Sveikas naujagimis

LSMU KK
Neonatologijos klinika
Pirmosios 2 val.po gimimo
 Naujagimio, laikyto nuogo prie motinos nuogos
krūtinės arba suvystyto, temperatūra po gimimo
38 Prie mamos
vystykluose
37
Kūno temperatūra

p=<0.01 p=<0.01

36 Pažastyje
p=<0.001
p=<0.001
p=<0.05

35 p=<0.001

Šlaunies išorėje
34
15 30 45 60 75 90 min.
Paimta iš: Chrisstenson K et al (1992) Temperature, metabolic adaptation and crying in healthy full term
newborns cared for skin-to- skin or in a cot Acta Paediatr 81:490
WHO/Wellstart
 Šilumos perdavimo
mechanizmai ŠILUMOS
ŠILUMOS GAVIMAS
ATIDAVIMAS  Radiacija
 Radiacija  Konvekcija
 Garavimas  Kondukcija
 Konvekcija
 Kondukcija
Termiškai neutrali aplinka (TNA)

 Tai aplinkos temperatūra, kurioje kūdikio

deguonies suvartojimas ir metabolinė
apykaita yra minimali
Šalčio streso pasekmės
C o ld S tr e s s

VVazokonstrikcija
a s o c o n s tr ic tio n
- - P -uPlaučių
lm o n a r y
- -- Pperiferinė
e r ip h e r a l

I n c r e a plaučių
Padidėja sed - Didėja- - I n c periferijoje
re a s e d --D e c r e a s e d
P u lm o n a r y P laktatų;
e rip h e r a l
- Mažėja O2
O x y g e n to T is s u e s
kraujagyslių
V a s c u la r audiniuose;
rezistentiškumas - LMetabolinė
a c tic A c id --H y p o x ia
R e s is ta n c e - - M e t a acidozė
b o lic A c id o s is - hipoksija

I n c r e a s eO2
Didėja d C o mRibinė
p r o m is e d
Oxygen
poreikis C o n d itio n
situacija
R e q u ire m e n ts
Šilumos streso pasekmės
H e a t S tre s s

VVazodilatacija
a s o d ila ta tio n
- - P-Plaučių
e r ip h e r a l
-
- - Pperiferinė
u lm o n a r y

Prakaitavimas
S w e a tin g

I n c r e a plaučių
Padidėja sed - Didėja- - I n c periferijoje
re a s e d --D e c r e a s e d
- Mažėja O2
P u lm o n a r y
kraujagyslių P laktatų;
e r ip h e r a l O x y g e n to T is s u e s
V a s c u la r
rezistentiškumas - LMetabolinė
a c tic A c id audiniuose;
--H y p o x ia
R e s is ta n c e - - M e t a acidozė
b o lic A c id o s is - Hipoksija

Didėja
I n c r e a s O2
ed C o mRibinė
p r o m is e d
poreikis
Oxygen Csituacija
o n d itio n
R e q u ir e m e n ts
 Temperatūros pokyčių
klinikinė prasmė
 Didėja deguonies suvartojimas
 Anaerobinis metabolizmas
 Audinių hipoksija/acidozė
 Gliukozė nebedalyvauja krebso cikle
 Piruvatai tampa laktatais
 Metabolinė acidozė
 Hipoglikemija
 Suyra surfaktantas
 Kvėpavimo nepakankamumas
Radiacijos ir konvekcijos būdu
netenkamos šilumos kontrolė

 Nestatyti šilumą skleidžiančių

aparatų prie šaltų sienų, arti durų,
ventiliatorių
 Užkloti inkubatorius gobtuvais
 Naudoti kepures
 Aprengti naujagimius
Kondukcijos būdu netenkamos
šilumos kontrolė

 Sušildyti techniką
 Sušildyti vystyklus, drabužėlius
 Sušildyti rankas prieš liečiant
naujagimį
 Odos prie odos kontaktas
 Garavimo būdu netenkamos
šilumos kontrolė
 Nusausinti naujagimį tuoj pat po
gimimo ar bet kada, kai naudojami
skysčiai ant jo kūno paviršiaus
Normalios variacijos
Temperatūra - 36.5 - 37,5 pažastyje
Verkimas – pakyla temperatūra
Stabilizuojasi per 8 - 10 val.
Infekcijos atveju gali būti hipotermija < 36.5
arba hipertermija > 37.5

Širdies susitraukimo dažnis 120 - 160 k/min

Kvėpavimo dažnis 40 – 60 k/min

Verniksas ant odos
Kolonizacija
Pasaulio sveikatos organizacija
apie gimdymą s/c pagalba

 5-10% - optimalus nacionalinis dažnumas,

 > 15%: daugiau žalinga nei naudinga
S/c dažnumas
Baltijos Amerikos klinikoje 2008 m. – 43%, 2009 – 37%
25

20

15

10

0
1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014

Lietuva Norvegija
http://data.euro.who.int/hfadb/
S/c paplitimas
 Prancūzijoje – 20 %
 Vokietija – 25 % (PC 50 %)

