INKSTŲ FUNKCIJOS TYRIMAS

1. Ekskrecinės sistemos ir jų reikšmė. Inkstų funkcijos.

Ekskrecija – neatsiejama medžiagų apykaitos dalis, kurios metu šalinami galutiniai ir tarpiniai
medžiagų apykaitos produktai, svetimos organizmui medžiagos ar medžiagų perteklius iš vidinės
organizmo terpės, palaikant homeostazę.

Ekskrecinę sistemą sudaro:

 Inkstai;
 Kepenys;
 Plaučiai;
 Virškinamasis traktas;
 Seilių liaukos;
 Oda ir gleivinė.

Organų veikla susijusi funkciniu požiūriu, todėl jie apjungiami į ekskrecinę sistemą: pakitus vieno
organo šalinimo funkcijai, keičiasi kito organo šalinamoji veikla (bandant kompensuoti pirmojo
veiklą). Pvz.: padidėjus prakaitavimui, sumažėja šlapimo gamyba, sumažėjus azoto šalinimui su
šlapimu, didėja jo šalinimas su prakaitu ar virškinimo sultimis, seilėmis ar išmatomis.

KEPENYS gamina tulžį, o su tulžimi šalinama:

 Hemoglobino apykaitos produktai;
 Tulžies rūgštys;
 Cholesterolis (~1g/p);
 Hormonai, vaistai, mineralinės medžiagos ir t.t.

VIRŠKINAMASIS TRAKTAS. Su žarnyno turiniu pasišalina:

 Nerezorbuotos medžiagos (kenksmingos, perteklius);
 Virškinimo sulčių (skrandžio, kasos, tulžies) komponentai;
 Sunkiųjų metalų druskos, mineralinės medžiagos, vanduo.

PLAUČIAI. Pasišalina lakūs metabolitai ir kt. medžiagos:

 CO2;
 H2O;
 Amoniakas, acetonas (patologiniu atveju);
 Etanolis.

EKSKRECINĖ ODOS FUNKCIJA. Per prakaito liaukas:

 Išprakaituojama 300-500 ir > ml H2O;
 Azotinės medžiagos;
 Chloridai, Na+, K+, Ca2+, mikroelementai;
 Organinės medžiagos, lipidai (per riebalų liaukas) (kurios suteikia kvapą).

INKSTŲ FUNKCIJOS:
 Ekskrecinė (šalinamoji): pasigamina šlapimas ir šalinamos įvairios medžiagos ir H2O;
 Palaiko kraujo rodiklius: cirkuliuojančio kraujo tūrį, kraujo osmosinį slėgį, kraujo joninę
sudėtį, kraujo pH;
  Endokrininė: eritropoetinas (hormonas, gaminamas inkstuose ir aktyvinantis eritrocitų
gamybą), reninas (gamina inkstų nefronai, jo sekrecija didėja kritus AKS), vit D3;
 Apsauginė: šalina kenksmingas žmogui medžiagas;
 Dalyvauja MA apykaitoje: šalinant elektrolitus ir t.t.;
 Hemostazinė: sugeba gaminti medžiagas dalyvaujančias kraujo krešėjime;
 AKS palaikymas: reninas. H2O, druskos <60 mmHg.

2. Inkstų kraujotakos funkciniai ypatumai.

Inkstų struktūrinis funkcinis vienetas – nefronas:
 Viename inkste >1 mln.
 Bendras pav. plotas abiejų inkstų ~1,6 m2;
 Funkcionuoja ne visi iš karto – svarbus jų kiekis
 Kraujotaka intensyvi – prateka apie 600-700 ml per minutę.

Įtekančioji (vas afferens) arteriolė

išsišakoja į kapiliarus, kurie susiraizgę
sudaro kamuolėlį (glomerulą) - I kap.
tinklas.
Ištekančioji (vas efferens) arteriolė
(kuri vėl šakojasi į kapiliarus, kurie
apraizgo kanalėlius) – II kap. tinklas.

Kamuolėlį apsupa kapsulė.

Tarp kapsulės lapelių susidaro ertmė,
nuo kurios prasideda kanalėlių sistema:
 Proksimaliniai vingiuotieji
kanalėliai;
 Henlės kilpa;
 Distaliniai vingiuotieji
kanalėliai;
 Surenkamieji kanalėliai.

Nefronų tipai: Kortikaliniai ir Jukstameduliariniai:

 Kortikaliniai (85-90%) – turi I ir II kapiliarų tinklą (svarbūs šlapimo gamybai);
 Jukstameduliariniai (10-15%) – neturi II kapiliarų tinklo (svarbūs koncentruojant
šlapimą), gaminasi reninas (įtekančiosios arteriolės sienelėje).

AKS inkstų kapiliaruose didesnis nei kitų DR (60-70 mmHg), nes įtekančiosios arteriolės spindis
didesnis nei ištekančiosios.

