Dujų apykaita

Dujų apykaita – kvėpavimo procesas, sąlygojantis dujų skverbimasi į ląsteles ir iš jų.

Vidinis kvėpavimas – procesas, vykstantis audiniuose, kurio metu iš kraujo išeina O2, o į jį patenka CO2. (dujų
apykaita tarp audinių ląstelių, audinių skysčio ir kraujo tekančio audinių kapiliarais).

Išorinis kvėpavimas – tai plaučiuose vykstantis procesas (įkvėpimo ir iškvėpimo proc.), kurio metu iš kraujo išeina
CO2, o į jį patenka O2. (dujų mainai tarp aplinkos ir organimo – ląstelių/kvėp. organų.)

Viduląstelinis kvėp. – oksidavimas. ATP gamyba ląstelėse.

Oksihemoglobinas – junginys, kurį sudaro O2, kraujyje susijungęs su eritrocitų hemoglobinu.

Organų sistema – bendros kilmės organų grupė, atliekančių tam tikrą funkciją organizme.

DUJŲ APYTAKOS PAVIRŠIAI

- Dujų apykaita vyksta – difuzijos būdu.

 Kad difuzija būtų efektyvi, dujų apytakos sritis privalo būti:
1. Palyginti su organizmo tūriu, organo paviršiaus plotas turi būti didelis. (Kuo didesnis organizmo paviršiaus
plotas, palyginti su jo tūriu, tuo greičiau vyksta dujų apykaita).
2. Plona membrana, todėl difuzijos kelias trumpas, dujos gali jį įveikti greitai. (kuo plonesnis paviršiaus
plotas – tuo greičiau).
3. Drėgnas paviršius, dujos prieš difunduodamos ištirpsta.
4. Plaiko koncentracijos gradientą (K-G), todėl dujos gali judėti viena kryptimi. (PVZ.: ląstelėje sukuriamas
CO2 K-G, CO2 iš ląstelės difunduoja pro membraną, nes vandenyje ištirpusio CO2 K yra mažesnė negu
ląstelėje)(Hipertoninis t.).

DUJŲ APYKAITA VANDENYJE

- Vandenyje O2 yra gerokai mažiau nei ore, o dujos difunduoja lėčiau. Tokiame pažiame oro tūryje
deguonies kiekis 21%, o vandenyje tik apie 1%.

 VIENALĄSČIAI – ameba, klumpelė, auglena (pirmuonys).

- Jų dujų apykaita vyksta VISO KŪNO PAVIRŠIUMI, pro plazminę membraną.
- Jų paviršiaus ploto ir tūrio santykis didelis (amebos savo pav. p. didina pseudopodijom)
- Gyvena vandenyje, todėl paviršius drėgnas, didelis pav. p., plona membrana – todėl greitai difuzijos būdu
apsirupina vandenyje ištirpusiu O2.
o Duobagyviai (2 sluoksnių) – hidra, polipai, medūzos, pintys
- Sudaryti iš 2 ląst. sluoksnių, dujos lengvai prasiskverbia pro kūno paviršių.
 DAUGIALĄSČIAI – žuvys, moliuskai (midija, austrė..),
- Turi specializuotą kvėpavimo sistema dujų
apykaita vyksta – PRO ŽIAUNAS. (gali būti
vidinės ir išorinės).
- H2O teka pro žiaunas – skalaudamas jas
aprūpina O2, pašalina CO2.
- Žiaunomis kvėpuoja – dvigeldžiai moliuskai,
nariuotakojai vėžiagyviai.

