Raumenų fiziologija

Raumens struktūriniai ir susitraukimo funkciniai komponentai

Aktinas , tropomiozinas,
troponinas
Plonieji

Raumuo Miocitas Miofibrilė Miofilamentai

Storieji

Miozinas

Plonieji miofilamentai • Aktino filamentą sudaro du spirale susisukę aktino monomera Dvi tropomiozino molekulių
grandinės paslankiomis jungtimis prisitvirtinusios prie aktino filamentų išilgai vagos tarp aktino grandinių. • Išilgai
tropomiozino vienodais intervalais išsidėstęs troponinas, susidedantis iš trijų subdalelių: troponinas T – kontaktuoja su
tropomiozinu, troponinas C – suriša Ca2+ jonus, troponinas I – stabdo aktinomiozino sąveiką.

Ypatingai svarbūs Ca jonai, neesant pakankamai ju kiekio, sutrinka raumens susitraukimas

Storieji miofilamentai • Sudaryti iš baltymo miozino. • Dvi miozino sunkiosios grandys susisukę, bet viename gale
atsiskiria ir sudaro miozino galvutę, kuri gali prisijungti prie aktino. • Susitraukimo metu miozino galvutė susijungusi su
aktinu suformuoja kontaktinius tiltelius.

Struktūrinis ir funkcinis miofibrilės vienetas - SARKOMERAS susideda iš: • Z linijos, • pusės izotropinio disko, •
anizotropinio disko, • pusės kito izotropinio disko ir • kitos Z linijos

Izotropiniai ir anizotropiniai diskai

Skeleto raumenys poliarizuotoje šviesoje atrodo skersai ruožuoti:  šviesius I (izotropinius) diskus sudaro plonieji
miofilamentai,  tamsius – A (anizotropinius) – storieji ir plonieji miofilamentai, nes plonieji filamentai įsiterpia į tarpus
tarp storųjų filamentų. • I (šviesius) diskus skersai į dvi lygias dalis dalija anizotropinės medžiagos ruoželis – Z linija
(telofragma), kuri fiksuoja aktino filamentus. • A (tamsių) diskų viduryje yra šviesi H zona, nes gretimų diskų aktino
filamentai nesiliečia galais.

Raumens susitraukimo mechanizmas - miofilamentų slidinėjimas

• Veikiant dirgikliui, sujaudinamas motoneuronas ir veikimo potencialas plinta į miocitus. • Susidaro sarkolemos veikimo
potencialas ir jaudinimas išplinta į T vamzdelių sistemą. • Todėl atsidaro Ca2+ jonų kanalai ir pagal koncentracijos
gradientą iš endoplazminio tinklo jie difunduoja į sarkoplazmą, kur jungiasi su troponinu C. • Tuo pat metu baigiasi
slopinamasis troponino I veikimas ir troponino-tropomiozino kompleksas pasislenka gilyn į aktino spiralės vagą. • Tokiu
būdu pašalinamas tropomiozino blokuojantis veikimas ir atsidengia aktino vieta, galinti sąveikauti su miozinu. • Miozino
galvutė prisijungia prie aktino ir susidaro tiltelis. • Galvutės sukamasis judesys patraukia aktino filamentą į sarkomero
vidurį. • Vienkartinis tiltelio judesys sarkomerą sutrumpina 1% pradinio ilgio