 JAV – 25 %

 Italijoje – 33 %

 privačiose Brazilijos klinikose – 80 %

 KK 2010 m. – 33 %
POSTNATALINĖ
ADAPTACIJA
Vaisiaus stresas gimdymo metu
 Naujagimių gimusių be stangų adaptacija buvo blogesnė.
Skubių s/c operacijų grupė nebuvo tirta.
Schuhmann RA, Artun B. “Z Geburtshilfe Neonatol.” 2000 Jul –Aug: 204 940 : 146-52

Svorio kritimui:
 5 –tą dieną gimusiems per s/c svoris nukrito 3 kartus
žemiau, nei gimusiems natūraliais gimdymo takais.
 gimusiems natūraliai katecholaminų pikas buvo žymiai

didesnis. Tai atspindi geresnę adaptaciją gimimo metu.

Wenderlein JM. Universitats- Frauenklinik Ulm. “ Z Geburtshilfe Neonatol” 1997 May – Jun:
201 (3) :82 – 5.
Naujagimių hemodinaminė
adaptacija
 kairiojo skilvelio išmetimo frakcija ir
pasiskirstymas didžiajame kraujotakos rate
abiejose grupėse buvo panašus.
 katecholaminų koncentracija buvo žymiai
didesnė naujagimių,gimusių natūraliais
gimdymo takais, nei per s/c (Adrenalino p<0.05,
noradrenalino p<0.05)

Department of Pediatrics, Kitasato University School of Medicine,

Kanagawa, Japan “ Biol Neonate “ 1995; 68 (6) : 404 – 11.
Naujagimių gimusių per s/c CNS
būklė, pagrįsta EEG

Stebėta vėluojanti smegenų bioelektrinių procesų

aktyvacija, sutrikę paros cirkadiniai bioritmai,
žemesnis konvulsinio jaudrumo slenkstis.

Vladimirova Elu, Smirnova EE. “ Zh Nevropatol Psikhiatr Im S S

Korsakova.
1994 ; 94 (3) : 16 – 8.
Smegenys ir oksitocinas
 Dėmesio deficitas ir hyperaktyvumas dėl
nepakankamos naujagimių smegenų
stimuliacijos
 Oksitocino stimuliacijos trūkumas aktyvuoja
kortikotropinį hormoną atpalaiduojantį geną,
o šis įtakoja ilgalaikį jautrumą stresui

Insel Th, Fernald R.2004, Pansepp J. 2003, 2005, Bauer J. 2007, Basters-Hoffmann B. „Does
It Matter How We Are Born?“ 2008
Neurologinė adaptacija po skubios ir
planinės s/c
 Naujagimiai gimę per skubią s/c turėjo žymiai
didesnę raumenų hipotoniją pirmosiomis 2
dienomis po gimdymo.
 reakcija į garsą, ieškojimo, Moro ir vaikščiojimo
refleksai buvo silpnesni planinių s/c grupėje.
 augimas, psichomotorinis vystymasis ir
neurologinė būklė 6 mėn. amžiuje nesiskyrė
tarp šių grupių.
Acta Paediatr, 1992 ; 81 (10) :797 – 801.
 Žindymo trukmė
Trumpesnis žindymas
 pasekmės vaikui: ausų, žarnyno,
kvėpavimo sistemos infekcijų, alergijos,
astmos, diabeto, leukemijos ir kt. ligos
 vėlyvosios pasekmės motinai:
pogimdyminės depresijos, II tipo diabeto,
hipertenzijos, kiaušidžių ir krūtų vėžio,
osteoporozės

Lyell ir kt. 2005; Morale ir kt. 2007, Sakala 2006; RCOG, Ceasaren section, guideline; Jain
ir kt. 2006; Hansen ir kt. 2007]
MP pirmomis paromis
 Maitintų MP naujagimių žarnyne:
lactobakterijos ir streptokokai (optimali
mikroflora).
 Maitintų AM : stafilokokai, Escherichia coli, ir
klostridijos.
Harmsen, Hermie J. M.; Wildeboer-Veloo, Alida C. M.; Raangs, Gerwin C.; et. Al. Analysis of
Intestinal Flora Development in Breast-Fed and Formula-Fed Infants by Using Molecular
Identification and Detection Methods, Journal of Pediatric Gastroenterology & Nutrition: January
2000 - Volume 30 - Issue 1 - pp 61-67
 Žarnyno kolonizacija
 Optimali mikroflora naujagimio žarnyne apsprendžia viso
tolesnio žmogaus gyvenimo mikroflorą – mikrobiotą.
 užgimdamas pro makštį vaisiaus žarnynas
kolonizuojasi laktobakterijomis
 Apsauga:
 nuo infekcijų,
 astmos ir kt. alergijų,
 I tipo diabeto vaikystėje,
 Krono ligos, opinio kolito
 Kolorektalinio vėžio

Bengstom ir kt., 2010; Penders ir kt. 2006; Bedford ir kt. 2006; Renz-Polster ir
kt. 2005; Salam ir kt. 2006, Edwards, Parrett, 2002
Žarnyno kraujotaka
 20 % naujagimių, maitintų iš buteliuko AM, buvo
pagreitėjusi kraujotaka, nei maitintų iš krūties.
Kraujotakos pakitimai atsirasdavo 50 min po
maitinimo a.mesenterica superior.
 Tai postnatalinis žarnyno adaptacijos pakitimas -
atsakas į netinkamą maitinimą.

