Finalinis Variantas

Turinys
1. LIETUVI IUOLAIKINS MUZIKOS RAIDA (XX A. PAB. XXI A. PR.) ..................... 3

1.1. Modernizmo sklaida 7 deimtmeio lietuvi muzikoje............................................................... 3
1.2. 8 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Stiliaus bruoai, komponavimo
technikos, krjai ................................................................................................................................................... 6
1.3. Minimalizmas lietuvi muzikoje ............................................................................................................... 9
1.4. 9 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Neoromantik kartos muzika, naujasis
paprastumas. Mainistai .................................................................................................................................... 11
1.5. 10 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Rekompozicijos ............................................... 14
1.6. iuolaikins lietuvi chorins muzikos tendencijos....................................................................... 17
1.7. XXI a. pradios lietuvi muzikos braias. Scenins muzikos tendencijos .............................. 18
1.8. Lietuvi elektroakustin ir elektronin muzika .............................................................................. 21
2. LIETUVI IUOLAIKINS MUZIKOS KRJAI ....................................................................... 24
2.1. Vytautas Montvila (1935-2003) ............................................................................................................. 24
2.2. Vytautas Barkauskas (*1931) ................................................................................................................. 26
2.3. Bronius Kutaviius (*1932) ..................................................................................................................... 30
2.4. Feliksas Bajoras (*1934) ........................................................................................................................... 44
2.5. Osvaldas Balakauskas (*1937) ............................................................................................................... 49
2.6. Algirdas Martinaitis (*1950) ................................................................................................................... 55
2.7. Mindaugas Urbaitis (*1952) .................................................................................................................... 60
2.8. Vidmantas Bartulis (*1954) ..................................................................................................................... 63
2.9. Onut Narbutait (*1956) ........................................................................................................................ 67
2.10. Rytis Maulis (*1961) .............................................................................................................................. 77
KURSO LITERATRA ...................................................................................................................................80
2
1. LIETUVI IUOLAIKINS MUZIKOS RAIDA (XX A. PAB. XXI A. PR.)
1.1. Modernizmo sklaida 7 deimtmeio lietuvi muzikoje
Istorinis kontekstas. XX a. 6-ojo deimtmeio pabaigoje Soviet Sjungoje, o kartu ir

Lietuvoje prasidjo pokyiai, siejami su naujumo siekiais. vairiose srityse pamau buvo
leidiama daryti drsesnius, modernesnius sprendimus, tai paliet ir meno krjus.
1956-aisiais TSKP XX suvaiavimas atvr kelius naujam tarybins visuomens ir

kultros vystymosi etapui modernizacijai. Didiul valstyb sudrebino demokratijos ir
paangos idjos. Spariai augo urbanistikos ir industrializacijos tempai, prasidjo didiosios
statybos. Laisvjimo banga paliet ir moksl reabilituota genetika, psichologija, sociologija,
kibernetika. I laikrai dingsta kovos ir liaudies prie motyvai, pradedami versti ir leisti
usienio literatros klasik ir kai kuri XX a. raytoj kriniai. Gyvenimas laisvjo, skatino
optimizm ir tikjim paanga1.
Atsiranda anksiau nebdingi reikiniai jaunimo mada, jaunimo kavin, jaunimo

urnalas, jaunimo paroda, jaunimo koncertas, jaunimo festivalis. Jaunas mogus darosi
svarbiausiu industrins kultros naujovi vartotoju ir platintoju, o jaunyst savotiku
besimodernizuojanios visuomens siek simboliu. Ji asocijuojasi su veiklumu, energija,
entuziazmu, novacijomis, nerimu ir iekojimais. Jos problematika uplsta meno krinius. Ji
skverbiasi V. imkaus ir J. Vaiinaits eilraius, Just. Marcinkeviiaus apysak,
J. Mikelinsko roman, A. ebrino film...2.
Septintojo deimtmeio lietuvi muzikos proveris. VII deimtmetyje Lietuvoje

oficialioji meno doktrina neig modernizmo estetik, bet kok jos pasireikim kryboje laik
negatyviu ir alingu. Nors Vakaruose tuo metu jau buvo prausi antroji avangardo banga,
vykusi serijin revoliucija, iapus geleins udangos nelabai girdtas dalykas buvo ir
dodekafonija. Taigi, lietuvi kompozitoriai turjo tenkintis vieninteliu keliu muzikos keliu
krizei veikti eksperimentuoti (tiesa, gana ribotai) teisintos maoro-minoro sistemos
rmuose3. 7 deimtmetyje prasidjo modernizmo idj sklaida. Pasikeitus politinei situacijai,
atsirado galimybs palaipsniui pradti taikyti vairias naujoves tiek muzikoje, tiek ir kitose
meno srityse. Muzikos kalba tapo modernesn, pradta atsisakyti tonalumo, pradtos vartoti
vairios komponavimo technikos: serializmas, dodekafonija, sonorika, aleatorika, koliaas ir kt.
1
Jrat Katinait. Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai: tendencijos ir orientacijos. Diplominis
bakalauro darbas. LMT, 1996, p. 4.
2 Jolita Muleviit. Atsinaujinimo sjdis lietuvi tapyboje 19561970. mogus ir aplinka XX a. Lietuvos dailje,
Vilnius: Academia, 1992, p. 128170; cit. i. Jrat Katinait. Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai:
tendencijos ir orientacijos. Diplominis bakalauro darbas. LMT, 1996, p. 4.
3 Jrat Katinait. Koncertas ir koncertikumas vlyvojoje Vytauto Barkausko kryboje. Diplominis magistro
darbas. LMTA, 1998, p. 29.

3
Pradta iekoti modernesni sskambi, iekoti netradicini sudi atlikj ansambli, nauj
garso igavimo bd, nauj formos sprendim. Muzikos kalba tapo ekspresyvesn, atresn,
prisodrinta disonans. Kaip ra 1965 m. V. Landsbergis, iuolaikinei muzikai bdinga (tarp
kit bruo) tembro, kaip labai svarbios iraikos priemons, akcentavimas, kompozitoriai tuo
tikslu danai pasitelkia vairiausius egzotikus arba naujai kuriamus instrumentus4.
Septintajame deimtmetyje daug dmesio buvo skiriama kamerins muzikos krybai,
kuri jau atuntajame deimtmetyje gavo bene svarbiausios lietuvi muzikos srities reikm.
Lietuvika kamerin muzika nebra vien pjesi ir miniatir muzika; kamerini anr
rmuose kompozitoriai stengiasi iuolaikikiau atsiliepti aktualius gyvenimo ir krybos
klausimus, siekia gilesns iraikos bei savito minties krvio, tam pasitelkdami ir naujesni
iraikos priemoni. Taigi kamerin muzika jau nra lengvas atokvpis tarp simfonij, oper ir
koncert, o lygiavertis, esminis mogaus ir pilieio pasisakymas5.
ie pokyiai lietuvi muzikoje vadinami 7 deimtmeio stilistiniu liu arba proveriu.
Pirmaisiais io atsinaujinimo kriniais laikomi E. Balsio koncertas smuikui ir orkestrui Nr.2
(1958) ir J. Juzelino simfonin siuita Afrikietiki eskizai (1961). Modernizmo bruo galime
velgti ir dar 1957 m. sukurtoje S. Vainino Simfonijoje cis-moll op. 27.
Modernizmo tendencijas 7 deimtmetyje ir toliau skleid J. Juzelinas (Koncertas
vargonams, smuikui ir stygini orkestrui, 1963; opera aidimas, 1968) ir E. Balsys
(Dramatins freskos, 1965; oratorija Nelieskite mlyno gaublio, 1969). Modernia muzikos
kalba pasiymjo neseniai studijas baigusi kompozitori Vytauto Montvilos, Vytauto
Barkausko, Felikso Bajoro ir kit kryba.
Varuvos ruduo. Pasak . Nako, 7-ojo deimtmeio pradioje Lietuv patekdavo

vakarietik avangardini krini ra ir partitr, buvo skaitomi tekstai apie dodekafonij ir
aleatorik, daug spdi semtasi i Varuvos rudens bene vienintelio iuolaikins muzikos
festivalio, kur tais laikais galjo nuvykti u geleins udangos gyven lietuvi
kompozitoriai. Taip atsirado lietuvikasis avangardizmas, stipriai paveiktas kiek pavluotai
atklydusi vakarietikos pokarins muzikos idj, taiau inspiravs daugelio individuali stili
gimim6. Vienintelis tokio msto festivalis Sovietinio bloko alyse, trauk Ryt ir Vakar
muzikus, naujausi krybini idj sklaid. Lietuvi muzikai Varuvos rudenyse pradjo
lankytis 7 deimtmeio viduryje, kur smsi kvpimo bei turjo galimyb susipainti su
naujausiomis Europos muzikos tendencijomis.
4 Vytautas Landsbergis. Geresns muzikos trokimas. Vilnius: Vaga, 1990, p. 18.

5 Ten pat, p. 17.
6 http://www.mic.lt/lt/classical/info/307
4
Festivalio padt lm tarptautinio iuolaikins muzikos renginio monopolis regione,
gausios liberalia norjusios atrodyti valdios subsidijos ir beveik jokio socrealizmo festivalio
programose. Bene artimiausiame Vilniui megapolyje kiekvien ruden grojo Schnberg,
Berg, Webern, Varse', Stravinsk, dominuojanias Vakar avangardo naujienas Boulez,
Nono, Dallapiccol, Madern, Cage', Feldman ir daugyb kit. Vakar kompozitoriai noriai
vaiavo festival ne tiek daug buvo prog pamatyti, kas vyksta u geleins udangos. Tad
festivalis nuolat avjo tam tikra artumo svarbiausioms iuolaikins muzikos figroms aura,
unikalia koncert garsine (ploktels su koncert raais pasirodydavo kit dien po
koncerto!) bei tekstine dokumentacija.
Visa tai 7-ojo deimtmeio antrojoje pusje neabejotinai dar poveik lietuvi muzikos
modernjimui, madingos komponavimo technikos (serializmas, aleatorika, koliaas, ankstyvoji
elektronika) atsirado ir lietuvi muzikoje, nors tokio mimetinio" avangardizmo ugnel iblso
gana greitai, jau 8-ojo deimtmeio pradioje. Ryk pdsak ir ilgalaik poveik lietuvi
muzikoje paliko Witoldo Lutosawskio asmuo ir kryba, jo savita sukurta dvylikaton sistema,
kontroliuojamos aleatorikos idja bei jos uraymo bdai, Krzysztofo Pendereckio kultivuotos
garso mass ir klasteriai, vadinamos iame regione paplitusiu terminu sonorika / sonorizmas.
Kiekvien sezon lietuviai i Varuvos rudens" parsigabendavo vieiausi spdi ir idj,
kuri poveikis kol kas nra plaiau nagrintas, nors galima daryti prielaid, kad lietuvi
muzikos kitonikumas" lyginant su latvi ar est muzika i dalies yra susijs su lenk
muzikos, Varuvos ruden" bei susijusi vyki kaita7
Kriniai:
V. Barkausko Poezija fortepijonui (1964), Partita smuikui (1967), Intymi kompozicija
obojui ir 12 stygini (1968), Trys aspektai simfoniniam orkestrui (1969);
V. Montvilos Rugiapjts dainos mecosopranui ir fortepijonui (1967), Trikampiai
fleitai ir fortepijonui (1968);
F. Bajoro Sakmi siuita (1969), Veiksmaodi siuita stygini orkestrui (1966) ir kt.
5
1.2. 8 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Stiliaus bruoai,
komponavimo technikos, krjai
Atuntj deimtmet Lietuvos mene galime vadinti poskiu pliuralizm. Palaipsniui

buvo atsisakoma sovietinio meno patoso, kur pakeit nostalgija ir lyrins nuotaikos. Mene
7 deimtmetyje vyravs mogaus-herojaus vaizdinys tampa nebeaktualiu, populiarjo naujas
personaas atsiskyrlis, keistuolis. Rykiausi to laikotarpio Lietuvos meno krjai: poetai
Sigitas Geda, Marcelijus Martinaitis, Justinas Marcinkeviius; skulptroje Robertas Antinis,
Vladas Vildinas, Gediminas Jokbonis.
Lietuvi muzikoje tuo metu ypa irykjo ir tak kit kompozitori krybai dar
Feliksas Bajoras, Bronius Kutaviius ir Osvaldas Balakauskas. Nuo 8-ojo deimtmeio i
autori kriniai absoliuiai vyravo Lietuvos iuolaikins muzikos scenoje ir labiausiai paveik
muzikos kritikos vaizduot. Lygiai taip pat i autori kryba sitvirtino kaip svarbiausias
lietuvi naujj muzik reprezentuojantis reikinys tiek vietinje, tiek usienio recepcijoje iki
pat paskutiniojo XX a. deimtmeio vidurio. Btent i kompozitori muzika savaip paveik ir
ilgalaik auksinio 8 deimtmeio vaizdin kaip nonkonformistins modernios lietuvi
muzikos prover ideologins ir kultrins priespaudos metais8. Nors i muzika ne i karto
peln pripainim9.
7-ajame deimtmetyje iband serializmo, aleatorikos, sonorizmo ir kitas technika, ie
kompozitoriai [F. Bajoras, B. Kutaviius ir O. Balakauskas] sukr savitus, patirtas takas
smarkiai transformuojanius stilius jau 8-ajame deimtmetyje, t.y. postmodernizmo metais10.
Politinis kontekstas. Nauj krini perklausos11 Kompozitori sjungoje buvo vienas

domiausi reikini to meto Lietuvos muzikinje kultroje. Ten buvo galima igirsti
pirmsias, neoficialias krini premjeras, igirsti j vertinimus o sal neretai bdavo
sausakima. Bdavo ir taip, krinys neatlaiks kritikos, koncert salse ir nenuskambdavo.
8
Rta Gotautien. Keletas variacij kanono tema: atuntojo deimtmeio lietuvi muzikos pagrindin srov ir
jos recepcija. Lietuvos muzikologija, t. 7, 2006, p. 158.
9 Kaip ra L. Paulauskis, B. Kutaviiaus Panteistin oratorija dainininkams, aktoriams ir instrumentiniam
ansambliui (1970), dabar danai laikoma tikrai modernios lietuvikos muzikos atspirties taku. Taiau anuomet
i oratorija atrod tokia pagonikai grsminga ir paneigianti visus normalios muzikos atributus, jog prieik
koleg bei valdios buvo palaikyta nesusipratimu - jeigu ne liu akibroktu; turjo praeiti dvylika met po
pirmojo oratorijos pristatymo udaroje perklausoje, kol tapo manoma j pirm kart atlikti vieai (i premjer
pareng Vilniaus naujosios muzikos ansamblis). Kutaviiaus kryba buvo tokia niek nepanai, kad tarp vis
lietuvi kompozitori jis sulauk kone daugiausia nesupratimo ir trukdym, taip pat ir dl vlesni savo
krini. L. Paulauskis. Bronius Kutaviius: Jeigu nra paslapties nra ir muzikos. Lietuvos muzikos link Nr. 11.
http://www.mxl.lt/lt/classical/info/251
10Rta Gotautien. Keletas variacij kanono tema: atuntojo deimtmeio lietuvi muzikos pagrindin srov ir
jos recepcija. Lietuvos muzikologija, t. 7, 2006, p. 158.
11 Paklaustas apie labiausiai studij laikotarpiu strigusius dalykus V. Bartulis vardino perklausas Kompozitori
sjungoje. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su kompozitoriais. Vilnius: Lietuvos muzikos
ir teatro akademija, 2005, p. 224.
6
Btent kompozitori sjungoje buvo sprendiamas krini bei j autori likimas, buvo
bandoma koreguoti krj mstysen, formuoti pageidaujam muzikos anr bei krinio
turinio dalyk supratim. To meto valdiai bei vertintojams netik autoriai buvo bandomi
ignoruoti, kritikuoti. Su tuo ypa susidr B. Kutaviius, F. Bajoras, O. Balakauskas, kuri
muzik bandyta nepraleisti koncert sales bei ignoruoti spaudoje. Pavyzdiui, B. Kutaviiaus
Panteistin oratorija (1970) po perklausos Kompozitori sjungoje buvo vertinta kaip
pseudonovatorika ir buvo vieai atlikta tik po 12 met. Panaus likimas 1982 m. itiko
F. Bajoro oper Dievo avinlis (1982 m., pastatyta 1991 m.). Taiau publikos
susidomjimas i autori kryba nuolatos augo. organizuojamus festivalius netraukti j
muzikos jau buvo nemanoma, bet organizuoti autorinius koncertus aikiai vengta12.
Plaiau apie reikin yra pasisaks (o vliau ir ras) F. Bajoras: Vyko intrigos,
egzistavo valdininkai, kurie, matyt, naujos muzikos nesuprato, negaljo jos vertinti. Kriniai
buvo stabdomi. [] Ateidavo sveikindavo tave O vliau to krinio nepraleisdavo, galdavai tik
splioti dl ko, ir tik i kit atskrisdavo gand nuotrupos. Vieai prispausti jie turdavo kelet
standartini frazi, pavyzdiui, krinys neatspinds tarybins tikrovs, per daug
eksperimentinis, tekstas antitarybinis, ar panaiai. Bet ir be teksto Variacijos kontrabosui
ilgai nebuvo leidiamos, neperkamos, kol nebuvo vertintos Neapoly (antrja vieta
tarptautiniame A. Casselaos kompozitori ir pianist konkurse 1970 m.). Maskva ir po to
udraud ileisti ploktel. Diptikas (balsui ir fortepijonui, 1968 m.) nuolat buvo ibraukiamas
i program. Spjome, kad dl nepageidautinos S. Gedos pavards, kiti, matyt, kitoki ini
turjo I toki istorij galima bt ileisti atskir knyg.13
Sovietmeiu egzistavo mechanizmas, sudarantis slygas nepraleisti krinio viesias

atlikimo erdves ir neskatinti kompozitori nauj krini krybai. Tuo metu pagal tam tikrus
kainius ekspert komisijos vertintus krinius pirkdavo Kultros ministerija, tuo sigydama
teis vie j atlikim. Krini sigijimo tarifai [atlygio dydis] labai smarkiai priklaus nuo
autoriaus laikysenos valdios atvilgiu ir, kas be ko, nuo komisijos nari simpatij. Pavyzdiui,
Kutaviiaus Pirmasis kvartetas pirkimo metu buvo sukritikuotas u modernizm ir tik antr
kart, dalyvaujant ministrui Lionginui epeiui, buvo sigytas. Pirmoji simfonija buvo vertinta
kaip dvi pjess, opera Strazas alia pauktis nupirkta kaip oratorija, Praeities laikrodiai
perkant buvo smarkiai sukritikuoti u formalizm14.
12 Rta Gaidamaviit. Nauji lietuvi muzikos keliai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 14.
13 Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. Sud. G. Daunoraviien. Vilnius, 2002, p. 394.
7
Neofolklorizmo sklaida. 8 deimtmeio lietuvi muzikoje plito neofolklorizmo15
tendencijos. Tai itin ryku J. Juzelino (sonata balsui ir vargonams Melika, 1973;
Simfonija Nr. 5 Lygum giesms moter chorui ir stygini orkestrui, 1982), V. Montvilos
(vokalinis ciklas Rugiapjts dainos, 1967; Gotika poema simfoniniam orkestrui, 1970) ir
ypa F. Bajoro kryboje (vokaliniai ciklai, Muzika septyniems, 1975). Kaip ra Laura
Kaiukait, Bajoro kompozicija Muzika septyniems (1975), ms nuomone, galt bti
gana gera, atsivelgiant uslpt krinio konstravimo logik, lietuviko minimalistinio
komponavimo iliustracija, iplaukianti i unikalios etnins muzikos tradicij klod16.
takos. Bronius Kutaviius dar stipri tak tiek savo amininkams, tiek jaunesni
kart atstovams. 1982 m. O. Balakauskas ra: Gal dar anksti teigti, kad Kutaviius takojo
vis ms dabartins veiklos krypt, bet jau dabar aiku, kad daugelis jo krini padar spd,
sir jo koleg kompozitori pasmon. irk, ia vieno, ia kito krinyje atpasti
intonacijas i Maojo spektakli, kantatos Du paukiai giri ksmj, vokalinio ciklo Ant
kranto. Pasak Bajoro, taip ir reikia imti vienam i kito kas patinka, ir tai bsi kaip plytos
nacionalinei mokyklai17. Pats Bajoras tai pat ne viename interviu mini ir Kutaviiaus kryb.
Pasak kompozitoriaus, jam Kutaviiaus Maasis spektaklis buvo didelis impulsas pakeisti
poir Kutavii ir kartu perirti savo kryb 18, tame paiame pokalbyje oratorij
Paskutins pagoni apeigos vardino kaip labai paveik krin19.
Kutaviiaus muzika rado atgarsi ir jaunesns kartos kompozitori A. Martinaiio,
V. Bartulio, M. Urbaiio, O. Narbutaits kryboje. Kaip prisimena V. Bartulis, studentais
bdami pasiklausydavome Kutaviiaus krinio ir atrodydavo, kad utenka, nebereiks daugiau
klausytis, nes jo muzika mums darydavo itin didel spd. Tai buvo taip nauja ir taip toli nuo
viso, ko buvom klaussi iki iol: tarsi i naujo pajutome, kas yra muzika20.
Osvaldas Balakauskas tvirtino gryno, be joki literatrini apna, garso vert. Jo
taka rykiai matoma dar po deimtmeio gimusi kompozitori kryboje Riardo Kabelio
(g. 1957), Ryio Maulio (g. 1961), arno Nako (g. 1962), Remigijaus Merkelio (g. 1964)21.
15
Neofolklorizmas XX a. muzikos kryptis, kuriai bdingas naujas poiris folkloro vartojim profesionaliojoje
kryboje. Bdinga senojo, saviiausio folkloro vartojimas, j derinimas su moderniomis krybos technikomis,
muzikos kalbai bdinga netercin harmonija, faktros linearikumas, politonalumas15. In: Algirdas Ambrazas.
Neofolklorizmas. Muzikos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos muzikos
akademija, 2003, II t., p. 555.
16 Laura Kaiukait, Graina Daunoraviien. Minimalizmas: komponavimo doktrina ir praktika Lietuvoje.
Lietuvos muzikologija, t. 13, 2012, p. 75.
18 Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. Sud. G. Daunoraviien. Vilnius, 2002, p. 371.
19 Ten pat, p. 373.
20 Rta Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 14.
8
Kriniai:
B. Kutaviiaus vokalinis ciklas Ant kranto (1972), Dzkikos variacijos styginiams ir
magnetofono juostai (1974), Maasis spektaklis aktorei, 2 smuikams ir 2 fortepijonams
(1975), oratorija Paskutins pagoni apeigos (1978);
O. Balakausko Retrospektyva-1 smuikui, violonelei ir fortepijonui (1974), Kaip mari
bangos prisilietimas smuikui ir fortepijonui (1975), Kaln sonata fortepijonui ir orkestrui
(1975), Simfonija Nr. 2 (1979), Orgija. Katarsis elektrinei violonelei ir magnetofono juostai
(1979);
F. Bajoro sonata smuikui ir fortepijonui Prabg metai (1978), vokaliniai ciklai, tarp
j Karo dainos (Auki auki alias bere, 1978) ir kt.
1.3. Minimalizmas lietuvi muzikoje
Nuo 8 deimtmeio Lietuvoje plito minimalizmo22 stilius, pasirods B. Kutaviiaus,

M. Urbaiio kompozicijose ir sitvirtins R. Maulio kryboje. Minimalizmas Lietuvoje
atsirado ne i neribotos hipi laisvs ir j kairuolik manifest, kaip 7-ojo deimtmeio
Amerikoje ir Olandijoje. Tai nebuvo klub ir gara, o juolab garso ra studij reikinys,
kuriame dalyvaut (danai neprofesionals) muzikantai, mg diazo ir roko improvizacijas
arba susiavj indika ir afrikietika muzika. 8-ojo deimtmeio pabaigos lietuvikj
minimalizm kr akademiniai kompozitoriai, j pasirink kaip savaip teisint (ne Lietuvoje)
rafinuot estetik ir technologij, leidiani specifikoje terpje inkorporuoti ir sulydyti labai
vairios prigimties komponentus nuo elementarios diatonikos iki kompleksini
multidimensini struktr23.
Lietuvi muzikoje minimalizmas i pradi buvo siejamas Broniumi Kutaviiumi ir
Mindaugu Urbaiiu, taiau minimalistin muzik kr ir Algirdas Martinaitis, Vidmantas
Bartulis, Rytis Maulis, Riardas Kabelis ir kiti. i komponavimo kryptis buvo sudominusi ir
modernistines komponavimo strategijas propagavusius autorius, pavyzdiui, Juli Juzelin
(Lygum giesms, 1982) ar Osvald Balakausk (Spengla-la, 1984)24. Vieni pirmj
22
Minimalizmas muzikoje tai XX a. II puss stiliaus kryptis ir komponavimo technika, dl gausiai vartojim
kartojim dar danai vadinamas repetityvine technika. Atsirads XX a, 6 deimtmeio pabaigoje JAV ir kils i
nevakarietik muzikini kultr (Indijos, Afrikos, Indonezijos).
Minimalizmas dar vadinamas naujuoju paprastumu, nes po ilgai vyravusi sudting komponavimo
technik (serialimo, dodekafonijos), atonalumo ir pan., buvo sugrta prie diatonikos, konsonansini sskambi
ir harmonijos, pagrstos trigarsiais. Minimalistai vietoj tradicinei muzikai parast tem vystymo ir perdirbimo
strategij pasitelkia nuolatin kartojim kaip pagrindin formos komponavimo element. Kompozicijos faktra
pltojama palaipsniui j tankinant arba retinant, balsai sluoksniuojami piramid (S. Reich), su jai bdingu
pakilimu (kulminacija) ir nusileidimu Plaiau apie tai Inga Jasinskait-Jankauskien. Minimalizmas. Muzikos
enciklopedija. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos muzikos akademija, 2003, p. 444-446.
23arnas Nakas. Kuo pasiymi lietuvi minimalizmas? Lietuvos muzikos link, Nr. 8, 2004,
http://www.mic.lt/lt/classical/info/307.
24 Laura Kaiukait, Graina Daunoraviien. Minimalizmas: komponavimo doktrina ir praktika Lietuvoje.
Lietuvos muzikologija, t. 13, 2012, p. 70.

9
lietuvik krini, kuriose jauiama minimalizmo taka yra B. Kutaviiaus Maasis spektaklis
(1975), F. Bajoro Muzika septyniems (1975).
B. Kutaviiaus muzikoje minimalizmas rykiausiai pasireik oratorijose Paskutins
pagoni apeigos (1978) ir I jotvingi akmens (1983), kvartete Anno cum tettigonia (1980).
Oratorija Paskutins pagoni apeigos i esms yra totali sutartini (arba polisutartini)
rekonstrukcija, remiantis elementaria diatonika, pulsaciniu ritmu ir efektingu choro judjimu
salje. Ilgai skambantis maorinio nonakordo burdonas, begaliniai trump frazi kanonai
tipikai minimalistiniai, taiau pagrindin dramatika ir romantika pabaigos kulminacija
pasiekiama koliao bdu, vienu metu skambant keli skirting stili muzikai. Svarbu, kad
bt spdis mog pritrenkt, umut garsais, kad ieit svirdindamas, sak
kompozitorius, originali formos idj apibdindamas formule monotonija-monotonija-
vykis25.
Mindaugo Urbaiio minimalizmas danai vadinamas glasikuoju, nes juose ryki
P. Glasso krybos taka: gausia vartojamas trigarsio sek kartojimas. Rykiausi Urbaiio
minimalistiniai kriniai: Meils daina ir isiskyrimas, 1979), Trio (1981-82), Albumo
lapeliai (1983-84, Bachvariazionen I (1984). Urbaitis sukr kelet grynai minimalistini
krini, i kuri vienas - Trio (1982) 3 melodiniams instrumentams netgi sukl skandal
premjeros metu. Publik okiravo daugiau nei valand nesibaigianios elementari struktr
rotacijos be joki vyki. Maiau puristiniuose kriniuose,
priskirtinuose postminimalizmui Meils daina ir isiskyrimas (1979) sopranui ir
vluojaniai sistemai arba Bachvariationen I (1988) 4 smuikams Urbaitis ilaik subtil
balans tarp chrestomatinio minimalizmo ir klasikins muzikos, kartais artdamas prie
pramoginei muzikai bdingo draivo26.
Pasak arno Nako, Palengva minimalizmas tapo labai madingas Lietuvoje, jis pritrauk
platesns publikos ir kit srii meninink dmes, o kompozitoriai minimalistai buvo laikomi
domiausiais. Taiau kultrins rezistencijos suteikta kone sakralin aura savaip stabd
natrali idj evoliucij. Minimalistin muzika imta vertinti it mitologin laisvs ir
nepriklausomybs metafora, idealiai atitinkanti tautos lkesius ir knijanti pai
lietuvikumo esencij27.
Labai rykiai minimalizmas paliet mainist kartos atstov kryb ir siaknijo
R. Maulio bei R. Kabelio kompozicijose. Rytas Maulis, kriniuos komponuojantis kanono
technika, raantis monistines kompozicijas laikomas minimalizmo Lietuvoje rykiausiu
atstovu. Jo kompozicijos Apstulbusi akis prarado am (1985), iaukanti maina (1986),
Grynojo proto klavyras (1994), ajapajapam (2002) ir kt. pasiymi vientisumu, stilistine
vara ir naudojamu repetityvikumu.
Minimalizmas iki iol nra pilnai isms savo galimybi ir yra tebe aktualus lietuvi
muzikos krjams. Kaip ra . Nakas, domu tai, kad XXI a. pradioje nra joki enkl,
pranaaujani lietuvi minimalizmo pabaig. Atvirkiai, daugelis kompozitori, kada nors
25 arnas Nakas. Kuo pasiymi lietuvi minimalizmas? Lietuvos muzikos link, Nr. 8, 2004,
http://www.mic.lt/lt/classical/info/307
26 Ten pat.
27 Ten pat.
10
susijusi su iuo stiliumi, vienokiais ar kitokiais bdais tebesinaudoja minimalizmo idjomis,
daniausiai transformuotomis ir praturtintomis nauja patirtimi28.
Literatra:
arnas Nakas. Kuo pasiymi lietuvi minimalizmas? Lietuvos muzikos link, Nr. 8, 2004,
Laura Kaiukait, Graina Daunoraviien. Minimalizmas: komponavimo doktrina ir praktika
Lietuvoje. Lietuvos muzikologija, t. 13, 2012, p. 61-84.
1.4. 9 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Neoromantik kartos

muzika, naujasis paprastumas. Mainistai
XX a. devintajame deimtmetyje Lietuvos muzikinis gyvenimas buvo itin vairialypis.