3. Šlapimo gamyba.
1) Filtracija – kamuolėliuose filtruojant kraują susidaro pirminis šlapimas –
kraujo plazmos ultrafiltratas. Ją lemia „filtro“ savybės, AKS inkstų kapiliaruose.
Išsifiltravusio skysčio kiekis (arba glomerulų filtracijos greitis – GFG) sudaro 125 ml/min
(abiejų inkstų, fiziologinėmis sąlygomis).
Kraujas filtruojantis turi įveikti 3 glomerulo membranas/barjerus:
1. Kapiliarų endotelį;
 2. Bazinę membraną;
3. Kapsulės vidinio lapelio epitelį (podocitus).

Filtracijai priešinasi:
 Kraujo onkotinis slėgis (slėgis, priklausantis nuo kraujo plazmos baltymų);
 Kapsulėje esantis skysčio slėgis.
F = Hidr – (Onk + kapsulės skysčio sl.)
F = 60 – (28 + 15) = 17 mmHg

Filtruojantis kraujo plazmai per parą pasigamina:

 150-180 l pirminio šlapimo;
 Per tą patį laiką 178,5 reabsorbuojama;
 Susidaro ~1,5-2 l galutinio šlapimo;
GFG (glomerulo filtracijos greitis) lygus 125 ml per minutę.

Pirminio šlapimo sudėtis artima kraujo plazmos sudėčiai, bet:

 Bus mažiau anijonų (nepraleidžia membrana);
 Gali būti l. nedaug smulkiamolekulinių baltymų < 70 000;
 Nebus kraujo ląstelių;
 Nebus gliukozės.

2) Reabsorbcija – kanalėliuose H2O ir ištirpusių medžiagų atgalinis įsiurbimas

iš pirminio šlapimo į kraują.

3) Sekrecija – aktyvių medžiagų pernaša į besigaminantį šlapimą iš:

 Kraujo (II-ojo kapiliarų tinklo);
 Kanalėlių epitelio ląstelių (K, H+, silpnos rūgštys ir šarmai, vaistai, dažai,
kontrastinės medžiagos).

4. Šlapimo gamybos reguliavimas.

I. Nervinis – mažiau svarbus nei humoralinis. Svarbus staigiai nukraujavus, streso metu. Dėl
simpatinės nervų sistemos poveikio susitraukia tiek vas afferens, tiek vas efferens. Tuomet
kraujo srovė perskirstoma į kitus vidaus organus (GFG sumažėja).
II. Miogeinė autoreguliacija – kraujagyslių lygiųjų raumenų gebėjimas susitraukti padidėjus
kraujospūdžiui (kad kraujo visad įtekėtų tiek pat). Dėl to kinta kraujagyslių spindis: ↑
kraujospūdžiui (tempiant vas afferens), jos lygieji raumenys susitraukia, į glomerulą
patenkanti kraujo srovė sumažėja, o GFG išlieka nepakitęs; ↓ kraujospūdžiui, mažiau
tempiama kraujagyslės sienelė, vas afferens lygieji raumenys atsipalaiduoja, kraujo srovė,
patenkanti į glomerulą, padidėja ir GFG išlieka nepakitęs (t. y. normalus).
III. Tubuloglomerulinis autoreguliacijos mechanizmas. Šį mechanizmą lemia
jukstaglomerulinis aparatas. Kylančiojoje Henlės kilpos dalyje yra macula densa ląstelės,
kurios reaguoja į šlapimo osmosinio slėgio kitimus:
a) padidėjus pirminio šlapimo osmosiniam slėgiui Henlės kilpoje, dirginamos macula
densa ląstelės, kurios išskiria vas afferens sutraukiančias medžiagas: mažiau kraujo
patenka į glomerulą, GFG sumažėja;
b) sumažėjus pirminio šlapimo osmosiniam slėgiui Henlės kilpoje, jukstaglomerulinio
aparato macula densa ląstelės dirginamos mažiau, išskiria mažiau vas afferens
sutraukiančių medžiagų ir GFG padidėja; jukstaglomerulinės ląstelės išskiria
 reniną, kuris skatina angiotenzino II susidarymą, o šis sutraukia vas efferens ir GFG
dar labiau padidėja.
IV. Humoralinis reguliavimas:
 ADH. Inkstų kanalėlių ląstelėse yra vazopresinui/antidiuretiniam h. (ADH) jautrių
receptorių V2. Juos veikiant didėja distalinių kanalėlių membranų pralaidumas
vandeniui (t.y. membranoje didėja poros). Dėl to reabsorbuojama daugiau H 2O iš
pirminio šlapimo į kraują – reiškia šalinama mažiau šlapimo ir jis labiau
koncentruotas. Sutraukia kraujagysles esant kraujo tūrio pamažėjimui daugiau nei
10%.
 Aldosteronas – veikia distalinius ir surenkamuosius kanalėlius. Skatina Na+
nešiklių kiekį, todėl:
- Reabsorbuojama daugiau Na+, Cl- ir H2O;
- Reabsorbuojama mažiau K+ (labiau šalinama).
Todėl bus mažiau šlapimo ir jame mažiau Na+, daugiau K+.
 Skydliaukės ir prieskydinių liaukų hormonai svarbūs reguliuojant Ca, P, Mg
apykaitą;
 Kiti hormonai: PNaUP (prieširdžių natriuretinis peptidas), dėl kurio labiau
pašalinama daugiau Na+.

5. Šlapinimasis.