Gabrielė Ruzijevaitė IV G

1. Angliavandenių nustatymas augalinės kilmės produktuose.

Tikslas – nustatyti, ar pasirinktuose augaliniuose maisto produktuose yra krakmolo.
Hipotezė – augalinės kilmės produktuose yra krakmolo.
Priemonės – spiritinio jodo tirpalas, krakmolas, vanduo, bulvė, pupelė.
Eiga -
 Paruošti krakmolo tirpalą, į jį į įlašinti jodo. Įsitikinti, kad jodas krakmolą nudažo mėlyna
spalva. (kontrolinė grupė)
 Į vandenį įlašinti jodo. Įsitikinti, kad spalva nepakis, nes krakmolo vandenyje nėra.
(kontrolinė grupė)
 Paruošti bulvės ir pupos mėginius, ant jų užlašinti jodo, stebėti ir palyginti, kaip pasikeitė
produktų spalva. (bulvė turėtų nusidažyti mėlynai, o pupelės spalva nepakisti)
Išvada – krakmolo yra tik augalinės kilmės produktuose.

2. Burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelių tyrimai šviesiniu mikroskopu.
Tikslas – pro šviesinį mikroskopą stebėti ir palyginti augalų ir gyvūninių ląstelių sandarą.
Hipotezė - burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų ląstelės turi skirtumų ir panašumų.
Priemonės – burnos epitelio, svogūno epidermio, elodėjos lapų prieparatai, šviesinis mikroskopas.
Eiga – kiekvieną preparatą po vieną uždėti ant objektinio stalelio, apžiūrėti pro mikroskopą, palyginti.
Rezultatai –

(matomi branduoliai, citoplazma, svogūno ir elodėjos ląstelių sienelė, burnos epitelio ląstelės plazminė membrana,
elodėjos ląstelės chloroplastai)

3. Augalų ląstelių plazmolizės tyrimas.

Tikslas – ištirti plazmolizę tradeskanės audinių ląstelėse.
Hipotezė - tradeskanės audinių ląstelių plazmolizė įvyks koncentruotame cukraus tirpale.
Priemonės – tradeskanės lapas, mėgintuvėlis, cukrus, skalpelis/peilis, mikroskopas, objektinis ir dengiamasis
stikleliai, filtravimo popierius, distiliuotas vanduo.
Eiga –
 Paruošiamas mėgintuvėlis su 1 M koncentracijos cukraus tirpalu.
 Atpjaunami du vienodi gabalėliai tradeskanės lapo epidermio su ląstelėmis, turinčiomis pigmento
antociano. Pamirkomi kelioms minutėms distiliuotame vandenyje (izotoniniame tirpale mirkoma, kad
visose ląstelėse būtų vienodas vandens kiekis ir būtų vienodai išsipūtusios prieš bandymą)
 Iš distiliuoto vandens išimamas vienas gabalėlis ir perdedamas į mėgintuvėlį su cukraus tirpalu, palaikomas
dvidešimt minučių.
 Antrasis gabalėlis (kontrolinė grupė) išimamas iš distiliuoto vandens, apžiūrimas pro mikroskopą, padėjus
ant objektinio stiklelio ir uždengus dengiamuoju stikleliu. Schemiškai nupiešiama ląstelė.
 Po dvidešimt minučių apžiūrimas pro mikroskopą mėginys, buvęs cukraus tirpale. Schemiškai
pavaizduojama, kaip plazminė membrana atsitraukė nuo ląstelės sienelės ir įvyko plazmolizė.
 4. Osmoso reiškinio tyrimas.
Tikslas – ištirti osmoso reiškinį virtoje ir nevirtoje bulvėje.
Hipotezė – osmosas nevirtose bulvėse vyks, o virtose nevyks.
Priemonės – valgomoji druska, vanduo, virta ir nevirta bulvės, peilis, keturios stiklinės, liniuotė, tušinukas.
Eiga –
 Atpjaunama po du vienodus kiekvienos bulvės gabalėlius.
 Stiklinės sužymimos A, B, C, D. Įpilama 100 ml vandens, į B ir D įdedama po stalinį šaukštą
druskos. Į A ir B įdedama po nevirtos bulvės gabalėlį, į C ir D po virtos bulvės gabalėlį.
 Palaikoma 30 minučių. Vėliau ištraukiami gabalėliai, išmatuojami ilgiai ir pločiai, palyginama.

