EKOLOGIJA

1. Kas yra ekologija?

Ekologija – tai mokslas apie gyvų organizmų sąveika su abiotine ir biotine
aplinka. (Ekologija – tai mokslas, tiriantis organizmų sąveiką su kitais
organizmais ir su negyvąja aplinka).
2. Kas yra populiacija?
Populiacija – vienai rūšiai priklausantys organizmai, kurie gyvena tam
tikroje arealo dalyje. Jie yra izoliuoti nuo kitos rūšies individų. (Populiacija –
tai vienai rūšiai priklausančių organizmų, gyvenančių konkrečioje vietoje,
visuma).
3. Kas yra bendrijos?
Bendrijos – vienoje vietoje gyvenančios ir tarpusavyje sąveikaujančios
įvairios populiacijos.
4. Kas yra ekosistema?
Ekosistema – tai bendrija sąveikaujanti su negyvąja aplinka. (Ekosistema –
tai visi gyvi organizmai sąveikaujantys tarpusavyje ir su negyvąja aplinka.
5. Kas yra gamintojai?
Gamintojai – tai organizmai, kurie sugeba pasigaminti organines medžiagas,
vykdant fotosintezei ar chemosintezei.
6. Gamintojai, arba autotrofai arba producentai.
7. Kas yra vartotojai?
Vartotojai – organizmai, kurie apsirūpina organinėmis medžiagomis
maitindamiesi augaliniu arba gyvūniniu maistu. (Vartotojai yra
heterotrofai).
8. Gyvėdžiai, arba, heterotrofai arba, konsumentai.
9. Paaiškinkite, kas sudaro pirminius vartotojus, antrinius vartotojus,
tretinius vartotojus? Pateikite pavyzdžių.
Pirminiai vartotojai – kurie minta augalais (sraigė). Antriniai vartotojai,
kurie minta pirminiais vartotojais (varlė).
Tretinis vartotojas – gandras, nes jis minta varlėmis.
10. Kas yra mitybos grandinė?
Mitybos grandinė tai santykis tarp ėdančių ir ėdamo maisto. (arba mitybos
grandinė rodo, kuo gyvūnas minta ir kas jį suėda). Lapai → vikšrai → pelės
→ pelėdos.
11. Kas sudaro mitybos tinklus?
Mitybos tinklai rodo, kaip visos mitybos grandinės tarpusavyje susijusios.
12. Kokie yra mitybos lygmenys?
Mitybos lygmenys: gamintojai – I – ojo lygmens. Pirminiai vartotojai – II –
ojo lygmens. Antriniai vartotojai – trečio lygmens. Tretiniai – IV – ojo
lygmens.
13. Kas yra ekologinė niša?
Ekologinė niša – tai jos individų vaidmuo bendrijoje, įskaitant ir sąveikas su
kitais organizmais. Tai rūšies funkciniai ryšiai (mitybos poreikiai, santykiai
su konkurentais, priešais ir aplinkos veiksniais. Pavyzdžiui, amarai minta
rožės lapų sultimis, bet jais minta boružės. Tai ir yra amarų niša.
14. Kas yra rūšis?
Rūšis – tai visuma individų, kurie turi paveldimas morfologines, fiziologines
ir biochemines ypatybes, gali laisvai kryžmintis ir palikti vaisingų palikuonių,
yra prisitaikę prie tam tikrų gyvenimo sąlygų ir užima gamtoje tam tikrą
sritį – arealą.
15. Kokią kovą vadiname tarprūšine?
Tarprūšinė kova – tai kai skirtingos rūšys naudojasi tais pačiais ištekliais
(plėšrūnai tuo pačiu maistu).
16. Kas yra simbiozė?
Simbiozė – tai rūšių gyvenimas kartu. (parazitizmas, komensalizmas,
mutualizmas).
17. Kas yra gyvėdžiai?
Gyvėdžiai yra plėšrūnai arba ryjantys heterotrofai.
18. Kas yra skaidytojai?
Skaidytojai yra vartotojai, kurie skaido organines medžiagas (bakterijos,
sliekai, grybai).
19. Nubraižykite schemas:
Biomasės piramidė:

Energijos piramidė:
Lapė 1 % cheminės energijos sukaupta lapės kūne.
↑
Pelė 10 % cheminės energijos sukaupta pelės kūne.
