Plazminė membrana ir pernaša

Įvairių medžiagų molekulės turi nuolat patekti į ląstelę ir

pašalinti iš jos.
Yra du pernašos tipai: pasyvioji ir aktyvioji.
 Pasyvioji – kai molekulės juda pro plazminę membraną
pagal koncentracijos gradientą, todėl nereikalinga
energija.
 Aktyvioji – kai molekulės prasiskverbia pro plazminę
membraną būtina energija, nes molekulės juda prieš
koncentracijos gradientą.

Pasyvioji pernaša:
 Difuzija – anglies dioksido,
deguonies molekulės juda iš
didesnės koncentracijos į
mažesnę, kol abiejose
plazminės membranos pusėse
pasiskirto vienodai.
 Osmosas – vandens molekulių difuzija pro plazminę membraną
į tą pusę, kur didesnė ištirpusių medžiagų koncentracija, bet
mažiau vandens.
  Palengvintoji pernaša – molekulėms pro plazminę membraną
pernešti būtinas specialus membranos baltymas – nešiklis, arba
kanalo baltymas.

Difuzijos greitis priklauso nuo membranos, difunduojančios dalelių

savybių ir aplinkos veiksnių :
 Kuo dviejose srityse medžiagos koncentracijos skirtumas yra
didesnis, tuo difuzija vyksta greičiau ( koncentracijos
gradientas)
 Smulkesnės dalelės difunduoja greičiau nei stambios
 Difuzija vyksta greičiau pro ploną membraną (plonas paviršius)
 Difuzija vyksta greičiau, kai yra didelis paviršiaus plotas.
 Kylant temperatūrai, difuzija greitėja, nes dalelės turi daug
kinetinės energijos.

Dėl difuzijos į ląsteles keliauja deguonis ir maisto medžiagos, o iš jų –

anglies dioksidas. Plaučiuose dujų mainai taip pat vyksta difuzijos
būdu.
Tirpalų rūšys:
 Hipotoninis – kuriame ištirpusių medžiagų koncentracijos yra
mažesnė negu ląstelėje, jame daugiau H2O, todėl vandens į
ląstelę petenka daugiau, negu iš jos pasišalina. Gyvūninės
ląstelės sprogsta, o augalų išpampsta.
 Izotoninis – kuriame ištirpusių medžiagų koncentracijos tokia
kaip ląstelėje, todėl į abi puses pereina vienodas kiekis H2O
ląstelės nesikeičia.
 Hipertoninis – kuriame ištirpusių medžiagų koncentracija
didesnė negu ląstelėje, jame mažiau H2O, todėl vandens
daugiau patenka iš ląstelės negu į ją. Gyvūnų ląstelės
susitraukia, susiraukšlėja, o augalų – plazmolizuojasi, nes
centrinė vakuolė netenka vandens ir plazminė membrana
atsitraukia nuo ląstelės sienelės.

Aktyvioji pernaša

 Endocitozė – kai į ląstelę patenka makromolekulės, aplink

kurias susiformuoja plazminės membranos pūslelės.

Endocitozės būdai:
 Fagozitozė – kai į ląstelę patenka didelės, stambios, kietos
medžiagos, pav, įtraukiamos bakterijos į fagocitą.
 Pinocitozė – kai į ląstelę patenka skystos medžiagos, lašeliai.
  Egzocitozė – kai medžiagos
išskiriamos iš ląstelės į
išorę, pav. taip vyksta
fermentų išskyrimas.

Plazminės membranos sandara

Plazminė membrana – svarbi ląstelę gaubianti struktūra.

Membranos gaubia ir kai kurias ląstelės organeles, pavyzdžiui:
branduolį, chloroplastus, mitochondrijas, Goldžio kompleksą,
endoplazminį tinklą, lizosomas. Plazminė membrana skiria
ląstelę nuo aplinkos, reguliuoja medžiagų patekimą į ląstelę ar
organeles, pro membraną iš ląstelės pašalinami nereikalingi
medžiagų apykaitos produktai. Membrana reguliuoja ląstelėje ir
 jos organelėse būtinų medžiagų koncentraciją, sudaro užtvarą,
dėl kurios iš ląstelės nepasišalina naudingos medžiagos, riboja
kenksmingų medžiagų patekimą į ląstelę. Membranose vyksta
įvairūs metabolizmo procesai.

Pagrindiniai membranos komponentai – baltymai ir lipidai. Be jų, dar

randama ir angliavandenių, prisijungusių prie baltymų ir lipidų
molekulių.

1. Cholestorolis - sutvirtina membraną, suteikia jai stangrumo,

stabilumo, mažina membranos pralaidumą, lipidų ir baltymų
judrumą. Cholesterolio randama gyvūninėse ląstelėse,
augalinėse ląstelėse cholesterolio būna retai.

2. Lipidų (glikolipidai) - Glikoproteinai ir glikolipidai išsidėstę

membranos išorėje, jie padeda ląstelėms atpažinti vienai kitą,
prie jų jungiasi tam tikros medžiagos.

3. Baltymai (glikoproteinai) - Glikoproteinai kartu su glikolipidais

ląstelės išorėje sudaro vientisą sluoksnį – glikokaliksą. Per
glikokaliksą vyksta medžiagų mainai tarp ląstelių. Jis apsaugo
ląstelę, atskiria ląsteles vieną nuo kitos.
4. Hidrofilinės galvutės –

5. Fosfolipidų dvisluoksnį

6. Hidrofobinės uodegėlės
7. Membranų baltymai