BENDRIEJI TRAUMATOLOGIJOS

KLAUSIMAI
Traumuoto ligonio tyrimo ypatumai

LSMU MA Bendrosios
chirurgijos klinika
Doc.dr. J. Juočas
Traumatizmas – aktuali
medicininė ir socialinė
problema
◼ Trauminiai ligoniai sudaro apie 1/3 (30-35%) visų chirurginių
ligonių
◼ Apie 10-15% traumų yra sunkios, su multisisteminiais
sužalojimais
◼ Traumos yra dažniausia mirties priežastis žmonių iki 44 m.
amžiaus tarpe (JAV)
◼ Trauma - pagrindinė vaikų mirštamumo priežastis
◼ 75-80% atvejų trauma tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su
alkoholio ir vaistų (narkotikų) vartojimu
◼ Didžiausias mirštamumas dėl transporto traumų ir šautinių
sužalojimų
◼ Traumuotų ligonių gydymas ir reabilitacija labai brangiai kainuoja
◼ Dažnos mikrotraumos (nėra anatominių pokyčių, nekreipiama
dėmesio)
Traumos definicija

◼ Trauma - bet kokio agento (mechaninio,

cheminio, terminio, elektrinio, spindulinio,
psichinio ir kt.) poveikis į žmogaus
organizmą, sukeliantis jo anatominį ar
funkcinį sužalojimą, lydimą vietinės ar
bendrinės reakcijos.
 Traumų klasifikacija
(traumatizmo rūšys)
1. Pagal traumos aplinkybes:
- Gamybinės ( pramonės, žemės ūkio)
- Negamybinės ( transporto, gatvės, buitinės, sporto, vaikų, tyčinės ir kt.)
- Karo.
2. Priklausomai nuo trauminio agento:
- Mechaninės
- Cheminės
- Terminės
- Elektros
- Spindulinės
- Psichinės
- Operacinės
- Šautinės
- Kombinuotos
Traumų klasifikacija(tęsinys)

3. Priklausomai nuo traumos mechanizmo:

tiesioginės ir netiesioginės
4. Priklausomai nuo audinių (odos, gleivinių,
serozinių dangalų) vientisumo pažeidimo:
atviros ir uždaros, paviršinės ir kiauryminės
5. Pagal sužalotų audinių rūšį: odos, gleivinių,
sausgyslių, raumenų, kaulų, sąnarių,
smegenų, organų ir kt.
Traumų klasifikacija(tęsinys)

6. Pagal pažeistų audinių kiekį: paprastos ir

sudėtingos (kombinuotos, politrauma)
7. Pagal kūno anatomines sritis: galvos, kaklo,
krūtinės, pilvo, dubens, galūnių ir kt.
8. Pagal trauminio agento veikimo laiką:
ūminės ir lėtinės (profesinės ligos)
9. Komplikuotos (betarpinės ir vėlyvos
komplikacijos) ir nekomplikuotos
Kombinuota
torakoabdominalinė trauma
Penetruojanti krūtinės
ląstos trauma
 Trauminio ligonio tyrimo
ypatumai
1. Bendras ligonių tyrimas nesiskiria nuo kitų
ligonių tyrimo
2. Trauminiai ligoniai neretai yra be sąmonės, todėl
yra nelengva įvertinti traumos sunkumą
3. Lokalūs traumos požymiai dažnai neatspindi
realaus sužalojimo:
◼ Dideli minkštųjų audinių defektai, lūžiai, galūnių
deformacijos gali būti kartu su gyvybei pavojingais,
nematomais sužalojimais (galvos smegenų trauma,
kepenų, blužnies plyšimas).
◼ Nedidelius išorinius traumos požymius gali lydėti
pavojingi multisisteminiai pažeidimai.
 Trauminio ligonio tyrimo
ypatumai (tęsinys)
4. Trauminio ligonio tyrimas ir gydymas vyksta
tuo pačiu metu.

5. Šoką, anemiją, toksikozę būtina diagnozuoti

nedelsiant.

6. Būtina laikytis privalomos diagnostikos ir

gydymo veiksmų sekos
 Privaloma diagnostikos ir
gydymo veiksmų seka
(Primary and secondary survey)
Pradinis tyrimas: Naujas CPR algoritmas - DR-ABCD (DANGER – pavojus
traumuotam ir medikui, , RESPONSE -sąmonė, Airway – kvėpavimo
takai, Breathing - kvėpavimas, Compressions (2:15) ir Defibrillator
defibriliacija).
Ankščiau – ABCDE - (Airway, Breathing, Circulation, Drugs, Disability, Eating
and Exposure ) – kvėpavimo takų būklė, kvėpavimas, venų būklė, kokia
audinių perfuzija, anamnezė – alerginė, vaistų vartojimas, persirgtos ligos,
kada valgė paskutinį kartą, traumos aplinkybės. Šiltai apkloti.

