Šilumos kiekio

apskaičiavimas
Parengė Riešės gimnazijos I a klasės
mokinys Lukas Civinskas
Fizikos mokytoja metodininkė Irina Gaidamovič
2015 metai
 Turinys
Šilumos kiekis
Nuo ko priklauso šilumos kiekis?
Savitoji šiluma
Šilumos kiekio apskaičiavimas
Kietojo kūno savitosios šilumos apskaičiavimas
Šilumos kiekių palyginimas maišant šalta ir karštą vandenį
Eksperimentinė užduotis
Testas
Uždavinių sprendimas
Literatūra
 Šilumos kiekis
Šilumos netenkančių ar jos gaunančių kūnų vidinė energija
kinta – mažėja arba didėja.

Vidinės energijos kiekis, kurį kūnas gauna arba kurio

netenka šilumos perdavimo būdu, vadinamas šilumos kiekiu.

Šilumos kiekis žymimas Q, matavimo vienetas – džaulis (J).

Anksčiau šilumos kiekio matavimo vienetas buvo kalorija (žymima
cal). Šis pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio calor – šiluma.

1cal  4,2 J .
Nuo ko priklauso šilumos kiekis?
Atliekant bandymus pastebėta, per kiek laiko užverda
vienodai kaitinamas vanduo pilname inde ir pripildytame iki
pusės. Nustatyta, kad didesnis kiekis vandens užverda lėčiau.
Norint abiejuose induose skysčio temperatūrą padidinti
vienodai, pilną indą reikia kaitinti dukart ilgiau. Tad šilumos
kiekis proporcingas šildomo kūno masei.
Nuo ko priklauso šilumos kiekis?
Kai vandenį norime pašildyti, indą kaitiname trumpai –
šilumos perduodame nedaug. Tam pačiam vandens kiekiui
užvirinti šiluminės energijos reikia daugiau. Vadinasi, šilumos
kiekis, kurį gauna kūnas, priklauso nuo temperatūros pokyčio.
Paveiksle matyti, kuo daugiau laipsnių norime pakelti
kaitinamo kūno temperatūrą, tuo daugiau šilumos jam turime
suteikti.
Nuo ko priklauso šilumos kiekis?
Jei vienu metu kaitiname vandenį ir aliejų, kurių masė
vienoda, pastebėtume, kad aliejus šyla greičiau. Abiejų
skysčių temperatūra tampa vienoda, kai vandeniui
suteikiamas didesnis šilumos kiekis. Taigi šilumos kiekis
priklauso taip pat nuo medžiagos, iš kurios sudarytas kūnas.
 Savitoji šiluma
Skirtingi fizikiniai kūnai šilumos sugeria ar aplinkai jos
atiduoda nevienodai. Šią kūnų savybę apibūdina medžiagos
savitoji šiluma. Ji žymima c, matavimo vienetas [c] = J/(kg·°C) –
džaulis kilogramui Celsijaus laipsniui.

Savitoji šiluma rodo, kiek šilumos reikia vieno

kilogramo medžiagos temperatūrai pakelti vienu laipsniu.

Medžiagų savitąją šilumą lemia jų sandara, dalelių

tarpusavio sąveika, šiluminis judėjimas. Skirtingos būsenos
medžiagos savitoji šiluma skiriasi.
Šilumos kiekio apskaičiavimas
Norint apskaičiuoti šilumos kiekį, kurį kūnas gauna
šildamas arba atiduoda aušdamas, reikia savitąją medžiagos
šilumą padauginti iš kūno masės ir temperatūros pokyčio.

Q  cm(t 2  t1 ) arba Q  cmt

nes t  t 2  t1
Q – šilumos kiekis, [Q] = 1J;
c – savitoji šiluma, [c] = J/(kg·°C);
m – masė, [m] = 1 kg;
t1 – pradinė temperatūra, [t1] = 1 °C;
t2 - galinė temperatūra, [t2] = 1°C.
 Kietojo kūno savitosios šilumos
apskaičiavimas

Užduotis: apskaičiuoti kietojo kūno savitąją šilumą.

