Nervinis organizmo valdymas.

Nervinė ląstelė – neuronas

NERVINIO ORGANIZMO VALDYMAS
 TAI NERVŲ SISTEMOS VEIKLA, KOORDINUOJANTI FIZIOLOGINES ORGANIZMO FUNKCIJAS,
KVĖPAVIMĄ, VIRŠKINIMĄ IR KITAS.
 NERVŲ SISTEMA REAGUOJA Į POJŪČIUS, APLINKOS DIRGIKLIUS, PRIIMA SPRENDIMUS.
 NERVŲ SISTEMA KARTU SU HUMORALINIU REGULIAVIMU (HOMEOSTAZE, DAUGINIMUSI )
SUDARO VIENTISĄ NEUROHUMORALINĮ ORGANIZMO VALDYMĄ.

SIGNALO PERDAVIMAS
 RECEPTORIAI TEIKIA ATSAKĄ APIE
VIDAUS IR IŠORĖS APLINKOS
PASIKEITIMUS.
 EFEKTORIAI ATSAKO
RECEPTORIAMS IR TAI VYKDO
RAUMENYS IR LIAUKOS.
 RECEPTORIAI SKLINDA Į CNS IR
SUKELIA POJŪČIUS.
 CNS SUDARO GALVOS IR NUGAROS
SMEGENYS, O PERIFERINĘ IŠ JŲ
IŠEINSNTYS NERVAI – PNS.

NERVINIO AUDINIO SANDARA

 NERVINĮ AUDINĮ SUDARO
NERVINĖS IR NEUROGLIJOS
LĄSTELĖS.
 NEUROGLIJOS LĄSTELĖS ATLIEKA
PAGALBINĘ FUNKCIJĄ. LĄSTELES
ATSKIRIA VIENĄ NUO KITOS,
MAITINA, JAS PALAIKO, ŠALINA
NEGYVAS, NAIKINA PATOGENUS.
 NEUROGLIJOS LĄSTELĖS
NEPERDUODA NERVINIO
IMPULSO.
NERVINĖ LĄSTALĖ – NEURONAS
 NEURONAS PAGRINDINIS FUNKCINIS IR STRUKTŪRINIS NERVINIO AUDINIO VIENETAS.
 NEURONAS SIUNČIA NERVINĮ IMPULSĄ KITOMS NERVINĖMS LĄSTELĖMS ARBA
ORGANAMS.
 NEURONO ATAUGA SU DANGALAIS VADINAMA – NERVINE SKAIDULA.
 JUDINAMŲJŲ IR JUNTAMŲJŲ SKAIDULŲ PLUOŠTAI SUDARO NERVUS.

