Kūdikių raida ir masažas

Profesijos mokytoja G. Ščesnavičienė

• Naujagimystė – tai laikotarpis nuo kūdikio gimimo iki 28 gyvenimo
dienos.
• Kūdikystė – nuo 28 dienos iki vienerių metų.
• Oda – plona, švelni, jautresnė ir lengvai pažeidžiama, šiek tiek pabrin-
kusi, su tankiu kraujagyslių tinklu, gausia vaskuliarizacija (naujų
kraujagyslių susidarymas), nepakankama raginio sluoksnio
keratinizacija.
• Prakaito ir riebalų liaukų funkcija nepakankamai susiformavusi, kūno
termoreguliacija nestabili.
• Raumeninis audinys – silpnai išsivystęs. Raumenų masė sudaro 23 %
bendro kūno svorio (suaugusiųjų vidutiniškai apie 43 %. Būdingas len-
kiamųjų galūnių raumenų hipertonusas; dėl šios priežasties naujagi-
miai esti jiems būdingoje pozoje: rankos prispaustos prie kūno ir su-
lenktos per alkūnes, plaštakos sugniaužtos į kumščius, tad nykštys esti
aukščiau visų kitų rankos pirštų, kojos kiek praskėstos, sulenktos tiek
per kelius, tiek klubo sąnarių vietose. Pirmiausia vystosi stambūs,
paskui smulkesni raumenys, nuolat kinta jų struktūra ir didėja apimtis.
• Nervų sistema. Didžiųjų pusrutulių žievė nefunkcionuoja (ramybės pe-
riodas). Naujagimio judesiai nevalingi, chaotiški, trūkčiojantys. Labai
ryškūs nesalyginiai refleksai: čiulpimo, rijimo, ieškojimo, ryklės ir kt.
Naujagimis būna budrus tik labai trumpą laiką, dažniausiai jis miega
(20 – 22 val. per parą).
• Raida – nenutrūkstantis, prasidedantis apvaisinimu ir besitęsiantis
visą žmogaus gyvenimą, procesas. Kiekvieno kūdikio, vaiko raida yra
individuali, bet atitinka tam tikrus kriterijus.
1 mėnuo
• Judėjimas
• Rankos ir kojos fleksinėje padėtyje – taip, kaip buvo gimdoje.
• Ryškūs naujagimio refleksai.
• Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam
tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos
amplitudės. Energingai mojuoja rankomis ir kojomis.
• Paguldytas ant pilvo kūdikis kilsteli galvą, tačiau jos dar neišlaiko,
todėl, paėmus naujagimį ant rankų, būtina prilaikyti galvytę.
• Gulėdamas ant nugaros galvytę pasuka į šoną, po truputį stengiasi
išlaikyti ją tiesiai.
1 mėnuo
• Rankų funkcija
• Plaštakos dažniausiai laikomos sugniaužtos, poros savaičių laikotarpiu
pradeda atsipalaiduoti.
• Dėl ryškaus rankos griebimo reflekso gali sugriebti barškutį, tačiau tuoj pat
jį pameta.
• Bendravimas
• Pirmą mėnesį naujagimis bendrauja verksmu.
• Nusiramina paimtas ant rankų, priglaustas, žįsdamas.
• Reaguoja į garsus. Skiria žmonių balsus nuo kitų garsų.
• Kūdikis ima šypsotis gana greitai – tai yra geros savijautos atspindys.
Naujagimio šypsena yra labiau refleksinė.
• Nuo pirmų gyvenimo dienų fiksuoja žvilgsnį į veidą, akis, ryškų žaislą.
2 mėnuo
• Judėjimas
• Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Aktyvesnės viršutinės kūno dalys (mojuoja rankomis, bando siekti objektų).
• Pradeda formuotis veiksmų sąmoningumas.
• Paguldytas ant pilvo kiek pakelia galvą.
• Rankų funkcija
• Plaštakos vis dažniau atgniaužtos.
• Daiktų griebimas dar refleksinis, todėl įdėtą žaisliuką gali trumpai išlaikyti.
• Bendravimas
• Pagrindinė kalba išlieka verksmas.
• Pradeda kalbėti ištęstomis balsėmis „a“, „e“, gomuriniais garsais „gh“, „rrh“ ar jų junginiais „aah“, „ghe“.
• Suklūsta išgirdęs naują garsą. Skirtingai reaguoja į įvairius garsus.
• Pažįsta mamos balsą.
• Pradeda sąmoningai šypsotis žmogui.
3 mėnuo
• Judėjimas
• Gulėdamas ant pilvo gerai laiko galvą, ją sukinėja į visas puses.
