FERMENTAI

Fermentai – biologiniai katalizatoriai, sumažinantys reakcijoms pradėti reikalingos energijos kiekį

(mažina aktyvacijos energiją).

Fermentinėse reakcijose dalyvaujančios pradinės medžiagos vadinamos to fermento substratais.

Su substratu sudaro kompleksą nedidelė fermento dalis, vadinama aktyviuoju centru. Substratas atitinka
fermento aktyvųjį centrą kaip raktas spyną. Todėl fermentai yra specifiški (gali katalizuoti tik vieną reakciją).
Pasibaigus reakcijai, nuo fermento atsiskiria reakcijos produkai, o aktyvusis centras grįžta į pradinę
būseną ir gali prisijungti kitą substrato molekulę.

Fermentinių reakcijų greitis priklauso nuo aplinkos sąlygų: temperatūros, pH ir substrato koncentracijos.
Temperatūrai kylant, fermento aktyvumas didėja. Peržengus tam tikrą ribą, pradeda mažėti, nes
fermentas denatūruojamas. Kadangi pakinta jo erdvinė struktūra ir aktyviojo centro konfigūracija, fermentas
negali prisijungti substrato molekulių.
Panašiai fermento aktyvumą veikia ir pH pokyčiai.
Kiekvienam fermentui būdinga optimali temperatūra ir pH, kai reakcijos greitis didžiausias.
Atsižvelgiant į ląstelės ar organizmo poreikius, fermento aktyvumą galima padidinti arba sumažinti.

Fermentas Kur yra? Kokias reakcijas greitina? Optimalus pH

Amilazė Burnoje (seilėse) Krakmolo skaidymas iki 6,7 - 7
disacharido maltozės
Pepsinas Skrandyje Skaido baltymus 2
Lipazė Plonojoje žarnoje Skaido riebalus 9

Inhibicija – fermentinių reakcijų stabdymas.

Fermentų slopikliai (inhibitoriai) – medžiagos, lėtinančios fermentinės reakcijos greitį. Dauguma
toksinių medžiagų ir vaistų slopina kai kurių fermentų aktyvumą (pvz. aspirinas, penicilinas, cianidas).

Kofermentai – mažos molekulinės masės organinės medžiagos, būtinos fermentų aktyvumui palaikyti.