Judejimas.

Griauciai ir raumenys

2.1. JUDJIMAS. GRIAUIAI MOGAUS KNO ATRAMA
3 JUDJIMO RYS: amebikas, virpamasis ir raumeninis.
Raumeninis- svertu sistema, pati sudetingiausia.
Amebikas- baltieji kraujo kuneliai.
Virpamasis- virpamasis epitelis iklojs kvpavimo takus.
GRIAUI F_JOS:
Palaiko kno from
Atrama
Kno judjimas
Apsaugin f-ja
Kraujo lsteli gamyba
Kaul sudtis:
Kaulinis audinys- jungiamasis audinys su labai kieta tarplsteline mediaga.
Neorganins med.- slygoja kaul tvirtum.
Org. Med.- lengvuma ir stangrum(kolagenas(baltymas)).
Kaul sandara:
Kremzlinis audinys- kremzlins lstels ir tarplstelinis audinys.
Kaulinis audinys- ivarstytas kanalli(juosia kaulins ploktels), lasteli ir kietos
tarplstelins med.
Kaulo lstels- apskritos ovalios, vaigdikos ar kubo formos. Tarpusavyje jungiasi ilgomis
ataugomis.
Antkaulis- kraujgysls ir nervai. Su juo suags plono jungiamojo audinio sluoksnis.
Kaul mediaga- akytoji (panai kempin kurios ertms su raudonaisiais kaul iulpais) ir
tankioji(i kaulini plokteli).
3 kaul form grups:
ilgieji(tuiaviduriai, ertmje gausu geltonj kaul iulp. Galni kaulai.),
ploktieji(i dviej tankiosios mediagos plokteli, tarp kuri yra akytoji mediaga. Kaukols,
dubens , ments kaulai) ir
trumpieji(i akytosios mediagos ir tankiosios mediagos plokstl aplinkuj. Slanksteliai,
rieo, iurnos kaulai).
Kaul vystymasis ir augimas:
1. Gemalinis jungiamasis audinys
2. Kremzlinis audinis(Naujagimo didele dalis kremzlinio audinio jau buna sukaulejusi)
3. Kaulinis audinys
Vaikystej ir jaunystej zmogaus kaulai ilgeja ir storeja. Sustoja apie 22m.
Kaulai storeja nes i vidaus ardo osteoklastai (kaul ardanios lstels) o i iors sudaro naujas
lasteles osteoblastai (antkaulio lstels). Psl. 66.
2.2. MOGAUS GRIAUIAI
Kaul jungtys:
Nepaslankios itisinis jungiamojo audinio sluoksnelis, jungiantis du kaulus. Jos yra visai
nejudanios arba iek tiek. Kaukols ds kaulai jungti nepaslankiai.
Pusia paslanki- sudaro tarp kaul esantis itisinis kremles sluoksnis- kremzlinis audinys.
Stuburas, onkauliai su stuburu ir krtinkauliu jungiasi tokia jungtimi.
Paslanki- snarys(paplitusi jungtis). Snario kaulus vien nuo kito skiria plyys- snarin
ertm, prisipildiusi snarinio tepalo, j gamina snario kapsul i viraus vis snar
gaubianti, j eina atitinkanti jos form kito kaulo galva. Snario kaul paviri dengia
kremzls sluoksnis.
Snari kaulus jungia raiiai.
PAVEIKSLIUKAI 67psl.
Griauiai:
Ainiai(kaukol, stuburas ir krtins lsta.):
Kaukol saugo galvos smegenis, regos, uosls, klausos ir kt. organus. Skirstoma dvi dalis-
veidin ir kaukols d(smegenin). Sandara 68psl.
Stubur sudaro 31-35 slanksteliai(sandara 68psl)
Krtins lsta krtinkaulis, 12 por onkauli. F-ja saugoti vidaus organus, dalyvauti
kvpavime.
Galniniai:
Virutiniai: pei lankas ir rank kaulai.
Apatiniai: Dubens lanko ir koj kaulai. Atramin ir apsaugin f-ja(organus saugo dubuo).
2.4. RAUMENYS AKTYVI JUDJIMO ORGAN DALIS
Raumen f-jos:
Suteikia knui form
Judjimo(susitraukiant raumenims knas juda)
Padeda palaikyti kno temperatra( ~70 procent energijos ,skylant organinms
mediagoms virsta iluma)
Apsaugin(Pilvo raumenys pasaugo pilvo ertms organus)
Raumen lstels ir j susitraukimas:
Raumen lstels RAUMEN SKAIDULOS. Pailgos, cilindrikos arba i abu galus
nusmailjusios. Jos turi apvalkal, citoplazm, vien ar kelet branduoli. Turi
miofibriles(sudarytos i pakaitomis isidsiusi dvejop baltym aktino ir miozino,
kuriems jungiantis tarpusavyje susidaro trumpjantis junginys). Miofibrils, raumen
skaidulos, visas raumuo susitraukia kai susijungia aktinas ir miozinas.
Raumeniniai audiniai ir j rys:
Lygieji raumenys- i pailg 0.1mm ilgio i abu galus nusmailjusi lsteli(miofibrils lygios).
Paiauia plaukus, kontroliuoja vyzd.
Skersaruoiai raumenys- miofibrils skersai ruouotos, sudaro ritinio formos
daugiabranduols, galinios greitai susitraukti lstels. Skirstomi : griaui
skersaruoius(greiti ir valingi judesiai) ir irdies skersaruoius raumenis(nevalingi).
Raumens sandara:
Raumen skaidul pluot, o juos gaubia jundiamojo audinio plevel, tarpai upildyti
jungiamojo audinio.
Kraujagysls ir nervai
Raumen gaubia jungiamojo audinio plevle(kaip ir raumenu skaidul pluotus)
Prie kaul raumenys prisitvirtin sausgyslmis.
2.5. GRIAUI RAUMENYS- GAUSIAUSIA MS ORGANIZMO
ORGAN GRUP
Griaui raumen grups:
Antagonistai- raumenys susitraukdami atlieka prieingos krypties judesius.
Sinergistai- raumenys susitraukdami atlieka tos paios krypties judesius.
Pagal viet organizme griaui raumenys skirstomi galvos, kaklo, nugaros, krtins, pilvo,
virutini ir apatini galni.
Griaui raumenys:
Mimikos raumenys- vienu galu prisitvirtin prie kaukols, o kitu prie odos. Jiems
susitraukiant keiiasi ms veido iraika. Priklauso irdinis akies, iedinis burnos, kaktinis ir
kt. Raumenys. 75psl. paveiksliukai.
Kramtomieji raumenys- apatin andikaul kelia ir judina vairiomis kryptimis.
Svarbiausi raumenys pavaizduoti ir inotini 75psl.