• Kūdikis sugeba gana gerai išlaikyti galvą pats, kai yra stačias, todėl jos prilaikyti
nebereikia.
• Paguldytas ant pilvo išlaiko pakeltą galvą ne trumpiau kaip minutę.
• Sodinamas už rankų, bando prisitraukti, jo galva neatsilieka nuo stuburo, kyla kartu.
• Rankų funkcija
• Mokosi pasiekti ir sugriebti daiktus.
• Gulėdamas ant nugaros rankas suveda ant krūtinės, gali viena ranka suimti kitą, pradeda
jas tyrinėti, kišti į burną.
• Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Dar ne visada
pavyksta.
• Išlaiko į ranką paduotą barškutį.
3 mėnuo
• Bendravimas
• Taria įvairius garsus, atsiranda daugiau intonacijų.
• Skiria bendraujančio žmogaus emocinį kalbos atspalvį.
• Ieško garso šaltinio.
• Ryškų žaislą seka akimis, sekdamas suka galvą.
• Mažiau miega, nori bendrauti su žmogumi.
• Šypsosi bet kuriam jį kalbinančiam žmogui.
4 mėnuo
• Judėjimas
• Gerėja galvos kontrolė, orientacija erdvėje.
• Paguldytas ant pilvo remiasi dilbiais, greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses.
• Sodinamas stipriai laikosi, riečiasi, galvą išlaiko stuburo linijoje.
• Rankų funkcija
• Plaštakos dažniausiai pusiau atgniaužtos.
• Dažnai apžiūrinėja rankas, kiša jas ar žaislą į burnytę.
• Pakelia kojas, su jomis žaidžia.
• Sudeda abi plaštakas vieną prie kitos.
• Imdamas daiktą žiūri tai į jį, tai į ranką.
• Ne visada iš karto pavyksta sugriebti daiktą, o laikant – jį paleisti.
4 mėnuo
• Bendravimas
• Vograuja (t. y. taria kelias balses kartu), juokiasi, kai su juo kalbama,
suvokia skiemenis.
• Žiūri į kalbančiojo lūpas, reaguoja į veido mimiką.
• Šypsosi visiems jį kalbinantiems žmonėms.
• Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų. Liūdi paliktas
vienas.
5 mėnuo
• Judėjimas
• Gali prisitraukti koją prie burnos ir čiulpti nykštį.
• Gulėdamas ant pilvuko keliasi ant alkūnių, bando atsikelti remdamasis ištiestomis
rankomis.
• Pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros.
• Prilaikomas už pažastų remiasi, kilnoja kojas aukštyn, trypia, traukia kojas prie
pilvuko.
• Sodinamas lenkia galvą į priekį, riečiasi, pritraukia kojas.
• Rankų funkcija
• Prie žaisliuko tiesia dažniausiai abi rankas, jį paima tiksliau.
• Gali nulaikyti buteliuką.
• Mokosi derinti akių, galvos ir rankų judesius.
5 mėnuo
• Bendravimas
• Vograuja, vapa ir taria skiemenis, dvibalsius.
• Imituoja garsus: burbuliuoja, burzgia, šnypščia.
• Tiksliau reaguoja į žmogaus tariamus garsus, pasuka galvą, akimis
ieško kalbančiojo.
• Mimiką sieja su garso tonu. Gerai skiria suaugusiųjų nuotaikas, balsus.
6 mėnuo
• Judėjimas
• Didėja judesių įvairovė, tobulėja atramos ir pusiausvyros gebėjimai.
• Gulėdamas vartosi nuo nugaros ant pilvuko ir atvirkščiai.
• Trumpai pasėdi be pagalbos, tačiau linksta į priekį, nes liemens
raumenys dar per silpni kūno svoriui išlaikyti.
• Gulėdamas ant pilvo išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų.
• Remdamasis rankomis ir keliais, t. y. keturiomis, supasi.
• Laikomas už pažastėlių tvirtai remiasi kojomis, spyruokliuoja.
• Mokosi šliaužti.
6 mėnuo
• Rankų funkcija
• Tiksliai visu delnu paima duodamą žaislą.
• Manipuliuoja žaislais, perima juos iš vienos rankos į kitą, kelia link burnos, o ne
žaislo siekia burna, kaip darė anksčiau.
• Bendravimas
• Kartoja skiemenis „ba“, „da“, „ga“.
• Daugiau žaidžia su garsais, imituoja balso moduliacijas, garsus taria tam, kad
atkreiptų kitų dėmesį. Pastebi suaugusiųjų kalbos intonaciją ir ritmiškumą, stebi
