Galviniai nervai

Judinamieji, specifinio jutimo, mirieji nervai bei j nervuojamos sritys.

Uosls, regos, judinamasis akies, skridininis, triakis (triakis mazgas, akinis, virutinio ir apatinio ando nervai; atitraukiamasis, veidinis (alkninis, sparninis
gomurio, paandinis mazgai; tarpinis nervas, paausinis nervinis rezginys, bgnin styga), klausos ir pusiausvyros (prieangio ir sraigs), (klausos ir
pusiausvyros dalys, sraigs ir prieangio mazgai), lieuvinis rykls (virutinis ir apatinis mazgai), klajoklis (virutinis ir apatinis mazgai, virutinis ir gritamasis
gerkl nervai, virutins irdins akos, pilvinis rezginys), priedinis (nugarin ir galvin aknels), polieuvinis (kaklin kilpa) nervai.
Kuo didesnis nervo eils numeris, juo ariau nugaros smegen jo aknels ieina.
I, II,VIII specifinio jutimo
III, IV, VI, XI, XII judinamieji
V, VII, IX, X - mirieji

I Uosls nervas
(n.olfactorius)(J)

Nosies uoslins gleivins dvipoli neuron

aksonai jungiasi 15-20 pluoteli per
akytkaulio akytj ploktel lamina cribrosa
kaukol baigiasi uosls stormenyje bulbus
olfactorius tractus olfactorius.
Nosies ertms gleivins uoslin sritis.

II Regos nervas
(n.opticus (J)

Sudaro tinklains neuron aksonai, kurie i

akiduobs per regos nervo kanalas
kaukol (pleitakaulio kno priekyje sudaro
regos nerv krym chiasma opticum
( kryiuojasi tik vidini tinklains pusi
skaidulos)) regos laidas tractus opticus.
Kairiajame regos laide eina skaidulos i
kairij abiej aki tinklaini pusi
deiniajame deinij tinklaini pusi.
Regos laidai apgaub smegen kojytes, nueina
poievinius centrus:
Virutiniai keturkalnio kalneliai
Tarpini smegen stuburo pagalv
oninis kelinis knas


Paskutiniuose 2 prasideda nauja grandin.
skaidulos vidins kapsuls upakalin dalis
regos sritis(pentinin vaga ir jos kratai)
III Judinamasis
akies nervas
(n.oculomotorius)
(M,P)

Motorins skaidulos

Judinamasis branduolys(virdurini smegen

dangtis, netoli smegen vandentiekio, ties
keturkalnio virutiniais kalneliais)ieina
smegen kojyi vidurino paviriaus
vagaakiduob(per virutin akiduobs ply)
Inervuoja virutin, apatin, vidin tiesiuosius
raumenis, apatin striin ir virutin voko
keliamuosiuos raumenis.
Nuclei nervi oculomotorii vidurini smeg.
dangtyje alia aqueductus cerebri, ties colliculi
superioris lamina tecti smegen pav.
pedunculi cerebri vid. pav. vagoje fissure
orbitalis superior.
Akies obuolio raumenys ( m. rectus sup., inf.,
med., m. obliquus inf.) ir m.levator palpebrae
sup.

Parasimpatins skaidulos

Nuclei oculomotorius accessorius vidurinse

smegenyse ikimazgins skaidulos eina kartu
su motorinm per fissure orbitalis
superioreakiduobj atsiskiriaebaigiasi
ganglion ciliare.

Akies obuolio raumuo m.obliquus sup.

IV Skridininis
nervas
(n.trochlearis )(M)

Judinamasis/motorinis branduolys(Nucleus
nervi trochlearis) vidurinse smegenyse
dangtyje ties smegen vandentiekio, ties
keturkalnio virutiniais kalneliais (colliculi
inferioris lamina tecti) aplenkia i ono
smegen kojytes( pedunculi cerebri,)
pasirodo pamate per ply(fissure orbitalis
superior) pasiekia akiduob.
Inervuoja:
Virutinis striinis akies obuolio raumuo, m.
obliquus superior.

V Triakis nervas
(n. trigeminus)
(J,M)

Juntamosios skaidulos:prasideda i triakio

mazgo (ganglion trigeminale )(J)(sudaro
pseudounipoliniai neuronai) smilkinkaulio uolos
virns priek. Pav.,

centrins atakos sudaro juntamj

aknel (radix sensoria) veria
tentorium verebelli tarp tilto ir vid.
smeg.kojyi eina kaukol baigiasi 3juose junt.branduoliuose kamieno
dangtyje, fossa rhomboidea dugne.

periferins atakos sudaro tris

periferinius nervus:

Akinis n.ophtalmicus (J)

Fissura orbitalis superior akiduobj skyla

n.lacrimalis, n.frontalis, n.supraorbitalis.

