Saviruošos klausimai kontroliniam darbui Nr.

1 "Raumenų, nervų ir jutimo organų fiziologija"

1. Dirglumas (apibrėžimas, matavimo vienetai).

Dirglumas – ląstelių gebėjimas reaguoti elektriniu impulsu į cheminius, terminius, biologinius, elektrinius,
mechaninius ar kitokius poveikius. (Ląstelės gebėjimas reaguoti, veikiant dirgiklių vadinamas dirglumu.)
Matuojamas mV mikkroelektrodu sujungus su stiprintuvu ir voltomeru.

2. Dirgiklio apibrėžimas. Dirgiklių rūšys (pagal prigimtį ir jėgą).

Dirgiklis – tai pakankamai stipriai ir ilgai veikiantis staigus išorės arba vidaus sąlygų pasikeitimas, galintis
pakeisti ląstelės, audinio ar net organizmo veiklą.
Pagal jėgą dirgikliai gali būti:
• Priešslenkstiniai
• Slenkštiniai
• Viršslenkstiniai
Dirgikliai gali būti:
• Fizikiniai - ( mechaniniai, temperatūros, elektriniai, garso, šviesos).
• Fizikinius - cheminius (osmosinio slėgio, terpės pH, elektrolitų sudėties pakitimai).
• Cheminius (biologiškai aktyvios medžiados, vaistai, neorganinės medžiagos, esančios maisto sudėtyje,kt.) Cheminiai
dirgikliai savo sudėtimi ar koncentracija skiriasi nuo ląstelėje randamų junginių.
Dirgikliai gali būti:
• Mechaniniai
• Cheminiai
• Terminiai
• Biologiniai
Dirgiklis padirgina tiktai pasiekęs ląstelės dirginimo slenkstį. Todėl įvyksta staigus ląstelės elektrinio ramybės potencialo
pakitimas – depoliarizacija: susidaro veikimo potencialas ir ląstelė sudirginama.

3. Apibūdinti membraninį ( ramybės) potencialą. Nurodyti, kas jį lemia.

Ramybės potencialas – abipus membranos

ramybės metu susidaręs elektrinių potencialų
skirtumas.
Jį lemia:
Selektyvus membranos joninis laidumas;
Netolygus jonų pasiskirstymas abiejose ląstelės
membranos pusėse.
Jonai skirstomi į: neskvarbiuosius – amino
rūgštys, baltymai.
Skvarbiuosius – Na+,K+, Ca2+, Cl- jonus.

Membraninį potencialą lemia netolygus jonų paskirstymas ląstelės viduje ir išorėje. Ramybės metu ląstelės
išorėje Na ir Cl jonų koncentracija yra 10 kartu didesnė negu citoplazmos viduje, o K jonų atvirkščiai yra 30 kartu
didesne ląstelės viduje nei išorėje. Ca jonų yra daugiau ląstelės išorėje. Taigi, abipus ląstelės membranos susidaro
jonų kiekio skirtumas – koncentracijos gradientas, kuri reguliuoja Na-K jonų siurblys. Ramybės metu ląstelės išorė
turi teigiamą, o vidus turi neigiama elektrinį krūvį. Neigiama ląstelės krūvį lemia aminorūgštys ir baltymai.
4. Išvardinti dirglumo fazes ir susieti jas su veikimo potencialu.

Yra trys dirglumo fazės:

Absoliuti refrakterija - Nedirglumo būsena kai ląstelė tampa nedirgli. Per šią fazę bet kurio stiprumo
dirgikliai nepajėgia sudirgint ląstelės.
Reliatyvi refrakterija – stipresni nei įprastiniai dirgikliai gali sukelti atsaką, nes tai sąlygoja hiperpoliarizacija.
Jos metų stiprus dirgikliai sudirgina ląstelę. Tai sąlygoja hiperpoliarizacija.
Funkcinis labilumas – yra sugebėjimas atsakyti į didžiausią dirginimų kiekį, per tam tikra laiko kiekį. Priklauso
nuo absoliučios refrakterijos fazės trukmės, kuo ilgesnė absoliuti refrakterija tuo mažesnis funkcinis labilumas.
Dirglumo fazės ir jų ryšys su veikimo potencialų:
Veikimo potencialo metų ląstelės dirglumas kinta faziškai. Membraniniam potencialui pasiekus slenkstį ir įvykus
depoliarizacijai, dirglumas staigiai mažėja ir ląstelė tampa nedirgli dėl natrio laidumo inaktyvacijos ir kalio
laidumo aktyvacijos.

