Pirmuonys [klumpelė, ameba, euglena]

->Kraujotakos sistemos neturi, medž. apyk. vyksta per plazminę membraną =>maži, vienaląsčiai, nelygus pav., gyvena drėgnoje aplinkoje.

Duobagyviai ir plokščiosios kirmelės [hidra]

->Kraujotakos sistemos neturi, medž. apyk. vyksta per visą kūno paviršių =>paprastos sandaros, didelis pav., maži, gyvena drėgnoje aplinkoje.
Nereikalingas medžiagas šalina pro burnos ertmę.

Kraujotakos sistema gali būti:

I. Atvira – kraujas laisvai skalauja vidaus organus ir tokių organizmų kraujagyslės turi atvirus galus {būdinga moliuskams ir nariuotakojams}.
II. Uždara – kraujas cirkuliuoja tik kraujagyslėmis, medžiagų apykaita vyksta tik pro kapiliarų sieneles.

Žieduotosios kirmėlės [sliekas, dėlė]

->Uždara; kraujyje yra hemoglobino, todėl jis raudonas ir transportuoja O 2. Turi nugarinę arteriją, pilvinę veną, žiedines kraujagysles, 5 ,,širdis“ –
kraujagyslės pulsuoja ir varo kraują per visą organizmą.

Naruotakojai [vėžiagyviai, vabzdžiai, vorai]

->Atvira; kraujas hemolimfa =>neturi hemoglobino ir neperneša O 2. Jis neša tik maisto medžiagas {gliukozė, baltymai, aminorūgštys, riebalai} ir
apykaitos produktus {šlapalas, šlapimo rūgštis, druskos}, vanduo ir druskų jonai. Iš širdies ir į širdį hemolimfa teka dėl jos slėgių skirtumų.

Stuburinių gyvūnų kraujotaka

->Visų uždara. Kraujyje yra hemoglobino, perneša O 2.
Arterija – kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies. Vena – kraujagyslė, kuria kraujas teka į širdį.
Arterinis kraujas – kraujas, prisotintas O2. Veninis kraujas – kraujas, prisotintas CO2.

Žuvys
->Turi vieną uždarą apytakos ratą. Širdį sudaro 2 kameros – prieširdis ir skilvelis. Širdyje teka tik veninis kraujas, arteriniu krauju virsta žiaunose.
Kraujas pro širdį prateka tam, kad būtų atnaujintas kraujo spaudimas ir kraujas galėtų pratekėti pro žiaunas. Kraujas tekėdamas pro širdį atneša
reikalingas medžiagas ir išneša nereikalingas.

Varliagyviai
->Turi 2 K.A.R. – mažąjį ir didįjį. Širdį sudaro 3 kameros – 2 prieširdžiai ir skilvelis. M.K.A.R. vyksta tarp širdies ir plaučių bei odos – veninis
kraujas virsta arteriniu. D.K.A.R. vyksta tarp širdies ir viso likusio organizmo – išnešiojamas O 2 ir surenkami apykaitos produktai. Grynai arterinis
kraujas teka į smegenis ir širdies raumenį, o kitur teka maišytas kraujas.

Ropliai
->Panaši į varliagyvių – 2 K.A.R., 3 kamerų širdis. Širdyje yra dalinė pertvara ir M.K.A.R. vyksta tik tarp širdies ir plaučių. Jiems užtenka tik tokios
kraujo sistemos, nes jie yra šaltakraujai – reikia mažiau O 2 ir E.

