. Garo mainose ir turbinose kuro energija i pradi paveriama degimo produkt, vandens gar energija, o i mechanine energija. Vidaus degimo varikliuose kuras dega, ir vidin jo energija eikvojama variklio viduje cilindruose (i ia kils ir varikli pavadinimas).
3.1 .
Vidaus degimo variklio konstrukcija

I vis ilumini varikli labiausiai paplit vidaus degimo varikliai. Jie veikia naudodami skystj kur (benzin, dyzelin) arba degisias dujas. Svarbiausios vidaus degimo variklio dalys pavaizduotos 3.1 paveiksle. Cilindre 1 slankioja stmoklis 2, kuris vaistikliu 3 sujungtas su alkniniu velenu 4. Cilindro viruje yra du votuvai siurbimo 5 ir imetimo 6. Reikiamais momentais jie atsidaro ir usidaro. vak 7 udega cilindr patekus kuro ir oro miin. Populiariausi yra vadinamieji keturtakiai vidaus degimo varikliai.
56
Fizika, / 9

iluminiai varikliai
Veikimo principas
Inagrinkime detaliau, kaip veikia keturtaktis vidaus degimo variklis. Vienas tokio variklio darbo ciklas atliekamas per keturias stmoklio eigas, arba per keturis taktus. Dl to is variklis ir vadinamas keturtakiu. Stmoklio eiga yra atstumas, kur jis nueina nuo vienos kratutins padties iki kitos. Pirmasis variklio taktas siurbimas (3.2 pav.). Kad variklis pradt veikti, jo alknin velen i pradi reikia sukti kokiu nors ioriniu renginiu starteriu arba rankena. Sukantis velenui, stmoklis i virutins kratutins padties slenka emyn, dujos cilindre praretja, atsidaro siurbimo votuvas ir pro j cilindr patenka degusis benzino bei oro miinys. Kai stmoklis pasiekia apatin kratutin padt, siurbimo votuvas usidaro. Antrasis taktas suspaudimas. Toliau sukdamasis alkninis velenas ima kelti stmokl vir. Abu votuvai tuo metu yra udaryti, todl degusis miinys susispaudia. Kai stmoklis vl pasiekia virutin kratutin padt, degusis miinys usidega (nuo elektros kibirkties, okanios tarp vaks elektrod). Treiasis taktas darbas (degimas). Miinys sudega staiga (sprogsta), labai padidja degant susidariusi duj slgis. Plsdamosi jos spaudia stmokl ir dl to jis slenka e m y n atlieka darb. Leisdamasis stmoklis veria judti su j u o sujungt vaistikl, o is alknin velen. Toliau velenas sukasi
3.2 pav.
Garo main 1782 metais irado Didiosios Britanijos ininierius Deimsas Vatas (J. Watt, 17361819). Pirmj vidaus degimo varikl 1860 metais sukonstravo prancz iradjas Etjenas Lenuaras (E. Lenoir, 18221900). Keturtakt vidaus degimo varikl 1876 metais sukr vokiei ininierius Nikolausas Augustas Otas (N-A. Otto, 18321891). Vidaus degimo varikl be alkninio veleno (rotorin) 1957 metais irado vokietis Feliksas Vankelis (F. Wankel).
Oras ir benzinas - 1 - siurbimas: stmoklis juda emyn, atsidaro siurbimo votuvas ir benzino bei oro miinys patenka cilindr; 2 - suspaudimas: votuvai udaryti, stmoklis kyla auktyn ir slegia miin; - 3 - darbo taktas (degimas): vaks kibirktis udega suslgtas dujas ir plsdamosi jos ima spausti stmokl emyn; 4 - imetimas: atsidaro imetimo votuvas ir stmoklis vl pakyla ileisdamas lauk degiriius. -
57
iluminiai varikliai
i inercijos ir per kitus taktus kilnoja stmokl. io takto m e t u abu votuvai taip pat yra udaryti. Ketvirtasis taktas imetimas. Stmoklis nusileidia iki apatins kratutins padties, atsidaro imetimo votuvas ir pro j deginiai imetami i cilindro laukan, o stmoklis kyla vir. Baigiantis iam taktui, i m e t i m o votuvas usidaro. Kol velenas apsisuka du kartus, vyksta visi keturi taktai. Paskui jie kartojasi i pradi. A u t o m o b i l i u o s e daniausiai rengiami k e t u r i cilindr vidaus d e g i m o varikliai. K i e k v i e n a m e tokio variklio cilindre skirtingu m e t u i eils vyksta darbo taktas. Dl to alkninis velenas nuolat g a u n a energijos i stmokli ir sukasi tolygiai.
Dyzeliniai varikliai
Paplit ir d y z e l i n i a i v a r i k l i a i . N u o v a r o m b e n zinu jie i e s m s skiriasi tuo, kad neturi u d e g i m o vaks. Cilindre suslgtas oras kaista iki 5 0 0 700 0 C. N u o j o savaime suspaudimo takto pabaigoje usiliepsnoja dideliu slgiu purkti cilindr degalai. Dyzelinis variklis ir j maitinantys degalai pavadinti j o iradjo, vokiei ininieriaus R u d o l f o D y z e l i o (R. Diesel, 18581913) pavarde. Vidaus d e g i m o varikliai taisomi ne tik a u t o m o biliuose, bet ir lktuvuose, laivuose, traktoriuose, motocikluose ir kitur.
a 1. Ar galima a u n a m u o s i u s ginklus vadinti iluminiais varikliais? 2. K o d l lktuv, kuri varikliai vartoja degal ir oro miin, ribotas pakilimo auktis? 3. K u o daugiacilindriai vidaus d e g i m o varikliai pranaesni u viencilindrius variklius? 4. Ar siurbimo ir i m e t i m o votuvai turi bti p a g a m i n t i i tos paios m e d i a g o s ? Kodl? 5. Kodl dyzelinio variklio cilindre degusis miinys usidega be elektros kibirkties?
Uduotys
58
Fizika
/ 9
iluminiai varikliai
6. Keturtakio variklio alkninis velenas per minut apsisuka 3000 kart. Kiek kart per 1 s usiliepsnoja degusis miinys kiekviename cilindre? 7. Vieno cilindro keturtakiame vidaus degimo variklyje per 1 s degusis miinys usidega 25 kartus. Kiek kart per t pat laik apsisuka alkninis velenas? 8. Keturtakio vidaus degimo variklio alkniniam velenui apsisukant 100 kart, vyksta 300 stmoklio darbo takt. Kiek cilindr turi is variklis? 9. Vidaus degimo variklio stmoklio plotas 200 cm 2 , eiga 30 cm, o vidutinis slgis darbo takto metu 50 N/cm2. Kok darb, degant benzino ir oro miiniui, atlieka plsdamosi dujos? 10. Stmoklio plotas 240 cm 2 , eiga 25 cm, o vidutinis slgis 490 kN/m2. Kok mechanin darb atlieka plsdamosi dujos cilindre?
3.2. Garo turbina

Garo turbina (pranc. turbine; lot. turbo (kilm. turbinis) skurys) vadinamas iluminis variklis, turintis sukamj darbo rat. Ji be tarpini grandi (stmoklio, vaistiklio) sukuria sukamj judjim. Garo turbinos veikimo princip galima pailiustruoti tokiu bandymu.
3 . 3 pav.
Tai domu
I amiuje pr. Kr. Heronas buvo apras primityvi garo turbin. 1629 metais literatroje minimas garo srove sukamas iemas kepsniui kepti. Pirmj technikai pritaikyt garo turbin 1883 metais sukr ved ininierius ir iradjas Karlis Gustafas Patrikas Lavalis (K. G. P. de Lavai, 18451913).
59
3.4
DQV.
B a n d y m a s . pilkime apvali kolb v a n d e n s ir u k i m k i m e j k a m i u su taisytu j a m e l e n k t u stikliniu vamzdeliu. Kaitinant v a n d e n , garai ims vertis pro vamzdel ir suks ties j u o pastatyt l e n g v popierin malnl (3.3 pav.). Garo turbin (3.4 pav.) sudaro ant v e l e n o u m a u tas diskas 1 su m e n t e l m i s 2. T a r p i m e n t e l i taisyti kreipraiai su n e j u d a m o m i s m e n t m i s . Jos nukreipia i katilo isiverianius garus disko m e n t e l e s 2. S l g d a m i jas, garai greitai suka disk. Turbina sukasi. iuolaikinse turbinose ant v i e n o v e l e n o u m a u n a m a keletas toki disk. Garai i eils pereina pro vis j m e n t e l e s . Garo turbin galia siekia net iki 1200 k W . Elektrinse ios turbinos s u j u n g i a m o s su elektros srovs generatoriumi. iuolaikins garo turbinos detal p a v a i z d u o t a 3.5 paveiksle. Yra ir d u j turbin, kuriose vietoj gar n a u d o j a m i d u j d e g i m o produktai. Garo turbinos n a u d o j a m o s iluminse elektrinse elektros srovs generatoriams sukti laivuose. D u j turbinos rengiamos lktuvuose.
3.5 pav.
Uduotys 7 ?
1. K u o i esms skiriasi garo turbinos ir stmokliniai varikliai? 2. Kurios ries gar energija n a u d o j a m a turb i n o s m e n t m s sukti? 3. Kurios ries gar energija veikia turbinos mentes? 4. turbin p a t e n k a n i gar t e m p e r a t r a siekia kelis imtus laipsni. Ar ji kinta turbinoje? Kokia yra i turbinos ieinani gar temperatra? Kodl? 5. v i e n garo turbin p a t e n k a 500 0 C t e m p e ratros garai, kit tiek pat 520 0 C t e m p e r a t ros gar. I abiej turbin ieinani gar t e m p e ratra yra vienoda. Kuri turbina galingesn? 6. G a r o turbinose ant v i e n o v e l e n o danai um a u n a m i keli vis didesnio s k e r s m e n s diskai. I pradi karti garai p a t e n k a ant maiausio disko, vliau ant vis didesnio. Kokia i to n a u d a ?
60
Fizika,/ 9
iluminiai varikliai
3.3. Energijos tverms
dsnis iluminiuose procesuose

Tai domu
!
Daug moni kart svajojo sukurti main, kuri, kart paleista, veikt i niekur negaudama energijos. Tokios tariamos mainos vadinamos aminaisiais varikliais (lot. perpetuum mobile aminai judantis). Pirmieji aminj varikli projektai pasirod XIII amiuje ir ypa ipopuliarjo XVIXVII amiuje. Vieno tokio variklio konstrukcija parodyta 3.6 paveiksle. Autoriaus nuomone, is renginys, kart paleistas, turt suktis aminai, nes nusileidiantys rutuliai labiau nutolsta nuo aies negu kylantys (prisiminkite svertus). Taiau toks ratas dl trinties greit sustoja.
Naudingumo koeficientas
Vidaus degimo varikliai, garo turbinos ir kiti iluminiai varikliai tik dal kuro iskiriamos energijos paveria mechaniniu darbu. I variklio ij garai ar dujos dar turi energijos. Juo didesn vidins kuro energijos dalis iluminiame variklyje paveriama naudinguoju darbu, juo ekonomikesnis variklis didesnis jo naudingumo koeficientas. Atlikto naudingojo mechaninio darbo ir sunaudotos vidins kuro energijos santykis vadinamas iluminio variklio naudingumo koeficientu: =
ia An naudingasis mechaninis darbas, Q vidin kuro energija, variklio naudingumo koeficientas. iluminio variklio, kaip ir kiekvieno mechanizmo, naudingumo koeficientas visada yra maesnis u vienet (r. fizikos vadovlio VIII klasei p. 149). J galima ireikti procentais: = 100 %.
Naudingumo koeficientas matavimo vieneto neturi. Vidaus degimo varikli bna iki 4050 %, garo turbin iki 40 %. Jei iluminio variklio naudingumo koeficientas visada yra maesnis u vienet (t. y. maesnis u 100 %), tai kur dingsta dalis vidins kuro energijos? Panaudotieji garai, degimo produktai yra karti, vadinasi, jie dar turi vidins energijos. Nemaai jos atiduodama varikli detalms, isisklaido aplinkoje. Energijos virsm vidaus degimo variklyje diagrama pateikta 3.7 paveiksle, o garo turbinoje 3.8 paveiksle.
3.6 pav.
61
1 iluminiai varikliai
Judjimo energija Kuro energija Vidaus! degim, variklfli Triniai nugalti panaudota energija Degimo produkt energija Auinimui tenkanti energija
3.7 pav.
Tai d o m u
1775 metais Paryiaus moksl akademija atsisak svarstyti bet kokius aminj varikli projektus. Taiau ir dabar yra manani, kad tokius variklius sukurti manoma. Aminieji varikliai nemanomi, nes j veikimas prietarauja energijos tverms dsniui.
Energijos tverms dsnis

Atidiai ianalizav abi ias diagramas, sitikiname, jog energijos tverms dsnis galioja ir iluminiuose procesuose. Taigi vykstant bet kuriems virsmams, bendras energijos kiekis nekinta. dsn patvirtina ir kiti jau nagrinti iluminiai reikiniai: iluminis kn pltimasis, agregatini bsen kitimas, ilumos perdavimas. Prisiminkime, kad energijos tverms dsnis bdingas ir mechaniniams reikiniams. Taigi j galima apibendrinti. Udaroje sistemoje vykstant bet kokiems reikiniams, bendras energijos kiekis nekinta.
3.8 pav.
Vidin degimo produkt energija
Vidin gar energija
Kinetin turbinos rat energija
Elektros energija
T
5
4 0 %
lak energija
Vidin degimo produkt likui energija
Vidin auintuvo energija
62
Fizika
/ 9
is dsnis patvirtina, kad energija savaime niekur neinyksta ir i nieko neatsiranda, tik vienos ries energija virsta kitos ries energija arba pereina i vieno kno j kit, o jos bendras kiekis lieka pastovus.
Uduotys
Naudingasis darbas I Vidin degal energija 100 % 1 3% Udegimas
1. Dyzelinio variklio naudingumo koeficientas yra apie 35 %, o lengvojo automobilio su dyzeliniu varikliu tik apie 24 %. Paaikinkite kodl. 2. 1 1 dyzelini degal turi 40 MJ vidins energijos. Tik 14 MJ ios energijos panaudojama mechaniniam variklio darbui atlikti. Koks yra variklio naudingumo koeficientas? 3. Kaip pasiskirsto vidin automobilio degal energija, parodyta 3.9 paveiksle. Koks yra io automobilio naudingumo koeficientas? I 4. Garo turbina darbui naudoja tik - dal energijos, isiskirianios sudegant anglims. Apskaiiuokite turbinos naudingumo koeficient. 5. 100 M W galios garo turbinos katilo pakuroje per par sudeginama 960 t akmens angli. Apskaiiuokite ios turbinos n a u d i n g u m o koeficient. 6. Ar galima, sunaudojant 1 J vidins kno energijos, atlikti 1 J darb? 7. Laisvai kabo 3 m ilgio virv. Ja nuo pat viraus e m y n slysta 250 g mass iedas. Virvs gale iedo greitis yra 3 kartus maesnis, palyginti su laisvai krintanio tokio pat iedo greiiu. Kiek ilumos isiskiria, iedui slystant virve? 8. Ar uteks 1 g alkoholio 1 g - 1 0 0 C temperatros ledo paversti 100 0 C temperatros garais? Spiritins lemputs naudingumo koeficientas lygus 10 %. 9. Automobilis 110 km kelyje sudegino 6,9 kg benzino. Vidutin variklio galia buvo 13 kW, o vidutinis automobilio greitis 75 km/h. Apskaiiuokite automobilio variklio naudingumo koeficient.
5 % * Trintis 7% Variklio spinduliavimas
- Vsinimas - Imetamosios dujos

3.9 pav.
63
1 iluminiai varikliai
ilumos kieki palyginimas maiant alt ir kart vanden

Priemons: 1) termometras; 2) kalorimetras; 3) matavimo cilindras; 4) stiklin; 5) po stiklin alto ir karto v a n d e n s ; 6) m e d i n lazdel. Darbo eiga
1. vidin kalorimetro i n d pilkite 100 g karto v a n d e n s , o stiklin tiek pat alto. Imatuokite v a n d e n s t e m p e r a t r abiejuose induose. 2. I stiklins atsargiai ipilkite alt v a n d e n vidin kalorimetro ind su kartu vandeniu, pamaiykite lazdele ir imatuokite miinio temperatr. 3. Usiraykite visus m a t a v i m o d u o m e n i s . 4. Apskaiiuokite karto v a n d e n s atiduot ilum o s kiek ir alto v a n d e n s g a u t ilumos kiek (r. p. 27, 28). 5. Palyginkite juos. Ar gauti rezultatai patvirtina e n e r g i j o s t v e r m s dsn? Jei apskaiiuoti ilumos kiekiai skiriasi, paaikinkite kodl.
Uduotys 7 ?
1. Voniai paruoti reikia sumaiyti alt 11 0 C t e m p e r a t r o s v a n d e n su kartu 66 0 C t e m p e r a tros v a n d e n i u . K i e k v i e n o ir kiek kito v a n d e n s reikia pilti voni, norint gauti 550 1 36 0 C temperatros v a n d e n s ? ilumos nuostolius neatsivelkite. 2. N o r i n t apskaiiuoti savitj p l i e n o ilum, ind, k u r i a m e b u v o 500 g 13 0 C t e m p e r a t r o s v a n d e n s , dtas 400 g m a s s 100 0 C t e m p e r a t ros plieninis ritinlis. V a n d e n s t e m p e r a t r a i n d e pakilo iki 20 C. R e m d a m i e s i iais d u o m e n i m i s , apskaiiuokite savitj plieno ilum. 3. L y d y m o k r o s n y j e 30 kg vario kaitinta n u o 85 0 C iki lydymosi temperatros, sudeginant 10 kg antracito. Koks yra krosnies n a u d i n g u m o koeficientas? Fizika / 9
64
iluminiai I varikliai
3.4. iluminiai reikiniai ir ekologins problemos

iluminiai reikiniai susij su dideli kuro kieki deginimu. Dl to kasmet ems atmosfer imetama apie 150 000 000 t pelen, 100 000 000 t sieros oksid (SO 2 , SO 3 ), 60 000 000 t azoto oksid (NO, NO 2 ), 20 000 000 000 t anglies dioksido. Spjama, kad ir ateityje atmosfer bus imetama daug anglies dioksido. ios mediagos labai teria gamt. Dauguma j tirpsta v a n d e n y j e e m j e ikrinta rgts liets. Neigiamai em veikia ir vadinamasis iltnamio reikinys ms planetos atmosfera geba praleisti Sauls ir i dalies sulaikyti ems spindulius. Vis labiau teriant atmosfer, sutrinka pusiausvyra tarp ilumos kiekio, kur e m gauna i Sauls, ir ilumos kiekio, kur em atiduoda aplinkai. Jei ir toliau taip beatodairikai bus teriama atmosfera, gali pradti tirpti poliarini srii ledynai, o tai neigiamai paveiks vis em. Kasmet daugja vairi automobili, o dl to vis aktualesns darosi j keliamos problemos: aplinkos tara (kenksmingi deginiai, degal nutekjimas, tepalai, triukmas ir pan.), kratovaizdio nuskurdinimas, autoavarij padariniai ir kt. Automobili imetamosios dujos sudaro tredal vis atmosferos teral. Pavojingiausias imetamj duj k o m p o n e n t a s yra vinas. Ypa kenksmingos kancerogenins (lot. cancer vys) mediagos cheminiai junginiai, tam tikromis slygomis skatinantys piktybini augli susidarym organizme. Labai utertos paplents, miest gatvs, sankryos. Lietuvoje automobiliai imeta apie 50 % vis atmosfer patenkani teral. Kad automobiliai tert maiau, reikia tobulinti j vidaus degimo varikli konstrukcij, degal sudt. Automobili keliam tar galima sumainti tinkamai sutvarkius keli sistem, t. y. rengus aplinkkelius, viadukus, pastaius ekranines sienas, pylimus ir pan. Dirbant nesureguliuotam automobilio karbiuratoriui, imetamo anglies monoksido (CO) koncentracija gali padidti net 23 kartus. Vienas automobilis, per metus nuvaiuodamas 10 000 km ir sudegindamas po 7 kg benzino 100 km, imeta apie 10 t vairi duj miinio. Kai transporto intensyvumas yra vienodas, kenksming mediag koncentracija plaiose gatvse apie 30 % maesn nei siaurose.
65
iluminiai varikliai
Uduotys
7 ?
1. 1975 metais L i e t u v o j e b u v o sukrenta IO6 t durpi. Kiek ilumos j o s iskyr s u d e g d a m o s ? 2. 1913 metais p a s a u l y j e b u v o igauta apie 5,4 IO 7 1, o 1978 metais 2,9 IO 9 1 naftos. Kiek ilumos galjo isiskirti i tos naftos, jei ji visa b t s u n a u d o t a kurui? 3. N u v a i u o d a m a s 100 k m , automobilis sunaudoja 8 1 b e n z i n o . Kiek ilumos isiskiria s u d e g u s iam b e n z i n u i ? B e n z i n o tankis 710 kg/m3. 4. Spiritine l e m p u t e ildant 400 g v a n d e n s n u o 18 0 C iki 73 C, sudeginta 10 g alkoholio. Koks yra l e m p u t s n a u d i n g u m o koeficientas? 5. Primuse, kurio n a u d i n g u m o koeficientas lygus 40 %, kas m i n u t sudega 3 g ibalo. Per kiek laiko iuo p r i m u s u galima suildyti 1,5 1 v a n d e n s n u o 10 0 C iki virimo t e m p e r a t r o s ? 6. K o d l Vilniaus s e n a m i e s t y j e ribojamas automobili eismas? 7. Kas atiduos daugiau ilumos: 1,5 t plytin krosnis, a t v s d a m a n u o 70 0 C iki 20 C, ar uald a m a s bakas, k u r i a m e yra 1,5 t 0 0 C t e m p e r a t ros v a n d e n s ? (Zr. 4 uduot p. 42.) 8. Kiek ilumos reikia, norint 5 kg - 1 5 0 C temperatros ledo paversti v a n d e n s garais? 9. Kiek ibalo reikia sudeginti, norint p r i m u s u itirpinti 0,5 kg 0 0 C t e m p e r a t r o s ledo ir g a u t v a n d e n pakaitinti iki 100 C? Primuso n a u d i n g u m o koeficientas lygus 30 %.
66
Fizika
/ 9
iluminiai varikliai
iluminiu varikliu vadinama maina, kurioje vidin kuro energija virsta mechanine energija. ilumini varikli rys: garo mainos; garo turbinos; duj turbinos; vidaus degimo varikliai (benzininiai, dyzeliniai); reaktyviniai varikliai. Keturtakio vidaus degimo variklio taktai: pirmasis taktas siurbimas; antrasis taktas suspaudimas; treiasis taktas darbas; ketvirtasis taktas imetimas.
iluminis variklis
iluminio variklio naudingumo koeficientas = -100 % Q
Atlikto naudingojo mechaninio darbo ir sunaudotos vidins kuro energijos santykis vadinamas iluminio variklio naudingumo koeficientu.
Energijos tverms dsnis
Udaroje sistemoje vykstant bet kokiems reikiniams, bendras energijos kiekis nekinta.
67
E l e k t r a
Elektros srov
iame skyriuje susipainsite su: kn elektrinimo reikiniu; elektrint kn sveikos reikiniu; elektroskopu; elektrinio lauko svoka; elektros srove metaluose; vairiais srovs altiniais; sudedamosiomis elektros grandini dalimis; elektrinmis schemomis.
4.1. elektrinti knai ir j sveika

Su elektros pradmenimis jums teko iek tiek susipainti pradinje mokykloje per pasaulio painimo pamokas, taip pat VII klasje, einant fizikos kurs. Dabar i paint tsime. I pradi prisiminsime ir isamiau panagrinsime kai kuriuos jau inomus reikinius.
Kn elektrinimas
Kad egzistuoja dviej ri elektra, 1733 metais pastebjo pranczas Sarlis Diu f (Ch. Du Fay). Jis nustat, kad patrinti audin stiklo ir dervos rutuliukai vienas kit traukia, o elektrinti du stiklo arba dervos rutuliukai stumia. Todl elektr S. Diuf pavadino stikline bei dervine. Teigiamai ir neigiamai elektrint kn svok 1747 metais pirmasis pavartojo amerikiei politinis veikjas, publicistas ir mokslininkas Bendaminas F ranklinas (B. Franklin).
Iekant kn elektrini savybi prieasi, manyta, kad knai yra kako pakrauti, todl elektrini reikini altiniai buvo pavadinti elektros krviais. Kad knai gali turti elektros krv, t. y. kad jie gali bti elektrinti, sitikinome atlikdami bandymus su patrinta popieriaus lap ar ilkin audin stikline lazdele ir perbrauktomis per kailio atrai plastikinmis ukomis arba tuinuku. Visi ie knai trauk lengvas popieriaus skiauteles. Trinami jie sielektrino: lazdel (arba kailio atraia) teigiamai, o ilkinis audinys (ukos arba tuinukas) neigiamai. Taigi inome, kad gamtoje yra dviej ri elektros krviai: teigiamieji ir neigiamieji. elektrinti knai tarpusavyje sveikauja. Vienavardiais (t. y. vienod enkl) krviais elektrinti knai vieni kitus stumia, vairiavardiais (prieing enkl) traukia. teigin nesunku patikrinti bandymu. 1 bandymas. Prie izoliacini stov kaproniniu silu pririkime dvi lengvas aliuminio folijos tteles. Neelektrintos jos viena kitos neveikia. elektrinkime tteles vienodo enklo, pavyzdiui, teigiamuoju, krviu, priliesdami prie j ilk patrint stiklin lazdel. Ttels ims tolti viena nuo kitos. elektrintos prieing enkl krviais jos arts viena prie kitos.
Elektroskopas
Nustatyti, ar knas yra elektrintas, galima ir specialiu prietaisu, kuris vadinamas elektroskopu (gr. elektron gintaras + skopeo iriu, stebiu).
70 Fizika / 9
I j I
Elektros srov
4.1 .
Mokykloje daniausiai naudojami dvejopos konstrukcijos elektroskopai. Juos sudaro metalinis virbas, kurio gale tvirtinti du plono popieriaus lapeliai (4.1 pav., a) arba prie kurio pritaisyta lengva rodykl, galinti laisvai sukiotis (4.1 pav., b). Virbas perkitas per plastikin kamt, statyt metalin i abiej pusi stiklint gaubt. Elektroskopo veikimas pagrstas elektrint kn sveika. Tiriamas knas prilieiamas prie virbo. Jeigu su j u o sujungti lapeliai prasiskeia arba rodykl pasisuka, tai knas yra elektrintas. Juo didesnis tiriamo kno krvis, juo didesniu kampu prasiskeia lapeliai arba pasisuka rodykl. Vadinasi, i lapeli prasisktimo k a m p o bei k a m p o tarp rodykls ir virbo galima sprsti, padidjo ar sumajo elektroskopo krvis. Elektroskopas su metaliniu korpusu, turintis skal, vadinamas elektrometr.
Elektros krvio dalumas

2 b a n d y m a s . elektrinkime metalin rutul, pritvirtint prie elektroskopo virbo. Elektroskopo rodykl pasisuka tam tikru k a m p u (4.2 pav., a). Sujunkime rutul metaliniu strypeliu su kitu tokiu pat, taiau neelektrintu rutuliu, pritvirtintu prie elektroskopo. Matome, kad pirmajame elektroskope kampas tarp rodykls ir virbo sumajo perpus, o antrojo rodykl pasisuko tokiu pat kampu, kaip ir pirmojo (4.2 pav., b). 71
1891 metais airi fizikas Dordas Stonis (G. Stoney) nedalom neigiamj elektros krv pasil vadinti elektronu. Angl fizikas Dozefas Donas Tomsonas (J. J. Thomson) 1897 metais eksperimentuodamas aptiko elektron. Didelius skirting enkl elektros krvius galima gauti elektrostatine maina (4.3 pav.), kuri 1878 metais sukonstravo anglas Dz. Vimerstas (J. Wimsherst).
Taigi pus elektros krvio i pirmojo rutulio perjo antrj krvis pasidalijo dvi lygias dalis. Jeigu bet kur i i elektroskop dar kart sujungtume su tokiu pat neelektrintu elektroskop, krvis vl pasidalyt pusiau ir gautume pradinio krvio. Tsdami proces, gal taip galtume dalyti krv iki nulio? Tiksls bandymai rodo, kad yra krvio dalijimo riba, t. y. egzistuoja dalel, turinti maiausi krv, kurio daugiau dalyti negalima. Si dalel buvo pavadinta elektron. Skaitin jo krvio vert 1911 metais pirmasis tiksliausiai nustat amerikiei fizikas R o b e r t a s M i l i k a n a s (R. Millikan).
1
Uduotys
1. Apval pietuk apvyniokite folija, paskui atsargiai j itraukite. Ieis ttel. Pasidarykite ir antrj. Tada pakabinkite abi tteles ant kapronini sil ir atlikite iame skyrelyje apraytus bandymus. Krvi altiniai gali bti elektrinta stiklin, ukos, plastikin liniuot ir kt. 2. Pripst oro balionl urikite ilgu silu ir patrinkite vilnos, popieriaus ar kaprono skiautele. Laikydami u silo, artinkite balionl prie kambario sienos, popieriaus skiauteli. Bandym pakartokite dar su dviem balionliais. Kaip artinami daiktai veikia vienas kit? 3. Atkirpkite neplai polietileno plvels juostel. Sulenkite j pusiau ir dkite knyg taip, kaip parodyta 4.4 paveiksle. Uvert knyg, juostel itraukite. K matote? Bandym pakartokite, knyg truput suspausdami. 4. Kokio enklo krv turi kiekviename pieinyje (4.5 pav., a, h, c) pavaizduotas deinysis rutuliukas? 5. Ant silo kabo teigiamai elektrintas rutulys, alia jo du lengvi rutuliukai ir B (4.6 pav.). Koks yra i rutuliuk elektros krvio enklas? 6. Ant kapronini sil pakabinti du lengvi vienodo enklo krviais elektrinti balionai (4.7 pav.). Kas atsitiks iems balionams nesvarumo slygomis?
72
F i z i k a
.9
4.5 pav.
4.6 pav.
7. Ant kapronini sil kabo kelios poros (gerokai nutolusios viena nuo kitos) i folijos padaryt rutuliuk (4.8 pav.). Kokio enklo krviais jie gali bti elektrinti? 8. Ant kapronini sil kabo dvi vienodos lengvos folijos ttels. Viena j elektrinta. Kaip, neturint joki prietais ir mediag, nustatyti, kuri ttel yra elektrinta? 9. Atliekant k n elektrinimo bandymus, vairius elektrintus knus patariama kabinti ant ilkini ar kapronini sil. Kodl? 10. Prie elektrinto elektroskopo rutuliuko priartinkite (neliesdami) elektrint metalin stryp. Kaip ir kodl pasikeis elektroskopo rodykls padtis? 11. Kodl elektroskopo strypas gaminamas i metalo? 12. Kodl elektrintas elektroskopas ilgainiui isielektrina? 13. Kodl elektroskopas isielektrina palietus jo rutuliuk pirtu?
4.8 pav.
4.2. Elektrinis
laukas
4.1 skyrelyje suinojome, kad elektrinti knai veikia vienas kit per atstum. Kaipgi perduodamas is poveikis? Mainose viena dalis veikia kit, kai abi tiesiogiai lieiasi arba yra sujungtos grandine ar diru. Vadinasi, ir elektros krv turi kakas perduoti. Gal poveik perduoda oras? elektrint elektroskop pastat po siurblio gaubtu ir i gaubto isiurb or, matytume, kad lapeliai prasiskeia ir beorje erdvje. Taigi elektrint kn sveikai perduoti oras nereikalingas. Gal tarp elektrint kn yra kokia nors kita materiali nejauiama terp? klausim atsak angl mokslininkas M a i k l a s F a r a d j u s (M. Faraday, 17911867). Jis prijo ivad, kad erdv aplink elektrint kn skiriasi nuo erdvs, supanios neelektrint kn. Erdvje aplink elektrint kn egzistuoja elektrinis laukas. Jis tam tikra jga per atstum veikia kit kn, turint elektros krv. Ta jga buvo pavadinta elektrine jga. Taigi aplink elektrintus knus esanti erdv, kurioje veikia elektrins jgos, vadinama elektriniu lauku. Sio lauko poveikis priklauso nuo j sukurianio krvio enklo: vienavardiai krviai vienas kit stumia, vairiavardiai traukia. Pavyzdys. Tarp dviej vairiavardiais krviais elektrint plokteli ant silo pakabinamas neigiamj krv turintis rutuliukas. J nuo savs stumia neigiamai elektrinta ploktel (4.9 pav.) ir traukia
4.9 Dov.
4.10 p a v .
74
Fizika
/ 9
4.11 .
teigiamj krv turinti ploktel. Visa tai vyksta tarp plokteli esaniame elektriniame lauke. 1 bandymas. Ant silo pakabinkime elektrint folijos ttel. Prie jos artinkime tokio pat enklo krv turini lazdel (4.10 pav.). Stebdami silo nuokrypio kamp, matome, kad juo ariau ttels yra lazdel, juo didesne jga ttel veikia lazdels elektrinis laukas. Vadinasi, arti elektrint kn elektrinis laukas yra stipresnis, toliau nuo j silpnesnis. M. Faradjus pasil ir elektrinio lauko model vaizduoti lauk vadinamosiomis jg linijomis. Elektrinio lauko jg linij kryptis pasirinkta tokia: jos ieina i kno, turinio teigiamj krv (4.11 pav., a), ir sueina kn, kurio krvis neigiamas (4.11 pav., b). Elektrinio lauko buvim patvirtina bandymai, iliustruojantys, kad elektrinis laukas veikia mediagos daleles. 2 bandymas. I aliuminio folijos ikirpkime kelet vairios formos figrli ir prilipinkime jas prie plokio stiklinio indo dugno. ind pilkime glicerino,
4.13 pav. 4.12 pav.
Nejudani elektros krvi kuriamas elektrinis laukas vadinamas elektrostatiniu lauku. Laidinink viduje elektrostatinio lauko nra. Sia savybe pagrsta elektrostatin apsauga, arba ekranavimas, t. y. objekto ar aplinkos apsauga nuo elektrinio lauko poveikio. 4.12 paveiksle pavaizduotas ekranuotasis kabelis.
Elektros srov
ricinos aliejaus ar kurio nors kito klampaus nelaidaus skysio ir berkime m a n kruop. Folijos figrles elektrinkime elektrostatine maina. A p l i n k j a s susidarys elektrinis laukas, kuriame m a n kruopos isidstys iilgai j g linij. 4.13 paveiksle parodyta keletas elektrinio lauko vaizd.
Uduotys -y ?
ij . 1. I butelio, kamio, vinies ir plon aliuminio folijos lapeli pasigaminkite elektroskop (4.14 pav.). 2. Brknine linija (4.15 pav.) paymta pradin elektrint elektroskopo lapeli padtis. Virb palietus elektrinta lazdele, lapeliai um padt, paymt itisine linija. Kurio enklo elektros krviu buvo elektrinta lazdel abiem atvejais? 3. Apibdinkite 4.16 paveiksle pavaizduot elektroskop elektrinim. 4. Po oro siurblio gaubtu ant sil pakabintos dvi lengvos elektrintos folijos ttels (4.17 pav.). Ar pakis j sveika, isiurbus i gaubto or? 5. Tarp veikianios elektrostatins mainos ikrovikli pakabintas ant silo vatos gumullis ima svyruoti (4.18 pav.). Paaikinkite reikin. 6. Kuriame take (4.19 pav.) elektrinis laukas yra stipriausias? 7. Teigiamai elektrinto rutuliuko A elektriniame lauke yra neigiamai elektrinta maa dulkel
4.15 . 4.16 pav.
4.14 .
4.17 .
4.18 .
B (4.20 pav.). Kuria kryptimi elektrin lauko jga veikia dulkel? 8. Rutuliuk ir B elektros krviai yra vienodo didumo, bet prieing enkl (4.21 pav.). Ar elektrinto rutuliuko C elektrinis laukas veikia rutuliukus ir B vienoda jga? Kokia tos jgos kryptis? 9. Neigiamai elektrintas rutuliukas A perkeliamas neigiamai elektrinto rutuliuko F elektrinio lauko takus B, C, D ir E (4.22 pav.). Kuriame take rutuliuk veiks didiausia jga, kuriame maiausia? 10. Neigiamai elektrintas alyvos laelis ltai krinta ant ploktels, kurios krv galima keisti. I pradi ploktel yra elektrinta neigiamai. K reikia daryti, kad laelis sustot? kad imt kilti auktyn?
4.20 pav. 4.21 pav. 4.22 pav.
4.19 pav.
77
4.3. Kn elektrinimo aikinimas