Tuo metu lietuvi muzikoje pradjo sklisti postmodernizmo tendencijos, stipriai veikiant
B. Kutaviiaus ir O. Balakausko muzikos takai, susiformavo dvi lietuvi kompozitori kartos
naujieji romantikai ir mainistai, vis dar tebeegzistavo politikai angauota cenzra
(udrausta statyti F. Bajoro oper Dievo avinlis 1983 m.)29, taiau netrukus prasidjo
hepening banga (nuo 1986 m.), kartu su Atgimimu lietuvi kompozitori kryb gro
banytins muzikos anrai bei stilius, atgim muzika vargonams.
Postmodernizmas lietuvi muzikoje siejamas su stambi form atsisakymu, eklektika,

susidomjimu praeities muzikos citatomis ir nuorodomis neeuropines kultras, atsivrusia
vidujikumo erdve, neo-tonalumu, nauju, Broniaus Kutaviiaus pasilytu santykiu su lietuvi
liaudies muzika, nauj tembr bei ritm paiekomis, matematiniais garsini struktr
apskaiiavimais, eksperimentiniu vairios prigimties garsini altini derinimu, o taipogi
performans ir hepening banga (nuo 1986 met)30.
Naujieji romantikai, stilius ir tendencijos. Debiutav 8 deimtmeio pabaigoje,

9 deimtmeio pirmojoje pusje savo kryba isiskyr nauja kompozitori karta vadinamieji
naujieji romantikai, i kuri labiausiai isiskyr Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis,
29Siekdamas ikovoti galimyb realizuoti oper teatro scenoje, ypa isiskiria Feliksas Bajoras. Nepaisydamas
ideologikai motyvuotos kritikos, dangstanios daininink, dirigent ir statytoj profesin ir estetin nepajgum,
Bajoras parengia juodratin Dievo avinlio ra, tampant to laikotarpio lietuvi namudins
pseudoelektronikos apogjumi ir edevru, stilingai ir tiksliai perteikianiu kompozitoriaus sumanym beje,
daugum vokalo partij sudainuoja pats kompozitorius. Vlesni mginimai statyti oper dramos teatre ir atlikti
koncerte n i tolo neprilygsta rainio varianto kokybei ir efektingumui. Garsai ir blyksniai pristato: Operos
byla, 2005 03 10.
30 Vita Gruodyt. Kas tai yra iuolaikin lietuvi muzika? World New Music Magazine Nr. 18
http://www.mic.lt/lt/info/698
11
Onut Narbutait ir Mindaugas Urbaitis. J kryboje plito naujojo paprastumo idjos,
konsonansikumas, naujas poiris tonalum, dmesys vairiems vaizdiniams ir siuetams
(programikumas, naratyvumas), meditacins ar lyrikos nuotaikos, pirmenyb teikiama
kamerins muzikos anrams. J kryba pasiymi labiau 'literatrinmis' neoromantinmis
inspiracijomis, lyriniu kameriniu minimalizmu: archaikos liaudies muzikos motyvais,
eufonija, melodiniu bei ritminiu paprastumu. I to kylanti nostalgika introspektyvi nuotaika
turi nemaai ssaj su Kutaviiumi31.
Nors ios kartos kompozitori kryboje buvo ir daug skirtum. Pasak V. Bartulio,
Panaios (teisingiau giminikos) yra tik detals (tarp j poetiki muzikos krini
pavadinimai). O iap vis ms krybos manieros visai skirtingos, visai kiti gars
organizavimo bdai, o kur dar skirtingas krinio formos traktavimas32.
Mainistai. 9-ojo deimtmeio viduryje pasirod jaunesn (taip vadinam 'mainist')

karta. ie kompozitoriai atmet romantin lyrik, spontanik komponavimo bd, aliuzijas
literatr ar gamt, kuri buvo pilna pirmtak kryboje, ir adaptavo 'grynos' muzikos ir
'gryno' garso estetik. Taigi j muzika yra ymiai rstesn bei itin formalizuota ia galima
aptikti tam tikr Balakausko tak iai kompozitori kartai. Itikimyb sisteminiams
komponavimo principams reikiasi ir per form vairov nuo senosios moteto technikos iki
struktrini princip artim amerikietikajam minimalizmui. Nepaliaujamas minimalistinis
trump motyv kartojimas suteikia kompozicijoms mechanik, 'mainistin' ir atr, kartais
net agresyv skambes. Ypatingas dmesys yra teikiamas garso praturtinimui elektroninmis
priemonmis, netipiniu instrument grupavimu ar neprastais garso igavimo bdais. Be to
iorinis ios kartos muzikos asketizmas danai nekliudo ios muzikos aismingumui, grotesko
ar parodijos elementams. ios tendencijos akivaizdiausiai pasireikia Riardo Kabelio, Ryio
Maulio, Nomedos Valanits, Gintaro Sodeikos bei arno Nako kriniuose33. Kaip yra ras
vienas i mainist kartos atstov arnas Nakas, Mainistai paskutinieji sovietmeio
debiutantai lietuvi muzikoje34.
Mainist 9 deimtmeio krybai bdingas minimalizmas, ostinatinis kartojimas, gana
brutualus, mainistinis skambesys, emocionalumo vengimas, nauj garso tembr iekojimas,
eklektika, grimas prie senj komponavimo technik (kanono) ir kartu aidybini element,
performans ir hepening.
Hepening banga. Devintojo deimtmeio viduryje Lietuvoje pradta organizuoti

pirmuosius cenzros nevaromus, i krj ir atlikj iniciatyvos kylanius meno renginius,
plito hepening mada. Toki rengini-akcij iki tol buvo sureng yms Lietuvos diazo
31 Lietuvos modernioji muzika: istorija ir dabartis. http://www.mic.lt/lt/classical/info/6

32 Rta Gaidamaviit. Vidin gars laisv. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos
muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 220.
33 Lietuvos modernioji muzika: istorija ir dabartis. http://www.mic.lt/lt/classical/info/6
34 arnas Nakas. Garsai ir blyksniai pristato: Sovietmeio pabaiga. 2005 03 17.
12
atlikjai, panai iniciatyv msi ir naujieji romantikai, taiau ypa tai paplito su mainist
kartos atjimu lietuvi muzik35 ir laisvjimo nuojautomis Lietuvos istorijos kontekste.
Pasak Vitos Gruodyts, susidomjimas hepeningais (Riardas Kabelis, Gintaras
Sodeika, arnas Nakas, Arnas Dikius, Liutauras Stanikas, Snieguol Dikit ir kt.), gavs
vairi Lietuvos provincijoj rengiam kasmetini festivali formas36, buvo ne tik to meto
jaunj ir jauniausi pasirinkta, visos ios kartos manifestui prilygstanti isilaisvinimo i
ilgalaiks sistemos, taisykli ir suvarym forma. Provincijos pasirinkimas buvo, beje, taipogi
neatsitiktinis. Centralizuotoje sovietinje sistemoje jis reik icentrinimo siek, lokalumo
sureikminim ir smoning nutolim nuo tuometini vadovaujani struktr. is poskis
turjo ir tam tikr kultrin pagrind tuo metu Lietuvoje vieai atrandamas sovietmeiu
udraustas Jurgis Mainas, lietuvi kilms Fluxus judjimo krjas, kuris, gyvendamas
Amerikoje, dar altojo karo metais brandino kultrini akcij sovietinje erdvje idjas, ir
netgi turjo vienintel iai erdvei priklausius tikrj Fluxus nar muzikolog, o vliau ir
Lietuvos prezident Vytaut Landsberg37.
Jaunimo muzikos dienos pirm kart surengtos 1986 m. Druskininkuose, atokiau nuo
Vilniaus, tarsi siekiant ibandyti scenoje ir pokalbiuose laisvesnius dalykus. J skm ir noras
atlaisvinti vartus labai greitai paskatino ir kitus panaius renginius. Vidmantas Bartulis nuo
1988 m. organizavo Kaune Alternatyvios muzikos festivalius, G. Sodeika Anykiuose
festivalius AN. Panas renginiai vyko ir kituose Lietuvos miestuose (Panevyje, Nidoje ir
kt.). I dalies publik ir muzikantus ilaisvinant darb jau buvo atliks diazas, kurio mokykla
Lietuvoje buvo viena i stipriausi buvusioje SSSR38.
Literatra:
Vita Gruodyt. Kas tai yra iuolaikin lietuvi muzika? World New Music Magazine Nr. 18
Rta Gaidamaviit. Atuntojo ir devintojo deimtmei jaunieji. Rta Gaidamaviit
(2005). Nauji lietuvi muzikos keliai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 100-107.
Rta Gaidamaviit. Fluxus ir Lietuva. World New Music Magazine Nr. 18, 2008,
http://www.mic.lt/lt/info/700#_edn4
35 Paiame sovietins eros saullydyje lietuvi muzik ateina dar viena karta, gerokai besiskirianti nuo
deimtmeiu anksiau debiutavusi neoromantik. Dl gana brutalios iraikos ir polinkio mechanikai kartoti
struktras jie praminami mainistais. Anot vlesni kritik, tai tikrieji postmodernistai, nepaisantys
nusistovjusi hierarchij ir tvarkos. J muzika sunkiai telpa prastin koncertin gyvenim, todl mainistai
organizuoja savo renginius: tarprespublikinius hepening seminarus AN-88, AN-89, NI-90, kuriuose
atvirame ore demonstruojamos vairios akcijos, ir kelet Laisvo garso sesij, kuriose dalyvauja ne tik mainistai,
bet ir kiti eksperimentuotojai bei kompiuterins muzikos entuziastai. arnas Nakas. Garsai ir blyksniai
pristato: Sovietmeio pabaiga. 2005 03 17
36 Hepenigai bei performansai buvo kuriami ir atliekami festivaliuose vykstaniuose ne Vilniuje ar Kaune, bet
Druskininkuose (Jaunimo kamerins muzikos dienos, nuo 1986 m.), Anykiuose (AN-88, AN-89), Nidoje
(NI-90).
37 Vita Gruodyt. Kas tai yra iuolaikin lietuvi muzika? World New Music Magazine Nr. 18
38 Rta Gaidamaviit. Fluxus ir Lietuva. World New Music Magazine Nr. 18, 2008,
http://www.mic.lt/lt/info/700#_edn4
13
1.5. 10 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Rekompozicijos
Po Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo 1990-aisiais, XX a. paskutiniojo deimtmeio

lietuvi muzika pasiymjo muzikos reikini ilaisvjimu, akivaizdiu atsigrimu Vakarus
bei Vakar muzikos tendencijas, atsivrimu pasauliui. Keitsi kompozitori pairos, atsivr
nauji kontekstai, keitsi ir tuo metu jau brandi krj krybins nuostatos: sovietiniais
laikais archajikos, pagonikos Lietuvos kultros rekonstrukcijos Broniaus Kutaviiaus
muzikoje buvo vertinamos kaip atviras politins bei kultrins rezistencijos ikis. Panaiai
suvokiama buvo ir i tradicinio muzikavimo iaugusi Felikso Bajoro kryba. Ikart po SSRS
lugimo 8-9 deimtmei lietuvi muzikos meinstrym simbolizuojantys krjai pradjo
iekoti inspiracij visai kitose srityse: Bronius Kutaviius kur laik susidomjo kit kultr
archajikais simboliais ir reikiniais (nuo kelt kryi iki amanik ritual, kaip antai
Magikame sanskrito rate, 1990; Jeruzals vart cikle, 1991-1995; ir Medi kovoje,
1996), o Feliksas Bajoras m iekoti nauj instrumentins muzikos modernizavimo keli
(pavyzdiui, Exodus I, 1991-1994; Exodus II, 1995-1996)39.
Nepriklausomybs met Broniaus Kutaviiaus ir Osvaldo Balakausko kryboje
neaptiksime enklesns reakcijos pakitus j muzikos funkcionavimo kontekst pavyzdiui,
i autori muzikoje sunku velgti pataikavim tarptautinei festivalinei terpei ar jos
atmetim. Per paskutiniuosius penkiolika met i kompozitori kryb labiausiai inspiruoja
individualaus stiliaus revizija ir savojo krybos kelio permstymas. Taip Balakauskas gana
radikaliai atsisak utopinio antrojo avangardo paveldo ir nostalgikai sugro prie jaunysts
metais garbinto diazo ir ankstyvojo modernizmo inspiracij (Bop-art, 1995; Dal vento, 1999;
Simfonija Nr. 4, 1998; Concerto brio, 1999; Rex Re, 2000; Simfonija Nr. 5, 2001). Kartu su
atgaivinta nostalgija kompozitoriaus muzikoje atsirado ir autocitat ar net dedikacij
ankstyvesnei savo krybai. Tas pat pasakytina ir apie i esms autokoliain paskutiniojo
deimtmeio Broniaus Kutaviiaus kryb (Epitaphium temporum pereunti, 1998; opera
Lokys, 2000; sceninis diptikas Ignis et fides, 2003)40.
Paskutiniajame deimtmetyje kito ir kit lietuvi muzikos krj muzikos stilius.
Rykus pavyzdys O. Narbutaits ir A. Martinaiio krybos pokyiai. Onut Narbutait,
9 deimtmetyje igarsjusi kaip subtili kamerins muzikos krja, paskutiniajame XX a.
deimtmetyje m kurti didesns apimties kompozicijas didesnms atlikj sudtims
(simfoniniam orkestrui, chorams). Algirdas Martinaitis kr muzikinje kryboje
balansuodamas ant ribos tarp itirpimo svetimoje muzikoje (Nebaigtoji simfonija, 1995;
Mirtis ir mergel 1997; Madame Butterfly, Madame Bovary, 2004) ir pasinrimo ki
(Europos periodo parkas, 2002; Bii mogus, 2003; Teisingojo odio malda, 2004) 41.
39 Rta Gotautien. Ar iandien egzistuoja tikras lietuvikas skambesys? Lietuvos muzikos link Nr. 10, 2005,
40
Ten pat.
41Rta Gotautien. Ar iandien egzistuoja tikras lietuvikas skambesys? Lietuvos muzikos link Nr. 10, 2005,
14
Po 1990-j lietuvi muzik sugro banytins muzikos anrai, prasidjo naujas
lietuvi sakralins muzikos krimo ir atlikimo etapas. Pradta studijuoti ilg laik vieai
ignoruot (neoficialiai udraust) stili, anrus, vl atsigrta grigalikj choral ir pan.
Kartu su Nepriklausomybs atkrimu enkliai keitsi ir pati valstybs valdymo sistema,
kultros rmimo politika. Panaikinus cenzr, liberalizavus muzikos krini sklaid
(atlikimus bei nat ir ra leidyb), atsisakyta iki tol galiojusios krini pirkimo i autoriaus
Lietuvos kompozitori sjungoje sistemos. Sumenko ir LKS perklaus svarba: kompozitori
kriniai skambjo laisvai, be tarpini atrank vairiuose festivaliuose, koncertuose.
Deimtmeio pradioje ypa suaktyvjo iuolaikins lietuvi ir Vakar kompozitori
muzikos atlikimo veikla. Per metus buvo rengiama po kelis iuolaikins muzikos renginius.
Vienas seniausi iki iol gyvuojani festivali Jaunimo kamerins muzikos dienos (dabar
Druskomanija), pradtas rengti dar 1985 metais Druskininkuose 42. Kiti tuo laikotarpiu
pradti rengti festivaliai: tarptautinis iuolaikins muzikos festivalis Gaida (nuo 1991 m.)43,
Mari klavyrai (1991-2004, Klaipdoje), Jauna muzika (nuo 1992), I arti (nuo 1997,
rengiamas Kaune), Versija (1992-1993), Muzikinio veiksmo festivalis ir kt.
Rekompozicija. XX a. paskutiniajame deimtmetyje lietuvi muzikoje ipopuliarjo

rekompozicijos technika. Kit kompozitori citavimas muzikos kriniuose, sovietmeiu
laikytas neigiamu reikiniu ir vertinamas kaip originalumo stoka, lietuvi kompozitori
kryboje m plisti dar devintajame deimtmetyje (V. Bartulio 1975-j liepos 17-osios
vizija, 1984; M. Urbaiio Bachvariationen I, 1988). Ypa tai buvo artima neoromantik kartos
kompozitoriams, deimtajame deimtmetyje pasinrusiems pasiskolintos muzikins
mediagos perdirbimus rekompozicijas.
Tai ryku M. Urbaiio kryboje. Kompozitorius, puikiai valds stilizavimo men, kit
ymi muzikos krj krinius pasitelk kaip inspiracijas nauj krini atsiradimui.
Paskutiniajame amiaus deimtmetyje M. Urbaiio buvo sukurtos kelios tokio tipo
42 Nuo pirmojo 1985-j gegus renginio iki nepriklausomybs pradios festivalis igyveno ankstyvj
optimistin-avantiristin augimo laikotarp, pritvinkus verlaus jaunatviko kultrinio protesto prie tuometin
oficialj meno rm. ia siautjo didelis noras prietarauti, bti kitokiems, dairytis ir vietinje aplinkoje
adaptuoti neskelbiamus kultrinius reikinius. Muzikologas Donatas Katkus prisimindamas ra: Vilnieiai,
tuometins konservatorijos studentai ir aukltiniai, bgo i oficialios aplinkos Druskininkus, paal, jausdami
nekonvencinio elgesio, prieprieos tuometinei tvarkai saldyb. Vakarietikumas, laisv, savos bendruomens
pojtis jau savaime buvo pozicija, leidianti pajusti savo krybini pastang prasm spjaunant oficiozin meno
gyvenim.
Po nepriklausomybs atgavimo Jaunimo kamerins muzikos dienos Druskininkuose, bandydamos
prisitaikyti prie pakitusi aplinkybi, patyr pereinamojo laikotarpio kriz, taiau nenutrko (skirtingai nei
satelitinis festivalio renginys muzikolog konferencija, praradusi bet koki traukos jg ir udaryta prie kelis
metus). ioje kultrinje ir geografinje paribi aplinkoje krybiniai sumanymai ir toliau gaudavo galimyb
atsidurti dmesio centre, o festivalis pasipildyti naujomis vertmis ir atsikratyti nebegyvybingomis formomis.
Stiprus proveris vyko XXI a. pradioje, pasirodius kitai rykiai kompozitori kartai, permusiai festivalio
organizavim. Druskomanija tapo tarptautiniu, vairialyp usienio muzik traukianiu ir neretai paius
autorius pritraukianiu renginiu, kurio emlapyje irykjo vis Europos region alys ir kelios Amerikos
emyn valstybs. Prie kelis metus festivalis isiver i kurortinio miesto teritorijos, siskverbdamas kit
alies miest, daugiausia sostins rengini kalendori. http://www.druskomanija.lt/?page_id=10.
43 http://www.lks.lt/index.php?page=gaida
15
kompozicijos: Lacrimosa (1994, pagal W. A. Mozart), Bruckner-Gemlde (1996), Schlustk
(1998, pagal G. Mahler), Der Fall Wagner (1999).
Rekompozicija tuo metu susidomjo ir O. Narbutait. Po krinio Mozartsommer 1991
(Mozarto vasara 1991) fleitai, smuikui, altui ir klavesinui, 1997 metais buvo sukurta
Schuberto dainos Labanakt motyvais grsta Winterserenade (iemos serenada), o 1999 m.
openikoji Rudens riturnel. Hommage Fryderyk.
Kit autori muzikos perkrimo msi ir A. Martinaitis (Nebaigtoji simfonija, 1995;
Mirtis ir mergel, 1997) bei V. Bartulis. Pastarasis tuo metu pradjo rayti vis serij krini,
kuriuose prisipasta mgstantis kit kompozitori kryb.
I like Vivaldi (The Four Seasons) (1993);

I like Tango (La comparsita) (1994);
I like Dance a la Russ (1995);
I like J. S. Bach (Prelude C Maj) (1995);
I like A. Dvoak (1996);
I like F. Schubert (Quintet C Maj op. 163 Adagio) (1998);
I like F. Chopin (Sonata B min) (2000);
I like H. Berlioz (Lointaine) (2003);
I like G. Puccini (Tosca) (2004) ir kt.
I kit kompozitori pasitelkti motyvai, muzikos kalbos elementai ar dramaturginiai

sprendimai paskatino nauj krini lietuvi muzikoje atsiradim.
Literatra:
Rta Gotautien. Ar iandien egzistuoja tikras lietuvikas skambesys? Lietuvos muzikos link
Nr. 10, 2005, http://www.mic.lt/lt/classical/info/270
16
1.6. iuolaikins lietuvi chorins muzikos tendencijos
Chorin muzika lietuvi muzikoje niekada neprarado savo aktualumo. J palaiko dain
veni tradicija, profesionali ir mgjik chor aktyvi veikla. XX a. II pusje lietuvi
kompozitoriai nuolatos kr chorui, nuolatos integravo chor stambi vokalini-
instrumentini kompozicij atlikim. I toki XX a. II pusje mintinos E. Balsio oratorija
Nelieskite mlyno gaublio (1969), J. Juzelino simfonija Nr. 5 Lygum giesms (1982).
Lietuvi muzikos raidai itin svarbi oratorija Paskutins pagoni apeigos (1978), sujungusi
lietuvik sutartini ir minimalizmo tradicijas.
Paskutiniais deimtmeiais lietuvi muzikoje pastebimos kelios tendencijos:
komponuojami nauji lietuvi liaudies dain perdirbimai (V. Augustinas, J. Tamulionis,
G. Svilainis);
9 deimtmeio viduryje vl pradedama kurti sakralin muzika chorui (V. Bartulis,
V. Mikinis),
choras ir toliau integruojamas stambias kompozicijas (O. Narbutait, A. Martinaitis),
chorinje muzikoje naudojamos naujausios komponavimo technikos (A. Martinaitis,
M. Urbaitis, R. Maulis ir kt.).
Nors lietuvi muzikoje lietuvi liaudies dain harmonizavimas puoselja jau imtametes
tradicijas, i muzika ilieka aktuali, traukia kompozitori dmes bei inspiruoja nauj
kompozicij chorui atsiradim. XX a. pabaigoje btent chorinje muzikoje ilieka lietuvi
liaudies muzikinio folkloro elementai, skmingai derinami su iuolaikika, atsinaujinania
muzikos kalba. I toki kompozicij mintinos Jono Tamulionio arkela varnela (1984),
Skaiiuots (1990), Vaclovo Augustino Trepute martela (1991), Anoj pusj Dunojlio
(2006), Vytauto Mikinio Oi, la la (1994), Giedriaus Svilainio ir kit kompozitori lietuvi
liaudies dain idailos.
9 deimtmeio viduryje pamau keiiantis politinei situacijai, lietuvi muzikoje vl
atsirado banytin muzika bei kriniai biblijiniais tekstais. Tai ryku ir lietuvi chorinje
muzikoje. Vel pradta kurti giesmes, psalmes, atskiras mii dalis ar ir visus mii ciklus.
Vienas pirmj miias sukr V. Bartulis (1987). Vl atgim Requiem tradicijos V. Bartulio
(1989), O. Balakausko (1995) ir kit kompozitori kryboje, daugiau kai 10 mii sukr
V. Mikinis. Ryks lietuvi XX a. pabaigos sakralins muzikos pavyzdiai: A. Martinaiio
Aleliuja, Sanctus (abi 1996), V. Augustino Hymne Saint Martin (1996), Lux aeterna (2004),
V. Mikinio Cantate Domino (1990), Pater noster (1994) ir kt.
Choras ir toliau naudojamas kaip vienas i stambi muzikini kompozicij atlikj. Be
jau mint Requiem, mii, choras ir toliau skmingai pasitelkiamas oratorijose ir kituose
panaaus anro kriniuose. XX a. pabaigos simintini choro integravimo stambias
kompozicijas atvejai O. Balakausko Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis mecosopranui,
chorui ir orkestrui (1995), O. Narbutaits oratorija Centones meae urbi / Skiautinys mano
miestui sopranui, baritonui, chorui ir orkestrui (1997), B. Kutaviiaus Epitaphium temporum
pereunti / Epitafija praeinaniam laikui chorui ir orkestrui (1998). i tendencija tsiama ir
17
XXI a. pradioje. Mintinos O. Narbutaits Tres Dei Matris Symphoniae / Trys dievo motinos
simfonijos chorui ir orkestrui (2003), A. Martinaiio Laikas visiems tikintiesiems chorui ir
orkestrui (2000).
iuolaikinje lietuvi muzikoje naudojamos naujausios muzikos komponavimo
technikos. Po B. Kutaviiaus oratorijos Paskutins pagoni apeigos (1978), maksimalaus
minimalaus pavyzdiais laikytinos R. Maulio kompozicijos: Apstulbusi akis prarado am
(1985), Sybilla (1996), ajapajapam 12 bals, stygini kvartetui ir fonogramai (2002)
grindiamos kanono technika.
Lietuvi kompozitoriai, paskutiniajame XX a. deimtmetyje pamg rekompozicijos
technik, j taik ir chorinse kompozicijose. Rykiausias tokio perkrimo pavyzdys
Mindaugo Urbaiio Lacrimosa chorui a capella (1994), kurioje pasinaudojama W. A. Mozarto
Requiem muzikos nepabaigtumo idja. Puikiai perprats Lacrimosa dalies stili bei muzikin
kalb, M. Urbaitis sukuria W. A. Mozarto daliai tarsi ang, vliau skmingai sujungdamas j
su paia originalia W. A. Mozarto Lacrimosos choro partija.
Lietuvi iuolaikins chorins muzikos sklaid Lietuvoje ir pasaulyje slygoja toki
muzik pajgs atlikti, menikai brands kolektyvai: Valstybinis Kauno choras, chorai Jauna
muzika, Brevis, Aidija ir kiti, rengiantys premjeras, raus bei skmingai dalyvaujantys
tarptautiniuose chor konkursuose. Taip pat prie lietuvi chorins muzikos ipopuliarjimo
usienyje prisideda ir chorui kuriani kompozitori profesionalumas, danas i chorins
muzikos krj yra inomas ir kaip choro dirigentas (V. Mikinis, V. Augustinas, G. Svilainis
ir kt.).
1.7. XXI a. pradios lietuvi muzikos braias. Scenins muzikos tendencijos
XXI a. lietuvi muzik galime apibdinti kaip pliuralistin, sudaryt i skirting kart,
stilistini bei estetini pair, vairi anr muzik kuriani kompozitori kryb. XX a.
pabaigoje XXI a. pradioje lietuvi muzikos kryb sitrauk nauji krjai, kurie turi
individual krybos brai, yra ryks, tarptautinio klausytoj rato pripainim peln
kompozitoriai, taiau debiutav individualiai, taip ir nesuformav kultrins kartos reikinio.
I ios kartos kompozitori mintini Vykintas Baltakas (*1972), Raminta erknyt (*1975),
Ramnas Motiekaitis (*1976), Vytautas V. Jurgutis (*1976), Marius Baranauskas (*1978), Just
Janulyt (*1982) ir kiti.
XXI a. pradioje m enkliai keistis lietuvi muzikos krjo samprata. Tai Lietuvos ir
usienio auktosiose mokyklose isilavinim gij kompozitoriai, interneto dka turintys plat
pasaulinio muzikinio konteksto inojim, ne btinai vis laik Lietuvoje gyvenantys ir
kuriantys (V. Baltakas, J. Janulyt), besiorientuojantys savo individualumo ir vietos pasaulyje
paiekas.
18
Taip XXI a, pradios lietuvi muzikos situacij apibr muzikolog Vita Gruodyt:
Dabartin socioekonomin muzikins industrijos erdv, atvira geografikai bei kultrikai
(lietuviki festivaliai, i kuri svarbiausias Gaida, jau seniai sitrauk kolektyvinius
usakymus), tapo sunkiau veikiama struktrikai. Todl jaunieji neskausmingai keiia
gyvenamas vietas (savaitei, mnesiui, metams arba ir visam laikui), ir bando siterpti naujai
besiformuojanias virtuali priklausym erdves. Sakytume, kad dabartiniai jaunieji ir
jauniausieji (Raminta erknyt, Vytautas V. Jurgutis, Marius Baranauskas, Martynas
Bialobeskis, ibuokl Martinaityt, Giedrius Svilainis, Just Janulyt ir kt.) renkasi
racionalum ir profesionalum, o taipogi, kiekvienas savj egzistavimo ni, kurioje tiek pat
verts turi ir santykiai su usieniu, ir karjera Lietuvos viduje. iuo poiriu jiems yra vertingas
individualistinio, o ne klaninio krybinio egzistavimo palikimas, perimtas i vyresniosios
kartos. [...] Vertybin sistema persikl nuo tautikumo tvirtinimo asmenin sitvirtinim
muzikinje rinkoje. T suvok ir prie utilitarinio (usakym, dalyvavim projektuose)
kompozicijos koncepto bei pragmatinio poirio savj veikl prisitaikiusi vyresnioji karta
(Vytautas Barkauskas, Giedrius Kupreviius), kuriai visikai neblogai pavyksta funkcionuoti
naujomis meno pasaulio slygomis. Nors meno ir ypa menininko svoka Lietuvoje dar
isaugo romantizmo laikams bding krjo aureol, visgi dabartiniai jaunieji kompozicij
pasirenka labiau kaip profesij, ne i paaukimo44.
Pati jauniausia kompozitori karta, uaugusi jau Nepriklausomybs metais Rta Vitkauskait
(*1984), Albertas Navickas (*1986), Rita Mailinait (*1985) ir Mykolas Nataleviius
(*1985) vlgi pltoja menin krybin veikl drauge, vienas kit papildydami, dalyvaudami
vienas kito krini atlikimuose. i kart vis pirma galima bt apibrti ne kaip tam tikr
muzikos stilistik sjani ir kultivuojania grup, o veikiau kaip socialin meno judjim.
Pastarajam aktuali kolektyvin krybos praktika (kuriai platform jis pats ir steigia),
interaktyvus bendravimas su kitais garso, vaizdo, teksto ir muzikos atlikimo menininkais,
aktyvus dalyvavimas vienas kito krini atlikimuose ir ansambli krimas, pakopinis vie
rengini organizavimas45.
Pasak Astos Pakarklyts, naujoji generacija muzikos stiliaus aspektu yra labai
daugiaveid ir netelpanti vien egzistuojani stiliaus kategorij, o veikiau vienu metu
uklojanti kelet j ar gyvuojanti j jungtyse, tarpinje padtyje (tarsi rizoma). Jie ne tik
skirtingi tarpusavyje (iuo aspektu jie beveik nepriekaitingai atitinka keturis temperament
tipus), bet ir gantinai eklektiki kiekvienas individualiai. i autori kryboje galima aptikti
absurdikas daugiaanres (populiariosios muzikos) siuitas, sakralines kompozicijas naujojo
paprastumo stiliumi, eksperimentins elektronikos kontekstus ir iuolaikins muzikos
festivaliuose skambanio akademinio mainstreamo krinius, postminimalizmo epizodus, new
44 Vita Gruodyt. Kas tai yra iuolaikin lietuvi muzika? World New Music Magazine Nr. 18, 2008,
45 Asta Pakarklyt. Naujoji lietuvi iuolaikins muzikos [re]generacija. Lietuvos muzikos link Nr. 17, 2009,
19
age stiliaus meditacijas ar pasaulio taut etnins muzikos takas, rykius (amerikietikos)
eksperimentins tradicijos pdsakus bei feldmanikai fetiistinio delsimo tarpsnius,
pranczik skon atitinkanias rafinuotas kompozicijas ar tiesiog sentimentaliai graias
melodijas seksualiam balsui, kaip ir autentikus individualios muzikos kalbos uorus, ir taip
toliau. Kitaip tariant, Rtos Vitkauskaits, Alberto Navicko, Ritos Mailinaits ir Mykolo
Nataleviiaus muzika sinchronikai sutampa su rykia XXI a. globalios muzikos scenos
tendencija, vardijama vairiai polistilizmu, eklektizmu, pliuralizmu, postmodernizmu arba
postistorija, kai autoriaus kryboje (arba krinyje) kryminami skirtingi anrai, stiliai,
medijos, mediagos, komponavimo technikos ir koncepciniai turiniai (ia svarbu tampa
isirinkti ir sujungti elementus, kuri sveika sukurt nauj meno artefakt)46.
ios kartos kompozitoriai susivienijo Nepriklausom krybin grup Operomanija.
Rykiausias ios lietuvi kompozitori kartos projektas oper festivalis Naujoji operos
akcija (NOA, nuo 2008 m.), kur sitraukia ir kiti jauniausios kartos lietuvi muzikos
krjai.
Scenins muzikos tendencijos. XXI a. pradioje padtis Lietuvos operos ar