Priemonės: 1) du metaliniai ritinėliai; 2) kalorimetras;

3) termometras; 4) svarstyklės; 5) svarčiai; 6) stiklinė su šaltu
vandeniu; 7) indas su verdančiu vandeniu; 8) matavimo
cilindras; 9) sugeriamasis popierius.
 Darbo eiga:
1. Įpiliau į vidinį kalorimetro indą V = (150 ± 1) ml temperatūros
vandens.
2. Išmatuoju vandens temperatūrą: t1 = (17 ± 0,5)°C.
3. Mokytojas verdančiame vandenyje pakaitina metalinius
ritinėlius, išmatuoja vandens temperatūrą: t2 = (99 ± 0,5)°C.
4. Karštą ritinėlį įdėjau į kalorimetrą, palaukiau, kol vandens
temperatūra jame nusistovės, ir išmatuoju ją:
t3 = (23 ± 0,5)°C.
 Darbo eiga:
5. Išėmiau iš vandens ritinėlį, jį nušluosčiau ir svarstyklėmis
išmatavau jo masę: m = (54,8 ± 0,05) g.
6. Apskaičiuoju metalo, iš kurio padarytas ritinėlis, savitąją šilumą:
m
m1  54,8 g  0,0548kg  m  1000  0,00015  0,15kg
V
V  150ml  0,00015m QV  4200  0,15   23  17   3780 J
3
m  V
kg 3780 J
  1000 3 QV  cm(t3  t1 ) c1   908
m 0,0548   99  23 kg  C
Q1  cm1 (t 2  t3 )
t1  17  C
QV  Q1
t 2  99 C


QV
t3  23 C c1 
m1  (t 2  t3 )
QV  ?
c1  ?
 Darbo eiga:
7. Įpiliau į vidinį kalorimetro indą V = (150 ± 1) ml temperatūros
vandens.
8. Išmatuoju vandens temperatūrą: t1 = (18 ± 0,5)°C.
9. Mokytojas verdančiame vandenyje pakaitina metalinius
ritinėlius, išmatuoja vandens temperatūrą: t2 = (98 ± 0,5)°C.
10. Karštą ritinėlį įdėjau į kalorimetrą, palaukiau, kol vandens
temperatūra jame nusistovės, ir išmatuoju ją: t3 = (26 ± 0,5)°C.
 Darbo eiga:
11. Išėmiau iš vandens ritinėlį, jį nušluosčiau ir svarstyklėmis
išmatavau jo masę: m = (152,520 ± 0,01) g.
12. Apskaičiuoju metalo, iš kurio padarytas ritinėlis, savitąją
šilumą:
m
m1  152,529 g  0,15252kg  m  1000  0,00015  0,15kg
V
V  150ml  0,00015m 3 QV  4200  0,15   26  18  5040 J
m  V
kg 5040 J
  1000 3 QV  cm(t3  t1 ) c2   459
0,15252   98  26  kg  C
m Q2  cm1 (t 2  t3 )
t1  18 C QV  Q2
t 2  98 C QV
c2 
t3  26 C m1  (t 2  t3 )
QV  ?
c2  ?
 Rezultatai ir išvados
Atlikdamas bandymą apskaičiavau šalto vandens gautą
šilumos kiekį, kuris lygus 3780 J. Šalto vandens gautas šilumos
kiekis yra lygus įkaitinto ritinėlio atiduotam šilumos kiekiui (jei
nuostolių nepaisome), todėl galėjau apskaičiuoti pirmo ritinėlio
savitąją šilumą, ji yra lygi 908 J/(kg·°C). Atlikęs antrą bandymą
apskaičiavau šalto vandens gautą šilumos kiekį, kuris lygus 5040
J, o antro ritinėlio savitoji šiluma lygi 459 J/(kg·°C). Iš lentelės
„Kai kurių medžiagų savitoji šiluma” radau, kad aliuminio savitoji
šiluma – 920 J/(kg·°C), o plieno 500 J/(kg·°C). Pastebėjau, kad
skirtingos medžiagos turi skirtingas savitas šilumas. Taigi pirmas
ritinėlis buvo iš aliuminio, o antras – iš plieno. Mano savitosios
šilumos rezultatai nesutapo su lentelės duomenimis dėl masės,
temperatūros, tūrio matavimo paklaidų bei dėl to, kad dalis ritinėlių
atiduotos šilumos buvo sunaudota indui sušildyti bei išsiskyrė į
aplinką.
 Šilumos kiekių palyginimas maišant
šalta ir karštą vandenį
Užduotis: apskaičiuoti karšto vandens atiduotą šilumos kiekį ir
šalto vandens gautą šilumos kiekį; palyginti šiuos šilumos
kiekius.