Kodl knai sielektrina
VII ir VIII klasje per fizikos bei chemijos pamokas susipain su atomo sandara, suinojome, kad prastinmis slygomis atomas yra neutralus, nes teigiamasis jo branduolio krvis lygus neigiamajam aplink branduol skriejani elektron krviui. Vadinasi, neutrals ir i toki atom sudaryti knai. I kurio nors kito kno gav elektron ie knai gyja neigiamj krv, tuo tarpu juos atidavs knas teigiamj krv. Todl teigiam arba neigiam kn sielektrinim galima paaikinti elektron trkumu arba pertekliumi. Knams sielektrinant, krviai nesukuriami; jie tik pasidalija tarp kn elektronai pereina i vieno j kit. Knus elektrindavome trindami vienus kitus arba suliesdami su elektrintais knais. Trinant atsiranda geresnis slytis tarp kn, todl susidaro palankesns slygos pereiti elektronams. Ypa lengvai elektronai pereina i vieno metalo kit, mat metaluose, kaip inome, yra elektron, silpnai susijusi su branduoliu. Kai metalas atsiduria elektriniame lauke, ie elektronai, lauko jg veikiami, ima laisvai judti nuo vieno branduolio prie kito, todl jie vadinami laisvaisiais elektronais. Metaliniu virbu sujungus neelektrint elektroskop su neigiamai elektrintu elektroskop, laisvieji virbo elektronai atsiduria elektriniame lauke ir pradeda judti neelektrinto elektroskopo link is sielektrina neigiamai.
elektrinto ir neutralaus kno sveika

Isiaikinus kn elektrinimo reikin, galima geriau suprasti, kodl elektrintas knas traukia neelektrint kn. Juk elektrinto kno elektrinis laukas veikia tik elektrintus knus.
4.23 .
1 bandymas. Prie neutralaus laidaus kno artinkime neigiamai elektrint lazdel. Jos elektrinis laukas pradeda veikti elektringsias daleles, i kuri susideda neutralaus kno atomai. Lauko veikiami, kno atom teigiami branduoliai pajudti negali, o laisvieji elektronai ima tolti nuo neigiamai elektrintos lazdels. Ariau jos esanti neelektrinta kno dalis sielektrina teigiamai, o toliau esanti neigiamai (4.23 pav., a). Teigiamai elektrinta kno dalis yra ariau neigiamai elektrintos lazdels, todl artja prie jos. Knui palietus lazdel, dalis jos elektron pereina kn ir is sielektrina neigiamai. Tai ypa rykiai matyti, kai knai yra lazdels formos (4.23 pav., b).
eminimas
Atlikdami b a n d y m su dviem vienodais elektroskopais (r. 4.2 pav.), sitikinome, kad elektros krvis, kurio neteko pirmo elektroskopo rutulys, perjo antrojo rutul krvis pasidalijo pusiau. 2 bandymas. Pakartokime 4.2 paveiksle pavaizduot b a n d y m , tik prie antrojo, neelektrinto, elektroskopo virbo pritvirtinkime didesn rutul. Sujung abu rutulius metaliniu strypeliu, matytume, kad antrojo elektroskopo rodykl pakrypo labiau nei pirmojo, vadinasi, didesn rutul perjo daugiau negu pus pirmajame rutulyje sukaupto krvio. Keisdami antrojo elektroskopo rutuli dyd, galtume pastebti tok dsningum: juo didesnis knas, kuriam perduodamas krvis, juo didesn krvio dalis j pereina.
79
Jei elektrint rutul laidininku s u j u n g t u m e su eme, tai jis atiduot e m e i b e v e i k vis savo krv ir tapt neutralus, nes e m s rutulys n e p a l y g i n a m a i didesnis u elektroskopo rutul. Jeigu k n a s b t elektrintas teigiamai, elektronai i e m s pereit j, j e i g u neigiamai i j o n u t e k t e m . T u o pagrstas k n e m i n i m a s krvio p e r d a v i m a s emei.
Uduotys ? ?
1. Ar yra elektros krvi neelektrintuose knuose? 2. Ar teisingas toks teiginys: Trinant v i e n kit elektrikai neutralius k n u s , sukuriami elektros krviai"? 3. Kodl atomas yra elektrikai neutralus? 4. Ar yra toki a t o m branduoli, kuri krvis maesnis u p r o t o n o krv? 5. Ar gali bti kurios n o r s n e i g i a m o s dalels krvis lygus 1,5 elektrono krvio; elektrono krvio; 3 e l e k t r o n krviui? 6. K i e k elektron, p r o t o n ir n e u t r o n turi neutrali v a n d e n s molekul? 7. 4.24 paveiksle pavaizduotos kelios skirtingai elektrint metalini rutuliuk poros (virutins padtys). M i n u s a i rodo neigiamj krv (elektron pertekli), pliusai teigiamj (elektron trk u m ) . J u o d a u g i a u enkl, j u o didesnis rutuliuko krvis. V i e n o d a s e n k l skaiius krviai
4.24 pav.
= JU
Q O
O Q z ) Q U
3 O o
80 Fizika / .9
lygs. Pliusais ir minusais pavaizduokite, kaip pasiskirsto elektros krviai, rutuliukus sujungus viela (apatins padtys). Rodykle paymkite krypt, kuria elektronai juda viela sujungiant rutuliukus. 8. Ar pasikeis neigiamai elektrinto kno mas, kai j paliesime pirtu? 9. Sulieiami du rutuliai, kuri vienas Kaip pakinta kiekvieno rutulio mas? Kodl? 10. Kodl benzinveiai turi kabani grandin, kurios vienas galas velkasi eme? 11. Nusileidus lktuvui, ant ems nuleidiamas metalinis lynas, sujungtas su lktuvo korpusu. Kodl?
4.4. Elektros srov

metaluose
VII klasje bendrais bruoais susipainome su elektros srove ir iluminiu, magnetiniu bei cheminiu jos veikimu. Taiau tiksliai atsakyti klausim, kas yra elektros srov, pads inagrinti elektriniai reikiniai. inome, kad metal atom ioriniai elektronai gali laisvai pereiti i vieno atomo kit. Taigi metalus sudaro teigiamieji jonai ir laisvieji elektronai. Atsidr elektriniame lauke, laisvieji elektronai pradeda judti kryptingai. Tok daugelio elektron judjim pavadinome elektros srove. Panaiai skysiuose gali judti kitokios elektringosios dalels teigiamieji ir neigiamieji jonai. Vadinasi, laidininkuose juda vairios elektringosios dalels, kitaip dar vadinamos krvininkais (elektronai, jonai). Kryptingas elektringj daleli judjimas vadinamas elektros srove.
Elektros srovs tekjimo slygos

Kad laidininku tekt elektros srov, reikia elektrinio lauko ir judri elektringj daleli. Veikiamos to lauko, elektringosios dalels ims slinkti laidininku elektrini jg veikimo kryptimi atsiras elektros srov. Elektrin lauk sukuria elektros srovs altinis. Cia teigiamj ir neigiamj krv turinios dalels, veikiamos mechanins, chemins, vidins ar kitokios energijos, atsiskiria vienos nuo kit ir kaupiasi altinio poliuose (viename teigiamosios dalels, kitame neigiamosios). Tarp j susidaro elektrinis laukas. Sujungus polius laidininku, kuriame yra krvinink (metaluose elektron, elektrolituose jon), juo pradeda tekti elektros srov. Kad ji nesilpnt, srovs altinyje krvininkai turi bti perskiriami nuolat. Butuose rengti elektros lizdai nra savarankiki srovs altiniai. Jie sujungti laidais su elektrini generatoriais (lot. generator gamintojas), gaminaniais elektros energij. Taiau kieninio ibintuvlio baterija, automobilio generatorius, akumuliatorius yra srovs altiniai.
Elektros srovs kryptis

Nors elektronai juda i srovs altinio neigiamojo poliaus teigiamj, elektros srovs kryptimi, kaip inome, susitarta laikyti krypt nuo teigiamojo poliaus neigiamojo link, nes tuo metu dar neinota tikroji krvinink judjimo kryptis. Teigiamieji krvininkai (teigiamieji jonai skysiuose ir dujose) juda elektros srovs tekjimo kryptimi. Elektrinio lauko veikiami elektronai juda nuolat susidurdami su metal jonais, dl to yra stabdomi, daug kart keiia judjimo krypt. J vidutinis kryptingas greitis siekia vos 0,11 mm/s. Taiau susidurdami krypt keiia tik pavieniai elektronai, tuo tarpu dauguma juda viena kryptimi i neigiamojo poliaus teigiamj. 82
Fizika / .9
IjElektros I srov
Nors krvininkai laidininkuose kryptingai juda nedideliu greiiu, taiau elektrinis laukas iilgai j sklinda miliniku greiiu, lygiu viesos greiiui tutumoje (300 000 km/s).
Uduotys 7 ?
1. Tarp elektrostatins mainos rutuliuk (ikrovikli) oka kibirktis. Ar j galima laikyti elektros srove? 2. Ar aib galima laikyti elektros srove? 3. Ranka palietus elektroskopo virb, elektroskopas isielektrino. Ar galima tvirtinti, kad tuo metu elektroskopo virbu tekjo elektros srov? 4. 4.25 paveiksle pavaizduotas pilnas metalini rutuliuk stiklinis vamzdelis. Kairiajame jo gale esant rutuliuk stuktelkime lazdele. Visi rutuliukai pasislinks. Ar galima tokiu bandymu iliustruoti elektron judjim laidininku? 5. Kuriame elektrintus elektroskopus jungianiame laidininke atsiras elektros srov (4.26 pav.)? 6. Kodl iluminis elektron judjimas laidininku negali bti pavadintas elektros srove? 7. Kuo i esms skiriasi elektros srov, tekanti metaliniu laidininku, prijungtu prie srovs altinio poli, nuo elektros srovs, atsiradusios tame pat laidininke, kuriuo ielektrinamas elektroskopas?
4.26 p a v .
83
4.5. Elektros sroves altiniai

4.4 skyrelyje nurodme bendr elektros srovs altini paskirt: atskirti teigiamas elektringsias daleles nuo neigiam ir gauti elektros energij, kuri bt galima tiekti vartotojams. Dabar susipainkime su keletu elektros srovs altini: elektros mainomis, galvaniniais elementais ir akumuliatoriais.
Elektros mainos
Aptarkime elektros mainas. 1 bandymas. Sukime elektrostatins mainos (r. 4.3 pav.) ranken. Pamatysime tarp jos rutuliuk (ikrovikli) okani kibirkt teka elektros srov. Nesigilindami ios mainos veikimo princip, galime teigti, kad mechanin energija virto elektros energija. Vliau aptarsime sudtingesnes mainas elektros generatorius, kurie galingose elektrinse vairi ri energij (vandens, vjo, angli, mazuto, atomo ir kt.) veria elektros energija.
4.27 pav.
Galvaniniai elementai
Tai labai paplit srovs altiniai. Pasidaryti galvanin element visikai nesudtinga. 2 bandymas. stiklin ind pilkime silpno sieros rgties tirpalo ir merkime cinko bei vario plokteles (elektrodus). Prie tokio galvaninio elemento gnybt prijunkime lemput (4.27 pav.). Ji vyti. Varin elektrod pakeiskime angliniu. Lemput taip pat degs, tik dar viesiau. Galimas ir toks elementas, kur jau nagrinjote VII klasje per fizikos pamok. 84 Fizika, / 9
3 b a n d y m a s . Vien vinins, cinkins, varins arba geleins vielos gal prijunkime prie galvanometro jautraus prietaiso elektros srovei matuoti, o kit smeikime bulv, obuol ar citrin (4.28 pav.). Panaiai galvanometr ir bulv (arba obuol, citrin) sujunkime antra kitokio metalo viela. Matysime, kad, smeigus bulv skirting metal vielas, galvanometro rodykl nukrypsta prietaisu teka elektros srov. Kai bulv smeigiamos dvi to paties metalo vielos (pavyzdiui, abi vinins), srov neteka. Inagrinkime kieninio ibintuvlio elemento konstrukcij ir veikim. galvanin element (4.29 pav.) sudaro cinko cilindras A, anglies strypelis B, dtas maiel su mangano (IV) oksido ir anglies miiniu. Kita cilindro A dalis C pripildyta tirto kleisterio (vok. Kleister klijai i krakmolo arba milt), pagaminto i milt ir amonio chlorido tirpalo. Amonio chlorido tirpalas sveikauja su cinku. N u o cinko atsiskiria teigiamieji jonai, ir jis sielektrina neigiamai, o anglies strypelis teigiamai. elektrintas cinko indas ir anglies strypelis vadinami elektrodais. Tarp j atsiranda elektrinis laukas. Sujungus iuos elektrodus laidininku, j u o teka elektros srov. Keletas sujungt galvanini element sudaro baterij. 4.30 paveiksle parodyta kieninio ibintuvlio baterija. Jos pirmojo elemento anglies strypelis sujungtas su antrojo elemento cinko cilindru, o antrojo elemento anglies strypelis su treiojo elemento
4.31 pav.
Elektros energija gali virsti ir vidin energija. Sulitavus du nevienodo metalo, pavyzdiui, vario ir geleies, laidus ir vien sulitavimo viet paildius, o kit ataldius, laidais pradeda tekti elektros srov. Toks altinis vadinamas termoelementu (4.31 pav.).
85
cilindru. N u o p i r m o j o e l e m e n t o cilindro ir treioj o e l e m e n t o strypelio ivestos dvi metalins ploktels baterijos poliai.
Akumuliatoriai
Elektros akumuliatoriais (lot. accumulare k a u p ti) v a d i n a m i taisai (4.32 pav.), k a u p i a n t y s c h e m i n energij, kuri galima p a n a u d o t i vliau. K a d akumuliatorius b t srovs altinis, j u o reikia praleisti elektros srov, t. y. j krauti. T u o m e t u dl vykstani c h e m i n i reakcij vienas elektrodas sielektrina teigiamai, kitas neigiamai. k r a u n a n t akumuliatori, teigiamasis altinio polius s u j u n g i a m a s su teigiamuoju akumuliatoriaus poliumi, o neigiamasis su n e i g i a m u o j u . A k u m u liatoriui isikraunant, c h e m i n energija virsta elektros energija. Plaiausiai n a u d o j a m i rgtiniai (vino) a k u m u liatoriai. Juos sudaro indas su sieros rgties tirpalu, kuriame panardintos dvi vinins gardels (viena su presuotu puriu vinu, kita su vino (IV) oksidu), v a d i n a m o s elektrodais. Patvaresni ir lengvesni u rgtinius yra arminiai akumuliatoriai, kuri plokts p a n a r d i n t o s armo skiedinyje. Jiems reikia maiau prieiros.
Apvietus selen, vario oksid, silic ir kai kurias kitas mediagas, jose viesos energija virsta elektros energija. Toks srovs altinis vadinamas fotoelement (4.33 pav.). Galvaniniai elementai I elektros akumuliatori, kaip ir i galvanini pavadinti ital anatomo ir e l e m e n t , galima sudaryti baterij. fiziologo Luidio GalAkumuliatoriai plaiai n a u d o j a m i transporte: V an i o (L. Galvani, 2737 geleinkelio v a g o n a m s ir automobiliams apviesti, 1798) pavarde. Preparuodaautomobili varikliams uvesti ir pan. mas varles, jis pastebjo, kad varls launel trukteldavo, 4.33 . kai prie jos priglausdavo du skirtingus metalus. Sis atradimas padjo ital fizikui ir fiziologui Alesandrui Voltai (A. Volt, 2745 2827) sukurti praktiniam naudojimui tinkamus elektros srovs altinius. XIX amiaus pirmojoje pusje galvaniniai elementai buvo vieninteliai elektros srovs altiniai.
86
Fizika,/ 9
Uduotys > ?
IjElektros I srov
1. Ar galima pasidaryti galvanin element, merkus rgties tirpal dvi varines plokteles; dvi rinkines plokteles? 2. Kaip sukonstruotas galvaninis elementas? 3. Kokie energijos virsmai vyksta galvaniniame elemente, kai juo naudojamasi kaip srovs altiniu? 4. Kokie energijos virsmai vyksta kraunant ir ikraunant akumuliatori? 5. Reikia krauti akumuliatori. Kaip prijungti prie srovs altinio i akumuliatoriaus gnybt einanius laidus (4.34 pav.)? 6. Kaip galvaniniai elementai jungiami baterij? 7. Interneto tinklalapiuose paiekokite informacijos apie galvanini element ir akumuliatori taikym praktikoje ir parenkite ia tema projektin darb.
4.34 p a v .
4.6. Elektros grandin

Elektros grandin
Srovs altiniai maitina elektros energijos imtuvus: lempas, variklius, virykles, vairius prietaisus. Su jais tie altiniai sujungiami laidais. Jungikliais norimu momentu energijos imtuvai jungiami arba ijungiami. Srovs altinis, imtuvai ir jungikliai, sujungti vienas su kitu laidais, sudaro elektros grandin (4.35 pav., a). Elektros grandinje srov teka i teigiamojo altinio poliaus (per imtuvus, jungiklius) neigiamj poli (elektron judjimo kryptis yra prieinga), altinio viduje i neigiamojo poliaus teigiamj. elektros grandin jungtas prietaisas gali veikti tik tada, kai grandin yra udara, t. y. kai sujungti abu altinio poliai ir jungtas jungiklis. Ijungus jungikl, grandin tampa atvira, srov ja neteka. Elektros srov nustoja tekti grandine ir tada, kai kurioje nors vietoje nutrksta jungiamasis laidas. 87
; j
Elektros srov
Elektrin schema
Elektros grandins labai danai vaizduojamos briniais. Tai ypa svarbu, kai reikia sukurti ar sujungti sudtingas grandines, iekoti gedim. Briniai, kuriuose pavaizduoti elektrini prietais jungimo grandinje bdai, vadinami elektrinmis schemomis (4.35 pav., b). Grandini dalys, jungimo bdai schemose ymimi sutartiniais enklais. Pateikiame kai kuriuos j, vartojamus daniausiai:
Grandins dalies pavadinimas Kaitinamoji lempa Sujungti laidai Susikertantys laidai Gnybtai Simbolis
4.35 .
Jungiklis
Ampermetras Elektrinis skambutis Voltmetras
Elementas, element baterija Varas (rezistorius) liauiklinis reostatas Saugiklis
88
Fizika
/ 9
IjElektros I srov
4.36 .
4.37 pav.
Uduotys
7 ? Ll...
1. Inagrinkite schemas (4.36 pav.) ir nurodykite, kurioje j rodykle paymta elektron judjimo kryptis, kurioje elektros srovs kryptis. 2. Kokie prietaisai jungti elektros grandin, kurios schema pavaizduota 4.37 paveiksle? 3. Nubraiykite elektros grandins, sudarytos i lemputs, rezistoriaus, jungiklio ir akumuliatoriaus, schem. 4. Apie vandens lyg rezervuare signalizuoja automatas. Jo schema pavaizduota 4.38 paveiksle. Paaikinkite, kaip veikia is automatas. 5. Kurioje 4.39 paveikslo schemoje vienu jungikliu galima ijungti ir lemput, ir skambut? 6. Nubraiykite tokios grandins schem, pagal kuri vienu metu bt galima ijungti lemput ir jungti skambut. 7. Grandin sudaro akumuliatorius, lemput, du skambuiai ir du jungikliai. Nubraiykite toki ios grandins schem, kad kiekvienas skambutis bt jungiamas atskiru jungikliu ir, jungiant kiekvien skambut, usidegt lemput.
4.39 pav.
4.38 pav.
89
Elektros srov"
Elektringosios dalels
Elektros krvj turinios dalels vadinamos elektringosiomis dalelmis. Judrios elektringosios dalels dar vadinamos krvininkais. Elektronas dalel, turinti maiausi neigiamj krv.
Kn elektrinimas
Neutralus
Teigiamas
Neigiamas
Jeigu neigiamasis kno krvis lygus teigiamajam jo krviui, tai knas yra neutralus
Knas, kuriam trksta elektron, elektrintas teigiamai
Knas, kuriame elektron yra per daug, elektrintas neigiamai
Atomas yra elektrikai neutralus, nes teigiamasis jo branduolio krvis lygus neigiamajam vis jo elektron krviui. Ar knas yra elektrintas, galima nustatyti elektroskop.
Elektrinis laukas
Aplink elektrintus knus esanti erdv, kurioje veikia elektrins jgos, vadinama elektriniu lauku. Arti elektrint kn is laukas yra stipresnis, toliau nuo j silpnesnis.
elektrint kn sveika
Vienod enkl krviais elektrinti knai vieni kitus stumia, prieing enkl traukia.
90
Fizika
/ .9
Elektros srov
Kryptingas elektringj daleli judjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovs tekjimo slygos: 1) elektrinis laukas (jj sukuria srovs altiniai); 2) judrios elektringosios dalels (metaluose laisvieji elektronai).
Srovs altiniai
Srovs altiniai atskiria teigiamsias elektringsias daleles nuo neigiamj. Tuo metu mechanin, chemin ar kitokia energija virsta elektros energija, kuri gali bti tiekiama vartotojams. Plaiausiai naudojami srovs altiniai: galvaniniai elementai, akumuliatoriai.
Elektros grandin
Srovs altinis, imtuvai ir jungikliai, sujungti vienas su kitu laidais, sudaro elektros grandin. Elektros srov teka tik udarja grandine i teigiamojo altinio poliaus j neigiamj.
Elektrin schema
Brinys, kuriame pavaizduoti elektrini prietais jungimo grandinje bdai, vadinamas elektrine schema.
E l e k t r a
Elektros srovs stipris, tampa, vara

iame skyriuje susipainsite su: elektros srov apibdinaniais dydiais: srovs stipriu, jtampa; elektrins laidinink varos svoka; mediagos savitosios varos svoka elektros grandin jungiamais prietaisais: ampermetru, voltmetru, rezistoriumi (var), reostatu; Omo dsniu grandins daliai.
5.1 Elektros srovs stipris

Elektros srovei apibdinti vartojami vairs fizikiniai dydiai, taiau vienas svarbiausi yra elektros srovs stipris.
Hidrodinamin analogija
Srovs stipr galima paaikinti tokia hidrodinamine analogija (gr. hydor vanduo + dynamikos jgos, jginis, gr. analogia atitikimas). Tarkime, kad i dviej vienodo skerspjvio vamzdi bga vanduo. Per t pat laiko tarp i vamzdi iteka nevienodas jo kiekis. Todl galime sakyti, kad vamzdiais teka nevienodo stiprio vandens srov. Norint tiksliai apibdinti vamzdi pralaidum, reikia apskaiiuoti, kiek vandens jais prateka per 1 s. Tai galima nustatyti leidiant vanden i vamzdi atskirus indus ir paymint itekjusio vandens tr bei tekjimo trukm. 5.1 paveiksle pavaizduotas bandymas rodo, kad per 10 s i kairiojo vamzdio ibga 10 1, i deiniojo 5 1. Vadinasi, per 1 s i kairiojo vamzdio iteka 11 vandens, i deiniojo 0,5 1. Taigi prieiname ivad, kad kairiuoju vamzdiu teka du kartus stipresn vandens srov.
Fizikin srovs stiprio prasm

Panaiai galima apibdinti ir elektros srovs stipr, t. y. elektringj daleli kryptingo judjimo laidininku intensyvum. Kiekviena judri elektringoji dalel, juddama grandine, kartu pernea elektros krv. Juo daugiau daleli nuskrieja nuo vieno altinio poliaus prie kito, juo didesn bendr elektros krv jos pernea. Srovs stipris rodo, kokio didumo elektros krvis perneamas laidininko skerspjviu per 1 s. Juo daugiau elektron pereina metalinio laidininko skerspjviu per 1 s, juo stipresn elektros srov. Elektros srovs stipr paymj raide I, laidininko skerspjviu pratekjus elektros krv q, jo tekjimo laik t, gausime:
srovs stipris =
elektros krvis laikas
arba I =
i. t
Elektros srovs stipris lygus elektros krvio q ir laiko t, per kur tas krvis pereina l a i d i n i n k o skerspjviu, santykiui.
Srovs stiprio matavimo vienetai

1948 metais Generalinje svarsi ir mat konferencijoje nutarta srovs stiprio vienet nustatyti remiantis dviej laidinink, kuriais teka srov, magnetine sveika. i sveik pailiustruosime bandymu. Bandymas. Du lanksius tiesius ir lygiagreius vienas su kitu laidininkus (tinka metalins folijos juostels) trumpam prijunkime prie srovs altinio. Kai srov laidininkais teka viena kryptimi (5.2 pav., a), jie vienas kit traukia, kai prieingomis kryptimis (5.2 pav., b) stumia. Pagal laidinink sveikos jgos didum galima sprsti apie jais tekanios srovs stipr. sivaizduokime, kad du be galo ilgi labai ploni lygiagrets laidai yra tutumoje, arba vakuume (lot. vacuum tutuma). Atstumas tarp j lygus 1 m. Laidais teka vienodo stiprio srov. Srovs stiprio vienetu laikoma tokio stiprio srov, kuriai tekant itokiais laidais vieno laido k i e k vienas metras veikia kito laido k i e k v i e n metr 2 IO"7 N (0,0000002 N) jga. is vienetas vadinamas amperu ir ymimas A: [ = 1 A . Tai vienas i septyni pagrindini tarptautins sistemos (SI) vienet. Vartojami taip pat daliniai ir kartotiniai vienetai: mikroamperas (), miliamperas (mA), kiloamperas (kA). 1 = 0,000001 A = IO"6 A; 1 mA = 0,001 A = IO"3 A; 1 kA = 1000 A = IO 3 A. Srovs stiprio matavimo vienetas pavadintas prancz mokslininko A n d r M a r i A m p e r o (A M. Ampere, 17751836) garbei. Jis pirmasis pavartojo elektros srovs svok.
ANDR MARI AMPERAS
5.2 pav.
[A. M. Ampere,
1 7 7 5 1 8 3 6 ) ymus pranczu fizikas ir matematikas. Sukr pirmqjq elektrini ir magnetin reikini ryio teorij, magnetizmo teorijq, pagrjstq m o l e k u l i n
STOVI
hipoteze, pirmasis
pavartojo elektros srovs sqvokq, atrodo mechanin elektros srovi sqveikq.
95
Krvio matavimo vienetas

i n a n t srovs stiprio m a t a v i m o vienet, galima nesunkiai nustatyti elektros krvio vienet. Pager Srovs stiprio matavimo biant p r a n c z fizik a r l O g i u s t e n K u l o n vienet dar galima nusakyti ('Ch. A. Coulomb, 17361806), elektros krvio vieir taip: netas b u v o p a v a d i n t a s kulon. S u t r u m p i n t a i jis amperas tai elektros y m i m a s raide C. srovs, kuri laidininko I formuls I = i ieina, k a d skerspjviu per 1 s pernea t 1 C krv, stipris; = It, amperas tai tokio stiprio todl elektros srov, kuriai tekant [cj] = [/] . [t] = 1 A 1 s = 1 C. sidabro nitrato tirpalu per 1 s ant elektrodo isiskiria 1,118 mg sidabro; amperas tai tokio stiprio elektros srov, kuri laidininko skerspjviu per 1 s pernea 6,25 IOw elektron. Nordami geriau suvokti, kokios daugybs elektron krvis tolygus 1 C krviui, sivaizduokime, kad turime tobul kompiuter, kuris per sekund gali suskaiiuoti 1000 elektron. Be perstojo dirbdamas is kompiuteris 6,25 IO18 elektron suskaiiuot tik per 200 milijon met. K u l o n a s lygus elektros krviui, kur laidininko skerspjviu per 1 s p e r n e a 1 A stiprio srov. N e i g i a m j e l e k t r o n o krv prasta y m t i raide e; e = - 1 , 6 IO -19 C. Tai labai m a a s krvis. Tekant laidininku 1 A stiprio srovei, j o skerspjviu per 1 s pereina 6,25 IO18 elektron. itaip suskaiiuoti elektronus ir suinoti srovs stipr praktikai n e m a n o m a , todl j paprasiau nustatyti pagal srovs poveik: m a g n e t i n , ilumin, chemin.
Tai domu
Uduotys
1. V i e n u s srovs stiprio m a t a v i m o v i e n e t u s ireikkite kitais: = ... mA, 10 A = ... kA, 4 A = ... , 150 000 = ... A; 20 m A = ... ; 750 m A = ... A.
2. Remdamiesi srovs stiprio formule, apskaiiuokite trkstamus dydius ir upildykite lenteles:

Eil. nr. 1 2 3 4 5 6 4 mA 2 s Srovs stipris I 1 A 3 A 5 C 60 C Elektros krvis < 7 1 C 6 s 10 s 0,5 min Laikas t
96
F i z i k a / .9
.' ' .
.-:.-.,..-.:
,. :::
....:;
Elektros srovs stipris, j t a m p a , vara
Eil. nr. 1 2 3 4 5 6
Elektros krvis q 5 C 5 C 20 As 400 C
Laikas t
Srovs stipris /
1 S 0,5 min 10 s 15 s
mA
Tai jdomu
Kai kuriais prietaisais tekanios elektros srovs stipris
2 3
Tranzistorinis imtuvas Elektrinis skustuvas Kieninis ibintuvlis 100 W Laidyn Skalbimo Elektrin krosnel Troleibusas Suvirinimo aparatas Aliuminio krosnis
radijo 50 m A 75 m A 0,28 A 0,45 A 1 A 25 A 3 A 510 A 1500 - 3 0 0 0 A 500 A
3. Pagal 2 uduoties antrosios lentels 4 eiluts duomenis sukurkite konkretaus udavinio slyg. 4. Vien kart laidininko skerspjviu elektros krvis q prateka per 1 s, kit kart krvis IOq per 1 min. Palyginkite abiem atvejais laidininku tekanios srovs stipr. 5. Viena lempute 450 C elektros krvis prateka per 5 min, kita 15 C per 10 s. Kuria lempute teka stipresn elektros srov? 6. Elektriniu lituokliu teka 500 mA stiprio elektros srov. Per kiek laiko iuo lituokliu prateks 100 C elektros krvis?
lemput
Televizorius maina
lydymo 10 000 A 20 000 A 1i20 kA.
Elektros generatorius Palyginimui aibas
3-iasis laboratorinis darbas.
Elektros srovs stiprio matavimas Ampermetras
Elektros srovs stipris grandinje matuojamas specialiais prietaisais, kurie vadinami ampermtrais. 5.3 paveiksle matote kelet mokykloje naudojam ampermetr: demonstracin (viduryje) ir laboratorinius (i on). J skalje, sugraduotoje amperais, raoma raid A. Prisiminkite, jog elektrinse schemose ampermetras ymimas simboliu (r. lentel p. 88). elektros grandin ampermetras jungiamas dviem gnybtais. Ties vienu i j paymtas pliuso ( + ), ties kitu minuso ( - ) enklas (minuso enklo kartais
97
5.3 pav.
nebna). G n y b t a s su pliuso enklu laidu j u n g i a m a s prie srovs altinio teigiamojo poliaus, o gnybtas su m i n u s o enklu prie altinio n e i g i a m o j o poliaus (5.4 pav.). Ampermetras elektros grandin jungiamas nuosekliai (ta pati srov teka i eils visomis g r a n d i n s dalimis). Jis b e v e i k nekeiia elektros srovs stiprio g r a n d i n j e (nes labai m a a j o vara) ir rodo, kad visose jos dalyse srovs stipris yra vienodas. 5.4 p a v . Pastaba. N e j u n k i t e a m p e r m e t r o prie srovs altinio g n y b t be kurio nors srovs imtuvo, nuosekliai s u j u n g t o su a m p e r m e t r u , n e s sugadinsite a m p e r metr. Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) ampermetras; 3) 3,5 V l e m p u t su stoveliu; 4) jungiklis; 5) j u n g i a m i e j i laidai. Darbo eiga
1. S u j u n k i t e elektros grandin pagal 5.5 paveiksle p a v a i z d u o t prietais idstymo schem. Usiraykite a m p e r m e t r o rodmen.
5.5 pav.
98
Fizika
\ Elektros srovs stipris, tampa, vara
2. Pakeiskite ampermetro viet ioje grandinje: vien kart junkite j tarp srovs altinio ir jungiklio, kit kart tarp jungiklio ir lemputs. Kaskart usiraykite ampermetro rodmen ir nubraiykite atitinkamos grandins schem. 3. Palyginkite visus tris usiraytus ampermetro rodmenis, padarykite ivad.
5.6 pav.
1. Kokia yra 5.3 paveiksle pavaizduot ampermetr skals padalos vert? 2. 5.6 paveiksle pavaizduotoje elektrinje schemoje ampermetro gnybtai paymti skaiiais 1 ir 2. Nurodykite t gnybt enklus ( + arba - ) . 3. Kokio stiprio srov teka lemputmis ir (5.7 pav.)? Kokio didumo elektros krvis prateks kiekviena lempute per 0,5 min? Nurodykite elektros srovs krypt. 4. Sujungus grandin pagal 5.8 paveiksle parodyt schem ir jungus jungikl, ampermetras A1 rodo 0,03 A. K tuo metu rodo ampermetras A 2 ? 5. Kokio stiprio srov teka ampermetru, kurio skals padalos vert 0,2 A (5.9 pav.)? Ar pasikeis ampermetro rodmuo, jei lemput ir ampermetr sukeisime vietomis? 6. Vienas ampermetro gnybtas prijungtas prie grandins tako A (5.10 pav.). Kur reikia jungti jo gnybt B ir lemput, kad ampermetras nesugest ir rodyt srovs stipr grandinje?
5.9 pav. 5.7 pav.
5.8 pav. 5.10 pav.
99
5.2. Elektrin tampa

Tai domu 1
Kai kurios praktikoje taikomos tampos
Voltos poli Sausojo poli Kieninio ibintuvlio baterijos arminio akumuliatoriaus Rgtinio akumuliatoriaus Automobilio akumuliatoriaus Telefono Apvietimo Automobilio (vaiuojanio) vaks Lietuvos iedo Pabaltijo aibo elektros linijos 330 k V > 100 000 k V perdavimo elektros linij 110 kV perdavimo 15 V tinklo 12 V 60 V 220 V 2 V 4,5 V 1,25 V elemento 1,5 V elemento 1,1 V
Fizikin tampos prasm

N e kart e s a m e girdj ir vartoj od tampa": lemput blogai vieia, matyt, per e m a tampa". P e r k a m e vienokiai ar kitokiai tampai pritaikytas lemputes. Ir vis dlto n e p a k a n k a m a i gerai suvokiam e io danai v a r t o j a m o termino reikm. Taigi kas yra tampa? odio tampa" p r a s m puikiai paaikina toks pavyzdys: n o r d a m i i lanko paleisti strl (suteikti jai energijos), turime tempti lank. K a d g r a n d i n e galt tekti elektros srov, tarp srovs altinio poli turi bti elektrinis laukas. O j kiekybikai a p i b d i n a fizikinis dydis, v a d i n a m a s e l e k t r i n e t a m p a ir y m i m a s raide U. Kaip i n o m e , elektrinis laukas susidaro srovs altinyje, perskyrus skirting e n k l krvininkus. T a m p a n a u d o j a m a m e c h a n i n , c h e m i n arba vidin energija. altinis dl to gyja energijos ir gali atlikti darb. E l e k trin t a m p a a p i b d i n a darb, k u r a t l i e k a (arba gali atlikti) v i e n o k u l o n o e l e k t r o s k r v i s , t e k d a mas grandine. inodami grandine pratekjus elektros krv q ir srovs atlikt darb A, galime apskaiiuoti tamp U: U = < 7 Taigi t a m p a lygi e l e k t r o s srovs darbo ir grandine pratekjusio elektros krvio santykiui. I ios lygybs ieina, kad A = Uq ir q = .
Gyvybei pavojinga auktesn kaip 42 V tampa. Drgnose patalpose tampa nepavojinga tik iki 12 V, sausose iki 36 V. Elektros srov galima palyginti su upi, kuriose yra kriokli, tekjimu. Elektros krvis ia atitikt ups skerspjviu pratekanio vandens mas, tampa vandens lygi krioklio viruje ir apaioje skirtum. 100 Fizika / .9
tampos matavimo vienetai

Remdamiesiformule U = , galime suinoti tam pos m a t a v i m o vienet:
\ Elektros srovs t a m p a , vara
stipris,
Pagerbiant ital mokslinink A l e s a n d r V o l t (A Volt, 17451827), tampos matavimo vienetas 1 J/C buvo pavadintas voltu. Voltas sutrumpintai ymimas raide V. Taigi [U\ = 1 V. I lygybs matyti, kad voltas yra tokia
elektrin tampa tarp laidininko gal, kai juo pratekdamas 1 C krvis atlieka 1 J darb. Volt bt galima apibdinti ir kitaip: 1 V tampos altinis suteikia 1 C krv turiniai dalelei 1 J energijos. Vartojami daliniai ir kartotiniai volto vienetai: milivoltas (mV), kilovoltas (kV) ir kt. 1 mV = 0,001 V = IO"3 V; 1 kV = 1000 V = IO3 V.
ALESANDRAS VOLTA [ A Voltal 17451827) ital fizikas ir fiziologas, vienas i elektros srovs teorijos krj, pirmasis irads galvaninj element.
Elektros srovs darb ireikianti formul A = Uq rodo, kad juo didesnis krvis teka grandine, juo didesnis darbas atliekamas. Jei palygintume kr Ups vandens darbas priklauso nuo krintanio vanvius, vairiose grandinse pratekanius per vienetin dens mass ir kritimo aukio, laik, t. y. srovs stiprius, sitikintume: juo stiprest. y. nuo potencins energin srov teka grandine, juo didesnis jos poveikis. I jos E = mgh. Juo didesnis p ios formuls taip pat matyti, kad elektros srovs lygi skirtumas (h), juo darbas priklauso ir nuo altinio tampos juo didesn darb atlieka auktesn (didesn) tampa, juo didesn darb atkrisdamas vanduo. lieka srov. Elektros srovs darbas 1 bandymas. Sujunkime grandin, susidedani priklauso nuo elektros krvio, i kieninio ibintuvlio baterijos, lemputs, amper- pratekanio laidininko skerspjviu, ir nuo tampos laidimetro ir jungiklio (5.11 pav.). Lemput rykiai vieia.
5.11 pav.
ninke. Juo didesn tampa tarp dviej grandins tak, juo didesn darb atlieka srov toje grandins dalyje. Eeruose ir tvenkiniuose nra vandens lygi skirtumo vanduo niekur neteka. Elektros grandinje nra tampos elektros srov neteka.
101
Elektros srovs stipris, j t a m p a , vara
5.12 p a v . 2 bandymas. Panai grandin sudarykime i apvietimo lempos, ampermetro, jungiklio ir altinio, kuris iuo atveju bus apvietimo tinklas (5.12 pav.). i grandin jungta lempa skleidia daugiau viesos ir ilumos negu pirmame bandyme panaudota lemput, nors abiem grandinmis teka tokio pat stiprio srov (tai rodo abu ampermetrai). Darome ivad, kad elektros srovs darbas, kai srovs stipris vienodas, priklauso nuo altinio tampos. Kai grandinje tampa aukta, kiekvienas elektronas turi palyginti daug energijos darbui atlikti, o kai ema, gali atlikti nedaug darbo.
Hidrodinamin elektros grandins analogija

Elektros srovs altinis Vandens siurblys
Krvininkai perskiriami Du poliai, kuriuose skirtingas elektron kiekis I altinio neigiamojo poliaus elektronai ieina altinio teigiamj poli elektronai ateina tampa tarp poli tampa slyga elektros srovei tekti
Vanduo siurblyje slegiamas Siurblio jimo ir ijimo angos, kuriose vandens slgis skirtingas I siurblio ijimo angos vanduo iteka siurblio jimo ang vanduo siurbiamas (teka) Slgi skirtumas tarp siurblio ang Slgi skirtumas slyga vandeniui tekti
102
Fizika
\ Elektros srovs stipris, t a m p a , vara
Uduotys
1. Vienus tampos matavimo vienetus ireikkite kitais: 10 V = ... J/C; 50 mV = ... V; 5 kV = ... V; 5 V = ... mV; 300 V = ... kV; 200 mV = ... J/C. 2. Apskaiiuokite trkstamus dydius ir upildykite lentel:
Eii. nr. 1 2 3 4 1 Elektros krvis, C 1 0,25 Suvartota energija, J 7 0,5 440 220 127 tampa, V
3. Kodl ant elektros lempui, laidyni ir kit elektrini prietais nurodoma tampa? 4. Elektros lemput numatyta 12 V tampai. Kok darb atlieka srov, kai tos lemputs silo skerspjviu prateka 5 C krvis? 5. Grandins dalimi pratekjus 10 C elektros krviui, atliktas 45 J darbas. Kokia yra tos grandins dalies tampa? 6. Dviem atskirais laidininkais pratekjus vienodam krviui, viename buvo atliktas 20 J, kitam e 40 J darbas. Palyginkite laidinink tamp. 7. Dviejose grandinse atliktas vienodas darbas. Viena i j pratekjo 15 C elektros krvis, kita 45 C. Kurioje grandinje tampa buvo auktesn ir kiek kart? 8. Kaitinamojo prietaiso gnybtus prijungus prie 220 V tampos altinio, prietaiso spirale teka 10 A stiprio srov. Kokio stiprio srov teks io prietaiso spirale, j o gnybt tamp sumainus perpus? sumainus iki 55 V? 9. 5.13 paveiksle pateiktas srovs stiprio priklausomybs nuo tampos grafikas. Kokio stiprio srov teka laidininku, kai tampa lygi 2 V; 4 V; 7 V; 10 V? 10. Kai neizoliuotu elektros perdavimo linijos laidu teka srov, mogui j liesti pavojinga, o pauktis ramiausiai gali tupti ant tokio laido. Kodl? 103 5.13 p a v .
5.14 .
Elektrins tampos matavimas vairiose grandins dalyse Voltmetras

Elektrin tampa grandinje arba atskirose jos dalyse matuojama specialiais prietaisais, kurie vadinami voltmetrais. Jie gali bti vairi konstrukcij, bet vis skalse parayta raid V. 5.14 paveiksle pavaizduota keletas voltmetr: viduryje demonstracinis, i on laboratoriniai. Elektrinse schemose voltmetras ymimas simboliu (r. lentel p. 88). Kaip ir ampermetras, voltmetras jungiamas grandin dviem gnybtais, paymtais pliuso ( + ) ir minuso ( - ) enklais. Voltmetras jungiamas grandin lygiagreiai jo gnybtai prijungiami prie t grandins tak, tarp kuri reikia imatuoti tamp. Voltmetro gnybtas, paymtas pliuso enklu, jungiamas su laidu, einaniu i teigiamojo altinio poliaus, minuso enkl turintis gnybtas su laidu, einaniu i neigiamojo altinio poliaus. Matuojant srovs altinio tamp, voltmetras tiesiai prijungiamas prie altinio gnybt (5.15 pav.). (Prisiminkite, kad itaip negalima jungti ampermetro.) Voltmetro ir ampermetro jungimo grandin schema pateikta 5.16 paveiksle. Kai grandin atvira, prie altinio gnybt prijungtas voltmetras imatuoja tamp tik tarp altinio poli (5.17 pav., a), kai udara iorinje grandinje (5.17 pav., b).
Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) laboratorinis voltmetras; 3) emos tampos lemput su stoveliu; 4) dvi spirals (laboratoriniams darbams); 5) jungiklis; 6) jungiamieji laidai. Darbo eiga
1. I kieninio ibintuvlio baterijos, lemputs, spirali, jungiklio ir j u n g i a m j laid sudarykite grandin, pavaizduot 5.18 paveiksle, a. 2. Prijungdami voltmetr taip, kaip parodyta 5.18 paveiksle, b, c, d, imatuokite pirmos ir antros spirals gal tamp U1 ir U2, taip pat bendr abiej spirali (t. y. grandins dalies) tamp U. 3. Apskaiiuokite tamp sum U1 + U2, palyginkite j su grandins dalies tampa U ir padarykite ivad. 4. Imatuokite altinio gnybt ir jungto bei ijungto jungiklio tamp. Pastaba. Voltmetru patogu matuoti grandins dali tamp, neiardant grandins. Dl to pakanka prie voltmetro gnybt prijungti po laid ir kitais j galais paliesti tuos grandins takus, tarp kuri norima imatuoti tamp.
5.18 pav.
105
Li1 = 2 V
U2 = 3,5 V
U3 = IV
Ui = 7,5 V
U d u o t y j* s
1. 5.19 paveiksle pavaizduotos voltmetr skals, kuri matavimo ribos yra nuo O iki 4 V ir nuo O iki 250 V. Kokia kiekvieno prietaiso skals padalos vert? Koki tamp rodo voltmetrai? 2. Nubrkite voltmetr, rodani vairias tampas (5.20 pav.), rodykles. 3. Atliekant laboratorinius darbus, geriausia i pradi sujungti grandin, sitikinti, kad yra srov, ir tik tada lygiagreiai jungti voltmetr. Nubraiykite elektros grandins, sudarytos i srovs altinio, lemputs, jungiklio, ampermetro, voltmetro ir jungiamj laid, dvi schemas. Pirmoje pavaizduokite sujungtus prietaisus be voltmetro, antroje su voltmetr. 4. Nurodykite, kuri prietais gnybt tamp matuoja voltmetras 5.21 paveiksle pateikt grandini schemose.
"&
106
Fizika
/ .9
5.22 p a v . 5. Kuris i 5.22 paveiksle pavaizduot matavimo prietais (jie paymti skrituliukais) yra voltmetras, kuris ampermetras? 6. Sujungus grandin pagal 5.23 paveiksle pateikt schem, lemput nedega. Kodl? 7. Kambaryje perdeg elektros lemput. Ar, norint j pakeisti, btina ijungti grandin? 8. Voltmetr, rodaniu 12 V, pratekjo 0,02 C krvis. Apskaiiuokite elektros srovs atlikt darb.
5.3. Laidininko
elektrin vara
Elektrins varos svoka

Imokome matuoti tamp ir srovs stipr elektros grandinse. Dabar galime isiaikinti, kaip susij ie du fizikiniai dydiai. Kodl vairiais laidininkais, nekeiiant tampos (srovs altinio), teka nevienodo stiprio srov? Nuo ko ji priklauso? Nordami atsakyti iuos klausimus, atlikime bandym. Bandymas. Sujunkime grandin i srovs altinio (kieninio ibintuvlio baterijos), spirals, ampermetro, voltmetro ir jungiklio (5.24 pav.). Imatuokime srovs stipr grandinje ir spirals gnybt tamp. Prie kieninio ibintuvlio baterijos prijunkime
107
5.24 pav.
antr toki pat baterij, paskui ir trei. Vl imat u o k i m e tuos paius fizikinius dydius. Kiekvien kart i m a t u o t t a m p p a d a l y k i m e i atitinkamo srovs stiprio. M a t a v i m o ir skaiiavimo rezultatus suraykime lentelje:
Eil. nr. 1 2 3 tampa
U
4,5 V 9 V 13,5 V
Srovs stipris / 0,45 A 0,9 A 1,35 A
U I
10 10 10
GEORGAS SIMONAS OMAS [C. S. Ohml 1 7 8 7 1854) vokiei fizikas. Mokytojaudamas Kelno gimnazijoje, jis net 10 mty kruopiai eksperimentavo, kol nustat dsn, vadinamq Omo dsniu. Bandymus atliko sunkiomis sqlygomis, pats kr srovs altinius ir matavimo prietaisus. Vliau dsn jis suformulavo teorikai.
M a t o m e , kad tampos ir laidininku tekanios srovs stiprio santykis apytiksliai yra toks pat. Atlik b a n d y m u s , sitikintume: kiek kart p a d i d j a laidin i n k o tampa, tiek kart sustiprja j u o tekanti srov. Sis santykis apibdina laidinink ir yra vadin a m a s j o e l e k t r i n e vara. Elektrin vara y m i m a raide R (i angl. resistor, o is i lot. resisto prieinuosi). Taigi JJ R = - . I
Elektrins varos matavimo vienetai

Pagal formul R = galima apibrti elektrins varos m a t a v i m o vienet. Jis v a d i n a m a s omu, pagerbiant vokiei fizik G e o r g S i m o n O m 108 F i z i k a / .9
(G. S. Ohm, 17871854), ir ymimas graikika raide (tariama omega"):
1 lygus varai tokio laidininko, kuriuo teka 1 A stiprio srov, kai tampa tarp laidininko gal lygi 1 V. Vartojami ir daliniai bei kartotiniai elektrins varos vienetai, pavyzdiui, miliomas (), kiloomas ( ) , megaomas (): 1 = 0,001 = IO"3 ; 1 = 1000 = IO3 ; 1 = 1 000 000 = IO6 .
Kodl laidininkai turi var

Metaliniuose laidininkuose ji atsiranda dl to, kad elektronai, kai laidininko galuose yra tampa, kryptingai juddami nuolat susiduria su svyruojaniais apie pusiausvyros padt metalo jonais. Todl sumaja j kryptingo judjimo greitis ir per sekund laidininko skerspjviu prateka maesnis krvis, taigi sumaja srovs stipris. Kiekvienas laidininkas tarsi prieinasi elektros srovei. Juo labiau trukdomas elektron judjimas, juo didesn laidininko elektrin vara. Jei pradjusi kryptingai judti elektron niekas netrikdyt, i inercijos jie judt labai ilgai. Elektros grandinse j varai padidinti taip pat naudojami specials prietaisai. Jie vadinami varais, arba rezistoriais, ir elektrinse schemose ymimi simboliu - czd - (r. lentel p. 88).
Laidininko varos matavimas

Laidininko var galima apskaiiuoti pagal formul R = , imatavus tamp tarp laidininko gal ir srovs stipr. Bet prie tai reikia sudaryti elektros grandin, turti ampermetr ir voltmetr. Tai nra labai patogu. Daug paprasiau var matuoti specialiu prietaisu ommetru (5.25 pav.), kuris i karto parodo laidininko var.
5.25 pav.
109
Elektros srovs stipris, t a m p a , vara
1. Upildykite varos v i e n e t sryio lentel:

5 = ... V A 0,003 = ... 0,15 = ... 15 = ...
1,5 = ... 300 = .. <
2. D e g a n i a 6 V automobilio l e m p u t e teka 5 A stiprio srov. Kokio d i d u m o yra l e m p u t s silo vara? 3. Elektrinio arbatinio, j u n g t o 220 V tampos tinkl, spirale teka 4 A stiprio srov. Apskaiiuokite spirals var. 4. Dirbtuv gavo u s a k y m p a g a m i n t i elektrins tampos matavimo iki 0,1 V prietais. Kai j u o teka 1 mA stiprio srov, rodykl gali nukrypti per vis skal. Kokia turi bti prietaiso vara? 5. Apskaiiuokite varas R1 ir R2 (5.26 pav.). 6.
Eil. nr. 1 2 3 4 5 12
Apskaiiuokite trkstamus dydius:

Jtampa U, V 10 5 0,2 0,2 Srovs stipris /, A 0,1 Vara
. I
100 50 1100
5.26 pav.
110
Fizika
/ .9
\ Elektros srovs stipris, t a m p a , vara
7. Remdamiesi 5.13 paveiksle pavaizduotu grafiku, apskaiiuokite laidininko var. 8. 5.27 paveiksle pavaizduoti du grafikai, kurie rodo, kaip laidininkais tekanios srovs stipris priklauso nuo tampos. Kuris grafikas atitinka didesns varos laidinink? 9. Tirdamas laidininku tekanios srovs stipr ir tamp tarp laidininko gal, Karolis gavo tokius rezultatus:
B a n d y m o nr. 1 2 3 [tampa U, V 6 9 12 Srovs stipris /, A 2 3 4
2-
7, A I
II
Nubraiykite srovs stiprio priklausomybs nuo tampos grafik.
10
15
20
U, V
5.27 pav.
5.4. Laidininko varos apskaiiavimas

Viel naudojimas
Elektros grandinse danai tenka naudoti vielas. Laboratorijose prietaisai vieni su kitais jungiami laidais, elektros energija vartotojams tiekiama orinmis ir kabelinmis (ol. kabei lynas) linijomis, telefono stotys ir aparatai sujungti telefono ryio linijomis ir t. t. Parenkant laidininkus (vielas), atsivelgiama kelet j savybi (patvarum, ekonomikum), bet pirmiausia var. Taigi nuo ko priklauso laidininko vara?
Nuo ko priklauso laidininko vara

Nordami itirti, nuo ko priklauso laidininko elektrin vara, atlikime kelet bandym, grandin jungdami vairaus ilgio, skerspjvio ir skirting mediag vielas, tvirtintas stovelyje. 111
1 bandymas. Pagal 5.28 paveiksle pavaizduot elektrin schem sujunkime grandin i srovs altinio, ampermetro, voltmetro, jungiklio ir vienos i stovelyje taisyt viel (schemoje ji paymta raide R). Ampermetru imatav srovs stipr grandinje, o voltmetr tamp tarp vielos gal, apskaiiuokime vielos var R. Paskui i viel pakeiskime kita tokios pat mediagos ir skerspjvio, tik perpus trumpesne viela ir vl pagal ampermetro bei voltmetro rodmenis apskaiiuokime jos var. Matome, kad ilgesns vielos vara yra dvigubai didesn.
5.28 pav.
Todl galime tvirtinti, jog vielos vara yra proporcinga jos ilgiui: R ~ I.
tiesiogiai
2 bandymas. Pakartokime pirmj bandym, jungdami paeiliui vienodo ilgio, bet skirtingo storio (skirtingo skerspjvio) vielas. Vl apskaiiuokime j var. sitikinsime, kad juo storesn viela, juo maesn jos vara. Taigi vielos vara yra atvirkiai riui (skerspjvio plotui): R - I S 3 bandymas. Vl pakartokime pirmj bandym, jungdami paeiliui dviej skirting mediag, pavyzdiui, nikelio ir nichromo, bet vienod matmen (ilgio ir storio) vielas. Apskaiiuokime j var. Ji skirtinga, t. y. priklauso nuo mediagos, i kurios pagaminta viela. Apibendrin bandym rezultatus, galime padaryti ivad: laidininko elektrin vara yra tiesiogiai proporcinga laidininko ilgiui, atvirkiai proporcinga jo skerspjvio plotui ir priklauso nuo laidininko mediagos. proporcinga jos sto-
Savitoji mediagos vara

vairi mediag varoms palyginti paprastai imamos 1 m ilgio ir 1 mm 2 skerspjvio ploto vielos. J vara vadinama savitja elektrin mediagos vara. 112 Fizika / .9
Savitj elektrin mediagos var paymj graikika raide p (tariame ro") 1 , laidininko ilg I, skerspjvio plot S, laidininko elektrin var galime ireikti formule
R-pL. k
I jos matyti, kad savitoji vara P = RS I
Remiantis ia lygybe, nesunku suinoti savitosios varos matavimo vienet:

r
[] =
1 1 m2 1m
= 1 m.
Tai kubo, kurio briaunos ilgis lygus 1 m, vara. Praktikoje vairi laidinink (ypa viel) skerspjvio plot patogiau reikti kvadratiniais milimetrais, nes jis paprastai b n a nedidelis, o ilg metrais. Todl daniau vartojamas toks savitosios varos matavimo vienetas:
[p] = l
mm 2 m
Kai kuri mediag savitoji vara (esant 20 0 C temperatrai)

Savitoji vara, mm2 m 0,016 0,017 0,024 0,028 0,055 0,063 0,073 0,10 Savitoji vara, mm2 m 0,21 0,40 0,50 0,96 1,1 13 10 19 10 20
1 Prisiminkime, kad tokia paia raide esame paymj mediagos
Mediaga
Mediaga
Sidabras Varis Auksas Aliuminis Volframas alvaris Nikelis Geleis
vinas Nikelinas Konstantanas Gyvsidabris Nichromas Grafitas Porcelianas Ebonitas
tank ^p = ^ j. Tai skirtingi fizikiniai dydiai, todl j nepainiokime sprsdami udavinius.
113
lfs
I lentels matyti, kad maiausi savitj var turi sidabras ir varis, o didiausi ebonitas bei porcelianas. T o d l sidabras ir varis yra geriausi laidininkai, o ebonitas ir porcelianas, b e v e i k nepraleidiantys elektros srovs, d a n a i n a u d o j a m i kaip izoliatoriai.
Uduotys > ?
1. Laidas perpjautas pusiau ir i abiej dali susuktas vienas laidas. Kaip pakito j o vara? 2. Viela sukarpyta 5 lygias dalis ir gauti gabalai suriti ryel. Jo vara 1 . Kokia b u v o nesukarpytos vielos vara? 3. Specialiomis staklmis viela taip itempiama, k a d pasidaro dvigubai ilgesn ir p l o n e s n . Kaip dl to pakinta vielos vara? 4. K i e k kart 1 m ilgio geleins vielos vara didesn u 1 m tokio pat skerspjvio aliuminins vielos var? 5. Yra du v i e n o d o ilgio ir tokios pat mediagos laidai. Vieno laido skerspjvio plotas 0,2 cm 2 , kito 5 mm 2 . Kurio laido vara didesn ir kiek kart? 6. Kokia yra 2 m ilgio ir 0,5 m m 2 skerspjvio ploto nikelininio laido vara? 7. Rite, susukta i 0,75 m m 2 skerspjvio ploto nichromins vielos, teka 20 m A stiprio srov. tampa tarp rits gal 4,4 V. Koks yra vielos ilgis? 8. 45 m ilgio varins vielos vara lygi 1 . Koks yra ios vielos skerspjvio plotas?
5.29 pav.
9. Laidininko vara 10 , ilgis 100 m , skerspjvio plotas 1,0 mm 2 . I kokios m e d i a g o s pagamintas laidininkas? 10. 1 m ilgio ir 0,25 m m 2 skerspjvio ploto vielos vara yra 2 . I kokios m e d i a g o s p a g a m i n t a viela? 11. Pagal 5.29 paveiksle pavaizduot schem sujungtoje grandinje voltmetras V rodo 4 V, o voltmetras V 1 I V . Kokio didumo yra vara R2?
114
Fizika
/ .9
5.5. Reostatai
Elektros grandinse danai tenka reguliuoti tamp arba srovs stipr. Tam naudojami specials keiiamos varos prietaisai, vadinami reostatais (gr. rheos srov + statos stovintis). J yra vairios paskirties ir konstrukcijos. Pagal laidininkus reostatus galima suskirstyti metalinius, skystimus ir anglinius. Detaliai inagrinsime tik paprasiausi metalin reostat, vadinam liauikliniu reostatu.
liauiklinis reostatas
Metalinis reostatas su liauikliu vadinamas liauikliniu reostat (5.30 pav.). Tai izoliacins mediagos ritinys, apvyniotas didels savitosios varos nikelinine viela, kuri dengia plonas nuodeg sluoksnis, todl vijos izoliuotos viena nuo kitos. Vir ritinio taisytas stiebas su liauikliu, kuris lieia vielos vijas. Dl trinties nuodegos po liauiklio kontaktais nusitr'ina ir elektros srov nuo gnybto C per stieb, liauikl ir dal vij patenka gnybt A. Stumdydami liauikl, grandin jungiame didesn ar maesn ios reostato vielos dal ir taip padidiname arba sumainame grandins var. Jei liauiklin reostat jungsime gnybtais A ir B, sijungs visa viela ir tada grandins varos reguliuoti negalsime. Ant kiekvieno liauiklinio reostato nurodyta didiausia jo vara ir leidiamoji srov, kurios negalima viryti, nes perdegs reostato viela. Sie duomenys padeda parinkti ir tamp. Elektrinse schemose liauiklinis reostatas ymimas simboliu (r. lentel p. 88).
115
liauiklinio reostato jungimas

