Aerobinio ir anaerobinio kvėpavimo palyginimas

Skirtumai

Aerobinis kvėpavimas Anaerobinis kvėpavimas

Proceso metu nenaudojama O2
Proceso metu naudojamas O2
Vyksta citozolyje
Vyksta mitochondrijose
Vyksta trys pagrindiniai etapai:
glikolizė, Krebso ciklas, elektronų Vyksta tik glikolizė
pernašos grandinė

Gliukozė skyla iki galo ir susidaro Gliukozė skyla ne iki galo ir susidaro paprastesnės sandaros
galutiniai gliukozės skilimo organiniai junginiai – pieno rūgštis (laktatas) arba etilo
produktai – CO2 ir H2O alkoholis (etanolis). Susidarant etilo alkoholiui, išsiskiria CO2

Iš vienos gliukozės molekulės Iš vienos gliukozės molekulės atpalaiduojama mažai energijos

atpalaiduojama daug energijos (36– (2 ATP molekulės). Daug energijos lieka negalutiniuose
38 ATP molekulės) gliukozės skilimo produktuose – laktate ar alkoholyje

Panašumai

Tiek aerobinio, tiek anaerobinio kvėpavimo metu būtinos gliukozės molekulės, skaidant gliukozę
susidaro piruvatų molekulės, procesų pabaigoje susidaro ATP ir išsiskiria šiluma.
Aerobinio ir anaerobinio kvėpavimo schema.
 Anaerobinis kvėpavimas

(Rūgimas)

Procesas, kai gliukozės molekulė skaidoma be deguonies, vadinamas anaerobiniu

kvėpavimu arba rūgimu.

Tokio kvėpavimo metu vyksta tik glikolizė, energijos pagaminama mažai (tik dvi ATP), o piruvatas
paverčiamas laktatu (pieno rūgštimi) arba alkoholiu (etanoliu) ir CO2.

Dauguma bakterijų (pavyzdžiui, virškinamojo trakto, pieno rūgšties bakterijos), kai kurie grybai
(pavyzdžiui, mielės), parazitinės kirmėlės oksiduoja organines medžiagas nenaudodamos
deguonies. Kurį laiką anaerobiškai gali kvėpuoti ir užlieti vandeniu ar įšalę į ledą augalai.
Daugumai mikroorganizmų toks kvėpavimas yra pagrindinis energijos gavimo būdas.

Anaerobinis kvėpavimas būdingas vienaląsčiams grybams – mielėms. Šio kvėpavimo metu

deguonies nenaudojama, vyksta rūgimas, todėl toks procesas vadinamas alkoholiniu rūgimu arba
alkoholine fermentacija. Alkoholinis rūgimas vyksta mielių ląstelėse, bet jei šioms ląstelėms
deguonies užtenka, jos gali kvėpuoti ir aerobiškai. Kvėpuojant anaerobinėmis sąlygomis iš piruvato
molekulių susidaro etanolis ir CO22. Iš vienos gliukozės molekulės susidaro dvi ATP molekulės.
Mielės dėl tokio kvėpavimo naudojamos vyno, alaus gamybai, duonos gamybos pramonėje. Tačiau,
etanolis mielėms nuodingas, todėl fermentacijos metu, kai alkoholio susidaro per daug ir jis
kaupiasi terpėje, mielių ląstelės žūsta.

Į duonos tešlą įdėjus mielių vyksta fermentacija.

Po kurio laiko, įvykus mielių fermentacijai, duonos tešla iškilo.

Kai kuriose ląstelėse gliukozė anaerobinio kvėpavimo metu skaidoma iki pieno rūgšties. Šis
procesas vadinamas pienarūgščiu rūgimu arba pienarūgšte fermentacija. Pieno rūgštis susidaro
raumenų ląstelėms negaunant užtektinai deguonies fizinio krūvio metu. Tada raumenų ląstelės
pradeda kvėpuoti anaerobiškai. Glikolizės metu susidaro piruvato molekulės, o iš piruvato – pieno
rūgštis. Susidaro dvi ATP molekulės. Tokio rūgimo metu ląstelės labai greitai gali pasigaminti
ATP, tačiau dėl susidariusios pieno rūgšties raumenys pavargsta, juos skauda. Laktatą kraujas
nuneša į kepenis. Jose laktatas vėl paverčiamas piruvatu, o šis kvėpavimo metu suskaidomas. Pieno
rūgščiai suskaidyti būtinas deguonis, todėl žmogus dažnai ir giliai kvėpuoja.

Maisto pramonėje fermentacijos procesas naudojamas gaminant raugintus produktus (pavyzdžiui,

raugintus kopūstus, agurkus, kefyrą). Rauginant agurkus ar kopūstus veikia bakterijos. Gaminant
kefyrą, naudojamos bakterijų ir grybų kultūros.
Anaerobinio kvėpavimo schema.