Šlapimo organų sistemos

anatomija
ŽMOGAUS ŠLAPIMO
ŠALINIMO SISTEMĄ
SUDARO:
■ Inkstai,
■ Šlapimtakiai,
■ Šlapimo pūslė,
■ Šlaplė
 Šlapimo organų sistemos funkcijos:
■ Išskiria iš kraujo ir pašalina iš organizmo
medžiagų apykaitos produktus, vandens
bei mineralinių medžiagų perteklių;
■ Palaiko vidinės organizmo terpės
pastovumą.
■ Gamina eritropoetiną, atsakingą už
eritropoezę.
■ Reguliuoja vit. D kiekį organizme.
 Inkstas, ren,
porinis organas
✹ Forma – pupelės;
✹ Svoris – 120g;
✹ Konsistencija –
kietoka;
✹ Spalva – raudonai
ruda;
Inkstų funkcijos

■ Kraujo joninės sudėties reguliavimas

(Na+, K +, Ca2 +, Cl-, HPO4-)
■ Kraujo pH reguliavimas
■ Kraujo tūrio reguliavimas
■ Kraujo spaudimo reguliavimas (reninas)
■ Kraujo osmosinio slėgio palaikymas
■ Hormonų sintezė(kalcitriolis, eritropoetinas)
■ Kraujo gliukozės lygio reguliavimas (glutaminas)
■ Šalinimas
 Inskto dangalai

✹ Skaidulinė kapsulė apdengia inkstą ir

suauga su jo paviršiumi;
✹ Riebalinė kapsulė yra virš skaidulinės,
sudaro plastišką guolį ir suvienodina
temperatūrinį inksto aplinkos režimą;
✹ Fascija sudaryta iš 2-jų lapų – priekinio ir
užpakalinio. Priekinis uždengia inkstą iš
priekio, o užpakalinis skiria nuo
juosmeninės srities raumenų.
 Inksto topografija
✹ Inkstai yra pilvo
ertmėje, abipus
stuburo, prigludę prie
užpakalinės pilvo
sienos;
✹ Kairysis inkstas yra
tarp Th12 ir L3
slankstelių;
✹ Dešnysis inkstas per 2
cm žemiau, nes jį
nustumia kepenys.
 Vidinė inksto sandara,
matoma skersiniame pjūvyje

Išskiriama:
✹ Inksto žievė

✹ Inksto šerdis
Išorinė inksto dalis vadinama žieve. Po
žieve yra šerdis, sudaryta iš piramidės
formos darinių. Vidinė inksto dalis – geldelės-
tuščiavidurė kamera, kurioje renkasi
šlapimas.
Kiekvieną inkstą sudaro nefronai. Jų
daugiausiai yra žievėje.
 Inksto struktūrinis ir funkcinis vienetas –
nefronas, kuriame vyksta kraujo plazmos
filtracija ir šlapimo susidarymas.
 Nefroną sudaro:

• Inksto kūnelis
• Kanalėlių
sistema
 Inksto kūnelį sudaro:
✹ Kapiliarų kamuolėlis,
glomerulus;
✹ Dviguba kapsulė,
Capsula glomerulli:
✹ Vidinė kapsulės siena
supa kapiliarų
kamuolėlį,
✹ Išorinė – pereina į
inksto kanaliuką .
 Inkstų kanalėliai yra:

• Vingiuotieji

•
Tiesieji
 Inkste yra apie 2 milijonus inkstų kūnelių ir pačių
nefronų.
Inkstų kūneliai, I ir II eilės vingiuotieji kanalėliai yra
žievėje.
Tiesieji kanalėliai –šerdyje.
Nuo kapsulės pradiseda pirmos eilės vingiuotas
kanalėlis (proksimalinis), pereina į tiesųjį, kuris
leisdamasis ir kildamas, sudaro Henlės kilpą, pereinančią į
antros eilės vingiuotąjį kanalėlį (distalinį).
 Nefrono epitelis