Priemonės: 1) termometras; 2) kalorimetras; 3) matavimo

cilindras; 4) stiklinė; 5) po stiklinę šalto ir karšto vandens;
6) medinė lazdelė.
 Darbo eiga:

1. Į matavimo cilindrą įpiliau V = (100 ± 1) ml vandens.

2. Išmatavau vandens temperatūrą: t1 = (20 ± 0,5)°C.
3. Užvirinau virdulyje vandenį. Į matavimo cilindrą įpiliau
V = (100 ± 1) ml karšto vandens.
4. Išmatavau vandens temperatūrą: t1 = (78 ± 0,5)°C.
5. Į vidinį kalorimetro indą įpiliau karšto vandens.
 Darbo eiga:
6. Iš stiklinės atsargiai išpiliau šaltą vandenį į vidinį
kalorimetro indą su karštu vandeniu, pamaišiau lazdele
ir išmatavau mišinio temperatūrą:
t3 = (46 ± 0,5)°C.

7. Užrašau visus matavimo duomenis.

 Darbo eiga:
8. Apskaičiuoju karšto vandens atiduotą šilumos kiekį.
J
c  4200 
m m  1000  0,0001  0,1kg
kg  C V QK  4200  0,1  (78  46)  13440 J
kg m  V
  1000 3
m QK  cm(t3  t 2 )
V  100ml  0,0001m 3 QK  cm t 2  t3 
t3  46 C
t 2  78 C

QK  ?
 Darbo eiga:
9. Apskaičiuoju šalto vandens gautą šilumos kiekį.
J
c  4200 m  1000  0,0001  0,1kg
kg  C 
m
V QS  4200  0,1  ( 46  20)  10920 J
kg
  1000 3 m  V
m
QS  cm(t3  t1 )
V  100ml  0,0001m 3
t3  46 C
t1  20 C

QS  ?
 Rezultatai ir išvados
Energijos tvermės dėsnis teigia, kad uždaroje sistemoje
vykstant bet kokiems reiškiniams, bendras energijos kiekis
nekinta. Reiškia, kad kiek šilumos karštas vanduo atidavė
šilumos, tiek šilumos šaltas vanduo priėmė.
Atlikęs bandymą gavau, kad karštas vanduo atidavė
13440 J šilumos, o šaltas priėmė 10920 J šilumos. Pastebėjau,
kad karštas vanduo atidavė 2520 J šilumos daugiau nei priėmė
šaltas vanduo. Taigi ši šiluma buvo atiduota į aplinką ir indui
sušildyti.
 Eksperimentinė užduotis
Tikslas: išsiaiškinti kas, spiritas ar žvakė, per tą patį laiką išskirs
daugiau šilumos.

Priemonės: du vienodi indai, du matavimo cilindrai, stiklinė

vandens, du termometrai, du stovai, spiritinė lemputė, žvakė.
 Darbo eiga:

1. Stiklinėje su vandeniu išmatuoju vandens temperatūrą:

t = (17 ± 0,5) °C.
2. Į du matavimo cilindrus įpiliau po V = (130 ± 1) ml vandens.
3. Iš matavimo cilindrų vandenį perpiliau į du vienodus indus.
 Darbo eiga:

4. Ant stovo padėjau indus su vandeniu. Įtvirtinau

termometrus. Uždegiau spiritinę lemputę ir žvakę.
 Darbo eiga:

5. Dešimt minučių stebėjau vandens šilimą ir kas 2 min

užrašinėjau termometrų parodymus.
Vandens temperatūra, Vandens temperatūra, šildant
Laikas
šildant spiritinę lempute,°C žvake, °C
0 min 17 17
2 min 35 25
4 min 48 35
6 min 59 42
8 min 73 49
10 min 83 55
 Darbo eiga:
6. Pagal gautus duomenis tose pačiose ašyse nubrėžiau
spiritine lempute ir žvake šildomo vandens temperatūros
priklausomybės nuo laiko grafikus.
Vandens temperatūros priklausomybė nuo laiko