muzikiniuose teatruose pernelyg nesikeit. Statomas prastas repertuaras, o iuolaikinio
nacionalinio repertuaro skming papildym slygojo keli festivali usakymai. Tarp toki
skming pastatym iskirtina Broniaus Kutaviiaus operos Lokys premjera Lietuvos
nacionaliniame operos ir baleto teatre (2000 m.). Tai bene pati rykiausia B. Kutaviiaus
opera, tapusi kartu ir rykiausia postmodernistine lietuvika opera, kuri kelet met buvo
skmingai rodoma teatro scenoje, buvo veama ir usien, kur taip pat sulauk teigiam
vertinim.
Kaip dar vienas skminga projektas, tarptautini Vilniaus festivalio usakymas,
mintinas ir Mindaugo Urbaiio baletas Acid city, pastatytas tame paiame teatre (2002).
irov pripainimo sulauk ir Kauno muzikiniame teatre pastatyta Giedriaus Kupreviiaus
opera Karalien Bona (1999, pastatyta 2002 m.).
Greta prast scenins muzikos pastatym, XXI a. pradioje lietuvi muzik siliejo
naujas, jauniausios krj kartos propaguojamas reikinys trumpo metrao operos
(kamerins operos), pristatomos kasmet festivalyje NOA (Naujosios muzikos akcija). I io
festivalio oper pastatym mintini R. Vitkauskaits Kliudiau, J. Sakalausko Izadora, Linos
Lapelyts Geros dienos ir kt.
Literatra
Vita Gruodyt. Kas tai yra iuolaikin lietuvi muzika? World New Music Magazine Nr. 18, 2008,
Lietuvos modernioji muzika: istorija ir dabartis. http://www.mic.lt/lt/classical/info/6
Asta Pakarklyt. Naujoji lietuvi iuolaikins muzikos [re]generacija. Lietuvos muzikos link
Nr. 17, 2009, http://www.mic.lt/lt/classical/info/935
46 Asta Pakarklyt. Naujoji lietuvi iuolaikins muzikos [re]generacija. Lietuvos muzikos link Nr. 17, 2009,
20
1.8. Lietuvi elektroakustin ir elektronin muzika
Lietuvi kompozitori kryboje elektroakustin47 ir elektronin muzika48 ilg laik buvo

tik kaip viena i nauj tembr bei garso sklaidos bd iekojimo priemon. Atuntajame-
devintajame deimtmeiuose lietuvi kompozitoriai pradjo kurti elektroakustin muzik. J
bandymai ioje srityje reiksi dviem bdais:
1. krinio atlikim buvo traukiamas ir garso raas i magnetofono juostos;
2. buvo pasitelkiami elektroniniai muzikos instrumentai.
Vieni pirmj garso rao integravimo krin galimybes Lietuvoje iband Vytautas
Jurgutis (Kamerin simfonija Nr. 2 Jrat ir Kastytis instrument ansambliui ir magnetofono
juostai, 1974) bei Bronius Kutaviius (Dzkikos variacijos styginiams ir magnetofono
juostai, 1974) ir kt.
Bronius Kutaviius magnetofono juost pasitelkdavo tiek krinio atlikime
nedalyvaujantiems, taiau numatytiems instrumentams, partijoms garsinti. Taip Dzkikose
variacijose i magnetofono juostos pradioje sklinda liaudies dainininks balsas, atliekantis
lietuvi liaudies dain Beautanti aurel, o pabaigoje koliao principu montuojamas
M. K. iurlionio harmonizuotos dainos miriam chorui fragmentas. Kvartete Anno cum
tettigonia (1980) i rao sklinda varp garsai, stygini kvarteto papildomos partijos. Taiau
Kutaviius magnetofono juost naudojo ir tam tikroms semantinms prasmms gyvendinti.
Pavyzdiui, kantatoje Du paukiai giri ksmj sopranui, obojui, fortepijonui ir
magnetofono juostai (1978) fonogram pasitelkia nenatralumo, suvarymo iraikai:
nelaisvje narvelyje gyvenanio paukio partija skamba i rao, o laisvai skrajojanio
paukio atliekama gyvai.
Lietuvi elektroakustins muzikos raidai svarbus buvo ir elektronini instrument bei
jais muzikuojani atlikj atsiradimas. 1972 m. elektronine violonele pradjo grieti
violonelininkas Iminas Kuinskas. Nuo to laiko daugelis to meto lietuvi kompozitori
iband io muzikos instrumento iraikos galimybes. Rykiausios kompozicijos:
O. Balakausko Orgija. Katarsis elektrinei violonelei (1979), A. Martinaiio Rojaus paukiai
elektrinei violonelei ir magnetofono juostai (1981) ir kt.
Pirmieji elektronins muzikos krybiniai bandymai pradti tuometinje Lietuvos
konservatorijoje (LMTA) dar septintojo deimtmeio pradioje. Taiau giliau elektronine
muzika pradta domtis tik devintajame deimtmetyje. Vieni pirmj tai iband
Rytis Maulis, arnas Nakas, Gintaras Sodeika, vliau Vytautas V. Jurgutis, Antanas Jasenka,
47
Elektroakustin muzika greta akustini instrument naudojami elektroniniai ar garso raas, kuriame garsas
danai deformuojamas.
48
Elektronin muzika kuriama elektroniniais aparatais, elektroniniais instrumentais. Jai bdingi savito tembro
garsai ir j deriniai, kuri negalima igauti kitu bdu. Kriniai egzistuoja tik ra pavidalu. Elektronin muzika
atsirado iradus magnetofono juost, kai tapo manoma eksperimentuoti su raytu garsu. Elektronins muzikos
pradininkai XX a. 6 deimtmetyje Kelno radijo studijoje dirb kompozitoriai bei garso ininieriai.
21
Martynas Bialobevskis, Arturas Bumteinas49 ir kt. Bene rykiausiai tai paveik R. Maulio
kryb.
Superminimalistu vadinamam Ryiui Mauliui elektronini priemoni naudojimas yra
mogaus klausos, kompozicini ir atlikimo rib veikimo bdas, nes beveik visos jo
kompozicijos pagrstos mikrointerval studijomis, reikalaujaniomis antmogiko
precizikumo tiek jas konstruojant, tiek atliekant. Elektronika naudojama arba kaip akustin
vokalin ir instrumentin atlikim apgaubianti paraoptin kaleidoskopin struktra (Jaunoje
muzikoje 06 atlikta Forma yra tutuma elektronikai, violonelei ir chorui), arba kaip
savarankikas instrumentas, kontroliuojantis begalinio sudtingumo partij atlikim50.
Vienas rykiausi tokios muzikos pavyzdi kompozicija kompiuteriui Grynojo proto
klavyras (1994), kuriame pasitelkiami klaviiniams muzikos instrumentams artimi tembrai
sudaro akustikumo spd, taiau realiai krin atlikti prireikt 24 instrument (48 rank),
todl hiperdaugiabals faktra manoma realizuoti tik elektroniniu bdu.
Kiti R. Maulio elektroakustiniai kriniai: Talita cumi balsui ir kompiuteriui (1997),
ajapajapam 12 bals, stygini kvartetui ir juostai (2002) ir kiti.
Elektronins muzikos srityje aktyviai reikiasi ir Antanas Jasenka. Nuo 10-ojo
deimtmeio vidurio Jasenkos krini garsin mediaga rmsi garso karpini koliao
principu, derinamu su akademine elektroakustine tradicija. Vieni pirmj toki koliaini
krini Room Music (1996) ir Cut-off (1997) buvo i karto pastebti eksperimentins
muzikos srityje besispecializuojani tarptautini ra kompanij. (...) io etapo kulminacija
Rusijos ra kompanijos Elektroshock Records ileista kompozicija Deusexmachina, 2002-
aisiais pelniusi Kompozitori sjungos apdovanojim u geriausi met elektroakustin krin.
(...) Vlesnse Jasenkos kompozicijose E-sutartins, Boarding Pass ir Sonic Machine kur
kas labiau juntama naujj post-noise ar post-techno elektronins muzikos krypi taka51.
49 Artro Bumteino inspiruojami kolektyviniai remiksai, isiskiriantys masyvia gars ma ir smoningai

suvelta struktra, taip pat yra tik viena i jo krybini strategij. "This Uniform" (2005 m. ileistas internetins
leidybos platformoje Conv, Ispanija) gali bti vadinama naujojo elektroninio minimalizmo kompozicija, o darbai
Anti-Radical Opera (2001-2005) ir Retorta (2003) skendi iretintoje kamerinje elektroakustinje
atmosferoje, kurioje galima velgti naujosios klasikos, pvz., Mortono Feldmano, tak. Tarp naujausi Artro
Bumteino ir dueto G-Lab darb dalyvavimas garsaus brit didjaus, kompozitoriaus ir teatrini projekt
krjo Maxo Reinhardto reisuotoje muzikinje instaliacijoje Ketubah, kuri spalio 8 dien Oksfordo Modernaus
meno centre prads iuolaikin lietuvi men pristatant projekt Arrivals>Lithuania. Naudodamas vaizdo
projekcijas, teatro elementus, Marco Chagallo vaizdius ir specialiai iai premjerai parayt savo muzik, kuriai
kartu su G-Lab antrins lietuvi diazo atlikjai (perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, saksofonistas Liudas
Mocknas ir kontrabosininkas Eugenijus Kaneviius) ir klezmerio muzikantai (Galina Liebensteyn, Borisas
Kirzneris i Lietuvos bei Vanya Krawczykas i Didiosios Britanijos), Reinhardtas sieks atkurti XX amiaus
pradios Vilnoje vykusi ydik vestuvi atmosfer, leidiani pajusti tiek senojo, tiek naujojo Vilniaus dvasi.
Projekt Ketubah vliau adama parodyti ir Vilniuje Tautvydas Bajarkeviius. Antanas Jasenka ir Artras
Bumteinas eksperimentiniuose paribiuose Lietuvos muzikos link, Nr. 11, 2006,
50 Jurij Dobriakov. Eksperimentins elektronins ir elektroakustins muzikos bei garso meno scenos kontrai
Lietuvoje. Lietuvos muzikos link, Nr. 13, 2007, http://www.mic.lt/lt/classical/info/205.
51 Tautvydas Bajarkeviius. Antanas Jasenka ir Artras Bumteinas eksperimentiniuose paribiuose Lietuvos
muzikos link, Nr. 11, 2006, http://www.mic.lt/lt/classical/info/254
22
Kriniai:
Broniaus Kutaviiaus Dzkikos variacijos (1974), oratorija Paskutins pagoni
apeigos (1978), stygini kvartetas Nr. 2 Anno cum tettigonia (1980);
Osvaldo Balakausko Orgija. Katarsis (1979), Naujasis turk maras (1987), baletai
Zodiakas (1984), Makbetas (1988) magnetofono juostai;
Ryio Maulio iaukanti maina (1984-1986), Grynojo proto klavyras (1994),
ajapajapam (2002).
Literatra:
arnas Nakas. iuolaikin muzika. Vilnius: Alma litera, 2001.
Tautvydas Bajarkeviius. Antanas Jasenka ir Artras Bumteinas eksperimentiniuose
paribiuose Lietuvos muzikos link, Nr. 11, 2006, http://www.mic.lt/lt/classical/info/254.
Jurij Dobriakov. Eksperimentins elektronins ir elektroakustins muzikos bei garso meno
scenos kontrai Lietuvoje. Lietuvos muzikos link, Nr. 13, 2007,
23
2. LIETUVI IUOLAIKINS MUZIKOS KRJAI
2.1. Vytautas Montvila (1935-2003)
Visa savo kryba siekiu iuolaikiko lietuvikumo, nes tai mano muzikoje graiausia. [...]
Pagrindinis mano krybos objektas, be abejo, yra sutartins, sudominusios mane archaika
intonacine struktra, daug potencijos turiniu ritmu. Savo kryboje stengiausi irykinti ne tik
sutartini aismingum, ritmo atrum, bet ir j dainingum, lyrin prigimt (V. Montvila)52.
Vytautas Montvila septintojo deimtmeio pradioje pagarsjo kaip to meto jaunosios

kompozitori kartos atstovas, radikalus modernistas. Kryboje modernias muzikos
komponavimo priemones ir technikas serializm, mikropolifonij, aleatorik ir kt. siejo su
lietuvi muzikinio folkloro tradicija, ypa daug dmesio skirdamas sutartinei.
Gyvenimo datos:
1935 m. birelio 1 d. gim Kaune.
1959 m. baig Lietuvos konservatorijoje fagoto klas, grojo Nacionalinio operos ir
baleto teatro orkestre;
1964 m. baig Lietuvos konservatorijoje kompozicijos studijas pas J. Juzelin.
1959-1979 buvo Lietuvos radijo ir televizijos garso reisierius.
1979-1999 Lietuvos kompozitori sjungos garso reisierius.
2003-06-13 mir, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinse.
Krybos stilius. Krybin veikl pradjo kaip radikalus modernistas, tuo metu savo kryboje
ibands naujausias muzikos komponavimo priemones serializm, aleatorik, sonorik,
mikropolifonij, klasterius. Radikalios to meto modernizmo kompozicijos: Trikampiai fleitai
ir fortepijonui (1968), Skambesiai fortepijonui (1969). Modernios muzikos komponavimo
principus derino su lietuvi liaudies muzikiniu folkloru. Pavyzdiui, Trijuose raliavimuose
sopranui ir fleitai (1969), sugretina serija grindiam fleitos partij bei originali lietuvi
liaudies dain soprano partijoje, pina improvizacijos elementus. Ypa domjosi sutartinmis,
ir ne tik j iskirtine ritmika ar disonansais, bet ir paia sutartini melodika. Sutartins itin
plaiai panaudotos Montvilos simfoninse poemose, kur greta derinami ne tik keli balsai, bet ir
kelios sutartins ar j modifikacijos (Gotikoji poema, 1970). V. Montvila taip pat
harmonizavo lietuvi liaudies dainas.
Daug krini sukr kvptas M. K. iurlionio tapybos (Bokt sonata, Aukuro
sonata, Jros sonata fortepijonui), io kompozitoriaus imtj gimimo metini proga 1975-
aisiais sukr kantat iurlionis. Ilgainiui V. Montvilos kryba darsi tradicikesn.
52 Rta Gaidamaviit (2005). Nauji lietuvi muzikos keliai. Vilnius: LMTA, p. 182.
24
Sukr:
simfonini kompozicij, simfonini poem triptik: Gotikoji poema (1970), Chorai
(1971), ventin poema (1972);
kamerini krini: Trys raliavimai sopranui ir fleitai (1969),
krini fortepijonui Kosmoso balad (1966), Skambesiai (1969), Varp poema
(1973), Bokt sonata (1979), Aukuro sonata (1984), Jros sonata (1985);
vokalini kompozicij: Rugiapjts dainos mecosopranui ir fortepijonui (1967);
chorini krini: Sodauto vyt chorui (1968), Skamba skamba kankliai chorui ir
liaudies instrument ansambliui (1968).
Kriniai:
Trikampiai fleitai ir fortepijonui (1968)
Trys raliavimai sopranui ir fleitai (1969):
Neofolklorizmo tendencijas lietuvi muzikoje pratsiantis, liaudies muzikos elementus bei
modernias komponavimo technikas jungiantis trij dali krinys. Pirmoji dalis (Karvel
rta) pradedama dvylikagarse fleitos serija. Antrojoje dalyje (mi jauteliai) sopranui
dainuojant originali liaudies dain, fleita improvizuoja ymiai praplst (keli oktav
diapazono) garsaeil, tarsi ios dainos garsin apmstym. Panai ir treioji dalis (A viena
ganiau), tik joje esama ir ritmo aleatorikos, kuri ne tik sukuria liaudiko improvizavimo
spd, bet ir i tikrj atlikjams sudaro slygas improvizuoti53.
Gotikoji poema simfoniniam orkestrui (1970):

Kaip autentikose sutartinse derinami keli balsai, taip V. Montvila paband vienu metu
derinti kelias sutartines. Pavyzdiui, Gotikoje poemoje simfoniniam orkestrui kartu skamba
sutartins Bk, bare, bk ir transformuota Bitele, biiuke, dobilio. ia yra ir originals, ir
viniai sutartini pavidalai, toliau prie j dar prijungiamas ir vinis Sodauto variantas.
Nuo sutartini ritmo kompozitorius pereina ir prie daugiasluoksni judani padal
kai 42 orkestro bals linijose dingsta bendras verts matas; kol vienas instrumentininkas
atlieka 11 nat, kiti per t pat laik pagrieia 13, 14, 15, 16, 17, 18, 24, 27, 28, 29, 30, 31, 32,
33 ar 34 natas. i daugiasluoksn faktra formuojama ne i karto visos bals grups stoja
paeiliui, vis su skirtingu ritmo pieiniu, ir tik po keli takt pereina bendro judjimo faktr.
...sutartines pateikia vairiame kontekste. ia, kaip minta, ir keli sutartini kanonas,
sutartini itirpimas daugiasluoksnyje judjime, ia ir paviens sutartini linijos klasteri
fone, i pai sutartini iaugantys judantys klasteriai, kuri mikrojudjimas toks vairialypis,
jog inykus pulsacijos matui virsta savo prieybe statikuoju ritmu54.
53 Rta Gaidamaviit (2005). Improvizacija liaudies ir profesionaliojoje kryboje. Rta Gaidamaviit. Nauji
lietuvi muzikos keliai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 128-129.
54 Rta Gaidamaviit (2005). Sutartini ritmikos panaudojimo galimybs profesionaliojoje kryboje. Rta
Gaidamaviit. Nauji lietuvi muzikos keliai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 182-184.
25
2.2. Vytautas Barkauskas (*1931)
Jau krybos pradioje V. Barkauskas pagarsjo kaip novatorius. Jau Poemoje

fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (1960 m.) kompozitorius alutinje partijoje naudojo 12
nepasikartojani gars tem, taiau nepereng tonalumo rib, o Poezija
fortepijonui grindiama dodekafonins komponavimo technikos principais. Su laiku
kompozitoriau muzikos stilius nuosaik, tapo emocionalesnis, koncertikesnis, tradicikesnis.
Ipastu ir gro, ir gr, ir meno dvasingum. tai orientuojuosi, o ne bjaurum,

pesimizm ar nihilizm55.
Nesilaikau vienos apibrtos kompozicins sistemos, bet nuolat iekau natralios

stilistins sintezs. Siekiu, kad mano muzika bt iraikinga, emocionali ir koncertika.
Gyvenimo datos:
1931 kovo 25 d. gim Kaune. Tvas buvo baigs tarptautins teiss studijas Pranczijoje,
buvo vidaus reikal viceministru, 1940 m. itremtas ir netrukus mir.
1953 m. baig Pedagoginio instituto (dab. Lietuvos edukologijos universitetas)
matematikos specialyb ir J. Tallat-Kelpos muzikos technikume (dab. Vilniaus konservatorija)
fortepijono klas. 1959 m. baig Lietuvos konservatorijos (LMTA) prof. Antano Raino
kompozicijos klas. Diplominis darbas simfonin poema pagal S. Nries eilrat Laktingala
negali neiulbti.
1961 pradjo dstyti muzikos teorijos dalykus Lietuvos konservatorijoje, 1977
docentas, 1989 profesorius. Dst iki 2011 m.
Krybinio stiliaus bruoai. Baigs kompozicijos studijas, septintajame deimtmetyje

V. Barkauskas savo kryboje taik vairias modernias komponavimo technikas, iekojo naujo
skambesio bei formos sprendim. Jau Poemoje fortepijonui ir simfoniniam orkestrui
(1960 m.) kompozitorius alutinje partijoje naudojo 12 nepasikartojani gars tem, taiau
dar nepereng tonalumo rib.
Esminis lis vyko 1963 m., kai kompozitorius gavo Ernsto Kreneko knyg Dvylikos
ton kontrapunkto studijos (Zwlfton Kontrapunkt Studien, 1940), i kurios susipaino
serializmo ir dodekafonijos technik: Su didiausiu godumu istudijavau i knyg ir, suvoks
serijins technikos prasm, tarsi pajutau kosmins erdvs alsavim (pati kosmin era jau prie
kelt met buvo prasidjusi!), Tai buvo tikrai nepaprastai stiprus ir vieias jausmas per
akordus, kurie nepavalds grietai tonalinei traukai, pakilti kakoki viesi mlyn erdv 56.
55 Jrat Katinait. Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai: tendencijos ir orientacijos. Diplominis
bakalauro darbas. LMA, 1996, p. 28.
56 Ten pat, p. 6.
26
1964 m. pasirod Poezija fortepijonui. Tai buvo pirmas Barkausko krinys, kurio visos
penkios dalys pagrstos ta paia laisvai traktuojama 12 gars serija. Technologini sprendim
svarba ir krybinio proceso racionalumas bdingas ir 1968 m. sukurtoje Intymioje
kompozicijoje obojui ir 12 stygini, kurioje pasitelkti dodekafonijos, aleatorikos, sonorikos
elementai.
Septintajame deimtmetyje kompozitorius ne tik naudoja iuolaikines komponavimo
technikas ir priemones, bet ir bando isiverti i tradicini anr rm. Kompozicijas pavadina
gana abstrakiais pavadinimais, nenurodydamas konkretaus krinio anro. Nors paraleliai
kuria ir grynosios muzikos kompozicijas su polink neoklasicizm liudijaniu anr
pasirinkimu:
Metai Kriniai be anrins Tradicini anr

nuorodos kriniai
1964 Poezija
1966 Concertino
1967 Ekspresyvios struktros Variacijos
Partita
1968 Intymi kompozicija
1969 Kontrastin muzika Patetin sonata
Trys aspektai
1970 Monologas Preliudas ir fuga
Pro memoria
Kaip ir daugelis to meto lietuvi kompozitori, Barkauskas 7 deimtmetyje ieko naujo

skambesio, domesni tembr derini, daugiau dmesio skiria muamiesiems. i tendencija
ryki kamerinse instrumentinse kompozicijose:
Zoologijos sode (1965) fleitai, obojui, klarnetui, fagotui ir fortepijonui;
Concertino (1966) keturioms kamerinms grupms: I 2 perkusininkai, fortepijonas ir
kontrabosas, II 10-12 smuik, III fleita, obojus, klarnetas, fagotas ir valtorna, IV
smuikas, altas ir violonel;
Kontrastin muzika (1969) fleitai, violonelei ir muamiesiems;
Pro memoria (1970) fleitai, bosiniam klarnetui, fortepijonui (klavesinui) ir
5 perkusininkams.
7 deimtmetyje Barkauskas demonstruoja ir nauj santyk su lietuvi muzikiniu folkloru.

Jo kompozicija Trys aspektai simfoniniam orkestrui (1969) grindiama ne tiesioginiu
liaudies dain melodij citavimu, bet originalia lietuvi liaudies intonacij bei moderni
komponavimo technik sveika. Trys aspektai Barkausko kryboje uima ypating viet.
Juose jau rykiai atsiskleidia autoriaus estetin pozicija jungiant paias vairiausias
kompozicines priemones siekti emocins raikos. Iki tol kompozitoriui charakteringesnis buvo
27
intonacinis neutralumas, koncentracija technin, konstruktyvij muzikos krinio pus57.
Kontrastinje muzikoje (1969) autorius pirm kart kuria polistilistin kompozicij58. Tuo
laikotarpiu raytoje muzikoje dramos spektakliams ir kino filmams iband konkreiosios
muzikos galimybes, naudojo fonogram.
Atuntojo deimtmeio Barkausko krybai bdingas grimas prie tradicini anr,

nesilaikant tieks anrams bding taisykli. Daugelyje krini dar naudojama dodekafonija,
bet pamau jos buvo atsisakyta. Greta konstruktyvistini krybini sprendim stiprjo
dmesys emociniam pradui. Rykjo viena svarbiausi Barkausko krybos savybi muzikos
koncertikumas, ypa sustiprjusi 9 deimtmetyje. Vienas pirmj i tendencij atspindi
Monologas obojui (1970).
Devintajame deimtmetyje kompozitorius tapo dar nuosaikesnis, muzikos kalba

paprastja, tampa emocionalesne, rykja muzikos koncertikumo tendencijos. Btent
instrument specifikos imanymas bei geri kompozitoriaus ryiai su atlikjais slygojo
Barkausko instrumentins muzikos dan atlikim Lietuvoje ir u jos rib. Draugiki
santykiai su atlikjais, j psichologijos suvokimas, pasitikjimas j techninmis galimybmis ir
skoniu, tam tikros interpretacins laisvs suteikimas, dmesys klausytojui visa tai galt
paaikinti Barkausko krybos anrin vairov, akivaizdiai koncertin, virtuozin jos pobd ir
ilgalaik gyvavim atlikj koncertiniame repertuare. Barkauskas: Viskas iplaukia i
krybini ryi su atlikjais. Manau, autoriui labai svarbu, kad atlikjas savo noru imtsi
atlikti jo krin ne tik per premjer. Pabriau man itin svarbi jungt atlikjo nor konkret
krin groti ir publikos nor jo klausytis. Tada ir eina krinys per pasaul59.
Skr:
oper Legenda apie meil (1975, 3 veiksm, 5 scen opera, Vlados Miktaits libretas
pagal Nazimo Hikmeto dram);
7 simfonijas (1963, 1971, 1979, 1985, 1986, 2001, 2010);
koncert, kit anr krini simfoniniam ir kameriniam orkestrams;
kamerini instrumentini kompozicij;
fortepijonins muzikos.
57Ten pat, p. 9.
58Penkiose dalyse persipina modernios komponavimo technikos (aleatorika), baroko slaptoji polifonija, antikin
deklamacija ir diazo improvizacij stilistika.
59 Svetlana Barkauskas. Vytautas Barkauskas skina vasaros derli. Lietuvos muzikos link Nr. 9, 2005,
28
Kriniai:
fortepijoninis ciklas Poezija (1964)
I J. Katinaits interviu su kompozitoriumi 1996 m.: 1964 metais Kompozitori sjungos
perklausai pateikiau cikl fortepijonui Poezija. Tai buvo pirmas lietuvi muzikos krinys,
itisai pagrstas dodekafonija technika. Pavadinimas tapo lyg lyrine atsvara racionaliai
sistemai. O galimyb isivaduoti i dogmatik ir jau grisusi tonalios muzikos kanon prilygo
fantastikai maloniam pojiui atsipalaidavimui nuo ems traukos. Motto pamiau i t
met lietuvi poezijos korifjaus Eduardo Mieelaiio rinkinio Aviaeskizai. Cituoju:
...Tebnie jam atskleista, jeigu laikas nuo laiko posmuose pasigirsta poeto sielos riksmas. Tai
dl mogaus. I skausmo ir meils. I noro matyti mog mogumi. Ir pasaul matyti labiau
pritaikyt mogui.... Neprisimenu, kokiame kontekste tai pateik Mieelaitis, bet ios mintys
man buvo labai artimos. 1968 metais Leningrade spausdinant krin, motto, savaime aiku,
buvo imestas. Perklausoje Poezij skambino jauna ir talentinga pianist Estera Elinait
(vliau emigravusi Izrael). Aptarime buvau iauriai kritikuojamas u tonalumo atsisakym
tai es imperialistins ideologijos atspindys ir apskritai nusikaltimas gamtai ir tarybinei
visuomenei. Berods, vienintelis, nuoirdiai mane gyns, buvo Balys Dvarionas. Vliau,
pervelgdamas savo kryb, krin pavadinau Op. 160.
Partita smuikui solo (1967)61
Intymi kompozicija obojui ir 12 stygini (1968)

Bene racionaliausias, konstruktyviausias Barkausko krinys Intymi kompozicija obojui ir
12-ai stygini (1968). iame nedideliame krinyje (trukm 7) autorius pademonstravo vis
savo technologin odyn. Grietos dodekafonijos segmentai itirpsta aleatorinje faktroje,
sonoriniame mirgjime ir vl paklsta serijos logikai, ritminms formulms (progresijos,
diminucijos), stingsta klasterius. Obojus solistas, individo balsas, o dvylika stygini
simbolizuoja 12 serijos gars62.
Trys aspektai simfoniniam orkestrui (1969)
60Jrat Katinait. Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai: tendencijos ir orientacijos. Diplominis
61 Kompozitori pasaulyje garsino jo Partita smuikui solo, op.12 (1967), jau per trisdeimt met atliekama ir
rainjama visame pasaulyje itisos plejados garsi smuikinink - Aleksandro Livonto, Gidono Kremerio,
Raimundo Katiliaus, Philippe'o Graffino ir kit. - Svetlana Barkauskas. Vytautas Barkauskas skina vasaros
derli. Lietuvos muzikos link Nr. 9, 2005, http://www.mic.lt/lt/classical/info/293.
62Jrat Katinait. Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai: tendencijos ir orientacijos. Diplominis
29
Monologas obojui solo (1970)
Monologas obojui solo (1970) tai i tylos inyranti ir vl tyloje itirpstanti miniatira
(prasideda ppp, baigiasi ppp). Nors Monologe panaudoti vairiausi garso igavimo bdai,
dinaminiai kontrastai, tampos, nepastovumo spd atrina vyraujanti tritonio intonacija, visgi
jame ryki naujoji Barkausko krybos tendencija polinkis refleksij, emocin kait63.
Legenda apie iurlion Nr. 1 fortepijonui (1972)