Išnykus veikimo potencialui, aktyvuojamas jonų siurblys, kuris Ca2+ jonus grąžina į endoplazminį tinklą. • Sumažėjus
Ca2+ jonų koncentracijai, suyra kalcio- troponino kompleksas, tropomiozinas iškyla iš vagelės ir miozino galvutės
atsiskiria nuo aktino. • Vėl padirginus, miozino galvutė jungiasi prie aktino filamento, bet jau kitoje vietoje ir procesas
kartojasi. • Taigi, raumeniui susitraukiant miofilamentai nesutrumpėja, o tik jiems slystant, keičiasi jų padėtis ir
sutrumpėja sarkomeras. • Pakitusią miofilamentų padėtį rodo susiaurėję I (šviesus izotropinis) diskas ir H zona. • A disko
plotis lieka nepakitęs. • Miofilamentai slidinėja dėl aktino ir miozino tarpusavio sąveikos.
Miozino galvučių judesius užtikrina ATP: – tam tikru momentu prie miozino galvutės prisijungia ATP molekulė ir sudaro
su ja aktyvų kompleksą. • Veikiant adenozintrifosfatazei ir dalyvaujant Mg2+ jonams ATP skyla. • Atsipalaidavusios
energijos dėka pasisuka miozino galvutė, o prie jos prisijungia kita ATP molekulė ir miozino galvutė atsiskiria nuo aktino.
• Užblokavus ATP skilimą, miozino galvutės nebegali judėti ir raumuo atsipalaiduoja. • Sutrikus jonų siurbliui, didelė Ca2+
jonų koncentracija sarkoplazmoje neleidžia raumeniui atsipalaiduoti.

Lygiųjų raumenų susitraukimas • Vyksta dėl plonųjų ir storųjų miofilamentų sąveikos. • Nėra troponino ir tropomiozino.
• Aktinui ir miozinui sąveikauti neleidžia baltymas kaldesmonas – uždengia aktyvias aktino zonas. • Dalis Ca2+ jonų
jungiasi prie specifinio baltymo kalmodulino ir taip pašalina kaldesmoną nuo aktino. • Kita dalis Ca2+ jonų prisijungia
prie miozino galvutės ir susidaro skersiniai tilteliai.

RAUMENŲ RŪŠYS, JŲ FIZIOLOGINĖS SAVYBĖS IR FUNKCIJOS.

Raumenų rūšys:

Skersaruožiai (skeleto)raumenys Užtikrina organizmo judėjimą erdvėje, kūno daliu padėties kitimą, atitinkamą kūno
padėtį, apsaugo vidaus organus nuo išorinės aplinkos poveikio

Skerasaruožio raumens struktūra.

Sudarytas iš daugybės skrersaruožių raumeninių skaidulų pluoštų. Iš išorės raumenį dengia jungiamojo audinio
Epimysium dangalas. Perimysium dangalas įeina į raumens vidinę dalį, sudaro pertvaras ir padalina raumenį į skaidulų
pluoštus. Nuo pertvarų atsišakoja dar smulkesnės pertvarėlės ir Endomysium dengia atskiras raumenines skaidulas, jis
jas izoliuoja

Miofibrilė – pagrindinė funkcinė raumeninės skaidulos dalis. Kiekvieną raumeninę skaidulą iš išorės dengia
membrana (sarkolema) Skeleto raumenų skaidula/ ląstelė susideda iš sarkoplazmos, kurioje yra daug branduolių,
miofibrilės, mitochodrijos ir t.t.. Tarpusavyje ląstelės nesijungia impulsai pilinta izoliotai ir nepersiduoda šalia
ęsančiai skaidulai. . Išilgai skaidulų eina miofibrilės, kuias sudaro storieji miozino ir plonieji aktino siūlai

Taip pat sarkoplazmoje yra baltymo mioglobino (baltymas panašaus į hemoglobiną), raumens rezervinio baltymo
mioalbumino, glikogeno, riebalų, ATP, kreatinfosfato, fermentų, mineralų, druskų ir kitų elementų.

Skeleto raumenų baltymai

 Sarkoplazmos. Iš jų susideda raumeninės skaidulos.  miogenas;  globulinai. (Miogeno daugiau raumenyse,

kurie susitraukinėja lėtai, bet stipriai ir ilgai nenuvargsta)
 Fibriliniai: miozinas, aktinas, (Pirminė sistema, kuri cheminę energiją paverčia mechanine. Jų daugiau
raumenyse, kurie atlieka greitus susitraukimus) tropomiozinas, mioglobinas ir kt.