Coombs RC, Morgan ME, Durbin GM, Booth IW, McNeish AS.
J Pediatr Gastroenterol Nutr. 1992; 15 (1) : 6 – 12.
Naujagimio kolonizacija
 Normalus gimdymas: tai naujagimio
ekspozicija motinos išmatoms (makštis-
išeinamoji anga lokalizacija!) :
 99,9proc. griežtų anaerobų visai ar mažai
virulentiški, pasižymintys organizme
priešuždegiminiu poveikiu

Hanson L, III European Conference, ABM, 2010

 Imuninės sistemos pokyčiai
 S/c keičia kūdikio leukocitų DNR, todėl
gresia didesnis imuninės sistemos
pakitimų sukeltų ligų, tarp jų astmos,
diabeto ir vėžio, pavojus

Schlinzig ir kt., Epigenetic modulation at birth – altered DNA-methylation

in white blood cells after Caesarean section, Acta Pediatrica, 2009]
Jatrogeninis vėlyvasis neišnešiotumas
Vaisiaus smegenys vystosi iki 41-os nėštumo sav.:
 1/3 savo tūrio jos užauga per paskutines 6-8 sav.
 35-41 nėšt. sav. baltosios smegenų medžiagos tūris
padidėja 5 k.
 neaišku, kaip ekstrauterininis smegenų vystymasis
skiriasi nuo intrauterininio tuo pačiu
vaisiaus/naujagimio amžiaus tarpsniu
[Kinney ir kt. 2006; Morison ir kt. 2006; Rusconi ir kt. 2007; Davidson R. ir kt. 2010; Forster ir kt.
2007; Moore ir kt. 2007; Smith ir kt. 2007; Odent ir kt. 2006; Csaba ir kt. 2007]

Kvėpavimo sutrikimas 37-39 sav.

spontaninio gimdymo metu vyksta plaučių valymasis nuo skysčio,
apsaugantis vaiką nuo kvėpavimo problemų gimus

[Lyell ir kt. 2005; Morale ir kt. 2007, Sakala 2006; RCOG, Ceasaren section, guideline; Jain ir
kt. 2006; Hansen ir kt. 2007]
Psichologinė žala motinai ir vaikui

Gimdymas
Cezario pjūvio
pagalba susijęs 23,4

su labiau
išreikštu 34,9

motinos pykčiu natūralus gimdymas

Cezario pjūvis
(p<0,05)

Chazova R. „Motinų ir tėvų emocinės reakcijos į pirmo vaiko gimimą ir jas įtakojantys
veiksniai“VDU magistrinis darbas, 2007
Psichologinė žala motinai ir vaikui

 Depresija, savęs vertinimo sutrikimai,

neigiama gimdymo patirtis
 Vėlyvas oda-oda kontaktas ir prieraišumo
problemos, trumpesnis žindymas

[Lyell ir kt. 2005; Morale ir kt. 2007, Sakala 2006; RCOG, Ceasaren section, guideline; Jain ir kt.
2006; Hansen ir kt. 2007]
Lietuvos pilietis, (mamos vaikas)
Svoris
 Krenta 10 proc. per pirmąsias dienas
 Atgauna gimimo svorį per 2 sav.
 Minimalus pirmo mėnesio prieauglis 500 gr
(numestas svoris+virš gimimo svorio+ne
mažiau 6k/p šlapinasi po 7-tos paros,
tuštinasi geltonos spalvos išmatomis po 7-tos
paros)
 AUGIMO KREIVĖS
Berniukų svorio augimo pagal amžių kreivė (nuo gimimo iki 2 metų)
AUGIMO KREIVĖS
Motorinio išvystymo vertinimo gairės

Vaikšto vienas

Stovi vienas

Eina prilaikomas

Ropoja

Stovi prilaikomas

Sėdi be atramos
Subrendimo vertinimas pagal:

 Ballard’ą
 Dubovitch
 Plesse
 NAUJAGIMIO MORFOLOGINIO BRANDUMO POŽYMIŲ
VERTINIMAS (Plesse)

Vertinamas Balai
požymis 1 2 3 4
Krūtelių skersmuo 5 mm. 5 -10 mm. 15 mm -
Spenelių areolės forma Nėra areolės Areolės kraštas nepakilęs Areolė pakilusi virš odos -
virš odos
Odos permatomumas Matyti net mažiausios Venų šakos dar matosi, Didesnės venos dar Nematomas arba silpnai
venos bet smulkių venų silpnai matomos matomas venų piešinys
nesimato