 NERVAI CNS JUNGIA SU KŪNO DALIMIS, ORGANAIS IR PERDUODA NERVINĮ IMPULSĄ Į CNS
IR IŠ JOS.
 IŠ GALVOS SMEGENŲ IŠEINA 12 PORŲ GALVINIŲ NERVŲ, O IŠ NUGAROS 31 PORA
NUGARINIŲ NERVŲ.
 NEURONAI VIENI NUO KITŲ SKIRIASI DYDŽIU IR FORMA, BET VISI TURI KŪNĄ IR ATAUGAS –
DENDRITUS IR AKSONĄ.
 KŪNAS TURI BRANDUOLĮ IR ORGANĖLES: MITOCHONDRIJAS, RIBOSOMAS, ENDOPLAZMINĮ
TINKLĄ IR GOLDŽIO KOMPLEKSĄ.
 NEURONO SVARBIAUSIA FUNKCIJA SINTETINTI MEDIATORIUS – TAI CHEMINĖ MEDŽIAGA.
 MEDIATORIAI SINTETINAMI AKSONŲ GALŲ ŠAKOSE ESANČIOSE SINAPSINĖSE PŪSLELĖSE.
 SINAPSĖS PERDUODA IMPULSUS IŠ LĄSTELĖS Į LĄSTELĘ, RAUMENIS IR LIAUKAS.
 KIEKVIENAS NEURONAS TURI TIK 1 AKSONĄ.
 NEURONO AKSONAS ILGA ATAUGA KURI GALI DRIEKTIS PVYZDŽIUI NUO NUGAROS
SMEGENŲ IKI KOJOS PIRŠTO.
 AKSONU IMPULSAS PERDUODAMAS KITIEMS NEURONAMS, RAUMENIMS IR LIAUKOMS.
 AKSONO ATAUGOJE YRA LABAI DAUG MITCHONDRIJŲ IR ŠAKŲ GALUOSE PŪSLELIŲ KURIOS
GAMINA MEDIATORIUS.
 NEURONAI TURI 1 AR DAUGIAU ŠAKOTŲ DENDRITŲ KURIAIS NERVINIS IMPULSAS SKLINDA
IŠ NEURONO KŪNO IR PERDUODAMAS KITŲ NEURONŲ DENDRITAMS AR KŪNAMS PER
SINAPSĘ.
 AKSONO MEMBRANĄ DENGIA MIELININIS DANGALAS BALTOS SPALVOS (NEUROGLIJOS
LĄSTELĖS).
 MIELININIS DANGALAS GREITINA NERVINIO IMPULSO SKLIDIMĄ.
 MIELININĮ DANGALĄ PAŽEIDUS IMPULSAI SKLINDA LĖTAI, SILPNI ARBA VISAI IŠNYKSTA.
PAGAL FUNKCIJAS NEURONAI SKIRSTOMI:
 JUNTAMUOSIUS
( SENSORINIUS).
IMPULSAS SKLINDA IŠ
RECEPTORIAUS Į CNS.
 JUDINAMUOSIUS
( MOTORINIUS).
IMPULSAS SKLINDA IŠ
CNS Į RAUMENIS,
LIAUKAS.
 ĮTERPTINIUS
( ASOCIACINIUS,
TARPINIUS). IMPULSAI
SKLINDA Į ĮVAIRIAS CNS
DALIS. JUNGIA
JUNTAMUOSIUS IR JUDINAMUOSIUS NEURONUS. SMEGENYSE SUDARO SUDĖTINGUS
RYŠIUS KURIE ĮGALINA KALBOS, MĄSTYMO, ATMINTIES PROCESUS.

NERVINIO SIGNALO PERDAVIMAS TARP NERVINIŲ LĄSTELIŲ

NERVINIO SIGNALO PERDAVIMAS
 TARP NERVINIŲ
LĄSTELIŲ IR
EFEKTORIŲ
NERVINIS SIGNALAS
SKLINDA PER
SPECIALIAS JUNGTIS
SINAPSES.
 SINAPSĖS GALI
SUSIDARYTI TARP
VIENOS NERVINĖS
LĄSTELĖS AKSONO
GALINIŲ ŠAKŲ IR
KITOS KŪNO, BEI
DENDRITŲ.
 KUO DAUGIAU NERVINĖ LĄSTELĖ TURI SINAPSIŲ TUO DAUGIAU JI GALI PRIIMTI IR
PERDUOTI SIGNALŲ.
SINAPSĖS SANDARA
 SINAPSĖ TURI TRIS SKIRIAMUOSIUS
STRUKTŪRINIUS ELEMENTUS:
 PRESINAPSINĖ MEMBRANA –
AKSONO GALINĖS ŠAKOS
SUSTORĖJIMAS.
 SINAPSINIS PLYŠYS – TARPAS TARP
LĄSTELIŲ.
 POSTSINAPSINĖ MEMBRANA – KITO
NEURONO KŪNAS AR DENDRITAI
KURIUOSE YRA RECEPTORIAI.