kalbančių žmonių burną, pasuka galvą į kalbantį ir pradeda pažinti savo vardą.
• Didžiulį susidomėjimą kelia garsus skleidžiantys arba spalvas keičiantys žaislai.
• Atsiranda išsiskyrimo nerimas – net mamai išėjus ir trumpai vaikas verkia, jaučiasi
nelaimingas.
7 mėnuo
• Judėjimas
• Judesiai tampa sudėtingesni, tobulesni.
• Persivertęs ant pilvo daugiau laiko praleidžia tokioje padėtyje žaisdamas, tyrinėdamas
aplinką.
• Stovėdamas keturiomis viena ranka gali paimti žaislą.
• Sukasi apie savo ašį, pats atsisėda, sėdi tvirtai.
• Gulėdamas ant nugaros žaidžia su kojomis, tyrinėja savo kūną.
• Pradeda šliaužti, mokosi ropoti.
• Rankų funkcija
• Daiktą ima pirštais, neliesdamas delnu, todėl gali paimti smulkius daiktus.
• Išlaiko buteliuką ar puodelį abiem rankomis.
• Gali išlaikyti po vieną žaislą kiekvienoje rankoje.
7 mėnuo
• Bendravimas
• Čiauškėdamas kartoja skiemenis „ma“, „da“, „mu“, „ba“, ištaria
priebalsius „f, v, s, š, z, ž, m, n“.
• ,,Kalbasi“ su žmonėmis.
• Moka išreikšti savo norus.
• Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato.
• Mėgstamiausias žaidimas – daiktų mėtymas. Kūdikis jau supranta, kad
daiktas nukris ant grindų, ir stebi šį veiksmą.
• Pradeda bijoti svetimų žmonių.
8 mėnuo
• Judėjimas
• Noras daugiau pažinti, pasiekti skatina mažylį išbandyti naujas
judėjimo būdus, o jau turimus – tobulina. Kiekvienas mažylis juda
skirtingai: šliaužia, iriasi, ropoja.
• Mažylis nebenori gulėti, paguldytas iš karto sėdasi ir sėdi tiesia
nugara.
• Siekdamas žaislo makaluoja rankomis, spiriasi. Kartais pavyksta
pasisukti apie savo ašį.
• Iš sėdimos padėties lengvai atsigula, atsistoja keturiomis.
• Pasilaikydamas bando atsistoti.
8 mėnuo
• Rankų funkcija
• Siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu. Ypač domisi
smulkiais daiktais. Mažyliui labai smagu mėtyti žaislus ir žiūrėti, kur jie krinta.
• Viską deda į burną.
• Didėja savarankiškumas – geria iš laikomo puodelio, pats valgo laikydamas sausainį ar vaisių
rankoje.
• Bendravimas
• Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą,
kartoja du skiemenis ir kitus garsus. Pasako „mama“, „tete“, bet dar nesąmoningai.
• Mėgdžioja kitų asmenų lūpų mimiką, atpažįsta dažnai vartojamus žodžius.
• Domisi tyliais garsais. Gerėja dėmesio koncentracija – ilgai stebi, kas vyksta aplinkui.
• Reaguoja į savo vardą.
• Ryškios emocijos: džiaugiasi bendravimu, žaidimu: katutės, „virė virė košę“, slėpynės, rodo, kad
nori tęsti.
9 mėnuo
• Judėjimas
• Ilgai ir laisvai sėdi tiesia nugara, gerai išlaiko pusiausvyrą, tad gali sėdėdamas
užsiimti jam įdomia veikla.
• Stovėdamas tvirtai remiasi abiem kojomis, gali svorį perkelti nuo vienos kojos ant
kitos.
• Stengiasi pasiekti daiktą, kurį gali paimti tik pakeitęs kūno padėtį.
• Pradeda ropoti. Kiekvienas mažylis suranda jam patogiausią būdą.
• Prilaikomas trumpai pastovi.
• Rankų funkcija
• Paima daiktą trimis pirštais (nykščiu, rodomuoju ir didžiuoju), deda jį į indus,
mėto.
• Laiko paduotą šaukštą, pats bando valgyti.
9 mėnuo
• Bendravimas
• Čiauška skiemenimis (pvz.: „da da“, „ba ba“ ir pan.).
• Derina skiemenis – tai tikslingų žodžių pradžia.
• Imituoja kosulio, ciksėjimo, šnypštimo garsus.
• Supranta paprastus žodinius prašymus.
• Supranta žodį „ne“.
• Nenorėdamas valgyti užčiaupia lūpas, nusuka veidą.
• Žino savo vardą, atsisuka šaukiamas.
• Mokosi pamojuoti „ate“.
• Domisi, kas vyksta aplinkoje.
10 mėnuo
• Judėjimas
• Pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovi.