Plaukuotumas Tankus Platus , bet negausus Mažai plaukų ant pečių, -

žasto
Ausies kaušelio kietumas Kremzlė minkšta, Kremzlė lengvai Kaušelį galima sulenkti, Kaušelis kietas,
sulenkta neatsitiesia sulenkiama, lėtai grįžta į sulenktas greitai atšoka sulenkiamas per jėgą
pirmykštę padėtį atgal

Ausies kaušelio forma Beformis Kraštas pradeda Visas kraštas nevisiškai Kraštas ryškiai užsilenkęs
užsilenkti užsilenkęs į vidų
Rankų pirštų nagai Nesiekia piršto viršūnės Siekia piršto viršūnę Peraugę piršto viršūnę -
Padų odos raukšlės Gilių raukšlių nėra 1-2 gilios raukšlės, Raukšlių yra ir Visame pado plote yra
einančios per priekinį viduriniame pado daug raukšlių
pado trečdalį trečdalyje

8-10 balų < 32 sav. 16- 18 balų - 34-35 sav. 23-26 balai - 38-39
sav.
11-5 balų - 32 - 33 sav. 19-22 balai - 36-37 sav. 27-28 balai > 39 sav.
Virkštelė
 Spaustuku
užspaudžiama,
naujagimiui gulint ant
motinos krūtinės 1-2
min., sumažėjus
pulsacijai
 Valoma: spiritu arba
chlorheksidinu arba
vandeniu
 GERIAUSIA – palikti
džiūti natūraliai
Natūralus gijimas
 Egzistuoja nepakankamai įrodymų neatidėliotinam virkštelės
priežiūros taktikos keitimui, nuo vietinių antimikrobinių preparatų
naudojimo prie natūralaus gijimo.
 Remiantis atliktais tyrimais, natūralus gijimas lyginant su
alkoholio naudojimu bambutės priežiūrai pastebėta statistiškai
patikimas virkštelės atsidalijimo laikas. Natūraliai gyjant jis buvo
1,7d. trumpesnis nei naudojant alkoholį. Nė vienam iš tirtų
naujagimių (1811) nebuvo infekcijos.

Trends in Umbilical Cord Care: Scientific Evidence for

practice; McConnell T.P.; Lee C.W Couillard M. et al.
NBIN. 2004; 4(4):211-222,
http://www.medscape.com/viewarticle/497030
Virkštelė
 Dviejų tipų džiūvimas –
sausai ir drėgnai
 Nukrenta per 1-2-3 sav.
Kada susirūpinti?
Sveiko naujagimio poza fleksinė
ODA
 Gelta
Prasideda II parą (!), ryškiausia 4-5 –tą parą, išnyksta per 2-3
sav.
Yra fetalinis Er ---Hb---netiesioginis bilirubinas (paduose
bilirubinas>250mc/mol/l)

Kramerio zonos
Akrocianozė
Mongolinės dėmės
Marmuruotumas
Milia
 Keratinizuoti raginio
sluoksnio intarpai
 Išnyksta per 3 mėn.
 Gydymo nereikia
Toksinė eritema
(alerginis toksinis bėrimas)
 2-3 parą dėl baltymų
apykaitos persitvarkymo
 Raudona dėmė su geltonu
taškeliu
 Veide, galūnėse, kūnelyje
 Atsiranda – nyksta 2 sav.
 Eozinofilija kraujyje,
eozinofilų sankaupos
mazgelyje
 Gydymo nereikia
Toksinė eritema
Naujagimių gėrybinė pustulinė
melanozė
 Stebimos pustulės iš karto
po gimimo
 Lengvai nuplyšta, lieka
pigmentacija
 Kartais po gimimo tik
pigmentuotos dėmelės
 Išnyksta po 2-3 dienų
 Etiologija nežinoma
 Polimorfonukleariniai
leukocitai, mikroorganizmų
nerandama
Miliaria (1)

Prakaito liaukų užsikimšimas ir

prakaito liaukos latako
trūkimas. Dažniausiai dėl
perkaitimo ant kaktos, bet
gali būti ir ant kūno. Dvi
formos:

 Kristalinė miliaria –
paviršinės pūslelės, 1-2mm
diametro, nėra uždegiminės
reakcijos aplink pūslelę
 Prakaitinė miliaria –
papulės ir pustulės
Miliaria (2)
Seborėjinis dermatitas
 Gelsvai pilkos raginės
plokštelės plaukuotoje
galvos dalyje, ant kaktos,
ausų, nazolabialinėse
raukšlėse
 Priežastis nežinoma
 2-3 mėn., bet gali atsirasti ir
po 1m.
 Kartu gali būti candida
infekcija
 Vystyklų/sauskelnių dermatitas (1)
 Sukelia vystyklų drėgmė, šiluma,
šlapimas ir išmatos bei aplinkos
medžiagos
 Dažna super infekcija - Candida
albicans

