MOKSLAS APIE JUDESIUS (1)

lektorius Martynas Ramanauskas

 MOKSLAS APIE JUDESIUS

Kineziologija – mokslas apie žmogaus judesius;

Kinematika – mechanikos sritis, kuri aiškina kūno judesius be jėgų ar sukimo
momento veikimo;
Kinetika – mechanikos šaka, kuri aiškina jėgų poveikį kūnui. Remiasi trimis
Niutono dėsniais.
Osteokinematika – nagrinėja kaulų judesius, vykstančius trijose pagrindinėse
plokštumose: sagitalioje, frontalioje ir horizontalioje (skersinėje);
Artrokinematika – apibūdina judesius, vykstančius sąnaryje tarp sąnarinių
paviršių;
 KINEMATIKA

Du judesių tipai:
1) slenkamasis judesys (angl. translation) – linijinis judesys, vyksta tiesia
linija arba kreiva linija (ėjimo metu žmogaus galvos taškas juda kreive).
2) rotacinis judesys (angl. rotation) – kietas kūnas juda apskritimu apie tam
tikrą tašką. Visi kūno taškai vienu metu sukasi ta pačia kampine kryptimi
(pvz. prieš laikrodžio rodyklę ar palei laikrodžio rodyklę) tokiu pačiu
laipsniu.
 OSTEOKINEMATIKA

Rotacijos ašys - kaulai sukasi apie sąnarį plokštumoje, kuri yra statmena
rotacijos ašiai sąnaryje (išgaubtame paviršiuje).
Ašys, apie kurias vyksta judesiai – vertikalioji (rotacija), skersinė (lenkimas-
tiesimas), strėlinė (atitraukimas-pritraukimas.
Laisvės laipsniai – galimų judesių skaičius sąnaryje (pvz. peties sąnaryje –
trys laisvės laipsniai, riešo – du, alkūnės – vienas).
Uždara ir atvira kinematinė grandinė.
Kūno pozicijos

Anatominė pozicija
Kryptys, terminologija
Kryptys, terminologija
Judesiai
 Judesiai
Anglų kalba judesius apibudiname kaip sąnario judesius
Lietuviu kalba judesius apibudiname kaip kūno dalies (segmento) judesius

Dilbio lenkimas Dilbio tiesimas

Judesiai

Lenkimas Tiesimas Lenkimas Tiesimas

Plaštakos Pėdos
 MOKSLAS APIE JUDESIUS
Žasto atitraukimas Žasto pritraukimas

Horizontalus žasto
pritraukimas
Horizontalus žasto
atitraukimas
Judesiai
Judesiai
Judesiai

Žasto vidinė rotacija Žasto išorinė rotacija

Judesiai

Galvos rotacija į dešinę Galvos rotacija į kairę

Judesiai

Dilbio supinacija (atgręžimas) Dilbio pronacija (nugręžimas)

Judesiai

Menčių protakcija Menčių retrakcija

 KINEMATINĖS
GRANDINĖS

Atvira kinematinė grandinė – distalinis galūnės segmentas mobilus,

nefiksuotas.
Uždara kinematinė grandinė – distalinis galūnės galas fiksuotas, stabilus.
 KINEMATINĖS
GRANDINĖS

Uždara kinematinė grandinė Atvira kinematinė grandinė

 ARTROKINEMATIKA

Pagrindiniai judesiai tarp sąnarinių paviršių – riedėjimas, slydimas ir

sukimasis.
Riedėjimas – daug taškų besisukančio sąnarinio paviršiaus liečiasi su daug
taškų kito sąnarinio paviršiaus (pvz. besisukanti važiuojančios mašinos
padanga kontaktuoja su kelio danga).
Slydimas – vienas taškas vieno sąnarinio paviršiaus liečiasi su daug taškų
kito sąnarinio paviršiaus (pvz. stabdymo metu mašinos nesisukanti padanga
kontaktuoja su slidžia kelio danga).
Sukimasis – vienas taškas vieno sąnarinio paviršiaus sukasi ant vieno taško
kito sąnarinio paviršiaus (žaislas “vilkelis”).
Keliuose kūno sąnariuose visi trys judesiai vyksta vienu metu (kelio lenkimas
ir tiesimas).
Pagrindiniai judesiai tarp sąnarinių paviršių

Slydimas

Riedėjimas

Sukimasis
 Išgaubtas sąn. Pav.
Įgaubtas sąn. Pav.
 MOKSLAS APIE JUDESIUS

Išgaubtas sąn. Pav. Įgaubtas sąn. Pav.