Pasilaikydamas viena ranka, gali užsiimti jam patinkančia veikla.
• Pats atsisėda iš įvairių padėčių.
• Rankų funkcija
• Dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – paima net labai smulkius daiktus
ir stipriai juos laiko (pincetinis griebimas).
• Pirštukų judesiai vis tikslesni. Žaidžia dėdamas mažesnius daiktus į
didesnius, padaužo vieną kaladėlę su kita.
10 mėnuo
• Bendravimas
• Mažylio čiauškėjimas pagal savo struktūrą primena kalbėjimą, taria
konkretiems asmenims skirtus žodžius.
• Pradeda kalbėti dialogu – pasakius skiemenį ar skiemenų junginį
bando atkartoti. Atidžiai stebi pašnekovo lūpas.
• Klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Parodo tėtį,
mamą, kūno dalis.
• Supranta pagyrimus, jais džiaugiasi.
• Mėgdžioja kitų elgesį.
• Ieško paslėptų daiktų.
11 mėnuo
• Judėjimas
• Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tai mažyliui
atveria daug galimybių: jis gali patekti ten, kur panorėjęs, ir pasiekti norimus daiktus.
• Prisilaikydamas už baldų ne tik stovi, bet ir pradeda mokytis eiti.
• Daug džiaugsmo mažyliui suteikia vaikščiojimo pamokėlės: vedamas už vienos ar dviejų
rankų jis mokosi žingsniuoti
• Rankų funkcija
• Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Mažą objektą pagriebia sulenktu
smiliumi ir nykščiu, vadinamuoju repliniu griebimu.
• Gerėja akių ir rankos koordinacija, judesiai tikslesni.
• Žaisdamas laiko po daiktą kiekvienoje rankoje, jais manipuliuoja.
• Laikydamas už ąselių mokosi gerti iš puoduko.
11 mėnuo
• Bendravimas
• Mojuoja ir pasako „ate ate“, taria „mamama“, „tetete“.
• Plečiasi pasyvus žodynas, pažįsta daug aplinkos daiktų, gali juos
parodyti.
• Supranta priežasties ir pasekmės ryšį.
• Tyrinėja, iš ko sudaryti daiktai.
• Supranta draudimus.
• Vis tobuliau mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus.
12 mėnuo
• Judėjimas
• Laikydamasis už baldų eina pristatomuoju žingsniu.
• Kai kurie kūdikiai žengia pirmuosius savarankiškus žingsnius.
• Gerėja pusiausvyra, todėl mažylis gali pritūpti, atsistoti.
• Rankų funkcija
• Vaikas varto knygeles, dėlioja kaladėles vieną ant kitos, padaužo du žaislus
vienas į kitą, vienoje rankoje laiko kibirėlį, kita ranka į jį deda mažesnius
daiktus arba išima juos iš kibirėlio.
• Sugeba mažą daiktą įkišti į siaurą plyšį.
• Maistą ima rankomis, valgo savarankiškai.
12 mėnuo
• Bendravimas
• Žodžius „mama“ ir „tėtė“ jau pasako sąmoningai.
• Įvardija daug daiktų ar veiksmų savakalbe (šuniukas – „au au“, važiuoti
– „di di“).
• Mėgdžioje gyvūnų garsus.
• Pakartoja suaugusiojo atliekamus veiksmus arba tariamus skiemenis.
• Supranta ir išpildo sudėtingus dviejų pakopų prašymus, pvz.: „paimk
šitą daiktą ir nunešk tėveliui“.
• Dažnos nuotaikų kaitos. Ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors
vyksta ne pagal jo norą. Mėgstamiausias žodis „ne“.
• Raumenų tonusas – nevalingas raumens įsitempimas. Atliekant
pasyvų greitą galūnės lenkimą ir tiesimą jaučiamas pasipriešinimas.
• Padidėjęs raumens tonusas (hipertonusas) – raumenų įtempimas.
Kūdikis įsitempęs, sunku išplauti pažastis, pakeisti sauskelnes. Iki 4
mėnesių būdingas fiziologinis raumenų tonuso padidėjimas, kūdikiui
augant, daugiau judant, turi tapti normalus.
• Sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonusas) – raumenų minkštumas.
Kūdikis suglebęs, sunkiau nulaiko galvą, sunkiau atlieka judesius,
dažnai vėluoja raida.
Per didelio raumenų tonuso požymiai:

• kūdikis įsitempęs, sustingęs;

• jį sunkiau nurengti ir aprengti, pakeisti sauskelnes;
• jam sunku pakelti rankytę ar kojytę, nenoriai leidžiai ištiesti net rankų
pirščiukus.

• Atpalaiduojantis masažas ir visus mažylio sąnarius išlankstyti pilna

amplitude – ištiesti ir sulenkti.
Per žemo raumenų tonuso požymiai:
• kūdikis būna tarsi suglebęs;
• jis guli „varlytės“ poza, pirščiukai ištiesti, kūnas atsipalaidavęs;
• sąnariai laisvi, raumenynas minkštas;
• per žemą raumenų tonusą turintiems kūdikiams daug sunkiau atlikti
šiuos judesius: gulint ant pilvelio remtis rankomis, išlaikyti galvą,
pradėti vartytis, ropoti, sėdėti.

• Tonizuojantis masažas ir fizinė veikla, jiems sunku gulėti ant pilvo,

laikyti galvą, vartytis, tad su jais reikia daugiau pasportuoti. Užduotys
priklauso nuo vaiko amžiaus ir nuo to, ką tokio amžiaus jis jau geba
atlikti. Pirmiausia gulėjimas ant pilvo.
Stambiosios motorikos raidos pagrindniai
elementai
• Guli ant pilvo:
• Kelia galvą 1 mėn.
• Kelia krūtinę 2 mėn.
• Pasikelia remdamasis dilbiais 3 mėn.
• Pasikelia remdamasis plaštakomis 4 mėn.