5. Išvardyti dirgliąsias ląsteles ir nurodyti jų membraninio (ramybės) potencialo dydžius.

• Griaučių ir skersaruožių raumenų ląstelės - -90mV

• Nerviniu ląstelių - -70mV
• Sekrecinių - -50mV

6. Nurodyti pagrindinius skresaruožio ir lygaus raumeninio audinio sandaros ir savybių ypatumus.

Skersaruožiai raumenys susideda iš skaidulų, panašių į cilindrus su apvaliais galais. Skaidulų pluoštus supa jungiamojo
audinio dangalas – epimysium. Smulkesnius raumenų pluoštus supa nuo epimysium nutįsusios jungiamojo audinio
pervarėlės – perimysium. Raumeninę skaidulą supa endomysium.
Yra sudarytas iš raumeninių ląstelių – skaidulų. Raumenines skaidulas sudaro sarkolema, sarkoplazma, branduolys,
miofibrilės. Vietoj endoplazminio tinklo yra sarkolema, kurioje kaupiasi Ca jonai, kurie reikalingi raumenų susitarukimui.
Tiek lygio, tiek skersaruožio raumens ląstelėse yra vienas arba daugiau branduolių. Lygiųjų raumenų miofibrilės iš
pažiūros yra gan homogeniškos o skersaruožių atrodo skersai dryžuotos. Tai priklauso nuo savitai išsidėsčiusių dviejų
pagrindinių baltyminių komponentų miozino ir aktino.

1. Paaiškinti sąvokas: miofibrilė, mionas, sarkomeras, raumeninė skaidula, baltosios ir raudonosios

skaidulos, miozinas, aktinas.

Miofibrilė – tai organelės, kurios pareina išilgai skaidula ir geba susitraukti. Jas sudaro mioflamentai, kurie skirstomi į
storus- sudaryti iš baltymo miozino ir plonus- sudarytos iš baltymų aktino, tropomiozino ir troponino.
Mionas – raumeninė skaidula ir ją supančios kraujagyslės ir limfagyslės.
Raumeninė skaidula – raumeninio audinio ląstelės.
Baltoji skaidula – baltosios raumeninio audinio ląstelės, kurios pasižymi greitu motorinių aktyvumu.
Raudonoji skaidula – raudonos raumeninio audinio ląstelės, kurios pasižymi ištvermingumu, lietų susitraukimu.
Miozinas – baltymas iš kurio sudarytos stori mioflamentai.
Aktinas – baltymas iš kurio sudarytos ploni mioflamentai.
Sarkomeros – miofibrilių segmentai nuo vieno Z-linijos iki kitos.
7. Nervinio impulso perdavimo iš nervo į raumenį principas.

Galvos smegenų motorinė zona, esanti priešingoje pusėje nei susitraukiantis raumuo

Nugaros smegenų priekiniuose raguose esantys motoriniai branduoliai

Motoriniai periferiniai nervai, sudaryti iš motorinių neuronų.

Neuroraumeninė jungtis (sinapsė).

8. Nubraižyti ir paaiškinti vienkartinio raumens susitraukimo miogramą.

 9. Nubraižyti ir paaiškinti lygiojo ir dantytojo tetaninio raumens susitraukimo miogramas.

Tetaninis raumens susitraukimas gali būti DANTYTASIS ir LYGUSIS. Dantytojo susitraukimo metu raumuo spėja šiek tiek
atsipalaiduoti.