Rezultatai – A juostelė pailgėjo (buvo hipotoniniame tirpale, padidėjo turgoras, išbrinko), B sutrumpėjo (buvo
hipertoniniame tirpale), C ir D juostelių ilgis nekito (bulvės ląstelės žuvo verdant, suiro membrana).
Išvada – osmosas vyksta tik gyvose ląstelėse.

5. Fermento aktyvumo priklausomybės nuo temperatūros, pH ir substrato koncentracijos tyrimas.

Tikslas – nustatyti, ar fermento pepsino aktyvumui turi įtakos temperatūra, pH ir substrato koncentracija.
Hipotezė - temperatūra, pH ir substrato koncentracija turi įtakos fermento pepsino aktyvumui.
Priemonės – kiaušinio baltymai, pepsinas, druskos rūgštis (pH – 2), natrio šarmas (pH 8), vanduo, septyni
mėgintuvėliai, markeris.
Eiga –
 Mėgintuvėliai sužymimi skaičiais 1-7. Pagaminamas vandeningas kiaušinio baltymo tirpalas.
 Į 1 - įpilamas vandeningas kiaušinio baltymo tirpalas (kontrolinė grupė). Laikyti 40 C temperatūroje.
 Į 2 - įpilamas vandeningas kiaušinio baltymo tirpalas, pepsinas, druskos rūgšties tirpalas, į 3 - įpilamas
vandeningas kiaušinio baltymo tirpalas, pepsinas, natrio šarmas. Laikyti abu 40 C temperatūroje.
Tikrinamas pH poveikis fermento aktyvumui.
 Į 4 ir 5 – įpilama vandeningo kiaušinio baltymo tirpalo, pepsino, druskos rūgšties tirpalo. 4 mėgintuvėlis
laikomas kambario temperatūroje (apie 20 C), o 5 mėgintuvėlis laikomas 40 C temperatūroje. Tikrinama
temperatūros įtaka fermento aktyvumui.
 Į 6 - įpilamas vandeningas kiaušinio baltymo tirpalas, pepsinas, druskos rūgšties tirpalas, o į 7 – neskiestas
kiaušinio baltymas, pepsinas, druskos rūgšties tirpalas. Laikyti abu 40 C temperatūroje. Tikrinama
substrato koncentracijos įtaka fermento aktyvumui.
 Paruoštus mėgintuvėlius laikyti nurodytoje temperatūroje 30 minučių, vėliau visus sudėti į verdantį vandenį
ir kaitinti 5 minutes.
 Apžiūrėti ir palyginti, kaip tirpalai mėgintuvėliuose pasikeitė.
Rezultatai –
Kontrolė 1 daug baltų dribsnių
pH poveikis fermento aktyvumui 2 mažai baltų dribsnių, tirpalas beveik skaidrus
3 daug baltų dribsnių
Temperatūros įtaka fermento aktyvumui 4 daug baltų dribsnių
5 mažai baltų dribsnių, tirpalas beveik skaidrus
Substrato koncentracijos įtaka fermento aktyvumui 6 mažai baltų dribsnių, tirpalas beveik skaidrus
7 daug baltų dribsnių
6. Temperatūros įtakos mielių fermentacijos reakcijos greičiui tyrimas.
Tikslas – nustatyti temperatūros įtaka mielių fermentacijos greičiui.
Hipotezė – mielių fermentacija vyks aukštesnėje temperatūroje.
Priemonės – mielės, vanduo, miltai, cukraus.

