Kraujotakos sistema

Kraujo sudėtis
• Kraujas – skystas jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo
kūnelių: eritrocitų, leukocitų, trombocitų.
• Kraujo plazma sudaro apie 55% kraujo tūrio.
• Ji gelsvai žalsva, sudaryta iš vandens(92%), baltymų, angliavandenių,
riebalų, vitaminų, hormonų, mineralinių druskų ir medžiagų apykaitos
produktų.
 Kraujo sudėtis(2)

• Vanduo palaiko kraujo tūrį, plukdo kūnelius, tirpina ir perneša

medžiagų molekules.

• Kraujo serumas – kraujo plazma be fibrinogeno (be krešėjimo

baltymo).
 Kraujo funkcijos

• Pernašos funkcija;

• Apsauginė funkcija: fagocitai, limfocitai, fibrinogenas,

trombocitai.

• Termoreguliacinė funkcija;

• Humoralinio reguliavimo funkcija.

Kraujo kūneliai ir jų
funkcijos
 Eritrocitai
• Disko formos, abipus išgaubti, raudonos spalvos (dėl Fe), neturi
branduolio, mitochondrijų bei kitų organelių, tačiau turi baltymą
hemoglobiną.
• Turi ploną membraną.
• Susidaro raudonuosiuose kaulų čiulpuose, kaupiami blužnyje.
• Susidarymui reikalingi B grupės vitaminai bei geležis.
• Seni eritrocitai suyra kepenyse ir blužnyje.

• Funkcija: pernašos (O2 ir CO2).

 Eritrocitai(2)

• Su smalkėmis (CO) hemoglobinas sudaro patvarų junginį ir

neleidžia prisijungti ir pernešti deguonį.
 Mažakraujystė(anemija)
• Tai patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar
hemoglobino kiekis kraujyje.

• Tokie pakitimai įvyksta smarkiai nukraujavus, badaujant,

sutrikus kaulų čiulpų veiklai.

• Dėl anemijos pablogėja deguonies transportas į audinius ir kyla

audinių hipoksija (deguonies badas). Žmogus jaučiasi pavargęs,
išsekęs.
 Leukocitai
• Funkcija: apsauginė.
• Turi branduolį.
• Nevienodos formos, tačiau dažniausiai apvalios.
• Bespalviai.
• Judrūs – funkcijas atlieka audiniuose, į kuriuos patenka per
kapiliarų sieneles.
• Gaminasi raudonuosiuose kaulų čiulpuose, limfmazgiuose
(limfocitai).
• Fagocitai gali turėti pseudopodijas, turi daug lizosomų.
Leukocitų skirstymas
 Leukocitai

Granulocitai
Agranulocitai

Neutrofilai Monocitai
Limfocitai
Fagocitai
Eozinofilai

Bazofilai T limfocitai
B limfocitai

Besidalijantys Atminties
Plazmos Citotoksinės

Pagalbininkės
Atminties Slopinančios
 Leukocitai, fagocitai

Funkcijos: sunaikina svetimkūnius, vykdydami fagocitozę, sunaikina

pažeistas organizmo ląsteles, aktyviai dalyvauja uždegiminiuose
procesuose.
Padidėjęs kiekis rodo bakterinį uždegimą organizme.
Pūliai - negyvi leukocitai
 Trombocitai
• Gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose.

• Neturi branduolio, įvairios formos.

• Funkcija apsauginė, dalyvauja kraujo krešėjimo procese.

• Dėl trombocitų trūkumo gali kraujuoti iš nosies ir dantenų.

 Hemofilija

• Reta, dažniausiai paveldima liga.

• Sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša,
todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką.

• Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos,

kraujavimas į sąnarius, vidaus organus.

• Dėl su X chromosoma susijusio recesyvinio paveldėjimo tipo

hemofilija serga beveik išimtinai vyrai.
Kraujagyslių rūšys
 Arterijos
• Jomis kraujas teka iš širdies į organizmą.

• Sudarytos iš 3 sluoksnių:

1. Jungiamojo audinio dangalas;

2. Storas lygiųjų raumenų sluoksnis;

3. Vienasluoksnis epitelis – endotelis.

Sienelė yra stora ir elastinga, atlaiko didelį kraujo spaudimą,

kurį sukuria širdis.
 Arterijos(2)

• Spindis kraujui pratekėti mažas, todėl palaikomas didelis kraujo

spaudimas kraujui tekant organizme.

• Kraują tekėti verčia širdies sukeltas kraujo spaudimas.

• Šakojasi į arterioles, pereina į kapiliarus.

