Pulso dažnis ir kraujospūdis

Parengė: Gabija Pakalniškytė

Įvadas
1. Pulsas – tai kraujagyslėmis tekanti širdies kairiojo skilvelio
išstumto kraujo banga, kuri paveikia jų sieneles ir sudaro
savitą staigaus išsiplėtimo įspūdį. Ramybės būklėje normalus
žmogaus pulsas 60-90 dūžių per minutę; padažnėjęs pulsas
81-99 k./min.; dažnas pulsas ≥ 100 k./min. (tachikardija); retas
pulsas <60 k./min. (bradikardija). Širdis plaka nevienodu
dažnumu: moterų pulsas 8-10 dūžių per minutę dažnesnis
negu vyrų.
2. Kraujospūdis – kraujo spaudimas (kraujo slėgis) į kraujagyslių
sieneles. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg
(sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos
priklauso nuo lyties ir amžiaus.
Vietos, kuriose galima
užčiuopti pulsą:
Nuo ko priklauso širdies darbas?
• Širdies darbas priklauso nuo kūno masės ir medžiagų
apykaitos. Sveiko žmogaus pulsas maždaug 2,5 karto
greitesnis už jaučio (25 dūžiai per minutę), 3,5 karto už
dramblio (20 dūžių per minutę) ir beveik 7 kartus lėtesnis nei
pelės (500 dūžių per minutę).
• Pulsas turi būti ritmiškas ir tolygus. Vaikų nuo 3 iki 7 metų – 95
tvinksniai, nuo 8 iki 14 metų – 80 tvinksnių, suaugusiųjų 60-70
tvinksnių per minutę, pagyvenusių žmonių pulsas būna
lėčiausias – 65 tvinksniai per minutę.
• Kuo geresnė fizinė būklė, tuo pulsas mažesnis. Širdis per
minutę išpumpuoja tą patį kraujo tūrį, bet rečiau
susitraukdama.
Bėgančio žmogaus širdies susitraukimų dažnis (per min.)
Kodėl pulsas būna nevienodas?

• Pulsas gali svyruoti dėl daugelio veiksnių: oro temperatūros,

lyties, amžiaus, tam tikrų ligų. Moterų pulsas yra dažnesnis nei
vyrų. Karščiuojant pulsas padažnėja iki 8–10 tvinksnių per
minutę. Tiksliausias pulsas būna, kai žmogus yra ramybės
būsenos. Pulsas ritmiškas, kai tvinksniai ir tarpai tarp jų yra
vienodi. Priešingu atveju galima įtarti širdies ritmo sutrikimą.
Pernelyg tankus pulsas (daugiau kaip 110–120 tvinksnių per
minutę) irgi rodo sutrikusią sveikatą, gali būti tachikardijos ar
kitų ligų simptomas.
Pulsas ir sportas
• Anot specialistų, jei pulsas yra 100 tvinksnių per minutę
treniruotės pradžioje, sutrumpėja fizinės apkrovos laikas, nes
bėgant takeliu ar minant dviratį greičiau pasiekiamas
maksimalus pulsas – 120 tvinksnių per minutę. Tokia
treniruotė nenaudinga, riebalai nėra maksimaliai deginami. Jei
sportuojama esant dažnesniam pulsui, alinama širdis,
kenkiama sveikatai, nes organizmas neekonomiškai eikvoja
energiją. Norint sužinoti maksimalų pulsą, iš 220 reikia atimti
savo amžių. Iš gauto skaičiaus atimti 30 proc. Moterų iki 35
metų (nerūkančių ir nesergančių cukriniu diabetu, širdies
ligomis) pulsas per treniruotę turėtų būti 130–145 tvinksniai
per minutę.
Širdies darbo ciklas
• Tai laikas, per kurį įvyksta vienas širdies susitraukimas ir vienas
atsipalaidavimas. Širdies darbo ciklo trukmė – 0,8s.
• Prieširdžių ir skilvelių raumens susitraukimas vadinama
sistole.
• Prieširdžių ir skilvelių raumens atsipalaidavimas vadinamas
diastole.
• Širdies darbo ciklą sudaro trys fazės:
 I. Prieširdžių sistolė – prieširdžiai susitraukia, atsidaro buriniai
vožtuvai, skilveliai yra atsipalaidavę, kraujas iš prieširdžių
suteka į juos.
 II. Skilvelių sistolė – prieširdžiai atsipalaiduoja, užsidaro
buriniai vožtuvai, susitraukia skilveliai, kraujas išstumiamas į
arterijas, nes negali grįžti atgal į prieširdžius.
 III. Diastolė – visi širdies raumenys atsipalaiduoja, kraujas iš
venų suteka į prieširdžius.