◼ Ieškoti, ar nėra gyvybei pavojingų sužalojimų, jiems esant, nedelsiant teikti

pagalbą (DK, intubavimas, pleuros punkcija, I/V kateteriai, infuzinė terapija)
– stabilizuoti būklę.

Pakartotinas ligonio būklės įvertinimas (secodary survey)

◼ Patikslinti pagalbos apimtį, atlikti, jei reikia, atlikti diagnostines ir
gydomąsias procedūras (skrandžio zondavimas, imobilizacija, prieššokinės
priemonės, DPL, UG, KT ir kt.)
Pradinis tyrimas (primary survey)
Pirmosios gyvybę gelbstinčios minutės
D – Žalingo faktoriaus poveikio,
aplinkos kontrolė (apsauga,
izoliavimas)

A – Kvėpavimo palaikymas, kaklo

stuburo smegenų apsaugojimas
nuo sužalojimo

B – Kvėpavimas ir ventiliacija

C – Kraujotakos užtikrinimas ir
kraujavimo kontrolė

12
 Gyvybei pavojingi
sužalojimai
◼ Epidurinė hematoma- ◼ Galvos trauma.
Compressio cerebri Kvėpavimo takų
obstrukcija
 Antrinis tyrimas (Secondary Survey)
◼ Atliekamas pirmosios valandos bėgyje.

■ Išsamus įvertinimas, ištyrimas

■ Kaukolė, kaklo stuburas (50% trauminių

mirčių )

■ Neurologija – vyzdžiai/GCS

■ Krūtinės ląsta (25% trauminių mirčių)

■ Pilvas

■ Stuburas/Dubuo

■ Rectum/GU

■ Galūnės

14
 Specifiniai trauminio ligonio tyrimo
ypatumai
1. Traumos mechanizmo žinojimas padeda:
◼ Numatyti galimus sužalojimus, kuriuos sunku pastebėti
◼ Įtarti galimus sužalojimus:
Akceleracijai-deceleracijai (staigus pagreitėjimas ar sulėtėjimas)
būdingus sužalojimus sukelia kritimas iš aukščio, buka trauma, transporto
traumos:
- matomas sužalojimas kontakto (su žeme, transporto priemone) vietoje;
- žymesnius sužalojimus sukelia inercinė plėšianti jėga, kuomet sunkūs
organai staiga sustoja arba pajuda dėl smūgio (organų plyšimai, aortos
lanko trūkimas, blužnies atplyšimas nuo vartų, inksto kojytės, plonųjų žarnų
pasaitų plyšimas - vidinis kraujavimas)
Šautinio ar kito penetruojančio sužalojimo atveju dėl skirtingos trajektorijos
galimi labai įvairūs pažeidimai.
◼ Suteikti pagalbą dėl sužalojimų, kurie gali būti sunkesni
nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kulkos sukelta kavitacija
Pilvo sienos sumušimas
po šūvio (po apsauga)
 Keturios sprogimo
sukeliamų sužalojimų
◼ Pirminis pažeidimas:
smūginės bangos sukeltas audinių
sužalojimas. Skirtingo tankio
audiniai/struktūros labiausiai kenčia
dėl tarpusavio sąveikos.
◼ Antrinis pažeidimas:
balistinis sužalojimas (dominuojantis-
penetruojantis) sprogmenų
fragmentais, dažnesnis už pirminį.
◼ Tretinis pažeidimas:
Buka trauma dėl viso kūno padėties
pakeitimo (griūtys sukelia tretinį
sužalojimą)
◼ Ketvirtinis pažeidimas:
sukelia kiti faktoriai – nudegimai,
toksinės medžiagos, paūmėjimas
buvusių ligų, psichologinė trauma
 Šautinis pilvo sužalojimas

Kulka
 2. Apžiūra
Apžiūra padeda pastebėti galimą traumą ir suteikti adekvačią pagalbą.
Atkreipti dėmesį į požymius, padedančius nustatyti lūžius, išnirimus,
galvos ir nugaros smegenų traumą, krūtinės ląstos ir pilvo organų
sužeidimus:
◼ Sąmonės būklė (jei sutrikusi - galvos, krūtinės ląstos trauma, šokas)
◼ Ligonio padėtis, deformacijos (simetriškumo principas), funkcijos ir
jautrumo sutrikimai, krūtinės ląstos ir pilvo sienos judesiai, asimetrija,
poodinės kraujosrūvos, emfizema, žaizdos, svetimkūniai, išorinio ir
vidinio kraujavimo požymiai (kraujas šlapime, tiesiojoje žarnoje, iš
genitalijų, nosies, per nazogastrinį zondą).
◼ Įvertinti kvėpavimo tipą, adekvatiškumą (cianozė, oro trūkumas,
svetimkūniai burnoje, viršutiniuose kvėpavimo takuose)
◼ Audinių perfuzijos adekvatiškumas (audinių spalva, temperatūra,
pulsas, AKS, kapiliarų prisipildymas).
Dažnas, silpnas pulsas – gili hipovolemija; Retas, stiprus – įtarti sunkią
galvos traumą, intrakranijinio spaudimo augimą.
Ligonį būtina apžiūrėti visą.
Apžiūra neturi sukelti papildomos traumos, neliesti svetimkūnių.
Sunkios galvos traumos
požymiai (bazės lūžimas)
◼ Teka kraujas ar likvoras iš
ausų, nosies