Prie akiduob suskyl akas ramus tentorii
Inervuoja: dura mater, akies obuolys, aar
aparatas, nosies gleivin, vir.voko ir kaktos
oda.

Virutinis ando n.maxillaris (J)

Per apskritj ang(Foramen

rotundum)sparnin gomurio duob(fossa
pterygopalatina) ir skyla

n.infraorbitalis

Apatinis akiduobs plyys(fisura orbitalis

inferior)akiduobj poakiduobine vaga ir per
bendravard vag ieina (sulcus et canalis
infraorbitalis)foramen infraorbitalisfossa
canina skyla takas

kitos akos

Vir. andikaulio dantys, dantenos, vir.lpos,

apat.voko oda ir gleivin, vir.and.anio
gleivin.

Apatinis ando n.mandibularis

MIRUS!!!

Foramen ovaleposmilkinin duob skyla

akas

n.lingualis (J)

m.pterygoideus lat.vid pav. burnos ertms

dugnu lieuv.
Priekiniai 2/3 lieuvio bendrojo jutimo

skaidulom.

n.alveolaris inferior (J ir M)

canalis mandibularis foramen mentale

J apat. and. dantys, dantenos, smakro,
apat.lpos, smilkinkaulio, ausies kauelio
od,apat.and. snar.
M kramtomuosius raumenis !!!!
Judinamosios skaidulos: motorinis brand. tilto
dangtyje sudaro radix motoria prisijungia
prie n.mandibularis, todl jis tampa miriuoju
nervu.

VI Atitraukiamasis
nervas (n.
Abducens) (M)

Prasideda: i motorinio branduolio tilte,

rombins duobs dugne skaidulos ieina
smegen paviri tarp tilto ir piramids
akiduobs virutinis plyys (fissura orbitalis
superior) akiduob
nervuoja: m.rectus lateralis.

VII Veidinis nervas

(n. facialis) (J,M,P)

M skaidulos: Prasideda judinamojo branduolio,

esanio tilte (emiau atitraukiamojo) pamate
ieina tarp tilto ir alyvos atskira aknele n.facialis.
P skaidulos: Prasideda i tilte esanio
parasimpatinio virutinio seilinio branduolio (nucleus
salivatorius superior) , giliau judinamojo branduolio
pamate ieina atskira aknele - tarpiniu nervu
n.intermedius lateraliau veidinio nervo aknels.
J skaidulos: Priklauso Ganglion geniculi (alkninis
mazgas i dvipoli neuron) smilkinkaulyje, veidinio
nervo kanalo (canalis n.facialis) pradioj:
o

centrins atakos ieina pamate su

tarpiniu nervu (n.intermedius)
baigiasi juntamajame nucleus
solitarius tilte.
periferins atakos ieina pamate
kartu su n.facialis su bgnine styga
pasiekia lieuv.

Veidinis nervas ieina i smegen vidin

klausomoji landa (meatus acusticus internus)
veidiniu nervo kanalu (canalis n.facialis)
smilkinkaulyje per foramen stylomastoideum
paausin liauka susidaro paausinis nervinis
rezginys ( plexus parotideus).
Veidinio nervo kanalas (canalis n.facialis) pabaigoje
atsiakoja bgnin styg chorda tympani (J
skaidulos,P skaidulos) bgnin ertm ylin
spenio anga (fissura petrotympanica) jungiasi prie
triakio nervo atakos (n.lingualis) ir su juo pasiekia
lieuv.
Juntamosios skaidulos inervuoja lieuvio
skonio svognlius.
Parasimpatins nueina sparnin gomurio ir
paandin parasimpatinius mazgus (ganglion
submandibulare) ir inervuoja liaukas -

glandula sublingualis et submandibularis.

VIII Prieangio ir
sraigs nervas( n.
vestibulocochlearis
) (J)

Klausos dalis. Pars chochlearis.

Sudarytas i dvipoli neuron, gulini sraigs
mazge ganglion cochleare, akson aksonai
baigiasi fossa rhomboidea oniniam kampe nuclei
cochlearesprasiseda klausos laidas upak.
branduolio pluotai kryiuojasi, priekinio branduolio
nesikryiuoja eina skersai tilto, sudaro corpus
trapezoideum kyla kamienu auktyn kaip onin
kilpa (lemniscus lateralis) dalis pasibaigia
colliculi
inferiores
lamina
tecti
(poievinis
neslygini su garsu susijusi releks centras), o
dalis corpus geniculatum medialis dalis i kelinio
kno su capsula interna patenka pusrutulius
baigiasi gyrus temporalis superiorkyla garso
jutimas ir suvokimas.
Icentrins