Koncertas altui ir kameriniam orkestrui (1981)
Konzertstck Nr. 2 orkestrui (1994).
Literatra:
Jrat Katinait (1996). Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai: tendencijos ir

orientacijos. Diplominis bakalauro darbas. LMA;
Svetlana Barkauskas (2014). Septynios Vytauto Barkausko simfonijos: mogus, pasaulis,
ingsniai. Vilnius: Lietuvos kompozitori sjunga.
2.3. Bronius Kutaviius (*1932)
Bronius Kutaviius danai siejamas su oratorijomis, operomis ir apskritai vokaline

muzika. I ties daug dmesio skyrs mogaus balsui, avjsis jo individualumu, krjas ne
kart rod, jog lygiai taip pat jautriai gali prakalbinti ir bet kur instrument, sukurdamas
jam individualizuot partij ir suteikdamas jau savo prasm.
Ir savo kriniuose a iekau paslapties. Jeigu jos nra ir krinio nra (1987 m.)64
Gyvenimo datos:
1932-09-13 gim Molainiuose (Panevio raj.).
1959-1964 studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar LMTA) kompozicij Antano
Raino klasje.
1965-1969 dst Vilniaus kultros mokykloje, 1969-1974 Vilniaus pedagoginiame
institute (dabar LEU), 1975-2000 M. K. iurlionio men mokykloje, 1984-2000 Lietuvos
muzikos ir teatro akademijoje.
63 Ten pat, p. 9.
64 Rta Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005 p. 157.
30
Apdovanojimai:
Lietuvos valstybin premija (1984),
LR Nacionalin kultros ir meno premija (1995),
Didiojo Lietuvos kunigaikio Gedimino IV laipsnio ordinas (1999),
Karinink kryiaus ordinu u nuopelnus Lenkijos Respublikai (1999),
ordinas U nuopelnus Lietuvai (2003).
Krybos stilius. B. Kutaviiaus muzikai bdinga paramuzikini (i kit meno ar mokslo srii
muzik perkeliam) prasmi, kaip pirminio impulso bsimo krinio srangai vartojimas,
dmesys praeiiai ir kitoms kultroms, iuolaikini komponavimo bd ir senj form,
anr, technik naudojimas, netradiciniai muzikins erdvs paskirstymo sprendimai ir
neprasti muzikos uraymo metodai. Ypa io kompozitoriaus muzika imponuoja gebjimu
atsirinkti kompozicijose tai, kas svarbiausia, efektyviai inaudoti pasirinktas minimalias
iraikos priemones. i krybin tendencij viename i interviu (1991 m.) yra vardins ir
pats kompozitorius:
Iekodavau kiekvienam kriniui savo rakto ir, kitas dalykas, atsisakydavau
deklaratyvumo, kuris, mano manymu, kiekvienai muzikai yra lyg koks prieas. Sukurti
nuotaik minimaliom priemonm tokia pagrindin uduotis. O kas tai yra minimalios
priemons? Tai atmetimas to, kas nereikalinga. Daugiaodikumas niekada nebuvo mano
krybinis principas. Vliau braias grynjo, prasms atvilgiu tapo labiau sukauptas. Be to, juk
tembrai dar yra, tembrai, kuri visuomet iekodavau. Neiekojau j elektronikoj kiti ten
randa, juos patenkina tie nauji sskambiai. Man tai netinka, a iekau vairiuose
instrumentuose: kartais skirting tembr su tai paiais tradiciniais instrumentais atrandu,
kartais ir pats j pasigaminu.65
Kaip yra ras D. Katkus, kompozitorius kart yra pasaks, kad jis nesupranta, kaip galima
kurti muzik abstrakiai, neturint kokios nors pirmiausia struktrins idjos. Kiekvienas
B. Kutaviiaus krinys turi savo program, daniausiai pasireikiani per jo struktr,
form.66 Ir teigin pratsia paties krjo mintys: Intuityviai raant gal sunkiau, kol pasieki
visiko grynumo. Nors negaliau sakyti, kad visai neturiu sistemos, tiesiog kiekviename
krinyje jinai vis kita (...) Man nedomu bt k atradus taikyti kitiems kriniams, nors a u
sistem visokeriop67. Kiekvienas B. Kutaviiaus opusas yra tarsi atskira sustingusi idja,
vienas isprstas udavinys ar krybinis galvoskis, ir tai ryku nuo pirmj io
kompozitoriaus kompozicij.
Kamerinje muzikoje itin svarbiu tapo tembr parinkimas bei atlikj ansamblio
formavimas. i krybos dalis labai paveik jaunesns kartos kompozitori krybines
nuostatas. Ji tapo kompozitoriui tam tikra krybine laboratorija, kurioje i krinio krin
keliauja vis labiau igryninti, nulifuoti sprendimai arba buvo daromi nauji atradimai.
65 R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. V.: Lietuvos muzikos ir teatro akademija,
2005, p. 159.
66 D. Katkus. Anno cum tettigonia. Naujovs ir pamokos. Muzika, Nr. 4, 1984, p. 42.
2005, p. 157.
31
Jis kaip architektas stato precizikas konstrukcijas partitras, danai primenanias
mandalas i vairi geometrini figr: rat, kvadrat, kryi, vaigdi ir pan. Jo muzikos
technika, regis, ne itin sudtinga daniausiai ji pagrsta keli skirtingo ilgio melodini
darini vienalaikiu kartojimu, nuolatinmis mirguliuojanios faktros rotacijomis. ias
konstrukcijas paprasta analizuoti, taiau tai n kiek nepraskleidia paslaptingumo ydo. Tai
nepaaikinama nei teatrini element gausa (ratu ant grind sdintys arba aplink publik
vaiktantys atlikjai kitu atveju gali telikti vien iorinis efektas), nei danomis uuominomis
senj liaudies kultr, istorij, mitologij ir religij. Reikia perengti laiko prarajas, kad
tolimos praeities vaizdai kaip gyvi prabilt iandienos klausytojus. Kutaviius tai padaro taip,
kaip moka tik jis.68
minimalizmas
Kaip pastebjo Donatas Katkus, garsini priemoni taupumas yra B. Kutaviiaus
krybins individualybs dalis. Tai liudija visi jo kriniai69. Bronius Kutaviius pirmasis
lietuvi muzikoje pradjo naudoti minimalizmo technik. Nors pats autorius aktyviai neigia i
velgiam jo krybos bruo, taiau btent Kutaviiaus opusuose minimalizmas taip
akivaizdiai sigaljo70.
Kompozitorius taupiai renkasi iraikos priemones, meistrikai jas naudoja, geba
pasitelkdamas minimalius komponentus igauti maksimal efekt. Btent prie minimalizmo
apraik Kutaviiaus muzikoje priskiriame repetityvin technik (grindiam t pai motyv
ar atskir gars kartojimu) bei ostinatikum.
Pavyzdiai:
Oratorija Paskutins pagoni apeigos (1978). Muzikins mediaga partitroje idstyta vos
keliuose puslapiuose. Autoriui konstruktyviai sudliojus minimali muzikin mediag (panaudojus
grafin penklini idstym), bei puikiai inaudojant kanono technik (tokiu bdu utenka vienos
penklins melodijai urayti, tik nurodant kit bals stojim), susiformuoja solidi apie 22 minutes
trunkanti muzikin kompozicija;
Stygini kvartetas Nr. 2 Anno cum tettigonia (periodikai kartojami muzikos elementai).
68 L. Paulauskis. Bronius Kutaviius: Jeigu nra paslapties nra ir muzikos. Lietuvos muzikos link Nr. 11.
70 Laikas Kutaviiaus muzikoje - ne tik senovs, netolimos praeities ir iandienos ssaja. Tai muzikinis laikas,
kur junta klausytojai: itempiamas arba suspaudiamas krjo valia, arba visikai sustingdytas - kaip ir dera
kompozitoriui, kuris laikomas lietuvikojo minimalizmo pradininku. Dl daugiasluoksnio repetityvikumo ir
muzikins mediagos redukcijos iki gan elementari archetipini modeli Kutaviiaus kryba gali kiek panti
amerikietik arba ankstyvj europietik minimalizm, taiau skamba ji visikai kitaip. Kutaviiaus
minimalizmas - jo paties iradimas, jo gilios aknys gldi archajikose lietuvi liaudies muzikos formose. Kita
vertus, i minimalistini pasikartojim sukuriamas toks intensyvus dramatizmas, jog kompozitoriui ities
pavyksta, jo paties odiais tariant, "mog pritrenkt, "umut" garsais, kad ieit svirdindamas..."
L. Paulauskis. Bronius Kutaviius: Jeigu nra paslapties nra ir muzikos. Lietuvos muzikos link Nr. 11.
32
faktros linearikumas, polifonikumas
B. Kutaviius savo kriniuose danai naudoja polifonij. Jo sudtingose kompozicijose
persipina imitacin ir kontrastin polifonija. Ypa pamgtos kanono, imitacij technikos. Tai
takoja ir bendr krini linearikumo tendencij.
Pavyzdiai:
Dzkikos variacijos, oratorija Paskutins pagoni apeigos.
formos monolitikumas
Daugelis Kutaviiaus kompozicij pasiymi monolitikumu, krinys pltojamas mediagos
auginimo, kylimo kaln ir nusileidimo principu. Net ir cikliniai kriniai turi vienijani
temin ir prasmin mediag.
Pavyzdys: stygini kvartetas Nr. 2 Anno cum tettigonia (1980) yra vienadal kompozicija,
prasidedanti ir pasibaigianti tuo paiu garsu. Visas krinys atspindi met cikl krinyje yra 355
taktai, slygines mnesi ribas enklina varpo diai, kas 7 taktai neymiai kinta ritminis ir melodinis
pieinys.
ssaja su lietuvi folkloro tradicija

archaini element derinimas su iuolaikinmis komponavimo technikomis
B. Kutaviiaus kriniuose savitai persipina praeities ir dabarties komponentai. Greta
primityvios, archains melodikos, itin paprast, danai paties kompozitoriaus sugalvot
senovini muzikos instrument, aptinkame daugum XX a. II puss muzikoje vartot
technik bei priemoni: sonorik, aleatorik, minimalizm, repetityvin technik,
magnetofono juostos traukim krinio atlikim (Stygini kvartetas Nr. 2, Dzkikos
variacijos) ir kartu atranda dar sutartinse vartot kanono technik, pasitelkia
paprasiausius akmenis (kaip muamuosius), iaudo birbyn, psl su stryku (kaip stygin),
vairius vilpukus (oratorija I jotvingi akmens).
dmesys praeiiai
Kaip vienas rykiausi B. Kutaviiaus krybinio stiliaus bruo vardijamas dmesys
praeiiai. Btent praeitis krjui atrodo paslaptingiausia, inspiravusi kai kuri kompozicij
atsiradim. B. Kutaviiaus teigimu, jeigu nra paslapties - nra ir muzikos. Kompozitorius
imasi sukurti vairius istorinius laikotarpius iliustruojani muzik.
Pavyzdiai: oratorijos I jotvingi akmens (1983) vienos i balt geni gyvavimo periodas;
Paskutins pagoni apeigos (1978) laikotarpis po Lietuvos krikto (1387 m.); Pasaulio medis
(1990) vilgsnis universum, neapibrtu laiku ir neapibrtoje vietoje.
Neretai viename krinyje tarsi keliaujama laiku, t.y. veiksmo vieta ilieka ta pati, bet kinta
laikotarpis. Pavyzdiui, Epitafija prajusiam laikui (1998) yra tarsi keturi vilgsniai
Lietuvos istorij:
I. Introductio. Somnium Gedimini, anno 1323 / Introdukcija. Gedimino sapnas, 1323
II. Passacalia. Vivat academia, anno 1579 / Pasakalija. Vivat academia, 1579
III. Aminoji rauda, anno 1832 / Aminoji rauda, 1832
IV. Dedicatio Ecclesiae Cathedrall, anno 1988 / Katedros atventinimas, 1988
33
vairi simboli vartojimas
Viena svarbiausi B. Kutaviiaus krini savyb dmesys turiniui, semantinms
prasms t.y. tam, kas perteikiama, vaizduojama muzikoje. Kompozitoriaus muzika yra
prisodrinta vairiomis paramuzikinmis prasmmis, kurias geriausiai atspindi vairiausi
simboliai. Prasm yminiu enklu simboliu Kutaviiaus muzikoje gali tapti patys vairiausi
dalykai:
Universals simboliai pavyzdiui, vento miesto simbolis gali inspiruoti ir tiesiogiai
veikti muzikin kompozicij (Jeruzals vartai);
Kalba tekstas originalo kalba gali simbolizuoti j vartojani taut, arba lotynikas
tekstas, neretai tampa banytins ar net Vakar kultros simboliu;
Skaiius taip pat gali tapti simboliu, tiesiogiai veikianiu krinio struktr (Jeruzals
vartai, II stygini kvartetas);
Muzikinis simbolis tai vairios muzikos citatos, galinios sukelti norim ssaj su
ukoduota prasme. Pavyzdiui, lietuvi liaudies dainos Beautanti aurel ir Bkit, bareliai,
kuriomis grindiamos Dzkikos variacijos, siejamos su iurlioniu, kaip jo labiausiai mgtos
melodijos (is krinys paraytas iurlionio 100-osioms metinms).
Instrumentas irgi turi tam tikr semantik, kuri puikiai jauia ir pasitelkia saviems
tikslams knyti B. Kutaviius. Pavyzdiui, oratorij Paskutins pagoni apeigos be vokalists
ir choro dar atlieka ragai ir vargonai. Rag fanfaros krinio pradioje taikliai perteikia
pagonikos apeigos pradios nuotaik, tuo tarpu vis intensyviau bendr muzikin audin
sijungianti vargon partija tai krikionikosios kultros simbolis.
neprastos krini atlikj sudtys

B. Kutaviius, kaip ir kiti to meto lietuvi kompozitoriai, 8-9-ajame XX a. deimtmeiais
iband netradicines kamerins muzikos atlikj sudtis. Neretai btent Kutaviiaus
krybiniai sprendimai ioje srityje priartja prie instrumentinio teatro sampratos. Atlikjai,
atliekantys ne vien prastas atlikimo funkcijas ir itin kruopiai atrinkti, tam tikras semantines
funkcijas turintys tembrai takoja taigi, originali ir menik kompozicij atsiradim,
kuriose norimas rezultatas pasiekiamas, visko kas nereikalinga atmetimo bdu. Todl kartais
kompozitoriaus instrumentarijaus sprendimas konkreiam kriniui tikina i karto, vos tik
perskaiius jo antrat.
Pavyzdiui, siekiant garsais perteikti Neringoje upustyt kaim tragedij (Prutena:
Upustytas kaimas, 1977), atlikj ansamblis suformuotas itin subtiliai: susidaro spdis, jog
geresnio varianto ir nemanoma buvo sugalvoti. Neprastas trio smuikas, vargonai ir varpai
susitinka scenoje tam, kad perteikt Liudviko Rzos eilraio Upustytas kaimas (sukurtas
1797 m.) sukeltas inspiracijas muzikoje, individo ir stichijos, subjekto ir objekto prieprie,
kurios amin dram vainikuoja varp skambesys.
34
nauj tembr, garso igavimo bd iekojimas
B. Kutaviius tarsi restauruoja senosios muzikos tradicij, bando nuspti, kokia muzika
galjo skambti dar geni formavimosi laikais, ar igirsti jau inykusi geni (jotvingi,
prs) muzikavim. Ir iuos savo sumanymus realizuoja pasirinkdamas labai tikinamas,
taiklias muzikos iraikos priemones: motorin ritm, nesudtingas intonacijas, suranda t
geni tekstus originalo kalba ir juos perkelia savo kompozicijas.
Pavyzdiai: oratorija I jotvingi akmens, opera baletas Ignis et fides (Ugnis ir tikjimas, 2003).
netradiciniai muzikins erdvs sprendimai

Erdv, netradiciniai jos naudojimo sprendimai yra svarbus B. Kutaviiaus muzikos
komponentas. Krjas yra prasitars: Erdv mane jaudina seniai ir turbt visus mones
jaudina, kai, sakykim, girdi i vairi nuotoli t pat gars. (...) O to paties garso suvokimas, kai
jis ia pat ir kai ateina i toliau, veikia skirtingai71. Netradicinio muzikins erdvs
eksploatavim kompozitorius ir vliau ne kart skmingai naudojo savo kriniuose.
Pavyzdiai: Maasis spektaklis aktorei, 2 smuikams ir 2 fortepijonams (1975), oratorija
Paskutins pagoni apeigos (1978).
grafinis muzikos krini uraymas

Dl gana aikaus ir tikslaus muzikinio teksto uraymo bdo (aiks gars aukiai,
trukms, metras, santykis tarp bals), B.Kutaviiaus krini uraymas negali bti
priskiriamas XX a. kompozitori kurtoms grafinms partitroms. Taiau dl neprasto bals
uraymo idstymo partitros lape (kai dalis sutalpinama vos viename puslapyje, o penklins
isidsto neprastomis kryptimis ir trajektorijomis), galime teigti, kad B. Kutaviiaus kai
kuriems kriniams ufiksuoti pasitelk grafin muzikos krini uraymo bd.
Tokiu bdu ir partitra suteikia kriniui papildom prasmi, kadangi atlikjo rankose toks
neprastas ir kartu nesudtingas muzikinis tekstas gauna savitos mistikos, padeda sukurti
norim krinio nuotaik.
Pavyzdiai: oratorijos Paskutins pagoni apeigos (1978), Magikasis sanskrito ratas (1990);
Medi kova sopranui ir instrument ansambliui (1996).
Stiliaus raida. B. Kutaviiaus stilius nuolatos evoliucionavo, gaudamas nauj bruo,

apimdamas platesn pasirinkt anr ir krini tem rat, traukdamas ir atmesdamas
naujausias iuolaikins muzikos komponavimo technikas, vairias muzikos iraikos
priemones.
B. Kutaviiaus muzikos stilius skirstomas keturis evoliucijos periodus:
Iki 1971 m. krybiniai bandymai, iekojimai. Danai pasirenkami tradiciniai anrai
Preliudas ir fuga, Sonata altui ir fortepijonui, Stygini kvartetas Nr. 1.
71R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. V.: Lietuvos muzikos ir teatro akademija,
2005, p. 152.
35
1970 1990 m. savito stiliaus susiformavimas, dmesys praeiiau, lietuvikai muzikinei
tradicijai, praeities restauravimas oratorijos Paskutins pagoni apeigos, I jotvingi
akmens, opera Strazdas alias pauktis.
Nuo 1990 m. kompozitoriaus atsigrimas kitas kultras, visas keturias pasaulio alis
(kompozicija Jeruzals vartai), bandymas perimti ir kit taut muzikin bei kultrin patirt
ir kartu atrasti savo viet pasaulyje72. Btent devinto deimtmeio pabaigoje irykjo
kompozitoriaus polinkis tarsi pasivalgyti po kitas kultras, atrasti jas reprezentuojanius ir
kartu savitai modifikuojanius muzikinius vaizdinius. T.y., iliko kompozitoriui bdingas
inspiracij, paramuzikini prasmi iekojimas, j tiesioginis poveikis visai krinio srangai ir
iraikai, taiau gerokai prasiplt muzikos garsais perteikiam objekt ratas, ir tai ypa ryku
tapo paskutiniajame XX a. deimtmetyje sukurtose kompozicijose cikle Jeruzals vartai
(1991-1994), Medi kovoje sopranui ir kameriniam ansambliui (1996) ir Ten toli, iki
vidurnakio 5 saksofonams ir 5 styginiams (1995).
Nuo 2000 m. (opera Lokys) io lietuvi kompozitoriaus kryboje vl stebime tam tikrus
pokyius tai tarsi grimas prie jaunystje susiformuot vertybi (romantin opera, vl
grta Lietuvos praeities tematika). etap galime vertinti kaip krjo stiliaus apibendrinimo,
tvirtinimo laikotarp.
Kriniai:
Sonata altui ir fortepijonui (1969)
Sonatoje altui ir fortepijonui (1969) pastebima natrali tsa nuo Preliudo ir fugos
() iki naujesns muzikos stilistikos sieki. Sonata tradicikai sudaryta i trij dali, ilaikant ir
tradicin dali temp santyk (Antante molto Lento Allegro). Taiau kiekvienai daliai
suteiktas pavadinimas, apeliuojantis tam tikr baroko muzikos anr stilistik (Reitatyvas
Kanonas Rierkaras), i esms lauo sonatos anro konvencijas. Tokiu bdu visas ciklas
reprezentuojamas kaip sonata, kurios dali muzikins kalbos organizacij slygoja polifonins
muzikos specifika, o pati muzikin kalba yra itin moderni ia susipina atonalumas,
aleatorikos, puantilizmo ir repetityvins komponavimo technik elementai.
Stygini kvartetas Nr. 1 (1971)

Nauja muzikine kalba pasiymi ir Stygini kvartetas Nr. 1 (1971), kuriame taip pat
pastebime kelet ryki B. Kutaviiaus muzikos stiliaus tendencij. Nors kompozitorius ia dar
akivaizdiai prisilaiko klasikinio anro (ir ansamblio) kvarteto rm, taiau ia pat juos ir
perengia, sukurdamas moderni, to meto publik ir atlikjus nustebinusi kompozicij. Trys
72 Nuo atuntojo deimtmeio pabaigos kvpimo kompozitorius danai ieko vairiausiose senosiose pasaulio
kultrose. "Praeities laikrodiuose II" dideliam ansambliui (1998/2000) jis muzikoje iskleidia geometrinius
japonik sod vaizdus, o "Ten toli, iki vidurnakio" penkiems saksofonams ir penkiems styginiams (1995)
atkuria indik saullydio rag emocij ir skambes. "Kampf der Bume" ("Medi kovoje") sopranui ir
kameriniam ansambliui (1996) Kutaviius pasitelkia senuosius keltikus Talliesino ir Llywarcho tekstus ir
muzik formuoja pagal keltik antkapi kryi pavidalus. L. Paulauskis. Bronius Kutaviius: Jeigu nra
paslapties nra ir muzikos. Lietuvos muzikos link Nr. 11. http://www.mxl.lt/lt/classical/info/251
36
ciklo dalys taip pat turi slygines antrates, taiau kart autorius akcentuoja ne anrin
muzikos aspekt, bet atlikimo bd, t.y. dali pavadinimais tampa atlikimo nuorodos (I. Con
sordino, II. Pizzicato, III. Arco). iame opuse rykiai atsikleidia kompozitoriaus gebjimas
minimaliomis priemonmis kurti dinamik, tiksliai dramaturgikai apgalvot muzik,
prikaustani klausytojo dmes ir kartu neperkraut bereikalingais ar banaliais efektais,
banguojani nuo pppp iki mf ir vl grtani prie pppp pirmojoje dalyje, mf-ff-pp antrojoje
dalyje ir vlgi dinamin bang suformuojanioje treiojoje dalyje pp-fff-pp. iame krinyje
kompozitorius, prie metus jau sukrs Panteistin oratorij rykiai krypsta minimalizmo
link.
vokalinis ciklas Ant kranto auktam balsui ir keturiems altams

(1972)
Vienu rykiausi to meto atradim ir kartu rykiu kompozitoriaus stiliaus enklu tapo
vokalinis ciklas Ant kranto (1972) auktam balsui ir keturiems altams. Kaip prasitar
pats autorius: Cikle Ant kranto vl pasinriau groio iekojim gamtos, derms,
paprastumo, ir daugiau t iurp avangardizm negrau73.
Tai taigi, kartais asketika, bet turtinga savo muzikine iraika kompozicija, sudaryta i
septyni kontrasto principu sudliot miniatir. I pirmo vilgsnio neprasta atlikj sudtis,
nes pasirinkti keturi to paties tembro ir diapazono instrumentai, bet tok sprendim autorius
jau buvo ibands Preliude ir fugetje. Tik cikle Ant kranto pasirinkti ne smuikai, bet kur kas
reiau vartojami altai. Jono Meko odiai gauna iame krinyje iraiking muzikin pavidal,
prasminami pasitelkus dar muzikos retorikos moksle suformuotus muzikinius vaizdinius
(pvz., laipsnikas melodijos nusileidimas su odiais gilyn, krinta I dalyje, bangos grafinio
vaizdo imitavimas melodiniame pieinyje IV dalyje). Iraikos priemons renkamos itin
taikliai, suformuojant charaktering, neipltot kiekvienos ciklo miniatiros muzikin
vaizdin. Kontrastas sudaromas tik tarp miniatir, vienose svarbiausia iraikos priemone
tampa melodija, kitose ritmas, taip pat pasitelkiami skirtingi faktros tipai, tempai, netgi
komponavimo technikos.
Dzkikos variacijos stygini orkestrui ir magnetofono juostai (1974)

Kamerinje muzikoje kompozitorius iband ir tuo metu Lietuvoje gana netradicinius
paties garso sklaidos altinius raus i magnetofono juostos ir j taig derinim su gyvu
atlikimu. Toks sprendimas buvo atrastas dar Dzkikose variacijose stygini orkestrui
ir magnetofono juostai (1974). I magnetofono juostos sklinda vokalas i pradi autentikai
atliekama liaudies daina, vliau rayta harmonizuota daina miriam chorui. Ir toks
pasirinkimas vlgi buvo slygotas vieningos krinio idjos.
Dzkikos variacijos yra sukurtos 1974-aisiais, kai buvo ruoiamasi kitmet minti
M. K. iurlionio 100-osios gimimo metins. Dedikacija iurlioniui iame krinyje yra ne
73 R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. V.: Lietuvos muzikos ir teatro
akademija, 2005, p. 188.
37
formalus dalykas, bet labai aikiai ireiktas paskyrimas. Ikilaus kompozitoriaus ir dailininko
asmenyb bei krybiniai pasiekimai, slygojo temins mediagos pasirinkim. Krinys
grindiamas dviej iurlionio ypa pamgt lietuvi liaudies dain melodijomis: Beautanti
aurel ir Bkit, bareliai. Abi dainos tiesiogiai susij su kratu, kuriame krjas gim ir
uaugo tai dzk dainos. Be to, krinyje vyksta tarsi tam tikra transformacija. Daina
Beautanti aurel i pradi skambjusi liaudies dainininks dainuotu autentiku pavidalu
(ir gavusi variacij temos funkcij), pabaigoje dar kart atliekama, bet jau sukultrintu
pavidalu koliao principu terpiama iurlionio parengta dainos idaila. vyksta tarsi
judjimas laiku, nes viename krinyje sugretinama sena/autentika ir nauja/idailinta.
Krinio pradioje dainininks atliekam dain pamau ugoia styginiai prasideda
variacijos (i viso septynios), kuriose naudojamos vairios komponavimo technikos: polifonija,
mikropolifonija, bitonalumas, puantilizmas, sonorizmas.
Maasis spektaklis aktorei, dviem smuikams ir dviem fortepijonams (1975)

Panaiai kaip cikle Ant kranto formuojamas ir kitas ciklinis B. Kutaviiaus opusas
Maasis spektaklis aktorei, dviems smuikams ir dviems fortepijonams (1975). Tai
penki itin asketik dali aliuzija Arnoldo Schnbergo Mnulio Pjero: ia panaudoti 12
ton melodij kanonai, vienos natos burdonai, subtilios ostinatins figros ir Sprechgesang
technika74. Ir kartu tai tikinantis meninis sprendimas, dar kart reprezentuojantis
B. Kutaviiaus gebjim itin efektyviai inaudoti minimaliai, bet kartu labai kryptingai,
pasirinkt muzikos iraikos priemoni galimybes bei taig.
Maasis spektaklis tai ciklinis krinys, sunkiai atitinkantis kurio nors anro
konvencijas. Tai penkios miniatiros, penkios nuotaikos, sumontuotos cikl kontrasto
principu, taikliai inaudojant visas pasitelkto atlikj ansamblio galimybes ir pasiekiant
maksimal menin rezultat. Nagrinjant i kompozicij, atsiveria jos daugiabriaunikumas
bei keletas B. Kutaviiaus stiliaus enkl.
Kaip pastebjo Donatas Katkus, garsini priemoni taupumas yra B. Kutaviiaus
krybins individualybs dalis. Tai liudija visi jo kriniai 75. Ir tas taupumas Maajame
spektaklyje pasireikia vairias bdais: muzikins mediagos koncentruotume, krinio
dinamikoje ir dramaturgijoje, ir netgi atlikj pasirinkime.
Itin taupiai pasitelkiamas muzikinis garsynas kiekvienas elementas maksimaliai
ieksploatuojamas, turi savo prasm ir paskirt, ir ia beveik nerasime atsitiktini, netiktai ir
vien kart pasitelkt frazi ar motyv. Visa muzikin mediaga yra koncentruota ir tikslingai
vartojama visame cikle. Didioji kompozicijos dalis grindiama dvylikos gars serija, kuri
neskubant paeiliui eksponuojama vis keturi instrument partijose pirmojoje dalyje (tarsi
keturi temos vedimai fugos ekspozicijoje). Paskutinje dalyje i serija modifikuojama, j
transformuojant diatonikos sfer, t.y., visi garsai (iskyrus fis), pateikiami be prienatini
enkl ir visa serija tampa diatonika gars seka. Kaip ir daugelyje B. Kutaviiaus kompozicij,
74 . Nakas. Trumpa lietuvi minimalizmo istorija. www.eurozine.com/pdf/2004-08-31-nakas-lt.pdf [irta

2007-12-16].
38
Maajame spektaklyje atlikj partijos jungiamos vien monolit kontrastins arba
imitacins polifonijos priemonmis. Baigiamojoje dalyje diatonikasis serijos pavidalas
pateikiamas smuik partijose kanono bdu taip visos kompozicijos pabaigoje formuojasi ir
fugos pabaigos aliuzija (streta). Greta serijos konstruktyvaus vartojimo, Maajame
spektaklyje pasitelkiami vairs muzikins mediagos kartojimo bdai (soprano ostinato
susiformuoja II dalyje, o basso ostinato III-ojoje).
Iradingai naudojamos ir pasitelktos atlikj ansamblio raikos galimybs. ia aptinkame
kelet originali sprendim. Vienas i j aktors traukimas atlikj ansambl, taip
atsisakant tradicinio vokalo ir taip kompozitorius tarsi atrado visos kompozicijos rakt. Kaip
pasakojo pats autorius, Maj spektakl i pradi raiau kaip sonat smuikui su fortepijonu,
vliau dvigubam smuikui ir dvigubam fortepijonui nes tai jau dvigubai didesns galimybs ir
vis tiek pamaiau, kad be balso negaliu. Vokalo savitumas kartu ir krin daro savitesn76.
Keturiose i penki ciklo dali akcentuojamas vis kitas aktors partijos parametras
(garso auktis, melodin linija, ritmas). Preliude aktor tarsi nedrsiai silieja atlikj
ansambl. Jos partija prasideda mormorando, ir tik vliau joje atsiranda odiai ir tekstas.
Partijos uraymas yra itin slygikas, nes nurodyta tik melodinio pieinio kryptis (auktyn,
emyn, didesniu ar maesniu intervalu) bei santykyje su kitomis partijomis irykja gars
trukms.
Monologe balso partija pasiymi aktyvia, motorine ritmika, sukonkretintais kartojamo
garso aukiais, i kuri suformuotas periodas tampa soprano ostinato pagrindu. Scherzo
aktor tarsi tik ritmikai skanduoja poetin krinio tekst, nes ia vl ypatingas dmesys
kreipiamas ritm. O tarsi visk sumuojantis aktors partijos variantas pateikiamas
paskutinje ciklo dalyje, kurioje ji pasiymi niuansuotu melodiniu ir ritminiu pieiniu:
domu stebti ir instrumentinio ansamblio dalyvi sveikas. Jau pats neprastas
instrument derinys du smuikai ir du fortepijonai provokuoja iekoti tokio pasirinkimo
paaikinimo. Atsakymas gldi jau pirmuosiuose partitros puslapiuose. Kompozitorius ias
keturias partijas grupuoja po dvi du paralelius ansamblius. Tokiu bdu partitroje atsiranda
artimas smuikas ir artimas fortepijonas (it. violino vicino, piano vicino) bei tolimas
smuikas ir tolimas fortepijonas (it. violino lontano, piano lontano). Ir ia skmingai kuriamas
muzikins erdvs efektas, kai to paties tembro instrumentai gauna iskirtinumo, dl skirtingo,
netradicinio garso sklaidos altini (instrument) isidstymo erdvje.
Oratorija Paskutins pagoni apeigos (1978)
Stygini kvartet as Nr. 2 Anno cum tettigonia (1980)