◼ Periorbitinė hematoma

◼ pr. Mastoideus srities

hematoma (Battlio požymis)

◼ Hemotimpanitas (kraujas
vidinėje ausyje)

◼ Oras intrakranialialiniuose
audiniuose (rentgen. tyrimas)
Durtinis širdies
sužalojimas antena
Trauminio agento veikimo
kryptis
Krūtinės ląstos
rentgenografija
 3.Apčiuopa, perkusija,
auskultacija
◼ Palpuojant nustatomas skausmingumas,
krepitacija, poodinė emfizema, peritoneum
dirginimo reiškiniai, fliuktuacija, čiuopiami
pulsuojantys dariniai (aneurizma) ir
hematomos, įvertinamas jautrumas, arterijų
pulsacija, funkcija.
◼ Perkutuojant galima nustatyti skystį (kraują),
orą krūtinės ląstoje ar pilvo ertmėje.
◼ Auskultacija padeda diagnozuoti pneumo- ir
hemotoraksą, įvertinti širdies veiklą.
 4.Spindulinė diagnostika
◼ Rentgenologinis tyrimas
Kaulų vientisumo pokyčiai, sąnarius sudarančių kaulų dislokacija,
oras ar skystis(kraujas) pleuros etmėje, mediastinumo poslinkiai,
oras tarpusienyje, pilvo ertmėje, diafragmos formos ir padėties
pakitimai padeda diagnozuoti kaulų lūžius, išnirimus, galvos,
krūtinės ląstos, mažojo dubens, tuščiavidurių pilvo organų traumą.
Rentgenogramos atliekamos 2 kryptimis (tiesinė ir šoninė), kaulų
lūžių, stuburo traumų atvejais svarbus simetriškumo principas.

◼ Echoskopija, KT, EMR

Naudojama pilvo, krūtinės ląstos, galvos traumų ir ypač bukų traumų
atvejais (organų vientisumo pokyčiai, hematomos, spaudimo reiškiniai,
skystis ertmėse).
Echoskopija, KT
Kaukolės ir žastikaulio
lūžiai
Pneumoperitoneum
 Pilvo KT
Blužnies subkapsulinis
plyšimas, hematoma
5.Chirurginiai
diagnostikos metodai
Laparocentezė, laparoskopija, torakoskopija ir
kt.

◼ Naudojami diagnozės patikslinimui, įtarus

parenchiminių organų pažeidimą.
6.Laboratoriniai tyrimai

Baziniai tyrimai:
◼ Hb, Ht, leukocitozė,

◼ P amilazė,

◼ Elektrolitai serume,

◼ Urea, kreatininas,

◼ Šlapimo tyrimas,

◼ Alkoholio ir (jei reikia) medikamento

koncentracija kraujuje.
Potrauminė liga
◼ Bet koks stresas (trauma, operacija, anestezija,
nudegimai, kraujagyslių okliuzija, dehidracija,
badavimas, sepsis, ūminės ligos, ar net psichinis
stresas gali išprovokuoti metabolinį atsaką į
traumą.
◼ Organizmas į traumą reaguoja lokalia reakcija
(uždegimu) ir sisteminiu atsaku – metaboline
apsaugine reakcija, kurios tikslas – sukaupti
energijos ir plastinių medžiagų audinių reparacijai.
◼ Homeostazės sutrikimai, lydintys traumą, atspindi
organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimus, kurių
išdavoje galimos pavojingos komplikacijos, tame
tarpe – mirtinos.
Metabolinis atsakas į
traumą
◼ Faktoriai, inicijuojantys metabolinį atsaką:
hipovolemija, žaizdų faktoriai (interleukinas,
makrofagai, TAF ir kt.), toksinai(sepsis), laisvieji
radikalai.
◼ Metabolinis organizmo atsakas priklauso nuo
traumos sunkumo, lydinčių sąlygų (vartojami
medikamentai, sepsis, gretutinės ligos), amžiaus,
lyties, mitybos.
◼ Ypatingą metabolinį atsaką dėl didelio skysčių ir
šilumos netekimo sukelia nudegimai.
◼ Vaikams, senyvo amžiaus, blogos mitybos
pacientams būdinga silpnesnė metabolinė reakcija.
Klinikinės potrauminės
ligos formos

