TARPUKARIO LIETUVOS MUZIKINIS GYVENIMAS

2.1. Lietuvos istorinė, kultūrinė situacija. (1918-1940)

Po 1918 metų vasario 16-ąją paskelbto Nepriklausomybės akto naujos galimybės Lietuvos muzikinės
kultūros vystymuisi, susidarė palankios sąlygos valstybinių meno įstaigų steigimui.

1920 – 1940m. Lietuvos muzikinio gyvenimo centras – Kaunas.

 1923m. prijungus Klaipėdą prie Lietuvos, sustiprėjo lietuvių kultūrinė veikla. (Bandymas kuo
greičiau burtis, kurti ir skleisti lietuviškąją kultūrą, kol vokiečiai vėl nepradėjo daryti kokios nors
įtakos, noras išstumti vokiečių pėdsakus iš Klaipėdos) .

2.2. Muzikos įstaigos.

 Muzikos židinys - Valstybės opera

 Augo atlikėjų meistriškumas, ugdomas Kauno muzikos mokykloje, Klaipėdos muzikos
mokykloje ir Kauno konservatorijoje.

2.2.1 Valstybės opera.

 1919m. pavasarį Tautos teatre J. Tallat Kelpša pastato M. Petrausko opera “Birutė”.
 Aleksandras Kačanauskas –dainininkas ir kompzitorius, 1920m. aktyviai rūpinęsis reikalais dėl
operos teatro įkūrimo.
 Sunkiausia operos teatrui buvo suburti orkestrą, nes trūko Lietuvoje stiprių instrumentininikų.
 Pirmoji operos teatre parodyta opera 1920m. gruodžio 31d. – Giussepe Verdi “Traviata”.
 Kauno operos teatras – Tarpukario muzikinio gyvenimo centras. 1922m. teatras suvalstybintas
ir pavadintas – Valstybės opera.  o 1925 m. buvo sujungtas su tame pačiame pastate veikusiu
dramos teatru ir pavadintas Valstybės teatru.

2.2.1.1. Pastatymai

 Iš viso 1921 m. buvo surengti 25 operos spektakliai, 2 simfoninės muzikos koncertai, 9 kamerinės
muzikos koncertai ir keli vokalinės muzikos koncertai
 1925 m. pradėti statyti baleto spektakliai. Pirmasis savarankiškas baleto trupės pasirodymas
– Leo Delibes‘o baletas „Coppélia“. Vėliau buvo pastatyti visi trys P. Čaikovskio baletai –
„Spragtukas“, „Gulbių ežeras“ ir „Miegančioji gražuolė“ ir kt.
 1928 m. vasario 16 d. buvo pastatytas baletas „Lietuviška rapsodija“ (pagal
Jurgio Karnavičiaus muziką)(siekiant į repertuarą įtraukti nacionalinės muzikos). Taip pat 1933m.
buvo nemažai lietuviškų kūrinių pastatymų.

2.2.1.2. Dirigentai

 Valstybės teatre dirbo keletas: Juozas Tallat Kelpša, Mykolas Bukša, Levas

Hofmekleris, Vytautas Marijošius . Keletą sezonų teatre dirigavo Juozas Gruodis ir
Stasys Šimkus.
 1938 m. operoje kaip dirigentas debiutavo Juozas Pakalnis.

2.2.1.3. Solistai.
  Adelė Galaunienė , Vladislava Grigaitienė (sopranai), Vincė Jonuškaitė (mecosopranas), Kipras
Petrauskas (tenoras), Antanas Sodeika (baritonas), Antanas Kučingis (bosas) ir kt.

2.2.2. Kauno muzikos mokykla.

 1919 m. J. Naujalis Kaune įkūrė muzikos mokyklą, kuriai 1920 m. spalio 1d. buvo suteiktas
valstybinės mokyklos statusas ir ji buvo pavadinta Valstybės muzikos mokykla.
 Buvo problemų dėl mokyklos patalpų, tad J. Naujalis perdavė mokyklą Lietuvos Meno Kūrėjų
Draugijai ir direktoriaus pareigas perdavė J. Tallat Kelpšai. (tačiau neužilgo dėl Kelpšos
įsitraukimo į operos veiklą, mokyklai vėl ėmė vadovauti J. Naujalis).
 1933 m. mokykla buvo perorganizuota į Kauno konservatoriją, ir nustojo veikti kaip Valstybės
muzikos mokykla.

2.2.3 Kauno konservatorija

 Pirmasis profesorius 1933m. tapo J. Naujalis

 Kauno konservatoriją sudarė kompozicijos, fortepijono, vargonų, styginių instrumentų, dainavimo
ir pučiamųjų instrumentų skyriai
 Visų skyrių studentams buvo privaloma: elementarioji muzikos teorija, solfedis, harmonija,
vadinamoji muzikos enciklopedija (muzikos formų mokslas), muzikos istorija, estetika, bendrojo
fortepijono bei ansamblio kursai ir netgi instrumentacijos simfoniniam orkestrui bendrasis kursas.