↑
Augalas 100 % cheminės energijos sukaupta augalo organuose.
↑
Saulė.
Skaičių piramidė:
20. Paaiškinkite veiksnių rūšis:
● abiotiniai;
● biotiniai;
● antropogeniniai.
Abiotiniai – tai negyvosios gamtos veiksniai (temperatūra, šviesa, drėgmė,
slėgis, vėjas ir kt.).
Biotiniai – tai gyvosios aplinkos veiksniai.
Antropogeniniai – tai žmogaus sukelti veiksniai.
21. Paaiškinkite priežastis, kodėl anglies dioksido koncentracija ore didėja?
Dėl miškų kirtimo ir deginimo, iškastinio kuro deginimo, pramoninės taršos,
ugnikalnių išsiveržimo.
22. Išvardykite pasiūlymus, kokių priemonių turėtų imtis žmonija, norėdama
išvengti neigiamos “šiltnamio efekto” įtakos?
Padidėję kai kurių dujų (metano, anglies dioksido) kiekiai atmosferoje
neleidžia nuo Žemės paviršiaus spinduliuojamai energijai išsisklaidyti
erdvėje. Dėl šio šiltnamio reiškinio visame Žemės rutulyje pakils temperatūra
ir ištirps ašigaliuose ledynai, dėl to gali pakilti vandens lygis ir užtvindyti
didžiulius žemumų plotus. Siūlau sodinti ir auginti augalus, kurie palaiko
pastovią anglies dioksido koncentraciją, tobulinti pramoninę gamybą.
23. Trumpai apibūdinkite vidurūšinius santykius”
● kooperacija;
Gyvūnų gyvenimas grupėse.
● konkurencija;
Tai tokie individų santykiai, kurie varžosi dėl maisto, vandens, šviesos.
24. Skaidytojai arba reducentai.
25. Pateikite pavyzdžių, kokie organizmai priklauso šiems mitybos
lygmenims:
Pirminiam mitybos lygmeniui priklauso augalai – gamintojai ( žolė).
Antram mitybos lygmeniui priklauso pirminiai vartotojai (žiogas).
Trečiam mitybos lygmeniui priklauso (gandras).
26. Paaiškinkite adaptacijos rūšis:
Anatominė – morfologinė adaptacija ryški augalų pasaulyje. Dėl periodiško
drėgmės naudojimo susiformavo tam tikras augalų lapų plaukuotumas,
vaškinis sluoksnis, žiotelių išsidėstymas, jų dydis ir atsidarymo bei
užsidarymo reguliacija.
Fiziologinė adaptacija Augalų ir gyvūnų organizme palankiu metų laiku
kaupiasi didelis kiekis vandens , o nepalankiu (per sausrą) jis taupiai
naudojamas. Samanos, kerpės vandenį siurbia visu paviršiumi. Svarbi
adaptacijos forma – gyvūnų sugebėjimas iš riebalų išskirti metabolinį
vandenį.
Elgsenos (lizdų sukimas, sutuoktuvės, ritualai).
27. Kokią reikšmę gyvybei turi ozono ekranas?
15 – 40 km. aukštyje (stratosferoje) veikiant UV spinduliams O2 paverčiamas
O3.
Žemės atmosferos sluoksnis apsaugo gyvus organizmus nuo kenksmingo UV
spindulių, nes O3 juos absorbuoja.
28. Kas sudaro ozono ekraną?
O3 – teršalas naudingas, nes sudaro sluoksnį, vadinamą ozono skydu. Ozono
skydas sugeria didumą kenksmingų UV spindulių.
29. Parašykite ozono susidarymo biosferoje scheminę lygtį.
3O2 = 2O2 – 69 kcal arba 288,9 kJ.
O3 = O2 + O; O + O = O2.
Po žaibų (elektros išlydžių) iš O2, jaučiamas ozono kvapas. Ozoną galima
gauti iš deguonies, pastarąjį smarkiai šildant, o po to staiga atšaldant. Tai
sunku padaryti. Tad ozonas gaunamas iš deguonies kambario temperatūroje
veikiant jį elektros išlydžiais. Ozonas gaunamas deguonį apspinduliuojant
UV spinduliais. Todėl ozono kvapas jaučiamas arti veikiančios gyvsidabrio
lempos.
