2015.02.

10

Lstels biologija
2-3 paskaitos
Lstels membranos, j struktros ypatybs
ir funkcijos. Mediag transportas per
membranas.
Pasyvus
ir
aktyvus
transportas jo reikm lstelei.

Pagrindins lstels membran funkcijos

Apsaugin, skiria lstels vidin dal nuo iorins aplinkos.

Transporto, valdo mediag perna pro membran: lstel ir i lstels

Atrankiai pralaidi - vienos mediagos gali pereiti membranas lengviau negu

kitos
Signalin, lemia lsteli bendravim sveik su kitomis lstelmis ir atsak
iorinius signalus (hormonus, citokinus, augimo veiksnius ir pan.)
Energijos transformacijos

Plazmin membrana
Vidulstelins membranos

Lstels membranos

Plazmins membranos funkcijos:

1. Atriboja lstel nuo aplinkos
2. Prie jos tvirtinasi citoskeletas
lstels griauiai (nuo to priklauso
lstels forma ir judjimas)
3. Reguliuoja mediag apykait
4. Dalyvauja vairi mediag transporte
(reguliuoja jon ir makromolekuli
patekim lstel ir iskyrim i jos)
5. Sudaro vairias larplstelines jungtis

Vidulstelins membranos, bdingos

lstels organelms. Nuo plazmins
membranos jos skiriasi tuo, kad
1. Yra plonesns
2. Nesudaro lstels pavirini
struktr
3. Nra glikokalikso
4. Atskiria organeli vidin dal nuo
citozolio

Prokariotai turi tik plazmin membran, eukariotai ir plazmin membran

ir vidines membranas

2015.02.10

Struktra
Lipid dvisluoksnis
(fosfolipidai,
glikolipidai ir
cholesterolis)
Baltymai
(transmembraniniai
ir periferiniai)
Angliavandeniai
sudaro glikokaliks
(proteoglikanai,
glikoproteinai)

Lipid dvisluoksnis

2015.02.10

Svarbiausi membran lipidai

4 tip:
Fosfatildicholinas
Sfingomielinas,
Cholesterolis
Glikolipidai
Sudaryti i
hidrofilins galvos,
ir dviej hidrofobini
uodegli
Teigiamai arba neigiamai
krauti

Nepolins grups priveria gretimas vandens molekules

reorganizuotis tinklin erdv aplink hidrofobines molekuls.
Ampifatiniai lipidai pasiymi dviem prieingom jgom, kai
hidrofilin dalis (galva) traukia vanden, o hidrofobin uodega
vengia vandens, ir ieko bendro ryio su kitom hidrofobinm
molekulm.
ios prietaringos jgos, formuoja lstels membranos
dvisluoksnio struktr ir paslankum.

Filip-flop judjimas

Vandenin aplinka esanti lstels viduje ir iorje apsaugo lstels membranos

lipidus nuo dvisluoksnio suirimo, bet nesustabdo i molekuli judjimo, t.y.
sukimosi apie savo a, tuomet jos keiiasi vietomis viena su kita ir juda onus.
Tai aikinama skystamozaikiu modeliu, kai membrana tampa panai dvimat
lipidin skyst, i savyb suteikia membranai vientisum. Taiau lipidai kit
dvisluoksns membranos pus perina labai ltai, todl toks judjimas vadinamas
filip-flop judjimu.

2015.02.10

Membran fizins savybs

Vienos i svarbesni membranos fizini savybi
membranos klampumas ir minktumas, nuo kurio
priklauso baltym ir lipid judrumas membranoje.
Kuo membrana minktesn (takesn), tuo
molekuls lengviau sveikauja ir atlieka biologines
funkcijas. Tuo tarpu, kuo didesnis membranos
klampumas tuo didesn mediag pernaa ir
didesnis membranini ferment aktyvumas
Kita labai svarbi membran savyb yra lipid
isidstymo membranoje asimetrija.

Lipid isidstymo asimetrija

Asimetrikumas lemia dviej membranos

paviri savybi (elektrostatinio krvio)
skirtumus

Sintez
Beveik vis eukariot nauj
lsteli membran sintez
vyksta
endoplazminio
tinklo, Goldio komplekso
membranose. Susiformuoja
maos pslels, kurios
vliau
traukiamos
plazmins membranos.

