Krūtinės ląstos kaulai

Viršutinės galūnės kaulai

Krūtinės ląsta (lot. thorax) – nupjauto kūgio
formos ertmė, apsauganti gyvybiškai svarbius
organus – širdį ir plaučius.
Ją sudaro 25 kaulai: 12 porų (arba 24 kaulai)
šonkaulių (costae), krūtinkaulis (sternum) ir
stuburo krūtininė dalis – 12 krūtinės
slankstelių.
Krūtinės ląsta turi dvi atvaras.
Viršutinę krūtinės ląstos atvarą, riboja pirmas
krūtinės slankstelis, pirma šonkaulių pora ir
krūtinkaulio jungo įlanka.
Apatinę krūtinės ląstos atvarą, riboja XII
krūtinės slankstelis, XI ir XII šonkaulių galai,
šonkaulių lankai ir krūtinkaulio kardinė atauga.
Vienu galu šonkauliai tvirtinasi prie krūtinės
slankstelių, o kitu – arba prie krūtinkaulio
(pirmieji septyneri), arba prie kremzlinio
šonkaulių lanko (iki dešimtojo), arba yra laisvi
(du apatiniai). Krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės
skiria storas raumeninis kupolas – perdanga,
arba diafragma.
Šonkauliai (lot. costae) – krūtinės ląstos
kaulai. Yra 12 porų (arba 24 kaulai). Šonkauliai
su krūtinės slanksteliais sudaro sąnarius.
Raumenų pakeliami, jie padidina krūtinės tūrį
ir padeda įkvėpti, ir priešingai, – kiti raumenys
šonkaulius nuleidžia ir padeda iškvėpti.
Šonkaulis susideda iš dviejų dalių – kaulinio
šonkaulio ir trumpesnės priekinės dalies –
šonkaulio kremzlės .
Šonkauliai laipsniškai nuo I iki VIII ilgėja ir nuo IX iki XII
trumpėja. I–VII šonkaulių poros susijungia su
krūtinkauliu.
Šonkauliai skirstomi:
I-VII poros – tikrieji šonkauliai , jie kremzle susijungia su
krūtinkauliu. Pirmoji šonkaulių pora apsupa krūtinės ląstos
viršutinę atvarą ir skiria kaklo šaknį nuo krūtinės ląstos. Iš
čia į ranką keliauja svarbios kraujagyslės ir nervai;
VIII–X poros – netikrieji šonkauliai, jie krūtinkaulio
nesiekia, o suauga su juo tik per vienas kito kremzlę;
XI–XII poros – laisvieji šonkauliai , jų priekiniai galai
pasibaigia pilvo sienoje. Jie beveik nepadeda kvėpuoti.
 Šonkaulio dalys
Galva,
Kaklas,
Kūnas.

 Galva yra užpakalinis apvalus galas, turintis šonkaulio galvos

sąnarinį paviršių. Juo šonkauliai remiasi į krūtinės slankstelių
kūnų šonus.
Į šoną nuo galvos šonkaulis sulaibėja ir pereina į kaklą, kurio
viršutinis kraštas aštrus ir vadinamas šonkaulio kaklo skiautere.
Kūnas prasideda gumburėliu, kurios sąnarinis paviršius,
liečiasi su krūtinės slankstelio skersine šonkauline duobe.
Lateraliau gumburėlio kūnas užlinksta į priekį, sudarydamas
šonkaulio kampą.
Stuburiniai šonkaulių sąnariai
 Kiekvienas šonkaulis prie stuburo jungiasi galva ir
gumburėliu, taigi dviem sąnariais. Išimtis – XI ir XII
šonkauliai, prie stuburo besijungiantys tik galvomis.
Šonkaulio galva remiasi į dviejų gretimų slankstelių kūnų
šonkaulines duobutes. Sąnarį sutvirtina du raiščiai.
Šonkaulio galvos raištis eina nuo šonkaulio galvos skiauterės
prie tarpslankstelinio disko.
I, XI ir XII šonkaulių galvos remiasi tik į vieno atitinkamo
slankstelio kūną, neturi šonkaulio galvos skiauterės, o
patys – šonkaulio galvos raiščio.
 Spindulinis šonkaulio galvos raištis nuo šonkaulio galvos
vėduokle išsiskleidžia ant slankstelių kūnų ir iš išorės
sutvirtina sąnąrio kapsulę.
Du viršutiniai šonkauliai
Du viršutiniai šonkauliai šiek tiek skiriasi: yra trumpesni,
jų kūnai guli horizontaliai. Pirmojo šonkaulio (costa
prima) priekinio galo viršutiniame paviršiuje yra priekinio
laiptinio raumens gumburėlis (tuberculum musculi scaleni
anterioris), šiam raumeniui tvirtintis. Už jo eina paraktinės
arterijos ir venos vagos.
Antrojo šonkaulio (costa secunda), iš horizontalios į
sagitalinę plokštumą besisukančio kūno išoriniame
paviršiuje yra neryški priekinio dantytojo raumens
šiurkštuma (tuberositas musculi serrati anterioris).
Krūtinkaulinės šonkaulių jungtys