Ozonas – dujos, melsvos spalvos, o skystas ozonas – intensyviai mėlynai –
violetinės spalvos, o jo kristalai – juodos spalvos. Ozono tirpumas vandenyje
15 kartų didesnis, negu deguonies.
Grynas ozonas lengvai sprogsta nuo smūgio. Sprogdamas ozonas atskelia
atominį O2, kurio atomai susijungia į molekules. O3 = O2 + O; O + O =O2.
Ozonas oksiduoja gyvsidabrį ir sidabrą, metalų sulfidus paverčia į sulfatus.
Ozonas sidabrą lengvai oksiduoja ir susidaro sidabro peroksidas.
Ag + 3O3 = Ag2 O2 + 2O2 .
Ozonas nustatomas vandeniniu KJ tirpalu ir krakmolu pagal lygtį: 2 KJ +
O3 + H2O = 2 KOH + O2 + J2 . Išsiskyręs jodas reaguoja su krakmolu.
Ozonas užmuša mikroorganizmus. Jis naudojamas kaip dezinfekuojanti
medžiaga vandeniui ir orui.
30. Išvardykite priežastis, dėl kurių ozono ekrane atsiranda skylių?
Teršalai patekę į stratosferą, skaldo ten esantį ozoną. Iš tų teršalų svarbiausi
yra freonai, kurie naudojami šaldytuvuose, elektronikos pramonėje,
putoplastų gamyboje.
31. Kokį poveikį turi ozono ekrano skylės?
UV spinduliai stabdo medžių augimą, žudo planktoną, sukelia mutacijas:
odos vėžį, akių ligą kataraktą.
32. Ką reikia daryti, kad sustabdytume ozono ekrano skylių formavimąsi?
Pagal susitarimą visos šalys turėtų negaminti aerozolių, pakeisti šaldytuvuose
naudojamą freoną į kitą medžiagą.
33. Kokie organizmai vadinami poikiloterminiais?
Tokie organizmai, kurių kūno temperatūra svyruoja priklausomai nuo
aplinkos.
34. Kokie organizmai vadinami homojoterminiais?
Tokie organizmai, kurie, vartodami maisto energiją, išlaiko pastovią kūno
temperatūrą.
35. Kokie organizmai vadinami heteroterminiais?
Gyvūnai, kurie būdami aktyvūs palaiko aukštą kūno temperatūrą, o
pasyviuoju metu jų temperatūra būna žema, o medžiagų apykaita lėta. (ežiai,
šikšnosparniai).
36. Kas yra anabiozė?
Grįžtamas gyvybinių procesų sustojimas žemoje temperatūroje ar trūkstant
vandens.
37. Kas yra fotoperiodizmas?
Organizmų gyvybinės veiklos sezoninis priklausomumas nuo dienos ilgumo.
38. Ką reiškia komensalai, parazitai, mutualistiniai santykiai?
Komensalizmas, kai vienas turi naudos, o kitas neturi nei naudos, nei žalos.
(Ant medžių auga epifitai. Jie gauna šviesos, bet iš medžių nieko neima.
Vandenį ima iš oro, vykdo fotosintezę.
Mutualizmas – abi pusės turi naudos. (Mūsų žarnyne bakterijos gauna
maisto, o mums pagamina B grupės vitaminus).
39. Kokios yra gamtos karalijos?
Gamintojai, gyvėdžiai, skaidytojai.
40. Kokios yra organizmų karalystės?
Augalų, grybų, monerų, gyvūnų, protistų.
41. Kaip lietuviškai vadiname reducentus?
Skaidytojais, vartotojais.
42. Kaip lietuviškai vadiname konsumentus?
Vartotojais, heterotrofais.
43. Kas yra vandens žydėjimas?
Staigus žaliųjų dumblių ir melsvabakterių dauginimasis.
44. Kurie organizmai paprastai sudaro paskutinį lygmenį mitybos tinkluose?
Skaidytojai.
45. Kodėl ekosistemoje paprastai būna nedaug mitybos lygmenų?
Energijai pereinant iš vieno mitybos lygmens į kitą, dalis energijos
prarandama. Kadangi prieinamos energijos kiekis mažėja jai pereinant į
aukštesnius lygmenis, tikėtina, kad gyvūnų skaičius sulig kiekvienu lygmeniu
mažės.