2015.02.10

Baltym funkcijos ir isidstymas

membranoje

Membraniniai baltymai, jonus per lipid dvisluoksn transportuoja tam tikras

maistines mediagas, metabolitus, jie taip pat atlieka ir daug kit funkcij
pvz. kai kurie tvirtina lstels membran i abiej pusi makromolekulm.
Kiti veikia kaip receptoriai, aptikdami cheminius signalus lstels aplinkoje ir
perteikdami juos lstels vid, o dar kiti veikia kaip fermentai katalizuodami
tam tikras reakcijas. Todl pagal biologin reikm membranos baltymai
skirstomi fermentinius, struktrinius, linkerius ir receptorinius.

Baltym funkcijos ir isidstymas membranoje

Struktriniai baltymais atsivelgiant j isidstym membranoje, baltymai gali

bti skirstomi pavirinius, periferinius, transmembraninius ir (integraliuosius).
Integraliniai baltymai prisijungia prie mikrosileli ir mikrovamzdeli esani
citoplazmoje. Visi membraniniai baltymai turi unikal isidstym lipid
dvisluoksnyje, o tai yra labai svarbi j funkcij. Pvz. dl transmembranini
baltym receptori, baltymo dalis, kuri gauna signal i aplinkos turi bti lstels
(membranos) iorje, o dalis per kuri eina iilgai signalas turi bti citozolyje.

Paviriniai

2015.02.10

Integralini baltym topologija

Integraliniai:

Hidrofobiniais
segmentais sveikauja
su membranos
hidrofobiniu sluoksniu;
Sunkiai paalinami nuo
membranos;
Itirpinus membranos
lipidus, netenka
natyvios tretins
struktros

Periferiniai baltymai gali bti sujungti joniniu ryiu su

lipidais arba su kitais baltymais
Periferiniai:
lengvai

paalinami nuo
membranos;
Isidst membranos
iorje;
Sujungti elektrostatiniu
ryiu su membranos
lipidais arba kitais
baltymais;
Nra hidrofobins
sveikos su vidiniu
membranos sluoksniu

Baltymai veriantys lipidin dvisluoksn

2015.02.10

Lstels dangalas
Lstels membrana savaime yra labai plona ir
trapi. Todl daugumos lsteli membranos
yra sustiprintos ir palaikomos baltymini
sistem, pritvirtint prie membranos
transmembranini baltym. Lstels, forma ir
mechanins plazmins membranos savybs
yra nustatomos pagal tinklins pluotini
baltym, vadinam lstels dangalu savybes.
mogaus raudonj kraujo lsteli dangalas
yra palyginti paprastas ir taisyklingos
struktros ir tai yra iki iol geriausiai
inagrintas lsteli dangalas. Raudonieji
kraujo kneliai yra mai ir plokios formos.
Pagrindinis j dangalo komponentas yra baltymas spektrinas, ilgas, plonas, lankstus
apie 100 nm ilgio jis sutvirtina plazmin membran ir palaiko lstels form.
Spektrino tinklas prie membranos prisitvirtina per vidinius prisitvirtinamuosius
baltymus, kurie nukreipia spektrin konkretiems transmembraniniams baltymams.

Baltymai juda plazminje membranoje

Lipidiniame skystis dvisluoksnuje
laisvai juda t.y. plaukioja baltymai.
i savyb buvo itirta lyginant pels
lstel su mogaus lstele kai
susidar dvigubo dydio hibridin
lstel ir tada stebtas pels ir
mogaus plazmins membranos
baltym pasiskirstymas.
I pirmo vilgsnio pels ir mogaus baltymai suformuoja
nauj hibridin lstel, taiau jau per pusvaland du rinkiniai
baltym; tolygiai sumaio per vis lstels paviri.

Glikokaliksas
Glikoproteinai, proteoglikanai ir
glikolipidai yra isidst
uplazmins membranos pusje,
kur suformuoja angliavandeni
dangal, vadinam glikokaliksu.
is dangalas apima lipid
dvisluoksn, ir padeda apsaugoti
lsteli paviri nuo mechaninio ir
cheminio poveikio.
Glikokaliksas suteikia lstels membranoms asimetrikumo lengvai
adsorbuoja vanden ir sudaro klamp paviri bei padeda gretimoms
giminingoms lstelms suartti (adhezija) ir atpainti svetimas
lsteles.