2.2.4. Klaipėdos muzikos mokykla

 1923 m. įkuriama Klaipėdos muzikos mokykla.

 1925 m. ši mokykla tampa valstybine ir iki 1930 m. dažnai buvo vadinama konservatorija.
 1930–1937 m. Klaipėdos muzikos mokykla veikė kaip privati mokykla.
 1937–1939 m. mokyklai vėl suteiktas valstybinės mokyklos statusas.
 1939 m. Vokietijai užgrobus Klaipėdą, mokykla buvo perkelta į Šiaulius
 Įkūrėjas – Stasys Šimkus.
 Stiprus simfoninis orkestras.
 Iš čekų noneto atvyko dėstyti muzikantų.

2.3 Koncertinis gyvenimas

2.3.1. Orkestrai

 Valstybės operos orkestras.(1928-1940)

 Kauno radiofono simfoninis orkestras (1926-1940)
 Kudirkos simfoninis orkestras (1934-1935) (dėl materialinių priežasčių taip trumpai)
 Mokinių simfoniniai orkestrai Klapėdos ir Kauno muzikos mokyklose

2.3.2. Atlikėjai

 Daugiausiai koncertuodavo pianistai (solo ar su ansambliais). Žymiausi – B. Dvarionas ir V.

Bacevičius
 S. Vainiūnas – pirmasis lietuvių atlikėjas, tapęs tarptautinio konkurso laureatu. (Vienoje)
 Iš styginių žymesni tuo metu – V. Motiekaitis, P. Berkavičius
 Kameriniai ansambliai – I. Vildmano – Zaidmano Kauno konservatorijos styginių kvartetai.
2.3.3. Chorai

 Choras – vienas iš ryškiausių lietuvybės skleidimo židinių. Dažnai reprezentuodavo Lietuvos

kultūra svetur.
 Vienas stipriausių – J. Štarkos Kauno operos teatro choras.
 XXa. ketvirtame dešimt. Lietuvoje apie 400 chorų. (Chorus turėdavo bažnyčios, įvairios
draugijos, gimnazijos, muzikos mokyklos ir aukštosios mokyklos)

2.4 Dainų šventės - nacionalinės reikšmės renginiai, vienijantys didelį muzikos atlikėjų būrį, skatinantys
chorinės muzikos vystymąsi, muzikavimą apskritai ir ugdantys tautinę savimonę bei patriotiškumą.

 1924m. rugpjūčio 23-25d. Kaune - pirmoji “Dainų šventė”(visos Lietuvos, metais prieš buvo
Kauno miesto).
 Kaimyninėse šalyse pirmosios dainų šventės paminimos anksčiau (1869m. Estijoje,1873m.
Latvijoje). Lietuvoje tuo metu draudžiama lietuviška spauda ir lietuviški susibūrimai, tad toks
renginys įvykti negalėjo.
 šventės organizavimu užsiėmė J. Bendorius, J. Žilevičius, A. Kačanauskas, J. Naujalis, J. Štarka
ir S. Šimkus.
 Apie 3000 dalyvių (97 chorai)
 dirigavo trys vyriausieji dirigentai: Juozas Naujalis, Stasys Šimkus ir Julius Štarka.
 Šventę atidarė Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis

2.5. Spauda apie muziką

 apie Kauno muzikinį gyvenimą daug rašoma periodinėje spaudoje – laikraščiuose ir žurnaluose.
(“Lietuvos aidas” , “Lietuvos žinios”..)
 Žurnalai: “Muzikos menas”, “Muzika”, “Muzikos aidai” ir kt.
 Vadovėliai: T. Brazys „Giedojimų mokykla“ (1920), „Muzikos teorija“ (1920), „Choralo mokykla“
(1926) ir „Harmonija“ (1926); J. Strolios “Trumpa muzikos istorija” (1936); J. Banaičio ir J. Švedo
“Muzika”
 Pirmosios lietuviško monografijos apie užsienio ir lietuvių muzikus: B. Sruogos ir V. Žadeikos
“Mikas Petrauskas”, J. Ereto “Beethoveno jaunystė” ir kt.

2.6 Muzika Vilniaus krašte.

 Propaguojama lenkų kultūra.

 Tuo metu Vilniuje veikė konservatorija (1923–1940), 1935 m. pavadinta lenkų kompozitoriaus ir
dirigento M. Karłowicziaus vardu, Žydų muzikos institutas (1924–1940), draugija „Liutnia“ bei
Vilniaus filharmonijos draugija.
 Lietuviškos muzikos sklaidos centras okupuotame Vilniuje - Vytauto Didžiojo gimnazija. Po
pamokų gimnazijoje vyko papildomos muzikos pamokos, gyvavo mokinių choras (vadovas A.
Krutulys) ir simfoninis orkestras (vadovas K. Galkauskas) – veikė neoficiali muzikos mokykla.