Yra veiksnių, kurie veikia lokaliai:

 Metabolitai
 O2, CO2 kiekiai

Ir pati kraujagyslė gamina daug medžiagų,kurios plečia ar siaurina jos spindį. Pvz.: iš arginio – azoto oksidas,
kuris plečia kraujagyslę. Endotelinai, ypač ET1 – siaurina kraujagysles.

Pulsas

Tai kraujagyslių sienelių bangavimas dėl kraujospūdžio kitimai.

Matuojamas:
Palpacijos būdu – tuos kraujagyslės, kurios turi kietą pagrindą (stipininės, miego, smilkininės, arterija)
Galima ir registruoti pulsą, kai gauti rezultatai užrašoma kreive – sfingograma

Pulso rūšys:
Arterinis – sfingograma
Veninis – flebograma

Pulso dažnis – pulso bangų skaičius per 1 min. normalus yra 60 – 80 (ramybės būsenoje,nesusijaudinus).
Bradikardija – nuolatinis retas pulsas. Tachikardija – nuolatinis dažnas pulsas

Pulsas kinta įvairių būklių metu: fizinio krūvio metu, susijaudinus, pakilus temperatūrai, vaikų pulsas didesnis,
sportininkų retesnis.

Pulso savybės:
 Pulso ritmiškumas –laiko tarpai tarp pulso bangų. Ritmiškai, kai tarpai vienodi. aritmiškas – kai tarpai
nevienodi. Stebina nedidelė aritmija kvėpavimo metu. Įkvepiant didesnis, iškvepiant mažesnis.
 Pulso dydis – skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio AKS. Jis tiesiog proporcingas spaudimui ir
atvirkščiai proporcingas kraujagyslių elastingumui. Todėl sensant pulsinis spaudimas mažėja.
 Pulso kietumas – apibūdinamas jėga, kurią panaudojus pulsas išnyksta. Šis pulsas vertinamas dviem
pirštais: pirmuoju bandome užspausti kraujagysle,o antruoju jaučiame ar pulsas dar yra ar jau nebe. Kai
kraujospūdis didelis ir kraujagyslės standžios pulsas kietesnis
 Pulso greitis – apibūdinamas pulso bangos augimo greičiu – kaip greitai pulso banga pakyla ir
nusileidžia. Greitas pulsas – aukštas pulsas. Ši savybė matoma tik užrašius.

Pulso bangos plitimo greitis yra didesnis nei kraujo srovės greitis.

Sfigmograma

Visa kylančioji kreivės dalis – anakrotinė dalis (AB atkarpa)

Visa nusileidžiančioji dalis – katakrotinė dalis (BCD atkarpa)
Katakrotinėje dalyje yra dikrotinis pakilimas. Jis susidaro, nes sistolės metu kai kraujas iš kairiojo skilvelio
išmetamas į aortą užsitrenkia pusmėnuliniai vožtuvai ir kraujas ne tik teka į priekį, bet ir turi savybę atsitrenkti į
šituos voštuvus. Ir tą atsitrenkimo bangą fiksuojame kaip dikrotinį pakilimą.
Sistolė apima visą pakilimą iki dikrotinio pakilimo (ABC atkarpa), likusi dalis diastolė (CD).

Kapiliarų fiziologija

Tai pačios smulkiausios organizme kraujagyslės. Jų vidut skersmuo 7-9 mikronai (panašiai kaip eritrocitas). Ilgis
apie 700 mikronų. Bendras kapiliarų spindis maždaug 700 kartų didesnis už aortos. Kapiliarai visi niekada
nefunkcionuoja. Ramybės metu funkcionuoja apie 25-30 proc,o fizinio darbo metu – apie 60 proc. jei
funkcionuotų vii kapiliarai lb sumažėtų spaudimas. Jei atsivertų lb didelė kapiliarų dalis ištiktų kapiliarinis šokas.

Ypač tankus širdyje, griaučių raumenyse, liaukose (endokrininėse ir egzokrininėse). Mažiau tankus kapiliarų
tinklas yra kauliniame, kramzlinėniame audinyje, riebaliniame audinyje.
Kapiliarų funkcijas nulemia jų sandara. Siena yra plona, turi įvairių tarpų, porų, neturi raumeninio sluoksnio.
Kapiliarų srityje vyksta vandens, ištirpusių medžiagų ir šilumos mainai. Tie medž mainai vyksta įvairiais būdais:
difuzijos, pinocitozės, rezorbcijos...

Hidrostatinis slėgis – kraujospūdis kapiliaruose.

Dėl jo vyksta arba nepyksta medž apykaita.