Pirmojo šonkaulio kremzlė prie krūtinkaulio jungiasi

ištisine pirmojo šonkaulio kremzline sąauga, o kiti
šonkauliai – mažai paslankiais tikraisiais
krūtinkauliniais šonkaulių sąnariais.
Juos sutvirtina spinduliniai šonkaulių raiščiai. Šių
raiščių skaidulos, susipynusios ant krūtinkaulio
priekinio paviršiaus, suformuoja krūtinkaulio plėvę.
Antrojo šonkaulio sąnario ertmėje yra vidinis
krūtinkaulinis šonkaulio raištis.
Priekiniai netikrųjų šonkaulių galai prie krūtinkaulio
jungiasi netiesiogiai – prieš tai prisišliedami prie
aukščiau gulinčio šonkaulio kremzlės.
Todėl tarp VI–X šonkaulių kremzlinių dalių susidaro
tarpkremzliniai sąnariai.
Tarpšonkaulinius tarpus užpildo krūtinės ląstos raiščiai:
išorinė tarpšonkaulinė plėvė, užpildanti krūtinkaulio
galo, ir vidinė tarpšonkaulinė plėvė, užpildanti
stuburinio galo tarpšonkaulinius tarpus.
Krūtinkaulis (lot. Sternum) – plokščiasis kaulas,
esantis krūtinės ląstos priekinėje sienoje ir
priklausantis ašiniams griaučiams.
Šis kaulas yra siaurėjantis į apačią ir tradiciškai
aprašomas kaip kardas. Visos dalys vystosi iš atskirų
užuomazgų, o vėliau susilieja į vieną kaulą.
 Dėl rankenos ir kūno sudaromo atgal atviro kampo
priekinis kaulo paviršius yra šiek tiek išlinkęs, o
užpakalinis įdubęs.
Su krūtinkauliu tiesiogiai yra sujungti pirmasis (I) –
septintasis (VII) šonkauliai, o VIII–X šonkauliai
susijungia netiesiogiai, suaugdami su juo tik per vienas
kito kremzlę.
 Kartu su šonkauliais dalyvauja kvėpavime.

Krūtinkaulį sudaro trys dalys:

Viršutinė platesnė dalis – krūtinkaulio rankena;
Vidurinė ilgiausia – krūtinkaulio kūnas;
Apatinė mažiausia – krūtinkaulio kardinė atauga.
Krūtinkaulio rankena
Viršutinė rankenos briauna vadinama jungo įlanka, nes
greta jos teka bendravardė vena. Ši įlanka iš priekio žymi
ribą tarp kaklo ir krūtinės. Ją lengva apčiuopti ir pamatyti:
riboja kaklo apačioje esančią duobę.
 Į šoninių kraštų įdubas įsistato raktikaulio kremzlės. Tai
raktikaulinės įlankos. Po jomis abejose pusėse dar yra po
šonkaulinę įlanką pirmajam (I) šonkauliui ir po pusę
įlankos ties rankenos ir kūno jungtimi antrajam (II)
šonkauliui.
Rankenos apačia liečiasi su krūtinkaulio kūnu ir sudaro
kampą. Virš rankenos kartais esti antkrūtinkaulinių kaulų
rudimentai.
Krūtinkaulio kūnas
Kūno šonuose, kaip ir rankenoje, išsidėsčiusios įdubos
skirtos šonkaulių kremzlėms įsistatyti. Jos vadinamos
šonkaulinėmis įlankomis. Viena pora ties rankenos ir
kūno jungtimi, kita prie kūno ir kardinės ataugos
jungties ir dar 4 poros tarp jų.
I šonkaulis jungiasi prie rankenos, II – prie rankenos ir
kūno jungties, III–VI šonkaulių kremzlės – prie kūno
kraštų, o VII šonkaulio įlanka susidaro prie kūno ir
kardinės ataugos jungties.
Krūtinkaulio kardinė
atauga
Prie kardinės ataugos,
kurią galima apčiuopti
tarp šonkaulių lankų,
tvirtinasi kai kurie pilvo
raumenys.
Raktikaulis
(lot. clavicula) – ilgasis, ištemptos S raidės
pavidalo kaulas. Lengvai apčiuopiamas
beveik per visą jo ilgį tarp minkštųjų
audinių ties kaklo ir krūtinės riba. Priekinis
raktikaulio linkis matyti visai greta
krūtinkaulio rankenos.
 Sandara
krūtinkauliniu galas - storasis galas atsikreipęs į krūtinkaulį (1),
kuriame yra sąnarinis paviršius 8), skirtas susinerti su krūtinkaulio
raktikauline įlanka.
sekli įduba - šonkaulinio raiščio įspaudas. Greta krūtinkaulinio
sąnarinio paviršiaus, apatiniame raktikaulio paviršiuje 2).
Kūnas. Vamzdžio pavidalo, vidurinis kaulo trečdalis 6),
petinis galas. Suplokštėjęs raktikaulio galas. 3). Šiame gale išsiskiria
plokščias petinis sąnarinis paviršius 7), kuris yra skirtas susinerti su
mentės petine atauga . Petinio galo viršutinis paviršius lygus, o apatinis
gruoblėtas.
trapecinė linija. Eina įstrižai apatinio paviršiaus, atgal nuo sąnarinio
paviršiaus, 4).
kūginis gumburėlis. Trapecinės linijos pabaiga, beveik atitinkanti
kaulo užpakalinio linkio viršūnę, 5).
Nuo šių šiurkštumų prasideda raiščiai.
Mentė
 (lot.
scapula) –pečių lanko porinis plokščias
kaulas, esantis užpakalinėje pečių lanko pusėje.
Šoniniame kampe yra plati sąnarinė duobė, kuri
mentę sujungia su žastikauliu.
yra plonos, išgaubtos, trikampės plokštelės formos.
Formą lemia tai, kad prie jos tvirtinasi laisvosios
galūnės dalies kaulai ir apie 15 raumenų. Žemyn
nukrypusia viršūne trikampio pavidalo kaulas yra
prigludęs prie šonkaulių ir apčiuopiamas, jo
kontūrai matomi nugaroje.
Sandara
Paviršiai
Šonkaulinis arba priekinis – į šonkaulius atsikreipęs.
sudaro seklią pomentinę duobę
Užpakalinis arba atsikreipęs atgal į išorinę pusę. Jame
yra mentės dyglys, kurį tiksliau būtų vadinti ketera,
perskiria į dvi taip pat seklias duobes – antdyglinę ir
podyglinę.
Lateralinis dyglio galas sustorėja ir virsta
pečiu.
 Peties apatinės ir šoninės briaunos sandūra
lengvai apčiuopiama po oda kaip peties
kampas.
Į priekį yra atsikreipęs peties raktikaulinis
sąnarinis paviršius susinerti su raktikaulio
atitinkamu lauku.
Kraštai ir kampai
3 Kraštai: viršutinis, šoninis ir vidinis. Vidinis kraštas šiek tiek
išlinkęs, šoninis įlinkęs, o viršutiniame yra mentės įlanka.
Kampai: viršutinis, apatinis ir šoninis.
Viršutinis ir apatinis kampai suapvalėję, jų kontūrai matomi
nugaroje, o šoninis kampas yra sudėtingos formos. Jo
viduryje matyti sąnarinė duobė, susinerti su žastikaulio galva.
Duobę iš viršaus riboja viršutinis sąnarinis gumburėlis, iš
apačios- apatinis sąnarinis gumburėlis, žasto raumenims
prisisegti.
Sąnarinę duobę už gumburėlių juosia mentės kaklas.
Nuo jo į viršų ir į priekį nutįsta stambi snapinė atauga, prie
kurios tvirtinasi kai kurie žasto ir krūtinės raumenys.
Žastikaulis
ilgasis rankų kaulas, pridėtinio skeleto dalis.
Žastikaulis sudarytas iš kūno ir dviejų
galų – proksimalinio ir distalinio.
Proksimalinis galas užsibaigia žastikaulio
galva, o distalinis – suplokštėja ir baigiasi
krumpliu.
Kūnas
artimoji dalis yra vamzdžio, o tolimoji – tribriaunės
prizmės pavidalo, todėl artimiausios dalies paviršiai ir
briaunos neryškios, o tolimosios – ryškios.
Paviršiai: priekinis vidinis , priekinis šoninis ir užpakalinis.
Yra tik dvi ryškesnės paviršius skiriančios briaunos –
vidinė ir šoninė.
Priekiniame šoniniame kūno paviršiuje, matyti platoka
deltinė šiurkštuma, prie kurios tvirtinasi deltinis raumuo.
Artimasis žastikaulio galas

