Biologinės membranos dalyvauja:

 Ląstelę ar organėles atskiria nuo aplinkos;

 Būdingas atrankusis laidumas. Membranų baltymai yra medžiagų nešikliai ir
kanalai;
 Mitochondrijų, chloroplastų ir bakterijų membranų fermentai vienos rūšies
energiją paverčia kitos rūšies energija;
 Membranų baltymai receptoriai priima išorės ir vidaus signalus;
 Ant nervinių ląstelių membranų susidaręs jonų gradientas perduoda nervinį
impulsą.

Pagrindinės membranų sudedamosios dalys:

 Lipidai
 Baltymai
 Angliavandeniai

Pagrindiniai ląstelių membranų lipidai:

 Cholesterolis – steroidas, jis reguliuoja membranos laidumą ir funkcijas,
baltymų judrumą.
 Glikolipidai – prie fosfolipido molekulės.

Membranų baltymai:
 Baltymai suteikia laidumą ir katalizuoja vykstančias reakcijas.

Membranų baltymai skirstomi į 2 rūšis:

 Paviršiniai – prie membranos paviršiaus prisijungę silpnai, todėl juos lengvai
galima pašalinti pakeitus pH ar druskų koncentraciją.
 Integralieji – vieną ar kelis kartus perveria membraną, dalyvauja medžiagų
pernašoje pro plazminę membraną.
Membranų angliavandeniai
Membranuose jų yra nedaug.
 Prie baltymų prisijungę yra vadinami – glikoproteinais;
 Prie lipidų prisijungę – glikolipidai;
 Membranų pusėje, jų yra receptoriuose;
 Glikoproteinai ir glikolipidai padeda ląstelėmis toksinai ir kitos medžiagos;
 Lemia kraujo grupę;

Membranų struktūra:
 Membranų lipidai ir baltymai – judrūs.
 Membranos gali būti skystos ir kietos. Tai priklauso nuo temperatūros ir lipidų
sudėties.
 Takiosios mozaikinės membranos modelis. Membranos pagrindas yra
fosfolipidų dvisluoksnis ir jame mozaikiškai išsidėstę baltymai.

Pro membraną praeina lengvai:

 Dujos: deguonis, anglies dioksidas ir azotas.
 Hidrofobinės medžiagos: steroidiniai hormonai, kai kurie vaistai.
 Mažo krūvio neturinčios molekulės: etanolis, karbonidas, glicerolis, vanduo.

Difuzijos
 Paprastoji difuzija – kai medžiagos juda pro fosfolipidų dvisluoksnį iš
didesnės koncentracijos link mažesnės.
 Palengvintoji difuzija – hidrofilinės medžiagos: jonai, aminorūgštys,
baltymai ir kt. pro membraną nepraeina. Juos perneša specialūs
membranų baltymai nešikliai.
 Pasyvioji pernaša – medžiagos, kurios juda pagal koncentracijos gradientą.

Pernašos baltymai skirstomi į:

 1. Kanalus. Kanalai yra integralieji baltymai. Jų molekulėje susidaro hidrofilinė
ertmė ir ja teka vanduo, jonai ir kitos hidrofilinės medžiagos. ( iš ten kur jų
daugiau į ten kur jų mažiau ).
2. Nešikliai. Integralieji baltymai, kurie vienoje membranos pusėje prisijungia
pernešamą medžiagą. Pakitus baltymui pernešama medžiaga atpalaiduojama
kitoje pusėje. Nešikliai medžiagas neša prieš koncentracijos gradientą.
Procesui yra naudojama ATP energija – aktyvioji perneša. Tokiu būdu ląstelės
kaupia ir koncentruoja reikalingas medžiagas.
Fermentai katalizuojantys jonų pernešą vadinami atpazėmis, jos hidrolizuoja ATP,
perneša natrio, kalio, kalcio bei kitus jonus.

Osmosas – tai vandens judėjimas pro laidžią membraną iš mažesnės medžiagų

koncentracijos tirpalo didesnės koncentracijos link.

Izotonis ( tirpalas ) – esant vienodai medžiagų koncentracijai abiejose ląstelės

membranos pusėse ląstelės nepakis, nes į ją vandens pateks tiek ir pasišalins.

Hipertoninas ( tirpalas ) – jei ląstelės aplinkoje ištirpusių medžiagų

koncentracija didesnė nei jos citoplazmoje, tai vanduo iš ląstelės iškeliaus
(ląstelė gale sprogsta)

Hipotoninas ( tirpalas ) – kai ląstelės patenka į aplinką, kurioje ištirpusių

medžiagų koncentracija yra mažesnė nei joje vanduo veršis į ląstelę.
(susiraukšlėje, praranda savo savybę)

Plazmolizė
 Esant hipertoninėms sąlygoms vyksta – plazmolizė. Gyvūninė ląstelė
susitraukia, o augalinės ląstelės plazminės membrana atsitraukia nuo
ląstelės sienelės, nes citoplazmoje ir centrinėje vakuolėje esantis vanduo iš
ląstelės pasišalina.
 Hipotoninio tirpalo sąlygomis augalinės ląstelės centrinėje vakuolėje yra
ištirpusių daug medžiagų, todėl vanduo veržiasi iš aplinkos į ją. Tada
plazminė membrana prasispaudžia prie sienelės, bet ląstelės forma nekinta
ir kadangi ląstelės sienelė yra tvirta ir nesprogsta. Tokia ląstelės sienelės
įtempta būsena atsiradusi dėl osmoso slėgio yra vadinama – turgoru.
  Vykstant aktyviajai pernešai šaknų ląstelėse koncentruojasi jonai ir vanduo
iš dirvos patenka į šaknis, Augalas pro lapus garina vandenį ir šis procesas
vadinamas – transpiracija.

Medžiagų perneša pūslėse

 Eukariotų ląstelėms yra būdinga endocitozė ir egzocitozė
 Šiais būdais yra pernešamos didelės dalelės kaip polisaharidai ir baltymai.
 Medžiagos apsuptos, membraninės pūslelės patenka į citozolį ir yra
prijungiamos prie lizosomos. Lizosomų fermentai skaido su pūslele patekusias
medžiagas, sudaro manomerų, kurie keliauja į citozolį.

Endocitozės forma – pinocitozė

 Jos metu iš aplinkos į ląstelę patenka skysčiai su ištirpusiomis medžiagomis.

Endocitozės forma – fagocitozė

 Šiuo būdu susidaro fagosoma. Fagocitozės metu į ląstelę patenka virusai,
bakterijos.
 Žinduolių makrofagai vykstant fagocitozei užmuša bakterijas.
 Ląstelėje fagosomos jungiasi su lizosomomis ir jų fermentai suardo bakterijas.