2015.02.10

Neutrofil glikokalik atpasta

kraujagysli endotelio baltymai

Glikokaliksas taip pat dalyvauja organizmo atsake

infekcij, pvz grdtj leukocit (neutrofil)
glikokaliks atpasta kraujagysli endotelio baltymai
(lektinai). is atpainimas leidia neutrofilams laikytis
ariau lstels sienels ir judti pslelmis
infekuot paskirties viet ir taip paalinti bakterijas i
audini.

Pernaa per lstels membranas

Pasyvi pernaa
Nereikia energijos, molekuls juda i didesns
koncentracijos maesn
Difuzija
Palengvinta difuzija
Osmosas

2015.02.10

Difuzija

Savaiminis mediagos daleli judjimas i erdvs, kurioje yra

didesn koncentracija erdv, kurioje koncentracija maesn

Difuzija pro lstels membran

maistas

Sacharidai,
baltymai
amino rgtys
lipidai
druskos, O2, H2O

produktai
amonis
druskos
CO2
H2 O
Kt.

Palengvinta difuzija
Pro plazmin membran , jonams pereiti padeda
specials baltymai-neikliai ir kanalo baltymai.
Palengvintos pernaos bdu i kraujo audini lsteles
patenka monosacharidai (gliukoz, fruktoz) ir amino
rgtys.
outside of cell

Glucose molecules

inside of cell

Osmoz yra vandens difuzija

Per pusiau laidias membranas vanduo savaime difunduoja i

i viet, kuriose yra didesne vandens koncentracija vietas,
kuriose ji yra maesn

2015.02.10

Osmozs krypt lemia tirpal koncentracija

Hipotoninis tirpalas
Tirpalas turi maiau itirpusi mediag,
daugiau vandens, nei kad yra lstels viduje.

Rezultatas: Vanduo nuolat difunduoja lstels vid

Lstels isipuia ir gali sprogti, hemoliz.
Hemoliz raudonj kraujo kneli plyimas hipotoniniame tirpale

Osmozs krypt lemia tirpal koncentracija

Hipertoninis tirpalas
Tirpalas turi daugiau itirpusi mediag,
maiau vandens, nei lstels viduje

traukiasi

Rezultatas: Vanduo juda, i lstels. Lstel ima traukis,

pvz. plazmoliz
Plazmoliz reikinys, kurio metu augalin lstel netenka vandens

Osmozs krypt lemia tirpal koncentracija

Izotoninis tirpalas

Itirpusi mediag ir vandens kiekis lstels

viduje ir iorje yra vienodas

Rezultatas: Vanduo juda abiem kryptimis vienodai, lstel

ilieka to paties dydio. (Dinamin pusiausvyra)

10

2015.02.10

Lsteli ilikimas priklauso nuo

vandens judjimo pusiausvyros

Hipertoninis vanduo

Izotoninis vanduo

Hipotoninis vanduo

Aktyvi pernaa

Molekuls perneamos
prie koncentracijos
gradient

Baltym siurbliai
pump

maa

Btina energija =
ATP arba kit jon
gradientas
didel

Aktyviosios pernaos bdai

1. Vieno jono arba
junginio kai
neiklis pro
membran pernea
tik vien jungin.

2. Priein pernaa - kai neiklis keiia vidulstelin

jungin arba jon iorin jungin arba jon.
3. Konjuguotoji pernaa kai neiklis pernea
jungin arba jon kartu su kitu jonu arba junginiu.

11

2015.02.10

Na+K+ siurblio centro sandara

Ramybs metu, vyksta pasyvus,
jon judjimas i lstels, o Na+
jon lstel, veikiant j
elektrovaros jgoms.
Transmembraninis i jon
koncentracijos skirtumas pradt
mati, jei neveikt membranos
Na+ K+ jon siurblys. ie jonai
perneami prie koncentracijos
gradient, todl Na+ - K+ jon
siurblys naudoja lstels
andenozintrifosfato (ATP)
hidrolizs energij, todl kartais
dar vadinamas Na + - K + ATfaze. J
sudaro baltym molekuls, kuriose
iskiraimi keli subvienetai spiral
ir klosts.

Na+ - K+ siurblys (Na+ - K+ ATP-az)

Na + - K + siurblys
atkuria membranos
potencial.
Egzistuoja visose
lstelse.
2 K+ jonai
keiiamasi su 3 Na+
jonais.