46. Kas yra mineralizacija ekosistemoje?
Organinių medžiagų skaidymas iki mineralinių dirvoje, dumble.
47. Kaip vadinami negyva organine medžiaga mintantys organizmai?
Saptrotrofai.
48. Koks organizmas yra saprotrofas?
Kuris skaido negyvą organinę medžiagą.
49. Kas yra sukcesija?
Vandens telkinio užžėlimas ir pakrančių uždumblėjimas.
50. Kas yra eutrofikacija?
Vandens telkinių užžėlimas, kai į juos patenkant daug mineralinių ir
organinių medžiagų.
51. Kokios bendrijos vadinamos klimaksinėmis?
Subrendusios bendrijos, kurių biomasė ilgainiui nekinta.
52. Kas yra efemerai?
Vienmetės stepių ir dykumų žolės, kurios pavasarį per keletą savaičių
užauga, peržydi, subrandina sėklas.
53. Kas yra buveinė?
Kiekviena rūšis ekosistemoje turi savo gyvenamąją vietą arba buveinę. Sliekų
buveinė yra dirvožemis, o meldų – ežero pakrantė.
54. Kas yra efemeroidai?
Daugiametės žolės, kurios pavasarį kelias savaites žaliuoja ir žydi, o kitu
laiku žemėje glūdi svogūnėlis, šakniastiebis.
55. Kas yra rezervatas?
Teritorija, kurioje visiškai uždrausta ūkinė veikla. Taip siekiama išsaugoti
retas organizmų rūšis, žmogaus nepaliestą kraštovaizdį.
56. Kas yra agroekosistema?
Žmogaus sukurta ekologinė ekosistema. Žmogui nustojus ją prižiūrėti ji
sunyksta. (sodas, aviečių plantacija, miežių laukas).
57. Kas yra erozija?
Žemės struktūros pažeidimas – erozija.
58. Kai susidaro aukštapelkė?
Aukštapelkę maitina tik krituliai. Storėjant durpių sluoksniui aukštapelkės
augalai vis sunkiau pasiekia gruntinį vandenį, todėl ima skursti. Visas maisto
medžiagas aukštapelkės gauna iš kritulių, todėl jose augmenija labai skurdi,
išlieka tik tie augalai, kurie sugeba prisitaikyti prie tokių sąlygų – tai
kimininės samanos, gailiai, spanguolės, kupstiniai švyliai, liūnsargės,
skurdžios pušelės. Kartais aukštapelkės durpių sluoksnis iškyla net aukščiau
už jos pakraščius. Tokios išgaubos (net kelis metrus) aukštapelkės būdingos
Žemaitijos kraštui.
59. Kaip susidaro žemapelkė?
Nuolat šlapias Žemės paviršiaus plotas, kurio augalija pamažu pavirsta
durpėmis, vadiname pelke.
Pelkės gali susidaryti užpelkėjus sausumai ir užakus ežerui. Sausuma
užpelkėja tuose ištekėjimo plotuose, kur vanduo užsistovi, ir dirvožemis
beveik ištisus metus būna peršlapęs. Stovintis vanduo trukdo oro deguoniui
patekti į dirvožemį, todėl augalai skursta, jų likučiai irsta ir palaipsniui virsta
durpėmis.
Ilgainiui tie augalai žūva ir jų vietoje ima augti kiti, daugiausia samanos.
Taip susidaro žemapelkė. Žemapelke vadinama tokia pelkė, kurią maitina
gruntiniai vandenys, turintys daug mineralinių druskų. Žemapelkėse auga
daug maisto reikalaujantys augalai: alksniai, kai kurios viksvų rūšys,
nendrės, meldai, puplaiškiai, žaliosios samanos, beržai.
60. Kas yra pesticidai?
Cheminė medžiaga, kuri naikina organizmus.
61. Kas yra fungicidai?
Cheminės medžiagos, kurios naikina grybus.
62. Kas yra insekticidai?
Insekticidai (lot. insektum – vabzdys + caedo – žudau), chemikalai
kenksmingiems vabzdžiams naikinti. Į vabzdžių organizmą insekticidai gali
patekti per plonas chitininės dangos vietas, jutimo organus, narelių
tarpsluoksnius. Riebaluose tirpūs insekticidai gali kauptis vabzdžio
riebaliniame kūne, pradinėje stadijoje būdami neveiklūs. Badaujant ar
virstant lėliuke (metamorfozė) , riebalai suyra,nuodingosios medžiagos
atsipalaiduoja ir pradeda veikti.
