Lytinis ir nelytinis dauginimasis

NELYTINIS
Organizmams daugintis reikalinga viena motininė ląstelė
Ląstelė dalijasi mitozės būdu
Gyvenimo ciklo metu būdinga tik 2n stadija
Susidaro daug genetiškai identiškų palikuonių, todėl vykstant
evoliucijai arba visi žūsta, arba visi išlieka
Energijos išeikvojama mažiau
Susidaro viena ar kelios somatinės ląstelės
LYTINIS
Organizmams daugintis reikalingos dvi skirtingos ląstelės-
vyriškoji ir moteriškoji
Lytinės ląstelės formuojasi vykstant mejozei, o po
apvaisinimo dalijasi mitozės būdu
Gyvenimo ciklo metu vyrauja 2n, bet turi ir n stadiją
Susidaro mažiau, bet genetiškai skirtingų palikuonių, todėl
vykstant evoliucijai vieni prisitaiko ir išlieka, o kiti žūsta
Energijos išeikvojama daugiau
Susidaro gametos

Augalų dauginimasis
 Augalai gali daugintis tiek nelytiniu ( vegetatyviniu) tiek lytiniu (generatyviniu) būdais

Vegetatyvinis augalų dauginimasis

 Dauginasi vegetatyviniais organais
1. Svogūnais- svogūnai
2. Stiebagumbiais- bulvės
3. Šakniastiebiais- pakalnutės
4. Ūsais- braškės
5. Atlankomis- serbentai
6. Skiepijant- obelys
7. Lapų pumpurais- kalankės
8. Stiebo auginiais- pelargonijos
 Vyksta greitai
 Paliekama mažai palikuonių
 Palikuonys vienodi
Generatyvinis dauginimasis (sėklomis)
 Augalams būdinga kartų kaita
1. Sporofitas- diploidinė karta (2n), kuri išsivysto iš zigotos. Jame
mejozės būdu susidaro haploidinės sporos. Vyrauja sprorinių
induočių ir sėklinių augalų gyvenimo cikle
2. Gametofitas- haploidinė karta (n), gaminanti gametas,
kurioms susijungus susidaro diploidinė zigota. Vyrauja samanų
gyvenimo cikle
Žiedų reikšmė dauginantis
1. Susidaro lytinės ląstelės
2. Ryškiais vainiklapiais, nektaru jie vilioja vabzdžius apdulkintojus
3. Piestelės mezginėje užsimezga vaisius, kuris apsaugo viduje esančias sėklas

Žiedo dalys
1. Taurėlapiai- apsaugo pumpure esantį žiedą
2. Vainiklapiai- Vilioja vabzdžius
3. Kuokeliai- tai vyriškoji žiedo dalis, joje vystosi
žiedadulkės. Kuokelis sudarytas iš dulkinės ir
kotelio. Dulkinėje mejozės būdu susidaro
mikrosporos, o iš jos žiedadulkės.
Stambesnioji žiedadulkės ląstelė vadinama
vegetatyvine, iš jos išauga dulkiadaigis.
Smulkesnioji vadinama generatyvine, iš jos
susidaro 2 spermiai.
4. Piestelė- moteriškoji žiedo dalis, kurioje
vystosi sėklapradžiai. Piestelę sudaro: puka,
liemenėlė, mezginė. Mezginės ertmėse
susidaro sėklapradžiai. Sėklapradį sudaro
gemalinis maišelis, apgaubtas dangalais.
Nesuaugusi apdangalų dalis vadinama
mikropile. Gemaliniame maišelyje susidaro
kiaušialąstė (n) ir centrinė ląstelė (2n)

Apdulkinimas
 Tai procesas, kurio metu tos pačios rūšies augalo žiedadulkių patenka nuo dulkinės ant purkos. Yra 2 apdulkinimo
būdai:
1. Savidulka
2. Kryžmadulka