• Vartosi:
• Nuo pilvo ant nugaros 3 – 5 mėn.
• Nuo nugaros ant pilvo 3 – 5 mėn.
Stambiosios motorikos raidos pagrindniai
elementai
• Sėdi:
• Sėdi pasiremdamas ranka 5 mėn.
• Sėdi nesiremdamas 7 mėn.
• Pats atsisėda 8 mėn.

• Vaikšto:
• Atsistoja padedamas 8 – 9 mėn.
• Stovi pasilaikydamas 9 – 10 mėn.
• Eina laikomas už abiejų rankų 10 mėn.
• Eina laikomas už vienos rankos 11 mėn.
• Vaikšto savarankiškai 12 mėn.
Stambiosios motorikos raidos pagrindniai
elementai
• Bėga nerangiai 1 5 mėn.
• Lipa laiptais į viršų 21 mėn.
• Šokinėja vietoje abiem kojom 24 mėn.
• Mina triratį 30 mėn.
• Lipa laiptais žemyn 36 mėn.
Smulkioji motorika – manipuliavimas
rankomis
• Griebimo refleksas išnyksta 2 – 3 mėn.
• Vėliau atsiranda sąmoningas griebimo judesys.
• Mėnesio kūdikio delnai sugniaužti.
• 12 savaitę jau atviri.
• 16 savaitę laiko rankas vidurio linijoje.
 0-2 mėnuo
• Naujagimis gulėdamas ant pilvo kojas laiko suriestas po savimi, rankos
priglaustos prie krūtinės. Galvą pasuka į abu šonus.
• Rankos sugniaužtos i kumščius.
• Šio laikotarpio pabaigoje kūdikis pradeda stabiliau laikyti galvą,
pakelia galvą gulėdamas ant pilvo ir kelias akimirkas ją išlaiko.
Gulėdamas ant nugaros išlaiko galvą vidurio linijoje.
 3 - 4 mėnuo
• Gulėdamas ant pilvo, gerai kontroliuoja pakeltą galvą, atkelia krūtinę nuo
atramos, ketvirtame mėnesyje – išsikelia ant dilbių. Gulėdamas ant nugaros
išlaiko galvą vidurio linijoje. Vertikalioje padėtyje galva svyruoja mažiau nei
prieš mėnesį.
• Trečiame mėnesyje kai kurie kūdikiai, gulėdami ant pilvo, dar laiko kojas
sulenktas po savimi – šlaunys remiasi į atramą ant kurios gulima.
• Sulaukus 3 – 3,5 mėnesių pradeda formuotis koordinuoti rankų judesiai –
kūdikis pradeda tyrinėti savo rankas išmoksta siekti, paimti ir išlaikyti žaislą
rankoje. Griebia visu delnu, suveda rankas į vidurio liniją, atsiranda rankų
tyrinėjimas burna.
• Kūdikis dažniau atgniaužia kumščius, tačiau iki 4 mėnesio pabaigos
sugniaužti kumščiai yra fiziologinė padėtis.
• Gali pradėti verstis nuo nugaros ant pilvo.
 5 – 6 mėnuo
• Kūdikis koordinuotai ir užtikrintai verčiasi nuo nugaros ant pilvo. Ir
pradeda verstis nuo pilvo ant nugaros.
• Penkių mėnesių kūdikis statomas ant kojų remiasi pirštų galais.
Šeštame mėnesyje pradeda remtis pilna pėda ir gali trumpą laiką
išlaikyti savo kūno svorį ant kojų.
• Penkių mėnesių kūdikis, gulėdamas ant pilvo, pakelia kojas ir rankas
nuo atramos ir supasi kaip laivelis. Tačiau, kartais kūdikis atmeta
rankas atgal „pingviniuko poza“ – tai reiškia, kad kūdikio pečių juosta
yra silpna, esant tokiai rankų padėčiai reikia skatinti kūdikį remtis
dilbiais į atramą.
• Gera galvos kontrolė kai kūdikio stuburas yra vertikalioje padytėje.
• Nuo 5,5 mėnesio kūdikį galima sodinti, sėdi sulinkusia nugara ir
pasirėmęs rankomis į priekį.
 7 – 8 mėnuo
• Aktyviai vartosi nuo nugaros ant pilvo, nuo pilvo ant nugaros, taip
kūdikis keliauja per kambarį.
• Užtikrintai galvą iškelia 90 laipsnių kampu gulėdamas ant pilvo ir
išsikelia ant delnų.
• Kūdikis išmoksta sėdėti tiesia nugara be atramos. Aštunto mėnesio
pradžioje kūdikis savarankiškai atsisėda.
• Pastatytas gerai išlaiko savo kūno svorį ant kojų, kojų atrama – pilna
pėda, gali pastovėti trumpą laiką su pagalba. Aštunto mėnesio
pabaigoje kūdikis gali išstovėti laikydamasis baldų.
• Šio laikotarpio pabaigoje išsikelia ant rankų ir kojų, juda pirmyn, atgal.
Jau gali šliaužti arba nekoordiuotai ropoti atbulomis.
 9 – 10 mėnuo
• Šio laikotarpio pradžioje kūdikiui atsiranda „pincetinis“ griebimas, o jo
pabaigoje – „žnyplinis“.
• Devintame mėnesyje kūdikis ilgą laiką išsėdi be atramos, savarankiškai
atsisėda, įsikibęs į atramą atsistoja, išstovi ilgesnį laiką laikydamasis
baldų.
• Koordinuočiau išsikelia ant rankų ir kojų, supasi pirmyn – atgal, šliaužia
arba ropoja atbulomis, bet po truputėlį jau pradeda mokintis ropoti į
priekį.
• Šio laikotarpio pabaigoje pradeda vaikščioti įsikibęs baldus šoniniu
ėjimu. Gali pradėti mokintis žingsniuoti į priekį prilaikomas už pečių.
 11 – 12 mėnuo
• Išlavėja „žnyplinis“ griebimas.
• Koordinuotai pradeda eiti šoniniu ėjimu įsikibęs į baldus. Kai kurie
pradeda vaikščioti savarankiškai. Kiti dar vaikšto prisilaikydami arba
žingsniuoja prilaikomi už pečių. Taip pat vaikšto prilaikomi viena
ranka, gali vaikščioti remdamiesi delnais ir pėdomis, išstovi
nesilaikydami.
• Šio laikotarpio pradžioje šliaužia arba nekooordinuotai ropoja į priekį,
pabaigoje – koordinuotai ropoja į priekį, atsisėda iš ropojimo padėties
ir atgal grįžta į ropojimo padėtį.
 13 – 18 mėnuo
• Vaikai pradeda vaikščioti savarankiškai.
• Šiame laikotarpyje pradeda ropoto laiptais tiek į viršų, tiek atgal.
• Šio laikotarpio pabaigoje lipa laiptais prilaikomas suaugusiojo arba