Artimasis žastikaulio galas , užsibaigia žastikaulio

galva, kuri yra beveik pusrutulio formos, atsigręžusi į
vidų ir sąnariniu paviršiumi susineria su mente. Galvos
briauną juosia vagelė – anatominis kaklas, prie kurio
tvirtinasi sąnario kapsulė.
Žemiau kaklo kyšo du gumburėliai – mažasis, labiau
atsikreipęs į priekį, ir didysis, atsikreipęs į šoną. Nuo
jų nykdamos leidžiasi mažojo gumburėlio skiauterė
(arba vidinė lūpa) ir didžiojo gumburėlio skiauterė
(arba šoninė lūpa).
Gumburėliai ir jų skiauterės apriboja
tarpgumburėlinę vagą, į kurią gulasi
dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos
sausgyslė. Pereidamas į kūną, proksimalinis
galas sulaibėja; ši vieta vadinama
chirurginiu kaklu, nes per ją kaulas neretai
lūžta.
 Tolimasis žastikaulio galas
Tolimasis žastikaulio galas suplokštėja ir baigiasi krumpliu,
kuris susineria su dilbio kaulais. Krumplys tarytum sudėtas
iš dviejų dalių: medialinė cilindro formos dalis vadinama
žastikaulio skridiniu, o apvali šoninė dalis – žastikaulio
galvute.
Abipus krumplio iškyla vidinis antkrumplis ir šoninis
antkrumplis.
Virš krumplio plokščiame užpakaliniame paviršiuje matyti
gili alkūnės duobė, į kurią ištiesus ranką įsitaiso
alkūnkaulio atauga.
Priekiniame paviršiuje virš krumplio yra dvi duobės.
Į vidinę gilesnę, gulinčią virš skridinio, sulenkus ranką
per alkūnę, įeina alkūnkaulio vainikinė atauga. Ji
vadinama vainikine duobe arba įlanka.
Į šoninę, seklesnę, esančią virš žastikaulio galvutės,
atsiremia stipinkaulio galvos apvadas tad ji ir
vadinama stipinine duobe.
 Peties sąnarys
Peties sąnarys – daugiaašis rutulinis sąnarys
Sąnarį sudaro:
 žastikaulio galva. Galvos sąnarinė kremzlė storesnė centre,
plonesnė pakraščiuose.
mentės sąnarinė duobė; ją išklojanti hialininė kremzlė yra
storesnė pakraščiuose. Yra sekli, ją pagilina trikampio
skrespjūvio skaidulinės kremzlės žiedas - sąnarinė lūpa.