- ŽUVYS – vidinės žiaunos. Žiaunas sudaro žiaunų

lankai, prie kurių prisitvirtinę žiaunų lapeliai,
juose išsiraizgęs tankus kapiliarų tinklas – taip
sudaromas didelis jų pav. p.
- Žiaunų pav. p. didelis, drėgnas, plonas (kraują nuo vandens skiria du ląstelių sluoksniai – kapiliarų
sienelės ir žiaunų paviršius).
- Priešpriešinės srovės principas – kapiliarais kraujas teka priešinga kryptimi nei vanduo paviršiumi, todėl
tarp kraujo ir vandens palaikomas dujų K-G.
- Žuvys ryja vandenį su ištirpusiu O2. Pražiodamos buna uždaro žiaunas, užčiaupdamos – atidaro, taip
vanduo išstumiamas.
- Išorinės žiaunos – buožgalviai. Abiejose kūno pusėse yra plunksniškos odos išaugos.

DUJŲ APYKAITA SAUSUMOJE

- Atmosferos ore O2 yra daugiau nei vandenyje, tačiau sausas oras džiovina dujų apykaitos organų paviršių.

 SLIEKAS – duju mainus vykdo per visą kūno paviršių. Slieko odoje – visad yra gleivių, kurios yra gaminamos
odos liaukų – taip neleidžia paviršiui išdžiūti ir nutrūkti dujų mainams.

NARIUOTAKOJAI
 VABZDŽIAI – kvėpuoja TRACHĖJOMIS.
- Oras patenka pro kvėptukus (angelės pro kurias patenka oras į kūną), jie yra išsidėstę pilvelyje, toliau
keliauja pro trachėja ir tracheoles.
- Tracheolių galuose yra šiek tiek skysčio, kuris drėkina paviršių.
- Vabzdžiai taip pat gali turėti – oro maišus (papildomi rezervuarai) į kuriuos patenka oras.

 VORAGYVIAI – gali turėti VEDUOKLINIUS PLAUČIUS arba trachėją + veduoklinius plaučius.

- Veduokliniai plaučiai – sudaryti iš 2 nedidelių plokštelių.
STUBURINIAI – KVĖPUOJA PLAUČIAIS

 VARLIAGYVIAI – turi plaučius – 2 maišiukai – kuriuose vyksta dujų mainai.

- VARLĖ – orą ryja (per šnerves oras patenka į burnos ertmę, nuryja ir nustumia ora į plaučius). Tačiau
plaučiai, varlės neaprūpina reikiamu O2 kiekiu, todėl ji deguonį gauna per odą.
- Varliagyviai palaiko drėgną odą – jų odoje yra liaukų, kurios gamina gleives – taip odą palaiko drėgną.

 ROPLIAI – jų oda sausa (per odą nekvėpuoja), tačiau plaučiai yra geriau išsivystę. Kvėpuoja – plaučiais.

 PAUKŠČIAI – turi greita medžiagų apykaita (turi būti lengvi, turėti daug E). Jų plaučiai yra – pritaikyti gauti
didesni O2 kieki nei kiti – be plaučių taip pat turi oro maišus (dujų mainai oro maišuose nevyksta – vyksta
plaučiuose). Oro maišų pagalba – įkvėpia daugiau oro. Paukščiuose dujų mainai vyksta ir įkvėpiant iš
iškvėpiant – iškvėpdami, iš oro maišų oras patenka į plaučius ir toliau tęsiasi. Turi daug oro maišų.
ŽMOGAUS KVĖPAVIMO SISTEMA

 Žmogaus organų sistemą sudaro:

1. Kvėpavimo takai (FUNKCIJA: nunešti/sudaryti sąlygas į plaučius patekti orui, apsaugoti plaučius nuo
pažeidimų, infekcijų) – nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos (su antgerkliu ir balso stygom), trachėja (gerklė),
bronchai (jie taip pat priskiriami plaučiam).
2. Plaučiai (FUNKCIJA: vyksta dujų apykaita) – bronchai, bronchiolės, alveolės.
3. Krūtinplėvės – 2 plaučių krūtinplėvės, pasieninė krūtinplėvė.

