Elektros srovė

skysčiuose
Darbą atliko Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 1B klasės
mokinė Brigita Zevakinaitė
Mokytoja Vilma Andriušaitienė
 Turinys
O Skysčių rūšys pagal laidumą .................................................. 3
O Laidininkai ............................................................................. 5
O Elektrolitai ir jonai ................................................................. 7
O Elektrolitinė disociacija .......................................................... 9
O Elektrolizė ............................................................................. 11
O Elektrolizės dėsnis ................................................................ 14
O Elektrolizės taikymas ............................................................ 16
O Užduotys ............................................................................... 20
O Klausimynas .......................................................................... 22
O Testas ..................................................................................... 33
O Vandeninių tirpalų elektrolizė ............................................... 39
O Informacijos šaltiniai ............................................................. 422
Skysčių rūšys pagal laidumą
O Kaip ir kietieji kūnai, skysčiai gali būti:
1. Dielektrikai; 2. Laidininkai; 3. Puslaidininkiai.

3
O Prie dielektrikų priskiriamas distiliuotas
vanduo. Įmerkus į jį elektrodus, srovė
grandine neteka.
O Prie laidininkų – elektrolitų (t. y. rūgščių,
šarmų ir druskų) priskiriami tirpalai bei
lydalai.
O Skysti puslaidininkiai yra, pavyzdžiui,
išlydytas selenas, sulfidų lydalai ir kitos
medžiagos.

4
 Laidininkai
O Metalais, jų lydiniais, anglimi elektros srovė
teka visiškai nekeisdama jų cheminės sudėties.
O Tekant srovei, jie tik įšyla.
O Tokios medžiagos vadinamos pirmosios
rūšies laidininkais.
O Joms būdingas elektroninis laidumas.

5
O Antrosios rūšies laidininkai (rūgščių, bazių,
druskų tirpalai bei išlydytų dielektrikų) tekant
srovei ne tik įšyla, bet ir chemiškai skyla į
sudėtines dalis.

6
 Elektrolitai ir jonai
O Medžiagos, kurios ištirpintos arba išlydytos
praleidžia elektros srovę, vadinamos
elektrolitais.
O Elektrolitui tirpstant vandenyje, molekulės
suyra į teigiamą ir neigiamą elektros krūvį
turinčias dalis – jonus.

7
 Išlydytas elektrolitas

Teigiamieji ir
neigiamieji jonai

Neelektrolitas (jo
molekulės neskyla)
Medžiagos molekulė

Vandens molekulė

Silpnas elektrolitas (suskyla

nedaug jo molekulių)
Teigiamas jonas
Neigiamas jonas

Stiprus elektrolitas
(suskyla visos jo
molekulės)
8
Elektrolitinė disociacija
O Elektrolitine disociacija yra elektrolito
molekulių (arba joninių junginių) skilimas į
jonus joms tirpstant ar lydantis.
O Elektrolitinės disociacijos reiškiniui turi įtakos
molekulių šiluminis judėjimas.
O Pakaitinus elektrolitą, padidėja molekulių
šiluminio judėjimo vidutinė kinetinė energija,
o kartu ir skaičius jonų porų, susidariusių per
vienetinį laiką.
9
 O Kylant temperatūrai, jonų koncentracija
didėja, todėl elektrolito elektrinė varža
mažėja.
O Esant pastoviai tirpalo koncentracijai, jų
laidumas padidėja 2 – 2,5 %.
O Susitikę priešingų ženklų jonai gali susijungti
ir sudaryti neutralias molekules. Šis procesas
vadinamas jonų rekombinacija.
O Ji priklauso nuo tirpiklio dielektrinės
skvarbos.
10
 Elektrolizė
O Nesant išorinio elektrinio
lauko, tirpalo jonai ir
molekulės juda
netvarkingai.
O Prijungus srovės šaltinį,
jonai ima judėti
kryptingai: teigiamieji –
katodo link, neigiamieji –
anodo link.
O Taip elektrolite atsiranda
elektros srovė (1 pav.).
11
O Kadangi krūvį elektrolitų vandeniniais tirpalais
arba lydalais perneša jonai, tai laidumas
vadinamas joniniu laidumu.
O Skysčiams ir skystiems metalams gali būti
būdingas ir elektroninis laidumas.
O Joninio laidumo atveju srovės tekėjimas susijęs
su medžiagos pernešimu.
O Tekant srovei, ant elektrodų nusėda medžiaga.