Stygini kvartete Nr. 2 Anno cum tettigonia (Metai su iogu, 1980)77 dar kart
labai aikiai atitrkstama nuo akademins tradicijos. Nors dar ilaikoma aliuzija kvarteto
anr, taiau anrikumo samprata pateikiama naujoje interpretacijoje. Ilieka tradicinis
2005, p. 147.
77 Kvartetas sukurtas lenk kompozitoriaus K. Penderetskyo usakymu.
39
atlikj branduolys (stygini kvartetas) ir partij funkcijos traktuot (kiekviena partija yra
savarankika, taiau kartu ji yra neatsiejama vientiso monolito dalel). O visa kita gerokai
prapleia kvarteto anro tradicinius rmus. Stygini ansambl papildo muzikiniai garsai
sklindantys i magnetofono juostos.
Kvartete Anno cum tettigonia skirting garso altini kuriama skambesio erdv
atsiskleidia kaip savotikas vaizduots teatro fenomenas. I u klausytojo nugaros
nepastebimai, tyliausiai pasigirsta magnetofono juostoje urayti vargonais grojami pradioje
vienas, vliau ir keturi nuolatos pasikartojantys pagrindiniai derms garsai. Kartojim
monotonij nutraukia varp (laikrodio?) diai, aktyvinantys klausytojo dmes.
Kulminacijoje pasigirsta magnetofono juostoje urayta ir ta pati madaug tuo maiu metu
scenoje skambanti kvarteto partija, kuri aleatorikai stiprina garso isiliejimo jg, stabdo
buvus ritmo verlum ir puls. ie stereofonikai i u klausytoj nugar skambantys garsai
teatralizuoja muzikos vyksm, tarsi prapleia realios akustins erdvs ribas bei patalpos
dydio sivaizdavim, tampa aktyvia programini asociacij versme78.
Kvartete atsisakoma cikliniams kriniams bdingo dali kontrasto, vis muzikin
mediag suformuojant vientis, monolitin vienos dalies kompozicij. Krybinius
sprendimus ia lm ne muzikiniai dalykai, bet krin inspiravs iogo vaizdinys, japon
simbolikoje interpretuojamas kaip met simbolis. Taigi paramuzikin met ciklo (ar rato)
prasm persmelk vis B. Kutaviiaus opus ir takojo jo struktr bei tembr pasirinkim.
Greta tradicinio stygini kvarteto ansamblio i magnetofono juostos skamba vargonai bei
varpai. Ir tai ne atsitiktinis pasirinkimas, bet taikli, kuriam vaizdin sustiprinanti iraikos
priemon. Kiekvienas i i tembr pasiymi savita semantika. Vargonai, daniausiai siejami
su banytine tradicija, ir tap tembriniu krikionybs simboliu79, ia vos kelet, bet per vis
krin tsiam gars, atlieka atramos, pedalo, aies vaidmen ir sietini su aminybs,
nekintanios bties vaizdiniu. Varpas vlgi turi labai stipriai ireikt semantik. vairiuose
tikjimuose varpas pats savaime yra simbolis80, danai siejamas su svarbiausiais mogaus
gyvenimo momentais ar tiesiog pasikeitimais. Kvartete varpo diais skaidomas stygini
partij monolitas, jie gauna muzikins mediagos struktravimo funkcij. Tokiu bdu
kruopiai ir taigiai suformuotas visa krinio tembr palet.
Struktra taip pat buvo tiesiogiai slygota pasirinkto met vaizdinio, nes kompozicijoje
tiesmukikai modeliuojama savita mini tkm, sudaryta i 365 takt (dien)81. Kvarteto
partijose naudojama repetityvin technika, neymiai kisdamos, besitransformuodamos
pamau kinta nuolat kartojamos intonacijos. Ypa svarbus ia yra ritmas, nes btent su
79Btent dl ios prasms vargonai labai taikliai jau buvo B. Kutaviiaus pasitelkti oratorijoje Paskutins
pagoni apeigos (1978).
80 Varpas, danai ryio tarp dangaus ir ems simbolis. Cit. i U. Becker. Simboli odynas. Vilnius: Vaga, 1995,
p. 298.
81365 krinio taktai, 12 varpo di, ritminio modelio pltojimas po septyni takt ir pan. rodo ssajas su laiku
metais. Taiau joki programini asociacij ie skaiiai nekelia. Atliekant krin, jie paprasiausiai neskaiiuojami ir
negirdimi. Cit. i D. Katkus. Anno cum tettigonia. Naujovs ir pamokos. Muzika, Nr. 4, 1984, p. 41
40
ritmini formuli pasikeitimais pereinama i vienos krinio atkarpos kit. Kaip jau minta,
tam tikr struktrinani funkcij atlieka varp diai, i pradi pasigirstantys dsningai kas
trisdeimt takt (20, 50, 8081, 110, 140, 170, 200202 ir 229248 taktai), kaip yra prasitars
pats kompozitorius, skirstantys mediag mnesius. Visas krinys suformuotas kaip
vientisa dinamin banga, nedrsiai prasidedanti minimalistiniu e 1 garso kartojimu skirtingose
partijose:
Taiau neprasta tai, jog visa kompozicija turi vienintel dinamikos nuorod (ppp)
krinio pradioje. Kinta ne garso igavimo stiprumas, garsumas, bet jo naudojimo
intensyvumas. Jei pirmuose taktuose mes turime vos po dvi eioliktaines kiekvieno i stygini
partijoje, tai krinio viduryje (169187 taktai), pasiekiamas maksimalus faktros tirtumas,
kai kiekvienoje partijoje vyksta intensyvus judjimas eioliktinmis:
Pasiekusi kulminacij, faktra ima vl skaidrti, muzika rimti, kol vl sugrtama prie
vieno ir to paties garso e1 kartojimo. Taip simbolikai apsisuka met ratas ir j vl galima
bt tsti i naujo.
is krinys yra puikus B. Kutaviiaus krybinio stiliaus pavyzdys, kai siekiama sukurti
vientis, paramuzikini prasmi inspiruot vaizdin ir tai takoja vairi kompozicijos
parametr raik. Beje, antrasis stygini kvartetas tapo vienu pirmj B. Kutaviiaus bandym
pabandyti sieti savo krinius ne vien su lietuvikja tradicija (kas tuo metu buvo intensyviai
daroma oratorijose bei operose), bet ir vilgtelti kit kultr enklus bei simbolius.
Oratorija I jotvingi akmens (1983)

Raydamas apie oratorij I jotvingi akmens, V. Landsbergis ived taikli tiesiogin
analogij:
Panaiai kaip Dzkikose variacijose, daina ia naudojama ne statybai, bent jau
netiesiogiai ar ne vien statybai; ji ikyla krinyje kaip skaistus vertybinis enklas ir troktamo
tautos nemirtingumo simbolis. Kitas panaus Dzkik variacij enklas buvo lietuvi klasikos
palikimo citata: M. K. iurlionio sukomponuota tos paios dainos (...) chorin idaila82.
Ciklas Jeruzals vartai (1995)
Ten toli, iki vidurnakio (1995)

Ten toli, iki vidurnakio tai vientisa kompozicija, persmelkta minimalizmo
estetikos, vlgi grindiama kompozitoriaus pamgta repetityvine technika. Meditatyvin
nuotaika, iaukta t pai intonacij, ritmini ir melodini formuli kartojimo, neatraus
kontrasto principu jungiami epizodai bei ypa taikliai parinktas, tradicinio ind instrument
ansamblio skambesio spd kuriantis instrumentarijus.
Kaip kompaktins ploktels buklete83 ra Linas Paulauskis, nuotaik ir pat
pavadinim lm indikoji saullydio derm. Asociacijos su ind instrument skambesiu
82 V. Landsbergis. Broniaus Kutaviiaus muzikos podirvis. Muzika, Nr. 8, 1988, p.49.

83 CD Lietuvi naujosios muzikos metai 1997 Muzikos informacijos centras LMPICCD004, 1998.
41
saksofonai primena tampros burdon, stygini pizzicato sitaros grojim. Keturios padalos
idstytos intensyvjimo tvarka. Muzika pltojama nuosekliai, pamau pleiant garsaeil nuo
garso c unisono abi puses, aktyvinant ritmik, greitinant temp, puikiai valdant dramaturgij
ir tamp.
Kartu ia vlgi galima velgti B. Kutaviiaus instrumentuotei bdingus sprendimus,
takotus ne vien paramuzikini inspiracij, tai asketikas, kruoptus, kryptingas lygi
tembr pasirinkimas (tik styginiai, pasiymintys labai artimu tembru, ir saksofonai),
gebjimas juos jungti vien visum, taip igaunant savit, specifin krinio skambes.
Medi kova sopranui, fleitai, obojui, klavesinui, violonelei ir vargonams (1996)

Dar viena kamerin B. Kutaviiaus kompozicija, takota paramuzikini, i kit kultr
ateinani prasmi ir vaizdini Medi kova sopranui, fleitai, obojui, klavesinui,
violonelei ir vargonams (1996) 84. Tai simbolin partitra, kuri raydamas kompozitorius
domjosi kelt kultra, j kryiais (neretai turiniais savyje ir rato form) 85, monet reljefais ir
VI a. poet Taliesino ir Lywarcho kryba i jos autorius pasirinko tekstus vokiei kalba86.
Cikl sudaro septynios miniatiros, jungiamos slyginio kontrasto (daug-maai) bei grafinio
uraymo reminiscencij. Tai dar vienas B. Kutaviiaus krinys, kuriam buvo sumanytas
specifinis grafinis uraymas, kai atskir partij penklins nesitenka tradicinje horizontalje,
bet sudaro simbolines kelt kryius bei savotikus smlio laikrodius primenanias figras.
Partitroje fiksuojamas ne tik konkretus garso auktis, ilgis, stiprumas, tembras, bet
svarbiausia pateikiamas krinio nuotaikos, jo prasmini klod raktas87.
is krinys tsia kompozitoriaus cikl vairioms sudtims tradicij. Visos priemons
pasirinktos itin nuosaikiai, muzikin erdv neperkraunama tembr vairove ar atlikj gausa.
Tai ciklas su savita dramaturgija, kai balansuojama tarp daug (gars, atlikj ir pan.) ir
maai. Asketikos yra kratins ciklo dalys, atlieka pradios (vokalo reitacija ir klavesinas)
ir pabaigos (vokalo solo) funkcij. ios dalys uraytos pasitelkiant smlio laikrodio figr,
kaip ir penktoji dalis susikaupimas prie kulminacij (vl vokalo reitacija su klavesino
pritarimu).
Kitos dalys popieriuje gavo kryius primenanius pavidalus, kuri kiekviena sudtin
dalis (daniausiai kvadratai) tai skirting instrument partijos, susiliejanios viening
visum tiek urayme, tiek muzikiniame audinyje. Partijos, kaip bdinga B.Kutaviiui,
uraytos labai tiksliai, nurodant vairiausius atlikimo parametrus, taiau ia palikta laisvs ir
84 Parayta Velso (The Vale of Glamorgan) festivalio usakymu, ansambliui Musica humana.
85 Tai kombinuotas kryiaus ir rato simbolis, pasak legendos, sukurtas v. Patriko, pagonikame rate nubrusio
ir krikionikojo kryiaus simbol. is enklas gavo kelt kryiaus pavadinim todl, kad patys ankstyviausieji
jo variantai buvo aptikti Airijoje.
86 R. Gaidamaviit. Nauji lietuvi muzikos keliai. Straipsni rinkinys. V.: Lietuvos muzikos ir teatro akademija,
2005, p. 36.
87 Ten pat.
42
atlikjui, nes yra tempo, trukms slyginum88, tad esama ia ne tik muzikins grafikos
poymi, bet ir aleatorikos atribut.
Sunku bt apibrti Medi kovos anr. Tai ciklas, kuriame teksto prasmes artikuliuoja
vokalas, taiau nemaiau svarbs ir kiti ansamblio dalyviai. Centrin ciklo dalis (ketvirta) yra
instrumentin, atliekanti ir savotiko antrakto funkcij89. Viso ciklo kulminacija sutelkta
etojoje dalyje. ia vlgi pasitelkiama repetityvin technika, pamau dinamizuojamos atskiros
atlikj partijos ir tirtja visa dalies faktra90, dalies pabaigoje padedanti suformuoti
kulminacij.
Opera Lokys (2000)

Opera Lokys (2000), pagal Prospero Merimee to paties pavadinimo novel (libreto autor
Aura Marija Sluckait). Oper sudaro 2 vieksmai 21 scena ir epilogas. Joje atsisakyta
ipltot numeri (arij, orkestro ar choro numeri).
Bronius Kutaviius tvirtina nuo seno svajojs parayti tradicin oper (19 amiaus
stiliuje) su dideliu choru, orkestru ir baletu. Vis dlto jo opera Lokys nra tradicin opera,
imituojanti romantins operos konvencijas. Romantinis Merimee siuetas vaizduoja egzotik
civilizacijos parib 19 amiaus Lietuvos provincijos bajor gyvenim. Kompozitoriui buvo
svetimas novelje vaizduojamas civilizacijos ir pagonybs konfliktas. Jam svarbesn tapo
meils ir likimo tema, savaip suartinanti Lok su romantini oper siuetais (Gotautien,
)91.
Operoje nesiekiama atkurti istorin ar geografin vaizd, imituoti romantins muzikos
skambes. Kompozitorius savo pamgta maniera keliauja po skirtingas muzikines epochas ir
kultras. Archaik lietuvi sutartini, Klaipdos krato liaudies dain, protestantikojo
choralo, polonezo, XVIII amiaus operos reitatyvo stilizacijos operoje organikai
sugretinamos su kompozitoriaus stiliaus idiomom.
Kompozitorius prisipasta, kad raant oper jam buvo ypa svarbi intonacin
mediaga. Jis siek ivengti bet koki lietuvik ar moderni oper intonacini stereotip.
Iekodamas intonacijos tiesos, jis iband deimtis dermi, kurios galt atskleisti emocinius
situacij niuansus. Tokio individualaus balso, intonavimo manieros pirmiausia iekojo operos
herojams, kurie yra susij su mitologinio pasaulio galiomis Grafui emetai, jo suadtinei
Julijai, Vienaakei Senei. Realaus pasaulio trapum atspindi stilizuotomis intonacijomis
prabylantys Daktaras, Profesorius, Maralka.
88Pavyzdiui, antrojoje dalyje pateikta tokia atlikimo instrukcija: Pradeda visi i karto, skirtingais tempais ir
groja, madaug, apie 3- 33. Bronius Kutaviius. Der Kampf der Bume. Vilnius, 1996 (rankratis, Lietuvos
kompozitori sjunga. Muzikos informacijos ir leidybos centro biblioteka).
89 ia galime velgti analogij su labai panaiu dramaturginiu sprendimu Maajame spektaklyje.
90Kaip taikliai yra pastebjusi, Rta Gaidamaviit VI dalis kulminacin, motyv varijavimu ir garsyno pltimu
primena Stygini kvartet Nr.2 "Anno cum tettigonia", tik nagrinjamoje dalyje atsisakyta atitinkamo atoslgio
etapo.
91R. Gotautien. Bronius Kutaviius. Lokys. http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-08-26-bronius-
kutavicius-lokys/12585
43
Kaip ir daugelis Kutaviiaus krini, oper Lokys turi aiki simbolin form, kuri
galima ireikti grafine ad astra figra. Operos pradioje choras ir orkestras veda klausytojus
nerimo pritvinkusi atmosfer. Pagonika ukeikimo giesm miko dvasios, valdanios Graf
emet, simbolis kyla i emiausi registr ir uvaldo scen. Ji siveria heroj gyvenim
operos kulminacijose I veiksmo miko scenoje ir II veiksmo vestuvi scenoje. Ukeikimo
dvasia inyksta tik epiloge, uleisdama viet auktus registrus kylaniom maldos parafrazm
(dangaus sfer operoje simbolizuoja Julija) (R. Gotautien )92.
Vaizdo raai apie oper:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/5840
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/5894/kurybos_metas._b.kutaviciaus_opera_lokys_ii_dalis
2.4. Feliksas Bajoras (*1934)
Kompozitorius Feliksas Bajoras savo kryboje skmingai supina lietuvi liaudies muzikos
klodus, moderni muzikos kalb, vokalo individualum ir instrumentins muzikos
polifonizuot faktr, racionalum ir spontanikum. Visi Felikso Bajoro muzikos motyvai,
ritmai, garsai, trichai kalba tarsi odiais, rodos, imtum juos ir iverstum93 (Vytautas
Landsbergis).
Gyvenimo datos:
1957 Lietuvos konservatorijoje baig A. Livonto smuiko klas;
1963 Lietuvos konservatorijoje baig kompozicijos studijas (J. Juzelino);
19651984 Jaunimo teatro muzikos dalies vedjas;
19841988 gyveno JAV;
19912000 dst LMTA.
Apdovanojimai:
Lietuvos valstybin premija (1981, u sonat smuikui ir fortepijonui Prabg metai ir
Karo dainas);
Lietuvos vyriausybin meno premija (1998);
Lietuvos nacionalin kultros ir meno premija (2001).
92 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-08-26-bronius-kutavicius-lokys/12585
93 http://www.mic.lt/lt/classical/persons/bio/bajoras?PHPSESSID=f6fc1df5ea4cf07d9eefbaec2702e406
44
Krybos stilius. F. Bajoro krybai bdinga:
polinkis neofolklorizm;
atviras modernioms komponavimo priemonms ir technikoms;
poiris muzik kaip iraiking kalb;
dmesys vokalui, nors taip pat skmingai kuria ir instrumentinius krinius;
polifonikumas;
paskutinij deimtmei muzikoje linksta minimalizm.
Stiliaus raida. Pats kompozitorius savo kryb dar 1983 m. yra suskirsts kelet etap:
I etapas (1962-1971) neoklasicistinis;
II etapas (1972-1979) naujojo liaudikumo paiekos ir polifonikumas;
III etapas (nuo 1980 m.) artjimas prie minimalizmo.
velgiant i laiko perspektyvos, paties kompozitoriaus pasilyt jo krybos periodizacij

galime atnaujinti bei pratsti. Tad aktualus bt F. Bajoro krybos skirstymas tris
stambesnius laikotarpius:
I. ankstyvasis periodas (iki 1970) krybiniai iekojimai, eksperimentai;
II. savojo stiliaus sukrimo period (19711990) neofolklorizmo raika, dmesys
vokalui;
III. brandusis periodas (nuo 1990 m.) pokyiai muzikos kalbos srityje, anksiau
ibandyt komponavimo bd ir princip sveika.
Krybos pradioje F. Bajoras iband vairias komponavimo technikas. Dodekafonijos
principus taik Veiksmaodi siuitoje kameriniam orkestrui (1966) bei Variacijose
kontrabosui solo ir stygini kvartetui (1968). Pastarj krin kompozitoriui pavyko perduoti
Vakarus kompozicijos konkursui, kur sulauk skms tarptautiniame Alfredo Casellaos
konkurse (Neapolyje) laimjo II premij (1968).
1968-aisiai F. Bajoras sukr vien ymiausi savo krini Sakmi siuit balsui ir
fortepijonui. Krinyje necituojamo liaudies dain melodijos, taiau taikliai sukuriamas lietuvi
liaudies muzikos kalbos spdis. Liaudikumo kriniui suteikia ir autentiki lietuvi liaudies
sakmi neeilioti tekstai, kurie daro tiesiogin tak ir muzikinei iraikai, muzikos iraikos
priemoni pasirinkimui. Tai buvo vienas pirmj F. Bajoro bandym derinti lietuvi muzikinio
folklore tradicij su iuolaikinmis muzikos iraikos priemonmis. Ir i ssaja labai stipriai
pasireik keli deimtmei F. Bajoro kryboje. 1983-aisiais kompozitorius teig:
Neatmenu, ar esu paras tok krin, kuris bt toli nuo folkloro94. 8-ajame deimtmetyje
F. Bajoro kryboje ypa rykiai buvo juntamos tuo metu lietuvi muzikoje plitusios
neofolklorizmo tendencijos. Tuo metu buvo sukurti net keli harmonizuot lietuvi liaudies
dain ciklai Vestuvins dainos sopranui ir liaudies instrument ansambliui (1977), Auki,
auki, alias beras (Karo dainos) balsui ir stygini orkestrui (1978), Kalendorins dainos
94 Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika (2002). Sud. G. Daunoraviien. Vilnius: artseria, p. 372.
45
(1982), Darbo dainos (1983), Meils dainos (1984) balsui, fleitai, obojui, violonelei ir
fortepijonui (arba klavesinui).
Dar vienas tuo metu susiformavs kompozitoriaus krybos bruoas polifonikumas.
Jis pasireik atskir krinio partij indivizualizavimu, kai kiekvienas atlikjas turi
savarankik melodin linij. Tai buvo taikyta Veiksmaodi siuitoje, Sakmi siuitoje,
Muzikoje septyniems, oratorijoje Varpo klimas ir daugelyje kit krini. Viename interviu
kompozitorius ir pats pripaino, kad jo muzikai bdinga savotiko tipo polifonija. Noriu, kad
visi balsai bt reikmingi ir savarankiki, kad reiktsi ne vienu metu95.
Kokybikai naujas muzikos stiliaus etapas kompozitoriaus kryboje prasidjo paioje
9-ojo deimtmeio pabaigoje, F. Bajorui po ketveri met, praleist JAV, sugrus Lietuv96.
1989 m. darytame interviu muzikos krjas tai vertino esam situacij: O dabar norisi
daugiau susikaupimo, ramybs ir paprastumo. Mano udavinys yra panaudoti kuo maiau
nat97.
Krybinio stiliaus kaitos motyvus paaikina 1993 m. interviu isakytas paaikinimas:
Turbt naujas mano stilius atsirado naujai pavelgus gyvenim. Nusibodo klausytis
maosios tercijos minorini dejoni, dirbtinai tragik igyvenim, atrofuotos kanios,
tariamos dramaturgijos tarsi tik ie dalykai gali suteikti muzikai svor. Noriau nutolto nuo
banalybs, nukreipti savo ir kit dmes kit vies pasaul98.
vykusias permainas taikliai apibendrina lenk muzikologs Martos Szokaos ivada:
[XX a.] paskutiniajame deimtmetyje Bajoro kryboje vyko jau anksiau naudot muzikos
priemoni ir technik (pvz., sonorikos, dodekafonijos) ir nauj, i postmodenistins kultros
sklindani impuls (minimalizmas, naujasis paprastumas, neotonalumas, pop, diazo muzika
ir pan.) sveika99.
Be to, paskutiniaisiais deimtmeiais kompozitorius vl sugro prie simfonins
muzikos krybos. Dar 1995 m. F. Bajoras tvirtino A simfonins muzikos krjas, svajoju
rayti orkestrui, o 2001 m., sukrs Exodus II orkestrui (1996), enkl sopranui,
muamiesiems ir stygini orkestru (1996), Koncert smuikui solo ir orkestrui (1999) bei
Sauls tak stygini orkestrui (2000), teig: Man patiko bti simfonistu, a ir i pradi
norjau juo bti, ikart po diplominio, nors atsimenu, kad orkestras neskambjo taip, kaip
norjau100.
Per daugel met F. Bajoras puikiai ilavino gebjim rayti vairiems instrumentams ir
kartu visam orkestrui, pagarsjo kaip itin reiklus savo krini atlikjams, daug dmesio
95 Ten pat.
96 Ivykimo bei pokyi prieast yra vardijs pats kompozitorius: Po beviltik bandym pastatyti Lietuvoje
oper Dievo avinlis keleriems metams ivykau Jungtines Valstija. Buvimas ioje alyje mane inspiravo imtis
religins muzikos. Ten sukriau, tarp kit krini, Paslapt, Mii giesmes, o sugrs Lietuv Vaik
miias, Pabudim ir simfonin Exodus I; visi ie kriniai yra religinio pobdio. Mano sugrimas sutapo su
tautiniu atgimimu, su Sjdio susikrimu, kas man suteik galimyb atvirai rayti religin muzik, jau
nenaudojant pseudonimo. Ten pat, p. 422-423.
97 Ten pat, p. 378.
98 Ten pat, p. 393.
99 Ten pat, p. 83.
100 Ten pat, p. 405.
46
skiriantis atlikimo niuansams, kuriuos kruopiai nurodo partitrose. A turbt i Balsio
igirdau t fraz, jog rayti reikia taip, kad kiekvienam atlikjui bt domu groti savo partij.
Turbt i jo pamiau dalyk ir pirmiausia iriu ne tai, koks akordas turi skambti, o kad
atlikjas savo melodij galt suvokti kaip prasming kalb101.
Sukr:
oper-balet Dievo avinlis / Agnus Dei (R. avelio libretas, S. Gedos ir M. Martinaiio
eils, 1982);
krini orkestrui: 5 simfonijas (I 1964, Stalaktitai/ simfonija Nr. 2 1970, III
1972, Simfonija-diptikas 1984, V 2004), Veiksmaodi siuita kameriniam
orkestrui (1966), Exodus I (1994), Exodus II (1996);
Koncert smuikui ir orkestrui (1999);
vokalini-instrumentini krini: oratorija Varpo klimas (1986), Missa in musica
balsui, trombonui, kontrabosui ir fortepijonui (1993), enklas sopranui,
muamiesiems ir stygini orkestru (1996);
vokalini cikl: Sakmi siuita balsui ir fortepijonui (1968), harmonizuot lietuvi
liaudies dain ciklai Vestuvins dainos sopranui ir liaudies instrument ansambliui
(1977), Auki, auki, alias beras (Karo dainos) balsui ir stygini orkestrui (1978),
Kalendorins dainos (1982), Darbo dainos (1983), Meils dainos (1984) balsui,
fleitai, obojui, violonelei ir fortepijonui (arba klavesinui);
kamerins instrumentins muzikos: Vilniaus kvartetas-diptikas (1974), septetas
Muzika septyniems (1975), Sonata smuikui ir fortepijonui Prabg metai (1979),
Laukimas smuikui ir fortepijonui (Muzika Sandomirui, 1989), Suokos stygini
kvartetui (1998).
Kriniai:
Veiksmaodi siuita kameriniam orkestrui (1966)
Veiksmaodi siuita kameriniam orkestrui (1966), tai septyni dali kompozicija, kurioje
panaudotos vairios 12 ton sekos. Septyni dali pavadinimai Eina, Samprotauja, Pyksta,
Grisi, Kenia, oka, Nueina suteikia kriniui programin muzikos turinio pagrind bei
bria kontrastais pagrst dramaturgin linij. Paskutinioji dalis i esms yra pirmosios
modifikacija, suteikia visam ciklui ubaigtumo. Siuita yra paprasta ir vieninga, programikai
traktuojanti 12-os gars technik. Taiau ir be programini nuorod is Bajoro krinys
tikinantis ir savarankikas kompozitoriaus motyvinio-intervalinio komponavimo darbas102.
Sakmi siuita balsui ir fortepijonui (sakmi tekstais, 1968)

Septetas Muzika septyniems (1975)
Sonata smuikui ir fortepijonui Prabg metai (1979)
101 Ten pat, p. 404.

102 Plaiau apie krin Raminta Lampsatis. Veiksmaodi siuita. Feliksas Bajoras. Viskas yra muzika. 2002,
p. 411-412.
47
Kalendorins dainos balsui, fleitai, obojui, violonelei ir fortepijonui (arba
klavesinui, 1982)
Kalendorins dainos (1982) ciklas sopranui ir senovins muzikos ansambliui. J sudaro

keturios dzk kalendorins dainos ir mayt koda dvieilis refrenas i dar vienos dainos.
Pirmos dvi dainos iemos veni ciklo, su bsimo derliaus ukalbjimu; treioji ir
ketvirtoji pavasarini spuokli dainos su mintimis apie bsim mergaits likim. Ciklas
sudarytas kontrasto ir arkos (piramids) principu: pirmoji ir ketvirtoji dainos atliepia viena
kit energingesne tolydine ritmika, o antroji ir treioji atrodo kaip lyrinio prado ipltojimas.
Jas jungia ir speciali instrumentin intonacin moduliacija. Instrument palydjimo funkcija
iradingai vairuoja nuo puantilistinio fono, fiksuojanio erdv ir puls, iki kontrastinio
kontrapunkto bei invariantini linij susipynimo (Vytautas Landsbergis)103.
Opera-baletas Dievo avinlis (1982)
Opera pagal siuet (libreto autorius R. avelis) ir jo muzikin interpretacij bt vadinamoji

mao mogaus drama. Jau iuo poiriu tai iuolaikika opera, sietina su ekspresionist ir
B. Britteno darbais. Pagrindinio herojaus Tito (beemis valstietis, kaimo amatininkas)
gyvenimo siekiai tartum riboti, nedideli: savi namai, kis, eima bent jam tai dideli, brangs
dalykai, svajoni virn, jo pergyvenimai gils ir dramatiki, ia ir antrasis svarbus operos
bruoas temos ir poirio humanizmas: eilinio mogelio likime gali suprasti mog, suprasti,
kad jam, traikomam istorijos rat, ne maiau, o dar labiau skauda, kai neino kodl ir u k.
[]
Muzikins dramaturgijos poiriu matome i oper kaip itisin kompozicij su solo
pasirodymais (arioso tipo), duetais (draminiai dialogai), ansambliais ir daugiasluoksnm
scenom, taiau neskaldom atskirus numerius. (iuo poiriu ji primena R. Wagnerio
principus). Viskas ia iuolaikikai glausta, veiksminga (su savitomis baleto pauzmis) ir
nukreipta pirmyn, veiksm kulminacijas ir galutin atomazg. Kiekvienas veiksmas
komponuojamas savaip, bet per visus tris veiksmus veda tolydins tkms gija ir visumos
formos pojtis. Muzikos vieningum stiprina leitintonacijos, o iraik ir dramaturgij savita
faktr plastika []. Svarbs F. Bajoro dramaturgijos bdai yra kontrastai ir vaizdingumas.
[] Dar viena F. Bajoro operos muzikins kalbos bei dramaturgijos savyb tai didelis
dmesys detalei, charakteringai gaidai, kartojamai ir pltojamai intonacijai, o kita vertus,
iugdoma simfonin visuma, epinis monumentalumo spdis.
Paties veikalo anr nustatyti nra lengva: tai iuolaikin liaudika ekspresionistin ir
lakonikai tikslingai simfonizuota opera (Vytautas Landsbergis)104.
Missa in musica balsui, trombonui, kontrabosui ir fortepijonui (1993)

Exodus II orkestrui (1996)
103 Ten pat, p. 417.

104 Ten pat, p. 418419.
48
2.5. Osvaldas Balakauskas (*1937)
Mano taisykl nesilaikyti jokios dogmos, nusakanios, kokia turi bti muzika. Tuo pat metu a
grietai laikausi dogmos, pasirinktos kiekvienam atskiram kriniui (1986 m.)105.
Gyvenimo datos:
1937-12-19 gim Milinuose (Ukmergs raj.).
1961 m. baig Vilniaus pedagogin instituto Muzikos fakultet (dab. Lietuvos
edukologijos universitetas)
1969 m. baig Kijevo konservatorij, Boriso Liatoinskio kompozicijos klas.
1968-1972 m. dirbo redaktoriumi Kijevo leidykloje Muzyna Ukraina.
Nuo 1972 m. gyvena Vilniuje.
1985-1992 ir 1994-200x dst Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorius
(1995), Kompozicijos katedros vedjas (1982-92 ir 1994-2006).
1992-1994 buvo Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius
Pranczijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
Apdovanojimai:
LR Nacionalin kultros ir meno premija (1996);
Lietuvos didiojo kunigaikio Gedimino III laipsnio ordinas (1998).
Krybos bruoai. Balakausko sistemos kertiniai akmenys bt serijin technika, ipltota

diatonika ir pulsuojantis, progresijomis grindiamas ritmas (R. Gaidamaviit)106.
Balakausko muzikai bdingas konstruktyvumas bei dmesys formai. O. Balakauskas
sukr savit komponavimo sistem, kuri grindiama originaliomis ritmo bei garso
organizavimo sistemomis. Savo komponavimo sistem jis idst teoriniame darbe
Dodekatonika. Tolygaus derinimo 12-tonio garsyno dermini ir harmonini galimybi
studija107. Joje dodekatonikos svoka taikoma harmonijos teorij bei praktik apimaniai
sistemai apibrti.
Dodekatonika. Tolygaus derinimo 12-tonio garsyno dermini ir harmonini galimybi

studija, 2000 m. Keletas fragment i veikalo:
Taigi harmonija yra universali muzikos savyb ir, t pripainus, belieka iekoti
analitinio metodo, kuris harmonikum leist velgti bet kokios epochos ar stilistins
pakraipos bet kokiu faktriniu pavidalu ireiktoje muzikoje. Tam reikalingas metodologinis
105 Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys. Sud. R. Gaidamaviit. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 266.
106 Ten pat, p. 235.
107 Pirm kart tekstas buvo publikuotas lenk leidinyje W krgu muzyki litewskiej, 1997 m., lietuvikoji,
pakoreguota veikalo versija pasirod leidinyje Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys. Sud. R. Gaidamaviit.
Vilnius: Baltos lankos, 2000.
49
instrumentas, kuris galint aprpti visus derms ir harmonijos reikinius, tiek inomus i
praktikos, tiek slypinius kaip galimyb tolygaus derinimo 1-tonio garsyno ribose,
nepriklausomai nuo to, kaip buvo ar bus juo naudojamasi.
Dodekatonika yra bandymas tok metod kurti, sykiu atskleidiant europietikos
muzikos praktikoje pasirinkto ir muzikos raidoje i esms patvirtinto garsyno natralaus
organizavimosi logik bei i to plaukianias sisteminimo galimybes. ios studijos teiginiai jokiu
bdu nereikia revoliucini ambicij, tai tik iekojimas objektyvesnio pagrindo nei tobulj
akord (maorin trigars) grindianti argumentacija. Tok pagrind manome esant seniai jau
Pitagoro surast. Tai kvint projekcija.
Dodekatonikos svoka turi dvi prasmes: Pirma, harmonijos teorija, grsta kvint
projekcijos metodu, ir antra, harmonijos sistema su jai objektyviai bdinga (imanentine)
sranga, talpinanti visas inomas (empirines ir dirbtinas) bei dar beveik ar visai nenaudotas
(hipotetines) maesns apimties nei dodekatonika sistemas.
Dodekatonika sumanyta kaip keturi dali studija, kurios pirmojoje, publikuojamoje,
dalyje pateikiamas kvint projekcijos metodas io darbo teorinis pagrindas. (...)108
(...) kiekvienas tonas yra tuo pat metu vienas i imto (kaip melodinis) ir vienas i
dvylikos (kaip harmoninis).
Taigi melodikumas ir harmonikumas yra komplementars to paties tono aspektai, o j

atskyrimas metodologin btinyb siekiant pilniau suvokti vis pirma harmonijos reikinius,
kurie iai studijai svarbiausioji tema109.
108 Ten pat, p. 170-171.