NOSIES ERTMĖ/NOSIARYKLĖ

- Yra padengta virpamuoju epiteliu, šios ląstelės turi plaukelius, taip pat virpamajame epitelyje yra
išsidėsčiusios taurinės ląstelės – jos gamina gleives ir išskiria į paviršių.
o Gleivėse įklimpsta įkvėpti mikroorganizmai, dulkelės – šie nešvarumai – virpant epitelio
plaukeliams yra stumiami iš kvėpavimoo takų. Sekretas gali būti – išpučiamas/nuryjamas.
o Kvėpavimo takuose esančios gleivės – sudrėkina orą – bei palaiko pav. drėgną.
o Nosis/nosiaryklė – išvagota kapiliarų tinklu, pratekantis kapiliarais kraujas sušildo orą.
o Pro nosiaryklę oras patenka į gerklas.

ANTGERKLIS/GERKLOS + BALSO STYGOS

- Gerklose susitinka kvėpavimo ir virškinimo sistemos – atsiveria stemplė ir gerklos/trachėja. Kai ryjame
maistą – ANTGERKLIS nusileidžia ir uždengia kvėp. takus ir maistą nukreipia link stemplės.
- Gerklose yra balso stygos – dvi klostės, kurių virpėjimas lemia garso susiformavimą. Stygos trumpesnės -
skleidžiamas garsas aukštesnis, stygos ilgesnės – garsas žemesnis. Kai žmogus tyli – balso stygos
prasiskleidusios, oras laisvai juda, kai kalba – stygos susiglaudžia, ir per nedidelį tarpą eina oras, kuris
virpina balso stygas suformuodamas garsą.

TRACHĖJA (GERKLĖ)

- Sudaryta iš kremzlinių pusžiedžų – jie apsaugo, kad per stemplę keliaujantis maistas neužspaustu
trachėjos.

BRONCHAI/ BRONCHIOLĖS

- Bronchai sudaryti iš kremzlinių žiedų – apsaugo kad takai nesugniuštų, neblokuotu orui judėjimų.
- Jų vidinį paviršių dengia virpamasis epitelis. Bronchų sienelėse - yra gleives gaminančių liaukų,
bronchiolėse – nėra.

ALVEOLĖS

- Oro pūslelės. Sienelė sudaryta iš plokščiojo vienasluoksnio epitelio – plonas paviršius, efektyvesni dujų
mainai.
- Plaučiuose yra – daug mažų alveolių – taip didina paviršiaus plotą.
- Vidinį paviršių dengia – biologiškai aktyvių medžiagų plėvelė SURFAKTANTAS – ji neleidžia alveolėms
subliukšti, naikina su įkvėptu oru patekusius mikroorganizmus, palaiko drėgnuma. Plaučių ligos, rūkymas
gali pažeisti plėvelę – alveolės sulimpa, nebegali vykti dujų mainai.
- Alveoles apraizgo – tankus kapiliarų tinklas.
 Plaučių krūtinplėvė – dengia plaučių paviršių
 Krūtinplėvės ertmė – yra aplink p. krūt. Ertmėje yra skysččio, kuris mažina trintį kvėpuojant.
 Pasieninė krūtinplėvė – dengia krūtinės ląstą iš vidaus.
 Diafragma – raumeninga pertvara esanti po plaučiais. Staigūs pasikartojantys susitraukimai – žagsulys.
 Alveol
ės