12
 O Medžiagos išsiskyrimas
Energijos
šaltinis

ant elektrodų tekant

srovei elektrolitu
vadinamas elektrolize.
O Elektrolizės metu patys
elektrodai gali reaguoti
Elektrolitas
Anodas
arba nereaguoti su
Katodas
elektrolitu.
Elektrolizės
vonelė

Bandymas 13
 Elektrolizės dėsnis
O Faradėjaus elektrolizės dėsnis: ant elektrodo
nusėdusios medžiagos masė m yra tiesiogiai
proporcinga elektros srovės stipriui I, jos
tekėjimo trukmei t ir priklauso nuo medžiagos.
m = kIt
O Dydis k vadinamas tam tikros medžiagos
elektrocheminiu ekvivalentu ir išreiškiamas
kilogramais kulonui (kg/C). Jis priklauso nuo
jonų masės ir valentingumo.
14
 m = kIt
O Kadangi It=q, elektolizės dėsnį galime
užrašyti taip:

m = kq
O Taigi ant elektrodo išsiskyrusios medžiagos
masė yra tiesiogiai proporcinga
pratekėjusiam elektros krūviui.

15
 Elektrolizės taikymas
O Galvanostegija, arba elektrolitinis nusodinimas.
Metalinio gaminio padengimas plonu metalo
sluoksniu elektrolizės būdu. Padengiamas
gaminys atstoja katodą, o padengiančiojo metalo
jonai yra elektrolite.
Chromavimas
(prieš tai paviršius
dengiamas metalu,
paprastai variu
 Auksavimas arba nikeliu)
ir sidabravimas stabdo koroziją 

16
O Elektrolitinis gryninimas. Metalų gryninimo
elektrolizės būdu metodas. Iš metalo, turinčio
priemaišų, pagaminamas anodas. Anodo metalo
jonai juda katodo link ir nusėda ant jo kaip grynas
metalas. Priemaišos iškrinta indo dugne.
O Metalų išskyrimas, arba ekstrakcija. Metalų
išskyrimas iš susmulkintos jų rūdos elektrolizės
būdu. Taip gaunami chemiškai labai aktyvūs
metalai, pvz., natris ir aliuminis.

17
 Metalų išskyrimas
Anglinis
+ + + + +
anodas
+ + +
+ + +
Aliuminio + + +
rūdos - + + + -
(aliuminio - + + + -
oksido) - -
elektrolizė - -
elektrolite - -
- -
-
Aliuminio - - - - - - -
išeiga

Anglinis
katodas Aliuminio jonai prie katodo praranda
krūvį ir virsta aliuminio atomais 18
 O Elektrolizės būdu ant gaminio galima
nusodinti storą metalo sluoksnį, paskui jį
atskirti išlaikant formą. Toks įvairių gaminių
tikslių kopijų gavimas vadinamas
galvanoplastika. Ji taikoma skulptūroms,
bareljefams, meno kūrinių kopijoms gaminti.
O Elektrolizės reiškiniu pagrįstas akumuliatorių
veikimas.

 Galvanoplastika 

19
 Užduotys
1. Vario sulfato tirpalu pratekėjo 30 C elektros
krūvis. Apskaičiuokite ant elektrodo
išsiskyrusio vario masę. Elektrocheminis
vario ekvivalentas k = 0,329  10-6 kg/C.

Rasti Duota m = kq = 0,329  10-6  30 =

m q = 30 C = 9,87  10-6 kg
k = 0,329  10-6 kg/C

Ats.: 9,87  10-6 kg.

20
2. Iš vario sulfato tirpalo elektrolizės metu per
1 h išsiskyrė 20 g vario. Kokio stiprio srovė
tekėjo elektrolitu? Elektrocheminis vario
ekvivalentas yra 0,33  10-6 kg/C.
m
k I t
Rasti Duota m = kIt įsistatome į trikampį ir iš
I t = 1 h = 60 min = 3600 s jo sužinome kaip gauti I.
m = 20 g = 0,02 kg I = m/kt = 0,02/3600  0,33  10-6 =
k = 0,33  10-6 kg/C = 0,02/0,001188 ≈ 16,8 A

Ats.: 16,8 A.