◼ Nekomplikuota
◼ Komplikuota su gera išeitimi
◼ Komplikuota su bloga išeitimi
Potrauminės ligos
periodai
◼ Ūminis – šoko periodas (Ebb fazė). Trunka
kelias valandas. Būdingi kraujotakos nepakanka-
mumo požymiai: sutrikusi mikrocirkuliacija, že-
mas CVS, hipoksemija
◼ Ankstyvas pošokinis - sąlyginės adaptacijos
(pirmosios 7 dienos). Pamažu koreguojasi
hipoksemija, normalizuojasi homeostazė.
Būtinas intensyvus gydymas dar 2-3 paras, nes
60-80% pacientų būklė ir toliau gerėja, o 20-30%
vystosi komplikacijos
◼ Vėlyvųjų komplikacijų periodas
◼ Pasveikimo periodas – trunka keletą mėnesių.
Potrauminės ligos fazės

◼ Ebb fazei (šoko periodas)

charakteringas fermentinių sistemų
aktyvumo slopinimas, deguonies
pasisavinimo sumažėjimas.
◼ Flow fazė (apima 2-4 periodus) –
hipermetabolizmas (katabolinis ir
anabolinis periodai).
 Svarbiausi klinikos ir terapijos
aspektai
◼ Išgyvenamumas po traumos priklauso nuo audinių sužalojimo
mąsto, metabolinio atsako laispsnio ir gydymo efektyvumo.
◼ Hipovolemija - pagrindinis metabolinių pokyčių paleidžiamasis
mechanizmas. Baimė, skausmas, audinių sužalojimas, hipoksija, bakterijų
toksinai turi inicijuojantį hipovolemiją poveikį. Todėl hipovolemijos
koregavimas gali sumažinti metabolinių pokyčių mąstą, bet negali apsaugoti
nuo jų.
◼ Baziniai traumos gydymo principai: neatidėliotinas organų funkcijų
atstatymas, audinių aprūpinimo deguonimi užtikrinimas, nekrotizavusių
audinių pašalinimas, infekcijos židinių pašalinimas bei infekcijos kontrolė
◼ Geriausias metabolininės terapijos metodas – gera chirurginė slauga.
◼ Būtina šalinti metabolinės reakcijos paleidžiamuosius mechanizmus: skubi
voleminių sutrikimų korekcija, nuskausminimas, nekrektomija, jei reikia –
infekcijos židinių drenavimas, antibiotikoterapija, kartu užtikrinti adekvatų
kvėpavimą ir mitybą.
◼ Sudėtingų, kombinuotų traumų atvejais būtina: centrinių venų kateterizacija,
Foley kateteris, skrandžio zondavimas, KT, diagnostinis peritoninis levažas,
rentgenologinis tyrimas, antibiotikai, stabligės profilaktika.
Sunki trauma
◼ DPV per tracheostominį
vamzdelį
◼ Zonduotas skrandis
 Uždaros minkštųjų
audinių traumos
Traumų metu gali būti sužalota oda, poodinė narveliena,
raumenys, sausgyslės, nervai ir kraujagyslės.

Minkštųjų audinių traumų rūšys:

◼ sutrenkimas (commotio),

◼ sumušimas (contusio),

◼ patempimas ir plyšimas (distorsio, ruptura)

◼ suspaudimas, sutraiškymas (compressio).

Commotio
◼ Sutrenkimo, sukrėtimo atveju klinikinių
požymių dažniausiai nebūna.
◼ Galvos smegenų sukrėtimas (commotio cerebri)
pasireiškia pykinimu, vėmimu, galimas sąmonės
netekimas, retrogradinė amnezija, ilgai trunkantys
galvos skausmai (būtinas 2-3 sav. lovos režimas).
◼ Krūtinės ląstos sutrenkimas, sukrėtimas gali
išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus.
◼ Lėtinė trauma (vibracija) sukelia sklerotinį procesą
odoje, poodyje, pažeidžia sąnarius, nervus,
atsiranda kaulinės išaugos.
 Contusio
Sumušimas sukelia:
edemą, kraujosrūvas, skausmą,
funkcijos sutrikimus.
◼ Jei pažeistas didelis plotas, galimi
bendriniai reiškiniai: bendras
negalavimas, karščiavimas.
◼ Išreikšta edema ir masyvios
kraujosruvos audiniuose gali
užmaskuoti kaukų lūžius, išnirimus.
Gydymo principai:
Imobilizacija, šaltis, vėliau – fizioterapija,
masažas.
◼ Didelės hematomos šalinamos.
◼ Esant audinių atsisluoksniavimui,
susidarius ertmėms, kuriose renkasi
kraujas, – būtinas kompresinis
tvarstis.
Contusio Hematoma