5.32 paveiksle, a reostatas, kurio var galima keisti ne tolydiai, bet uoliais. Lmpinio reostato (5.32 pav., b) veikimo principas pagrstas elektros lempui, praleidiani tik tam tikro stiprio srov, jungimu atitinkamos tampos grandin. Keiiant lempui skaii grandinje, galima reguliuoti jos var. Skystin reostat (5.32 pav., c) sudaro indas su elektrolitu, kur leisti du elektrodai. Vara keiiama keiiant atstum tarp elektrod arba j panardinimo gyl. Anglinis reostatas sudarytas i anglies disk stulpelio, kurio vara keiiama keiiant stulpelio suspaudim. 5.32 paveiksle, d, parodytas kitukinis varynas, kurio rezistoriai jungiami grandin itraukiant kitukus, o ijungiami vl statant juos lizdus. liauiklin reostat galima jungti elektros grandin trejopai. Tai priklauso n u o reostato paskirties. Jo j u n g i m o grandinse b d a i parodyti 5.31 paveiksle. J u n g i a n t liauiklin reostat taip, kaip pavaizduota 5.31 paveiksle, , galima reguliuoti srovs stipr g r a n d i n j e . j u n g u s reostat pagal 5.31 paveikslo, b, schem, tik p a d i d i n a m a g r a n d i n s vara, o j u n g i a n t taip, kaip p a r o d y t a 5.31 paveiksle, c, tolydiai r e g u l i u o j a m a tampa.
5.32 pav.
116
Fizika
/ .9
Uduotys
7 ?
1. Kodl reostatams naudojama nikelinin arba manganin viela, turinti didel savitj var? 2. Ant liauiklinio reostato yra uraas: 200 , 1 A. K jis reikia? 3. 100 m ilgio nikelinins vielos skerspjvio plotas 0,4 mm 2 . Kokios varos reostat galima i jos pagaminti? 4. Kokia yra 4 km ilgio ir 17 varos varins vielos mas? 5. Kokiam didiausiam srovs stipriui ir tampai numatyti liauikliniai reostatai, kuriuos apibdinantys duomenys pateikti antroje lentels skiltyje:
Eil. nr. 1 2 3 4 5 6 liauiklinis reostatas 500 , 0,6 A 1000 , 0,4 A 5000 , 0,2 A 100 , 2 A 200 , 1 A 10 000 , 0,1 A Didiausias srovs stipris Didiausia tampa
6. Kuri reostato varos dalis (apytiksliai) jungta grandin, kai reostatas prijungtas gnybtais A ir C? Air B (5.33 pav.)? 7. Kaip vies lemputs (5.34 pav.), reostato liauikl pastmus dein? kair? 8. Trij vienodo ilgio aliuminini laidinink skerspjviai yra skirtingi: pirmojo kvadratas, kurio kratin 1 cm, antrojo skritulys, kurio skersmuo 1 cm, treiojo staiakampis, kurio matmenys 1 cm 0,5 cm. Kurio laidininko vara yra didiausia? 9. liauiklinio reostato konstantanins vielos ilgis 60 m, skerspjvio plotas 0,15 mm 2 , vij skaiius 250. Apskaiiuokite reostato var. Raskite imto vielos vij var. 10. 3 km ilgio 34 mm 2 skerspjvio ploto varin viel reikia pakeisti tokio pat ilgio ir tokios pat varos plienine viela. Koks turi bti plienins vielos skerspjvio plotas? 117
5.33 pav.
5.34 pav.
5.6. Omo dsnis grandins daliai

Susipainome su fizikiniais dydiais, apibdinaniais grandin, kuria teka elektros srov: srovs stipriu I, tampa U, vara R. Imokome juos matuoti ir apskaiiuoti. Dabar inagrinkime, kaip srovs stipris priklauso nuo grandins dalies tampos ir tos dalies varos. Aikinantis mint trij dydi tarpusavio priklausomyb, svarbu, kad vienas dydis bt pastovus. Tada galima nustatyti kit dviej dydi tarpusavio sry.
Tai domu
Bandymams tinkamiausia konstantanin viela, kurios savitoji vara beveik nepriklauso nuo temperatros (nors bendruoju atveju savitoji vara priklauso dar ir nuo temperatros). Konstantams naudojamas reostatams gaminti. Svarbiausi io lydinio savyb atspindi ir jo pavadinimas (lot. constans pastovus). 5.35 paveiksle parodytas liauiklinio reostato jungimas vadinamas potenciometriniu nekeiiant altinio, galima gauti vairias tampas. Potenciometru reguliuojamas radijo imtuvo arba televizoriaus garsas.
5.35 pav.
Kaip priklauso srovs stipris nuo tampos

Tiriant srovs stiprio priklausomyb nuo tampos, pastovus dydis yra laidininko vara R. 1 bandymas. Sujunkime prietaisus taip, kaip parodyta 5.35 paveiksle, b. (5.35 paveiksle, a io jungimo schema.) Reostatu keiskime tamp U tarp laidininko gal ir kaskart uraykime voltmetro bei ampermetro rodmenis. Atlikus vien tok bandym, gauti ie duomenys: nr.
1
Eil.
U. V
2
4
/, A
0,5 1
R.
4 4 4 4
2
3 4
6 8
1,5
118
Fizika
/ .9
Padidjus tampai, srovs stipris tiek pat kart padidja (kai vara pastovi). Taigi srovs stipris laidininke yra tiesiogiai proporcingas tampai tarp to laidininko gal: I ~ U. i dydi priklausomyb pavaizduokime grafikai (r. 5.36 pav.).
IA 3R=
nst
Kaip priklauso srovs stipris nuo varos

Nagrinjant srovs stiprio priklausomyb nuo laidininko elektrins varos, pastovus dydis yra tampa U tarp laidininko gal. 2 bandymas. Pakartokime pirmj bandym, keisdami grandins dalies var R ir palaikydami pastovi tamp U. Matavimo rezultatus suraykime lentelje (pateikiame vieno atlikto bandymo duomenis): , 6 6 6 6 6
I.
0 I
5.36 pav.
U,V
W
1 2 3 4 5
R,
3 1,5 1 0,75 0,6
2 4 6 8 10
Kai tampa pastovi, srovs stipris sumaja tiek pat kart, kiek padidja grandins vara, taigi srovs stipris laidininke yra atvirkiai proporcingas laidininko varai: I - - . R ios priklausomybs grafik matote 5.37 paveiksle.
5.37 pav.
I, A u-- CO nst
Omo dsnis grandins daliai

Ianalizav abiej bandym duomenis, matome, kad srovs stipr galima apskaiiuoti, tamp dalijant i varos:
I-H.
R
10 R,
119
Gautoji lygyb vadinama Omo dsniu grandins daliai. Jis formuluojamas taip: srovs stipris grandins dalyje yra tiesiogiai proporcingas tos dalies tampai ir atvirkiai proporcingas jos varai. 1826 metais j atrado vokiei fizikas G. S. Omas. inodami srovs stipr ir var, galime apskaiiuoti grandins dalies tamp: U = IR. inodami tamp ir srovs stipr, galime apskaiiuoti grandins dalies var:
R = .
Uduotys
?
U I
'
1. I Omo dsnio iplaukia, kad R
Kodl
negalima tvirtinti, kad laidininko vara tiesiogiai proporcinga laidininko gal tampai ir atvirkiai proporcinga juo tekanios srovs stipriui? 2. Kok srovs stipr ampermetras rodo grandinje, sujungtoje pagal 5.38 paveikslo schem? 3. Koki tamp rodo voltmetras grandinje, kurios schema pavaizduota 5.39 paveiksle? 4. Remdamiesi Omo dsniu grandins daliai, apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil. nr. tampa U Vara R Srovs stipris I
1 2 3 4 5 6
6V 12 V 5 kV 36 V
2 55 2000 3 4A 4A 5A 2A
120
Fizika
/ .9
5. Remdamiesi O m o dsniu grandins daliai, apskaiiuokite trkstamus dydius:

Eil. nr. 1 2 3 4 4 kV tampa U 12 V 220 V Srovs stipris / 2 A 0,2 A 500 mA 200 8 Vara R
6. Grandine tekanios srovs stipr reikia padidinti 3 kartus. Kaip tai galima padaryti? 7. Rezistoriumi, kurio gal tampa lygi 120 V, teka 6 A srov. Koks bus srovs stipris iame rezistoriuje, jeigu j o gal tamp sumainsime 20 V? 8. Laidininku, kurio vara 10 , per 3 min pratekjo 90 C elektros krvis. Kokia tampa buvo tarp io laidininko gal? 9. 30 m ilgio geleins vielos skerspjvio plotas 1,5 mm 2 . Kokia turi bti tampa tarp vielos gal, kad ja galt tekti 10 A srov? 10. Vielos ilgis lygus 0,42 m, o skerspjvio plotas 0,35 mm 2 . Kai tampa tarp ios vielos gal lygi 0,6 V, viela teka 500 mA stiprio srov. Kokia yra mediagos, i kurios pagaminta viela, savitoji vara?
Elektros srovs stipris, tampa, vara"

Elektros srovs stipris Elektros srovs stipris rodo, kokio didumo elektros krvis prateka laidininko skerspjviu per 1 s. Elektros srovs stipris lygus elektros krvio q ir laiko t, per kurj tas krvis prateka laidininko skerspjviu, santykiui. Srovs stiprio matavimo vienetas yra amperas. Srovs stiprio matavimo prietaisas ampermetras. Su kitais grandins elementais jis jungiamas nuosekliai. Vara maa.
Elektrin tampa
Elektrin tampa lygi elektros srovs darbo ir grandine pratekjusio elektros krvio santykiui, tampos matavimo vienetas yra voltas. Tai tokia tampa tarp laidininko gal, kai juo pratekantis 1 C krvis atlieka 1 J darb. Jtampos matavimo prietaisas voltmetras. Jis jungiamas j grandin lygiagreiai. Vara didel.
Elektrin vara
Elektrin vara tai mediagos savyb prieintis elektros srovei. Laidininko elektrin vara yra tiesiogiai proporcinga laidininko ilgiui, atvirkiai proporcinga jo skerspjvio plotui ir priklauso nuo laidininko mediagos. Varos matavimo vienetas vadinamas omu. Omas lygus varai tokio laidininko, kuriuo teka 1 A stiprio srov, kai tampa tarp jo gal lygi 1 V. Varos matavimo prietaisas ommetras.
122
Fizika
/ 9
Savitoji elektrin mediagos vara
Ji apibdina mediag, i kurios padarytas elektros laidininkas. Savitja vadinama 1 m ilgio ir 1 mm 2 skerspjvio ploto laidininko vara. I Q m tai kubo, kurio briaunos ilgis 1 m, vara.
Varas (rezistorius)
Varas (rezistorius) yra prietaisas grandins elektrinei varai keisti.
Reostatas
Reostatas taisas grandins elektrinei varai reguliuoti. liauikliniu reostatu vadinamas reostatas, turintis ViauM.
Omo dsnis grandins daliai
Elektros srovs stipris grandins dalyje yra tiesiogiai proporcingas tos dalies tampai ir atvirkiai proporcingas jos varai.
123
Laidinink jungimo bdai

iame skyriuje susipainsite su: labiausiai paplitusiais laidinink jungimo bdais: nuosekliuoju, lygiagreiuoju, miriuoju; srovs stiprio, tampos bei varos skaiiavimu vairiose grandins dalyse.
6.1 Nuoseklusis
laidinink jungimas
Bendrais bruoais susipainome su elektros grandinmis. jas vairiais bdais jungiami srovs altiniai, imtuvai, matavimo prietaisai. But apvietimo tinklo, iuolaikini elektrini prietais elektrins schemos yra labai sudtingos. Taiau visose jose galima velgti labiausiai paplitusius laidinink jungimo bdus: nuoseklj, lygiagretj ir mirj. Nagrinjant vairius elektros grandini element jungimo bdus, svarbu isiaikinti: kokio stiprio srov teka visa grandine ar jos dalimis; kaip pasiskirsto tampa; kokia yra pilnutin visos grandins arba kai kuri jos dali vara.
Srovs stipris nuosekliojoje grandinje

Atlikdami 3-ij laboratorin darb, suinojome, kad nuosekliuoju vadinamas toks elektros grandins jungimas, kai tos dalys jungiamos viena po kitos. Ta pati srov i eils teka visomis grandins dalimis. Vadinasi, nuosekliai sujungt laidinink grandins kiekvienoje dalyje srovs stipris yra vienodas. Pavyzdiui, nuosekliai sujungtais lempute ir rezistoriumi (6.1 pav.) teka vienodo stiprio srov, lygi srovs stipriui jungiamuosiuose laiduose: I = I1 = I2.
Nuosekliosios grandins jtampa

0 kaip susijusi tampa tarp keleto nuosekliai sujungt laidinink gal su kiekvieno t laidinink gal tampa? 1 bandymas. Nuosekliai sujunkime dvi lemputes ir srovs altin. Voltmetru imatuokime kiekvienos
lemputs gnybt tamp U1 ir U2 ir abiej lempui bendrj tamp U (6.2 pav.). Palygin jas, matome, kad bendroji tampa lygi abiej lempui tamp sumai. 2 bandymas. Nuosekliai sujunkime srovs altin, ampermetr, kitukin varyn, liauiklin reostat ir jungikl (6.3 pav.). Voltmetr lygiagreiai prijungdami prie vairi grandins dali, imatuokime t dali tamp. Atlikus bandym, buvo gauti tokie rezultatai:
Grandins dalis Visas kitukinis varynas (10 ) Paskutin varyno spiral (5 ) Pirmoji varyno spiral (1 ) liauiklinis reostatas Jungiklis Jungiamieji laidai Ampermetras Visa g r a n d i n [tampa 2,5 V 1,25 V 0,25 V 1,25 V
0V 0V 0V
3,75 V
Kad darbininkas nesusialot rank, popieriaus pjaustymo mainoje taisyti du nuosekliai sujungti jungikliai. Main galima jungti tik tada, kai abu jie nuspausti (6.4 pav.). Atleidus vien jungikl, peilis staiga sustoja.
Ir is bandymas rodo, kad nuosekliai sujungt laidinink visos grandins tampa lygi atskir jos dali tamp sumai. Kai yra du laidininkai, U=U1
6.3 pav.
+ U2.
(1)
Nuosekliosios grandins vara

I O m o dsnio grandins daliai iplaukia, kad U = IR. Pritaik dsningum 6.2 paveiksle pavaizduotai elektros grandinei, gauname: U = IR, U1 = IR1 ir U2 = IR2.
raykime ias tamp iraikas (1) lygyb: IR = IR1 + IR2. Abi jos puses padalij i I, gauname: R = R1 + R2. Nuosekliai sujungt laidinink pilnutin vara lygi atskir grandins laidinink var sumai. Sprsdami udavinius, jungiamj laid varos paprastai nepaisome. Minti srovs stiprio, tampos ir varos dsningumai galioja visiems nuosekliai sujungtiems laidininkams, nesvarbu, kiek j yra grandinje. Perdegus nors vienam prietaisui ar nutrkus jungiamajam laidui, elektros srov neteka visa nuoseklija grandine.
Uduotys 7 ?
m
1. Pagal 6.5 paveiksle pavaizduot schem sujungtoje grandinje 2 V tampai numatytos lemputs dega normaliai. Apskaiiuokite altinio gnybt tamp. 2. Pagal 6.6 paveiksle pavaizduot schem sujungta grandin. Voltmetras V 1 rodo 12 V. Kiek volt rodo voltmetras V 2 ? 3. Kaip galima apviesti Kald eglut maos tampos lemputmis? 4. 40 lempui egluts girlianda numatyta 220 V tampai. Kiekvienos lemputs vara lygi 11 . Kokio stiprio srov teka girlianda? Kokio didumo yra kiekvienos lemputs gnybt tampa? 5. Egluts girliand sudaro lemputs, kuri kiekvienos vara lygi 20 . Jos vartoja 0,3 A stiprio elektros srov. Kiek toki lempui reikia
128
Fizika, / 9
nuosekliai sujungti girliandoje, kad j but galima jungti 220 V tampos tinkl? 6. 6.7 paveiksle pavaizduota elektros grandins schema. i grandin jungtas ampermetras rodo 1,5 A, voltmetras 6 V; R1 = 4 , R 3 = 8 . Apskaiiuokite pilnutin grandins var. 7. 100 V tampos grandin jungta elektromagneto rit. Kai prie rits nuosekliai buvo prijungtas reostatas, srovs stipris sumajo nuo 10 A iki 4 A. Apskaiiuokite reostato var. Nubraiykite grandins schem. 8. I elektros lemputs, kurios vara 9,5 , reostato, kurio vara 12 , ir 400 m ilgio bei 0,4 mm 2 skerspjvio ploto varini laid sujungta nuoseklioji grandin. Apskaiiuokite jos var. 9. Lemput, numatyta 6 V tampai ir 5 A stiprio srovei, prie 6 V tampos altinio prijungta 20 m ilgio ir 1 mm 2 skerspjvio ploto variniais laidais. Ar lemput vies normaliai? 10. Elektros grandin sudaro akumuliatori baterij, sukurianti grandinje 6 V tamp, kieninio ibintuvlio lemput, kurios vara 13,5 , 3 ir 2 varos spirals, jungiklis ir laidai. Visos sudedamosios grandins dalys sujungtos nuosekliai. Nubraiykite grandins schem, apskaiiuokite srovs stipr grandinje ir kiekvieno imtuvo gal tamp.
6.7 pav.
Nuosekliojo laidinink jungimo tyrimas

Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) trij vielini rezistori rinkinys; 3) ampermetras; 4) voltmetras; 5) jungiklis; 6) liauiklinis reostatas; 7) jungiamieji laidai. Darbo eiga
1. Pagal 6.8 paveiksle, a, pavaizduot elektrin schem sujunkite grandin (6.8 pav., b) be voltmetro. 2. Prie voltmetro gnybt prijunkite du laidus, kitus j galus palikite laisvus. 129
6.8 pav.
3. j u n g jungikl, a m p e r m e t r u imatuokite srovs stipr grandinje. 4. A m p e r m e t r j u n g d a m i vairiose g r a n d i n s vietose, imatuokite srovs stipr. 5. Prie v o l t m e t r o p r i j u n g t laid laisvaisiais galais palieskite i eils vis rezistori gnybtus ir imatuokite j t a m p U1, U2, Uy 6. V o l t m e t r u imatuokite vis nuosekliai sujungt rezistori b e n d r j t a m p U. 7. Usiraykite visus m a t a v i m o d u o m e n i s . 8. Pagal a m p e r m e t r o ir voltmetro r o d m e n i s apskaiiuokite k i e k v i e n o g r a n d i n j u n g t o rezistoriaus var R1, R2 ir R3 bei pilnutin nuosekliai s u j u n g t rezistori var I
9. Patikrinkite, ar pasitvirtino j a u inomi nuosekliojo laidinink j u n g i m o d s n i n g u m a i : I = I1 = I2 = I3,

6.9 pov.
U =U1+ R = R1+
U2+
U3,
R2 + R3.
Uduotys 7 ?
1. Nuosekliai s u j u n g t d v i e j 12 varos lemp ir reostato pilnutin vara lygi 54 . Apskaiiuokite reostato var. 2. T a r p s c h e m a pavaizduotos elektros grandins (6.9 pav.) tak ir B yra 1 V tampa. Rezis-
130
Fizika
/ 9
Laidinink IJ b d a i
jungimo
tori vara tokia: R1 = 2 , R2 = 2 , R3 = 1 . Kokio stiprio srov teka grandine? Kokia tampa yra tarp tak B ir C, C ir D, A ir D? Kokio didumo yra pilnutin grandins vara? 3. 6.10 paveiksle pavaizduotoje grandins dalyje voltmetras V 1 rodo 24 V. Nustatykite voltmetro V 2 ir ampermetro A rodmenis.
6.10 p a v .
6.2. Lygiagretusis laidinink jungimas

Srovs stipris iygiagreiojoje grandinje
Elektros grandinse keli laidinink vien gal galima sujungti viename take, o kit j vis gal Htame (6.11 pav.). Toks laidinink jungimo bdas vadinamas lygiagreiuoju (aikus lygiagretumas yra tik schemose). Nagrindami 6.11 paveiksle pateikt schem, galime padaryti toki prielaid: i srovs altinio neigiamojo poliaus tekdami elektronai (nepamirkime, kad srovs kryptis yra i teigiamojo altinio poliaus neigiamj) akoj imosi take A pasiskirsto dvi dalis, o take B vl sudaro bendr srov. tak A per sekund atitekani elektron skaiius turi bti lygus i jo itekani elektron skaiiui. Si prielaida galioja ir takui B. Vadinasi, srovs stipris neakotinje grandins dalyje lygus srovs stipri atskiruose lygiagreiai 6.11 p a v . sujungtuose laidininkuose sumai: I = I1 +I2. (1)
Patikrinkime teigin, atlikdami bandym. 1 bandymas. Sujunkime grandin pagal 6.11 paveiksle pavaizduot elektrin schem. Ampermetrai rodo srovs stipr vairiose grandins dalyse. Palyginkime ampermetr A1 ir A2 rodmen sum su ampermetro A rodmeniu. Bandymo rezultatas patvirtina ms prielaid. 131
Laidinink j u n g i m o bdai
Lygiagreiosios grandins tampa

O kaip lygiagreiai sujungtuose laidininkuose pasiskirsto tampa, kokia yra pilnutin lygiagreiosios grandins vara? 2 bandymas. Lemputes, kuri vara R1 ir R2, sujunkime pagal 6.12 paveiksle pavaizduot schem. Tarp grandins tak A ir B jungtas voltmetras rodo vienod abiej lempui tamp: U = U1 U2.
6.12 pav.
Taigi lygiagreiai sujungt laidinink gal ir visos akotins grandins dalies tampa yra vienoda.
Lygiagreiosios grandins vara

6.12 paveiksle pateiktos grandins schemos dalims pritaikykime O m o dsn: i = ^R, i1 = R1,
2
i =R ^ 2
(2)
Prisiminkime, kad srovs stipris grandinje lygus srovs stipri atskirose jos dalyse sumai (r. (1) formul). (2) lygyb raome (1): U _ U1 U = L + 2 R R1 R, Taiau U = U , U2, todl U R U R1
+
U R2
Abi lygybs puses padalij i U, gauname: 1 R arba R R1R2 R1+ R2
JL J_
R1
+
R2'
ios formuls susieja lygiagreiosios grandins pilnutin var su atskir jos dali varomis. 132 Fizika /9
Laidinink j u n g i m o IJ bdai
Kai lygiagreiai sujungti du vienodos varos laidininkai, tai R 1 = R 2 ir pilnutin grandins vara R =
RlRl
R 1 + R1
, arba R
R1
(3)
Lygiagreiai sujungus laidininkus, pilnutin grandins vara sumaja. Tai akivaizdiai matyti i (3) formuls dviej vienodos varos lygiagreiai sujungt laidinink pilnutin vara perpus maesn u vieno tokio laidininko var. Kodl? Mat sujungus laidininkus, tarsi padidja laidininko skerspjvio plotas. Kiek kart jis padidja, tiek kart sumaja vara nes R =
Aptarti srovs stiprio, tampos ir varos dsningumai galioja visiems lygiagreiai sujungtiems laidininkams, nesvarbu, kiek j yra grandinje. Lygiagreiai jungiami elektros energijos imtuvai numatomi vienodai tampai. M s but apvietimo tinklo tampa yra 220 V, todl elektros lempos, buitiniai prietaisai pritaikyti btent tokiai tampai. Sis jungimo bdas patogus tuo, kad, ijungus vien imtuv, kiti veikia.
Uduotys 7 ?
1. Kaip sujungtos lemputs 6.13 paveiksle pavaizduotose elektrinse schemose? 2. Kuriose elektrinse schemose (6.14 pav.) lemputs yra sujungtos lygiagreiai?
6.13 pav.
133
6.14 pav.
3. 6.15 paveiksle p a v a i z d u o t o s trys nuosekliai s u j u n g t o s l e m p u t s . Kaip paprasiausiu b d u j n u o s e k l j j u n g i m pakeisti lygiagreiuoju? (Ir s u j u n g t o s lygiagreiai, l e m p u t s n e p e r d e g a . ) 4. 6.16 paveiksle pateiktos trys elektros l e m p u i lygiagreiojo j u n g i m o s c h e m o s . Kurioje schem o j e yra klaid? 5. G r a n d i n s , s u j u n g t o s pagal 6.17 paveiksle pateikt schem, kiekviena l e m p u t e per 0,5 m i n prateka 120 C elektros krvis. Kok srovs stipr rodo g r a n d i n j e jungtas a m p e r m e t r a s A? 6. Pagal 6.18 paveiksle p a v a i z d u o t s c h e m s u j u n g t a elektros grandin. K i e k volt r o d o voltmetras? 7. 15 varos varinis laidas b u v o supjaustytas 5 lygias dalis ir i j supintas lynas. Apskaiiuokite lyno var. 8. G r a n d i n j e lygiagreiai sujungti keturi rezistoriai, kuri vara yra atitinkamai 2 , 4 , 8 ir 16 . Apskaiiuokite pilnutin g r a n d i n s var. Nubraiykite i rezistori j u n g i m o schem.
6.15 pav.
6.16 pav.
134
Fizika
/ 9
Laidinink j u n g i m o IJ bdai
6.17 pav.
6.18 pav.
9. Apskaiiuokite 6.19 paveiksle pavaizduotos grandins dalies var R 3 , kai I = 15 A, I2 = 5 A, R 1 = 10 , R 2 = 6 . 10. t pat tinkl jungti vairs buitiniai prietaisai: lempa, virykl, laidyn, kompiuteris, skalbimo maina ir t. t. Kodl jais teka nevienodo stiprio srov? 11. Trys vienodo ilgio ir skerspjvio vielos gelein, sidabrin ir varin lygiagreiai jungtos grandin. Kuria viela teka stipriausia srov?
6.19 pav.
Lygiagreiojo laidinink jungimo tyrimas

Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) trij vielini rezistori rinkinys; 3) liauiklinis reostatas; 4) ampermetras; 5) voltmetras; 6) jungiklis; 7) jungiamieji laidai. Darbo eiga
1. Sujunkite elektros grandin (6.20 pav., a) pagal 6.20 paveiksle, b, pavaizduot schem. 2. Voltmetru imatuokite tamp U tarp lygiagreiai sujungt laidinink gal. 3. Ampermetr jungdami i eils pagrindin grandin ir lygiagreiai sujungtas jos akas, imatuokite srovs stipr I, Iv I2 ir I3.
135
6.20 pav.
4. Visus matavimo duomenis usiraykite savo ssiuvinyje. 5. R e m d a m i e s i jais, apskaiiuokite pilnutin grandins v a r R R = ir kiekvieno i lygiagreiai
s u j u n g t rezistori var R 1 , R 2 ir R 3 . 6. P a t i k r i n a t e , ar pasitvirtino 6.2 skyrelyje inagrinti gumai: I = I1 + I2 + I3, U = U1 = U2 = U3, lygiagreiojo laidinink jungimo dsnin-
I-JL
R "
136
R1
R2
_L JL
+
R3'
Fizika
/ 9
6
1. Nubraiykite 6.21 paveiksle grandins j u n g i m o schem. pavaizduotos 2. Kuriuose grandins takuose (A, B, C, D, E, F ar G) turt bti jungiklis, kad jis vienu metu ijungt visas lemputes (6.22 pav.)? 3. Kaip 6.23 paveiksle pavaizduot grandins schem jungtos lemputs L 1 ir L 2 ? Kaip lemput L 1 sujungta su ampermetru A 1 , o lemput L 2 su ampermetru A 2 ? K rodo ampermetrai A1 ir A2, jei lempute L 1 teka 0,2 A, o lempute L 2 0,3 A stiprio srov? K tada rodo ampermetras A? 4. Grandin sudaro srovs altinis, trys lygiagreiai sujungtos lemputs, ampermetrai, matuojantys srovs stipr kiekvienoje lemputje, ir ampermetras, matuojantis b e n d r srovs stipr grandinje. Nubraiykite ios grandins schem. 5. Kaip sujungtos lemputs 6.24 paveiksle, ir b, nubraiytose schemose? Nurodykite srovs krypt atitinkamose grandinse. Ar degs lemputs, jei take A nutrks laidas? 6. 6.25 paveiksle pavaizduota ei vienod lempui grandins j u n g i m o schema. 2, 2 ir 4 lempute tekanios srovs stipris nurodytas schemoje. Kokio stiprio srov teka 3, 5 ir 6 lempute? 7. Miestelyje yra 400 but. Kiekvieno j vartojamos srovs stipris vidutinikai lygus 6 A. Koks miestel laidais atitekanios srovs stipris?
6.24 pav.
6.21 pav.
6.22 pov.
137
6.26 pav.
6.27 pav.
8. Srovs stipris grandinje lygus 10 A (6.26 pav.). K r o d o m a t a v i m o prietaisai A17 A 2 ir V? 9. D u v i e n o d i liauikliniai reostatai jungti grandin pagal 6.27 paveiksle pavaizduot schem. Ar keisis a m p e r m e t r o r o d m u o , jei a b i e j reostat liauiklius stumsime kair? virutinio reostato kair, apatinio dein?
6.3. Mirusis laidinink jungimas

Praktikoje laidininkai retai j u n g i a m i g r a n d i n j e vien nuosekliai arba vien lygiagreiai. T o j e paioje g r a n d i n j e danai d e r i n a m a s lygiagretusis ir n u o seklusis l a i d i n i n k j u n g i m a s . Jis v a d i n a m a s m i riuoju jungimu.
6.28 pav.
Apie tok laidinink j u n g i m o b d j a u suinojote n a g r i n d a m i grandines, kuriose voltmetras su elektros energijos i m t u v u b u v o s u j u n g t a s lygiagreiai, o a m p e r m e t r a s nuosekliai (r. 6.3, 6.8, 6.20 pav.). Inagrinkime kelet miriojo g r a n d i n i j u n g i m o pavyzdi. 1 p a v y z d y s . 6.28 paveiksle pateiktoje s c h e m o j e rezistoriai R1 ir R2 vienas su kitu sujungti nuosekliai, o su rezistoriumi R3 lygiagreiai. Visi ie trys rezistoriai nuosekliai sujungti su rezistoriumi R 4 . Tok j u n g i m galima pavadinti miriuoju.
138
Fizika
/ 9
Laidinink jungimo IJ bdai 2 pavyzdys. 6.29 paveiksle pavaizduota ei lempui miriojo j u n g i m o schema. 2, 3 ir 4 lemputs viena su kita sujungtos nuosekliai, o visos trys su 6 lempute lygiagreiai. Visos ios lemputs nuosekliai sujungtos su 2 ir 5 lempute.
Uduotys
1. Kuriuo paros metu gyvenviets elektros tinklo vara yra didiausia: dien ar vakare? Manykite, kad jungiamos tik elektros lemputs. 2. Lemputes prie srovs altinio vien kart prijunkite nuosekliai, kit kart lygiagreiai (6.30 pav.). Jungikl junkite taip, kad juo i karto ugesintumte visas lemputes. 3. Trys vienodos lemputs sujungiamos su srovs altiniu ir reostatu trejopai: pirm kart visi elementai nuosekliai, antr kart taip pat nuosekliai, tik lemputs tarpusavy sujungiamos lygiagreiai, trei kart visi elementai lygiagreiai. Kurios grandins vara yra maiausia? 4. Apskaiiuokite pagal 6.31 paveiksle pavaizduot schem sujungtos grandins dalies var. 5. Apskaiiuokite pagal 6.32 paveiksle pavaizduot schem sujungtos grandins dalies pilnutin var. 6. Grandinje, sujungtoje pagal 6.33 paveiksle pavaizduot schem, visi rezistoriai yra vienodi. Palyginkite voltmetr V 1 ir V 2 rodmenis.
6.30 pav. 6.31 pav. 6.32 pav. 6.33 pav. 6.29 pav.
139
7. Grandinje (6.34 pav.) vienodi rezistoriai. Kurios grandins dalies (.A ar B) didesn vara? tampa? Kuri dalis vartoja stipresn srov? 8. 6.35 paveiksle pavaizduota grandine tekanios srovs stipr ir rezistori tamp ymsime tais paiais indeksais, kaip ir rezistori var. altinio poli tampa U = 6 V. Apskaiiuokite trkstamus dydius: R1 = 2,5 , R2 = 20 , R3 = 10 , R4 = , R5 = ..., U1 = ..., U2 = ..., U3 = 2 V j U4 = ..., U5 = ..., / = 0,4 A; 12 = ...; 13 = ...; k = ; I5 = ... .
9. Dviej nuosekliai sujungt rezistori pilnutin vara yra 25 . Vieno i j vara lygi 10 . Kokia bus pilnutin grandins vara, jeigu iuos rezistorius sujungsime lygiagreiai? 10. Kaip reikia sujungti keturis rezistorius, kuri kiekvieno vara 3 , kad pilnutin j vara taip pat bt 3 ? 11. Turime tris rezistorius, kuri kiekvieno vara 2 . Kaip reikia juos sujungti, kad pilnutin j vara b t 3 ? Nubraiykite tokios grandins schem. 12. Turime 1 , 2 ir 3 varos rezistorius. Kokio didumo varas galima gauti, vairiais bdais jungiant iuos rezistorius grandin? 13. Atuoni rezistoriai, kuri kiekvieno vara 20 , nuosekliai sujungti po du keturias lygiagreias grandines. Nubraiykite rezistori jungim o schem ir apskaiiuokite pilnutin grandins var. 14. Kaip reikia sujungti tris rezistorius, kuri kiekvieno vara 6 , kad pilnutin grandins vara bt lygi 2 ? 4 ? 9 ? 18 ? Nubraiykite i rezistori j u n g i m o schemas.
Skyi^ ^ H Laidinink jungimo bdai"