109 Ten pat, p. 172-173.
50
Lietuvi pokarinio modernizmo kontekste Osvaldo Balakausko kryba isiskyr
rykiomis kosmopolitinmis tendencijomis, kiek nukrypusiomis nuo pagrindinio lietuvi
nacionalins mokyklos kurso liaudies muzikos element ir moderni iraikos priemoni
jungties. Osvaldo Balakausko muzika pirmiausia sietina su stiliaus ir formos precizika. Apie tai
byloja kone visi nuo 1964 m. iki i dien sukurti Balakausko opusai, lygiai kaip ir
kompozitoriaus sukurta bei teorikai pagrsta kompozicin sistema dodekatonika,
suteikianti muzikai nepakartojam harmonin atspalv, danai apibdinam kaip Balakausko
tonalumas. Rafinuoti ritminiai aidimai (metroritmins progresijos, adityvinis tsiam
trukmi auginimas) kelia asociacij su Olivier Messiaeno neapgriamaisiais ritmais, kaip ir
dmesys skambesio spalvai Balakauskas laikomas vienu i jautriausi orkestruots meistr
lietuvi muzikoje110.
Nuo 1965 m. daugelis O. Balakausko krini buvo pagrsti serijiniu principu.
Kompozitoriaus kryba i esms grindiama trimis serijomis, pasiyminios simetrija ir
interval ekonomija.
Pirma serija, apimanti dvylikos gars erdv, formuojama i dviej interval (kvartos ir
sekundos), sudarani trij gars segment, tris sykius transponuojam maosios tercijos
intervalo santykiu. Taip susidaro simetrikos struktros garsaeilis, kur kompozitorius
slygikai yra pavadins begaline diatonine eile111:
ia serija grindiami kriniai: Sonata smuikui ir fortepijonui (1969), Quarteto Concertante

(1970).
Antroji serija. Serijos elementas joje yra nebe vienas garsas, bet trij gars grup, kuri
transponuojama pustonio santykiu, o pai serij sudaro dvylika nuosekliai idstyt
apibrtos struktros akord112:
110 Beata Baublinskien. Osvaldo Balakausko Requiem papild Naxos katalogus. Lietuvos muzikos link Nr. 10,
2005, http://www.mic.lt/lt/classical/info/274
111 Rima Miknait. Osvaldo Balakausko kompozicins technikos principai. Osvaldas Balakauskas. Muzika ir
mintys. Sud. R. Gaidamaviit. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 11.

112 Ten pat, p. 12.
51
Kaip serijos kompleksinis elementas gali pasitarnauti ir kiti akordai, muzikins atkarpos,
ar net stilistin transpozicija (pvz., baroko, svingo stiliumi parayt atkarp vartojimas).
Antroji serija pasitelkta Kaskadose (1967), sonatoje violonelei ir fortepijonui
Retrospektyva (1974).
Treioji serija taip pat grindiama simetrijos principu, idstant garsus tam tikros
pasirinktos erdvins aies kvint progresija:
ios serijos ypatumas diatonikos bruoai. Dvylikos gars eil centrinis intervalas
(tritonis) skaido du simetrikus diatonins struktros garsaeilius (antrasis yra pirmo
retrogradas)113. ia serija pagrsta Antroji simfonija (1979).
Vienas svarbiausi Balakauskui muzikos element yra ritmas. J kompozitorius pasitelkia
kaip konstruktyvj element. Pasak Balakausko, ritmo (tiksliau metroritmo) problema man
pirmiausia yra reikalas suardyti binarin (viens-du, viens-du) sistem, t.y. ok kojoms, arba,
kitaip tariant, dirv, kurioje dygsta banalybs. Bet ne vien suardyti, o sukurti kitok
apiuopiamos struktros pakaital, pavyzdiui, sistem 1-2-3-5-7-5-3-2 ar kak panaaus. O
tai jau okis nervams114.
Ritmo svarb Balakausko kryboje taikliai akcentavo ir muzikolog Rima Miknait: tiek
autonomikai, tiek sveikaudamas su kitais iraikos elementais, jis [ritmas] slygoja
melodikos (ir faktros) pobd. Ritmas, pasiymintis nereguliariu akcentavimu, laisvu nuo
metrinio dalijimo pulsavimu, suteikia grafikos plastikos melodinei linijai. O netiktos ritmo
moduliacijos, ritminiai kontrapunktai parykina ir nuolatin harmonijos spalv, skambesio
intensyvumo kait115.
Pagrindinis O. Balakausko ritmo organizavimo sistemos principas ritmini veri
progresija, analogika aritmetinei progresijai. Apibdindamas savj ritmin sistem,
kompozitorius skiria tris progresijos (1, 2, 3, 4 ) interpretacijas:
1) pagrindinio vieneto trukm progresikai dalijama:
113 Ten pat, p. 13.

114 Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys. Sud. R. Gaidamaviit. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 248.
115 Rima Miknait. Osvaldo Balakausko kompozicins technikos principai. Osvaldas Balakauskas. Muzika ir
mintys. Sud. R. Gaidamaviit. Vilnius: Baltos lankos, 2000, p. 17.

52
2) pagrindinio vieneto trukm progresikai didinama:
3) ritmo vienetas kartojamas tam tikru aukiu 1, 2, 3, 4 kartus:
Balakausko kriniuose ios ritmins formuls vartojamos labai vairiai (j variantai,

kontrapunktins kombinacijos), taip pat ia svarbi konstruktyvi pauzi funkcija 116.
Dar vienas bdingas Balakausko muzikos bruoas vairi diatonini dermi
naudojimas. Pasak R. Miknaits, pamgins diatoninio kolorito iraikos galimybes serijins
technikos ribose, kompozitorius vliau ima vartoti diatonines dermes. Remdamasis kvintiniu
diatonikos dsningumu, jis sukuria originali dermin sistem ()117. Pavyzdiui, Kaln
sonata, Kaip mari bangos prisilietimas ir kiti kriniai yra pagrsti atuoniagarse derme.
O. Balakauskas niekada savo kryboje nesirm lietuvi muzikiniu folklore, jo nedomino
tiesiogins ssajos su lietuvi muzika. Todl ne kart autorius buvo kritikuojamas, kad jo
muzika nepakankamai tautika. Taiau kompozitorius ir toliau nekeit savo pozicijos.
1987 metais duotame interviu krjas teig: liaudies kryba iuolaikiniame mirganio visko
fone man pasidar rykesn ir todl svarbesn, bet jos panaudojimas vis taip pat netraukia.
Juk tai per daug ibaigti, nugludinti dalykai, kodl su jai reikt dar kak daryt? 118.
Stiliaus raida. Apie savo krybos stiliaus raid kompozitorius pats yra teigs: Savo muzikoje
a esu btent keliautojas. Ilgiausiai esu utruks serializme, kiek trumpiau modalizme,
kakiek neoklasikoj, trupuiuk minimalizme, heterofonijoj, sonorikoj (tai nra vienodo
lygio kategorijos, bet jos nusako vienoki ar kitoki orientacij (1997 m.)119. Pirmuoju savu
stiliumi laikau t, kuriam galt atstovauti Auletika (1966), Kaskados (1967), Aerofonija
(1968), Smuiko sonata (1969) ir Quartetto Concertante (1970). Paskui buvo tam tikro
pasiblakymo etapas Muzikos ir Ludus Modorum (1972, polistilistika), Antrasis stygini
kvartetas (1971, repetityvizmo ir konstruktyvizmo momentai), Studi Sonori (1972) ir Pirmas
kvartetas (1971, sonorika), Retrospektyva (1974, akordinis serializmas), Devyni altiniai
(1974, 9-gars diatonika)120. O 1975 m. sukurtos dvi ymios kompozicijos Kaln sonata ir
Kaip mari bangos prisilietimas, pasak autoriaus, yra stiliaus keitimas, grimas prie
konstruktyvistini idj.
116 Ten pat, p. 16-17.

117 Ten pat, p. 15.
118 Ten pat, p. 301.
119 311
120 246
53
Paklaustas apie krybos itakas, O. Balakauskas vardino dodekafonij, impresionizm ir
diazo muzik: Dodekafonija kaip idja, nes pirmiausia (apie 1961 m.) susipainau su teorija,
o tik vliau su Schnbergo, Weberno, Bergo muzika. Beje, i autori muzika man iki iol gyva
ir kvepianti. Kiek anksiau avjausi Debussy ir Raveliu, na, ir vis smoning (kaip muziko)
gyvenim diazu. Manau, kad visa tai vienaip ar kitaip matyti mano muzikoje (1984 m.)121.
Kaip pagrindin muzikos vertinimo kriterij vardina krybikum. Man imponuoja
asmenybs, kurios visu savo likimu prisideda prie muzikos statinio kaip dar vienas jo
elementas. Vis rykiausia i toki asmenybi man Webernas122.
Kriniai:
Kaskados-1 fortepijonui (1967)
Retrospektyva-1 smuikui, violonelei ir fortepijonui (1974)
Kaip mari bangos prisilietimas smuikui ir fortepijonui (1975)
Kaln sonata fortepijonui ir orkestrui (1975)
Simfonija Nr. 2 (1979)
Orgija. Katarsis elektrinei violonelei ir magnetofono juostai (1979)
Koncertas obojui, klavesinui ir stygini orkestrui (1981)
Tyla. Le silence 4 solistams ir orkestrui (. O. Milaiaus, 1986)
Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis solistei, chorui ir orkestrui (1995)
opera La lointaine (. O. Milaiaus, 2002), filmas-baletas Zodiakas (1984), baletas
Makbetas (1988).
Literatra:
Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys. Sud. R. Gaidamaviit. Vilnius: Baltos lankos,
2000.
121 Ten pat, p. 247.

122 Ten pat, p. 252.
54
2.6. Algirdas Martinaitis (*1950)
Ssdavau gyvai prie klavi ir visk praddavau i naujo grimzdamas neinomyb.

itok muzikos komponavim vardijau kaip raym i rankos, o vliau paaikjo, kad ir visa
mano kryba pasikliauja ta ranka, kuri veda123
Muzikoje btina jeigu yra krinys, turi bti ir jo raktas, kad bt galima tiesiogiai labai
greitai atsirakinti124
Gyvenimo datos:
1950-05-17 gim Paserbenio kaime (Raseini rajone);
1978 m. baig Lietuvos konservatorij, E. Balsio kompozicijos klas;
1987-1990 dirbo Rus dramos teatre;
1995-1998 buvo Akademinio dramos teatro muzikins dalies vedjas.
Apdovanojimai
1989 Lietuvos valstybin premija.
Krybos stilius ir raida. Algirdo Martinaiio krybai bdingas poetikumas, emocionalumas,

programikumas, i kit srii perimtos idjos, muzik velgiant kaip kalbjim garsais,
teatralikumas, minimalizmas.
Man labiau rpi bendraintelektualiniai dalykai. I to, kuo a usiimu ir kuo domiuosi,
paiam garsui tenka gal tik 10 procent. Raydamas muzik, tuos 10 procent sutalpinu ne
tik tai, kas priklauso muzikai, bet ir visus likusius procentus, kuriuos upildo aplinka,
vairiausia informacija. Btent tai ir yra muzikos pagrindas, o ne tas deimtadalis. Klausytojas
mano muzikoje turi jausti tam tikr kultrin aplink, suvokti bendrumus, kurie nepareigot,
kad jis ar ji kako neino ar nesupranta.125
Neoromantinis periodas. Atuntojo deimtmeio pabaigoje, kai jis debiutavo kartu su

bendraminiais neoromantik kartos kompozitoriais, gamtikj inspiracij prisodrintos jo
kompozicijos tokios kaip Paskutini sod muzika (1979) ar Rojaus paukiai (1981)
isiskyr ypatingu poetikumu ir giliu emociniu poveikiu. gamtos cikl vainikavo kamerin
kantata-koncertas Cantus ad futurum (1982), paraytas pagal paties kompozitoriaus tekst
lotyn kalba, kuris aprauda paukius, raytus Raudonojoje mirties knygoje. Pripaintas vienu
123 Gyvenu su savo muzika vienuose markiniuose. Kompozitori Algird Martinait kalbina Romas Daugirdas.
Meta, 2011 Nr. 5 (gegu) http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6560-gyvenu-su-savo-muzika-vienuose-
marskiniuose-kompozitoriu-algirda-martinaiti-kalbina-romas-daugirdas?catid=669%3A2011-m-nr-5-geguze
124 Rta Gaidamaviit. Tiesas atrasti paiam. Rta Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su
muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 258.

125 Veronika Janatjeva. Algirdo Martinaiio greit vyki muzika. Lietuvos muzikos link Nr. 6, 2003,
55
reikmingiausi krini antrosios XX a. puss lietuvi muzikoje, jis tapo savotiku ios
kompozitori kartos manifestu, ireikianiu jos estetines ir etines nuostatas, jausmus, baimes
ir viltis126.
Tuo laikotarpiu kompozitorius kr meditatyvi muzik, kurioje derjo ekspresija ir
ramyb. Daugelis krini turjo antrates, kurios pasiymjo poetikumu ir su nykstania
gamta susieta tematika: Paskutinij sod muzika (1979), Meils verksmaol (1979),
Rojaus paukiai (1981), Cantus ad futurum (1982), Gyvojo vandens klavyras (1983) ir kt.
Tuo metu tai buvo viena i nedaugelio skaudi tem, kuri buvo galima vieai ikelti, o
religin tematika buvo draudiama127.
Devintojo deimtmeio viduryje kompozitorius pradjo iekoti nauj krybos bd.

Martinaiio teigimu, A panaiu metu spjau tapti muzikine auka: meiausi man nebdingus
dalykus, magikuosius kvadratus, deimties pirt kombinacijos sistemas ir t.t.128
Rykiausias i iekojim pavyzdys kompozicija Muzikins piktybins gls/ Fiori di male
musicale klarnetui, altui, violonelei ir fortepijonui (1987)129.
Deimtas deimtmetis. Pats kompozitorius paskutiniojo XX a. deimtmeio pradi savo

kryboje vardino kaip jim link naujojo gyvulizmo. Tuo metu A. Martinaitis teig: Man be
priekait sudera auktos prabos meniniai dalykai su emu kiauliku gyvenimu. Kryboje
autorius derino natralistinius skambesius (Sakm apie dvabal, 1990; Septyni gyvulizmo
priesakai, 1995), krinius religine tematika (Siloamo tvenkinys, 1993; Vigilija, 1995; Arma
Christi, 1996) ir ssajas su kit kompozitori kryba (Nebaigtoji simfonija, 1995; kvartetas
Mirtis ir mergel, 1997).
126 Linas Paulauskis. Algirdas Martinaitis: pamaldus ir palaidnikas. Lietuvos muzikos link Nr. 10, 2005,
127 Manau, ne man vienam tada trko laisvo prijimo prie ventojo Rato, liturgini tekst, lotyn kalbos, kuri
muzikai suteikia alto oficialumo, rimties ir kit dalyk, lyginant su originalija poetine kryba. Tuos ventus
darbus (Miios, Requiem, oratorijos, simfonijos religiniais tekstais) nudirbome atkeldami Nepriklausomybs
vartus. Daug autori sukr puikios, simintinos religins, banytins muzikos. Pamenu, tada priekabiauta prie
literatrikum muzikoje, kuris buvo akivaizdus ms kryboje. tai vairi autori krini pavadinimai Kaip
mari bangos prisilietimas, Paskutini sod muzika, Atkelk umarties vartus liudijo kit muzikin
prigimt, negu Kompozicija Nr..., Sonata, Tokata... Pasyvia poetine muzika neprisidjome prie tarybinio
entuziazmo ideologijos, socialistinio lenktyniavimo princip. Net aktyvizuota, energinga muzika buvo
suvokiama kaip erzinanti. Gyvenu su savo muzika vienuose markiniuose. Kompozitori Algird Martinait
kalbina Romas Daugirdas. Meta, 2011 Nr. 5 (gegu) http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6560-gyvenu-su-
savo-muzika-vienuose-marskiniuose-kompozitoriu-algirda-martinaiti-kalbina-romas-
daugirdas?catid=669%3A2011-m-nr-5-geguze
128Rta Gaidamaviit. em ir dangus. Rta Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su
muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 267.
129Muzikines gles nesislpdamas roviau i Messiaeno darelio. ia laikiausi grieiausi simetrijos dsni.
Viskas mechanika. Net ir atlikjai grodami nesuprasdavo, kodl taip reikia laikytis natos tiksliai, ritmikai,
mechanikai. Tempas greitas, paskutinje dalyje su toniku plrumu, atriabriaun kristalika ritmika. Tai
buvo siekis nepasiduoti romantikajam eili dvelksmas. Rta Gaidamaviit. em ir dangus. Rta
Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija,
2005, p. 264.
56
XX a. paskutiniais metais-XXI a. pradioje A. Martinaiio muzika toliau palaipsniui kito.
Pasak muzikologo L. Paulauskio, Martinaitis prisipasta, kad dar komponuodamas
Nebaigtj staiga pasijuto ukluptas nepasirengs, visk prarads, nemokantis kalbos....
Pasmerks muzik myriop krinyje Arma Christi, kompozitorius nuo deimtojo
deimtmeio vidurio m save vadinti savamoksliu. Atjo laikas naujam poskiui. Dingo visos
sistemos ir i anksto numatytos struktros: raymas i rankos, mokymasis kalbti i naujo,
sumaitis, nestabilumas dabar tapo raktaodiais, kuriais pats autorius nusako savo
krybin proces. Tolesniuose kriniuose vis gausjant pastio bruo ir nesaugi auktosios
bei emosios kultros hibrid, i postsistemins muzikos idja galiausiai isivyst tai, k
Martinaitis dabar vadina muzika i antr rank ir blogai temperuota kalba pavyzdiui,
grupje kamerini krini, parayt 2003 metais130.
XXI a. pradioje savo naujausiuose kriniuose kompozitorius nuolatos provokuoja

apmstymus apie autorysts ribas, individualumo ir originalumo svokoms prieindamas
banalyb, mgdiojim ir jau atrast, imgint dalyk kartojim. jo krini partitras vis
daniau atklysta jam mentaliai gimining kompozitori muzika, aliuzijos ar tiesiog
persismelkia j krybos apmstymas. Ir inspiracij lygmenyje, ir konkreia mediaga
Martinaiio muzik maitina vairios Vakar muzikos epochos barokas, klasicizmas,
romantizmas, avangardas, taip pat lietuvi liaudies, Ryt muzika ir rokas131.
A. Martinaitis savo kriniuose veda teatralik element, neretai ir pats dalyvauja
atlikime. Kaip pasakojo viename interviu, danai, kai atliekami mano kriniai, ir pats
pasirodau su kokiu nors priedu: gaisrins sirena, metalo pjovimo rankiu Arma Christi
(Kristaus ginklai). Bienenmensch / Bii moguje132, bitininku, iekaniu fortepijone
medaus skonio; nevykliu, dl silpno krinio pasiadaniu itaisyti klaidas, vis praaniu
klausytoj atleidimo Capriccio snaus palaidno sugrime133. Tokios muzikos krimo
131 Veronika Janatjeva. Algirdo Martinaiio greit vyki muzika. Lietuvos muzikos link Nr. 6, 2003,
132
Siekdamas labiau bendramogikos komunikacijos, naujausiame savo krinyje Bienenmensch stygini
kvartetui, sutartini atlikjoms ir fonogramai (jo premjer festivalyje MaerzMusik, Berlyne, kovo mnes
atliko Chordos stygini kvartetas, ansamblis Trys keturiose ir pats autorius) kompozitorius tyia nefiksuoja
vairi kultrini muzikos klod, kurie payra ir pralekia pro klausytoj ausis pavieniais, veikiau nuspjamais
motyvais. "Staigus sekundini vyki judjimas, kryptingumas, tkm ryks ir mano koncerte smuikui Europos
periodo parkas (2002). Taip daroma tam, kad garsas visada aplenkt klaus ir ji nespt identifikuoti vyki. Tai
vadinu greit vyki muzika. O klausytojui lieka tik irti pro lang, lekiant plentu 140 km/h greiiu..." - kaip
visada juokais rimt nek nuleidia kompozitorius. Folkloro grups dainuojamos autentikos bii tematikos
sutartins, Tristano ir Izoldos angos nuotrupos, kvarteto angoje ir finale skanduojami atskiri Friedricho
Schillerio Ods diaugsmui odiai, i juostos pasigirstantis raytas bii zvimbimas jungiami tarsi be jokios
sistemos, klojami vienas ant kito vis kitokios spalvos sluoksniais. Veronika Janatjeva. Algirdo Martinaiio greit
vyki muzika. Lietuvos muzikos link Nr. 6, 2003, http://www.mxl.lt/lt/classical/info/346
133
Itin keistoje kompozicijoje Bii mogus stygini kvartetui ir sutartini giedotojoms sutartins tyia
pateikiamos ne kaip iliekamj vert turintis enklas, groio matas visiems laikams, o kaip kakokia nudvta,
kultrin reikm prarandanti materija. Pats kompozitorius ia vaidina bitininko persona, usiimant gan
absurdikais dalykais smilkydamas jis itraukia medaus kor i fortepijono, po to nei i io, nei i to persiria
57
laikotarpiu siekiau ir ramios prieingybs: daug raiau religins muzikos. ia nutoldavau nuo
vairi menini apsdim, iuolaikini kultrini tamp. Grdavau savotik skurd,
ignoruodamas vis modernij priemoni arsenal. Tik kelios natos, permatomi ir bespalviai
melodiniai judjimai emikame ijungtame laike134. I kompozitoriaus surengt muzikini
akcij bene ymiausia buvo arfos neimas per Vilniaus senamiest 1998 metais135. Pastarj
met A. Martinaiio kryba ir toliau ilieka pripildyta inspiracijomis, apmstymus
provokuojaniu turiniu, grindiama religins tematikos ar i dienos aktualij inspiruotomis
prasmmis.
Sukr:
scenini krini: oper Pasaulio dangoraiis (2009), oper vaikams Avinlio
teismas (1996), Egl (2001);
Nebaigtj simfonij (1995) simfoniniam orkestrui;
kamerins muzikos: Paskutinij sod muzika obojui, fortepijonui, violonelei ir
muamiesiems (1979), Meils verksmaol obojui, klavesinui ir violonelei (1979),
Rojaus paukiai elektrinei violonelei ir magnetofono juostai (1981), kantata Cantus
ad futurum / Giesm ateiiai 2 sopranams ir instrument ansambliui (1982), Gyvojo
vandens klavyras 2 fortepijonams ir fonogramai (1983), Sakm apie dvabal
6 balsams ir vairi instrument ansambliui (1990), Arma Christi / Kristaus ginklai
trombonui, fortepijonui, marimbai, kontrabosui ir 2 asistentams (1996),
Bienenmensch / Bii mogus 5 sutartini giedotojoms, stygini kvartetui ir
fonogramai (2003);
krini chorui: Septyni gyvulizmo priesakai miriam chorui (1995), v. Prancikaus
litanija miriam chorui ir vargonams (1996), Aleliuja miriam chorui (1996).
pilv. Kapriio snui palaidnui sugrus aliuzija ir Bacho Kapriio mylimam broliui ivykstant, ir biblin
istorij tai nuotaikinga, judri diazinio atspalvio pjes, skirta klausytoj ir atlikj malonumui. Iskyrus vien
kliuvin: atliekant krin pats autorius elgiasi kaip repeticijoje, bergdiai praydamas muzikant pakartoti kai
kurias vietas, kol jie pyk pasiunia j lauk. Linas Paulauskis. Algirdas Martinaitis: pamaldus ir
palaidnikas. Lietuvos muzikos link Nr. 10, 2005, http://www.mxl.lt/lt/classical/info/266
134 Gyvenu su savo muzika vienuose markiniuose. Kompozitori Algird Martinait kalbina Romas Daugirdas.
Metai, 2011 Nr. 5 (gegu) http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/6560-gyvenu-su-savo-muzika-vienuose-

marskiniuose-kompozitoriu-algirda-martinaiti-kalbina-romas-daugirdas?catid=669%3A2011-m-nr-5-geguze
135 Nacionalinje filharmonijoje vykstanio Vilniaus festivalio metu pristats nauj savo krin Pieta,
A.Martinaitis paima rankas arf, usikelia j ant pei ir ieina lauk. Paskui j brys muzikant, ei vyrai,
tarsi karst neantys instrumento dkl, ir minia klausytoj, senamiesio gatvmis lydini kompozitori
Bernardin banyi, kurioje tuoj skambs sakraliniai jo kriniai.
Muzikin auka. Taip panekovas pavadino performans. Arfos neimas vent viet buvo lyg
menininko auka. Ant nugaros usikeli savo varg, savo hipertrofuot kani ir eini. Nes jeigu tau lemta kurti, ant
savo pei visada nei ir varg. Be to, kryboje niekada nevengiau ventosios Kvailybs ar palaimintosios
Beprotybs, kuri yra visai alia rimtj dalyk, aikino menininkas. Algirdas Martinaitis: Medio kalbjim
igirsti umirs savo kalb
http://www.15min.lt/naujiena/kultura/asmenybe/algirdas-martinaitis-medzio-kalbejima-isgirsti-uzmirses-
savo-kalba-285-177381
58
Kriniai:
Paskutinij sod muzika obojui, fortepijonui, violonelei ir muamiesiems (1979)
Kantata Cantus ad futurum / Giesm ateiiai 2 sopranams ir instrument
ansambliui (1982)
Nebaigtoji simfonija (1995)
Nebaigtoji simfonija (1995), dviej dali simfoninis krinys, kuriame persipina
F. Schuberto idjos ir kit kompozitori muzikos aliuzijos.
Tuo metu Martinaitis para ir Nebaigtj simfonij (1995) vien i skmingiausi ir
daniausiai atliekam lietuvi simfonini krini. Kaip galima spti i pavadinimo, tai
paskyrimas Schubertui, laisvai sekant dvidale jo ymiojo krinio struktra. I daugybs
kontrasting epizod nuaudiama jaudinanti ir puikiai orkestruota instrumentin drama,
kurioje apstu aliuzij ir kitus kompozitorius (Brahms, Mahler, Mozart, Wagner, Bruckner,
Sibelij)136.
Arma Christi / Kristaus ginklai trombonui, fortepijonui, marimbai, kontrabosui ir 2

asistentams (1996)
Literatra:
Linas Paulauskis. Algirdas Martinaitis: pamaldus ir palaidnikas. Lietuvos muzikos
link Nr. 10, 2005, http://www.mxl.lt/lt/classical/info/266
Rta Gaidamaviit. Tiesas atrasti paiam. Rta Gaidamaviit. Krybini stili
pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005,
p. 256-263.
Rta Gaidamaviit. em ir dangus. Rta Gaidamaviit. Krybini stili
pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005,
p. 264-273.
Rta Gaidamaviit. Esu prats idjas nusiskinti i oro. Rta Gaidamaviit.
Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro
akademija, 2005, p. 274-281.
Kiti altiniai:
Veronika Janatjeva. Algirdo Martinaiio greit vyki muzika. Lietuvos muzikos link Nr.
6, 2003, http://www.mxl.lt/lt/classical/info/346
Gyvenu su savo muzika vienuose markiniuose. Kompozitori Algird Martinait
kalbina Romas Daugirdas. Meta, 2011 Nr. 5 (gegu) http://www.tekstai.lt/zurnalas-
metai/6560-gyvenu-su-savo-muzika-vienuose-marskiniuose-kompozitoriu-algirda-
martinaiti-kalbina-romas-daugirdas?catid=669%3A2011-m-nr-5-geguze
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/5709/kurybos_metas._tristis_est_anima_mea...ko
mpozitorius_a._martinaitis
59
2.7. Mindaugas Urbaitis (*1952)
Man muzika vis tiek yra skambjimas, man muzika yra klausymui ir ta prasme esu akademikas
kompozitorius.137
Gyvenimo datos:
1952-06-01 gim Kaune;
1975 m. baig Lietuvos konservatorij (studijavo J. Juzelino kompozicijos klasje);
nuo 1975 dsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje;
1991-1996 Lietuvos kompozitori sjungos pirmininkas;
1991-1995 reng tarptautinius iuolaikins muzikos festivalius Gaida;
rengia radijo laid ciklus apie naujj muzik.
Krybos stilius ir raida. M. Urbaiio muzikai bdinga:

nauj form bei iraikos priemoni iekojimas, nuolatinis domjimasis muzikos
naujovmis;
minimalizmas;
diatonika muzikos kalba;
racionalumas, dmesys detalms, nuoseklus, nekontrastinis muzikos pltojimas;
stiliaus varumas (kiekviename krinyje laikosi pasirinkto muzikos stiliaus rib).
Krybos pradioje M. Urbaitis reiksi kai radikalus minimalistas138, patyrs amerikietikojo

minimalizmo (ypa P. Glasso) tak, stebino klausytojus ypatingai itstomis kompozicijomis
(Trio 3 melodiniams instrumentams, 1982). To, kas man patinka, a mgstu klausytis ilgai. Ir
tie mons, kuriems mano muzika patinka, niekad nesako, kad ji per ilga tvirtino
kompozitorius 1985 m. Man reikia laiko, per kur bt galima muzik siklausyti. Tai
tarytum sultinta muzika. Ypa Meils daina ir isiskyrimas ir Trio kitaip matuoja laik:
kiekvien skambesio fragment leidiama siklausyti dar ir tiek, kiek atlikjui atrodo btina
susidaro savotika sustabdyt akimirk pyn. Viso krinio trukm ir tradicin pltot man
137Rta Gaidamaviit. Muzika skambjimui. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su

muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 292.
138 Apie minimalizm: Kai su juo pirm kart susidriau, atrod, kad tas kelias niekur neveda. Perspektyva
irykjo vliau, kai pats intuityviai j atjau. Nemgstu pernelyg tirtos, perkrautos muzikos ir vengiu toki
rayti. Minimalizmas man yra tam tikra muzikos slyga. Tuo aspektu man labai artimi senieji polifonistai ir
J. S. Bachas. Rta Gaidamaviit. Parayti daug nebtina. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais.
Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 285.
60
nra esmins savybs: tai galima sivaizduoti net kaip nedidel begalybs atkarp (pavyzdiui,
Albumo lapeliai)139.
Pasak M. Urbaiio, (...) mene man domu abstraktesni ir ikilesni dalykai tai kas susij
su paros ritmu, met laik kaita ir pan. Savo muzikos vyksm galbt galiau palyginti su
gamtos reikini vyksmu ups tekjimu, sauls leidimusi, debes plaukimu: lyg nieko
nepastebime, taiau menas turi pastebti ir nepastebimus dalykus140.
8 deimtmeio pabaigos 9 deimtmeio Urbaiio kriniams bdingas ypatingas