Smūgio žymė
 Distorsio, ruptura
Dažniausiai nukenčia raiščiai, sausgyslės, nervai, raumenys, kraujagyslės.
◼ Patempimo atveju anatominių pokyčių dažniausiai nebūna.
◼ Plyšimas (dalinis ir visiškas) sukelia anatominius pokyčius.
Klinikiniai požymiai panašūs į tuos, kuriuos sukelia sumušimas (skausmas,
edema, kraujosruvos), tačiau priklausomai nuo raiščių, raumenų, nervų,
kraujagyslių pažeidimo, atsiranda funkcijos, jautrumo, audinių mitybos
sutrikimai.
◼ Plyšus raumenims, susidaro didelės kraujosruvos.
◼ Dalinis kraujagyslės sienelės pažeidimas predisponuoja aneurizmos
atsiradimą, plyšus sienelei – susidaro didelės hematomos, sutrinka audinių
mityba, atsiranda kompresijos reiškiniai.
Gydymo principai:
◼ Esant patempimui, įplyšimams – imobilizacija, analgetikai, vėliau -
fizioterapija;
◼ Plyšimo atveju – susiuvimas, plastinės operacijos, hematomų evakuacija.
◼ Magistralinių venų, arterijų pažeidimo atvejais būtina atstatyti jų
vientisumą (svarbi savalaikė diagnostika – echoskopija, angiografija).
 Minkštųjų audinių traumos

Audinys Trauma Gydymas

Oda, poodis Ecchymosis (bruising) PRICE
Poodžio nekrozė PRICE, RICE,
Hematoma Punkcija
Raumuo Plyšimas gyjantis fibrozės būdu RICE, ankstyvas judėjimas ± UG

Raiščiai Patempimas, įplyšimas RICE + pratimai, kai leidžia skausmas

Plyšimas
Sausgyslės Penetruojanti trauma
(ranka,riešas)
Plyšimas, nutraukimas
(degeneraciniai pakitimai )
Nervai Patempimas, suspaudimas
(sutraiškymas) ar nutraukimas
Imobilizacija, RICE, kartais operacija,
pav.lig.cruciatus anterior
Operacija+ fizioterapija
Neurotmesis (pilnas pažeidimas) :
operacija
Axonotmesis ir neuropraxia: operacinis
gydymas nebūtinas. Palaikoma
funkcija, kol nervas sugis (1 mm/parą).
 Compressio
Suspaudimą gali sukelti ilgai veikianti lokali jėga
arba bendras kūno suspaudimas (griūtys).
◼ Traumos pasėkoje sukelta audinių hipoperfuzija sąlygoja
odos, poodinės narvelienos, nervų, kraujagyslių, ir ypač
raumenų nekrozę.
◼ Dėl raumenų nekrozės ir mioglobinemijos po kūno ar jo
dalies išlaisvinimo vystosi grėsminga intoksikacija, ūminis
inkstų nepakankamumas (Crush sindromas).
Gydymo principai: detoksikacija, nekrektomija, fasciotomija,
amputacija, hemodializė.
 Minkštųjų audinių traumų
gydymo principai
Siekiant sumažinti potrauminį uždegimą bei vietinį
audinių sužalojimą po traumos nedelsiant būtina
panaudoti PRICE principą.
◼ "P"rotection - apsaugojimas

◼ "R"est - ramybė

◼ "I"ce – šaltis

◼ "C"ompression - kompresija

◼ "E"levation - pakėlimas
PRICE PROTECTION

◼ Apsaugoti nukentėjusį nuo tolimesnio

sužalojimo apribojant judėjimą ir
apsaugant nuo kitų galimų pavojų.
(Flegel, 2004).
PRICE REST
◼ Apriboti bet kokį aktyvumą (judesius), kuris
sukelia skausmą. Jeigu paprasti judesiai
(lenkimas, ištiesimas ar ėjimas) sukelia
skausmą, ramybė užtikrinama imobilizacija
įtvaru arba būtinas ramentų panaudojimas
kūno svorio įtakos sumažinimui (Flegel, 2004).
◼ Jeigu vaikščiojimas skausmo nesukelia,
galimas trumpos distancijos ėjimas
nesukeliantis diskomforto.
(Lindsay, Watson, Hickmott, Broadfoot &
Bruynel, 1994).
PRICE ICE

◼ Pirmųjų 72 val. po traumos bėgyje

šaltis gali padėti sumažinti skausmą,
valdyti tinimą, sukeliamą kraujavimo ir
skysčių netekimo iš sužalotų audinių.
(Flegel, 2004).
◼ Šaldyti pažeistą vietą reikia 15min. kas
4 val.(Subotnick, 1991).
PRICE COMPRESSION

