Organizmų sisteminis giminingumas ir įvairovė

Sąvokos
1. Gamtinė atranka- tai procesas, kai išlieka ir susilaukia palikuonių individai, turintys naudingų tomis sąlygomis
paveldimų pakitimų
2. Dirbtinė atranka- atranka ir kryžminimas tų organizmų, kurie turi naudingų požymių
3. Veislė- tai žmogaus išvesta rūšies individų grupė, turinti jam naudingų sąvybių
4. Selekcija- tai mokslas tiriantis naujų veislių kūrimą ir senų, jau turimų, gerinimą
5. Antropologija- tai mokslas apie žmogaus evoliuciją
6. Fosilijos- tai išnykusių organizmų suakmenėjusios liekanos
7. Homologai- veinodos sandaros ir kilmės organai paveldėti iš bendro protėvio
8. Rudimentai- nykstantys organai, kurie vykstant evoliucijai netekos savo reikšmės rūšiai išlaikyti
9. Atavizmas- kartais pasitaikantis protėvių požymių atgimimas
10. Paleontologija- mokslas apie fosilijas
11. Embriologija- mokslas, kuris tiria organizmų vystymąsi
12. Alopatrija- naujos rūšies susidarymo būdas dėl fizinių barjerų
13. Simpatrija- naujos rūšies susidarymo būdas dėl atsiradusios biologinės izoliacijos rūšies viduje

Č. Darvino gamtinės atrankos teorija

 Gyvosios būtybės palieka daugiau palikuonių, negu reikia rūšiai išlikti
 Rūšies gyvenamosios vietos ištekliai yra riboti, todėl esant palikuonių pertekliui tarp populiacijos individų vyksta
kova dėl būvio
 Natūraliai konkuruojant dėl maisto, erdvės gyvenamojoje vietoje ir lytinio partnerio, išlieka tik geriausiai
prisitaikiusieji
 Rūšies individai nėra identiški, dėl kintamumo jiems būdingas tam tikras variacijų spektras
 Naudingus požymius organizmai perduoda palikuonims
 Dėl gamtinės atrankos per daugelį kartų rūšis pakinta

Pagrindiniai teiginiai
1. Vykstant gamtinei atrankai išlieka tie individai, kurie geriausiai prisitaikę prie aplinkos sąlygų
2. Išgyvenę organizmai susilaukia vaisingų palikuonių, o šie paveldi tas ypatybes, kurios padėjo išgyventi
3. Taip visi organizmai per ilgą laiką kinta- vyksta evoliucija

Evoliucijos varomosios jėgos

1. Paveldimas kintamumas
2. Kova dėl būvio
3. Gamtinė atranka

Paveldimas kintamumas
1. Kombinacinis kintamumas
2. Mutacinis kintamumas

Kova dėl būvio

1. Vidurūšinė- kova vyksta tarp rūšies vienos populiacijos individų. Ši kova atkakliausia, nes reikia vienodo maisto,
gyvenimo sąlygų. Ši kova labai sustiprėja kai populiacija pasidaro labai gausi
2. Tarprūšinė- kova vyksta tarp skirtingų populiacijų, ji buna labai atkakli kai rūšims reikia panašaus maisto ir
gyvenimo sąlgygų
3. Kova su nepalankiomis sąlygomis- ši kova sustiprina vidurūšinę kovą, o joje nugali stipriausi individai
Gamtinė atranka
 Išsaugo ir kaupia populiacijai bei visai rūšiai
naudingus paveldimus pakitimus
 Jai vykstant išlieka individai, geriausiai prisitaikę
prie aplinkos
 Veikia populiaciją tik teigiamai
 Veiksniai
1. Biotiniai- gyvoji gamta
2. Abiotiniai- negyvoji gamta

Gamtinės atrankos prielaidos

1. Populiacijos požymių įvairovė
2. Palikuonių skaičius
3. Konkurencija

Gamtinės atrankos rūšys

1. Stabilizuojamoji- vyksta tada kai aplinkos sąlygos yra pastovios. Pranašumą turi labiausiai paplitę tarpiniai
fenotipai, o mažiausiai paplitę eliminuojami. Rezultatas- augalų ir gyvūnų individai labai panašūs
2. Krytingoji- teigiamai veikia visus individus, kuriems yra būdingas požymas, likęs nukrypti nuo įprastos
populiacijos išraiškos. Vyksta tada kai keičiasi aplinkos sąlygos ir pranašumą turi kraštutinis fenotipas
3. Išskiriamoji- pasireiškia tada, kai nė viena tos rūšies organizmų grupė neturi didelio pranašumo. Neigiamai veikia
tarpinius fenotipus, pirmenybė teikiama dviem kraštituniam

Dirbtinė atranka
 Selekcija naudojama norint didinti derlingumą ir atsparumą ligoms, kaupti ir išsaugoti įvairias veisles, gerinti
išvestas veisles ir išvesti naujas
 Selekcijoje taikomi metodai
1. Atranka
2. Kryžminimas

Naujos rūšies susidarymas dėl fizinių barjerų

 Fizinis barjeras neileidžia vienai populiacijai kryžmintis tarpusavyje. Ilgainiui veikiant paveldimam kintamumui ir
gamtinei atrankai tarp atskirtų populiacijų atsiranda skirtumų ir jie nebegali kryžmintis tarpusavyje
Sistematika
 Karalystė
Skyrius/tipas
Klasė
Eilė/būrys
Šeima
Gentis
Rūšis
 Homo genčiai priskiriami
1. Sumanusis žmogus
2. Stačiasis žmogus
3. Protingasis žmogus

Biologinė žmogaus evoliucija

 Keitėsi griaučiai
 Išlinko S formos stuburas
 Svorio centras atsidūrė dubens srityje
 Krūtinės ląsta išplatėjo
 Kojos padas išgaubtas
 Veidinė kaukolės dalis tapo mažesnė už smegeninę

Kultūrinė žmogaus evoliucija

 Fosilijos- įrankiai, įkapės, urvų piešiniai
 Akmeniniai įrankiai
 Žemdirbystė
 Raštas

Žmogaus kilmės įrodymai

1. Paleontologija- įrodymai apie žmogaus kilmę tai fosilijos
2. Lyginamoji anatomija- ji patvirtina organizmų bendros kilmės hipotezę
a) Homologai- pvz. Stuburinių priekinių galūnių kaulai yra panašiai išdėstyti, bet jų funkcijos skirtingos
b) Rudimentai- tai organai, kurie tolimųjų protėvių buvo normaliai išsivystę, bet vykstant evoliucijai teliko
tik jų liekanos. Pvz: apendiksas
c) Atavizmai- kartais žmonės gimsta uodeguoti, plaukuoti ar turi daug spenelių
3. Embriologija- pateikia stuburinių gyvūnų ir žmogaus gemalų vystymosi įrodymų. Pvz: dauguma organizmų
vystosi iš apvaisinto kiaušinėlio, panaši gemalų kūno forma, embrionui vystantis visi stuburiniai turi notochordą,
širdis panaši į vamzdelį

Rūšies apibūdinimas
 Pirmas žodis- gentis
 Antras žodis- rūšis