Nuoseklusis jungimas Nuosekliuoju vadinamas toks elektrins grandins jungimas, kai jos dalys jungiamos viena po kitos.
Lygiagretusis jungimas
Lygiagreiuoju vadinamas toks laidinink jungimas, kai vis j vienas galas sujungiamas viename take, o kitas galas kitame.
Mirusis jungimas
Vienoje grandinje derinamas Iygiagretusis ir nuoseklusis laidinink jungimas vadinamas miriuoju jungimu.
Nuoseklusis
jungimas
Lygiagretusis
jungimas
Srovs stipris Nuosekliai sujungt laidinink grandins kiekvienoje dalyje srovs stipris yra vienodas
I= I, +I2+...
Srovs stipris neakotinje dalyje lygus srovs stipri lygiagreiai sujungtuose laidininkuose sumai
Jtampa
U= U, + U2 +...
Nuosekliai sujungt laidinink grandins jtampa lygi atskir dali jtamp sumai
U= U, = U2=...
Lygiagreiai sujungt laidinink gal ir visos grandins jtampa yra vienoda
Vara
R = R, + R2 +...
1 _ 1+ 1 + R | ^2
141
Elektros srovs darbas ir galia

iame skyriuje susipainsite su: elektros srovs darbo svoka; elektros srovs galios svoka; laidinink ilimo reikiniu; paprasiausiais elektriniais prietaisais; trumpojo jungimo reikiniu; saugikliais.
7.1. Elektros srovs darbas

Kaip apskaiiuoti elektros srovs darb
Sujungus grandin, elektronai juda laidais ir elektros energijos imtuvais, o juose elektros energija virsta vidine, viesos arba mechanine energija. Pavyzdiui, elektriniuose ildymo prietaisuose elektros energija virsta vidine energija. Jau i VIII klass fizikos kurso inome, kad, vykstant energijos virsmams, atliekamas darbas. Jo didumas yra vienos ries energijos virsmo kita matas. Taigi kaip apskaiiuoti elektros srovs darb? Nagrindami 5.2 skyrel, suinojome, kad, pratekant grandine krviui q, elektros srov atlieka darb A = Uq. Imatuoti grandine pratekjus krv q praktikai sunku. Bet j galima apskaiiuoti. Tik reikia imatuoti elektros srovs stipr I grandinje ir jos tekjimo laik t: I = -, arba q = It.
lygyb A = Uq vietoj q ra lt, ivedame elektros srovs darbo formul: A = Uit. Elektros srovs darbas grandins dalyje lygus tos dalies tampai, padaugintai i srovs stiprio ir jos tekjimo laiko. Si elektros srovs darbo formul patogi tuo, kad matavimo prietaisais (ampermetru, voltmetru, laikrodiu) galima imatuoti fizikinius dydius, nuo kuri tas darbas priklauso. Mums jau inomi elektros srovs darbo formul einani fizikini dydi matavimo vienetai, todl [A] = 1 V 1 A 1 s = 1 J. Taigi IJ = 144 Fizika / 9 I V A s .
Praktikoje elektros srovs darbas matuojamas ne ampermetru, voltmetru ir laikrodiu, o specialiais prietaisais elektros skaitikliais. Juose sumontuoti visi trys minti prietaisai. Elektros skaitiklis yra kiekviename bute ar name.
Laidinink [ilimas nuo elektros srovs

Elektros srov ildo laidininkus didina vidin j energij. Tiksls bandymai parod, kad nejudaniuose laidininkuose visas elektros srovs darbas naudojamas j vidinei energijai didinti. kaits laidininkas savo vidin energij atiduoda aplink j j esantiems knams ilumos perdavimo bdu. Pagal atiduot ilumos kiek galima sprsti apie elektros srovs darb. ilumos kiek paymkime raide Q. Remdamiesi energijos tverms dsniu, galime urayti: Q = A, arba Q = Uit. I O m o dsnio grandins daliai inome, kad U = = IR. Taigi Q = PRt. (i)
Kad laidininku tekanios elektros srovs iskiriamas ilumos kiekis priklauso nuo srovs stiprio kvadrato, laidininko varos ir srovs tekjimo laiko, eksperimentais 1841 metais rod angl fizikas Deimsas Preskotas Daulis (J. P. Joule). Principin jo atlikto bandymo schema pateikta 7.1 paveiksle. Rezistorius R buvo panardintas tam tikros mass ir temperatros vanden. Sujungus grandin, ja pradjo tekti elektros srov. Rezistorius R kaito ir ilum atidav vandeniui. Prietaisais buvo imatuota tampa U, srovs stipris I ir srovs tekjimo laikas t. Bandymo pabaigoje vl imatuota vandens temperatra. Remdamasis bandymo duomenimis, D. P. Daulis apskaiiavo, kiek ilumos gavo vanduo, ir t ilumos kiek palygino su elektros srovs atliktu darbu.
ra (1) lygyb O m o dsniu I = ireikt I vert, gauname:
7.1 pav.
(1) ir (2) formul rodo, kad laidininke isiskyrusios ilumos kiekis priklauso nuo laidininko varos, srovs tekjimo laiko ir srovs stiprio arba tampos. (1) formule patogiau remtis tada, kai srov teka keliais nuosekliai sujungtais laidininkais (srovs stipris tokioje grandinje visur vienodas). (2) formul patogesn skaiiuojant, kok ilumos kiek iskiria lygiagreiai sujungti laidininkai (tada j tampa vienoda).
145
Uduotys
7?
1. Kok darb per 3 s atlieka elektros srov, kurios stipris 1,5 A, o altinio g n y b t t a m p a 4 V ? 2. Apskaiiuokite, kok darb atlieka elektros srov:
Eil. nr.
U
6 V 12 V 220 V 4 V
/
0,5 A 2 A 10 mA 0,1 A
t
1 s 0,5 h 1 s 5 min
1 2 3 4
3. R e m d a m i e s i elektros srovs darbo formule, apskaiiuokite n e i n o m u s dydius:

Eil. nr.
U
12 V 4 V 220 V
/
0,5 A 10 mA 2,5 A
t
100 s 5 min 2 h 0,5 h
1 2 3 4
300 J 7,2 kJ
4. Automobilio elektros l e m p a , kurios g n y b t tampa 12 V, teka 3,5 A stiprio srov. Kiek energijos i l e m p a suvartoja per 1 m i n ? 5. Grandins dalimi, kurios tampa 12 V, pratekjo 600 C krvis. Kok darb atliko elektros srov? 6. 80 varos spirals j u n g t o s 220 V tampos tinkl 7.2 paveiksle parodytais gnybtais. Kuriuo a t v e j u spirals iskyr maiausiai ir k u r i u o daugiausiai ilumos? 7. D e g a n i o s elektros l e m p u t s kaitinamasis silas labai kaista. K o d l alti l e m p u t prie srovs altinio j u n g i a n t y s laidai? 7.2 pav.
146
Fizika
/ 9
8. Kodl negalima tinkl jungti tuio elektrinio arbatinio? 9. Grandinje, kuria teka elektros srov, nuosekliai sujungti du vienod m a t m e n (ilgio ir skerspjvio ploto) varinis ir geleinis laidininkai. Kuris j per t pat laik kais labiau? 10. Remdamiesi laidininke isiskyrusios ilumos kiekio formule (1), apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil. nr. 1 2 3 4 I 5 A 2 A 100 mA R 200 50 300 t 10 s 5 s 10 s
2000 J 2000 J 300 J
11. Srovs stipris elektros variklio grandinje 5 A, j o gnybt tampa 220 V, variklio naudingumo koeficientas 80 %. Kok darb is variklis atlieka per 1 h?
galia
7.2. Elektros srovs
Elektros srovs galios iraika

I VIII klass fizikos kurso inome, kad galia vadinamas darbas, atliktas per vienetin laiko tarp. Ji apskaiiuojama, mechanin darb dalijant i laiko, per kur tas darbas atliktas: -4. t Taip pat galima rasti ir elektros srovs gali, kuri paprastai ymima raide P. Elektros srovs darb reikia padalyti i j o atlikimo laiko:
p_ A _ UIt
arba t~ t ' (1) P = UI.
Taigi elektros srovs galia lygi tampos ir srovs stiprio sandaugai.
Elektros srovs galios matavimo vienetai

Nieko neveikdamas mogus per dien ieikvoja apie 1 kWh energijos, dirbdamas sunk darb apie 4 kWh. Vidutin mogaus galia apytiksliai yra nuo 40 W iki 160 W, trumpalaik iki 2 kW. Statistikos duomenys rodo, kad, naudodamasis elektriniais nam apyvokos reikmenimis, besivystani ali vienas gyventojas vartoja 200 W gali, o pramonini krat gyventojas 5000 W. Daugiausia jos tenka vienam JAV gyventojui apie 10 000 W. Kai kuri elektrini prietais galia
Kvarcinis laikrodis Kieninis skaiiuotuvas Kieninis ibintuvlis Dviraio lempa Elektrinis skambutis aldytuvas Snaig" (vidutin galia) 10^ W 4 10-" W
Kaip j a u i n o m e i VIII klass kurso, galios matavimo vienetas yra vatas (W). J j galime nustatyti ir r e m d a m i e s i (1) formule: [P] = 1 V 1 A = 1 W = 1 J/s. V a r t o j a m i ir stambesni, kartotiniai, galios vienetai: hektovatas (hW), kilovatas (kW), megavatas (MW).
1 h W = 100 W = IO2 W ; 1 k W = 1000 W = IO3 W; 1 M W = 1 000 000 W = IO6 W . Elektros srovs gali galima imatuoti voltmetru ir a m p e r m e t r u , taiau praktikoje ji m a t u o j a m a specialiais prietaisais vatmetrais.
Elektros srovs darbo matavimo vienetai

i n o d a m i elektros srovs d a r b ir j o atlikimo laik, n u s t a t m e , k a m lygi elektros srovs galia. Galimas ir atvirkias veiksmas inant srovs gali, apskaiiuojamas tos srovs atliktas darbas: A = Pt. I ios f o r m u l s matyti, kad elektros srovs darbo m a t a v i m o vienetas gali bti vatsekund: [A] = 1 W 1 s = 1 W s = 1 J. Praktikoje danai patogiau elektros e n e r g i j matuoti stambesniais vienetais: vatvalandmis (Wh), hektovatvalandmis (hWh), kilovatvalandmis (kWh). 1 W h = 1 W 3600 s = 3600 W s = 3600 J; 1 h W h = 100 W 3600 s = 360 000 W s = 360 000 J; 1 k W h = 1000 W 3600 s = 3 600 000 Ws = 3 600 000 J. Labiausiai paplits elektros energijos m a t a v i m o vienetas yra kilovatvaland. J o m i s m a t u o j a m a ir
1 W 2,4 W 15 W
45 W
Spalvoto vaizdo televizorius ilelis" 60 W Apvietimo lempos Dulki siurblys Elektrinis arbatinis Laidyn 15200 W 1300 W 1,2 2 kW 2 kW
Skalbimo maina 0,6 kW

Palyginimui aibo galia 1010 kW.
148
Fizika,/ 9
ms butuose suvartojama elektros energija. Energetikos monms mokama u kilovatvalands (ne u kilovatus, kaip kartais klaidingai sakoma).
Uduotys
7 ?
1. iuos elektros srovs galios vienetus ireikkite kitais: 5 W = ... . s 5000 W = ... M W , 3 M W = ... W, 250 W = ... kW, 8 kW = ... W, 2 k W = ...
J
. s 2. Vienus elektros srovs darbo vienetus ireikkite kitais: 2 Ws = ... J, 2 k W h = ... J, 5 V A s = ... J, I k J = ... Ws, 10 W h = ... kj, 2 J = ... Ws, 1 k W h = ... J, 5 k W h = ... Ws. 3. Remdamiesi elektros srovs galios formule, apskaiiuokite trkstamus dydius:
Eil. nr. 1 2 3 4 5 6
U
12 V 220 V 6 kV 330 kV 2 A
P
60 W 1,1 W 990 kW 100 W
10 mA 15 A
4. Pairkite, kokia yra namuose turim elektrini prietais galia, kokiai tampai jie skirti (pagal prietais pasus). Apskaiiuokite j var ir vartojamos srovs stipr.
Eil. nr. 1 2 3 4 5 6 Prietaiso pavadinimas Elektrin virykl Elektrin laidyn aldytuvas Skalbimo maina Televizorius
149
J Elektros srovs darbas f ir galia
5. D u o t o s dvi elektros grandins. V i e n i j sudaro 12 V t a m p o s altinis ir l e m p u t , kit toks pat altinis ir dvi tokios pat galios nuosekliai su j u o s u j u n g t o s lemputs. Kurioje g r a n d i n j e ir kiek k a r t kiekviena l e m p u t e tekanios elektros srovs galia yra didesn? 6. 7.3 paveiksle p a v a i z d u o t o s d v i e j grandin i s c h e m o s , kuriose j u n g t o s v i e n o d o s galios lemputs. Kurioje g r a n d i n j e ir kiek kart kiekviena l e m p u t e tekanios elektros srovs galia yra didesn? 7. 110 W galios l e m p u t j u n g t a 220 V tampos tinkl. Kokio stiprio srov teka l e m p u t e ? 8. Kokio d i d u m o elektros krvis turi pratekti l e m p u t e , kad b t atliktas 1 k W h darbas? Tinklo tampa lygi 220 V. 9. Televizorius jungtas 220 V t a m p o s tinkl, kuriuo teka 0,5 A stiprio srov. Per kiek laiko televizorius suvartoja 396 k W s energijos? 10. 60 W ir 100 W galios l e m p o s j u n g t o s v i e n o d o s t a m p o s tinkl. Kurios l e m p o s didesn vara?
7.3 pav.
Elektros lempute tekanios srovs galios ir darbo apskaiiavimas

Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) em o s tampos l e m p u t su stoveliu; 3) a m p e r m e t r a s ; 4) voltmetras; 5) laikrodis arba sekundmatis; 6) j u n giklis; 7) j u n g i a m i e j i laidai. Darbo eiga
7.4 pav.
1. R e m d a m i e s i 7.4 paveiksle pavaizduota schema, sujunkite elektros g r a n d i n ir pagal laikrod nustatykite srovs t e k j i m o pradi. 2. Usiraykite v o l t m e t r o bei a m p e r m e t r o rodmenis. 3. Apskaiiuokite l e m p u t e tekanios srovs gali ir palyginkite j su l e m p u t j e p a y m t a galia.
150
Fizika
/"
mm
f
Elektros srovs darbas ' 3 ' ' 9
4. Ijunkite grandin, usiraykite, k tuo metu rodo laikrodis, ir apskaiiuokite, kiek laiko tekjo elektros srov (jei naudojots sekundmaiu, usiraykite jo rodmen). 5. Apskaiiuokite lempute pratekjusios srovs atlikt darb.
1. Pagal 7.5 paveiksle pavaizduot grafik apskaiiuokite, kok darb elektros srov atliko per 2 h. 2. Viena i dviej vienodos galios lempui apskaiiuota 110 V, kita 220 V tampai. Ar vienodo stiprio srov teks lemputmis, jungtomis atitinkamos tampos tinkl? 3. Kai elektrine krosnimi teka 50 A stiprio srov, jos galia lygi 6 kW. Kokia yra krosnies gnybt tampa? 4. Kuriame i 7.6 paveiksle pavaizduot rezistori, jungt elektros grandin, per t pat srovs tekjimo laik isiskirs daugiausia energijos? 5. Miriai sujungti rezistoriai (7.7 pav.) jungiami elektros grandin. Kuriame i j per t pat laik isiskirs daugiausia energijos? 6. Remdamiesi elektros srovs darbo ir galios sryiu, apskaiiuokite neinomus dydius:
Eil. nr.
PJ
1 I
t, h
7.5 pav.
P
1 W 300 W 5 kW
t
1 s 2 h 0,5 h 5 min
7.6 pav.
1 2 3 4 5 6
25 W
5 kWh 2 kWh 10 Wh 1500 Ws
7.7 pav.
Panaudodami kuriuos nors lentels duomenis, sugalvokite udavin. 7. Srovs stiprio dviejuose lygiagreiai sujungtuose imtuvuose santykis lygus 6 : 1 . Koks yra i imtuv per t pat laiko tarp suvartotos elektros energijos santykis? 151
8. 12 varos laidininkas 10 m i n b u v o jungtas 120 V tampos tinkl. K i e k p a d i d j o j o vidin energija? Tarkite, kad aplinka nebuvo ildoma. 9. Elektriniame arbatinuke 2 litrai 15 0 C temperatros vandens uverda per 10 min. Tinklo tampa lygi 220 V. Kokio stiprio elektros srov teka arbatinuko kaitinimo e l e m e n t u ? Nuostoli nepaisykite.
7.3. Paprasiausi elektriniai prietaisai

iandien savo b u i t y j e n a u d o j a m e d a u g y b elektrini prietais: aldytuv, skalbimo main, laidyn, televizori ir pan., taigi turime imanyti, kaip jie veikia, kokie procesai j u o s e vyksta. S u s i p a i n k i m e su keletu paprasiausi b u i t y j e n a u d o j a m elektrini prietais.
Kaitinamoji lempa
Tai elektrinis viesos altinis, elektros energij paveriantis viesos energija. K a i t i n a m j l e m p (7.8 pav.) sudaro stiklin kolba 1 ir cokolis 2. Kolboje taisytas svarbiausias lempos e l e m e n t a s plona volframin didels varos spiral 3, vadinama kaitinamuoju silu. L e m p jungus tinkl, silas kaista iki 3000 0 C (volframas sunkiai lydosi, jo lydymosi temperatra yra 3387 C). Kad volframas nesioksiduot ir spiral n e p e r d e g t , i kolbos isiurbtas oras. Vis dlto ir v a k u u m e kaits volframas palyginti greitai garuoja, spiral plon j a ir perdega. Norint sultinti volframo garavim, kai kurios l e m p o s pripildomos azoto arba inertini duj, trukdani volframo dalelms ilkti i spirals. Dl to pailgja l e m p o s veikimo trukm. Volframinis silas pritvirtintas prie d v i e j stikliniame laikiklyje lydyt storesni vielui 4. Viena vielut prilituota prie metalinio cokolio sriegi 5, kita prie izoliuoto n u o sriegi cokolio pagrindo 6.
152
7.8 pav.
Fizika
/ "
Kaitinamoji lempa sukama lizd su sriegiais 7, prie kuri prijungtas vienas elektros tinklo laidas. Kitas tinklo laidas pritvirtintas prie vidinje lizdo dalyje esanio spyruoklinio kontakto 8. Tvirtai sukus lemp ir jungus jungikl, susidaro udara grandin, ja ima tekti elektros srov ir volframinis lempos silas kaista iki vytjimo. Ant lempos cokolio arba kolbos nurodyta maitinimo tampa voltais ir galia vatais. Kaitinamj lemp n a u d i n g u m o koeficientas nedidelis tik apie 2 % elektros energijos paveriama viesos energija. Bet kurios paskirties lempa normaliomis slygomis be perstojo gali degti apie 1000 h, t. y. apie 41 par. iluminis elektros srovs veikimas taikomas vairiuose ildymo prietaisuose ir renginiuose: elektrinse viryklse, laidynse, arbatinukuose, vandens ildymo spiralse, suvirinimo aparatuose, grd diovintuvuose, inkubatoriuose ir pan.
Laidyn
Vienas i buityje plaiai n a u d o j a m elektrini prietais yra laidyn, arba lygintuvas (7.9 pav., a). J sudaro lygus metalinis padas (7.9 pav., b), kurio vidins puss grioveliuose yra kaitinimo elementas 1 didels varos laidininkas. Elektros srov kaitina element, o is laidyns pad. Kaitinimo elemento grandinje yra bimetalinis reguliatorius 2 (prisiminkite, k apie j suinojote VII klasje, nagrindami k n iluminio pltimosi taikym), kuris ijungia elektros srov, kai elementas kaista iki reikiamos temperatros.
7.9 pav.
7.10 pav.
Elektrinis lituoklis
Montuodami elektros grandines, radijo imtuv, televizori meistrai atskiras grandins dalis, detales danai jungia lituodami. Tam tikslui jie naudoja prietais, vadinam elektrini lituokliu (7.10 pav.). J sudaro varinis strypas, apgaubtas ruio sluoksniu ir apvyniotas nichromine viela su metaliniu 153
7.11 pav.
Kaitinamj elektros lemp su angliniu silu 1879 metais irado JAV elektrotechnikas Tomas Alva Edisonas (T. A. Edison, 18471931). Pirmoji Edisono lempa deg tik tris dienas. . 18981908 metais elektros lempos silui bandyta naudoti osm, o 1909 metais volfram. Nuo i metal pavadinimo gavo vard ir garsioji vokiei firma Osram", gaminanti elektros lempas. 1913 metais pasirod azoto ir inertini duj pripildytos vadinamosios dujovyts lempos. 40 W galios elektros lempos spiral, kurios ilgis 5,5 cm, yra susukta i 70 cm ilgio vielos. Dabar kasmet pagaminama apie 7 milijardus vairi kaitinamj elektros lemp. Pradjus plaiai taikyti elektr, kilo problem su laidyni naudojimu nebuvo lizd. Tekdavo isukti elektros lemput ir jos lizd sukti laidyns laid su specialiu antgaliu. / "
apsauginiu a p d a n g a l u . K i a u r a v i d u r j e r a n k e n o j e yra laidai, kuriais lituokl atiteka elektros srov. Svarbiausia vis buitini ildymo prietais detal yra spirale susuktas kaitinimo elementas, kuris yra atsparus auktesnei kaip 800 0 C temperatrai. Spirals paprastai d a r o m o s i n i c h r o m o nikelio ir c h r o m o lydinio, pakelianio iki 1200 0 C kaitr. Buityje n a u d o j a m elektrini prietais j u n g i m o (lygiagreiojo) principin s c h e m a p a r o d y t a 7.11 paveiksle.
1. D a n a i s a k o m e : usideg l e m p a " , lempa dega". Ar i tikrj l e m p o s silas dega? 2. Kaip patikrinti, ar lempos bute jungtos elektros tinkl lygiagreiai? 3. Pasiirj uraus ant elektros lempos, apskaiiuokite j o s v a r ir v a r t o j a m o s srovs stipr. 4. K o d l elektrins virykls spiral daniausiai p e r d e g a ten, kur sujungti j a u kart n u t r k j o s galai? 5. K o d l tose elektros g r a n d i n i vietose, kur prasti kontaktai, isiskiria d a u g ilumos? 6. Kaip pasikeit elektrins virykls galia, kai b u v o iek tiek s u t r u m p i n t a perdegusi spiral? 7. Kodl v a n d e n s ildymo spiral pirma reikia dti ind su vandeniu ir tik paskui jungti tinkl?
154
Fizika
8. Elektrinio lituoklio vara 500 , tampa 220 V. Kokio stiprio srov teka lituokliu? Kokia yra lituoklio galia? 9. Virdulyje, kurio = 75 % (U = 220 V, I = = 5 A), uvirinamas vanduo. Kiek vandens igaruos, jei jis virs 2,5 min? 10. Kiek ilumos per 10 min iskirs 25 varos elektros lemputs spiral, kuria teka 0,2 A stiprio srov?
7.4. Saugikliai
Trumpasis jungimas
Elektros grandin apskaiiuota tam tikram didiausiam srovs stipriui. Jeigu ja pradeda tekti stipresn u leidiamj srov, jungiamieji laidai gali labai smarkiai kaisti ir usidegti. Isiaikinkime, kokios gali bti tokio srovs sustiprjimo prieastys ir kaip j ivengti. Srovs stipris grandinje gali padidti, kai susilieia neizoliuoti jos laidai, kai grandin taisoma neijungta i tinklo arba kai j jungiami maos varos imtuvai. Visais iais atvejais sakoma, kad vyko trumpasis j u n g i m a s . T r u m p u o j u j u n g i m u v a d i n a m a s altinio poli s u j u n g i m a s laidininku, kurio vara yra maa, palyginti su kit grandins dali vara. Srov taip pat gali sustiprti jungus grandin imtuvus, kuriems maitinti reikia stipresns srovs, t. y. perkrovus grandin. Norint ivengti neigiam srovs sustiprjimo padarini, tinkl jungiami saugikliai. Jie automatikai ijungia elektros grandin, kai srovs stipris j o j e pasidaro didesnis u leidiamj.
Lydieji saugikliai
Saugikliai b n a vairi konstrukcij. Butuose daug kur naudojami kamtiniai saugikliai su lydiu laidininku, todl jie vadinami lydiaisiais saugik-
J f
liais (7.12 pav., a). Svarbiausia tokio saugiklio dalis yra labai lydi metalin, paprastai vinin, vielut, taisyta porcelianinio kamio viduje. Kamtis turi sriegius ir centrin kontakt, kurie sujungti lydia vielute. sukus kamt, lydi vinin vielut sudaro grandins dal. Vieluts storis parenkamas toks, kad ji ilaikyt tam tikro stiprio srov, pavyzdiui, 6 A, 10 A. Kai grandine, taigi ir vielute, pradeda tekti stipresn srov, vielut isilydo (sakome saugiklis perdega") ir ijungia grandin. Saugikliai idstomi ant specialaus skydo, rengto prie laid vado but. Kiekvienas laidas turi nuosekliai su juo sujungt atskir saugikl. Lydieji saugikliai kartais rengiami ir elektriniuose prietaisuose: radijo imtuvuose, televizoriuose. Tok saugikl sudaro plonas laidininkas, taisytas stikliniame vamzdelyje su metaliniais antgaliais (7.12 pav., b).
7.12 pav.
Automatiniai saugikliai
Butuose dabar vietoj lydij saugikli daniau rengiami automatiniai saugikliai. Keletas j pavaizduota 7.13 paveiksle. Svarbiausia tokio saugiklio detal yra bimetalin ploktel. Kai grandine, vadinasi, ir ploktele, pradeda tekti per stipri srov, pavyzdiui, kai elektros tinkl jungiamas didels galios elektros prietaisas arba vienu metu jungiama daug prietais,
7.13 pav.
156
Fizika
/"
saugiklio ploktel ilinksta ir nutraukia grandin. Paalinus trumpj jungim arba grandins perkrov, automatin saugikl galima vl naudoti. Tuo tarpu perdegus lydj saugikl reikia pakeisti nauju (vietoj saugiklio jokiu b d u negalima dti storos vielos, vinies ir pan.). Elektrinse schemose saugikliai ymimi enklu (r. lentel p. 88 ir 7.11 paveiksl p. 154).
Uduotys
7 ?
1. Kodl vietoj perdegusio saugiklio negalima naudoti vinies arba storos vielos? 2. Kaip saugikliai jungiami grandin: nuosekliai ar lygiagreiai? 3. 7.14 paveiksle pavaizduota keturi rezistori j u n g i m o schema. Kas atsitiks sujungus grandin pagal i schem? 4. Kuriose 7.15 paveiksle pateiktose grandini schemose padaryta klaid, dl kuri gali vykti trumpasis jungimas? 5. Kodl lydiuosiuose saugikliuose daniausiai naudojama vinin vielut? 6. Kamtiniai saugikliai b n a apskaiiuoti 6 A ir 10 A stiprio srovei. Koks saugiklis turt bti buto elektros tinkle, kad vienu metu galtume jungti visus elektrinius prietaisus?
7.14 pav.
7.15 pav.
157
7. Ant lydiojo saugiklio parayta, kad jis numatytas didiausiai 6 A stiprio srovei. Kokia gali bti didiausia bendra vis buto elektros energijos imtuv galia? Tinklo tampa 220 V. 8. Prie elektros tinklo vado yra 3 A stiprio srovei numatyti saugikliai. Tinklas tvarkingas, trumpojo j u n g i m o nebuvo. Taiau saugiklis perdeg. Kurias lempas jungus taip atsitiko (7.16 pav.)? 9. Kai televizorius jungiamas 220 V tampos tinkl, j statomas lydusis saugiklis, numatytas 3 A stiprio srovei, o kai elektros tinklo tampa yra 110127 V, naudojamas 5 A srovei skirtas saugiklis. Kodl? 10. 7.17 paveiksle pavaizduota automatinio saugiklio struktrin schema. Paaikinkite jos veikimo princip. 11. Kieninio ibintuvlio baterija 4,5 V lemputei tiekia 0,2 A srov. Kokia yra tos srovs galia? Baterija visikai isikrauna, kai lemput dega 8 h. Kiek per t laik isiskiria energijos? Keliais laipsniais i energija pakelt 10 1 vandens temperatr? 12. Kokia turi bti elektrinio ildytuvo galia, kad per 30 min jis suildyt 3,6 kg vandens nuo 10 0 C iki 100 C? ildytuvo n a u d i n g u m o koeficientas lygus 60 %.
7.17 pav.
7.16 pav.
1-asis kontaktas -
2 - a s i s kontaktas Bimetalas
158
F i z i k a
7.5. Elektros srovs poveikis mogaus organizmui