Sąnario kapsulė yra plona ir silpna, ypač apačioje. Ji prasideda

nuo mentės kaklo, apgaubia sąnarinę lūpą ir prisitvirtina prie
žastikaulio anatominio kaklo. Kapsulė gana laisva - atliekant
judesius žastikaulio galva nuo sąnario duobės gali nutolti 2-3 cm.
 Raiščiai
Lūpiniai žastikaulio raiščiai - sąnario kapsulės sustorėjimai,
einantys priekine kapsulės siena. Pagal padėtį skiriami
viršutinis, vidurinis ir apatinis lūpiniai žastikaulio raiščiai.
Snapinis žastikaulio tęsiasi nuo mentės snapinės ataugos
pamato iki žastikaulio gumburėlių.
Skersinis žasto raištis - plati skaidulinė juosta tarp žastikaulio
gumburėlių, iš viršaus pridengianti tarpgumburėlinę vagą; ji
esti savotiškas dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos
sausgyslės laikiklis.
Sąnarį sutvirtinantys raiščiai yra silpni, todėl sąnario stabilumą
užtikrina ir jį gaubiantys pečių lanko raumenys bei jų
sausgyslės: užpakalyje – antdyglinis, podyglinis ir mažasis
apvalusis raumenys; priekyje - pomentinis raumuo.
Sąnario tepaliniai maišeliai
Sąnario aplinkoje, po raumenimis ir sausgyslėmis, yra daug
tepalinių maišelių.
Iš svarbesnių minėtini šie:
Tarpgumburinė tepalinė makštis. Tai 2-5 cm ilgio vamzdelis,
apsupantis sąnario ertmę perveriančią dvigalvio žasto
raumens ilgosios galvos sausgyslę.
Posausgyslinis pomentinio raumens maišelis yra sąnario
priekyje, po bendravardžio raumens sausgysle, ir susisiekia
su sąnario ertme.
Popetinis tepalinis maišelis esti tarp peties sąnario ir mentės
peties. Jis nesusisiekia su sąnario ertme.
Podeltinis tepalinis maišelis esti sąnario išorėje, po deltiniu
raumeniu. Taip pat nesusisiekia su sąnario ertme.
Alkūnkaulis
(lot. Ulna) – vienas iš dviejų dilbio kaulų.
Priglaudus delnus prie šlaunų, dilbio kaulai
būna susikryžiavę, o atsukus delnus į priekį,
jie išsidėsto lygiagrečiai. Tada alkūnkaulis
yra vidinėje (medialinėje) dilbio pusėje.
Dalys: kūnas, artimasis ir tolimasis galai.
 Kūnas
Kūnas tuščiavidurės prizmės formos.
Paviršiai – priekinis, užpakalinis ir vidinis.
Kraštai – priekinis, užpakalinis, ir tarpkaulinis.
Pastarasis yra aštriausias, atsigręžęs į kitą dilbio kaulą –
stipinkaulį, iš šono prie jo tvirtinasi abu dilbio kaulus
jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė. Viršutinė
tarpkaulinio krašto dalis prie pat proksimalinio galo
stipininės įlankos vadinama atgręžiamojo raumens
skiautere.
 Artimasis alkūnkaulio galas

Skridininė įlanka – gili ir į priekį atsigręžusi, ji

sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu. Iš viršaus ir
užpakalinės pusės įlanką užtveria alkūnė.
Vainikinė atauga – iš apačios riboja skridininę įlanką
jos priekyje yra ryški alkūnkaulio šiurkštuma, žasto
raumenims tvirtinintis.
 Stipinkaulinė įlanka – sekloka esanti žemiau
skridininės įlankos atsigręžusi į šoną į ją remiasi
stipinkaulio sąnarinis apvadas.
Tolimasis alkūnkaulio galas