63. Kas yra baktericidai?
Baktericidai [lot. bakterion – bakterijos + caedo – žudau] cheminis junginys,
pavyzdžiui, alkoholis, formalinas, antibiotikas, žudantis bakterijas ir kitus
mikroorganizmus.
64. Kas yra baktericidai?
Baktericidai [lot. bakterion – bakterijos + caedo – žudau] cheminis junginys,
pavyzdžiui, alkoholis, formalinas, antibiotikas, žudantis bakterijas ir kitus
mikroorganizmus.
65. Kas yra herbicidai?
Herbicidai [lot. herba – žolė + caedo – žudau] – chemikalai, naikinantys
augalus. Daugiausia naudojami žemdirbystėje ( javų, šakniavaisių, kukurūzų
auginimas ). Tik dalis ant augalų paviršiaus ar į juos patekusių herbicidų
pasiekia veikimo vietą. Veiksminga tėra tik dalis herbicidų.
Kiti patenka į dirvą ir su filtraciniu vandeniu migruoja į gamtinius vandenis.
66. Kas yra rodenticidai?
Rodenticidai (lot. rodentis – griaužiantis + caedo – žudau) – chemikalas
graužikams naikinti.
67. Kas yra ekologinė piramidė?
Ekologinė piramidė – tai energetinių ryšių tarp organizmų, priklausančių
skirtingiems mitybos lygmenims vaizdavimas. Yra skaičių, biomasės,
energijos piramidės.
68. Kas yra azoto fiksacija?
Azoto fiksacija – procesas, kurio metu atmosferoje esantis azotas
paverčiamas azoto junginiais, pvz. amonio jonais bei nitratais, kurį paprastai
atlieka dirvoje esančios, kitos simbiozėje su augalais bakterijos. Nitritinių
bakterijų, daugiausia Nitrosomonas genties, amoniakas yra oksiduojamas iki
nitritinės rūgšties (2NH3 + 3O2 = 2HNO2 + 2H2 O.), o kita bakterijų grupė,
vadinamos nitratinės bakterijos, daugiausia iš Nitrobacter genties oksiduoja
nitritinę rūgštį ir paverčia ją azoto rūgštimi (2HNO2 + O2 = 2HNO3).
68. Kas yra denitrifikacija?
Denitrifikacija – tai nitratų virtimas azoto oksidais ir azoto dujomis. (nitratus
skaido iki molekulinio azoto) Denitrifikuojančių bakterijų yra tiek vandens,
tiek dirvos ekosistemose. Tai fakultatyviniai anaerobai. Pažymėtinos
Bacterium denitrificans, Bacterium stutzeri, Bacterium fluorescens. Iš azoto
druskų jos atskelia deguonį, kurį panaudoja kvėpavimui. (2HNO 3 →2HNO2
→ 2HNO → N2).
69. Kas yra demografinis sprogimas?
Demografinis sprogimas – staigus individų pagausėjimas, kai populiacija
darosi neįprastai didelė.
70. Kas yra kooperacija?
Kooperacija (lot. cooperatio – bendravimas) – tai vidurūšinių santykių ryšys
tarp gyvūnų.
71. Kas yra konkurencija?
Tai individų varžymasis dėl ribotų išteklių: maisto, vandens, šviesos.
72. Paaiškinkite kastų principą.
Individo kasta priklauso nuo kūno struktūros ir sugebėjimo daugintis.
Pavyzdžiui, bičių šeimą sudaro trys kastos – motinėlė, bitės darbininkės ir
tranai.
73. Kas yra hierarchija?
Hierarchija – bendruomenės narių susiskirstymas rangais, kai aukštesnio
rango gyvūnas gauna daugiau maisto, apvaisina pateles.
 74. Kas yra altruistiniai santykiai?
Altruizmas (lot.alter – kitas) – tai toks elgesys, kuris trumpina altruistinio
gyvenimo trukmę ir mažina dauginimosi galimybes, bet tuo pačiu metu teikia
naudos kitam grupės nariui.
75.Kas yra populiacijos tankis?