MOKSLAS APIE JUDESIUS

Distrakcija
MOKSLAS APIE JUDESIUS

Kompresija
MOKSLAS APIE JUDESIUS

Šlyties jėgos
MOKSLAS APIE JUDESIUS

Rotacinės jėgos
MOKSLAS APIE JUDESIUS

Šoninis lenkimas
PLOKŠTUMOS
PLOKŠTUMOS
PLOKŠTUMOS
 OSTEOKINEMATIKA

Rotacijos ašys - kaulai sukasi apie sąnarį plokštumoje, kuri yra statmena
rotacijos ašiai sąnaryje (išgaubtame paviršiuje).
Ašys, apie kurias vyksta judesiai – vertikalioji (rotacija), skersinė (lenkimas-
tiesimas), strėlinė (atitraukimas-pritraukimas.
Laisvės laipsniai – galimų judesių skaičius sąnaryje (pvz. peties sąnaryje –
trys laisvės laipsniai, riešo – du, alkūnės – vienas).
Uždara ir atvira kinematinė grandinė.
ARTROKINEMATIKA
ARTROKINEMATIKA
 RAUMENS SUSITRAUKIMO TIPAI

Skiriami šie pagrindiniai raumenų susitraukimo tipai:

Izometrinis (raumuo sukelia jėgą, tačiau jo ilgis nekinta) ir dinaminis (raumuo įgyja jėgą,
kintant jo ilgiui).
Dinaminis susitraukimo tipas skirstomas į koncentrinį (raumens ilgis mažėja)
ir ekscentrinį (ilgis didėja).
Atsižvelgiant į tai, kaip kinta susitraukimo metu raumens ilgis ir jėga, koncentrinis
susitraukimas skirstomas į izotoninį (sukamasis judesys sąnaryje atliekamas skirtingu
greičiu) ir izokinetinį (tai tik laboratorinėmis sąlygomis rodomas susitraukimas, kai raumuo
susitraukia ir jo jėga kinta, bet nekinta judesio greitis).
Net vieno judesio metu raumens susitraukimo tipai gali būti skirtingi, pvz., šuolio metu
stebimas ekscentrinis, izometrinis ir koncentrinis susitraukimai.
RAUMENS SUSITRAUKIMO TIPAI
Koncentrinis raumens susitraukimo režimas
Ekscentrinis raumenų susitraukimo režimas
RAUMENS SUSITRAUKIMO
TIPAI
 RAUMENŲ-SKELETO JĖGOS

Išorinės jėgos: jos gaminamos kūno išorėje (gravitacija, uždedami svarmenys,

pasipriešinimas sukeltas kito žmogaus).
Vidinės jėgos – tai jėgos, veikiančios kūno viduje. Šios jėgos gali būti
aktyvios ir pasyvios.
Aktyvios jėgos yra generuojamos stimuliuojamuose raumenyse, raumeniui
aktyviai susitraukiant. Šios jėgos yra didžiausios vidinės jėgos.
Pasyvios jėgos generuojamos tempimo metu, kuomet yra ištempiami apie
sąnarį esantys jungiamieji audiniai (raiščiai, sąnarinė kapsulė, tarpraumeninis
jungiamasis audinys).
RAUMENŲ-SKELETO JĖGOS
JĖGOS VEKTORIAI
VEKTORIAI
 SVERTAI Pusiausvyros svertas Jėgos svertas Greičio svertas

Dvipusis – pirmos rūšies (raumenų ir pasipriešinimo jėgų veikimo

taškai išsidėstę abiejose sverto ašies pusėse)
Vienpusis – antros rūšies (pasipriešinimo jėgos taškas yra arčiau
vienpusio sverto ašies)
Vienpusis – trečios rūšies (jei arčiau sverto ašies yra raumens
jėgos veikimo taškas)
 SVERTAI (1)

Pirmos klasės svertas – rotacijos ašis yra tarp priešingų jėgų (galvos-kaklo
tiesiamieji raumenys, kurie kontroliuoja galvos padėtį sagitalioje
plokštumoje)
SVERTAI (1)
SVERTAI (1)
SVERTAI (1)
 SVERTAI (2)
Antros klasės svertas – du bruožai:
1) rotacijos ašis yra viename kaulo gale.
2) raumuo arba vidinė jėga turi didesnį svertą nei išorinė jėga.
Raumenų-skeleto sistemoje antros klasės svertų yra labai mažai (blauzdos
užpakalinės grupės raumenys sukuria sukimo momentą, reikalingą atsistoti
ant pirštų galų)
SVERTAI (2)
SVERTAI (2)
 SVERTAI (3)
Trečios klasės svertas:
1) rotacijos ašis yra viename kaulo gale.
2) išorinė jėga (svarmuo) turi didesnį svertą nei raumens jėga (vidinė jėga).
Alkūnės lenkiamieji raumenys naudoja trečios klasės svertą, kad sukurtų
lenkimo sukimo momentą, reikalingą išlaikyti svarmenį rankoje.
Trečios klasės svertai dažniausiai naudojami raumenų-skeleto sistemoje.
SVERTAI (3)
 RAUMUO – AGONISTAS
SUSITRAUKIMO RĖŽIMAS -
KONCENTRINIS

RAUMUO – ANTAGONISTAS
SUSITRAUKIMO RĖŽIMAS -
EKSCENTRINIS