Pūslėje, stemplėje ir analinės angos sfikteriuose yra skersaruožių raumenų

Raumenų formos

• ilgieji raumenys(būdingi galūnėms)

• trumpieji raumenys (yra visose kūno dalyse;);
• platieji raumenys (dominuoja liemenyje)

Pagal sandarą raumenys yra paprasti ir sudėtiniai

Širdies raumenys. (pagal sandara priklauso skersaruožiams)

Užtikrina širdies darbą ir kraujo tekėjimą kraujotakos sistema.

Pagrindinis sturktūrinis vienetas yra kardiomiocitas. Struktūra yra kaip skeleto skresaruožių, tačiau tarpusavyje
susijungia diskais
Imupsai plinta difuziškai, dėl įterptinių diskų
Miocitai sudaro tinklą, dėl kurio sujaudinimas plinta per visą raumenį, tai vadinama funkcine sincitija

Lygieji raumenys

Užtikrina vidaus organų (kraujotakos, virškinimo, ekskresijos, dauginimosi ir kt.) veiklą.

Ląatelės mažesnės, tarpusavyje jungiasi Gapo jungtymis. Vienoje ląstelėje yra tik vienas branduoys.

Raumenų fiziologinės savybės

• Elastingumas tai savybė grįžti į pradinę padėtį, nustojus veikti deformuojančiai jėgai.
o Elastingumas priklauso nuo raumeninių skaidulų ilgio ir jungiamojo audinio.
o Raumeniui nuvargus elastingumas sumažėja.
o Elastingumas apsaugo dirbančius raumenis nuo staigių, trūkčiojančių susitraukimų.
• Plastiškumas tai raumens savybė išlaikyti naują formą nustojus veikti deformuojančiai jėgai.
o Raumenų plastiškumas suteikia kūno paviršiui tam tikrą reljefą.
• Jaudrumas tai raumens specifinė reakcija į dirginimą, pasireiškianti susitraukimu.
o Natūraliai raumenis sujaudina nervų sistemos siunčiami nerviniai impulsai.
o Jaudrumas labai nepastovi savybė.
o Baltosios raumeninės skaidulos jaudresnės negu raudonosios.
o Raumeniui susitraukiant, jaudrumas laikinai išnyksta, ir normalizuojasi praėjęs visus jaudrumo kitimo periodus.
• Laidumas tai savybė praleisti impulsus (jaudinimą).
o Skeleto raumenų miocitu impulsai plinta izoliuotai – išilgai į abu miocito galus, bet nepereina į gretimus
miocitus.
o Širdies raumens miocitais impulsai plinta difuziškai – pereina iš vieno miocito į kitą dėl įterptinių diskų
kardiomiocitų susijungimo vietoje, pasižyminčių labai mažu pasipriešinimu elektros srovei.
o Lygiųjų raumenų miocitais impulsai plinta difuziškai – pereina iš vieno miocito kitiems dėl labai glaudaus
miocitų kontakto ir mažo pasipriešinimo elektros srovei.
• Automatija tai spontaniniai susitraukimai.
o Savybė būdinga tik lygiesiems ir širdies skersaruožiams raumenims.
 o Automatiją sąlygoja membraninio potencialo svyravimai – kai jis sumažėja iki kritinio lygio, atsiranda
veikimo potencialas ir raumuo susitraukia.
• Susitraukimas svarbiausia raumens fiziologinė savybė ir jo funkcija, užtikrinanti organizmo ar jo dalių judėjimą.
o Raumuo susitraukia padirgintas, todėl susitraukimas yra specifinis jaudinimo požymis.
o Raumens susitraukimų rūšys:
 Izometrinis(Įtempimas didėja , raumuo išvysto jėgąraumuo netrumpėja)
 Izotoninis (Raumuo sutrumpėja, įtempimas ir jėga nekinta)
 Auksotoninis(Grynų izometrinių ir izotoninių susitraukimų organizme nebūna. • Raumeniui
susitraukiant keičiasi ir įtempimas, ir ilgis Toks susitraukimas – auksotoninis )