Profilaktika:
 Dažnas vystyklų/sauskelnių
keitimas,
 Sausa, kvėpuojanti oda
 Riebūs tepalai ir kremai su ZnO
 Vystyklų/sauskelnių dermatitas (2)

Gydymas:
 Priešgrybeliniais nistatino,
mikanozolio, klotrimazolio
tepalais
 Hormoninis tepalas 1-2
kartus sumažinti niežulį,
jautrumą, uždegimą,
 Priešgrybeliainai per os,
jei linkę atsikartoti, kad
sumažinti žarnyno
c.albicans kolonizaciją
Sauskelnių pavojai
 Nevaisingumas
 “sauskelnių sindromas”
 Ekologija
 Žindimo dėmės

 Odos pažeidimai ant

išorinio delno paviršiaus,
nykščio
 Gali būti ryški raudona,
hiperemiška dėmė, pūslė
 Ypač aktyvus vaisiaus, o
po to ir naujagimio
žindimo refleksas
Gandro žnybis
 Stafilokokinės pustulės
 Atsiranda paviršinė pustulė
po kelių dienų po gimimo
 Bet kurioje kūno dalyje, bet
dažniausiai pažastyse,
kirkšnyse, kaklo ir kitose
raukšlėse
 Sukėlėjas Staphylococcus
aureus.
Gydymas:
 Vietiškai – chlorhexidinas
 Pasėlis – AB per os jei apie
bambą – AB i/v - oksacilinas
 Landuonis
 Atšokus odelei, kerpant
nagus, čiulpiant pirštukus –
paraudimas, paburkimas
 Patekus Staphylococcus
aureus ar Streptococcus
pyogenes – antrinė infekcija
 Gydymas:
 Vietiškai - chlorheksidinas
 Pasėlis – AB per os,
 AB į/v - oksacilinas
 Chirurginis atvėrimas,
drenažas
 Bullous impetigo
 Staphylococcus aureus
odos pažeidimas
 Pirmos savaitės pabaiga –
antra gyvenimo savaitė
 Bet kuri kūno dalis
 Bulos užpildytos gelsvu,
drumstu skysčiu
 Lengvai plyšta,
hiperemiška oda, gyja be
randelių
 Gydymas:
 Pasėlis ir AB į/v -
oksacilinas
Odos hiperpigmentaciniai
pakitimai

Melanocitinis apgamas:

 Maži apgamai – iki 20mm,

1% naujagimių, 1-2 apgamai
 Vidutiniai – 2- 20 cm
 Gigantiniai - >20cm(pav.)
 Vidutiniai ir gigantiniai linkę
malignizuotis paauglystėje,
indikuotinas pašalinimas
ankstyvoje vaikystėje
Hemangioma
 10% naujagimių iki 4 sav.
 Dažniau mergaitėms nei
berniukams
 Tuoj po gimimo mažas ir
didėja ar tik depigmentuota
vieta
 Didėja iki 6 –to mėnesio
 Išnyksta per pirmus 2 metus
 Kiti lieka visą gyvenimą
Malformacijos

 Portveino dėmės
 Kapiliarų sklaidos
defektas, sporadinis,
bet galimas
autosominis
dominantinis
paveldėjimas
 Gydymas - lazeriu
Galvos odos pažeidimai
 Pažeidimai ties skalpo
vidurine linija gali nurodyti į
encefalocelę, meningocelę
ar kitus nervų sistemos
sklaidos defektus
 Plaukai aplinkui tamsesni,
tankesni ir ilgesni nei kitose
galvos vietose
 Prieš chirurginę korekciją
įsitikinti ar nėra ryšio su
gilesnėmis CNS
struktūromis 
Sakralinės duobutės
 2-4% naujagimių, g.b.
plaukuotumas
 Nestebimas CNS
pažeidimų – tyrimai
nereikalingi
Tolesni tyrimai indikuotini,
kai:
 Įduba >5mm, labai gili
(gali komunikuoti su
stuburo kanalu)
Odos aplazija
 Įgimtas odos nebuvimas,
ties verpeto vieta
 Gali būti erozuotas
paviršius ar gili opa ar
lengvai epitelizuota
 Dažniausiai maži defektai,
bet pasitaiko ir didelių (gali
siekti kietuosius dangalus)
 Dažnai drauge su kitais
įgimtais defektais
 Užgijus – lieka vieta be
plaukų
Epiderminis navikas
 Cistinė higroma
 Lokalizuota limfangioma:
multicistinė arba/ir
multinodulinė
 Pažeidimai
cervikofacialinėje ar
liemens srityje
 Gydymas – chirurginis
pašalinimas,
sklerozuojančių medžiagų
suleidimas
 Neuroblastoma