skaidulos

tilto

virutinis

alyvos

branduolys inervuoja iorinius plaukuotuosius

epiteliocitus,
moduliuojamas
plaukuotj
epiteliocit nervinis signalas.
Pusiausvyros dalis. Pars vestibularis
Sudarytas i dvipoli neuron, gulini prieangio
mazge ganglion vestibulare, akson prianginiai
branduoliai antrieji neuronai sudaro prieangin
smegenli,
priangin nugaros smegen laidus
( info patenka smegenles, nugaros smegenis ir
panaudojama ilaikyti pusiausvyr) ir skaidul
iilgin vidin pluotel, kuris jungia prianginius ir
akies judinamj nerv branduolius (koordinuoja
aki obuoli judesius, nepriklausomai nuo galvos
padties) per vidin kilp, lemniscus medialis
gumbur gyrus temporalis superior, klausos
ievinio centro priekyje.

IX Lieuvinis rykls
nervas (n.
glossopharyngeus)
(J,M,P)

Branduoliai pailgosiose smegenyse, rombinj

duobj:

M nucleus umbiguus

J nucleus solitarius

P nucleus salivatorius inferior

Foramen jugulare (kartu su X ir XI nervais) du

sustorjimai : ganglion superius et inferius i
pseudounipolini neuron kn:

centrins atakos nucleus solitarius

periferins atakos :
1. rami linguales (J) lieuvio
aknies bendrojo jutimo
receptoriai, pylimini speneli
skonio svognliai
2. rami pharyngei: (J) rykls
gleivin, (M) rykls raumenys
3. n.tympanicus: (J) vidurins
ausies, spenins ataugos
gleivin, (P) paausin liauka
gl.parotidea

X Klajoklis nervas
(n. vagus) (J,M,P)

Juntamosios skaidulos
Prasideda i tariamj vienpoli neuron, kurie
sudaro Ganglion superius(nervo kamiene,
jungo angoje) et inferius(emiau jungo angos)
foramen jugularis srityje:

centrins atakos juntamasis nucleus

tractus solitarii pailgosiose smegenyse
periferins atakos vidaus organus,
esanius kakle, krtins lstoje ir pilvo
ertmes virutinje dalyje

Motorins skaidulos
prasideda i nucleus ambiguus

Rykls, minktojo gomurio, gerkl skersaruoius

raumenis.

Parasimpatins skaidulos
Nucleus dorsalis nervi vagi pailg.smegenyse.
nervuoja: kaklo, krtins lstos ir pilvo ertms
vidaus organus
Vidaus organ lygieji raumenys ir liaukos.
smegen pav. greta alyvos Foramen jugulare
( prie ieinant atskyla ramus meningeus dura
mater) ganglion superius et inferius krtins
ertm
deinysis nervas : prie dein poraktin
arterijdeine gerkls puse u deiniojo broncho
upak. stempls pav. skyla ir sudaro upak.
stempls rezgin.
kairysis nervas : kerta i priekio aortos
lankupakaly kairio bronchostempls priek. pav.

 skyla ir sudaro priek. stempls rezgin.

rezginiai leidiasi iilgai stempls, link skrandio
pereina pilvin rezgin plinta po pilvo ertms
organus
Svarbios akos:

Kaklinj dalyje: (vir. gerkl nervas,

n.laryngeus superior (J,M,P) Apat.
rykls dalies ir gerkl gleivin. kitos
akos. Iorin klausos landa.)

Ausin aka(ramus auricularis) ties jungo

angacanalicus mastoideusiorin
klausomoji landa(pakeliui prisijungua
skaidulos i lieuvio rykls nervo, pasikeiia
skaidulomis su veidiniu nervu)
Jungianiosios akos, rr. communicantes,
jungia klajokl nerv su lieuviniu rykles,
priediniu, polieuviniu nervais ir virutiniu
kaklo simpatiniu mazgu.
Ryklins akos, rr. pharyngei, nueina ryklin
rezgin.
Virutinis gerkl nervas, n. laryngeus
superior, atskyla ties apatiniu klajoklio nervo
mazgu ir vidins miego arterijos vidiniu
paviriumi gerklas.
Juntamosios skaidulos nervuoja j gleivin vir
balso styg, antgerkl ir dal lieuvio aknies,
motorines skaidulos - m. cricothyroideus ir m.
constrictor pharyngis inferior.
Virutins kaklins irdies akos, rami
cardiaci cervicales superiores (2-4), iilgai
bendrosios miego arterijos nusileidia
ird. j sudt eina juntamosios ir
parasimpatins skaidulos, tarp j yra

skaidul, kuriomis plinta irdies veikl

slopinantys impulsai. Tam tikr gyvn ios
skaidulos eina nervo, n. depressor, sudt.