10. Raumenų fiziologinės sąvybės ir jų charakteristika.

Būdingos 2 savybės:
Dinaminė – jų dėka mes judame
Statinė – palaiko kūną vertikalioje padėtyje.
Griaučių raumenų veiklą tvardo somatinė nervų sistema per nugaros smegenų priekinių ragų ir galvinių nervų
motorinių branduolių alfamotoneuronus. Lygiųjų raumenų ir širdies skersaruožio raumens veiklą reguliuoja
autonominė nervų sistema.
Visų rūšių raumenys pasižymi:
Kontraktiliškumu – gebėjimu padirginus susitraukti
Elastiškumu – gebėjimu grįžti į primikštę padėtį
Plastiškumu – raumens gebėjimu ilgesni laika nekeisti formos
Tonusu – ramybės būsenoje raumuo yra pastoviai įtemptas

11. Raumenų susitraukimo rūšys pagal raumens ilgio kitimą ir jėgą.

Skiriamos trys susitraukimo rūšys:

Izometrinis – jėga didėja, ilgis nekinta ( keliant sunku daiktą)
Izotoninis – jėga nekinta, ilgis trumpėja ( keliant lengva daiktą)
Dinaminis – jėga ir ilgis kinta ( sportuojant)
Sąlygos nuo kurių priklauso raumens susitraukimai.
Raumens susitraukimai priklauso nuo skersinių tiltelių, esančių tarp miozino ir aktino, raumeninio skaidulų kiekio bei jų
išsidėstymo krypties. Daugėjant skersinių tiltelių, didėja ir raumens susitraukimo jėga. Kuo didesnis raumeninių skaidulų
kiekis traukiasi, tuo raumuo išvysto didesnę susitraukimo jėga. Raumenų darbingumas priklauso nuo:
Krūvio dydžio; Darbo ritmo; Treniruotumo; Judesių automatėjimo.

12. Pagrindinių raumens susitraukimo etapų charakteristika.

Raumeniui susitraukiant, skaidulos ilgis sumažėja ir jis gali atlikti mechaninį darba. Raumuo susitraukia dalyvaujant
miofibrilėms. Raumens suitraukimo mechanizmas aiškinamas slankančių siūlų teorija arba į atsilaisvinusius aktino
aktyviuosius centrus įsiterpia judrios miozino galvutės ir tarp aktio ir miozino filament susiformuoja skersiniai tilteliai.
Miozino galvutės ritmiškai įsiterpdamos ir besisukdamos, įtraukia į visų vis daugiua aktino siūlų. Raumuo pradeda
susitraukti: I diskas trumpėja, Z linija priartėja – sarkomeras trumpėja. A diskas susitraukimo metu nekinta.
Susitraukimas vyksta tol , kol nutrūksta n.i. ir Ca+2 jonai sugrįžta į savo saugyklas.
13. Sinapsės sąvoka, jų rūšys, sąvybės.

Tai yra neuronų jungtys tarpusavy ir kitu audinių ląstelėmis. Sinapsės funkciškai skirstomos į dirginamąsias ir
slopinamąsias. Dirginamosios sinapsės sukelia depoliarizaciją – audinių, organų bei neuronų dirginimą.
Slopinamosios sinapsės sukelia hiperpoliarizaciją – slopinimą. Sinapsės pasižymi:
Vienpusiu laidumu – impulsas perduodamas iš presimpatinės postsinapsiniai membranai.
Funkciniu labilumu – sugebėjimu maksimaliai praleisti nervinių impulsų skaičių per tam tikra laiko vienetą.
Sinapsine gaištimi – nervinis impulsas sinapsyje užtrunka iki mediatoriaus išsiskyrimo ir susijungimo su postsinapsės
membranos receptoriais.
Nuovargiu – nesuspėjama greitai sintezuoti mediatoriaus
Specifine reakcija vaistams

14. Nervinės skaidulos apibrėžimas.

Apdengtos dangalais neuronų ataugos. Skaidulos viduje esanti neurono atauga sudaro ašinį cilindrą.

15. Nervinių skaidulų rūšys pagal struktūros ypatybes, impulso plitimo kryptį ir greitį. Periferinių
nervinių skaidulų savybės. Dėsningumai,užtikrinantys impulso sklidimą periferinėmis nervinėmis skaidulomis.