Raumenų funkcijos

• Raumenų susitraukimai laiduoja organizmo judėjimą erdvėje, kūno dalių padėties pasikeitimą.
• Raumenų dėka nugalima Žemės trauka ir palaikoma atitinkama kūno poza.
• Raumenys su skeletu apsaugo vidaus organus nuo įvairių išorinės aplinkos poveikių.
• Užtikrina vidaus organų motoriką
• Reguliuoja sfinkterių būklę
• Užtikrina širdies ir kraujotakos sistemos veiklą
• Padeda palaikyti kūno vidaus temperatūrą

Energiniai procesai raumenyse

• Raumenų darbo metu naudojama energija. Jos sąnaudas papildo kraujo pernešamos energinės ir plastinės
medžiagos(kreatinfosfatas, glikogenas). • Skylant sudėtingiems cheminiams junginiams išsiskiria daug energijos, kurios
organizmas racionaliai sunaudoti negali.Todėl išsiskyrusią energiją akumuliuoja makroerginiai junginiai. Jiems skylant
energija atsipalaiduoja nedidelėmis porcijomis.
• Svarbiausias makroerginis junginys yra ATP. ATP energija naudojama jonų siurblio veiklai, aktino ir miozino filamentų
judėjimui ir kt. reikmėms.

Dagiausia energijos naudojama iktino miozino sąvokai, Na ir K siurbliams. ATP atsargų pakanka tik keliems
susitraukimasmas, toliau ATP verčiama iš kreatinfosfato. T.y vyksta anaerobinė atp sintezė

ATP resintezė vyksta dviem būdais

1. Pirmasis – fermentinis labai greitas, pagrįstas kito makroerginio junginio - kreatinfosfato (KF) skilimu.
2. Antrasis – glikolitinis, kurio metu atsipalaiduoja gliukozės ir glikogeno molekulėse sukaupta energija.

Dirbdami raumenys išskiria 2/3 visos organizme pasigaminusios šilumos 30% raumenyse išsiskyrusios energijos
paverčiama mechaniniu darbu apie 70% - virsta šiluma

Šilumos gamybos fazės:

• Pirminė (ankstyvoji) fazė prasideda nuo raumens padirginimo. Šioje fazėje šiluma gaminasi skylant ATP ir
pasigamina apie 40% visos šilumos kiekio.
• Vėlyvoji fazė trunka keletą minučių raumenims jau atsipalaidavus. Jos šaltinis – pieno rūgštis.

Deguonies įsiskolinimas •

Pradėjus darbą, didėja energijos sąnaudos, aktyvėja oksidaciniai procesai, didėja deguonies poreikis. • Raumenyse
deguonies atsargų mažai, o pakitusi kraujotaka bei kvėpavimas nepajėgia patenkinti išaugusio deguonies poreikio, todėl
raumenyse susidaro anaerobinės sąlygos. • Raumenyse kaupiasi pieno rūgštis ir kiti nesuoksidinti produktai. •
Susikaupusiems metabolitams oksiduotis reikalingas papildomas deguonies kiekis vadinamas deguonies įsiskolinimu. •
Deguonies įsiskolinimas likviduojamas poilsio metu

Atskiro raumens Susitraukimo fazės:

 • Latentinė fazė – tai laikas nuo padirginimo iki raumens trumpėjimo pradžios
o Kuo raumuo jaudresnis, tuo trumpesnė latentinė fazė.
o Raumeniui nuvargus, latentinė fazė pailgėja.
• Trumpėjimo fazė prasideda veikimo potencialui pasiekus tam tikrą lygį . Trumpėjimo fazė priklauso nuo:
o raumens rūšies,
o darbo krūvio,
o fiziologinės būklės
• Atsipalaidavimo fazė tęsiasi ilgiau negu trumpėjimo

Raumens susitraukimo periodas – tai laiko tarpas nuo padirginimo iki visiško raumens atsipalaidavimo

Raumenų tonusas tai nuolatinis raumens įtempimas. Tonusas padeda nugalėti Žemės trauką ir palaikyti organizmo
pozą, kūno dalių padėtį, tuščiavidurių organų formą, laiduoja sfinkterių veiklą.