Žmogaus kraujotaka
->Kraujas – vienintelis skystas audinys [55% kraujo plazma; 45% kraujo kūneliai] funkcijos – apsauginė, transportinė, termoreguliacinė, reguliacinė.
1. Kraujo plazma
 90% H2O – tirpdo ir transportuoja medžiagas, perneša šilumą {lėtai sugeria šilumą ir lėtai ją atiduoda}; palaiko pastovų kraujo V; į kraują
vanduo įsiurbiamas storojoje žarnoje; vandens kiekis kraujyje reguliuojamas inkstuose.
 Baltymai – palaiko kraujo osmosinį slėgį ir pastovią pH. Fibrinogenas dalyvauja kraujo krešėjime; antikūnai sudaro imunitetą {prisikabina
prie ligų sukėlėjų ir taip juos neutralizuoja} ; hemoglobinas perneša O2; albuminas palaiko pH.
 Gliukozė – kraujo plazma ją neša į audinius kaip E šaltinį.
 Riebalai – palaiko kraujo klampumą; gali dalyvauti imuniteto formavime.
 Vitaminai, hormonai – vitaminai nešami į audinių ląsteles, o hormonai reguliuoja organizmo funkcijas.
 Druskos – palaiko osmosinį slėgį.
 Apykaitos produktai – nešami pašalinti į organus {CO 2, šlapalas}

2. Eritrocitai – 5 mln. mm3, jų skaičius priklauso nuo gyvenamosios vietos virš jūros lygio, lyties, amžiaus, gyvenimo būdo, profesijos. Gaminami
raudonuosiuose kaulų čiulpuose {kaukolė, šonkauliai, krūtinkaulis, raktikauliai, stuburo slanksteliai, dubens kaulai} . Amžius – 120 parų. Atsargos
saugomos blužnyje. Pasenę, pažeisti eritrocitai suardomi kepenyse. Susidarymui būtina Fe ir B 12.Skaičiaus sumažėjimas – nuovargis, silpnumas,
mieguistumas, pajuodę paakiai, papilkėjusi, išblyškusi oda, dėmesio nekoncentravimas, dusulys, aplulys, galvos svaigimas, pykinimas [anemija/
mažakraujystė].
 Disko formos – Spav didesnis, lankstūs.
 Maži – Spav didesnis V atžvilgiu.
 Neturi branduolio – telpa hemoglobinas.
 Kraujo grupės
->Kraujo grupę nulemia kraujo plazmos antikūnai, kurie gali būti 2 tipų [alfa arba beta] ir eritrocitų antigenai plazminės membranos baltymai),
kurie gali būti 2 tipų [A ir B]. A negali sutikti su alfa, B negali sutikti su beta.
Agliutinacija – kraujo kūnelių susiklijavimas, kai sukimba rakto/spynos principu antigenas su antikūnais ir kraujo ląstelės susiklijuoja.
O (I) – neturi antigenų, turi A ir B antikūnus. A (II) – turi A antigenus, beta antikūnius. B (III) – turi B antigenus, alfa antikūnius. AB – turi A ir B
antigenus, neturi antikūnų.
Rezus faktorius (Rh) – kraujo plazmos baltymas. 85% – Rh +; 15% – Rh-.

Kraujo perpylimo metu negalima maišyti Rh + į Rh- ir atvirkščiai. Jei nėštumo

metu nesutampa motinos ir vaisiaus – agliutinacija =>didina persileidimo
tikimybę (placenta nepraleidžia didelių baltymų).

3. Leukocitai – atpažįsta patogenų antigenus ir pagal juos gamina antikūnus – neutralizuoja patogenus, fagocitai juos suryja ir padeda pašalinti
iš organizmo => sudaro žmogaus imunitetą.
 Limfocitai: T limfocitai atpažįsta antigenus ir pagamina antikūnų, sužadina B limfocitus; B limfocitai gamina daug antikūnų, lieka kaip
„atminties“ ląstelės {sudaro aktyvų imunitetą}.
 Fagocitai: monocitai, bazofilai, neutrofilai, aezinofilai.
Leukocitai turi daug mitochondrijų [judrūs, reikia daug E], darbo vieta – audinys, o ne kraujas. Jų yra 5-10 tūkst. mm 3. Kai padaugėja leukocitų –
žmogus serga infekcine liga arba yra neseniai paskiepytas. Jei jų per mažai – žmogaus imunitetas nusilpęs. Leukocitų amžius priklauso nuo jų
funkcijos – fagocitai trumpaamžiai {10 parų}, sunaikinami kepenyse; B limfocitai gali gyvuoti dešimtmečius {kaip atminties ląstelės}. Leukocitai
gaminami geltonuosiuose ir raudonuosiuose kaulų čiulpuose, limfmazgiuose, šiek tiek blužnyje.