racionalumas, integralumas ir grynumas, kuris galt bti lyginamas su tam tikrai
ornamentais ar geometrinmis abstrakcijomis. Naudojo repetityvin komponavimo metod,
aleatorik.
9-ojo deimtmeio pabaigoje Urbaiio muzikin kalba tapo maiau asketika, kompozitorius
savo kompozicijas m konstruoti pasiremdamas tam tikrais atpastamais praeities
kompozitori (Bacho, Mozarto, Brahmso, Brucknerio, Wagnerio, Piazzolos) muzikos motyvais.
Kompozitorius pats tok komponavimo metod vadina re-kompozicija arba recycling141.
Tai, jog deimto deimtmeio pradioje M. Urbaitis ypa domjosi rekompozicijos
galimybmis, matoma tiek i pasisakym interviu142, tiek i viso pluoto rekompozicijos
principu sukurt krini: Lacrimosa (1994, pagal W. A. Mozart), Bruckner-Gemlde (1996),
Schlustk (1998, pagal G. Mahler), Der Fall Wagner (1999) ir kt.
M. Urbaitis daugiausiai kuria kamerin muzik, nors paymtinas ir baletas Acid city,
kurio pastatymas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sulauk didelio publikos
susidomjimo. Daug kuria muzikos teatro, bendradarbiavo su reisieriais Eimuntu
Nekroiumi, Saulium Varnu ir kt.143
Svarbi ir kompozitoriaus pltojama vietjikoji veikla. Skaitydamas paskaitas apie
iuolaikins muzikos istorij Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kitose Lietuvos
auktosiose mokyklose, vesdamas atviras paskaitas ir diskusijas, laidas radijuje M. Urbaitis
svariai prisideda prie iuolaikins muzikos populiarinimo Lietuvoje.
139 Rta Gaidamaviit. Parayti daug nebtina. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su
muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 284.
140 Ten pat.
141 http://www.mic.lt/lt/classical/persons/info/urbaitis?ref=%2Flt%2Fclassical%2Fpersons%2F41
142 1991 m. M. Urbaitis pasakojo: Nesu daug toki krini paras, bet tas metodas, kur Stravinskis vadina
recomposition perkrimas (svetimos muzikos perkrimas), man domus. ia kaip namo statymas i paruot
blok. Tai p ir i muzikos: gali paimti lyg ir inom motyv, lyg ir pastam muzik, bet visai kitaip j girdi ir visai
kitaip pekuri, permontuoji a net vartoiau tok od. Ir krinyje Bachvariationen t darau, atrenku tik tuos
Bacho muzikos fragmentus, kurie tinka iam raymo bdui. Rta Gaidamaviit. Muzika skambjimui.
R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro
akademija, p. 292.
143 Plaiau apie tai http://www.menufaktura.lt/?d=2&p=2056#gsc.tab=0 .
61
Sukr:
balet Acid city (2002);
krini orkestrui: Lietuvi liaudies muzika stygini orkestrui (1990), Bruckner-
Gemlde simfoniniam orkestrui (1996);
kamerini instrumentini kompozicij: Invencijos 3-5 obojams (1976), Quartetto per
archi (1978), Trio 3 melodiniams instrumentams (1982), Bachvariationen I 4 smuikams
(1988), Der Fall Wagner fleitai, smuikui ir violonelei (1999), Bachvariationen II 6
violonelms (2000), Ramyb fortepijonui ir stygini kvartetui (2000);
vokalini krini solo ir/ar chorui: Meils daina ir isiskyrimas balsui ir vluojaniai
sistemai (. A. A. Jonyno, 1979), Ivaikiojau mik, ivaikiojau lauk miriam
chorui (. J. Jukaiio, 1986), Lacrimosa miriam chorui (1994), Celebrabo te, Domine
2 sopranams, moter chorui, fleitai, obojui, klavesinui, vargonams ir violonelei (2000).
Kriniai:
Quartetto per archi (1978);
Meils daina ir isiskyrimas balsui ir vluojaniai sistemai (. A. A. Jonyno, 1979);
Bachvariationen I 4 smuikams (1988);
Lietuvi liaudies muzika stygini orkestrui (1990);
Lacrimosa miriam chorui (1994);
Bruckner-Gemlde simfoniniam orkestrui (1996).
Literatra:
Rta Gaidamaviit. Parayti daug nebtina. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais.
Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 282-288.
Rta Gaidamaviit. Muzika skambjimui. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais.
Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 289-294.
62
2.8. Vidmantas Bartulis (*1954)
Man atrodo, kad muzika ir turi sudaryti natralios tkms spd. Pagal griet sistem
suorganizuoti garsai yra savaip suvaryti. Krinys suskamba tik tada, kai garsai, sujungti
formos ar ko kito, pajunta vidin laisv, kai visiems krinyje esantiems garsams pasidaro
jauku, jie nevaro vienas kito. Atsiranda darna, susiklausymas, arba natrali tkm.
(Vidmantas Bartulis)144
Gyvenimo datos:
1954-04-03 gim Kaune;
1980 m. baig Lietuvos konservatorij (E. Balsio kompozicijos klas);
1980-1983 dst J. Gruodio konservatorijoje Kaune;
1982-1993 buvo Kauno dramos teatro muzikins dalies vedjas, 1999-2003 io teatro
vadovas.
Apdovanojimai
1998 Lietuvos nacionalin kultros ir meno premija
Krybos stilius ir raida. Yra ibands vairius muzikos anrus, skmingai rao tiek scenin,
tiek banytin, tiek kamerin muzik ar vairius performansus instrumentinio teatro. Kaip
ra Linas Paulauskis, jis gali rayti bet k nuo kamerini miniatir iki operos ir stambi
orkestrini krini, nuo liaudies dain harmonizacij iki didiuli masini rengini, nuo
monumentalaus Requiem iki muzikos mados kolekcij pristatymams, popdain aranuoi ir
t.t.145 V. Bartulio krybai bdingas kamerikumas, konsonansikumas, literatrikumas, kit
kompozitori muzikos naudojimas, teatralikumas, instrumentinio teatro elementai, i dalies
minimalizmas. Kompozitorius priskiriams naujj romantik kartai.
8 deimtmeio pabaigoje 9 deimtmeio pradioje V. Bartulis kr naujojo romantizmo

stiliaus muzik, pasiymini kamerikumu, kontempliatyvumu, poetikumu bei
diatonikumu. Bartulio ankstyvosios kompozicijos isiskyr kontempliatyvia, elegika
nuotaika, pabrtinu lakonikumu ir danai msiojaniais gamtos vaizdiais, bdingais
visiems 8-ojo deimtmeio pabaigoje debiutavusiems kompozitoriams neoromantikams146.
Neoromantiniu periodu V. Bartulio krybai, kaip ir kitiems kartos atstovams dar tak ryt
filosofija ir poezija.
145 Linas Paulauskis. Vidmantas Bartulis: postmodernus aidjas su romantiko gyslele. Lietuvos muzikos link
Nr. 8, 2004, http://www.mxl.lt/lt/classical/info/303


63
Tolesnio domjimosi rytais iniciatorius buvo A. Martinaitis. Prisimenu, gimimo dienos
proga jis atsiunt man labai trump kin poeto Van Vjaus eilrat. domiausia buvo tai, kad
eilraio pavadinimas buvo daug ilgesnis u pat eilrat... ir tai paskatino sukurti pjes
violonelei ir fortepijonui Palydiu ivykstant draug, ir mes paskutin kart irime
apsnigtus vasario medius... Vliau skaiiau daug senosios kin ir japon poezijos vertim.
Juose radau nemaai bendrumo su mane masinaniomis krybos idjomis. Gal be ios poezijos
painimo jos dar ilgai nebt isikristalizavusios, gijusios konkrei form. Labai ilgai
imponavo tylos, erdvs laiko, aminybs supratimas. Koks nepakartojamas, pasirodo,
krintanio rudens lapo susilietimas su ramaus eero paviriumi toje tyloje, erdvje, laike ir
aminybje... (Vidmantas Bartulis, 1986 m.)147.
Taip pat takos turjo, kaip ir kitiems neoromantizmo kartos atstovams, ir
B. Kutaviiaus muzika: To meto mano muzikin kalbsena (1980-1987 m.) turjo labai daug
sauk (ypa dermini ir ritmini) su Broniaus muzika. Man ji dar labai didel tak. Kai
pasakau jam juokiasi, o man nepatogu. Bet ne gda...148
Didioji dalis V. Bartulio neoromantini kompozicij turi antrates ar savitas
programas, susiejanias su programins muzikos tradicija. Kompozitoriaus teigimu, jo visa
muzika yra literatrika ar pavadinimu, ar moto, ar citatomis149. Poetiki patys krini
pavadinimai, literatrikos j programos ar anotacijos:
Du klausimai laukins slyvos mediui instrument ansambliui (1980);
Palydiu ivykstant draug ir mes paskutin kart irime apsnigtus vasario
medius... violonelei ir fortepijonui (1981);
Auksini debes lietus fortepijonui (1984);
Keturios paguodos lidnai violonelei ir daina be odi smuikui ir violonelei
(1985).
9 deimtmeio viduryje V. Bartulis daugiau dmesio skyr sakralins muzikos anrams,

vienas pirmj i lietuvi kompozitori, po ilgos pertraukos (sovietmeio laikotarpis)
pradjusi kurti sakralin muzik. i tendencij enklinantys kriniai:
Simfonija Nr. 2 (misterija) Mlynasis angelas miriam chorui ir orkestrui (1985,
. S. Gedos);
Miios miriam chorui ir vargonams (1987);
De profundis instrument ansambliui (1988);
Requiem sopranui, tenorui, bosui, simfoniniam ir puiamj orkestrams (dedikuotas
U laisv mirusiems, 1989).
148 Rta Gaidamaviit. Iliuzin krjo ramyb. Kompozitorius Vidmantas Bartulis apie muzik, raom i
meils. Muzikos barai, 2006, Nr. 5-6, http://www.muzikosbarai.lt/index.php?id=111.

149 Rta Gaidamaviit. Kompozitorius Vidmantas Bartulis visur atsiranda ir dingsta laiku. Krybini stili
pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 231.
64
9 deimtmeio antrojoje pusje V. Bartulis pradjo kurti vairius teatralikus muzikinius
performansus, instrumentinio teatro kompozicijas efektingas siurrealistines, makabrikai
ironikas instrumentinio teatro kompozicijas, suklusias aiota 9-ojo deimtmeio
pabaigoje. ia susiduriame su kauktais muzikantais, grsmingomis elektronini gars
lavinomis, po sal sklindaniais gardiais kvapais, cirko numeriais, fejerverkais ir daugybe kit
staigmen, kuriose kompozitorius kartais pats atlieka nepakeiiam vaidmen pavyzdiui,
kamerinje operoje Pamoka pagal Ionesco pjes (kur Bartulis diriguoja ne tik keistam
virtualiam orkestrui, bet ir visam ios spdingos absurdo ir grsming nuojaut dramos
siuetui) arba gedulingoje burleskoje Performance: Amen (kur vyksta paties kompozitoriaus
ermenys ir prisiklimas...)150. Rykiausios tokio tipo kompozicijos:
Mein lieber Freund Beethoven... / Mano mielas draugas Beethovenas (1987);
Silas (1989);
Pas de deux (1992);
opera Pamoka (1993, pagal E. Ionesco pjes).
Pats kompozitorius io tipo krinius priskiria instrumentiniam teatrui ir vienam i interviu
paaikina tokio tipo krini krybos motyvacij: nekdamiesi su Algirdu Martinaiiu
vardinom, kad tai yra instrumentinis teatras, nes didel dalis muzikos neatitinka prastins,
nepanai jokias formas, anrus. O kai toki kryb vadini instrumentiniu teatru, nesi
varomas.
Instrumentinis teatras suteikia galimyb ilaisvinti form i griet rm. Nesi pareigotas
mstyti prastos dramaturgijos kategorijomis, kaip dert, o kaip nedert... ia esama
daugiau aisms, atsiranda netiktos vairi muzik jungtys, nes teatras, bdamas sintetinis
menas, gali manipuliuoti vairiausiais dalykais, kurie realybje sunkiai jungiami, o jei
sujungiami sunkiai vardijami. Isilaisvins idrsti nusiengti tam tikr norm
reikalavimams, darai taip, kaip nori, o ne kaip reikt. Literatrikumas kartais suskamba
tarsi keiksmaodis ar neabejotina blogyb, bet jei vardiji, kad ia instrumentinis teatras,
krinys gauna kit dimensij, o muzikantams lengviau, kai ino, jog galima interpretuoti taip
ir anaip, j fantazija tampa berib.151
Vidmantas Bartulis danai savo kryboje pasitelkia kit autori krini fragmentus.
Kompozitoriaus teigimu, niekada nenaudoju kit kompozitori krybos per prievart tai
turi bti organika, ir tikiuosi, kad taip yra152. Citatos jau buvo naudojamos dar 9 deimtmeio
pradioje sukurtose kompozicijose Palydiu ivykstant draug ir mes paskutin kart irime
apsnigtus vasario medius... violonelei ir fortepijonui (F. Schuberto dainos citata, 1981),
1750 met liepos 17-osios vizija vargonams (J. S. Bacho choralo citata, 1984). Ir i tendencija
151 Rta Gaidamaviit. Sunku bti lakonikam. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius:
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 234.

152 Rta Gaidamaviit. Kompozitorius Vidmantas Bartulis visur atsiranda ir dingsta laiku. Krybini stili
pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 230.
65
iliko iki i dien. Beveik visose savo kompozicijose Bartulis atsigria pamgtj praeities
muzik, cituodamas ir perprasmindamas j paradoksaliuose ndienos kontekstuose. Jo
santykis su parafrazuojamais autoriais nevienaprasmikas: tai ir nostalgika adoracija,
atsargus svetimos muzikos prisijaukinimas; kita vertus, su sveika Bartuliui bdingo humoro
doze pasiprieinimas sentimentaliam prarastos harmonijos ilgesiui, lengvo farso kauke
pridengta tragika gaida. [...] Kartais svetimos muzikos Bartulio kriniuose tiek daug, kad
kompozitoriaus tapatyb, regis, itirpsta jos gausybje. vyksta postmodernus paradigmos
poskis: kompozitorius kaip dlioni meistras, kuratorius, didjus.153
Paskutiniajame XX a. deimtmetyje Vidmantas Bartulis pradjo rayti vis serij
kompozicij, kuriose naudoja rekompozicijos technik, kit kompozitori krini citatas bei
stilistik: I like Vivaldi (The Four Seasons) (1993); I like Tango (La comparsita) (1994;
r. 16 psl.).
Sukr:
scenini krini: kamerins operos Pamoka (1993), Aurin (2006);
vokalini-instrumentini kompozicij: Requiem sopranui, tenorui, bosui, simfoniniam
ir puiamj orkestrams (dedikuotas U laisv mirusiems, 1989);
kamerini instrumentini krini: Du klausimai laukins slyvos mediui instrument
ansambliui (1980); Palydiu ivykstant draug ir mes paskutin kart irime
apsnigtus vasario medius... violonelei ir fortepijonui (1981); Keturios paguodos
lidnai violonelei ir daina be odi smuikui ir violonelei (1985); O, brangioji
stygini kvartetui (1994); Reti susitikimai, kuri metu mes okame aistringus okius,
mename mirusius draugus ir mus uplsta sentimentals prisiminimai klarnetui,
fortepijonui, smuikui ir violonelei (1997); Tyliai Naujalis kalbina Vitel stygini
kvartetui (1999); Treiasis greitasis, arba Glinkos ir Nemiroviiaus-Danenkos kelion
traukiniu i Sankt Peterburgo Maskv smuikui, violonelei ir fortepijonui (2008) ir kt.
Kriniai:
Palydiu ivykstant draug ir mes paskutin kart irime apsnigtus vasario
medius... violonelei ir fortepijonui (1981)
Auksini debes lietus fortepijonui (1984)
1750 met liepos 17-osios vizija vargonams (J. S. Bacho choralo citata, 1984)
O, brangioji stygini kvartetui (1994)
Requiem sopranui, tenorui, bosui, simfoniniam ir puiamj orkestrams (dedikuotas
U laisv mirusiems, 1989)
I like H. Berlioz (Lointaine) fleitai ir stygini orkestrui (2003)
66
Literatra:
Rta Gaidamaviit. Vidmantas Bartulis. Tarp tylos ir garso. Vilnius: Lietuvos muzikos ir
teatro akademija, 2007.
Rta Gaidamaviit. Vidin gars laisv. Krybini stili pdsakais. Pokalbiai su muzikais.
Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005, p. 220-255.
Linas Paulauskis. Vidmantas Bartulis: postmodernus aidjas su romantiko gyslele. Lietuvos
muzikos link Nr. 8, 2004, http://www.mxl.lt/lt/classical/info/303
Kiti altiniai:
Rta Gaidamaviit. Iliuzin krjo ramyb. Kompozitorius Vidmantas Bartulis apie muzik,
raom i meils. Muzikos barai, 2006, Nr. 5-6,
http://www.muzikosbarai.lt/index.php?id=111.
2.9. Onut Narbutait (*1956)
Muzika man yra malda ir sykiu aidimas. aidimo taisykls gali radikaliai keistis, o ta
substancija, kuri galime pavadinti maldos iraika, i esms nesikeiia.154
Kompozitor Onut Narbutait lietuvi muzikoje pradjo reiktis 8 deimtmeio

pabaigoje, kameriniais, emocionalumo, asmeninio kalbjimo ir kartu saikingais kriniais.
Palaipsniui ji atsiskleid ir kaip stambi orkestrini opus krja, sukrusi savit, jos kryb
nuo kit aikiai skiriant stili. Prie taikliausio jos dabartins krybos apibdinimo turbt
labiausiai bus priartjs amerikiei muzikologas Richardas Taruskinas, sakydamas: ne
tonali. Ne romantin. Ne retro. Konsonansika155.
Gyvenimo datos:
1956-06-12 gim Vilniuje. Motina ymi lietuvi muzikolog Ona Narbutien (1930-
2007);
1979 baig Lietuvos konservatorijoje (dabar LMTA) kompozicijos studijas Juliaus
Juzelino klasje;
1979-1982 dst Lietuvos konservatorijos Klaipdos fakultetuose muzikos teorijos
disciplinas.
Apdovanojimai:
1997 m. LR Nacionalin kultros ir meno premija (u oratorij Centones meae urbi)
154Ten pat, p. 25.

155Linas Paulauskis. PORTRETAS. Onuts Narbutaits garsais raomas dienoratis. Lietuvos muzikos link Nr.
13, http://www.mic.lt/lt/classical/info/117%20link.
67
Krybos stilius. Onuts Narbutaits kryba pasiymi originaliais turinio ir formos
sprendimais, niuansuota muzikos kalba, subtiliu saikingumu ir kartu emocionalumu.
Ilaikydama neabejotin krybin nepriklausomyb, Narbutait pltoja labai iraiking
muzikos kalb, kuriai bdingas intelektualumas ir struktrinis mstymas, iraikinga
instrumentuot ir simenantis melodingumas, prisotinta garsin vertikal ir intensyvi muzikos
tkm156.
Svarbiausia muzikos gyvyb. Manau, kad idealas yra muzikos struktros ir jos
virgarsins dimensijos sutapimas. Esu skeptika meno konceptualizavimui, deklaracijoms,
kai jos tampa svarbesns u skambant rezultat. Muzika turt kalbti pati savo forma ir
iraika, ir visi komentarai bei aikinimai gali bti doms ir inspiruojantys kaip asociatyvus ar
teorinis kontekstas, bet ne kaip btinyb.
Svarbiausia man yra krinio visuma, forma, o ne specials garso igavimo bdai, kaip
nors mokslikiau specializuotos muzikins materijos problemos, nes tai tik priemon visumos idjai
gyvendinti. Man labai svarbus ir grietos atrankos, maksimalaus atsiribojimo ir vieningumo
principas.157
Kaip yra taikliai pastebjs Linas Paulauskis, alia plataus vairi bsen, nuotaik,
emocij spektro visoje Onuts Narbutaits kryboje juntamas aristokratiko saiko pojtis,
stipri kompozicin disciplina tai tik sustiprina emocin ios muzikos paveikum. Taiau
konstruktyvusis pradas ia reikiasi ne kokiomis nors i kit perimtomis ar savo susikurtomis
vairi muzikos parametr totalios organizacijos sistemomis. Tad intelektualieji Narbutaits
opusai primint ne mainin produkcij (kai i anksto parengta schema generuoja
kompozicijos garsin mediag), o precizikai atlikt rank darb. Komponavimo
racionalumas ia atsiskleidia kruopiai detalizuotomis faktromis, tiksliomis smulkesni ir
stambesni padal bei visos formos proporcijomis, ne ikart atsekamomis maiausi detali
saukomis158.
Krybos bruoai:
individualumas
Per kelet deimtmei Onut Narbutaits sukr savit, original muzikos stili.
Btent individualumo svarba danai akcentuojamas kompozitors pasisakymuose: ...muzik
rayti tikrai labai domus usimimas, ir nuolat sau kak atrandi. Pabriu btent sau
atrandi, nes ms profesija yra i tikrj dviraio iradinjimas. Ir taip turi bti, kiekvienas
turi irasti savo dvirat, nes kai sdi ant svetimo i to nieko neieina159.
156 http://www.mic.lt/lt/classical/persons/bio/narbutaite?ref=%2Flt%2Fclassical%2Fpersons%2F41
157 Audron iraityt. Skiautinys mano miestui. Monografija apie Onuts Narbutaits kryb. Lietuvos muzikos
ir teatro akademija, Lietuvos kompozitori sjunga, 2006, p. 22.
158 Linas Paulauskis. PORTRETAS. Onuts Narbutaits garsais raomas dienoratis. Lietuvos muzikos link Nr.

68
dmesys i kit srii ateinantiems vaizdiniams, praeiiai
Visada raydama turi kok nors inspiruojant nemuzikin, atmosfer palaikant lauk,
susidedant i daugybs skirting dalyk160. Taip daugelyje O. Narbutaits krini egzistuoja
tam tikri provaizdiai dalykai, inspirav krinio muzikin kalb bei struktr. Danai ir
instrumentins kompozicijos, net ir j dalys turi pavadinimus, sukonkretinanius muzikos
vaizdines-idjines inspiracijas. Neretai krybai O. Narbutait kvepia i praeities ateinantys
vaizdiniai (pvz., oratorija Centones meae urbi) ar filosofins, simbolins, sakralins
aktualumo neprarandanios prasms (Trys Dievo Motinos simfonijos, Krantas up
simfonija, Melodija Alyv kalne).
intuityvumas derinamas su racionalumu

O. Narbutaits kryboje puikiai dera intuityvusis ir racionalusis pradai, suteikiantys jos
muzikai gyvumo ir kartu stabilumo. Kaip ra Tilman Urbach, kartais lietuvi kompozitor
linksta elegikum, kartais ji audia iurktok, tio nestokojant duet smuikui ir altui
(Atuonstyg, 1986). Ir be joki abejoni Onuts Narbutaits muzik persmelkia
dramatizmas ir valinga raika. Reikminga kiekviena lstel, taiau drauge neatitrkstama nuo
stabilaus kompozicinio pamato. (Fono Forum)161.
Natralumas ir racionalumas neprietarauja vienas kitam. Mane apskritai traukia
harmonija ir jungtis tarp skirting dalyk tarp disciplinos ir spontanikumo, tarp atonalumo
ir tonalumo, tarp ekspresijos ir ramybs. Racionali sandara man nra svarbiausias dalykas,
kurio specialiai siekiu. Racionalus pasirengimas darbui ir pats muzikos atsiradimo procesas
bei rezultatas tai lyg vazonas ir gl, kuri turt tame vazone uaugti ir praysti. Tas iedas
yra tikslas. Idealu, kai konstrukcija gyvybinga kaip augalo ir sukuriamo natralumo iliuzija.
Man menas pirmiausia siejasi ne su schema, o su gyvybe, gyvais impulsais, tam tikromis
vizijomis. Intuityvioji pus be galo svarbi (O. Narbutait).162
moderni, individualizuota, konsonansika muzikos kalba

Visada siekiau lanksios ir niuansuotos kalbsenos ir ankstesniuose opusuose, labiau
redukuotuose, asketikuose, ir dabartiniuose, sudtingesns sandaros kriniuose.163 Kaip
teig O. Narbutait, iekau kalbos, kuri bt kuo maiausiai varoma vis t nerayt
nuspjam draudim ir privalom etiket, kurie nuolatos kuriami neva norint isiverti i
egzistuojani rezervat, bet vl momentaliai usibarikaduojant naujuose164.
Kompozitor savo kryboje yra ibandiusi vairias komponavimo technikas, taiau
jas velgia skeptikai, nesureikmindama pasirinktos krybins sistemos svarbos: Prasm
160 Ten pat, p. 30.


163 Ten pat, p. 21.
164 Ten pat, p. 29.
69
gimsta tekste ir kontekste, jos nepateikia naudojama technika165. Taip pat kritikai velg ir
minimalizmo technik bei stili: Esu naudojusi repetityvikum, taiau minimalizmas kaip
stilius man yra tolimas (o kartais net atgrasus), nes savaime istumia daugyb niuans ir
poveikio galimybi166.
Daug dmesio kompozitor skiria krinio formos paiekoms ir sprendimams. Mano
formos konstravimas bt greiiau klasikinis, inoma, i svok taikant metaforikai.
Forma yra tai, nuo ko beveik ir prasideda darbas visada turiu susikurti aik formos model,
numatyti vis eig, tik tada galiu pradti konkreiai rayti167.
Kaip vienas rykiausi O. Narbutaits muzikos kalbos bruo vardinamas
konsonansikumas. Tai ne tonali muzika, bet formuojama taip, kad susidaro tam tikro
tonalumo spdis. Pasak kompozitors, jos muzikai bdinga tonikalizacija (Lutoslawskio
naudojamas Sikorskio terminas) daniausiai ir atonaliuose kriniuose (tonali tikra to
odio reikme apskritai nra garsai turi traukos centrus, apie kuriuos sukasi. Mano
muzikoje, net i pairos visai atonalioje, yra aiki trauka ir judjimas apie tam tikrus
tonalinius centrus ir su tuo susijs ekspresijos pobdis168.
ssajos su neoromantik kryba

Onuts Narbutaits kryba siejama su jos kartos atstov A. Martinaiio, V. Bartulio ir
M. Urbaiio kryba ir priskiriama neoromantik kartai. i samplaika i dalies yra takota
XX a. 8-9 deimtmei sandroje Lietuvoje plintani krybos tendencij (kurioms i
kompozitori karta turjo ypa daug takos), siekio kalbti asmenikesne, individualizuota,
emocionalesne ir konsonansikesnes muzikos kalba, daniausiai renkantis kamerines atlikj
sudtis. Dmesys poezijai, kitoms meno akoms bei istorijai, i vairi altini kylantys
muzikos krini nemuzikiniai vaizdiniai, danai vardinami antratse, taip pat sustiprina
ssaj su neoromantik estetinmis pairomis.
Pati kompozitor priskyrim velgia kritikai, akcentuodama individualumo
valgos svarb: Tarp mans ir kit mano kartos koleg buvo daug slyio tak, tam tikro
idjinio bendrumo ir, norint mus sujungti grup, buvo griebtasi tuomet populiarios
neoromantik etikets. Nesismulkinta dl atskir personalij, juo labiau atskir krini. Tai
buvo siejama ne tiek su paia muzikos materija, kiek su jos sugestyviuoju substratu, bendra
nuotaika, lyrizmo ir nostalgijos doze, su grynai technologini aidim primato atsisakymu.
Taip neoromantikais tapome ir tuomet minimalistinis Urbaitis, ir a su savo kiek kitokiais
jimais169. Neoromantiniams priskiriami pirmieji O. Narbutaits kriniai, tokie kaip II
stygini kvartetas Atverk umarties vartus (1980), 1981-j birelio muzika (1981) ir kt.,
vliau velgiamos rykesns ssajos su savo kartos kompozitori krybiniais iekojimais.
165 Ten pat, p. 29.