SINAPSĖS
 PAGAL IMPULSO
PERDAVIMĄ
SINAPSĖS
SKIRSTOMOS:
 CHEMINĖS – JŲ
ORGANIZME
DAUGIAUSIAI,
IMPULSĄ
PERDUODA
CHEMINIU BŪDU,
NIEKADA
NESUSIJUNGIA.
CHEMINIŲ SINAPSIŲ
PŪSLELĖS GALI BŪTI
UŽPILDYTOS
NEUROMEDIATORIUMI – ACETILCHOLINU AR KITA MEDŽIAGA.
 ELEKTRINĖS – ŠIUO BŪDU IMPULSAS PERDUODAMAS DAŽNIAUSIAI CNS. ŠIOS SINAPSĖS
NESUDARO TARPO, JOS SUSIJUNGUSIOS IR JOMIS GREIČIAU SKLINDA NERVINIS IMPULSAS.
NERVINIO SIGNALO SKLIDIMAS
 SKLINDA AKSONO ŠAKMIS IKI
SVOGŪNĖLIO IR ATVERIA
KALCIO JONŲ KANALUS.
 IŠ SVOGŪNĖLIO KALCIO
JONAI PAVEIKIA AKTINO
FILAMENTUS (vienas
svarbiausių eukariotinių
ląstelių baltymų, kuris sudaro
5–15 % visų ląstelės
polipeptidų; ląstelės
citoskeleto dalis) IR SINAPSĖS
PŪSLELĖS JUDA LINK
PRESINAPSINĖS
MEMBRANOS IR IŠSILIEJA Į
SINAPSINĮ PLYŠĮ.

 CHEMINĖ MEDŽIAGA PAVYZDŽIUI – ACETILCHOALINAS DIFUNDUOJA PRO SINAPSINĮ PLYŠĮ

IR PRISIJUNGIA PRIE POSTSINAPSINĖS MEMBRANOS RECEPTORIŲ, KURIE ATITINKA TAM
TIKRĄ MEDIATORIŲ.
 PRISIJUNGUS MEDIATORIUI PRIE POSTSINAPSINĖS MEMBRANOS ATIDAROMI NATRIO JONŲ
KANALAI. NATRIO JONAI PLŪSTA Į KITOS LĄSTELĖS VIDŲ TAIP LĄSTELĖ
DEPOLIARIZUOJAMA – SUKELIAMAS VEIKIMO POTENCIALAS.
 ACETILCHOALINAS PRIE RECEPTORIŲ PRISIJUNGIA LABAI TRUMPAM, NES NATRIO JONŲ
KANALAI LIKTŲ ATVIRI IR NUOLAT VYKTŲ VEIKIMO POTENCIALAS.
 KAD TAI NENUTIKTŲ SINAPSĖS PLYŠYJE ESANTIS FERMENTAS SKAIDO ACETILCHOALINĄ.

NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS NERVINIO IMPULSO SKLIDIMUI

 NERVŲ SISTEMĄ VEIKIANČIOS MEDŽIAGOS SKIRSTOMOS Į STIMULIUOJANČIAS IR
SLOPINAMĄSIAS.
 STIMULIUOJANČIOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS – KOKAINAS, HEROINAS, AMFETAMINAI –
NELEIDŽIA MEDIATORIUI PASIŠALINTI IŠ SINAPSINIO PLYŠIO, TODĖL ČIA JO DAUGĖJA.
 TUO METU YRA STIPRINAMAS MALONUMO POJŪTIS, APSVAIGIMAS.
 NARKOTIKAI VEIKIA NEUROMEDIATORIUS, SUTRIKDO NATURALIĄ JŲ SINTEZĘ. TOKIE
ILGALAIKIAI POKYČIAI GALVOS SMEGENYSE SUDARO PRIKLAUSOMYBĖS ESMĘ.
NARKOTINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS NERVINIO IMPULSO SKLIDIMUI
 SLOPINAMOSIOS CHEMINĖS MEDŽIAGOS – NERVINIO SIGNALO PERDAVIMĄ SLOPINA.
 ALKOHOLIS, MIGDOMIEJI AR RAMINAMIEJI VAISTAI.

IŠSĖTINĖ SKLEROZĖ
 TAI LĖTINĖ CNS LIGA.
 GALVOS IR NUGAROS SMEGENŲ
SRITYSE SUSIDARO UŽDEGIMINIŲ
ŽIDINIŲ.
 ŽIDINIŲ VIETOS RANDĖJA IR
SUSIDARO SKLEROZINĖS
PLOKŠTELĖS.
 DAŽNIAU SERGA MOTERYS, LIGA
PAPLITUSI ŠALTO KLIMATO,
EKONOMIŠKAI STIPRIOSE ŠALYSE.