21
 Klausimynas
1. Ar yra elektrolituose 2. Nuo ko priklauso
laisvųjų elektronų? elektrolitų elektrinis
laidumas?
Atsakymas: elektrolituose Atsakymas: elektrolitų
laisvųjų elektronų nėra, elektrinis laidumas
nes jie prisijungia prie priklauso nuo tūrio vienete
jonų ir tampa atomais arba esančių jonų skaičiaus ir
atvirkščiai. nuo jų judrumo.

22
 3. Molekulėms
4. Kam vandens disocijuojant padidėja jonų
elektrolizei reikalinga potencinė energija. Dėl
sieros rūgštis? kokios energijos ji didėja?
Atsakymas: sieros rūgštis
dalyvauja antrinėse Atsakymas: dėl molekulių
reakcijose. šiluminio judėjimo
kinetinės energijos didėja
jonų potencinė energija.

23
 5. Elektrolitinis
poliravimas ir tam tikri kiti
elektrolizės taikymo
atvejai yra pagrįsti tuo,
kad elektrolizės sukelti
reiškiniai ypač intensyviai
vyksta elektrodo iškyšose.
Paaiškinkite šią ypatybę.
Atsakymas: iškyšose
susidaro stipresnis
elektrinis laukas.
Elektrolizė ir jos sukelti
reiškiniai intensyviau
vyksta tose vietose, kur
elektrinio lauko stipris yra
didesnis.
24
 6. Papuošalai yra
sidabruojami, auksuojami.
Atsakymas: pasidabruoti Ar tai įmanoma, jeigu
ar paauksuoti plastmasinį papuošalas yra
papuošalą įmanoma plastmasinis?
galvanostegijos būdu, tik
prieš elektrolizę dirbinys
turi būti padengtas grafito
sluoksniu.

25
7. Į nuosekliai sujungtas vonias pripilta to paties, tik
skirtingos koncentracijos elektrolito. Ar vienodas
medžiagos kiekis išsiskirs ant elektrodų, įleistų į tas
vonias? Ar elektrolizės metu keisis nesočiojo vario
sulfato tirpalo koncentracija, jeigu anodas bus:
a) Anglies strypas,
b) Vario strypas?
Atsakymas: visose voniose ant elektrodų išsiskirs
vienodas medžiagos kiekis.
a) Tirpalo koncentracija keisis, nes vario jonai nusės
ant elektrodo;
b) Tirpalo koncentracija nesikeis, nes jonų skaičius
pasipildys iš varinio anodo.
26
 Atsakymas: platinos, 8. Iš kokios medžiagos turi
grafito arba anglies būti pagaminti elektrodai,
elektrodai nereaguoja su kad ant jų išsiskirtų
tirpalu ir ant jų išsiskiria medžiaga?
medžiaga (pavyzdžiui,
vykstant HCl elektrolizei
išsiskiria H ir Cl).

27
 Atsakymas: ties metalo
paviršiaus atsikišimais
9. Kodėl elektros laukas būna
galvanotechnikoje stipresnis negu ties lygiu
reversuojama srovė paviršiumi, todėl pakeitus
(keičiama jos kryptis)? srovės kryptį metalas
tampa anodu, atsikišimai
bei nelygumai ištirpsta
greičiau ir paviršius
išsilygina.

28
 10. Kodėl nedidelėse Atsakymas: du anodai
galvaninėse voniose naudojami siekiant lygiau
naudojamas ne vienas, o padengti gaminį.
du anodai, tarp kurių Dirbtiniai poliruojami
įtaisomas gaminys? Koks anodinio tirpinimo
yra metalinių dirbinių principu.
elektrolitinio poliravimo
principas?

29
11. Buriniams laivams apsaugoti nuo korozijos taikomas
protektorių metodas: prie plieninio korpuso paviršiaus
įvairiose vietose pritvirtinami cinko lakštai. Kodėl tada
korpusą mažiau veikia korozija?
Atsakymas: cinko tirpimo
potencialas yra didesnis
negu geležies, todėl
susidaro galvaninis
elementas (cinkas, geležis,
jūros vanduo), cinkas
virsta neigiamuoju
elektrodu ir tirpsta, o ant
korpuso išsiskiria
vandenilis. 30
 12. Kodėl švino 13. Prieš įkraunant
akumuliatorių elektrodai akumuliatorių paaiškėjo,
gaminami iš gerai išvalyto kad elektrolito lygis
švino? žemesnis už normalų, nors
elektrolitas neištekėjo. Ką
Atsakymas: akumuliatorių reikia daryti?
elektrodai gaminami iš
gerai išvalyto švino, nes Atsakymas: į
priemaišos pagreitina akumuliatorių reikia įpilti
savaiminį akumuliatoriaus distiliuoto vandens, o ne
išsikrovimą. elektrolito.