100
Vandens temperatūra

80
Vandens temperatūra, šildant
60 spiritinę lempute,°C
40 Vandens temperatūra, šildant
žvake, °C
20

0
0 min 2 min 4 min 6 min 8 min 10 min
Šildymo laikas
 Darbo eiga:

Apskaičiuoju vandens masę:

m kg
kg
  1000 3
 m  1000 3  0,00013m 3  0,13kg
m V m
V  130ml  0,00013m 3 m  V

m?
 Darbo eiga:
Apskaičiuoju šilumos kiekius, kuriuos gavo vanduo,
kaitinamas spiritine lempute ir žvake.
m  0,13kg
J Qžvak  cm t 2 žvak  t1žvak 
c  4200
kg  C Qspirit  cm(t 2 spirit  t1spirit )
t1žvak  17  C
t 2 žvak  55 C J
Qžvak  4200  0 ,13 kg  (55 
C  17 
C )  20748 J
t1spirit  17  C kg  C


J
t 2 spirit  83 C Qspirit  4200  0 ,13kg  (83 
C  17 
C )  36036 J
kg  C


Qžvak  ? Qspirit 36036 J

  1,74karto
Qspirit  ? Qžvak 20748J
Qspirit  1,74Qžvak
 Rezultatai ir išvados
Nagrinėdamas spiritinės lemputės ir žvakės šildomo
vandens temperatūros priklausomybės nuo laiko grafikus
pastebėjau, kad vandens, šildomo spiritine lempute, temperatūra
kyla greičiau. Reiškia degdamas spiritas išskiria daugiau šilumos,
nei šilumos išskiria degdama žvakė.
Atlikęs eksperimentinę užduotį išsiaiškinau kas, spiritas ar
žvakė, per tą patį laiką išskiria daugiau šilumos. Vandens,
kaitinamo žvake, gautas šilumos kiekis lygus 20748 J, o
kaitinamo spiritinę lempute - 36036 J. Lyginant rezultatus,
apskaičiavau, kad vanduo, kuris buvo kaitinamas spiritine
lempute gavo 1,74 karto daugiau šilumos nei vanduo kaitinamas
žvake. Qspirit  1,74Qžvak

Reiškia degdamas spiritas išskiria daugiau šilumos, nei

šilumos išskiria degdama žvakė.
Testas
 1 klausimas
Ką apibūdina šilumos kiekio sąvoka?

A. Kūno vidinės energijos pokytį atliekant darbą.

B. Kūno vidinę energiją.
C. Kūno mechaninės energijos pokytį.
D. Kūno vidinės energijos pokytį vykstant šilumos perdavimui.
 2 klausimas
Koks šilumos kiekio matavimo vienetas SI sistemoje?

A. 1 N.
B. 1 J.
C. 1 kg.
D. 1 J/kg.
 3 klausimas
Kuris savitosios kūno šilumos apibrėžimas yra teisingas?

A. Šilumos kiekis, reikalingas medžiagai sušildyti 1°C.

B. Šilumos kiekis, reikalingas medžiagai sušildyti.
C. Šilumos kiekis, reikalingas 1 kg medžiagos sušildyti 1°C.
D. Šilumos kiekis, reikalingas 1 g vandens sušildyti 1°C.
 4 klausimas
Nuo ko priklauso šilumos kiekis, perduodamas kūnui?

A. Tik nuo kūno temperatūros pokyčio.

B. Tik nuo kūno medžiagos ir masės.
C. Nuo kūno medžiagos, jo masės ir temperatūros pokyčio.
D. Tik nuo kūno temperatūros pokyčio.
 5 klausimas
Kuri formulė teisinga?

Q
A. m  .
ct
m(t 2  t1 )
B. c  .
Q
cm
C.  t  .
Q
c
D. m  .
Q(t 2  t1 )
 6 klausimas
Kuri formulė neteisinga?

A. Q  cm(t 2  t1 )

Q
B. m  .
ct
Q
C. m  .
c(t 2  t1 )
m(t 2  t1 )
D. c  .
Q
 7 klausimas
Kiek vandens galima pašildyti 20 °C sunaudojus 42 MJ,
kai vandens savitoji šiluma 4200 J/(kg·°C).