◼ Pažeistos srities kompresija galima

subintuojant, uždedant elastinį ar kompresinį
tvarstį. (Lindsay et al., 1994).
◼ Kompresija padeda kontroliuoti kraujavimą į
sąnarių ar galūnių audinius, tinka liktinei
edemai sumažinti. (Flegel, 2004).
◼ Apčiuopimą naudą kompresija duoda jei
panaudojama pirmosiomis minutėmis po
traumos. (Lindsay et al., 1994).
PRICE ELEVATION
◼ Pakėlimas, panaudotas kartu su šalčiu
ir kompresija gali sumažinti pradinį
kraujavimą į audinius ir edemą.
◼ Pažeista kūno dalis turi būti pakeliama
kiek galima aukščiau širdies lygio
72val. ir ilgiau, jeigu išlieka tinimas.
(Flegel, 2004).
Kraujagyslių sužalojimai

◼ Kontuzija
◼ Pradurimas
◼ Plyšimas
◼ Transekcija
Arterijų sužalojimų
klasifikacija
Atvira trauma:
◼ a) Arterijos nutraukimas ar įplyšimas
◼ b) Trauminė pseudoaneurizma
(Pulsuojanti hematoma)
◼ c) Arterio-Veninė Fistulė
Uždara trauma:
◼ a) Išorinis spaudimas
◼ b) Arterijos spazmas
◼ c) Trombozė dėl intimos įplyšimų.
Sunkaus kraujagyslių
sužalojimo požymiai

◼ Išnykęs pulsas
◼ Aktyvus kraujavimas
◼ Didėjanti hematoma
◼ Distalinė išemija
25m. pacientas po transporto traumos(motociklistas)
Distalinis šlaunikaulio, tibia lūžimas
Pilna a. poplitea transekcija
Ūminė galūnės išemija
Lengvo kraujagyslių
sužalojimo požymiai
◼ Hematoma
◼ Buvęs kraujavimas po traumos
◼ Nepaaiškinama hipotenzija
◼ Periferinės inervacijos sutrikimai
Diagnostika
Sunkaus sužalojimo atvejais būtina
skubi operacija.

◼ Arteriografija :
– Siekiant patvirtinti sužalojimo pobūdį,
esant abejonėms, jei stabili būklė
– Nesant sunkaus sužalojimo požymių, bet
esant rimtiems įtarimams
◼ UG doplerografija
Angiografija -
arteriografija
◼ A. femoralis superficialis
sužalojimas,
◼ Šlaunikaulio lūžimas
◼ Šautinis sužalojimas
 Potrauminė
pseudoaneurizma
 Arterijų traumų pasekmės

◼ Ūminė Folkmano išemija

◼ Pofascijinis kompresinis sindromas
(kraujosruva-kompresija-išemija)
◼ Gangrena
 Kraujagyslių sužalojimų
gydymo galimybės
◼ Stebėjimas
◼ Perrišimas
◼ Užsiuvimas
◼ Pirminė anastomozė galas į galą
◼ Interpozicinis protezavimas
◼ Autogeninė venoplastika
◼ Politetrafluoretileno protezas
◼ Dakrono (poliesterinio pluošto) protezas
◼ Transpozicija
◼ Ekstra-anatominis šuntavimas(bypass)
◼ Intervencinė radiologija
◼ Stentavimas
◼ Embolizacija
 Kraujagyslių vientisumo
atstatymas
◼ Arterijos vientisumas visada turi būti
atstatomas, jeigu yra aortos, a.carotis,
bevardės, žąsto, a. mesenterica supp.,
proper a.hepatica propria, a.renalis, a.iliaca,
a.femoralis ir a. poplitea sužalojimai.
◼ Būdai ir metodai :
– Susiuvimas
– Angioplastika venos lopu
– Rezekcija ir jungtis galas į galą
– Transplantacija v. Saphena magna
– Protezavimas (atliekamas, jei bloga vena ar yra
abiejų galūnių trauma)
A. brachialis transekcija, plastika
panaudojant autoveną
Arterijos vientisumas
atstatytas
Krūtinės ląstos traumos
Galimos bukos ir penetruojančios traumos.
Apie 25% penetruojančių ir 10% bukų traumų
atvejų taikomas chirurginis gydymas.
◼ Commotio. Krūtinės ląstos sukrėtimas, sutrenki-
mas gali sukelti trauminį šoką (pablyškimas ar
cianozė, kvėpavimo sutrikimai, šaltas prakaitas,
asistolija).
Gydymo principai: lovos režimas, oksigenoterapija,
jei šokas –intensyvi terapija, sutrikus širdies ritmui
– defibriliacija.
◼ Contusio ir compressio su ar be šonkaulių ir
kraujagyslių pažeidimu sukelia pneumotoraksą,
hemotoraksą ir poodinę emfizemą.
 Krūtinės ląstos traumos pasekmės
Pirmiausia diagnozuotinos pasekmės:
◼ Kvėpavimo takų obstrukcija
◼ Masyvus pneumotoraksas
◼ Atviras pneumotoraksas
◼ Masyvus hemotoraksas
◼ Perikardo tamponada
Vėliau diagnozuotinos pasekmės:
◼ Plaučių kontuzija
◼ Miokardo kontuzija
◼ Aortos plyšimas
◼ Trauminė diafragminė išvarža
◼ Trachėjos ir bronchų plyšimas
◼ Stemplės plyšimas
 Contusio thoracis