NERVINIO IMPULSO SUSIDARYMAS IR SKLIDIMAS

LĄSTELIŲ DIRGLUMAS
 LĄSTELIŲ DIRGLUMAS – TAI JŲ GEBĖJIMAS ELEKTRINIU IMPULSU REAGUOTI Į DIRGIKLIUS
( MECHANINIUS, CHEMINIUS IR ELEKTRONINIUS).
 DIRGINIMUI PASIEKUS TAM TIKRĄ RIBĄ – SLENKSTINĮ DYDĮ LĄSTELĖS PLAZMINĖS
MEMBRANOS ELEKTRINIS POTENCIALAS STAIGA PAKINTA IR ATSIRANDA IMPULSAS, KURIS
SKLINDA APLINK MEMBRANĄ.
 TARP NERVINIŲ LĄSTELIŲ IR APLINK JAS SUSIDARO BIOPOTENCIALAI.
 BIOPOTENCIALUS KŪNO PAVIRŠIUJE GALIMA REGISTRUOTI PRIETAISAIS. PAVYZDŽIUI
ŠIRDIES – ELEKTROKARDIOGRAFU, KURIS UŽRAŠO KREIVĘ.

NERVINIO IMPULSO SUSIDARYMAS

MEMBRANOS POTENCIALAS REGISTRUOJAMAS RAMYBĖS BŪSENOJE VADINAMAS – RAMYBĖS
POTENCIALU.
MEMBRANAS SUDARO FOSFOLIPIDŲ DVISLUOKSNIS KURIAME YRA ĮSITERPĘ BALTYMAI.
BALTYMAI GALI BŪTI KANALAI – PALENGVINTAJAI PERNAŠAI PAGAL KONCENTRACIJOS
GRADIENTĄ.
BALTYMAI SIURBLIAI, KURIE MEDŽIAGAS NEŠA PRIEŠ KONCENTRACIJOS GRADIENTĄ - AKTYVIOJI
PERNAŠA.
NERVINIO IMPULSO SUSIDARYMAS
 RAMYBĖS POTENCIALAS. NAUDOJAMA ATP ENERGIJA. NATRIO IR KALIO JONŲ SIURBLYS
PUMPUOJA 3 NATRIO JONUS IŠ LĄSTELĖS VIDAUS Į IŠORĘ, O IŠ IŠORĖS 2 KALIO JONUS Į
LĄSTELĖS VIDŲ. KALIO JONŲ DAUGIAU LĄSTELĖS VIDUJE. NATRIO JONŲ DAUGIAU LĄSTELĖS
IŠORĖJE.
 NATRIO JONAI PATENKA GREIČIAU Į IŠORĘ, O KALIO JONAI LĖČIAU Į VIDŲ. JIE CIRKULIUOJA
DIFUZIJOS BŪDU.
 KALIO JONAI GREIČIAU DIFUNDUOJA Į IŠORĘ NEI NATRIO JONAI Į LĄSTELĖS VIDŲ.
 KALIO JONAMS IŠEINANT – IŠORĖ MEMBRANOS ĮELEKTRINAMA TEIGIAMAI, O VIDUS
NEIGIAMAI.
 RAMYBĖS BŪSENOJE MEMBRANA TOKIU BŪDU YRA – POLIARIZUOTA, O ABIPUS JOS
SUSIDARO POTENCIALŲ SKIRTUMAS.
 PADIRGINUS NERVINĘ LĄSTELĘ JOS VIDUS ĮELEKTRINAMAS TEIGIAMAI +, O IŠORĖ
NEIGIAMAI - .
 ŠIS POTENCIALŲ POKYTIS VADINAMAS VEIKIMO POTENCIALU.
 SUDIRGINUS MEMBRANĄ ATSIDARO NATRIO JONŲ KANALAI.
 TADA NATRIO JONAI VERŽIASI Į LĄSTELĖS VIDŲ KUR JŲ YRA MAŽIAU IR DAR DĖL TO, KAD
LĄSTELĖS VIDUS YRA NEIGIAMAS.
 KAI NATRIO JONAI IŠLYGINA JŲ KONCENTRACIJĄ IŠORĖJE IR VIDUJE JIE VIS VIEN DAR
SKVERBIASI Į LĄSTELĖS VIDŲ IR JŲ SUSIDARO PERSVARA.