Tolimasis alkūnkaulio galas, baigiasi

alkūnkaulio galva, kurią juosia sąnarinis
apvadas, susijungti su stipinkauliu.
 Medialinėje pusėje ir kiek atgal nuo
distalinio galo kyšo alkūnkaulio ylinė
atauga. Ją galima apčiuopti ir net matyti
riešo išorinėje pusėje.
 Skridininė įlanka
Alkūnė

Vainikinė atauga

Stipininė įlanka

Įlinė atauga
 Stipinkaulis
Sandara:
 kūnas, kaip ir alkūnkaulio, yra tuščiavidurės
prizmės pavidalo.

Paviršiai: priekinis, užpakalinis ir šoninis.

Kraštai: priekinis, užpakalinis ir tarpkaulinis.
Pastarasis kraštas taip pat aštrus, atsikreipęs į
alkūnkaulį. Priekinio krašto distalinę dalį (prie riešo)
lengva apčiuopti tuoj po oda.
Artimasis stipinkaulio galas
baigiasi stipinkaulio galva, kurios įduba- sąnarinė
duobė jungiasi su žastikaulio galvute.
Stipinkaulio galvą juosia sąnarinis apvadas, kuris
slysta stipinkauline alkūnkaulio įlanka, kai
gręžiojame plaštaką.
Po apvadu yra stipinkaulio kaklas o šiek tiek
žemiau į priekį ir į vidų nukrypusi ryški apskrita
stipinkulio šiurkštuma.
Tolimasis stipinkaulio galas
baigiasi šiek tiek įdubusiu riešiniu sąnariniu
paviršiumi susinerti su proksimaline riešakaulių
eile.
Vidinėje pusėje jis pereina į alkūnkaulinę įlanką, į
kurią įsistato alkūnkaulio sąnarinis apvadas.
1. stipinkaulio alkūnkaulinė
įlanka,
2. sąnarinis apvadas,
3. stipinkaulio galva,
4. stipinkaulio kaklas,
5. stipinkaulio šiurkštuma,
6. stipinkaulio kūnas,
7. tarpkaulinis kraštas,
8. priekinis paviršius,
9. šoninis paviršius,
10. ylinė atauga,
11. riešinis sąnarinis
paviršius.
Alkūnės sąnarys
Tai sudėtinis sąnarys, kurį sudaro trys jungtys,
jungiamos bendros kapsulės:
žastikaulinis alkūnkaulio sąnarys
žastikaulinis stipinkaulio sąnarys
artimasis stipinkaulinis alkūnkaulio sąnarys
Žastikaulinis alkūnkaulio sąnarys, leidžiantis atlikti rankos
lenkimą ir tiesimą.
Sąnario galva – žastikaulio skridinys
Sąnario duobė – alkūnkaulio skridininė įlanka.

Žastikaulinis stipinkaulio sąnarys nefunkcionuoja kaip

savarankiškas.
Sąnario galva – žastikaulio galvutė
Sąnario duobė – stipinkaulio galvos duobutė