◼ Dažnai sumušimo pusėje lūžta šonkauliai

◼ Kvėpuojant stebimi paradoksiniai judesiai
◼ Dažnai kartu yra plaučio kontuzija
◼ Paradoksiniai judesiai sąlygoja nepankamą
ventiliaciją
◼ Atsiranda tachipnoe
◼ Nesutampa ventiliacija ir perfuzija – atsiveria
arterio-veniniai šuntai
Contusio thoracis

Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas:

◼ Daugybiniai šonkaulių lūžiai

◼ Plaučio kontuzija

◼ Galimi kiti susiję su trauma pažeidimai

 Contusio thoracis.
Gydymas
◼ Adekvati ventiliacija
◼ Oksigenoterapija
◼ Adekvatus nuskausminimas
Būtina intubacija ir DPV:
◼ Jei yra kiti rimti sužalojimai (ISS >50)
◼ KD >35 per min.
◼ PaO2<8.0 kPa
◼ PaCO2>6.6 kPa
◼ Plaučių gyvybinis tūris <12 ml / kg
◼ Dešinės-kairės šuntas >15%
Trauminė diafragmos
išvarža
Daugybiniai šonkaulių
lūžiai ir hemotoraksas
Trauminis pneumotoraksas
Oras, besikaupiantis pleuros ertmėje, sukelia
plaučio kolapsą.

Priežastys:
◼ buka ar penetruojanti trauma,
◼ medicininės procedūros, (transbronchinė biopsija,
pleuros biopsija, v.subclavia punkcija, pleuros
drenavimas, interkostalinė blokada, torakocentezė,
ezofagoskopija).
Klasifikacija:
◼ Patanatominė - atviras, uždaras, ventilinis.
◼ Klinikinė – paprastas(lengvas) ir intensyvus(sunkus)
 Pneumotorakso rūšys

◼ Paprastas, lengvas

◼ Intensyvus, sunkus
Abipusis pneumotoraksas
 Masyvus pneumotoraksas

(a) Mediastinumo dislokacija

(b) Punkcija per II tarpšonkaulinį tarpą
Sunkus pneumotoraksas
Trauminis pneumotoraksas
Klinika:
staigus skausmas krūtinėje, dažnas kvėpavimas, greitas
nuovargis dėl oro trūkumo, cianozė, susilpnintas ar
negirdimas kvėpavimas auskultuojant, dėžės garsas
perkutuojant, tachikardija.
Diagnozė patvirtinama rentgenograma, kraujo dujinio
sąstato tyrimu.
Gydymo principai:
◼ atvirą pneumotoraksą paversti uždaru (hermetiškas
tvarstis, užsiūti žaizdą),
◼ pašalinti orą iš pleuros ertmės (punkcijos, drenavimas).
◼ chirurginis gydymas (plaučio užsiuvimas, rezekcija)
taikomas, jei konservatyvios priemonės neefektingos.
Pleuros ertmės drenavimas,
esant pneumotoraksui
 Hemotoraksas - kraujas pleuros
ertmėje

◼ Išsivysto po bukų ir penetruojančių traumų.

◼ Pleuros ertmėje gali tilpti daugiau kaip 3 l kraujo.
◼ 1 l gali akumuliuotis iki Ro požymių atsiradimo.
◼ 90% dėl a. mamaria interna arba interkostalinių
kraujagyslių sužeidimo, 10% dėl kraujavimo iš
plaučių.
◼ Kraujavimas paprastai sustoja plaučiui išsipūtus.
◼ Dažniausiai pakanka paprasto pleuros drenavimo.
Trauminis hemotoraksas –
◼ Priežastys: kraujas patenka iš tarpšonkaulinių kraujagyslių,
plyšusio plaučio, pažeisto bronchų medžio, stambių krauja-
gyslių).
◼ Klasifikacija: Paprastas ir masyvus hemotoraksas.
◼ Klinika: vidinio kraujavimo ir kvėpavimo nepakankamumo
požymiai.
◼ Diagnozė patvirtinama rentgenologiškai, ultragarsu, pleuros
punkcija.
Gydymo principai:
◼ Pleuros punkcija ir kraujo aspiracija.
◼ Torakotomija atliekama:
a) masyvaus hemotorakso atvejais, jeigu pašalinama daugiau
kaip 1500 ml kraujo ir, jei kraujavimas per dreną po kraujo
pašalinimo tęsiasi 100ml/val greičiu
b) išsivysčius perikardo tamponadai.
Hemotoraksas kairėje
Pleuros drenavimas
 Poodinė emfizema
◼ Išsivysto dėl plaučio pažeidimo
lūžus šonkauliams, kateterizuojant
poraktikaulinę veną.
◼ Oro kaupimasis kaklo srityje,
mediastinume gali sukelti
kvėpavimo takų obstrukciją,
◼ Jei emfizema progresuoja,
nedelsiant atliekama medias-
tinotomija arba tracheostomija.
Pilvo trauma

Klasifikacija:
◼ bukos ir atviros (penetruojančios).