Pagal struktūros ypatybes skirstomos į:

Mielininės- ašinis cilindras yra apdengtas mielinu. Jis atlieka izoliacijos vaidmenį, taip pat mielintinomis
skaidulomis nervinis impulsas plinta greičiau. Randamas baltojoje medžiagoje ir periferijoje.
Nemielininės – vegetacinėje.
Pagal impulso plitimo kryptį skirstomos į:
Įcentrines – nervinis impulsas plinta iš periferijos į įvairias centrines nervų sistemos vietas. Pradžia yra
receptoriai. Pagal receptorių vieta įcentrinės skaidulos skirstomos į: eksteroreceptorinės, proprioreceptorinės ir
interoreceptorinės. Eksteroreceptorinės skaidulos baigiasi receptoriais, priimančiais aplinkos dirginimus:
terminius, taktilinius, cheminius, šviesos ir kt. Interoreptorinėmis skaidulomis impulsai plinta iš vidaus organų
receptorių. Proprioreceptorinių skaidulų pradžia yra judėjimo organuose: raumenyse, sausgyslėse, kauluose ir
sąnąriuose.
Išcentrines – nerviniai impulsai plinta iš aukščiau esančių centrų į žemiau esančius, o iš jų į organus. Šios
skaidulos dar vadinamos motorinėmis arba efektorinėmis, nes jos skatina arba slopina organų veiklą.
Pagal plitimo greitį:
A skaidulos – storos, mielininės skaidulos, greitis 80-120m/s
B skaidulos – plonesnės, mielininės skaidulos, greitis 8-35m/s, dominuoja VNS
C skaidulos – plonos, nemielininės skaidulos, greitis 0,5-3m/s, VNS- postganglinės skaidulos.

16. Reflekso, reflekso lanko, bendrojo reflekso laiko ir grynojo reflekso laiko sąvokos.

Refleksas – nevalingas efektoriaus atsakymas į receptorių padirginimą perduodamas per CNS.

Reflekso lankas – kelias kuriuo nervinis impulsas plinta nuo receptoriaus iki efektoriaus.
Bendrasis reflekso lankas – laikas nuo receptoriaus padirginimo iki efektoriaus atsakos.
Grynasis reflekso lankas – laikas per kuri nervinis impulsas pareina tik viena nervinį centrą.
17. Reflekso lanko grandys ir jų charakteristika. įvardinti reflekso lanko grandis pateiktoje
schemoje.

Refleksą sudaro šios grandys:

1.Receptorius
2.Įcetrinis (aferentinis)nervas
3.Nervinis centras
4.išcentrinis (eferentinis)nervas
5.Efektorius
6.Grįžtamasis ryšys (nešantis informacijaąį nervinį centrą apie įvykusią reakciją)

18. Sąlyginių ir nesąlyginių refleksų charakteristika, pavyzdžiai.

Sąlyginiai refleksai – tai yra įgytos, laikinos organizmo reakcijos. Pavyzdžiui: skaitymas, važiavimas dviračiu,
itt.
Nesąlyginiai refleksai – tai yra įgimta reakcija į biologiškai reikšmingus aplinkos poveikius, vyksta automatiškai
nedalyvaujant mūsų sąmonei. Pavyzdžiui: mirkčiojimas.

2. Refleksų klasifikacija pagal prigimtį, receptorių rūšį, atsakomąsias reakcijas, nervinių

centrų išsidėstymą. Somatinio reflekso lanko struktūra.

Pagal prigimtį: Sąlyginiai, įgyti. Nesąlyginiai, įgimti.

Pagal rūšį:
Ekstenoreceptoriniai – odos, gleivinės refleksai
Proprioreceptoriniai – judinamaojo aparato refleksai
Enteroreceptoriniai – vidaus organų refleksai
Pagal atsakomąsias reakcijas:
Motoriniai refleksai – raumenys
Sekreciniai refleksai – liaukos
Kraujagysliniai refleksai – kraujagyslės
Pagal nervinių centrų išsidėstymą:
Spinaliniai – centrai nugaros smegenyse
Bulbariniai – galvos smegenų kamienas
Merenceliniai – vidurinės smegenys
Diancefaliniai – tarpinės smegenys
Kartikauliniai – galvos smegenų žievė

19. Apibūdinti nervinio centro sąvoką ir paaiškinti kokiomis fiziologinėmis savybėmis jis pasižymi.

Impulsas plinta tik 1 kryptimi – iš įcentrinių nervų į išcentrinius nervus.

Mažas funkcinis labilumas – centrai negali atsakyti į labai didelį dirginimų kiekį. Apdoroti geba nedidelį kiekį
informacijos.
Dirginimo sumacija – net maži, priešslenkstiniai dirgikliai, yra sumuojami ir jie gali iššaukti nervinio centro
atsakomąją reakciją.
Gali keisti impulsų dažnį, stiprumą.
Dirba suderintai
20. Vegetacinių refleksų rūšys ir struktūros ypatybės. Vegetacinių refleksų pavyzdžiai.