Artimasis stipinkaulinis alkūnkaulio sąnarys

leidžiantis atlikti dilbio ir plaštakos nugręžimą ir atgręžimą.
 Raiščiai
Šalutinis alkūnkaulio raištis - prasidedantis nuo
žastikaulio vidinio antkrumplio, paprastai skylantis į du
pluoštus, kurių priekinis nutįsta link alkūnkaulio vainikinės
ataugos, užpakalinis – link alkūnės.
Šalutinis stipinkaulio raištis - einantis nuo žastikaulio
šoninio antkrumplio iki stipinkaulio kaklo, kurį savo
priekiniu ir užpakaliniu pluoštu apgaubia ir prisitvirtina prie
skridininės įlankos kraštų.
Žiedinis stipinkaulio raištis - tarsi žiedas apgaubia
stipinkaulio kaklą ir laiko jį prispaudęs prie alkūnkaulio.
Kvadratinis raištis  – tai pluoštas skaidulų, jungiančių
stipinkaulio kaklą su alkūnkaulio stipinine įlanka.
 Riešakauliai
(lot. ossa carpi) – tai aštuoni trumpieji kaulai, išsidėstę
dviem eilėmis – proksimaline ir distaline. Jie jungia
delnakaulius su alkūnkauliu ir stipinkauliu.
Proksimalinėje riešakaulių eilėje, pradedant nuo nykščio
pusės, guli laivelis, mėnulis, trikampis, žirnis.
Distalinę eilę ta pačia seka sudaro didysis daugiakampis,
mažasis, galvinis kaulas ir kablinis kaulas. Esant tiek gausiai
mažų kaulelių, plaštaka gali atlikti daug judesių.
Laivelis (Os scaphoideum)
Šis kaulas yra išlinkęs. Jo iškilimas liečiasi su stipinkaulio riešiniu
sąnariniu paviršiumi. Įdubęs laukelis liečiasi su galvinio kaulo
galva. Lateraliau į delno pusę nukrypęs laivelio gumburėlis jame
yra du paviršiai susiliesti su abiem distalinės eilės daugiakampiais
Mėnulis (Os lunatum)
Distalinis pusmėnulio pavidalo laukelis susineria su galviniu kaulu, o
medialiniame gale jis pereina į du paviršius susiliečiančius su
kabliniu kaulu ir trikampiu. Proksimalinis iškilęs laukelis įeina į
patį stipininio riešo sąnario galvos vidurį ir susineria su stipinkaulio
riešiniu sąnariniu paviršiumi.
Trikampis (Os triquetrum)
Proksimalinėje riešakaulių eilėje guli mažylio piršto pusėje. Kaulas
yra netaisyklingo trisienio formos. Šoninėje jo pusėje yra du
susisiekiantys laukeliai – jungtis su mėnuliu ir galviniu kaulu, o
vidinėje kaulo pusėje yra ovalus laukelis žirniui.
Žirnis (Os pisiforme)
Kaulas savo sąnariniu laukeliu jungiasi su trikampiu ir yra atsigręžęs į delno pusę.. Prie
jo tvirtinasi raiščiai, pasibaigia riešo alkūnkaulio lenkiamojo raumens sausgyslė. Žirnis
laikomas šio raumens sezamoidiniu kaulu.
Didysis daugiakampis (Os trapezium)
Netaisyklingos formos, susineria su laiveliu ir mažuoju daugiakampiu, taip pat balno
pavidalo laukelį, kuris jungiasi su pirmojo delnakaulio pamatu. Į delno (palmarinę)
pusę nutįsta neryškus didžiojo daugiakampio gumburėlis prie kurio prasideda kai kurie
nykščio pakylos raumenys.
Mažasis daugiakampis (Os trapezoideum)
Netaisyklingos formos ir turi laukelius susinerti su laiveliu, galviniu kaulu, didžiuoju
daugiakampiu ir antrojo delnakaulio pamatu.
Galvinis kaulas (Os capitatum)
Jo proksimalinis galas ištįsta į galvą, ji savo viršūnėje ir šonuose turi laukelius susinerti
su laiveliu, mėnuliu, mažuoju daugiakampiu ir kabliniu kaulu. Distalinis galas rišasi su
delnakauliais.
Kablinis kaulas (Os hamatum)
Kablinio kaulo į delno pusę nukrypęs kablys irgi glūdi mažylio pakylos raumenų
pradžioje. Jo paviršiuose matyti laukeliai susinerti su trikampiu ir galviniu kaulais bei
IV–V delnakauliais.
Delnakauliai
Penki (I–V) maži ilgieji kaulai delnakauliai sudaro
kietąjį plaštakos vidurinės dalies, delno, metacarpus,
pagrindą.
Jų dydis ir forma šiek tiek įvairuoja, tačiau visi turi po
3 dalis: delnakaulio pamatą, kūną ir galvą.
Masyvesnis pamatas turi sąnarinius paviršius jungtis
vienam su kitu ir su distaline riešakaulių eile, galva
baigiasi sąnariniu lauku susinerti su pamatiniu
pirštakauliu, o kūnas yra truputį išlinkęs į plaštakos
nugaros pusę.
Pirštakauliai
rankos nykštys, sunertas iš dviejų, o visi kiti pirštai – iš trijų pirštakaulių.
Tai nedideli trumpieji kaulai, skirstomi į artimiuosius, arba proksimalinius,
pirštakaulius , vidurinius ir tolimuosius, arba distalinius, pirštakaulius.
Pirštakauliai skirstomi i tris dalis – pamatą (basis phalangis) kūną ir galvą.