VABZDŽIŲ APDULKINAMI AUGALAI VĖJO APDULKINAMI AUGALAI

Piestelių purkos ir kuokelių dulkinės mažos ir slypi žiedo
viduje
Žiedadulkės stambios, lipnios, jų išorinė sienelė grublėta
Žiedai stambūs, ryškūs, dažnai kvapnūs, turi nektaro
Suformuoja nedaug žiedadulkių, kurios prikimba prie
vabzdžio kūno
Pavyzdys- obelis, saulėgrąža
Dulkinės išlindusios žiedo išorėje, kad žiedadulkes lengvai
pagautų vėjas
Purkos išlindusios iš žiedo, kad pagautų vėjo nešamas
žiedadulkes
Žiedadulkės lengvos, smulkios, jų daug
Žiedai smulkūs, neryškūs, bekvapiai
Pavyzdys- rugiai, beržai
Dvigubas žiedinių augalų apvaisinimas
1. Patekusios ant piestelės purkos žiedadulkės sudygsta
2. Dulkiadaigiu slenka 2 spermiai (n), kurie pro mikropilę patenka į gemalinį maišelį
3. Įvyksta dvigubas apvaisinimas: vienas spermis apvaisina kiaušialąstę (n), o kitas susilieja su diploidine centrine
ląstele (2n)
4. Po dvigubo apvaisinimo susidaro zigota ir triploidinė ląstelė (triploidinis endospermas 3n)

Iš žiedo dalių susidaro

1. Spermis (n)+ kiaušialąstė (n) = zigota (2n)
2. Iš zigotos vystosi gemalas, o šiam vystantis išauga daigas
3. Kitas spermis (n) )+ 2 poliniai centrinės ląstelės branduoliai (n)= endospermo branduolys (3n)
4. Iš endospermo branduoio vystosi endospermas vienskilčiuosių sėkluose, o dviskilčių sėklose- sėklaskiltės,
kuriuose kaupiamos atsarginės maisto medžiagos
5. Iš sėklapradžio apdangalų susidaro sėklos luobelė
6. Iš mezginės sienelių ir pagalbinių žiedo dalių išsivysto apyvaisis
7. Iš sėklapradžio vystosi sėkla
8. Iš mezginės vystosi vaisius

Sėkla, jos sandara ir plitimas

 Sėkla- tai žiedinių augalų dauginimosi organas, kuris
išsivysto iš sėklapradžio
 Sėklų genetinį kintamumą lemia:
1. Mejozės metu vykstantis krosingoveris ir
atsitiktinai išsiskyrusios hhomologinės
chromosomos bei susiliejusios lytinės ląstelės
2. Mutacijos
 Sėklų plitimo būdai:
1. Vėjas
2. Gyvūnai paltina
3. Sėklas išbarsto patys augalai
 Sėklų dygimo sąlygos
 1. Šiluma, kad joje greičiau vyktų biocheminiai procesai, suaktyvėtų fermentų veikla
2. Drėgmė, kad sėkla išbrinktų ir ištirptų sukauptos maisto medžiagų atsargos
3. Deguonis, kad vyktų intensyvus vidulačstelinis kvėpavimas ir iš maito medžiagų atsipalaiduotų energija,
reikalinga daigui dygti

Vienskilčiai ir dviskilčiai
POŽYMIS VIENSKILČIAI DVISKILČIAI
Sėklaskilčių skaičius 1 2
Šaknų sandara kuokštinės liemeninės
Lapų gyslotumas lygiagretus Tinkliškas
Žiedas 4 arba 5 vainiklapiai 3 arba 6 vainiklapiai

Vaisiai
 Vaisius- tai subrendusi mezginė, kurioje būna sėklų.
 Jeigu piestelės mezginėje yra vienas sėklapradis, tuomet vaisiuje susidaro viena sėkla, o jei sėklapradžių daug- sėklų
viduje susidaro daug. Vaisiai padeda sėkloms išplisti
 Pagal konsistenciją vaisiai skirstomi į:
1. Sausuosius- Ankštis (žirnis), grūdas (miežis), dėžutė (aguona)
2. Sultinguosius- uoga (agrastas), kaulavaisis (vyšnia), citrinvaisis (citrina)

Gyvūnų ir žmogaus dauginimasis

Apvaisinimas
 Gyvūnų, kurie dauginasi lytiškai, apvaisinimas būna išorinis arba vidinis

IŠORINIS
Kiaušialąstės ir spermatozoidai susitinka vandenyje
Apvaisinimo tikimybė nedidelė, nes priklauso nuo
aplinkos sąlygų
Pvz: kaulinės žuvys, beuodegiai varliagyviai
VIDINIS
Kiaušialąstė apvaisinama patelės organizmo viduje
Apvaisinimo metu į patelės organizmą patenka daug
spermatozoidų. Tai padidina kiaušialąstės apvaisinimo
tikimybę
Storą lukštą turintys kiaušiniai apsaugoti nuo išdžiūvimo