NERVINIO IMPULSO SKLIDIMAS

 MEMBRANOS IŠORĖ TAMPA NEIGIAMA, O VIDUS TEIGIAMAS. ATSRANDA VEIKIMO
POTENCIALAS IR NERVINĖ LĄSTELĖ TAMPA – DEPOLIARIZUOTA.
 PO DEPOLIARIZACIJOS KEIČIASI NATRIO IR KALIO JONŲ LAIDUMAS.
 AKSONO VIDUJE ATSIRANDA STAIGUS ĮTAMPOS ŠUOLIS, KURĮ SUKELIA DIFUNDUOJANTYS
NATRIO JONAI.
 ATSIRADUS POTENCIALŲ SKIRTUMUI ATIDAROMI KALIO JONŲ KANALAI. LĄSTELĖS VIDUJE
JŲ DAUGIAU NEI IŠORĖJE, O IŠORĖ ĮELEKTRINTA NEIGIAMAI - JIE SKVERBIASI Į IŠORĘ. TUO
METU UŽDAROMI NATRIO JONŲ KANALAI.
 UŽDARIUS NATRIO JONŲ KANALUS KINTA POTENCIALAS KOL IŠORĖ VĖL ĮELEKTRINAMA
TEIGIAMAI +.
 ŠIS KRŪVIŲ PASIKEITIMAS VADINAMAS – REPOLIARIZACIJA.
 KALIO JONAI IR TOLIAU STUMIAMI IŠ LĄSTELĖS KOL JONŲ KONCENTRACIJA ABIPUS
MEMBRANOS TAMPA DIDESNĖ NEI RAMYBĖS POTENCIALAS. ŠI FAZĖ –
HIPERPOLIARIZACIJA.
 HIPERPOLIARIZACIJOS METU LĄSTELĖS MEMBRANA NEREAGUOJA Į DIRGIKLIUS.
 IMPULSAS NESILPNĖJA, NES RAMYBĖS POTENCIALE SUKAUPTA ENERGIJA NAUDOJAMA
JAM STIPRINTI.
 ŽMOGAUS CENTRINĖ IR PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA
PNS DALYS:

 SOMATINĖ NERVŲ
SISTEMA – SNS
 AUTONOMINĖ
NERVŲ SISTEMA –
ANS. JI DAR
SIRSTMA Į
SIMPATINĘ IR
PARASIMPATINĘ.

ŽMOGAUS SMEGENYS – CNS VEIKLA

 GALVOS SMEGENYS:
 SUDARYTOS IŠ MILIJARDŲ NERVINIŲ
LĄSTALIŲ KURIAS JUNGIA SINAPSĖS.
 SMEGENŲ VEIKLAI REIKIA DAUG O2 IR
ENERGIJOS. SUVARTOJA APIE 25
PROCENTUS VISO ORGANIZMO
DEGUONIES.
 NORS KIEK NEGAVUS DEGUONIES
SUTRINKA VEIKLA AR NET MIRŠTA.
 PASIŽYMI DIDELE ADAPTACIJA IR
LANKSTUMU.
 ESANT TRIKDŽIAMS VIENAS
PUSRUTULILIS PERIMA KITO DARBĄ.
 SMEGENYS SKIRSTOMOS:
 PAILGĄSIAS
 UŽPAKALINES
(TILTAS IR
SMEGENĖLĖS)
 VIDURINES
 TARPINES
 GALINES (DIDIEJI
PUSRUTULIAI)