◼ su ir be pilvo organų pažeidimo.

◼ kombinuotos.
Pilvo trauma
Klinika:
◼ Tipinė klinika – vidinio kraujavimo ir peritonito
sindromai.
◼ Skrandžio, dvylikapirštės žarnos, plonųjų ir storųjų
žarnų sienelės pažeidimams būdingas kraujavimas
ir peritonitas.
◼ Pažeidus parenchiminius organus (kepenis, blužnį,
inkstus), žarnų pasaitus, kraujagysles – vidinis
kraujavimas.
◼ Kasos traumų atveju stebimas potrauminis ūminis
pankreatitas ir kraujavimas.
Pilvo trauma
Diagnostika:
◼ išoriniai pilvo traumos požymiai,
◼ laisvas oras pilvo ertmėje (apžvalginė
rentgenograma),
◼ vidinis kraujavimas,
◼ peritonitas,
◼ skystis (kraujas) pilvo ertmėje (echoskopija,
laparocentezė, DPL, laparoskopija),
◼ KT, EMR
◼ cistoskopija, cistografija, celiakografija.
 Laisvas oras po
diafragmos kupolais
Blužnies trauminis
plyšimas
Kepenų trauma
◼ Kepenų plyšimas
dėl kontuzijos

◼ Kepenų plyšimas
dėl kompresijos
Kasos trauminis plyšimas
DPL ir diagnostinė laparoskopija
 Penetruojančios abdominalinės
traumos vertinimo algoritmas

AASW = anterior abdominal stab wound; CT = computed tomography; DPL = diagnostic peritoneal lavage; GSW =
gunshot wound; LWE = local wound exploration; RUQ = right upper quadrant; SW = stab wound.
From: Trauma Schwartz's Principles of Surgery, 10e, 2014
Gydymo principai
◼ Esant vidinio kraujavimo ir peritonito klinikai atliekama
urgentinė laparotomija:
- Kraujavimo stabdymas (perrišimas, siūlė, apsiuvimas,
elektrokoaguliacija, organo susiuvimas ar rezekcija, karštas
fiziologinis tirpalas, hemostatinė kempinė ir kt.)
- Peritonito priežasties pašalinimas
- Pilvo ertmės sanavimas (plovimas, drenavimas)
◼ Voleminių sutrikimų koregavimas
◼ Organizmo detoksikacija
◼ Antibiotikoterapija
◼ Komplikacijų profilaktika
◼ Kartu esant ir krūtinės ląstos traumai, pirmiausia sanuojamas
pilvas, o krūtinės ląstos traumos pasekmės gydomos
punkcijomis, drenavimu.
 Taktika kai kurių organų
traumų atvejais

◼ Plonųjų ir storųjų žarnų plyšimas – užsiuvimas arba rezekcija

◼ Kepenų plyšimas – susiuvimas, rezekcija
◼ Skrandžio plyšimas – susiuvimas, rezekcija
◼ Blužnies plyšimas – laparoskopija (jei plyšimas nedidelis ir nekraujuoja,
stebime, jei didelis ar yra intensyvus kraujavimas – splenektomija.
◼ Kasos plyšimas - rezekcija, biliodigestyvinės jungtys, drenavimas
◼ Inkstų plyšimas – nedideli plyšimai užsiuvami, jei atplyšęs nuo kojytės ar
didelis parenchiminis plyšimas – nefrektomija.
◼ Šlapimo pūslės plyšimas – užsiuvimas ir epicistostomija. Esant
ekstraperitoninės dalies plyšimui – papildomai atliekamas paravezikinių
audinių drenavimas (uroflegmonos pavojus)
Blužnies plyšimas. Kraujavimas
sustabdytas. Gydymas
konservatyvus
Trauminis inksto plyšimas
Kasos trauminis plyšimas.
Atlikta distalinė rezekcija
 Žarnos užsiuvimas ranka

◼Technique for bowel repair and anastomosis. A. The running, single-layer suture is started at the mesenteric border. B. Stitches are
spaced 3 to 4 mm from the edge of the bowel and advanced 3 to 4 mm, including all layers except the mucosa. C. The continuous
suture is tied near the antimesenteric border. From: TraumaSchwartz's Principles of Surgery, 10e, 2014
Plyšusios žarnos
užsiuvimas stapleriu