Eiga –
 Iš miltų, vandens, mielių, cukraus užmaišoma duonos tešla. Suformuojami du vienodo dydžio ir formos
kepalai. Vienas paliekamas kambario temperatūroje, kitas padedamas į šaldytuvą. Po valandos palyginti
kepalų dydį. (kambario temperatūroje buvęs iškilo, o šaldytuve buvęs neiškilo)

7. Fotosintezės reakcijos greičio priklausomybės nuo šviesos intensyvumo tyrimas.

Tikslas – nustatyti fotosintezės greičio priklausomybę nuo apšvietimo intensyvumo.
Hipotezė - fotosintezės greitis priklauso nuo apšvietimo intensyvumo.
Priemonės – kanadinės elodėjos šakelė, vanduo, geriamoji soda (norint padidinti fotosintezės intensyvumą, nes tai
CO2 šaltinis), cilindro formos stiklinė, laikrodis, stalinė lempa, liniuotė, sąvaržėlė, skalpelis.
Eiga –
 Nupjaunama elodėjos viršūnė, prie kito galo pritvirtinama sąvaržėlė.
 Paruošiamas 0,1 % geriamosios sodos tirpalas, supilamas į stiklinę, panardinama elodėja.
 Stiklinė pastatoma 30 cm atstumu nuo lempos, skaičiuojama, kiek dujų burbuliukų išsiskiria iš elodėjos per
minutę. Taip skaičiuojama tris kartus, tada apskaičiuojamas vidurkis (tikslumui).
 Stiklinė pastatoma 20 cm atstumu nuo lempos, vėl skaičiuojama tris kartus.
 Kartojama pastačius stiklinę 10 cm atstumu nuo lempos.
 Rezultatai lyginami.
Išvada – didėjant atstumui iki šviesos šaltinio fotosintezės intensyvumas mažėja, o mažėjant atstumui – didėja.

http://www.reading.ac.uk/virtualexperiments/ves/preloader-photosynthesis-full.html

8. Sudaryti genealoginio medžio schemas

Tikslas - sudaryti genealoginio medžio schemą.
Eiga – perskaitoma duota informacija, sudaromas genealoginis medis naudojantis specialiais ženklais.

9. Sėklų dygimo priklausomybės nuo drėgmės ir temperatūros tyrimas.

Tikslas – ištirti, kaip žirnių sėklų dygimas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės.
Priemonės – sėklos, penkios stiklinės, markeris, vata, vanduo, aliejus.
Eiga –
 Stiklinės sunumeruojamos
 Ant 1 ir 2 stiklinės dugno dedama sausos vatos, ant viršaus sėklos, o 3 ir 4 – ant vienodu vandens kiekiu
sudrėkintos vatos uždedamos sėklos. 5 stiklinės sėklos užpilamos vandeniu, o ant viršaus dar trupučiu
aliejaus.
 Stiklinės su sėklomis tris paras laikomos skirtingoje temperatūroje – 1, 3 ir 5 - +20C, o 2 ir 4 - 0C
temperatūroje.
 Stebima, kiek sėklų sudygs kiekvienoje stiklinėje, suskaičiuojama ir palyginama.
Rezultatai – sėklos nedygo ant sausos vatos, daugiausia sėklų sudygo trečioje stiklinėje, ketvirtoje dygo lėtai ir
sudygo mažai, penktame nedygo, nes supuvo.
Išvada – sėklos sudygsta drėgnoje aplinkoje esant optimaliai temperatūrai.

10. Vandens ir jame ištirpusių medžiagų judėjimo augalo stiebu tyrimas.

Tikslas – nustatyti, kuria kryptimi stiebu juda vanduo ir jame ištirpusios neorganinės medžiagos.
Hipotezė – vanduo ir jame ištirpusios neorganinės medžiagos augalo stiebu juda aukštyn.
Priemonės – baltos tulpės, vanduo, rašalas, dvi stiklinės.
Eiga –
 Paimamos tulpės ir pamerkiamos: viena į vandenį (kontrolinė grupė), o kita į vandenį, nudažytą rašalu.
 Palaikoma kelias paras, stebimi pokyčiai ir palyginami gauti rezultatai.
Rezultatai- dažytame vandenyje pamerktos tulpės augalo gyslos ir žiedo vainiklapiai nusidažė rašalo spalva.
Išvada - vanduo ir jame ištirpusios neorganinės medžiagos augalo stiebu juda aukštyn.