Bronchiolės

KVĖPAVIMO JUDESIAI
- Mūsų kvėpavimo sistemoje yra – pasyvūs organai, patys jie prisipildyti oro ir pašalinti negali.
 Tarpšonkauliniai raumenys – IŠORINIAI – (višutinėje krūtinės ląstoje, prie viršutinių
šonkaulių), VIDINIAI - (apatinėje krūtinės ląstoje, prie apatinių šonkaulių).
o ĮKVĖPIMO PROCESAS – kai vyksta Įkvėpimas išoriniai tarpšonkauliniai raumenys susitraukia –
pakelia šonkaulius, diafragma nusileidžia tampa plokščia. Tūris padidėja, alveolės išsiplėčia.
Vidiniai tarpšonkauliniai raumenys atsipalaiduoja.
o IŠKVĖPIMO PROCESAS – kai vyksta iškvėpimas išoriniai tarpšonkauliniai raumenys ir diafragma
atsipalaiduoja, o vidiniai tarpšonkauliniai raumenys susitraukia – nuleidžia krūtinės ląstą, taip
atpalaiduota difragma pailgėja, išsilenkia ir ima spausti plaučius, tūris sumažėja ir oras iš
alveolių stumiamas lauk.
 Plaučių gyvybins tūris – 3,5l. Vienu kartu įkvėpiam maždaug 0,5l. Žmogus negali iš plaučių pašalinti viso oro,
net ir giliai iškvėpus, plaučiuose lieka apie 1 – 1,2l oro. Plaučių tūris priklauso nuo žmogaus gyvensenos,
sveikatos: sportuojančio žmogaus PT bus didesnis nei sergančio.
- Plaučių tūri galima matuoti – spirometru.

KVĖPAVIMO REGULIAVIMAS

- Kvėpavimas reguoliujamas – centrinės nevų sistemos – pailgosiose smegenyse esantis – kvėpavimo

centras.
o Organizmo ląstelės – chemoreceptoriai (esantys kraujagyslių sienelėse, smegenyse) yra jautrūs
pH (kraujo pH – 7), kai Į kraują patenka didelis CO2 kiekis (O2 jungiasi prie eritrocitų ir
pernešamas jų pagalba, CO2 pernešamas su kraujo plazma). Patekus į kraujo plazma H+ jonams,
kraujo plazmo tampa rūgštesnė – tai yra dirgiklis chemoreceptoriams, jie užfiksuoja šį pokyti ir
nuneša elektrinį signalą į pailgasias smegenis, pailgosios smegenys sureguoja ir siunčia signalą
atgal vykdančiam organui – tarpšonkauliniams raumenims, diafragmai.
o Kraujyje padaugėjus CO2, pasikeičia kvėpavimo ritmas, kvėpuojama dažniau ir giliau. Sumažėjus
O2 – pagreitėja kvėpavimo ritmas.
DUJŲ APYKAITA PLAUČIUOSE IR AUDINIUOSE

- DUJŲ APYKAITA PLAUČIUOSE - Išorinis kvėpavimas – dujų apykaita tarp oro, esančio plaučių alveolėse,
ir kraujo, kuris yra alveoles apraizgiusiuose kapiliaruose.
o Į alveoles įkvėpiama oro, kuriame yra daug O2 ir mažai CO2.
o Veniniame kraujyje, atitekančiame į plaučių kapiliarus yra mažai O2 ir daug CO2.
 Taip palaikomas koncentracijos gradientas. O2 IŠ ALVEOLIŲ DIFUNDUOJA Į KRAUJĄ, O
IŠ KRAUJO Į ALVEOLES DIFUNDUOJA CO2.
 O2 kraujyje jungiasi su hemoglobinu ir sudaro – oksihemoglobiną.

- DUJŲ APYKAITA AUDINIUOSE – vidinis kvėpavimas – dujų apykaita tarp kraujo ir audinių.
o Veninis kraujas atidavęs CO2 ir prisijungęs O2, tampa arteriniu krauju.
o Į audinius atitekėjusiame kraujyje yra daug O2 ir mažai CO2.
o Audinių ląstelėse yra daug CO2 ir mažai O2.
 Pagal koncentracijos gradientą – O2 IŠ KRAUJO DIFUNDUOJA Į AUDINIŲ LĄSTELES, CO2
IŠ AUDINIŲ LĄSTELIŲ DIFUNDUOJA Į KRAUJĄ.
 Arterinis kraujas vėl tampa veniniu krauju.