Didysis ratas – AKS 30-40 mmHG

Inkstų – 50-60 mmHg
Plaučiuose – 6-8 mmHg (nėra intersticinio skysčio)
Kapiliarų srityje palankios sąlygos MA
Didelis paviršiaus plotas 700-1000 m2
Pusiau pralaidi sienelė, plona sienelė (trumpas difuzijos kelias)
Lėtas linijinis kraujo tekėjimo greitis 0,05
Pakankamas hidrostatinis slėgis

Kapiliarų funkcionavimo reguliavimas

Reguliavimo ypatumas – nėra raumeninio sluoksnio

1. įeigą į kapiliarą „užvertas“ lygiųjų raumenų pluošteliu, kuris vadinamas prekapiliarinis raukas/sfinkteris.
Jei šie raukai uždaryti, kraujui lieka vienintelis kelias per metaarterioles. Jei raukai atverti – kraujas teka ir
per metarterioles ir per kapiliarų tinklą

2. metarterioles – kapiliarų tinklo pradžia, kurių sienelėje dar yra pavienių lygiųjų raumenų skaidulų.
Kaikuriuose organuos gausu arterinių-veninių anastomozių – tai tiesioginė jungtis tarp arterijolės ir venulės,taro
jų nėra kapiliarų tinklo. Šitos struktūros lb svarbios termoreguliacijai. Dažniausiai būna užvertos, atveriamos tik
ypatingomis situacijomis
Prekapiliarinių arterijolių (arterijolė,kuri betarpiškai pereina į kapiliarus)tonusas - jis lb svarbus kiek kraujo
pratekės į kapiliarus. Jis svarbus kai organui būdinga, kad kraujagyslių raumenys yra tempiami, o ji susitraukia,
uždaromi raukai ir mažiau kraujo patenka į kapiliarų tinklą. Ir atvirkščiai.

Arterioles plečia ir prekapiliarinius raukus atpalaiduoja deguonies sumažėjimas, CO2 padidėjimas ir H konc
padidėjimas. Šie veiksniai pamaininiu būdu. Plečia histaminas, karščiuojant.

Audinių skysčio ir limfos susidarymas

Kapiliaro dalys/ galai:

 arterinė
 veninė

Filtraciją skatina:
Audinių skysčio onkotinis slėgis (5) – nesipriešina filtracijai
Kraujospūdis (35)

Filtraciją slopina:
Kraujo onkolinis slėgis (25) – yra sujungęs vandenį maksimaliai.
Audinių skysčio slėgis.

Vyrauja filtracija, todėl dalis medžiagų atsiras audinių skystyje.

Veninėje kapiliaro dalyje hidrostatinis slėgis sumažėja iki 18, o visi kiti slėgiai lieka tokie patys.

Išsifiltravusi plazmos dalis susimaišo su audinių skysčiu ir patenka į akluosius limfinius kapiliarus. Toliau
susidaręs skystis teka į stambesne limfagysles,pasiekia limfinius mazgus, pasipildo limfocitais juose ir tada
audinių skystis tampa limfa.
Per kapiliarus pralekia apie 8000 l kraujo, arterinėje dalyje kapiliaro prasifiltruoja apie 20 l (10/10), veninėje
dalyje grįžta 18 l (9/10). Taigi 2 l patenka į limfagysles (1/10). Mažajame kraujo apytakos rate šie procesai
nevyksta, nes hidrostatinis slėgis tesiekia 6-8 mmHh (nėra intersticinio skysčio,nes tam nėra sąlygų).

Limfos sudėtis: (mineralinių medž sudėtimi limfa artima plazmai,kiti komponentai skiriasi: baltymų gerokai
mažiau nei plazmoje, nes prasifiltruoja beveik vien tik albuminai. Tačiau iš kepenų atitenkančioje limfoje
baltymų daug,nes kepenys gamina baltymus. Nuo žarnyno atitekančioje limfoje gausu riebalų,nes jir pirma
rezorbuojami į limfą,o tik tada į kraują. Lb skiriasi kraujo kūnelių sudėtis:nėra eritrocitų, yra nedaug trombocitų,
todėl limfa gali krešėti. O iš leukocitų vyrauja limfocitai

Limfos reikšmė:
 Palaiko tarpląstelinio skysčio sudėtį ir kiekį
 Perskirsto organizme skysčius
 Svarbi medžiagų apykaitai tarp kraujo ir audinių
 Svarbi baltymų apykaitai, nes nemažai prafiltruotų baltymų grąžinama per limfinę sistemą į kraują
 Svarbu lipidų apykaitai
 Svarbi humoraliniams ryšiams tarp organų palaikyti,nes jame cirkuliuoja antikūnai ar kitos
biologiškai aktyvios medžiagos.
 Apsauginė funkcija – linfiniai mazgai
 Hemopoetinė funkcija.