Artimųjų pirštakaulių pamate esti apvali sąnarinė duobė susinerti su

delnakaulio galva, o pirštakaulių galvos vidurys įdubęs, tad ji vadinama
pirštakaulio skridiniu.
Vidurinių pirštakaulių pamatas neryškios keterėlės esti perskeltas į du
laukelius, skirtus susinerti su proksimalinio pirštakaulio skridiniu, o galva taip
pat yra tarsi skridinys.
Tolimųjų (dar kartais vadinamų naginių) pirštakaulių pamatas yra dviguba
duobė susinerti su vidurinio pirštakaulio skridiniu. Galva suplokštėja ir
nugarinėje pusėje baigiasi distalinio pirštakaulio šiurkštuma į kurią remiasi
nagas.
 Plaštakos jungtys
Stipinkaulinis riešo sąnarys- jungia plaštaką su dilbio kaulais.
Šio sąnario galva – trys riešakauliai (laivelis, mėnulis ir
trikampis). Juos dengia sąnarinės kremzlės sluoksnis, o tarpai
tarp jų yra užpildyti tarkauliniais raiščiais. Sąnario duobė –
stipinkaulio riešinis sąnarinis paviršius. Sąnario kapsulė yra
plona, sutvirtinta daug raiščių: stipinkauliniu ir alkūnkauliniu,
varžančiais plaštakos atitraukima ir pritraukimą, dviem
stipinkauliniais riešo raiščiais, varžančiais lenkimą ir tiesimą, ir
delniniu alkūnkauliniu riešo raiščiu, ribojančiu riešo tiesimą.
Vidurinis riešo sąnarys- jungia artimąją ir tolimąja riešakaulių
eiles. Šio sąnario kapsulė delninėje pusėje yra tvirta, o
nugarinėje – laisva. Šį sąnarį sutvirtinantys raiščiai: spindulinis
riešo raištis ir tarpkauliniai riešakaulių raiščiai, jungiantys
riešakaulius. Šis sąnarys leidžia atlikti ribotos apimties riešo
lenkimą ir tiesimą.
Tarpriešakauliniai sąnariai- yra tarp gretimų riešakaulių. Šie sąnariai
yra mažai paslankūs.
 Riešo ir delnakaulių sąnariai - mažai paslankūs sąnariai, jungiantys
II–V delnakaulių pamatus ir tokiu būdu formuojantys tvirtą delno
pagrindą. Šių sąnarių ertmė yra bendra, sudaranti kišenes, isiterpenčias
tarp riešakaulių ir delnakaulių pamatų. Sąnarį tvirtina nugariniai ir
delniniai riešo ir delnakaulių raiščiai bei standi kapsulė.
Riešo ir nykščio sąnarys –yra tarp didžiojo daugiakampio kaulo ir
nykščio delnakaulio pamato. Sąnariniai paviršiai ir laisva kapsulė
leidžia laisvus nykščio judėsius, tarp jų ir priešpastatymą, dėl kurio
žmogus gali lengvai suimti įvairius daiktus.
Taip pat plaštakos jungtims priskiriami:
Tarpdelnakauliniai sąnariai
Delniniai pirštų sanariai
Tarppirštakauliniai sąnariai
Ačiū už dėmesį