prisilaikydamas turėklų, užlipa ant kėdės, rečiau nugriūna vaikštant.
Eidamas gali nešti, traukti žaislus, pritūpti ir juos pasiimti. Mokosi
žingsniuoti atbulas.
Atkreipti dėmesį ir būtinai nukreipti pas specialistus:
• nelanksto ar nejudina kojų ar rankų
• kūno pusės asimetriškos – dažniau naudoja vienos pusės ranką arba koją
• kūnelis suglebęs arba įsitempęs
• pastoviai irzlus
• pastoviai žagsi arba springsta
• 2-3 mėnesių nededa rankų į burną arba deda tik vieną
• 2-3 mėnesių neišlaiko galvos vidurio linijoje, gulint ant nugaros
• galint ant pilvo blogai kelia galvą, vyresniame nei 3 mėnesių amžiuje
• 3-4 mėnesių keliant už rankų blogai kelia galvą
• 3 mėnesių nesišypso
Atkreipti dėmesį ir būtinai nukreipti pas specialistus:
• 5 mėnesių neišsikelia ant dilbių
• 6 mėnesių nesivarto nuo nugaros ant pilvo, 8 – nuo pilvo ant nugaros
• 7,5 mėnesių savarankiškai nesėdi tiesia nugara
• 8 mėnesio pabaigoje savarankiškai neatsisėda
• 9-10 mėnesių nešliaužioja arba daugiau naudoja vieną kūno pusę
• 10-12 mėnesių neropoja
• 12-18 mėnesių nevaikšto
• pradeda vaikščioti ant pirštų galų.
Naujagimių refleksai
• Refleksas – nevalinga organizmo reakcija į dirgiklį. Refleksai gali būti įgimti
(čiulpimo, šlapinimosi, vyzdžio ir pan.) ir įgyti (pusiausvyros laikymas
važiuojant dviračiu). Refleksai susiformuoja dar embriono stadijoje ir
vystosi augimo metu.
• Smegenims vystantis, paprasčiausi refleksai išnyksta. Daugelį pirminių,
elementarių refleksų reguliuoja vidurinioji smegenų dalis, išsivystanti
anksčiau už kitas dalis. Pradedanti vystytis galvos smegenų žievė perima
nervinės sistemos kontrolę.
• Tam tikrų refleksų nebuvimas, per stipriai išreikšti ar per ilgai
neišnykstantys refleksai gali reikšti įvairias ligas.
• Refleksų „stiprumą“ gali lemti ir kūdikio būklė apžiūros metu, pavyzdžiui,
mieguisto kūdikio refleksai gali būti silpniau išreikšti, nei būdraujančio arba
alkano.
Mirkčiojimo refleksas
• Staiga atsiradus ryškiai šviesai ar vėjui pūstelėjus į naujagimio veiduką,
šis pradeda mirkčioti. Dirgikliui kartojantis, kūdikis pripranta ir reakcija
nebe tokia ryški. Mirkčiojimo refleksas išlieka visą gyvenimą. Svarbu:
fotografavimas, naudojant blysktę, gali būti žalingas mažylio akims.
Venkite naudoti blykstę.
Ieškojimo refleksas
• Švelniai pakutenus naujagimio skruostą ar lūpų kampučius (neliečiant
lūpų), jis pasuka galvą dirgiklio link, prasižioja ir ima ieškoti mamos
krūties. Jeigu pakutenote nemaloniai ar per stipriai, mažylis pajus
diskomfortą ir nusuks galvytę į priešingą pusę. Šis refleksas stebimas
iki 3–5 mėnesių, bet kartais išnyksta ir vėliau. Ieškojimo refleksas
veikia net ir miego metu.
Čiulpimo refleksas
• Palietus kūdikio burnytę, jis tuoj pat pradeda čiulpti, pavyzdžiui, įkišus
mamos pirštelį ar čiulptuką, ar spenelį – naujagimis tuoj pat ims
ritmingai čiulpti. Šis refleksas ryškėja nuo 32 gestacijos savaitės, pilnai
išsivystęs – nuo 36 savaitės, todėl sveikam išnešiotam naujagimiui jis
būdingas nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tačiau kartais dėl tam
tikrų sveikatos sutrikimų čiulpimo refleksas būna silpnesnis. Jis
stebimas iki 3–4 mėnesių, kai kurioje literatūroje rašoma, kad iki
vienerių metų.
Griebimo refleksas
• Palietus kūdikio delniuką, jis tuoj pat jį sugniaužia į kumštį. Kartais
naujagimis gali taip stipriai sugriebti tavo pirštą, kad kūdikį galima
pakelti aukštyn. Refleksas pradeda silpnėti nuo 2 mėnesių.
Žingsniavimo refleksas
• Laikomas vertikalioje padėtyje (už pažastų) ir šiek tiek palenktas į
priekį, kojytėmis palietęs kietą pagrindą, naujagimis tarytum pradeda
kilnoti kojas ir žingsniuoti. Kojų kryžiavimas pirmuosius du gyvenimo
mėnesius yra normalus reiškinys. Refleksas stebimas iki 3–4 mėnesių.
Moro refleksas
• Stresą rodantis refleksas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus
judesio. Garsiai pliaukštekėjus delnais ar netikėtai ištiesus sulenktas
naujagimio kojas, šis išsigąsta ir pasireiškia pirmoji moro reflekso fazė
– kūdikis atmeta rankytes į šonus ir išskečia rankyčių ir kojyčių
pirštukus. Vėliau išgąstis pereina į antrąją fazę – mažylis sugniaužia
rankų bei kojų pirštus ir rankomis apglėbia save. Šis refleksas išlieka iki
5–6 mėnesių.
Apsauginis refleksas
• Paguldytas ant pilvo naujagimis pasuka galvą į šoną. Šio reflekso dėka
naujagimis saugosi nuo uždusimo. Šis refleksas išlieka visą gyvenimą.
Toninis kaklo refleksas
• Naujagimiui gulint ant nugaros, pasukame jo galvytę į vieną pusę.
Mažylio ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje – sulenkia
rankytę per alkūnę. Tai vadinama fechtuotojo poza. Šis refleksas
išlieka iki 6-7 mėnesių.
Babinskio refleksas
• Švelniai pabraukus mažylio paduką, lyg vėduoklė išsiskleidžia jo
pirštukai. Babinskio refleksas išlieka iki 2 metų.