 Neuroblastoma
dažniausiai pasitaikantis
piktybinis navikas
naujagimiams
 Dominuoja simpatiniai
ganglijai, adrenalinės
šerdies ląstelės
 Melsvos kietos papulės,
spaudžiant blykšta dėl
vietinių katecholaminų
išsiskyrimo
 Morphea
 “Kardo kirtis” –
sklerozuota oda su
atrofija centre
 Manoma, dėl pasyviai
perduotų autoimuninių
antikūnų iš motinos,
sergančios
sklerodermija
Poodinė riebalinė nekrozė

 Pasitaiko po šalčio streso,

asfiksijos, sepsio
 Per pirmas dvi savaites
 Kieti mazgai, paslankūs, oda
virš jų rausva, lyginant su
kitomis kūno vietomis
 Lokalizuojasi pečių juostoje,
liemenyje, šlaunyse
 Išopėjus išteka sterilūs “pūliai”
 Šiuo atveju buvo stebėta ryški
hyperkalcemija
 Gydytas furosemidu,
sisteminiais steroidais
 Ichtiozė (gr.ichthus – žuvis)
 Sutrikusi
keratinizacija,
genetinis defektas,
tiek recesyvinis, tiek
dominantinis
 Steroidų sulfatazės
nepakankamumas,
neleidžiantis
normaliai atsikratyti
senstančiais
keratinocitais
Koloidinis vaikas
Leideno eritrodermija
Pigmento nelaikymo sindromas
Galva
 Galvutės audinių paburkimas
Pogimdyminis gumbas
(Caput succedaneum)
 dažniausias galvos odos
pažeidimas dėl gimdymo
traumos
 vakuumo naudojimas

 išnyksta per 48val.

 kerta kaulines

siūles
Galvos konfigūracija
 Didysis
momenėlis
2-3 - 3-4 cm
 Mažasis
momenėlis
0.5 - 1 cm
 Atviros siūlės
Gimdymo trauma-
hematoma

 Replių, vakuuminio
ekstraktoriaus žymės
Gimdymo trauma
-Kefalohematoma
Kefalohematoma
 1,5-2,5% visų
gimdymų
 replės 4,1%
 vakuumas 9,8-14,8%
 po antkauliu
 nekerta kaulinių siūlių
 rezorbuotis gali per
kelias dienas ar
savaites
 punktuoti
nerekomenduojama
Raktikaulio lūžimas:
Epidemiologija: dažniausias, neišvengiamas ir iš
anksto nenuspėjamas kaulo lūžimas, kuriuo
gali komplikuotis normalus gimdymas.
Predisponuojantys veiksniai:
 Didelis gimimo svoris ir petukų distocija.
 Akušerinės replės gimdymo metu.
 Sėdyninė pirmeiga.
 Netaisyklinga pozicija (rankų)
Raktikaulio lūžimas:
Klinika:
 Galimas viršutinės galūnės
pseudoparalyžius.
 Kaulo lūžgalių krepitacija ar čiuopiami kaulo
nelygumai.
 M.sternocleidomastoideus spazmas.
Raktikaulio lūžimas:

Diagnostika: klinikiniai požymiai

rentgenologinė (netikslinga)

Gydymas:
rankytės imobilizavimas,
sugyja per 7-10 dienas.
Raktikaulio lūžimas
? lūžimas
Periferinės nervų sistemos
pažeidimai: petinio rezginio
Epidemiologija: 0,5-2 atvejai 1000 gyvų
gimusiųjų. Dažniausiai Erbs’o paralyžiaus
klinika ir tik 10% atvejų viso petinio rezginio
pažeidimas.
Klasifikacija:
 Viso petinio rezginio pažeidimas

 Erbso paralyžius (C5-C6) pažeidimas

 Klumpke paralyžius (C7-8, Th1) pažeidimas

Periferinės nervų sistemos
pažeidimai: petinio rezginio
Erbs’o paralyžiaus
Diagnostika:
“Arbatpinigių ranka”
 Nukaręs žemyn petis
 Ištiesta per alkūnę
ranka
 Pritraukta prie kūno
 Pasukta į vidų
 Delnas palenktas į
užpakalį
Periferinės nervų sistemos
pažeidimai: petinio rezginio
Visiško petinio rezginio
pažeidimo diagnostika:
 Ranka ištiesta,
pajudinus lieka toje
padėtyje, kur ir padėta.
 Pirštukai išskėsti, nėra
griebimo reflekso.
 5% gali būti tos pačios
pusės n.phrenicus
pažeidimas.
Periferinės nervų sistemos
pažeidimai: petinio rezginio

Gydymas:
 Konservatyvus: kontraktūrų prevencija-
imobilizacija pirmą savaitę ir po to
kineziterapija.