Populiacijos bangos – tai populiacijos dydžio ir sudėties svyravimai,
priklausantys nuo gimstamumo populiacijos bei nuo individų emigracijos ir
imigracijos į ją.
76. Kas yra populiacijos bangos?
Populiacijos bangos –tai populiacijos dydžio ir sudėties svyravimai,
priklausantys nuo gimstamumo populiacijos bei nuo individų emigracijos ir
imigracijos į ją.
77. Išvardykite izoliacijų rūšis.
Geografinė (kalnai, upės, ežerai);
Ekologinė (klimatas, dirvožemis);
Morfologinė (lytinio aparato sandaros skirtumai);
Socialinė (kalba, papročiai, tradicijos, tikėjimas).
78. Apibūdinkite tikrąsias bendruomenes.
Kai kurie gyvūnai sudaro ypatingas grupes, kurios nesuyra per daugelį metų,
pasižymi sudėtinga struktūra ir informacijos perdavimo sistema. Tokios
grupės vadinamos tikrosiomis bendruomenėmis.
79. Kaip vadinami augalai, atvežti iš kitų klimato zonų?
Aklimatizuoti.
80. Kuo pasireiškia tarprūšinė konkurencija?
Tarprūšinė konkurencija pasireiškia tuo, kad yra tarp individų varžymasis
dėl šviesos, maisto, vandens, mineralinių medžiagų. Konkuruoja tik
organizmai, priklausantys tam pačiam mitybos lygmeniui.
81. Kodėl organizmai skirstomi į:
a) nykstančius;
b) retus.
Yra vykdoma apskaita, kad išsaugotume nykstančius ir retus augalus,
gyvūnus.
82. Kokius žinote rezervatus?
Kamanų, Viešvilės, Žuvinto, Čepkelių rezervatas.
83. Kokius žinote draustinius?
Geologiniai (Nemunėlio Apaščios, Armonos), geomorfologiniai (Gėsalų,
Kaskalnio, Upynos, Jukainių, Vilkaičių, Ablingos, Buožėnų, Šakynos,
Linkuvos, Guodžių, Prūsagalės, Junkūnų, Vaiskūnų, Pratkūnų, Pakalnių,
Vievio), pedologiniai (Glebavo, Liepinės, Meškinės, Batkojų, Sabališkės),
hidrografiniai (Šerkšnės, Virvytės, Mituvos, Glėbo, Juostos, Dūburio),
telmologiniai (Šernynės, Paginskių, Gėjaus, Kernavo, Milašiaus, Pušnies),
kraštovaizdžio (Apuolės, Šatrijos, Ančios, Kazlų Rūdos, Baravykinės),
botaniniai (Gykių, Radvilonių, Vidzgirio), botaniniai – zoologiniai
(Virbalgirio, Laumių, Kaukinės), ichtiologiniai (Minijos, Veiviržo, Merkio),
ornitologiniai (Novaraisčio, Žaltyčio, Pertako), entomologiniai (Kartenalės,
Gardašių), teriologinis (Kauno), herpetologiniai (Baltosios Ančios).
84. Kokius žinote regioninius parkus?
Ventos, Salantų, Žagarės, Pajūrio, Nemuno deltos, Pagramančio, Rambyno,
Varnių, Kurtuvėnų, Tytuvėnų, Dubysos, Krekenavos, Panemunių, Vištyčio,
Metelių, Nemuno kilpų, Veisiejų, Aukštadvario, Kauno marių, Biržų, Sartų,
Gražutės, Labanoro, Sirvėtos, Anykščių, Asvejos, Neries, Dieveniškių,
Verkių, Pavilnių, Rambyno.
85. Kas yra draustinis?
Jame leidžiama žmogaus ūkinė veikla, kuri nekenkia saugomiems objektams.
Pav., Žeimenos ichtiologiniame draustinyje saugomos retos žuvų rūšys, jų
nerštavietės. Žvejoti čia draudžiama, tačiau galima plaukioti baidarėmis,
šienauti pakrantės pievas.
86. Kas yra nacionalinis parkas?
Žmogaus ūkinė veikla ribojama, stengiamasi derinti ją su gamtos apsauga.