4. Trombocitai – atsakingi už kraujo krešėjimą; 12-300 tūkst. mm 3. Pas ką kraujas tirštas – daugiau trombocitų nei skystame kraujyje. Per mažai
– kraujas pasidaro per skystas ir nekreša, lengviau plyšta kapiliarai, atsiranda vidinės kraujosruvos {vidinis kraujavimas} . Gydymas: negalima gauti
per daug vitamino C ir aspirino. Per daug – per tirštas kraujas, gali formuotis trombai. Gydymas: nerūkyti, negerti alkoholio, negauti per daug
cholesterolio. Trombocitai yra mažos, netaisyklingos formos, bebranduolės ląstelės => dėl formos gali išlysti iš kraujo kapiliarų ir krešėjimą
pradėti pažeistoj[e audinio vietoje; mažumas palengvina judėjimą, vietoj branduolio sutalpina protrombiną {baltymą/ kofermentą}. Gaminami
raudonuosiuose kaulų čiulpuose, atsargos – kepenyse ir blužnyje, pasenę sufagocituojami leukocitų. Trombocitai gyvena 10 parų.

Krešėjimas
1)Pažeistoje vietoje dėl slėgių skirtumo plyšta trombocitas {dėl ištekėjusio kraujo – didelis slėgis}.
2)Į audinių skystį patenka protrombinas.
3)Protrombiną paveikia kalcio jonai ir jis virsta aktyviu fermentu trombinu.
4)12 krešėjimo reakcijų {kiekvienai reakcijai – savas fermentas; 11 fermentų, nes pirmasis – protrombinas} . Tirpus fibrinogenas tampa netirpiu fibrinu
po 12 reakcijų.

Širdis

1. Širdies sienelė – sudaryta iš širdies skersaruožio audinio. Sienelė susitraukdama ir atsipalaiduodama pumpuoja kraują – prieširdžių ploniausia
[kraują stumia tik iki skilvelių; mažiausias darbas] , skilveliai turi kraują išstumti iš širdies į kraujagysles [skilveliai storesni]. Kairiojo skilvelio sienelė
storiausia, nes turi sukurti didžiausią spaudimą, kad kraujas galėtų pratekėti D.K.A.R.
2. Kairysis prieširdis – atiteka arterinis kraujas iš plaučių [M.K.A.R.] ir kraują nustumia į kairįjį skilvelį.
3. Kairysis skilvelis – išstumia arterinį kraują į D.K.A.R.
4. Dešinysis prieširdis – į jį atiteka veninis kraujas iš D.K.A.R. ir jis kraują nustumia į dešinįjį skilvelį.
5. Dešinysis skilvelis – išstumia veninį kraują į M.K.A.R.
6. Širdies pertvara – neleidžia maišytis veniniam ir arteriniam kraujui.
7. Plaučių venos – jomis atiteka arterinis kraujas iš plaučių į kairįjį prieširdį.
8. Aorta – storiausia, didžiausia arterija, turinti storiausią sienelę, per ją arterinis kraujas išteka į D.K.A.R. {didž. 160 mmHg sistolinis kraujospūdis} .
9. Plaučių arterija – veninis kraujas išteka į M.K.A.R. – plaučius.
10. Viršutinė tuščioji vena – veninis kraujas teka iš D.K.A.R. {galva, rankos} į dešinįjį prieširdį.
11. Apatinė tuščioji vena – veninis kraujas teka iš D.K.A.R. {nuo kojų iki pažastų} į dešinįjį prieširdį.
 12. Triburis vožtuvas – neleidžia skilveliams susitraukus kraujui nutekėti atgal į prieširdžius.
13. Dviburis vožtuvas -//-
14. Pusmėnuliniai vožtuvai – neleidžia skilveliams atsipalaidavus kraujui grįžti iš arterijų į skilvelius.
15. Vainikinė arterijos ir venos – jomis širdies raumuo aprūpinamas medžiagomis ir išnešami
apykaitos produktai.