11. Vandens garinimo pro lapus tyrimas.

Tikslas – nustatyti, ar augalo lapų skaičius turi įtakos vandens garinimui.
Hipotezė – vandens garinimas pro lapus priklauso nuo lapų skaičiaus.
Priemonės – trys cilindrinės stiklinės, vanduo, aliejus, vienos rūšies dvi augalo šakelės su skirtingais lapų skaičiais
(viena su trimis lapeliais, kita su penkiais).
Eiga –
 Į kiekvieną stiklinę įpilamas vienodas kiekis vandens.
 Paimamos šakelės ir pamerkiamos į dvi stiklines.
 Į visas stiklines įlašinamas vienodas kiekis aliejaus, kad vandens paviršiuje susidarytų jo plėvelė.
 Mėginiai laikomi penkias paras vienodomis aplinkos sąlygomis.
 Vėliau apžiūrima ir palyginama.
Rezultatai – stiklinėje su šakele, turinčia tris lapelius, vandens kiekis sumažėjo mažiau nei stiklinėje su penkis lapus
turėjusia šakele. Stiklinėje be šakelės vandens kiekis nepakito (kontrolinė grupė).
Išvada – kuo daugiau augalas turi lapų, tuo daugiau vandens jis išgarina.

12. Pulso dažnio priklausomybės nuo fizinio krūvio tyrimas.

Tikslas – nustatyti, ar pulso dažnis priklauso nuo fizinio krūvio.
Hipotezė - pulso dažnis priklauso nuo fizinio krūvio.
Eiga –
 Suskaičiuojamas ir užsirašomas pulso tvinksnių skaičius per minutę būnant ramiai. (tarkim prie riešo
arterijos; turėtų būti 70-80)
 Dvi minutes intensyviai sportuojama.
 Tuojau po fizinio krūvio vėl skaičiuojamas pulsas. (160-180)
 Toliau pulsas skaičiuojamas ilsintis kas minutę.
 Pateikiami tyrimo rezultatai.
Rezultatai – pastebima, kad pulso tvinksnių skaičius per minutę po krūvio padidėjo, o vėliau laipsniškai mažėjo. Po
6-7 minučių pulso dažnis susilygina su pradiniu.
Išvada – pulso dažnis dėl fizinio krūvio padidėja.
13. Reflekso laiko tyrimas.
Tikslas – nustatyti reflekso laiką.
Hipotezė – refleksijos laikas priklauso nuo reakcijos greičio.
Priemonės – sterili adata, dezinfekuojantis tirpalas, chronometras.
Eiga – šešiems vienodo amžiaus berniukams įduriama sterilia adata kelis kartus į ta pačią vietą, chronometru
matuojamas laikas nuo įdūrimo iki asmens sureagavimo laiko. Skaičiuojamas vidurkis ir lyginamas su kitų mokinių.
Rezultatai – pastebima, kad reakcijos laikas skirtingas, galima teigti, kad jis priklauso nuo žmogaus individualių
savybių.
Išvada – kuo didesnis reakcijos greitis, tuo trumpesnis reflekso greitis.

14. Aplinkos veiksnių įtakos požymiui pasireikšti tyrimas (variacinės kreivės).

Tikslas – nustatyti, kaip varijuoja beržo lapų ilgis.
Hipotezė – daugiausia yra vidutinio ilgio beržo lapų.
Eiga –
 Surenkama šimtas atsitiktinių beržo lapų. Išmatuojami jų ilgiai, nustatoma apytikslė norma. Nustatomas
tam tikro ilgio dažnumo pasikartojimas, rezultatai surašomi į lentelę, braižoma beržo lapų ilgio variacinė
kreivė.