 Chirurginis - esant visiškam nervinių skaidulų

nutrūkimui.
Diafragminio nervo pažeidimai

 Galima įtarti, kai naujagimiui ryškėja cianozė ir

nereguliarus forsuotas kvėpavimas.
 Dažniausiai ši trauma (C(3)4(5) būna vienpusė ir
susijusi su peties rezginio viršutinės dalies
pareze toje pačioje pusėje.
 Rentgenologiškai randama pažeistos pusės
diafragmos relaksacija.
Diafragminio nervo pažeidimas
Veidinio nervo pažeidimas

Etiologija ir patogenezė:
 Periferinė nervo dalis pažeidžiama vaiką
traukiant su akušerinėmis replėmis.
 Nervas prispaudžiamas prie kryžkaulio vaikui
einant gimdymo takais.
 Įgimtas veidinio nervo pažeidimas.
Veidinio nervo pažeidimas

Centrinio tipo:
 Veido asimetrija verkiant.

 Burna patraukta į sveiką pusę.

 Raukšlės gilesnės sveikoje pusėje.

 Kaktos ir vokų judesiai nesutrikę.

Periferinės nervų sistemos:
veidinio nervo

Periferinio tipo pažeidimas:

 Veido asimetrija verkiant

 Pakritęs burnos kampas

 Užkritęs vokas

 Išsilyginusios kaktinės
raukšlės
???
Periferinės nervų sistemos:
veidinio nervo
Gydymas:
 Savaiminis pagerėjimas pirmos savaitės
eigoje ir visiškas atsistatymas per kelis
mėnesius.
 Simptominis gydymas: atviros akies
dengimas ir dirbtinės ašaros.
 Neurologo ar neurochirurgo konsultacija jeigu
pagėrėjimo nėra per 7-10 dienų.
Akys
Cheminis konjungtyvitas

 Po sulašinto
profilaktiškai sulfacilo
natrio tirpalo
 Akys
-Traiškanoja, • Infekcinis
konjungtyvitas
dėl užsikimšusio
ašarų latako
-Atsiveria 50 proc.
savaime iki 3 mėn.
-Akių junginės
plovimai fiziologiniu
tirpalu ir ašarų maišo
masažas
Subkonjungtyvinės hemoragijos
 smulkių kraujagyslių po
jungine trūkimas
 rezorbuojasi per 1-2 sav.
 gali būti traumos
požymis!
 AKYS
Įgimta katarakta
 0,44% gyvų gimusių
 23% paveldima AD būdu
 susijusi su
 metabolinėmis ligomis

 įgimtomis infekcijomis

 trisomijomis (13, 18, 21 chr)

 hipoglikemija

 neišnešiotumu
AKYS
Nekonjuguotas žvilgsnis

 fiziologinis žvairumas iki

2mėn amžiaus
 gali būti vienos ar abiejų
akių funkcijos sutrikimo
požymis
Ausys
Akių ausies linija
 Ausų padėtis
 Žemai prisitvirtinusios
ausys
 Duobutės prie kaušelio
 Gali būti susijusios su
kurtumu
 Odos išaugos
Žemai prisitvirtinusios ausys
AUSYS

Duobutės prie kaušelio Odos išaugos

Burna
Drėgna gleivinė Vientisas gomurys
Įgimti dantukai Epšteino perlai

1:3000 naujagimių
Pienligė
 NE sodai !!!
 Priešgrybeliniai –,
Daktarin gel oral
(geriamasis gelis)
Klotrimazolis motinos
speneliams
 Tepti 10-14 parų po
maitinimo
 Genciano violetas 1xd 1-
2 d.
 Praeina be gydymo per
3-4 sav. („pieno liežuvis“)
ANKILOGLOSIJA (ankyloglossia)
 Liežuvis neišlenda
toliau dantenų;
 Liežuvis širdelės
formos
 Liežuvio negali
ištraukti pirštais
 Liežuvio pasaitėlis
trumpesnis nei 1 cm
Pilvas
Tuštinimasis

 Mekonijus per 48 val.

 Pereinamosios išmatos
4-5 –tą parą
 MP išmatos nuo 6 – tos
paros
 Fiziologinis
viduriavimas 7-10 paros
 Retas tuštinimasis nuo
4-6 sav. iki 1x per 10
parų
Užkietėję viduriai
Pilvo skausmai
 Pūtimas – profilaktika po maitinimo atrauginti,
simetikonas (espumisanas)
 Kolikos – masažas, šiluma, konsultavimas,
motinos mityba, (priežastis neaiški, vadinama
100 dienų klyksmu, po 3 mėn., kai kūdikis
daugiau bendrauja, domisi aplinka, praeina)
Šlapinimasis

 Per 48 val.
 Rausvas – šlapimo
rūgšties kristalai
 Retai – kol krenta
svoris
 Daugiau 6 kartus per
parą po 7-tos paros
Hormoninės krizės (1)

Mastopatija
Hormoninės krizės (2)
Pseudomėnesinės
Hormoninės krizės (3)
 Hydrocelė