Vegetacinių refleksų tipai:

Kurie klasifikuojami atsižvelgiant į receptoriaus ir efektoriaus vietą:
Viscerovisceraliniai refleksai (receptorius – vidaus organas -> efektorius - vidaus organas). Širdies – skrandžio
refleksas. Pakilus kraujospūdžiui aortoje, pakinta ir širdies veikla. (širdis pradeda dažniau ir stipriau
susitraukinėti. Taip pat pakinta vainikinių kraujagyslių spindis).
Viscerokutaniniai refleksai (receptorius – vidaus organas -> efektorius – oda).
Kutanovisceraliniai refleksai (receptorius – oda -> efektoriaus – vidaus organas). Fizioterapinės priemonės
paremtos šio reflekso principu (masažai ir pan.)
Visceromuskuliniai refleksai (receptorius – vidaus organas -> efektorius – raumuo). Naujoami diagnostikos
tikslais. Palpacijos metodu nustatomi u-degiminiai procesai, pilvaplėmės pvz ir pan.

3. Simpatinės ir parasimpatinės nervų sistemos palyginamoji analizė (veiklos, mediatorių,

receptorių atžvilgiais). Žinoti autonominės nervų sistemos poveikį širdžiai, plaučiams skrandžiui, žarnynui,
šlapimo pūslei.

Tiek somatinė, tiek vegetacinė NS impulsus perduoda per sinapses ir išliejamus mediatorius.
Simpatinė skatina, o parasimpatinė slopina.
Visos preganglinės (tiek simpatinės, tiek parasimpatinės), o taip pat postganglinės parasimpatinės nervinės skaidulos yra
cholinerginės (nes impulsą perduoda išliejant mediatorių Ach – acetilcholiną).
Iš postganglinikų simpatinių nervinių skaidulų gali būti išskiriami du mediatoriai – dažniau noradrenalino (80%), rečiau
adrenalinas (20%). Jie impulsą perduoda į inervuojamą organą, todėl šios skaidulos vadinamos adrenerginėmis.
Mediatorius noradrenalinas sąveikauja su alfa-adreno receptoriais. Tuo tarpu adrenalinas su beta-adreno receptoriais.

4. Kur yra skonio receptoriai? Kas sudaro skonio sensorinės sistemos laidinę dalį? Kur yra skonio
sistemos +“?:.lKJH požieviniai ir žieviniai centrai?

Receptorinė dalis sudaro:

< Receptorinės ląstelės, esančios liežuvio gleivinės speneliuose (skonio svogūnėliuose) , o taip pat minkštojo
gomurio , antgerklio, ryklės gleivinėje.
Laidinė dalis - prie skonio svogūnėlių ateina 7,9,10 (veidinis, liežuvinis ryklės, klajoklis nervai) poros nervų
skaidulos. Nervinės skaidulos skonio jutimus siunčia į galvos smegenis:
Centrinė dalis yra tarpinių smegenų gumburo branduoliuose ir smegenų žievėje.
Žievinio skonio vieta yra kaktinės ir momeninės skilties sandūroje virš šoninės vagos, amonio rago vingio
priekyje.

21. Kur yra uoslės receptoriai? Paaiškinti uodžiamosios informacijos sklidimo mechanizmą laidine
dalimi. Nuroyti kur yra požieviniai ir žieviniai uoslės sensorinės sistemos centrai?

Uoslės receptoriai yra tik viršutinės nosies ertmės dalyje, uodžiamojoje gleivinėje.
Receptorinių ląst. gale yra uoslinė kuokelė, kurios paviršius apaugęs plaukeliais, pasklidusiais virš jų esančiame
viskoziniame skystyje. Kvapiąsias medž. patekusias į uodžiamąją sritį, prisijungia uoslės ląstelų išskirtas
baltymas. Jos jungiasi su membranos receptoriais ir kyla n.i..
Centrai yra – pagumburio speniniai kūnai.
22. Paaiškinti tinklainės sandarą. Įvardinti šviesos spindulių eigą akies optine sistema.Nurodyti kas
sudaro regos sensorinės sistemos laidinę ir centrinę dalis.

