Baltym, riebal ir angliavandeni santykis maiste - B - 15% R - 25% A - 60%
Kada ir kaip gali keisti vienas maisto mediagas kitomis - Kai vien reikia labiau nei kit, taiau keisti galima trump laiko tarp Pagrindins maisto produkt grups - Grd produktai; Darovs ir vaisiai; Pieno produktai; Msos ir uvies produktai Skaidulins mediagos - Sudtingi angliavandeniai, kurie nesuskaidomi organizmo virkinamajame trakte. (Pvz.: celiulioz).i mediaga aktyvina arnyno veikl, maina puvimo procesus, padeda paalinti nuodingsias mediagas i organizmo su imatomis, palaiko gerj bakterij gyvybingum. Kaloringumas - Energijos kiekis, kur iskiria vienas gramas maisto mediagos sudegdamas organizme Virkinimo metu skaidomi: - Riebalai glicerolio ir riebal rgi molekules; Angliavandeniai - daniausiai gliukoz; Baltymai - aminorgtis Suskaidytomis organins mediagos patenka krauj ar limf ir yra ineiojamos iki audini lsteli Fermentai chemikai skaido tik tam tikras mediagas. Kiekvienas fermentas turi savit struktr, form ir prie jo prisijungti gali tik j atitinkanti molekul. Dant tipai - Pieniniai (20 dant), nuolatiniai (32 dantys) Danties sandara - Danties vainiko, kaklelio ir aknies. Danties viduje yra ertm, upildyta minktimo, susidedanio i kraujagysli, limfagysli, nervini skaidul ir jungiamojo audinio. Dentinas - Kietas elastingas darinys, dengiantis minktim Substratas - Pradin mediaga, kuri veikia fermentas Aktyvusis centras - Fermento dalis, sudaranti kompleks su substratu Kompleksas - Substrato ir fermento susijungimas Fermento veikimo slygos - Pakankamas kiekis substrato, temperatra (riba 40 C), optimalus pH Fermento specifikumas - Fermentas reaguoja tik su tam tikrais substratais Virkinimas burnoje: - Fermentas Amilaz; pH armin; Substratas Angliavandeniai; Produktai - monosacharidai, disacharidai; Temperatra - 37 C Virkinimas skrandyje - Fermentas Pepsinas; pH rgtin; Substratas baltymai; produktai - amino rgtys; Temperatra - 37 C Virkinimas arnyne - Fermentai - Amilaz, Lipaz, tripsinas; pH armin; substratas - angliavandeniai, riebalai, baltymai; produktai - monosacharidai, glicerolis ir riebal rgtys, aminorgtys; Temperatra - 38 C. Emalis - Kieiausias organizmo audinys, sudarytas daugiausia i neorganini mediag Dant rys pagal vainiko form - Kandiai, iltys, kapliai ir krminiai Kariesas - Atsiranda tada, kai dant apnaose, susidariusiose i maisto likui, gyvenanios bakterijos pradeda skaidyti angliavandenius iki rgi. Susidariusios rgtys tirpdo kietuosius danties audinius. Vidin skrandio sienel - Sudaro susiraukljusi epitelio audinio gleivin. Jose gausu liaukui, gaminani skrandio sultis, kurios sudarytos i vandens, druskos rugties, fermento pepsino ir gleivi. Virkinimo etapas skrandyje - Perisaltiniai judesiai sumaio maist su skrandio sultimis, maistas suildomas, susidaro tyrel. Tyrelje pepsinas suskaido baltymus iki maesni sudting jungini. Tyrel stumiama arnyno link. Kasa ir kepenys - Organizmo liaukos. Jos latakais jungiasi su arnynu ir j iskiria savo pagamintas virkinti reikalingas mediagas. Kepenys - Stambiausia organizmo liauka ir didiausias organas. - Kepenyse sintetinami kai kurie organizmui reikalingi baltymai, kaupiamas gliukozs perteklius. - Kepenys nukenksmina ir alina nuodingsias mediagas. - Kepenyse gaminama tulis, kuri svarbi smulkinant riebalus. Taiau tulis nra fermentas Tulis - Kaupiama tulies pslje, kuri latakais jungiasi su kepenimis ir dvylikapirte arna. Atsiradus sutrikimams, gali susidaryti tulies akmenys Dvylikapirt arna - j atsiveria kasos ir tulies latakai. Joje bene intensyviausiai virkinama. Kasa - Gamina organizmui svarbias mediagas - hormonus ir kasos sultis. Hormonai - baltymai, reguliuojantys gliukozs apykait organizme. Kasos sultys - jose yra baltymus, angliavandenius ir riebalus skaidani ferment - amilazs ir lipazs Plonoji arna - ia baigiamas virkinti maistas ir organizm pro gaurelius siurbiamos reikalingos mediagos Storoji arna - Plonosios arnos tsinys, ia virkinimas nevyksta. Storojoje arnoje gyvena daug nauding bakterij. Storja arna maisto likuiai stumiami iangs link, siurbiamos galutins reikiamos mediagos - vanduo, vitaminai, mineralins mediagos. Kvpavimo organai - I eils: Rykl, antgerklis, stempl, gerklos, trachja, bronchai, plauiai. kvepiamo oro sudtis - Azotas - 78 %; Deguonis - 21 %; Anglies dioksidas - 0,03 %; Kitos dujos - apie 1 % Ikvepiamo oro sudtis - Azotas - 78 %; Deguonis - 16 %; Anglies dioksidas - 4 %; Kitos dujos - apie 1 % Kvpavimo organ sistema skirstoma plauius ir kvpavimo takus. Gyvybin plaui talpa - 3,5 litro Kvpavimo judsiai - kvpimas: - Diafragma nusileidia; - Tarponkauliniai raumenys susitraukia; - Krtins lstos tris padidja; - Slgis plauiuose, lyginant su aplinka sumaja Ikvpimas: - Diafragma pakyla; - Tarponkauliniai raumenys atsipalaiduoja; - Krtins lstos tris sumaja; - Slgis plauiuose, lyginant su aplinka padidja Kvpavimo centras - Yra pailgosiose galvos smegenyse. Centras reaguoja padidjus CO2 kiek kraujyje Avitaminoz - Vieno vitamino trkumas Vitaminai - Organins mediagos. Tirps riebaluose: - A, D, E, K; Tirps vandenyje: - B grups; - C Hipovitaminoz - Keli vitamin trkumas; Hipervitaminoz - Vitamin perteklius