Spaudimas ir kraujo tekėjimo greitis yra didelis (max).
 Arterinis
kraujospūdis.Hipertenzija. Insultas
• Arterinis kraujospūdis(AKS) – kraujo slėgis, spaudžiantis vidinę
arterijos sienlę. Jis matuojamas kraujo spaudimo matuokliu –
manometru.
• Sveiko suaugusio žmogaus sistolinis kraujospūdis yra 110 – 130
mm Hg, diastolinis – 60 – 80 mm Hg.
• Kraujospūdis priklauso nuo širdies išstumto kraujo kiekio, kraujo
klampumo, kraujagyslių sienelių elastingumo.
 Hipertenzija. Insultas
• Arterinė hipertenzija – padidėjęs arterinis kraujospūdis.
• Arterinė hipotenzija - sumažėjęs arterinis kraujospūdis.

• Dėl aukšto kraujospūdžio gali trūkti arteriolė.

• Jei arteriolė trūksta smegenyse, žmogų ištinka insultas: dėl

deguonies trūkumo dalis smegenų žūsta, žmogus paralyžiuojamas,
nepajėgia kalbėti, galima mirtis.
Aukšto kraujospūdžio
priežastys
1. Rūkymas – tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas
autonominę nervų sistemą, susiaurina periferines kraujagysles,
skatina dažniau susitraukinėti širdį ir padidina arterinį kraujo
spaudimą.
2. Nutukimas – antsvorio turinčio žmogaus širdis
per tą patį laiko vienetą turi susitraukti dažniau ir
sukelti didesnį kraujospūdį, kad šis aprūpintų
medžiagomis visus audinius bei pašalintų
medžiagų apykaitos produktus.

Dėl nesaikingo gyvulinių riebalų, kuriuose gausu

cholesterolio, vartojimo cholesterolis nusėda ant
kraujagyslių sienelių ir sudaro plokšteles, kurios
sumažina arterijos spindį ir kraujui sunkiau
tekėti(aterosklerozė). Kraujagyslių talpa mažėja,
o kraujo tūris ne, todėl didėja kraujospūdis.
3. Mažas fizinis aktyvumas – medžiagų ir energijos apykaita
organizme vyksta lėčiau, todėl lėčiau skaidomi riebalai, o tai
skatina nutukimą bei aterosklerozę, dėl kurių padidėja
kraujospūdis.
4. Amžius:
• Senstant standėja kraujagyslių sienelės, mažėja jų elastingumas,
todėl greičiau sklinda pulsinės bangos, ir tai didina sistolinį
kraujospūdį.
 Venos
• Jomis kraujas teka iš organizmo į širdį.

1.
• Sudarytos iš 3 sluoksnių:
2.
1. Jungiamojo audinio dangalas;
3.
2. Plonas lygiųjų raumenų sluoksnis;

3. Vienasluoksnis epitelis – endotelis.

Greitis vidutinis, spaudimas mažiausias.
 Venos
• Sienelė nėra labai stora ir elastinga, nes nereikia atlaikyti didelio
kraujospūdžio – kraujas grįžta į širdį turėdamas mažesnį
kraujospūdį.
• Didelis spindis kraujui tekėti, todėl, nors venose spaudimas
nedidelis, jomis lengvai prateka kraujas.
• Turi vožtuvus, kurie neleidžia kraujui tekėti atgal, nes esamo
kraujospūdžio dėl Žemės traukos jėgos nepakanka jam tekėti
toliau.
• Kraujui tekėti venomis padeda susitraukiantys griaučių
skersaruožiai raumenys.
• Šakojasi į venules.
 Kapiliarai
• Kapiliarai arterijas jungia su venomis. Kraujas teka iš arterijų į
arterioles,kapiliarus, o iš kapiliarų į venules, venas.
• Sienelės laidžios, sudarytos iš vienasluoksnio epitelio – endotelio.
• Pro kapiliarus vyksta medžiagų ir dujų mainai tarp kraujo ir
audinių.
• Vidinis spindis labai mažas – tik toks, kad galėtų laisvai judėti
raudonieji kraujo kūneliai.
Kraujas teka labai lėtai, todėl užtenka
laiko vykti dujų mainams.
Sienelė drėgna, pro drėgną paviršių dujų
mainai vyksta efektyviai.
Spaudimas yra vidutinis.
Palyginimas
 Širdis
• Žmogaus kraujotakos sistemą sudaro: širdis ir kraujagyslės.

• Širdis – tuščiaviduris, viduje keturias ertmes turintis organas,

sudarytas iš širdies skersaruožio raumeninio audinio(miokardo).

• Ji yra krūtinės ertmėje, pasvirusi į kairę pusę.