Kas sudaro akies optinę sistemą?

•Ragena ( antroj vietoj labiausiai laužia spindulius)
•Akies kamerų skystis
•Lęšiukas (labiausiai laužia šviesos spindulius)
•Stiklakūnis
Tinklainė Tai vidinis akies kapsulės dangalas. Priekinė akloji, nejautri šviesai dalis. Užpakalinė – reginė, kuri
sudaryta iš išorinio pigmentinio ir vidinio sluoksnių. Vidinį sluoksnį sudaro 3 neuronų grandinės:
fotoreceptorinės (lazdelės ir kolbelės), bipolinės ir ganglinės ląstelės. Regos diske nėra šviesai jautrių ląstelių –
akloji dėmė. Centre yra įduba išeiti ir įeiti kraujagyslėms. Į šoną nuo aklosios dėmės – geltonoji dėmė. Čia
daugiausia fotoreceptorių kolbelių.

23. Apibūdinti sąvokas: akomodacija, refrakcija. Nurodyti galimus refrakcijos sutrikimus.

Akomodacija – akies prisitaikymas matyti įvairiame atsume esančius daiktus. Ją padeda vykdyti (akomoduoti)
lęšiukas. Stebint daiktus įvairiu atsumtu keičiasi lęšiuko laužiamoji geba. Artimus daiktus - išsigaubia, stebint
toli esančius daiktus – suplokštėja.
Refrakcija - sviesos, spindulio lūžis..(toleriagystė, trumparegystė).

24. Kas užtikrina spalvinį regėjimą?

Kolbelės – dieninio ir spalvinio matymo receptoriai. Yra centrinėje duobutėje, ryškiausio matymo centre.
Lazdelės – prietemos matymo receptoriai. Yra apie centrinę duobutę.

5. Kas sudaro klausos organo receptorinę, laidinę ir centrinę dalis?

Receptorinė dalis – spiralinis kortijaus organas, esantis vidinėje ausyje , sudarytas iš keliomis eilėmis išsidėsčiusių
plaukuotųjų neuroepitelinių klausos ląstelių , padengtų paslankia dengiamąja membrana.
Laidinė dalis – nervinis impulsas iš klausos receptorinių ląstelių, ivykus jų membranos depolirizacijai, perduodamas
pirmam sensoriniui neuronui, esančiam sraigėje , t.y sraigės nervas. Sraigės nervas + prieangio nervas, vidinėje
klausomojoje landoje. Tik sraigės nervų skaidulos driekais į tiltą ir pasiekia čia esančius sraigės branduolius. (čia yra
antrieji neuronai). Pačių neuronų skaidulos formuoja klausos laidus, kurie iš dalies kryžiuojasi , toliau kyla smegenų
kamienų , formuodami šoninę kilpą, šoninės skaidulos pasieka požievinius klausos centrus (keturkalnio apatinius kalnelius
ir antra medialinius kelinius kūnus, esančius tarpinėse smegenyse) .
Žievinis klausos centras yra smilkininės skilties viršutinio vingio srityje, kur detaliai įvertinamas atneštas impulsas.
Požieviniai centrai , apatiniai keturkalnio kalneliai užtirkina refleksines reakcijas į dirgiklius, akies, galvos pasukimo , nes
nervinės skaidulos išėjusios iš šių kalnelių jungiasi su akies judinamųjų ir kitų galvinių nervų motoriniais branduoliais.
Antras požievinis centras(medialinės kelinės neuronų ataugos) – pasiekia tiesiai projekcinį žievinį klausos centrą ir greta
esančius asociacinius klausos organus. Užtikrina garsinio signalo įvertinimą.
Banga sklinda:
1Kaušelis ir išorinė klausomoji landa
2.Bugnelis
3.Klausos kauliukai
4.Perilimfa kauliniame labirinte
5.Spiralinio organo juntamųjų ląstelių plaukelių judesiai
6.Endolimfa plėviniame labirinte
7.Sensorinių ląstelų judesiai
 8.N.i.

6. Charakterizuoti odos sudėtyje esančias laisvąsias ir nelaisvąsias nervines galūnėles lokalizacijos

ir funkcijų atžvilgiais. Lytėjimo, skausmo,temperatūros jutimų perdavimo keliai į galvos smegenų žievę.