Limfos tekėjimo priežastys: (labai panašios į arterinio)

 Naujai susidariusi limfa verčia tekėti senąją
 Limfagyslėse yra vožtuvau,kurie neleidžia limfai grįžti
 Limfagyslė gali šiek tiek susitraukinėti pačios
 Raumenų veikla skatina tekėjimą
 Kvėpavimo judesiai
 Neigiamas spaudimas krūtinės ląstoje
 Širdies darbo fazės

Vietinė kraujotakos reguliacija

Minutinis tūris 5 l ramybėje, fizinio darbo metu padidėja 5-6 kartus.

Ji reguliuojama pagal pakitusį to organo aktyvumą. Pvz.: raumenys dirba – kraujotaka didėja raumenyse.

Organų ir audinių sugebėjimas aprūpinti krauju pakitusiomis sąlygomis vadinama autoreguliacija.

Autoreguliacijos mechanizmai
 Miogeniniai autoreguliacijos mecgžhanizmai – kraujagyslių raumenų savybė kai jas tempia
susitraukti, vadinasi didėjant kraujospūdžiui į organus priteka mažiau kraujo. Tai ypač svarbu
gyvybiškai svarbiems org:smegenims, inkstams, širdžiai. Kitiems organais arba nebūdinga arba mažai
išreikšta (mažojo rato kraujagyslės).
 Metabolinė autoreguliacija – beveik visuose organuo yra tiesioginė priklausomybė tarp medžiagų ir
energijos apykaitos ir kraujotakos. Kuo didesnė apykaita, nes tuo kraujospūdis didesnis. Vietiškai
plečia acidozė (nes aktyvina Ca kanalus), K jonai, nes slopina raumenų susitraukimus, adenozinas,
kuris susidaro skylant ATF veikia atpalaiduojančiai lygiuosius raumenis, O2 sumažėjimas skatina iš
kraujagyslių išskirti kraujagysles plečiančia kraujagysles
 Endotelio išskiriamos medžiagos

Mažasis kraujo apykaitos ratas

Jame kraujas įsotinamas deguonimi ir atiduodamas per plaučius CO2. šiems mainams užtikrinti būtina kraujotaka.
Mažasis kraujo apykatos rato kraujagyslės atneša veninį kraują iki alveolių kapiliarų ir čia vyskta dujų mainai
(veninis tampa arteriniu krauju). Taip pat plaučiai turi būti maitinamas arteriniu krauju. Didysis ratas atneša
kraują bronchams.
Minutinis tūris 5-6l (t.y. visas MT – vienintelis organas). Plaučių arterijos ir kitos kraujagyslės yra elastingesnės
nei kitų vietų. Tai įgalina būti kaip kraujo rezervuaras, čia telpa apie 10-15 proc kraujo. Sistolinis kraujospūdis
siekia tik iki 30, o diastolinis 5-15 – tai žemo kraujospūdžio zonas. Yra kelių rūšių kapiliarų (kapiliaruose žemas
kraujospūdis). Čia gausu arterinių-veninių anastomozių. Mažojo rato arteriolės yra apie 7 kartus didesnės už
didžiojo rato, taigi pasipriešinimas yra mažesnis (apie 10 kartų mažesnis nei didžiajame). Plaučių venos taip pat
didesnės,bet trumpesnės ir nėra beveik vožtuvų arba visiškai jų nėra.

Reguliavimas:
Nervinis: simpatiniai nervai veikia kaip didijį ratą,tik poveikis mažesnis. Jei dirginami baro receptoriai,tai mažojo
rato kraujagyslės plečiamos ir į jas gali susikaupti daugiau kraujo ir taip mažėja kraujospūdis diliajame.
Dirginant chemoreceptirius kraujagyslės susitraukia
Humoralinis – adrenalinas ir noradrenalinas veikia taip kaip didžiajame rate,tik poveikis mažesnis.
Kraujagysles sutraukia serotoninas, histaminas, ATII ir prostaglandinai
Nėra beveik miogeninio reguliavimo.
Metabolinis – lb svarbi alveolinio oro sudėtis. Jei įkveptame ore yra mažesnis deguonies kiekis ar padidėja
anglies dioksido kiekis, tai mažojo rato kraujagyslės sutraukiamos (didžiajame rate vyksta atvirkščiai). Taip
sudaromos geresnės sąlygos dujų mainams. Plaučius gerai vėdinant kraujospūdis gali mažėti.

Schema regioniniai kraujotakai aprašyti:

 Kiek prateka minutinio kraujo? Pro vainikines prateka 4-5 proc.
 Kiek deguonies suvartojama
 Kokia arterinė-veninė diferencija (deguonies kiekio skirtumas kiek atitekėjo,kiek ištekėjo)
 Ypatumai (kraujagyslė, kraujotaka)
 Reguliavimas (nervinis, miogeninis, humoralinis, metabolinis)