Proksimalinis kanalėlis išklotas vienasluoksniu

kubiniu epiteliu, turinčiu mikrogaurelius.
Henlės kilpos nusileižiančioji dalis išklota
vienasluoksniu plokščiuoju epiteliu, kylančioji dalis
– kubiniu epiteliu.
Distalinis kanalėlis išklotas žemesniu nei
proksimaliniame kanalėlyje vienasluoksniu kubiniu
epiteliu su mikrogaureliais, gilesnėmis
invaginacijomis, citoplazmoje mažai intarpų,
vakuolių, lizosomų.
Nefronai
 Inksto kraujotaka
✹ Arterinis kraujas į inkstą
atiteka
Inksto arterija,
Skilimas inksto
✹ antyje
Trys polinės
arterijos Dalijimasis į
✹ segmentines
Segmentinės
arterijos Išsišakojimas į
✹ tarpskiltines
Tarpskiltinės
arterijos Ekscentriškas plitimas ir
skilimas
✹ Lankinėsties piramidžių pamatu
arterijos
 Inksto kraujotaka
✹ Lankinės
arterijos Tarpskiltelinių arterijų
✹
atskilimas
Tarpskiltelinės
arterijos Puokštės įtekamųjų
arteriolių
✹ Įtekamosios
atskilimas
arteriolės Skilimas į kapiliarų
kamuolėlį
✹ Kapiliarų kūnelio kapsulėje
kamuolėlisIštekamosios arteriolės
✹ Ištekamoji ištekėjimas
arteriolė
 Inksto kraujotaka
✹ Ištekamoji
arteriolė Dar kartą skilimas į kapiliarus
ir
nefrono kanaliukų
apraizgymas;
✹ Kanaliukų
arterinio kraujo virtimas
kapiliarai veniniu į tarpskiltines
Rinkimasis
venas
✹ Tarpskiltinės
venos Jungimasis inkstų vartų
srityje,
✹ Inksto Inksto venos sudarymas
vena
Ištekėjimas pro inksto
vartus
 Reiškinys, kai arteriolė skyla į
kapiliarus ir vėl susirenka į arteriolę,
vadinamas nuostabiuoju tinklu.
 Šlapimtakis, ureter

Tai porinis organas,

jungiantis inksto
geldelę su šlapimo
pūsle.
Topografija

✹ Prasideda inksto geldelėje,

✹ Leidžiasi žemyn užpakaline pilvo siena,
didžiojo ir mažojo dubens sienomis,
✹ Atsiveria šlapimo pūslės dugne, trikampio
srityje.
Išorinė sandara

✹ Forma – vamzdžio;
✹ Ilgis – 30cm;
✹ Padėtis – retroperitoninė.
Šlapimo pūslė,
vesica urinaria
• Neporinis,
• tuščiavidūris organas,
• šlapimo rezervuaras
(telpa 500 – 700 ml
šlapimo). Noras
šlapintis kyla, kai
susirenka apie 200 ml
šlapimo.
Topografija

✹ Yra mažąjame dubenyje už gaktinės sąvaržos;

✹ Vyrų pūslės užpakalyje yra sėklinis latakas,
sėklinės pūslelės ir tiesioji žarna,
✹ Moterų – gimda ir viršutinė makšties dalis,
✹ Padėtis – mezoperitoninė.
Vidinė sandara

✹ Sieną sudaro gleivinė padengta pereinamuoju

epiteliu, sudarytu iš 6 – 8 sluoksnių ląstelių.
Tuščia – raukšlėta, o prisipildžiusios – be
raukšlių;
✹ Pogleivinis sluoksnis – labai storas;
✹ Raumeninis dangalas – storas, sudarytas iš 3-jų
lygiųjų raumenų sluoksnių:
✹ Išorinio išilginio,
✹ Vidurinio žiedinio,
✹ Vidinio įstrižinio;
Šlapimo pūslės funkcijos

■ Kaupimo
■ Šalinimo
ŠLAPLĖ, urethra

■ Šlaplė — latakas, jungiantis šlapimo pūslę

su išore. Moters ir vyro šlaplė skiriasi.
■ Moters šlaplė yra apie 3 cm ilgio, visa
vienodos struktūros. Sienelė sudaryta iš
storo išorinio raumeninio sluoksnio, vidinis
gleivinis paviršius yra su išilginėmis
raukšlėmis. Moters šlaplė atsiveria į
makšties prieangį.
ŠLAPLĖ
Šlaplė

Moterų šlaplė trumpa, dėl to joms yra

didesnė rizika susirgti šlapimo takų infekcija.
Pradinė šlaplės dalis išklota pereinamuoju, o
toliau – daugiasluoksniu plokščiuoju epiteliu,
kuris vietomis gali būti daugiaeilis ar
daugiasluoksnis stulpinis.
ŠLAPLĖ

■ Vyro šlaplė sudėtingesnė, ji yra apie 20 cm

ilgio, jungianti šlapimo pūslę su varpos galva.
Vyrams šlapinantis iš šlapimo pūslės pro
šlaplę išteka šlapimas, o lytinio akto metu
metu – sėkla.
ŠLAPLĖ

Skiriamos trys dalys:

■ Priešinė – dalis, einanti per priešinę liauką.
Ji yra apie 3 cm ilgio, perveria prostatą. Į šią
dalį atsiveria vyriškųjų lytinių liaukų ir
priešinės liaukos ištekamieji latakai. Nuo
šios vietos šlapimo ir lytiniai latakai sudaro
bendrą urogenitalinį kanalą. Ši šlaplės dalis
yra išklota dvisluoksniu epiteliniu audiniu,
kuriame yra taurinių ląstelių.
ŠLAPLĖ
■ Plėvinė. Ji 1 cm ilgio, labai siaura (4-5 mm
skersmens), perveria tarpvietę. Šią šlaplės
dalį supa skersaruožis raukas, kurio
susitraukimai valingi, priklausantys nuo
sąmonės.
■ Akytkūninė dalis. Ji yra vingiuota ir pati
ilgiausia šlaplės dalis, apie 20 cm ilgio,
perveria šlaplės akytkūnį ir atsiveria varpos
galvos gale.