31
 14. Kodėl daiktų ar
prietaisų detalių galvaninei Atsakymas: nes juos mažai
dangai paprastai veikia korozija.
naudojamas nikelis ir
chromas?

15. Reikia vario sluoksniu

padengti elektros lanko
anglies elektrodus. Koks
turi būti elektrolitas ir
anodas?
Atsakymas: elektrolitas –
vario druskos tirpalas,
anodas – varis.
32
 Testas
1. Kas yra elektrolitai? 2. Susitikę priešingų
a) Medžiagos, kurios ženklų jonai gali susijungti
ištirpintos arba ir sudaryti neutralias
išlydytos praleidžia molekules. Kaip vadinasi
elektros srovę. šis procesas?
b) Teigiamą ir neigiamą a) Elektrolitinė disociacija.
elektros krūvį turinčios b) Jonų rekombinacija.
dalelės. c) Elektrolizė.
c) Medžiagos, kurios
nepraleidžia elektros
srovės.
33
3. Kaip juda jonai, prijungus
srovės šaltinį?
a) Teigiamieji katodo link,
neigiamieji anodo link.
b) Teigiamieji anodo link,
neigiamieji katodo link.
c) Teigiamieji ir neigiamieji
jonai juda katodo link.
4. Kas yra elektrolizė?
a) Jonų judėjimas skystyje.
b) Dalelių krypties
pakeitimas elektrolite.
c) Medžiagos išsiskyrimas
ant elektrodų tekant
srovei elektrolitu.
34
 5. Kuri formulė 6. Ant elektrodo išsiskyrusi
nusako Faradėjaus medžiagos masė yra
dėsnį? tiesiogiai proporcinga:
a) m = kIt. a) Atliktam darbui.
b) A = UIt. b) Pratekėjusiam elektros
c) P = UI. krūviui.
c) Jonų greičiui.

35
 7. Kaip gaunami 8. Kur taikoma
chemiškai labai aktyvūs galvanoplastika?
metalai? a) Plastiko dirbinių
a) Filtruojant metalo gaminime.
liekanas. b) Įvairių skysčių
b) Iš susmulkintos metalų gaminime.
rūdos elektrolizės būdu. c) Skulptūrų, bareljefų,
c) Chromatografijos būdu. meno kūrinių kopijų
gaminime.

36
9. Kaip vadinami skysčiai, 10. Koks turi būti
kuriais neteka elektros elektrolitas, kad suskiltų
srovės? visos jo molekulės?
a) Nelaidžiais skysčiais. a) Stiprus.
b) Puslaidininkiais. b) Išlydytas.
c) Dielektrikais. c) Silpnas.

37
Testo atsakymai
1. a) 6. b)
2. b) 7. b)
3. a) 8. c)
4. c) 9. c)
5. a) 10.a)

38
Vandeninių tirpalų elektrolizė
O Elektrolizės bandymams atlikti galima panaudoti labai paprastą
prietaisą.
O Paimame du pieštukus. Vieną pieštuką prijungiame prie neigiamo
srovės šaltinio poliaus, o kitą prie teigiamo šaltinio poliaus.

39
 AgNO3(aq) elektrolizė

Distiliuoto vandens tirpalas elektros srovės nepraleidžia,

elektrolizė nevyksta

40
 Zn(NO3)2(aq) elektrolizė

Pb(NO3)2(aq) elektrolizė

Atlikus bandymą matome, kad ant

elektrodų išsiskyrė medžiaga. Grįžti 41
 Informacijos šaltiniai
O http://www.ik.su.lt/~mariusbm/Elektra/teorija/elektros
_srove_skysciuose.html
O http://www.mokslai.lt/referatai/referatas/30894.html
O http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/5704.html
O http://www.studijos.lt/siukslynelis/referatas/3375/?pa
ge=5
O http://spargalkes.lt/fizika/901-elektros-srov-
skysiuose-pera
O http://mokytojai.emokykla.lt/chemijajums/vande.htm

42
43