Ca2+ siurblys (Ca2+ ATP-az)

Ca2+ siurblio ir Na+ -K+ siurblio veikimo
mechanizmas panaus.
Ca2+ siurblys veikia plazmines ir endoplazminio
tinklo membranose.
Ca2+ siurblys nea Ca2+ jonus prie j koncentracijos
gradiento krypt. t.y. i citoplazmos lstels ior
ar vidin endoplazminio tinklo ertm.
Ca2+ siurblys svarbus jon pasisavinimui i maisto ar
alinimui i organizmo.

12

2015.02.10

Na + - Ca2+ priein pernaa

traukia 3Na+
jonus mainais
istumia 3Ca2+
jonus.
Na + gradient
atkuria Na+ -K +
siurblys,
panaudodamas
ATP energij

ABC neikliai (angl. ATP binding cassette)

Tai ATP skaidantys pernaos baltymai arba pernaos ATPazs , kuri aptinkama ir eukariot ir prokariot lstelse.
J struktra labai vairi, bet visose yra beveik vienodas ATP
prijungiantis domenas

Pirmasis ABC neiklis buvo aptiktas

mogaus lstelse, piktybiniuose
augliuose , kuri neveik vaistai nuo
vio. Ir pavadintas MDR (multidrug
resistance protein) baltymu.
Piktybiniai augliai buvo atspars
vaistams todl, kad j lsteli
plazminje membranoje buvo didelis
kiekis io neiklio, ir neleisdavo
vaistams nuo vio patekti lstels
vid.

ABC neikliai (angl. ATP binding cassette)

Prokariotinse lstelse ABC
neikliai gali padti perneti arba
paalinti mediagas pro plazmin
membran

Eukariotinse lstelse ABC

neikliai pernea vairius
junginius pro plazmin
membran ir vidulstelines
membranas

13

2015.02.10

Neikli tipai
Pirminiai, kai pernaos metu panaudoja energij
tik tam tikro junginio ar jono pernaai.
Antriniai, kai pernaos metu tam tikram junginiui
perneti pro membran, energijos tiesiogiai
nenaudoja, taiau energija buvo panaudota
sudaryti jon gradientui, tam kad jonas ar
junginys bt pernetas
Tretiniai, reikalingi stambi molekuli pernaai
t.y. dipeptid, tripeptid rezorbcijai plonose
arnose.

Jon kanalai
Kanalo baltymai, kuriuos sudaro ilgos grandins
polipeptidai, kurie daug kart veria membran.
Kanal baltym aptinkama vis tip lstelse.
Be baltymini kanal lstelje aptinkama ir
atrankiai laidi kanal, kurie laids tik tam tikriems
jonas. ie kanalai vadinami jon kanalais.
Pro jon kanalus lstel patenka Na+, K+, Ca2+ ir Cljonai.

Jon kanalai

14

2015.02.10

Egzocitoz, endocitoz
Endocitoz ( lstel)
Stambiamolekulini
jungini kompleks
patekimas lstel
Yra 2 tip: Fagocitoz ir
Pinocitoz

Egzocitoz (i lstels)
Jungini iskyrimas i
lstels. Iskiriamos
sekrecins pslels,
kurios susilieja su
plazmine membrana ir
isiskiria tarplstelin
terp.

Fagocitoz
Aktyvus proceas, kurio
metu lstel ryja
standias mediag daleles,
kurias vliau lizosom
hidroliziniai fermentai
suskaldo.
Daugialsiuose
organizmuose, lstel
atlieka gynybin funkcij,
vienalsiuose - mitybin

Pinocitoz
Proceas, kai lstel geria
skystas mediagas.
Pinocitozs metu, plazmin
membrana adsorbuoja tik
tam tikras mediagas.
Adsorbcijos vietoje, kartu
su adsorbuota mediaga
linksta lstels vid ir
atitrksta pinocitozins
pslels pavidalu nuo
lstels paviriaus.

15

2015.02.10

Egzocitoz
Goldio komplekse susidariusios sekrecins
pslels susilieja su lstels plazmine membrana,
j turinys isiskiria tarplstelin terp vliau
krauj.
Sekrecins pslels
pernea lstelje
susitetintus baltymus
ir junginius
Susintetint jungini
iskyrimas gali bti
Konstitucinis ir
reguliuojamasis

Reguliuojamasis ir konstitucinis jungini

iskyrimas i lstels

https://www.youtube.com/watch?x-ytts=1422503916&v=svAAiKsJa-Y&x-ytcl=85027636

16