Gyvūnų vystymasis
 Po apvaisinimo prasideda individualus organizmo vystymasis (ontogenezė), kuris baigaisi suaugėlio
susiformavimu. Jį galima suskirstyti į du etapus:
1. Poembrioninis. Poembrionis vystymasis prasideda, kai organizmas išeina iš kiaušinio apvalkalų arba gimsta. Jis
būna dviejų tipų:
a) Tiesioginis
b) Netiesioginis (metamorfozė). Jam
būdinga tai, kad organizmas pasaulį
išvysta kaip lerva, o kol tampa suaugėliu
praeina daug stadijų. Netiesioginis
vystymasis suteikia organizmams tam
tikrų privalumų, nes lerva ir suaugėlis
gyvena skirtingomis sąlygomis todėl
nekonkuruoja vienas su kitu.

i. Nevisiška metamorfozė:
 Kiaušinėlis- lerva(nimfa)- suaugėlis. ii. Visiška metamorfozė: kiaušinėlis-
Pavyzdžiui žiogai lerva (vikšras)- lėliukė- suaugėlis

 Žuvų ir varlių netiesioginis vystymasis

Apvaisinimo tikimybė priklauso nuo:

 Lytinių ląstelių koncentracijos

 Vandens srovės greičio
 Vandens temperatūros ir pH

2. Embrioninis
 Prasideda zigotos susidarymu ir baigiasi gimimu. Zigota dalijasi skilimo būdu ir susidaro morulė.
Atsiradus vidinei ertmei (blastocelei) morulė tampa blastule. Blastocistos stadijos metu vyksta gemalo
implantacija. Susidaro du dangalai: amnionas ir chorionas. Amnionas virsta vandenmaišiu, o choriono
gaureliai į placentą. Gastruliacija vyksta blastulei įdumbant. Gemalas tampa dvisluoksniu ir vadinamas
gastrule (vidinis sluoksnis entoderma, išorinis- ektoderma).
 Ektoderma, mezoderma ir entoderma vadinamos gemaliniais lapeliais. Iš jų formuojasi besivystančio
gemalo audiniai ir organai
Apvaisinimas ir gemalo įsitvirtinimas gimdoje
 Apvaisinimas tai kiaušialąstės ir spermatozoido susiliejimas
 Po apvaisinimo kiaušintakyje susidaro zigota. Kuomet ji pradeda dalytis gemalas formuojasi kiaušintakyje
 Gemalas slenka į gimdą ir įsitvirtina jos gleivinėje
 Susidaro placenta
 Apvaisinimo metu nulemiama lytis

Placenta
 Toje vietoje, kur gemalas prisitvirtina prie gimdos sienelės susidaro placenta
 Ji vystosi iš gimdos gleivinės ir gamalą gaubiančių dangalų, taigi ją sudaro chorionas su gimdos gleivinės dangalais
 Motinos ir vaisiaus kraujas niekad nesusimaišo, medžiagų apykiata vyksta per placentą
 Placenta atlieka įvairias funkcijas:
1. Dujų apykaita
2. Patenka vanduo ir maisto medžiagos
3. Pašalinamas šlapalas, šlapimo rūgštis, bilirubinas
4. Sudaro apsauginį barjerą
5. Gamina hormonus
6. Kaupiasi kai kurios maisto medžiagos
  Vaisių su placenta jungia virkštelė. Virkštelės vena į vaisių teka daug deguonies ir maisto medžiagų turintis kraujas,
o virkštelės arterija iš vaisiaus į placentą nešamas daug anglies dioksido ir šlapalo turintis kraujas

Žmogaus dauginimasis
Vyro lytiniai organai
1. Išoriniai- varpa ir kapšelis
2. Vidiniai- sėklidės, sėklidžių prielipai, sėkliniai latakai, priešinė liauka ir šlaplė

Moters lytiniai organai

1. Išoriniai- lytinės lūpos, varputė, makšties prieangis
2. Vidiniai- kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, makštis