• Tonuso kilmė:

• Centrinis nugaros smegenų motoneuronai raumenims siunčia retus (7 - 20 Hz) asinchroninius nervinius
impulsus. 
• Refleksinis sumažėjus tonusui, raumenų verpstės siunčia impulsus nugaros smegenims, aktyvuojami
motoneuronai ir refleksiškai sustiprėja atsipalaidavusių raumenų tonusas.

Raumenų inervacija

Skeleto raumenis įnervuoja proprioreceptoriniai (juntamieji), motoriniai ir simpatiniai nervai.

• Juntamosios skaidulos raumenyse prasideda proprioreceptoriais.

• Simpatiniai nervai veikia raumenų trofiką.
• Motorinės skaidulos, išėjusios iš nugaros smegenų, raumenyse šakojasi ir įnervuoja raumenines skaidulas

Motorinis vienetas

Į vieną raumeninę skaidulą ateina tik vieno motoneurono skaidula. Raumeninių skaidulų grupė, kurią įnervuoja vienas
motoneuronas, sudaro motorinį vienetą.

Tipai:

1. greitieji neatsparūs nuovargiui

2. greitieji atsparūs nuovargiui (FR),
3. lėtieji (S) ilgai nenuvargstantys.

Motorinio vieneto dydis

• Mažas motorinis vienetas, tikslius judesius atliekančiuose raumenyse, motorinį vienetą sudaro keletas miocitų
• Didelis motorinis vienetas, netikslius judesius atliekančiuose dideliuose raumenyse

RAUMENŲ JĖGA (MAKSIMALI, ABSOLIUTI) IR DARBAS.

Rumenų jėga Raumenų jėga, tai raumens sugebėjimas savo susitraukimo (sutrumpėjimo) pastangomis nugalėti išorės
jėgas ar pasipriešinti joms. Asmens jėgą daugiausia lemia tai, kokią raumenų masę jis turi ir koks jos darbingumas. Pagal
tai gali būti matuojama, kiek asmuo gali pakelti, stumti arba traukti pilnu pajėgumu.

Raumeninių skaidulų skaičius ir jų storis, raumens ilgis lemia raumens susitraukimo jėgą
Treniruojant raumenį, jo masė didėja dėl raumeninio skaidulų storėjimo. Raumenų jėgą taip pat sąlygoja raumeninių
skaidulų išsidėstymo pobūdis

Pokyčiai organizme treniruotės metu

• Sistemingai dirbant didėja raumenų masė – vyksta raumenų hipertrofija.

• Treniruojant keičiasi raumens cheminė sudėtis – susikaupia daugiau ATP, KF, glikogeno, kitų energinių medžiagų.
• Raumenyse greičiau vyksta biocheminės reakcijos, greitėja atstatomieji procesai.
• Treniruotė gerina kvėpavimo, širdieskraujagyslių sistemų darbą.

Raumenų nuovargis tai fiziologinis reiškinys pasireiškiantis laikinai sumažėjusiu darbingumu arba visišku nesugebėjimu
atlikti darbą.

Nuovargio teorijos:

• Išsekimo – energinių medžiagų išeikvojimas.

• Apsinuodijimo – apsinuodijimas nesuoksidintais metabolitais.
• Sinapsių nuovargio – dėl mažo centrinių sinapsių labilumo.

Poilsio rūšys

• Pasyvus poilsis (Organizmas energines sąnaudas ir darbingumą atstato nieko neveikdamas, t.y. būdamas fiziologinės
ramybės būklėje.)

• Aktyvus poilsis (Nuvargusių raumenų darbingumas greičiau atsistato dirbant kitoms raumenų grupėms. • Pradėjus
darbą, išsiplečia ne tik dirbančių, bet ir nuvargusių raumenų kraujagyslės, todėl pagerėja jų mityba ir greičiau grįžta jų
darbingumas. • Kaitaliojant dirbančius raumenis ne tik persitvarko kraujotaka raumenyse, bet ir jaudinimo bei slopinimo
sąveika nerviniuose centruose. • Taigi aktyvus poilsis yra efektyvesnis)