 Širdies sandara. Struktūrų
funkcijos
• Širdį dengia jungiamasis audinys –
širdiplėvė(perikardas). Vidinis širdiplėvės
paviršius išskiria serozinį skystį, kuris drėkina
širdį ir mažina trintį jai susitraukiant.
• Širdies pertvara organą dalija į kairiąją ir dešiniąją
puses, todėl veninis ir arterinis kraujas nesimaišo.
• Kairysis ir dešinysis prieširdžiai susitraukdami
išstumia kraują į skilvelius.
• Kairysis skilvelis išstumia kraują į didijį kraujo
apytakos ratą, išstumia arterinį kraują į aortą.
• Dešinysis skilvelis išstumia kraują į mažąjį
apytakos ratą, išstumia veninį kraują į plaučių
vena.
 Širdies sandara. Struktūrų
funkcijos(2)

• Triburiai ir dviburiai vožtuvai

susitraukiant skilveliams
užsidaro, todėl kraujas negali
grįžti atgal į prieširdžius.
• Pusmėnuliniai vožtuvai, esantys
tarp skilvelių ir arterijų, neleidžia
kraujui grįžti atgal į skilvelius.
 Miokardo infarktas
• Miokardo infarktas – širdies smūgis, ištinka tada, kai staiga žūsta
arba negrįžtamai pažeidžiamas tam tikras širdies raumens plotas.

• Vainikinių arterijų šaka kraujas teka silpnai arba visai nebeteka, ir

širdies raumeniui ima trūkti deguonies.

• Vainikinė širdies arterija(ta kuri maitina širdį) susiaurėja dėl

susikaupusių aterosklerozės plokštelių arba ją užkemšą krešulys.

• Neatsinaujinus kraujotakai, širdies ląstelės po 6 – 8 valandų žūsta.

 Širdies darbo ciklas
• Širdies darbo ciklas – laiko tarpas, per kurį širdis susitraukia ir
atsipalaiduoja vieną kartą.
• Sistolė – prieširdžių ir skilvelių raumens susitraukimas, o diastolė –
atsipalaidavimas.
• Širdies darbo ciklo trukmė 0,8s.Ciklą sudaro 3 fazės:
1. Prieširdžių sistolė(0,1s) – susitraukia prieširdžiai, atsidaro buriniai
vožtuvai, atsipalaiduoja skilveliai, kraujas iš prieširdžių teka į
skilvelius.
2. Skilvelių sistolė(0,3s) – atsipalaiduoja prieširdžiai, užsidaro
buriniai vožtuvai, susitraukia skilveliai, kraujas išstumiamas į
arterijas.
 Širdies darbo ciklas(2)
3. Diastolė(0,4s) – visi širdies raumenys atsipalaiduoja, kraujas iš
venų vėl suteka į prieširdžius.
Kraujo apytakos ratai
 Mažasis kraujo apytakos ratas
• Kraujo kelias nuo dešiniojo skilvelio iki kairiojo prieširdžio.
1. Iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas išstumiamas į plaučių
kamieną, kuris šakojasi į dvi plaučių arterijas – dešiniąją ir
kairiąją.
2. Plaučių arterijomis kraujas pasiekia plaučius.
3. Arterijos šakojasi į kapiliarus, kuriuose vyksta dujų
apykaita.
4. Veninis kraujas virsta arteriniu.
5. Iš kapiliarų arterinis kraujas suteka į plaučių venules,
kurios jungiasi į stambesnes plaučių venas.
6. Kraujas plaučių venomis patenka į kairįjį prieširdį.
 Didysis kraujo apytakos ratas
• Kraujo kelias nuo kairiojo skilvelio iki dešiniojo
prieširdžio.

1. Deguonies prisotintas arterinis kraujas iš

plaučių suteka į kairįjį prieširdį.
2. Susitraukia kairysis skilvelis ir išstumia
arterinį kraują į aortą.
3. Nuo aortos atsišakoja vainikinės arterijos,
kurios neša O2 ir maisto medžiagas širdies
raumeniui.
 Kraujo grupės
• Kraujo grupė nustatoma pagal ABO ir Rh sistemas.

• Yra 4 kraujo grupės: A(II), B(III), AB(IV), O(I).

• Kraujo grupė priklauso nuo eritrocituose(agliutinogenai) ir kraujo

plazmoje(agliutininai) esančių arba nesančių baltymų ir Rh
baltymo eritrocituose.

• Jei Rh baltymas eritrocituose yra, grupė – Rh+(teigiama), o jei

nėra – Rh-(neigiama).
Kraujo grupės(2)
 Kraujo perpylimas
• Žmogus, duodantis kraujo – donoras, o jį gaunantis – recipientas.

• Universalūs donorai – O grupės kraują turintys žmonės, o

universalūs recipientai – turintys AB grupės.

• Jei žmogui perpilamas netinkamos grupės kraujas, įvyksta

agliutinacija – sulimpa raudonieji kraujo kūneliai.

• Agliutinacija įvyksta ir atvejais, kai žmogui, neturinčiam Rh

antigeno, perpilamas Rh+ žmogaus kraujo.
 Donorystė
• Šiais laikais yra skatinama neatlygintoji kraujo donorystė.