166 Ten pat, p. 21.
167 Ten pat, p. 20
168 Ten pat, p. 25.
ir teatro akademija, Lietuvos kompozitori sjunga, 2006.

70
saukos su kit kompozitori kryba
XX a. paskutiniajame deimtmetyje, kaip ir kiti neoromantikai, O. Narbutait
susidomjo rekompozicijos technika ir atsigr ankstesni epoch kompozitori kryb ar
konkreius krinius: Mozartsommer 1991 fleitai, smuikui altui ir klavesinui (1991); Rudens
riturnel. Hommage Fryderyk smuikui, altui, violonelei ir fortepijonui (1999);
Winterserenade fleitai, smuikui ir altui (1997), pagrsta F. Schuberto dainos Labanakt i
iemos kelions ciklo motyvais.
Pasak L. Paulauskio, praeities atgarsiai jos kryboje absorbuojami ir tampa savais
raikos elementais danai nelengva igirsti, kurioje btent vietoje kompozitor terpia
svetimos muzikos epizod. Kratutinis to pavyzdys kompozicija Mozartsommer 1991,
itisai sudaryta vien i labai smulki Mozarto muzikos fragment tarsi pasiskolint svetimos
kalbos odi ar skiemen, kurie naujai sugula vientis ir individuali kompozitors
muzikin kalb170.
Stiliaus raida. O. Narbutait krybos pradioje igarsjo savo kameriniais, nostalgija ir

konsonansikumu persmelktais kriniais, kurie leido priskirti kompozitor neoromantik
kartai171. Taiau jos kryboje nuo pat pradi buvo individuali dalyk, skiriani j nuo,
pavyzdiui, Algirdo Martinaiio ar Vidmanto Bartulio krybos. Akivaizdus Onuts Narbutaits
muzikos emocionalumas niekad netapdavo dominuojaniu jos kompozicij impulsu,
neprasiverdavo graudulio antpldiais ar sproginjaniomis ekstazmis, negaudavo
lengvabdikesnio aidimo form ar juo labiau nepereidavo vlesnes postmodernistines
savo paties parodijas172. Neoromantiniai kriniai Stygini kvartetas Nr. 2 Atverk
umarties vartus (1980), 1981-j birelio muzika smuikui ir violonelei (1981),
Interludium fleitai, violonelei ir vargonams (1983).
9 deimtmeio antroje pusje Narbutait yra sukrusi ir labiau struktruot,
racionalesni kompozicij (Atuonstyg smuikui ir altui, 1986; Vijoklis dviem
fortepijonams, 1988), o paskutiniajame XX a. deimtmetyje susidomjo rekompozicijos
technika (Mozartsommer 1991) bei pradjo kurti didesns apimties instrumentinius ar
vokalinius-instrumentinius krinius.
Paskutiniajame XX a. deimtmetyje Mozartsommer 1991 (Mozarto vasara 1991)
fleitai, smuikui, altui ir klavesinui, autorei to neplanuojant, i kompozicija tapo pirmja jos
dialog su praeities krjais ciklo dalimi. 1997 metais j prats Schuberto dainos "Labanakt"
motyvais grsta Winterserenade (iemos serenada), o 1999 m. openikoji Rudens
riturnel. Hommage Fryderyk. Autor yra usiminusi, kad kada nors tikisi grti prie io
savotiko praeities tiltais sujungto met laik ciklo ir sukurti Bachui skirt pavasario muzik.
171Kvartetas Atverk umarties vartus pirmas mano darbas po studij buvo ir pirmas tvirtesnis ingsnis
autentikos iraikos link.
71
Mano santykis su tradicija niekada nebuvo konfliktikas. Kai atjau muzikos pasaul, jei ir
norjosi kam nors prieintis, tai veikiau tam tikroms iuolaikins muzikos diktato formoms,
kurios var kompozitoriams nemaai kompleks, yra pripainusi Narbutait. Taiau jos
partitrose neiekokite tradicionalizm patvirtinani "daiktini" rodym. Tradicij,
praeities pasauli eliai jos muzikoje atgyja kaip apmstym, savs paios ir savo epochos
istorijoje suvokimo bei vaikysts jausm, spalv, kvap ir gars ilgesio iraika ar tai bt
la Chopin pasaas Rudens riturnelje, ar yd giesms nuotrupa oratorijoje Centones meae
urbi (Skiautinys mano miestui)173.
Pasak Rtos Gotautiens, dar Nepriklausomybs metais kompozitors muzika patyr
enklias transformacijas. Pirmiausia Narbutait labiau nei kiti lietuvi kompozitoriai atsidjo
stambi form simfoninei ir vokalinei krybai (Sinfonia col triangolo, 1996; oratorija Centones
meae urbi, 1997; Simfonija Nr. 2, 2001; Tres Dei Matris Symphoniae, 2003; La barca, 2005).
Kompozitors anriniai ir stilistiniai pasirinkimai liudija, kad jos kryba nra orientuota
iuolaikins muzikos festivali terpes, nors pastaraisiais metais daugum krini ji rao
usienio muzikos festivali bei institucij usakymu. Ilaikydama neabejotin krybin
nepriklausomyb, Narbutait pltoja labai individuali muzikos kalb, kuriai bdingas
intelektualumas ir struktrinis mstymas, iraikinga instrumentuot ir simenantis
melodingumas, prisotinta garsin vertikal ir intensyvi muzikos tkm. Subtili garsin
vaizduot jos muzikoje dera su gausiomis kultrinmis reminiscencijomis. Amerikiei
muzikologas Richardas Taruskinas valgiai susiejo Onuts Narbutaits kryb su tomis Ryt
Europos iuolaikins muzikos tradicijomis, kurias reprezentuoja Witoldo Lutosawskio ir
Sofijos Gubaidulinos kryba174.
XXI a. pradioje O. Narbutait garsja kaip simfonins muzikos krja175, sulauk
pripainimo usienyje: ymi garso ra firma Finlandia records ileido keturias jos krybos
retrospektyv pateikianias kompaktines plokteles, o usienio muzikos kolektyvai bei
festivaliai usako Narbutaitei sukurti naujus krinius. Kaip pastebjo L. Paulauskis,
kompozitor yra isitarusi, kad pastaruosius kelet met jos kryba vl krypsta
apiuopiamesni melodij, skaidresni spalv, aikesni kontrapunkt sen ir paprast
dalyk link. Taiau tai tikrai nepanau bet kurias naujojo paprastumo apraikas ar
sentimentalias harmonijos paiekas176.
173 Jrat Katinait. Hommage Mozart. Lietuvos muzikos link Nr. 12, 2006,
174 Rta Gotautien. Ar iandien egzistuoja tikras lietuvikas skambesys? Lietuvos muzikos link Nr. 10, 2005,
175 Kompozitor, anksiau garsjusi skaidriomis, intymios iraikos kamerinmis kompozicijomis - nors ir buvo
sukrusi simintin opus kameriniam orkestrui ("Opus lugubre", 1991; "Metabol", 1992; "Sinfonia col
triangolo", 1996) bei spding daugiakalb, unikal daugiakultrin Vilniaus paveld atskleidiani oratorij
"Centones meae urbi" solistams, chorui ir orkestrui (u kuri Narbutaitei paskirta 1997 met Lietuvos
nacionalin premija), - su Antrja simfonija tapo tikra lietuvikojo simfonizmo lydere. Linas Paulauskis.
PORTRETAS. Onuts Narbutaits garsais raomas dienoratis. Lietuvos muzikos link Nr. 13,
http://www.mic.lt/lt/classical/info/117%20link.
72
Kriniai:
1981-j birelio muzika smuikui ir violonelei (1981)
1981-j birelio muzika smuikui ir violonelei (1981), yra penki dali ciklas,
kvptas nuolatini kelioni tarp Klaipdos ir Vilniaus nuotaik ir vaizd. Dalys: 1. Dangus,
2. Jra, 3. Lietus, 4. Naktis, 5. em. Jame persipina neoromantin nostalgija,
monotoniki vaizdai, asketika muzikos iraika bei racionals kompoziciniai sprendimai.
Krinio anotacija: 1981-j birelio muzika smuikui ir violonelei. Dalys: 1. Dangus,
2. Jra, 3. Lietus, 4. Naktis, 5. em. Tai vienintelis tarp mano opus, kurio atsiradimo istorija
toia paprasta ir taip konkreiai lokalizuota, kad galiu atkurti j ir dabar po dvylikos met.
Tuo metu dirbau Klaipdoje ir nema laiko dal buvau autobus, traukini, kartkartmis
lktuv keleiv. T apniukusi ir lieting 1981-j ankstyvos vasaros dien keliavau autobusu
i Vilniaus Klaipd. Skaitinjau japon poezij ir irjau pro lang monotonik, jau
dvejus metus stebim peiza. Kai pagaliau ilipau Klaipdoje, turjau su savimi tai, ko
nesidjau i kelion, apie k n nenutuokiau jos pradioje 1981-j birelio muzik su
visa jos struktra, dali pavadinimais ir muzikinmis detalmis. inoma, pats uraymas
utrunka ilgiau ir vis dlto tai yra akimirksnio kvpimo krinys. Lenk muzikologas K. Droba,
igirds i muzik, pasak: juk tai haiku! Neturiu prie to k pridti177.
Reinhardas Schulzas vokiei laikratyje Sddeutsche Zeitung apie krin bei pai
kompozitor ra: Onuts Narbutaits muzika turi neabejotin traukos jg. sivaizduojami
garsai kompozitor smelkte persmelkia ir vliau tai persiduoda klausytojui. Krinio jga
priklauso nuo igyvenim nuoirdumo, ji veikia nepaisydama kompozitors brandos pakop.
"1981-j birelio muzika" smuikui ir violonelei (1981) yra tokia skaidri, kad j
neabejodamas priskiri prie taigiausi kompozitors darb. Tai buvo kelion autobusu i
Vilniaus Klaipd per monotonikai or, be atvangos smon besiskverbiant kalvot
kratovaizd, diktavus pagrindin penki dali krinio vaizdin: judani statik. Taip radosi
ne be kartligiko budrumo fiksuota kompozicija, jungianti priemoni taupum su laisvai
paertais pojiais178.
Atuonstyg smuikui ir altui (1986)

Disonansika, atonali kompozicija, kur styginiai atuoniomis stygomis grieia atriai,
aiiai ir iurkiai. Atrodo, kad Narbutait propaguoja disonanso estetik, remiasi paios
sudaryta sistema, kurios visum dabar sunku atkurti. Anot autors, buvo pasirinktos interval,
akord, j transpozicij slinki serijos (12 gars, 9 akordai, 14 serij; akord sandroje
intervalai laipsnikai didjo, instrument partijose veidrodiniai atspindiai. Raydama krin
kompozitor nuosekliai laiksi savosios sistemos, taiau, j baigusi, dl didesns skambjimo
73
taigos dar kupiras179. Tai O. Narbutaitei svarbi kompozicija, kurioje smsi idj
vlesniems kriniams180.
Mozartsommer 1991 fleitai, smuikui, altui ir klavesinui (1991)

Tai Mozarto muzikos kvpta ir vien ja grindiama kompozicija, reaktualizuojanti klasiko
stili, suteikianti jam naujumo ir puikiai suliejanti Mozarto bei Narbutaits krybinius
iekojimus ir pasiekimus.
Krinio anotacija: 1991 metai buvo paenklinti Mocarto muzika. Mayts jos skiautels
sklandydavo ore, sipainiodavo olse, velniai skimbiojo kambari tyloje. Mocarto vasar
pritrupjo gars daugiausia i vlyvj Mozarto partitr simfonij, kvartet, Uburtosios
fleitos, Requiem. Danai i vjyje besisupanios frazs ant balto nat popieriaus lapo
nukrisdavo tik atskiri garsai vienas, du, trys... Taigi tiksliai identifikuoti visas ias nuotruples,
tipikas intonacijas, harmonines slinktis, atskambanias i daugybs Mozarto krini, dabar
gal jau ir nemanoma. Taiau tai yra visikai autentika Mozarto gars mozaika181.
Pasak muzikologs Jrats Katinaits, kurdama Mozarto vasar kompozitor
pervert daugyb Mozarto partitr (simfonij, kvartet, Uburtosios fleitos, Requiem...),
iekodama bding intonacij, motyv, harmonini slinki, kadencij fragment, kurie nelyg
kokie itikimiausi Mozarto stiliaus sargybiniai keliauja i krinio krin, i vieno partitros
puslapio kit. Veltui varginsits bandydami juos atpainti kartais, regis, trumputis dviej
akord skimbteljimas tikrai atminty prisiauks savo viet Mozarto kryboje, taiau tuoj pat
isprs... Veikiai pasiduodi kompozitors aidimo taisyklms. Autor pasirinko lengv
puantilistin audin, kur susirink Mozarto motyvai, tarsi netyia pasimet i original, ia
susispiet, kad drauge bt jaukiau. Kaip sako pati Narbutait, tai yra visikai autentika
Mozarto gars mozaika. I tikrj i mozaika yra kompozitors i naujo sukurtas Mozarto
gars pasaulis, primenantis teatr. Ne tik todl, kad fleitos motyvai adina Papageno i
Uburtosios fleitos optimizm, o klavesino kadencij nuotrupos reitatyv aliuzijas. Tok
tikrovs ir fantazijos susipynim, isipildymo lkest ir stabteljusio laiko pojt gali patirti tik
teatre182.
Oratorija Centones meae urbi (Skiautinys mano miestui, 1997)

Oratorija tai konstrukcija, susluoksniuota i tekst, kalb, epoch fragment ir visa
tai reflektuojanios muzikos skiaui, kurios yra originalios. Tai dabarties muzika ji
apeliuoja atmint, bet nestilizuoja ir nekartoja praeities183.
180 Plaiau apie tai, ten pat, p. 145-146.
181 Ten pat, p. 54.
182 Jrat Katinait. Hommage Mozart. Lietuvos muzikos link Nr. 12, 2006,

74
Krinio struktra:
ATSKLANDA
POETO SUGRIMAS
Met laikai:
RUDUO
IEMA
PAVASARIS
VASARA
POETO ATSISVEIKINIMAS
USKLANDA
Krinio anotacija: Cento skiaut. Centones i pasiskolint eili ir eilui naujai

sukomponuotas tekstas, antikinis literatrinis, vlesniais amiais ir muzikinis, aidimas.
Centones mea urbi skiautinys mano miestui, sulopytas i Vilniaus sien nuoplai, kurias
sudliojus, irykjo prastomis simbolinmis figromis paymtas emlapis: barokas su
Sarbievijumi, romantizmas su Mickeviiumi, iaurs Jeruzal Ir ms amiaus egzilo
gelianiai skaidrus balsas, miest paveriantis Miestu, suprantamu ir atpastamu daugeliui.
Muzika nra pasiskolinta. Tik viena mayt S. Moniukos citata prisiliejo prie A.
Mickeviiaus eilraio. Taiau vairiakalbiai, i vairi ami atklyd tekstai atsine ir sav
intonacij. Nebgau nuo j, buvau lyg bendraautor, nes Czeslawo Miloszo odiais, reikia
pripainti, jog visk kuria pati io miesto dvasia.
Oratorijos tekstas yra daugiakalbis, daugiatekstis, sukomponuotas i vairi epoch
autori krini fragment, kuriuos vienija Vilniaus tema kriniai arba Vilniuje gyvenusi ir
krusi autori, arba apie Vilni, arba Vilniuje urayti.
Teksto altini sraas:

eslovas Miloas, fragmentai i poem Miestas be vardo (1969) ir Kur saul teka ir kur
leidiasi (1974);
Adomas Mickeviius, S. B. album (1824 spalio 22 d.);
Eugenijus Alianka, fragmentas i triptiko Piliaroi rkas i rinkinio Peleno miestas
(1991);
Mo Kulbakas, fragmentas i poemos Vilnius (1922);
Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Pirmoji mylia, arba Paneriai, fragmentas i keturi epodi
ciklo Keturios Mergels Motinos mylios arba viea ikilminga procesija dievikosios Mergels
Motinos Trak banyi (1622 pavasaris);
Petras aulys, Aidas (fragmentas) i rinkinio Sveikinimai viesiausiajam ir galingiausiajam
valdovui Steponui I (1579);
Anonimas, Diaugias iedeliai i rinkinio Lukiki pavasaris (1648);
Jonas Bildukas, Greiti skuba metai ir Jonas Rudamina, eme, sudie (fragmentas) i rinkinio
Raudos mirus kilniam jaunuoliui Mikalojui imanovskiui, Jzaus draugijos Vilniaus akademijos
filosofijos studentui, tos paios akademijos jaunuoli paraytos (1596);
Petras Roizijus Mauras, Epitafija karalienei Barborai (XVI a. antra pus);
75
Simonas Nidevicijus Lvovietis Vilnius kvieia nimfas atvykti Vaivadiens laidotuves i
rinkinio Raudos mirus viesiausiai Kotrynai Radvilienei i Teninski (1592);
Pranao Jeremijo rauda (Rd. 5) i Senojo Testamento Jeremijo raud (Lamentacij);
Vaidotas Daunys, fragmentas i ese rinkinio Vilnius. Vardas ir odis (1993);
antkapi raai i Bernardin ir Ras kapini;
tekstai i 19061911 metais Vilniuje leist laikrai.
Tai, kad Narbutaits iradingumo galia ir formalus skaidrumas nemta, graiausiai

atsiskleidia 2001 metais ubaigtoje Simfonijoje Nr.2 - dviej dali krinyje, kurio form
grindia du muzikiniai principai. Po pirmosios dvideimties minui trukms dalies, kurioje
jg laukus ijudina aukta energetin tampa, pasigirsta ketvirio valandos trukms melodin
linija, tarytum iskaidrinta, sau niniuojama giesm. Pirmosios dalies energija tampa vidine,
bet nepraranda intensyvumo. Stulbinanti koncepcija (Sddeutsche Zeitung)184 .
Richardo Taruskino charizmatikai melancholiku himnu" pavadinta Melodija i
Simfonijos Nr.2 per pastaruosius kelet met tapo vienu daniausiai atliekam lietuvi
kompozitori krini. i kompozicija iemet pakerjo ir visuomenini radijo stoi
prodiuserius 51-ojoje Tarptautinje kompozitori tribnoje Paryiuje, kurie jai paskyr
pirmj viet rekomenduojamj krini srae. Melodija buvo atrinkta ISCM Pasaulio
muzikos dienoms veicarijoje, kur lapkriio 11 d. j atliks Berno simfoninis orkestras,
diriguojamas Peterio Hirscho185.
Simfonijos Nr. 2 (2001) ltosios dalies - "Melodijos" (ir jos kamerinio varianto, "Melodijos
Alyv sode" dviem stygini kvartetams ir trimitui) kvpimo altinis buvs, pasak autors,
"Bacho krini ltj dali mistikas procesualumas".
Tres Dei Matris symphoniae / Trys Dievo Motinos simfonijos miriam chorui ir
orkestrui (2003)186
Literatra:
Linas Paulauskis. PORTRETAS. Onuts Narbutaits garsais raomas dienoratis.
Lietuvos muzikos link Nr. 13, http://www.mic.lt/lt/classical/info/117%20link
Audron iraityt. Skiautinys mano miestui. Monografija apie Onuts Narbutaits kryb.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitori sjunga, 2006.
76
2.10. Rytis Maulis (*1961)
Rytis Maulis priskiriamas devintojo deimtmeio viduryje lietuvi muzikoje debiutavusiai

mainist kartai ir yra rykiausias jos atstovas.
...kryba danai prasideda k nors atmetus kak jau esant, nebeturint nauj
prasmi, nebegalint sudominti...187
(...) man labai artimos teorijos, teigianios, kad muzikiniai tonai yra simboliai,
perteikiantys dvasini energij dinamik. Raymas tik tada tampa kryba, kai materializuojami
ideals dalykai, t.y. kai idja ireikiama mediaga, muzikoje garsu. Tada garsas ima
kibirkiuoti, tarsi tampa laidininku perteikdamas idealias prasmes. Jei ito nejauiu, man
visikai nedomu188.
Kiekvienas krinys man yra nuostab keliantis atradimas, bet tos diaugsmingos
praregjimo akimirkos gali tekti ilgai laukti, ji ateina po ilgo ir kankinamo iekojim periodo.
Turdamas konkrei idj, iekau jai tinkamos garsins iraikos, kruopiai derinu idj ir t
muzikin mediag, kuria ji reikiama... 189
Gyvenimo datos:
1961-02-23 gim iauliuose;
1983 m. baig kompozicijos studijas Lietuvos konservatorijoje (J. Juzelino klas);
nuo 1989 dsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2006-2014 Kompozicijos
katedros vedjas.
Apdovanojimai
2004 Lietuvos nacionalin kultros ir meno premija.
Krybos stilius. R. Maulio muzika pasiymi:

racionalumu, vientisumu ir simetrija;
aikiu, grietu struktravimu, pagrindiniu formos modeliu pasirenkant kanon;
minimalizmo technikos dominavimu (danai kompozitorius vadinamas
superminimalistu);
precizikumu, kuris ypa aktualus krini atlikimui;
mikroton naudojimu;
vieno (ar keli gimining) tembr pasirinkimu konkreiam kriniui, danu
elektronini instrument vartojimu.
187 Rta Gaidamaviit. Kryba prasideda k nors atmetus. R. Gaidamaviit. Krybini stili pdsakais.
188 Ten pat, p. 301.
189 Ten pat, p. 299.
77
Mano kompozicins idjos buvo paremtos teorinmis studijomis. Labiausiai mane
domino kanono technika: kaip ji buvo taikoma vlyvuosiuose viduramiuose, Renesanso
epochoje. [] a naudoju vien model kanon. Tai tarsi monomanija, pasirinkta viena
kryptis, tik kad t universal kanono model galima realizuoti vairiais bdais. Tai gali bti ir
labai elementariai isprsta, naudojant diatonines struktras (Canon solus), bet gali bti
panaudota ir labai sudtinga muzikin struktra, kaip, pavyzdiui, mano krinyje
ajapajapam. Jo idja labai paprasta: eios linijos-balsai kanonu idsto nepaprastai
lt glissando. Bet struktriniu poiriu jeigu pairtume, kokie skamba garso aukiai,
skaiiuojant hercais arba centais tai itin sudtinga muzika.
Manau, kaip ir amerikietis Conlonas Nancarowas, vis gyvenim ras kanonus ir vis
surasdavs nauj io modelio aspekt, taip ir a, nepraddamas rayti variacij ir sonat, gal
dar sugebsiu kak domaus sukurti190. domu tai, kad Maulis, kurdamas minimalistines,
kanonu grindiamas kompozicijas, pats vardina ssajas ir su sutartinmis: Bet svarbiausia,
k a i sutartini pamiau, tai formos principai, pavyzdiui, ostinatinio kartojimo idja,
begalinio gars sukimosi erdvje idja, ypatinga muzikinio laiko statika Ir ideali muzikins
struktros vara, dabar randama, manding, tik archaikoje muzikoje (R. Maulis)191.
Superminimalistu vadinamam Ryiui Mauliui elektronini priemoni naudojimas yra

mogaus klausos, kompozicini ir atlikimo rib veikimo bdas, nes beveik visos jo
kompozicijos pagrstos mikrointerval studijomis, reikalaujaniomis antmogiko
precizikumo tiek jas konstruojant, tiek atliekant. Elektronika naudojama arba kaip akustin
vokalin ir instrumentin atlikim apgaubianti paraoptin kaleidoskopin struktra (Jaunoje
muzikoje 06 atlikta Forma yra tutuma elektronikai, violonelei ir chorui), arba kaip
savarankikas instrumentas, kontroliuojantis begalinio sudtingumo partij atlikim
(albumas Twittering Machine)192.
Dl komplikuotos partitr faktros, sudaromos i 12 ir daugiau bals bei mikroton
vartojimo, R. Maulio muzikos atlikimas reikalauja ypatingo precizikumo: jei mano muzika
atliekama apytiksliai. Tai geriau visai negroti juk svarbiausia precizikai intonuoti detales
[] Beje, jei atlikjai nesusidoroja, krin galima realizuoti kompiuteriu, nors gyvo atlikimo tai
atstoti negali. Vis dlto gyvas muzikos atlikimas energetin akcija 193
190 Beata Leinska. Asmenybs. Rytis Maulis: Mintyse esu karys. 2005-07-11
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2005-07-11-asmenybes-rytis-mazulis-mintyse-esu-karys/10915
Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 301

192 Jurij Dobriakov. Eksperimentins elektronins ir elektroakustins muzikos bei garso meno scenos kontrai
Lietuvoje. Lietuvos muzikos link, Nr. 13, 2006, http://www.mic.lt/lt/classical/info/205


78
Sukr:
kamerini instrumentini krini iaukanti maina 4 klaviiniams instrumentams
(1986), Mbijaus lapo kanonas smuikui ir fortepijonui (1987);
vokalini kompozicij Apstulbusi akis prarado am 4 lygiems balsams (Stanisawo
Grochowiako tekstas, vert Sigitas Geda, 1985), Canon solus 4 lygiems balsams (1998)
elektroakustini krini Grynojo proto klavyras kompiuteriui (1994), Talita cumi
balsui ir kompiuteriui (. O. Milaiaus, 1997), ajapajapam 12 bals, stygini kvartetui ir
fonogramai (2002), Forma yra tutuma 12 bals, violonelei ir fonogramai (2006).
Kriniai:
Apstulbusi akis prarado am 4 lygiems balsams (1985);
iaukanti maina 4 klaviiniams instrumentams (1986);
Mbijaus lapo kanonas smuikui ir fortepijonui (1987);
Grynojo proto klavyras kompiuteriui (1994)
Literatra:
Rta Gaidamaviit. Kryba prasideda k nors atmetus. R. Gaidamaviit. Krybini stili
pdsakais. Pokalbiai su muzikais. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, p. 296-304.
Graina Daunoraviien. Sound architecture of Rytis Maulis' microstructural canons (from
100 to the 3,448275862 cents). Menotyra, 2003, Nr. 1 (30), p. 57-68,
http://www.elibrary.lt/resursai/LMA/Menotyra/M-57.pdf
79
3. odynlis
Aleatorika XX a. komponavimo technika, krimo ir atlikimo bdas, pagrstas atsitiktinumo principu.
Kompozitorius smoningai tiksliai nefiksuoja, kaip krinys turi skambti; galutin krinio sandar
suformuoja atlikjas. Atsitiktinumas integruojamas krinio sandar, laikomas esmine krybos ir
atlikimo savybe. (Plaiau apie tai Rta Mielkut, Mindaugas Urbaitis. Aleatorika. Muzikos
enciklopedija. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos muzikos akademija, t. 1, 2000,
p. 36)
Elektroakustin muzika greta akustini instrument naudoja elektroninius ar garso ra, kuriame
garsas danai deformuojamas.
Elektronin muzika kuriama elektroniniais aparatais, elektroniniais instrumentais. Jai bdingi savito
tembro garsai ir j deriniai, kuri negalima igauti kitu bdu. Kriniai egzistuoja tik ra pavidalu.
Elektronin muzika atsirado iradus magnetofono juost, kai tapo manoma eksperimentuoti su
raytu garsu. Elektronins muzikos pradininkai XX a. 6 deimtmetyje Kelno radijo studijoje dirb
kompozitoriai bei garso ininieriai.
Hepeningas improvizuotas renginys, turintis dails, muzikos, teatro, kino, choreografijos element.
Atsirado XX a. 6 deimtmetyje JAV. Hepeningo scenarijus danai bna neapibrtas, eskizikas, tik
bendrais bruoais nuymintis idjos atskleidimo akcentus ir rezultat. Paliekama erdv nenumatytai
vyki raidai. Kiekvienas hepeningo dalyvis gali laisvai improvizuoti, vartodamas vairi meno ak
iraikos priemones (Violeta Tumasonien. Hepeningas. Muzikos enciklopedija. Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos muzikos akademija, t. 1, 2000, p. 510).
Instrumentinis teatras tai naujosios muzikos anras, jungiantis instrumentins muzikos ir muzikinio
teatro sritis. Bdingas teatralikas instrumentinink grieimas, garso siejimas su judesiu, vaizdu,
muzikos ir teatrinio veiksmo lygiagretumas. Scenin veiksm reguliuoja muzikiniai dsniai. is
terminas pirmiausiai pritaikytas kompozitoriaus M. Kagelio kriniams (Egl Gudinskait.
Instrumentinis teatras. Muzikos enciklopedija. Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos
muzikos akademija, t. 2, 2003, p. 26).
Minimalizmas tai XX a. II puss muzikos stiliaus kryptis ir komponavimo technika, dl gausiai

vartojim kartojim dar danai vadinamas repetityvine technika. Atsirads XX a, 6 deimtmeio
pabaigoje JAV ir kils i nevakarietik muzikini kultr (Indijos, Afrikos, Indonezijos).
Minimalizmas dar vadinamas naujuoju paprastumu, nes po ilgai vyravusi sudting komponavimo
technik (serialimo, dodekafonijos), atonalumo ir pan., buvo sugrta prie diatonikos, konsonansini
sskambi ir harmonijos, pagrstos trigarsiais. Minimalistai vietoj tradicinei muzikai prast tem
vystymo ir perdirbimo strategij pasitelkia nuolatin kartojim kaip pagrindin formos komponavimo
element. Kompozicijos faktra pltojama palaipsniui j tankinant arba retinant, balsai
sluoksniuojami piramid (S. Reich), su jai bdingu pakilimu (kulminacija) ir nusileidimu (Plaiau
apie tai Inga Jasinskait-Jankauskien. Minimalizmas. Muzikos enciklopedija. Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos muzikos akademija, t. 2,2003, p. 444-446).
Neofolklorizmas XX a. muzikos kryptis, kuriai bdingas naujas poiris folkloro vartojim
profesionaliojoje kryboje. Bdinga senojo, saviiausio folkloro vartojimas, j derinimas su
moderniomis krybos technikomis, muzikos kalbai bdinga netercin harmonija, faktros
linearikumas, politonalumas (A. Ambrazas. Neofolklorizmas. Muzikos enciklopedija. Mokslo ir
enciklopedij leidybos institutas, Lietuvos muzikos akademija, 2003, t. 2, p. 555).
Postmodernizmas XX a. meno kryptis, lietuvi muzikoje siejamas su stambi form atsisakymu,

eklektika, susidomjimu praeities muzikos citatomis ir nuorodomis neeuropines kultras,
atsivrusia vidujikumo erdve, neo-tonalumu, nauju, Broniaus Kutaviiaus pasilytu santykiu su
lietuvi liaudies muzika, nauj tembr bei ritm paiekomis, matematiniais garsini struktr
apskaiiavimais, eksperimentiniu vairios prigimties garsini altini derinimu, o taipogi
performans ir hepening banga (nuo 1986 met) (Vita Gruodyt. Kas tai yra iuolaikin lietuvi
muzika? World New Music Magazine Nr. 18 http://www.mic.lt/lt/info/698).
Rekompozicija, rekompozicijos technika tai XX a. II puss muzikos komponavimo technika, kurioje

iuolaikins iraikos priemons siejamos su kit autori krini citatomis ar aliuzijomis kit
kompozitori kryb.
Sonorizmas XX a. II puss muzikos komponavimo technika, grindiama garso skambesio (tembro,

stiprumo) transformacija, dmesiu garso skambesiui bei sskambiams.

Finalinis Variantas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Finalinis Variantas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Turinys

1. LIETUVI IUOLAIKINS MUZIKOS RAIDA (XX A. PAB. XXI A. PR.) ..................... 3

1.1. Modernizmo sklaida 7 deimtmeio lietuvi muzikoje

Istorinis kontekstas. XX a. 6-ojo deimtmeio pabaigoje Soviet Sjungoje, o kartu ir

1956-aisiais TSKP XX suvaiavimas atvr kelius naujam tarybins visuomens ir

Atsiranda anksiau nebdingi reikiniai jaunimo mada, jaunimo kavin, jaunimo

Septintojo deimtmeio lietuvi muzikos proveris. VII deimtmetyje Lietuvoje

darbas. LMTA, 1998, p. 29.

Varuvos ruduo. Pasak . Nako, 7-ojo deimtmeio pradioje Lietuv patekdavo

4 Vytautas Landsbergis. Geresns muzikos trokimas. Vilnius: Vaga, 1990, p. 18.

Atuntj deimtmet Lietuvos mene galime vadinti poskiu pliuralizm. Palaipsniui

Politinis kontekstas. Nauj krini perklausos11 Kompozitori sjungoje buvo vienas

Sovietmeiu egzistavo mechanizmas, sudarantis slygas nepraleisti krinio viesias

1.3. Minimalizmas lietuvi muzikoje

Nuo 8 deimtmeio Lietuvoje plito minimalizmo22 stilius, pasirods B. Kutaviiaus,

Lietuvos muzikologija, t. 13, 2012, p. 70.

1.4. 9 deimtmeio lietuvi muzikos tendencijos. Neoromantik kartos

XX a. devintajame deimtmetyje Lietuvos muzikinis gyvenimas buvo itin vairialypis.

Postmodernizmas lietuvi muzikoje siejamas su stambi form atsisakymu, eklektika,

Naujieji romantikai, stilius ir tendencijos. Debiutav 8 deimtmeio pabaigoje,

Mainistai. 9-ojo deimtmeio viduryje pasirod jaunesn (taip vadinam 'mainist')

Hepening banga. Devintojo deimtmeio viduryje Lietuvoje pradta organizuoti

31 Lietuvos modernioji muzika: istorija ir dabartis. http://www.mic.lt/lt/classical/info/6

Po Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo 1990-aisiais, XX a. paskutiniojo deimtmeio

Rekompozicija. XX a. paskutiniajame deimtmetyje lietuvi muzikoje ipopuliarjo

I like Vivaldi (The Four Seasons) (1993);

I kit kompozitori pasitelkti motyvai, muzikos kalbos elementai ar dramaturginiai

1.7. XXI a. pradios lietuvi muzikos braias. Scenins muzikos tendencijos

Scenins muzikos tendencijos. XXI a. pradioje padtis Lietuvos operos ar

Lietuvi kompozitori kryboje elektroakustin47 ir elektronin muzika48 ilg laik buvo

49 Artro Bumteino inspiruojami kolektyviniai remiksai, isiskiriantys masyvia gars ma ir smoningai

2.1. Vytautas Montvila (1935-2003)

Vytautas Montvila septintojo deimtmeio pradioje pagarsjo kaip to meto jaunosios

Gotikoji poema simfoniniam orkestrui (1970):

Jau krybos pradioje V. Barkauskas pagarsjo kaip novatorius. Jau Poemoje

Ipastu ir gro, ir gr, ir meno dvasingum. tai orientuojuosi, o ne bjaurum,

Nesilaikau vienos apibrtos kompozicins sistemos, bet nuolat iekau natralios

Krybinio stiliaus bruoai. Baigs kompozicijos studijas, septintajame deimtmetyje

Metai Kriniai be anrins Tradicini anr

Kaip ir daugelis to meto lietuvi kompozitori, Barkauskas 7 deimtmetyje ieko naujo

7 deimtmetyje Barkauskas demonstruoja ir nauj santyk su lietuvi muzikiniu folkloru.

Atuntojo deimtmeio Barkausko krybai bdingas grimas prie tradicini anr,

Devintajame deimtmetyje kompozitorius tapo dar nuosaikesnis, muzikos kalba

Partita smuikui solo (1967)61

Intymi kompozicija obojui ir 12 stygini (1968)

Trys aspektai simfoniniam orkestrui (1969)

Legenda apie iurlion Nr. 1 fortepijonui (1972)

Jrat Katinait (1996). Trys Vytauto Barkausko krybos deimtmeiai: tendencijos ir

2.3. Bronius Kutaviius (*1932)

Bronius Kutaviius danai siejamas su oratorijomis, operomis ir apskritai vokaline

ssaja su lietuvi folkloro tradicija

neprastos krini atlikj sudtys

netradiciniai muzikins erdvs sprendimai

grafinis muzikos krini uraymas

Stiliaus raida. B. Kutaviiaus stilius nuolatos evoliucionavo, gaudamas nauj bruo,

Stygini kvartetas Nr. 1 (1971)

vokalinis ciklas Ant kranto auktam balsui ir keturiems altams

Dzkikos variacijos stygini orkestrui ir magnetofono juostai (1974)

Maasis spektaklis aktorei, dviem smuikams ir dviem fortepijonams (1975)

74 . Nakas. Trumpa lietuvi minimalizmo istorija. www.eurozine.com/pdf/2004-08-31-nakas-lt.pdf [irta

Oratorija Paskutins pagoni apeigos (1978)

Stygini kvartet as Nr. 2 Anno cum tettigonia (1980)

Oratorija I jotvingi akmens (1983)