• Širdies vožtuvai reaguoja į širdies darbo ciklo metu vykstančius

spaudimo pokyčius. Ramybės sąlygomis sveiko žmogaus širdis
susitraukia vidutiniškai 70-75 kartus per minutę. Sveiko
žmogaus per sistolę išstumiamo kraujo tūris yra apie 75ml.
Geros fizinės formos žmonių širdis per sistolę kraujo paprastai
išstumia daugiau – net iki 5l kiekvieną minutę.
Arterinis kraujospūdis (AKS)
• Tai kraujo slėgis, spaudžiantis vidinę arterijos sienelę. Kraują širdis
turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus.
Kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje kraujo tėkmė stiprėja, o
vėliau silpnėja.
• Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais
(mm/Hg), išreiškiamas dviem skaičiais:
1) Pirmasis, didesnysis skaičius rodo širdies susitraukimo sukurtą
spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu.
2) Antrasis, mažesnysis skaičius rodo spaudimą kraujagyslėse tarp
širdies susitraukimų ir yra vadinamas diastoliniu.
 Sistolinis kraujospūdis – tai didžiausias spaudimas, kurį širdis sukuria
susitraukdama.
 Diastolinis kraujospūdis – tai mažiausias spaudimas, susidarantis
širdžiai atsipalaiduojant.
Padidėjusio kraujospūdžio gydymas
• Kraujospūdis yra normali organizmo reakcija į kraujagyslių
pokyčius ir jeigu jis nesiekia kritinės ribos, tai jį mažinti
medicininiais preparatais nederėtų. Nuolat aukštas
kraujospūdis (hipertenzija) gydomas įvairiais medicininiais
preparatais, praplečiančiais žmogaus kraujagysles. Tokie
preparatai paties kraujospūdžio padidėjimo neišgydo, o jį
trumpam laikui sumažina.
Todėl rekomenduojama padidėjusį kraujospūdį koreguoti ne
medikamentais, o sveika ir subalansuota mityba, fiziniu
aktyvumu, kadangi kraujospūdis kyla dėl kraujagyslių
užkalkėjimo arba jų sienelių elastingumo sumažėjimo.
Arterinio kraujospūdžio matavimas
• Arterinis kraujospūdis dažniausiai matuojamas taikant du
metodus:
1. Korotkovo metodas. Į kraujospūdžio matuoklio manžetę
pripumpuojama oro ir arterijoje kraujotaka visiškai sustabdoma,
tada jis po truputį išleidžiamas. Kai spaudimas manžetėje
susilygina su spaudimu arterijoje, kraujo srovė per suspaudimo
zoną teka sukeldama garsus, kurie girdimi stetoskopu. Šie garsai
reiškia, kad spaudimas manžetėje lygus spaudimui arterijoje.
2. Oscilometrinis metodas. Į manžetę pripumpuojama oro ir
kraujotaka arterijoje visiškai sustabdoma, tada jis po truputį
išleidžiamas. Kai spaudimas manžetėje susilygina su spaudimu
arterijoje, kraujo srovė, tekėdama per suspaudimo zoną,
manžetėje sukelia oro pulsaciją, kurią registruoja skaitmeninis
aparatas.
Šiais prietaisais
matuojamas
sistolinis ir
diastolinis
spaudimas.
a.manžetė
b.stetoskopas
Kraujospūdžio matavimo sąlygos
• Matuojama sėdint;
• Prieš matavimą nevalgykite, nerūkykite;
• Matuojama ramybės sąlygomis, kiekvieną dieną tuo pačiu
metu;
• Negalima judėti, kalbėti;
• Neįtemkite ir neatpalaiduokite rankos raumenų.
Išvados
1. Pulsas priklauso nuo amžiaus.
2. Pulso dažnis, esant ramybės būsenai, yra geras žmogaus
fizinės būklės rodiklis.
3. Skilvelių sistolė trunka 0,3s ; diastolė trunka 0,4s ; prieširdžių
sistolė trunka 0,4s.
4. Normalus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir
80 mm Hg (diastolinis), bet normos ribos priklauso nuo lyties
ir amžiaus.
5. Ne tik ligoniams, nėsčioms moterims, bet ir sveikiems,
niekuo nesiskundžiantiems žmonėms svarbu stebėti AKS, nes
taip galima užkirsti kelią rimtoms ligoms.
Ačiū už dėmesį !