Molt raj. Jonikio miestelyje aibas namuose nutrenk mokytoj." Maudydamasis vonioje, irjo televizori ir nuo elektros srovs uvo vilnietis." Tokie praneimai ne taip j a u retai pasirodo spaudoje. K reikia inoti apie elektros srovs poveik mogui? mogaus knas yra elektros laidininkas, nors elektros srov praleidia daug blogiau nei metalai. mogaus elektrin vara priklauso nuo jo organizmo savybi ir bsenos. Pateikiame vidutines varos vertes, imatuotas tarp virutini ir apatini galni:
ranka ranka ranka koja ranka kojos rankos kojos apie apie apie apie 650 , 1300 , 975 , 650 .
Jei mogus atsiduria elektros grandinje, srovs poveikis j a m priklauso nuo: tampos ir srovs stiprio, srovs tekjimo laiko, odos bsenos, aplinkos daikt, kuriuos lieia mogus.
vairaus stiprio elektros srovs poveikis mogui, kai tampa lygi 220 V
Srovs stipris Iki 0,5 mA 0,5 mA20 mA Poveikis m o g u i , kai srov t e k a 1 s Tokios srovs mogus nejauia, ji nekenksminga. Kai teka apie 3 mA stiprio srov, jauiamas niejimas" delnuose ir rieuose. Stiprjant srovei, atsiranda skausmingi traukuliai. Tiesioginio alingo poveikio nra. Isigandus galima padaryti neapgalvot judesi ir pakenkti sau bei kitiems.
159
20 mA50 mA
Traukuliai labai sustiprja. Jei rankose laikomas sugeds prietaisas, jis tarsi prilimpa prie j. Stiprjant srovei, sutrinka irdies veikla ir mogus netenka smons. Tokios srovs paveiktas mogus gali mirti. Sutrinka irdies raumen veikla, smegenys nebeaprpinamos deguonimi. Dl to netenkama smons, sustoja kvpavimas.
Didesnis nei 50 mA
Kai m o g u s p a t e n k a elektros grandin, svarbu, kokia yra b a t ir grind vara. 220 V ir auktesn tampa y p a p a v o j i n g a b a s a m r s y j e stovint ant b e t o n i n i grind. M a i a u p a v o j i n g a stovti ant m e dini grind. D a u g kas priklauso ir n u o odos sausa ji ar drgna, koks j o s lietimosi su elektros g r a n d i n e plotas. vykus n e l a i m i n g a m atsitikimui, slyio vietoje oda apdega, dl to vara sumaja. Jei elektros srov tiesiogiai paveikia ird ar galv, p a s e k m s b n a d a u g lidnesns, n e g u srovei p r a t e k j u s vienos rankos r a u m e n i m i s ar j u n g i a m a i siais audiniais. Labai p a v o j i n g a nusideginti ir elektros kibirktimi o d p a t e n k a ilydyto k o n t a k t metalo, todl aizdos sunkiai gyja.
Patarimai
P e r k n i j o s m e t u niekada nestovkite p o auktais mediais, nevaiuokite dviraiu, n e s i m a u d y k i te u p j e ar eere, neplaukiokite valtimi, venkite ikili viet, udarykite b u t o langus. N u o aibo saugo metalinis automobilis, e m a vietov. * Jei norite igelbti elektros grandin patekus m o g , j o nelieskite, pirmiausia ijunkite g r a n d i n jungikliu ar saugikliais. V i e n a ranka laikydami j u n g t elektrin prietais, tuo pat m e t u kita nelieskite v a n d e n t i e k i o iaupo, centrinio ildymo sistemos v a m z d i . N e j u n k i t e prietais, jei paeista j u n g i a m j laid izoliacija. V o n i o j e nediovinkite p l a u k elektriniu diovintuvu, n e j u n k i t e televizoriaus ar radijo imtuvo. 160 Fizika / 9
Neplaukite vandeniu prie elektros srovs altinio prijungt elektrini prietais. Netraukite i elektros lizdo kituk u laido. Valydami bute lemputes ar viestuvus, ijunkite saugiklius. Jei bute yra ma vaik, lizdus udenkite apsauginiais skydeliais. Stovdami basi ant plikos ems arba cementini grind, nesinaudokite elektriniais prietaisais. Nelieskite kur nors nukarusi laid. Elektrinius prietaisus turi taisyti tik specialistai. Apie nukarusius elektros laidus pranekite elektrikams.
1. O m m e t r u imatuokite mogaus kuno var. 2. Kodl kai kuri elektrini prietais kituk kontakt dalis yra padengta plastiku? 3. Kodl sausos odos vara didesn negu lapios? 4. Kodl elektros lizd negalima rengti duuose, vonios kambaryje? 5. Kokio stiprio elektros srov tekt mogaus organizmu, jei jis atsidurt 220 V tampos grandinje? mogaus vara lygi 660 . 6. 7.18 paveiksle parodytas 1778 metais Paryiuje populiarus sktis su perknsargiu. Ar patikimi tokie perknsargiai?
7.18 pav.
161
Elektros srovs darbas ir galia"

Elektros srovs darbas Elektros srovs darbas grandins dalyje lygus tos dalies gal tampai, padaugintai i srovs stiprio ir jos tekjimo laiko.
ilumos kiekis
Laidininko, kuriuo teka elektros srov, iskiriamos ilumos kiekis priklauso nuo jo varos, srovs stiprio, tampos ir srovs tekjimo laiko. Apskaiiuojant ilumos kiek, isiskyrus nuosekliosios grandins dalyje, patogiau taikyti (1) formul (nes srovs stipris visoje grandinje yra vienodas). Apskaiiuojant ilumos kiek, isiskyrus lygiagreiosios grandins dalyje, patogiau taikyti (2) formul.
Elektros srovs galia
Elektros srovs galia lygi tampos ir srovs stiprio sandaugai.
162
Fizika
/ 9
Paprasiausi elektriniai prietaisai
Kaitinamoji lempa Laidyn, arba lygintuvas Lituoklis Vandens ildymo spiral
Trumpasis jungimas
Trumpuoju jungimu vadinamas altinio poli sujungimas laidininku, kurio vara yra maa, palyginti su kit grandins dali vara.
Saugikliai
Saugikliai schemose ymimi 3. Saugikli rys: Iydieji saugikliai, automatiniai saugikliai.
163
Elektros srov vairiose terpse

iame skyriuje susipainsite su: vairi ri mediagomis: elektrolitais, puslaidininkiais, plazma; elektros srove skysiuose, dujose, vakuume, puslaidininkiuose; elektrolizs reikiniu; elektros ilydiu: nesavaiminiu, savaiminiu, kibirktiniu; termoelektronins emisijos svoka; puslaidininki laidumu: elektroniniu, skyliniu; puslaidininki sandra; prietaisais: vakuuminiu diodu, vakuuminiu triodu, puslaidininkiniu diodu.
8.1 Elektros srov skysiuose

Elektrolitai
VII klasje kalbdami apie elektros laidininkus ir izoliatorius, prie ger laidinink priskyrme metalus, grafit, drusk ir rgi tirpalus, o prie izoliatori or, stikl, gum, saus med, distiliuot vanden ir pan. Taigi elektros srov gali tekti ne tik metalais, bet ir tam tikromis slygomis skysiais. Juk btent dl galimo srovs tekjimo vandeniu rekomenduojama paisyti 7.5 skyrelyje ivardyt patarim. Inagrinkime, kaip elektros srov teka skysiais. 1 bandymas. Sujunkime grandin, susidedani i srovs altinio, stiklinio indo su dviem elektrodais (metalinmis ploktelmis arba anglies strypeliais), lemputs, ampermetro, jungiklio bei jungiamj laid (8.1 pav.). stiklin ind pilkime distiliuoto vandens ir junkime jungikl. Lemput nedega, vadinasi, elektros srov grandine neteka. Distiliuotas vanduo, kaip inome, yra nelaidus srovei. vanden berkime iupsnel valgomosios druskos. Lemput netrukus siiebia grandine ima tekti srov. Vadinasi, tirpale atsirado judrij krvinink. Kas jie? Bandym galime pakartoti, distiliuot vanden br cukraus bei pyl rgties arba armo tirpalo. Matysime, kad cukraus tirpalas srovs nepraleidia,
8.1 p a v .
tuo tarpu druskos, rgties ar armo tirpalas praleidia (panaius bandymus tikriausiai matte arba darte ir mokydamiesi chemijos). 2 bandymas. Pakartokime pirmj bandym, kaip elektrodus naudodami vario plokteles ar anglies strypelius ir ind pyl vario (II) sulfato CuSO 4 tirpalo. jungus jungikl, vario (II) sulfato tirpalu ims tekti srov (lemput usidegs), ir po kurio laiko pastebsime, kad su neigiamuoju altinio poliumi sujungtas elektrodas pasideng variu, isiskyrusiu i inde esanio tirpalo. Taigi galime teigti, jog CuSO 4 tirpale buvo judrij elektringj daleli. Tos dalels tai netvarkingai judantys teigiamieji ir neigiamieji itirpusios mediagos jonai. Mediagos, kuri vandeniniai tirpalai arba lydalai praleidia elektros srov, vadinamos elektrolitais ( elektro pirmoji sudurtini odi dalis, rodanti j ssaj su elektra + gr. lytos itirps), o tirpinam jungini skaidymasis jonus elektrolitine disociacija (lot. dissociatio atskyrimas, suskaldymas). Vandeniniuose elektrolit tirpaluose arba lydaluose krvininkai yra teigiamieji ir neigiamieji jonai, todl toki mediag laidumas vadinamas joniniu. Veikiami srovs altinio sukurto elektrinio lauko (tai vyko ir ia aprayt bandym metu), krvininkai m judti kryptingai: teigiamieji jonai neigiamojo elektrodo link, neigiamieji jonai teigiamojo elektrodo link. ie j o n srautai ir sudar elektros srov. Pasiek atitinkamus elektrodus, jonai atidav jiems perteklinius elektronus arba prisijung trkstam, virto neutraliais atomais arba molekulmis ir nusdo ant elektrod. Vadinasi, elektros srov elektrolit tirpaluose yra kryptingas teigiamj ir neigiamj jon judjimas.
Elektroliz
Mediagos isiskyrimas ant elektrod, tekant elektros srovei elektrolit tirpalais ar lydalais, vadinamas elektrolize ( elektro sudurtini odi dalis, rodanti ssaj su elektra + gr. lysis suirimas, atskyrimas).
Q Elektros Srov vairiose Q terpse
Elektroliz plaiai taikoma pramonje. Elektrolizs bdu vienus metalus galima padengti plonu kit metal sluoksniu ir apsaugoti nuo korozijos. Tuo pagrstas gamini nikeliavimas, variavimas, chromavimas ir pan. Leidiant elektros srov kai kuri metal drusk lydalais, pavyksta iskirti labai grynus metalus. Taip gaunami metalai, kuriuos kitais bdais gauti nepaprastai sunku, pavyzdiui, aliuminis, varis. 1833 metais angl mokslininkas M a i k l a s F a r a d j u s aptiko ry tarp pratekjusios elektros srovs ir elektrolizs metu ant elektrodo isiskyrusios mediagos kiekio, vadinam Faradjaus elektrolizs dsniu. Jis teigia, kad ant elektrodo isiskyrusios mediagos mas m yra tiesiogiai proporcinga elektros srovs stipriui I, jos tekjimo laikui t ir priklauso nuo mediagos ries, t. y. m = kit;
ia k proporcingumo koeficientas, vadinamas elektrocheminiu mediagos ekvivalentu ir reikiamas kilogramais kuldnui. vairi mediag jis yra skirtingas, pavyzdiui, vario 0,329 IO-6 kg/C, sidabro 1,118 IO"6 kg/C. Atsivelg tai, kad It = q, elektrolizs dsn galime urayti taip: m = kq. Taigi ant elektrodo isiskyrusios mediagos mas yra tiesiogiai proporcinga pratekjusiam elektros krviui. I paskutiniosios formuls matyti: kai elektrolitu prateka 1 C elektros krvis, elektrocheminio mediagos ekvivalento skaitin vert lygi ant elektrodo isiskyrusios mediagos masei.
m 1. Koki slyg reikia, kad elektrolit tirpalais tekt elektros srov? 2. Kodl neizoliuotus elektros laidus pavojingiau liesti drgnomis rankomis nei sausomis? 168 Fizika / 9
Uduotys
3. Ant kurio elektrodo (8.2 pav.) elektrolizs metu isiskiria varis? Kodl? 4. Varin ploktel padengta vaku, kuriame iraiytas pieinys. Kas vyks, jei i ploktel naudosime kaip neigiamj elektrod, statyt voni su vario sulfato tirpalu, kuriuo teka elektros srov? 5. Elektros srovei tekant vario sulfato tirpalu, ant neigiamojo elektrodo nusda varis. Kaip pakis elektrod padengusio vario mas, jei srovs stipr padidinsime 4 kartus, o jos tekjimo laik sutrumpinsime perpus? 6. Vario sulfato tirpalu pratekjo 30 C elektros krvis. Apskaiiuokite ant elektrodo isiskyrusio vario mas. Elektrocheminis vario ekvivalentas k = 0,329 IO"6 kg/C. 7. Varin detal dengiama plonu nikelio sluoksniu. Tam tikslui NiCl 2 druskos tirpalu 0,5 h leidiama 1 A stiprio elektros srov. Kiek nikelio per t laik nusda ant detals? Elektrocheminis nikelio ekvivalentas yra 0,3 IO-6 kg/C. 8. Vykstant sidabro nitrato elektrolizei, ant neigiamojo elektrodo per 1 h isiskyr 9,4 IO-3 kg sidabro. Kokio didumo elektros krvis pratekjo elektrolitu? Elektrocheminis sidabro ekvivalentas yra 1,118 IO"6 kg/C. 9. I vario sulfato tirpalo elektrolizs metu per 1 h isiskyr 20 g vario. Kokio stiprio srov tekjo elektrolitu? Elektrocheminis vario ekvivalentas yra 0,33 IO"6 kg/C. 10. Elektrolizs vonioje, kuria 10 min tekjo 5 A stiprio srov, isiskyr 1,02 g cinko. Apskaiiuokite elektrochemin cinko ekvivalent.
8.2. Elektros srov dujose

Nesavaiminis elektros ilydis
Normaliomis slygomis dujos yra geri elektros izoliatoriai, nes jose, palyginti su metalais, yra labai maai judri elektringj daleli. Pavyzdiui, viename kubiniame centimetre metal paprastai bna
Q Q
Elektros Srov vairiose terpse
iki IO23 laisvj elektron, tuo tarpu tokio pat trio erdvs dal uimaniose d u j o s e tik IO9 elektring j daleli (jon, laisvj elektron). Izoliacinmis d u j savybmis galime sitikinti kasdien, j u n gikliu j u n g d a m i ar i j u n g d a m i elektrinius prietaisus: kai metalin jungiklio dalis u d a r o grandin, l e m p u t k a m b a r y j e usidega, o kai jungiklis ijungiamas, t. y. kai g r a n d i n j e atsiranda oro (azoto, deguonies ir kit d u j miinio) tarpas, ugsta. B a n d y m a s . Dvi gerai izoliuotas metalines plokteles s u j u n k i m e su elektrometru: v i e n ploktel su rodykle, kit su k o r p u s u (8.3 pav.). Laisvus abiej plokteli galus p r i j u n k i m e prie srovs altinio poli. V i e n a ploktel sielektrins teigiamai, kita neigiamai, o elektrometro rodykl pasisuks. Kur laik j stebkime. M a t y s i m e , kad rodykl nej u d a ir r o d o t a m p tarp plokteli. Isielektrinti j o m s neleidia tarp plokteli esantis oro tarpas. Nors ia ir atsiranda elektrinis laukas, taiau nra j u d r i e l e k t r i n g j daleli, galini sudaryti srov. erdv tarp plokteli n e k i m e d e g a n i vak ar spiritin l e m p u t . Elektrometro rodykl ima krypti e m y n . Tai rodo, kad tarp plokteli atsirado krv i n i n k ir p r a t e k j o elektros srov dujos pasidar laidios. Elektros srovs t e k j i m a s d u j o m i s vadinamas e l e k t r o s ilydiu.
8.3 pav.
kaitintos
170
Fizika
/ 9
Kas yra tie atsirad krvininkai? Kodl jie atsirado? Stebim reikin galima paaikinti taip. prastomis slygomis dujin mediaga daniausiai yra elektros izoliatorius, nes j sudaro elektrikai neutralios molekuls ir atomai, todl srov tarp plokteli neteka. Pakaitinus oro tarp vaks ar spiritins lemputs liepsna, dalis duj (oro) molekuli ar atom virsta jonais. Nuo liepsnos kaitusi duj molekuls arba atomai papildomai gyja tiek energijos, kad susidurdami imua elektronus. Dl to dujose atsiranda laisvj elektron ir teigiamj jon. Dalis laisvj elektron prisijungia prie neutrali atom, sudarydami neigiamuosius jonus. Toks procesas vadinamas duj jonizacija. Atliekant bandym, liepsna buvo j o n atsiradimo prieastis, t. y. duj jonizatorius. Liepsnai veikiant, erdvje tarp plokteli atsirado teigiamj ir neigiamj j o n bei laisvj elektron. ie krvininkai, elektrinio lauko veikiami, pradjo judti kryptingai ir, pasiek plokteles, atidav joms perteklinius elektronus arba prisijung trkstam. Ploktels dl to isielektrino trumpai tekjo elektros srov. Taigi elektros srov dujose yra kryptingas teigiamj bei neigiamj jon ir elektron judjimas. Elektros srovs tekjimas dujomis tiktai dl kokio nors iorinio poveikio (jonizatoriaus) vadinamas nesavaiminiu elektros ilydiu. Jonizatoriumi gali bti ne vien vaks liepsna, bet ir vairs spinduliai: regimoji viesa, ultravioletiniai ar rentgeno spinduliai.
Savaimrnis elektros ilydis

Stiprinant elektrin lauk, elektros srov dujose gali atsirasti ir tada, kai neveikia jonizatorius. Ilydis, vykstantis be jonizatoriaus, vadinamas savaiminiu elektros ilydiu. Jo metu dujos jonizuojamos, j molekulms arba atomams susiduriant su laisvaisiais elektronais. Tokia jonizacija vadinama smgine. Laisvasis elektronas, veikiamas elektrinio lauko, gyja didel pagreit ir daug kinetins energijos. Jei elektrinis laukas pakankamai stiprus, tai laisvojo elektrono gytos kinetins energijos pakanka duj molekulei jonizuoti.
Q Q
Elektros Srov vairiose terpse
Elektronas, j o n i z a v s m o l e k u l , ir ilaisvintasis elektronas, elektrinio lauko veikiami, gyja pagreit ir atitinkam greit. Kiekvienas j , susidrs su kita molekule, i j o s ilaisvina dar po v i e n elektron ir t. t. L a i s v j e l e k t r o n skaiius ima didti tarsi gritis. Visi jie j u d a teigiamojo elektrodo link. Jonizacijos m e t u atsiradusius teigiamuosius j o n u s elektrinis laukas veria judti n e i g i a m o j o elektrodo link. Susidr su iuo elektrodu, teigiamieji j o n a i gali imuti i j o n a u j u s elektronus, ir procesas toliau vyksta n e n u t r k s t a m a i .
Plazmos termin 1923 metais pradjo vartoti amerikiei fizikai Irvingas Lengm i r a s (I. Langmuir) ir L. Totik s a s. Gamtin plazma i ties sudaro net 99,9 % Visatos mass. emje dl didelio mediagos tankio ir emos temperatros gamtins plazmos beveik nra ir ji sukuriama tik dirbtiniais bdais. Plazma plaiai taikoma technikoje: metalams pjauti ir suvirinti, metalinms dangoms gauti, cheminms reakcijoms spartinti. vairiomis spalvomis plazma vyti reklamini ikab vamzdeliuose. Plazma naudojama dujiniuose lazeriuose galinguose viesos altiniuose. Kibirktims ilydis gali bti ne tik alingas, bet ir naudingas. Kibirktimi galima pramuti labai maas skylutes stikle, plastike ir kitose mediagose, igrti sudtingas angas metaluose, udegti oro ir benzino miin automobilio vidaus degimo variklyje.
Plazma
T y r i n d a m i elektros ilyd, s u s i d r m e su j o n i z u o t o m i s d u j o m i s . Tokios i dalies arba visikai j o n i z u o t o s dujos v a d i n a m o s p l a z m a (gr. plasma lipdinys, darinys). J sudarani t e i g i a m j ir neig i a m j k r v i n i n k tankis praktikai yra vienodas. Visikai j o n i z u o t o s e d u j o s e neutrali a t o m nra. Tai reikia, kad p l a z m a yra elektrikai neutrali. Plazmos b s e n a danai v a d i n a m a ketvirtja (greta kietosios, skystosios ir dujins) agregatine m e diagos b s e n a . Plazmos b s e n o s yra b e v e i k visa Visatos m e d i a g a : Saul, vaigds, tarpvaigdins dujos, e m s j o n o s f e r a ir kt.
Kibirktinis ilydis
Srovs altinio ilgesn laik n e p a l a i k o m a s savaiminis ilydis v a d i n a m a s k i b i r k t i n i u . Kibirktis tai plonyt smarkiai j o n i z u o t d u j gija, kuria dl m a o s elektrins varos teka labai stipri elektros srov. Kibirkties gijose dujos kaista iki nepaprastai auktos t e m p e r a t r o s ir i m a rykiai viesti. D u j o m s kaistant, staiga p a d i d j a slgis, kuris sukelia b d i n g gars. Toks trakesys girdimas okant kibirkiai tarp elektrostatins m a i n o s rutuliuk, u k u o j a n t plaukus, nusivelkant sintetinius drabuius ir kt. G a m t o j e m a t o m e milinikus kibirktinius ilydius aibus. tampa tarp e m s ir debesies tuo
172
Fizika
/ 9
metu siekia imtus milijon volt, o kibirkties gija tekanios srovs stipris 10 00020 000 A. aibo trukm kelios deimtys mikrosekundi. aibo linija vingiuota yra dl to, kad ilydis vyksta laidiausiomis oro sritimis, kurios susidaro atsitiktinai. Griaustin sukelia staiga padidjs slgis aibo gijoje. aibavimas su griaustiniu vadinamas perknija.
Elektros lankas
Aptarkime dar vien praktiniu poiriu svarb savaimin dujin ilyd, vadinam elektros lank, arba Voltos lanku. Lankui gauti naudojami du angliniai strypeliai (elektrodai), kuri galai taisomi arti vienas kito. Strypeliai (8.4 pav.) sudaro elektros grandins dal. Strypelius trumpam suglaudus, grandin susijungia. Kontakto vietoje elektrin vara yra labai didel ir, tekant srovei, strypeli galai smarkiai kaista. Strypelius pamau tolinant vien nuo kito, tarp j esaniame kaitusiame ore vyksta smgin jonizacija ir gritinis dujinis ilydis. Jis yra lanko formos ir skleidia akinam vies. Neigiamojo elektrodo temperatra siekia apie 4000 C. Atmosferos slgio duj vara maa, todl lankinis ilydis galimas ir tada, kai tampa tarp elektrod yra ema (4050 V).
8.4 pav.
EMTSMhHMUI
Elektros lank 1802 metais pirmasis gavo rus mokslininkas Vasil i j u s Petrovas, nors ilg laik is jo atradimas buvo priskiriamas angl fizikui bei chemikui Hamfriui Deiviui (H. Davy), stebjusiam lank tik 1809 metais. Elektros lankas naudojamas metalams lydyti lankutse krosnyse, metalams pjauti ir suvirinti, viesai gauti proektoriuose, vyturiuose ir kt.
173
Uduotys
-y ?
1. Kas yra krvininkai d u j o s e ? 2. Kokiomis slygomis d u j o s e vyksta nesavaiminis ilydis? 3. Kokiomis slygomis d u j o s e vyksta savaiminis ilydis? 4. Kokiomis slygomis nesavaiminis ilydis tampa savaiminiu? 5. Ar galima aibu krauti akumuliatori? 6. K o d l vidaus d e g i m o variklio v a k s mait i n a m o s aukta tampa (net iki 20 000 V)? 7. S a u s a m e ore kibirktis 1 cm a t s t u m peroka, kai tampa yra apie 30 000 V. Kokio d i d u m o tampa susidaro tarp elektrostatins mainos rutuliuk, jei kibirktis dar oka, kai atstumas tarp j lygus 5 cm?
8.3. Elektros srov vakuume

Krvininkai vakuume
V a k u u m a s (tutuma) yra geriausias elektros izoliatorius, m a t molekuli j a m e yra tiek maai, kad tikimyb j o m s susidurti visikai m e n k a . Vis dlto ir v a k u u m e galima sudaryti srov, tereikia rengti j a m e kok nors k r v i n i n k altin. Toks altinis daniausiai yra kaitintas knas, galintis spinduliuoti elektronus. Taigi e l e k t r o s srov v a k u u m e yra kryptingas elektron judjimas. I n a g r i n k i m e kelet prietais, kuri veikimas pagrstas srovs t e k j i m u v a k u u m u : diod, triod, elektronin vamzd.
Diodas
D v i e j e l e k t r o d elektronin l e m p a v a d i n a m a v a k u u m i n i u diodu (lot. vacuum tutuma, gr. di priedlis, reikiantis, k a d kas nors sudarytas i 174 Fizika /9
dviej dali + (elektr)odas; gr. elektro sudurtini odi dalis, rodanti j ssaj su elektra, hodos kelias). J (8.5 pav., a) sudaro stiklinis balionas, kuriame taisyti du elektrodai: anodas (gr. anodos kelias auktyn) ir katodas (gr. kathodos kelias emyn, nusileidimas). Kai kuri konstrukcij dioduose katodas yra plona metalin vielut, susukta spirale, o anodas tuiaviduris metalinis ritinlis, gaubiantis katod. 8.5 paveiksle, b, parodytas sutartinis vakuuminio diodo ymjimas elektrinse schemose. Oras i baliono isiurbtas, taigi ia susidars vakuumas yra geras izoliatorius j a m e nra laisvj krvinink. Todl jeigu toki lemp prijungsime prie srovs altinio, elektros srov grandine neteks. Kad diodu tekt srov, j a m e turi atsirasti judri elektringj daleli. J altinis yra kaitintas iki auktos temperatros katodas. Amerikiei mokslininkas ir iradjas T o m a s Aiv a E d i s o n a s 1883 metais aptiko, kad smarkiai kaitintas metalas spinduliuoja laisvuosius elektronus. Sis procesas buvo pavadintas termoelektronine emisija (lot. emissio ispinduliavimas, ileidimas). Vakuuminio diodo katodas paprastai kaitinamas elektros srove (t. y. prijungiamas prie srovs altinio) tiesiogiai arba alia taisyta vielute kaitinamuoju silu. Katodo ispinduliuoti elektronai aplink katod sudaro elektron debesl. Prie lempos anodo prijungus srovs altinio teigiamj poli, o prie katodo neigiamj poli, elektronai, veikiami elektrinio lauko, lempos viduje juda nuo katodo prie anodo grandine teka elektros srov, kuri vadinam a anodo srov. Sukeitus anodo grandins altinio polius vietomis, srov nutrksta, nes elektrinis laukas prieinasi elektron judjimui nuo katodo prie anodo. Taigi diodu srov gali tekti tik viena kryptimi. Dl ios savybs vakuuminiai diodai naudojami radioelektroniniuose prietaisuose kintamajai srovei lyginti (paversti vienos krypties srove). (Kintamj elektros srov, t. y. srov, kurios stipris ir tekjimo kryptis periodikai kinta, nagrinsite X klasje.)
Anodas
Katodas
Kaitinamasis silas
b
8.5 pav.
175
Triodas
Elektron, judani elektroninje lempoje nuo katodo prie anodo, sraut galima valdyti elektriniu lauku. Tam tikslui lempoje arti katodo taisomas treias elektrodas, vadinamas tinkleli. Daniausiai tai bna plonos vielos spiral, apsivijusi apie katod. Tokia trij elektrod elektronin lempa vadinama vakuuminiu triodu (gr. tri priedlis, reikiantis, kad kas nors yra sudarytas i trij dali + (elektr)odas; 8.6 pav., a, b). Sutartinis triodo ymjimas elektrinse schemose parodytas 8.6 paveiksle, c. Inagrinkime triodo veikim, remdamiesi viena i jo jungimo grandin schem (8.7 pav.). Kai tinklelis T neelektrintas, katodo K ispinduliuoti elektronai laisvai pro j prasiskverbia ir pasiekia anod A. elektrinus tinklel, t. y. tarp jo ir katodo sudarius tamp (prijungus srovs altin Bt), atsiranda papildomas elektrinis laukas, kuris veikia anod A lekianius elektronus, taigi ir anodo srov. Keiiant tamp tarp tinklelio ir katodo, t. y. stumdant reostato R2 liauikl, galima valdyti anodo srov.
Anodas
Tinklelis
Elektroninis vamzdis
Katodas
Kaitinamasis silas
Elektronin vamzd sudaro udaras stiklinis viename gale paplatintas cilindras, i kurio isiurbtas oras (8.8 pav.). Siaurajame vamzdio gale taisytas elektros srove kaitinamas katodas 1, spinduliuojan8.7 p a v .
8.6 pav.
176
Fizika
/9
8.8 pav.
tis dl termoelektronins emisijos elektronus. Ilk i katodo elektronai, stipraus elektrinio lauko veikiami (tarp katodo ir anodo sudaroma tampa, siekianti iki 20 kV), pro valdymo tinklel 2 juda teigiamojo anodo 3 link. Perj pro j, elektronai sklinda siauru pluotu 6, kur galima pavadinti elektroniniu spinduliu. Toliau is pluotas sklinda tarp dviej por prieingais krviais elektrint ploki: horizontali (4) ir vertikali (5). Keiiant prie t ploki prijungt elektrin tamp, galima valdyti elektron pluoto judjim vertikalia ir horizontalia kryptimi. Pluotas visada krypsta teigiamai elektrintos plokts link. Pasieks platj vamzdio gal 7 (ekran), padengt tam tikros mediagos sluoksniu, elektroninis spindulys susidrimo vietoje sukelia vytjim. Ekrane pasirodo maa apskrita dmel S.
8.9 pav.
1. 8.9 paveiksle pavaizduota renginio srovei vakuume tirti schema. Kok vaidmen j o j e atlieka baterijos Ba ir B k ? 2. Ar teks anodo srov, jei sukeisime baterij polius (r. 8.9 pav.)? 3. N u o ko priklauso anodo srovs stipris vakuuminiame diode? 4. Ar gali elektroninje lempoje vykti kibirktims ilydis? 177
5. Kodl elektronins lempos katodas greitai suyra, jeigu lempoje yra iek tiek oro? 6. tamp tarp diodo kaitinto katodo ir anodo padidinus iki keli tkstani volt, anodas labai stipriai kaista ir gali net isilydyti. Kodl? 7. Kaip galima panaudoti triod kintamajai srovei lyginti? 8. Kodl elektroniniame vamzdyje sukuriamas didelis vakuumas?
8.4. Elektros srov puslaidininkiuose

Puslaidininkiai
Kai kuri mediag, pavyzdiui, sidabro sulfido, puslaidininkin savyb elektrinio laidumo didjim kylant temperatrai dar 1833 metais pastebjo M. Faradjus. Daugelis kit puslaidininkiams bding savybi buvo atrasta XIX amiaus antrojoje pusje. Plaiau tirti ir naudoti puslaidininkius pradta XX amiaus penktajame deimtmetyje. Pslaidininkiais vadinamos mediagos, kurios pagal elektrin laidum yra tarp elektros laidinink ir izoliatori. ias tris mediag grupes galima palyginti pagal t mediag savitj var: laidinink, pavyzdiui, sidabro, vario, aliuminio, savitoji vara p = 10 8IO"7 m, puslaidininki, pavyzdiui, germanio, silicio, seleno, telro, p = IO 7 IO 8 m, izoliatori, pavyzdiui, stiklo, porceliano, gumos, marmuro, p = IO8IO17 m. Nuo laidinink puslaidininkiai skiriasi ir j savitosios varos priklausomybe nuo temperatros. Pavyzdiui, kylant temperatrai, metal, kurie yra
I lD pav.
R, I
4 N N4
20
40
60
80
100
120
140
t, 0C
I 178 Fizika,/ 9
geri laidininkai, savitoji vara didja, o puslaidininki maja. Labai emos temperatros slygomis savitoji puslaidininki vara yra nepaprastai didel, todl puslaidininkiai panas izoliatorius. Kylant temperatrai, j savitoji vara ima staigiai mati (8.10 pav.). Plaiausiai inomos puslaidininkins mediagos yra cheminiai elementai selenas, silicis ir germanis, taip pat kai kurie junginiai: galio arsenidas (GaAs), indio stibidas (InSb), kadmio bei vino sulfidai (CdS ir PbS) ir kt.
Savasis puslaidininki laidumas