Nacionaliniuose parkuose saugoma ne tik augalija, gyvūnija ir kraštovaizdis,
bet ir kultūros vertybės (etnografiniai kaimai, piliakalniai). Nacionaliniai
parkai užima dideles teritorijas. Juose ne tik saugoma gamta, bet skatinamas
turizmas (Žemaitijos, Kuršių nerijos, Trakų istorinis, Dzūkijos, Aukštaitijos
nacionalinis parkas).
87. Kokius žinote maisto priedus?
Konservantai, kietinimo medžiagos, pakavimo dujos, izoliuojančios
medžiagos, glazūravimo medžiagos, emulsinimo druskos, drėgmę išlaikančios
medžiagos, dirbtiniai saldikliai, dažikliai, aromato ir skonio stiprikliai,
antioksidantai, maisto papildai, ekstrahentai, tirštikliai, tešlos kildinimo
medžiagos, stingdančios medžiagos, stabilizatoriai, rūgštys, užpildai,
pagalbinės medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, putų
medžiagos, stumiančios dujos, modifikuoti krakmolai, miltų apdorojimo
medžiagos, medžiagos prieš putojimą.
88. Kokius žinote oro taršos tyrimo būdus?
Cheminis ir biologinis.
89. Išvardykite kerpes, kurios – oro kokybės rodikliai?
Švariausias oras yra tada, kai auga krūmiškos kerpės: uosinė ramalina (iki
40 mg SO2 /m3 ), sodinė briedragė (iki 50 mg. SO2 / m3 ), o kai oras užterštas
auga putlusis plynkežis (iki 70 mg. SO2 / m3 ), sieninė geltonkerpė ( iki 100 mg
SO2 / m3 ), lekanora (iki 150 mg. SO2 / m3 ).
90. Pateikite vandens fizinių savybių nustatymo būdus.
Temperatūros, spalvos, kvapo, skaidrumo, vandenilio rodiklio (pH)
nustatymas.
91. Išvardykite gyvūnus, kurių pagalba nustatoma vandens tarša.
Temperatūros, spalvos, kvapo, skaidrumo, vandenilio rodiklio pH
nustatymas.
92. Ką žinote apie augalus pusiau parazitus:
a) amalą;
b) barškutį;
c) akišvietę.
Amalas – pusiau parazitinis visžalis, nuodingas, vaistinis augalas, augantis
kuokštais ant medžių šakų.
Džioveklė – retas parazitinis augalas, džiovinantis augalus ant kurių auga.
Barškutis – bervidinių šeimos pievų augalas geltonais žiedais, dėžutėje
barškančiomis sėklomis.
77. Ką žinote apie augalus parazitus:
a) džioveklę;
b) brantą.
Džioveklė – retas parazitinis augalas, džiovinantis augalus ant kurių auga.
Barškutis – bervidinių šeimos pievų augalas geltonais žiedais, dėžutėje
barškančiomis sėklomis.
Akišvietė – bervidinių šeimos smulkiai plaukuotas ir šeriuotas žalias
nuodingas augalas, vartojamas akims gydyti.
78. Kas yra mikrokosmas ir kaip jį pasigaminti?
Mikrokosmas – tai dirbtinė ekosistema.
79. Ką žinote apie augalą žvynšaknę?
Bervidinių šeimos parazitinis augalas, augantis ant medžių, krūmų (lazdyno)
šaknų žvynišku šakniastiebiu ir žvyniškais lapais. Iš žemės išlenda tik žydėti
(rausvai violetiniais žiedais).
80. Ką žinote apie augalą tuklę?
Skendeninių šeimos pelkėtų vietų vabzdžiaėdis augalas. Jo stori lapai
susitelkę į skrotelę ir padengti iš viršaus lipniomis gleivėmis. Lapai iš lėto
susisuka prie kurių prilimpa laipiojantys vabzdžiai, kurie suvirškinami
liaukose esančių fermentų dėka.
81. Ką žinote apie augalą saulašarę?
Saulašarės lapai apaugę liaukiniais plaukeliais, išskiriančiais lipnų skystį,
kuriame yra fermentų, kuriame skaido vabzdžio turinį.
98. Ką žinote apie augalą skendenį?
Plaukioja vandenyje, neturi šaknų. Jų lapai suskaldyti į plonas siūliškas
skiltis, turi smulkias pūsleles, pritaikytas sugauti ir virškinti smulkius
vandens gyvūnėlius. Geltoni žiedai susitelkę į kekę, išsikišančią iš vandens.