Širdies darbo ciklas

I etapas – prieširdžių sistolė {susitraukimas}, skilvelių diastolė {atsipalaidavimas}. Buriniai vožtuvai
atidaryti, pusmėnuliniai uždaryti, kraujas stumiamas iš prieširdžių į skilvelius.
II etapas – skilvelių sistolė, prieširdžių diastolė. Buriniai vožtuvai uždaryti, pusmėnuliniai atidaryti.
Kraujas stumiamas į aortą ir plaučių arteriją iš skilvelių.
III etapas – prieširdžių ir skilvelių diastolė. Visi vožtuvai uždaryti. Kraujas teka į prieširdžius iš plaučių
venų ir tuščiųjų venų.
Širdies automatizmas – ritmingas širdies susitraukimas, kuriam įtakos neturi nervų sistemos impulsai
ir aplinka.
Širdies darbas priklauso nuo: amžiaus; fizinio krūvio; fizinės būklės; kvėpavimo sistemos. Širdies
sveikatą parodo elektrokardiograminiai tyrimai.

Kraujagyslių palyginimas
Požymis Arterija Kapiliaras Vena
1. Sienelė Iš 3 sluoksnių. Sienelė stora, turi Iš vienasluoksnio epitelio, kad Iš 3 sluoksnių, tačiau raumeninis
didelį raumeninį sluoksnį, kad galėtų vykdyti medžiagų audinys plonas, nes venose yra
išlaikytų didelį kraujospūdį. pernašą. labai mažas kraujo spaudimas.
2. Kraujo tekėjimo kryptis Iš širdies. Pagal kraujo spaudimo iš Į širdį.
didesnio į mažesnį.
3. Kraują varo Širdis. Kraujospūdžio skirtumai. Griaučių raumenų tonusas.
4. Spaudimas Žasto arterija – 110-129 mmHg. 20-40 mmHg. 0-20 mmHg.
5. Kraujagyslės spindis {vidinis Mažas, nes sienelė stora; kraujas -------- Didelis, nes sienelė plona. Didelis
pratekamasis paviršius} teka sraunia, pulsuojančia srove, pratekamasis Spav, kraujas teka
nes jį stumia skilvelių sistolė ir lėtai, bet vienu metu jo prateka
diastolė. daug.
6. Vožtuvai --------- ---------- Vožtuvai neleidžia kraujui
venomis nutekėti atgal.

Pulsas – kraujo spaudimas į arterijos sienelę skilvelių sistolės metu. Pagal jį galima paskaičiuoti širdies skilvelių susitraukimo dažnį ir fizinę būklę.
 Hipotoninis kraujo spaudimas [hipotenzija] <110 mmHg. Sutrikimai – sulėtėjusi kraujo tėkmė, audiniai negauna pakankamai O 2;
mieguistumas, nuovargis, apatija, kūno t sumažėjimas {šąlančios kojos ir rankos}, koordinacijos sutrikimas.
 Hipertenzija 130-159 mmHg. Sutrikimai – išraudęs veidas, kraujavimas iš nosies, akių skausmas ir mirguliavimas; galvos skausmas
{smilkiniai, pakaušis}; padidėjęs prakaitavimas, padažnėjęs širdies darbas; rankų drebulys; širdies skausmas; alpimas, sąmonės
praradimas.
 Hipertenzija >160 mmHg. {insultas, infarktas} – būtina medikų pagalba.
Reguliariai matuoti, stebėti pokyčius, keisti gyvenimo būdą {atsisakyti saldaus ir riebaus maisto, mažinti druskos kiekį, atsisakyti alkoholio ir tabako,
pasyvaus gyvenimo būdo}.