• Kiekvienas žmogus, sulaukęs pilnametystės gali tapti donoru.

• Paaukotas kraujas naudojamas įvykus nelaimingiems

atsitikimams, kai žmogus netenka daug kraujo ar operacijų metu
kilus komplikacijoms.
 Vidinė organizmo terpė. Limfinė
sistema
• Žmogaus organizmo vidaus terpę sudaro: kraujas, audinių
skystis, limfa.
• Audinių skystis – kraujo plazma, prasiskverbusi pro
kapiliarų sieneles arterioliniame gale dėl slėgių
skirtumo(aukšto kraujospūdžio ir žemo osmosinio slėgio)
ir patekusi tarp audinių ląstelių.
• Audinių skysčio funkcijos: aprūpinti audinių ląsteles O2 ir
maisto medžiagomis bei surinkti CO2, maisto medžiagų
apykaitos atliekas ir vandens perteklių.
• Limfa – audinių skystis, esantis limfagyslėse.
 Limfinė sistema
• Limfinę sistemą sudaro:
1. Limfagyslės(turi vožtuvus);
2. Limfmazgiai;
3. Limfiniai latakai;
4. Limfiniai kapiliarai(galai aklini).
• Funkcijos:
1) Surenka audinių skysčio perteklių;
2) Surenka plonosios žarnos mikrogaureliuose esantį glicerolį,
riebalų rūgštis ir juos perneša į kraują;
3) Apsauginė – limfmazgiuose gaminami limfocitai ir makrofagai.
 Kraujotaka kituose organizmuose
• Žuvų širdis dviejų skyrių, širdyje – veninis kraujas.
• Varliagyvių širdis sudaryta iš 3 skyrių, maišosi veninis ir arterinis
kraujas.
Kraujotaka kituose organizmuose(2)
• Roplių širdis sudaryta iš 3 skyrių, pertvara tarp skilvelių neaklina,
todėl maišosi veninis ir arterinis kraujas.
• Paukščių širdis turi 4 skyrius.
 Išvados
• Kraujas – skystas jungiamasis audinys, sudarytas iš kraujo plazmos ir kraujo kūnelių:
eritrocitų, leukocitų, trombocitų.
• Eritrocitai disko formos, abipus išgaubti, raudonos spalvos, neturi branduolio,
mitochondrijų bei kitų organelių, tačiau turi baltymo hemoglobino. Funkcija:
pernašos(O2 ir dalinai CO2).
• Anemija – patologinė būklė, kuriai būdingas per mažas eritrocitų ir/ar hemoglobino
kiekis kraujyje.
• Leukocitai – nevienodos formos, tačiau dažniausiai apvalios, bespalvės, turinčios
branduolį ląstelės. Funkcija: apsauginė
• Trombocitai – neturinčios branduolio, įvairios formos kraujo kūneliai. Funkcija
apsauginė, dalyvauja kraujo krešėjimo procese.
• Visi kraujo kūneliai gaminami raudonuosiuose kaulų čiulpuose.
• Hemofilija – paveldimoji liga, su X chromosoma sukibusio recesyvinio geno tipo,
žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša.
• Kraujagyslių rūšys: arterijos, venos, kapiliarai.
 Išvados
• Arterinis kraujospūdis(AKS) – kraujo slėgis, spaudžiantis vidinę arterijos
sienlę. Jis matuojamas kraujo spaudimo matuokliu – manometru.
• Sveiko suaugusio žmogaus sistolinis kraujospūdis yra 110 – 130 mm Hg,
diastolinis – 60 – 80 mm Hg.
• Širdis – tuščiaviduris, viduje keturias ertmes turintis organas, sudarytas iš
širdies skersaruožio raumeninio audinio(miokardo).
• Širdies darbo ciklas – laiko tarpas, per kurį širdis susitraukia ir atsipalaiduoja
vieną kartą.
• Mažasis kraujo apytakos ratas – kraujo kelias nuo dešiniojo skilvelio iki
kairiojo prieširdžio.
• Didysis kraujo apytakos ratas – kraujo kelias nuo kairiojo skilvelio iki
dešiniojo prieširdžio.
• Yra 4 kraujo grupės: A(II), B(III), AB(IV), O(I).
• Žmogaus organizmo vidaus terpę sudaro: kraujas, audinių skystis, limfa.
 Šaltiniai
• Margarita Purlienė, Inga Viltrakienė. ,,10 žingsnių prieš
egzaminą.“

• Edmundas Lekevičius. ,,Biologija. 11-12 klasei. Ląstelė – gyvybės

pagrindas. Medžiagų apykaita ir pernaša“

• 11 klasės biologijos teorijos sąsiuvinis.