A. 0,5 t.
B. 0,5 kg.
C. 0,5 g.
D. 5 kg.
 8 klausimas
Kokia strypo savitoji šiluma, jei 200 g masės strypui
pašildyti 45 °C sunaudojama 3,6 kJ?

A. 32400 J/(kg·°C).
B. 400 J/(kg·°C).
C. 32,4 J/(kg·°C).
D. 0,4 J J/(kg·°C).
 9 klausimas
Kambaryje kabo termometras, rodantis kambario oro
temperatūrą. Norint apskaičiuoti šilumos kiekį, kurį visiškai
atvėsdama karšta arbata atidavė kambario orui, reikia žinoti:

A. Kambario oro masę, oro savitąją šilumą ir kambario oro

temperatūrą.
B. Arbatos savitąją šilumą, jos masę, pradinę arbatos temperatūrą
ir kambario oro temperatūrą.
C. Arbatos savitąją šilumą, oro masę, pradinę arbatos
temperatūrą.
D. Arbatos masę ir pradinę arbatos temperatūrą .
 10 klausimas
Žibalo savitoji šiluma – 2100 J/(kg·°C). Ką šis dydis parodo?

A. Šilumos kiekį, reikalinga 1 kg žibalo sušildyti 1 °C.

B. Šilumos kiekį, reikalinga 1 g žibalo sušildyti 1 °C.
C. Šilumos kiekį, lygu 1 cal.
D. Šilumos kiekį, reikalinga 1 l žibalo sušildyti 1 °C.
 11 klausimas

Kokie pagrindiniai SI sistemos temperatūros matavimo vienetai?

A. 1 J.
B. 1 °F.
C. 1 K.
D. 1 °C.
 12 klausimas
Iš lentelėje pateiktų medžiagų pagaminti vienodos masės ir
formos kūnai. Šie kūnai buvo laikomi šaldytuve, kol jų
temperatūra tapo vienoda. Kūnus išėmė iš šaldytuvo ir padėjo
prieš Saulę. Iš kokios medžiagos pagamintas kūnas karštą
vasaros dieną įkaisdamas iki aplinkos temperatūros sugers
mažiausią šilumos kiekį?
Aliuminis Plienas Sidabras Medis
920 J/(kg·°C) 500 J/(kg·°C) 250 J/(kg·°C) 2400 J/(kg·°C)

A. Iš aliuminio.
B. Iš plieno.
C. Iš sidabro.
D. Iš medžio.
1. D.
Atsakymai
2. B.
3. C.
4. C.
5. A.
6. D.
7. A.
8. B.
9. B.
10. A.
11. D.
12. C.
Uždavinių sprendimas
 1 uždavinys
Geležinis 0,3 kg masės kūnas įkaitinamas nuo 30 °C iki
500 °C temperatūros Apskaičiuokite šilumos kiekį, kurį reikia
suteikti kūnui, jei geležies savitoji šiluma 460 J/(kg·°C).
Energijos nuostolių nepaisykite.
m  0,3kg
Q  cm(t 2  t1 ) Q  460  0,3(500  30)  64860 J  64,9kJ
t1  30 C


t 2  500 C
J
c  460
kg  C
Ats.: 64,9 kJ.
Q?
 2 uždavinys
1 kg masės medžiagos temperatūrą pakėlus 10 °C buvo
sunaudotas 4 kJ šilumos kiekis. Apskaičiuokite medžiagos
savitąją šilumą. Kokia tai galėtų būti medžiaga?

Q  cmt 4000 J
m  1kg c  400
Q 110 kg  C
t  10 C c
Q  4kJ  4000 J mt

c?

Ats.: cinkas, varis arba žalvaris.

 3 uždavinys
Kiek vandens galima pakaitinti 10 °C, sunaudojant 84 kJ šilumos?