Puslaidininki elektrinio laidumo ypatybes paaikinsime remdamiesi silicio, periodins element lentels IV grups atstovo, sandara. Jos modelis pateiktas 8.11 paveiksle. ios grups element atom ioriniame sluoksnyje yra po keturis elektronus (paveiksle juos vaizduoja geltoni skrituliukai). Kai temperatra ema, ie elektronai yra stipriai susij su atomais ir laisvj elektron beveik nra. Toks silicis puikus izoliatorius. Kaitinant silic, kai kurie jo elektronai gyja pakankamai energijos, kad galt nutraukti ry su atomu ir tapti laisvaisiais (8.12 paveiksle jie pavaizduoti mlynais skrituliukais). Juo auktesn silicio temperatra, juo daugiau jame atsiranda laisvj elektron (j gali atsirasti ir apvieiant silic). Elektronui itrkus i atomo iorinio sluoksnio, jame lieka laisva elektrono vieta. Ji vadinama skyle ir turi perteklin teigiamj krv. i viet gali
i . l l pav. 8.12 pav.
Skylin puslaidininki laidum galima pailiustruoti tokiu modeliu. Keletas kdi sustatoma viena eile, ant kiekvienos kds padedama kortel su + " enklu ir pasodinamas mokinys. Paskutin kd paliekama laisva, tik su kortele. Kai ant jos persda mokinys nuo gretimos kds, enklas pasislenka" per vien kd. Tada ant ios kds persda kitas mokinys, palikdamas savj + " enkl. Toliau taip persdinjant mokiniams, kortel su + " enklu atkeliauja" kdi eils pradi. Panaiai juda ir skyls puslaidininkiuose.
179
8.13 pav.
perokti elektronas i gretimo atomo. Tada skyl atsiras kitoje vietoje, j vl peroks kito atomo elektronas ir t. t. Taigi ta laisva vieta, arba skyl, turinti teigiamj krv, netvarkingai juds puslaidininkiu. Laisvieji elektronai ir skyls puslaidininkyje atsiranda kartu, poromis, todl j skaiius yra vienodas. Kai puslaidinink prijungsime prie srovs altinio (8.13 pav.), krvininkai (laisvieji elektronai ir skyls) atsidurs elektriniame lauke ir ims judti kryptingai: laisvieji elektronai vien pus (mlyna rodykl), skyls prieing pus (alia rodykl). Puslaidininkyje atsiras elektros srov. Kaitinant arba apvieiant puslaidinink, krvinink jame daugs, kartu dids ir elektrinis puslaidininkio laidumas. Apraytas laidumas bdingas gryniesiems puslaidininkiams, t. y. puslaidininkiams, neturintiems priemai, todl jis vadinamas savuoju laidum. Savasis puslaidininki laidumas yra menkas, nes maai laisvj elektron. Pavyzdiui, kambario temperatros slygomis viename kubiniame centimetre germanio yra IO23 atom, tuo tarpu tik 3 IO13 laisvj elektron.
Priemaiinis puslaidininki laidumas

Lietuvoje puslaidininki tyrimai pradti 1950 metais Vilniaus universitete. J pradininkas buvo akademikas Povilas Brazdinas. 1967 metais steigtas Puslaidininki fizikos institutas, kuriame tiriamos vairios puslaidininki savybs, kuriami nauji puslaidininkiniai prietaisai. Instituto mokslinink veikla inoma visame pasaulyje. 1977 metais jo mokslinink S. Amonto, }. Polos ir K. Repo darbai pripainti pirmuoju moksliniu atradimu Lietuvoje. Puslaidininki laidumas labai padidja terpus juos priemai (kit chemini element atom). Tada alia savojo laidumo atsiranda papildomas priemaiinis laidumas. Priemaiin puslaidininki laidum galima paaikinti taip. Tarkime, kad savasis puslaidininkio laidumas yra maas. terpus puslaidinink tam tikros mediagos (priemaios), kurios atomai ioriniame sluoksnyje turi daugiau elektron, dalis j lieka laisvi, nes priemaios ir puslaidininkio kovalentiniams ryiams sudaryti vis iorini priemaios elektron nereikia. Puslaidininkio su tokiomis priemaiomis laidum lemia elektron judjimas, todl jis vadinamas elektroniniu laidum, arba n laidumu (i lot. negativus neigiamas), o pats puslaidininkis n puslaidininkiu. Priemaios, kurios lengvai atiduoda elektronus, vadinamos donorais (lot. dono dovanoju).
180
Fizika, / 9
Jei puslaidinink terpiame mediagos (priemaios), kurios atomai lengvai prisijungia iorinius puslaidininkio atom elektronus, padidja skyli skaiius. Tokiam puslaidininkiui bdingas skylinis laidumas, arba p laidumas. Puslaidininkiai, kuriuose vyrauja skylinis laidumas, vadinami p pslaidin i n k i a i s (i lot. positivus teigiamas). Priemaios, prisijungianios elektronus, vadinamos akceptoriais (lot. acceptor primjas). Keiiant atitinkam priemai kiek, galima reguliuoti vienokio ar kitokio enklo krvinink skaii puslaidininkyje ir pagaminti puslaidininki, kuriuose vyraut teigiamieji arba neigiamieji krvininkai. Dl ios savybs padidja puslaidininki taikymo galimybs.
Puslaidininki sandra
Praktikoje daniau naudojami suglausti puslaidininkiai, kuri vienai daliai bdingas p laidumas, o kitai n laidumas. i dali kontaktas vadinamas pn sandra. Ji pakeiia krvinink isidstym kiekviename i suglaust puslaidininki. Jeigu toks puslaidininkis yra nejungtas elektros grandin, tai kiekvienoje jo dalyje laisvieji elektronai bei skyls juda netvarkingai. Dl to kai kurie laisvieji elektronai per pn sandr gali pereiti skyli srit, o skyls elektron srit. Elektronams perjus i n srities p srit, j sritis netenka dalies neigiamojo krvio, t. y. sielektrina teigiamai, o p sritis sielektrina neigiamai, nes elektronai atkeliauja su neigiamu krviu (8.14 pav.). Tuo tarpu skyls i p srities isinea teigiamj krv ir dl to ioje srityje padidja neigiamasis krvis. Taigi dl elektron difuzijos skyli srit ir skyli difuzijos elektron srit puslaidininki sandra sielektrina, atsiranda elektrinis laukas, kuris trukdo laisviesiems elektronams ir skylms toliau skverbtis prieingas sritis. Puslaidinink, turint pn sandr, jungiant vairiais bdais elektros grandin, elektron bei skyli skverbimsi galima sustiprinti arba susilpninti.
Q Elektros Srov vairiose Q terpse
Laidioji ir utvarin kryptis

Sakykime, puslaidininkio p sritis p r i j u n g t a prie srovs altinio teigiamojo poliaus, o n sritis prie n e i g i a m o j o poliaus (8.15 pav., a). Per pn s a n d r p r a d e d a j u d t i pagrindiniai krvininkai: i n srities p srit elektronai, o i p srities n srit skyls. K a d a n g i p a g r i n d i n i k r v i n i n k tokiame puslaidin i n k y j e yra daug, srov gali bti gana stipri. Puslaidininkio p srit p r i j u n g u s prie srovs altinio n e i g i a m o j o poliaus, o n srit prie teigiamojo poliaus (8.15 pav., b), per s a n d r srov b e v e i k neteka. Tai vyksta dl to, k a d dl iorinio lauko utvarinio sluoksnio elektrinis laukas sustiprja ir per sandr gali tekti tik alutiniai krvininkai: i p srities n srit elektronai, o i n srities p srit skyls. Taigi pn sandra praleidia elektros srov viena kryptimi ir nepraleidia j o s prieinga kryptimi. Si puslaidininki savyb taikoma kintamosios srovs lygintuvuose.
8.15 pav.
Puslaidininkiniai prietaisai
iuo m e t u puslaidininkiniai prietaisai n a u d o j a m i praktikai visose elektrotechnikos ir radiotechnikos srityse, skaiiavimo mainose, m a t a v i m o t e c h n i k o j e ir kt. Nors ie prietaisai ir labai vairs, j p a g r i n d sudaro prastos pn sandros arba keleto pn s a n d r
8.16 pav.
pn sandra
182
Fizika
/ 9
sistemos. Vienas i paprasiausi puslaidininkini prietais yra puslaidininkinis diodas. J sudaro viena pn sandra, prie kurios kiekvienos srities kontaktais prijungiami metaliniai ivadai (8.16 pav., a). Jais diodas jungiamas elektros grandin. N u o alingo oro ir viesos poveikio sandr saugo sandarus metalokeraminis, stiklinis ar plastikinis apsauginis apvalkalas (8.16 pav., b). Puslaidininkiniai diodai yra labai ekonomiki, patikimi, m a matm e n ir maos mass (dl to pranaesni u elektronines lempas). Elektrinse schemose jie ymimi simboliu ^I- (simbolio smails kryptis sutampa su laidija srovs kryptimi). M i n j o m e , kad puslaidininki vara labai priklauso nuo temperatros. ia j savybe pagrstas puslaidininkinio prietaiso, vadinamo iluminiu var, arba termistoriumi (gr. therme iluma + angl. (:res)istor varas), veikimas. Pagrindinis termistoriaus elementas yra puslaidininkis, jautrus temperatros pokyiams. Toks termistorius, jungtas priegaisrins signalizacijos sistem, gali spti apie kilus gaisr, o jungtas elektros grandin, kurios dalys gali perkaisti, nutraukti srov. Dar viena puslaidininki savyb j varos priklausomyb nuo viesos poveikio taikoma prietaisuose, kurie vadinami fotovarais, arba fotorezistoriais. Apvietus puslaidinink, krvinink skaiius padidja, o kartu sumaja vara. Fotorezistoriai taikomi silpniems viesos srautams registruoti, konvejeriuose detalms skaiiuoti, gamini paviriaus kokybei tikrinti ir kt.
Uduotys
8.17 pav.
1. Kas yra krvininkai grynuosiuose puslaidininkiuose? 2. Kuo puslaidininkiniai prietaisai pranaesni u elektronines lempas? 3. Kuri lemput, jungta grandin, sujungt pagal 8.17 paveiksle pavaizduot schem, dega? 4. Ar vies lemputs L 1 ir L^ (8.18 pav.), jei jungiklis J 1 bus jungtas, o jungiklis J 2 ijungtas? 5. Ar vies lemputs L 1 ir L 2 (8.18 pav.), jei jungiklis J1 bus ijungtas, o jungiklis J 2 jungtas?
8.18 pav.
183
SkyriausElektrossrovvairioseterpse santrauka
Elektrolitai Mediagos, kuri vandeniniai tirpalai ar lydalai praleidia elektros srov, vadinamos elektrolitais.
Elektros srov elektrolituose
Elektros srov elektrolit tirpaluose ir lydaluose yra kryptingas teigiamj ir neigiamj jon judjimas.
Elektroliz
Mediagos isiskyrimas ant elektrod, tekant elektros srovei elektrolit tirpalais ar lydalais, vadinamas elektrolize.
Elektros ilydis
Elektros srovs tekjimas dujomis vadinamas elektros ilydiu. Elektros srovs tekjimas dujomis tiktai dl kokio nors iorinio poveikio vadinamas nesavaiminiu ilydiu. Elektros srovs tekjimas dujomis neveikiant jonizatoriui vadinamas savaiminiu ilydiu.
Plazma
Plazma i dalies arba visikai jonizuotos dujos, kuri teigiamj ir neigiamj krvinink tankis praktikai vienodas.
Kibirktinis ilydis
Kibirktis tai plonyt stipriai jonizuot duj gija, kuria dl maos varos teka labai stipri elektros srov.
Vakuuminis diodas
Dviej elektrod elektronin lempa vadinama vakuuminiu diodu.
Vakuuminis triodas
Vakuuminis diodas, kuriame taisytas dar vienas elektrodas, t. y. tinklelinis elektrodas, vadinamas vakuuminiu triodu. Tinklelinis elektrodas reikalingas i katodo anod judani elektron srautui valdyti.
Puslaidininkiai
Puslaidininkiais vadinamos mediagos, kurios pagal elektrin laidum yra tarp elektros laidinink ir izoliatori.
Skylinis laidumas
I atomo iorinio sluoksnio ilkus elektronui, atome lieka laisva vieta, kuri gali uimti kitas elektronas. Ji vadinama skyle.
Donorai
Priemaios, kurios lengvai atiduoda elektronus ir lemia elektronin puslaidininkio laidum (n laidum), vadinamos donorais.
Akceptoriai
Priemaios, kurios prisijungia elektronus ir lemia skylin puslaidininkio laidum (p laidum), vadinamos akceptoriais.
Puslaidininki sandra
p laidumo ir n laidumo puslaidininki kontaktas vadinamas pn sandra.
Puslaidininkinis diodas
Puslaidininkiniu diodu vadinamas prietaisas, turintis vien pn sandr ir du ivadus, kuriais jis jungiamas elektros grandin.
185
Elektromagnetiniai reikiniai
iame skyriuje susipainsite su: magnetinio lauko svoka; nuolatiniais magnetais: strypiniu, pasagikuoju; elektromagnetais; elektros variklio veikimo principu; ryio priemonmis.
magnetinis laukas
Magnetinis laukas
4.2 skyrelyje suinojome, kad aplink nejudanius elektros krvininkus yra elektrinis laukas. Bandymais rodysime, jog aplink judanius krvininkus yra dar ir magnetinis lakas. 1 bandymas. Sujunkime grandin taip, kaip parodyta 9.1 paveiksle, a, o alia tiesaus laido padkime magnetin rodykl. (Ji yra jums jau inomo prietaiso kompaso pagrindin dalis.) Kai laidu teka elektros srov, magnetin rodykl nukrypsta nuo pradins padties, pasisuka taip, kad bt statmena laidui. bandym (9.1 pav., b) 1820 metais pirmasis atliko dan fizikas H a n s a s K r i s t i a n a s E r s t e d a s (H. K. Oersted, 17771851). 2 bandymas. Izoliuotos vielos rit su geleine erdimi junkime elektros grandin, kaip parodyta 9.2 paveiksle. Kai jungiklis nejungtas, srov grandine neteka ir rit netraukia alia jos padt smulki geleli (vinui, verli, varteli). Sujungus grandin, rite pradeda tekti srov, rits erdis simagnetina ir ima traukti geleles. Vadinasi, rit tampa magnetu.
188
Fizika
/ 9
9.2 pav.
Taigi 1 ir 2 bandymas patvirtina, kad a p l i n k laidinink, kuriuo teka elektros srov, yra magnetinis laukas. Jo veikiama magnetin rodykl pakrypsta, o rits erdis traukia geleinius daiktus.
Magnetinio lauko jg linijos

Detaliau magnetin lauk galima itirti naudojant geleies pjuvenas. Magnetiniame lauke jos simagnetina ir virsta maomis magnetinmis rodyklmis. 3 bandymas. Atlikime dar vien bandym, pana 1-j. Tik dabar ties grandins laid perverkim e per kartono lap ir laikykime vertikaliai. Ant kartono paberkime geleies p j u v e n arba idliokime daug ma magnetini rodykli. junkime jungikl. Pjuvenos arba magnetins rodykls isidstys aplink ties laidinink koncentriniais (turiniais bendr centr) apskritimais. Linijos, iilgai kuri m a g n e t i n i a m e l a u k e isidsto magnetins rodykls, vadinamos magnetinio lako j g linijomis, arba m a g n e t i n m i s linijomis. i linij kryptimi susitarta laikyti krypt, kuri rodo magnetins rodykls iaurinis polius, ymimas raide N (angl. North iaur). Pietinis rodykls polius ymimas S (angl. South piets). Magnetinio lauko j g linij kryptis susijusi su srovs kryptimi laidininke. sry galima nusakyti tokia taisykle: j e i l a i d i n i n k , kuriuo teka elektros srov, apimsime deine ranka taip, kad
1820 m. Kopenhagos universiteto fizikos auditorijoje studentai susirinko profesoriaus H. K. Erstedo paskait apie ilumos ir elektros sry. Profesorius papra jungti elektros srov i Voltos element baterijos. Srov tekjo plona platinine viela, kuri greitai kaito. Erstedas aikino reikin ir atsitiktinai pastebjo, kad krypteljo netoli vielos kabojusi magnetin rodykl. I karto iam reikiniui mokslininkas neteik reikms, nes man, kad tai susij su platinins vielos temperatra. Vliau jis bandym ts su storesne viela, kuri kaito ne taip smarkiai. Ir kart intuityviai vilgteljo rodykl ji vl pakrypo on. Ijungus srov, rodykl gro pradin padt, nors laidininkas dar buvo kaits. Kai studentai ijo i sals, Erstedas pakartojo bandym kelet kart, vis stebdamas rodykls nuokryp. Kit dien bandym atliko i naujo su dvideimia Voltos element, ir efektas buvo dar rykesnis. S bandym 1820 m. Erstedas apra lotyn kalba straipsnyje Elektros srovs poveikio magnetinei rodyklei bandymai". Bandymo esm jis nusak taip: Galvanin elektra, tekdama i iaurs pietus vir laisvai kabanios magnetins rodykls, jos iaurin poli nukreipia rytus. Tekdama ta paia kryptimi po rodykle, iaurin poli nukreipia vakarus". 189
millI'll | | '1 | llllliDUIlltlil

9.3 pav.
9.4 pav.
Tai domu
9.6 paveiksle parodyta Miuncheno vokiei (gamtos moksl ir technikos istorijos) muziejuje saugoma paminklin lenta, skirta iam labai svarbiam Erstedo bandymui aminti.
9.5 pav.
itiestas nyktys rodyt srovs krypt, tai kiti keturi pirtai rodys magnetini linij krypt (9.3 pav.). Si taisykl vadinama deiniosios rankos taisykl. Brinio ploktumai statmenu laidininku tekanios srovs kryptis danai vaizduojama strle. Kai srov teka nuo ms (9.4 pav., a), raome enkl (tarsi ymtume tolstanios strls uodeg), kai mus (9.4 pav., b) enkl (vaizduojant atlekianios strls smaigal). Rodyklmis paymta aplink laidinink susidariusio magnetinio lauko magnetini linij kryptis. 9.5 paveiksle pavaizduotos rits, su kuria atlikome 2 bandym, magnetinio lauko magnetins linijos. Kaip inome, rit, kuria teka elektros srov, tarsi virsta magnetu. Vadinasi, ji, kaip ir magnetin rodykl, turi du polius: iaurin N ir pietin S. Rits magnetins linijos nukreiptos i iaurinio poliaus pietin. Magnetinio lauko vaizdavimas jg linijomis yra tik io lauko modelis. 190 Fizika, / 9
9.7 pav.
9.8 pav.
Uduotys -y ?
1. Koki slyg reikia, kad aplink krvininkus visada bt elektrinis ir magnetinis laukas? 2. Ar galima kompasu nustatyti, kad laidininku teka elektros srov? Jei galima, tai kaip suinoti jos krypt? 3. Kokia yra magnetinio lauko jg linij kryptis 9.7 paveiksle pavaizduotais atvejais? Persibrai ssiuvinius, paymkite j rodykle. 4. Persibraiykite ssiuvinius 9.8 paveiksle pavaizduotus laidininkus. Atsivelgdami magnetinio lauko j g linij krypt, nurodykite iais laidininkais tekanios elektros srovs krypt. 5. 9.9 paveiksle pavaizduoti du laidininkai ir nurodyta jais tekanios elektros srovs kryptis. Persibrai juos ssiuvinius, paymkite magnetinio lauko j g linij krypt.
9.9 pav. 9.10 pav.
Vilniaus universiteto fizikas }. K. Skrodskis dar 1817 metais ra, kad laidininkas, kuriuo teka elektros srov, veikia kompaso rodykl panaiai kaip magnetas. Magnetinio lauko jg linij krypt galima nustatyti ir pagal sraigto taisykl: jei sukamas sraigtas slenka srovs tekjimo kryptimi, tai jo sukimosi kryptis rodo magnetinio lauko jg linij krypt (9.11 pav.).
9.11 pav.
191
6. 9.10 paveiksle dviej laidinink skerspjviai ir aplink juos susidariusio magnetinio lauko jg linijos. Persibrai juos ssiuvinius, nurodykite laidininkais tekanios elektros srovs krypt. 7. Atliekant Erstedo bandym, magnetins rodykls pakrypo prieingomis kryptimis (9.12 pav.). Kodl? Nurodykite magnetinio lauko jg linij ir laidininku tekanios srovs kryptis. 8. Kur magnetins rodykls poli atstums 9.13 paveiksle pavaizduotos rits kairysis galas, kai ja ims tekti elektros srov? 9. Persibraiykite ssiuvinius 9.14 paveiksle pavaizduot laidinink ir aplink j paymkite magnetinio lauko jg linij (nubrdami jas per nurodytus takus) kryptis. Rodykls rodo laidininku tekanios elektros srovs krypt. 10. Viena rite teka 3 A stiprio srov, kita tokia pat rite 1,5 A. Katros rits viduje magnetinis laukas yra stipresnis?
8-asis laboratorinis darbas. Elektromagneto surinkimas ir ibandymas Elektromagnetas

Rit, kurios viduje yra gelein erdis, vadinama elektromagnetu. Kai rite teka elektros srov, elektromagneto erdis simagnetina ir sustiprina rits sukurt magnetin lauk. Ijungus srov, ios mag192 Fizika, / 9
netins savybs inyksta (erdis turi bti pagaminta i specialios geleies). Elektromagneto poveikis priklauso nuo juo tekanios srovs stiprio. Dl to elektromagnetai plaiai naudojami technikoje. Jais perkeliami kroviniai, valomi grdai, elektromagnetai montuojami telefonuose, telegrafuose ir t. t. Pagal erdies form elektromagnetai skirstomi s trypinius (9.15 pav., a), pasagikuosius (9.15 pav., b), cilindrinius (9.15 pav., c) ir t. t. 9.16 paveiksle parodytas didels keliamosios galios elektromagnetas. Priemons: 1) kieninio ibintuvlio baterija; 2) rit; 3) gelein rits erdis; 4) reostatas; 5) jungiklis; 6) jungiamieji laidai; 7) kompasas; 8) smulkios vinuts; 9) varteliai; 10) trintukas; 11) mai akmenukai; 12) medio gabaliukai. Darbo eiga
1. Pagal 9.17 paveiksle pavaizduot elektrin schem sujunkite grandin. 2. junkite jungikl ir kompasu nustatykite rits (elektromagneto) polius. 3. Pakeiskite srovs krypt grandinje ir vl nustatykite elektromagneto polius.
9.16 pav.
9.15 pav. 9.17 pav.
193
9.18 .
4. Reostatu reguliuokite srovs stipr g r a n d i n j e ir stebkite, kaip e l e k t r o m a g n e t a s veikia k o m p a s . 5. Patikrinkite, kaip e l e k t r o m a g n e t a s traukia i vairi mediag padarytus knus: geleines vinutes, vartelius, m e d i o gabaliukus, a k m e n u k u s ir t. t.
1. Ar galima i neizoliuotos vielos p a g a m i n t i e l e k t r o m a g n e t o rit? 2. N u r o d y k i t e 9.18 paveiksle p a v a i z d u o t elekt r o m a g n e t polius. 3. Ar, s u j u n g u s g r a n d i n , s i m a g n e t i n a geleiniai strypai (9.19 pav.)? abu
4. Kaip apvynioti gelein virb laidu, kad, tekant j u o srovei, virbas n e g y t m a g n e t i n i savybi?
9.19 pav.
9.20 pav.
9.21 pav.
194
Fizika, / 9
9.24 .
5. 9.20 paveiksle pavaizduoti elektromagneto poliai. Prie rii prijunkite srovs altin, o rii galus sujunkite vien su kitu taip, kad elektromagneto poliai bt tokie, kokie nurodyti brinyje. 6. Paymkite element baterijos polius ir srovs krypt grandinje (9.21 pav.). 7. Nurodykite pasagikojo elektromagneto polius (9.22 pav.). 8. Ant plon viel pakabintos dvi rits (9.23 pav.). Kodl jos artja ar tolsta viena nuo kitos, kai jomis leidiama elektros srov? 9. 9.24 paveiksle pavaizduotais elektromagnetais teka vienodo stiprio elektros srov. Kuris i j gali pakelti didiausi krovin?
195
9.2. Telegrafas. Telefonas

N u o seno b u v o iekoma b d inioms perduoti. Ilg laik laikus, p r a n e i m u s i v i e n o s vietos kit n e i o d a v o raiti pasiuntiniai. Ilgainiui informacijos p e r d a v i m o bdai tobuljo, taiau kai kurie i j taik o m i dar ir iandien. Informacijos perteikimo vairiais atstumais greitis, tikslumas i e s m s pasikeit tik n u o d u g n i a u ityrus elektrinius bei m a g n e t i n i u s reikinius.
Telegrafas
Lietuvoje pirmoji telegrama i Vilniaus Peterburg pasista 1859 metais. Kaune telegrafo stotis steigta 1863 metais. Elektros srov ir e l e k t r o m a g n e t galima p a n a u doti signalams perduoti dideliais atstumais ir j i e m s urayti. 1837 metais amerikietis S a m j u e l i s M o r z (S. Morse) irado elektromagnetin raant telegrafo aparat (gr. tele toli + grapho raau). Jo modelio principin s c h e m a pavaizduota 9.25 paveiksle. S i u n t i m o stotyje yra srovs altinis ir telegrafo raktas (jungiklis), p r i m i m o stotyje elektromagnetas, kuris gali pritraukti svirt su raikliu. N u spaudus telegrafo rakt, grandin susijungia. T r u m piau ar ilgiau palaikant n u s p a u s t rakt, p r i m i m o stotyje taisytas raiklis j u d a n i o j e popieriaus juostelje bria tak arba brkn. I tak ir b r k n i sudaryta M o r z s abcle u r a o m a s vairiausias tekstas.
9.25 pav.
196
Fizika, / 9
Morzs abcl
B C e
D
9.26 pav.
9.27 pav.
H 1
L
F G
iuolaikinis telegrafo ryys sudtinga sistema, kuria perduodamas ir tekstas, ir fototelegramos, ir kt. Vienas i dabar n a u d o j a m raidini telegrafo aparat yra teletaipas (lot. tele toli + angl. type rayti mainle). Jis turi panai raomosios mainls klaviatr, siunia, priima ir automatikai urao informacij.
R S
M N O P
Telefonas
Kalb dideliais atstumais galima perduoti telefono ryiu, t. y. elektriniais signalais, kurie sklinda laidais. Telefono ryys technikai labai sudtinga sistema. Taiau j o j e yra du nekintantys elementai mikrofonas (gr. mikros maas + phone garsas) ir telefonas (gr. tele toli + phone garsas). Pirmojo kalbtojo mikrofonas sujungtas su antrojo telefonu, o antrojo mikrofonas su pirmojo telefonu. Mikrofonas (9.26 pav.) tai smulki anglies grdeli pripildyta dut A, udengta plona ploktele membrana B. Prie duts ir membranos prijungti laidai C. Taigi anglies grdeliai yra elektros grandinje, kuri sujungta su antrojo kalbtojo telefonu. Telefon (9.27 pav.) sudaro magnetas A, ant kurio poli B umautos plonos vielos ritels C. Prie magneto poli yra plona plienin ploktel (membrana) D. Pirmojo kalbtojo balso stygos virpina or, ir is virpjimas suvokiamas kaip garsas. Kalbant mikrofon, virpantis oras pasiekia membran, kuri tai
T U _ , Q v . . z, O
2 3 . 4 .... _ 5 6 7
Telefon 1876 metais irado amerikietis Aleksandras Grejamas Belas (A. G. Bell). Lietuvoje pirmoji telefono stotis rengta Vilniuje 1896 metais. 1923 metais visi Lietuvos apskrii centrai jau turjo telefono stotis. Buityje naudojams vairia technika. N nepagalvojame, kad kai kurie aparatai atsirado palyginti neseniai, o j veikimo principas daugeliui buvo nesuprantamas. Tai liudija ir ia aprayta pirmoji paaugli paintis su telefonu.
197
Penkiolikmetis bsimasis raytojas Augustinas Gricius su draugu 1915 metais, patys to neinodami, atsidr neutralioje fronto zonoje tarp rus ir vokiei kariuomens, netoli iupyli. Pamat laidus, pradjo aikintis, kaip veikia telefonas. Einant pro Eerio mik, <...> Stasys staiga rikteljo: Va, tilipons! Pakels griovys buvo prils alksniuk. Juose drieksi telefono kabelis. Jis buvo gerai paslptas, mudu su Stasiu nepastebjome, i kur jis eina. Tai turbt jis kiauras, tas dratas, pasak Stasys, iupindamas kabel. A jau buvau mokykloj girdjs ir skaits apie elektr, tad ir apie telefon. Ne. Vidury viela, o ja sunkiasi elektros srov ir nea odius, ne per daug kvalifikuotai ir tikinamai paaikinau Stasiui. Eik tu, kvaily. Kas ten tau sunksis, kibo ginytis Stasys. Jei nebt viela kiaura, tai ir nesusikalbt. Mudu susiginijome ir gana ilgai kivirijoms, stengdamiesi kiekvienas rodyti savo ties. Na, pairkim, pasil Stasys. Pairkim, sutikau. Mudu ilgai vargom, kol iaip taip nutraukme viel. Stasys nusimin pamats, kad viela nekiaura. A diaugiausi rods, kad tiesa mano."1 Tik gerokai vliau A. Gricius suvok, koks pavojus jiems grs.
1
suspaudia, tai atleidia anglies grdelius. Dl to kinta j vara ir kartu srovs stipris g r a n d i n j e . K i n t a m o stiprio srov pasiekia antrojo kalbtojo telefono riteles ir j o s e sukelia m a g n e t i n lauk, kuris taip pat kinta. Jo veikiama, telefono m e m b r a n a virpina gretimus oro sluoksnius, ir klausytojas (antrasis kalbtojas) girdi tuos odius, kuriuos kitame laid gale m i k r o f o n taria j o panekovas. iuolaikini t e l e f o n rageliuose taisytas ir mikrofonas, ir telefonas. D a b a r labai paplits automatinis telefono ryys.
Uduotys >?
1. 9.28 paveiksle pavaizduotas elektrinis skambutis: A pasagikasis elektromagnetas, B gelein ploktel su plaktuku, C s k a m b u i o varpelis. j u n k i t e s k a m b u t elektros g r a n d i n ir paaikinkite, kaip jis veikia. 2. K b e n d r a turi elektrinio skambuio, telefon o ir telegrafo ranga? 3. kuri p u s ilinksta telefono m e m b r a n a , kai m i k r o f o n o m e m b r a n a suspaudia anglies grdelius d u t j e ? 4. Sujungiant ir ijungiant grandin, kurioje yra telefonas, ragelyje girdti trakteljimas. Kodl? 5. Kokie energijos virsmai vyksta m i k r o f o n e ir telefone, kai kalbasi du panekovai?
9.28 pav.
Gricius
A. Tkstantis
devyni imtai penkioliktieji. Diversantai / / Keliai keleliai. V., 1973. P. 112.
198
Fizika,/ 9
6. Norint greitai rengti tarp dviej vietovi laikin telefono ar telegrafo ry, tiesiamas tik vienas izoliuotas laidas. I telefono aparat ieinantys antrieji laidai sujungiami su smeigtais em metaliniais virbais. Kodl taip daroma? Kas iuo atveju atstoja antrj laid? Kodl girdimumas pagerja, kai aplink smeigtus virbus palaistoma em?
9.3. Nuolatiniai magnetai