Kiaušialąstės susidarymas ir prisitaikymas

 Kiaušialąstės susidaro kiaušidėse, o proceso pavadinimas yra oogenezė.
 Kiaušialąsčių formavimasis prasideda dar gemalinėje stadijoje
 Subrendusios moters organizme kas mėnesį formuojasi viena kiaušialąstė
 Didelė ir nejudri, turi daug citoplazmos, joje yra daug maisto medžiagų
 Kiaušialąstės apvalkalai praleidžia į ląstelę tik vieną spermatozoidą
 Kiaušialąstės apvalkaluose yra junginių, kurie atpažįsta tik savo rūšies spermatozoidus

Spermatozoido susidarymas ir prisitaikymas

 Spermatozoidai susidaro sėklidėse, o procesas vadinasi spermatogenezė
 Spermatozoidų formavimasis prasideda prasidėjus lytinių ląstelių brendimui
 Vyro organizme spermatozoidai formuojasi nuolat dideliais kiekiais
 Judrus, turi žiuželį
 Turi daug mitochondrijų, kurios gamina APT, reikalingą judėti
 Mažas, todėl sunaudoja mažiau energijos
 Jų yra daug, padidina apvaisinimo tikimybę
 Turi akrosomą, kurios fermentai ištirpina kiaušialąstės apvalkalą
Lytiniai hormonai ir jų reikšmė
 Lytinio brendimo metu suaktyvėja lytinių liaukų veikla.
 Mergaičių kiaušidės aktyviai pradeda gaminti estrogenus ir progesteroną
 Berniukų sėklidės aktyviai pradeda gaminti testosteroną

Testostrerono vaidmuo
1. Skatina bręsti sėklides ir kitus lyties organus
2. Skatina vystitis antrinius lytinius požymius
3. Stimuliuoja vyriškus lytinius instinktus
4. Aktyvina spermatogenezę ir lytinę potenciją, skatina lytinį potraukį

Estrogenų vaidmuo Progesterono vaidmuo

1. Skatina bręsti kiaušides ir kitus lyties organus
2. Skatina vystytis moteriškuosius antrinius lytinius
požymius
3. Turi įtakos mėnesinių ciklui
4. Skatina vešėti gimdos gleivinės ląsteles
5. Žadina lytinius instinktus
1. Stimuliuoja ovuliacija kiaušidėse
2. Būtinas apvaisinimui
3. Skatina gimdos gleivinę vešėti antroje
mėnesinių ciklo pusėje
4. Būtinas normaliai nėštumo eigai, skatina
laktaciją
5. Didelė koncentracija slopina ovuliaciją
Moters menstruacijų ciklas
1. Hipofizė išskiria FSH, kuris skatina bręsti folikulą
2. Kaip atsakas kiaušidės išskiria estrogenus, kurie skatina vešėti gimdos gleivinę ir slopina FSH ir skatina LH
3. LH skatina ovuliaciją
4. Po ovuliacijos LH skatina susiformuoti geltonkūnį, kuris gamina progesterone
5. Progesteronas skatina vešėti gimdos gleivinę ir reguliuoja FSH ir LH
6. Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas geltonkūnis suyra, progesteros neiišsiskiria

Tabako poveikis
1. Kraujyje yra mažiau deguonies, nes dalis hemoglobino susijungia su CO ir vaisius gauna mažiau deguonies
2. Virkštelės kraujagyslės susiaurėja ir vaisius blogiau aprūpinamas deguonimi bei maisto medžiagomis
3. Nikotinas slopina kvėpavimo fermentus, todėl lėčiau vyksta ATP sintezė
4. Kraujotaka pablogėja, todėl blogiau šalinami vaisiaus medžiagų produktai
 sutrinka normalus vaisiaus augimas, gali būti apsigimimų ar persileidimas
 Naujagymiai turi polinkį sirgti kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis

Alkoholio poveikis
1. Gemalas neturi alkoholį skaidančių fermentų, todėl pakenkiama vaisiaus kepenims, apnuodijamas organizmas
2. Tarpinis alkoholio skilimo produktas trikdo audinių aprūpinimą deguonimi, slopina DRN, RNR ir baltymų sintezę
 sutrinka normalus vaisiaus augimas, gali būti apsigimimų ar persileidimas
 Didina regos, klausos sutrikimų pasireiškimą