GALVOS SMEGENŲ DALYS

 GALINĖS
SMEGENYS –
DIDIEJI
PUSRUTULIAI
 DIDŽIAUSIA
GALVOS
SMEGENŲ DALIS
 POSRUTULIAI
SUJUNGTI
BALTOSIOS
MEDŽIAGOS
DARINIU –
DIDŽIĄJA SMEGENŲ JUNGTIMI.
 VIENĄ NUO KITO SKIRIA IŠILGINIS SMEGENŲ PLYŠYS.
 NUO SMEGENĖLIŲ SKIRIA SKERSINIS PLYŠYS.
 GALVOS SMEGENŲ DALYS
 GALINĖS SMEGENYS – DIDIEJI PUSRUTULIAI:
 PAVIRŠINĮ SLUOKSNĮ SUDARO PILKOJI MEDŽIAGA – SMEGENŲ ŽIEVĖ (2-5 MM.)
 RAUKŠLĖTA, TURI ĮVAIRAUS GYLIO VAGAS IR VINGIUS.
 ŽMONIŲ ŽIEVĖ TOBULIAUSIA, TURI DIDŽIAUSIĄ PAVIRŠIAUS PLOTĄ.
 ŽIEVĖ GAUNA TŪKSTANČIUS BITŲ INFORMACIJOS IR JĄ APDOROJA PER MINUTĘ.
 ŽIEVĖ REIKALINGA KALBAI, VAIZDAMS, MOKANTIS, RAŠANT RAŠINIUS – TAI PAŽINIMO
PROCESŲ PAGRINDAS.
 ŽIEVĖS TRYS
PAGRINDINĖS VAGOS:
1. CENTRINĖ
2. MOMENINĖ
PAKAUŠIO
3. ŠONINĖ
 VAGOS DALIJA
SMEGENIS Į 6 SKILTIS:
1. KAKTINĘ
2. MOMENINĘ
3. SMILKININĘ
4. PAKAUŠINĘ
5. SMEGENĖLES
6. SMEGENŲ KAMIENĄ

SMEGENŲ SKILTYS
 KAKTINĖ SKILTIS. JDINAMOJI ŽIEVĖ – VALDO VALINIUS RAUMENŲ JUDESIU.
 MOMENINĖ SKILTIS. PERDIRBA INFORMACIJĄ APIE KŪNO JUDESIUS, KŪNO DALIŲ PADĖTĮ.
PRIEKINĖ MOMENS SKILTIS GAUNA INFORMACIJĄ IŠ ODOS IR JUDANČIŲ KŪNO DALIŲ. NUO
ŽMOGAUS JAUTRUMO PRIKLAUSO JUNTAMOSIOS ŽIEVĖS DYDIS.
 PAKAUŠINĖ SKILTIS. GAUNA REGIMĄJĄ INFORMACIJĄ IR JĄ PERDIRBA.
 SMILKININĖ SKILTIS. ANALIZUOJA GARSUS – KLAUSOS SRITYJE. GARSAI KELIAUJA Į KLAUSOS
CENTRĄ, KURIS YRA VIRŠ PRIEŠINGOS AUSIES VIRŠUJE. SVARBI ATMINČIAI IR OBJEKTAMS
ATPAŽINTI.
 DIDIEJI PUSRUTULIAI IR JŲ ŽIEVĖ. SVARBI PSICHINIAM GYVENIMUI, REAGULIUOJA VISAS
GYVYBINES FUNKCIJAS.
NUGAROS SMEGENYS
 NUGAROS SMEGENYSE YRA
REFLEKSO LANKO CENTRAI.
 PER NUGAROS SMEGENIS
NERVINIAI SIGNALAI IŠ
PERIFERINĖS NERVŲ
SISTEMOS PERDUODAMI Į
GALVOS SMEGENIS IR
ATGAL.
 NUGAROS SMEGENYS
TĘSIASI APIE 40 – 45 CM.
NUO GALVOS SMEGENŲ
STUBURO KANALU IKI
JUOSMENS.
 SUŽEIDUS STUBURĄ JAS
GALIMA SUŽALOTI IR JŲ
FUNKCIJA GALI
NEBEATSISTATYTI ARBA
ATSISTATYTI JEIGU TRAUMA NESUNKI.
 NUTRAUKTOS NUGAROS SMEGENYS NEBEATSISTATO.