Q  cmt 84000
t  10 C

m  2kg
Q 4200 10
J m
c  4200 ct 2
kg  C V   0,002m 3  2l
m 1000
Q  84kJ  84000 J 
V
kg m
  1000 3 V
m 
m?
V ?
Ats.: 2 litrus.
 4 uždavinys
Į indą su 20 °C temperatūros vandeniu įpilta verdančio
vandens. Gauto mišinio temperatūra yra 40 °C. Koks šalto ir
karšto vandens masių santykis?
J Q  cm(t 2  t1 )
c  4200
kg  C Q1  Q2
t1  20 C cm1 (t3  t1 )  cm2 (t3  t 2 )
t 2  40 C m1 t 2  t3 100  40 60
    3kartai
t3  100 C m2 t3  t1 40  20 20
m1  3m2
m1
?
m2 Ats.: šalto vandens masė 3 kartus didesnė nei
karšto.
 5 uždavinys
Tiek pat vandens vieną kartą buvo pašildyta 25 °C, o kitą –
50 °C. Kuriuo atveju ir kiek kartų sunaudota daugiau šilumos?

m1  m2  m
Q  cmt
J
c  4200 Q2 cm2 t 2 mt 2 t 2 50
kg  C      2kartai
Q1 cm1t1 mt1 t1 25
t1  25 C
Q2  2Q1
t 2  50 C


Q2
?
Q1 Ats.: antruoju atveju buvo sunaudota
2 kartus daugiau šilumos
 6 uždavinys
Į 30 litrų 25 °C temperatūros vandenį įpylus 95 °C
temperatūros vandens nusistovėjo 67 °C mišinio temperatūra.
Kiek vandens buvo įpilta?

V1  30l  0,03m 3 Q  cm(t 2  t1 ) 0,03(67  25)

Q1  Q2 V2   0,045m 3  45l
kg 95  67
  1000 3
m m

t1  25 C V
t 2  95 C m  V
cm1 (t3  t1 )  cm2 (t3  t 2 )
t3  67  C
V1 (t3  t1 )  V2 (t 2  t3 )
J
c  4200 V1 (t3  t1 )  V2 (t 2  t3 )
kg  C
m2  ? V (t  t )
V2  1 3 1 Ats.: 45 litrus.
t 2  t3
 7 uždavinys
200 g 60 °C temperatūros vandens sumaišyta su 300 g
20 °C temperatūros vandens. Kokia yra mišinio temperatūra?

m1  200 g  0,2kg Q  cm(t 2  t1 )

0,3  20  0,2  60
m2  300 g  0,3kg Q1  Q2 t3   36 C
0,3  0,2
J cm1 (t3  t1 )  cm2 (t3  t 2 )
c  4200
kg  C m1 (t3  t1 )  m2 (t 2  t3 )
t1  60 C m1t3  m1t1  m2t 2  m2t3
t 2  20 C m1t3  m2t3  m2t 2  m1t1
t3 (m1  m2 )  m2t 2  m1t1
t3  ? m2t 2  m1t1
t3  Ats.: 36 °C.
m1  m2
 Literatūra
1. V. Valentinavičius. Fizika. Vadovėlis IX klasei. Kaunas,
Šviesa, 2005.
2. J. Gutauskaitė, A. Kynienė, Ž. Kovaliūnienė, P. Lozda, R,
Rozga. Spektras. Fizikos vadovėlis 9 klasei. I dalis. Vilnius,
Briedis, 2009.
3. J. Jakutis, V. Šlekienė, J. Blažienė. Fizikos uždavinynas IX
klasei. Kaunas, Šviesa, 2006.
4. O. Gaubienė, O. Kavaliaukas, A. Kynienė. Fizikos
diferencijuotos užduotys 9 klasei. Vilnius, Briedis, 2012.
5. Nacionalinis egzaminų centras. Į pagalbą abiturientui. Fizika.
2010 - 2013 metų Valstybinių brandos egzaminų
medžiaga. Vilnius, TEV, 2013.
6. A. Ivanauskas, L. Leonavičienė. Fizikos testai 7 – 10
klasėms. Vilnius, Vilniaus knyga, UAB AMMJ, 2004.
 Literatūra
7. Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas
14-19 metų mokiniams”. Metodinės rekomendacijos lietuvių
kalbos, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, geografijos
dalykų mokytojams. Vilnius, Švietimo plėtotės centras, 2008.
8.
http://blog.qatestlab.com/2011/06/26/the-parts-of-a-usability-t
est-plan/
9. http://blog.qatestlab.com/2011/06/26/the-parts-of-a-usability-
test-plan/
Ačiū už dėmesį