Krtins dalis:
vir. irdins akos, rami cardiaci

superiores.
grtamasis gerkl nervas, n.
laryngeus recurrens (J,M,P).Atsiakoja, kur kerta
aort ir poraktin
arterij, grta kakl. J
gerkl, gerkls, stempls gleivin, M gerkl
raumenys, P i organ lyg.
raumenys ir
liaukos.
kitos akos (J,P) irdis, bronchai,
plauiai, stempl.
Grtamasis gerkl nervas, n.laryngeus
recurrens, yra mirus, sudarytas i
juntamj, motorini ir parasimpatini
skaidul.
I klajoklio nervo toje vietoje, kur is i priekio
sukryiuoja aortos lank (kairje) ir poraktin
arterij (deinje), i upakalio aplenkia atitinkam
kraujagysl kildamas vaga tarp gerkles ir
stemples grta kakl galin aka - apatinis
gerkl nervas, n. laryngeus inferior, pasiekia gerklas
ir nervuoja visus j raumenis (iskyrus m.
cricothyroideus) ir gerkl gleivin emiau balso
styg. Pakeliui nuo grtamojo gerkl nervo
atskyla stemplines akos, rr. esophagei, i juntamj
ir parasimpatini skaidul, kurios nervuoja kaklin
stemples dal, ir gerklines akos, rami trocheales,
nervuojanios gerkl ir kitus kaklo organus.
Apatins kaklins irdies akos, rr. cardiaci

cervicales inferiores
(2-3): vienos j atskyla nuo grtamojo gerkl
nervo, kitos - nuo klajoklio nervo. Jos turi
juntamj nerv ir parasimpatini skaidul,
kurios silieja irdinius rezginius.
Bronchins akos, rr. Bronchiales
gausios, sudarytos i juntamj ir parasimpatini
skaidul. Bronch paviriuje jos sudaro plautin
rezgini, plexus pulmonalis, kuris nusitsia
bronchais plauius.
Stemples akos, rr. Esophagei
nervuoja stempl.

Pilvin dalis:

Klajoklio nervo akospriekinis rezginys(plexus

gastricus anterior) ir upakalinis skrandio
rezginys(plexus gastricus posterior. Yra ant
atitinkam skrandio paviri iilgai curvature minor.
(J,P). akos inervuojanios skrand rr. Gastrici
anteriores et posteriors ir kepenis rr.hepatici.Pilvins
akos paviiumi eina plexus celiacus.
Nevo skaidul plitimas: Pilvo ertms organai iki
nusileidianiosios gaubtins arnos(imtinai.

XI Priedinis nervas
(n. accessorius) (M)

Nugarins aknels(radices
spinales)

Nucleus spinalis nervi accessorii nugaros

smegen eiuose vir.segmentuose ieina 5-6

skaidulos aknelmis tarp priekini ir

upakalini akneli foramen
magnumKaukol(susijungia su galvinmis
aknelmis.

Galvins aknels(radices craniales)

Upakalin onin vaga(emiau klajoklio

nervo). Branduolys-Nucleus ambiguous
( bendras su IX ir X) pailgosiose smegenyse
rombinj duobj
akels kaukols ertmj susijungia
foramen jugulare(dalijasi viidin ir iorin
akas) ieina kakl. Vidin(ramus internus)
prisijungia prie klajoklio nervo. Iorin(ramus
externus) pasuka onlenda po (m.
Sternocleidomastoideus) ir nueina trapecin
raumen (m.trapezoideum).
Inervacija:
Galvos sukamasis m.sternocleidomastoideus ir
trapecinis raumuo m.trapezoideum.
Ieina akos n.vagus ir plexus caeliacus.

XII Polieuvinis
nervas (n.
hypoglosus) (M)

Nucleus nervi hypoglossi pailgosiose

smegenyse rombinj duobj 10-15 akneli
ieina tarp pirmides ir alyvos i kaukols
per canalis hypoglossus alia n.
vagus,emiau m. digastricus upakalinio
pilvelio ilenda i po vidins jungo venos,
apai ikiliu lanku, kuris i priekio kryiuoja
iorin miego arterij lieuv.
Inervacija:
Visi lieuvio raumenys.

Mm.longitudinales superior et inferior

M.verticalis lingule
M. transversus lingule
M.hyoglossus
M. genioglossus
M. styloglossus

akos:
io nervo apatin aka(ramus inferior)
prasideda nuo polieuvinio lanko, jungiasi su
kaklinio rezginio(plexos cervicalis) akomis ir
sudaro kaklin kilp, (ansa cervicalis).
Inervacija:
Kaklo raumenys emiau polieuvinio kaulo ir m.
geniogyoideus.