• Video nuoroda apie naujagimo refleksus:

• https://www.youtube.com/watch?v=0vrdkzOnGgo
Kreivakaklystė
• Kreivakaklystė – bet kokia netaisyklingai fiksuota kaklo padėtis.
Kreivakaklystė yra dviejų tipų – įgimta ir įgyta.
• Įgimta kreivakaklystė atsiranda dėl netaisyklingos vaisiaus galvos
padėties gimdoje. Esant įgimtai kreivakaklystei, galva būna nuolat
palenkta į kurį nors šoną, ausis palinkusi link peties, teigiama, kad tai
susiję su kurio nors galvos sukamojo raumens neišsivystymu: vietoje
raumeninių skaidulų susiformavęs jungiamasis audinys, apčiuopiamas
skausmingas sukietėjimas, gali sutrumpėti raumuo, tai ateityje gali
lemti stuburo iškrypimus, skoliozę ir kitas griaučių ir raumenų
problemas.
Ištyrimas
• Nustatant kreivakaklystę laibai svarbu ištirti kaklo judesius. Pasyvus
kaklo judesių tyrimas apima galvos sukimą ir lenkimą tiek į kairę, tiek į
dešinę puses. Todėl viena ranka būtina stabilizuoti kūdikio krūtinę, o
kita ranka atlikti galvos judesius. Atliekant šiuos judesius stengiamasi
galvą sukti taip, kad kūdikis smakru pasiektų petį (galvos sukimas į
šoną) ir ausimi pasiektų petį (galvos šoninis lenkimas). Jei yra galvos
sukamojo raumens įsitempimas, šie judesiai į tam tikri pusę bus riboti.
Įtariant kreivakaklystę vertinami šie požymiai:
• Galvos asimetrija;
• Kaklo linijos sumažėjimas kreivakaklystės pusėje;
• Kūdikio akys nėra viename aukštyje;
• Ausų asimetrija;
• Žandikaulio linijos suplokštėjimas kreivakaklystės pusėje;
• Žandikaulio pakrypimas;
• Riboti kaklo judesiai;
• Kartais stebima nugaros, krūtinės, šlaunų ir pėdų asimetrija.
• Netikroji (įgyta) kreivakaklystė – kūdikis būna pasukęs galvą į šoną ir
palenkęs ausį link peties sąnario, arba labiau linkęs žiūrėti į vieną
pusę, tačiau nėra susidarę sukietėjimų, guziukų galvos sukamąjame
raumenyje.
• Svarbi prevencija:
• Prieiti prie kūdikio iš abiejų pusių, keisti galvos padėtį miego metu,
maitinimo, kalbinimo, nešiojimo padėtys.
• Galima fiksuoti galvą pagalvėlėmis, merliukais, grikių lukštų maišeliai
• Masažas.
• Teipavimas.
• Dienos metu keisti padėtis.
Šleivapėdystė
• Šleivapėdystė – tai viena dažniausių įgimtų pėdos ir blauzdos kaulų
raumenų deformacijų, reikalaujančių intensyvaus gydymo.
• Naujagimių šleivapėdystė gali būti paprastos kontraktūros, lengvas
išlinkimas čiurnos sąnaryje ar sunkios deformacijos.
• Lengvais šleivapėdystės atvejais būna tik minkštųjų audinių (odos,
raumenų, raiščių ir kt.) pakitimai, sunkiais- įgimtos kaulų
deformacijos.
• Oda viršutiniame pėdos paviršiuje būna ištempta ir suplonėjusi, o
vidiniame paviršiuje ir pado srityje – sustorėjusi. Jeigu deformuotai
pėdai tenka didelis krūvis, tai išoriniame pėdos paviršiuje atramos
vietoje sustorėja raginis odos sluoksnis ir atsiranda skausmas.
Šleivapadžių kelių sąnariai iškrypsta, įgaudami „X“ raidės formą.
Šleivapėdystės priežastys:
• Vaisiaus vandenų, gimdos navikų, gimdos sienelių spaudimas į
išorinius pėdų paviršius;
• Pataloginiai centrinės ir periferinės nervų sistemos pakitimai,
sukeliantys atitinkamų blauzdos ir pėdos raumenų kontraktūras;
• Pėda savaime lieka tokioje padėtyje, kokioje ji buvo vienoje iš
ankstyvesnių embrioninių stadijų.
Klubo sąnario displazija
• Įgimta klubo sąnario displazija - tai įgimtas klubo sąnario panirimas dėl
netaisyklingos sanąrio anatominės struktūros. Laiku negydžius pasekmės
juntamos ir suaugus.
Skiriamos trys klubo sąnario displazijos ir įgimto išnirimo formos:
1) Įgimta klubo sąnario displazija -sąnarys ne iki galo susiformavęs.
Diagnozuojama naujagimiams.
2) Įgimtas šlaunikaulio panirimas - šlaunikaulio galva pakilusi į viršų, bet iš
sąnario visiškai neišsinėrusi. Panirimas gali būti ir savarankiška anomalija.
3) Įgimtas šlaunikaulio išnirimas - nepakankamai susiformavęs klubo sąnarys
ir visiškai iš gūžduobės išnirusi šlaunikaulio galva
Kūdikių masažo privalumai :

• stiprina kūdikių imunitetą;

• pagerina kraujotaką;
• normalizuoja raumenų tonusą;
• skatina mažylio psichomotorinį vystymąsi;
• sumažina suirzimą;
• gerina virškinimą.
 Masažo poveikis kūdikiams

• Masažas yra speciali dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno

paviršiui visuma. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas
fiziologinis poveikis. Tiksliai ir profesionaliai masažas stimuliuoja nevų,
kvėpavimo, imuninę, virškinimo ir endokrininę sistemas, gerina kraujo
ir limfos tekėjimą, medžiagų apykaitos procesus, reguliuoja raumenų
tonusą be to, masažas kūdikiui yra poilsis, įtampos mažinimas bei
bendravimas.