Sėklidės užsisukimas
Galūnės
Sėdmenų raukšlių Klubų atvedimas “Ortolani
asimetrija simptomas”
Nervų sistema
 Refleksai
 BABINSKIO – iki 2 m.
 BABKINO – iki 3-4 mėn.
 Lėlės akys
 GALANTO
 PEREZO iki 4-6 mėn.
 Žingsniavimo iki 3-4 mėn.
 Čiulpimo
Ieškojimo refleksas iki 3-4 mėn.
MORO refleksas

newborn_n_23.mov
Griebimo refleksas
Migdymas

Ant nugaros SNKM

profilaktikai
 Profilaktika
 K vitaminas per pirmas 2 val.po gimimo
į/r
 Genetinis tyrimas (fenilketonurija,
hypotirozė, adrenogenitalinis
sindromas, galaktozemija) po 48 val.
 Kraujo grupė, kai mama O (I)
 Skiepai (TBC išvykstant namo,
hepatitas B pirmą parą)
 Klausos akustinis testas (OAE metodu)
 Akių dugno raudono reflekso testas
 Kraujo O2 įsotinimo testas
pulsoksimetru rankose ir kojose dėl
įgimtų kritinių širdies ydų
 PASITIKĖJIMĄ
SKATINANTYS PAGRINDINIAI
BENDRAVIMO SU MOTINA
PRINCIPAI
 4P
 PASIBELSK

 PALAUK - ĮEIK

 PASISVEIKINK

 PRISISTATYK
Klausymosi ir supratimo
įgūdžiai (1)
 Neverbalinis bendravimas (kūno kalba 55 %):
1. Galvos viename lygyje.
2. Būkite dėmesingi (akių kontaktas)
3. Atsisakykite barjerų.
4. Skirkite laiko.
5. Tinkamai lieskite.
 Klausymosi ir supratimo
įgūdžiai (2)
 Užduodami atviri klausimai (38% info per
intonaciją, 7proc. iš žodžių):
1. Jie paskatina motiną kalbėti ir
suteikia daugiau informacijos.
2. Prasideda žodžiais: ,,Kaip? Kas? Kada?
Kur? Kodėl?”.
 Uždari klausimai- t.y. jau pats atsakymas,
kurio tikimės, motinai reikia pasakyti tik
,,Taip” arba ,,Ne”.
Klausymosi ir supratimo
įgūdžiai (3)
 Susidomėjimą išreiškianti reakcija ir
gestai:
1. Gestais, pvz.: žiūrėti į pašnekovą,
šypsotis ir linksėti galva.
2. Nedideliais intarpais, pvz., ,,Aha”,
,,Mhm”, ,,Štai kaip”.
Klausymosi ir supratimo
įgūdžiai (4)

 Motinos sakomų žodžių pakartojimas.

Tai parodo, kad suprantame jos jausmus ir
tai skatina daugiau kalbėti. Kartoti geriau
truputį kitais žodžiais, kad neatrodytų, jog
ją mėgdžiojame.
Klausymosi ir supratimo
įgūdžiai (5)

• Empatija- parodoma, kad suprantame kaip

jaučiasi motina.

Empatija skiriasi nuo gailesčio, kylančio iš

simpatijos. (Simpatija - žiūrėjimas į asmenį
iš SAVO pozicijų. Tai nukreipia dėmesį į
mus, o motina nejaučia, kad ją suprantame).
• Empatija parodoma, su užuojauta
pakartojant motinos sakomus žodžius.
Klausymosi ir supratimo
įgūdžiai (6)

 Vengti vertinamųjų žodžių:

Teisingai, neteisingai, gerai, blogai,
pakankamai, tinkamai, normaliai
Pasitikėjimo skatinimas
 Pasitikėjimas padeda sėkmingai maitinti krūtimi,
atlaikyti aplinkinių žmonių spaudimą.
 Svarbu, kad motina nesijaustų padariusi kažką
neteisingai.
 Kai motina pati nutaria, kas geriausia jai ir jos
kūdikiui, tai padidina jos pasitikėjimą savimi.
 1 įgūdis
 Priimti tai, ką motina galvoja ar jaučia.
1. Svarbu neparodyti motinai, kad mes
su ja nesutinkate, kai ji turi klaidingą
idėją
2. Svarbu neparodyti, kad sutinkame su
jos klaidinga idėja.
3. Priimti, ką galvoja motina, neutraliai,
t.y. nei sutikti, nei nepritarti.
 2 įgūdis

 Pripažinti ir pagirti už tai, ką motina ir kūdikis

daro gerai.
 3 įgūdis
 Praktinė pagalba (teikiama pagal
situaciją).

4 įgūdis
 Suteikiama šiek tiek informacijos:

1. Kuri svarbi DABAR.

2. Vienu metu pateikiama ne daugiau
kaip vieną, du patarimus.
3. Informaciją pateikiama ne
kritikuojant, o geranoriškai, tik pozityviai
5 įgūdis
 Kalbama paprastai:
- nevartojama medicininių terminų;
- nevartojama mokslinių terminų.
6 įgūdis
 Duodami patarimai, bet ne komandos.

Siūlymai formuluojami tariamąja nuosaka

Plačiau „Naujagimio maitinimo“ seminaro

medžiagoje (first class)