Apsauginė barjerinė funkcija. Oda saugo organizmą nuo mechaninių, cheminių, terminių veiksnių. Apsauginę odos plėvelę
sudaro lipidai, antikūnai, todėl oda pasižymi bakericidinėmis savybėmis. Melaninas saugo nuo UV.
Imuninė funkcija. Oda kartu su limfmazgiais (dalyvaujant T ir B limfocitams, imunoglobulinams, histaminui, seratoninui)
dalyvauja padidėjusio jautrumo reakcijoje.
Šalinimo funkcija. Ją atlieka prakaito ir riebalinės liaukos. Pro odą išsiskiria vanduo (0,5 -0,6 l per parą), o su prakaitu
pasišalina medžiagų apykaito produktai (druskos, pieno rūgštis, azoto apykaitos produktai).
Termoreguliacinė funkcija. Odoje esančios kraujagyslės, pakilus aplinkos temperatūrai, išsiplečia ir pro odą organizmas
atiduoda daugiau šilumos ir atvirkščiai. Be to, prakaituojant išgarinamas vanduo.
Rezorbcinė funkcija. Pro odą lengvai rezorbuojasi įvairios cheminės medžiagos, medikamentai.
Medžiagų apykaitos funkcija. Oda ypač svarbi vitaminų apykaitai (A, B grupės ir C vitaminų). Veikiant UV odoje gaminasi
vitaminas D. Odoje kaupiasi vanduo, mikroelementai, fermentai ir kt.
Jutiminė funkcija. Odoje yra laisvosios ir inkapsuliuotos nervinės galūnės. Jomis jaučiame lietimą, spaudimą,
vibraciją, temperatūrą, skausmą...
Rufinio kūneliai Meisnerio Pačinio kūneliai Merkelio Krauzės Plaukų folikulų
kūneliai kūneliai kolbos receptoriai
Kapsulė Yra Yra Yra Yra Yra Nėra
Tipas Mechano / termo Mechano Mechano Mechano Termo Mechano
Vieta kūne Plaukuotoje odoje, Delnas, kulnas, Speneliai, išorinės Beplaukėje Lūpos, Plaukuotoje
DERMA speneliai, genitalijos, odoje, pirštų liežuvis, odoje, skalpo
išorinės POODIS galiukuose išorinės odoje
genitalijos genitalijols
Dirginimas Tempimas / karštis Didelis Vibracija Švelnus Šaltis Tempimas
spaudimas spaudimas
Forma Verpstės Ovali Apvali Disko Kolbos Ryšulio
Adaptacija Lėta Greita Labai greita Lėta ? Greita
Estetinė odos funkcija. Žmogaus išvaizdą lemia odos spalva, plaukų kiekis, spalva, forma ir kt.

Receptorinė dalis Laidinė dalis Centrinė dalis Centrinė dalis

požieviniai centrai Žieviniai centrai

Taktiliniai receptoriai Nervinės skadulos Gumburas Somatosensorinė zona

Skausmo Noci receptoriai Laidaj besidriekiantis nugaros smegenų užcentriniame vingyje.
termo receptoriai užpakalinio pluošto vidinės kilpos Momenineje skiltyje.
sistema
Laidai besidriekiantys iš nugaros
priekinių šoninių pluoštų.

*** papildomai
Impulso plitimo krypti mes skirstome į išcentrines t.y. motorines, eferentines skaidulas ir įcentrines nešončios
impulsus į galvos smegenų atitinkamus centrus juntamosios arba aferentines, kurios gali prasideti nuo receptorių
esančiose ivairiuose srityse kuno, tai vat atsiranda tie pavadinimai eksteroreceptoriai interoreceptoriai
propioreceptoriai ir skaidulos irgi gali būti ivardinamos kaip eksteroreceptorines, interoreceptorines, ir
propioreceptorines.
Eksteroreceptorines jeigu gauna pradžia iš receptorių esančiu negiliai odoje.
Propioreceptorines jeigu gauna pradžia iš receptoriu esančiu jau giliau, t.y judamajame aparate sasgyslese,
sanariuose,
Giliausiai esantys receptoriai vidaus organuose tai intero vidus, nuo ju prasideda nervines skaidulos
interoreceptorines.