SMEGENŲ APSAUGA
 GALVOS IR NUGAROS
SMEGENIS SAUGO:
 GRIAUČIŲ, KAUKOLĖS IR
STUBURO KAULAI.
 KAUKOLĖS IR STUBURO
DANGALAI.
PNS – PERIFERINĖ NERVŲ SISTEMA
 SOMATINĖ NERVŲ SISTEMA, TAI PNS DALIS.
 SOMATINĘ SISTEMĄ SUDARO:
 VISI NERVAI ĮNERVUOJANTYS JUDĖJIMO APARATĄ – GRIAUČIŲ RAUMENIS.
 IŠORINIAI JUTIMO ORGANAI, KURIE PRIIMA IŠORĖS DIRGIKLIUS.
 ŠIĄ SISTEMĄ ŽMOGUS SĄMONINGAI GALI REGULIUOTI.
 ANS – AUTONOMINĖ NERVŲ SISTEMA:
 JI VEIKIA AUTOMATIŠKAI.
 REGULIUOJA VIDAUS ORGANŲ – VIRŠKINIMO, LIAUKŲ, ŠIRDIES VEIKLĄ.
 ANS SKIRSTOMA:
 SIMPATINĖ – PARENGIA GYNYBAI, PRIVERČIA GREIČIAU PLAKTI ŠIRDĮ, PLEČIA ARTERIJAS,
DIDINA GLIUKOZĖS KIEKĮ KRAUJYJE, SKATINA PRAKAITAVIMĄ, LĖTINA VIRŠKINIMĄ.
 PARASIMPATINĖ – VEIKIA SLOPINANČIAI, NURAMINA, LĖTINA ŠIRDIES DARBĄ IR PAN.
 SIMPATINEI IR PARASIMPATINEI SISTEMAI VEIKIANT KARTU IŠLAIKOMA PASTOVI VIDINĖ
BŪSENA.

REFLEKSAI
 NESĄLYGINIAI – ĮGIMTA REAKCIJA Į APLINKOS DIRGIKLIUS. YRA PASTOVŪS, ĮGIMTI,
BŪDINGI RŪŠIAI. ( ĮGIMTI REFLEKSAI).
 SĄLYGINIAI – SUSIDARO GYVENIMO EIGOJE IR PADEDA PRISITAIKYTI PRIE APLINKOS. JIE
BŪNA PATVARŪS DAUGELĮ KARTŲ SĄLYGINIO IR NESĄLYGINIO DIRGIKLIO VEIKLĄ
SUGRETINUS.

LIMBINĖ SISTEMA
 YRA PO SMEGENŲ ŽIEVE, SMEGENŲ KAMIENO IR
DIDŽIŲJŲ PUSRUTULIŲ SANDŪROJE.
 SVARBI ATMINČIAI, EMOCIJOMS, MOTYVACIJAI,
MITYBOS POREIKIAMS, LYTINIAM POTRAUKIUI
TENKINTI.
 DU MIGDOLO FORMOS LIMBINĖS SISTEMOS
DARINIAI REGULIUOJA AGRESIJĄ IR BAIMĘ.
(GUMBURAS)
 PAGUMBURIS REGULIUOJA ALKĮ, TROŠKULĮ,
KŪNO TEMPERATŪRĄ, LYTINĘ ELGSENĄ.
 PAGUMBURIO HORMONAI REGULIUOJA
AUGIMĄ, ENDOKRININĖS SISTEMOS DARBĄ.
LIMBINĖS SISTEMOS SVARBA
 MOKYMUISI
 ATMINČIAI – TRUMPALAIKEI IR ILGALAIKEI.

KALBA
 KALBOS FUNKCIJĄ ATLIEKA DVI ŽIEVĖS SRITYS SUVOKIMO IR MOTORINĖ.
 SUVOKIMO - LEMIA TARIAMŲ GARSŲ SUVOKIMĄ.
 MOTORINĖ – REGULIUOJA BURNOS IR BALSO STYGŲ JUDESIUS GARSUI IŠTARTI IR RANKOS
JUDESIUS UŽRAŠYTI.
 GALIMI KALBOS SUTRIKIMAI DĖL PAŽEISTŲ MOTORINĖS IR SUVOKIMO SRIČIŲ.