Kraujo apytakos ratai

M.K.A.R. – dešinysis skilvelis -> plaučių arterija -> plaučiai -> plaučių venos-> kairysis prieširdis.
D.K.A.R. – aorta -> visas organizmas -> tuščiosios venos -> dešinysis prieširdis.
Vartinės sistemos organai – organai su labai dideliu, tankiu kapiliarų tinklu, kraujas juose pakeičia cheminę sudėtį:
 Plaučiai – veninis -> arterinis;
 Žarnynas – arterinis -> veninis; į kraują įsiurbiamos su maistu gautos medžiagos {gliukozė, aminorūgštys, vanduo, vitaminai, mineralinės
medžiagos, alkoholis, konservantai, dažikliai};
 Kepenys – arterinis -> veninis; atneštos medžiagos iš žarnyno išrūšiuojamos ir į kraują įdedamos tik tos, kurių reikia ir tik tie, kiek reikia;
kraujas pasipildo šiluma;
 Inkstai – arterinis -> veninis; kraujas filtruojamas, išrenkami apykaitos produktai, iš jų gaminamas šlapimas, į kraują įdedama ir paliekama
tik tiek, kiek reikia.

Audinių skysčio susidarymas. Limfinė sistema

Vidaus organizmo terpė – kraujo plazma; audinių skystis; ląstelių citoplazma.

Kraujo plazma, audinių skystis, ląstelių citoplazma, limfa  70% - 92% vandens. Kraujo plazma ir audinių skystis – audinių skystis neturi
kraujo plazmos baltymų, eritrocitų. Audinių skystis ir limfa – skiriasi sudėtimi. Kraujo plazma ir limfa – limfoje nėra kraujo plazmos baltymų,
eritrocitų; skiriasi cheminė sudėtis. Kraujo plazma ir audinių skystis ir limfa – yra leukocitų ir antikūnų.

Audinių skysčio susidarymas

Medžiagų pernaša vyksta difuzijos, palengvintosios pernašos, aktyviosios pernašos

būdais. Kiek vandens įėjo, tiek ir išeis.
Kraujo plazmos baltymai, eritrocitai lieka kraujyje.

Kapiliare didelis slėgis, nes kraujas kaupiasi dėl negalėjimo pratekėti į kapiliarus, o
audinių skystyje slėgis mažas, todėl dėl slėgių skirtumų medžiagos {vanduo, gliukozė,
aminorūgštys, druskos} patenka į audinius ir susidaro audinių skystis iš išstumtų
medžiagų.
Kraujo plazmoje didelis osmosinis slėgis, nes ten nėra vandens, o audinių skysčio
osmosinis slėgis mažas, todėl dėl osmosinių slėgių skirtumo vanduo teka atgal į
kapiliarus. Venulėse slėgis mažas, o audinių skystyje didelis, todėl apykaitos
produktai {anglies dioksidas, nereikalingos druskos, kiti apyk. prod.} dėl slėgių skirtumų
keliauja į kraują.

Limfos susidarymas

Žmogaus limfinę sistemą sudaro limfiniai kapiliarai, limfagyslės, limfmazgiai, limfiniai latakai (2), blužnis [kaupiamos leukocitų atsargos, gaminami
kai kurie leukocitai]. Limfine sistema limfa teka tik viena kryptimi iš:
limfinis kapiliaras -> limfagyslė -> limfmazgis -> limfiniai latakai -> apatinė tuščioji vena
Limfinės sistemos reikšmė: surenka audinių skysčio perteklių ir grąžina į kraują; sudaro imuninę sistemą; plonojoje žarnoje į limfą yra įsiurbiami
riebalų skaidymo produktai {glicerolis ir riebalų rūgštys} ir perneša į kraują.

Kraujotakos sistema ir sveikata: fizinis aktyvumas stiprina širdies raumenį, širdies darbas tampa galingesnis, vienu metu išstumiama daugiau ir
stipriau kraujo, todėl aktyvumo metu širdis plaka lėčiau, lėčiau pavargstama, greičiau grįžtama į ramybės būseną. Stiprėja griaučių raumenų
tonusas, todėl veninis kraujas efektyviau grąžinamas į širdį, greitesnė kraujotaka, greitesnė medžiagų apykaita, greitesnis apykaitos produktų
šalinimas, audiniai gauna greičiau ir daugiau deguonies.