... dabar pasakysiu, kuriuo gi dsniu gamtos akmuo prie savs gali gele traukti. Graikai akmen tad magnetu pavadino dl jojo atsiradimo i ten, kur gyvena magnet tautel. Lukrecijus (I a. pr. Kr.). Apie daikt prigimt Knai, kurie ilgai neisimagnetina, vadinami nuolatiniais magnetais, arba tiesiog magnetais. Toki savybi turi magnetins mediagos feromagnetikai (lot .ferrum geleis). Tai geleis, nikelis, kobaltas. Dl elektron sveikos juose atsiranda skirtingai magnetintos sritys (domenai) (9.29 pav., a). Magnetiniame lauke j simagnetinimas suvienodja (kryptis pasidaro madaug vienoda; 9.29 pav., b) ir visas mediagos gabalas virsta nuolatiniu magnetu. Nuolatiniai magnetai, kaip ir elektromagnetai, bna vairi form: strypiniai, pasagikieji ir t. t.
9.29 pav.
Apie magneto pavadinimo kilm yra vairi legend. Skyrelio pradioje pateiktoje romn poeto ir filosofo Lukrecijaus poemos itraukoje is terminas siejamas su hipotetine magnet tautele. Magneto pavadinimas kildinamas ir i Graikijos miestelio Magnezijos vardo. Pagal Romos mokslininko ir raytojo Plinijaus Vyresniojo (2379 m.) aprayt legend, piemuo Magnes atjs toki viet, kur em labai stipriai trauk jo gelein lazdos gal ir sandalus; mat j paduose buvo vini. Jis pradjs toje vietoje kasti em ir rads akmen, kuris trauk geleinius daiktus. Pagal piemens vard akmuo ir pavadintas magnetu.
199
a 9.30 .
Artindami magnet prie daikt, pagamint i vairi mediag, galime nustatyti, kad jis traukia ne visus daiktus. Magnetas geriausiai traukia plien, ket, gele, prasiau nikel ar kobalt. Nuolatinis magnetas, kaip ir rit, kuria teka elektros srov, turi du polius: iaurin ir pietin. Paprasiausias nuolatinis magnetas yra jau inoma magnetin rodykl. 1 bandymas. Pastatykime magnetin rodykl ant stalo. Siaurinis jos polius rodys iaur, pietinis pietus (9.30 pav., a). Pakabinkime strypin magnet. Vienas jo galas nukryps iaur, kitas pietus (9.30 pav., b). 2 bandymas. Strypin magnet horizontaliai tvirtinkime stove. Vienodais atstumais kabinkime" prie jo geleines vinutes (9.31 pav.). Magneto galai ilaiko j daugiausia, vadinasi, stipriausiai gele traukia jo poliai. 3 bandymas. Artinkime vien prie kitos dvi magnetines rodykles. Kad ir kaip jas sukiosime, jos visada sustos viena prieais kit prieingais poliais (9.32 pav.). 9.32 p a v .
9.33 pav.
Taigi galima padaryti toki ivad: vairiavardiai magnet poliai vienas kit trankia, o vieitavardiai stumia. 4 bandymas. Ant stiklins ploktels pabarstykime geleies pjuven ir i apaios prie jos artinkime vairius nuolatinius magnetus. Pjuvenos isidstys tam tikromis linijomis, kurios vaizduos m a g n e t magnetinius laukus. 9.33 paveiksle, a, parodytas pasagikojo magneto magnetinis laukas (magnetins linijos udaros), 9.33 paveiksle, b ir c, strypini magnet magnetiniai laukai.
1. Turime du visikai vienodus geleinius strypus. Kaip nustatyti, kuris i j yra magnetas, kuris ne? 2. Pavaizduokite, kaip takuose (9.34 pav.) aplink nuolatin magnet isidstys magnetins rodykls. Mlynasis j galas iaurinis polius. 3. Prie m a g n e t poli prikibo po adatl (9.35 pav.). Kas atsitiks laisviesiems adatli galams, artinant vien magnet prie kito? Kas atsitiks adatlms, jei m a g n e t galus, kurie laiko adatles, suglausime? 4. Dviej magnet poliai pritrauk laiko adatles (9.36 pav.). Ar visos jos nukris, kai suglausime magnetus prieingais poliais? Kodl?
9.34 pav.
201
I Elektromagnetiniai reikiniai
9.35 pav.
9.36 pav.
5. Nubrkite strypinio ir pasagikojo nuolatinio m a g n e t o m a g n e t i n i o lauko j g linijas ir nurodykite j krypt. 6. M a g n e t o pritraukt dviej adatli laisvieji galai vienas n u o kito nutol (9.37 pav.). Kodl? 7. Ar galima p a g a m i n t i v i e n o poliaus m a g n e t ? 8. Nuolatinis m a g n e t a s padtas netoli m a g n e t i ns rodykls. Kaip, n e j u d i n a n t m a g n e t o , apsaugoti rodykl n u o j o poveikio?
9.37 pav.
9.4. ems magne laukas

Bet kurioje e m s vietoje padta m a g n e t i n rodykl, galinti laisvai sukiotis, v i s u o m e t nusistovi iaurspiet kryptimi (9.38 pav.), nes j veikia em s m a g n e t i n i s laukas. Taigi e m yra milinikas m a g n e t a s (9.39 pav.), turintis du m a g n e t i n i u s polius: iaurin Piet pusrutulyje ( j nukrypsta k o m p a s o rodykls pietinis polius) ir pietin Siaurs pusrutulyje ( j nukrypsta m a g n e t i n s rodykls iaurinis polius). Per e m s m a g n e t i n i u s polius ivesti apskritimai vadinami magnetiniais dienovidiniais. Btent j kryptimi nusistovi m a g n e t i n rodykl. e m s geografinis aigalis n e s u t a m p a su j o s magnetiniu poliumi. Geografinio aigalio padtis pastovi, o m a g n e t i n i o p o l i a u s kinta. Pietinis magnetinis polius dabar yra Siaurs pusrutulyje, K a n a d o s salyno Batersto sal iauriniame pakratyje. Per par jis priartja prie geografinio aigalio 20,5 m, o per metus apie 7,5 k m . 202 Fizika / 9
9.38 pav.
9
Pietinis magnetinis polius iaurs aigalis
Piet aigalis iaurinis magnetinis polius 9.39 pav.
Kaip kinta laikui bgant ems magnetinio poliaus padtis, parodyta 9.40 paveiksle. M a n o m a , kad 2185 metais iaurje magnetinis polius sutaps su geografiniu aigaliu. ems magnetizmas dar ne visikai iaikintas. Seniau manyta, kad ems magnetin lauk sukelia jos gelmse esanios geleingos uolienos. Taiau giliau kaip 30 km j magnetins savybs inyksta dl auktos temperatros. Todl geleing uolien poveikis ems magnetiniam laukui palyginti nedidelis. Dabar manoma, kad svarbiausia ems magnetinio lauko prieastis jos skystame branduolyje judanios konvekcins daugybs elektringj daleli srovs. O mes jau inome, kad kiekviena elektros srov sukuria magnetin lauk.
Kompasas (it. compasso imatuoti (skriestuvu)) ant aies laisvai besisukanti magnetin rodykl, t. y. prietaisas orientuotis pasaulio ali atvilgiu, rodantis magnetinio arba geografinio dienovidinio krypt. Kinijoje magnetais kaip kompasais naudotasi jau 2000 metais pr. Kr. Europoje magnetinis kompasas pradtas naudoti XIXII amiuje. Kai jreiviui plaukiant jra Saul u debes pasislepia ar pasaul apgaubia nakties tamsa, pakabinama magnetin adata, kuri pasisukiojusi smaigaliu iaur rodo... itaip jreiviai suino, kur reikia plaukti, kai nematyti Maj Grulo Rat." Taip pirm kart (1180 metais) Europos literatroje aprao kompas angl mokslininkas Aleksandras Nekamas (A. Nekamj. Pirmieji kompasai buvo inde vandens plduriuojantys kamiai su magnetine rodykle. XIV amiuje rodykl pradta mauti ant smaigalio, tvirtinto sugraduoto skritulio centre.
9.40 pov.
Uduotys
1. Ar teisingai rodys pasaulio alis kompasas automobilio salone? Patikrinkite. 2. Laivai ems magnetizmui tirti daromi i medio, o j detals tvirtinamos bronzinmis vinimis. Kodl? 3. Ar v a k u u m e esanio kompaso magnetin rodykl nusistovs magnetinio dienovidinio kryptimi?
203
Tai domu
ems magnetinis laukas nra vienodas. Sauls pusje jis tsiasi madaug 6000 km, o prieingoje pusje net apie 100 kart toliau. Dl Sauls aktyvumo kartais kinta ems magnetinis laukas. I Sauls paviriaus Visat imetami elektringj daleli elektron, proton srautai. Dl to kyla magnetins audros. v Paprastai nustatoma ems magnetinio lauko stiprio vidutin vert. Taiau yra viet, kur dl geleing uolien telkini ems plutoje magnetinis laukas daug stipresnis u vidutin. Tokios ems sritys vadinamos magnetins anomalijos sritimis (gr. anomalia nukrypimas). Lietuvos iaurs rytuose ir Latvijos pietryiuose yra didiausia Pabaltijyje TumasrniSbats magnetin anomalija. Geleies rdos uolienos ia slgso 1000 m gylyje. Tai pastebta 1936 metais, tiriant magnetin lauk Rokikio rajone. Magnetin lauk turi ir kai kurios kitos Sauls sistemos planetos: Jupiteris, Marsas, Merkurijus, Saturnas bei pati Saul. Yra vaigdi, kurios dl stipraus magnetinio lauko vadinamos net magnetinmis vaigdmis. Mnulis ir Venera neturi magnetinio lauko.
4. Kodl kompasai netinkami naudoti arti ems magnetini poli? 5. Plienins sijos sudtos sandliuose iaurs piet kryptimi. Per ilgesn laik jos simagnetina. Kodl? 6. Kodl nereikt dti laikrodio ant televizoriaus ar radijo aparato?
9.5. Elektros variklis

Laidininkas magnetiniame lauke
inome, kad aplink laidinink, kuriuo teka elektros srov, yra magnetinis laukas, veikiantis magnetin rodykl (Erstedo bandymas). Kyla klausimas: ar magnetins rodykls magnetinis laukas neveikia laidininko? Be abejo, taip, taiau jis toks silpnas, kad pastebti nemanoma. O kas atsitiks, jei laidininkas, kuriuo teka elektros srov, pateks stipr magnetin lauk? Tai suinosime atlik bandym. Bandymas. Sumontuokime 9.41 paveiksle parodyt rengin. Dviem neizoliuotais laidininkais, jungtais elektros grandin, gali judti lengvas metalinis vamzdelis (arba viela), esantis tarp pasagikojo magneto poli.
9.41 pav.
204
Fizika
/ 9
jungus jungikl, grandine pradeda tekti elektros srov ir tarp magneto poli esanti viela ima judti. Tai rodo, kad magnetiniame lauke esant laidinink, kuriuo teka elektros srov, veikia tam tikra jga. Jos veikimo krypt, sutampani su laidininko judjimo kryptimi, galima nusakyti kairiosios rankos taisykle (9.42 pav.): jei kairioji ranka laikoma taip, kad magnetinio lauko jg linijos sueina jos deln, o keturi itiesti pirtai rodo elektros srovs krypt, tai 90 kampu itiestas nyktys rodo laidinink veikianios jgos krypt. Laidininko, kuriuo teka srov, judjimu magnetiniame lauke pagrstas buityje ir technikoje naudojam elektros varikli darbas.
9.42 pav.
Elektros variklio veikimo schema

Elektros variklis elektros maina, paverianti elektros energij mechanine energija. Elektros variklio veikim galima paaikinti tokia schema (9.43 pav.). Tarp magneto poli yra vielos rmelis su pusiediais A ir B galuose. Pusiediai priglud prie epetli C ir D. Vienas epetlis visuomet sujungtas su teigiamuoju altinio poliumi, kitas su neigiamuoju. Rmelis gali suktis aplink a OO'.
9.43 pav.
ti
205
Pirmj elektros varikl (9.45 pav.) 1834 metais sukonstravo i Potsdamo (Vokietija) kils ininierius Moricas Hermanas Jakohis (M. H. Jacobi, 18011874), baigs Getingeno universitet. Varikliui tobulinti reikjo l. Jakobis surado rmj Rusijos car Nikolaj I. Nuo 1837 met Jakobis gyveno Peterburge, prim Rusijos pilietyb, tapo Peterburgo akademijos akademiku ir inomas kaip Borisas Jakobis.
9.44 pav.
I srovs altinio teigiamojo poliaus elektros srov epetliu C, pusiediu A pasiekia kairij rmelio dal, kuri b r i n y j e yra ties pietiniu m a g n e t o poliumi. Pagal kairiosios rankos taisykl n u s t a t o m e , kad i rmelio dal veikia auktyn nukreipta jga. Deinija rmelio dalimi tekanios srovs kryptis yra prieinga, todl (pagal kairiosios rankos taisykl) t dal veikia e m y n nukreipta jga. K a d a n g i rmelis pritvirtintas prie aies, a b i e j j g veikiamas jis gali tik pasisukti. I inercijos pasisukus j a m pus iedis B atsidurs ties epetliu C ir pietiniu m a g n e t o poliumi vl b u s o ties iauriniu e m y n . Rmelis ds suktis. apskritimo, pusrmelio dalis ties veikiama vir, labai greitai pra-
9.45 pav.
Tikrame variklyje toki r m e l i tarp stipri elekt r o m a g n e t poli yra ne vienas, o daug, dl to jie sukasi tolygiai. Nuolatins srovs varikliai (vienas i j pavaizduotas 9.44 paveiksle) plaiai taikomi praktikoje, kaip antai: troleibusuose, elektroveiuose, tramvajuose, ekskavatoriuose, staklse ir pan. Sie varikliai yra pranaesni u iluminius, nes gali bti vairaus dydio, neiskiria aplink kenksming mediag, jiems nereikia degal, juos galima taisyti vairiose vietose, j gana didelis naudingumo koeficientas (galing elektros varikli siekia iki 98 %). 206 Fizika,/ 9
1. Suformuluokite taisykl, pagal kuri nustatoma magnetiniame lauke esant laidinink veikianios jgos kryptis. 2. 9.46 paveiksle pavaizduotos magnetini lauk j g linijos ir tuose laukuose esaniais laidininkais tekani srovi kryptys. Nurodykite laidininkus veikiani j g krypt. 3. Tarp m a g n e t poli esaniais laidininkais (9.47 pav.) teka elektros srov. Rodykls ymi laidinink j u d j i m o krypt. Nurodykite m a g n e t polius.
9.46 pav. 9.48 pav.
9.47 pav.
207
9.50 pav.
9.49 pav.
4. T a r p m a g n e t o poli esaniais laidininkais (9.48 pav.) teka elektros srov. N u r o d y k i t e laidin i n k u s veikianios j g o s krypt. 5. 9.49 paveiksle pavaizduoti tarp m a g n e t o poli esantys laidininkai, kuriais teka elektros srov, taip pat p a y m t a j j u d j i m o kryptis. Nurodykite elektros srovs krypt. 6. Kuria kryptimi j u d s 9.50 paveiksle pavaizduotas laidininkas?
208
Fizika
/ 9
Elektromagnetiniai reikiniai"
Erstedo bandymas Aplink laidinink, kuriuo teka elektros srov, yra magnetinis laukas.
Magnetins linijos
Linijos, iilgai kuri magnetiniame lauke isidsto magnetins rodykls, vadinamos magnetinio lauko jg linijomis, arba magnetinmis linijomis. Jei laidinink, kuriuo teka elektros srov, apimsime deine ranka taip, kad nyktys rodyt srovs krypt, tai kiti keturi pirtai rodys magnetini linij krypt.
Magnetai
Rit, kurios viduje yra gelein erdis, vadinama elektromagnetu. Knai, kurie ilgai neisimagnetina, vadinami nuolatiniais magnetais, arba tiesiog magnetais. Magnetai turi du polius: iaurin ir pietin. Vienavardiai magnet poliai vienas kit stumia, vairiavardiai traukia.
Elektros variklis
Elektros variklis elektros maina, paverianti elektros energij mechanine energija. Jo veikimas pagrstas laidininko, kuriuo teka elektros srov, judjimu magnetiniame lauke.
Kairiosios rankos taisykl
Jei kairioji ranka laikoma taip, kad magnetinio lauko jg linijos sueina jos deln, o keturi itiesti pirtai rodo elektros srovs krypt, tai 90 kampu itiestas nyktys rodo laidinink veikianios jgos krypt.
209
Uduoi atsakymai
1.7. 1. 140 }. 2. 300 kj. 3. 3,36 IO6 J. 4. 5,3 IO15 J. 5. 36 C.
6. 26 C. 7. 80 1. 8. 2 1. 9. 2 C. 10. 420 m. 11. 5 kg. 12. 48 C.
1-asis 1. d.
1.8. 2.2.
1. 840 J/(kg C). 2. 50 C.

4. 9,2 IO10 J. 5. 7,4 IO8 J. 6. 3,8 IO60 J/kg. 7. =1,9 t. 8. 2,5 kg. 9. =22 kg. 10. =130 kg. 11. =11 C. 5. 4,95 IO5 J. 6. =7 IO5 J. 7. 15,33 kj. 8. 1,62 IO6 J. 11. 25 C.
12. 0,8 1.
2.3.
3. 6,6 IO8 J. 4. Kietjant geleiai (QFE = 16,2 IO5 J; QAI = = 7,8 IO5 J). 5. 1,5 kg. 6. 1,5 IO6 J. 7. =7,1 IO5 J. 8. 6,24 IO5 J. 9. Apie 11,8 MJ. 15. 395 kj. 16. =2,9 MJ. 6. 13,18 MJ. 8. 84 kj. 9. 6142 kj. 10. 2636 kj. 6. 25 kartus. 7. 50 kart. 8. 6 cilindrus. 9. 3 kj. 10. 2940 J. 2. 35 %. 3. 16 %. 5. =33 %. 7. =6,5 J. 8. Neuteks. 9. =22 %.
2.5. 3.1. 3.3.
2-asis 1. d.
3.4.
1. 300 1; 250 1. 2. 459 J/(kg 0C). 3. 4 %.

1. 1,4-10 1 6 J. 2. =2,4 -10 18 J; 1,3 IO20 J. 3. 2,6 -10 8 J. 4. =34 %. 5. =10 min. 7. Krosnis atiduos =5,6 IO7 J, vanduo 4,9 IO8 J. 8. 1,5 IO7 J. 9. =27 g. 4. I1 :12 = 6. 5. Vienoda. 6. Per 200 s.
5.1.
3-iasis 1. d.
5.2.
3. 45 C. 4. 0,03 A.
4. 60 J. 5. 4,5 V. 6. U1: U, = 1 : 2. 7. Pirmoje 3 kartus. 8. 5 A; 2,5 A.
4-asis 1. d.
5.3. 5.4.
8. 0,24 J.
2. 1,2 . 3. 55 . 4. 100 . 5. 3 ; 3 . 8. Antrasis. 1. Sumajo 4 kartus. 2. 25 . 3. Nepasikeis. 5. Antrojo didesn 4 kartus. 6. 1,6 . 7. 150 m. 8. 0,765 mm2. 9. I geleies. 10. I konstantano. 11. 6 . 3. 100 . 4. 142,4 kg. 9. 200 ; 8 . 10. 200 mm 2 . 2. 4 A. 3. 4 V. 7. 5 A. 8. 5 V. 9. 20 V. 10. 1 mm2/m.
F i z i k a / 9
5.5. 5.6. 210
6.1.
1. 4 V. 2. 4 V. 4. 0,5 A; 5,5 V. 5. 37 lemputes. 6. 16 . 7. 15 . 8. 38,5 . 9. vies silpniau. 10. =0,324 A; =4,4 V; =1 V; =0,6 V.
5-asis 1. d.
1. 30 . 2. 0,5 A; UBC = 1 V; U cd = 0,5 V; UAD = 2,5 V.

3. 4 A; 8 V.
6.2. 6-asis 1. d.
6.3.
5. 8 . 6. 3 V. 7. 1 . 8. =1 . 9. =4,3 . 3. I = 0,2 A; I = 0,3 A; I = 0,5 A. 6. I3 = 0,5 A; I5 = 1 A; J6 =1 2,5 A. 8. 6 2A; 4 A; 240 V.

4 . 4 , 5 . 5 . 5 . 6 . U1IU2 = 3 . 7 . R 4 < RB, UA < UB; IA = 1B.
9. 6 . 13. 40 . 7.1. 7.2. 7-asis 1. d. 1. 18 J. 4. =2,5 kj. 5. 7,2 kj. 11. 3,2 IO3 kj. 7. 0,5 A. 8. =16 364 C. 9. 1 h. 1. 8 kWh (2,88 IO7 J). 2. I1:12 = 2. 3. 120 V. 4. Kurio R = = 50 . 5. Kurio R = 50 . 7. 6 : 1. 8. 720 kj. 9. 5,4 A. 7.3. 7.4. 8. 0,44 A; 96,8 W. 9. =54 g. 10. 600 J. 7. 1,32 kW. 8. 300 W ir 500 W galios lempas. 11. 0,9 W; 25 920 J; 0,6 0 C. 12. 1,26 kW. 7.5. 8.1. 5. 0,33 . 5. 2 kartus padids. 6. 9,87 IO"6 kg. 7. 0,54 g. 8. =8408 C. 9. = 16,8 A. 10. 0,34 IO"6 kg/C.
211
Panaudot iliustracij altiniai

http://www.scarlett.ru/source/models/hires/sc-190/sc-190.jpg http://www.anniversary-weddinggifts.com/web_images/ web_images/KTHERMONE.jpg http://www.voke3.1t/n/d/mixl.htm http://acmeme.org/all/travel/tallinn/stockholm/vasamuseum/ ice_floes.jpg http://www.siemens.com/misc/download.jsp7url = %2FDaten% 2Fsiecom% 2FHQ% 2FPG % 2FInternet % 2FPG_Unitwide % 2F WORKARE A % 2Fpp_pg4 % 2F tempia tedata % 2FDeutsch%2Ffile%2Fbinary%2Fsopg200405_300dpi_ 1185572.jpg&download = true http://www.gscscientific.com/501zl3web.jpg http://www.gscscientific.com/501z7web.jpg http://www.uvm.edu/%7Edahammon/whatsnew//largeElectroscope.jpg http://www.sil.si.edu/digitalcollections/hst/scientific-identity/ fullsize/SIL14-A4-05a.jpg http://www.sil.si.edu/digitalcollections/hst/scientific-identity/ fullsize/SIL14-V003-02a.jpg http://www.ady-bp.sulinet.hu/tantar/atvalt/kepek/ohm.jpg http://www.scarlett.ru/source/models/hires/sc-132s/sc-132sgreen.jpg http://www.hakko.com.sg/presto.jpg http://perso.club-internet.fr/rene.balderacchi/illustrations/ Fusible%2003.jpg http://www.ab.com/industrialcontrols/products/control_ circuit_and_load_protection/images/circuit_ protection_ family.jpg http://www.electronics-plus.com/Merchant/graphics/surplus/ lN5817.jpg http://www.edcjp.jp/kit/elecraft/KXl-Photos/Parts2/index. html http://kwtubes.com/ebaypictures/diodes/d817g.jpg http://images.channeladvisor.com/Sell/SSProfiles/10047725/ Images/DI3a50vl00.jpg http://www.kalleb.com/eb/di.jpg http://www.hcrs.at/BILDER/SRMAIN2.JPG http://www.solitrondevices.com/Packages%20Galleria/TO111 % 20Side % 20view% 20x.JPG Kompaktinis diskas Corel photo". Natur und technik: Physik, Chemie Hauptschule NordrheinWestfalen: Cornelsen, 1991. Physik Gross Berhag 5/6 Nordrhein-Westfalen /von K. Graeff, H.-W. Kirchhoff, J. Opladen, J. Reimers. Stuttgart: Ernst Mett Verlag, 1987. 212 Fizika / 9
Dalykin ir pavardi rodykl

Agregatins bsenos 38 Agregatiniai virsmai 53 Akceptoriai 181, 185 Akumuliatorius 86 Amperas 95, 96, 122 Amperas A. M. 95 Ampermetras 88, 97, 122 Anodas 175, 176 Anodo srov 175 Amontas S. 180 razdiunas P. 180 Deivis H. 173 Dsnis Archimedo - 7 elektrolizs - 168 energijos tverms - 6, 62, 67 inercijos - 6 jgos - 6 Omo - grandins daliai 120, 123 Paskalio - 7 veiksmo ir atoveikio - 6 Diodas puslaidininkinis - 183, 185 vakuuminis - 174, 184 Diufe . 70 Dyzelis R. 58 Donorai 180, 185 Daulis 22 Daulis D. P. 145 disonas T. A. 154, 175 Elektrin j'tampa 100, 122 Elektrin jga 74 Elektrin schema 88, 91 Elektrin vara 108, 122 savitoji - 112, 123 Elektrinis lituoklis 153 Elektrocheminis mediagos ekvivalentas 168 Elektrolitai 167, 184 Elektrolitin disociacija 167 Elektroliz 167, 184 Elektromagnetas 192, 209 Elektrometras 71 Elektronas 72 Elektroninis spindulys 177 Elektroninis vamzdis 176 Elektros grandin 87, 91 Elektros ilydis 170, 184 kibirktims - 172 nesavaiminis - 171, 184 savaiminis - 171, 184 Elektroskopas 70 Elektros krvis 70, 94-96, 100 Elektros lankas 173 Elektros mainos 84 Elektros skaitiklis 145 Elektros srove 81, 167, 170, 171, 174 Elektros srovs darbas 144, 162 Elektros srovs galia 147, 162 Elektros srovs stipris 94, 95, 122 Erstedas H. K. 188-190 aradejus M. 74, 168, 178 Fotoelementas 86 Fotovafas (fotorezistorius) 183 Franklinas B. 70 alvaninis elementas 84 Galvanis L. 86 Garavimas 46 Garo turbina 59 lleronas 59 eminimas 80 Iakobis M. H. 206 Jg linijos elektrinio lako - 75 magnetinio lako - 189, 209 Jonizacija duj - 171 smgin - 171 'Kaitinamoji lempa 88, 152, 154 Kalorija 28 Katodas 175, 176 Kietjimas 42, 52 Kondensacija 47, 52 Konvekcija 14, 17, 34 laisvoji - 17 priverstin - 17 Krvininkas 81, 90 213
Kulonas 96 Kulonas . . 96 aidinink jungimas lygiagretusis - 126, 131-133, 141 mirusis - 126, 138, 139, 141 nuoseklusis - 126-128, 141 Laidumas pslaidininki elektroninis 180 priemaiinis 180 savasis 180 skylinis 181 ilumos - 14, 34 Laisvieji elektronai 78,170,171,179 Laukas elektrinis - 74, 90 elektrostatinis - 75 magnetinis - 188, 189 Lavalis K. G. P. 59 Lengmiras I. 172 Lenuaras E. 57 Lydymasis 39, 52 Lygintuvas (laidyn) 153 ikrofonas 197 Milikanas R. 72 Mdrz S. 196 audingmo koeficientas 61, 67 Nuolatinis magnetas 199 mas 108, 122 Omas G. S. 108, 120 Ommtras 109, 122 Otas N. A. 57 etrovas V. 173 Plazma 172 pn sandra 181 Pola J. 180 Pslaidininkis 178, 185 Pslaidininki sandra 181, 185 Reostatas 115, 123 liauiklinis - 88, 115, 123 Repas K. 180 Rezistorius 88, 109, 123 augiklis 88, 155 automatinis - 156, 163 lydsis - 156, 163 Skyle 179 Skrodskis }. K. 191 214 Fizika / 9
iluma kro degimo - 32, 35 lydymosi - 41, 52 savitoji - 24, 35 savitoji garavimo - 50, 53 savitoji lydymosi - 41, 52 iluminis judjimas 10, 34 iluminis spinduliavimas 14, 20, 34 ilumos kiekis 22, 35, 145, 162 aisykl deinidsios rankos - 189, 190 kairiosios rankos - 205, 209 sraigto - 191 sverto - 7 Telefonas 197 Telegrafas 196 Temperatra kietejimo - 42, 52 lydymosi - 39, 52 virimo - 49, 52 Termistorius 183 Termoelektronin emisija 175 Termoelementas 85 Tinklelis 176 Tdmsonas D. D. 11 Tonksas L. 172 Trumpasis jungimas 155, 163 akuuminis triodas 176, 185 Vankelis F. 57 Variklis aminasis - 61 dyzelinis - 58 elektros - 205, 209 iluminis - 56, 67 vidas degimo - 56 Varas 88, 109, 123 iluminis - 183 Vatas 148 Vatas D. 57 Vatmetras 148 Vatsekund 148 Vatvaland 148 Vidin energija 11, 34 Vimerstas D. 72 Virimas 49, 52 Volta A. 86, 101 Voltas 101, 122 Voltmetras 88, 103, 122
Vladas Valentinaviius FIZIKA Vadovlis IX klasei Pieiniai Vytauts Zoviens Nuotraukos Rtos Buinskaits Redaktor Zita liavait Virelis Kristinos Jits ir Riardo Rudinsko
Tir. 3000 egz. Leid. Nr. 15 659. Usak. Nr. 16 940. Udaroji akcin bendrov leidykla viesa", E. Oekiens g. 10, LT-44252 Kaunas. EI. p. mail@sviesa.lt Interneto puslapis http://www.sviesa.lt Spausdino UAB Spaudos praktika", Chemijos g. 29, LT-51333 Kaunas. Sutartin kaina
is v a d o v l i s p a d s J u m s a t s k l e i s t i i l u m i n i ir e l e k t r i n i r e i k i n i p a s l a p t i s . ia r a s i t e a t s a k y m u s d a u g e l su i o m i s t e m o m i s susijusi k l a u s i m , p a v y z d i u i , k o d l , prie p i l a n t v a n d e n j s t i k l i n , p a t a r i a m a j j d t i m e t a l i n a u k t e l , k o d l 20 C t e m p e r a t r o s oras m o g u i a t r o d o p a k a n k a m a i iltas, o t o k i o s p a t t e m p e r a t r o s v a n d u o - vsus, k o d l p o i e m o s d i r v o s e p r i d y g s t a " a k m e n . N a g r i n d a m i e l e k t r i n i u s reikinius, ne t i k g e r i a u painsite b u i t y j e n a u d o j a m u s e l e k t r i n i u s p r i e t a i s u s , b e t ir s u i n o s i t e , k a i p s p a r i a i p l t o j o s i f i z i k o s mokslas - t e c h n i k o s pagrindas. Deja, nauji m o k s l o a t r a d i m a i kelia dar d a u g i a u p r o b l e m . Gal j o s p a v i l i o s ir Jus?

Fizika 9 Fizikos Vadovėlis 9 Klasei 2007 by Cloud Dancing

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Fizika 9 Fizikos Vadovėlis 9 Klasei 2007 by Cloud Dancing

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Vladas Valentinaviius

Scanned by Cloud Dancing

UDK 53(075.3) Val 71

Redaktor ZITA LIAVAIT Pieiniai VYTAUTS ZOVIENS Dizainer KRISTINA JIT

Lietuvos Respublikos rekomenduota 2005 03 15, Nr. 36

C Vladas Valentinaviius, 2005 C Leidykla viesa", 2005

1. Vidin kn energija ir jos kitimas

Skyriaus Vidin kn energija ir jos santrauka /34

2. Mediagos agregatini bsen kitimas

Skyriaus Mediagos agregatini santrauka /52

5. Elektros srovs stipris, tampa, vara

6. Laidinink jungimo budai

7. Elektros srovs darbas ir galia

8. Elektros srov [vairiose terpse

Skyriaus Elektros srov vairiose terpse" santrauka /184

VII-VIII klass kurso pagrindiniai fizikiniai dydiai ir dsniai

Fizikinis dydis Formul

Matavimo vienetas IJ = I N m 1 W = 1 J/s IJ IJ I N m

Mediagos tankis Kelias Laikas Greitis Pagreitis

1 kg/m3 1 m 1 s 1 m/s 1 m/s2

Jga Sunkio jga (sunkis) Kno svoris

Slgis Skysio stulpelio slgis Archimedo jga

Vidin kn energija ir jos kitimas

1.1. iluminis judjimas. Vidin energija

Kodl knai nuo ilumos pleiasi

Vielin kun energija ir jos kitimas

Vielin kun energija ir jos kitimas

energijos kitimas atliekant darb

1.3. ilumos laidumas

Kas lemia ilumos laidum

ilumos laidumo reikm

Vielin kun energija ir jos kitimas

Vielin kun energija ir jos kitimas

Praktin konvekcijos reikm

Vielin kun energija ir jos kitimas

Vidin kn energija ir jos kitimas

1.5. iluminis spinduliavimas

Vielin kun energija ir jos kitimas

Vidin kung energija ir jos kitimas

1.6. ilumos kiekis

Vidins kn energijos kitimas

Vielin kun energija ir jos kitimas

Vidin kn energija ir jos kitimas

bandymas Aliejus (W1 = m2 f , < t2 Q1 = Q 2

WZ1 < m2 Qi < Q 2

Vielin kun energija ir jos kitimas

Vielin kun energija ir jos kitimas

Tai galima urayti formule Q = cm(t2-tj.

Kartas vanduo m2 ? t3 = 100 0 C t2 = 75 0 C

Vielin kun energija ir jos kitimas

Apskaiiuojame skaitin m2 vert: 23100 J 4200 J/(kg C) (100 - 7 5 ) 0 C

Jei neatsivelgsime nuostolius, gausime: Cmft3-I1) Qi = Qy = Ctnft2-13),\:c 2 + A ( + m2)t3

212' mZt 2'

raykime skaitines dydi vertes:

Vielin kun energija ir jos kitimas

1-asis laboratorinis darbas.

Kietojo kno savitosios ilumos apskaiiavimas

1.8. Kuro degimo iluma

Vielin kun energija ir jos kitimas

Kuro degimo iluma

Parakas Sausos malkos Durps Akmens anglys Alkoholis Antracitas

Medio anglys Gamtins dujos Nafta ibalas Benzinas Vandenilis

Vidin kun energija ir jos kitimas"